Vašingtonas, sausio 5 d. (ELTA). Savaitgalį JAV specialiosios pajėgos surengė reidą Venesueloje ir pagrobė šalies prezidentą Nicolą Maduro, kuriam Jungtinėse Valstijose pateikiami kaltinimai organizavus narkotikų kontrabandą. JAV prezidento Donaldo Trumpo savaitgalio pareiškimai atskleidžia, kaip jis gali dar labiau įsidrąsinti po greitos operacijos Venesueloje, rašo „The New York Times“.

„Mes valdome Venesuelą“, – pareiškė D. Trumpas ir prakalbo apie planus įkvėpti naujos gyvybės Monroe doktrinai, 1823 m. priimtam dokumentui, kuriame JAV reiškė pretenzijas į Vakarų pusrutulį.

„Amerikos dominavimas Vakarų pusrutulyje daugiau niekada nebebus kvestionuojamas“, – D. Trumpas sakė žurnalistams, kai paskelbė apie ataką prieš Venesuelą savo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje Floridos valstijoje.

D. Trumpo pareiškimai buvo tiesmuki, todėl JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio sekmadienį teko neigti daug kartų kartotus savo viršininko žodžius neva JAV planuoja valdyti Venesuelą artimiausioje ateityje.

Tačiau „The New York Times“ atkreipia dėmesį, kad kiek subtilesnė pozicija apie JAV vaidmenį Vakarų pusrutulyje dėstoma 15-ame Nacionalinės saugumo strategijos puslapyje, kurią neseniai paskelbė D. Trumpo administracija. Šis dokumentas, regis, ir buvo parengtas turint omenyje pastarąjį JAV teritorinį avantiūrizmą.

Atidžiau skaitant galima suprasti, ką D. Trumpas mano ne tik apie Venesuelą, bet ir apie Kolumbiją, Meksiką, Kubą ir Grenlandiją. Savaitgalį kalbėdamas apie pastarąją Danijos teritoriją JAV prezidentas pareiškė, kad ji turi priklausyti Jungtinėms Valstijoms.

„Monroe doktrina labai svarbi, bet mes ją gerokai pranokome, tikrai gerokai“, – sakė D. Trumpas, prie kurio stalo Ovaliajame kabinete yra susimąsčiusio penktojo JAV prezidento James‘o Monroe portretas.

Anot „The New York Times“, JAV prezidentas kalbėjo apie tai, kas Nacionalinėje saugumo strategijoje vadinama „D. Trumpo išvada“ apie Monroe doktriną, kuria XIX amžiuje siekta neleisti Europos valstybėms kištis į Lotynų Amerikos reikalus.

„D. Trumpo išvadoje“ įtvirtinama JAV teisė „atkurti JAV pranašumą Vakarų pusrutulyje“ ir neleisti konkurentams iš kitų pusrutulių, pavyzdžiui Kinijai, ten dislokuoti pajėgas ar kitokius grėsmę keliančius pajėgumus, ar kontroliuoti strategiškai svarbų turtą.

Pastaroji frazė apie „strategiškai svarbų turtą“, pasak „The New York Times“, primena apie D. Trumpo paaiškinimą, kodėl JAV gviešiasi Venesuelos naftos rezervų, kurie yra didžiausi pasaulyje. Sekmadienį komentuodamas padėtį jis apie naftą užsiminė apie 20 kartų, aiškindamas, kad Venesueloje reikia atstatyti seniai apleistą infrastuktūrą, kontroliuoti naftos gavybą ir suteikti pagalbą JAV bendrovėms, nes neva Venesuelos vadovai „pavogė JAV naftą“.

„Išvystėme ten visą tą pramonę, o jie tiesiog ją perėmė tarytum mes būtume niekas“, – D. Trumpas kalbėjo apie naftos pramonę.

„Mes turėjome prezidentą, kuris nusprendė nieko dėl to nedaryti“, – D. Trumpas sakė apie savo pirmtaką Joe Bideną.

„Tačiau mes kai ką dėl to padarėme. Mes pavėlavome, bet kai ko ėmėmės“, – tęsė jis.

„Tai yra tikroji D. Trumpo doktrinos esmė“, – teigia „The New York Times“ cituojamas Richardas Hassas, garbės prezidentas iš analitinio centro „Užsienio santykių taryba“ (angl. The Council on Foreign Relations) ir buvęs nacionalinio saugumo bei JAV Valstybės departamento darbuotojas.

