Vilnius, gruodžio 8 d. (ELTA). Užsakomųjų informacinių paslaugų centrų bendrovė „Transcom Worldwide Vilnius“ atleidžia 42 darbuotojus, skelbia Užimtumo tarnyba.

Pasak institucijos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, visi atleidžiami darbuotojai – atsakymų į užklausas ir informavimo tarnautojai.

Tiesa, jie atleidžiami skirtinguose bendrovės padaliniuose. Didžioji dalis jų – 22 – Kaune. Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir Kaišiadoryse bus atleista po 2 tarnautojus, kituose regionuose – po vieną.

Darbuotojai atleidžiami nuo šių metų gruodžio 1 d. iki gruodžio 31 d. Pasak Užimtumo tarnybos, atleidimai įvykdyti pagal Darbo kodekso 54-ąjį straipsnį – abiejų šalių sutarimu.

Eltai paprašius bendrovės patikslinti atleidimo priežastis, ji komentuoti atsisakė.

Šiuo metu „Transcom Worldwide Vilnius“ įdarbina 512 asmenų.

Anot pačios bendrovės, ji yra vienas iš pasaulyje lyderiaujančių kontaktų centrų, teikiantis profesionalias klientų aptarnavimo, pardavimų, techninės pagalbos, skolų valdymo paslaugas.

Registrų centrui pateiktais audituotais duomenimis, pernai „Transcom Worldwide Vilnius“ pardavimo pajamos sudarė 16,23 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė 1,58 mln. eurų.

2023 m. rezultatai buvo geresni – pajamos siekė 15,95 mln. eurų, o pelnas buvo trečdaliu didesnis – 2,17 mln. eurų.

(papildyta nuo 3 pastraipos)

Vilnius, gruodžio 8 d. (ELTA). Pirmadienį Kultūros ministerijoje paskelbti 6 šiųmečiai Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. 

Jais tapo operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, vertėjas Gintaras Grajauskas, teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris, kino režisierius Ignas Miškinis, dailininkė Laisvydė Šalčiūtė.

Gauti apdovanojimą pretendavo 12 kūrėjų. Juos iš 46 kandidatų atrinko Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija.

Anot kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės, tokia pretendentų gausa rodo, kiek daug talentingų žmonių yra Lietuvoje. 

„Buvo net 46 (kandidatai – ELTA) ir reikia išrinkti pačius geriausius. Tai, iš tikrųjų, iš vienos pusės labai sudėtinga, bet iš kitos pusės – labai džiuginanti žinia. Tai parodo, kiek daug profesionalių asmenybių mūsų šalis turi“, – žurnalistams pirmadienį sakė V. Aleknavičienė. 

Savo ruožtu nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Arūnas Gelūnas teigė, kad atrinkti 6 kandidatus nebuvo lengva. Anot jo, apdovanojimų nusipelnė kur kas daugiau menininkų. 

„Aš manau, kad tas šešetukas yra nuostabus, bet tai nesumažina liūdesio dėl kitų personalijų, kurios irgi, mano manymu, buvo vertos (apdovanojimo – ELTA)“, – teigė A. Gelūnas. 

„Kiekvienos komisijos sesijos metu vis iškyla noras praplėsti tą premijų skaičių, bet, kita vertus, galbūt taip truputį devalvuotume jos vertę. Nacionalinė kultūros ir meno premija yra išskirtinai prestižinė. Tapus laureatu, ne tik anūkams, bet ir proanūkiams galima papasakoti“, – pridūrė jis. 

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis kasmet įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną.

Kasmet skiriamos premijos sudaro 800 bazinių socialinių išmokų dydžio, šiemet ši suma siekia maždaug 56 tūkst. eurų. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

Atėnai, gruodžio 8 d. (AFP-ELTA). Graikijos Kretos saloje pirmadienį per įtūžusių ūkininkų protestus kilo susirėmimai su policija. Valstybinės televizijos stoties ERT medžiagoje buvo matyti, kaip dešimtys ūkininkų akmenimis ir lazdomis daužo policijos automobilius, blokuojančius protestuotojams kelią į Chanijos oro uostą. Protestai susiję su tyrimais dėl didžiulio sukčiavimo naudojant ES subsidijas žemės ūkiui.

Policija panaudojo ašarines dujas ir atsitraukė, tada protestuotojai apvertė policijos automobilį. Netoli Herakliono oro uosto ūkininkai tuo tarpu mėgino apeiti policijos kelio užtvarą, čia taip pat kilo susirėmimai.

