(papildyta nuo ketvirtos pastraipos)

Vilnius, sausio 25 d. (ELTA). Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad ilgametis Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka turi paleisti visus politinius kalinius, jei nori šiltinti santykius su Vakarų valstybėmis ir išvengti tolesnės izoliacijos. Vis dėl to, G. Nausėda pabrėžia, kad vien tik to nepakanka. 

„Aš manau, kad tai yra būtina sąlyga, jeigu Baltarusijos režimas nori išsiveržti iš izoliacijos. Kaip aš suprantu iš Aliaksandro Lukašenkos veiksmų, jis siekia atšildyti savo santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tačiau tai yra tik vienas iš elementų ir tos sankcijos, kurias Europos Sąjunga įvedė Baltarusijai, buvo ne tik dėl to, kad Baltarusijoje masiškai į kalėjimus sodinami kaliniai – kai kurie iš jų paleidžiami, taip, bet tuo pat metu sodinami nauji. Tai niekada nesibaigianti istorija“, – bendroje Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos prezidentų spaudos konferencijoje sekmadienį kalbėjo G. Nausėda.

„Vien tik šio elemento buvimas, jis, be abejo, būtų žingsnis į priekį. Tačiau turime kur kas plačiau ir kalbėti apie tai, kad Baltarusija turi būti normali, civilizuota valstybė, nustoti vaidinti talkininkės vaidmenį Rusijai ir grįžti prie normalių demokratinių standartų“, – pabrėžė jis. 

V. Zelenskis: padedame JAV išlaisvinant baltarusių politinius kalinius

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis akcentavo puikiai suprantantis, kokia sunki užduotis yra susigrąžinti politinius kalinius, mat Kremliaus režimas laiko įkalinęs tūkstančius Ukrainos žmonių.

„Rusija nelaisvėje laiko tūkstančius ukrainiečių. Jūs žinote, kokios sudėtingos yra derybos dėl apsikeitimo (…), kalbant apie karo belaisvius. Su politiniais kaliniais – dar sudėtingesnė situacija, nes politinių kalinių atiduoti jie nenori“, – sekmadienį Prezidentūroje kalbėjo V. Zelenskis.

Pernai gruodį A. Lukašenka, remdamasis susitarimais su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu ir pastarojo prašymu, suteikė malonę 123 skirtingų šalių piliečiams.

Ukraina, anot V. Zelenskio, šiuo klausimu turi vertingos patirties ir aktyviai prisidėjo prie Baltarusijos politinių kalinių išlaisvinimo. Be to, jis viliasi, kad Jungtinės Valstijos prisidės išlaisvinant ir Rusijoje kalinčius Ukrainos politinius kalinius. 

„JAV užsiėmė Baltarusijos politinių kalinių paleidimo klausimu. Suprasdami, kad turime atitinkamą patirtį mes padedame JAV šiuo klausimu“, – sakė Ukrainos vadovas. 

„Tikimės padėti jiems ir toliau. Taip pat tikimės JAV pagalbos ir mums, išlaisvinant mūsų politinius kalinius“, – vylėsi jis. 

K. Nawrockis: diplomatija reikalauja diskusijų

Savo ruožtu Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pabrėžė, kad jo šalis pasisako už laisvą Baltarusijos tautą. 

„Šiandien Baltarusijoje yra režimas. Tai yra Aliaksandro Lukašenkos režimas, kuris yra nutolęs nuo visų demokratijos mechanizmų. Lenkija akivaizdžiai pasisako už laisvą baltarusių tautą. Manau, kad sulauksime tos akimirkos, kai čia stovės 4 laisvi prezidentai, 4 laisvų tautų prezidentai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo K. Nawrockis. 

Lenkijos vadovas pabrėžė, kad siekiant išlaisvinti kalinamus žmones, būtina pasitelkti diplomatiją, apimančią diskusijas ir derybas.

„Diplomatija reikalauja diskusijų, derybų su tais, kurie yra mūsų priešai (…). Turi susėsti prie bendro derybų stalo“, – teigė.

„Turime naudotis visais įmanomas kanalais“, – kalbėjo K. Nawrockis. 

ELTA primena, kad JAV prezidento administracija pastaraisiais mėnesiais atnaujino dialogą su Maskvos sąjungininku Minsku, siekdama Baltarusijos politinių kalinių išlaisvinimo ir mėgindama tarpininkauti siekiant užbaigti karą Ukrainoje.

Pernai gruodį Minskas paleido iš nelaisvės daugiau nei 100 politinių kalinių, tarp jų – protestų lyderę Mariją Kolesnikovą ir disidentą Alesį Bialiackį, mainais į kai kurių JAV sankcijų panaikinimą.

