Vilnius, balandžio 26 d. (ELTA). Mirė pasaulinio garso Lietuvos dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos tėvas, žinomas choro dirigentas ir pedagogas Romualdas Gražinis.

Jam buvo 64 metai.

Apie netektį socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienio paskelbė maestro našlė pianistė Sigutė Gražinienė.

R. Gražinis vadovavo 1989 m. Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje jo iniciatyva įkurtam kameriniam chorui „Aidija“. 

2012 m. R. Gražinis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. 2013 m. už indėlį ir nuopelnus Lietuvos chorinei kultūrai R. Gražinis apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2022 m. jam buvo įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 

2025 m. Nacionalinei M. K. Čiurlionio menų mokyklai minint 80-mečio jubiliejų dirigentas buvo apdovanotas aukščiausiu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklu už išskirtinius pedagoginės veiklos rezultatus, atsidavimą ugdymui, menui ir Lietuvos chorinės kultūros puoselėjimą.

Vilnius, balandžio 26 d. (ELTA). Per artimiausius trejus metus būstą įsigyti planuoja beveik 4 iš 10 Lietuvos gyventojų, o dalies jų sprendimą lemia galimybė atsiimti dalį sukauptų antrosios pakopos pensijų fondų lėšų ir planuojamas sumažinti pradinio įnašo reikalavimas įsigyjant pirmąjį būstą, rodo naujausias „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas.

Tyrimo duomenimis, galimybę pasinaudoti antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptomis lėšomis kaip pagrindinę priežastį įsigyti būstą įvardijo apie dešimtadalis apklaustųjų. Tuo metu kiek didesnė dalis (17 proc.) gyventojų nurodė, kad tai buvo viena iš priežasčių, turėjusių įtakos jų sprendimui.

„Matome, kad pensijų sistemos pokyčiai daliai gyventojų tapo papildomu impulsu svarstyti būsto įsigijimą. Vis dėlto daugeliu atvejų tai nėra vienintelis sprendimą lemiantis veiksnys – dažniau jis veikia kaip viena iš kelių aplinkybių, padedančių priartėti prie būsto pirkimo sprendimo“, – pranešime teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Apklausos rezultatai rodo, kad didesnę įtaką gyventojams turėjo planuojamas sumažinti reikalavimas pradiniam įnašui pirmajam būstui įsigyti. Bene trečdalis pirkti būstą planuojančiųjų nurodė, kad šis pokytis turi įtakos jų sprendimui, o 8 proc. jų tai buvo ir pagrindinė priežastis.

„Pradinio įnašo kartelė daugeliui yra vienas didžiausių barjerų perkant būstą, todėl net ir nedidelis jos sumažinimas gali turėti apčiuopiamą poveikį sprendimams. Tai ypač aktualu tiems gyventojams, kurie turi stabilias pajamas, tačiau dar nėra sukaupę pakankamo dydžio santaupų“, – pažymi J. Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, didesnes nei 1,5 tūkst. eurų pajamas gaunančių gyventojų grupėje atsiimtos pensijų lėšos buvo dažniau įvardijamos kaip pagrindinė būsto įsigijimo priežastis (14,5 proc.).

Tuo metu skirtingose pajamų grupėse nemaža dalis apklaustųjų nurodė, kad sumažėjęs pradinio įnašo reikalavimas buvo viena iš priežasčių svarstant įsigyti būstą, o didžiausia įtaka fiksuojama 1–1,5 tūkst. eurų pajamų grupėje, kur daugiau nei trečdalis (34,2 proc.) tai įvardijo kaip vieną iš sprendimą lėmusių veiksnių.

Reprezentatyvų tyrimą 2026 m. vasario 15–kovo 3 d. „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 338 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Vilnius, balandžio 26 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sekmadienį pasmerkė išpuolį Vašingtone, kuomet buvo šaudoma per iškilmingą JAV žiniasklaidos ir politikos atstovų vakarienę. Iš renginio vietos buvo evakuotas prezidentas Donaldas Trumpas ir kiti dalyviai.

