Vilnius, kovo 16 d. (ELTA). Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako – Lietuva nesvarsto siųsti savo karinių pajėgumų į šį regioną. 

„Šiai dienai mes tokios galimybės nesvarstome, nes tokio poreikio nėra. Lietuva turi iššūkių savo kaimynystėje – į tai ir orientuojames“, – po socialdemokratų partijos valdybos posėdžio žurnalistams teigė R. Kaunas. 

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad NATO ateitis gali būti „labai bloga“, jei sąjungininkai nepadės užtikrinti saugaus komercinės laivybos kelio per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra gyvybiškai svarbus pasauliniam naftos transportui. 

Jis taip ragino šalis suteikti karinę paramą ir padėti užtikrinti saugų komercinių laivų eismą per sąsiaurį.

Krašto apsaugos ministras teigia, kad Lietuva šiuo metu ženkliai prisideda ne tik prie savo valstybės, bet ir prie regiono saugumo. 

„Lietuva tikrai ženkliai prisideda tiek prie regioninio saugumo, tiek prie investicijomis į mūsų šalies gynybą (…). Mes lygiai taip pat geriname priimančiosios šalies paketus, investuojame į savo sąjungininkų buvimą Lietuvoje ir galimybes čia treniruotis. Aš manau, kad Lietuva tikrai daro labai daug tiek savo, tiek regioniniam saugumui“, – paklaustas, kaip vertina tokius JAV prezidento teiginius, sakė ministras. 

Eismas siauru vandens keliu beveik sustojo po JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną ir Teherano atsako. Paprastai per Hormūzo sąsiaurį kasdien praplaukia maždaug penktadalis viso pasaulio naftos krovinių.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį teigė, jog pagalbos opciją Jungtinėms Valstijoms Hormūzo sąsiauryje aljansas turėtų rimtai aptarti.

Nors šiuo metu apie karinę pagalbą Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu nėra svarstoma, kiek anksčiau kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė, jog Lietuva galėtų prisidėti prie JAV operacijų prieš Iraną suteikiant teritoriją naikintuvams, bombonešiams. Tiesa, jis akcentavo, jog tai yra hipotetinis scenarijus, nes jokių politinių sprendimų nėra priimta. 

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad šalis, kaip NATO sąjungininkė, svarstytų galimybę padėti Jungtinėms Valstijoms. Anot jo, tokiu atveju šalies teritorija galėtų būti naudojama logistiniams tikslams.

ELTA primena, kad prieš daugiau nei dvi savaites Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Eismas Hormūzo sąsiauryje beveik sustojo po JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną ir Teherano atsako. Paprastai per siaurą vandens kelią kasdien praplaukia maždaug penktadalis viso pasaulio naftos krovinių.

Vilnius, kovo 16 d. (ELTA). Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, jog jo vadovaujamos politinės jėgos statute gali atsirasti pokyčių – siūloma ilginti partijos pirmininko kadenciją. 

„Yra pasvarstymai dėl kadencijos, kokiai kadencijos trukmei būtų renkamas (partijos – ELTA) pirmininkas. Kalbama apie ketverius metus, tokią diskusiją turėjome praeityje“, – po partijos valdybos posėdžio žurnalistams pirmadienį teigė M. Sinkevičius. 

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas tikino, jog galimi pokyčiai galėtų būti patvirtinti gegužę vyksiančiame partijos suvažiavime. Kartu jis pabrėžė, jog galimus statuto pakeitimus dar turės aptarti partijos skyriai.

„Jie (pokyčiai – ELTA) jeigu ir bus patvirtinti tai bus patvirtinti (partijos – ELTA) suvažiavime. Statuto grupė pristatė siūlymus (…), iki suvažiavimo bus pasiūlyta juos apsvarstyti ir skyriuose, kad būtų mažiau diskusijos atvykus į suvažiavimą“, – sakė jis. 

Anot M. Sinkevičiaus, siūlomi ir kiti statuto pakeitimai. 

„Taip pat yra norima išplėsti politinio pasitikėjimo pareigūnų ratą, kurie moka solidarumo mokestį partijai (…). Dėl to, kad valdybą sudarytų pirmininkas ir pavaduotojai, be garbės narių“, – komentavo politikas. 

