Vilnius, vasario 15 d. (ELTA). Prieš pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai Seimo kanceliarijai planuojant atnaujinti parlamento rūmus, šalia jų esančios Nepriklausomybės aikštės ir fontano tvarkymo darbus numatoma pradėti jau pasibaigus šiam tarptautiniam įvykiui. 

Planuojama šio projekto įgyvendinimą nukelti į 2027–2029 metus. 

Pasak Seimo kanclerio Algirdo Stončaičio, pernai parengtas ir su institucijomis jau yra suderintas Nepriklausomybės aikštės, fontano ir šalia Seimo I, II, III rūmų esančios teritorijos statybos darbų techninis projektas, kurio įgyvendinimui prireiktų apie 15 mln. eurų. 

„Tačiau nelogiška ir neatsakinga būtų pradėti tokios didelės apimties darbus aplink Seimo rūmų prieigas ir Nepriklausomybės aikštę šiuo metu, kai ateinančių metų pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus ES Tarybai ir būtent Seimo rūmuose numatyti aukščiausio lygio tarptautiniai renginiai. Jau šiuo metu ruošiamės priimti svečius iš visų Europos valstybių parlamentų. Tikrai negalime leisti sau, kad visa aplinka šalia Seimo būtų išrausta ir primintų, vaizdžiai tariant, karo lauką, be to, tai būtų ir nesaugu. Beje, projektas būtų vykdomas kartu su Vilniaus miesto savivaldybe. Ir galiausiai nei savivaldybė, nei Finansų ministerija projekto įgyvendinimui reikiamų lėšų kol kas nėra numatę“– Eltai sakė A. Stončaitis. 

Kol kas galutinai neaišku, kas imsis šalia Seimo esančios teritorijos sutvarkymo, tačiau neatmetama, kad statybos darbus organizuos Vilniaus miesto savivaldybė. 

„Fontanas ir Nepriklausomybės aikštė yra neatskiriama Vilniaus miesto infrastruktūros dalis – tai ne tik svarbi visuomenei fizinė erdvė, tačiau ir didelę istorinę reikšmę bei reprezentacinę paskirtį turintys sostinės objektai. Todėl jais turėtų rūpintis ir valdyti Vilniaus miesto savivaldybė. Beje, ji jau yra numačiusi remontuoti po Nepriklausomybės aikšte, Gedimino prospektu ir Antano Tumėno gatve esantį Geležinio vilko gatvės požeminį tunelį. Šis tunelis ir Nepriklausomybės aikštė su fontanu yra susijusios teritorijos. Siekiant išlaikyti paveldui keliamus reikalavimus, teritorijos vientisumą,  manome, kad visus čia numatytus  žemės kasimo, dangos klojimo darbus turėtų atlikti tas pats rangovas“, – sakė A.  Stončaitis. 

Beje, beveik prieš metus Seimo valdyba įpareigojo kanceliariją  kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę, siūlant jai perimti valdyti dalį prie parlamento esančių žemės sklypų ir fontaną.

„Manyčiau, kad sprendžiant teritorijos valdymo klausimą reikėtų atsižvelgti į Seimo kanceliarijos ir Vilniaus miesto savivaldybės poreikius bei atliekamas  funkcijas. Mano žiniomis, Vilniaus miesto savivaldybė sutiktų po performavimo perimti žemės sklypą su fontanu ir Nepriklausomybės aikšte ir juose atlikti būtinus statybos darbus. Tačiau tam yra reikalingas finansavimas. Tikimės, kad ir valstybė finansiškai prisidės prie šios reprezentacinės teritorijos sutvarkymo“, – kalbėjo Seimo kancleris. 

Šiuo metu Seimo kanceliarija patikėjimo teise valdo beveik 2,8 hektarų žemės sklypą, kuriame yra parlamento pastatai bei aikštė tarp Seimo I rūmų ir Gedimino prospekto. Taip pat jai priklauso apie 1,3 hektaro užimanti Nepriklausomybės aikštė su fontanu, Žinios skvero teritorija. 

Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvai ruošiantis 2027 metais pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, planuojama atnaujinti Seimo rūmus. 