„Aš griežtai smerkiu išpuolį prieš prezidentą Donaldą Trumpą. Džiaugiuosi girdėdamas, kad Prezidentas Trumpas ir pirmoji ponia yra sveiki“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Lietuvos prezidentas.

Jis taip pat paliko įrašą, kad „politinis smurtas niekada nėra sprendimas“.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys naujienas iš Vašingtono pavadino šokiruojančiomis, jis rašė, kad politiniam smurtui negali būti jokios tolerancijos.

ELRA primena, kad, pasak AFP žurnalistų ir kitų liudininkų, šūviai pasigirdo po sveikinimo kalbos per kasmetinę Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vakarienę, vykusią viešbutyje „Washington Hilton“. Kartu su JAV prezidentu D. Trumpu salėje buvo ir LRT žurnalistas Vašingtone Augustinas Šemelis.

Ginkluotos taktinės saugumo pajėgos užėmė pozicijas scenoje, kurioje sėdėjo D. Trumpas kartu su žmona Melania, viceprezidentu J. D. Vance’u ir kitais valdžios atstovais. Jie buvo nedelsiant evakuoti.

Šimtai pokylių salėje buvusių svečių, vilkinčių smokingais ir vakarinėmis suknelėmis, palindo po stalais, o vėliau, atidėjus renginį, išėjo į viešbučio vestibiulį ir į lauką.

Valdžios institucijos pranešė, kad nė vienas iš aukšto rango pareigūnų ir kitų iškilmingos vakarienės svečių nenukentėjo.

Pasak tarnybų, apie 20.36 val. (3.36 val. Lietuvos laiku) „vienas šaulys“ prasiveržė pro viešbučio vestibiulyje įrengtą apsaugos postą, esantį tiesiai priešais pokylių salę, kurioje vyko vakarienė.

D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip įtariamasis veržiasi pro postą ir jį apsupa pareigūnai.

„Jis buvo ginkluotas šautuvu, pistoletu ir keliais peiliais“, – žurnalistams sakė laikinasis Metropoliteno policijos departamento vadovas Jeffery Carrollas.

Teisėsaugos pareigūnai su įtariamuoju apsišaudė ir „sulaikė tą asmenį“.

Uniformuotam Slaptosios tarnybos pareigūnui kulka „pataikė į neperšaunamą liemenę“, jis buvo nugabentas į ligoninę. Jo sveikatos būklė gera, teigė J. Carrollas.

Įtariamasis sužeidimų nepatyrė, bet buvo nuvežtas į ligoninę apžiūrai.

Jis buvo sulaikytas ir pirmadienį bus pristatytas į federalinį teismą.

D. Trumpas pasidalijo įtariamojo šaulio nuotraukomis, kuriose jis be marškinėlių, su antrankiais, guli veidu žemyn ant kiliminės grindų dangos, panašu, viešbučio „Hilton“ viešbučio vestibiulyje.

Socialinių tinklų profilyje teigiama, kad C. Allenas yra mechanikos inžinierius, kompiuterių mokslininkas, žaidimų kūrėjas ir mokytojas.

Vatikanas, balandžio 26 d. (AFP-ELTA). Popiežius Leonas XIV sekmadienį, minint 40-ąsias Černobylio branduolinės katastrofos metines, paragino atominę energiją naudoti tik taikiems tikslams.

Tragiškas sprogimas sovietmečio gamykloje „paženklino žmonijos sąžinę“ ir „išlieka perspėjimu apie pavojus, kylančius naudojant vis galingesnes technologijas“, pamaldų Vatikane pabaigoje sakė 70 m. amerikietis pontifikas.

„Tikiuosi, kad visais sprendimų priėmimo lygmenimis visuomet vyraus nuovokumas ir atsakomybė, kad visa naudojama atominė energija tarnautų gyvybei ir taikai“, – sakė popiežius.

Černobylyje, dabartinėje Ukrainoje, 1986 m. įvykęs sprogimas buvo didžiausia civilinė branduolinė katastrofa istorijoje.

