Vilnius, birželio 30 d. (ELTA). Seimas priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisas, kuriomis patikslinta Laisvės gynėjo sąvoka. Numatoma, kad į šį statusą nuo šiol galės pretenduoti ir buvę Lietuvos policijos akademijos pareigūnai bei studentai.

Laisvės gynėjais bus pripažįstami policijos akademijos pareigūnai, kurie 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu prisiekė Lietuvos valstybei, turėjo specialųjį ar vidaus tarnybos laipsnį, studijavo akademijoje ir vykdė viešosios tvarkos bei objektų apsaugos funkcijas. Statusas jiems gali būti suteikiamas ir po mirties.

Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisoms pritarė 85 parlamentarai, 1 balsavo prieš,  o 6 – susilaikė.

Pagal dabar galiojantį reguliavimą, į laisvės gynėjo statusą gali pretenduoti asmenys, kurie 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu tarnavo tokiose institucijose kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius, Krašto apsaugos departamentas prie Vyriausybės ir jo struktūriniai padaliniai, Pasienio apsaugos tarnyba, Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos policija, Lietuvos šaulių sąjunga. 

Iki šiol Lietuvos policijos akademijos pareigūnai ir studentai į šį sąrašą nebuvo įtraukti.

Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisos įsigalios nuo rugsėjo 1 d.

ELTA primena, kad Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisas, kurios numato statusą suteikti ir buvusiems policijos akademijos pareigūnams, sausio mėnesį įregistravo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis teigė, kad projektas parengtas siekiant pagerbti 1990–1991 metais Lietuvos valstybės gynime dalyvavusius tuometinės Lietuvos policijos akademijos darbuotojus ir studentus.

Vilnius, birželio 30 d. (ELTA). Siekiant įvertinti didelio meistriškumo sportininkus parengusius trenerius, Seimas svarstys siūlymą jiems mokėti rentas.

Už tai numatančias Sporto įstatymo pataisas, kurias pirmadienį pateikė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas, po pateikimo balsavo 83 Seimo nariai, prieš nebuvo, 7 parlamentarai susilaikė. 

Projektas Seimo salėje vėl turėtų atsirasti rudens sesijoje. Prieš svarstymą plenarinėje parlamento salėje jį turėtų apsvarstyti Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Jaunimo ir sporto reikalų komisija.

„Džiaugiamės sportininkų pasiekimais, jie garsina Lietuvos vardą, tačiau labai didelį indėlį į jų parengimą įdeda treneriai. Šiuo metu sportininkai gauna rentas, o treneriai – ne“, – pateikdamas projektą sakė J. Olekas. 

Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkė, olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė pastebėjo, kad šiuo metu sportininkų treneriai yra pamiršti, nors jų indėlis į sportininkų parengimą yra didžiulis. 

„Palaikykime ir parodykime didesnį dėmesį treneriams“, – kvietė kolegas L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė. 

Reaguodamas į tai, Seimo narys Vitalijus Gailius atkreipė dėmesį į šios parlamentarės viešųjų ir privačių interesų konfliktą. 

Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai teiravosi, kam būtų skirta renta, jei, pavyzdžiui, sportininką parengė ne vienas, o keli treneriai.

„Gauti rentą galėtų paskutinis treneris, kuris leido sportininkui užlipti ant nugalėtojų pakylos“, – sakė J. Olekas, paraginęs kolegas apie tai diskutuoti. 

Šachmatininkė profesionalė, didmeistrė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen teiravosi ir apie tokius atvejus, kai treneris yra parengęs ne vieną, o kelis aukštus rezultatus pasiekusius sportininkus. 

Anot J. Oleko, tokie treneriai gautų tik vieną rentą. 

„Jie gautų vieną rentą, dubliuoti nereikėtų“, – sakė J. Olekas. 

