Vilnius, spalio 6 d. (ELTA). Ukraina šiandien yra karinės pramonės inovacijų lyderė, sako Kyjive besilankanti premjerė Inga Ruginienė. Anot ministrės pirmininkės, Lietuva ir visa Europa šiandien turi daug ko pasimokyti iš Ukrainos, besiginančios nuo Rusijos agresijos.

„Matome didelę dronų ir antidroninių priemonių svarbą ir aukščiausią lygį šioje srityje siekiančius Ukrainos gebėjimus. Sujungus šiuos gebėjimus, išteklius ir patirtį, sustiprintume nedalomą mūsų – Ukrainos ir visos likusios Europos – saugumą“, – Vyriausybės pranešime cituojama I. Ruginienė.

Vizito Kyjive metu premjerė susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku ir kartu su šios šalies gynybos ministru Denysu Šmyhaliu pasveikino gynybos inovacijų forumo parodos dalyvius.

Susitikimų metu I. Ruginienė pabrėžė Ukrainos ir visos Europos saugumo neatsiejamumą bei karo pamokas. Ji taip pat pabrėžė Lietuvos pasirengimą kartu vystyti aktualiausius gynybos pramonės pajėgumus.

Susitikimuose diskutuota ir apie aktualiausius paramos Ukrainai poreikius, šalies eurointegracinę pažangą.

Taip pat pažymima, kad I. Ruginienė pirmadienį lankėsi Ukrainos nevyriausybinės organizacijos „Save Ukraine“ centre, kuriame vykdomos psichologinės reabilitacijos ir reintegracijos programos iš Rusijos sugrąžintiems ukrainiečių vaikams ir jų tėvams, bendravo su vaikais ir personalu.

Naujoji premjerė I. Ruginienė išvyko pirmojo vizito į Ukrainą sekmadienį.

Anot ministrės pirmininkės patarėjo, šio vizito tikslas – ne tik parodyti solidarumą, bet ir pasisemti Ukrainos patirties, kuri gali būti svarbi Lietuvai. 

Vilnius, spalio 6 d. (ELTA). Romoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda kviečia Italijos gynybos pramonės kompanijas įsikurti Lietuvoje.

„Lietuva – naujų technologijų ir gamybos šalis, sparčiai žengianti pirmyn aukštos pridėtinės vertės srityse: elektronikos, lazerių, optikos, dronų ir antidronų technologijų. Esame pasiryžę reikšmingai investuoti į gynybą – nuo kitų metų mūsų išlaidos viršys 5 proc. BVP. Tai kuria naujas galimybes tiek nacionalinės gynybos pramonės augimui, tiek partnerystei su užsienio investuotojais“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Taip šalies vadovas kalbėjo pirmadienį Romoje vykusioje Lietuvos ir Italijos gynybos pramonės forume.

Prezidentūra taip pat praneša, kad forumo metu trys Lietuvos gynybos srityje veikiančių įmonių asociacijos – Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija, Lietuvos gynybos ir kosmoso pramonės asociacija, Lietuvos gynybos inovatorių pramonės asociacija – pasirašė keturšalį susitarimą su didžiausia Italijos gynybos pramonę vienijančia gynybos, saugumo, aviacijos ir kosmoso įmonių federacija (AIAD).

„Kaip Romos įkūrėjus, pasak legendos, užaugino vilkė, taip Lietuvos sostinė Vilnius gimė iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sapno, kuriame geležinis vilkas simbolizavo jėgą ir atsparumą. Šiandien jaučiu, kad mūsų tautos, vienijamos šios dvasios ir istorinio bendradarbiavimo paveldo, yra ties didelių ateities pasiekimų slenksčiu“, – kalbėjo G. Nausėda.

Priduriama, kad forumo paraštėse prezidentas susitiko su Italijos gynybos ministru Guido Crosetto ir aptarė konkrečius bendradarbiavimo projektus.

Vilnius, spalio 6 d. (ELTA). Į Lietuvą oficialiu vizitu atvyks Austrijos prezidentas Alexanderis Van Der Bellenas.

