(papildyta 4 paskutinėmis pastraipomis)

Minskas, rugpjūčio 13 d. (ELTA). Pratybose „Zapad 2025“ bus mokomasi planuoti panaudoti branduolinius ginklus ir balistinių raketų sistemą „Orešnik“, trečiadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus po uždarų durų susitikimo su Aliaksandru Lukanšenka Minske sakė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas, praneša Baltarusijos naujienų agentūra BELTA.

Pasak jo, pratybose bus išbandomas branduolinių ginklų panaudojimo planavimas.

„Tai yra svarbus mūsų strateginio atgrasymo politikos elementas. Valstybės vadovas reikalauja, kad būtume pasirengę visiems galimiems scenarijams. Mes atidžiai stebime padėtį prie mūsų vakarinių ir šiaurinių sienų ir negalime likti pasyviais vykstančios militarizacijos ir karinės veiklos stebėtojais. Rodydami atvirumą ir įsipareigojimą taikai, mes visada turime būti pasirengę“, – pareiškė V. Chreninas.

Gynybos ministras pabrėžė, kad pratybų metu Baltarusijos ir Rusijos kariai taip pat treniruosis planuoti panaudoti balistinių raketų sistemą „Orešnik“.

Kaip trečiadienį rašė ELTA, Baltarusijos gynybos ministerijos tarptautinio bendradarbiavimo departamento vadovas generolas majoras Valerijus Revenko antradienį sakė, kad rugsėjo 12–16 d. planuojamos pratybos skirtos patikrinti Sąjunginės valstybės, t. y. politinio ir ekonominio pakto tarp Maskvos ir Minsko, kuris nuo jo pasirašymo 1999 m. išsiplėtė iki bendradarbiavimo gynybos srityje, karinę parengtį.

Pratybų „Zapad-2025“ metu bus vykdomos oro gynybos pratybos, išbandomi gynybiniai kovos scenarijai, įsibrovėlių atrėmimas ir taktinė aviacijos parama, sakė V. Revenko.

Baltarusijos pareigūnų teigimu, pirmasis Rusijos karių ir technikos kontingentas į šalį atvyko praėjusią savaitę. Planuojama, kad pratybose dalyvaus apie 13 tūkst. karių – gerokai mažiau nei 2021 m., t. y. likus metams iki Rusijos invazijos į Ukrainą, kai „Zapad“ dalyvavo apie 200 tūkst. karių.

Minskas karių skaičiaus sumažinimą pavadino „išties taikia laikysena“ ir teigė, kad pratybos vyks giliau Baltarusijos teritorijoje. Baltarusija tai laiko deeskalacijos gestu.

Minskas, rugpjūčio 13 d. (ELTA). Pratybose „Zapad 2025“ bus mokomasi planuoti panaudoti branduolinius ginklus ir balistinių raketų sistemą „Orešnik“, trečiadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus po uždarų durų susitikimo su Aliaksandru Lukanšenka Minske sakė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas, praneša Baltarusijos naujienų agentūra BELTA.

Pasak jo, pratybose bus išbandomas branduolinių ginklų panaudojimo planavimas.

„Tai yra svarbus mūsų strateginio atgrasymo politikos elementas. Valstybės vadovas reikalauja, kad būtume pasirengę visiems galimiems scenarijams. Mes atidžiai stebime padėtį prie mūsų vakarinių ir šiaurinių sienų ir negalime likti pasyviais vykstančios militarizacijos ir karinės veiklos stebėtojais. Rodydami atvirumą ir įsipareigojimą taikai, mes visada turime būti pasirengę“, – pareiškė V. Chreninas.

Gynybos ministras pabrėžė, kad pratybų metu Baltarusijos ir Rusijos kariai taip pat treniruosis planuoti panaudoti balistinių raketų sistemą „Orešnik“.

Vilnius, rugpjūčio 13 d. (ELTA). Kinijai sankcionavus lietuviškus „Urbo“ ir „Mano“ bankus, laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad šis Pekino sprendimas didelės įtakos šalies bankiniam sektoriui neturės.

„Galima interpretuoti, galbūt tai yra tam tikras žinutės nusiuntimas, bet tikrai (sprendimas – ELTA) neturintis reikšmingos, didelės įtakos“, – žurnalistams trečiadienį sakė L. Savickas.

