(Papildymai visame tekste)

Vilnius, liepos 15 d. (ELTA). Lietuvos pareigūnai, reaguodami incidentą, kai, spėjama, Rusijos pilietis pasišalino iš tranzitinio traukinio, pažeidimų nepadarė, teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Anot ministro, tai parodė atliktas vidinis patikrinimas. 

„Šiandien patikrinimas baigtas. Pareigūnai veikia pagal nustatytus algoritmus ir padarė tai, ką reikėjo“, – LRT televizijai antradienį sakė V. Kondratovičius. 

Vis dėlto, pasak ministro, atleikant tyrimą, pastebėta, kad tranzitinio traukinio apsaugos ir kontrolės procedūruose yra spragų.

„Bet, ką pamatėme, atlikdami tyrimą, kad procedūros yra labai fragmentuotos, nėra bendro koordinavimo. Tą mes ir keisime. Kokių techninių priemonių reikės imtis, šią savaitę turi baigtis darbo grupė, kuri pateiks konkrečius sprendimus, juos pateiks specialistai ir ekspertai, ką ir kur reikia keisti“, – sakė V. Kondratovičius.

Ministras taip pat patvirtino, kad fiksuojami pavieniai atvejai, kad Rusijos piliečiai bando patekti į Lietuvą, galimai bėgdami nuo karo tarnybos prievolės.

„Šiandien mes žinome, kad buvo vienas bandymas, tarkime, upe kirsti Rusijos ir Lietuvos sieną (...) būtent su tuo tikslu – nuo kariuomenės, nuo dar kažko pabėgti“, – tvirtino ministras. 

Kaip teigė V. Kondratovičius, dažniausiai tokie asmenys yra grąžinami atgal į Rusiją.  

ELTA primena, kad, teisėsaugos pareigūnams iki šiol nepavyko surasti iš važiuojančio tranzitinio traukinio Kybartų apylinkėse, kaip manoma, birželio 17 d. iššokusio ir dingusio Rusijos piliečio. Bėglio anksčiau ieškojo pasieniečių sraigtasparnis, kinologai, ekspertai su dronais, tačiau žmogaus pėdsakų aptikti nepavyko.

Iš pradžių dėl Rusijos piliečio veiksmų buvo pradėta administracinė teisena, bet vėliau nuspręsta imtis ikiteisminio tyrimo.

Policijos duomenimis, birželio 17 d., 5 val. 56 min., Kybartų geležinkelio pasienio kontrolės punktas gavo pranešimą, kad iš važiuojančio tranzitinio traukinio Adleris-Kaliningradas pasišalino Rusijos pilietis (gim. 2004 m). VSAT pareigūnams patikrinus traukinį, 21-erių asmuo nerastas. 

Turimais pirminiais duomenimis, traukiniui likus važiuoti iki Kybartų geležinkelio stoties 25 min. (tarp Pilviškių ir Kybartų), palydovė pastebėjo atidarytas traukinio duris, per kurias ir galėjo iššokti minėtas asmuo.

Informacija buvo perduota visiems policijos ekipažams. 

Papildysime.

Vilnius, liepos 15 d. (ELTA). Lietuvos pareigūnai, reaguodami incidentą, kai, spėjama, Rusijos pilietis pasišalino iš tranzitinio traukinio, pažeidimų nepadarė, teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Anot ministro, tai parodė atliktas vidinis patikrinimas. 

„Šiandien patikrinimas baigtas. Pareigūnai veikia pagal nustatytus algoritmus ir padarė tai, ką reikėjo“, – LRT televizijai antradienį sakė V. Kondratovičius. 

Londonas, liepos 15 d. (dpa-ELTA). Šiaurės Anglijoje vadinamąjį Robino Hudo medį nupjovę du vyrai nuteisti laivės atėmimo bausmėmis. Niukaslo karūnos teismo teisėja už padarytą žalą skyrė jiems ketverių metų ir trijų mėnesių kalėjimo bausmes. Šis nusikaltimas turėjo „didžiulių socialinių padarinių“, argumentavo teisėja. 

