Londonas, birželio 8 d. (AFP-dpa-ELTA). Britų premjeras Keiras Starmeris, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas parėmė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymą surengti tiesioginius pokalbius tarp Maskvos ir Kyjivo dėl ugnies nutraukimo. Šalių vadovai „remia pasiūlymą dėl tiesioginio dialogo tarp Ukrainos ir Rusijos“ – aktyviai dalyvaujant JAV ir Europai,  kad būtų pasiektos paliaubos ir skatinamos tolesnės derybos“, sekmadienį po susitikimo su V. Zelenskiu Londone pareiškė K. Starmeris, F. Merzas ir E. Macronas.

„Dabartinė kontaktinė linija turėtų būti derybų atspirties taškas“, – teigiama bendrame pareiškime. Tarptautinės sienos esą negali „būti perstumdomos jėga“.

Ukrainai, be to, turi būti suteiktos „tvirtos ir teisikai įpareigojančios“ saugumo garantijos, kai tik įsigalios paliaubos. Tai apimtų ir daugiataučių pajėgų dislokavimą. Rusijos turtas turėtų likti įšaldytas tol, kol Rusija užbaigs savo karą ir atlygins Ukrainai karo padarytą žalą.

V. Zelenskis ketvirtadienį atvirame laiške pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui asmeniškai susitikti.

„Ukraina pasirengusi visiškoms paliauboms, kol vyks derybos“, – teigė jis. V. Putinas pasiūlymą atmetė, o V. Zelenskis tada pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas „tiesiog nenori užbaigti“ karo.

V. Zelenskis sekmadienį Londone padėkojo susitikimo partneriams už jų paramą.

„Mes susitikome svarbiu E3-Ukrainos formatu. Intensyvių diskusijų centre buvo mūsų gynyba. Aš informavau apie padėtį fronte ir Rusijos nuostolius“, – rašė V. Zelenskis sekmadienio vakarą tinkle „X“.

Stočiai „Sky News“ V. Zelenskis, be to, pareiškė, kad Kyjive susitiko su rusų oligarchu Romanu Abramovičiumi, kad perduotų žinutę V. Putnui. „Pagrindinė žinutė“ esą buvo, kad Ukraina neatsisakys svarbaus pramonės regiono Donbaso.

„Aš jam pasakiau: nepaliksime savo teritorijos, ne, nepadovanosime jums tokios pergalės“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad žinutėje patvirtino savo pasiūlymą dėl tiesioginio susitikimo su V. Putinu.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį R. Abramovičiui dėl jo ryšių su Kremliumi Didžioji Britanija ir ES pritaikė sankcijas. Pasak V. Zelenskio, R. Abramovičius atvyko į Kyjivą ir pasiūlė jam priimti iš jo žinutę ir perduoti ją V. Putinui.

V. Putinas penktadienį Tarptautiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge paminėjo rusų verslininko kelionę į Kyjivą, tačiau jo pavardės nenurodė.

„Pažįstu šį asmenį jau seniai. Nors mūsų santykiai ir nėra glaudūs, laikau jį patikimu ir garbingu“, – pareiškė Rusijos prezidentas.

Maskva ir Kyjivas pastaraisiais mėnesiais sustiprino abipuses atakas. JAV tarpininkaujamos pastangos dėl jau daugiau kaip ketverius metus trunkančio karo pabaigos šiuo metu stringa. Maskva, be kita ko, reikalauja, kad Ukraina atsisakytų viso Donbaso regiono. Kyjivas tai griežtai atmeta.

Jerevanas, birželio 8 d. (AFP-ELTA). Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano partija pirmadienį pirmavo prieš opoziciją, parodė pirmieji parlamento rinkimų rezultatai, kurie gali įtvirtinti jo posūkį į Vakarus, nors skambėjo Maskvos grasinimai ir teiginiai apie Rusijos kišimąsi.

Armėnija ir Rusija techniškai yra sąjungininkės, tačiau Maskva palygino šios buvusios sovietinės respublikos užmojus įstoti į Europos Sąjungą su keliu, kuris, pasak jos, sukelė 2022 m. prasidėjusią invaziją į Ukrainą.

