Vašingtonas, birželio 9 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį dėl neramumų Los Andžele apkaltino „maištininkus“, prieš tai pasiuntęs nacionalinės gvardijos karius numalšinti protestus prieš su imigracija susijusius reidus.

„Problemas keliantys žmonės yra profesionalūs kurstytojai ir maištininkai“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams pareiškė D. Trumpas.

„Jie yra blogi žmonės, jie turėtų būti kalėjime“, – pridūrė jis, paklaustas apie susirėmimus, kurie vyksta kai kuriose antro pagal dydį JAV miesto dalyse.

Respublikonas, kuriam šeštadienį sukaks 79-eri, nepateikė įrodymų, kodėl gatvėse protestuojantys žmonės yra maištininkai.

D. Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus po susitikimo su aukšto rango JAV pareigūnais ir karininkais prezidentinėje rezidencijoje Kemp Deivide. Prieš kalbėdamas su žurnalistais jis pasisveikino su darbininkais prie naujo vėliavos stiebo, kurį jis įsakė pastatyti prie Baltųjų rūmų, vietos.

D. Trumpas neatsakė, kai žurnalistai keletą kartų paklausė, ar jis planuoja pasinaudoti maišto įstatymu, kuris leistų pasitelkti kariuomenę kaip vidaus policijos pajėgas.

Baltieji rūmai anksčiau tvirtino, kad D. Trumpas rėmėsi retai naudojamu įstatymu, vadinamu 10-ąja antraštine dalimi (angl. Title 10), jog galėtų Los Andžele dislokuoti nacionalinę gvardiją, nors Kalifornijos gubernatorius demokratas Gavinas Newsomas sakė, kad toks žingsnis buvo nereikalingas, atsižvelgiant į ribotą protestų pobūdį.

D. Trumpas dėl neramumų užsipuolė G. Newsomą, kuris yra plačiai laikomas galimu kandidatu 2028 m. prezidento rinkimuose. „Jis atliko siaubingą darbą. Žiūrėkite, man patinka Gavinas Newsomas, jis malonus vyrukas, bet jis yra labai nekompetentingas, visi tai žino“, – teigė D. Trumpas.

G. Newsomas savaitgalį metė iššūkį D. Trumpo vadinamajam pasienio carui Tomui Homanui jį sulaikyti, kai prieš tai T. Homanas pareiškė, kad gubernatoriui ir Los Andželo merei Karen Bass gali būti pateikti federaliniai kaltinimai dėl bandymo trukdyti imigracijos agentams.

„Jei aš būčiau Tomas, aš tai padaryčiau“, – pareiškė D. Trumpas, paklaustas, ar T. Homanas turėtų sulaikyti G. Newsomą.

Vilnius, birželio 9 d. (ELTA). Naktį Izraelio karių sulaikytą aktyvistų laivą „Madleen“, kuriuo plaukė ir švedė Greta Thunberg, Izraelio ambasada Lietuvoje vadina „asmenukių jachta“.

„G. Thunberg „asmenukių jachta“ saugiai pasiekė Izraelį. Keleiviams buvo patiekti sumuštiniai ir vanduo, ir tikimasi, kad jie grįš į savo šalis“, – „Facebook“ skelbia Izraelio ambasada.

„Jachtoje buvusi humanitarinės pagalbos dalis, kurios nesuvartojo „įžymybės“, bus perduota Gazai tikrais humanitariniais kanalais“, – priduriama ambasados įraše.

Pasak ambasados, per pastarąsias dvi savaites į Gazą iš Izraelio įvažiavo daugiau nei 1,2 tūkst. pagalbos sunkvežimių, o GHF (Gazos humanitarinis fondas – ELTA) tiesiogiai civiliams perdavė beveik 11 milijonų maisto produktų.

„Yra būdų pristatyti pagalbą Gazos Ruožui – tai ne provokacijos ir asmenukės“, – tvirtina ambasada.

