Vilnius, lapkričio 16 d. (ELTA). „Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius teigia, kad jo atstovaujama partija po ateinančių metų valstybės biudžeto tvirtinimo ketina grįžti prie politinių postų klausimo ir inicijuoti koalicinės sutarties atnaujinimą. Politikas pabrėžia, kad opcijų, ką mainais galėtų gauti Kultūros ministeriją praradusi „Nemuno aušra“, tikrai yra. Todėl, pasak jo, koalicijos partneriams reikia tiesiog susėsti prie derybų stalo ir susitarti. 

„Tą sutartį mes jau seniai pamiršome. Nes jeigu paimtume sutartį ir paskaitytume, ten įrašyta ne Kultūros ministerija, o kad mums priklauso Aplinkos, Žemės ūkio ir Energetikos ministerija. Tai netgi kai mes gavome Kultūros ministeriją, tai sutartis nebuvo keičiama“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė R. Puchovičius.

„Tai turbūt vis tiek prie to klausimo reikės grįžti – galų gale, kokios tos trys ministerijos priklausys „Nemuno aušrai“, – pridūrė jis.

Tačiau parlamentaras pabrėžia, kad tai dar nereiškia, jog „aušriečiai“ reikalaus kurios nors kitos ministerijos kvotos. Pasak politiko, gali būti svarstomos ir kitos opcijos.

„Yra tikrai ir kiti postai, kitos pozicijos, yra ir vicepirmininkai Seime. Aš nesakau, kad taip ar kitaip bus, bet tikrai yra daug opcijų. Svarbu sėstis, kalbėtis ne per antraštes, bet jau prie apvalaus stalo ir susitarti“, – pabrėžė politikas.

Visgi R. Puchovičius tikina, kad „aušriečiai“ kol kas koalicinės sutarties peržiūrėjimo neskubina, nes, anot jo, šiuo metu yra ir svarbesnių klausimų. 

„Šiandieną mes matome, kad yra tikrai svarbesnių klausimų, kaip ir biudžetas, kaip yra hibridinė ataka prieš Lietuvą, kaip ir kiti klausimai. Tai mes tikrai kol kas ramiai žiūrime į tą situaciją“, – patikino jis.

ELTA primena, kad socialdemokratams po koalicinės sutarties pasirašymo priklausiusi Kultūros ministerija, vykdant mainus, buvo perleista „Nemuno aušrai“. Tiesa, į ministerijos vadovo postą paskirtas viešos kritikos sulaukęs „aušriečių“ atstovas Ignotas Adomavičius ministru išbuvo tik kiek ilgiau nei savaitę.

Ministerijų mainai bei paskirtas „aušrietis“ sukėlė pasipiktinimą kultūros bendruomenėje – organizuotas protestas prie Prezidentūros, įspėjamasis streikas, platinta peticija.

Vėliau socialdemokratų taryba apsisprendė susigrąžinti Kultūros ministeriją savo atsakomybėn, tačiau naujo ministro paieškos užtruko daugiau nei mėnesį. 

Į šias pareigas nuspręsta paskirti socialdemokratę Vaidą Aleknavičienę.

(papildyta nuo penktos pastraipos)

Buenos Airės, lapkričio 16 d. (dpa-AFP-ELTA). Sekmadienį Ekvadore vyksta referendumas dėl užsienio karinių bazių steigimo šalyje, vyriausybei dedant pastangas kovoti su didėjančiu nusikalstamumu, susijusiu su prekyba narkotikais.

Prezidento Danielio Noboa vyriausybė siūlo įkurti Pietų Amerikos šalyje užsienio karines bazes. Derybos jau vyksta su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Brazilija. 

Galingos narkotikų gaujos plečia savo veiklą kadaise gana saugioje šalyje, dideli kokaino kiekiai kontrabanda gabenami per Ramiojo vandenyno uostus. 

Pastarosiomis savaitėmis JAV kariuomenė Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regione nuskandino apie 20 laivų, įtariama, vežusių narkotikus, žuvo apie 80 žmonių. 

Daugelis Lotynų Amerikos vyriausybių prieštarauja JAV prezidento Donaldo Trumpo kampanijai prieš įtariamus narkotikų kontrabandos laivus, tačiau Ekvadoras tapo vienu pagrindinių Vašingtono šalininkų regione. 