Taip pat pernai gruodžio pabaigoje, A. Lukašenka suteikė amnestiją 20-čiai politinių kalinių. 

Vilnius, sausio 25 d. (ELTA). Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad jai protu nesuvokiama, jog valstybės vadovai neranda savyje drąsos pasmerkti smurtinio „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio elgesio. Anot jos, tokia prezidento ir valdančiosios daugumos lyderių pozicija ne tik kuria dvigubus standartus, bet ir kelia pavojų valstybės pagrindams.

„Politikas, kuris yra Seimo narys, kuris yra koalicijos vienas iš lyderių, yra žmogus, turintis valdžią, užsiiminėja jau ir smurtiniais veiksmais ir valstybės vadovai nedrįsta to pasmerkti – man tai protu nesuvokiama“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė V. Čmilytė-Nielsen, referuodama į Vilkaviškyje šią savaitę įvykusį R. Žemaitaičio apsistumdymą su protestuotojais.

„Dvigubi standartai, bet kas svarbiau, ir legitimizavimas agresyvaus elgesio yra didelis pavojus. Ir pavojus jau čia ir valstybės pagrindams“, – akcentavo opozicijoje dirbanti politikė.

Todėl politikė pripažįsta, kad jai kelia nerimą tiek prezidento Gitano Nausėdos, tiek ir visos koalicijos bailumas šiuo klausimu.

„Man didelį nerimą kelia ta nedrąsa, bailumas ir neprincipingumas valdančiosios koalicijos ir šalia jos esančio prezidento“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Socialdemokratų abejones dėl tolimesnio darbo su „aušriečiais“ vadina dūmų uždanga

Savo ruožtu į viešą erdvę vis sugrįžtančius dalies socialdemokratų pasvarstymus dėl galimybių toliau dirbti su „Nemuno aušra“ V. Čmilytė-Nielsen vadina labiau dūmų uždanga nei realiais ketinimais.

„Aš tai matau čia tokias dūmų uždangas, nes, jeigu jau reikėtų pretekstų, tai pretekstų mesti „Nemuno aušrą“ iš koalicijos dovanojama kasdien. Bet tiesiog, tais pretekstais tiek neskubama pasinaudoti, kad akivaizdu, kad reikalingas toks partneris“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Galbūt patogu kartais jį naudoti kaip torpedą, kaip kažkokį tai klausimo stūmiką. O kartais tiesiog jis sukuria daug pseudo įvykių, daug skandalų, kuriuos vėliau nori, nenori tenka komentuoti ir nukreipia dėmesį nuo socialdemokratų nekompetencijos, nuo nemokšiškumo, nuo nesėkmingų sprendimų“, – pabrėžė ji.

ELTA primena, kad pirmadienį, „Nemuno aušros“ pirmininkas per Vilkaviškyje vykusį susitikimą su gyventojais apstumdė į jį atvykusį jaunuolį.

Incidento liudininkas naujienų portalui „Delfi“ teigė, kad R. Žemaitaičio apstumdytas vaikinas rankose laikė didelę lentą. Nors portalui komentavęs moksleivis sakė nematęs, kas ant jos buvo parašyta, kiti liudininkai pasakojo, jog užrašas skelbė „Ruzzija“, o ant lentos pavaizduota rodyklė vedė pastato išėjimo link. 

Dėl šio įvykio Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, konservatorių atstovai kreipėsi į Seimo etikos sargus.

Tačiau prezidentas tokio R. Žemaitaičio elgesio vertinti nesiėmė. Jo teigimu, tai turėtų padaryti už viešosios tvarkos palaikymą atsakingos institucijos. Šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu svarbiau susikoncentruoti į tai, kaip R. Žemaitaičio bendrapartiečiai Seime balsuos dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo. 

Savo ruožtu Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė akcentavo šioje situacijoje matanti abiejų pusių atsakomybę – tiek R. Žemaitaičio, tiek į susitikimą Vilkaviškyje atvykusių protestuotojų. Ministrė pirmininkė pabrėžė susiklosčiusią situaciją vertinanti neigiamai. 

Dar vienas susitikimas su R. Žemaitaičiu konfliktu baigėsi Panevėžyje. Jo metu policija sulaikė du vyrus bei pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, ketvirtadienį rašė portalas „15min“.

Tuo metu Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl neteisėto asmens duomenų rinkimo šią savaitę Elektrėnuose vykusiame susitikime.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, sausio 25 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jo šalis jau 2027 metais būtų pasirengusi tapti Europos Sąjungos (ES) nare. 

„Mes norime 2027 metais, kalbant apie konkrečią datą, kada Ukraina jau bus techniškai pasiruošusi. Faktiškai esame pasiruošę jau dabar – 2026 m. antrojoje pusėje – atsidaryti visus klasterius. Pilnai būsime pasiruošę 2027 m.“ – sekmadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė V. Zelenskis. 