Vis dėlto, „The New York Times“ teigimu, kol kas tai nėra globali JAV strategija. D. Trumpas neatskleidžia, ar JAV reiškiant pretenzijas į Vakarų pusrutulį Kinija gali tą patį daryti Azijoje. Teigdamas, kad JAV konkurentai negali naudotis Vakarų pusrutulio naftos ištekliais, D. Trumpas siekia, kad tik JAV bendrovės, dalį kurių valdo jo rėmėjai, galėtų išgauti didžiules Venesuelos naftos atsargas.

Atkurti demokratijos Venesueloje JAV nesiekia

Buvo galima numanyti, kad D. Trumpo sandoriais grindžiamo valdymo metu dėmesys bus sutelktas į N. Maduro nuvertimą tam, kad JAV galėtų pasisavinti Venesuelos naftos atsargas. Tačiau, pasak „The New York Times“, daug ką atskleidžia ir tai, kad jis nei karto neužsiminė, jog JAV tikslas būtų skatinti ir atkurti demokratiją Venesueloje. Iki į valdžią 1999 m. ateinant Hugo Chavezui, Venesuela turėjo ilgalaikes demokratijos tradicijas, ten vykdavo laisvi rinkimai.

Kalbėdamas apie valdžią po N. Maduro periodo, D. Trumpas neminėjo, kad prezidentu turėtų tapti Edmundo Gonzalezas Urrutia. JAV ir kitos valstybės pastarąjį pripažino teisėtu 2024 m. prezidento rinkimų nugalėtoju, bet N. Maduro melagingai tvirtino juos laimėjęs. E. Gonzalezą Urrutią, kuriam dabar 76-eri, kandidatu į prezidentus pasirinko populiaresnė opozicijos lyderė Maria Corina Machado, kai jai buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose.

„Ši praleista detalė iš karto kelia problemų dėl Venesuelos valdžios politinio legitimumo. Dauguma potencialių JAV operacijos rėmėjų tikėjosi laisvės, o ne tik kitokio požiūrio į narkotikus ir naftą“, – sako „The New York Times“ cituojamas Richardas Fontaine‘as, „Naujojo Amerikos saugumo centro“ (angl. Centre for a New American Security) vadovas ir buvęs senatoriaus Johno McCaino patarėjas.

Anot jo, akivaizdu, kad demokratijos Venesueloje atkūrimas nėra vienas iš JAV tikslų.

Pasak „The New York Times“, panašu, kad JAV prezidentas yra visiškai patenkintas tuo, jog jam teks bendradarbiauti su likusiais N. Maduro vyriausybės nariais, jeigu Venesuelos valdžia klausys jo nurodymų ir suteiks prieigą prie savo naftos, ir kompensuos JAV bendrovėms už tai, kad buvo nacionalizuotas jų turtas.

Tai visiškai kitokia valstybingumo kūrimo misija nei ta, kurios siekė George‘as W. Bushas Afganistane ar Irake, pažymi „The New York Times“. Pastarasis bent jau žadėjo sukurti pavyzdinę demokratiją Artimuosiuose Rytuose, o D. Trumpas nekalba apie nieką kitą kaip tik sandoriais grįstą teisę į Venesuelos naudinguosius išteklius.

Pastarojo savaitgalio įvykiai rodo, kad D. Trumpas dabar mano galįs laisvai reikšti pretenzijas į resursus be kurių, jo manymu, JAV negali gyventi. Jis jau kuria panašius argumentus Grenlandijos atžvilgiu, kuri gali turėti (bet gali ir neturėti) daug retųjų Žemės elementų.

Tačiau, kitaip nei tai buvo Venesuelos atveju, JAV neturi lengvo preteksto imtis veiksmų prieš Grenlandiją, atkreipia dėmesį JAV laikraštis. Taip pat neaišku, ar dėl ekonominės naudos JAV vertėtų pyktis su savo NATO sąjungininke Danija – iš dalies ir dėl to, kad naudingųjų išteklių gavyba Grenlandijoje būtų itin brangi. Tačiau daug kainuos ir Venesuelos naftos pramonės atkūrimas.

Vis dėlto nepaisant D. Trumpo nuolatinio sieko ieškoti gerų sandorių, neatrodo, kad jam labai rūpėtų, jog tai gali brangiai kainuoti. Ar tai būtų Venesuela, Grenlandija, Gaza ar galbūt Kanada, jis mano, kad ilgainiui visa tai atsipirks, apibendrina  „The New York Times“.

Vilnius, sausio 5 d. (ELTA). Baltijos šalyse NATO oro policijos funkcijas vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę nei karto nekilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). 

Tuo metu praėjusių metų gruodžio 22–28 d. NATO naikintuvai keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių.