Šį pavasarį Seimo kanceliarija ketina tęsti pernai pradėtus parlamento rūmų remonto darbus. Tam numatyta skirti apie 900 tūkst. eurų.

Pasak A. Stončaičio, dalis suplanuotų darbų yra susiję su naujų technologinių sprendimų įdiegimu, pavyzdžiui, planuojama plėsti kompiuterių tinklą, atnaujinti Vitražo galerijos vaizdo ir garso sistemą, konferencijų ir posėdžių salių diskusijų įrangą. Seimo plenarinių posėdžių salėje planuojama modernizuoti vėsinimo sistemą. Siekiant taupyti elektros energiją, naudojant naujas LED technologijas planuojama apšviesti Seimo rūmų ekspozicines erdves. 

Remonto sulauks ir Seimo rūmų laiptinės, koridoriai, priešgaisrinės durys. Kanceliarija taip pat numato tęsti pernai pradėtą Seimo viešbučio butų remontą. 

Seimo rūmų atnaujinimo darbus planuojama užbaigti iki šių metų gruodžio mėnesio. 

Vilnius, vasario 15 d. (ELTA). Vasario pradžioje Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad ministras Kęstutis Budrys artimiausiu metu kreipsis į Vidaus reikalų ministeriją (VRM) prašydamas uždrausti atlikėjui Gio Pika pasirodyti Lietuvoje. Tačiau VRM sako iki šiol tokio prašymo negavusi. 

Kilus diskusijoms dėl galimybės ne kartą Rusijoje koncertavusiam atlikėjui Gio Pika kovą pasirodyti Lietuvoje, Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas paragino URM šio kartvelų atlikėjo neįleisti į Lietuvą. 

Savo ruožtu URM pirmosiomis vasario dienomis Eltai nurodė, jog vos tik ministras K. Budrys grįš iš tarnybinės komandiruotės, bus kreiptasi į VRM prašant Gio Pika uždrausti atvykti į Lietuvą. 

„Šiandien paaiškėjus, kad atlikėjas yra koncertavęs Kryme po to, kai jį 2014 m. pradžioje okupavo Rusija, norėtume patikinti, kad užsienio reikalų ministras (Kęstutis Budrys – ELTA) nedelsdamas – grįžęs iš tarnybinės komandiruotės, kurioje šiuo metu yra – pasinaudos jam įstatymo suteikta teise ir kreipsis į vidaus reikalų ministrą su prašymu uždrausti minėtam atlikėjui atvykti į Lietuvos Respubliką“, – vasario 4 d. Eltos publikuotame straipsnyje cituojama URM. 

Tačiau baigiantis antrajai vasario savaitei VRM tokio prašymo vis dar nebuvo sulaukusi. Tai Eltai patvirtino ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas. 

„Informuojame, kad Vidaus reikalų ministerija kol kas nėra gavusi Užsienio reikalų ministerijos prašymo“, – Eltai pateiktame atsakyme teigė jis. 

Kaip skelbiama ministro K. Budrio darbotvarkėje, nuo vasario 4 d. jis su darbiniais vizitais lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Modovoje, šiuo metu dalyvauja Miunchene vykstančioje saugumo konferencijoje. Vis dėlto per pastarąsias dvi savaites URM vadovas buvo grįžęs į Lietuvą. Tarkime, trečiadienį jis dalyvavo Vyriausybės posėdyje.  

ELTA primena, kad Vilniaus miesto meras V. Benkunskas ragino URM neįleisti kartvelų atlikėjo Gio Pika į Lietuvą. Pasak jo, savivaldybės specialistai suskaičiavo mažiausiai septynis atvejus, kai Kremliui jau pradėjus pilno masto karą prieš Ukrainą reperis koncertavo Rusijoje.

Atlikėjas Gio Pika Vilniuje žada koncertuoti kovo 21 d. Pramogų arenoje. Tiesa, kaip pabrėžia renginio organizatoriai, atlikėjas „gimė Osetijos regione, kuris karo metu buvo okupuotas, todėl atlikėjas jokiu būdu negali būti siejamas su Rusijos politine, kultūrine ar ideologine erdve.“

Spalio pabaigoje sostinės meras taip pat kreipėsi į URM, prašydamas apsvarstyti galimybę į nepageidaujamų atlikėjų sąrašą įtraukti rusų atlikėją Alisherą Morgenshterną – lapkritį Vilniuje buvo numatytas jo koncertas.