„Norėtume gauti konkrečią datą mūsų susitarime apie karo užbaigimą, kad po to visos pusės laikytųsi šių susitarimų, tame tarpe ir agresorius, kuris turės pasirašyti šį 25 punktų planą, jei ateis šis momentas, kad po to mūsų niekas nebeblokuotų“, – pridūrė jis. 

Todėl V. Zelenskis išreiškė lūkestį, kad Lietuva savo pirmininkavimo ES metu parems Ukrainos siekį tapti viena iš Bendrijos narių.

„Ukraina turėtų būti ES, o Ukrainos įstojimą į ES visi matome kaip prioritetą. Labai džiaugiuosi, kad mūsų partneriai Lietuva bei Lenkija palaiko Ukrainos stojimo idėją. Tai mums yra viena iš saugumo garantijų“, – dėstė Ukrainos vadovas.

„Todėl kalbame ir apie 2027 m. Gitanas Nausėda kalbėjo apie 2030 m. Jis puikiai advokatauja Ukrainos dalyvavimui bei narystei ES. Žinoma, ir Lietuvos pirmininkavimo metu laukiame Lietuvos paramos. Noriu priminti, kad tai vyks būtent 2027 m.“ – tęsė jis.

V. Zelenskis akcentavo saugumo garantijas, kurių reikia Ukrainai. Viena jų dalis, sakė jis, yra dvišalės garantijos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV).

„Dokumentas jau yra paruoštas 100 proc. Laukiame iš partnerių datos bei laiko, kada jis galės bus pasirašytas. Tada jis galės būti ratifikuotas Kongrese ir Ukrainos parlamente pagal susitarimą“, – teigė Ukrainos prezidentas.

G. Nausėda: Ukraina 2027 m. galėtų prisijungti prie vieningos ES rinkos

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda komentavo, kad Ukrainos stojimas į ES galėtų būti vykti dviem etapais, jei derybų nepavyktų užbaigti greičiau, ir taip šalis jau 2027 m. galėtų prisijungti prie vieningos Bendrijos rinkos.

„Pavyzdžiui, pirmajame etape – galbūt tais pačiais 2027–aisiais – Ukraina galėtų naudotis visais vieningos rinkos privalumais, nes, mano giliu įsitikinimu, vieninga rinka yra didžiausias privalumas, kurį šalis gauna, net ir didesnis privalumas negu visi struktūriniai ir Sanglaudos fondai, kurie taip pat yra labai pozityvus veiksnys“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot Lietuvos prezidento, galutinis Ukrainos įstojimas į ES ir toliau turėtų būti numatomas iki 2030-ųjų.

„O mūsų data – 2030 metai – buvo pagrįsta tuo, kad procesas tikrai nėra paprastas ir kad iki 2030–ųjų, jeigu turėtume ir rastume politinės valios, galėtume įgyvendinti Ukrainos visateisę narystę ES“, – pridūrė Lietuvos vadovas.

K. Nawrockis nesiėmė vertinti Ukrainos stojimo į ES termino

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis teigė nenorintis vertinti galimos termino, kada Ukraina įstotų į Bendriją. 

„Girdime dvi datas: iš prezidento Zelenskio 2027–uosius, iš prezidento Nausėdos 2030–uosius. Nenorėčiau savo prognozių pridėti į tą diskusiją, nes stojimo procesas reikalauja, viena vertus, subalansavimo, o kita vertus, lenkai patys žino, kiek laiko užima stojimas į ES, jau patyrė savo kailiu“, – sakė K. Nawrockis.

Anot jo, strategiškai Ukraina yra Vakarų, o ne Rytų cizvilizacijos dalis – apie tai kalba tiek Kyjivas, tiek Europa. 

„Kryptis yra akivaizdi, bet apie datas neprašykite, kad kalbėčiau, nes 2027 m., jeigu kalbėtume apie formalumus, apie tas problemas, kur prezidentas Zelenskis daugiau galėtų išvardyti negu aš, ir vidinę situaciją, tai jie patys žino, kada galėtų bandyti stoti, bet aš jau čia komentarą paliksiu specialistams“, – tvirtino Lenkijos prezidentas.

Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. 

Kaip skelbta, sekmadienį Lietuvoje lankosi Lenkijos bei Ukrainos prezidentai Karolis Nawrockis ir V. Zelenskis. Trijų šalių vadovai minėjo 1863–1864 m. sukilimo metines.

ELTA primena, kad šeštadienį prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu K. Nawrockiu bei jo žmona M. Nawrocka. 