2005 m. Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje nurodyta, kad trijose labiausiai nuo avarijos nukentėjusiose šalyse patvirtintų ir prognozuojamų mirčių nuo radiacijos poveikio skaičius siekia 4 tūkst. Kitos nevyriausybinės organizacijos ir įstaigos nurodė dar didesnius aukų skaičius.

Su aukštu radiacijos lygiu susidūrė maždaug 600 tūkst. žmonių, dalyvavusių likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius.

Tel Avivas /Beirutas, balandžio 26 d.(dpa-ELTA). Pietų Libane per naujas Izraelio pajėgų ir Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės atakas šeštadienį žuvo septyni žmonės ir buvo sužeisti 24, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija Beirute.

„Hezbollah“ pranešė, kad jos pajėgos ankstų sekmadienį atakavo regione dislokuotus Izraelio karius. Pasak grupuotės, per susirėmimus žuvo keli žmonės.

Izraelis ir „Hezbollah“ tęsia mūšius nepaisydami balandžio 17 d. Libane sudarytų paliaubų.

Izraelio kariai tebėra dislokuoti pietų Libane.

Pagal esamą paliaubų susitarimą, Izraelio kariuomenei leidžiama gintis nuo planuojamų, neišvengiamų ar tebesitęsiančių atakų, bet iš jos tikimasi susilaikymo nuo „puolimo“ operacijų Libane.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, kad „Hezbollah“ veiksmai Libane „griauna“ paliaubas, dėl kurių jo šalis susitarė su Beirutas.

„Reikia suprasti, kad "Hezbollah" pažeidimai praktiškai yra paliaubų griovimas“, – savaitiniame ministrų kabineto posėdyje sakė B. Netanyahu.

Šeštadienį B. Netanyahu nurodė Izraelio pajėgoms „stipriai atakuoti „Hezbollah“ taikinius“ Libane, o kariuomenė perspėjo pietinės šalies dalies gyventojus namo negrįžti.

Libano valdžios institucijų duomenimis, per pastaruosius susirėmimus žuvo 2 500 žmonių, 7 700 buvo sužeisti, įskaitant daug civilių.

Vilnius, balandžio 26 d. (ELTA). Už vairavimą išgėrus keturis kartus nuteistam verslininkui Artūrui Daikeriui vėl pavyko išvengti belangės – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nepriėmė prokuroro skundo, kuriuo buvo siekiama, kad daug kartų įstatymus pažeidusiam verslininkui būtų palikta galioti laisvės atėmimo bausmė.

LAT teisėjų Atrankos kolegija paskelbė, kad prokuroro skundas neatitinka įstatymams keliamų reikalavimų.

Pernai rugsėjį teismas A. Daikerį pripažino kaltu dėl vairavimo išgėrus ir skyrė pusės metų laisvės atėmimo bausmę. Jis taip pat buvo pripažintas recidyvistu, nutarta konfiskuoti automobilį „Audi Q8“, prie kurio vairo neblaivus verslininkas ir buvo sulaikytas. Šios mašinos vertė – 42,4 tūkst. eurų.

Teismas vyrui uždraudė vairuoti penkerius metus ir įpareigojo dvejus metus dalyvauti alkoholizmo bei narkomanijos prevencijos programose, kursuose.

Nors A. Daikeris kaltę pripažino, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad jis ne pirmą kartą baudžiamas už vairavimą išgėrus, todėl jo gailėjimasis nėra nuoširdus.

Tačiau visiškai priešingą nuosprendį paskelbė nuteistojo advokatės skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas. Trijų teisėjų kolegija lengvinančia aplinkybe pripažino nuoširdų vairuotojo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl įvykdyto nusikaltimo.

Trijų teisėjų kolegija sako, kad nei baudžiamajame įstatyme, nei teismų praktikoje nuoširdus asmens gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra siejamas su nusikalstamos veikos pakartotiniu padarymu. 

„Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu A. Daikeris nurodė, kad labai gailisi, šiuo metu jis gydosi turimą priklausomybę nuo alkoholio, lanko psichologo konsultacijas“, – dėstoma teismo nuosprendyje.