Nuo lapkričio pabaigos Graikijos ūkininkai pirmiausiai centrinėje šalies dalyje ir šiaurėje rengia demonstracijas, reikalaudami greitai išmokėti ES subsidijas. Paramos išmokėjimas vėluoja dėl vykstančio tyrimo, susijusio su sukčiavimu.

ES prokuratūros tyrimas parodė, kad tūkstančiai įtariamųjų daug metų prašė žemės ūkio subsidijų už žemę, kurios neturėjo. Oficialiais Graikijos duomenimis, apgaulingi prašymai skirti ES paramą siekia daugiau kaip 30 mln. eurų.

Graikijos vyriausybė pabrėžė, kad nė vienas teisėtai dirbantis ūkininkas nepraras pinigų, kai tyrimas bus baigtas. Vyriausybės vadovas Kyriakosas Mitsotakisas trečiadienį pažymėjo, kad vyriausybė yra atvira dialogui su ūkininkų atstovais ir kartu įspėjo dėl „aklo“ protesto, kuris galis sukelti dalies visuomenės nepasitenkinimą ūkininkais. K. Mitsotakiso gimtoji sala Kreta yra skandalo epicentre.

Korupcijos skandalas prasidėjo po 2014 m. ES bendrosios žemės ūkio politikos taisyklių pakeitimų. Nuo tada subsidijos išmokamos daugiausia atsižvelgiant į dirbamą plotą. Tačiau tuo metu Graikijoje daugelis nuosavybės santykių buvo neaiškūs, o žemės registrai su spragomis. Todėl ūkininkai galėjo deklaruoti žemę kaip savo, kad gautų subsidijas. Tyrėjų teigimu, daugybė žmonių, turinčių politinių ryšių, pasinaudojo šia galimybe, kad gautų Briuselio pinigų.

Londonas, gruodžio 8 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, pirmadienį Londone sąjungininkėms susitikus su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė esąs skeptiškai nusiteikęs dėl kai kurių JAV pasiūlymo, kaip užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, dalių. 

„Esu skeptiškai nusiteikęs dėl kai kurių detalių, kurias matome JAV pateiktuose dokumentuose, bet turime apie tai kalbėtis. Štai kodėl esame čia“, – sakė F. Merzas, prasidedant susitikimui su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.  

Pirmadienį E. Macronas pareiškė, kad derybos Londone su V. Zelenskiu skirtos ieškoti JAV, Europos ir Ukrainos sąjungininkių „konvergencijos“ dėl galimo taikos susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos invaziją. 

„Manau, kad pagrindinis klausimas yra mūsų bendrų pozicijų, europiečių ir ukrainiečių bei JAV, suartėjimas siekiant užbaigti šias derybas dėl taikos“, – sakė E. Macronas.

Tuomet visos dalyvaujančios šalys galėtų pereiti į „naują etapą“, per kurį siektų užtikrinti „geriausias įmanomas sąlygas Ukrainai, europiečiams ir kolektyviniam saugumui“, pridūrė jis.

Maskva, gruodžio 8 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Maskva pranešė, kad savaitgalį mirė ilgametis Rusijos ambasadorius Šiaurės Korėjoje, dešimtmečius dirbęs šioje uždaroje valstybėje ir pastaruoju metu prisidėjęs prie Maskvos ir Pchenjano santykių pakilimo. 

Rusijai užpuolus Ukrainą, Šiaurės Korėja tapo viena artimiausių jos sąjungininkių, siunčia kareivius ir ginklus padėti Maskvai kovoti su Kyjivu. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Aleksandras Macegora, didžiąją gyvenimo dalį paskyręs Kremliaus ir Pchenjano ryšių stiprinimui, mirė gruodžio 6 d., būdamas 70 metų. Pranešime A. Macegora vadinamas „nuostabiu, talentingu žmogumi“, „visą gyvenimą skyrusiu nesavanaudiškai tarnybai tėvynei“. 

A. Macegora tapo ambasadoriumi Pchenjane 2014 m., anksčiau dirbo ambasadoje ​​patarėju ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos Azijos departamento vadovo pavaduotoju. 

Pastaruoju metu kaimynių santykiai pagerėjo iki lygio, nematyto nuo sovietmečio. Prezidentas Vladimiras Putinas 2024 m. pirmą kartą per daugiau nei 20 metų apsilankė Pchenjane. Nuo to laiko Rusijos ministrai nuolat vyksta į šią vieną uždariausių pasaulio šalių. 