D. Noboa paprašė D. Trumpo pagalbos kovai su karteliais ir iškėlė mintį grąžinti JAV bazes į Ekvadoro teritoriją. 

2008 m. Ekvadoras uždraudė užsienio karines bazes savo teritorijoje. Tačiau jei sekmadienį ekvadoriečiai balsuos „taip“, JAV kariuomenė greičiausiai galės grįžti į Mantos aviacijos bazę šios Pietų Amerikos šalies Ramiojo vandenyno pakrantėje, kadaise buvusią JAV kovos su narkotikais operacijų centru. 

Naujausia apklausų instituto „Cedatos“ apklausa parodė, kad užsienio karinių bazių steigimui šalyje pritars daugiau nei 61 proc. rinkėjų. 

Sučiuptas ieškomiausias gaujos vadeiva

Balsavimas vyksta precedento neturinčio smurto, kurį išprovokavo teritoriniai karai ir narkotikų kontrabandos gaujų veikla, metu. 

Nuo 2023 m. lapkričio mėnesio pareigas einantis 37 metų milijonierius D. Noboa dislokavo kareivius gatvėse ir kalėjimuose, surengė reidus narkotikų kontrabandos centruose ir dažnai skelbė nepaprastąją padėtį, kurią kritikavo žmogaus teisių grupės. Nepaisant to, per pirmąjį šių metų pusmetį įvykdyta 4619 žmogžudysčių – daugiausia per pastarąją istoriją.

Vos prasidėjus balsavimui, D. Noboa paskelbė, kad sučiuptas liūdniausiai pagarsėjusios gaujos „Los Lobos“ lyderis. 

Ieškomiausias narkotikų baronas, žinomas kaip Pipo, „inscenizavo savo mirtį, pakeitė tapatybę ir pasislėpė Europoje“, – socialiniame tinkle X parašė D. Noboa. 

Vėliau vidaus reikalų ministras Johnas Reimbergas teigė, kad Pipo buvo sulaikytas Ispanijoje per bendrą Ekvadoro ir Ispanijos policijos operaciją. 

Nori keisti Konstituciją

Per referendumą ekvadoriečių taip pat prašoma nuspręsti, ar panaikinti valstybės finansavimą politinėms partijoms ir sumažinti parlamento narių skaičių nuo dabartinių 151 iki 73 vietų.

Be šių pakeitimų, vyriausybė nori sušaukti steigiamąjį susirinkimą, kad būtų priimta nauja Konstitucija. Dabartinė šalies Konstitucija buvo priimta dar valdant kairiųjų pažiūrų buvusiam prezidentui Rafaeliui Correa, ėjusiam pareigas iki 2017 metų. R. Correa buvo nuteistas už korupciją ir dabar gyvena tremtyje Belgijoje.

D. Noboa, bananų magnato sūnus, taip pat siekia pertvarkyti valstybės ir ekonomikos modelį, kad būtų suteikta daugiau erdvės privačiam sektoriui.

Balsavimo apylinkės bus uždaromos 17 val. vietos laiku, pirmųjų rezultatų tikimasi naktį.

Vilnius, lapkričio 16 d. (ELTA). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) pripažinus, jog Olegą Šurajevą Ingridos Šimonytės patarėju pavadinusi parlamentarė Agnė Širinskienė klaidina visuomenę, politikė žada kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT). 

„Video, kuriame I. Šimonytė sveikinasi su O.Šurajevu sakydama „be tavo patarimų nieks nevyksta“, visiems jau iki skausmo pažįstamas. Sakyčiau – vienas smagiausių praėjusios kadencijos momentų. Būtent po šio video Šurajevą ir pavadinau premjerės Šimonytės patarėju. Tuomet sekė jos skundas etikos sargams (Seimo Etikos ir procedūrų komisijai – ELTA) – ponia, ką tik juokavusi apie patarimus, labai įsižeidė ir, žinoma, tuometinių valdančiųjų daugumos sudaryta etikos komisija pripažino, kad klaidinau žmones, nes gi joks Šurajevas ne patarėjas“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje sekmadienio vakarą teigė politikė. 

„Toliau epopėja tęsėsi teismuose: pajuokavimą vertinęs pirmos instancijos teismas panaikino etikų sprendimą, o štai Vyriausiasis administracinis – paliko jį galioti. Teismo sprendimas, kuris formuoja praktiką, jog iš esmės už bet kokius juokus politikas gali būti pripažintas kaltu – tikrai neįtikina ir, manau, gerokai sumažina žodžio laisvės ribas. Tad tą Šimonytės patarėjo Šurajevo istoriją mielai perkelsiu į Žmogaus Teisių Teismą“, – rašoma įraše. 

