(papildysime)

Vilnius, lapkričio 6 d. (ELTA). Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF), Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) siūlo keisti statutinių įstaigų finansavimo modelį, numatant, kad tarnyboms kasmet būtų skiriama tam tikra procento dalis nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Tiek mūsų federacija, tiek kolegos ne kartą siūlė ir vienai, ir kitai Vyriausybei galų gale nuspręsti dėl tinkamo pareigūnų finansavimo, skirti tam tikrą procentą nuo bendrojo vidaus produkto, kad būtų tokia pat sistema kaip krašto apsaugai“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Profsąjungos vadovės manymu, nustačius tokį teisėsaugos finansavimo modelį, būtų išvengta politizavimo lėšų skirstymo procese.

L. Soščekinės manymu, dabartinės valdžios pastangos didinti algas pareigūnams yra nepakankamos. L. Soščekienė priminė, kad Vidaus reikalų ministerijos derinamomis Vidaus tarnybos statuto pataisomis siūloma numatyti, jog 25 metus išdirbusiems ir tarnybos nepaliekantiems pareigūnams būtų skiriama apie 300 eurų priemoka prie algos. Tokių pareigūnų, LTPF vadovės skaičiavimu, visoje statutinėje tarnyboje yra apie 5 tūkst.

„Jeigu tie pareigūnai paliktų tarnybą ir visi išeitų į pensiją, tai valstybei tai kainuotų apie 45 milijonus eurų. Ta suma, kurią numatyta skirti statuto projekte įstaigoms, yra daugiau negu perpus mažesnė. Taigi, taupome pareigūnų sąskaita“, – aiškino L. Soščekienė.

Ji teigė, kad iš viso 2026 m. biudžete statutinėms įstaigoms trūksta daugiau negu 150 mln. eurų.

Profsąjungos nurodo, kad policijos pareigūnams reikalinga per 46 mln. eurų, ugniagesiams – beveik 16 mln. eurų, pasieniečiams – daugiau nei 15 mln. eurų.

Vilnius, lapkričio 6 d. (ELTA). Lietuvos oro uostai (LTOU) šių metų spalį, nepaisant keletą kartų įvestų oro erdvės ribojimų, fiksavo keleivių srauto augimą ir iš viso aptarnavo per 706 tūkst. žmonių – 9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Kaip skelbia LTOU, keleivių srautas Vilniaus oro uoste per metus išaugo 7 proc. ir spalį sudarė beveik 507 tūkst. aptarnautų asmenų. Tuo metu Kauno oro uoste per mėnesį buvo aptarnauta 152 tūkst. keleivių – 11 proc. daugiau nei pernai.

Taip pat Palangos oro uoste keleivių skaičius šių metų spalį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 31,5 proc. – buvo aptarnauta bene 47 tūkst. asmenų.

Skaičiuojama, kad iš viso LTOU tinkle per antrąjį šių metų rudens mėnesį buvo aptarnauta per 5,6 tūkst. skrydžių – 2,2 proc. daugiau nei praėjusių metų spalį. 

Vilniaus oro uoste spalį buvo įvykdyta per 4 tūkst. skrydžių, tačiau dėl oro erdvės šis skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 0,5 proc.

Tuo metu Kauno ir Palangos oro uostai fiksavo skrydžių augimą. LTOU duomenimis, Kaune įvykdytų skrydžių skaičius šių metų spalį padidėjo 9 proc. ir siekė daugiau nei 1,2 tūkst., o Palangos oro uoste – 12 proc. iki 447 skrydžių. 

LTOU atstovai tikisi, kad prognozuojamas metinis keleivių skaičius visuose trijuose šalies oro uostuose šiemet turėtų pasiekti daugiau nei 7 mln. asmenų.

Vilnius, lapkričio 6 d. (ELTA). Po spalio pabaigoje prasidėjusio kontrabandinių balionų antplūdžio, kelis kartus sutrikdžiusio Vilniaus oro uosto veiklą, Užsienio reikalų ministerijos (URM) karštoji linija sulaukė daugiau nei 400 skambučių. Pasak ministerijos, daugiausiai teirautasi apie galimybes kirsti iki lapkričio pabaigos Vyriausybės sprendimu uždarytą sieną su Baltarusija.