Teismas nusprendė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti pustrečių metų. Apykojės dėvėjimas šiuo laikotarpiu nepaskirtas.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. Daikeris įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos (alkoholizmo prevencijos) programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Naujas nuosprendis įsiteisėjo jo paskelbimo dieną, tačiau šalys dar galėjo rašyti kasacinius skundus LAT

Prokuroras šia teise pasinaudojo, tačiau jo skundas nebuvo priimtas.

Paskelbė, kad skunde nurodomi subjektyvūs argumentai

Prokuroro Justo Lauciaus skunde LAT buvo rašoma, kad nuosprendyje nėra pateikta išsami ir argumentuota analizė, kuria būtų tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padarytos veikos pavojingumas, polinkis daryti nusikalstamas veikas, ankstesni teistumai bei jų pobūdis, kitos svarbios aplinkybės. 

Prokuroras aiškino, kad teismas, atidėdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, iš esmės rėmėsi tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, tokiomis kaip stiprūs socialiniai ryšiai, pagalba žmonai prižiūrint neįgalų jos sūnų, teigiama charakteristika darbovietėje bei sveikatos būklė. Esą nors šios aplinkybės yra reikšmingos, jos savaime nėra išskirtinės. 

Kaip pastebėjo J. Laucius, atidėdamas bausmės vykdymą, apeliacinės instancijos teismas neįvertino kitų esminių aplinkybių, turinčių reikšmės tokio sprendimo priėmimui: nuteistojo ankstesnių teistumų, padarytų analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, naujos nusikalstamos veikos padarymo esant neišnykusiam teistumui ir būnant recidyvistu fakto, taip pat jo elgesio po nusikalstamos veikos padarymo. 

LAT trečiadienį paskelbė, kad J. Lauciaus skunde nurodomi subjektyvūs argumentai dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų taikymo bei nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Gali būti, kad ši A. Daikerio pergalė yra laikina – Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, joje prokuroras taip pat prašo verslininkui skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Padarė du nusikaltimus

ELTA primena, kad LAT 2023 m. rugsėjį nusprendė, kad A. Daikeris padarė du nusikaltimus, vairuodamas tą patį automobilį „Audi Q8“: 2020 m. rugpjūčio 13 d. jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o 2020 m. rugsėjo 6 d. jam buvo nustatytas 1,97 promilės girtumas. 

Kasaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas nesutiko su asmens nuteisimu ir su apeliacinės instancijos teismo sprendimu konfiskuoti dvi automobilio vertes atitinkančią pinigų sumą – 102 820 eurų.

Tada teisėjų kolegija, atmesdama kasacinį skundą, nustatė, kad automobilis buvo pripažintas abiejų nusikaltimų  padarymo priemone, tačiau jo konfiskuoti nėra galimybės, nes jis nuosavybės teise nepriklauso kaltininkui. 

Praėjus tam tikram laikui po aukščiau minėtų atvejų A. Daikeris vėl įkliuvo prie vairo neblaivus – 2024 m. spalio 25-osios vakarą Vilniuje prie namų Lizdeikos gatvėje.

Budrus kaimynas policijai pranešė, kad A. Daikeris vairavo neblaivus. Neblaivus vairuotojas buvo apipurkštas ašarinėmis dujomis ir neįleistas į namus, kol atvyko policija. Atvykę pareigūnai A. Daikeriui nustatė 1,8 promilės girtumą.

A. Daikeris vadovavo Varėnoje veikiančiai uogų, grybų ir vaisių supirkimu, jų šaldymu užsiimančiai įmonei „Adex LT“.

Vilnius, balandžio 26 d. (ELTA). Panevėžyje sekmadienį šimtai žmonių atsisveikinimo su šios savaitės pradžioje nužudytu paramediku Mantu Sadausku.

„Šimtai žmonių, šimtai mašinų pakelėse sustoja ir atsisveikina, kai kurie priklaupę viešose vietose, kai tai daroma Ukrainoje, išlydint žuvusiuosius. Gedi visas miestas“, – Eltai sakė fotografas Orestas Gurevičius. 