Pirmieji rezultatai parodė, kad valdančioji „Civilinės sutarties“ partija pirmauja prieš milijardieriaus Samvelo Karapetiano aljansą „Stipri Armėnija“ – šios politinės jėgos buvo gavusios atitinkamai 51,2 proc. ir 23 proc. balsų, kai rezultatus buvo paskelbusios 32,2 proc. rinkimų apylinkių, pranešė Centrinė rinkimų komisija.

Kitos dvi opozicinės jėgos – buvusio prezidento Roberto Kočariano aljansas „Armėnija“ ir partija „Klestinti Armėnija“ – taip pat peržengė rinkimų slenkstį ir pelnė atitinkamai 9,9 proc. bei 4,1 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas siekė 59 proc., teigė komisija.

N. Pašinianas džiaugėsi savo partijos „istorine pergale, kuri užtikrins Armėnijos amžinumą ir vystymąsi“. Jis žadėjo „tęsti suartėjimo su Vakarais kursą“ ir tuo pačiu taip pat plėtoti Armėnijos santykius su Rusija.

„Armėnijos žmonės balsavo už regioninį klestėjimą ir bendradarbiavimą, ir tikiuosi, kad Turkija ir Azerbaidžanas duos teigiamą atsaką“, – spaudos konferencijoje sakė jis ir kartu pridūrė, kad „turime oficialiai įtvirtinti taiką tarp Armėnijos ir Azerbaidžano“.

Jis taip pat pažadėjo „galutinai išnaikinti nusikalstamą oligarchinę sistemą Armėnijoje“ ir nurodė: „Šių jėgų lyderiai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.“

Rinkimai įvyko po kelerių neramumų kupinų metų, praėjusių nuo tada, kai N. Pašinianas atėjo į valdžią per 2018 m. gatvių revoliuciją. Ši nedidelė Kaukazo šalis vis dar atsigauna po to, kai ilgametis priešininkas Azerbaidžanas kariniu būdu perėmė Kalnų Karabacho regioną. Konfliktas baigėsi 2023 m., kai Azerbaidžano kariuomenė perėmė anklavo kontrolę, o iš jo pabėgo dauguma gyventojų armėnų.

N. Pašinianas pateikė šį balsavimą kaip pasirinkimą tarp ilgalaikės taikos su Azerbaidžanu ir grįžimo prie karo. 51-erių politikas taip pat siekia sumažinti Armėnijos priklausomybę nuo Maskvos, kuri nesuteikė pagalbos konflikto dėl Kalnų Karabacho metu.

„Priimsime bet kokį žmonių pasirinkimą“, – atidavęs savo balsą rinkimų apylinkėje Jerevane žurnalistams pareiškė N. Pašinianas.

Jis pažadėjo, kad Armėnija po rinkimų sieks vykdyti subalansuotą užsienio politiką, ir primygtinai tvirtino, jog „nėra jokios kalbos apie pasirinkimą“ tarp Rusijos ir Vakarų.

Kremlius buvo apkaltintas siekiu paveikti balsavimą. Analitikai atkreipė dėmesį į dezinformaciją internete, programišių veiklą ir Kremliui draugiškus naratyvus, kuriuose bendradarbiavimas su Vakarais vaizduojamas kaip pavojingas.

Likus kelioms savaitėms iki rinkimų, Rusija uždraudė kai kurių prekių importą iš Armėnijos, o tai buvo laikoma bandymu padidinti ekonominį spaudimą šaliai. Tuo metu Armėnijos pareigūnai įspėjo, kad „laisvės priešai“ finansuoja propagandos iniciatyvas.

N. Pašinianas tvirtino, kad nenori santykių su Maskva nutraukimo. Tačiau rinkimų kampanija tapo kova dėl Armėnijos geopolitinės ateities.