Abiejų valstybių vadovai dalyvavo 163-ųjų Sausio sukilimo metinių renginiuose, taip pat Markų mieste iškilmingos ceremonijos metu pristatė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirtą memorialinę kompoziciją.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, sausio 25 d. (ELTA). Lietuva ketvirtus metus prieš plataus masto Rusijos invaziją kovojančios Ukrainos karinei paramai jau yra skyrusi 1 mlrd. eurų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą išlieka neabejotinai svarbiausias regioninio saugumo iššūkis. Lietuva ir Lenkija nuo pat kero pradžios teikia Ukrainai karinę, finansinę, humanitarinę, politinę paramą. Lietuva jau suteikė Ukrainai karinės paramos už 1 mlrd. eurų“, – žurnalistams sekmadienį po susitikimo su Ukrainos ir Lenkijos prezidentais kalbėjo G. Nausėda.

„Rusijos sulaikymui skyrėme daugiausia dėmesio ir šiandienos susitikime – prezidentas Zelenskis pristatė naujausią pažangą JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva vykstančiuose pokalbiuose dėl taikos Ukrainoje. Ne pirmą kartą įsitikinome, kad Rusija vengia įsipareigoti teisingai ir tvariai taikai ir nesutinka su paliaubomis kaip būtina taikos įžanga“, – tikino Lietuvos prezidentas.

Pasak jo, vien Ukrainos energetikos infrastruktūros atkūrimui Lietuva yra skyrusi 100 mln. eurų.

„Ukrainos atstatymas turi vykti jau dabar, o ne kažkada ateityje“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Anot G. Nausėdos, bet koks ateities taikos Ukrainoje susitarimas turės užtikrinti šalies nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį integralumą, o prie Rusijos atgrasymo reikšmingai prisidėtų Europos šalių dislokuotos pajėgos, kurias remtų JAV.

Jis taip pat ragino užtikrinti tinkamą Ukrainos karinių pajėgų finansavimą, Europos kariuomenėms mokytis iš šios šalies patirties fronte.

„Stiprios Ukrainos pajėgos ateityje atliks svarbiausią vaidmenį užkertant kelią naujai Rusijos agresijai, todėl būtina užtikrinti ilgalaikį jų finansavimą“, – sakė G. Nausėda.

Ukrainos prezidentas dėkojo už paramą jo vadovaujamai šaliai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkojo Lietuvai ir Lenkijai už nuolatinę paramą, taip pat pagalbą atkuriant Ukrainos energetinę infrastruktūrą ir padedant apsaugoti šalies gyventojus. 

„Tai šiuo metu labai skausmingas klausimas – žmonės, kurie išgyvena Rusijos atakų padarinius, energetikos įranga ir kita parama, kurią teikia mūsų draugai iš Europos yra labai svarbi, ačiū už tai“, – žurnalistams sakė Vilniuje viešintis Ukrainos lyderis.

„Labai norisi, kad ir toliau galėtume būti kartu – ukrainiečiai, lietuviai ir lenkai“, – pridūrė jis.

V. Zelenskio teigimu, per susitikimą aptartos galimybės didinti Ukrainos oro erdvės apsaugą, plėsti europines finansavimo programas, tokios kaip SAFE paskolų mechanizmas, kurį, anot prezidento, dar reikia tobulinti.

„Tai nauja Europos programa, kuri vis dar laukia esminių sprendimų – mano nuomone, turėtų būti aiškiai išreikšta, kokia procentinė bendradarbiavimo su Ukraina dalis bus išreikšta joje“, – sakė V. Zelenskis.

Lietuvos prezidento teigimu, prie Ukrainos ir viso Rytų regiono saugumui ypač prisidės tai, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija gynybai finansuoti šiemet skirs rekordines lėšas.

Jis taip pat pabrėžė, kad tolimesnis trijų šalių bendradarbiavimas vadinamuoju Liublino formatu yra reikšmingas, puoselėjant bendrą istorinį paveldą, iš kurio, anot G. Nausėdos, valstybės ir dabar semiasi įkvėpimo.

„Laisvės troškimas ir atsisakymas paklusti tironijai – bendras istorinis paveldas, kurį branginame ir iš kurio semiamės įkvėpimo“, – teigė G. Nausėda.

„Tegul praeities kovos mus įkvepia ir toliau siekti naujų pergalių“, – sakė Lietuvos prezidentas.

K. Nawrockis: Kapčiamiesčio poligonas – strateginė saugumo investicija

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis savo ruožtu pažymėjo, kad karinės infrastruktūros vystymas yra strateginis regiono saugumo interesas.

„Optimistiškai vertinu tai, kad bus investuojama į (karinę – ELTA) infrastruktūrą, (…) žinome, kad Lietuvos Vyriausybė ir prezidentas planuoja investicijas į Kapčiamiesčio poligoną. (…) Tai yra strateginė investicija, jeigu kalbame apie Europos saugumą apskritai ir ypač Suvalkų koridoriaus saugumą“, – žurnalistams kalbėjo jis.