„Nuo aktyvavimo pradžios karštąja linija skambino daugiau nei 400 kartų, daugiausia – dėl Baltarusijos sienos kirtimo galimybių“, – teigiama antradienį Eltai pateiktame ministerijos atsakyme. 

„Skambučių dėl oro erdvės uždarymo gauta nebuvo. Kasdien gaunamų skambučių skaičius yra netolygus“, – nurodo URM.

Kaip skelbta anksčiau, URM karštąją skambučių liniją nuspręsta atidaryti po spalio pabaigoje besikartojusių incidentų, kai dėl kontrabandinių balionų buvo sustabdyta Vilniaus oro uosto veikla.

ELTA primena, kad po spalio pabaigoje prasidėjusio kontrabandinių balionų antplūdžio Ministrų kabinetas nusprendė iki lapkričio 30 d. vidurnakčio uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus.

Vykimas per Šalčininkų punktą visiškai nutrauktas. Tuo metu Medininkų posto veikla apribota su tam tikromis išimtimis. 

(papildymai visame tekste)

Vilnius, lapkričio 6 d. (ELTA). Per ateinančius metus neradus naujų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, 2029-aisiais Lietuvai teks mažinti gynybos finansavimą, skelbiama Valstybės kontrolės (VK) išvadoje būsimo valstybės biudžeto projektui.

Anot auditorių, šiuo metu galioja Europos Sąjungos (ES) patvirtinta Lietuvos biudžeto deficito išlyga, leidžianti į deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Dėl to 2026-2028 metų valstybės biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, bet iki išnaudojant šią išlygą Lietuvai būtina užtikrinti tvarius gynybos ir kitų sričių finansavimo šaltinius, nurodo VK.

„Jei laiku nepriimsime sprendimų dėl tvaraus gynybos finansavimo, po 2028 m. reikės staigiai mažinti deficitą. Tai reikštų arba naujus pajamų šaltinius, arba mažinamas išlaidas“, – išvadoje teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Anot VK, biudžeto projektas ES taisykles atitinka tik galiojant 1,5 proc. BVP išlygai dėl gynybos.

„Kviečiu pažvelgti realybei į akis – jei 2029 m. nenorime mažinti gynybos finansavimo, papildomų pajamų klausimas turi būti išspręstas dar iki pasibaigiant išlygos dėl gynybos taikymui 2028 m.“ – pažymi ji.

Vyriausybė yra pritarusi naujoms, liberalesnėms fiskalinės drausmės taisyklėms – ją siūloma apibrėžti pagal biudžeto išlaidas, o ne deficitą, kaip šiuo metu.

Seimas svarsto valstybės biudžeto projektą, kuriame numatyta, kad grynosios valstybės išlaidos kitąmet augs 5,2 proc. (2,39 mlrd. eurų) ir palaipsniui mažės – 2027 m. augs 4,8 proc. (1,92 mlrd. eurų), 2028 m. – 4,5 proc. (1,86 mlrd. eurų).

Nepaisant liberalesnio išlaidų traktavimo, pokyčiai didintų fiskalinę erdvę ir kartu išsaugotų viešųjų finansų tvarumą – toliau liktų galioti Mastrichto kriterijai, t. y. 3 proc. nuo BVP deficito riba ir 60 proc. BVP skolos lygis.

Ateityje – augantis spaudimas viešiesiems finansams

Auditorių išvadoje teigiama, jog 2027–2028 m. laikotarpiu VK mato rizikų dėl didesnio spaudimo viešiesiems finansams. 

Pasak VK, atsižvelgus į beveik kasmet priimamus sprendimus, kurie nenumatyti biudžeto projekte, pavyzdžiui, didinti viešojo sektoriaus atlyginimus, papildomai indeksuoti pensijas, valdžios sektoriaus deficitas 2028 m. viršys 3 proc. nuo BVP ribą.

Planuojama, kad jis kitąmet bus didesnis nei šiemet, o skolą dar sparčiau augins karinei įrangai skirti avansiniai mokėjimai.

„Karinei įrangai skirti avansiniai mokėjimai deficite atsispindės ateityje, tačiau valstybės skolą didina jau dabar“, – teigia VK. 

