Vilnius, vasario 10 d. (ELTA). Siekiant atkurti diplomatinius santykius su Kinija, Lietuva nesižemins prieš Pekiną ir išlaikys orumą, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. 

„Aš, kaip atsakingas politikas, noriu atsakingai vykdyti duotus įsipareigojimus. Vyriausybė į darbų apimtį įsirašė šį klausimą – vadinasi, procesas turi vykti. Jis turi būti delikatus, Taivaniečių atstovybės klausimas yra viena dedamųjų visame šio klausimo spektre“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė M. Sinkevičius.

„Nuraminant tuos, kurie muša būgnais – Lietuva, siekdama atkurti tuos santykius iki europinio lygio, tikrai nesižemins, tikrai keliais neis iki Pekino, išlaikys orumą ir veidą“, – akcentavo jis. 

Vis tik, politikas neatsako, ar Lietuva keistų Vilniuje esančios Taivaniečių atstovybės pavadinimą. 

„Kol kas tuo klausimu nesiimčiau kategoriškai teigti, kad vienaip ar kitaip bus. Turi būti aiškumas ir nesižeminimas, tai reiškia, kad mes nepulsime atsiprašinėti, aiškintis, pasiaiškinti (...) Turi būti išlaikoma pagarba, situacijos suvokimas, kontekstas ir ta konjungtūra vertinama iš abiejų pusių“, – dėstė M. Sinkevičius. 

Kaip skelbta, premjerė I. Ruginienė, duodama interviu naujienų agentūrai BNS, pareiškė, kad siekdama diplomatinių ir ekonominių santykių su Taivanu Lietuva „šoko prieš traukinį“. Be to, ji užsiminė apie daromus „pirmuosius mažus žingsnius“ ryšiams su Kinija atkurti.

Pekinas atsakė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros. „Reuters“ citavo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Liną Jianą, teigusį, kad tikimasi, jog Lietuva savo norą gerinti dvišalius santykius pavers konkrečiais veiksmais ir nedelsdama ištaisys savo klaidą. 

Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė ketinanti tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva, nepaisant politinių pokyčių. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.

Vilnius, vasario 10 d. (ELTA). Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad kol kas nėra prielaidų Lietuvos ir Baltarusijos susitikimui viceministrų lygiu. Nors politikas ir pabrėžia, kad tai nėra atmestina galimybė, jo manymu, Lietuva pirmiausia turi vadovautis nacionalinio saugumo interesais.

„Kol kas tam prielaidų nėra. Bet sakau, nėra taip, kad visiškai totaliai tai atmestina kaip galimybė. Nebūtinai viceministrų lygyje, gali būti ir žemesnio rango diplomatai, kurie gali išeiti į kontaktą“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė M. Sinkevičius.

„Pokalbio turiniai gali labai skirtis. Ar tas susitikimas yra dabar svarstytinas vasarį, kovą? Aš abejoju. Bet kad pasakyti, jog tai visiškai tabu perspektyvoje, aš negaliu. Šiaip jau diplomatai ir užsienio politika yra apie kalbėjimą, ne apie tylą“, – akcentavo socialdemokratas.

Pasak jo, prie tokio svarstymo būtų galima grįžti tik po to, jeigu būtų pratęstos sankcijos Baltarusijai.

„Manau, kad tik tada galima grįžti prie to klausimo. Bet vėlgi, sudėtinga per kelias minutes atskleisti požiūrį, nes tai yra subtilus, delikatus klausimas, kuriame dalyvauja Europos Sąjunga (ES), kuriame suinteresuota, veikianti ir siekianti pokyčių šalis – Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Mes turime čia subalansuotą politiką vykdyti“, – kalbėjo socialdemokratų lyderis.

„Esmė turbūt viso to pasakymo ir atsakymo, kad mes turime veikti  iš nacionalinio saugumo perspektyvos. Ekonominiai dalykai – trąšos, tranzitai, visa kita – yra antraplanis dalykas. Saugumo dedamoji yra esmė“, – tęsė politikas.

