Vilnius, kovo 7 d. (ELTA). Vėlų šeštadienio vakarą Vilniaus oro uostą (VNO) pasiekė aviakompanijos „GetJet Airlines“ užsakomojo skrydžio lėktuvas su Lietuvos piliečiais iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Abu Dabio, rodo oro uostų ir „flightradar24“ sistemų duomenys.

Vilniuje lėktuvas nusileido 23.07 val.

Tai jau ketvirtasis lėktuvas, tiesiogiai į šalį sugrąžinęs piliečius iš JAE, kilus konfliktui Artimuosiuose Rytuose. 

Anksčiau Lietuvos turizmo asociacija skelbė, jog šiuo skrydžiu Lietuvą pasieks 170 tautiečių. Tuo metu Užsienio reikalų ministerijos (URM) šeštadienį skelbė, jog į šį „GetJet Airlines“ skrydį dar buvo maždaug 70 laisvų vietų.

Vėlų penktadienio vakarą VNO nusileido Vyriausybės sprendimu vykdyto Lietuvos piliečių evakuacinio skrydžio lėktuvas iš JAE, Dubajaus. Jį vykdė oro bendrovė „FlyDubai“. 

Kaip skelbė URM, penktadienį į VNO atvyko 166 keleiviai, tarp jų – 117 Lietuvos piliečių, taip pat 25 Latvijos piliečiai, 23 Estijos piliečiai ir 1 Rumunijos pilietis.

Šiuo skrydžiu iš Artimųjų Rytų regiono prasidėjus kariniams veiksmams sugrąžinti pažeidžiamiausi asmenys – nėščios moterys, šeimos su mažamečiais vaikais, sergantieji kritinėmis ligomis, judėjimo negalią turintys bei senyvo amžiaus asmenys, pažeidžiamų asmenų šeimos nariai.

Piliečiai Lietuvą iš JAE jau pasiekė ir kitais užsakomaisiais skrydžiais – pirmasis „FlyDubai“ užsakomasis lėktuvas iš Dubajaus sostinę pasiekė ankstyvą ketvirtadienio rytą, juo grįžo 170 keleivių, iš jų 49 Lietuvos piliečiai. 

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį VNO nusileido antrasis šios aviakompanijos užsakomasis lėktuvas, iš Dubajaus parskraidinęs dalį Artimuosiuose Rytuose užstrigusių šalies piliečių.

ELTA primena, kad praėjusį šeštadienį Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną bei nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Sekmadienį Iranas patvirtino, kad per smūgius žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nurodė, kad tai reiškia musulmonams paskelbtą karą.

(patikslinta 1 pastraipa, turi būti Rasos Vitkauskienės)

Vilnius, kovo 7 d. (ELTA). Kauno apygardos prokuratūra ketina perduoti nagrinėti teismui Alytaus rajono merės Rasos Vitkauskienės „čekiukų“ bylą.

„Manoma, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai surinko pakankamai duomenų. Buvo paskelbta apie tyrimo pabaigą, leista susipažinti su bylos medžiaga. Šiuo metu rašomas kaltinamasis aktas, planuojama, kad kitą savaitę byla bus perduota teismui“, – Eltai sakė bylos tyrimą kontroliuojantis Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Darius Valkavičius.

Pasak jo, be merės byloje yra dar du kaltinamieji, tačiau jie yra privatūs asmenys, prokuratūra apie juos duomenų neskelbia.

Alytaus rajono merei pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo bei disponavimo jais.

„Manoma, kad buvo teikiama neteisinga informacija apie neva patirtas išlaidas tarybos nario veiklai vykdyti. Tyrimas užtruko, nes buvo reikalinga gauti specialisto išvadą“, – Eltai sakė prokuroras D. Valkavičius.

Įtariama, kad dabartinė Alytaus rajono merė R. Vitkauskienė, 2019–2023 m. eidama Alytaus rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, siekdama turtinės naudos, veikė priešingai savivaldybės interesams, galimai suklastodama dokumentus apie patirtas kuro išlaidas ir taip apgaulės būdu įgydama svetimą, Alytaus rajono savivaldybės administracijai priklausantį, turtą.

Manoma, kad dėl šių veiksmų Alytaus rajono savivaldybės administracija bei valstybė patyrė 18,39 tūkst. eurų turtinę žalą. 

Pasak prokuroro, merei kardomoji priemonė nėra skirta.