ELTA primena, kad NATO oro policijos misija Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos, Italijos kariai.

Vilnius, sausio 5 d. (ELTA). Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) savaitgalį sudavus karinį smūgį Venesuelai ir vyraujant įtampai dėl Vašingtono dairymosi į Danijai priklausančią Grenlandijos salą, Seimo opozicija teigia pasigendanti Lietuvos vadovų aiškios ir artikuliuotos pozicijos. Liberalų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, vis dar nesigirdi pasisakymų iš Seimo pirmininko, premjerės ir prezidento.

„Santūriai ir labiau užsienio klausytojams yra pakomentavęs ministras Kęstutis Budrys pirmosiomis dienomis, bet nei prezidento, nei Seimo pirmininko (...), nei ministrės pirmininkės jokių pasisakymų man neteko matyti“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tyla rodo pasimetimą. Suprantama, nėra paprasta reaguoti, nes kalbama apie vieną iš pagrindinių strateginių sąjungininkų, t. y. JAV, veiksmus. Bet mes esame per daug tylūs“, – akcentavo politikė.

Pasak jos, net jei ir šalies vadovai nori išlaukti nepareiškę pozicijos, niekas netrukdo inicijuoti diskusiją viduje, kokie yra Lietuvos strateginiai prioritetai saugumo ir užsienio politikos srityje.

„Būtų sveika inicijuoti viduje greitą pasitikrinimą, peržiūrėjimą, ar mes einame koja kojon, kalbant apie strateginius prioritetus Lietuvos saugumo ir užsienio politikos srityje, nes man asmeniškai visiškai neaišku, koks yra mūsų dabartinių valstybės vadovų galvų matymas, žvelgiant šiek tiek į tolimesnę ateitį“, – sakė parlamentarė.

„Akivaizdu, ir toliau vyksta geopolitiniai lūžiai ir čia reikia viduje visų trijų šakų susiklausymo ir aiškios žinutės“, – pažymėjo liberalė.

S. Skvernelis: kartais pasimetimas geriau negu trys skirtingos reakcijos

Su tokia liberalės mintimi sutiko ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Vis dėlto, jis pabrėžė, jog tyla kartais geriau nei skirtingai išsakytos pozicijos.

„Aš manau, kad yra žmogiškas pasimetimas. Apie premjerę net nekalbu, apskritai turbūt sunku šioje situacijoje susigaudyti, Juozui ne tas rūpi, o prezidentas kaip visada laukia koks čia vėjas papūs, ką kiti Europos lyderiai pasakys. Bet gal geriau pasimetimas negu trys skirtingos reakcijos, prieštaraujančios viena kitai“, – Eltai komentavo S. Skvernelis.

„Bet savo bendrą poziciją, manau, turėtų išsakyti. (...) Mes tikrai esame ne tos lygos žaidėjas ir, kalbant apie geopolitiką ir signalus, kurie ateina nerimastingi ir grėsmingi, mums juos reikia labai atidžiai vertinti. Todėl to susitelkimo, profesionalumo, bendros pozicijos turėjimo labai reikia. Savo žodį valstybės vadovai turėtų tarti“, – tęsė jis.

Pasak jo, darosi akivaizdu, jog situacija nėra palanki, kadangi jėgos pozicija pradeda dominuoti prieš tarptautinę teisę.

„Akivaizdžiai ta jėgos teisė tampa dominuojanti. Mums čia tikrai prastas signalas, kalbant apie viską“, – sakė jis.

„Prezidentas, ko gero, turėtų išsakyti valstybės poziciją, kuri būtų suderinta ir atitiktų Vyriausybės ir Seimo pozicijas“, – pabrėžė S. Skvernelis.

L. Kasčiūnas: privalome šnekėti, kur visa tai pasisuks

Savo ruožtu konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad valstybės vadovų pasimetimas yra akivaizdus, tačiau jį galima dalinai suprasti.

„Problema yra tas domino efektas, kadangi vėlgi neaišku, kur visa tai pasisuks. Čia yra ta vieta, apie kurią mes privalome aiškiai (pasisakyti – ELTA)“, – sakė jis.

„Mūsų valstybės vadovai dabar labiau politikos apžvalgininkais dirba, o ne politikos formuotojais. Tą dalinai galiu suprasti, kadangi yra dideli geopolitiniai lūžiai, didžiųjų galių pokyčiai. Akivaizdu, kad mūsų natūraliai vaidmuo mažėja, mažiau nuo mūsų priklauso. Tai nėra gerai“, – tęsė parlamentaras.

Pasak jos, dabartiniai valstybės vadovai ieško tinkamų žodžių, siekiant išlaikyti pusiausvyrą.

