Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos delegatas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete matau, kad pastaruoju metu Briuselyje ekonominis saugumas tapo viena svarbiausių diskusijų temų. Europos Sąjunga pagaliau rimtai imasi klausimo, apie kurį Lietuva ir kitos Baltijos valstybės kalba jau ne vieną dešimtmetį.

Mes savo kailiu patyrėme, ką reiškia Rusijos ekonominis spaudimas, energetinis šantažas ir prekybos ribojimai. Dar gerokai prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą Baltijos valstybės perspėjo, kad ekonominės priklausomybės anksčiau ar vėliau tampa geopolitinio spaudimo priemone. Ilgą laiką Europoje dominavo įsitikinimas, jog rinkos pačios išspręs šias problemas. Pastarųjų metų įvykiai parodė priešingai.

Rusijos karas prieš Ukrainą, COVID-19 pandemija, energetinė krizė ir auganti JAV bei Kinijos konkurencija privertė iš naujo įvertinti ekonomikos vaidmenį valstybės saugumui. Šiandien jau sunku ginčytis, kad valstybės stiprumą lemia ne vien kariuomenė. Ne mažiau svarbi konkurencinga ekonomika, stipri pramonė, technologinis pajėgumas ir atsparios tiekimo grandinės.

Ekonominis saugumas iš esmės reiškia kuo mažiau kritinių priklausomybių ir kuo didesnį valstybės gebėjimą veikti krizės sąlygomis. Tai ypač aktualu technologijų srityje – nuo dirbtinio intelekto ir puslaidininkių iki kritinių žaliavų bei skaitmeninės infrastruktūros. Todėl ekonominis saugumas šiandien kuriamas ne tik karinėse bazėse, bet ir gamyklose, mokslinių tyrimų centruose, universitetuose bei inovatyviose įmonėse.

Šią kryptį atspindi ir nauja Europos Komisija iniciatyva „ES ekonominio saugumo stiprinimas“ (Strengthening EU Economic Security). Ja siekiama mažinti strategines priklausomybes energijos, kritinių žaliavų, technologijų ir infrastruktūros srityse, stiprinti tiekimo grandinių atsparumą, apsaugoti kritinę infrastruktūrą bei skatinti investicijas į pažangias technologijas ir pramonės konkurencingumą.

Komisija nekalba apie „uždarą Europą“. Priešingai – tikslas yra išlaikyti atvirą ekonomiką, kartu mažinant pažeidžiamumus ir stiprinant partnerystes su patikimomis valstybėmis.

Šiai krypčiai iš esmės pritarė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Komitetas taip pat akcentavo konkurencingumo svarbą, ragino didinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, stiprinti kapitalo rinkas, spartinti inovacijų diegimą, stiprinti tiekimo grandinių saugumą ir aktyviau įtraukti verslą, akademinę bendruomenę bei pilietinę visuomenę.

Dalis to, ką šiandien Europa vadina ekonominiu saugumu, Lietuva praktiškai išgyveno gerokai anksčiau nei daugelis Vakarų Europos valstybių.

Mums nereikėjo laukti 2022 metų, kad suprastume, jog ekonominės priklausomybės gali tapti nacionalinio saugumo problema. Rusija ne kartą naudojo prekybą, energetiką ir transportą kaip politinio spaudimo priemones. Prisiminkime naftos tiekimo sustabdymą „Mažeikių naftai“, prekybos apribojimus ar tranzito klausimus.

Bene svarbiausia Lietuvos išmokta pamoka yra ta, kad diversifikacija kainuoja, tačiau priklausomybė kainuoja dar daugiau.

Puikus to pavyzdys – suskystintų dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje. Ilgą laiką jis buvo kritikuojamas kaip brangus projektas. Tačiau 2022 metais tapo akivaizdu, kad energetinis savarankiškumas yra ne tik ekonominis, bet ir geopolitinis pranašumas.

Elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa, „Rail Baltica“, Klaipėdos uostas, dujų ir elektros jungtys su Lenkija bei Skandinavija yra ne tik ekonominiai projektai. Tai ir ekonominio saugumo projektai.

Lietuva taip pat išmoko, kad mažos valstybės negali remtis vien nacionaliniais pajėgumais. Todėl narystė ES ir NATO reiškia ne tik politinį ar karinį, bet ir ekonominį saugumą.