Šis atlikėjas taip pat sulaukė kontraversiškų vertinimų. Po jo paskutinio koncerto sostinėje 2023 m. kovą socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad į renginį atėję žmonės rodė nešvankius gestus, dėvėjo rūbus, ant kurių buvo galima pamatyti „Z“ raidę, tapusią Rusijos karinės invazijos į Ukrainą simboliu.

Lapkritį Migracijos departamentas pranešė, kad Rusijos ir Izraelio pilietybes turintis reperis A. Morgenshternas buvo įtrauktas į viešą Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą. Sprendimas įsigaliojo nedelsiant – reperis į Lietuvą negalės atvykti 10 metų.

Vilnius, vasario 15 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministerija parengė projektus, kuriais Seimui būtų teikiama ratifikuoti Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis, priimta Balyje 1976 metais.

„Parengtų projektų tikslas – ratifikuoti ASEAN (Pietryčių Azijos valstybių tarptautinė organizacija – ELTA) Draugystės ir bendradarbiavimo sutartį. Sutartį 1976 m. vasario 24 d. Balyje pasirašė Filipinų Respublika, Indonezijos Respublika, Malaizija, Singapūro Respublika ir Tailando Karalystė. Sutartis buvo iš dalies pakeista 1987 m. gruodžio 15 d. protokolu, 1998 m. liepos 25 d. antruoju protokolu ir 2010 m. liepos 23 d. trečiuoju protokolu, kurie, be kita ko, sudarė galimybę prie Sutarties prisijungti Pietryčių Azijai nepriklausančioms valstybėms ir regioninėms organizacijoms“, – sakoma URM teikime.

Pasak ministerijos, šiuo metu šios sutarties šalys yra 58 valstybės, įskaitant Europos Sąjungą (ES) ir jos valstybes nares Daniją, Graikiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Prancūziją, Suomiją, Vokietiją. 

Nurodoma, kad ES prie sutarties prisijungė 2012 m. liepos 12 d. Apie ketinimą prisijungti prie Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties yra pareiškusios Lietuva, Lenkija, Latvija, Slovėnija, Slovakija ir dar kelios ES valstybės narės.

URM teikime sakoma, kad ASEAN Draugystės ir bendradarbiavimo sutarties tikslas – puoselėti taiką, didinti stabilumą ir skatinti bendradarbiavimą regione, raginant taikiai spręsti ginčus, saugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti saugumą Pietryčių Azijoje. Sutarties preambulėje pabrėžiama būtinybė bendradarbiauti su visomis taikiomis tautomis Pietryčių Azijoje ir už jos ribų, siekiant prisidėti prie taikos, stabilumo ir darnos pasaulyje. 

„Sutartimi sukurti taikinimo ir tarpininkavimo mechanizmai, nustatyta, kad Sutarties Šalys turi susilaikyti nuo grasinimo panaudoti jėgą ar jėgos panaudojimo. Be to, ASEAN Draugystės ir bendradarbiavimo sutartyje numatyta stiprinti bendradarbiavimą ekonomikos, prekybos, socialinėje, techninėje ir mokslinėje srityse, spartinti ekonomikos augimą regione, skatinant Pietryčių Azijos šalyse labiau plėtoti žemės ūkį, pramonę ir prekybą, gerinti ekonomikos infrastruktūrą. Sutartimi raginama priimti regionines ekonominės plėtros ir tarpusavio paramos strategijas, palaikyti ryšius ir konsultuotis tarptautiniais bei regioniniais klausimais“, – aiškina URM.

Visų Pietryčių Azijos valstybių – Brunėjaus Darusalamo, Filipinų Respublikos, Indonezijos Respublikos, Kambodžos Karalystės, Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos, Malaizijos, Mianmaro Sąjungos Respublikos, Singapūro Respublikos, Tailando Karalystės, Vietnamo Socialistinės Respublikos ir Rytų Timoro Demokratinės Respublikos – sutikimu prie šios sutarties gali prisijungti Pietryčių Azijai nepriklausančios valstybės ir regioninės organizacijos, kurių narės yra tik suverenios valstybės.