Kaip praneša Prezidentūra, vizito metu Lietuvos ir Austrijos vadovai aptars dvišalio bendradarbiavimo, istorinės atminties, Europos saugumo ir paramos Ukrainai klausimus.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos kvietimu Austrijos prezidentas Lietuvoje lankysis iki ketvirtadienio. Su A. Van Der Bellenu atvyks ir jo sutuoktinė Doris Schmidauer.

Tuo metu pirmosios ponios Diana Nausėdienė ir D. Schmidauer trečiadienį lankysis Ukrainos centre.

Vilnius, spalio 6 d. (ELTA). „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui kultūros bendruomenės atstovus išvadinus rėksniais, Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžia nesąs šio politiko mokytojas, kuris turėtų bandyti jį perauklėti. Visgi parlamento vadovas pabrėžia, kad siekiant geresnio susikalbėjimo, pagarbaus elgesio reikėtų tikėtis iš visų pusių.

„Visada pasakau žmonėms tai, ką aš galvoju (...). Bet aš nesu nei pono Žemaitaičio, nei ko nors kito mokytojas, kuris turėčiau perauklėti. Todėl, kad manau, jog kiekvienas turime savo kalbėjimo stilių. Bet dar kartą kviečiu visus kalbėti taip, kad galėtume susikalbėti“, – pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio sakė J. Olekas.

„Manau, kad pagarbus elgesys visiems, visada yra tinkamas. Kai mes girdime nepagarbų kalbėjimą, tai tada, aš manyčiau, kad to nereikėtų vieniems ir kitiems. (...) Aš manau, kad mes tikrai galime puoselėti Lietuvoje diskusijų, pokalbių kultūrą ir tuo būdu, neįžeisdami vieni kitų surasti geriausius sprendimus“, – akcentavo parlamento vadovas.

Žemaitaitis nemano, jog savo pasisakymais galėjo įžeisti kultūros bendruomenę

Savo ruožtu R. Žemaitaitis nesutinka, kad jis savo pasisakymais galėjo įžeisti kultūros bendruomenę. Politikas tikino, kad naudojant panašius žodžius sekmadienį vykusį įspėjamąjį streiką aprašė ir šalies žiniasklaida.

„Jūs neįžeidinėkite Lietuvos žmonių, kurie piketuoja, mitinguoja (...) ir tada nebus atoveiksmio. Tai va nuo to ir pradėkime – apie kultūrą ir pagarbą vieni kitiems. O aš visus printscreenus dažniausiai išsisaugau, ką žurnalistai publikuoja. Ir tada palyginimą jums duodu, kaip jūs patys elgiatės ir kaip atsiliepiate apie kitus žmones“, – sakė R. Žemaitaitis.

Visgi pats politikas ir toliau aštriai pasisakė apie prieš Kultūros ministerijos atidavimą „aušriečiams“ protestuojančius kultūros atstovus.

„Aš tikiuosi, kad tų baubiančių, cypiančių čia nebebus, o iš tikrųjų bus tikras menas. Nes tai, ką aš vakar mačiau Gedimino prospekte, tai Šeimų maršas angelas, palyginus su jais“, – teigė R. Žemaitaitis.

„Yra kiekvieno teisė piketuoti, bet man menininkas, kultūrininkas, kuris atsisėdęs susideda knygų krūvą ir uždega knygas, man menininkas, kultūrininkas, kuris daužo savo muzikinį instrumentą, man jis yra ne menininkas. Jis yra žemiau plintuso“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad socialdemokratams ir „aušriečiams“ sutarus dėl Energetikos ir Kultūros ministerijų mainų, kultūros bendruomenės gretose kilo pasipiktinimas. Menininkai reikalauja, kad Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ būtų atribota nuo Kultūros ministerijos.

Sekmadienį kultūrininkai rengė įspėjamąjį streiką, prieš kurį laiką vyko ir protestas prie Prezidentūros. Taip pat platinama ir peticija – ją jau pasirašė per 79 tūkst. žmonių.