Praėjusią savaitę Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas užsiminė apie neva galimą Lietuvos ir Baltarusijos viceministrų lygio susitikimą. Tiesa, vėliau politikas šią poziciją patikslino, patikindamas, jog tokių svarstymų dabar nėra.

Savo ruožtu ministrė pirmininkė Inga Ruginienė šią savaitę teigė, jog tęsiantis Baltarusijos hibridinei atakai prieš Lietuvą, ji nemato galimybių gerinti santykių su Minsku. 

Tuo metu prezidentas G. Nausėda sakė būsiantis „tarp tų, kurie tvirčiausiai reikalaus sankcijų pratęsimo“ Baltarusijai. 

ELTA primena, kad pernai lapkritį, neveikiančiame Lavoriškių pasienio kontrolės punkte įvyko Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių ekspertinio lygio susitikimas. Abiem pusėms atstovavo valstybių sienos apsaugos žinybų vadovų pavaduotojai Donatas Škarnulis ir Romanas Podlinevas. 

Susitikimo metu Baltarusijos pusė buvo paraginta imtis aktyvių veiksmų stabdant meteorologinių oro balionų kontrabandą oru, taip pat aptartos pasienio kontrolės punktų uždarymo Lietuvos pusėje priežastys ir būtinybė Baltarusijai kuo greičiau išspręsti šalyje įstrigusių Lietuvos vilkikų grįžimo klausimą. 

(papildymai nuo ketvirtos pastraipos)

Vilnius, vasario 10 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus kratas opozicijoje dirbančių demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus Seimo kabinetuose bei jų gyvenamosiose vietose, Socialdemokratų partijos (LSDP) vedlys Mindaugas Sinkevičius sako, jog susiklosčiusi situacija yra rimta. Vis tik, politikas susilaiko nuo išankstinių vertinimų ir tikina, jog dėl susidariusios padėties valdantieji piktdžiugos nejaučia. 

„Situacija netikėta, kadangi paliesti tikrai žinomi politikai (…), tai nėra kažkokie regiono, ar lokalūs politikai. Matyt, kaip ir visuomenei, taip ir mums kyla daug neatsakytų klausimų, kuriuos turbūt atsakys tyrimas ir tam reikia laiko“, – „Žinių radijui“ komentavo LSDP pirmininkas. 

„Čia būtų puiki proga dabar moralizuoti ir aiškinti, kažkaip tiesiai, ar tarp eilučių, džiaugtis kažkuo, bet čia tikrai nėra kuo džiaugtis. Ta situacija nemaloni, nes kerta pasitikėjimą visuomenei politinėms partijoms, politiniais lyderiais ir norisi, kaip įmanoma greičiau, tų atsakymų: kas buvo padaryta, kokios nusikalstamos veikos, jeigu jos buvo padarytos. Išankstinių vertinimų nederėtų daryti, nes, vis tik, galioja ir politikams nekaltumo prezumpcija, todėl reikia šiek tiek kantrybės, bet tie pirmieji procesiniai veiksmai indikuoja, kad situacija yra rimta“, – tęsė jis. 

Koalicijos ateitis ir toliau išlieka aktuali

LSDP vedlys teigė, kad jo vadovaujama partija nesinaudos susiklosčiusia padėtimi atsitraukti nuo tolesnių svarstymų apie galimus pokyčius koalicijoje. 

„Matyt, kad eterį užgoš šita tema, bet tai nereiškia, kad socialdemokratai, kalbėdami apie koaliciją, apie Vyriausybę, apie daugumą ir stabilumą valstybėje, kaip nors ignoruos ar pasinaudos ta proga negrįžti prie tų temų, kurios buvo svarbios. Tai tos temos, kurios buvo aktualios, matyt, kad jos liko aktualiomis – ir koaliciniai santykiai, darbas koalicijoje, įvairūs įvykiai ir situacijos, liečiančios mūsų koalicijos partnerius, jos niekur nepradingo“, – sakė jis. 