„Atsižvelgiant į tai, pritarus Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2025 m. kovo 19 d. pasitarime, buvo parengtas Lietuvos Respublikos kreipimasis į 2025 m. ASEAN pirmininkaujančią valstybę Malaiziją su prašymu Lietuvai prisijungti prie ASEAN Draugystės ir bendradarbiavimo sutarties“, – teigiama URM teikime dėl sutarties ratifikavimo.

Ministerija pažymi, kad ratifikavus Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartį, bus lengviau siekti Lietuvos ir ES bendrų tikslų, ypač – susijusių su taikos saugojimu, konfliktų prevencija ir saugumo stiprinimu. 

Be to, URM nuomone, tai paskatins ilgalaikių ekonominių, socialinių ir kitų abipusiškai naudingų ryšių su regiono valstybėmis mezgimą ir plėtrą.

„Prisijungimas prie Draugystės ir bendradarbiavimo sutarties leistų Lietuvai toliau gilinti partnerystę tiek su ASEAN organizacija, tiek su kiekviena iš jos valstybių narių. Taip pat Lietuvai prisijungus prie Sutarties būtų palankesnės sąlygos dalyvauti įvairiuose ES projektuose ir gauti atitinkamą finansavimą, nes tam tikrais atvejais prioritetas teikiamas šią Sutartį pasirašiusioms šalims“, – aiškina ministerija.

Lietuva yra užmezgusi diplomatinius santykius su visomis ASEAN valstybėmis narėmis, reguliariai dalyvauja ES–ASEAN ministrų susitikimuose. Lietuvos ambasada Singapūre yra akredituota ASEAN organizacijai ir daugumai ASEAN valstybių narių – Indonezijai, Kambodžai, Tailandui, Vietnamui. Mūsų šalies ambasada Korėjos Respublikoje yra akredituota Filipinams. 

2023 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Užsienio reikalų ministerijos parengtam Lietuvos Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strateginių gairių „Už saugesnę, atsparesnę ir ekonominį augimą užtikrinančią ateitį“ projektui, kuriuo vadovaudamasi Lietuva aktyviai siekia sustiprinti savo bendradarbiavimą su regiono valstybėmis rengdama dvišales politines konsultacijas, aukšto lygmens vizitus, stiprindama bendradarbiavimą dvišaliuose ir daugiašaliuose formatuose, plėtodama ekonominius santykius, įgyvendindama kitas iniciatyvas – tiek dvišales, tiek per ES instrumentus.

Kaip numato Tarptautinių sutarčių įstatymas, tarptautines sutartis ratifikuoja Seimas įstatymu. Ratifikuoti tarptautines sutartis Seimui teikia prezidentas savo iniciatyva ar pasiūlius Vyriausybei.

Vilnius, vasario 15 d. (ELTA). Klaipėdoje sekmadienį rasta sumušta 2008 m. gimusi nepilnametė, sekmadienį pranešė policija. 

Anot jos, sumušta mergina rasta apie 20 val. 13 min. Klaipėdoje, Gluosnių skg. esančioje patalpoje.

Pirminiais duomenimis, merginą sumušė dvi neblaivios (0,72 prom. ir 0,48 prom.) nepilnametės, gimusios 2011 m.

Surinkta medžiaga pagal LR BK 140 str. dėl fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Maskva, vasario 15 d. (AFP-ELTA). Rusijos pietiniame Krasnodaro regione ukrainiečių bepiločiai lėktuvai apgadino naftos saugyklą ir sukėlė kelis gaisrus, sekmadienį pranešė Rusijos pareigūnai.

Ukraina atakuoja Rusijos naftos infrastruktūrą per visą Maskvos vykdomą plataus masto karą prieš Kyjivą, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių.

Krasnodaro gubernatorius Veniaminas Kondratjevas sakė, kad buvo apgadinta naftos saugykla Volnos kaime prie Juodosios jūros – netoli Maskvos aneksuoto Krymo.