„Kelia klausimų dėl to, kad pasirinkti tie keli smulkesni lietuviški bankai, bet tuo pačiu, kaip ir ekspertai jau girdžiu komentuoja, tokios didelės reikšmingos įtakos, ypač ekonominio ryšio su Kinija, ten tikrai nematyti“, – teigė politikas. 

L. Savickas taip pat teigė iš anksto negavęs indikacijų apie Kinijos planus sankcionuoti šalies bankus.

Kaip skelbė „Bloomberg“, Kinijos prekybos ministerija, reaguodama į jos bankų įtraukimą į Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą, paskelbė neatidėliotinas atsakomąsias priemones ne tik „Mano Bankui“ nuo šiol draudžiama vykdyti sandorius su Kinijos subjektais.

Anot L. Savicko, kyla klausimų, kodėl Kinija pasirinko sankcijas pritaikyti būtent šiems dviems palyginti smulkiems lietuviškiems bankams.

„Atrodo, peršasi išvada ir taip yra pozicionuojama, kad tarsi yra reaguojama į Europos Sąjungos sprendimą, bet pasirenkama taikyti smulkioms finansinėms įstaigoms, būtent Lietuvos finansinėms įstaigoms, tai kažkokią žinutę siunčia“, – sakė laikinasis ministras.

Atskirame pareiškime Kinijos ministerija pareiškė, kad tikisi, jog ES brangins santykius su Kinija, ištaisys savo klaidas ir nustos kenkti kinų tautos interesams.

Praėjusį mėnesį ES įvedė sankcijas dviem Kinijos bankams ir penkioms Azijos šalyje įsikūrusioms bendrovėms, priimdama pastarąjį sankcijų prieš Maskvą paketą. ES pareiškė, kad bankai į sąrašą buvo įtraukti už kriptovaliutų paslaugų teikimą, o šios esą trukdo užtikrinti sankcijų laikymąsi.

Nesutarimų tarp Kinijos ir Lietuvos būta ir anksčiau. Praėjusiais metais Lietuva išsiuntė tris Kinijos ambasados darbuotojus, teigdama, kad šie nebuvo akredituoti.

Be to, reaguodamas į Lietuvos sprendimą leisti atidaryti Taivano atstovybę Vilniuje, Pekinas anksčiau buvo sumažinęs šalies diplomatinio atstovavimo lygį.

Pastaraisiais metais Pekino ir Briuselio santykiai taip buvo įtempti – daugiausia dėl Kinijos paramos Rusijos karui Ukrainoje.

(atnaujintas tekstas, pridėta potemė)

Vilnius, rugpjūčio 13 d. (ELTA). Dėl smarkių vasaros liūčių Vyriausybė trečiadienį valstybės lygiu paskelbė ekstremaliąją situaciją.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), šią vasarą Lietuvoje kai kuriose vietovėse per parą iškrito tiek lietaus, kiek įprastai iškrenta per visą mėnesį. 

Ministerijos teigimu, ilgas lietingas laikotarpis turėjo didelių padarinių žemės ūkio sektoriuje.

Ekstremaliąją situaciją paskelbusių savivaldybių preliminariais duomenimis, ilgas lietingas laikotarpis pažeidė ar sunaikino vidutiniškai nuo 50 iki 70 proc. derliaus (iš viso apie 7905,76 ha). 

Anot ŽŪM, dėl ilgai besitęsiančio lietingo periodo nukentėjo skirtingi žemės ūkio augalai, pavyzdžiui, žieminiai kviečiai, bulvės, dalis derliaus yra žuvę, o likusios dalies kokybė sparčiai prastėja, vėluoja derliaus nuėmimas.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas suteikia galimybę pasinaudoti išlygomis netaikyti sankcijų žemdirbiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įsipareigojimų.

Už ūkininkų patirtą žalą bus skiriama parama iš valstybės rezervo.

A. Palionis: ūkininkams bus galima atidėti dalį įsipareigojimų 

Laikinojo žemės ūkio viceministro Andriaus Palionio teigimu, ekstremalios situacijos valstybės mastu paskelbimas kai kuriuos ūkininkų įsipareigojimus leis nukelti iki vasaros pabaigos.