32 ir 39 metų vyrų įvykdyta nusikalstama veika sukėlė pasibaisėjimą visoje Jungtinėje Karalystėje ir net užsienyje. Gegužę jie buvo pripažinti kaltais vieną 2023 m. rugsėjo naktį grandininiu pjūklu nupjovę medį. Vos per kelias minutes šimtametis medis buvo nepataisomai suniokotas.

Šalia senovinės Hadriano sienos griuvėsių tarp dviejų kalvų Šiaurės Anglijoje augęs platanalapis klevas buvo populiarus nuotraukų motyvas. Pasaulinę šlovę jam pelnė 1991 m. filmo "Robinas Hudas - vagių karalius" scena. Šioje juostoje vaidmenis kūrė ir kino žvaigždės Kevinas Costneris bei Morganas Freemanas.  Nupjautas medis nukrito ant ne mažiau garsios Hadriano sienos, kurią kadais pastatė romėnai, kad apsaugotų Britanijos provinciją nuo įsiveržimų iš šiaurės. Prokuratūra abiejų kaltinamųjų veiksmus pavadino beprasmiu vandalizmu.

Bausmės skelbimo dieną vienas kaltinamųjų per savo advokatą pareiškė, kad tai, „deja, buvo tiesiog apsvaigus padaryta kvailystė“. 

Niujorkas, liepos 17 d. (ELTA). Penktadienį JAV dienraštis „The New York Times“ paskelbė išsamų žurnalistinį tyrimą, kuriame teigiama, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu turėjo ne vieną progą užbaigti karą Gazoje, tačiau kaskart pasirinkdavo to nedaryti. Tyrimo autorių teigimu, B. Netanyahu taip elgėsi neklausydamas savo karinės vadovybės tikinimų, kad tęsti karinius veiksmus Gazos Ruože nėra prasmės, rizikuodamas „Hamas“ pagrobtų įkaitų gyvybėmis ir sąmoningai nepaisydamas reputacinės žalos savo šaliai. Per visą tyrime aprašytą laikotarpį – nuo 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio, JAV prezidentų Joe Bideno ir Donaldo Trumpo administracijoms mėginant tarpininkauti paliaubose, vykstant 12 dienų Izraelio karui su Iranu ir iki dabar – pagrindinis Izraelio ministro pirmininko motyvas, anot tyrimo autorių, buvo siekis bet kokia kaina išlikti valdžioje.

Tyrimo autoriai kalbėjosi su daugiau nei 110 pareigūnų Izraelyje, JAV ir arabų šalyse bei peržiūrėjo daugybę dokumentų, įskaitant susitikimų protokolus, karo planus ir teismo dokumentus. Jie pripažįsta, kad kaltinimas ištęsus karą dėl asmeninių politinių išskaičiavimų yra vienas jautriausių, kokius galima adresuoti Izraelio pirmininkui dėl šalies kariuomenės veiksmų Gazos Ruože, tačiau taip pat pažymi, kad visi kalbintieji sutiko, jog jam šis karas neabejotinai atnešė naudos.

Po 2023 m. spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio galėjo atrodyti, kad B. Netanyahu politinei karjerai atėjo galas, rašoma „The New York Times“ tyrime. Tokį įspūdį stiprino ir Izraelyje kelti klausimai, ar šalies valdžia padarė viską, kad šimtų taikių civilių gyvybių pareikalavusiai teroristinei atakai būtų užkirstas kelias. Tų metų vasarą kas savaitę vyko protestai prieš jo vyriausybės mėginimus užsitikrinti daugiau galios skiriant Aukščiausiojo teismo teisėjus, sutraukdavę šimtai tūkstančių izraeliečių. Taip pat vyko (iki šiol besitęsiantis) teismo procesas, kuriame Izraelio ministrui pirmininkui buvo pateikti sunkūs kaltinimai korupcija. O dabar, ypač po 12 dienų karo su Iranu, Izraelyje nedelsiant pateikto kaip pergalė, už kurią B. Netanyahu susilaukė pagyrų net iš aršiausių savo kritikų šalies viduje, jis, anot tyrimo autorių, turi geras galimybes išlikti poste iki pat rinkimų 2026 m. spalį ir net šiuos laimėti. 