Volnoje yra Tamanės uostas, per kurį gabenama nafta, anglys ir grūdai.

„Sudėtingiausia padėtis yra Volnos kaime. Ten apgadinta naftos talpa, sandėlis ir terminalai“, – sakė V. Kondratjevas.

Jis pridūrė, kad du žmonės buvo sužeisti ir kad daugiau kaip 100 ugniagesių buvo pasiųsti gesinti „kelių gaisrų“.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad sekmadienį anksti ryte jos pajėgos numušė 88 ukrainiečių bepiločius lėktuvus virš pietinių ir pasienio regionų.

Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje, kuris iš esmės išvengė tokių atakų, kokias patyrė kiti pietų Rusijos miestai, taip pat buvo apgadintas privatus namas, sakė V. Kondratjevas.

Miunchenas, vasario 15 d. (AFP-ELTA). ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas sekmadienį atmetė Jungtinių Valstijų kritiką Europai, kartu teigdama, kad Rusija turi būti verčiama daryti nuolaidas derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

„Priešingai, nei kai kas sako, perdėtai politiškai korektiškai, dekadentiškai Europai negresia civilizacinis išnykimas“, – sakė K. Kallas paskutinę Miuncheno saugumo konferencijos dieną.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį patikino sąjungininkus sakydamas, kad Vašingtonas ir Europa „visada kartu“ – tačiau reikalavo, kad žemynas, norėdamas apsaugoti savo „civilizaciją“, gintųsi nuo masinės migracijos.

„Žinia, kurią išgirdome, yra ta, kad Amerika ir Europa yra neatsiejamos, tokios buvo praeityje ir liks ateityje. Manau, kad tai svarbu“, – sakė K. Kallas.

„Taip pat aišku, kad ne visas problemas matome vienodai, ir tas taip pat išliks“, – sakė ji.

Per susitikimą Miunchene Europos pareigūnai tvirtino, kad žemynas privalo imtis vadovavimo savo gynybai agresyvios Rusijos akivaizdoje ir kilus abejonėms dėl JAV patikimumo, nes prezidentas Donaldas Trumpas ardo tarpusavio ryšius.

„Reikia skubiai susigrąžinti Europos gebėjimą veikti savarankiškai“, – sakė K. Kallas.

Ji sakė, kad Europos gynyba „prasideda Ukrainoje“ ir priklauso nuo to, kaip baigsis Rusijos karas, kai JAV deda pastangas sustabdyti kovas.

„Aiškiai matykime situaciją Rusijoje. Rusija nėra supervalstybė, – sakė K. Kallas, tvirtindama, kad šalis yra „nusilpusi“. – Didžiausia grėsmė, kurią dabar kelia Rusija, yra ta, kad prie derybų stalo ji gauna daugiau nei pasiekė mūšio lauke.“

ES vyriausioji diplomatė paragino apriboti Rusijos kariuomenės dydį ir teigė, kad Maskva turi atlyginti padarytą žalą bei atsakyti už karo nusikaltimus.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas pritarė raginimams Europai mažiau kreipti dėmesio į tai, ką sako JAV, ir susitelkti į savo pajėgumų stiprinimą.

„Manau, kad blogiausia pamoka, kurią galime gauti šį savaitgalį, yra sakyti – gerai, galiu įsikibti į kai kuriuos meilės žodžius, kuriuos išgirdau dalyje jo kalbos, ir paspausti žadintuvo atidėjimo mygtuką, – sakė B. Haddadas apie M. Rubio kalbą. – Sutelkime dėmesį į tai, ką galime kontroliuoti, sutelkime dėmesį į mūsų apsiginklavimą, paramą Ukrainai ir grėsmę, kurią Rusija kelia visoms mūsų demokratijoms.“

Kyjivas, vasario 15 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 55 iš 83 bepiločių orlaivių, Rusijos paleistų nuo šeštadienio, vasario 14-osios, vakaro. Apie tai Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė „Telegram“ tinkle.

Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą nuo šeštadienio 18.30 val., panaudodamos 83 smogiamuosius bepiločius orlaivius, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmass“ tipo, taip pat kitų tipų bepiločius. Maždaug 50 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai orlaiviai.