Lietuvai ES požiūrio pokytis yra ypač svarbus. Daugelio strateginių priklausomybių Lietuva viena išspręsti negali. Retųjų metalų, puslaidininkių, farmacijos produktų ar kritinių technologijų tiekimo grandinės yra europinio ir pasaulinio masto klausimai.

Be to, stipresnė Europos ekonomika reiškia ir stipresnę Europos gynybą. Ilgainiui nė viena valstybė negalės užtikrinti aukšto gynybos finansavimo lygio neturėdama konkurencingos ekonomikos ir stiprios pramonės bazės.

Lietuva yra ES rytiniame flange, o geopolitiniai sukrėtimai dažniausiai pirmiausia juntami būtent pasienio valstybėse. Todėl mums svarbu, kad Europos ekonominio saugumo politika atsižvelgtų į rytinio flango patirtį.

Galiausiai, Lietuvos verslas gali būti sprendimo dalis. Lietuva jau turi stiprių kompetencijų lazerių, gynybos technologijų, kibernetinio saugumo, fintech, biotechnologijų ir dronų srityse. Ekonominio saugumo darbotvarkė gali tapti papildomu impulsu šių sektorių augimui.

Tačiau ekonominis saugumas neturi tapti protekcionizmo sinonimu. Lietuvai, kaip atvirai ekonomikai, svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp atvirumo pasauliui ir atsparumo rizikoms.

Lietuva gali priminti Europai tai, ką pati suprato gerokai anksčiau už daugelį kitų. Ekonominės priklausomybės anksčiau ar vėliau tampa geopolitinėmis priklausomybėmis. Todėl ekonominis saugumas nėra alternatyva konkurencingumui. Tai viena svarbiausių jo sąlygų.

Komentaro autorius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas prie Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Eitvydas Bajarūnas.

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Kėdainių rajone ketvirtadienį galimai padegta vandens mėginių paėmimo stotelė, pranešė policija.

Policijos departamento duomenimis, apie 19 val. Kėdainių rajone, Dotnuvos miestelyje, laukuose sudegė vandens mėginių paėmimo stotelė. 

Įtariamas padegimas. Turto savininkas ir nuostolis nustatinėjami. 

Surinkta medžiaga ikiteisminiam tyrimui dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Sostinėje ir Alytaus rajone ketvirtadienį rasti dviejų žmonių lavonai, informavo policija.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 3.56 val. Vilniuje, Simono Stanevičiaus gatvėje, daugiabučio namo laiptinėje, rastas mirusio vyro (gim. 1962 m.) kūnas be smurto žymių.

Anot Alytaus policijos, apie 19.25 val. Alytaus rajone, Talokių kaime, prie Talokių ežero, buvo rastas vyro (gim. 1959 m.) kūnas be išoriškai matomų kūno sužalojimų. 

Pradėti ikiteisminiai tyrimai mirties priežasčiai nustatyti.

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Išankstinė metinė infliacija birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, siekia 5,5 proc., o išankstinė mėnesio infliacija, palyginti su geguže – 0,6 proc. skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Tuo metu išankstinė vidutinė metinė infliacija, išankstiniu agentūros vertinimu, birželį sudaro 3,9 proc.

Per metus labiausiai pabrango šilumos energija (41,9 proc.), dyzelinas, skystieji angliavandeniai (27,2 proc.), benzinas (24,2 proc.), kiti asmeninių transporto priemonių degalai (16,7 proc.).

Tuo metu labiausiai sumažėjo medicininės diagnostikos gaminių (19,9 proc.), šviežių kaulavaisių ir sėklavaisių (16,5 proc.), bulvių (15,8 proc.), garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atkūrimo įrenginių (13,3 proc.), augalinio aliejaus (8,2 proc.), sviesto ir kitų pieno riebalų ir aliejaus (6,4 proc.) kainos.

Išankstinė infliacija apskaičiuota pagal su ES šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI).

Gdanskas, birželio 26 d. (ELTA). Dvi NATO rytinio sparno šalys įspėjo, kad Rusija rengia galimą provokaciją Baltijos valstybėse arba Lenkijoje, siekdama išbandyti Vakarų karinio Aljanso vienybę, rašo britų leidinys „The Guardian“.

„Matome požymių, kad Rusija rengia karines provokacijas prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją“, – pirmadienį pareiškė Latvijos žvalgyba, pridurdama, kad tai anaiptol nebūtų plataus masto invazija.

Praėjusią savaitę, pasak „The Guardian“, panašų pareiškimą padarė aukšto rango politinis šaltinis iš kitos NATO narės. Jis minėjo šalies gaunamą žvalgybinę informaciją, kad Vladimiras Putinas „kažką planuoja prieš Baltijos valstybes“.