Kaip jau buvo skelbta, naktį į pirmadienį Izraelio pajėgos sustabdė laivą „Madleen“, kuriuo aktyvistai gabeno pagalbos prekes žmonėms Gazos Ruože. Laivas nutemptas į Izraelio pakrantę, o keleiviai turės grįžti į savo gimtąsias šalis, paskelbė Izraelio užsienio reikalų ministerija.

G. Thunberg ir dar 11 aktyvistų prieš daugiau nei savaitę iš Sicilijos išplaukė Gazos Ruožo kryptimi, kad kenčiantiems palestiniečių teritorijos gyventojams nugabentų tokių pagalbos prekių, kaip kūdikių maistas ir medicinos prekės. Kartu jie savo akcija norėjo atkreipti tarptautinį dėmesį į humanitarinę padėtį tankiai apgyvendintame Gazos Ruože, kuriame gyvena apie 2 mln. žmonių.

Laisvės flotilės koalicija laivo sustabdymą pavadino „akivaizdžiu tarptautinės teisės pažeidimu“. Aktyvistai argumentavo, kad Izraelis turi užtikrinti nekliudomą humanitarinę prieigą prie palestiniečių teritorijos.

Izraelio užsienio reikalų ministerija tuo tarpu pabrėžia, kad zona prie Gazos Ruožo pagal nuo 2007 m. galiojančią jūros blokadą yra uždaryta neautorizuotiems laivams. Todėl burlaivis „Madleen“ buvo sustabdytas.

Kol kas neaišku, kada aktyvistai pasieks Izraelio pakrantę ir bus išsiųsti į jų gimtąsias šalis.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas sakė nurodęs kariuomenei pradžioje aktyvistams parodyti vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti islamistinio „Hamas“ judėjimo žiaurumai Izraelyje 2023 m. spalio 7 d. „Reikia, kad antisemitė Greta Thunberg ir jos draugai „Hamas“ šalininkai aiškiai pamatytų, kas yra „Hamas“ teroristinė organizaciją, kurią jie remia“, – teigė ministras.

Londonas, birželio 9 d. (AFP-ELTA). NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį paragino atlikti „kvantinį šuolį“ gynybos pajėgumų klausimu, įskaitant „400 proc. didesnę“ oro ir priešraketinę gynybą, kad būtų galima apsaugoti Aljansą nuo Rusijos.

Jo komentarai pasigirdo tuo metu, kai jis siekia, kad NATO narės įsipareigotų padidinti išlaidas gynybai vėliau šį mėnesį vyksiančiame svarbiame Vakarų karinio aljanso viršūnių susitikime.

„Ukrainoje matome, kaip Rusija vykdo terorą iš viršaus, todėl stiprinsime skydą, kuris saugo mūsų dangų“, – sakydamas kalbą Londone įsikūrusiame analitiniame centre „Chatham House“ tvirtino NATO vadovas.

Siekiant išlaikyti patikimą atgrasymą ir gynybą, NATO reikia „400 proc. padidinti oro ir priešraketinę gynybą“, pridūrė buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas. „Faktas tas, kad mums reikia kvantinio šuolio mūsų kolektyvinėje gynyboje“, – nurodė jis.

M. Rutte ragina NATO nares įsipareigoti iki 2032 m. tiesioginėms karinėms išlaidoms skirti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir papildomus 1,5 proc. platesnėms su saugumu susijusioms išlaidoms.

Šis pasiūlymas yra kompromisinis susitarimas, skirtas patenkinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris pareikalavo, kad kiekviena sąjungininkė gynybai skirtų 5 proc. BVP. Dabartinis įsipareigojimas sudaro 2 proc.

M. Rutte sakė, kad „tikisi“, jog lyderiai pritars šiam pasiūlymui birželio 24-25 d. Hagoje vyksiančiame 32 Aljanso šalių viršūnių susitikime. „Tai bus visos NATO įsipareigojimas ir lemiama akimirka Aljansui“, – savo kalboje dėstė jis.

Rusija pasmerkė M. Rutte komentarus dar prieš jam lipant į sceną, pavadindama NATO „agresijos instrumentu“. NATO „parodo save kaip agresijos ir konfrontacijos instrumentą“, žurnalistams Maskvoje tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

M. Rutte kalba nuskambėjo po to, kai jis pirmadienį susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu. Tai buvo antrosios jų derybos Dauningo gatvėje nuo tada, kai Leiboristų partijos lyderis atėjo į valdžią 2024 m. liepos mėnesį.