Jie buvo paleisti iš Milerovo, Briansko ir Primorsko-Achtarsko (Rusija), taip pat iš Hvardijskės ir Čaudos laikinai okupuotame Kryme.

Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų lėktuvai, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės kovos padaliniai, bepiločių sistemų padaliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Preliminariais sekmadienio 8 val. ryto duomenimis, oro gynyba numušė arba neutralizavo 55 bepiločius orlaivius.

12-oje vietovių užfiksuoti 25 bepiločių orlaivių pataikymai, taip pat trijose vietose nukrito numuštų dronų nuolaužos.

Priešo bepiločių orlaivių ataka tęsiasi, Ukrainos pajėgos toliau atremia šį puolimą iš oro.

Kaip buvo pranešta anksčiau, praėjusią naktį Rusijos dronai atakavo Zaporižią, sužeidė tris žmones ir apgadino privatų namą.

Vašingtonas, vasario 15 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį pasmerkė Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) pareigūnų veiklą Minesotoje, palygindamas jų elgesį su „diktatūromis“.

Tūkstančiai federalinių agentų, įskaitant ICE agentus, kelias savaites vykdė plataus masto reidus ir areštus, kurie, Donaldo Trumpo administracijos teigimu, buvo tikslingos operacijos prieš nusikaltėlius, kol šią savaitę jų veikla buvo nutraukta.

B. Obama praėjusį mėnesį kritikavo ICE agentų veiksmus ir vadino neteisėtais, tačiau šeštadienį paskelbtame interviu kairiajam politikos komentatoriui Brianui Tyleriui Cohenui pasakė dar daugiau.

„Kenkėjiškas federalinės vyriausybės agentų elgesys kelia didelį susirūpinimą ir yra pavojingas“, – sakė jis.

Federalinių pareigūnų elgesį, įskaitant du mirtinus šaudymo incidentus, kurie sukėlė didelį nepasitenkinimą dėl D. Trumpo masinio susidorojimo, B. Obama pavadino tokiu, kokį „praeityje matėme autoritarinėse šalyse ir diktatūrose“.

Tačiau B. Obama, vienintelis juodaodis prezidentas per visą Amerikos istoriją, sakė atradęs vilties bendruomenėse, kurios priešinasi operacijoms.

„Ne pavieniais atvejais, bet sistemingai, organizuotai piliečiai sako: „Tai ne ta Amerika, kuria mes tikime“, ir mes ruošiamės kovoti, ir mes ruošiamės duoti atkirtį tiesa, kameromis ir taikiais protestais“, – sakė jis.

„Toks didvyriškas, nuoseklus paprastų žmonių elgesys esant minusinei orų temperatūrai turėtų suteikti mums vilties, – kalbėjo jis. – Kol bus taip besielgiančių žmonių, manau, kad įveiksime visa tai.“

Ketvirtadienį D. Trumpo įgaliotinis Tomas Homanas paskelbė apie agresyvios imigracijos operacijos Minesotoje, sukėlusios didelius protestus ir pasipiktinimą visoje šalyje, pabaigą.

Plačiame interviu tinklalaidei B. Obama taip pat kritikavo gėdos ir padorumo stoką šalies politiniame diskurse, pirmą kartą reaguodamas į D. Trumpo socialiniame tinkle paskelbtą įrašą, kuriame jis ir buvusi pirmoji ponia Michelle pavaizduoti kaip beždžionės.

„Socialiniuose tinkluose ir televizijoje vyksta savotiškas cirkas, o tiesa yra ta, kad žmonės, kurie anksčiau suvokė, kad privalu laikytis tam tikro padorumo, mandagumo taisyklių ir pagarbos institucijai, prarado bet kokį gėdos jausmą, ar ne? Dabar tai prarasta“, – sakė jis.

Ryga, vasario 15 d. (LETA-ELTA). Šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurse Vienoje Latvijai atstovaus dainininkė Atvara su daina „Ena“, kuri šeštadienio vakarą laimėjo Latvijos visuomeninės žiniasklaidos (LSM) konkursą „Supernova 2026“.

Atvara nugalėjo kitus devynis konkurso dalyvius bendrame žiūrovų ir komisijos balsavime.