Kultūros bendruomenė neatsitraukia nuo savo reikalavimų nepaisant to, kad praėjusią savaitę iš kultūros ministro pareigų atsistatydino kritikos sulaukęs „aušrietis“ Ignotas Adomavičius. Kultūros asamblėjos atstovai pabrėžia, kad tai neatliepia pagrindinio jų keliamo reikalavimo – atriboti Kultūros ministeriją nuo „Nemuno aušros“.

Nerimstančius kultūrininkus R. Žemaitaitis išvadino rėksniais – įspėjamajame streike dalyvavusius aktyvistus vadino „baubiančiais veikėjais“, kalbėjo apie veikiančias „blogio jėgas“ bei ragino žmones „saugotis laukinių“. Savo ruožtu socialdemokratų lyderiai paragino koalicijos kolegą neįžeidinėti piliečių.

„Raginame kolegą R. Žemaitaitį pasiploninti liežuvį. Jis turėtų suprasti, kad tokia agresyvi jo laikysena neprisideda prie koalicijos autoriteto stiprinimo ir įtampų sprendimo. Mums tokia retorika visiškai nepriimtina“, – išplatintame pranešime teigė socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.

Svarstant, kaip spręsti susiklosčiusią situaciją, valdantieji kol kas oficialiai nesutarė dėl dar vienų ministerijų mainų, tačiau tokia opcija neatmetama. Apie galimybę keistis ministerijomis užsiminė ir Prezidentūra.

Sana, spalio 6 d. (dpa-ELTA). Nuo sekmadienio ryto hučių smogikai Jemeno sostinėje Sanoje sulaikė dar mažiausiai 10 JT organizacijų darbuotojų, pirmadienį naujienų agentūrai „dpa“ pranešė suimtiesiems artimas šaltinis.

Visi sulaikytieji yra Jemeno piliečiai, dirbantys Pasaulio maisto organizacijoje (WFP), Jungtinių Tautų vystymo programoje (UNDP), JT humanitarinių reikalų koordinavimo biure (OCHA) ir JT Saugos ir saugumo departamente (UNDSS).

Šaltinis pridūrė, jog tam, kad sulaikytų JT personalą sulaikė, hučių pajėgos apsupo keletą gyvenamųjų rajonų ir įsiveržė į darbuotojų namus hučių kontroliuojamoje Sanoje.

Rugpjūtį hučių kovotojai įsiveržė į JT biurus ir pagrobė keletą darbuotojų. Incidento motyvai ligi šiol yra neaiškūs.

Su Iranu susiję sukilėliai, kurie jau maždaug dešimtmetį kontroliuoja Saną ir dideles šiaurinės Jemeno dalies teritorijas, jau pirmiau yra pagrobę JT personalo narių ir kitų humanitarinę pagalbą teikiančių darbuotojų, o kai kurie iš jų įkalinti išbuvo daugiau nei trejus metus.

Hučiai JT darbuotojus kaltina tuo, kad kai kurie iš jų šnipinėja Jungtinėms Valstijoms.

Nuo 2023 m. spalio, kai Izraelis pradėjo bombarduoti Gazos Ruožą, hučių grupuotė Raudonojoje jūroje ėmė taikytis į komercinius laivus, kurie, kaip įtariama, yra susiję su Izraeliu, taip pat į patį Izraelį.

Jų deklaruojamas tikslas – paremti Gazoje esančius palestiniečius. Atsakydamas į sukilėlių išpuolius Izraelis ir jo sąjungininkės JAV ne kartą bombardavo taikinius Jemene.

Paryžius, spalio 6 d. (dpa-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pavedė atsistatydinusiam premjerui Sébastienui Lecornu iki trečiadienio vakaro derėtis su politinėmis jėgomis, kaip išeiti iš politinės krizės. 

Prezidentas pavedė S. Lecornu, „atsistatydinusiam ministrui pirmininkui, kuris toliau eina laikinojo premjero pareigas, iki trečiadienio vakaro surengti paskutines derybas“, kad būtų galima užtikrinti šalies stabilumą, pranešė Eliziejaus rūmai.