B. Netanyahu sprendimų pasekmės

Tyrime pažymima, kad per Izraelio karinius veiksmus Gazos Ruože, kurio didžioji dalis sulyginta su žeme, jau žuvo mažiausiai 55 tūkst. žmonių – ne tik „Hamas“ kovotojų, bet ir civilių, iš kurių beveik 10 tūkst. buvo vienuolikos metų nesulaukę vaikai. Karui užsitęsus, anot tyrimo autorių, pasaulio atjauta kruviniausią išpuolį prieš žydus nuo Holokausto laikų išgyvenusiam Izraeliu peraugo į vis stiprėjančią panieką. Tarptautinis Teisingumo Teismas šiuo metu vertina, ar pagrįsti kaltinimai, kad Izraelio kariuomenė Gazos Ruože vykdė genocidą. 

Tyrimo autorių teigimu, prezidento J. Bideno nepavykę mėginimai užbaigti karą suskaldė Demokratų partiją ir padėjo į valdžią grįžti D. Trumpui. O Izraelyje, anot jų, dar labiau pagilėjo nesutarimai dėl šalies prioritetų, demokratinių vertybių ir B. Netanyahu tinkamumo valdyti.

„Daugelis izraeliečių dėl karo užsitęsimo daugiausia kaltina „Hamas“ organizaciją, atsisakiusią pasiduoti nepaisant protu nesuvokiamo palestiniečių žūčių masto. Dauguma izraeliečių taip pat mano, kad karo išplėtimas į Libaną ir Iraną buvo būtinas savigynos veiksmas prieš „Hamas“ sąjungininkus, taip pat siekiančius Izraelio sunaikinimo. Tačiau atsiranda vis daugiau manančiųjų, kad Izraelis galėjo anksčiau pasiekti susitarimą dėl karo pabaigos, ir kaltina Netanyahu, kuris turi didžiausią valdžią Izraelio karinės strategijos klausimais, sutrukdžius tokį susitarimą sudaryti“, – pažymi tyrimo autoriai.

„The New York Times“ tyrime išsamiai aprašomas ne vienas atvejis, kai B. Netanyahu turėjo realias galimybes karą užbaigti, tačiau, autorių teigimu, dėl politinių išskaičiavimų pasirinko to nedaryti.

„Dėl politinio spaudimo iš koalicijos sąjungininkų pusės Netanyahu svarbiausiais momentais sulėtino ugnies nutraukimo derybas ir praleido progas, kai „Hamas“ mažiau priešinosi susitarimui. Jis vengė planuoti valdžios perdavimą po karo, todėl buvo sunkiau nukreipti karą pabaigos link. Jis tęsė karą 2024 m. balandžio ir liepos mėnesiais, netgi kai aukščiausi generolai jam sakė, kad tolesnis karo tęsimas neduosiąs jokios karinės naudos. Kai atrodė, kad paliaubos įgauna pagreitį, Netanyahu staiga ėmė teikti didelę reikšmę kariniams tikslams, kurie anksčiau jį lyg ir mažai domino, pavyzdžiui, pietinio miesto Rafos užėmimui, o vėliau – Gazos ir Egipto sienos okupacijai. Kai sausio mėn. pagaliau buvo pasiektos ilgalaikės paliaubos, jis jas pažeidė kovo mėn., iš dalies siekdamas išlaikyti koaliciją“, – rašo tyrimo autoriai.

Šie B. Netanyahu veiksmai, „The New York Times“ vertinimu, pražudė ne tik tūkstančius palestiniečių, bet ir mažiausiai aštuonis „Hamas“ Izraelyje pagrobtus įkaitus.

„Kiekviena praeinanti savaitė reiškė mirtį šimtams palestiniečių ir siaubą tūkstančiams kitų. Tai taip pat reiškė, kad nelaisvėje mirė dar mažiausiai aštuoni įkaitai“, – rašoma tyrime.

Kiti galimi B. Netanyahu motyvai ir autorių išvados

Tyrimo autoriai pripažįsta, kad B. Netanyahu veiksmus galėjo lemti ir daugiau motyvų.

