Vilnius, lapkričio 14 d. (ELTA). Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį vyksiančiame tarybos posėdyje pristatys kandidatus į merus bei 2027 metų savivaldos rinkimų programą. Taip pat bus aptartos politinės aktualijos.

LSDP pirmininko pirmojo pavaduotojo Roberto Duchnevičiaus teigimu, renginyje turėtų būti pristatyta didžioji dauguma socialdemokratų kandidatų į merus. 

Planuojamoje pristatyti partijos savivaldos rinkimų programoje, anot jo, dėmesys bus skiriamas infrastruktūrai, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui bei švietimui.

„Kalbėsime programoje apie kelių infrastruktūrą, kuri savivaldybėms ypač yra svarbi, žvyrkelių asfaltavimo programas, sveikatos paslaugų pasiekiamumą, (...) švietimą“, – Eltai sakė R. Duchnevičius.

ELTA primena, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.

Vilnius, lapkričio 14 d. (ELTA). Savaitgalį virš Vilniaus pietinio aplinkkelio (A19) montuojant šiaurinės Gariūnų viaduko dalies perdangos sijas, laikinai bus uždaromas eismas viena šio kelio kryptimi, informuoja valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“.

Nurodoma, kad lapkričio 14 d., šeštadienį, nuo 7 iki 17 val., sijų montavimo metu bus visiškai uždarytas transporto priemonių eismas A19 kelyje Vaidotų–Vilniaus kryptimi ties Gariūnų viaduku. Transporto srautai bus nukreipiami numatytomis apylankomis.

Lapkričio 15 d., sekmadienį, nuo 7 iki 17 val., dėl sijų montavimo darbų bus uždarytas transporto priemonių eismas Vilniaus–Vaidotų kryptimi ties Gariūnų viaduku. Transporto srautai taip pat bus nukreipiami apylankomis.

„Gariūnų viadukas yra viename intensyviausių šalies transporto mazgų, todėl planuodami šiuos darbus didžiausią įtaką eismui turinčias operacijas perkėlėme į savaitgalį. Sijų montavimas yra svarbus rekonstrukcijos etapas, tačiau suprantame, kad dėl jo vairuotojai patirs nepatogumų. Todėl prašome keliones šį savaitgalį planuoti iš anksto, įvertinti galimus eismo srautų pokyčius ir, esant galimybei, rinktis kitą maršrutą ar kelionės laiką“, – pranešime cituojama „Via Lietuvos“ Projektų grupės vadovė Viktorija Petrėtienė

Pažymima, kad minėtomis dienomis viešasis transportas važiuos įprastai. Vykdomų darbų metu galimi tik nežymūs 20, 28, 29, 59, 62, 68 maršrutų autobusų vėlavimai.

Kiti šiaurinės viaduko dalies perdangos sijų montavimo darbai numatyti lapkričio 10 ir 12 dienomis. Jie bus vykdomi Vilniaus ir Kauno viaduko pusėse, tačiau transporto priemonių eismui įtakos neturės.

Gariūnų viaduko rekonstrukcija vykdoma dviem etapais. Pirmuoju etapu rekonstruota pietinė viaduko dalis, o šiuo metu vykdomas antrasis etapas, kurio metu rekonstruojama šiaurinė viaduko dalis. 

Rekonstrukcijos darbus planuojama užbaigti 2027 m. vasarą, juos už 6,5 mln. eurų atlieka bendrovė „Tilsta“.

Vilnius, lapkričio 13 d. (ELTA). Sapiegų rūmuose Vilniuje penktadienį pagerbti nacionaliniai, savivaldybių ir bendruomenių mecenatai, pranešė Kultūros ministerija.

Iškilmingame renginyje, skirtame artėjančiai Mecenatystės dienai pažymėti, įteikti mecenatų ženklai.

Nacionalinių mecenatų vardai šiemet suteikti bendrovei „Swedbank“ už 10 mln. eurų paramą Vilniaus universiteto fondui, įmonei „Narbutas Group“ už daugiau nei 1,3 mln. eurų paramą viešajai įstaigai „Mėlyna ir geltona“ ir bendrovei „Arimex“ už didesnę nei 1 mln. eurų paramą viešajai įstaigai „Adomo Galdiko muziejus ir menų mokykla“.

