Lietuvoje iš maždaug 100 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, dirba tik kas trečias. Nors šalyje netrūksta laisvų darbo vietų ir dedama daug pastangų įtraukti žmones su negalia į darbo rinką, jų įdarbinimo rodikliai auga lėtai. Ekspertų teigimu, neretai koją pakiša išankstinės darbdavių nuostatos ir informacijos trūkumas apie žmonių su negalia įdarbinimo galimybes, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pernai metų pabaigoje Lietuvoje buvo daugiau kaip 26,5 tūkst. laisvų darbo vietų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Registruotų Užimtumo tarnyboje – 6 kartus daugiau – per 163 tūkst. žmonių. Darbo neranda ne tik vyresni žmonės, bet ir turintys negalią. Pasak įdarbinimo tarpininkų organizacijos „Sopa“ direktorės Jurgitos Kuprytės, nepaisant šalyje vykdomų pokyčių ir reformų, žmonių su negalia įdarbinimo galimybės iš esmės nesikeičia.

„Kaip ir anksčiau, šiuo metu dirba tik trečdalis žmonių su negalia – iš 100 tūkst. apie 33 tūkstančiai. Nors nedirbančiųjų turime daug, ne visi jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą – tik apie 12 tūkst. žmonių su negalia kasmet kreipiasi dėl darbo paieškos. Pastebime, kad visuomenėje daugėja supratimo, jog žmonės su negalia gali ir nori dirbti, jų įdarbinimo rodikliai po truputį gerėja, bet reikšmingų pokyčių šioje srityje vis dar trūksta“, – sako J. Kuprytė.

Jos teigimu, situacijai nesikeičiant, žmonės su negalia yra linkę nuleisti rankas. Ilgą laiką nerasdami darbo pradeda stokoti pasitikėjimo savimi ir tampa pasyvesni darbo paieškose.

Nuostatas keisti jau mokyklos suole

Viena iš ilgalaikių žmonių su negalia nedarbo problemos sprendimo krypčių galėtų būti visuomenės edukacija ir nuostatų keitimas.

„Žmonių su negalia įtraukimas į darbo rinką turėtų prasidėti jau mokykloje, kad kuo daugiau žmonių pradėtų į negalią žiūrėti kaip į natūralią būklę ar būseną. Negalia neturėtų būti matoma kaip kažkas neįprasto. Įvairi visuomenė yra normali mūsų gyvenimo dalis. Tik priimdami žmones tokius, kokie jie yra, galime išvengti negalios ar skirtingumo stigmatizavimo apskritai“, – komentuoja Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

Pasak jos, nors situacija šalyje didinant žmonių su negalia integraciją pamažu gerėja, vis dar per mažai kalbama apie sėkmės istorijas.

„Lietuvoje yra daug pasiekusių žmonių, kurie turi negalią. Jų žinomumas, sėkmės istorijų sklaida leistų ne tik visuomenei labiau pastebėti žmones su negalia, bet ir įkvėptų ją turinčiuosius. Deja, neretai esame linkę labiau gailėtis žmonių su negalia, nei džiaugtis jų pasiekimais“, – sako E. Staniulionė.

Trūksta „minkštosios“ pagalbos

Pasak J. Kuprytės, didinat žmonių su negalia užimtumą, edukacijos reikia ir patiems darbdaviams.

„Pasitaiko atvejų, kad tenka darbdavius įtikinti pritaikyti darbo sąlygas darbuotojams su negalia. Pavyzdžiui, įsidiegti specialias programas, pakeisti darbo organizavimo būdą, sukurti palankesnes darbo sąlygas – lankstesnį darbo grafiką, pamainų skaidymą. Tokie sprendimai reikalauja ne tik visuminio požiūrio ir komandos įsitraukimo, bet ir lyderystės, dėl to yra sunkiau įgyvendinami“, – pabrėžia „Sopa“ direktorė.

Šiuo metu darbuotojus su negalia įdarbinantys darbdaviai gali gauti darbo užmokesčio kompensaciją ar paramą darbo vietos steigimui. Vis dėlto ne visi darbdaviai yra linkę naudotis mokestinėmis lengvatomis. Darbdaviams pritrūksta ir „minkštosios“ pagalbos apsisprendžiant, kokį žmogų su negalia įdarbinti, kokie jo gebėjimai ir negalios pobūdis. Kyla klausimų tiek dėl realių žmogaus darbo galimybių, tiek dėl jam tinkamų darbo sąlygų.

E. Staniulionės teigimu, „Bitėje“ įdarbinimo metu gerbiamas kiekvieno pasirinkimas neatskleisti turimos negalios, net jei ši yra akivaizdžiai pastebima.

„Pas mus dirba žmonės su įvairiomis negaliomis, tačiau, ar apie tai kalbėti atvirai, nusprendžia pats žmogus. Užtikriname saugią darbo aplinką visiems, nepaisant to, ar žmogus turi aiškiai matomą fizinę negalią, ar serga onkologine liga. Iš savo patirties galime patvirtinti, kad jei darbdavys nestigmatizuoja negalios, tai ir patys darbuotojai lengviau priima kolegas su negalia“, – teigia ji.