Šaltinio teigimu, V. Putinas gali būti pasiryžęs išbandyti JAV pagalbą kai kurioms mažiausioms NATO narėms – Estijai, Latvijai ar Lietuvai – griebdamasis paskutinio šiaudo, kai Rusijai nesiseka mūšio lauke Ukrainoje.

Latvijos žvalgyba teigė, kad Rusija nėra pajėgi atidaryti antrojo fronto, tačiau svarsto „hibridines atakas, pavyzdžiui, raketų dronų ar kitų veiksmų, skirtų nusiųsti signalą: nustokite remti Ukrainą, arba turėsite savų problemų“.

Visgi „The Guardian“ atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog šie įspėjimai atrodo tarpusavyje susiję, pateikta labai mažai juos pagrindžiančių įrodymų, skirtingai nuo įspėjimų, kuriuos amerikiečių CŽA ir britų MI6 paskelbė prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario mėn.

Tačiau šie įspėjimai skamba tuo metu, kai Rusijos puolimas Ukrainoje yra įstrigęs, dėl ko imama nerimauti, ar Kremlius nesiims alternatyvių strategijų, siekdamas išeiti iš aklavietės arba pakeisti situacijos dinamiką savo naudai, pabrėžia britų leidinys.

Vienas Vakarų karinis šaltinis laikraščiui minėjo ryškėjantį susirūpinimą, kad karui jau pasiekus Maskvos ir Sankt Peterburgo dangų, spaudimą pajutęs V. Putinas gali smogti atgal.

ELTA primena, kad Rusijos prezidentas birželio pradžioje atmetė Vakarų perspėjimus, kad Rusija gali kelti grėsmę NATO šalims arba surengti puolimą prieš Aljansą, pavadindamas šiuos teiginius „nesąmonėmis“. Tačiau ypač po 2022 m. invazijos į Ukrainą Vakarų šalyse į V. Putino raminimus rimtai nežiūrima.

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Rokiškio rajone ketvirtadienį policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai išsivežė rastus šaudmenis.

Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 17 val. 45 min. Rokiškio rajone, Pandėlio kaime, moteris (gim. 1986 m.) rado daiktus, panašius į šaudmenis. 

Įvykio vietoje policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai rado ir paėmė artilerinį šaudmenį, pirotechninį užtaisą, 2 vnt. artilerijos tūtų ir 2 vnt. stambaus kalibro kulkosvaidžio tūtų. 

Surinkta medžiaga ikiteisminiam tyrimui dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Ingrida Šimonytė mano, kad deleguodami Mindaugą Sinkevičių į premjerus valdantieji pasirinko „nuobodžiai solidų“ variantą. 

„Čia toks turbūt jau iš abiejų pusių jausmas, kad tų vaizdų per beveik dvejus metus, matyt, užteko, o dabar ir socialdemokratai bando iš tos situacijos išeiti pasiūlydami kažką tokio nuobodžiai solidaus ar solidžiai nuobodaus“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė. 

Politikė teigė, kad M. Sinkevičiui Seime kalbant apie planuojamus darbus ir tikslus, ji pasigedo konkretumo.

„Man atrodo, kad tokiais atvejais visada geriausiai yra vadovautis logika, kad iš darbų pažinsime. Bus patvirtinta Vyriausybė, turės programą, matysime, ką darys“, – nurodė buvusi premjerė. 

I. Šimonytės teigimu, M. Sinkevičiui sudarytos palankios aplinkybės eiti Vyriausybės vadovo pareigas – esą visuomenė ir taip nekelia didelių lūkesčių naujajai Vyriausybei.

„Matyt, M. Sinkevičius yra patogioje pozicijoje, nes greičiausiai ką Vyriausybė padarytų ar nepadarytų, ji labai tų lūkesčių jau nenuviltų, todėl, kad ir tų lūkesčių labai didelių nėra“, – akcentavo ji. 

Dabar dėl premjero spręs Seimas

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienio vakarą Seimui pristatė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio M. Sinkevičiaus kandidatūrą į premjerus. 

Parlamentarai dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Tai numatyta padaryti jau kitos savaitės antradienį vyksiančiame posėdyje. 

Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.

Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo turės pristatyti Seimui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Siekiant patvirtinti naujosios Vyriausybės programą ir sudėtį, Seimo pavasario sesiją ketinama pratęsti iki liepos 14 d.