Pagal parlamente svarstomą valstybės biudžeto projektą, valdžios sektoriaus skola kitąmet sieks 45,1 proc. nuo BVP, 2027 m. – 48,5 proc., o 2028 m. – 50,1 proc. nuo BVP.

Remdamasi deficito projekcijomis ir biudžeto projekte pateikta informacija, VK projektuoja, kad skola 2028 m. sieks beveik 51 proc. BVP arba apie 12 proc. punktų daugiau nei pernai, kas reiškia, kad papildomų biudžeto pajamų poreikis toliau stiprės.

VK skaičiavimu, valstybės skola vidutiniu laikotarpiu gali augti greičiau nei planuojama ir 2028 m. pusę šalies BVP viršyti smarkiau – siekti 53,8 proc.

Išvadą valstybės biudžeto projektui VK ketvirtadienį pateikė Seimui.

ELTA primena, kad šiuo metu ateinančio laikotarpio valstybės biudžeto projektą svarsto Seimo komitetai, jame gynybai finansuoti numatyta 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų. 

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.

Valstybės biudžetas parlamente bus svarstomas dviem stadijomis – antrasis svarstymas turėtų įvykti iki gruodžio 9 d., paskutinis balsavimas dėl valstybės biudžeto projekto turėtų įvykti iki gruodžio 23 dienos.

Gaza, lapkričio 6 d. (dpa-ELTA). Trečiadienio vakarą islamistinio „Hamas“ judėjimo perduotas kūnas, oficialiais Izraelio duomenimis, yra studento iš Tanzanijos. Ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras patvirtino jauno vyro, kuris buvo pagrobtas per „Hamas“ žudynes 2023 m. spalio 7 d., tapatybę.

Pasak Įkaitų šeimų forumo, žemės ūkio studentas atvyko į Izraelį likus mažiau nei trims savaitėms iki išpuolio, kad įgytų praktinės patirties žemės ūkyje.

Islamistai trečiadienio vakarą Gazos Ruože Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui perdavė žuvusiojo palaikus. Jie tada nugabenti į Izraelį teismo ekspertizei.

„Hamas“ pagal Gazos paliaubų susitarimą spalio 13 d. paleido visus gyvus įkaitus. Mainais laisvę atgavo šimtai palestiniečių kalinių. Negyvų įkaitų kūnų perdavimas, priešingai nei sutarta, vyksta lėtai.

Gazos Ruože dar likę šeši negyvi įkaitai – penki izraeliečiai ir tailandietis.

Vilnius, lapkričio 6 d. (ELTA). Per pirmus tris šių metų ketvirčius Lietuvoje veikiantys startuoliai sumokėjo kone 421 mln. eurų mokesčių. Tai, kaip rodo startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenys, yra 17 proc. daugiau nei pernai.

Skaičiuojama, jog sektoriuje mokamas vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia 4,4 tūkst. eurų ir yra 300 eurų didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 

Pažymima, jog nuo pernai metų išaugo ne tik atlyginimai, bet ir šiame sektoriuje dirbančių asmenų skaičius – praėjusį ketvirtį darbuotojų šiose įmonėse skaičius pasiekė 20 tūkst. 

„Dar 2020 m. šis skaičius buvo dvigubai mažesnis ir prisiminkime, kas per pastarąjį penkmetį vyko globaliu mastu: pandemija, karas, infliacija. Nei ekonominė, nei geopolitinė situacija vis dar nėra palankios, tačiau mūsų šalies technologijų įmonės toliau stiprėja: vysto produktus, plečiasi į kitas rinkas ir nelėtina darbuotojų samdos“, – pranešime cituojama „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.

Pasak jos, tikėtina, kad šiemet pirmą kartą šalies istorijoje startuolių per kalendorinius metus sumokėtų mokesčių suma viršys 0,5 mlrd. eurų.

Daugiausia mokesčių sumokėjo „Vinted“, „Nord Security“ ir „Wargaming“

Skaičiuojama, jog per tris pastarųjų metų ketvirčius daugiau mokesčių sumokėjo penki startuoliai, kurių priešakyje – 11,3 mln. eurų mokesčių sumokėjęs „Vinted“, „Nord Security“ ( 7,8 mln. eurų) bei „Wargaming“ (6,7 mln.).

Daugiausia mokesčių šiemet sumokėjusių startuolių penketuką užbaigia „Baltic Classifieds Group“ (5,6 mln. eurų) ir „Oxylabs“ (3,5 mln. eurų).