ELTA primena, kad 2023 m. kovo 13 d. A. Širinskienė, reaguodama į komiko O. Šurajevo apsilankymą Seime,  „Facebook“ rašė, esą premjerės patarėjas „rėkavo iš antro aukšto balkono ir buvo pirmininkaujančio Razmos iš ten išprašytas“.

Dėl tokių parlamentarės pasisakymų buvo kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Pastaroji pripažino, jog A. Širinskienė nesilaikė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinto pagarbos žmogui ir valstybei principo, kai įvardijo O. Šurajevą tuometinės premjerės patarėju, žinodama, jog pastarasis juo nedirba. 

Tokį komisijos sprendimą politikė apskundė, o praėjusių metų balandį Regionų administracinis teismas paskelbė tenkinantis parlamentarės skundą.

Vis dėlto, praėjusią savaitę LVAT panaikino Regionų administracinio teismo priimtą sprendimą ir pripažino, jog Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados buvo pagrįstos.  Teismo teigimu, A. Širinskienės „Facebook“ paskyroje klaidinantį įrašą apie O. Šurajevo pareigas paskelbė tyčia, žinodama, kad jis tuo metu nebuvo I. Šimonytės patarėjas.

Vilnius, lapkričio 16 d. (ELTA). Seimas svarstys įstatymo pataisas, leisiančias apsaugoti gyventojus nuo nemalonių kvapų. Siekiant grei­čiau ir efek­ty­viau tik­rin­ti ga­li­mą tar­šą kva­pais, siūloma daugiau įgaliojimų suteikti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).

Priėmus įstatymo pataisas, NVSC galės savarankiškai vykdyti kontrolės funkcijas, reaguoti ir stabdyti pažeidimus. Šio centro darbuotojai  tiesiogiai taikytų sankcijas už kvapų valdymo sąlygų pažeidimus.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko nuomone, priėmus įstatymo pataisas, institucijos nebus bedantės. 

„Jei­gu jū­sų gy­ven­vie­tė­je kai­my­nys­tė­je įsi­ku­ria įmo­nė, ku­ri ter­šia kva­pais, vir­ši­ja li­mi­tus, hi­gie­nos nor­mą, ta­da iš tik­rų­jų yra di­de­lė pro­ble­ma. Teikiamas  projektas kaip tik pa­dės su­re­a­guo­ti į to­kius at­ve­jus ir mū­sų ins­ti­tu­ci­jos ne­be­bus be­dan­tės, be­jė­gės, kaip iki šiol“, – pateikdamas projektą Seimo plenarinėje salėje sakė L. Jonauskas. 

Tuo metu Seimo narys „aušrietis“ Tomas Domarkas pastebėjo, kad kaimo žmonės į kvapus reaguoja ramiau, tačiau ten gyventi atvykę miestiečiai reikalauja miesto sąlygų. 

„Tie kva­pai, manau, kai­mo žmo­nėms ne­su­ke­lia jo­kios blo­gos nuo­tai­kos. Bet atvykę į regionus mies­to žmo­nės kai­me pra­de­da rei­ka­lau­ti mies­to“, – pastebėjo T. Domarkas.

L. Jonausko nuomone, kva­pai kai­me yra atskira problema, kurią teks spręsti ateityje.

„Ma­tyt, at­ei­ty­je rei­kės nu­sta­ty­ti at­ski­rą reg­la­men­ta­vi­mą dėl kai­mo kva­pų. Iš tik­rų­jų yra taip, kai žmo­nės ke­lia­si ir gy­ve­na prie įmo­nių, ku­rios is­to­riš­kai už­si­i­ma gy­vu­li­nin­kys­te, paukš­ti­nin­kys­te, at­si­ran­da skun­dų. Manau, kad tu­rė­si­me vadovautis kitų Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES)  vals­ty­bių praktika – pir­mu­mo prak­ti­ka. Jei­gu jau at­si­kraus­tei prie fer­mos, ma­tyt, ta­vo pa­reiš­ki­mai, skun­dai dėl tar­šos jau ne­be­bus to­kie ak­tu­a­lūs, būtų vertinama,  kas pirmas čia įsikūrė“, – svarstė L. Jonauskas.

Pasak jo, viena iš kvapų kontrolės problemų – pernelyg lėtas reagavimas į pažeidimus. 

Pritarus įstatymo pataisoms, ins­ti­tu­ci­jos galėtų greičiau re­a­guo­ti į žmo­nių skun­dus ir iš­tir­ti nu­si­žen­gimus.

L. Jonausko inicijuotas įstatymo pataisas pateikimo stadijoje palaikė 94 parlamentarai, su­si­lai­kė 2. Po svarstymo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te šių metų gruo­džio 11 die­ną projektas sugrįš į plenarinę parlamento salę.

Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo 2027 m. pradžios.

Londonas, lapkričio 16 d. (Ukrinform-ELTA). Rusija vietoj Jungtinių Amerikos Valstijų pasirinko naują „piktadarę“ – Jungtinę Karalystę, rašo „The Guardian“.

Šią savaitę prie ankstesnių kaltinimų – dronų atakų Rusijos aerodromuose planavimu, dujotiekio „Nord Stream“ sprogdinimu ir vadovavimu „teroristiniams“ reidams Rusijos teritorijoje – buvo pridėtas naujas kaltinimas: Rusijos pareigūnai teigė, kad Didžiosios Britanijos žvalgyba nesėkmingai mėgino pervilioti Rusijos lakūnus pabėgti į Vakarus. 

„Visa tai Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) ] labai išsamiai atskleidė“, – Maskvoje žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis tai vadino Didžiosios Britanijos remiamu sąmokslu pervilioti Rusijos pilotą, kad jis nuskraidintų raketomis „Kinžal“ aprūpintą lėktuvą į Rumuniją, ir teigė, kad ten jį būtų numušusios NATO pajėgos. 

Pasak britų dienraščio, Rusijai siekiant pagerinti santykius su Donaldo Trumpo administracija, Jungtinei Karalystei teko vaidmuo, anksčiau skirtas Jungtinėms Amerikos Valstijoms – pagrindinės Kremliaus priešininkės. 

„Rusija laiko save lygiaverte Jungtinėms Valstijoms. Dabar ji negali tiesiogiai kritikuoti Trumpo. Tad ką kaltinti dėl savo bėdų – nuostolių Ukrainoje, milijono aukų? Apkaltini tuos, kurie arčiausiai – britus. Mus lengva pavaizduoti kaip visų Rusijos problemų priežastį“, – sakė buvęs JK gynybos atašė Maskvoje kapitonas Johnas Foremanas. 

Šiais metais Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) pareiškė, kad „šiandien, kaip ir abiejų pasaulinių karų išvakarėse, Londonas veikia kaip pagrindinis pasaulinio karo kurstytojas“. 

„The Guardian“ priminė, kad Rusijos ir Jungtinės Karalystės varžybos turi gilias istorines šaknis, siekiančias XIX a., kai imperinė Rusija ir Didžioji Britanija varžėsi dėl įtakos Vidurinėje Azijoje. Šaltojo karo metais Kremlius antraeile laikė JK keliamą grėsmę, lyginant su pagrindine Maskvos ir Vašingtono konfrontacija. Tačiau dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą santykiai tapo kaip niekada blogi.

Kyjivas, lapkričio 16 d. (Ukrinform-ELTA). Zaporižios srities prokuratūra pradėjo tyrimą dėl rusų sušaudytų trijų Ukrainos karo belaisvių.

Zaporižios srities prokuratūra pranešė sekmadienį pradėjusi baudžiamąjį procesą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo bei tyčinio nužudymo.

Pranešta, kad šeštadienį internete buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos kareiviai sušaudo tris sučiuptus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius. Tyrimo duomenimis, incidentas įvyko lapkričio 14 d. netoli Huliaipolės, Zaporižios srityje, kur vyksta aktyvūs karo veiksmai. 

„Karo belaisvių žudymas yra šiurkštus Ženevos konvencijų pažeidimas ir kvalifikuotinas kaip sunkus tarptautinis nusikaltimas“, – sakoma prokuratūros pranešime. 

Anksčiau buvo pranešta, kad Ukraina nuteisė Rusijos kareivį kalėti iki gyvos galvos už tai, kad nušovė pasidavusį Ukrainos kareivį.

Vilnius, lapkričio 16 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos lapkričio 17 d. įvykius Lietuvoje.

Maskva / Kyjivas, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). Rusijos kariuomenė sekmadienį pranešė užėmusi dar du kaimus Ukrainos pietuose, kur ji pastarosiomis dienomis žengia į priekį, Kyjivui stengiantis išlaikyti toliau į rytus esantį Pokrovską. 

Išsekę ir skaičiumi pranokti Ukrainos kariai stengiasi atremti didesnę Rusijos kariuomenę, Maskvos plataus masto puolimui artėjant prie ketvirtosios žiemos. 