Šiuo metu partijos statutas numato, jog pirmininkas yra renkamas kas dvejus metus – jį slaptu balsavimu tvirtina partijos suvažiavimas. 

M. Sinkevičius teigė, jog jei galimi pakeitimai būtų patvirtinti, jie įsigaliotų tik nuo kitos kadencijos. 

„Įsigaliotų tik vėliau“, – tikino LSDP lyderis. 

ELTA primena, kad gegužę vyks LSDP pirmininko rinkimai, į kuriuos partijos skyriai jau pradėjo kelti savo kandidatus. Keliolika skyrių iškėlė laikinojo LSDP pirmininko, Jonavos rajono mero M. Sinkevičiaus, parlamentaro Vytauto Grubliausko, Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo kandidatūras. 

Tiesa, tiek R. Duchnevičius, tiek ir V. Mitrofanovas informavo, kad rinkimuose nedalyvaus, o palaikys M. Sinkevičiaus kandidatūrą.

Pats M. Sinkevičius teigė sprendimą dėl savo kandidatavimo greičiausiai priimsiąs šią savaitę.

Berlynas, kovo 16 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė vokiečių karinį dalyvavimą saugant  tanklaivius Hormūzo sąsiauryje ir griežtais žodžiais sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo kursą. NATO yra gynybinis aljansas, o ne intervencinis aljansas, pareiškė jis susitikime su Nyderlandų premjeru Robu Jetenu Berlyne.

„Todėl norėčiau, kad Aljanse vieni su kitais elgtumėmės su reikiama pagarba“, – pabrėžė F. Merzas. Irano karas esą yra ne NATO reikalas.

D. Trumpas prieš tai konfrontaciniais žodžiais paragino sąjungininkes padėti užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje. Leidiniui „Financial Times“ jis pareiškė, kad jei partneriai nepadės, NATO laukia niūri ateitis.

F. Mezas pažymėjo, kad, kol karas tęsis, Vokietija nedalyvaus karinėmis priemonėmis užtikrinant laisvą laivybą Hormūzo sąsiauryje. 

„Iki šiol mums nežinoma ir koncepcija, kaip tokia operacija apskritai gali pavykti“, – kalbėjo F. Merzas.

Laivyba Hormūzo sąsiauryje, kuris labai svarbus tarptautiniam naftos ir gamtinių dujų transportui, dėl karo ir gresiančių Irano atakų yra praktiškai paralyžiuotas.

„Pritariame tikslui: šio Irano režimo turi nelikti, – tęsė F. Merzas. Jis turi būti pakeistas demokratiška  teisėta vyriausybe. Tačiau, remiantis visa patirtimi, kurią sukaupėme ankstesniais metais ir dešimtmečiais, to bombardavimais, tikėtina, padaryti nepavyks“.

Regionas, anot jo, neturi įklimpti į ‚amžiną karą“ su neaiškiais tikslais.

„Tolesnis karinių veiksmų išplėtimas keltų didelę riziką mūsų partneriams Artimuosiuose Rytuose ir visame Persijos įlankos regione“, – teigė kancleris.  Šis karas esą turi būti kuo greičiau užbaigtas – turint aiškų planą ir strategiją.

(Papildymai visame tekste)

Vilnius, kovo 16 d. (ELTA). Socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius šią savaitę žada apsispręsti dėl dalyvavimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose.

„Aš šią savaitę turbūt padarysiu galutinai (sprendimą – ELTA), nes mano skyrius dar turės susirinkimą šią savaitę, tai bus proga pasišnekėti su savo partiečiais ir savo bendražygiais“, – žurnalistams po pirmadienio vakarą vykusio LSDP valdybos posėdžio sakė M. Sinkevičius. 

Gegužę vyks LSDP pirmininko rinkimai, į kuriuos partijos skyriai jau pradėjo kelti savo kandidatus. Keliolika skyrių iškėlė laikinojo LSDP pirmininko, Jonavos rajono mero M. Sinkevičiaus, parlamentaro Vytauto Grubliausko, Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo kandidatūras. 

Tiesa, tiek R. Duchnevičius, tiek ir V. Mitrofanovas informavo, kad rinkimuose nedalyvaus, o palaikys M. Sinkevičiaus kandidatūrą.