„Dėl Grenlandijos negali būti jokių klausimų, tai yra teritorinis vientisumas, integrali Danijos dalis. Čia negali būti jokio kompromiso. Tą tikrai būtų galima padiktuoti, bet mes matome, kad dabar labiau ieškoma tinkamo žodyno, negu kad būtų formuojama politika“, – sakė jis.

„Dėl to mūsų politikos formuotojai dirba politikos apžvalgininkais“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

Tuo metu paklaustas, gal visgi Lietuvai reikėtų derinti bendrą poziciją su kitomis Europos šalimis, parlamentaras teigė, jog tą daryti reikia. Tačiau, pasak jo, šis kelias gali turėti ir tam tikrų trūkumų.

„Kaip visada, kuo ta pozicija bendresnė, tuo ji labiau išplauta: bandymas neįpykdyti, nepasakyti aštresnio žodžio, (...) turint omenyje JAV svorį ir svarbą Europos saugumo sistemoje“, – sakė jis.

ELTA primena, kad po kelis mėnesius trukusio karinio ir ekonominio spaudimo, JAV šeštadienio naktį netikėtai surengė oro smūgius prieš kelis taikinius Venesuelos teritorijoje. Sostinę Karakasą sudrebino smarkūs sprogimai, o šeštadienio rytą JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad šalies autoritarinis lyderis Nicolas Maduro ir jo žmona buvo išskraidinti iš šalies, stos prieš teismą Niujorke. 

D. Trumpas pareiškė, kad pereinamuoju laikotarpiu JAV valdys Venesuelą, tai pavesta aukštiems JAV pareigūnams, įskaitant valstybės sekretorių Marką Rubio ir gynybos sekretorių Pete‘ą Hegsethą bei jų komandas.

Tuo metu Europos sąjungos (ES) užsienio ir saugumo politikos vadovės Kajos Kallas pareiškime, kurį palaikė 26 ES valstybės narės, išskyrus Vengriją, teigiama jog ES remia taikų perėjimą prie demokratinės sistemos Venesueloje, visapusiškai gerbiant šalies suverenitetą. 

Savo ruožtu JAV prezidentas netrukus po smūgių Venesuelai, pasiuntė įspėjimą Kolumbijos prezidentui, kuris, anot jo, „turėtų pasisaugoti“. 

Pats D. Trumpas pernai gruodžio pradžioje Vašingtone vykusio kabineto posėdžio metu užsiminė apie galimybę kovojant su narkotikų kontrabanda smogti ir Kolumbijai.

Be to, šeštadienio vakarą buvusi vyriausybės patarėja ir nuomonės formuotoja Katie Miller įraše socialiniame tinkle „X“ paskelbė Danijai priklausančios Grenlandijos salos žemėlapį, nuspalvintą JAV vėliavos spalvomis, ir pridėjo vieną žodį didžiosiomis raidėmis: „GREITAI“. 

Netrukus po to D. Trumpas interviu „The Atlantic“ pareiškė: „Mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“. Vėliau sekmadienio vakarą neatrodė, kad D. Trumpas būtų pakeitęs savo poziciją. Prezidento lėktuve „Air Force One“ jis žurnalistams sakė, kad „mums reikia Grenlandijos nacionalinio saugumo požiūriu, o Europos Sąjungai reikia, kad ją turėtume, ir jie tai žino“. 

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sureagavo pareiškusi, kad Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies.

Vilnius, sausio 5 d. (ELTA). Per pirmąsias šių metų dienas kai kuriuose Lietuvos regionuose jau pasiekta viso mėnesio kritulių norma, praneša sinoptikai. Šalyje tęsiantis žiemiškiems orams, sudėtingiausia situacija fiksuojama Vakarų regione: Vėžaičiuose, Plungėje, Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje – čia sniego sluoksnis siekė beveik 80 cm. 

Įmonė „Kelių priežiūra“ nurodo, jog toliau yra vykdomas sniego ir ledo šalinimas, slidumą mažinančių medžiagų barstymas arba tirpalo purškimas dar prieš prognozuojamą slidumo susidarymą. 

Pranešama, kad praėjusią parą valstybinės reikšmės keliuose dirbo daugiau kaip 300 mechanizmų, kurie, atliekant darbus, nuvažiavo beveik 52 tūkst. kilometrų. Šalinant slidumą panaudota beveik 4 tūkst. tonų druskos. Panaši situacija vyravo ir savaitgalį.