Seimui pritarus, sportininko treneris, sulaukęs pensinio amžiaus, galėtų gauti rentą, kurios dydis siektų 50 proc. jo parengto sportininko gaunamos rentos. Rentos būtų skiriamos tiems treneriams, dėl kurių sportininkų įvertinimo valstybė jau yra apsisprendusi ir jiems yra (arba bus ateityje) skiriamos rentos.

Į rentą galėtų pretenduoti treneriai, parengę sportininkus, kurie pasiekė patį aukščiausią sportinį meistriškumą ir pačiose didžiausiose varžybose (Olimpinėse žaidynėse, Pasaulio čempionate ir kt.) Lietuvai iškovojo medalius. 

Sporto įstatyme taip pat siūloma numatyti atvejus, kai treneriui už parengto sportininko laimėjimus renta neskiriama, o paskirta renta nemokama.

Treneris negalėtų gauti rentos, jei netenka Lietuvos pilietybės, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Jei sportininko laimėjimai buvo anuliuoti dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar draudžiamų metodų taikymo, treneris irgi negautų rentos. Negalėtų pretenduoti į rentą ir valstybinę pensiją gaunantys treneriai.

Šiuo metu rentas gauna tik buvę sportininkai, kurie laimėjo medalius Europos, pasaulio čempionatuose, Olimpinėse, parolimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse. 

Paryžius, birželio 30 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Pietų Europą užklupo alinančio karščio banga, valdžios institucijos įspėjo apie pavojų sveikatai ir galinčius kilti miškų gaisrus. Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje jau kelias dienas tvyro nepakeliama kaitra, kai kur temperatūra pakilo iki 44 laipsnių Celsijaus.

Prancūzijoje 84-iuose (rekordinis skaičius ) iš 96 departamentų dėl karščio paskelbtas antras aukščiausias oranžinis pavojaus lygis. Orų tarnyba „Meteo France“ pranešė, kad antradienį ir trečiadienį turėtų būti dar karščiau. Tik nedidelis šalies šiaurės vakarinis pakraštys išvengė karšio bangos. 

Pirmoji didelė vasaros karščio banga paskatino Viduržemio jūros šiaurinės pakrantės šalių valdžios institucijas paraginti žmones vengti būti lauke. Greitosios pagalbos automobiliai budi netoli turistų lankomų vietų, ekspertai perspėja, kad tokios karščio bangos stiprėja dėl klimato kaitos ir taps dažnesnės. 

Sekmadienį Prancūzijoje ir Turkijoje kilo gaisrai, kurstomi karščio ir stiprių vėjų. Praėjusią savaitę Graikijos ugniagesiai kovojo su miško gaisru pakrantėje į pietus nuo Atėnų, iš ten teko evakuoti žmones. 

Ispanijos orų tarnyba AEMET pranešė, kad sekmadienį temperatūra Estremadūroje ir Andalūzijoje, šalies pietuose ir pietvakariuose, siekė 44 laipsnius Celsijaus. 

Italijoje 21 miestas, įskaitant Milaną, Neapolį, Veneciją, Florenciją, Romą ir Kataniją, dėl didelio karščio paskelbė padidintą budrumą. Medicinos institucijos pranešė, kad šilumos smūgio atvejų visoje Italijoje padaugėjo maždaug 10 procentų. Pasak jų, dehidrataciją, šilumos smūgį, nuovargį daugiausia patiria vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji vėžiu ir benamiai.

Miestai tampa „karščio salomis“

Keliuose pietiniuose Portugalijos rajonuose, įskaitant Lisaboną, iki pirmadienio vakaro paskelbtas raudonas pavojaus lygis. Dviejuose trečdaliuose Portugalijos jis buvo paskelbtas ir sekmadienį, tvyrant ekstremaliam karščiui ir liepsnojant miškų gaisrams, kaip ir Italijos Sicilijos saloje, kur ugniagesiai šeštadienį gesino 15 gaisrų. 