Rusijos gynybos ministerija paskelbė pietinėje Zaporižios srityje užėmusi du kaimus – Mala Tokmačką ir Rivnopilią. Mala Tokmačka yra į pietryčius nuo Zaporižios miesto, o jos užėmimas kelia pavojų netoliese esančiam Orichivui. Rivnopilia yra rytinėje Zaporižios dalyje, dabar Rusijos pajėgos ten kontroliuoja teritoriją į šiaurę, rytus ir pietus nuo Guliaipolės. 

Maskvos gynybos ministerija paskelbė iš oro filmuotus Rivnopilios vaizdus, juose matyti Rusijos kareiviai, virš kelių apgadintų kaimo namų mojuojantys Rusijos vėliavomis. Rusija okupuoja didelius plotus Zaporižios srityje, viename iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Kremlius aneksavo. 

Savo ruožtu Kyjivas sekmadienį pranešė smogęs į naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Samaros srityje. Ankstesnę dieną pranešta apie smūgį kitai naftos perdirbimo gamyklai netoli Maskvos esančiame regione. 

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai smogė Novokuibyševsko naftos perdirbimo gamyklai“, – sekmadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. 

Vilnius, lapkričio 16 d. (ELTA). Sekmadienio popietę Švenčionių rajone įvyko avarija, kurios metu nukentėjo du asmenys, praneša naujienų portalas „Delfi“. 

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas portalą informavo, kad pranešimas apie nelaimę ties Modžiūnais buvo gautas apie 14.46 val. Skelbiama, jog susidūrė lengvieji automobiliai „Audi Q5“ ir „Toyota Aygo“. Pareigūnų duomenimis, po smūgio „Audi“ vertėsi. 

Kaip Delfi informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus budintis pareigūnas, per avariją prispaustų žmonių nebuvo, tačiau įvykio metu nukentėjo „Audi“ vairuotojas ir keleivė. Jie buvo išgabenti į gydymo įstaigą. 

Įvykio vietoje eismas iš dalies uždarytas, automobilių srautas nukreipiamas apylanka. Anot policijos, avarijos padariniai netrukus bus pašalinti ir eismas bus atnaujintas. 

Belgradas, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). Serbijai siekiant ištrūkti iš paralyžiuojančių JAV sankcijų, šalies prezidentas sekmadienį pareiškė, kad nori „bet kokia kaina“ išvengti Rusijos turimų akcijų naftos bendrovėje NIS konfiskavimo.

Vašingtonas įvedė sankcijas „Serbijos naftos pramonei“ (NIS), kurios didžioji dalis akcijų priklauso rusų bendrovėms, po 2022 m. Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Sankcijos stipriai paveikė Serbiją, kuri, anot analitikų, yra ant žiemos energetinės krizės slenksčio, o vienintelei šalies naftos perdirbimo gamyklai gresia uždarymas.

Serbija išsiderėjo sankcijų atidėjimą kelis kartus, bet galiausiai jos įsigaliojo spalio 9 d. JAV iždo departamento sprendimu. JAV valdžios institucijos pranešė Serbijai, kad sankcijos bus panaikintos tik tuo atveju, jei iš bendrovė pasitrauks visi Rusijos akcininkai. 

Kandidatės į Europos Sąjungą statusą turinti Serbija atsidūrė sudėtingoje situacijoje. Ji yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios neįvedė sankcijų Rusijai dėl invazijos į Ukrainą.

„Noriu, kad bet kokia kaina išvengtume turto konfiskavimo, nacionalizavimo ar arešto (...) Nenorime nieko atimti iš nė vieno“, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius per skubų vyriausybės posėdį, sušauktą po naujausio Vašingtono pranešimo.

„Turime išnaudoti visas galimybes prieš pradėdami perėmimą ar kitą procesą“, – sakė Serbijos vadovas.

„Iki kito sekmadienio turime rasti sprendimą“, – pridūrė jis, pažadėdamas, kad atsakas bus „ryžtingas“.

45 proc. NIS akcijų priklauso „Gazprom Neft“, kuriai taikomos JAV sankcijos. Jos patronuojanti bendrovė „Gazprom“ rugsėjį perdavė 11,3 proc. NIS akcijų kitai Rusijos įmonei „Intelligence“.

Serbijos valstybė valdo beveik 30 procentų NIS akcijų. Likusi dalis priklauso smulkiems akcininkams.

A. Vučičiaus teigimu, Rusijos suinteresuotieji subjektai ir jų „Azijos bei Europos partneriai“ toliau derasi dėl galimo NIS akcijų pardavimo. Įmonių jis neįvardijo.

Nuo sankcijų įvedimo momento NIS negali įsigyti atsargų. Pasak įmonės atstovų, jos žaliavinės naftos atsargos baigsis po lapkričio 25 d.