„Kelininkų kova su sniego stichija tęsiasi 24 valandas per parą. Vien praėjusią parą technika nuvažiavo per 50 tūkstančių kilometrų – galima sakyti, apsuko ratą aplink žemę. Vakarų Lietuvoje iššūkiai buvo didžiausi, tačiau darbai buvo organizuojami nuosekliai, o pajėgos operatyviai nukreipiamos ten, kur situacija kritiškiausia. Valstybinės reikšmės keliai valomi operatyviai, kad žmonės galėtų saugiai pasiekti savo namus ir artimuosius. Žiemos sąlygos keliuose reikalauja didelio susitelkimo ir atsakomybės iš visų – tiek kelininkų, tiek eismo dalyvių. Todėl kviečiu vairuotojus neskubėti ir prisitaikyti prie situacijos keliuose – saugumas šiuo laikotarpiu yra svarbiausias prioritetas“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Anot „Kelių priežiūros“, Vakarų regione, kur fiksuotos sudėtingiausios eismo sąlygos, dirbo daugiau kaip 100 įvairių mechanizmų – nuo barstytuvų iki traktorių ir greiderių, skirtų keliams su žvyro danga prižiūrėti. Vien tik šiame regione pastarąją parą panaudota daugiau kaip 1,2 tūkst. tonų druskos. 

Ypač dideli sniego kiekiai fiksuoti Plungės rajone – čia vietomis iškrito apie 50 cm sniego. Tai – vienas didžiausių fiksuotų rodiklių šiame regione per pastaruosius metus.

Nors artimiausiomis dienomis tokio intensyvaus snigimo nenumatoma, vietomis kone visuose regionuose eismo sąlygos išliks sudėtingos. Taip yra todėl, kad prognozuojamas perėjimas į ypač žemų temperatūrų laikotarpį. 

Bendrovės teigimu, didžiausias prioritetas šiuo metu teikiamas likusio sniego šalinimui valstybinės reikšmės keliuose. Be to, aktyviai ruošiamasi prevenciniams darbams prieš plikledžio susidarymą.

Vairuotojams rekomenduojama skirti daugiau laiko kelionėms, rinktis saugų greitį, išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Išlaikyti budrumą ne mažiau svarbu ir pėstiesiems, nes vyraujant žiemiškiems orams, slidumas gali susidaryti ne tik gatvėse, bet ir ant šaligatvių. 

Be to, tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui, būtina dėvėti šviesą atspindinčias priemones, o į važiuojamąją kelio dalį žengti tik įsitikinus, kad tai daryti saugu.

Niujorkas, sausio 5 d. (dpa-ELTA). Rusija ir Kinija specialiame JT Saugumo Tarybos posėdyje griežtai pasmerkė savaitgalį JAV surengtą operaciją Venesueloje. 

Rusija JAV veiksmus pavadino „grįžimo į neteisės ir JAV dominavimo, grindžiamo jėga, chaosu bei savivale, erą pranašu“. Kinija kritikavo: „Jokia šalis negali veikti kaip pasaulio policija, ir jokia šalis negali sau leisti būti tarptautiniu teisėju“. Rusija ir Kinija yra nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės. Jos reikalauja paleisti JAV sulaikytą Venesuelos prezidentą Nicolą Madurą ir jo žmoną.

Pasaulio teisėju pasiskelbusios JAV veikia iš ekonominių ir galios politikos motyvų, kritikavo Rusija. Tam nėra pateisinimo, sakė šalis atstovė JT. Tarybos tylėjimas esą prilygsta tarptautinės tvarkos erozijai. Kinijos atstovas akcentavo, kad karinės priemonės nėra „problemų sprendimas“. Savavališkas jėgos naudojimas esą tik sukels didesnes krizes.

JAV atrėžė, kad N. Maduro sulaikymas buvo „chirurginė baudžiamojo persekiojimo priemonės“ prieš „narkoteroristą“, jis esą nėra teisėtas valstybės vadovas. 

JAV naktį į šeštadienį (vietos laiku) atakavo taikinius Venesueloje, sulaikė N. Madurą ir jo žmoną ir išgabeno juos iš šalies. N. Madurui Niujorke pateikti kaltinimai dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų. Jis pirmadienį buvo atvesdintas į teismą. 

Po JAV operacijos vyriausybė Karakase paprašė surengti JT Saugumo Tarybos posėdį.

JT Saugumo Taryba yra viena svarbiausių JT institucijų. Jos uždavinys yra užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą. Taryba gali įvesti valstybėms ekonominius ar kelionių ribojimus, priimti tarptautiniu požiūriu įpareigojančias rezoliucijas, o kraštutiniais atvejais autorizuoti karines priemones – dažniausiai JT taikos misijų forma.