Tęsiantis diskusijoms dėl galimų pokyčių koalicijoje, M. Sinkevičius sako, jog STT įvykdytos kratos S. Skvernelio kabinete ir jo namuose kelia papildomų komplikacijų svarstant koalicines alternatyvas su jo vadovaujama partija. Vis tik, politikas leidžia suprasti, kad diskusijoms erdvės yra.

„Situacija yra komplikuota ir daugiabriaunė. Visą laiką buvo kalbama apie galimas alternatyvas – ir tiesiai, ir tarp eilučių, kalbant apie demokratus „Vardan Lietuvos“ kaip alternatyvą galinčią pakeisti „Nemuno aušrą“. Matyt, ta situacija keičiasi po šios dienos įvykių (…). Aš nelinkęs į didelius apibendrinimus“, – teigė M. Sinkevičius. 

„Nežinau, ar tas procesas liečia politines organizacijas, turiu omenyje, dvi: Tėvynės sąjungą ir demokratus „Vardan Lietuvos“ ir taip, aišku, kad tai, turbūt, kelia papildomų pasvarstymų partijoje – tai kokios dabar iš tikrųjų tos alternatyvos? (…). Visai politinei kompozicijai, dėlionei ir perdėliojimui komplikacijų ir papildomų iššūkių atsiranda. Bet tai nereiškia, kad šios dienos įvykiai patvirtino, kad ta koalicija yra teisingiausia“, – dėstė jis. 

Kaip skelbta, tirdama itin didelio masto korupcijos bylą STT pirmadienį atliko kratas Seime bei abiejų politikų gyvenamosiose vietose. 

Tiek K. Starkevičius, tiek S. Skvernelis bus apklausti kaip specialieji liudytojai. 

Demokratų lyderis žurnalistams pirmadienį sakė esantis ramus, teigė, jog nieko nusikalstamo nepadarė. Tuo metu K. Starkevičius pranešė laikinai stabdantis narystę TS-LKD. 

ELTA primena, kad pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų.

Pirmadienį prokuroras A. Urbelis patvirtino, jog šiame tyrime įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14 asmenų.

A. Urbelis, paklaustas, ar vienas iš įtariamųjų yra anksčiau už cigarečių kontrabandą teistas Marjanas Taraškevičius, teigė tokios informacijos negalintis nei patvirtinti, nei paneigti.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, ikiteisminio tyrimo turimais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už šių krovinių gabentojams Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.  

Tarp įtariamųjų – dabar jau pareigų nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurijus Kornijenka, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.

Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo organizuotoje grupėje. Įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu veikiant organizuotoje grupėje taip pat pareikšti ir 7 privačių įmonių vadovams bei susijusiems asmenims.

Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 milijonas eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.

Vilnius, vasario 10 d. (ELTA). Praėjusią savaitę vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo 12 proc. iki 216 eurų už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji augo kiek mažiau – 6 proc. ir siekė 215 eurų už MWh, pranešė energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“.

„Baltijos šalyse buvo užfiksuotas labai aukštas elektros energijos vartojimas, ypač Lietuvoje, čia buvo pasiektas naujas savaitinis rekordas. Kainų augimą taip pat lėmė mažesnė vėjo elektrinių gamyba ir sumažėjęs elektros importas iš Suomijos“, – pranešime teigia „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų skyriaus vadovas Mantas Masalskis.

Bendrovės duomenimis, praėjusią savaitę elektros vartojimas Baltijos šalyse išliko labai aukštas. Lietuvoje buvo užfiksuotas naujas savaitinis elektros energijos vartojimo rekordas siekė 340 gigavatvalandžių (GWh) – tai didžiausias rodiklis nuo 2010 metų. 

