Vilnius, rugpjūčio 6 d. (ELTA). Ketvirtadienį popiet Antakalnio kapinėse bus palaidota pirmoji nepriklausomos Lietuvos premjerė, Nepriklausomybės Akto signatarė Kazimira Prunskienė.

Tiesa, nuo pat ryto bus tęsiamas atsisveikinimas su velione. Vidurdienį prie urnos su K. Prunskienės palaikais stos Garbės sargyba, po kurios bus atliekamos religinės apeigos ir išrikiuojama Garbės palyda.

13 val., išnešus urną, formuosis gedulinga procesija, kuri vyks į Antakalnio kapines.

Amžinojo poilsio pirmoji Lietuvos premjerė atguls Signatarų kalnelyje. Prie kapavietės bus sakomos atsisveikinimo kalbos, velionė bus pagerbta tylos minute.

Nuleidžiant urną į žemę, nuskambės trys salvių šūviai, bus giedamas Lietuvos himnas. Laidotuvių ceremonijos metu velionės artimiesiems taip pat bus iškilmingai perduota valstybės vėliava.

Kaip skelbė ELTA, Nepriklausomybės Akto signatarė, pirmoji atkurtos Lietuvos premjerė K. Prunskienė mirė eidama 84-uosius metus. Aktyvią politinę veiklą ji pradėjo 1988 metais. 2012-ųjų vasarį politikę ištiko insultas, nuo tada ji nebedalyvavo visuomeniniame šalies gyvenime. 

Bratislava, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Slovakijoje trečiadienį užfiksuotas visų laikų oro temperatūros rekordas – 41,4 laipsnio Celsijaus, pranešė Slovakijos hidrometeorologijos institutas (SHMU) savo pareiškime, nusiųstame AFP. 

Agentūra nurodė, kad rekordas buvo užfiksuotas Kamenicos prie Hrono kaime pietvakarių Slovakijoje. Jis viršijo 41,3 laipsnio rekordą, užfiksuotą tame pačiame kaime 2026 m. birželio 30 d.

Karščio banga šiuo metu apėmusi didelę dalį centrinės Europos. Kaimyninėje Austrijoje dvi dienas iš eilės taip pat buvo fiksuojami karščio rekordai. Trečiadienį ten užregistruota aukščiausia visų laikų temperatūra – 41,2 laipsnio.

Londonas, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Kovent Gardene – judriame ir turistų mėgstamame centrinio Londono rajone – buvo sulaikyta moteris, įtariama peiliu užpuolusi ir subadžiusi keturis vyrus; policijos teigimu, incidentas buvo „susijęs su psichine sveikata“.

Pasak Londono miesto policijos, 47 metų moteris buvo sulaikyta dėl įtarimų turėjus pavojingą ginklą ir dėl užpuolimo. Incidentas įvyko šiek tiek prieš 12.30 val. vietos (11.30 val. Grinvičo) laiku.

Trečiadienio popietę ji tebebuvo sulaikyta, teigė policija, pažymėdama, kad pareigūnai įvykio vietoje konfiskavo žirkles.

Keturi nukentėjusieji – 34, 39, 42 ir 52 metų amžiaus – buvo nuvežti į ligoninę, kur du iš jų pasiliko su sužalojimais, kurie, policijos teigimu, „nelaikomi pavojingais gyvybei ir neturės sunkių pasekmių ateityje“. Kiti du užpulti vyrai po kelių valandų buvo išleisti iš ligoninės.

„Nors tyrimas dar tik prasidėjo, norėtume patikinti visuomenę, kad, mūsų manymu, tai buvo pavienis su psichine sveikata susijęs incidentas“, – trumpame pareiškime sakė Londono policijos vyriausiasis komisaras Jasonas Stewartas.

Liudininkai, dirbantys netoliese esančiame restorane, pasakojo, kad policija naudojo elektrošokus, norėdama sulaikyti moterį, kuri vietos gyventojams buvo žinoma kaip benamė, reguliariai pasirodanti šiame rajone.

„Jie (policijos pareigūnai) vijosi moterį, kuri rankoje laikė peilį, – AFP pasakojo padavėjas Ahmadas, atsisakęs nurodyti savo pavardę. – Mačiau, kaip policija panaudojo elektrošoką prieš tą moterį – tai buvo vienintelis būdas priversti ją numesti peilį.“

Savo pareiškimuose policija nepatvirtino naudojusi elektrošoką.