Pasak mokslininkų, dėl klimato kaitos karščio bangos tampa dar intensyvesnės, ypač miestuose, kur vadinamasis „miesto karščio salos“ efektas sustiprina temperatūrą tarp tankiai susigrūdusių pastatų. 

„Pastaraisiais metais karščio bangos Viduržemio jūros regione tapo dažnesnės ir intensyvesnės“, – sakė Emanuela Piervitali iš Italijos aplinkos apsaugos ir tyrimų instituto (ISPRA). Ji pridūrė, kad ateityje temperatūra ir karščio šuoliai bus dar didesni nei dabar, tad teks prie to priprasti. 

Invazinės rūšys

Karštis taip pat pritraukia invazines rūšis, paprastai klestinčias labiau tropiniame klimate. Šią savaitę ISPRA pradėjo kampaniją, ragindama žvejus ir turistus pranešti pastebėjus keturias „potencialiai pavojingas“ nuodingas rūšis.

Instituto teigimu, Viduržemio jūrai šylant, vandenyse prie Pietų Italijos krantų jau pasirodė liūtažuvės, jūrinės sidabrinės rupūžės, nuodingos chimeržuvės. Prancūzijoje specialistai perspėjo, kad karščiai labai smarkiai veikia ir biologinę įvairovę.

(papildymai nuo 3 pastraipos, dar papildysime)

Vilnius, birželio 30 d. (ELTA). Pirmadienį grupės konservatorių į plenarinių posėdžių salės tribūną iškviestas premjeras Gintautas Paluckas turėjo pasiaiškinti dėl naujo „Sienos“ ir „Laisvės TV“ žurnalistinio tyrimo apie jo buvusius verslus. Vis tik, Vyriausybės vadovas negailėjo epitetų opozicinei frakcijai, abejodamas, ar jų keliami klausimai neperžengia politinio padorumo ribų.

„Iš kolegų konservatorių nesitikiu nieko, nes kai lūkesčiai nedideli, tai ir nusivylimai menki. Tiesą pasakius, net ir daugiau galėčiau pasakyti – iš man pateiktų klausimų man apskritai kyla labai pagrįstas įtarimas, ar racionaliai dar gebate mąstyti ir ar neperžengiate elementaraus politinio padorumo ribos?“ – į opozicijos atstovus iš tribūnos kreipėsi G. Paluckas.

Taip jis kalbėjo dėkodamas valdančiosioms „aušriečių“, demokratų ir socialdemokratų frakcijoms už darbą šioje Seimo sesijoje, o iš opozicinių „valstiečių“ ir liberalų frakcijų teigė besitikintis daugiau konstruktyvumo rudens sesijoje.

Naująjį žurnalistinį tyrimą palygino su „Onlyfans“

Kalbėdamas apie naujausio tyrimo pagrįstumą, premjeras kartojo, kad jį atlikę žurnalistai yra „internetiniai tyrinėtojai“ ir informaciją skleidžia neprisiimdami atsakomybės, taip pat siekdami kuo skambesnių antraščių ir taip „kovodami bei vogdami visuomenės dėmesį“.

„Blogai, kad tie samprotavimai ir tos abejonės yra skleidžiami viešai be jokios atsakomybės. Manau, kad šiandien įsigaliojo tyrimai kaip verslo forma, tai nėra nieko naujo, nes uždirbti iš informacijos nuotrupų, appiintų išsigalvojimais, Vakaruose jau tapo tapo įprasta – tiek verslo sistemoje, tiek politinėje“, – sakė G. Paluckas, pridurdamas, kad stovėjimas Seimo tribūnoje atsakant į opozicijos klausimus jam tapo „įprastu“.

„Tiesą pasakius, toks žanras yra kažkas tarp „Onlyfans“ ir telefoninio sukčiavimo, kai yra keliama aistra, tačiau galų gale, šiek tiek praėjus laiko, pasirodo, kad tai tebuvo išsigalvojimai“, – tikino jis.

ELTA primena, kad antroje žurnalistinio tyrimo apie premjero Gintauto Palucko verslus dalyje keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.