Bendras elektros vartojimas Baltijos šalyse siekė 746 GWh – 1 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Skelbiama, kad Lietuvoje per savaitę buvo suvartota 340 GWh elektros energijos, o Latvijoje ir Estijoje vartojimas sumažėjo 1 proc. ir atitinkamai siekė 178 GWh bei 228 GWh.

Elektros gamyba Baltijos šalyse praėjusią savaitę išliko tokia pati kaip ir ankstesnę savaitę (559 GWh). Skaičiuojama, kad Lietuvoje elektros gamyba sumažėjo 2 proc. iki 233 GWh, Latvijoje ji smuko 1 proc. ir sudarė 190 GWh, o Estijoje – padidėjo 7 proc. iki 137 GWh.

Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pagaminta 69 proc., Latvijoje 107 proc., o Estijoje 60 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Iš viso visos trys šalys kartu pagamino 75 proc. regione suvartotos elektros energijos, nurodo bendrovė.

Vilnius, vasario 10 d. (ELTA). Šiaulių rajono gyventoja smurtavo prieš nepilnametę, pranešė policija.

Pasak teisėsaugos, smurto prieš nepilnametę epizodai buvo fiksuoti tris kartus – praėjusių metų lapkričio viduryje ir šių metų sausio 11 ir 14 dienomis.

Pirminiais duomenimis, Raudonėnų seniūnijoje 1978 metais gimusi moteris smurtavo prieš 2010 metais gimusią nepilnametę.

Nukentėjusiajai medikų pagalbos neprireikė. 

Patikslinus įvykio aplinkybes, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. 

Vilnius, vasario 10 d. (ELTA). Itin šalti sausio orai bei nuo metų pradžios panaikinta PVM lengvata šildymo sąskaitas sostinės gyventojams išaugino apie 60 proc., pranešė bendrovė „Gijos“.

Anot bendrovės, už 50 kv. m. buto šildymą naujos statybos daugiabutyje vilniečiai mokės 62 eurus, renovuotame – 99 eurus, o sename, energetiškai neefektyviame – 160 eurų.

„50 kv. m. buto energetiškai efektyviame daugiabutyje šildymo sąskaita siekia 62 eurus su 21 proc. PVM, pernai – 34 su 9 proc. PVM, renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 99 eurus su 21 proc. PVM, praėjusį sezoną šildymas sausį vidutiniškai kainavo 61 eurą su 9 proc. PVM. Nerenovuotame daugiabutyje vidutinė sausio mėnesio šildymo sąskaita yra 160 eurų su 21 proc. PVM, pernai – 104 eurai su 9 proc. PVM“, – pranešime sakė „Gijų“ Komunikacijos komandos vadovė Monika Merkytė. 

Jos teigimu, sąskaitos šoktelėjo dėl šaltų orų stipriai išaugusio šilumos suvartojimo.

„Itin šalti orai lėmė, kad pastatams apšildyti prireikė kur kas daugiau šilumos energijos. Lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu bendras šilumos suvartojimas sostinėje išaugo net 52 proc.“, – pažymėjo bendrovės atstovė.

Šių metų sausis buvo šalčiausias per 16 metų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė net 9,8 laipsnio šalčio, kai prieš metus temperatūros vidurkis fiksuotas teigiamas ir buvo 1,4 laipsnio šilumos.                                                  

Kyjivas, vasario 10 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo pirmadienio vakaro numušė 110 iš 125 dronų, Rusijos pajėgų panaudotų puolant Ukrainą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė. 

Pranešime sakoma, kad nuo pirmadienio, 18 val. įsibrovėliai paleido į Ukrainą 125 „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ tipo smogiamuosius dronus ir kitus nepilotuojamus orlaivius iš Kursko, Oriolo, Briansko, Primorsko-Achtarsko, Šatalovo ir Milerovo. Apie 70 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai. 

Pirminiais duomenimis, iki antradienio 8.30 val. oro gynyba numušė arba nuslopino 110 priešo dronų Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose. 13 kovinių dronų smogė šešiose vietose, dviejose vietose nukrito nuolaužos. 