Priekaištų Vyriausybės darbui nėra

M. Sinkevičius taip pat patikino, kad kalbos, jog išrinktas oficialiu partijos pirmininku, jis svarstytų galimybę dirbti Vyriausybėje ar net perimti premjero pareigas, tėra spekuliacijos.

„Tos kalbos tik spekuliacijos, aš pareigų turiu pakankamai – Jonavos meras, šeimos tėvas, partijos pirmininkas laikinasis. Tai, aš manau, kad man daugiau nei pakanka tų pareigų, kurias aš veikiu ir situacija mane tenkina“, – sakė politikas.

„Manau, kad jokių priekaištų Vyriausybei šiai negalima išsakyti ir aš tikrai stengsiuosi, kad ji realizuotų tuos užsibrėžtus maksimalius darbus, įgyvendintų savo programą. Tokią matau savo rolę“, – pridūrė jis.

LSDP lyderis tikino, kad priekaištų Vyriausybės ir premjerės Ingos Ruginienės darbui nenuskambėjo ir valdybos posėdyje. Visgi, pasak jo, posėdžio metu buvo nutarta ateityje labiau tarpusavyje sukalibruoti partijos lyderių pozicijas.

„Jokių nei pabarimų, nei pagrūmojimų, nei jokių neigiamų aspektų premjerės ar Vyriausybės kabineto atžvilgiu nebuvo išsakyta, buvo pašnekėta, kad situacija, kaip visą laiką, pavasarį ir pavasario sesijoje įtempta, buvo pasakyta, ir mano pastebėta, kad sociologinės apklausos Lietuvoje panašiai kaip horoskopai – reikia tikėti tais, kurie tau palankūs, nes vieni rodo, kad mes pirmi, kiti rodo, kad mes ketvirti“, – patikino M. Sinkevičius.

„Tai vertiname visas įtampas, kalbamės, diskutuojame, aš paprašiau, kad kolegos vis daugiau laiko leistų sinchronizacijai pozicijų, kad nebūtų vienu ar kitu klausimu penkios skirtingos socialdemokratų nuomonės – skirtingų lyderių, partijos vadovo, premjero, komiteto pirmininko, Seimo nario – tada atrodome gal šiek tiek išbalansuoti“, – pridūrė jis.

Diskusijų dėl koalicijos sudėties nekilo

Anksčiau viešoje erdvėje kai kuriems socialdemokratams ne kartą suabejojus dėl tolesnio darbo su „Nemuno aušra“, M. Sinkevičius teigė, kad šįkart LSDP valdybos posėdyje diskusijų apie galimus koalicijos pokyčius nekilo.

„Kažkaip labai ramiai, turbūt ir mano paties nuostabai, neiškilo kažkokių klausimų dėl koalicijos sudėties. Ar partnerių elgesio, netakto ar panašių dalykų. Buvo labiau kalbėta, kad Kapčiamiesčio, matyt, fone retorika yra viena, o balsavimas parodys ką kitą. Bet sulaukime balsavimo“, – pabrėžė M. Sinkevičius.

ELTA primena, kad nauja valdančioji koalicija sudaryta vasarą, po to, kai pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie tuometį premjerą Gintautą Palucką bei jo verslo ryšius, liepos pabaigoje jis nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. 

Naują socialdemokratės Ingos Ruginienės vadovaujamą ministrų kabinetą suformavo LSDP, „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.

Visgi pastaruoju metu dalis socialdemokratų viešoje erdvėje ėmė abejoti dėl tolesnio darbo koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamais „aušriečiais“.

Berlynas, kovo 16 d. (dpa-ELTA). Pasak Berlyno oro uosto operatoriaus, dėl streiko trečiadienį šiame transporto mazge bus sustabdyti visi keleiviniai skrydžiai – tai reiškia, kad negalės pakilti ir nusileisti 445 lėktuvai, o streiko pasekmes pajus maždaug 57 tūkst. keleivių.

Šis pranešimas pasirodė po to, kai pirmadienį profesinė sąjunga „Verdi“ paskelbė streiką dėl tebevykstančio ginčo dėl darbo užmokesčio.

Profesinė sąjunga pareiškė, kad streikas rengiamas dėl to, kad darbdaviai kolektyvinėse derybose „atsisakė pateikti pasiūlymą, dėl kurio būtų galima derėtis“.