N. Pašinianas ir jo pagrindiniai varžovai kaltino vienas kitą rizikuojant nauju konfliktu – N. Pašinianas rinkėjams sakė, kad Armėnijos po kelių mėnesių gali laukti „katastrofiškas karas“ su Azerbaidžanu, jei jo partija neužsitikrins tvirtos daugumos, tačiau jo oponentai šią retoriką vadino baimės kurstymu.

Opozicijos partijos apkaltino valdžios institucijas rinkimų pažeidimais ir represijomis, ypač prieš jų rinkimų kampanijų darbuotojus. Armėnijos tyrimų komitetas pranešė, kad pradėjo 59 baudžiamąsias bylas dėl įtariamų rinkimų pažeidimų, įskaitant balsavimo kelis kartus atvejus, ir sulaikė devynis asmenis.

(Patikslinta 4 pastraipa) 

Vilnius, birželio 8 d. (ELTA). Lietuvos oro erdvėje radarams fiksavus kontrabandiniams balionams būdingas žymas, pirmadienio naktį pustrečios valandos buvo uždarytas Vilniaus oro uostas.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad naktį šalies radarai užfiksavo penkias žymas Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.

„Šiąnakt nebuvo labai intensyvus balionų skrydžių skaičius ir geografija fiksuota. Mūsų žiniomis, penkios žymos – jos faktiškai buvo Vilniaus ir Šalčininkų rajone, kiek daugiau į Vakarus nuo Vilniaus miesto“, – LRT radijui pirmadienį nurodė V. Vitkauskas.

Pasak NKVC vadovo, sprendimas uždaryti Vilniaus oro uostą buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad balionų trajektorija kirtosi su oro uostu.

„Ypač toje vietoje, kur lėktuvai leidžiasi į šiaurės vakarus nuo Vilniaus miesto, kur daro lanką, tai ta vieta buvo pati rizikingiausia“, – teigė jis.

V. Vitkauskas pažymėjo, kad sustabdžius oro uosto veiklą iš viso buvo paveikti šeši skrydžiai ir apie 900 keleivių.

„Turėjome uždaryti oro uostą, faktiškai 2,5 valandos jis negalėjo veikti. Paveikti šeši skrydžiai – vienas buvo atšauktas, vienas pavėlintas ir keturi buvo nukreipti į kitus oro uostus“, – nurodė NKVC vadovas.

Šiuo metu iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą leisti kontrabandiniai balionai ieškomi šiaurės vakarų pusėje nuo Vilniaus.

Pastarąjį kartą oro erdvė buvo sutrikdyta gegužės viduryje. 

ELTA primena, kad dėl meteorologinių balionų krizės Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje visoje šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją.

Dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos keliamo pavojaus pernai spalį, lapkritį ir gruodį ne kartą buvo stabdoma ir Vilniaus oro uosto veikla.

Lietuva dėl pasikartojančių meteorologinių balionų iš Baltarusijos antplūdžių kreipėsi į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją. 

Vilnius,  birželio 8 d. (ELTA). Stoties rajone Vilniuje rastas nežinomo vyro kūnas.

Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienio pavakarę, apie 16.20 val., Sodų gatvėje, šalia apleisto pastato, rastas nenustatytos tapatybės ir amžiaus mirusio vyro kūnas be išorinių smurto žymių. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Vilnius, birželio 8 d. (ELTA). Šakių rajone šuo užpuolė ir apkandžiojo 7 metų vaiką.

Kaip pranešė Policijos departamentas, nelaimė įvyko sekmadienio vakarą.

Apie 20.50 val. į Šakių ligoninę buvo pristatytas ir pervežtas į ligoninę Kaune mažametis (gim. 2019 m.).

Jį tą patį vakarą apie 19.50 val. Šakių rajone, užpuolė ir apkandžiojo šuo. 

Surinkta medžiaga dėl mažamečio sveikatos sutrikdymo. 

Vilnius, birželio 8 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos birželio 8 d. įvykius Lietuvoje.

Manila, birželio 8 d. (dpa-ELTA). Pirmadienio rytą netoli Filipinų pietinės Mindanao salos įvyko galingas žemės drebėjimas, dėl kurio kai kuriose regiono dalyse buvo paskelbti perspėjimai dėl cunamio.