2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė.

Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.

D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.

Ryšių su D. Vilčinsku turėjęs ir Vilniaus vicemeru dirbęs G. Paluckas taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.

Ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.

ELTA primena, kad pirmoje tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalyje  keliami klausimai dėl G. Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G. Paluckui jau einant premjero pareigas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau pradėjo tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.

Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių inicijavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Vilnius, birželio 30 d. (ELTA). Antradienį Vilniuje susitiks Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ir Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras.

„Liepos 1 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras K. Budrys priims į Lietuvą atvykstantį Izraelio užsienio reikalų ministrą G. Saarą. Ministrai aptars dvišalį bendradarbiavimą, Rusijos karo agresiją prieš Ukrainą, padėtį Artimuosiuose Rytuose“, – skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM).

Priduriama, kad po susitikimo numatoma ministrų spaudos konferencija.

Paskutinis Lietuvos ir Izraelio užsienio reikalų ministrų susitikimas įvyko 2023 m. kovą Izraelyje.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Izraelis taip pat patiria didžiulį tarptautinį spaudimą nutraukti suintensyvintą karinę kampaniją Gazos Ruože ir į šią apsiaustą teritoriją įleisti skubią humanitarinę pagalbą. Jungtinės Tautos (JT) gegužės pabaigoje paskelbė, kad nuo tada, kai Izraelis kovo 2 d. įvedė visišką blokadą, dėl kurios ėmė trūkti maisto ir vaistų, joms pirmą kartą buvo leista siųsti pagalbą.

Tuo pačiu metu ES pareiškė, kad dėl blokados peržiūrės bendradarbiavimo prekybos srityje susitarimą su Izraeliu. Bendrijos užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas sakė, kad tokiam žingsniui pritarė „didžioji dauguma“ 27 šalių narių užsienio reikalų ministrų. Visgi, tokio susitarimo peržiūrą Lietuva įvertino skeptiškai.

Dėmesio centre taip pat - birželio mėnesį eskalavęsis konfliktas tarp Izraelio ir Irano. Birželio 13 d. Izraelis bombardavo Iraną ir nukovė aukščiausio rango karinus vadus ir mokslininkus, sietus su Teherano branduoline programa. Izraelis teigė siekęs neleisti Islamo respublikai sukurti branduolinio ginklo, o Iranas savo ruožtu tai neigė, tikindamas, kad turi teisę kurti branduolinę galią civiliniais tikslais, pvz., energetikos.

Birželio 22 d. Jungtinių Amerikos Valstijos (JAV) prisijungė prie Izraelio kampanijos ir smogė Irano branduoliniams objektams.

Visgi praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad kariniai veiksmai buvo sustabdyti, o tarp Irano ir Izraelio įsigaliojo paliaubos.

Vilnius, birželio 30 d. (ELTA). Šalčininkuose sekmadienį muitininkai sulaikė dvi transporto priemones su paslėptomis cigaretėmis, pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT).

Anot MKT, Šalčininkų kelio poste sulaikyti du cigarečių kontrabandą gabenę automobiliai. Vienoje iš mašinų („Citroen“) rūkalai buvo sukimšti į ratus, kitoje („Audi Q7“) cigaretes muitininkai aptiko bagažinėje ir galinėse sėdynėse. 

Iš viso sulaikyti 621 pakeliai cigarečių „NZ Gold“, kurių vertė – 2 995 eurai.

Automobiliai konfiskuoti (ir veikiausiai bus perduoti Ukrainai), jų vairuotojams (abu – Baltarusijos piliečiai) surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl kontrabandos ir tarptautinių sankcijų pažeidimo. Pažeidėjams gresia bauda iki 6 tūkst. eurų.

(Papildymai visame tekste)

Vilnius, birželio 30 d. (ELTA). Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pirmadienį automobiliu partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį vyrą.

Pirmasis apie tai pranešė portalas „Kas vyksta Kaune“.