Laidotuvių kortežas po 13 valandos pajudėjo link Raguvėlės kapinių, kur bus laidojamas nužudytas vyras. Jau už Panevėžio miesto ribų mojuodamos juodais kaspinais kortežą palydėjo močiutės.

Žuvusį lydi ne tik artimieji ir draugai, bet ir didelis būrys paramedikų iš Panevėžio apskrities, Kauno ir kitų vietovių. Amžinojo poilsio M. Sadauską išlydi ir motociklinnkai – vyras domėjosi motociklas, jais važinėjo.

Kaip skelbta, paramediko M. Sadausko kūnas rastas antradienį Panevėžio rajone esančios sodybos teritorijoje. Kaip įtariama, nužudyto asmens kūnas buvo susuktas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ginklas.

Batutų nuoma ir pristatymu į užsakovų namus užsiėmusio M. Sadausko tėvas žurnalistams pasakojo, kad sūnus pirmadienio rytą pranešė, jog gavo užsakymą – pristatyti batutą vaikų šventei darželyje. Dingus M. Sadauskui pastebėta, kad batutą užsakiusio asmens anketa ištrinta, o vietovės, kurioje esą užsakytas batutas, seniūnas žurnalistams pasakojo, kad nurodyto darželio nėra. 

Anot pareigūnų, M. Sadausko nužudymo motyvas gali būti susijęs su asmeninio pobūdžio nesutarimais. 

Paramediko nužudymu įtariami trys asmenys. Panevėžio apylinkės teismas paramediko M. Sadausko nužudymo byloje įtariamą buvusią jo sutuoktinę Justiną Sadauskienę ketvirtadienį leido suimti dviem mėnesiams.

J. Sadauskienei pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo.

Įtariamąjį Ilją Solkan byloje teismas nutarė paleisti į laisvę ir pritaikė jam 5 tūkst. eurų užstatą. Pastarasis, kaip skelbė žiniasklaida, yra kito įtariamojo byloje Viliaus Solkan tėvas.

V. Solkan teismas leido suimti dviejų mėnesių laikotarpiui.

Vilnius, balandžio 26 d. (ELTA). Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo „čekiukų“ byloje nuteisto buvusio Ignalinos rajono tarybos nario Alfonso Gasparavičiaus skundą – buvęs politikas prašo švelnesnės bausmės.

„A. Gasparavičiaus gynėjas apeliaciniu skundu prašo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sūnaus atsakomybei be užstato, ir bylą nutraukti“, – Eltą informavo teismo atstovė Venta Valčackienė.

Jeigu šis reikalavimas būtų netenkintas, prašoma piktnaudžiavimą tarnyba siekiant turtinės naudos perkvalifikuoti pagal naują redakciją ir sumažinus trečdaliu paskirti galutinę 3,3 tūkst. eurų baudą.

Trijų teisėjų kolegija nuosprendį skelbs gegužę.

Pernai lapkritį Panevėžio apygardos teismas buvusį Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narį A. Gasparavičių pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo bei sukčiavimo. 

Už tai, kad klastodamas dokumentus iš savivaldybės apgaule savo naudai įgijo beveik 6 tūkst. eurų, 80-ties metų nuteistajam skirta 5 tūkst. eurų bauda.

Jam taip pat 3 metus uždrausta eiti skiriamas ar renkamas pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigose.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019–2023 metais eidamas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, A. Gasparavičius suklastojo tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas kuro išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Garbaus amžiaus kaltinamasis teigė, kad turėjo seną automobilį, tarybos nario funkcijoms atlikti. Jis teigė naudojęsis pažįstamų ir partiečių pavėžėjimo paslaugomis, su kuriais atsiskaitinėjo grynaisiais. Siekdamas gauti kompensacijas už transporto išlaidas, kaltinamasis, kaip pats nurodė, partijos bičiulio iniciatyva įsitraukė į klastojimo schemą.

A. Gasparavičiaus ar vairuotojų pastangomis degalinėse buvo paimami kvitai, kurie realiai priklausė kitiems degalinių klientams. Iš kvitų paaiškėjo, kad atsiskaitymai padaryti net 96 skirtingomis banko kortelėmis.