Kovent Gardeno gatvė, kurioje gausu parduotuvių bei lauko kavinių staliukų ir kur įvyko incidentas, keletą valandų buvo aptverta policijos juosta.

Žiniasklaidos paskelbtose dramatiškose nuotraukose matyti greitosios pagalbos sraigtasparnis netoliese esančioje Trafalgaro aikštėje.

Kitas liudininkas, padavėjas Arjanas, pasakojo, kad darbuotojai matė sumaištį, kilusią po peilio dūrių, ir pažymėjo: „Net aukos negalėjo patikėti tuo, kas vyksta“.

„Matėme ant žemės gulinčius žmones, o policija atvyko iš karto, – sakė jis. – Mes žinome tą moterį. Nežinau jos vardo, bet ji visada būna šioje gatvėje, ji buvo benamė ir niekada nenešiojo batų.“

Paryžius, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Rusijos dezinformacijos kampanija nusitaikė į Prancūzijos prezidento rinkimų kandidatą Gabrielį Attalį, trečiadienį pranešė vyriausybinė institucija ir vienas iš jo komandos narių – tai naujausias pranešimas šia tema per pastarąsias savaites.

Galimas įsikišimas vyksta tuo metu, kai Prancūzija rengiasi kitų metų prezidento rinkimams, o kraštutinė dešinė mato geriausią iki šiol galimybę juos laimėti.

Saugumo tarnybos aptiko „išorinį įsikišimą, kylantį iš Rusijos ir su Rusijos centrine vyriausybe susijusių institucijų“, nukreiptą prieš buvusį centristų ministrą pirmininką, AFP sakė 37 metų kandidato komandos narys.

Prancūzijos vyriausybinė institucija „Viginum“, atsakinga už kovą su dezinformacija internete, trečiadienį pranešė, kad šią operaciją aptiko diena anksčiau.

Priežiūros institucija „labai tvirtai“ priskyrė šią kampaniją prorusiškam „Matrioška“ tinklui.

Pasak saugumo šaltinio, ji išliko „palyginti nepastebima“ ir pritraukė tik kelis tūkstančius peržiūrų.

Suklastotas turinys pasirodė platformoje „X“, įrašuose, kuriuose buvo apsimetama teisėtais Prancūzijos žiniasklaidos šaltiniais ir melagingai teigiama, kad G. Attalis serga Parkinsono liga arba remia palankesnę politiką skvoterių atžvilgiu.

Šaltinis, artimas G. Attaliui, teigė, kad šis išpuolis greičiausiai buvo motyvuotas jo „įsipareigojimu Ukrainai“ po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją.

Kitas su Rusija susijęs propagandos tinklas pastarosiomis savaitėmis taikėsi į du kitus politikus.

Prancūzijos institucijos praėjusią savaitę aptiko dezinformacijos kampaniją, nukreiptą prieš Raphaelį Glucksmanną – kairiųjų pažiūrų Europos Parlamento narį ir aktyvų Kremliaus kritiką, kuris, kaip tikimasi, kitais metais irgi sieks Prancūzijos prezidento posto, antradienį AFP pranešė šaltinis saugumo tarnybose.

Šių pastangų pėdsakai vedė iki propagandos tinklo „Storm-1516“, kuris, pasak šaltinio, yra susijęs su Rusijos žvalgyba.

Praėjusį mėnesį ta pati grupė taip pat taikėsi į prezidento rinkimų kandidatą Edouardą Philippe‘ą, dar vieną centristą ir buvusį ministrą pirmininką, socialiniuose tinkluose skelbdama melagingą informaciją apie jo sveikatą.

Vilnius, rugpjūčio 6 d. (ELTA). Vilniuje ketvirtadienį prasideda vienas žinomiausių pasaulyje gatvės meno festivalių „Meeting of Styles“, subursiantis 43 menininkus iš devyniolikos valstybių. 

Keturias dienas Bėgių parke vyks kūrybinės veiklos, o pagrindiniais akcentais taps išpieštas traukinys ir nauja freska Naujamiestyje, skelbia sostinės savivaldybė.

Festivalio metu menininkai kurs ant specialiai paruoštų plokščių, o lankytojai galės ne tik stebėti jų darbą, bet ir dalyvauti nemokamose kūrybinėse dirbtuvėse, ekskursijose ir orientaciniame žaidime, ieškant meno kūrinių Vilniaus gatvėje.