Kaip Eltai sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė, 12 val. 4 min. pranešta, kad Pramonės prospekte automobilis „Rolls-Royce“, vairuojamas Kauno miesto mero, pirminiais duomenimis, kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusį 30-metį pėsčiąjį, kuris dėl patirtų sužalojimų pristatytas į gydymo įstaigą.

„Meras vairavo blaivus“, – nurodė policijos atstovė.

Apie vyro patirtus sužalojimus detalesnė informacija nėra skelbiama, tačiau, pasak O. Vaitkevičienės, nukentėjusiajam pavojus gyvybei negresia.

V. Matijošaitis automobiliu pėsčiąjį buvo partrenkęs ir anksčiau. Tai buvo įvykę 2018 m. Kaune, kai miesto mero vairuojamas „Porsche Panamera“ Šv. Gertrūdos gatvėje kliudė vyriškį. 

Vilnius, birželio 30 d. (ELTA). Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pirmadienį automobiliu partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį vyrą.

Pirmasis apie tai pranešė portalas „Kas vyksta Kaune“.

Kaip Eltai sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė, 12 val. 4 min. pranešta, kad Pramonės prospekte automobilis „Rolls-Royce“, vairuojamas Kauno miesto mero, pirminiais duomenimis, kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusį 30-metį pėsčiąjį, kuris dėl patirtų sužalojimų pristatytas į gydymo įstaigą.

„Meras vairavo blaivus“, – nurodė policijos atstovė.

Apie vyro patirtus sužalojimus detalesnė informacija nėra skelbiama, tačiau, pasak O. Vaitkevičienės, nukentėjusiajam pavojus gyvybei negresia.

Vilnius, birželio 30 d. (ELTA). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atsiprašė Vilniaus gyventojų už vėlų sekmadienio vakarą Vilniaus gyventojams per klaidą išsiųstą perspėjimo pranešimą apie gaisrą Kaune.

Apie 23 val. kilo gaisras Kaune, Statybininkų gatvėje, UAB „Kauno švara“ pastate. Prieš vidurnaktį įspėjimą apie jį gavo ir Vilniaus gyventojai.

„Gaisras, kilęs Kauno miesto apgyvendintoje vietovėje, kėlė pavojų gyventojams dėl kenksmingų degimo produktų sklaidos ore. Apie įvykį buvo informuotos atsakingos institucijos, vyko situacijos prognozavimas ir modeliavimas. Dėl didelio informacijos srauto įvyko klaida pasirenkant Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos pranešimo siuntimo vietovę. Departamentas apgailestauja dėl sutrikdytos Vilniaus miesto gyventojų ramybės vėlų sekmadienio vakarą. Sieksime, kad ateityje tokių klaidų būtų išvengta“, – rašoma PAGD pranešime.

Gaisras atliekų tvarkymo įmonė buvo užgesintas maždaug per pusantro valandos, žmonės nenukentėjo.

(papildysime)

Vilnius, birželio 30 d. (ELTA). Pirmadienį grupės konservatorių į plenarinių posėdžių salės tribūną iškviestas premjeras Gintautas Paluckas turėjo pasiaiškinti dėl naujo „Sienos“ ir „Laisvės TV“ žurnalistinio tyrimo apie jo buvusius verslus. Vis tik, Vyriausybės vadovas negailėjo epitetų opozicinei frakcijai, abejodamas, ar jų keliami klausimai neperžengia politinio padorumo ribų.

„Iš kolegų konservatorių nesitikiu nieko, nes kai lūkesčiai nedideli, tai ir nusivylimai menki. Tiesą pasakius, net ir daugiau galėčiau pasakyti – iš man pateiktų klausimų man apskritai kyla labai pagrįstas įtarimas, ar racionaliai dar gebate mąstyti ir ar neperžengiate elementaraus politinio padorumo ribos?“, – į opozicijos atstovus iš tribūnos kreipėsi G. Paluckas.