K. Starmerio vyriausybė šiais metais įsipareigojo iki 2027-ųjų padidinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. BVP, tačiau nenustatė tikslaus tolesnių didinimų grafiko.

Pirmadienį Kanados ministras pirmininkas Markas Carney‘is paskelbė, kad Kanada šįmet pasieks 2 proc. slenkstį.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas praėjusią savaitę pareiškė, kad sąjungininkės beveik susitarė dėl 5 proc. tikslo.

„Teisingesnis, letališkesnis Aljansas“

NATO narės stengiasi stiprinti savo gynybos pajėgumus nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą. Daugiau skubos suteikė D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sausio mėnesį ir abejonės dėl jo įsipareigojimo Europos saugumui.

„Pavojus neišnyks net ir pasibaigus karui Ukrainoje“, – „Chatham House“ sakė M. Rutte. 

„Turime turėti daugiau pajėgų ir pajėgumų, kad galėtume visapusiškai įgyvendinti savo gynybos planus“, – pridūrė jis.

Jis nurodė, kad Rusija šiuo metu per tris mėnesius pagamina tiek pat amunicijos, kiek „visa NATO pagamina per metus“. „Mūsų kariuomenėms taip pat reikia tūkstančių papildomų šarvuočių ir tankų, milijonų papildomų artilerijos sviedinių“, – pažymėjo M. Rutte.

Praėjusią savaitę JK paskelbė apie planus pastatyti iki 12 branduolinių atakos povandeninių laivų ir šešias amunicijos gamyklas, kad apginkluotų šalį reaguojant į, pasak jos, Rusijos keliamas grėsmes.

M. Rutte kartu įspėjo, kad Kinija „labai sparčiai modernizuoja ir plečia savo kariuomenę“.

„NATO turi tapti stipresniu, teisingesniu ir letališkesniu Aljansu“, – pridūrė jis.

Be to, jis perspėjo, kad jei šalys negali įsipareigoti išlaidoms gynybai skirti 5 proc., „jūs vis tiek galite turėti Nacionalinę sveikatos tarnybą arba sveikatos sistemas kitose šalyse, pensijų sistemą ir kt., bet geriau išmokite kalbėti rusiškai. Toks yra padarinys“.

Teheranas, birželio 9 d. (ELTA). Irano pareigūnai išplėtė draudimą vedžioti šunis daugelyje šalies miestų, sakydami, jog tai trikdo viešąją tvarką ir kelia sveikatos bei saugos problemas, pranešė BBC. 

Draudimas, atspindintis 2019 m. policijos įsakymą, draudžiantį vedžioti šunis sostinėje Teherane, praėjusią savaitę buvo išplėstas į mažiausiai dar 18 miestų. Vežti šunis transporto priemonėse taip pat uždrausta. 

Nuo 1979 m. islamo revoliucijos Irane šunų laikymas yra nepageidautinas, nes valdžia laiko šunis „nešvariais“ bei Vakarų kultūros įtakos palikimu. Nepaisant pastangų nuo to atgrasyti, šunų savininkų daugėja, ypač tarp jaunų žmonių, ir tai laikoma maišto prieš Irano režimą forma. 

Pastarosiomis dienomis draudimą įsivedė ir kiti miestai, įskaitant Isfahaną ir Kermaną. Sekmadienį draudimą įvedusio vakarinio Ilamo miesto pareigūnas sakė, kad prieš žmones, pažeidusius naujas taisykles, bus imtasi „teisinių veiksmų“, pranešė vietos žiniasklaida. 

Iki šiol apribojimai buvo vykdomi nevienodai, daugelis šunų savininkų ir toliau viešai vedžioja savo šunis Teherane ir kitur Irane. Nacionalinio įstatymo, visiškai draudžiančio turėti šunis, nėra, tačiau prokurorai dažnai nustato vietos apribojimus, kuriuos vykdo policija. Daugelis ėmėsi vedžioti savo šunis nuošaliose vietose naktimis arba vežiojasi juos, kad nebūtų sučiupti. 