Savivaldybės mecenatų kategorijoje Vilniaus miesto savivaldybės mecenatų vardai suteikti bendrovei „REWO“ už 275 tūkst. eurų paramą viešajai įstaigai „MO muziejus“ ir viešosios įstaigos „Mėlyna ir geltona“ rėmėjams: įmonei „Saudingos autotransportas“ (360 tūkst. eurų parama), Mindaugui ir Renatai Rutkauskams (daugiau nei 440 tūkst. eurų parama) bei bendrovei „Kūbas“ (370 tūkst. eurų parama). 

Šiaulių rajono savivaldybės mecenatų vardai suteikti Bridų žemės ūkio bendrovei už daugiau nei 261 tūkst. eurų paramą asociacijai „Naisių bendruomenė“ ir bendrovei „Šiaulių agrocentras“ už daugiau nei 271 tūkst. eurų paramą Atviram Šiaulių rajono jaunimo centrui.

Iškilmingame renginyje taip pat pagerbti bendruomenių mecenatai. Kultūros ir meno srityje bendruomenių mecenatų vardai suteikti bendrovei „Staticus Group“ ir bendrovei „HOSTINGER operations“, per metus skyrusiems po 50 tūkst. eurų paramos, bei UAB „Panorama LT“ už daugiau nei 110 tūkst. eurų paramą per metus viešajai įstaigai „MO muziejus“.

Švietimo srityje bendruomenių mecenatų vardai ir ženklai skirti Dianai Bumelytei (bendrovė „Northway medicinos centrai“) už 60 tūkst. eurų paramą per metus Klaipėdos universiteto ateities paramos fondui ir įmonei „Alter Domus Lithuania“ už 100 tūkst. eurų paramą per metus Vilniaus universiteto fondui.

Pilietinės visuomenės stiprinimo srityje bendruomenių mecenatų vardai už paramą viešajai įstaigai „Mėlyna ir geltona“ suteikti: įmonių grupei „Baltic Classifieds Group“, bendrovėmes „Eugesta“, „Lonas“, „DO ARCHITECTS“, „Krekenavos agrofirma“, „Sixteen media“ ir „Singlita“ (skyrusiems po 50 tūkst. eurų paramą per metus), „SBA Grupė“ ir „Thomas Philipps Baltex“ (skyrusiems po 100 tūkst. eurų paramą per metus) bei „Pro colore“ (daugiau nei 62 tūkst. eurų parama per metus). Viešosios įstaigos „Mėlyna ir geltona“ skiriama parama Ukrainai pripažinta mecenuojamuoju projektu.

Mecenatų vardai įrašomi į Mecenatų knygą, kuri pildoma ir saugoma Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. 

Mecenatų vardai Lietuvoje suteikiami nuo 2018 m., o nuo 2024 m. į atmintinų dienų sąrašą įtraukta Mecenatystės diena pažymima lapkričio 15-ąją.

Pagal Mecenavimo įstatymo nuostatas projektą pripažįsta mecenuojamuoju ir nacionalinio mecenato vardą suteikia Vyriausybė, įvertinusi Mecenavimo tarybos siūlymą. Nacionalinio mecenato vardas skiriamas asmeniui ar įmonei, mecenuojamam projektui suteikusiai paramos už ne mažiau kaip 1 mln. eurų. Savivaldybės mecenato vardas skiriamas skyrus ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų (arba daugiau kaip 250 tūkst. eurų didžiosiose ar kurorto statusą turinčiose savivaldybėse). Bendruomenės mecenato vardas suteikiamas, kai bendra paramos suma mecenuojamam projektui per vienus metus yra ne mažesnė kaip 50 tūkst. eurų.

Vilnius, lapkričio 13 d. (ELTA). Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) duomenimis, nuo pirmadienio prasidedančiame neterminuotame streike ketina dalyvauti apie 150 mokyklų visoje Lietuvoje ir apie 4 tūkst. mokytojų.

Apie tai LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas penktadienį kalbėjo LNK žinioms.

„Nutraukiame ugdymo procesą, mokytojai nebeves pamokų, neateis į mokyklą“, – pasakojo A. Navickas.

Jis vylėsi, kad šis streikas bus vienas didžiausių per pastarąjį laikotarpį. 

Kaip skelbta, LŠDPS reikalauja kitąmet bent 10 proc. didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus. Vyriausybė yra numačiusi 7,56 proc. pedagogų darbo užmokesčio didėjimą. Iš viso mokytojų darbo užmokesčiui 2027 metais numatyti 240,5 mln. eurų.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius penktadienį teigė nematantis galimybių rasti kompromisą su streiką planuojančia profesine sąjunga. Anot Vyriausybės vadovo, valstybės finansinės galimybės neleidžia skirti daugiau lėšų pedagogų atlyginimams didinti.