„Prezidento prašymu sutikau surengti paskutines derybas su politinėmis jėgomis, siekdamas užtikrinti šalies stabilumą, – rašė S. Lecornu tinkle „X“. – Trečiadienio vakarą informuosiu šalies vadovą, ar tai įmanoma, ar ne, kad jis iš to galėtų padaryti visas reikalingas išvadas“. 

Laikraštis „Le Figaro“ citavo prezidento aplinką, kad E. Macronas „prisiims atsakomybę“, jei žlugs paskutiniosios E. Lecornu derybos.

E. Macronas neseniai atmetė galimybę atsistatydinti, tačiau jis gali paleisti parlamentą ir paskelbti naujus rinkimus.

Naujasis Prancūzijos ministras pirmininkas pirmadienį atsistatydino po mažiau nei mėnesio darbo.

S. Lecornu atsistatydino praėjus vos 14 valandų po to, kai paskelbė savo naujosios vyriausybės sudėtį ir popiet turėjo surengti pirmąjį kabineto posėdį. 

27 dienas trukusi premjero S. Lecornu kadencija buvo trumpiausia iš visų vyriausybės vadovų, kada nors dirbusių šiuolaikinėje Prancūzijoje.

Roma, spalio 6 d. (dpa-ELTA). Popiežius Leonas XIV išleido dekretą, kuriuo nustatė naujas Romos kurijos finansinių investicijų taisykles, panaikindamas savo pirmtako popiežiaus Pranciškaus įvestą reglamentą.

Vatikano bankas (IOR) neteks vienintelės ir išskirtinės teisės valdyti Vatikano finansines investicijas.

Naujajame dekrete teigiama, kad Šventasis Sostas turto valdymui paprastai ir toliau turėtų naudotis IOR. Tačiau dabar kompetentingos institucijos taip pat gali naudotis kitų valstybių finansų tarpininkų paslaugomis, jei mano, kad tai veiksmingiau ar naudingiau.

Pavyzdžiui, finansų tarpininkų paslaugas gali teikti bankai arba rizikos draudimo fondai.

Šis sprendimas laikomas svarbiu žingsniu pertvarkant Vatikano finansus.

2022 m. vasarą popiežius Pranciškus nustatė, kad už turto valdymą yra išimtinai atsakingas IOR, kuris yra ir viso Šventojo Sosto ir su juo susijusių institucijų finansinio turto patikėtinis.

Naujasis popiežiaus Leono XIV dekretas buvo rengiamas atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas.

IOR valdo maždaug 12 tūkst. klientų turtą. Tarp jų – katalikiškos institucijos, Vatikano darbuotojai ir ambasadoriai prie Šventojo Sosto.

Bankas ne kartą buvo kaltinamas korupcija ir pinigų plovimu, o tinkamas jo finansų ir investicijų valdymas Vatikane tebėra ginčytinas klausimas.

Madridas, spalio 6 d. (dpa-ELTA). Izraelio sustabdytos Gazos flotilės organizatoriai kaltina žydų valstybės institucijas rimtais žmogaus teisių pažeidimais. Virtinė sulaikytų aktyvistų buvo fiziškai ir psichiškai kankinami, žeminami, pažeistos pagrindinės jų teisės, sakė „Global Sumud Flotilla“ advokatė Lubna Tuma.

Vyrai ir moterys pasakojo, kad kelias valandas buvo laikomi už nugaros surištomis rankomis, kartais – kepinant saulei, „Instagram“ transliuotoje spaudos konferencijoje kalbėjo teisininkė. Kai kurie jų buvo verčiami klūpėti, buvo įžeidinėjami ir žeminami. Moterys ypač dažnai buvo žeminamos žodžiais. Viena aktyvistė teigė, kad jai buvo spirta į galvą.

Izraelio užsienio reikalų ministerija atitinkamus kaltinimus pavadino „įžūliu melu“. Visos palestiniečius remiančių aktyvistų teisės buvo „visiškai užtikrintos“, pranešta Jeruzalėje. 

Izraelio karinis laivynas penktadienį perėmė paskutinįjį iš 42 flotilės laivų. Buvo sulaikyta daugiau kaip 400 žmonių iš dešimčių šalių, įskaitant tokius žinomus asmenis, kaip švedų aktyvistė Greta Thunberg ir buvusi Barselonos merė Ada Colau.