„Šiandien pasiektas precedento neturintis Rusijos Federacijos ir KLDR (Šiaurės Korėjos) santykių lygis yra daugelio metų sunkaus darbo rezultatas“, – teigė Rusijos ministerija ir pridūrė, kad A. Macegora buvo labai gerbiamas tiek Šiaurės Korėjoje, tiek Rusijoje. 

Sovietmečiu A. Macegora dirbo SSRS ir Šiaurės Korėjos prekybos ryšių srityje. Maskva nepasakė, kas jį pakeis.

Vilnius, gruodžio 8 d. (ELTA). Pirmadienį Kultūros ministerijoje paskelbti 6 šiųmečiai Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. 

Jais tapo operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, vertėjas Gintaras Grajauskas, teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris, kino režisierius Ignas Miškinis, dailininkė Laisvydė Šalčiūtė.

Gauti apdovanojimą pretendavo 12 kūrėjų. Juos iš 46 kandidatų atrinko Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis kasmet įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną.

Kasmet skiriamos premijos sudaro 800 bazinių socialinių išmokų dydžio, šiemet ši suma siekia maždaug 56 tūkst. eurų. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

Briuselis, gruodžio 8 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) šalys pritarė stipriam Europos imigracijos politikos sugriežtinimui. Be kita ko, pritarta ir idėjai steigti vadinamuosius „grąžinimo centrus“ už 27 šalių bloko ribų prieglobsčio prašytojams, kurių prašymai nebuvo patenkinti.

Briuselyje susirinkę vidaus reikalų ministrai pritarė pasiūlytam priemonių paketui, Europos vyriausybėms susiduriant su spaudimu elgtis griežčiau ir visuomenėms vis įtariau žvelgiant į migraciją bei dėl to gerėjant kraštutinių dešiniųjų jėgų rezultatams rinkimuose.

Europos Komisijos šių metų pradžioje pateikti pakeitimai, kuriuos prieš įsigaliojant turi patvirtinti Europos Parlamentas, sudarytų galimybes:

-- Atidaryti centrus už Europos Sąjungos sienų, į kuriuos būtų siunčiami tie migrantai, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti – vadinamuosius „grąžinimo centrus“.

-- Taikyti griežtesnes bausmes migrantams, kurie atsisako palikti Europos teritoriją, įskaitant ilgesnius sulaikymo laikotarpius.

-- Grąžinti migrantus į šalis, kurios nėra jų kilmės šalys, tačiau Europos laikomos saugiomis.

Spaudimo imtis veiksmų šiuo klausimu nesumažino ir neteisėtų atvykimų į Europą sumažėjimas: nuo 2025 m. pradžios tokių atvejų kol kas buvo 20 proc. mažiau nei praėjusiais metais.

„Turime veikti greičiau, kad žmonės pajustų, jog mes kontroliuojame situaciją“, – sakė ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris.

Pasmerkti teisinei nežinomybei

Naujos iniciatyvos kelia nerimą su migrantais dirbantiems aktyvistams.

„Užuot investavusi į saugumą, apsaugą ir integraciją, ES renkasi politiką, kuri dar daugiau žmonių pastums į pavojų ir teisinę nežinomybę“, – sakė nelegaliems migrantams padedančios nevyriausybinės organizacijos PICIUM atstovė Silvia Carta.

Tačiau šiuo metu ES pirmininkaujančios Danijos, kuri jau seniai pasisako už griežtesnes migracijos taisykles, iniciatyva valstybės narės sparčiai juda į priekį.

ES diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad daugelis bloko lyderių „išreiškė politinį pageidavimą“ įgyvendinti šias papildomas priemones.

„Mes judame į priekį labai greitai“, – sakė diplomatas, kalbėjęs, kaip ir kiti, su anonimiškumo sąlyga.

Visgi, kai kurie bloko nariai reiškė skepticizmą.

Prancūzija suabejojo kai kurių pasiūlymų teisėtumu ir veiksmingumu, o Ispanija liko neįtikinta, kad keliose kitose šalyse nepasiteisinę „grąžinimo centrai“ pasiteisins ES.

Vis dėlto šias priemones remia centro dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų įstatymų leidėjai, kurie jau davė pirminį pritarimą Europos Parlamente.

Planuoja priimti prieglobsčio prašytojus iš solidarumo?