„Įsipareigojimų vykdymas prasideda nuo rugpjūčio 15 d., jeigu žiūrėtume iš sankcijų (ūkininkams – ELTA) pusės – kam yra ir ministro įsakymas paruoštas, kokių galima bus nukelti įsipareigojimų vykdymą, kokie įsipareigojimai iki rugpjūčio 31 d. nukeliami“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį teigė jis.

„Savivaldybės skelbia ekstremaliąją situaciją. Tikriausiai daug kam kyla klausimų, gal užtenka savivaldybės, bet tie patys krituliai kartais neapima visos savivaldybės teritorijos, apima dalį. (…) Dėl to ir norim, tai būtų paskelbta valstybės mastu“, – sakė viceministras.

A. Palionio teigimu, valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija mažintų administracinę naštą ūkininkams.

„Bet kuri savivaldybė, paskelbusi ekstremalią situaciją, (…) turi komisijas, tą nuostolį ūkininkas neša į savivaldybę ir komisija vertina, ar nuostolis patirtas, ir iš valstybės rezervo yra kompensuojama", – pridūrė jis. 

Pasak ŽŪM, šiuo metu savivaldybės dar renka informaciją apie ūkininkų patirtą žalą, vertina nuostolius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, ilgas lietingas laikotarpis šiaurinių rajonų savivaldybėse pradėtas fiksuoti nuo gegužės pabaigos, o vėliau ir kituose Lietuvos rajonuose, pavyzdžiui, Anykščių, Pakruojo, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Joniškio, Švenčionių, Biržų, Ignalinos, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio, Molėtų, Vilniaus, Kaišiadorių, Šalčininkų, Varėnos ir Trakų rajonuose.

Šalyje skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją pritarė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).

Vyriausybė gegužės mėnesį taip pat paskelbė nacionalinio lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.

Vilnius, rugpjūčio 13 d. (ELTA). Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui reorganizuoti Lietuvos standartizacijos departamentą, jį prijungiant prie Nacionalinio akreditacijos biuro.

Po sujungimo naujai veiksianti biudžetinė įstaiga vadinsis Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūra.

„Šių pokyčių tikslas – sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti valdymą ir gerinti paslaugų kokybę. Institucijų sujungimas pagerins koordinaciją, leis sumažinti administracines išlaidas ir sustiprinti paslaugų prieinamumą“, – pranešime cituojamas laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Numatoma, kad šiuo pakeitimu administravimo funkcijų optimizavimas sutaupys iki 300 tūkst. eurų per metus, taip pat pagerins paslaugų prieinamumą bei sustiprins kokybės infrastruktūros koordinaciją. 

Maskva, rugpjūčio 13 d. (AFP-ELTA). Artėjant Aliaskoje įvyksiančiam JAV Prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos Prezidento Vladimiro Putino aukščiausiojo lygio susitikimui Rusija trečiadienį Europos diplomatines konsultacijas su Ukraina pavadino „nereikšmingomis“.

„Mūsų nuomone, konsultacijos, kurių siekia europiečiai, yra politiškai ir praktiškai nereikšmingos“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai pavaduotojas Aleksejus Fadejevas.

„Europiečiai žodžiais remia Vašingtono ir Maskvos diplomatines pastangas išspręsti krizę Ukrainoje, tačiau iš tikrųjų Europos Sąjunga jas sabotuoja“, – aiškino jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Europos šalių vadovai trečiadienį turėjo surengti skubias derybas su D. Trumpu, tikėdamiesi įtikinti jį paisyti Kijevo interesų penktadienį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime su V. Putinu.

Kol kas planuojama, kad viršūnių susitikimas įvyks V. Zelenskiui jame nedalyvaujant. Tai paskatino nuogąstavimus, kad Kijevas gali būti priverstas padaryti skausmingų nuolaidų, ypač teritorijos atžvilgiu.

V. Zelenskis jau yra paraginęs visiškai nutraukti ugnį, tačiau Rusija šį pasiūlymą atmetė.

Iki telefoninės konferencijos V. Zelenskis, kuris pastarosiomis dienomis kalbėjosi su daugiau nei 30 įvairių šalių lyderių, teigė, kad „siekiant teisingos taikos reikia daryti spaudimą Rusijai“.