Skaičiuojama, jog iš viso per tris 2025 m. ketvirčius daugiau nei 1 mln. eurų sumokėtų mokesčių ribą pasiekė 20 įmonių. Tai trečdaliu daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Į šį sąrašą, be paminėtų penketuke, patenka „Kilo Health“, „Binance“, „Gurtam“, „Surfshark“, „Zen“, „Hostinger“, „Ovoko“, „Flo“, „Wix“, „Mediatech“, „NRD Cyber Security“, „Omnisend“, „Nordcurrent“, „Tribe“ ir „mano.bank“.

„Unicorns Lithuania“ duomenimis, daugiausiai darbuotojų Lietuvoje įdarbinančiais startuoliais išlieka „Vinted“ (1,6 tūkst. darbuotojų), „Nord Security“ (1,3 tūkst. darbuotojai) ir „Wargaming“ (741 darbuotojas). 

Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei 1,1 tūkst. startuolių.

Los Andželas, lapkričio 6 d. (AFP-ELTA). Amerikiečių aktorė ir princo Harry‘io žmona Meghan Markle po ilgos pertraukos grįžta į kino ekranus. Anot žiniasklaidos, ji nusifilmavo komedijoje „Close Personal Friends“. Pasak žurnalo „Variety“, filmas pasakoja apie „paprastą porą, kuri per išvyką į Santa Barbarą sutinka žinomą porą“.

M. Markle prieš savo vestuves su britų princu išgarsėjo vaidmeniu seriale „Kostiumuotieji“ („Suits“). Tačiau pastaruosius septynerius metus ji nekūrė vaidmenų kine ir praeityje užsiminė, kad ketina atsisakyti aktorystės. M. Markle buvo galima išvysti keliuose „Netflix“ dokumentiniuose filmuose apie ją pačią.

Harry‘is ir Meghan 2020 m. pasirašė su „Netflix“ sutartį, kurios vertė, anot žiniasklaidos, siekė 100 mln. dolerių (88,9 mln. eurų). Šešių dalių dokumentinį serialas „Harry & Meghan“ apie poros santykius ir kivirčą su britų karališkaisiais rūmais per pirmąsias keturias dienas po paskelbimo buvo žiūrėtas 23 mln. kartų – tai „Netflix“ dokumentikos rekordas. 

Šių metų rugpjūtį garsi pora pasirašė su „Netflix“ naują, vadinamąją „First Look“ sutartį, tačiau ji esą nėra tokia pelninga kaip ankstesnė.

Kovą pradėta rodyti M. Markle gyvenimo būdo ir kulinarinė laida „With Love, Meghan“, kurioje Sasekso hercogienė, be kita ko, dalija patarimus apie maisto gaminimą, sodininkystę ir švenčių organizavimą. Nors laida sulaukė kritikos, tačiau ją taip pat žiūrėjo milijoninė publika.

Harry‘is ir Meghan 2020 m. po ginčų su britų karališkąja šeima atsisakė karališkųjų pareigų ir nuo tada gyvena Kalifornijoje.

Miunsteris, Vokietija, lapkričio 6 d. (dpa-ELTA). NATO kariniam aljansui bus paskirta 2026 m. tarptautinė Vestfalijos taikos premija. Apdovanojimą transatlantinio aljanso vardu Miunsterio rotušėje atsiims jo generalinis sekretorius Markas Rutte, trečiadienį šiame vakariniame Vokietijos mieste paskelbė organizatoriai.

Premijos pavadinimas susijęs su dviem taikos sutartimis, pasirašytomis 1648 m., kurios padėjo užbaigti 1618–1648 m. Vidurio Europoje vykusius karus. 

Apdovanojimą, kurį kas dvejus metus įteikia Vestfalijos ir Lipės ekonominė draugija (WWL), anksčiau yra gavę buvę Vokietijos kancleriai Helmutas Kohlis ir Helmutas Schmidtas, Tarptautinės kosminės stoties įgula, Jordanijos karalius Abdullah II ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. 2025 m. specialus apdovanojimas buvo paskirtas velionei Holokaustą išgyvenusiai moteriai Margot Friedländer.