Profesinė sąjunga derasi su oro uosto vadovybe, siekdama, kad pagal naują 12 mėnesių trukmės kolektyvinę sutartį 2 tūkst. jos narių atlyginimai būtų padidinti 6 proc. arba mažiausiai 250 eurų.

Be to, „Verdi“ siekia, kad pagal šį susitarimą profesinės sąjungos nariams būtų suteikta papildoma laisva diena.

Ginčas susijęs su darbuotojais, dirbančiais keliose pagrindinėse veiklos srityse, įskaitant oro uosto priešgaisrinę tarnybą, eismo kontrolę ir terminalų valdymą.

Operatorius teigė, kad skrydžiai negalės būti vykdomi, nes šios funkcijos yra būtinos Berlyno-Brandenburgo oro uosto veiklai užtikrinti. Bendrovė paragino dėl to nukentėjusius keleivius kreiptis į savo oro linijas, kad gautų informacijos apie tai, kaip galima apkeisti bilietus ir pasirinkti alternatyvius kelionės variantus.

Praėjusią savaitę vykusio antrojo derybų raundo metu darbdavių atstovai pateikė pirminį pasiūlymą, kuriame, profsąjungos teigimu, buvo numatyta darbo užmokesti per metus didinti maždaug 1 proc., o sutartis būtų galiojusi iki 2028 m. pabaigos.

„Tai ne rimtas pasiūlymas, o provokacija prie derybų stalo“, – sakė profesinės sąjungos „Verdi“ derybininkas Holgeris Rössleris.

Trečiadienio streikas bus pirmasis šių derybų dėl Berlyno oro uosto metu.

Oro uostų operatoriaus „Flughafen Berlin Brandenburg“ vadovė Aletta von Massenbach sukritikavo šį streiką, pavadindama jį neproporcingu, „ypač atsižvelgiant į dėl karo su Iranu jau ir taip labai įtemptą padėtį“.

„Kitas derybų etapas jau numatytas kovo 25 d. Mes tebesame įsitikinę, kad susitarimą pasiekti pavyks“, – sakė ji.

Praėjusią savaitę oro linijų „Lufthansa“ pilotai surengė dviejų dienų streiką, dėl kurio visoje Vokietijoje buvo atšaukta šimtai skrydžių.

Vilnius, kovo 16 d. (ELTA). Lietuvai ieškant būdų, kaip suvaldyti padidėjusias kuro kainas, socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, jog buvo nutarta už šią sritį atsakingiems ministrams pavesti parengti aiškų planą šiai krizei spręsti. 

„Buvo susitarta, kad pasižiūrėsime į klausimą konceptualiai: kuras, dujos, kainodara – ką mes čia galime kaip valstybė padaryti. Yra namų darbų darbai energetikos, finansų ministrams“, – pirmadienį po LSDP valdybos posėdžio teigė M. Sinkevičius. 

„Buvo sutarta (…), kad finansų, energetikos, galbūt net ir ekonomikos ministrai, parengtų labai aiškų, suprantamą planą, kaip mes padėsime Lietuvos gyventojams, vartotojams, vairuotojams, kurie pilasi kurą išgyventi šitą neigiamą aspektą kuro brangimo“, – kalbėjo jis. 

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pirmadienį teigė, jog pagrindinės priemonės siekiant normalizuoti degalų kainas Lietuvoje – kuro atsargų įliejimas į rinką ir konkurencijos stebėsenos stiprinimas. Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu nėra svarstomi jokie laikini ar ilgalaikiai mokestiniai pakeitimai.

Dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose kylant energijos išteklių kainoms, premjerė Inga Ruginienė praėjusią savaitę teigė, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti kuro kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms už degalus.

Visgi, kaip pabrėžė politikė, pirmiausia būtina įvertinti, ar tam yra galimybių valstybės biudžete. 

Ji taip pat tikino Finansų ministerijai pavedusi parengti kelias alternatyvas kovai su augančiomis degalų kainomis

Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų padidėjo iki 32 centų

Kaip skelbta anksčiau, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Irane ir sustabdyto tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį pastarąją savaitę kilo Brent naftos kainų vidurkis, dėl to benzinas ir dyzelinas Lietuvoje brango atitinkamai 7,2 proc. ir 15,6 proc.