Rusija, Kinija ir JAV kartu su Prancūzija bei Didžiąja Britanija yra penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės. Jos turi veto teisę ir gali blokuoti bet kokią rezoliuciją, net jei jai visos kitos narės pritaria. Dėl to institucijos veiksmai daugelio konfliktų atveju yra riboti, ypač – jei kalbama apie pačią veto teisę turinčią šalį.

Karakasas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį naujojo Venesuelos parlamento sesija prasidėjo įstatymų leidėjų šūkiais „Pirmyn, Nico!“ ir griežta kritika visai neseniai kairiųjų lyderį Nicolą Maduro per karinę operaciją suėmusių JAV atžvilgiu.

„JAV prezidentas Trumpas teigia esąs pasaulio prokuroras, teisėjas ir policininkas“, – per Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos inauguracinę sesiją kreipdamasis į savo kolegas sakė vyresnysis įstatymų leidėjas Fernando Soto Rojas.

„Mes sakome: jums nepavyks. Ir galiausiai pasitelksime visą savo solidarumą, kad mūsų teisėtas prezidentas Nicolas Maduro triumfuodamas sugrįžtų į Miraflores“, – pridūrė jis, omenyje turėdamas Venesuelos prezidentūrą.

N. Maduro sūnus, įstatymų leidėjas Nicolas Maduro Morosas, toje pačioje sesijoje pažadėjo, kad nuverstasis jo tėvas ir nušalintoji pirmoji ponia Cilia Flores grįš į Venesuelą.

„Anksčiau ar vėliau jie bus su mumis... Jie sugrįš“, – kalbėjo jis.

Naujieji Venesuelos parlamento nariai buvo išrinkti praėjusių metų gegužę per rinkimus, kuriuos didžioji dalis opozicijos boikotavo, todėl 256 iš 286 vietų atiteko valdančiajai Venesuelos vieningajai socialistų partijai (PSUV) ir jos sąjungininkams.

„Pirmyn, Nico!“ buvo vienas iš N. Maduro 2024 m. prezidento rinkimų, kurių rezultatus opozicija ir dešimtys pasaulio sostinių pasmerkė ir pavadino suklastotais, kampanijos šūkių.

Po to, kai JAV šeštadienį ryte surengė įžūlią karinę operaciją, pasibaigusią N. Maduro areštu, Venesuelos lyderis pirmadienį atvyko į Niujorko teismą, kur bus teisiamas dėl narkotikų kontrabandos.

Laikinosios šalies vadovės pareigas eina jo buvusi viceprezidentė Delcy Rodriguez, kuriai paramą reiškia ir Venesuelos kariuomenė.

Karakasas, sausio 5 d. (dpa-AFP-ELTA). Venesuelos prezidentės pareigas einanti Delcy Rodriguez aplankė per JAV operaciją šeštadienį sužeistus karius. Pasak valstybinės naujienų agentūros AVN, ją per vizitą į vieną karinių ligoninių Karakase lydėjo gynybos ministras Vladimiras Padrinas Lopezas.

Venesuelos vyriausybė ko kas nenurodė, kiek žmonių žuvo per šeštadienį surengtą JAV operaciją, skirtą sulaikyti autoritarinį šalies vadovą Nicolą Madurą.

Leidinys „The New York Times“, remdamasis aukštu Venesuelos pareigūnu, pranešė apie  80 žuvusiųjų. Viena gydytojų organizacija agentūrai AFP kalbėjo apie 70 žuvusiųjų ir 90 sužeistųjų.

Vyriausybės Havanoje duomenimis, per JAV karinę operacija žuvo 32 kubiečiai. Venesuelos sąjungininkės Kubos saugumo pajėgos daug metų yra dislokuotos šalyje. Jos atstovai, kaip asmens sargybiniai, buvo atsakingi už asmeninę N. Maduro apsaugą arba rūpinasi drausme ginkluotųjų pajėgų gretose.

Tel Avivas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis neleis savo didžiausiam priešui Iranui atnaujinti balistinių raketų programos – vos keletą dienų panašus grasinimas pasigirdo ir iš JAV prezidento Donaldo Trumpo lūpų.

„Neleisime Iranui atkurti jo balistinių raketų pramonės ir, žinoma, neleisime jam atnaujinti branduolinės programos, kurią mes smarkiai sugriovėme“, – kalbėdamas parlamente pasakė B. Netanyahu.

„Jei būsime užpulti, pasekmės Iranui bus labai sunkios“, – sakė jis.