„Jo asmeninis siekis įgauti valdžią dažnai yra neatsiejamas nuo nuoširdaus patriotizmo ir įsitikinimo, atsispindinčio jo viešuose pareiškimuose, kad tik jis vienas žino, kaip geriausiai ginti Izraelį. Nepaisant jo motyvų, karas yra sudėtingas, chaotiškas procesas, kuriame kasdien atsiranda daugybė kintamųjų, kurie nesukontroliuojami. Kaip ir visi Izraelio ministrai pirmininkai, Netanyahu neturi visiškos kontrolės didžiulei savo administracijai, kurioje gausu tarpusavyje konkuruojančių grupių ir interesų. Jo priešai Libane ir Irane kėlė realią grėsmę Izraeliui, o jų nugalėjimas sustiprino Izraelio saugumą. O jo priešininkas Gazoje, „Hamas“, blokavo arba vilkino derybas dėl paliaubų svarbiausiais karo etapais, įskaitant praėjusios vasaros pradžią, kai Netanyahu atrodė labiau linkęs jas sudaryti“, – rašo „The New York Times“.

Tačiau visa tai, anot autorių, jų tyrimo išvadų nekeičia.

„Nepaisant visų šių išlygų, iš mūsų tyrimo išplaukia trys neišvengiamos išvados. Per kelerius metus iki karo Netanyahu veiksmai „Hamas“ atžvilgiu padėjo sustiprinti šią grupuotę, suteikdami jai erdvės slapčia ruoštis karui. Per kelis mėnesius iki karo Netanyahu pastangos susilpninti Izraelio teismus pagilino jau ir taip gilias Izraelio visuomenės nesantaikas ir susilpnino jo kariuomenę, dėl to Izraelis atrodė pažeidžiamas ir paskatino „Hamas“ ruoštis puolimui. Karui prasidėjus, Netanyahu sprendimus neretai labiau lėmė politiniai ir asmeniniai interesai, o ne kariniai ar nacionaliniai poreikiai“, – rašo tyrimo autoriai.

Tyrime minimas vienas Baltųjų rūmų atstovų pokalbių su B. Netanyahu, kuriame, siekiant jį įtikinti derėtis dėl paliaubų ir įkaitų grąžinimo, jam buvo priminta apie Izraelyje neseniai atliktas gyventojų apklausas, parodžiusias, kad tuo metu daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų būtų pritarę deryboms dėl įkaitų grąžinimo užuot toliau tęsus karą.

„Ne tie 50 proc., kurie už mane balsavo“, – Izraelio ministrą pirmininką cituoja „The New York Times“.

Vašingtonas, liepos 15 d. (AFP-ELTA). Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Ukraina neturėtų taikytis į Maskvą ir kad jis neketina Kyjivui tiekti ilgo nuotolio raketų, pasirodžius pranešimams, esą JAV vadovas padrąsino prezidentą Volodymyrą Zelenskį smogti Rusijos sostinei.

Laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad D. Trumpas su V. Zelenskiu kalbėjosi apie galimą kontrpuolimą ir net paklausė savo Ukrainos kolegos, ar jis galėtų smogti Maskvai, jei Vašingtonas parūpintų ilgojo nuotolio ginklų.

Baltuosiuose rūmuose žurnalistų paklaustas, ar V. Zelenskis turėtų smogti Rusijos sostinei, D. Trumpas atsakė: „Ne, jis neturėtų taikytis į Maskvą“.

Jis taip pat buvo paklaustas, ar neketina perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų, ir atsakė:  „Ne, mes neketiname“.

Remdamasis dviem su pokalbiu susipažinusiais asmenimis, laikraštis „Times“ pranešė, kad D. Trumpas su V. Zelenskiu kalbėjosi liepos 4 dieną, kitą dieną po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pranešama, kad D. Trumpas taip pat aptarė JAV gamybos raketų ATACMS siuntimą Ukrainai, teigė „Times“.

D. Trumpas, žadėjęs užbaigti karą Ukrainoje per vieną dieną po grįžimo į Baltuosius rūmus, sakė esąs „nusivylęs“ V. Putinu, kuris ir toliau atakuoja Ukrainą taip, tarsi lyderių pokalbiai telefonu „nieko nereikštų“.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karolin Leavitt sumenkino „Times“ pranešimą, teigdama, kad laikraštis „garsėja tuo, kad visiškai ištraukia žodžius iš konteksto, norėdamas gauti kuo daugiau paspaudimų“.