„Šunų vedžiojimas kelia grėsmę visuomenės sveikatai, ramybei ir patogumui“, – valstybiniam laikraščiui sakė vakarinio Hamedano miesto prokuroras Abbasas Najafi. Islamo režimo politikai naminių gyvūnėlių laikymą laiko prieštaraujančiu islamui. Daugelis religijos mokovų teigia, kad šunų glostymas arba sąlytis su jų seilėmis yra rituališkai nešvarus. 

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei anksčiau kaip „smerktiną“ apibūdino šunų laikymą, jei jie nėra skirti ganyti bandas, medžioti ar sergėti. 2021 m. 75 įstatymų leidėjai pasmerkė šunų nuosavybę kaip „destruktyvią socialinę problemą“, galinčią „ilgainiui pakeisti iraniečių ir islamišką gyvenimo būdą“. 

Irano kultūros ir Islamo gairių ministerijos 2010 m. uždraudė augintinių ar su gyvūnais susijusių produktų reklamą, o 2014 m. parlamente buvo siekiama šunų vedžiotojams skirti baudas ir net nuplakti, tačiau įstatymo projektas nebuvo priimtas. 

Po pastarojo susidorojimo kritikai sako, kad policija turėtų sutelkti dėmesį į visuomenės saugumą didėjant susirūpinimui dėl smurtinių nusikaltimų, o ne nusitaikyti į šunų savininkus ir varžyti asmens laisves. 

Šunų turėjimas, Irane privalomų hidžabų įstatymų nepaisymas, pogrindiniai vakarėliai ir alkoholio vartojimas jau seniai tapo tylaus maišto prieš teokratinį Irano režimą formomis.

Londonas, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Mirė britų trilerių rašytojas Frederickas Forsythas, „Šakalo dienos“ („The Day of The Jackal“) autorius, jam buvo 86-eri, pirmadienį pranešė jo literatūros agentas.  

„Gedime mirus vienam didžiausių pasaulyje trilerių rašytojų“, – sakoma agento pranešime ir priduriama, kad F. Forsythas mirė namuose pirmadienio rytą po trumpos ligos, apsuptas šeimos.

Lakūnas, tapęs rašytoju, kad sumokėtų skolas, parašė maždaug 20 romanų apie šnipus, dažnai remdamasis realia patirtimi, jo knygų visame pasaulyje parduota 70 mln. egzempliorių. Tokiose geriausiai parduotose knygose kaip „Šakalo diena“ ir „Odesos byla“ („The Odessa File“) F. Forsythas ištobulino savitą išsamiais tyrinėjimais grįstą ir labai tikslų šnipinėjimo trilerių stilių apie samdinių, šnipų ir niekšų galios žaidimus. 

Įkvėpimo jis sėmėsi iš savo paties klajonių po pasaulį, įskaitant užsienio korespondento darbo jaunystėje ir pagalbos Didžiosios Britanijos šnipų tarnybai per misijas Nigerijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir buvusioje Rytų Vokietijoje bei Rodezijoje. 

2015 m. žurnalui „The Bookseller“ F. Forsythas sakė, kad tyrimas jam buvo svarbi paralelė, jis vykdė tyrimus būdamas užsienio korespondentas, kai užduodavo klausimus, mėgindavo išsiaiškinti, kas vyksta, ir suprasdavo, kad jam veikiausiai meluojama. „Rašyti romaną yra beveik tas pats (...) iš esmės tai itin išplėstas reportažas apie ką nors, kas niekada neįvyko, bet galėjo įvykti“, – tame interviu sakė F. Forsythas. 

Pavojingi tyrimai

Pirmąjį romaną jis parašė būdamas 31-erių, padaręs pertrauką žurnalistiniame darbe ir labai stokodamas pinigų apmokėti savo keliones. Grįžęs „iš Afrikos karo ir visiškai palaužtas, kaip visada, neturėdamas darbo ir galimybių jį gauti, sumaniau parašyti romaną, kad atsikratyčiau skolų“, pasakojo F. Forsythas  2015 m. išleistoje autobiografijoje „The Outsider: My Life in Intrigue“. 