Antradienį ES vadovai pabrėžė „prigimtinę Ukrainos teisę pačiai pasirinkti savo likimą“ ir kad „tarptautinės sienos negali būti keičiamos jėga“.

Tačiau A. Fadejevas trečiadienį pareiškė, kad ES retorika „apie tariamą paramą ieškant taikių sprendimų yra tik dar vienas bandymas stabdyti susitarimo procesą“.

„Stebėsime Europos šalių veiksmus, susijusius su būsimu viršūnių susitikimu, ir tikimės, kad nebus imtasi jokių veiksmų, kurie sutrukdytų jį surengti ir pasiekti konstruktyvių susitarimų“, – sakė jis.

Vilnius, rugpjūčio 13 d. (ELTA). Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) trečiadienį pranešė, kad Lietuvos komercijos atašė Prancūzijoje tapo verslo plėtros ir kultūrinių mainų specialistė Neringa Greičiutė.

„Tikimės, kad naujosios atašė patirtis tiek verslo, tiek kultūros srityse padės dar aktyviau atverti šios šalies rinką Lietuvos verslui, skatinti bendradarbiavimą su vietos partneriais ir auginti mūsų ekonominį matomumą Prancūzijoje“, – pranešime cituojamas laikinasis ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis.

Iki šiol N. Greičiutė dirbo laisvai samdoma projektų koordinatore Prancūzijoje, kur vadovavo tarptautiniams kultūros mainų projektams, taip pat dalyvavo įgyvendinant Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje programą ir yra prisidėjusi prie lietuviškų produktų įvedimo į šios šalies rinką.

„Lietuvą ir Prancūziją sieja daug bendrų intereso taškų, tad tikiuosi, kad mano ilgalaikė darbo patirtis Prancūzijoje dirbant su Lietuvos įmonėmis duos apčiuopiamų rezultatų tiek padedant Lietuvos įmonėms įsitvirtinti Prancūzijos rinkoje, tiek pritraukiant investicijų į Lietuvą“, – teigia N. Greičiutė. 

Ministerijos duomenimis, 2024 m. Lietuvos ir Prancūzijos prekybos apyvarta siekė 1,93 mlrd. eurų, o lietuviškos kilmės prekių eksportas – 728,6 mln. eurų. Daugiausia eksportuota mašinų, prietaisų ir transporto įrenginių, baldų bei maisto pramonės gaminių. Prancūzijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2024 m. sudarė 880,3 mln. eurų.

Tel Avivas, rugpjūčio 13 d. (dpa-ELTA). Laukdami humanitarinės pagalbos Gazos Ruože nuo Izraelio kariuomenės ugnies žuvo penki palestiniečiai, dar 10 buvo sužeisti, trečiadienį pranešė Palestinos naujienų agentūra WAFA.

Incidentas įvyko į pietus nuo Gazos miesto, centrinėje konflikto zonos dalyje. Izraelio kariuomenė teigė šį pranešimą tirianti.

Pranešimai apie mirtinus incidentus netoli Gazos humanitarinės pagalbos fondo (GHF) pagalbos skirstymo punktų nuolat kartojasi.

Privatus fondas, kurį remia Izraelis ir Jungtinės Valstijos, pradėjo veiklą uždarytame pakrantės regione gegužę, po beveik tris mėnesius Izraelio vykdyto humanitarinės pagalbos teikimo stabdymo.

Pastarieji Izraelio kariuomenės smūgiai įvyko tęsiantis konfliktui, prasidėjusiam po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ teroristinio išpuolio prieš Izraelį, per kurį žuvo apie 1 200 žmonių, o daugiau nei 250 buvo paimti įkaitais.

Gazos sveikatos priežiūros institucijos teigimu, nuo tada žuvo daugiau nei 61 700 palestiniečių, tačiau šį skaičių sunku patikrinti nepriklausomai, be to, jame neskiriami civiliai ir kovotojai. Tačiau tarptautinės organizacijos, pvz., Jungtinių Tautų Organizacija, šiuos skaičius laiko iš esmės patikimais.

Gazos sveikatos priežiūros institucijos duomenimis, bandydami gauti pagalbą jau žuvo daugiau nei 1 850 žmonių. Šioje teritorijoje civiliai, kurie dažnai būna mirtinai išalkę, siekdami humanitarinės pagalbos dažnai patenka į itin pavojingas situacijas.