„Prezidentas D. Trumpas tik uždavė klausimą, o ne skatino tolesnes žudynes, – sakė ji. – Jis nenuilstamai dirba, kad sustabdytų žudymą ir užbaigtų šį karą.“

Paryžius, liepos 15 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayrou antradienį pareiškė, kad norėtų sumažinti valstybinių švenčių dienų skaičių – tai galėtų būti dalis skubaus plano, kuriuo siekiama išspręsti, pasak jo, šalies skolos „prakeikimą“.

Pristatydamas savo 2026 m. biudžeto plano metmenis, F. Bayrou teigė, kad iš 11 Prancūzijos švenčių galėtų būti panaikintos dvi, siūlydamas atsisakyti Velykų antrosios dienos (pirmadienio), taip pat gegužės 8-osios – dienos, skirtos Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigai paminėti.

Po daugelį metų trukusio per didelio išlaidavimo Prancūzija turi vėl kontroliuoti savo valstybės biudžeto deficitą ir sumažinti išaugusią skolą, kaip reikalaujama pagal ES taisykles.

F. Bayrou sakė, kad Prancūzija kiekvieną mėnesį turi skolintis, kad galėtų išmokėti pensijas ar atlyginimus valstybės tarnautojams, o tokią padėtį jis pavadino „prakeikimu be išeities“.

Jis jau anksčiau yra sakęs, kad kitais metais Prancūzijos biudžeto būklę reikia pagerinti 40 mlrd. eurų.

Tačiau dabar šis skaičius padidėjo, kai prezidentas Emmanuelis Macronas savaitgalį pareiškė, kad tikisi, jog kitais metais bus skirta 3,5 mlrd. eurų papildomoms karinėms išlaidoms, Prancūzijai siekiant geriau susidoroti su tarptautine įtampa.

Prancūzijos gynybos biudžetas 2025 m. sudaro 50,5 mlrd. eurų.

F. Bayrou sakė, kad biudžeto deficitas kitais metais bus sumažintas iki 4,6 proc. nuo šiemet planuojamų 5,4 proc. ir iki 2029 m. nebeviršys ES taisyklėse reikalaujamų trijų procentų.

Norint tai pasiekti, tarp kitų priemonių numatoma įšaldyti išlaidų didinimą visose srityse, įskaitant pensijas ir išlaidas sveikatos apsaugai, išskyrus skolos aptarnavimą ir gynybos sektorių, sakė F. Bayrou.

„Mes tapome priklausomi nuo valstybės išlaidų“, – sakė F. Bayrou, pridurdamas, kad „esame kritiniame mūsų istorijos taške“.

Pamokantis pavyzdys – Graikija

Premjeras kaip pamokantį pavyzdį netgi pateikė Graikiją – ES narę, kurios sparčiai auganti skola ir deficitas privedė ją prie iškritimo iš euro zonos ribos po 2008 m. finansų krizės.

„Niekada neturime pamiršti Graikijos istorijos“, – sakė jis.

Prancūzijos skola šiuo metu sudaro 114 proc. BVP, nors pagal ES taisykles leidžiama 60 proc., ir tai yra didžiausia skola ES po Graikijos ir Italijos.

Vyriausybė tikisi kitais metais 3 000 sumažinti valstybės tarnautojų skaičių ir uždaryti „neproduktyvias valstybės vardu veikiančias agentūras“, sakė premjeras.

F. Bayrou sakė, kad turtingi gyventojai turėtų būti priversti prisidėti prie finansinių pastangų.

„Tautos pastangos turi būti teisingos, – sakė Bayrou. – Mes prašysime mažai iš tų, kurie turi mažai, ir daugiau iš tų, kurie turi daugiau.“

Tuo tarpu dviejų valstybinių švenčių atsisakymas valstybės iždą papildytų „keliais milijardais eurų“, sakė jis.