„Yra keli būdai greitai užsidirbti pinigų, tačiau įprastame sąraše romano rašymas yra daug žemiau banko apiplėšimo“, – sakė rašytojas. Vis dėlto jo sumanymas buvo geras. Jis parašė „Šakalo dieną“ per 35 dienas, 1971 m. pasirodžiusi istorija apie išgalvotą kraštutinių dešiniųjų pasikėsinimą nužudyti Prancūzijos prezidentą Charles‘į de Gaulle‘į, iškart sulaukė sėkmės. Vėliau pagal romaną buvo sukurtas filmas, F. Forsythas toliau rašė bestselerius, įskaitant „Odesos bylą“ (1972 m.) ir „Karo šunis“ („The Dogs of War“, 1974 m.). Jo aštuonioliktasis romanas „Lapė“ („The Fox“) buvo išleistas 2018 metais. 

Šnipas gyvenime

Autobiografijoje F. Forsythas atskleidė ir savo ryšius su britų žvalgyba. Jis papasakojo, kad pirmąjį kontaktą su juo užmezgė agentas „Ronnie“ iš MI6 1968 m., jis norėjo turėti savo žmogų toli Biafrano anklave Nigerijoje, kur 1967–1970 m. vyko pilietinis karas. Ten būdamas F. Forsythas pranešinėjo apie padėtį ir kartu informuodavo Ronnie apie dalykus, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo pasirodyti žiniasklaidoje. 

1973 m. F. Forsytho buvo paprašyta atlikti MI6 misiją komunistinėje Rytų Vokietijoje. Savo „Triumph“ kabrioletu jis nuvažiavo į Drezdeną gauti paketo iš rusų pulkininko Albertinos muziejaus tualetuose.

Rašytojas tvirtino, kad MI6 jam niekada nemokėjo, bet mainais jis gaudavo pagalbą savo tyrimams rašant knygas ir pateikdavo puslapių juodraščius, kad būtų garantuota, jog neatskleidė neskelbtinos informacijos.  

Vaikystės svajonė

Vėlesniais metais F. Forsythas nukreipė dėmesį į Didžiosios Britanijos politiką ir nuolat rašė skiltį prieš Europos Sąjungą nusistačiusiame laikraštyje „Daily Express“. Jis taip pat rašė straipsnius kovos su terorizmu, karinių reikalų ir užsienio politikos klausimais. 

Nepaisant sėkmingos rašytojo karjeros, atsiminimuose jis prisipažino, kad tai nebuvo jo pirmasis pasirinkimas. „Dar vaikas buvau apsėstas lėktuvų ir tiesiog norėjau būti lakūnu“, – sakė jis, pasakodamas apie tai, kaip būdamas vienintelis vaikas augo Ešforde, Pietų Anglijoje, kur gimė 1938 m. rugpjūčio 25 dieną. 

Prieš 1961 m. pradėdamas dirbti naujienų agentūroje „Reuters jis išėjo Karališkųjų oro pajėgų piloto mokslus, vėliau dirbo BBC. Tačiau parašius „Šakalo dieną“, jam atsivėrė kitas karjeros kelias. „Mano leidėjas man pasakė, didžiuliam mano nustebimui, kad aš, regis, galiu papasakoti gerą istoriją. Tai aš ir dariau pastaruosius keturiasdešimt penkerius metus", – pasakojo jis autobiografijoje.

Vilnius, birželio 9 d. (ELTA). Premjeras Gintautas Paluckas tvirtina neabejojantis, kad po nacionalinio plėtros banko ILTE atlikto audito jo įmonei „Garnis“ suteiktos paskolos, pažeidimų neras ir teisėsaugos institucijos.

„Tai yra auditas, jis nagrinėja faktus ir ne kažkokias paslėptas abejones ar kažkokius nuogąstavimus ar išsigalvojimus, o faktus. Jeigu nustatė, kad pažeidimų nėra, vadinasi, nėra“, – pirmadienį žurnalistams Kauno rajone komentavo G. Paluckas.