Brent naftos kaina siekė 96,5 JAV dolerių už barelį ir buvo 15,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 83,7 dolerių už barelį.

Baltijos šalyse benzino vidutinės kainos per savaitę padidėjo 5,4–9,9 proc., o dyzelino – 15,8–19,4 proc., benzinas pigiausias yra Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje padidėjo iki 32 centų. 

Šokinėjant kuro kainai, premjerė anksčiau teigė, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti degalų kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms – tokius sprendimus jau priėmė Vengrija ir Kroatija.

Kartu Vyriausybės vadovė pabrėžė būtinybę įvertinti, ar tokiems sprendimams yra galimybių valstybės biudžete. 

Briuselis, kovo 16 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai neparodė „jokio noro“ išplėsti ES karinę misiją Raudonojoje jūroje, kad padėtų atidaryti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, pasibaigus pirmadienį Briuselyje vykusioms deryboms pareiškė vyriausioji ES diplomatė.

Prasidėjus karui su Iranu veikla šiame svarbiame jūrų kelyje, kuriuo paprastai transportuojama penktadalis pasaulio naftos atsargų ir didelė dujų dalis, praktiškai sustojo, todėl smarkiai šoktelėjo naftos kainos.

Kalbėdama spaudos konferencijoje ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad „trąšų, maisto ir energijos“ tiekimo atnaujinimas yra „neatidėliotinas prioritetas“.

Tačiau, pasak jos, pasiūlymas pakeisti ES karinės jūrų misijos Raudonojoje jūroje – operacijos „Aspides“ – įgaliojimus, siekiant prisidėti prie sąsiaurio saugumo užtikrinimo, didelio valstybių narių entuziazmo nesulaukė.

„Mūsų diskusijose buvo aiškiai išreikštas noras sustiprinti šią operaciją, tačiau kol kas nebuvo jokio noro keisti joje numatytus įgaliojimus“, – po Belgijos sostinėje vykusio susitikimo su 27 ES valstybių narių užsienio reikalų ministrais pasakė K. Kallas.

„Niekas nenori aktyviai dalyvauti šiame kare“, – pridūrė ji.

Iki prasidedant šioms deryboms K. Kallas pareiškė, kad pratęsti misiją „Aspides“ būtų „greičiausias“ būdas, kuriuo ES gali sustiprinti saugumą Hormūzo sąsiauryje, kur dėl Irano atsakomųjų smūgių į JAV ir Izraelio vykdomą bombardavimo kampaniją jūrų eismas iš esmės buvo sustabdytas.

Tačiau keletas šalių, tarp jų Italija, Ispanija ir Vokietija, leido suprasti, kad šią idėją vertina skeptiškai.

Operacijoje „Aspides“, kuri buvo pradėta 2024 m. siekiant užkirsti kelią Irano remiamų hučių sukilėlių pajėgų išpuoliams prieš prekybinius laivus, šiuo metu dalyvauja trys karo laivai – po vieną iš Prancūzijos, Graikijos ir Italijos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusią savaitę pareiškė, kad Paryžius ir jo sąjungininkai rengia „gynybinę“ misiją, siekdami atverti sąsiaurį.

Jis taip pat pažadėjo padidinti Prancūzijos indėlį į operaciją „Aspides“ ir „tolimojoje perspektyvoje“ skirti jai dar dvi fregatas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sukritikavo JAV sąjungininkus už jų vangią reakciją į jo raginimą suteikti padėti apsaugoti laivybą Hormūzo sąsiauryje, tačiau pridūrė, kad tikisi Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pagalbos.

Sekmadienį jis įspėjo NATO šalis, kad aljanso laukia „labai niūri“ ateitis, jei jos neišties pagalbos rankos.

(patikslinta 7 pastraipa)

Vilnius, kovo 16 d. (ELTA). Buvęs Vilniaus miesto meras, parlamentaras Artūras Zuokas pranešė ir vėl sieksiantis sostinės mero pareigų. Politikas tą darys kaip nepartinis kandidatas su naujai steigiamu komitetu „Vilnius gali“. 