K. Nawrockio teigimu, Kapčiamiesčio poligone Lazdijų rajone treniruotis galėtų ir 16-oji Lenkijos mechanizuotoji divizija.

Lenkijos vadovas taip pat pažymėjo dvigubos paskirties karinės infrastruktūros investicijų svarbą – spartesnį europinių susisiekimo projektų „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ vystymą, ragino Baltijos šalis mobilizuotis, jas užbaigiant greičiau.

Jis taip pat dėkojo Ukrainos prezidentui už galimybę „iš pirmų lūpų“ išgirsti apie esamą situaciją fronte – tai, anot jo, ypač svarbu vykstant taikos deryboms.

Pasak K. Nawrockio, Lenkija toliau didina investicijas į gynybą, džiaugėsi, kad šalies kariuomenės pajėgos pasiekė 200 tūkst., taip pat sveikino Lietuvos sprendimus didinti krašto apsaugos finansavimą, kuriais šalis taip pat didina savo saugumą.

„Tai byloja apie tai, kad mūsų partneriai, mūsų kaimynai jaučia atsakomybę priešinantis Rusijai“, – akcentavo Lenkijos prezidentas.

Kaip skelbta, sekmadienį į Prezidentūrą atvyko Lenkijos prezidentas K. Nawrockis su žmona Marta Nawrocka, juos pasitiko Lietuvos vadovas G. Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Lenkijos prezidentas kartu su Lietuvos vadovu G. Nausėda bei Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu dalyvavo Vilniaus arkikatedros bazilikoje rengiamose šv. Mišiose, lankėsi Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kur vyko 1863–1864 m. sukilimo pagerbimo ceremonija.

Senųjų Rasų kapinėse yra palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas, taip pat 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne.

Kiek anksčiau prezidento kanceliarija pranešė, kad G. Nausėda paminėti 1863–1864 metų sukilimą prieš Rusijos okupacinę valdžią į Vilnių pakvietė ir „broliškų regiono valstybių vadovus“.

2023 m. Seimas paskelbė Sausio 22-ąją – 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios dieną – atmintina data.

Vašingtonas, sausio 25 d. (AFP-Elta). Barackas ir Michelle Obama sekmadienį paskelbė griežtą pareiškimą, kuriame pasmerkė federalinių agentų Mineapolyje įvykdytą JAV piliečio Alexo Pretti nužudymą, ir teigė, kad tai yra pavyzdys, kaip prezidento Donaldo Trumpo politika puola pagrindines amerikietiškas vertybes. 

„Alexo Pretti nužudymas yra širdį draskanti tragedija. Tai taip pat turėtų būti signalas kiekvienam amerikiečiui, nesvarbu, iš kurios partijos, kad daug mūsų tautos pagrindinių vertybių vis labiau puolamos,“ – sakoma buvusio prezidento ir pirmosios ponios bendrai paskelbtame pareiškime. 

Tel Avivas, sausio 25 d. (dpa-Elta). Tyrimo komisija, sudaryta siekiant tirti vadinamąją Izraelio „povandeninių laivų bylą“, nustatė aiškių trūkumų ginkluotės sandorių sudarymo procese, teigiama sekmadienį paskelbtoje jos išvadų santraukoje.

Po kaltinimų dėl plataus masto kyšininkavimo schemos, susijusios su Izraelio ginklų sandoriais, komisija peržiūrėjo karinės technikos – pavyzdžiui, Vokietijoje pagamintų povandeninių laivų ir korvečių Izraelio kariniam jūrų laivynui – įsigijimo procedūras.

„Komisija nustatė sisteminius trūkumus, kurie siekia pačią karinių pajėgumų kūrimo ir sprendimų dėl milijardų šekelių vertės ginkluotės įsigijimo priėmimo procesų esmę“, – teigiama santraukoje.

Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sulaukė kritikos dėl tariamo sprendimo pritarti modernių vokiškų povandeninių laivų pardavimui Egiptui, nepasitarus su aukščiausiais Izraelio saugumo pareigūnais.

Pasak laikraščio „Haaretz“, B. Netanyahu savo veiksmus gynė teigdamas, kad „Izraelio valstybė turi paslapčių, kurios žinomos tik ministrui pirmininkui ir keliems asmenims“.

Be komisijos, šią bylą teisminiu keliu nagrinėja Tel Avivo teismas.

Pagal kaltinamuosius aktus, keli asmenys įtariami gavę kyšius, siekiant paspartinti sandorius tarp Izraelio ir Vokietijos bendrovės „ThyssenKrupp Marine Systems“ (TKMS).