Nustatyta, kad šiuos čekius, degalinės kompiuterinėje sistemoje įrašydami minėto politiko asmens duomenis, klastojo du vienos Ignalinos degalinės darbuotojai.

Degalinių operatoriai, įvesdami A. Gasparavičiaus asmens duomenis į pirkėjų, neimančių čekių, kvitus, suklastojo 117 vardinių dokumentų. Šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus A. Gasparavičius nuolat teikė savivaldybės buhalterijai, siekdamas kompensacijos, nors realių išlaidų už degalus nebuvo patyręs. 

„Nors turtinę žalą A. Gasparavičius atlygino ir yra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas pabrėžė, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai, vykdomi ilgą laiką ir naudojantis tarnybine padėtimi, negali būti vertinami kaip menkavertis poelgis ar tik etikos pažeidimas“, – teigė teismas.

A. Gasparavičius 2010–2014 m. buvo europarlamentaro Viktoro Uspaskicho asistentu, taip pat yra dirbęs Darbo partijos Ignalinos skyriaus administratoriumi.

Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių. 

Teismai taip pat yra nuteisę Ignalinos rajono tarybos narius, motiną ir sūnų, Editą Brukštuvienę ir Vykintą Brukštų. Jie pasinaudojo degalinių operatorių perduotais kitų klientų kvitais ir juos pažymėjo kaip vardinius šių politikų.

Ignalinos rajono savivaldybė buvo numačiusi tvarką, kad kuro išlaidoms kompensuoti gali būti teikiami tik vardiniai čekiai. 

Vašingtonas / Berlynas, balandžio 26 d. (dpa-AFP-ELTA). Įvairių pasaulio valstybių vadovai sekmadienį socialiniuose tinkluose pareiškė buvę šokiruoti žinios apie šaudymą per spaudos atstovų vakarienę su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Vašingtone. Pasak lyderių, visiems palengvėjo sužinojus, kad aukų nebuvo, o įtariamasis buvo nedelsiant sulaikytas.

Šūviai pasigirdo Vašingtono „Hilton“ viešbutyje šeštadienio vakarą, vykstant kasmetinei Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vakarienei. Saugumo pajėgos skubiai išlydėjo D. Trumpą, jo žmoną ir kitus aukšto rango pareigūnus iš pokylių salės. Skelbiama, kad vieną JAV slaptosios tarnybos pareigūną, į kurį pataikė kulka, išgelbėjo neperšaunama liemenė.

Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris sakė, kad jam „be galo palengvėjo“, jog prezidentas, pirmoji ponia ir visi renginio dalyviai yra „saugūs“.

„Esu sukrėstas vaizdų iš vakar Vašingtone vykusios Baltųjų rūmų korespondentų vakarienės“, – rašė jis. 

„Išpuoliai prieš demokratines institucijas ar spaudos laisvę turi būti pasmerkti kuo griežčiausiais žodžiais“, – pabrėžė jis.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat pasmerkė šį išpuolį, pareikšdama, kad „politikoje smurtui niekada nėra vietos“.

Ji sakė jaučianti „palengvėjimą“, kad D. Trumpas, jo žmona ir visi renginio dalyviai yra „saugūs“.

Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas, vienas iš didžiausių JAV ir Izraelio karo su Iranu kritikų Europoje, taip pat pasmerkė šaudynes.

„Smurtas – ne išeitis. Žmonija žengs pirmyn tik per demokratiją, bendrystę ir taiką“, – rašė jis.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, artimas D. Trumpo sąjungininkas, teigė, kad jis ir jo žmona buvo „sukrėsti pasikėsinimo nužudyti“ D. Trumpą.

„Mums palengvėjo, kad prezidentas ir pirmoji ponia yra saugūs ir tvirti“, – rašė jis ir pagyrė JAV slaptąją tarnybą už „greitą ir ryžtingą“ atsaką.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, kuris vienas pirmųjų sureagavo į dramatiškus įvykius JAV sostinėje, taip pat išreiškė palengvėjimą, kad visi renginio dalyviai yra saugūs.