Tačiau siūloma priemonė sukėlė žaibišką kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ lyderio Jordano Bardella reakciją. Jis teigė, kad dviejų švenčių, „ypač tokių prasmingų kaip Velykų pirmadienis ir gegužės 8-oji, panaikinimas yra tiesioginis išpuolis prieš mūsų istoriją, mūsų šaknis ir Prancūzijos dirbančiuosius“.

Tuo tarpu kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas iš partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ paragino F. Bayrou atsistatydinti, sakydamas, kad „tokios neteisybės nebegalima ilgiau toleruoti“.

Beirutas, liepos 15 d. (ELTA). Libano institucijų duomenimis, per Izraelio oro smūgius Bekos lygumoje Libano rytuose žuvo 12 žmonių. Tai buvo didžiausi oro antskrydžiai nuo tada, kai pernai buvo susitarta dėl paliaubų, praneša agentūra „Reuters“.

Saugumo šaltinių teigimu, penki žuvusieji buvo „Hezbollah“ grupuotės kovotojai. Kitos septynios aukos yra Sirijos piliečiai.

Bekos slėnyje sirai dažnai dirba žemės ūkyje.

Izraelio armijos duomenimis, ginkluotosios oro pajėgos atakavo „Hezbollah“ pozicijas. Taikinys esą buvo karinės teritorijos, kurias šiitų smogikai naudojo treniruočių tikslais.

„Ginklų laikymas ir „Hezbollah“ veikla šiose vietose yra akivaizdus susitarimo tarp Izraelio ir Libano pažeidimas“, – sakoma kariuomenės pranešime.

Libano saugumo šaltinių teigimu, Izraelio naikintuvai antradienį surengė daugiau kaip dešimt atakų keliose vietose šalies rytuose. Izraelio kariuomenė kalbėjo apie „daugybę“ oro smūgių. Pasak gyventojų, regione girdėjosi garsūs sprogimai.

Garmišas-Partenkirchenas, Vokietija, liepos 15 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Europos Sąjungą sustabdyti pasaulinio minimalaus pelno mokesčio įvedimą, nes, pasak jo, be JAV dalyvavimo šis planas nebėra įgyvendinamas.

Kalbėdamas po susitikimo su Bavarijos žemės ministrų kabinetu ant aukščiausios Vokietijos viršukalnės – Zugšpicės kalno – F. Merzas sakė, kad toliau tęsiant pastangas įvesti 15 proc. minimalų mokestį, Europos ekonomika atsidurtų nepalankioje padėtyje.

„Amerikiečiai pasitraukė ir ši koncepcija nebeturi ateities“, – sakė F. Merzas, pridurdamas, kad dabar šio klausimo imsis federalinė vyriausybė Berlyne.

Minimalus 15 proc. mokestis yra dalis pasaulinės įmonių pelno mokesčio reformos, kuriai po ne vienus metus trukusių derybų pritarė apie 140 valstybių. Reformos tikslas – užtikrinti, kad didelės bendrovės mokėtų teisingesnę mokesčių dalį.

Šis mokestis, kurio įgyvendinimas priklausomai nuo šalies yra įvairiuose etapuose, būtų taikytinas tarptautinėms bendrovėms, kurių metinės pajamos viršija 750 mln. eurų, neatsižvelgiant į tai, kur gaunamas pelnas.

Šios politikos ateitis tapo neaiški po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad ji nebus įgyvendinama Jungtinėse Valstijose. Vašingtonas teigia, kad šiuo pasauliniu susitarimu pažeidžiamas šalies fiskalinis suverenitetas.

Neseniai Didžiojo septyneto (G7) pasiektas kompromisas leidžia JAV bendrovėms būti atleistoms nuo pasaulinio minimalaus mokesčio tol, kol joms taikomas JAV vidaus mokesčių režimas. G7 pirmininkaujanti Kanada teigia, kad susitarimas vis dar reiškia pažangą kovoje su pelno perkėlimu ir mokesčių vengimu.

Briuselis, liepos 15 d. (dpa-ELTA). ES šalių užsienio reikalų ministrams nepavyko pasiekti persilaužimo derybose dėl naujo sankcijų Rusijai paketo. ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas po konsultacijų Briuselyje sakė esanti nuliūdusi, kad nebuvo pasiektas susitarimas. Dabar esą reikia tikėtis, kad sprendimas gali būti priimtas trečiadienį.