Tarp kaltinamųjų yra ir artimi B. Netanyahu bendražygiai, tačiau pats ministras pirmininkas šioje byloje nefigūruoja.

Izraelio komisija taip pat nagrinėjo Izraelio veiksmus, susijusius su jo artimos sąjungininkės Vokietijos vykdytu povandeninių laivų pardavimu Egiptui.

Ji nustatė, kad „sąjungininkų vykdomų ginklų pardavimų trečiosioms šalims – strategiškai itin jautraus klausimo – valdymas buvo chaotiškas ir neturėjo aiškios lyderystės, taip keliant grėsmę valstybės saugumui“.

Siekdama ateityje išvengti rimtų trūkumų, komisija rekomendavo sukurti procesą, kuris užtikrintų, jog sprendimai dėl ginkluotės būtų priimami tik išklausius ekspertų nuomonę.

Šiuo metu Izraelis turi penkis iš Vokietijos įsigytus povandeninius laivus, o šeštasis dar turi būti pristatytas. 2022 metais Izraelis ir Vokietija užbaigė daugiamilijardinį sandorį dėl dar trijų naujosios „Dakar“ klasės povandeninių laivų įsigijimo.

Pagal tuometinį susitarimą, pirmasis TKMS Vokietijoje sukurtas laivas turėjo būti pristatytas per devynerius metus.

Šių povandeninių laivų pardavimas yra prieštaringas, nes, pasak ekspertų, jie gali būti pritaikyti branduoliniams ginklams gabenti.

2024 metų birželį komisija jau buvo išsiuntusi įspėjamuosius laiškus keliems sprendimų priėmėjams, įskaitant B. Netanyahu.

Atsakydamas jis pareiškė, kad povandeniniai laivai yra „pagrindinis Izraelio nacionalinio saugumo ramstis ir jo egzistavimo garantas prieš Iraną, kuris siekia mus sunaikinti“.

Kyjivas, sausio 25 d. (Ukrinform-Elta). Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad taikos susitarime Ukrainai yra itin svarbu nustatyti konkrečią stojimo į Europos Sąjungą datą, siekiant užtikrinti aiškias saugumo garantijas ir užkirsti kelią bet kokiam narystės blokavimui.

Tai jis sakė bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais Vilniuje, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Antrasis Ukrainos saugumo garantijų lygmuo – tai europinės saugumo garantijos, Norinčiųjų koalicija, o svarbiausia – narystė Europos Sąjungoje. Tai ekonominio saugumo garantijos Ukrainai. Mes turime galvoje 2027 metus, aiškiai nurodydami datą, kada Ukraina bus pasirengusi [stoti į ES]. Techniškai Ukraina bus pasirengusi 2026 metų pirmąjį pusmetį – kalbant apie visų derybinių klasterių atvėrimą. Mūsų vertinimu, visiškai techniškai būsime pasirengę 2027 metais. Norime konkrečios karo pabaigos datos sutartyje, kad visos šalys laikytųsi šių susitarimų, įskaitant agresorių, kuris, jei ateis toks momentas, pasirašys dvidešimties punktų planą, kad vėliau niekas negalėtų mūsų blokuoti“, – sakė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis pabrėžė, kad pagrindinės Ukrainos saugumo garantijos yra dvišaliai susitarimai su Jungtinėmis Valstijomis. Pasak jo, atitinkamas dokumentas jau yra 100 procentų parengtas.

„Laukiame mūsų partnerių pasirengimo – datos ir vietos pasirašymui. Po to dokumentas bus pateiktas ratifikuoti JAV Kongresui ir Ukrainos parlamentui, kaip esame susitarę“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad prezidentas V. Zelenskis ir pirmoji ponia Olena Zelenska atvyko į Lietuvos sostinę dalyvauti renginiuose, skirtuose 163-osioms Sausio sukilimo metinėms Vilniuje paminėti.

Berlynas, sausio 25 d. (dpa-Elta). Vokietijos valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) nariai pasiūlė apriboti teisę dirbti ne visą darbo laiką, siekdami paskatinti ekonomiką. Šis siūlymas iškart sukėlė pasipiktinimą, netgi pačioje partijoje.

CDU parlamentarų, besispecializuojančių ekonomikos klausimuose, parengtame pasiūlyme, su kuriuo susipažino agentūra dpa, teigiama, kad teisė dirbti ne visą darbo laiką turėtų būti suteikiama tik tiems, kurie augina vaikus, slaugo artimuosius arba papildomai mokosi ar kelia kvalifikaciją.

Pagal galiojančius darbo teisės aktus darbuotojai turi teisę sumažinti darbo laiką, jei įmonėje dirba bent šešis mėnesius ir jei joje yra daugiau nei 15 darbuotojų.