B. Netanyahu grasinimas pasigirdo praėjus keletui dienų po to, kai D. Trumpas po praėjusią savaitę Vašingtone įvykusio susitikimo su Izraelio premjeru pagrasino sunaikinti Irano branduolinę ir balistinių raketų programą.

Oficialūs Izraelio asmenys ir žiniasklaida pastaraisiais mėnesiais išreiškė susirūpinimą, kad Iranas vėl ima kurti balistinių raketų arsenalą, kuris buvo sunaikintas per birželį 12 dienų trukusį karą su Izraeliu.

D. Trumpas sakė, kad gali būti, jog Iranas „negražiai elgiasi“ ir ieško naujų branduolinių objektų, pakeisiančių tuos, kuriuos per tą patį konfliktą atakavo JAV, taip pat toliau kuria savo raketų atsargas.

„Tikiuosi, kad jie nebandys vėl kurti ginklų, nes jei taip bus, mums nebeliks kito pasirinkimo kaip tik tą ginklų arsenalą labai greitai sunaikinti“, – sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad JAV atsakas „gali būti galingesnis nei praėjusį kartą“.

Tačiau D. Trumpas pareiškė manąs, kad Iranas vis dar yra suinteresuotas tartis su Vašingtonu dėl jo branduolinės ir raketų programų. Teheranas neigia siekiantis apsirūpinti branduoliniais ginklais.

Tuo tarpu B. Netanyahu sakė, kad Irane vykstantys protestai „labai išsiplėtė“.

„Labai tikėtina, kad sulaukėme lemiamo momento – momento, kai Irano tauta paims savo likimą į savo rankas“, – parlamente sakė jis.

Protestai Irane prasidėjo gruodžio 28 d., kai sostinės Teherano parduotuvių savininkai surengė streiką dėl aukštų kainų ir ekonominės stagnacijos.

Nuo tada jie išplito į kitus miestus, jų dalyviai dabar kelia ir politinius reikalavimus.

Sekmadienį B. Netanyahu pareiškė, kad Izraelis per vykstančias demonstracijas solidarizuojasi su Irano žmonėmis.

„Mes solidarizuojamės su Irano žmonėmis jų kovoje ir laisvės, nepriklausomybės ir teisingumo siekyje“, – kalbėdamas savaitiniame kabineto posėdyje sakė B. Netanyahu.

Budapeštas, sausio 5 d. (dpa-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas JAV operaciją Venesueloje ir jos prezidento Nicolo Maduro sulaikymą pavadino „stipriu naujo pasaulio fenomenu“. Jis tai vertinąs ne iš moralinės pozicijos, o tik žvelgdamas į tai, kas yra gerai Vengrijai, sakė V. Orbanas savo metinėje spaudos konferencijoje Budapešte. 

„Vengrijai gera žinia yra tai, kad JAV perims Venesuelos naftos telkinių kontrolę ir taip sumažės naftos kaina pasaulio rinkoje“, – kalbėjo V. Orbanas, Todėl Vengrija vienintelė iš ES šalių neparėmė ES užsienio politikos įgaliotinės Kajos Kallas pozicijos. 

Joje ES diplomatijos vadovė, be kita ko, paragino gerbti tarptautinę teisę.

„Senosios pasaulio tvarkos tarptautinė teisė, pavadinkime ją „liberalia pasaulio tvarka“, nebegalioja“, – pareiškė V. Orbanas.

Naujaisiais metais Vengrijoje vyks parlamento rinkimai, per kuriuos dešiniojo populisto premjero „Fidesz“ partija po 16 metų gali prarasti valdžią. Dideli šansai nugalėti prognozuojami Peteriui Magyarui iš „Tisza“ partijos.

Remiantis nuomonių apklausomis, „Tisza“ partija jau kelis mėnesius smarkiai lenkia „Fidesz“.

Meksikas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). Amerikos žemynas nepriklauso jokiai valstybei, pirmadienį pareiškė Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum, JAV prezidentui Donaldui Trumpui po karinės operacijos, kurios metu buvo paimtas į nelaisvę Venesuelos lyderis, paskelbus apie Vašingtono „viešpatavimą“ šiame pusrutulyje.

Kalbėdamas apie savaitgalį vykusią JAV karinę operaciją prieš kairiųjų pažiūrų Nicolą Maduro, D. Trumpas pareiškė, kad tokiu būdu buvo atnaujinta Monroe doktrina – 1823 m. penktojo JAV prezidento Jameso Monroe paskelbta deklaracija, kad Lotynų Amerika yra uždara kitoms valstybėms, kurios anuomet reiškė Europą.