Chersonas, rugpjūčio 13 d. (ELTA). Karo veiksmai Ukrainoje tęsiasi. Pietinėje Chersono srityje trečiadienį žuvo trys žmonės. Čia Čornobajivkoje nuo rusų artilerijos ugnies žuvo moteris, tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

Be to, Beryslavo rajone per dronų ataką prieš automobilį žuvo vyras ir moteris.

Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, Rusija naktį į trečiadienį paleido į Ukrainą 49 dronus ir dvi „Iskander“ raketas. Rusija taip pat pranešė apie Ukrainos surengtas bepiločių atakas. 

Vilnius, rugpjūčio 13 d. (ELTA). Viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams apie galimai Kinijos įvestas sankcijas „Urbo“ bankui, skelbiama, kad bankas nedelsdamas kreipėsi į Lietuvos banką (LB) bei Užsienio reikalų ministeriją (URM). Anot įstaigos, ji iš Kinijos nebuvo gavusi jokių indikacijų apie panašius sprendimus, tačiau bet kuriuo atveju – su minėtos šalies bankais nebendradarbiauja.

„Prašome rinkos priežiūros ir kitų valstybės institucijų operatyvaus įsitraukimo siekiant išsiaiškinti realią situaciją. Iki šios naujienos, apie kurią sužinojome iš viešosios erdvės, jokių užuominų, jokių perspėjimų ar signalų iš Kinijos oficialių ar neoficialių institucijų ar kitų šaltinių nebuvome gavę", – pranešime cituojamas „Urbo“ banko administracijos vadovas Marius Arlauskas.

Įstaigos teigimu, didžioji jo verslo bei privačių klientų dalis yra Lietuvos rezidentai, o sąsajų su Kinija – nėra.

„Mūsų bankas Kinijoje finansinių sandorių nevykdo ir neturi jokių verslo ryšių su šios valstybės asmenimis ar organizacijomis. Kadangi neturime jokių verslo partnerysčių su Kinijos fiziniais ir juridiniais asmenimis, sankcijų įvedimas neturės jokios įtakos „Urbo“ banko veiklai ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui“, – sako M. Arlauskas.

Kaip rašo bankas, tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, besinaudojančių „Urbo“ paslaugomis, pavedimų kiekis į Kinijos finansinių įstaigų klientų sąskaitas sudaro nereikšmingą dalį nuo bendro banko atliekamų pavedimų skaičiaus.

Pasak M. Arlausko, „Urbo“ bankas nėra sulaukęs klientų nusiskundimų dėl galimų sutrikimų vykdant finansines operacijas su Kinijos rezidentais.

Kaip trečiadienį pranešė ELTA, remdamasi „Bloomberg“, Kinijos prekybos ministerija, reaguodama į jos bankų įtraukimą į Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą, paskelbė neatidėliotinas atsakomąsias priemones ne tik  „Mano Bankui“ nuo šiol draudžiama vykdyti sandorius su Kinijos subjektais.

Atskirame pareiškime ministerija pareiškė, kad tikisi, jog ES brangins santykius su Kinija, ištaisys savo klaidas ir nustos kenkti kinų tautos interesams.

Praėjusį mėnesį ES įvedė sankcijas dviem Kinijos bankams ir penkioms Azijos šalyje įsikūrusioms bendrovėms, priimdama pastarąjį sankcijų prieš Maskvą paketą. ES pareiškė, kad bankai į sąrašą buvo įtraukti už kriptovaliutų paslaugų teikimą, o šios esą trukdo užtikrinti sankcijų laikymąsi.

Nesutarimų tarp Kinijos ir Lietuvos būta ir anksčiau. Praėjusiais metais Lietuva išsiuntė tris Kinijos ambasados darbuotojus, teigdama, kad šie nebuvo akredituoti.

Be to, reaguodamas į Lietuvos sprendimą leisti atidaryti Taivano atstovybę Vilniuje, Pekinas anksčiau buvo sumažinęs šalies diplomatinio atstovavimo lygį.

Pastaraisiais metais Pekino ir Briuselio santykiai taip buvo įtempti – daugiausia dėl Kinijos paramos Rusijos karui Ukrainoje.