Nuo penktadienio Izraelis daug aktyvistų deportavo. Tačiau apie 150 asmenų, anot duomenų, vis dar yra sulaikyti, 40 jų – paskelbė bado streiką, sakė L. Tuma. Kai kurie jų atsisako net vandens, protestuodami prieš tai, kad nesulaukia medicininės pagalbos.

„Daugelis jų iki šio momento vis dar negavo teisinės pagalbos“, – kalbėjo teisininkė ir „Adalah Legal Centre“ žmogaus teisių ekspertė.

Kai kurie iš 21 į Madridą atvykusių ispanų aktyvistų taip pat pasakojo apie kankinimą ir žeminimą nelaisvėje. Buvusi merė A. Colau teigė, kad ant jų buvo šaukiama, jie įžeidinėti, negavo nei geriamojo vandens, nei maisto. Naktimis esą tyčia buvo įjungiamas oro kondicionierius, siekiant trikdyti miegą.

Flotilės dalyviai teigė norėję pristatyti į Gazos Ruožą pagalbos prekių. Izraelis pasiūlė nugabenti pagalbą per uostus už Gazos Ruožo ribų ir tada iš čia nuvežti į palestiniečių teritoriją. Aktyvistai tai atmetė, motyvuodami, kad Izraelio vykdoma Gazos Ruožo blokada prieštarauja tarptautinei teisei.

Briuselis, spalio 6 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga siekia dalyvauti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytos pereinamojo laikotarpio Gazos Ruožo valdymo institucijos veikloje, pirmadienį žurnalistams pasakė vyriausioji šalių bloko diplomatė Kaja Kallas.

„Taip, mes manome, kad Europa atlieka didelį vaidmenį ir mes taip pat turėtume tame būti“, – paklausta, ar ES norėtų dalyvauti D. Trumpo „Taikos valdyboje“, atsakė K. Kallas.

K. Kallas pažymėjo, kad ES yra viena iš pagrindinių pagalbos palestiniečiams teikėjų ir palaiko ryšius tiek su Palestinos savivalda, tiek su Izraeliu.

„Manau, kad Europa turėtų būti ne tik mokėtoja, bet ir dalyvė“, – kalbėdama ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos susitikimo Kuveite kuluaruose sakė ji.

„Mes siekėme parengti taikos planą... ir dirbame kartu su savo partneriais iš arabų šalių. Jie supranta, kad mūsų buvimas ten atitinka visų interesus, todėl tikėkimės, kad su tuo sutiks ir izraeliečiai“, – pridūrė ji.

Praėjusią savaitę D. Trumpas pristatė 20 punktų planą konfliktui Gazoje užbaigti, į kurį įtrauktas ir teritorijos valdymas pokario metu.

Šią savaitę Egipte vyksta netiesioginės „Hamas“ ir Izraelio derybos dėl šio pasiūlymo.

D. Trumpo plane numatyta, kad Gazos Ruožą laikinai valdys technokratinis, apolitiškas Palestinos komitetas, teikiantis kasdienes viešąsias paslaugas.

Šio komiteto veiklą prižiūrės „Taikos valdyba“, kuriai vadovaus ir pirmininkaus pats D. Trumpas, jos veikloje taip pat dalyvaus buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas.

Ši institucija turėtų rūpintis Gazos Ruožo pertvarkymo finansavimu tol, kol Palestinos savivaldos administracija užbaigs reformų programą ir vėl perims ruožo kontrolę į savo rankas.

Tirana, spalio 6 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Albanijos sostinėje Tiranoje buvo nušautas teisėjas ir sužeisti dar du asmenys, kai teisiamas vyriškis ėmė šaudyti tiesiog teismo salėje, pranešė policija.

Vykstant posėdžiui, kuriame buvo svarstoma vyriškio byla ir kuriam pirmininkavo apeliacinio teismo teisėjas Astritas Kalaja, teisiamasis staiga pradėjo šaudyti, pranešė policija, pridurdama, kad šaulys buvo nedelsiant suimtas.