Pernai balandį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarimų sulaukusi Alytaus rajono merė sustabdė savo narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“.

Kaip skelbia STT, 2023–2025 m. pradėti ikiteisminiai tyrimai atliekami siekiant patikslinti ir įvertinti, ar nebuvo piktnaudžiaujama tarybos nariams naudojant išmokas su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. Ikiteisminiai tyrimai pradėti atsižvelgiant į viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją ir gaunamus pranešimus dėl įtariamo savivaldybių lėšų neskaidraus, nepagrįsto naudojimo ir atskaitomybės trūkumo bei skaidrumo stokos savivaldoje regimybės.

Šiuo metu STT atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 31 savivaldybės galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo: Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Klaipėdos miestų bei Alytaus, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Skuodo, Trakų, Širvintų, Šalčininkų rajonų ir Birštono, Marijampolės, Pagėgių, Druskininkų, Kalvarijos, Neringos ir Visagino savivaldybėse.

Įtarimai šiuo metu yra pareikšti 30 esamų ar buvusių tarybų narių.

Vilnius, kovo 7 d. (ELTA). Venecijos komisija šeštadienį paskelbė išvadas dėl pernai gruodį priimtų svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, susijusių su visuomeninio transliuotojo finansavimu ir generalinio direktoriaus atleidimo tvarka.

Komisija išvadose rekomenduoja prieš tęsiant teisėkūros procesą atlikti išsamią analizę ir poveikio vertinimą bei konsultuotis su suinteresuotomis institucijomis ir organizacijomis. Taip pat siūloma iš naujo įvertinti LRT finansavimo modelį, siekiant nustatyti, ar jis yra pakankamas visuomeninio transliuotojo veiklai.

Išvadose pabrėžiama, kad turėtų būti išlaikytas esamas kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimas atleidžiant LRT generalinį direktorių. Be to, siūloma apsvarstyti galimybę įvesti mechanizmą, kuris padėtų išvengti situacijos, kai balsai pasiskirsto po lygiai.

Komisija taip pat rekomenduoja įtvirtinti papildomus LRT tarybos narių nepriklausomumo garantijas, aiškiai apibrėžti generalinio direktoriaus ankstyvo atleidimo kriterijus ir numatyti galimybę tokius sprendimus apskųsti teismui.

Taip pat siūloma atsisakyti metinės veiklos ataskaitos nepatvirtinimo kaip pagrindo anksčiau laiko atleisti generalinį direktorių bei užtikrinti, kad pakeistos atleidimo procedūros būtų taikomos tik po įstatymo pataisų paskirtiems vadovams.

Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę po kelis mėnesius rengtų posėdžių Seimo darbo grupė sutarė dėl naujo LRT įstatymo projekto. Joje dirbę parlamentarai parengė projektą, kuriame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, keistųsi Tarybos sudėtis bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. 

Siūlomose pataisose nurodoma, kad LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų. Kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas. Šį įstatymo projektą Seimui planuojama teikti pavasario sesijoje. 

Praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. 

Tiesa, pozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas. 

Sausį su Venecijos komisija buvo susitikę tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai. Komisijos atstovai domėjosi anksčiau parlamentarų svarstytomis iniciatyvomis: tiek planais keisti generalinės direktorės atleidimo iš pareigų tvarką, tiek Seime taikytą skubą priimant įstatymo pakeitimą dėl lengvesnio vadovo atleidimo, tiek LRT finansavimo modeliu.

Tąkart socialdemokratė Rasa Budbergytė nurodė, jog prieš priimant LRT įstatymo pataisas bus laukiama Venecijos komisijos rekomendacijų. 

Vilnius, kovo 7 d. (ELTA). Premjerė Inga Ruginienė šeštadienį Vatikane susitiko su popiežiumi Leonu XIV. Susitikimo metu ji padėkojo pontifikui už jo pastangas siekiant taikos bei aiškią paramą Rusijos užpultai Ukrainai.

Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad Lietuvą ir Šventąjį Sostą sieją istorinis ryšys.

„Lietuvą su Šventuoju Sostu sieja ypatingas, istorinę svarbą mums turintis ryšys – su didele pagarba prisimename tai, kad Šventasis Sostas niekuomet nepripažino sovietinės okupacijos. Parama kovojantiems dėl laisvės ir žmogiškojo orumo išsaugojimo išlieka be galo svarbi ir šiandien“, – pranešime cituojama I. Ruginienė.

Ministrė pirmininkė šeštadienį Vatikane taip pat susitiko su Šventojo Sosto sekretoriumi santykiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis arkivyskupu Paulu Richardu Gallagheriu. Susitikime ji aptarė padėtį regione ir tarptautinę aplinką, taip pat dvišalius Lietuvos ir Šventojo Sosto santykius. 

Be to, premjerė taip pat susitiko su su Maltos Ordino Didžiuoju kancleriu Riccardu Paterno di Montecupo, kuriam dėkojo už svarbią ordino humanitarinę veiklą Lietuvoje ir pasaulyje. Susitikime dėmesio buvo skirta ir humanitarinei pagalbai Ukrainai, socialiniams ir sveikatos apsaugos projektams Lietuvoje aptarti.

Vizito metu premjerė taip pat lankysis Lietuvos ambasadoje prie Šventojo Sosto, Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje susitiks su kardinolu Rolandu Makricku, aplankys Popiežiškąją lietuvių Šv. Kazimiero kolegiją bei lietuvių koplyčią Verano kapinėse.

I. Ruginienė oficialaus vizito išvyko su šeima

Kovo 6–8 dienomis I. Ruginienė su oficialiu vizitu lankosi Italijoje ir Vatikane. Kelionėje ją lydi ne tik oficiali delegacija, bet ir šeimos nariai – sutuoktinis Vismantas Ruginis ir du jųdviejų vaikai. 

Delegacijos narių komandiruotės išlaidas numatyta apmokėti iš Vyriausybės kanceliarijos lėšų. Dėl to viešojoje erdvėje premjerė sulaukė klausimų.

Pati I. Ruginienė prieš kelionę šią savaitę aiškino, kad vykstama valstybinio vizito, o kvietimas šeimai buvo gautas iš popiežiaus. Kartu ji pažymėjo, kad valstybines funkcijas komandiruotės metu vykdys visa šeima. 

Klausimų anksčiau buvo sukėlusi ir premjerės komandiruotė į 2026-ųjų Žiemos olimpinių žaidynių atidarymą. 

Kaip rašė naujienų portalas „Lrytas“, premjerės delegacija, kurioje buvo ir jos vyras V. Ruginis, Milane viešėjo penkias dienas. Komandiruotės išlaidos, įskaitant I. Ruginienės vyro, buvo apmokėtos iš Vyriausybės kanceliarijos ir kitų institucijų lėšų.

Bagdadas, kovo 7 d. (AFP-ELTA). Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad šeštadienį vakare Irako sostinėje Bagdade ir autonominio Kurdistano regiono Erbilo mieste buvo girdėti sprogimai.

Sprogimo Bagdade priežastis kol kas nežinoma, tačiau vienas liudytojas, buvęs netoli sutvirtintos Žaliosios zonos, kurioje yra įsikūrusi JAV ambasada, pranešė matęs, kaip virš šio rajono veikė oro gynybos sistemos.

Po to, kai Artimuosiuose Rytuose prasidėjo karas, netoli Bagdado oro uosto buvo neutralizuota keletas dronų.

Kurdistano regiono sostinėje Erbilyje naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė girdėjęs praskrendančio drono garsą, po to nugriaudėjo mažiausiai trys galingi sprogimai.

Nuo karo pradžios virš Erbilio miesto, kuriame taip pat yra didelis JAV konsulato kompleksas, buvo ne kartą numušti dronai.

Kairas, kovo 7 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidentas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas, atsižvelgdamas į Irano atakas, skubiai kreipėsi į savo tautą, sakydamas, kad Persijos įlankos valstybė buvo įtraukta į karą.

„Dabar gyvename karo metu“, – šeštadienį lankydamas sužeistuosius sostinės ligoninėje Abu Dabio televizijai sakė jis.

Jis taip pat perdavė žinią priešams, pareikšdamas, kad „JAE oda – stora, o kūnas – kartus, mes nesame lengvas grobis“.

„JAE yra patrauklūs, JAE yra gražūs, tikras pavyzdys, į kurį verta lygiuotis, bet sakau jiems – neapsigaukite“, – pridūrė jis.

„Pažadu visiems, kad mes tapsime stipresni nei buvome“, – sakė Mohamedas bin Zayedas.

JAE, kaip ir kitos Persijos įlankos valstybės, jau savaitę patiria Irano antpuolius, šiam į JAV ir Izraelio karinius smūgius atsakant išpuoliais prieš regione esančias JAV karines bazes.

JAE sulaukė daugiau smūgių nei kitos Persijos įlankos valstybės. Remiantis jos pačios pranešimais, šalies oro gynyba iki šiol neutralizavo apie 200 raketų, 1,1 tūkst. dronų ir keletą kruizinių raketų.

Vilnius, kovo 8 d. (ELTA). Viename iš Vilniaus Pašilaičių mikrorajone esančių daugiabučių šeštadienio vakarą kilo gaisras.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyriaus, gaisras kilo Medeinos gatvėje esančio daugiabučio 9 aukšte.

Į įvykio vietą išsiųstos ugniagesių pajėgos.

Vašingtonas, kovo 7 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį vykusiame susitikime su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono lyderiais paskelbė apie naują karinę koaliciją, skirtą išnaikinti nusikalstamus kartelius.

„Šią istorinę dieną susirinkome, kad paskelbtume apie visiškai naują karinę koaliciją, kurios tikslas – išnaikinti mūsų regioną kamuojančius nusikalstamus kartelius“, – sakė D. Trumpas.

„Mūsų susitarimo esmė – įsipareigoti panaudoti mirtiną karinę jėgą, kad sunaikintume grėsmingus kartelius ir teroristų tinklus. Atsikratysime jų kartą ir visiems laikams“, – kalbėdamas Floridos valstijos Doralio mieste sakė D. Trumpas.

Jis teigė, kad prie koalicijos prieš kartelius prisijungė daugiau nei tuzino šalių atstovai. Kaip JAV sudarė koaliciją, siekdama sunaikinti „Islamo valstybės“ teroristų grupuotę Artimuosiuose Rytuose, taip dabar ji „turi padaryti tą patį, kad išnaikintų kartelius savo šalyje“, sakė jis.

JAV administracija įsipareigojo įgyvendindama nacionalinio saugumo ir gynybos strategijos politiką pirmenybę teikti savo interesams Vakarų pusrutulyje.

Paprastai Vakarų pusrutuliu Vašingtonas vadina Šiaurės ir Pietų Ameriką bei su jomis susijusias salas. D. Trumpas neseniai dar kartą pareiškė, kad JAV dominuoja šiame regione.

D. Trumpas taip pat ne kartą kritikavo tokias tarptautines organizacijas kaip Jungtinės Tautos ir pats įkūrė prieštaringai vertinamą Artimųjų Rytų Taikos tarybą.

Susitikime Floridoje, pavadintame „Amerikos skydas“, dalyvavo dvylikos D. Trumpui artimų Lotynų Amerikos ir Karibų šalių atstovai.

Tarp dalyvių buvo dešiniųjų pažiūrų Argentinos prezidentas Javieras Milei ir Salvadoro prezidentas Nayibas Bukele. Tačiau daugiausiai gyventojų turinčioms regiono šalims – Brazilijai, Meksikai ir Kolumbijai, kurių lyderiai yra kairiųjų pažiūrų, – susitikime atstovaujama nebuvo.

Konakris, kovo 7 d. (AFP-ELTA). Gvinėjoje, kuriai jau daugelį metų vadovauja diktatorius Mamadis Doumbouya, praėjusią naktį priimtas dekretas, kuriuo buvo panaikinta 40 politinių partijų, įskaitant tris pagrindines opozicines grupuotes, taip dar labiau pažabojant pilietines laisves.

M. Doumbouya, į valdžią atėjęs po 2021 m. perversmo, prezidentu buvo išrinktas gruodžio pabaigoje vykusiuose rinkimuose, kuriuose buvo uždrausta dalyvauti visiems pagrindiniams opozicijos lyderiams.

Būdamas chuntos lyderiu, Gvinėją jis valdė geležine ranka, slopindamas laisves ir drausdamas protestus.

Politiniai oponentai būdavo suimami, teisiami arba tremiami svetur, dažniau per prievartą dingdavo arba būdavo grobiami žmonės.

Gvinėjos teritorinės administracijos ir decentralizacijos ministras penktadienį vėlai vakare įsakė išformuoti partijas, nes jos „nevykdo įsipareigojimų“.

Minėtuoju dekretu iš jų taip pat buvo atimta teisė kontroliuoti savo turtą.

Tarp išformuotųjų yra trys pagrindinės Gvinėjos politinės partijos: UFDG, kuriai vadovauja tremtyje gyvenantis lyderis Cellou Dalein Diallo, RPG, kuriai vadovauja tremtyje gyvenantis buvęs prezidentas Alpha Conde, ir UFR.

„Šis išformavimas reiškia, kad atitinkamos partijos nedelsiant praranda juridinio asmens statusą“, – teigiama potvarkyje.

Tai apima „visą politinę veiklą“, taip pat su grupėmis susijusių „akronimų, logotipų (ir) emblemų“ naudojimą, nurodoma jame.

Partijų turtas buvo „konfiskuotas“, o jo perdavimą prižiūri tuo tikslu paskirtas kuratorius, tačiau nutartyje nebuvo nurodyta, kam ar kokiai įstaigai jis bus perduotas.

Išformavimą šeštadienį pasmerkė politinės partijos ir pilietinės visuomenės judėjimai, pavadindami jį diktatorišku.

Partijos UFDG komunikacijos koordinatorius Souleymane‘as de Souza Konate‘as pareiškė, kad „buvo peržengtos visos ribos“ ir kad tai yra „paskutinis tikro politinio farso, kurio tikslas – sukurti vienpartinę valstybę, aktas“.

Prodemokratiškojo Nacionalinio fronto Konstitucijai ginti (FNDC) lyderis Ibrahima Diallo sakė, kad šiuo žingsniu buvo „įtvirtinta diktatūra, kuri dabar tapo valdymo forma. Šalis grimzta į gilią nežinomybę“.

Du gerai žinomi partijos FNDC aktyvistai – Oumaras Sylla, geriau žinomas Fonike‘o Mengue‘ės vardu, ir Mamadou Billo Bahas – 2024 m. liepą dingo be žinios.

Vilnius, kovo 7 d. (ELTA). Kaune penktadienį surengtas didžiausias šalyje švietimui skirtas forumas „Švietimo kodas“, subūręs beveik 4 tūkst. dalyvių, daugiau nei 150 pranešėjų ir švietimo bendruomenės atstovų iš visos Lietuvos.

Trečius metus naujienų portalo „Lrytas“ iniciatyva organizuojamas forumas tapo platforma diskusijoms apie švietimo ateitį, inovacijas ir bendruomenės emocinį atsparumą.

Forume buvo pristatyta daugiau nei 60 pranešimų ir diskusijų, veikė penkios teminės salės ir beveik 40 edukacinių ir inovatyvių stendų. Diskusijose dalyvavo švietimo lyderiai, pedagogai, politikai, mokslininkai, verslo atstovai, užsienio ekspertai, psichologai, visuomenininkai bei saugumo specialistai.

Šių metų renginyje surengtas ir specialus savivaldos atstovų forumas. Jame diskutuota apie savivaldos indėlį į švietimo kokybės gerinimą, mokytojų ir kitų švietimo specialistų pritraukimą bei išlaikymą regionuose ir kitomis aktualiomis temomis.

Forumą vainikavo šeštieji „Metų mokytojo“ apdovanojimai, išdalyti 18 nominacijų laimėtojams.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja šiemet išrinkta Mažeikių lopšelio-darželio „Buratinas“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė Jūratė Dačkauskienė, Pradinio ugdymo mokytojos nominacijoje laimėjo Kauno rajono Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“ pradinio ugdymo mokytoja Rasa Kazakevičienė, o Pagrindinio ugdymo – Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos anglų kalbos mokytoja Žaneta Motuzienė. 

Vidurinio ugdymo (progimnazijos) mokytojo kategorijoje šiemet laimėjo Jonavos Justino Vareikio progimnazijos vokiečių kalbos mokytoja Jurgita Skamaročienė, o Vidurinio ugdymo (gimnazijos) – Šiaulių Didždvario gimnazijos chemijos mokytoja Virginija Savickaitė.

Tuo metu Lituanistinės mokyklos mokytojos nominacijoje nugalėtoja paskelbta savaitgalinės lituanistinės mokyklos „Jūra“ ir virtualios lituanistinės mokyklos „Banga“ Jungtinėje Karalystėje įkūrėja, vadovė Gintarė Ulevičiūtė. 

Švietimo pagalbos specialiste išrinkta Klaipėdos Vitės progimnazijos socialinė pedagogė Alvija Steponavičiūtė, o Profesinio ugdymo mokytoja – Vilniaus statybininkų rengimo centro kompiuterinio projektavimo profesijos mokytoja Violeta Lakštauskienė.

Neformalaus ugdymo mokytojos nominaciją šiemet laimėjo Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos mokytoja metodininkė Ramunė Šakinskienė, o Švietimo lydere pripažinta Klaipėdos Litorinos mokyklos direktorė Renata Aglinskienė.

Apdovanojimų metu buvo išdalytos ir septynios specialiai įsteigtos nominacijos.

Apdovanojimų ir iniciatyvos „Švietimo kodas“ partneriai įsteigė ir septynias specialias nominacijas, o portalas Lrytas įsiteigė išskirtinį apdovanojimą už nuopelnus švietimo sirtyje – „Žmogus, kuris šviečia“.

Specialią nominaciją „Ekonomikos mokytoja“ laimėjo Biržų Kaštonų pagrindinė mokyklos informatikos ir ekonomikos mokytoja Eglė Kavaliūnė, STEAM mokytoja išrinkta Šiaulių Didždvario gimnazijos chemijos mokytoja Virginija Savickaitė, o „Inovatyviausios mokytojos“ nominaciją laimėjo Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija pradinių klasių mokytoja Danguolė Šukevičienė.

„Informatikos mokytoju“ šiemet tapo Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos informatikos mokytojas Mantas Mikulėnas, „Startuoliškiausių mokytojų dueto“ nominaciją laimėjo Alytaus Likiškėlių progimnazijos informatikos mokytoja Danguolė Brindzienė ir matematikos mokytoja Alma Šimanskienė.

Nominacija „Už proveržį mergaičių lyderystėje“ skirta Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos fizinio ugdymo mokytojai Ingridai Siliūnienei, „Lietuvos Junior Achievement“ antreprenerystės mokytoja“ – Šiaulių Gegužių progimnazijos pradinio ugdymo mokytoja Virginija Miltinienė.

Portalo „Lrytas“ įsteigtas apdovanojimas „Žmogus, kuris šviečia“ už gyvenimo nuopelnus švietimo srityje, moksle įteiktas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkei, dėstytojai, informatikei Valentinai Dagienei.

Teheranas, kovo 7 d. (AFP-ELTA). Bekompromisis Irano teismų vadovas pareiškė, kad islamo respublika toliau puldinės savo kaimynes regione, kurios savo priešams siūlys „taškus... naudojamus agresijai prieš mūsų šalį“.

„Irano ginkluotųjų pajėgų turima informacija rodo, kad priešas tiek atvirai, tiek slapta naudojasi kai kurių regiono šalių geografija“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei, kuris taip pat yra laikinosios vadovybės tarybos narys.

„Galingi išpuoliai prieš šiuos taikinius bus tęsiami toliau“, – pridūrė jis.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį atsiprašė kaimyninių šalių už atakas, įvykdytas islamo respublikos kare su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.

„Atsiprašau (…) kaimyninių šalių, kurias atakavo Iranas“, – valstybinės televizijos transliuotoje kalboje sakė M. Pezeshkianas.

Jis pažymėjo, kad kaimynai nebus puolami, nebent karo metu iš jų teritorijos bus vykdomos atakos.

Viena, kovo 7 d. (AFP-ELTA). Austrija šeštadienį pranešė, kad dėl Artimuosiuose Rytuose tebesitęsiančio konflikto, dėl kurio Teheranas nuolat patiria JAV ir Izraelio oro smūgius, savo ambasadą Irane perkels į kaimyninį Azerbaidžaną.

„Dėl dabartinių įvykių Austrijos ambasada Teherane laikinai perkeliama į Baku“, – pranešime naujienų agentūrai AFP teigė užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

„Konsulinės paslaugos stabdomos iki atskiro pranešimo“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Italija taip pat paskelbė, kad „saugumo sumetimais“ uždaro savo ambasadą Irane ir perkelia jos darbuotojus į Azerbaidžaną.

Šeštadienį JAV ir Izraelis sudavė Iranui naują seriją oro smūgių, po kurių Teherano Mehrabado tarptautiniame oro uoste kilo gaisras.

Po to, kai praėjusią savaitę prasidėjo šis konfliktas, Austrija suorganizavo keturis užsakomuosius skrydžius, kad evakuotų žmones iš šio regiono.

Šiais skrydžiais, kurie buvo vykdomi iš Omano, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų, sugebėjo išvykti daugiau nei 800 žmonių.