Pasak Filipinų vulkanologijos ir seismologijos instituto („Phivolcs“), žemės drebėjimas įvyko 7.37 val. vietos (2.37 val. Lietuvos) laiku, o jo stiprumas siekė 7,8 balo. Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centras iš pradžių nurodė, kad stiprumas buvo 8,2 balo, ir pažymėjo, jog žemės drebėjimas įvyko santykinai nedideliame 63 kilometrų gylyje.

„Phivolcs“ paskelbė perspėjimą dėl cunamio ir teigė, kad galimos iki 3 metrų aukščio bangos. Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centras taip pat įspėjo, kad, remiantis visais turimais duomenimis, kai kuriose pakrantėse prognozuojamos pavojingos cunamio bangos. 

Žmonės, esantys pakrantės zonose, buvo paraginti nedelsiant persikelti į saugias vietas. Vietos radijo stotys skelbė, kad paveikto regiono mokyklos liks uždarytos. Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, sugriuvo keli pastatai.

Žemės drebėjimas buvo juntamas ir kai kuriose Indonezijos dalyse, ypač Sulavesio saloje, kur taip pat buvo paskelbtas perspėjimas dėl cunamio. Ir Japonija įspėjo kai kurias savo Ramiojo vandenyno pakrantės dalis apie galimas bangas.

Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas jaunesnysis iš karto įsakė imtis pagalbos ir apsaugos priemonių bei paragino gyventojus laikytis valdžios institucijų nurodymų.

Regionas yra vadinamajame Ramiojo vandenyno ugnies žiede – geologiškai aktyviausioje Žemės zonoje. Palei šią juostą dažnai vyksta ugnikalnių išsiveržimai ir žemės drebėjimai.

Tel Avivas/Teheranas, birželio 8 d. (dpa-AFP-ELTA). Izraelio oro pajėgos pirmadienio rytą atakavo taikinius Vakarų ir Vidurio Irane, tinkle „Telegram“ pareiškė Izraelio kariuomenė, tačiau kol kas nepateikė išsamesnės informacijos.

Irano valstybinis transliuotojas IRIB ir naujienų agentūra IRNA skelbė, kad sostinėje Teherane pasigirdo sprogimai. Gyvenamieji rajonai nenukentėjo, teigiama pranešimuose.

Ši ataka buvo surengta po ankstesnį vakarą fiksuotų Irano raketų smūgių prieš Izraelį.

Islamo Respublikos valstybinė žiniasklaida sekmadienio vakarą pranešė, kad į pagrindinį priešą buvo paleistos kelios raketų bangos. Pasak Izraelio kariuomenės, visos raketos, paleistos per pirmąsias bangas, buvo perimtos.

Izraelis anksčiau sekmadienį atakavo Libano sostinės Beiruto priemiesčius, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paskelbęs apie paliaubas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir gynybos ministras Israelis Katzas sakė, kad po to, kai Irano remiama grupuotė „Hezbollah“ apšaudė Izraelį, kariuomenė atakavo „teroristų“ vadavietę.

„Hezbollah“ yra svarbiausia nevalstybinė Irano sąjungininkė. Teheranas prieš tai buvo įspėjęs, kad tolesnės Izraelio atakos Beiruto rajone bus laikomos nauja eskalacija.

Izraelis gerokai sumažino savo išpuolių mastą Beiruto rajone, kai balandžio viduryje oficialiai įsigaliojo paliaubos. D. Trumpas taip pat skelbė apie ten nutraukiamas Izraelio atakas ir „Hezbollah“ išpuolių prieš Izraelį pabaigą.

Tačiau Izraelis pagrasino vėl suduoti smūgius tose vietovėse, jei „Hezbollah“ puls Izraelį, ir paragino priemiesčių gyventojus bėgti.

Izraelio kariuomenė pirmadienį dar nurodė, kad stengiasi perimti raketą, paleistą iš Jemeno.