„Teisėjas buvo skubiai nugabentas į ligoninę, tačiau nuo patirtų sužalojimų pakeliui mirė“, – teigiama policijos pranešime.

Kulkos kliudė ir kitą teismo proceso šalį – tėvą bei jo sūnų, kurie buvo nuvežti į ligoninę, tačiau jų būklė stabili.

Vietos spaudos pranešimuose teigiama, kad byla buvo susijusi su turtiniu ginču ir vyras šaudė į teisėją, nes žinojo, kad bylą pralaimės.

Albanijos ministras pirmininkas Edis Rama incidentą pavadino „tragišku įvykiu“ ir paragino sugriežtinti bausmes už nusikaltimus, susijusius su ginklais.

Jo teigimu, už tokius nusikaltimus „agresorius turėtų sulaukti griežčiausio teisinio atsako“.

Šalies prezidentas Bajramas Begajas išplatino pareiškimą, kuriamą pasmerkė išpuolį, pavadindamas jį „siaubinga ataka prieš visą teisingumo sistemą!“

Pagal Albanijos įstatymus už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pietryčių ir Rytų Europos šaulių ir lengvųjų ginklų kontrolės informacijos centro (SEESAC) duomenimis, 2025 m. sausio-birželio mėnesiais Albanijoje įvyko 213 su šaunamaisiais ginklais susijusių incidentų.

Belgorodas, spalio 6 d. (dpa-ELTA). Per Ukrainos pajėgų smūgį Rusijos Belgorodo mieste žuvo mažiausiai du žmonės. Tai tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Per raketų ataką prieš infrastruktūros objektą dalyje miesto, be to, kilo „elektros tiekimo sunkumų“.

Netoli Ukrainos sienos esantis  miestas jau rugsėjo pabaigoje per raketų smūgį patyrė didelius elektros teikimo sutrikimus.

Ukrainos pajėgos dronais ir raketomis taikosi į Belgorodą ir apylinkes, kad visų pirma sutrikdytų rusų pajėgų logistiką.

Belgorodas yra maždaug už 50 km į šiaurę nuo Ukrainos Charkivo didmiesčio.

Vilnius, spalio 6 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministerija (URM) praneša, kad Izraelio deportuotas ir su humanitarine flotile į Gazos ruožą plaukęs Lietuvos pilietis Aleksandras Chichlovskij atvyko į Graikijos sostinę – Atėnus.

„Su flotile į Gazos ruožą plaukęs ir Izraelio sulaikytas Lietuvos Respublikos pilietis nusileido Atėnuose“, – pirmadienį vakare „Facebook“ paskelbė URM.

„Pilietis yra sveikas, kartu su juo yra Lietuvos ambasados Graikijoje atstovas. Šiuo metu yra organizuojama tolesnė piliečio kelionė namo“, – priduria ministerija.

Praeitos savaitės penktadienį URM pranešė, jog su flotile į Gazos ruožą plaukęs A. Chichlovskij buvo sulaikytas Izraelio. Taip pat teigta, kad jis pasirašė sutikimą būti deportuotas atgal į Lietuvą.

ELTA primena, kad praėjusį mėnesį į Gazos Ruožą išplaukė maždaug 45 laivų flotilė „Global Sumud Flotilla“, o ja keliaujantys politikai ir aktyvistai, siekia nutraukti Izraelio vykdomą palestiniečių teritorijos apgultį. Flotilė gabeno šimtus tonų maisto ir medicinos reikmenų į Gazos Ruožą – tokiu būdu siekta nutraukti Izraelio vykdomą blokadą. 

Šioje flotilėje dalyvavo ir Lietuvos pilietis A. Chichlovskij. Prieš kelias savaites prie URM vyko protestas, reikalaujantis užtikrinti A. Chichlovskij apsaugą.

Tiesa, šią savaitę Izraelis sustabdė kelis vadinamosios Gazos flotilės laivus. Juose buvę asmenys nugabenti į vieną Izraelio uostų. Iki ketvirtadienio iš maždaug 45 laivų daugiau kaip 30 buvo sulaikyti arba manoma, kad jie buvo sulaikyti.