Antrąją vietą „Supernova 2026“ finale užėmė Kautkaili su daina „Te un Tagad“ („Čia ir dabar“), o trečiąją – Emilija su daina „All We Ever Had“.

Kaip anksčiau pranešė LSM, šių metų „Supernovos“ konkursui buvo pateiktos 124 dainos. LSM atrinkta komisija, sudaryta iš Latvijos muzikos industrijos, renginių sektoriaus bei televizijos atstovų ir užsienio profesionalų, į pusfinalį atrinko 24 dainas. Dviejuose pusfinaliuose žiūrovai ir komisija balsuodami į finalą išrinko 10 geriausių dainų.

Latvija pasirodys antrajame „Eurovizijos“ dainų konkurso pusfinalyje Vienoje gegužės 14 d., o sėkmės atveju – ir finale gegužės 16 d.

Kyjivas, vasario 15 d. (Ukrinform-ELTA). Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. vasario 15 d. Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko maždaug 1 253 270 karių, o vien per pastarąją parą jų žuvo arba buvo sužeista 1 250.

Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 672 (+4 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 24 037 (+6) šarvuotas kovos mašinas, 37 293 (+11) artilerijos sistemas, 1 648 (+3) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 1 300 priešlėktuvinės kovos sistemų ir 4 286 kruizines raketas.

 Rusijos kariuomenė taip pat neteko 435 karo lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 134 858 (+552) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 29 karo laivų / katerių, 2 povandeninių laivų, 78 485 (+97) transporto priemonių ir degalų sunkvežimių ir 4 071 specialiosios įrangos vieneto.

Duomenys apie priešo nuostolius nuolat atnaujinami.

Kanbera, vasario 15 d. (AFP-ELTA). Australija sekmadienį paskelbė apie 3,9 mlrd. Australijos dolerių (2,8 mlrd. JAV dolerių) dydžio karines išlaidas – „pradinę įmoką“ už naują branduolinių povandeninių laivų statybos objektą pagal trišalį AUKUS saugumo paktą su Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Valstijomis.

AUKUS pakto tikslas – aprūpinti Australiją moderniausiais JAV gamybos povandeniniais laivais ir užtikrinti bendradarbiavimą kuriant įvairias karybos technologijas.

Povandeniniai laivai, kurių pardavimas prasidės 2032 m., yra Australijos strategijos pagrindas, ja siekiama pagerinti Australijos tolimojo nuotolio smogiamuosius pajėgumus Ramiajame vandenyne, ypač atsižvelgiant į Kinijos keliamas grėsmes.

Susitarimas per ateinančius 30 metų Kanberai gali kainuoti iki 235 mlrd. JAV dolerių, be to, jis apima ir technologiją, pagal kurią ateityje bus galima statyti savo laivus.

Gynybos ministras Richardas Marlesas sakė, kad Osborne, netoli pietinio Adelaidės miesto, esantis objektas bus šios veiklos pagrindas.

Ilgalaikėje perspektyvoje šiam objektui numatoma išleisti apie 30 mlrd. Australijos dolerių (apie 21 mlrd. JAV dolerių).

Rugsėjį Kanbera taip pat pranešė apie 8 mlrd. JAV dolerių investicijas, kurios bus išleistos per dešimtmetį, siekiant laivų statybos ir techninės priežiūros rajoną Perte, Vakarų Australijoje, paversti būsimo branduolinio povandeninio laivyno infrastruktūra.

2021 m. Australija smarkiai susipyko su Prancūzija, kai atšaukė kelių milijardų dolerių vertės sandorį pirkti iš Paryžiaus dyzelinių povandeninių laivų flotilę ir vietoj to pradėjo vykdyti AUKUS programą. 

Dėl šios programos pernai birželį buvo kilę abejonių, kai Vašingtonas pareiškė, kad pradeda tikrinti, ar ji atitinka prezidento Donaldo Trumpo darbotvarkę „Pirmiausia – Amerika“.

Gruodį Pentagonas pareiškė, kad abejonės buvo išsklaidytos ir kad D. Trumpas įsakė programą vykdyti „visu pajėgumu“.