ES valstybės narės pirmadienį taip pat susitarė, kaip įgyvendinti naują „solidarumo“ sistemą, pagal kurią bent 30 tūkst. prieglobsčio prašytojų būtų paskirstyti tarp valstybių narių.

Pagal neseniai patvirtintą reformą, kuria siekiama padėti šalims, į kurias atvyksta didelis skaičius pabėgėlių, pvz., Graikijai ir Italijai, dalį pabėgėlių turėtų priimti kitos ES valstybės narės arba sumokėti 20 tūkst. eurų už kiekvieną asmenį šalims, į kurias jie atvyko.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad griežtinti imigracijos politiką spaudžiamos visų ES valstybių narių vyriausybės, sutikimas priimti papildomus prieglobsčio prašytojus neišvengiamai didina politinę riziką.

Šiuo klausimu vyko ilgos derybos, pasibaigusios pirmadienį, tačiau priimtas sprendimas nebuvo detalizuotas.

„Retas vidaus reikalų ministras norės stoti prieš spaudą ir pasakyti: „Taigi, aš paėmiau 3 tūkstančius“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos politikas.

Lenkijai išsiderėjo išimtį

Lenkija lapkritį pateikė prašymą Briuseliui atleisti ją nuo minėtos solidarumo programos įpareigojimų, kadangi šalis ir taip susiduria su dideliais migrantų srautais iš Baltarusijos ir pabėgėlių antplūdžiu iš Ukrainos. Šis jos prašymas pirmadienį buvo patenkintas.

„Lenkijai nebus taikomas joks perkėlimo mechanizmas, ji taip pat atleista nuo bet kokių su tuo susijusių išlaidų. Šiuo atžvilgiu pasiekėme viską, ko norėjome“, – po susitikimo Briuselyje sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinski, kurį cituoja naujienų agentūra PAP.

Haga, gruodžio 8 d. (Ukrinform-ELTA). Nyderlandai pirmąjį 2026 m. ketvirtį skirs Ukrainai papildomai 700 mln. eurų karinės paramos. Tai pirmadienį paskelbė Nyderlandų vyriausybė, rašo „The Guardian“.

Vyriausybė prieš tai kitiems metams žadėjo 3,5 mlrd. eurų, tačiau didžioji dalis šių lėšų išleista jau šiais metais. 

„Nyderlandai nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios skiria Ukrainai didelę paramą. Vyriausybė dabar paspartintu tempu suteiks papildomus 700 mln. eurų, kad 2026  m. pradžioje galėtų tęsti karinės įrangos tiekimą“, – tinkle „X“ patvirtino Nyderlandų užsienio reikalų ministras Davidas van Weelas. 

Londonas, gruodžio 8 d. (Ukrinform-AFP-ELTA). Pirmadienį Volodymyras Zelenskis atvyko į Londoną, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarija. 

Didžiosios Britanijos sostinėje V. Zelenskis surengs derybas su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Vizito programoje taip pat numatytas atskiras susitikimas su K. Starmeriu. 

Ankstesnis Ukrainos valstybės vadovo vizitas Jungtinėje Karalystėje įvyko spalio 24 d., per jį V. Zelenskis susitiko su Jungtinės Karalystės karaliumi Karoliu III ir ministru pirmininku K. Starmeriu. 

Skirtingos nuomonės dėl teritorijų

Sąjungininkėms rengiantis deryboms Londone ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui apkaltinus V. Zelenskį, kad jis neperskaitė JAV pasiūlymo, kaip nutraukti karą su Rusija, Ukrainos vadovas pareiškė, kad derybininkai, šiuo metu aptariantys JAV tarpininkaujamą taikos iniciatyvą, laikosi skirtingų nuomonių šalies rytinių teritorijų klausimu. 

„Yra JAV, Rusijos ir Ukrainos vizijos – ir mes neturime vieningos nuomonės dėl Donbaso“, – interviu telefonu JAV leidiniui „Bloomberg“ sakė V. Zelenskis. 

Pasak prezidento, kai kurios JAV plano dalys reikalauja tolesnių diskusijų daugeliu „jautrių klausimų“, įskaitant saugumo garantijas Ukrainai ir rytinių regionų kontrolę. Jis pridūrė, kad derybose dar nepasiektas sutarimas dėl Donecko ir Luhansko sričių. 