Ataka tęsėsi, priešo dronai vis dar buvo Ukrainos oro erdvėje. 

Kyjivas, vasario 10 d. (Ukrinform-ELTA). Rusija augina „universalių kareivių“ kartą, pasirengusią be dvejonių žudyti, todėl Ukraina turėtų tikslingai ugdyti ir savo jaunimo karinę mąstyseną bei pasirengimą ginti valstybę.

Šią nuomonę duodama interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakė Nacionalinio atsparumo ir saugumo instituto direktorė, Pasaulinio ir nacionalinio saugumo katedros profesorė Rena Marutian.

„Galbūt pasakysiu kažką nepopuliaraus, bet toks yra mano įsitikinimas: turime ugdyti karinę Ukrainos jaunimo mąstyseną, nes šis karas viena karta neapsiribos“, – sakė ji.

Pasak R. Marutian, Ukraina neturėtų būkštauti ar jaustis atgrasyta dėl to, kad Rusijoje susikūrė tokios organizacijos kaip „Junarmija“ ir „Pirmųjų judėjimas“. Šiame kontekste profesorė pabrėžė, kad Rusija daug investuoja į šias iniciatyvas, remdamasi „rusų civilizacijos“ koncepcija, o atitinkamas vertybes jau sistemingai įtvirtina švietime ir kultūroje.

„Per dešimtį metų Rusija gali išugdyti universalių kareivių kartą, pasirengusią be dvejonių nužudyti bet ką, kas nepriklauso šiai „civilizacijai“. Tiek Ukraina, tiek Europa jau dabar turi tai vertinti kaip rimtą grėsmę ir pagalvoti, kuo galima jai pasipriešinti: taikių žmonių ir „rožinių ponių“ tauta ar gynėjų tauta“, – pažymėjo ekspertė.

Ji pridūrė, kad, keldama šį klausimą tam tikruose sluoksniuose, dažnai susiduria su pasipriešinimu, o kritikai sako, kad tai būtų tas pats, ką daro Rusija.

„Ne, tai nėra tas pats, nes mes buvome užpulti ir turime teisę gintis. Karinė tapatybė turėtų tapti visapusiškos Ukrainos nacionalinės gynybos sistemos dalimi. Šiandien būtina rengti ateities kartas pasipriešinti agresoriui ir suformuoti mąstyseną, reikalingą valstybės suverenitetui išsaugoti ir ginti“, – pabrėžė R. Marutian.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Generalinė prokuratūra pareiškė judėjimo „Junarmija“ kuratoriams įtarimus dėl Ukrainos vaikų militarizavimo laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.

Vašingtonas, vasario 10 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį JAV apeliacinis teismas atvėrė duris migrantų iš Hondūro, Nepalo ir Nikaragvos, turinčių teisinę apsaugą gyventi Jungtinėse Amerikos Valstijose, deportacijai. 

Donaldo Trumpo administracija praėjusiais metais ėmėsi veiksmų, kad dešimtims tūkstančių Hondūro, Nepalo ir Nikaragvos piliečių būtų panaikintas laikinas apsaugos statusas (TPS), leidęs jiems gyventi Jungtinėse Valstijose. 

Federalinis teisėjas panaikino šį sprendimą, tačiau Devintasis apygardos apeliacinis teismas pirmadienį paskelbė nutartį, leidžiančią vyriausybei tęsti deportacijas, kol sprendimas bus apskųstas. 

TPS leidžia atskiroms žmonių grupėms gyventi ir dirbti JAV, jei manoma, kad jiems grės pavojus grįžus į gimtąsias šalis dėl karo, stichinės nelaimės ar kitų ypatingų aplinkybių. Pirmadienį priimtoje nutartyje sakoma, kad ankstesnis teismo sprendimas atšaukti laikinosios žmonių iš Nepalo, Hondūro ir Nikaragvos apsaugos panaikinimą sustabdytas, kol bus išnagrinėta apeliacija. 