Pasaulinio neapibrėžtumo laikais NATO kuria patikimumą, skatina partnerystę ir įgalina taiką per stabilumą, pareiškė WWL pirmininkas Reinhardas Zinkannas.

„Vadovaujant Markui Rutte, jis rodo, kad karinė jėga ir taikos palaikymas nėra prieštaringi, o tarpusavyje susiję“, – aiškino R. Zinkannas.

Nuo tada, kai olandas M. Rutte 2024 m. pradėjo eiti pareigas, jis, kaip lyderis, svariai prisidėjo užtikrinant, kad NATO aljansas veiktų vieningai ir būtų orientuotas į taiką, nurodė žiuri, kuri pareiškime gyrė NATO ilgalaikes taikos palaikymo misijas, pavyzdžiui, Kosove, ir NATO paramą Ukrainai.

Reaguodamas į atitinkamą žinią, Vokietijos vakarinės Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Hendrikas Wüstas pažymėjo, kad premija akcentuoja gynybos aljanso svarbą.

„NATO atlieka nepakeičiamą darbą pasaulinio saugumo labui ir yra mūsų asmeninės laisvės garantas“, – tikino H. Wüstas. Pasak jo, ypač Rusijos agresijos akivaizdoje tai „nepakeičiamas aljansas už taiką pasaulyje“.

Be pagrindinės premijos dar skiriamas jaunimo apdovanojimas. 2026 m. bus pagerbta jaunimo organizacija „socioMovens“, kuri nuo 2013-ųjų Vidurio ir Rytų Europoje reguliariai rengia jaunimo projektus.

Ryga, lapkričio 6 d. (LETA-ELTA). Rygos Domo aikštėje ketvirtadienį vakare vyks mitingas „Apsaugokime motiną Latviją“ prieš Latvijos pasitraukimą iš Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, vadinamosios Stambulo konvencijos, LETA sakė moterų teisių gynimo organizacijos „Centrs Marta“ atstovai.

Protesto paraiškoje pabrėžiama, kad Konvencija nėra ideologinis dokumentas, o priemonė, padedanti apsaugoti žmones, užkirsti kelią nusikaltimams ir sustiprinti valstybės gebėjimą reaguoti, kai kyla grėsmė saugumui.

Protestuotojai raginami dėvėti raudonus drabužius ir į senamiestį atsinešti plakatus, taip pat nedidelius deglus, atšvaitus, saugias, izoliuotas raudonos ar baltos spalvos lauko žvakes ar kitus šviesos šaltinius.

Protestai prieš Latvijos pasitraukimą iš Stambulo konvencijos šį vakarą taip pat turėtų vykti Liepojoje, Daugpilyje, Cėsyje, taip pat prie Latvijos ambasadų Helsinkyje, Taline, Hagoje, Vienoje, Berlyne ir Osle.

Praėjusią savaitę dauguma Latvijos parlamento deputatų nubalsavo už pasitraukimą iš Stambulo konvencijos, teigdami, kad ji skatina „genderistines“ teorijas ir naujas lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos normas.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pirmadienį nepasirašė ir grąžino parlamentui prieštaringai vertinamą įstatymą dėl pasitraukimo iš Stambulo konvencijos.  

Jei E. Rinkevičius būtų tai padaręs, Latvija būtų tapusi pirmąja Europos Sąjungos šalimi, pasitraukusia iš Stambulo konvencijos.

Premjerė užsimena apie pokyčius koalicijoje

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa trečiadienį vakare nacionalinei televizijai sakė, kad Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga turės atsakyti savo rinkėjams ir visai visuomenei už paramą Stambulo konvencijos denonsavimui. Premjerė neatskleidė, kokių veiksmų ketina imtis, bet užsiminė, kad valdančioji koalicija gali bet kada pasikeisti, tačiau šiuo metu prioritetas yra kitų metų valstybės biudžeto priėmimas.

Premjerės nuomone, geriausias sprendimas būtų susitarti, kad Stambulo konvencija liktų galioti. Vis dėlto politikė supranta, kad palikti įstatymo projektą spręsti kitam Seimui yra „geriausia, ką šiuo metu galime padaryti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės ir konvencija liktų galioti“.