„Monroe doktrina yra labai svarbi, bet mes ją gerokai, tikrai gerokai, pakeitėme. Dabar ji vadinama Donroe dokumentu“, – spaudos konferencijoje pasakė D. Trumpas, šiai politikos nuostatai prilipdydamas savo vardą.

„Amerikos viešpatavimas Vakarų pusrutulyje niekada nebebus kvestionuojamas“, – pridūrė D. Trumpas.

„Amerika nepriklauso jokiai doktrinai ar valstybei. Amerikos žemynas priklauso kiekvienos jį sudarančios šalies tautoms“, – pirmadienį atsikirto C. Sheinbaum.

Šeštadienį ryte JAV karinės pajėgos Venesuelos sostinėje Karakase įvykdė specialiąją operaciją ir suėmė N. Maduro bei jo žmoną ir išskraidino juos į Niujorką, kur jie bus teisiami už narkotikų kontrabandą.

Nuo tada D. Trumpas taip pat pagrasino kitoms šio regiono kairiųjų vyriausybėms, įskaitant Kubą, Kolumbiją ir Meksiką, pastarąją konkrečiai įspėdamas imtis griežtesnių priemonių kovojant su narkotikų kontrabanda.

Paryžius, sausio 5 d. (dpa-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukritikavo „metodą“, kurį JAV taikė sulaikydamos Venesuelos prezidentą Nicolą Madurą. Jo Prancūzija „nei remia, nei jam pritaria“, per kabineto posėdį pareiškė E. Macronas, kurį pacitavo vyriausybės atstovė Maud Bregeon. Ji nedetalizavo, ar E. Macronas kritikuoja pačią JAV operaciją, ar tik tai, kaip N. Maduras buvo sulaikytas.

„Mes giname tarptautinę tvarką ir tautų laisvę“, – pareiškęs prezidentas. 

Šie E. Macrono žodžiai nuskambėjo po tam tikros sumaišties Prancūzijoje po pirminės prezidento reakcijos į JAV operaciją Venesueloje.  Nekritikuodamas JAV veiksmų, E. Macronas šeštadienį pareiškė, kad Venesuelos žmonės gali džiaugtis buvę išlaisvinti nuo N. Maduro diktatūros. Šis labai pažeidė savo tautos orumą, rašė E. Macronas tinkle „X“.

JAV veiksmus pradžioje sukritikavo tik Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noëlas Barrot‘as.

„Karinė operacija, per kurią buvo sulaikytas Nicolas Maduras, pažeidžia jėgos nenaudojimo principą, kuriuo paremta tarptautinė teisė, – šeštadienį tinkle „X“ teigė J. N. Barrot‘as. – Prancūzija primena, kad joks ilgalaikis politinis sprendimas negali būti primestas iš išorės ir kad tik pačios suverenios tautos sprendžia dėl savo ateities“.

Skirtingas prezidento ir ministro įvykių Venesueloje vertinimas sukėlė nuostabą Prancūzijoje. Ministro pozicija buvo suderinta su prezidentu, patikimo vyriausybės atstovė. 

Londonas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). Didžiojoje Britanijoje pirmadienį įsigaliojo draudimas dienos metu televizijoje bei bet kuriuo metu internete rodyti vadinamojo menkaverčio maisto (junk-food) reklamą. Sveikatos ministerija tikisi, kad tai padės užkirsti kelią 20 tūkst. vaikų nutukimo atvejų. Draudimas taikomas tokių maisto produktų, kaip saldinti pusryčių dribsniai, energiniai gėrimai ar šaldyti vištienos grynuoliai, reklamai. Juos televizijoje galima reklamuoti tik nuo 21.00 val., o internete negalima niekada.

Įrodyta, kad reklama daro įtaką tam, ką vaikai valgo ir kada, argumentuoja britų vyriausybė. Taip nuo mažens formuojasi mitybos įpročiai ir didėja nutukimo bei su juo susijusių ligų rizika. 

„Apriboję menkaverčio maisto reklamą iki 21 val. ir uždraudę mokamą reklamą internete, galime sumažinti nesveiko maisto perteklių“, – paaiškino sveikatos ministrė Ashley Dalton.

Maisto produktai, kuriems taikomas reklamos draudimas, pagal oficialią vertinimo sistemą, kuri atsižvelgia į druskos, riebalų, cukraus ir baltymų kiekį, buvo įvertinti kaip mažiau sveiki. Tai taikytina tam tikriems kepiniams, pavyzdžiui, keksams, picai, saldainiams, ledams ir aromatizuotam jogurtui, bet ne natūraliam jogurtui.

Vilnius, sausio 5 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos sausio 6 d. įvykius Lietuvoje.