Įmonės gali atmesti tokį prašymą tik tuo atveju, jei darbo laiko sumažinimas smarkiai sutrikdytų darbo procesus arba sukeltų neproporcingai dideles išlaidas.

Ne visą darbo laiką dirbančiais laikomi visi, kurių darbo valandos yra trumpesnės nei visą darbo laiką dirbančių panašias pareigas einančių darbuotojų.

Savo pasiūlyme CDU parlamentarai teigia, kad 2025 m. ne visą darbo laiką dirbančių asmenų dalis Vokietijoje pasiekė rekordinį – apie 40 proc. – lygį, nors „visoje šalyje trūksta kvalifikuotų specialistų“.

Tačiau ekspertai greitai atmetė teiginį, kad ne viso darbo laiko ribojimas padėtų ekonomikai augti.

„Teisės dirbti ne visą darbo laiką apribojimas padarytų didžiulę žalą daugeliui įmonių ir Vokietijos ekonomikai“, – laikraščiui „Rheinische Post” sakė Vokietijos ekonominių tyrimų instituto vadovas Marcelis Fratzscheris.

Priešingai, jo teigimu, užimtumas sumažėtų, o kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas dar labiau išaugtų.

Užimtumo tyrimų instituto duomenimis, rekordinis ne visą darbo laiką dirbančių žmonių skaičius nesumažino bendro išdirbtų valandų skaičiaus, nes šie darbuotojai dabar dirba daugiau nei ankstesniais metais – vidutiniškai apie 18 valandų per savaitę.

Pasiūlymas, pavadintas „Jokių teisių ne viso darbo laiko gyvenimo būdui“, kuris daugeliui pasirodė kaip menkai pridengtas kaltinimas, esą ne visą darbo laiką dirbantys žmonės yra tinginiai, sukėlė visų politinių jėgų pasipiktinimą, įskaitant ir pačią CDU.

„Aš taip pat norėčiau, kad daugiau ne visą darbo laiką dirbančių žmonių [...] grįžtų prie viso darbo laiko“, – Funke žiniasklaidos grupei sakė CDU sparno, atstovaujančio darbuotojų interesams, pirmininkas Dennisas Radtke. - „Tačiau tam reikia pagerinti vaikų priežiūros ir slaugos sąlygas.“

Socialdemokratų (SPD), CDU koalicijos partnerių, aukšto rango atstovė Dagmar Schmidt perspėjo apie „sunkiai iškovotų darbuotojų teisių eroziją“. Norint pasiekti didesnį augimą, Vokietija turėtų daugiau investuoti į mokymą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, ji sakė verslo laikraščiui „Handelsblatt”.

Žaliųjų parlamento frakcijos vadovė Katharina Dröge teigė, kad terminas „ne viso darbo laiko gyvenimo būdas“ klaidingai atspindi moterų ir vyresnio amžiaus žmonių realybę, o Kairiųjų partijos pirmininkė Ines Schwerdtner „Rheinische Post” pavadino šį pasiūlymą „naujausiu išpuoliu prieš sunkiai dirbančius žmones, ypač moteris“.

Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narė Anja Piel sakė: „Šis pasiūlymas grąžina lyčių lygybės politiką į akmens amžių ir visiškai prasilenkia su darbo rinkos realijomis.“

(Papildyta 6-8 pastraipomis)

Vilnius, sausio 25 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda nesutinka su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo teiginiais, kad NATO kariai nekariavo fronto linijoje Afganistane. Pasak šalies vadovo, tiek Lietuva, tiek ir kitos valstybės šioje misijoje dalyvavo visu rimtumu.

„Turėtų būti pateiktas labai aiškus mūsų atsakymas, kuris parodytų, kaip situacija atrodė iš tikrųjų. Visos valstybės buvo įsitraukusios į misiją Afganistane, įskaitant ir Lietuvą. Lietuva ėmėsi atsakomybės už Goro provincijos atstatymą, Lietuva siuntė savo specialiųjų pajėgų atstovus vykdyti labai realias karines operacijas ir tikrai nestovėjo kažkam už nugarų“, – sekmadienio vakarą Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

Todėl, anot prezidento, visos valstybės, prisidėjusios prie misijos Afganistane, joje dalyvavo rimtai.

„Lietuva patyrė ir žūtį – taip, mūsų karys ir žuvo misijos Afganistane metu. Kaip ir žuvo dar kur kas daugiau karių, karininkų iš kitų valstybių, kurios dalyvavo šitoje misijoje“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.

„Taip kad, aš manau, kad visos valstybės (...), kurios dalyvavo šitoje misijoje, jos dalyvavo visu rimtumu, suvokdamos visą riziką, kuri tenka joms, ir tikrai buvo priešakinėse eilėse. Taip kad turime atsakyti, kad situacija buvo būtent tokia, kokią matome mes“, – akcentavo jis.