„Taip, galiu patvirtinti. Ideologijos supriešina miesto gyventojus, miestai turi būti valdomi pagal vertybes ir principus. Todėl kandidatuoju kaip nepartinis kandidatas, su komitetu, kurį steigiame“, – Eltai pirmadienį nurodė A. Zuokas. 

Parlamentaras taip pat pranešė, kad baigia savo, kaip pirmininko, darbą Centro dešinės sąjungoje (CDS). Laikinai vadovauti partijai buvo pavesta Petrui Čimbarui. 

Šiuo metu politikas dirba parlamente – priklauso Mišriai Seimo narių grupės frakcijai, yra dviejų komitetų – Audito ir Antikorupcijos komisijos – narys. 

ELTA primena, kad A. Zuokas Vilniaus miestui jau yra vadovavęs dvi kadencijas – 2000–2007 ir 2011–2015 metais.

2023 metais Vilniaus mero rinkimus laimėjus Valdui Benkunskui, jam pralaimėjęs A. Zuokas tąkart teigė abejojantis, ar svarstytų galimybę dalyvauti kituose mero rinkimuose.

2024 m. spalį A. Zuokas su politine partija „Laisvė ir teisingumas“ dalyvavo Seimo rinkimuose, kuriuose iškovojo mandatą.

Antrojo Seimo rinkimų turo metu, sulaukęs 48,52 proc. palaikymo Naujininkų–Rasų vienmandatėje apygardoje, politikas įveikė konservatorių Vygintą Gasparavičių.

Rinkimų metu jo vedamai partijai nepavyko perkopti 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje – tąkart už ją savo balsą atidavė 0,75 proc. rinkėjų

(Papildysime)

Vilnius, kovo 16 d. (ELTA). Socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius šią savaitę žada apsispręsti dėl dalyvavimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose.

„Aš šią savaitę turbūt padarysiu galutinai (sprendimą – ELTA), nes mano skyrius dar turės susirinkimą šią savaitę, tai bus proga pasišnekėti su savo partiečiais ir savo bendražygiais“, – žurnalistams po pirmadienio vakarą vykusio LSDP valdybos posėdžio sakė M. Sinkevičius. 

Gegužę vyks LSDP pirmininko rinkimai. Partijos skyriai jau pradėjo kelti kandidatus vadovauti partijai. Keliolika skyrių iškėlė laikinojo LSDP pirmininko, Jonavos rajono mero M. Sinkevičiaus, parlamentaro Vytauto Grubliausko, Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo kandidatūras. 

Tiesa, tiek R. Duchnevičius, tiek ir V. Mitrofanovas informavo, kad rinkimuose nedalyvaus, o palaikys M. Sibkevičiaus kandidatūrą. 

Jeruzalė, kovo 16 d. (dpa-ELTA). Po Irano raketų atakos netoli trijų pasaulio religijų šventųjų vietų Jeruzalėje, policijos duomenimis, nukrito nuolaužos. Šiuo metų keliose smūgių vietose senamiestyje dirba policijos pajėgos ir sprogmenų ekspertai, teigiama policijos pranešime.

Pranešime, be kita ko, paminėtas Šventyklos kalno kompleksas, Kristaus kapo bažnyčios kompleksas ir Žydų kvartalas. Nuolaužos krito ir kitose Jeruzalės vietose. Kol kas nėra informacijos apie galimą didesnę žalą šventosioms vietoms, esančioms arabiškoje rytinėje Jeruzalės dalyje.

Šventyklos kalnas su Uolos kupolo šventykla ir Al Aksa mečete yra trečia švenčiausia islamo vieta. Žydams Šventyklos kalnas su Raudų siena yra švenčiausia vieta, nes šioje vietoje anksčiau stovėjo žydų šventykla.

Kristaus kapo bažnyčia stovi toje vietoje, kurioje, pasak krikščioniškos tradicijos, mirė ir prisikėlė Jėzus. Ji laikoma švenčiausia krikščionybės vieta.

„Šis incidentas pabrėžia, kad priešas nedaro skirtumo tarp religijų ir Dievo namų – sinagogų, mečečių ar bažnyčių“, – teigiama policijos pranešime. Jis taip pat paaiškina, kodėl šventosios vietos civilinės gynybos nurodymu per Irano karą yra uždarytos lankytojams.