K. Kallas spaudos konferencijoje ypač kritikavo Slovakiją dėl jos vykdomos blokados. Bratislava už pritarimą sankcijoms reikalauja pažado, kad jai bus kompensuota, jei Europos Komisijos planas sustabdyti rusiškų dujų importą sukels ekonominių nuostolių. Šis planas nėra sankcijų paketo dalis, tačiau Slovakijai jis toks svarbus, kad ši 18-ąjį sankcijų paketą naudoja kaip spaudimo priemonę.

K. Kallas sakė, kad Europos Komisija įvykdė Slovakijos reikalavimus. Slovakijos ministras pirmininkas pažadus tuo tarpu pavadino nepakankamais.

Diplomatų duomenimis, be Slovakijos ir Malta reiškia abejones dėl priemonių, kuriomis norima sumažinti Rusijos pajamas iš naftos eksporto į trečiąsias šalis. Malta baiminasi žalos savo laivybos įmonėms, jei vadinamosios naftos kainų lubos bus per daug sumažintos.

18-uoju ES sankcijų Rusijai paketu siekiama dar labiau sumažinti Rusijos pajamas, pirmiausiai – iš naftos eksporto į trečiąsias šalis. Jis taip pat turėtų paveikti Rusijos finansų sektorių. Be to, numatyta sankcijomis užkirsti kelią galimam dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ veiklos atnaujinimui. 

Dujotiekiai nutiesti Baltijos jūros dugnu ir jungia Rusiją bei Vokietiją. Eksploatacijos atnaujinimo atveju Rusija gautų milijardinį pelną. Tiesa, pirmiausiai reikėtų dujotiekius suremontuoti. Jie buvo pažeisti per sprogimus 2022 m. rugsėjį.

Vilnius, liepos 15 d. (ELTA). Į Lietuvą antradienį atvyko „Youtube“ platformos žvaigždė Darrenas Jasonas Watkinsas, slapyvardžiu „IShowSpeed“. Jam už šią kelionę sumokėta 30 tūkst. eurų.

Kaip Eltai patvirtino ekonomikos ir inovacijų ministro Luko Savicko patarėjas Karolis Vaitkevičius, J. Watkinsą pasitiko ministras L. Savickas. 

K. Vaitkevičius Eltai sakė, kad „IShowSpeed“ kelionę į Lietuvą organizavo viešosios įstaigos „Go Vilnius“ ir „Keliauk Lietuvoje“, J. Watkinsui taip buvo sumokėtas honoraras. Viso projekto vertė, pasak ministro patarėjo, yra 30 tūkst. eurų.

„IShowSpeed“ yra apie 40 mln. sekėjų turintis „YouTube“ ir „Twitch“ transliuotojas, garsėjantis kompiuterinių žaidimų turiniu.

Briuselis, liepos 15 d. (PAP-ELTA). Rusija, o ne Europa, turėtų mokėti už JAV ginklus, siunčiamus į Ukrainą, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Tokį pasiūlymą jis išsakė antradienį Briuselyje dalyvaudamas ES užsienio reikalų ministrų susitikime ir kalbėdamas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo planą, pagal kurį Europos sąjungininkės nupirktų milijardų eurų vertės JAV karinės įrangos, kuri galėtų būti perduota Kyjivui.

R. Sikorskis sakė paklausęs savo ES kolegų, ar Europos mokesčių mokėtojai turėtų mokėti už šią įrangą, ir pridūrė, kad, jo nuomone, tai turėtų būti padaryta iš įšaldyto agresorės turto.

D. Trumpas pirmadienį per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte paskelbė, kad JAV siųs Ukrainai ginklų, už kuriuos sumokės europiečiai. Jis taip pat sakė, kad jei per 50 dienų nebus pasiektas susitarimas su Rusija dėl karo Ukrainoje nutraukimo, JAV įves griežtus muitus Maskvai ir jos prekybos partnerėms.

R. Sikorskis sakė tikintis, kad 50 dienų laikotarpis iki galimų Amerikos sankcijų įvedimo yra pakankamas laikas padidinti spaudimą Rusijos Federacijai, kad ši pagaliau ateitų į protą.