Savo ruožtu Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis ne tik pabrėžė visų Aljanso narių įsitraukimą į NATO veiklą, bet ir akcentavo, kad misijoje Afganistane žuvo ir lenkų kariai.

„Turime labai daug draugų, kuriuos pažįstu, kurie dalyvavo Afganistano misijoje, lenkai taip pat ten žuvo. Taigi, garbė ir šlovė lenkų kariams, kurie ne tik gina Lenkijos Respubliką, bet taip pat tarnauja ir NATO pajėgose skirtingose teritorijose visame pasaulyje“, – sakė K. Nawrockis.

„Apie ką konkrečiai prezidentas Trumpas galvojo pasisakydamas, nežinau, negaliu atsakyti. Visi sąjungininkai yra įsitraukę į NATO veiklą“, – pridūrė jis.

Interviu „Fox News“ D. Trumpas neseniai pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms nereikėjo NATO pagalbos Afganistane, o kitos šalys, nors ir siuntė karius į Afganistaną, bet jie neva laikėsi šiek tiek atokiau nuo fronto linijos.

ELTA primena, kad po teroristų atakos 2001 m. rugsėjo 11 d., JAV aktyvavo NATO sutarties 5-ąjį straipsnį prašydama sąjungininkų pagalbos. Po to NATO narės siuntė savo pajėgas į karą prieš Talibano islamistus ir Al-Qaeda teroristus Afganistane.

Tai buvo pirmasis ir kol kas vienintelis kartas, kai NATO pritaikė 5-ąjį straipsnį, pagal kurį vienos ar kelių NATO šalių ginkluotas užpuolimas laikomas jų visų užpuolimu.

JAV iš Afganistano pasitraukė 2021 m., o valdžią šalyje perėmė Talibanas.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, sausio 25 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jo šalis jau 2027 metais būtų pasirengusi tapti Europos Sąjungos (ES) nare. 

„Mes norime 2027 metais, kalbant apie konkrečią datą, kada Ukraina jau bus techniškai pasiruošusi. Faktiškai esame pasiruošę jau dabar – 2026 m. antrojoje pusėje – atsidaryti visus klasterius. Pilnai būsime pasiruošę 2027 m.“, – sekmadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė V. Zelenskis. 

„Norėtume gauti konkrečią datą mūsų susitarime apie karo užbaigimą, kad po to visos pusės laikytųsi šių susitarimų, tame tarpe ir agresorius, kuris turės pasirašyti šį 25 punktų planą, jei ateis šis momentas, kad po to mūsų niekas nebeblokuotų“, – pridūrė jis. 

Todėl V. Zelenskis išreiškė lūkestį, kad Lietuva savo pirmininkavimo ES metu paremtų Ukrainos siekį tapti viena iš Bendrijos narių.

„Ukraina turėtų būti ES, o Ukrainos įstojimą į ES visi matome kaip prioritetą. Labai džiaugiuosi, kad mūsų partneriai Lietuva bei Lenkija palaiko Ukrainos stojimo idėją. Tai mums yra viena iš saugumo garantijų“, – dėstė Ukrainos vadovas.

„Todėl kalbame ir apie 2027 m. Gitanas Nausėda kalbėjo apie 2030 m. Jis puikiai advokatauja Ukrainos dalyvavimui bei narystei ES. Žinoma, ir Lietuvos pirmininkavimo metu laukiame Lietuvos paramos. Noriu priminti, kad tai vyks būtent 2027 m.“ – tęsė jis.

V. Zelenskis akcentavo saugumo garantijas, kurių reikia Ukrainai. Viena jų dalis, sakė jis, yra dvišalės garantijos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV).

„Dokumentas jau yra paruoštas 100 proc. Laukiame iš partnerių datos bei laiko, kada jis galės bus pasirašytas. Tada jis galės būti ratifikuotas Kongrese ir Ukrainos parlamente pagal susitarimą“, – teigė Ukrainos prezidentas.

Lietuva pirmininkaus ES Tarybai 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. 

Kaip skelbta, sekmadienį Lietuvoje lankosi Lenkijos bei Ukrainos prezidentai Karolis Nawrockis ir V. Zelenskis. Trijų šalių vadovai minėjo 1863–1864 m. sukilimo metines.

ELTA primena, kad šeštadienį prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu K. Nawrockiu bei jo žmona M. Nawrocka. 

Abiejų valstybių vadovai dalyvavo 163-ųjų Sausio sukilimo metinių renginiuose, taip pat Markų mieste iškilmingos ceremonijos metu pristatė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirtą memorialinę kompoziciją.