„Daugiau nei 30 metų istoriją skaičiuojantis festivalis „Meeting of Styles“ yra reikšmingas įvykis ne tik gatvės meno bendruomenei, bet ir visam miestui. Per keturias festivalio dienas vilniečiai ir miesto svečiai galės ne tik stebėti tarptautinių menininkų kūrybą, bet ir patys įsitraukti į įvairias nemokamas veiklas“, – pranešime cituojamas sostinės meras Valdas Benkunskas.  

Penktadienį Bėgių parke vyks tarptautinis 2 prieš 2 breiko turnyras, kuriame varžysis šokėjų duetai iš Ukrainos, Latvijos, Slovakijos ir Lenkijos.

Festivalio programoje taip pat numatyti kino vakarai. Lankytojams bus rodomi režisierių Micaelos Durand ir Danielio Chew trumpametražiai filmai ir Floriano Gaago filmas „Wholetrain“. Filmų peržiūros vyks Bėgių parko angare ketvirtadienį ir penktadienį.

Penktadienio ir šeštadienio vakarais Bėgių parke vyks koncertai ir didžėjų pasirodymai.

Festivalis „Meeting of Styles“ vyks rugpjūčio 6–9 dienomis.

Maskva, rugpjūčio 5 d. (ELTA). Kaliningrado srities teismas pripažino Lietuvos pilietį kaltu byloje dėl šnipinėjimo, pranešė teismo spaudos tarnyba, trečiadienį pranešė „Interfax“.

Nuteistajam skirta 13,5 metų laisvės atėmimo bausmė griežtojo režimo kolonijoje. Be to, iš jo buvo konfiskuotas telefonas ir specialiosios priemonės, kurios buvo naudojamos nusikaltimui įvykdyti.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis nuo 2011 iki 2024 m. Rusijos teritorijoje rinko ir perdavinėjo valstybės paslaptį sudarančią informaciją, kuri galėjo būti panaudota Rusijos valstybės saugumui pakenkti.

Tiesa, šio asmens tapatybė neįvardijama. 

Vilnius, rugpjūčio 5 d. (ELTA). Meteorologams ketvirtadienį prognozuojant stiprią liūtį ir audrą, prognozėms pasitvirtinus galimi gatvių uždarymai bei eismo sutrikimai, praneša sostinės tvarkymo bendrovė „Grinda“.

„Įspėjame: meteorologų prognozės rodo, kad rytoj Vilnių gali pasiekti stipri liūtis ir audra, panaši į tą, kuri miestą talžė praėjusį šeštadienį. Ruošiamės iš anksto: stipriname budinčias komandas, pasitelkiame papildomą techniką – būsime pasirengę operatyviai reaguoti į galimus audros padarinius“, – socialiniame tinkle „Facebook“ 

„Gyventojus raginame pasirūpinti savo turtu, vengti nebūtinų kelionių audros metu ir sekti naujausią orų informaciją. Jei orų prognozės pasitvirtins, Vilniuje galimi gatvių užtvindymai, eismo sutrikimai, medžių ar jų šakų virtimai. Tokiu atveju dėsime visas pastangas, kad audros padarinius pašalintume kuo greičiau“, – akcentavo bendrovė.

Kaip skelbta, ketvirtadienį per šalį praslinks pamažu silpstantis atmosferos frontas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas sako, kad tiek naktį, tiek dieną bus nepastoviai debesuota, vietomis ir vėl sulauksime kritulių, stiprės vėjas.

„Naktį daugiausia Vidurio, Pietų ir Rytų Lietuvoje, dieną daugiausia pietiniuose rajonuose praslinks trumpalaikiai lietūs su perkūnija. Pietų, pietvakarių vėjas pamažu suksis iš vakarų, šiaurės vakarų ir šiek tiek sustiprės, per perkūniją kai kur gūsiai sieks 15–17 m/s“, – prognoze dalijasi sinoptikas.

Kaip skelbta, po šeštadienio audros trijose Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijose nuspręsta paskelbti ekstremaliąją situaciją. 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje buvo škvalas, kurio metu vėjo greitis pasiekė ir viršijo smarkaus vėjo greitį (≥ 15 m/s). Tai stichinis meteorologinis reiškinys. Avižienių apylinkėse vėjo greitis galėjo siekti iki 28 m/s. Toks vėjas pasižymi didele griaunamąja galia, todėl padaryta žala fiksuojama tiek viešojoje infrastruktūroje, tiek privačiose valdose.

(papildymai nuo trečios pastraipos)

Teheranas, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Iranas ir Omanas susitarė dėl maršruto laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį, ir dabar baigia derinti paskutines detales dėl bendro sąsiaurio valdymo tvarkos, trečiadienį pranešė Irano užsienio reikalų ministerija.