„Aš manau, kad ILTES padarytas auditas ir surinkti faktai bus labai geras pagrindas ir kitoms institucijoms, atliekančioms auditą“, – tęsė ministras pirmininkas.

Kaip jau buvo skelbta, pirmadienį vidinį auditą dėl paskolos įmonei „Garnis“ išdavimo aplinkybių baigęs nacionalinis plėtros bankas ILTE pranešė nenustatęs jokių pažeidimų. Visgi savaitę trukusio audito rezultatais bus siūloma tikslinti įmonių sąsajų vertinimą, kai įmonių akcininkai yra fiziniai asmenys, bei finansinių priemonių aprašuose aiškiau apibrėžti reikalavimus dėl kapitalo didinimo.

Viešojoje erdvėje kelti klausimai būtent dėl abiejų premjero įmonių „Emus“ ir „Garnis“ sąsajų, esą pastaroji įsteigta tik pernai ir ne kaip dukterinė beveik 15 metų veikiančios „Emus“ bendrovė tik tam, kad būtų galima pasinaudoti jaunam verslui skirtos ILTE priemonės „Startuok“ finansavimu.

Situacija dėl lengvatinės paskolos „Garniui“ nusprendė domėtis ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

ELTA primena, kad bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog Gintauto Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Ji gauta socialdemokratui jau einant ministro pirmininko pareigas.

Anot tyrimo, kita premjero, kartu su M. Milašausku kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo pretenduoti į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams, todėl paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai.

Pats G. Paluckas žurnalistams jau aiškinosi, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato. Visgi, reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos raginimus, premjeras kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas įvertinti, ar šioje situacijoje nebuvo supainioti vieši ir privatūs interesai. Į VTEK kreipėsi į Seimo opozicinės jėgos.

Praėjusią savaitę posėdžiavusi VTEK)nusprendė pradėti tyrimą dėl premjero G. Palucko galimo interesų konflikto.

Vis tik, netrukus paaiškėjo papildomų detalių apie G. Palucko iš dalies valdomas įmones. Visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė gavęs vienos įmonės informaciją, kuri derino prekių tiekimą su „Emus“ atstovu. Nurodoma, kad pastarasis „Emus“ atstovas esą vėliau nurodė, kad sąskaitą reikia išrašyti „Garniui“, o prekes siųsti bendrovės „Emus“ adresu. Taip pat skelbta, esą šias išlaidas planuota apmokėti „Garniui“ suteiktos paskolos lėšomis.

Tuo metu „Garnis“ direktorius Artūras Lapinskas paviešintas sąsajas tarp įmonių vadino nesąmone ir dėl visuomenininko paskelbtos informacijos teigė planuojantis kreiptis ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI). Apie tai, jog įmonės „Emus“ ir „Garnis“ neturi jokių sąsajų ir negali būti vertinamos kaip įmonių grupė, kartoja ir G. Paluckas.

Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“. Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, bei sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso M. Milašauskui. Jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.

Nikopolis, birželio 9 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos atakavo Nikopolio miestą, esantį Ukrainos Dnipropetrovsko srityje, žuvo vienas civilis, o dar vienas buvo sužeistas.

Apie tai praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Dnipropetrovsko srities gubernatoriumi Serhijumi Lysaku ir Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos regioniniu biuru.

„Nikopolyje žuvo 58 m. vyras. Jo gyvybę užgesino priešo ataka, kai agresorius iš bepiločio orlaivio numetė sprogmenį“, – tinkle „Telegram“ parašė S. Lysakas.

Tuo metu Dnipropetrovsko srities nepaprastųjų situacijų tarnyba informavo, kad per FPV bepiločio orlaivio smūgį buvo sužalotas 47 m. vyras. Jis buvo nugabentas į ligoninę.

Vilnius, birželio 9 d. (ELTA). Premjeras Gintautas Paluckas neatmeta galimybės dalyvauti antradienį įvyksiančiame proteste prieš nekilnojamojo turto (NT) mokesčių pakeitimus.