Jemeno hučių sukilėliai, kurie kovo mėnesį prisijungė prie karo Artimuosiuose Rytuose, demonstruodami paramą Iranui, ir anksčiau yra atakavę Izraelį.

Vilnius, birželio 8 d. (ELTA). Paaiškėjus apie galimą įsilaužimą į 50 Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras, premjerė Inga Ruginienė pirmadienį situaciją ketina aptarti su ministru Vladislavu Kondratovičiumi.

Premjerė taip pat anksčiau teigė krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovui pavedusi nedelsiant surinkti visą informaciją apie incidentą, įvertinti, kaip buvo vykdoma priežiūra, nustatyti atsakomybes ir imtis skubių priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų.

Kaip praėjusią savaitę skelbė naujienų portalas „15min“, atsakingos institucijos šiuo metu tiria aplinkybes dėl galimų įsilaužimų į VRM pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras.

Tuo metu pats vidaus reikalų ministras portalui teigė kol kas negalintis nei patvirtinti, nei paneigti informacijos apie galimą plataus masto įsilaužimą.

Portalo žiniomis, informacija apie įsilaužimą į keliasdešimt VRM IT sistemų paskyrų ministerijos vadovybei galėjo būti žinoma dar gegužės pradžioje, apie tai užsiminta ir kai kuriuose tarpinstituciniuose pasitarimuose.

Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro (RC) galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų. 

Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Seimo opozicija surinko parašus, reikalingus inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis duomenų vagystės aplinkybes.

Iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas, prokurorai tyrimą pradėjo balandžio 5 d.

Registrų centras teigė, kad jo pareika yra informuoti gyventojus apie jų duomenų vagystę, o ne pranešti visuomenei apie ikiteisminį tyrimą.

Vilnius, birželio 8 d. (ELTA). Pirmadienį magistralės A1 tarp Vilniaus ir Klaipėdos ruože nuo 230,4 iki 234,9 kilometro pradedami dešinės kelio pusės paprastojo remonto darbai, praneša „Via Lietuva“.

Skelbiama, jog šiame ruože Šilalės rajono savivaldybėje darbus atliks rangovas „Kelių priežiūra“, o juos užbaigti planuojama iki lapkričio mėnesio. 

Anot bendrovės, nuo pirmadienio Klaipėdos prieigose taip pat prasidės magistralinio kelio A1 ruožo nuo 305,636 iki 306,13 kilometro abiejų kelio pusių paprastojo remonto darbai, juos vykdys rangovė „YIT Lietuva“,

Nuo gegužės 19 d. darbai jau vyksta magistralinio kelio A1 ruože nuo 300,005 iki 300,866 kilometro dešinėje kelio pusėje.

Visus šiuos darbus taip pat planuojama užbaigti lapkritį.

Skelbiama, jog šiuo metu remonto darbai jau vykdomi ir kituose automagistralių ruožuose: A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelyje nuo 89,42 iki 94,34 kilometro, kur darbus planuojama užbaigti iki spalio mėnesio, ir A2 Vilnius–Panevėžys kelyje nuo 45,200 iki 49,177 kilometro, kur darbų pabaiga numatyta lapkričio mėnesį. 

Siekiant užtikrinti didesnį eismo pralaidumą ir saugų transporto priemonių judėjimą darbų metu, eismas organizuojamas pagal „3+1“ schemą – kiekviena kryptimi bus išlaikytos po dvi eismo juostas. 

Vairuotojams rekomenduojama iš anksto pasirinkti tinkamą eismo juostą, ypač planuojant išvažiavimus į gretimas teritorijas.

„Via Lietuva“ primena, kad šiemet visoje Lietuvoje vykdomi plataus masto automagistralių ir magistralinių kelių tvarkymo darbai. 

Iš viso planuojama suremontuoti apie 170 km prasčiausios būklės kelių ruožų: apie 100 km jų bus užbaigta dar šiais metais, o likusi dalis – 2027 m. Darbai apima ne tik kelio dangos atnaujinimą, bet ir tiltų bei viadukų remontą.