Kaip skelbta, antradienį prezidentas pasirašė dekretą, numatantį Vyriausybės ir socialdemokratės Ingos Ruginienės atstatydinimą iš premjerės pareigų. 

Šalies vadovas dekretu taip pat pavedė ministrų kabinetui toliau laikinai eiti pareigas. 

XX-oji Vyriausybė atsistatydino, nes buvo performuota valdančioji koalicija ir LSDP pirmininkas M. Sinkevičius praėjusią savaitę paskelbė priėmęs sprendimą imtis vadovauti naujam ministrų kabinetui. 

Šią kadenciją Vyriausybė keičiama jau antrą kartą. Pernai iš posto pasitraukus tuomečiam premjerui Gintautui Paluckui, taip pat turėjo atsistatydinti visas ministrų kabinetas. 

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė sako, kad valdantieji neprofesionaliai pasielgė susiedami Kinijos klausimą su užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio tolimesniu likimu pareigose. Anot jos, atrodo komiškai, jog dabar agresorę Rusiją remianti valstybė gali nulemti Lietuvos diplomatijos vadovo ateitį.

„Atrodo nelabai profesionaliai. Vienas dalykas yra turėti kažkokias diskusijas diplomatiniais kanalais, visiškai kitas dalykas yra įsivaryti save į kampą, kaip dabar yra padaryta, kai iš esmės viešasis debatas suformuotas taip, kad nuo Kinijos sprendimų priklauso Lietuvos užsienio reikalų ministro tolimesnė karjera. Niekas taip nedaro. Tai yra visiškai paikas elgesys“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.

„Bus vienas iš dviejų. Bus pasiūlytos tokios sąlygos, kurių nenorės priimti Lietuvos pusė ir liks status quo. Arba tokios sąlygos, kurios bus priimtos, bet tos sąlygos vis tiek reikš tam tikrą Lietuvos pozicijos pažeminimą. Ir abiem atvejais Vyriausybė nieko nelaimės“, – pridūrė politikė.

Pasak jos, geriau nekurti lūkesčių viešojoje erdvėje ir nekelti scenų, tačiau buvo pasirinkta visiškai kita taktika. 

„Išvis atrodo komiškai, kai Lietuvai nedraugiška valstybė, remianti Rusiją kare prieš Ukrainą ir visomis išgalėmis palaikanti agresorių, lemia mūsų, vieno iš didžiausio Ukrainos šalininkų, ministro ateitį“, – pabrėžė ji.

Pasak konservatorės, dabartinė situacija nėra maloni, tačiau ji pabrėžia, kad būtent Pekinas priėmė sprendimą nutraukti diplomatinius santykius.

„Tas akmenukas bate, kuris yra dėl to, kad tie santykiai dabar yra tokioj stadijoje, nėra maloni situacija, bet pirmiausiai tokius sprendimus priėmė Kinijos pusė, vadinasi, tik jos galioje tuos sprendimus pakeisti. Kita vertus, tas sprendimų pakeitimas negali ateiti kažkokio Lietuvos pažeminimo sąskaita“, – sakė I. Šimonytė.

„Tai čia neaišku nei politiškai, ką bandoma laimėti, turint omenyje dabartinį geopolitinį kontekstą (...), nei ekonomine prasme“, – pridūrė ji.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė negalįs patikinti, jog K. Budrys užsienio reikalų ministro pareigose liks ir performavus valdančiąją daugumą.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda jau ne kartą sakė, kad ministras tinkamai atlieka savo darbą, tačiau taip pat tikino, jog užsienio reikalų ministro ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio santykių su Kinija normalizavimo, susitarimų su Taivanu įgyvendinimo klausimais.

Santykiai pašlijo 2021 m. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. 

Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.

Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.

Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.

Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Šiaulių rajone tvenkinyje ketvirtadienį rastas moters lavonas, pranešė policija.

Anot Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 22.20 val. Šiaulių rajone, Kuršėnų seniūnijoje, tvenkinyje, rastas moters (gim. 1975 m.) lavonas be išorinių sužalojimų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Šalčininkų rajone moteris galimai smurtavo prieš mažametį vaiką, pranešė policija.

Vilniauas apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, trečiadienį gautas pranešimas, kad Šalčininkų rajone, namuose, galimai moteris (gim. 1981 m.) smurtavo prieš mažametę (gim. 2018 m.), tuo sukeldama jai fizinį skausmą. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.