„Abi šalys susitarė dėl numatomo maršruto geografinių koordinačių, ir, jei netrukdys tam tikros trečiosios šalys, abiejų šalių bendras pareiškimas, kuriame išdėstytos esminės nuostatos ir susitarimo punktai, taip pat yra baigiamajame svarstymo ir rengimo etape“, – teigė ministerijos atstovas Esmaeilas Baqaei, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.

Iranas perėmė faktinę sąsiaurio – strateginio vandens kelio pasaulinei energijos prekybai – kontrolę, nuo tada, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš šią šalį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą tvirtino, kad Teheranas nori sudaryti susitarimą dėl laivybos maršruto atidarymo, tačiau Iranas tai neigė, sakydamas, kad šiuo klausimu tariasi su savo kaimynu kitoje sąsiaurio pusėje – Omanu.

Pasak pranešimo, E. Baqaei žurnalistams sakė, kad derybos su Omanu juda į priekį, tačiau net jei ir būtų pasiektas susitarimas, tai nereiškia, kad sąsiauris taptų saugus visiems juo plaukiantiems laivams.

„Veiksniai, dėl kurių Hormuzo sąsiauryje vis dar nesaugu, kyla dėl Jungtinių Valstijų kaltės – ypač jūrų blokada ir kiti agresyvūs bei grėsmę keliantys veiksmai prieš Iraną bei jo interesus“, – sakė jis.

Prieš karą per Hormuzo sąsiaurį buvo gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų eksporto, o kainos nuo tada, kai kilo ginčas dėl šio vandens kelio, ne kartą šoko į viršų, didindamos ekonominį ir politinį spaudimą Vašingtonui kuo greičiau tą ginčą užbaigti.

Kyjivas, rugpjūčio 5 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Wesas Streetingas – pirmą kartą atvykęs į Kyjivą – aptarė JK paramą Ukrainos miestų apsaugai.

Pasak „Ukrinform“, V. Zelenskis pasidalijo susitikimo detalėmis „Telegram“ platformoje.

„Buvo malonu pirmą kartą pasveikinti Wesą Streetingą Kyjive. Mes vertiname tai, kad jo vizitas įvyko iškart po dar vienos Rusijos atakos prieš mūsų žmones. Aš informavau sekretorių apie šio puolimo pasekmes žmonių gyvybėms ir apie mūsų poreikius, nes Rusija siekia žymiai padidinti savo balistinių raketų gamybą prieš žiemą“, – sakė V. Zelenskis.

Prezidentas teigė, kad derybos buvo sutelktos į tai, kaip JK galėtų padėti Ukrainai geriau apsaugoti savo miestus ir gyvenvietes nuo balistinių raketų grėsmės tiek per dvišalį bendradarbiavimą, tiek daugiašalėmis pastangomis. Jis pažymėjo, kad JK ne kartą tiekė Ukrainai gyvybiškai reikalingą įrangą.

„Visų pirma aptarėme galimybes pradėti tam tikrų rūšių ginkluotės bendrą gamybą, nes tiek JK, tiek Ukraina turi stiprius, mūšiuose patikrintus pajėgumus. Taip pat aptarėme sankcijas Rusijos įmonėms, dalyvaujančioms balistinių raketų gamyboje. Svarbios yra visos pastangos susilpninti Rusijos karo mašiną ir jos kliovimąsi balistiniu teroru“, – sakė V. Zelenskis.

Jis taip pat padėkojo JK, jos karaliui, ministrui pirmininkui ir britų tautai už jų tvirtą paramą.

W. Streetingas, anksčiau dirbęs JK sveikatos reikalų sekretoriumi, Andy Burnhamo vadovaujamoje vyriausybėje buvo paskirtas gynybos sekretoriumi.

Teheranas, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Iranas ir Omanas susitarė dėl maršruto laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį, ir dabar baigia derinti paskutines detales dėl bendro sąsiaurio valdymo tvarkos, trečiadienį pranešė Irano užsienio reikalų ministerija.

„Abi šalys susitarė dėl numatomo maršruto geografinių koordinačių, ir, jei netrukdys tam tikros trečiosios šalys, abiejų šalių bendras pareiškimas, kuriame išdėstytos esminės nuostatos ir susitarimo punktai, taip pat yra baigiamajame svarstymo ir rengimo etape“, – teigė ministerijos atstovas Esmaeilas Baqaei, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.