„Nežinau, ar tai yra protestas, ar tai yra padėka, bet rytoj aš irgi turiu darbotvarkė, jeigu joje bus laiko – nueisiu, jeigu ne, matyt, apsieisiu be košės“, – žurnalistams pirmadienį Kauno rajone, Raudondvaryje, teigė G. Paluckas.

„Jeigu košę dalins, jeigu kas bus alkanas, tai be abejo, turbūt verta nueiti“, – pridūrė premjeras.

Kaip jau buvo skelbta, protesto organizatoriai teigė sušvelninsią mitingo toną, kadangi valdančioji koalicija atsisakė siūlymo apmokestinti pirmąjį būstą. Anot jų, proteste prie Seimo nebus statoma scena, o tik keletas palapinių, garso įranga muzikai, bus verdama košė ir tikimąsi, jog žmonės ir politikai susirinks pasibūvimui ir diskusijoms.

„Tokio didelio protesto, kokį buvome surengę Katedros aikštėje – nebeplanuojame, nes matome, kad valdžia pradėjo kalbėtis. Tai bus labiau simbolinis susirinkimas, kuriame valgysime kareivišką košę, gersime arbatą ir skatinsime tolimesnį bendravimą dėl mokesčių pakeitimų. (...) Mes jau įrodėme, kad galime susirinkti“, – pirmadienį tikino protesto iniciatorius Raimondas Šimaitis.

ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Vilniuje vyko pirmasis protestas prieš planuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį „NE gyvenamojo būsto mokesčiui!“. Jame, policijos duomenimis, dalyvavo apie 4–5 tūkst. žmonių.

Pirminis pasipiktinimas viešojoje erdvėje kilo po to, kai visuomenė susipažino su preliminariais, neįregistruotais NT mokesčio pakeitimo siūlymais, pagal kuriuos NT būtų buvęs apmokestinamas nuo nulinės vertės.

Mokestį keisti siūlanti Finansų ministerija savo projekte teigė, kad pirmąjį asmens būstą reikėtų apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų, o sprendimą dėl konkrečios kartelės ir tarifų intervale nuo 0,1 iki 1 proc. paliekant savivaldybėms. Tiesa, koalicinė taryba praėjusį trečiadienį paskelbė, kad šio siūlymo atsisako.

Tuo metu viso ne pagrindinio gyventojų būsto vertes kol kas ir toliau ketinama sumuoti bei apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų „grindų“ vienam asmeniui.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį pritarė, kad pagrindinis gyventojų būstas nuo kitų metų neturėtų būti apmokestinamas.

Dabar neapmokestinama riba visiems gyventojų NT objektams siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai – nuo 0,5 iki 2 proc.

Pagal Vyriausybės siūlymą, kurį pirmu balsavimu palaikė Seimas, pajamas iš pirmojo būsto apmokestinimo siūlyta skirti savivaldybėms, mokestį už antrą, trečią ir likusius nekomercinius NT objektus – iki 2030-ųjų skirti į Gynybos fondą.

Praha, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Prahos teismas pirmadienį pranešė nuteisęs kolumbietį kalėti aštuonerius metus už 2024 m. įvykdytą padegimą, Čekijos politikų teigimu, veikiausiai finansuotą Rusijos. 

Šis vyras 2024 m. birželį garaže apipylė benzinu Prahos miesto autobusus ir juos padegė, tačiau vietos darbuotojai liepsnas greitai užgesino. 

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala po padegimo pareiškė, kad Rusijos įsitraukimas yra „labai tikėtinas“. Tačiau Prahos savivaldybės teismo atstovė Barbora Bilkova sakė, kad per posėdžius sąsajų su Rusija klausimas nebuvo iškeltas. Ji pridūrė, kad Andresas Alfonso De La Hozas De La Cruzas buvo nuteistas pagal susitarimą dėl kaltės pripažinimo. „Jis atliks bausmę griežto režimo kalėjime“, –sakė B. Bilkova. 