ELTA primena, kad mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi. 2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų įsiveržė į tuometę Švietimo ir mokslo ministeriją bei pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą.

2023 m. LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.

Vilnius, lapkričio 14 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos lapkričio 14-osios įvykius Lietuvoje.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, lapkričio 13 d. (ELTA). Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vilniaus skyriaus konferencija penktadienį nusprendė į sostinės merus iškelti susisiekimo ministro Juro Taminsko kandidatūrą.

Tai Eltai patvirtino LSDP Vilniaus miesto skyriaus atstovas Povilas Pinelis.

„Taip, mes patvirtinome J. Taminską kandidatu į Vilniaus merus“, – sakė P. Pinelis.

Anot politiko, sostinės socialdemokratų konferencijoje dalyvavo pats J. Taminskas, jis sutiko būti keliamas kandidatu į Vilniaus miesto merus.

„Jis pats dalyvavo konferencijoje, pristatė savo programą, jis yra pasiryžęs eiti į merus“, – dėstė LSDP atstovas.

P. Pinelis taip pat patvirtino, kad nuspręsta, jog jis ves LSDP kandidatų į Vilniaus miesto tarybą sąrašą.

J. Taminskas 2024 m. tapo susisiekimo viceministru, o iš premjero posto pasitraukus Gintautui Paluckui, 2025 m. jis pradėjo eiti susisiekimo ministro pareigas.

ELTA primena, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.  

Papildysime.

Vilnius, lapkričio 13 d. (ELTA). Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus konferencija nusprendė į Vilniaus miesto merus iškelti susisiekimo ministro Juro Taminsko kandidatūrą.

Tai Eltai patvirtino LSDP Vilniaus miesto skyriaus atstovas Povilas Pinelis.

Briuselis, lapkričio 13 d. (AP-ELTA). Artėjant kitą savaitę Šendžene įvyksiančiam JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, keletas Europos šalių lyderių pareiškė nepasitikėjimą šiomis derybomis.

„Mano nuomone, vadinti tai derybomis būtų perdėta, – ketvirtadienį sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. – Mes nekursime naujos saugumo architektūros vien todėl, kad to nori Rusijos prezidentas ar kas nors Jungtinėse Valstijose.“

Tuo metu Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad Europos lyderiai baiminasi dar vieno „Ankoridžo momento“, omenyje turėdamas Aliaskoje vykusį viršūnių susitikimą, per kurį, nei Ukrainos, nei ar Europos pasiuntiniams nedalyvaujant, Europos lyderius pribloškė D. Trumpo palankumas Rusijos vadovui.

„Prašau, jokių staigmenų, – sakė F. Merzas. – Toliau žaiskite už Europos komandą, už Ukrainos komanda.“

Savo ruožtu Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergsas pažymėjo, kad Europa gyventojų skaičiumi, ekonominiu pajėgumu ir karine galia yra didesnė už Rusiją.

„Mes, europiečiai, turėtume būti ryžtingesni ir drąsesni“, – sakė jis.

Lapkričio 18–19 d. Šendžene vyks Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) viršūnių susitikimas, kurio metu turėtų įvykti ir Kinijos, JAV bei Rusijos prezidentų derybos.

Kyjivas, lapkričio 13 d. (ELTA). Mažiausiai trys didelės Ukrainos saulėgrąžų aliejaus gamyklos, kurių produkcija yra svarbi šalies žemės ūkio eksporto dalis, pranešė sustabdžiusios gamybą dėl padažnėjusių Rusijos atakų ir elektros tiekimo sutrikimų, pranešė „France24“.

Viena didžiausių šalies saulėgrąžų aliejaus gamybos įmonių „Potoky“ penktadienį pranešė sustabdžiusi saulėgrąžų sėklų supirkimą ir perdirbimą dėl elektros tiekimo sutrikimų, sudėtingos saugumo padėties ir karo padarytos žalos remonto darbų.

Didelė žemės ūkio bendrovė „Kernel“ ir pagrindinė augalinio aliejaus gamintoja „Delta Wilmar Ukraine“ taip pat sustabdė savo veiklą.

Drono smūgis aliejaus gamyklai

Dėl drono smūgio į žemės ūkio bendrovei „Kernel“ priklausantį objektą Mykolajivo srityje 3 500 kv. plote išsiliejo saulėgrąžų aliejus.

Apie tai, pasak „Ukrinform“, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Pietvakarių regiono valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija.