„Politiniam smurtui vietos demokratijoje nėra, mintyse esu su visais, kuriuos sukrėtė šis neraminantis įvykis“, – rašė jis.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum taip pat išplatino pareiškimą platformoje „X“. 

„Smurtas niekada netaps išeitimi“, – rašė ji.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino incidentą nepriimtinu.

„Smurtui nėra vietos demokratijoje“, – E. Macronas rašė „X“. 

„Aš visiškai palaikau Donaldą Trumpą“, – pridūrė jis.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis taip pat pareiškė, kad jam palengvėjo sužinojus, jog prezidentas D. Trumpas, pirmoji ponia ir viceprezidentas yra saugūs ir nenukentėjo.

„Linkiu jiems saugumo ir gerovės. Smurtui demokratijoje nėra vietos ir jis turi būti vienareikšmiškai pasmerktas“, – rašė N. Modi.

Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas parašė, kad jį „giliai sukrėtė nerimą keliantis šaudynių incidentas“.

„Palengvėjo sužinojus, kad prezidentas D. Trumpas, pirmoji ponia ir kiti dalyviai yra saugūs. Mano mintys ir maldos yra su juo ir linkiu jam tolesnio saugumo ir gerovės“, – tinkle „X“ rašė Sh. Sharifas.

Vilnius, balandžio 26 d. (ELTA). Policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje palikto tušinuko su garso įrašymo įranga, žiniasklaidos atstovų darbo etiką prižiūrinčios ir vertinančios institucijos sako skundų dėl šios situacijos negavusios. 

Dar praėjusią savaitę LSDP lyderis Mindaugas Sinkevičius nurodė, jog tušinuką posėdyje galėjo palikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalistė. Kiek vėliau kiti šios partijos atstovai nurodė tokiu poelgiu įtariantys visuomeniniame transliuotojuje dirbančią Eglę Samoškaitę. 

Vis dėlto nei Visuomenės informavimo etikos asociacija (VIEA), nei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) duomenų apie tai neturi. 

„Jokių kreipimųsi šiuo klausimu nesame gavę“, – Eltai nurodė VIEA. 

„Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba skundų ar kreipimųsi žurnalistės Eglės Samoškaitės atžvilgiu dėl jūsų nurodytos situacijos nėra gavusi“, – nurodė ŽEIT patarėja Jūratė Kučinskaitė. 

Kaip skelbta, gavusi socialdemokratų pareiškimą dėl partijos tarybos posėdyje rasto slapta garsą įrašinėjančio rašiklio, Vilniaus rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio. Įtarimai šiame tyrime niekam nepareikšti.Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį, numatantį atsakomybę už neteisėtą techninių priemonių įrengimą ar panaudojimą informacijai rinkti. 

ELTA primena, kad balandžio 16 d. Vilniaus rajone esančiame viešbutyje įvyko LSDP tarybos posėdis. Kitą dieną socialdemokratai pranešė, kad posėdyje buvo rastas slapta garsą įrašinėjantis rašiklis, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė. Partija dėl šio incidento kreipėsi į policiją. 

Dokumente, su kuriuo susipažino ELTA, teigiama, kad pareiškimas policijai pateiktas dėl galimai neteisėto informacijos rinkimo ir neteisėto techninių priemonių panaudojimo informacijai rinkti. Jame teigiama, kad įrašantį rašiklį galėjo palikti LRT žurnalistė E. Samoškaitė. Žurnalistė tokius įtarimus neigė. 

Savaitgalį E. Samoškaitė pranešė, kad stabdo narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje (ŽPA), kol vyks tyrimas ir nebus išsklaidytos abejonės dėl jai mestų kaltinimų naudojus slapto įrašymo įrangą LSDP partijos tarybos posėdyje. Vykstant tyrimui E. Samoškaitė, atsitrauks ir nuo veiklos LRT žurnalistų protesto iniciatyvinėje grupėje.

Savaitės pradžioje taip pat paaiškėjo, jog E. Samoškaitė, kol vyksta tyrimas, LRT portale nerašys tekstų su socialdemokratais susijusiomis temomis, neves televizijos laidos „Dienos tema“.