Čekijos žiniasklaida pranešė, kad 27 metų kolumbietis, apkaltintas teroro išpuoliu, taip pat bus išsiųstas iš Čekijos ir turės padengti 115 tūkst. Čekijos kronų (5 300 JAV dolerių) žalą. Šis asmuo, sulaikytas netrukus po padegimo, gavo nurodymus per „Telegram“ susirašinėjimo programėlę, pranešė Čekijos žiniasklaida. Jis turėjo gauti 3000 JAV dolerių atlygį. 

Po padegimo Čekijos ministras pirmininkas P.  Fiala pareiškė, kad jį „tikriausiai suorganizavo ir finansavo Rusija“. 

Pasak Čekijos žvalgybos, Kremliaus remiamo sabotažo visoje Europoje po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. įrodymų vis daugėja. Rusijos žvalgybos tarnybos vis dažniau kaltinamos sabotažu visoje Europoje, įskaitant Lenkijoje bei Lietuvoje. 

Europos Sąjungos ir NATO narė Čekija, turinti 10,9 mln. gyventojų, teikia Ukrainai didelę karinę ir humanitarinę pagalbą. 

Čekijos žvalgyba taip pat kaltina Rusijos karinės žvalgybos tarnybą GRU 2014 m. surengus du sprogimus Čekijos amunicijos sandėliuose. Policija atidėjo šią bylą 2024 m. sakydama, kad Rusija atsisakė bendradarbiauti tiriant sprogimus, per kuriuos žuvo du darbuotojai. Tačiau 2021 m. abi šalys išsiuntė dešimtis diplomatų ir ambasadų ​​darbuotojų. Maskva tuomet Čekiją pavadino „nedraugiška valstybe“, vykdančia „nedraugiškus veiksmus“ prieš Rusiją.

(papildyta nuo trečios pastraipos)

Torontas, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Kanada šiais metais pasieks 2 proc. NATO išlaidų gynybai tikslą, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Markas Carney‘is, įspėdamas, kad Kanada „tamsesniame“ pasaulyje turi mažinti savo priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų saugumo srityje.

„Šiandien paskelbiu, kad Kanada šiais metais pasieks NATO 2 proc. tikslą – puse dešimtmečio anksčiau, nei planuota“, – sakydamas kalbą Toronto universitete nurodė M. Carney‘is.

„Grėsmių, kurias patiria Kanada, daugėja“, – pridūrė jis.

M. Carney‘is tokį pažadą davė po panašių Aljanso narių pranešimų ir po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ėmė nuosekliai daryti spaudimą, kad NATO šalys narės skirtų daugiau lėšų gynybai.

„Tamsesniame ir konkurencingesniame pasaulyje Kanados lyderystę nusakys ne tik mūsų vertybių tvirtumas, bet ir mūsų stiprybės vertė“, – tvirtino M. Carney‘is.

M. Carney‘is nuo atėjimo į valdžią kovo viduryje pateikė keletą griežtų perspėjimų apie, pasak jo, kintantį JAV pasaulinės lyderystės pobūdį valdant D. Trumpui. 

„Jungtinės Valstijos pradeda monetizuoti savo hegemoniją: ima mokesčius už prieigą prie jos rinkų ir mažina savo (santykinį) indėlį į mūsų kolektyvinį saugumą“, – pažymėjo M. Carney‘is ir pasmerkė D. Trumpo muitų karą.

„Mes nebeturėtume Amerikai skirti trijų ketvirtadalių savo gynybos kapitalo išlaidų“, – sakė ministras pirmininkas. 

Jis kartu perspėjo, kad Kanadą „pažadino naujos grėsmės mūsų saugumui ir suverenitetui“, įskaitant tas, kurias kelia Rusija ir Kinija. 

M. Carney‘is naujausią savo pranešimą įvardijo kaip žingsnį, skirtą „kanadiečiams apsaugoti, o ne NATO buhalteriams patenkinti“.

Balandžio mėnesį NATO paskelbė, kad 22 iš 32 Aljanso narių pasiekė 2 proc. išlaidų tikslą. 

Nuo tada, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Ukrainą, Europos valstybės ypač padidino savo karinius biudžetus, o NATO nustatė 2 proc. kaip apatinę išlaidų ribą.