Laikina apsauga buvo taikoma daugiau nei 51 tūkst. Hondūro ir 3 tūkst. Nikaragvos gyventojų, atvykusių į Jungtines Valstijas po uragano Mitcho, 1998 m. nusiaubusio Centrinės Amerikos šalis. 

Maždaug 7 tūkst. nepaliečių turėjo šią apsaugą po 2015 m. žemės drebėjimo šioje Azijos šalyje.

Paprastai prezidentai atnaujindavo imigrantų TPS statusą, o ne jį panaikindavo ir paversdavo šiuos žmones neteisėtais migrantais. Tačiau D. Trumpas pažadėjo imtis masinės deportacijos, o Vidaus saugumo departamento sekretorė Kristi Noem pirmadienį pareiškė, kad „TPS niekada nebuvo sukurta kaip nuolatinė“. 

Atimdamas TPS, Vidaus saugumo departamentas teigė, kad tai daroma todėl, kad sąlygos šiose šalyse pagerėjo tiek, kad jų piliečiai gali saugiai grįžti namo.

Vilnius, vasario 10 d. (ELTA). Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Seimo pirmininkui Juozui Olekui opozicijos inicijuojama nepasitikėjimo procedūra jam atrodo karikatūriškai. Politikas akcentuoja, kad politiniai oponentai turėtų pažvelgti į save ir įsivertinti teisėsaugos dėmesio susilaukusių savo atstovų veiksmus.

„Būtų įdomu – socialdemokratų pirmininkas kritikuoja socialdemokratų deleguotą ilgametį mūsų lyderį Juozą Oleką. Ne, mes iš tikrųjų priešingai vertiname tą situaciją ir po pirmadienio įvykių opozicijos surinkti parašai ir ta pozicija vertinti ir kritikuoti Seimo pirmininką, ji taip karikatūriškai man atrodo“, – „Žinių radijui“ sakė M. Sinkevičius, referuodamas į Specialiųjų tyrimų tarybos (STT) pirmadienį demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio ir konservatorių frakcijos atstovo Kazio Starkevičiaus Seimo kabinetuose ir namuose atliktas kratas.

„Opozicija turėtų įsivertinti savo atstovus ir jų veiksmus. Mes neeskaluojame to ir nepradedame pamokslauti ir moralizuoti“, – pridūrė jis.

Socialdemokratų lyderis pabrėžia, kad J. Olekas puikiai susitvarko su darbu Seimo pirmininko poste, o opozicijos kritika parlamento vadovui, pasak jo, tėra oro virpinimas.

„Mesti šešėlį, reikalauti atsakomybės ar vėl dėl dar kažkokių dalykų kabinėtis, aš manau, kad tai yra toks tuščias kabinėjimasis, politikavimas ir eterio pageidavimas – surinko, parašė, pasikreipė, na štai yra eteris. Matyt, kad toliau sekantis bus koks nors išsirinktas ministras, interpeliacija, paklausimai ir visa kita“, – teigė M. Sinkevičius.

„Tai čia yra opozicijos duona, politinis žanras, kurį mes suprantame, kuris galbūt gal visuomenei atrodo kaip nuolatinis kažkoks chaosas, nuolatinės grumtynės dėl kažko, bet tai labiau oro virpinimas nei realų pagrindą turintys veiksmai“, – akcentavo jis.

M. Sinkevičius pabrėžė neabejojantis, kad J. Olekas turi ir koalicijos partnerių palaikymą.

Seimo opozicijos atstovai praėjusią savaitę surinko reikiamą parlamentarų parašų skaičių, kad būtų galima pradėti nepasitikėjimo J. Oleku procedūrą. 

Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, kad socialdemokrato Juliaus Sabatausko paskyrimas šio Teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai, sausio viduryje apie galimybę J. Olekui pareikšti nepasitikėjimą užsiminė liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.

KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.