V. Zelenskis taip pat sakė, kad Kyjivas reikalauja atskiro susitarimo dėl Vakarų sąjungininkių, pirmiausia JAV, saugumo garantijų. 

„Yra vienas klausimas, į kurį aš – ir visi ukrainiečiai – norime gauti atsakymą: jei Rusija vėl pradės karą, ką darys mūsų partnerės“, – sakė V. Zelenskis. 

Derybos Londone

K. Starmeris tvirtino, kad nespaus V. Zelenskio sutikti su D. Trumpo administracijos stumiamu susitarimu. 

„Nedarysiu spaudimo prezidentui“, – „ITV News“ sakė K. Starmeris. 

„Svarbiausia užtikrinti, kad jei karo veiksmai bus nutraukti, o tikiuosi, kad taip ir bus, tai bus teisingas ir ilgalaikis sprendimas, į tai sutelksime dėmesį šią popietę“, – pridūrė jis. 

Prieš pirmadienio derybas Prancūzijos prezidentas E. Macronas pasmerkė tai, ką pavadino Rusijos „eskalacijos keliu“. 

„Mes ir toliau kartu su amerikiečiais stengsimės suteikti Ukrainai saugumo garantijas, be kurių nebus įmanoma jokia tvirta ir ilgalaikė taika“, – socialiniame tinkle X parašė jis. 

„Turime ir toliau daryti spaudimą Rusijai, kad priverstume ją pasirinkti taiką“, – pridūrė jis.

Per susitikimą taip pat bus aptariamas keblus klausimas, kaip geriausiai panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainai paremti, sakė E. Macrono patarėjas.

Europos Sąjungos planas panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Kyjivo kovai su Rusija finansuoti Europos Sąjungai turės „toli siekiančių padarinių“ , praėjusią savaitę įspėjo Maskvos ambasadorius Vokietijoje. 

Vilnius, gruodžio 8 d. (ELTA). Praėjusią savaitę Inovacijų agentūrą palikus valdybos pirmininkei Agnei Paliokaitei ir dar dviems nariams, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) paskelbė į atsilaisvinusias pozicijas ieškanti trijų naujų nepriklausomų narių, kurie dirbtų iki šios kadencijos pabaigos.

„Valdyba prisideda prie agentūros strateginių sprendimų ir pokyčių krypties formavimo, todėl nepriklausomų narių atranka yra svarbi visos inovacijų ekosistemos vystymui. Tikimės pritraukti profesionalus, kurie savo patirtimi sustiprintų agentūros modernizavimo procesus, priemonių įgyvendinimą ir dar didesnę jos naudą šalies ekonomikai“, – pranešime cituojamas viceministras Paulius Petrauskas.

Ministerija nurodo, kad kandidatams taikomi kvalifikacijos, reputacijos ir nepriklausomumo reikalavimai, nustatyti Vyriausybės patvirtintame atrankos apraše. Be to, bus vertinama jų vadovaujamo darbo patirtis, gebėjimas dirbti strateginio valdymo, inovacijų ar Europos Sąjungos investicijų srityse, taip pat – pasirengimas dalyvauti kolegialiuose sprendimuose ir prisidėti prie agentūros veiklos kryptingo vystymo.

Kandidatų dokumentai bus priimami iki šių metų gruodžio 31 d.

Kaip skelbė „Delfi“, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) pavaldžios Inovacijų agentūros laikinojo vadovo poziciją Paulius Kamaitis perėmė iš Patricijos Reut, kuri agentūrai vadovavo nuo birželio, kai iš vadovės pareigų pasitraukė Romualda Stragienė.

Pasak portalo, P. Kamaitis yra ministro E. Grikšo partiečio, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Vilkaviškio rajono skyriaus pirmininko ir vietos savivaldybės tarybos nario Valdo Kamaičio sūnus. 

Po šios naujienos portalas lrt.lt paskelbė, kad Inovacijų agentūrą palieka valdybos pirmininkė A. Paliokaitė ir dar du nariai. Tarp iš valdybos besitraukiančių narių – „Google“ viešosios politikos Baltijos šalims vadovas Paulius Vertelka.

Ministerija savo ruožtu teigė, kad naujo laikino vadovo paskyrimas tebuvo administracinio pobūdžio sprendimas, siekiant užtikrinti agentūros veiklos tęstinumą, kol bus paskirtas nuolatinis jos vadovas. E. Grikšas tikino, jog sprendimas padarytas atsižvelgiant į kompetencijas bei patirtį.