Per smūgį buvo apgadintos keturios saugyklos, kuriose iš viso buvo 8 500 tonų saulėgrąžų aliejaus. Viena 3 000 kubinių metrų talpos saugykla buvo visiškai sunaikinta. Taip pat buvo apgadintas apsauginis pylimas, todėl aliejus išsiliejo į gretimą žemės sklypą. Netoliese esančioms gyvenamosioms teritorijoms pavojus nekilo.

Rusų planuose – atakos prieš Ukrainos maisto pramonę

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos turi planų atakuoti Ukrainoje veikiančius maisto pramonės objektus, priklausančius tiek Ukrainos, tiek užsienio bendrovėms. Apie tai naujienų agentūrai pranešė šaltinis Ukrainos gynybos žvalgyboje (DIU).

Šaltinio teigimu, Rusijos pajėgos ketina atakuoti žemės ūkio produktų saugojimo ir perdirbimo objektus, įskaitant grūdų elevatorius ir sandėlius, saulėgrąžų bei kitų augalinių aliejų gamyklas, pieno ir sviesto gamyklas, mėsos perdirbimo įmones, paukštynus ir kitas maisto pramonės įmones.

„Rusijos tikslas – destabilizuoti padėtį Ukrainoje, pakertant aprūpinimą maistu, o vėliau vykdant informacinę kampaniją siekiant demoralizuoti visuomenę, padaryti didelę žalą mūsų šalies ekonomikai ir sumažinti Ukrainos biudžeto pajamas užsienio valiuta“, – sakė šaltinis.

Pasak jo, vienas iš Maskvos plano pakenkti Ukrainos maisto pramonei tikslų – padidinti Rusijos žemės ūkio produktų eksporto dalį, ypač į Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos šalis.

Stokholmas, lapkričio 13 d. (AFP-ELTA). Švedijos vyriausybė penktadienį pareiškė siekianti neleisti Rusijos sportininkams dalyvauti šalyje vykstančiose varžybose. Panašius sprendimus anksčiau paskelbė kaimyninės Suomija ir Norvegija.

Ši Šiaurės Europos šalis ruošiasi vasarį Faluno mieste surengti pasaulio slidinėjimo čempionatą.

„Iš esmės mūsų pozicija tokia: nenorime, kad Rusijos sportininkai dalyvautų tarptautinėse varžybose Švedijoje, nes Rusija ir Putinas gali tuo pasinaudoti propagandos tikslais, o tai prisideda prie karo normalizavimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė socialinių reikalų ir visuomenės sveikatos ministras Jakobas Forssmedas.

Jis pridūrė, kad vyriausybė rengia sprendimą, pagal kurį „Rusijos sportininkams būtų atsisakoma leisti atvykti į Švediją“. Jį ketinama pristatyti „artimiausiu metu“.

Pasak J. Forssmedo, ši priemonė įsigaliotų dar prieš prasidedant pasaulio slidinėjimo čempionatui.

Tarptautinė slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacija (FIS) leido Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti varžybose su tam tikromis sąlygomis, tarp kurių – draudimas naudoti bet kokius valstybių simbolius.

Švedijos slidinėjimo asociacija anksčiau pareiškė nesutinkanti su FIS sprendimu, tačiau ketinanti jo laikytis.

Ketvirtadienį kaimyninės Suomija ir Norvegija taip pat pristatė priemones, kuriomis siekiama neleisti Rusijos sportininkams dalyvauti varžybose šiose šalyse.

Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą kelios tarptautinės sporto organizacijos uždraudė Rusijos sportininkams dalyvauti varžybose, tačiau kai kurios jų ilgainiui pradėjo švelninti apribojimus.

„Problemą dar labiau išryškino keli tarptautinių federacijų sprendimai, todėl valstybėms tapo dar aktualiau spręsti šį klausimą“, – sakė J. Forssmedas.

Jis pridūrė, kad „Rusijos sportas yra glaudžiai susijęs su Rusijos valstybės valdžios institucijomis“, todėl sporto negalima atskirti nuo Rusijos valstybės veiksmų.

Spalio 30 d. Sporto arbitražo teismo (CAS) sprendimas atvėrė galimybę kitais metais į pasaulio čempionatus sugrįžti Rusijos vyrų ir moterų ledo ritulio rinktinėms.

Tą pačią dieną Švedijos vyriausybė paragino Europos Sąjungą sugriežtinti vizų išdavimo taisykles Rusijai ir Baltarusijai atstovaujantiems sportininkams.

Stokholmo teigimu, kol tęsiasi karas Ukrainoje, negalima normalizuoti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose.