Flensburgas, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Prieš tris savaites ant seklumos prie Vokietijos Baltijos jūros krantų užplaukęs nusilpęs kuprotasis banginis pirmadienį sugebėjo pats nuplaukti, tačiau po keleto valandų vėl įstrigo toje pačioje įlankoje.

Banginis – maždaug 12 metrų ilgio patinas, pramintas Timiu, – sulaukė visos šalies dėmesio, kai kovo 31 d. įstrigo Vismaro įlankoje netoli Poelo salos.

Daugybė bandymų išgelbėti gyvūną buvo nesėkmingi, o viltys, kad jis išgyvens, blėso, kol pirmadienį ryte jis staiga ėmė judėti, keliamas potvynio bangos ir genamas stiprėjančio vėjo.

Tačiau maždaug po dviejų valandų tiesioginėse transliacijose, kuriuose fiksuojamas kiekvienas jo judesys, buvo galima matyti, kad banginis vėl sustojo.

Regiono aplinkos ministras Tillas Backhausas teigė, kad banginis, manoma, nėra visiškai įstrigęs, todėl kyla viltis, kad jis vis dar gali rasti kelią iš įlankos. Jis pridūrė, kad šiuo metu dedamos pastangos paskatinti gyvūną vėl judėti.

Be to, pareigūnai tikisi prie banginio pritvirtinti sekimo įrenginį, kad galėtų jį stebėti, jei jis pasieks gilesnius vandenis. Pirmiau panašius planus teko atidėti nerimaujant dėl jo pažeistos odos būklės.

Stebėtojai spėjo, kad banginis galbūt nori likti netoli kranto, nes manoma, kad po kelias savaites trukusios kančios jis labai nusilpo.

Anot dar vienos teorijos, ligotas banginis prarado orientaciją ir negali rasti kelio atgal į atvirą jūrą.

Tiesioginėje vaizdo transliacijoje matyti, kaip banginis plūduriuoja netoli siauros įlankos žiočių prie Poelo krantų, o kartais prie jo priartėja palydos laivai, kurių paskirtis – padėti jam pasiekti atvirą jūrą.

Verslininkė Karin Walter-Mommer, kuri padėjo finansuoti praėjusią savaitę pradėtą privačią gelbėjimo operaciją, sakė, kad vis dar dedamos pastangos padėti banginiui vėl išjudėti.

Organizacijos „Greenpeace“ atstovas įspėjo, kad ši situacija, kai nuolat dirba gelbėjimo komandos ir zuja triukšmą keliančios motorinės valtys, greičiausiai kelia gyvūnui didelį stresą.

Priešakyje – sunkus kelias

Pirmadienį pradėjęs savo netikėtą kelionę, Timis keletą kartų pakeitė kursą, laivams bandant padėti gyvūnui išplaukti iš seklių vandenų.

Timis dabar yra Kiršsio įlankoje, kuri yra didesnės Vismaro įlankos dalis, o jos žiotys vietomis yra labai seklios, sakė vietos Aplinkos ministerijos atstovas.

Nors farvaterio gylis siekia apie 2,5-3 metrus, Kiršsio įlankos gylis yra tik 0,9-1,1 metro, sakė jis, pridurdamas, kad banginis turės plaukti lanku, kad išplauktų iš įlankos ir vėl neįstrigtų.

Pasak organizacijos atstovo spaudai, kai banginis pasieks netoliese esančią Vismaro įlanką, kuri jungiasi su Baltijos jūra, gyvūnui bus daug lengviau išplaukti į laisvę, nes ten laivybos kelias yra gerokai gilesnis – mažiausiai 9 metrai.

Timis Vismaro įlankoje įstrigo kovo 31 d., o iki tol jis jau buvo atkreipęs visų dėmesį, mat per pastarąsias savaites keletą kartų įstrigo įvairiose Baltijos jūros pakrantės vietose.

Gelbėtojai pirmiau neatmetė galimybės, kad banginis galiausiai galės išsilaisvinti savo jėgomis, nes sekmadienio rytą jo „reakcija buvo puiki“, gyvūnas buvo energingas.

Vokietijos gelbėjimo asociacijos DLRG gelbėjimo laivai buvo pasirengę nukreipti banginį į Šiaurės jūrą, o paskiau per ją – į Atlanto vandenyną.

Praėjusį trečiadienį šiaurės rytų Meklenburgo-Pomeranijos žemės valdžios institucijos leido surengti paskutinę privačią gelbėjimo operaciją, nes po keleto vyriausybės remiamų gelbėtojų bandymų išlaisvinti gyvūno nepavyko ir buvo vis labiau baiminamasi, kad jis gali žūti prie Vokietijos krantų.

Iš pradžių buvo planuota po banginiu prakišti tarp plūduriuojančių pontonų pritvirtintą brezentą, ištraukti jį iš seklios vietos ir paskiau perkelti į Šiaurės jūrą.

Vienas iš šios naujausios iniciatyvos iniciatorių yra verslininkas Walteris Gunzas, populiaraus buitinės elektronikos prekybos tinklo „MediaMarkt“ įkūrėjas.

Timio išlaisvinimo istorija Vokietijoje sulaukė didžiulio žiniasklaidos susidomėjimo, o keletas žiniasklaidos priemonių visą parą vykdo tiesiogines transliacijas iš gyvūno buvimo vietos.

Hanoveris, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia nematąs pateisinimo galimai JAV intervencijai į Kubą. 

„Nepaisant visų problemų, su kuriomis ši šalis susiduria vidaus politikoje dėl komunistinio režimo, Kuba nekelia jokios pastebimos grėsmės trečiosioms šalims už savo ribų, – pareiškė F. Merzas Hanoveryje po Vokietijos ir Brazilijos vyriausybių konsultacijų. – Ir dėl to nežinau, kokiu pagrindu turėtų įvykti intervencija“.

Kancleris sakė galintis tik primygtinai patarti bet kokius konfliktus spręsti diplomatinėmis priemonėmis ir taikiai, „kad pasaulyje be reikalo nebūtų pradėtas naujas konfliktas, kuris tik sukeltų papildomų problemų“.

F. Merzas pabrėžė pasisakąs už stiprius šalių gynybinius pajėgumus.

„Tačiau gynybiniai pajėgumai nereiškia teisės karinėmis priemonėmis kištis į kitas valstybes, jei ten politinės sistemos neatitinka to, ką kiti įsivaizduoja“, – kalbėjo politikas. 

Ir Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva pasisakė prieš galimą invaziją į Kubą.

„Esu prieš šalių teritorinio vientisumo nepaisymą. Esu prieš tai, kad kuri nors pasaulio šalis kištųsi į kitos šalies politinius reikalus ir nurodinėtų, kaip jos visuomenė turi ar neturi oganizuotis, – kalbėjo jis. – Kur yra tautų apsisprendimo teisė? Kur pagarba žmogaus teisėms? Kur pagarba JT chartijai?“

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, turėdamas omenyje karą Irane, balandžio viduryje pareiškė: „Galbūt užsuksime į Kubą, kai baigsime čia“. Kuba, anot jo, yra žlugusi valstybė.  Jau prieš tai D. Trumpas keliskart grasino griežtais veiksmais Kubai ir kalbėjo apie galimą „perėmimą“.

Budapeštas, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Praėjus daugiau kaip savaitei nuo parlamento rinkimų Vengrijoje, rinkimų nugalėtojas Peteris Magyaras įvardijo pirmuosius savo būsimos vyriausybės ministrus. Anita Orban turėtų tapti užsienio reikalų ministre, Istvanas Kapitany‘is – ekonomikos, Andrasas Karmanas – finansų, o Romuluszas Ruszinas Szendis – gynybos, Budapešte pareiškė „Tisza“ partijos lyderis. Jo kabinetą sudarys 16 ministrių ir ministrų, pridūrė jis.

Įvardyti kabineto nariai daugiausia yra politikos naujokai, sukaupę neeilinę profesinę patirtį. Būsimoji užsienio reikalų ministrė A. Orban, kuri nėra susijusi giminystės ryšiais su kadenciją baigiančiu premjeru Viktoru Orbanu, pastaruoju metu buvo Didžiosios Britanijos telekomunikacijos koncerno „Vodafone“ viceprezidentė tarptautiniams reikalams.

I. Kapitany‘is nuo 2014 iki 2024 m. buvo naftos koncerno „Shell“ viceprezidentas, atsakingas už įmonės mobilumo ir degalinių verslą pasaulyje. A. Karmanas pastaruoju metu ėjo Austrijos banko padalinio Vengrijoje generalinio direktoriaus pareigas, o profesionalus karys R. Ruszinas Szendis nuo 2021 iki 2023 m. buvo Vengrijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas ir generalinio štabo viršininkas.

P. Magyaro „Tisza“ partija parlamento rinkimuose laimėjo 141 mandatą iš 199 ir turės dviejų trečdalių balsų daugumą.

Pasak P. Magyaro, jis tikisi, kad naujasis parlamentas jį ministru pirmininku išrinks gegužės 9 arba 10 dieną.

(atnaujintas pavadinimas, papildymai ir atnaujinimai visame tekste)

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Europos Komisijai (EK) ateinančio laikotarpio Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavus 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau ir pakeitus finansavimo modelį, žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad negavus didesnio finansavimo, galinčio sumažinti atotrūkį nuo kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, galėtų nukentėti visas sektorius. Jo teigimu, pasibaigus ateinančiam 2028–2034 m. ES finansiniam laikotarpiui, norėtųsi, kad tiesioginių išmokų konvergencija būtų baigta. 

„Labai paprasta, elementari situacija – jei mes šitame laikotarpyje turime pinigus ir, kaip sakiau, 2027 m. mes pasieksime 79 proc. konvergencijos, tai, jeigu liksime su tuo finansavimu, mes naujame laikotarpyje turėsime 76 proc. Tai jis net nedidina, jis kaip tik mažina (konvergenciją – ELTA). Tai čia visam žemės ūkio sektoriui yra neigiama įtaka“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu ir žemės ūkio atstovais žurnalistams sakė jis. 

„Iš principo, tai yra pats didžiausias konkurencijos iškraipymas, jei žiūrėti ES šalių kontekste. Tie visi įsipareigojimai, aplinkosauginiai įsipareigojimai – ko negali daryti ūkyje – ir yra sumokami per tiesiogines išmokas, tai tuo atžvilgiu mūsų žemės ūkio sektorius dėl to kenčia. Vertinant, kad naujas finansinis laikotarpis (baigiasi – ELTA) 2034 metais, bus 30 metų kaip būsime ES nariai, tai norėtųsi, kad pasibaigtų klausimai ir su konvergencija“, – kalbėjo ministras.

Kaip skelbta, pirmadienį Prezidentūroje vyko šalies vadovo Gitano Nausėdos, žemės ūkio ministro, Lietuvos žemės ūkio rūmų (LŽŪR) ir Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovų susitikimas, kuriame buvo žadama aptarti BŽŪP naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos kontekste. 

A. Palionis pažymėjo, kad susitikime buvo aptartos naujojo 2028–2034 metų ES finansinio laikotarpio galimybės ir, artėjant neformaliam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, kuriame dalyvaus ir šalies vadovas, jam pristatyti Lietuvos žemės ūkį neraminantys klausimai. 

„Tikriausiai susitikimas ir buvo skirtas naujai finansinei perspektyvai, kadangi EVT artėja ir prezidentas turi ten derybines galias ir atstovaut šalį dėl naujos finansinės perspektyvos ateityje, tai mes, žemės ūkio sektorius, pristatėme tai, kas neramina“, – sakė jis.

„Naujas EK pasiūlymas, kur realiai Europos žemės ūkio sektorius jau nuo 1962 m., mes nuo įstojimo į ES buvome pripratę prie BŽŪP su dviem ramsčiais (tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtra – ELTA). Dabar, kadangi keičiasi kardinaliai tas finansavimo modelis ir yra tik tam tikra garantuota pinigų suma, kuri yra skiriama žemės ūkio sektoriui, o dėl kitų pinigų reikės kovoti su kitomis sritimis, tai tą ir pristatėme, kas mums yra aktualu ir kur prašome prezidento pastovėti“, – tęsė jis. 

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovo teigimu, siekiant didesnio žemės ūkio finansavimo, tiek institucijos, tiek kitos pokyčių siekiančios valstybės turi būti vieningos.

„Visko, ko (…) prezidentas paprašė ir pristatė, ir mes, kaip ministerija – tikriausiai vienas visko nepasieksi. (...) Mes – Lietuva, Latvija ir Estija sausį pasirašėme bendrą rezoliuciją dėl tos pačios BŽŪP, dėl dviejų ramsčių, dėl konvergencijos, nes esame panašiose situacijoje visi“, – aiškino jis.

„Lygiai taip pat ir mūsų žemės ūkio sektorius, mūsų socialiniai partneriai, jie nuolat rezoliucijas susirašo ir, kiek žinau, rytoj vyksta į Briuselį – tą deklaraciją pasirašo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos socialiniai partneriai. Tą ir akcentavo prezidentas, kad yra labai svarbu, kad mūsų visų matymas būtų vienodas ir visi kartu kovotumėme“, – tęsė A. Palionis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba taip pat akcentavo Lietuvos žemės ūkio tiesioginių išmokų konvergencijos užtikrinimą. Vis tik, jo teigimu, 100 proc. konvergencijos tikėtis gali būti pernelyg ambicinga.

„EK yra pateikusi tokį reforminį pasiūlymą BŽŪP, kuris būtent Lietuvos ir šito regiono žemdirbių bendruomenės netenkina, tai apie tai ir buvo diskutuota. Netenkina ir kitas momentas, kad tiesioginių išmokų krepšelis mažėja irgi būtent Lietuvos žemdirbiams“, – Prezidentūroje žurnalistams sakė jis.

„Turime siekti tos konvergencijos žemdirbių, nes Lietuvoje gyvenimo lygis kyla, kainos taip pat kyla ir tų skirtumų tarp taip vadinamų Vakarų šalių žemdirbių ir Lietuvos žemdirbių vis mažėja, dėl to tas atotrūkis tarp vidurkio irgi turėtų mažėti. Tikslas išlieka. Aišku, jis yra labai sudėtingas ir turbūt 100 proc. tos vadinamos konvergencijos tiesioginių išmokų būtų gal jau labai ambicinga tikėtis, tačiau artėti prie to būtent yra pagrindinis tikslas“, – pridūrė R. Dilba.

Žemės ūkio atstovai: mes ne kitokie

LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis aiškino, kad klausimus bus siekiama spręsti Briuselyje, susitikimuose su eurokomisarais, taip pat bus laukiama žinių prezidentui grįžus iš EVT. Jis akcentavo, kad Lietuvos žemės ūkio atstovams nėra sudaromos lygiavertės sąlygos, palyginti su kitomis ES valstybėmis.

„Mes tikrai nesustosime. Dar turime susitikti, važiuosime pas tris (Europos – ELTA) komisarus šnekėtis. (...) Važiuosime, įrodinėsime tas tiesas. Taigi mes ne kažkokie kitokie. Kaip mums toje konkurencinėje kovoje? Kuras, dyzelinas dar brangesnis negu kitur, elektra tas pats, darbo užmokestį jau išsikėlėme. Tai kaip gamintojui?“ – klausė jis.

„Prezidentas važiuoja (į EVT – ELTA), mes žiūrėsime, kokie atgarsiai. Žiūrėsime, kaip toliau reaguoti. (...) Galbūt rudenį, kaip mes dabar pieną atvežėme, (...) gal čia (prie Prezidentūros – ELTA) atvešime ir dalysime tą pieną, (...) rudenį mes išvažiuosime galbūt 10–12 tūkstančių traktorių“, – tęsė jis. 

Tuo metu LŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė antrino susitikimo dalyviams, kad pagrindinis siekis – dviejų ramsčių ES finansavimo modelio išlaikymas ir tiesioginių išmokų konvergencija.

„Pagrindiniai dalykai ir yra, kad pasisakome už tai, kad būtų išlaikyti tie du ramsčiai, kad būtų labai aiškiai atskirtos tiesioginės išmokos ir visa kita politika (…), nes tiesioginės išmokos tikrai atliepia tuos interesus, kurie reikalingi būtent žemdirbiui. Antra, ką mes tikrai paminėjome (...) – būtent konvergenciją“, – aiškino LŽŪR pirmininkė.

„Tikrai yra labai neteisinga, kai Lietuva daugiau kaip 20 metų nesusilygina su kitomis ES narėmis išmokų srityje“, – teigė ji. 

A. Pabedinskienė pridūrė, kad susitikime dėmesys taip pat skirtas kaimų gyvybingumui – smulkiems ir vidutiniams ūkiams, taip pat šeimos ūkių tęstinumui.

Kaip skelbta rugsėjį, Europos Komisija (EK) 2028–2034 m. laikotarpi biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavo 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau – virš 4,38 mlrd. eurų.

ŽŪM teigimu, EK 2028–2034 m. BŽŪP rezervuota suma skiriama ūkininkų pajamų palaikymo priemonėms ir apims tiesiogines išmokas, sektorines intervencijas.

Taip pat lėšos skiriamos kaimo plėtros priemonėms – investicinei paramai, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, smulkiųjų ūkių plėtrai, verslo skatinimui, ūkių pavadavimo paslaugoms ir pan.

Anot ministerijos, visoms šalims narėms iš viso skiriama 300 mlrd. eurų, iš kurių 6,3 mlrd. eurų numatyta žemės ūkio rezervui, o likusi dalis – beveik 293,7 mlrd. eurų – pajamų palaikymo priemonėms.

Vašingtonas, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nepanaikins Irano uostų blokados, kol Teheranas nesutiks sudaryti taikos susitarimą, kuriuo būtų užbaigtas karas.

„BLOKADA, kurios neatsisakysime, kol nebus pasiektas „SUSITARIMAS“, visiškai žlugdo Iraną, – socialiniuose tinkluose parašė D. Trumpas. – Jie praranda po 500 milijonų dolerių per dieną – tai nepakeliamas skaičius net ir trumpalaikiu laikotarpiu.“

Eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo, o dabar jį blokuoja ir Teheranas, ir Vašingtonas.

Pirmadienį informuoti JAV šaltiniai pranešė, kad viceprezidento J. D. Vance‘o vadovaujama JAV delegacija ruošiasi išvykti į Islamabadą, kur galimai įvyks antrasis derybų su Iranu etapas.

Savo ruožtu Iranas yra paskelbęs, kad dar nenusprendė, ar dalyvaus naujame derybų su Jungtinėmis Valstijomis raunde, o valstybinė naujienų agentūra IRNA sekmadienį pranešė, kad „nėra aiškios perspektyvos, kad derybos bus vaisingos“.

Berlynas, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Rusijos ambasadorių Berlyne Sergejų Nečajevą, nurodydama į „tiesioginius Rusijos grasinimus taikiniams Vokietijoje“. Tai „bandymas susilpninti mūsų paramą Ukrainai ir išbandyti mūsų vienybę“, tinkle „X“ pareiškė ministerija. Tačiau Vokietija esą „nesileis įbauginama“. Tokie grasinimai ir „bet kokia šnipinėjimo veikla Vokietijoje yra visiškai nepriimtini“, pabrėžiama pareiškime.

Paprašyta komentaro, Užsienio reikalų ministerija nenorėjo patikslinti, į ką buvo nukreipti grasinimai. Gali būti, kad ambasadoriaus iškvietimas susijęs su Rusijos gynybos ministerijos praėjusios savaitės pareiškimu: ministerija jame pagrasino taikytis į įmones Europoje, turinčias ryšių su Ukraina.

Buvo paminėtos ir trys Vokietijos bendrovės: „Davinci Avia“ – į sąrašą taip pat įtraukto Nyderlandų ginkluotės koncerno „Destinus“ dukterinė įmonė, variklių gamintoja ir ginkluotės tiekėja „3W Professional“ Hanau mieste bei Miuncheno krovinių oro transportu bendrovė „Airlogistics Germany“.

Rusijos ministerija savo įraše tinkle „Telegram“ atkreipė dėmesį į Ukrainos planus drauge su Europos partneriais plėsti dronų gamybą. Ji šiuos planus įvertino kaip „tyčinį žingsnį, vedantį į stiprią karinės ir politinės situacijos eskalaciją visame Europos žemyne“. Europos parama ginkluote Ukrainai šias šalis esą „vis labiau įtrauks į karą su Rusija“.

Vašingtonas, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). JAV delegacija ruošiasi netrukus išvykti į Islamabadą, kur galimai įvyks antrasis derybų su Iranu etapas, pirmadienį ryte naujienų agentūrai „dpa“ Vašingtone pranešė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis.

„The New York Times“ ir CNN, remdamiesi Vašingtono pareigūnų žodžiais, pranešė, kad JAV viceprezidento J. D. Vance‘o vadovaujama delegacija iš Vašingtono į Pakistano sostinę turėtų išvykti antradienį.

Tuo tarpu dienraštis „The New York Post“, pirmadienį ryte telefonu kalbėjęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė, kad JAV delegacija į Pakistaną atvyks pirmadienį vakare (Islamabado laiku). Vašingtono laikas nuo Pakistano atsilieka devyniomis valandomis.

Bulvarinio leidinio teigimu, prezidentas pareiškė esąs įsitikinęs, kad derybos įvyks. „Turėtume surengti derybas, – sakė D. Trumpas. – Taigi manau, kad šiuo metu niekas jokių žaidimų žaisti nebandys.“

D. Trumpas dienraščiui sakė, kad delegacijos sudėtyje yra J. D. Vance‘as, specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir jo žentas Jaredas Kushneris.

Savaitgalį D. Trumpas pareiškė esąs pasirengęs pradėti naujas derybas, iki trečiadienį baigiantis dabartiniam paliaubų susitarimui su Iranu.

Jis savo platformoje „Truth Social“ parašė, kad jo atstovai pirmadienį vakare bus Islamabade, tačiau nenurodė, kurios šalies laiku.

Pirmasis derybų raundas Islamabade įvyko prieš daugiau nei savaitę, jame dalyvavo aukšto rango delegacijos iš Vašingtono ir Teherano, o JAV derybininkams vadovavo J. D. Vance‘as. Derybos baigėsi be apčiuopiamų rezultatų.

Amsterdamas, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Europos teisėsaugos agentūra Europolas ir jos tarptautiniai partneriai nustatė 45 vaikų, kurie buvo prievarta išvežti į okupuotą Ukrainos teritoriją, Rusiją arba Baltarusiją, buvimo vietą ir šią informaciją perdavė Ukrainos valdžios institucijoms, pirmadienį pranešė Europolas.

Dvi dienas tyrėjai iš 18 šalių, Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir jų nevyriausybinių partnerių drauge dirbo Hagoje, rengdami ataskaitas apie vaikus, kurios, kaip teigia ES policijos agentūra, „gali padėti nustatyti deportuotų vaikų buvimo vietą“.

Analitikai išnagrinėjo internetinius šaltinius ir, pasitelkdami veido atpažinimo technologijas, surado vaikus, tuo tikslu, pavyzdžiui, naudodamiesi tėvų pateiktomis nuotraukomis. Buvo nustatyti transporto maršrutai ir grobiant vaikus dalyvavę kariuomenės daliniai.

Ši iniciatyva buvo trečioji tarptautinė Europolo operacija, skirta iš Ukrainos pagrobtiems vaikams surasti.

Europolo duomenimis, nuo tada, kai prieš daugiau nei ketverius metus prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, iš okupuotų teritorijų buvo pagrobta daugiau nei 19,5 tūkst. vaikų.

Vienus iš jų įvaikino rusai, kiti laikomi perauklėjimo stovyklose arba psichiatrijos ligoninėse.

Tyrimą pradėjo Tarptautinis baudžiamasis teismas, išdavęs tarptautinius arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo vaikų teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai.

Hamburgas, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Vokietijos gynybos pramonės įmonė „Rheinmetall“ pirmadienį pranešė Hamburgo uoste pradėjusi serijinę nepilotuojamų paviršinių laivų gamybą.

„Rheinmetall“ teigimu, iš pradžių laivų statykloje „Blohm+Voss“ planuojama per metus pagaminti apie 200 nepilotuojamųjų laivų, o paskiau gamybos apimtys galėtų būti didinamos iki tūkstančio vienetų per metus.

Ukraina sėkmingai naudoja tokius aparatus Rusijos karo laivams pulti.

„Rheinmetall“ šiuos paviršinius laivus gamina bendradarbiaudama su britų gamintoja „Kraken Technology Group“. Tuo tikslu buvo įsteigta bendra įmonė „Rheinmetall Kraken“ GmbH.

Priklausomai nuo konfigūracijos, laivas „K3 Scout“ gali būti naudojamas kariniams arba civiliniams tikslams. Jis valdomas nuotoliniu būdu, be to, prognozuojama, kad ateityje galės veikti autonomiškai.

Šį paviršinį nepilotuojamąjį aparatą bendrovės laivų statykloje „Blohm+Voss“ pristatė kovą. Tuomet „Rheinmetall“ Jūrų sistemų padalinio vadovas Timas Wagneris teigė, kad jau gauta užsakymų iš NATO šalių.

Diuseldorfe įsikūrusi ir biržoje DAX kotiruojama bendrovė „Rheinmetall“ kovo pradžioje užbaigė laivybos įmonės „NVL“, kuriai priklauso laivų statykla „Blohm+Voss“, įsigijimo sandorį. Pardavėjas buvo Brėmeno laivų statyklų grupė „Lürssen“.

Hanoveris, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sako, kad Vokietija turi daryti gerokai daugiau dėl Europos saugumo. 

„Turint omenyje mūsų dydį, mūsų ekonominę galią, mūsų geostrateginį vaidmenį, Vokietija turi daryti daug daugiau nei iki šiol – ir, žinoma, ne tik mūsų pačių saugumui, bet Europos saugumui apskritai“, – pabrėžė B. Pistorius, kalbėdamas Hanoverio mugėje.

Ekonominė galia ir saugumas yra neatsiejamai susiję, teigė B. Pistorius. 

„Be saugumo nėra klestinčios ekonomikos, be ekonominės galios nėra saugumo“, – akcentavo jis. Stipri pramonė esą yra būtina sąlyga demokratijai ir saugumui ginti. 

Vėliausiai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą prieš daugiau nei ketverius metus saugumas Vokietijoje nebėra antraeilis klausimas. 

„Ekonomika tiesiogiai jaučia geopolitines grėsmes ir rizikas. Tai labai aiškiai parodo karas Irane ir dabartinis konfliktas Hormuzo sąsiauryje“, – tęsė Vokietijos gynybos ministras.

Jis kritikavo, kad Vokietija per lėtai įgyvendina inovacijas. 

„Būtent gynybos srityje, atsižvelgiant į pokyčių greitį, negalime sau leisti, kad nuo veikiančio, gero prototipo iki serijinės gamybos praeitų keleri metai“, – sakė B. Pistorius. Pasaulyje, kuriame grėsmės kyla per kelias dienas, o ne metus, greitis esą yra „ne  pageidaujamas dalykas“, bet „būtina mūsų saugumo sąlyga“.

Kaip pavyzdį B. Pistorius paminėjo dronus. Ukrainos partneriai esą jau kalba apie 6–12 savaičių inovacijų ciklus. „Ir ne, sąžiningas atsakymas yra toks: dažnai mes dar nesame pakankamai efektyvūs ir pakankamai šiuolaikiški“, – teigė jis.

Ginkluotės tema šių metų Hanoverio mugėje pirmą kartą pristatoma kaip atskiras akcentas. Vadinamajame Gynybos gamybos parke (Defense Production Park) apie 40 įmonių 1,2 tūkst. kvadratinių metrų plote demonstruoja sprendimus, skirtus greitam ginkluotės gamybos organizavimui.

Briuselis, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). ES plėtros komisarė Marta Kos pirmadienį Europos Parlamente pranešė, kad prieštaringai vertinamo naftotiekio „Družba“, kuriuo Rusijos nafta tiekiama Vengrijai ir Slovakijai, veikla gali būti atnaujinta jau šią savaitę.

Netrukus po to ES pirmininkaujantis Kipras paskelbė apie planus trečiadienį priimti galutinį sprendimą dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, kurią suteikti buvo keletą mėnesių vilkinama. Pirmiau šį sprendimą blokavo Vengrija, siekdama priversti ukrainiečius atnaujinti dujotiekio veiklą.

Kadenciją baigiantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, kuris šį mėnesį pralaimėjo parlamento rinkimus, kaltino Ukrainą, kad ji Rusijos naftos tiekimą per naftotiekį „Družba“ atnaujinti trukdo dėl politinių priežasčių.

Šis naftotiekis iš Rusijos per Baltarusiją ir Ukrainą eina į Vengriją bei Slovakiją. Kyjivo vyriausybė šiuos kaltinimus atmetė ir pabrėžė, kad naftotiekį teko remontuoti po sausio mėnesį įvykusių Rusijos antskrydžių.

Sekmadienį V. Orbánas paskelbė, kad per Briuselį gavo signalą iš Ukrainos, jog Kyjivas yra pasirengęs atnaujinti naftos tiekimą jau šį pirmadienį, jei Vengrija panaikins ES paskolos blokavimą. „Kai tik bus atnaujintas naftos tiekimas, mes nebesipriešinsime paskolos patvirtinimui“, – platformoje „X“ rašė V. Orbánas.

Šios naujos lėšos skirtos padengti neatidėliotinus Ukrainos finansinius poreikius ir suteikti šaliai galimybę toliau gintis nuo Rusijos mūšio lauke.

Lėšos bus finansuojamos iš bendrų ES obligacijų, išleistų kapitalo rinkoje, o jų garantijoms bus numatyta vietos ilgalaikiame ES biudžete. Šiais metais numatoma išmokėti 45 mlrd. eurų, kitais – dar 45 mlrd. eurų.

Briuselis, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Pirmadienį Europos Komisija, siekdama atkurti santykius su Damasku, pasiūlė visiškai atnaujinti bendradarbiavimo susitarimą su Sirija.

1978 m. sudarytas susitarimas buvo skirtas remti Sirijos ekonominę ir socialinę plėtrą bei skatinti prekybos ryšius. Komisija nurodė, kad 2011 m. jo galiojimas buvo iš dalies sustabdytas dėl žmogaus teisių pažeidimų, vykdytų nuverstojo Sirijos prezidentas Basharo al-Asado valdymo laikotarpiu.

Pagal šį susitarimą panaikinami muitai daugumai iš Sirijos atkeliaujančių pramoninių produktų.

Bendradarbiavimo sistemos atkūrimą dar turės patvirtinti ES valstybės narės.

Po to, kai 2024 m. pabaigoje sukilėlių aljansas, kuriam vadovavo laikinojo prezidento Ahmedo al-Sharaa islamistinė grupuotė „Hayat Tahrir al-Sham“, nuvertė B. al-Assadą, Europos Sąjunga siekia atkurti santykius su Damasku.

2025 m. ES panaikino Sirijai taikytas ekonomines sankcijas. A. al-Sharaa penktadienį kviečiamas Kipre susitikti su ES lyderiais.

Sausio mėnesį Komisija paskelbė planus 2026 ir 2027 metais skirti Sirijai paramos už maždaug 620 mln. eurų.