Kalbėdama apie tolesnį koalicijos darbą, E. Siliņa pažymėjo, kad jei ji atsisakytų bendradarbiauti su žaliaisiais/ ūkininkais, vienintelė alternatyva būtų formuoti vyriausybę su tais, kurie apskritai nepritaria Stambulo konvencijai. 

Vilnius, lapkričio 6 d. (ELTA). Siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, įvairioms frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė siūlo neleisti Lietuvoje dirbančių imigrantų artimiesiems atvykti gyventi į šalį šeimų susijungimo pagrindu.

Jie įregistravo tai numatantį Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektą.

Jei Seimas pritartų, teisė į šeimos susijungimą būtų palikta tik Lietuvos piliečių šeimos nariams, taip pat užsieniečiams, kai tai būtų pateisinama humanitariniais motyvais – pavyzdžiui, pabėgėliams, prekybos žmonėmis aukoms.

Projekto autorius, parlamentaras Vytautas Sinica teigia, kad neįgyvendinus šio pokyčio, nuo kitų metų į Lietuvą papildomai gali atvykti apie 60 tūkst. užsieniečių, kurių išlaikymo našta tektų šalies mokesčių mokėtojams. 

„2026 metais, praėjus 3 metams nuo masinės imigracijos Lietuvoje pradžios, pasinaudojant šeimų susijungimo teise į mūsų šalį galėtų atvykti apie 60 tūkst. papildomų užsieniečių, kurie būtų nebe darbo migrantai, o beveik išimtinai nedirbantys asmenys. Toks papildomas užsieniečių antplūdis greta šalyje jau esančių daugiau nei 200 tūkst. asmenų iš ne ES valstybių narių turėtų reikšmingą poveikį Lietuvos demografinei sudėčiai, kultūriniam vientisumui ir tapatybei, ypač didžiuosiuose miestuose, kuriuose akivaizdžiai ir telkiasi užsieniečių iš Azijos ir Afrikos šalių bendruomenės“, – pažymi V. Sinica.

Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas čia gyvenančių užsieniečių šeimos nariams (ar tiesioginės aukštutinės linijos artimiesiems giminaičiams) kelia Lietuvai didžiulę grėsmę.

„Iš esmės tai reiškia, kad mokesčių mokėtojams gali tekti išlaikyti tokio Lietuvoje įsidarbinusio užsieniečio nepilnamečius vaikus, suteikti jiems iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojamas švietimo, o kitiems šeimų nariams ir sveikatos apsaugos paslaugas. (...) Užsieniečiui leidus šeimos susijungimo pagrindu atsivežti į Lietuvą gyventi visą savo šeimą, mokesčių mokėtojams gali tekti tokio užsieniečio šeimą papildomai remti ir per socialinės paramos sistemą“, – sako projekto autorius. 

Anot V. Sinicos, darbo imigracija, leidžiant į Lietuvą atvykti užsieniečiams, kurie čia ketina dirbti, yra grįsta pragmatiniais tikslais. Valstybė ir visuomenė, pasak jo, siekia gauti naudą iš tokio užsieniečio darbo, jo kuriamos pridėtinės vertės bei sumokamų mokesčių. 

„Atskira diskusija, ar tai pasitvirtina, tačiau būtent toks yra deklaruojamas valstybės tikslas. Tačiau jei vietoje naudos valstybei ir patiems mokesčių mokėtojams tenka pareiga prisidėti prie tokio užsieniečio šeimos išlaikymo – per teikiamas sveikatos, švietimo paslaugas, socialines išmokas ar tuos pačius vaiko pinigus – tai reiškia, kad valstybės biudžetas iš darbo imigracijos gauna ne naudą, bet priešingai – patiria žalą. Todėl teikiamais įstatymo pakeitimais yra siūloma palikti teisę į šeimos susijungimą tik Lietuvos piliečių šeimos nariams, taip pat tiems užsieniečiams, kuriems šeimos susijungimas būtų pateisinamas humanitariniais motyvais: pabėgėliams, prekybos žmonėmis aukoms”, – sako V. Sinica.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektą kartu su V. Sinica teikia parlamentinės laikinosios grupės „Prieš masinę imigraciją“ nariai: Rima Baškienė, Kęstutis Mažeika, Ligita Girskienė,  Rimas Jonas Jankūnas, Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Vitalijus Šeršniovas, Andrius Busila, Martynas Gedvilas.