Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA). Po susitikimų su Lietuvoje viešinčia Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen, pirmadienio popietę prezidentas Gitanas Nausėda išvyks dviejų dienų vizito į Suomiją.

Kaip pranešė Prezidentūra, vizito metu G. Nausėda susitiks su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu ir premjeru Petteriu Orpo. Susitikimuose Lietuvos ir Suomijos vadovai aptars dvišalius santykius, regiono saugumo situaciją bei Rusijos agresiją Ukrainoje.

Vizito metu G. Nausėda taip pat dalyvaus Lietuvos ir Suomijos gynybos pramonės forume, Tamperėje su A. Stubbu stebės Europos krepšinio čempionato rungtynes, kuriose susitiks Lietuvos ir Suomijos rinktinės.

Vizito metu taip pat numatyta atskira ponios Dianos Nausėdienės programa. Ji susitiks su Suomijos pirmąja ponia Suzanne Innes-Stubb ir lankysis Ruusutorppa mokyklos lituanistinėje klasėje.

Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA). Prasidedant naujiems mokslo metams, pirmąją rugsėjo savaitę – o kai kur ir visą mėnesį – policijos pareigūnai kartu su savanoriais budės prie pėsčiųjų perėjų, esančių šalia mokyklų. Pareigūnai ne tik pasitiks moksleivius bei padės jiems saugiai pereiti gatvę, tačiau ir stebės, ar vairuotojai yra atidūs, taip pat tikrins jų blaivumą.

Šalia kasdienės pagalbos vaikams vyks ir prevencinės priemonės, skirtos vyresniems jauniems eismo dalyviams – moksleiviams ir studentams, skelbia Policijos departamentas.

Pareigūnai tikrins, ar jie laikosi Kelių eismo taisyklių, ar segasi saugos diržus, ar važiuodami dviračiu ar elektriniu paspirtuku dėvi šalmą, šviesą atspindinčią liemenę, ar nedaro šiurkščių pažeidimų. Taip pat bus užtikrinama, kad vaikus į mokyklas autobusų vairuotojai vežtų saugiai.

Policija pabrėžia, kad pirmoji saugaus eismo mokykla yra šeima.

„Tėvai turi ne tik pasirūpinti, kad vaikas žinotų saugų maršrutą į mokyklą, bet ir patys rodyti sektiną pavyzdį – sustoti prie perėjos, praleisti pėsčiuosius, segtis saugos diržą. Tik kasdienybėje matydami drausmingus tėvus, vaikai patys išmoksta atsakingai elgtis kelyje. Policija rekomenduoja prieš rugsėjo pirmąją suplanuoti saugų kelią į mokyklą, parodyti vaikams artimiausias perėjas, priminti, kad kelyje negalima naudotis telefonu ar ausinėmis, pasirūpinti, jog kuprinės ir drabužiai būtų su atšvaitais, o važiuojant dviračiu ar elektriniu paspirtuku būtų dėvimos apsaugos priemonės“, – sako policija.

Pareigūnai teigia, kad disciplina yra svarbiausias saugaus eismo garantas. Lietuvos policija primena, kad ir patys moksleiviai turi prisiimti atsakomybę už savo elgesį, būti atidūs, paisyti saugaus elgesio kelyje taisyklių, o vyresnieji – rodyti tinkamą pavyzdį mažesniesiems.

„Šauliai nuolat talkina policijos pareigūnams, nes mūsų organizacijos žmonės neabejingi tam, kas vyksta aplink. Vaikų saugumas mums ypač svarbus. Šauliai daug dirba ugdant jaunimą – lankomės mokyklose, organizuojame veiklas, šauliškose stovyklose kalbamės apie saugumą. Puikų pavyzdį bendraamžiams, kaip elgtis atsakingai, rodo jaunieji šauliai. Norime, kad vaikai suprastų disciplinos svarbą ir patys prisidėtų prie saugios aplinkos kūrimo“, – savo ruožtu sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis.

Pareigūnai skelbia, kad rugsėjo mėnesį intensyviai darbuosis šalies keliuose.

Rugsėjo 1–5 d. bus stebima, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles.  

Rugsėjo 7–9 bei 28–30 d. bus tikrinama, ar vairuotojai blaivūs, ar nėra apsvaigę nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.  

Rugsėjo 12–14 d. numatoma dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė.

Rugsėjo 16–22 d. vyks Europos judumo savaitė ir Europos kelių policijos tinklo ROADPOL inicijuotos Saugaus eismo dienos ir Europos diena be žuvusiųjų keliuose. 

Rugsėjo 24–26 d. bus tikrinama, ar vairuotojai naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuodami be laisvų rankų įrangos, ar veždami vaikus naudoja privalomų saugos priemones – saugos diržus, vaikams skirtas specialias sėdynes.

Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA). Pirmadienį Lietuvoje lankosi Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Vizito metu politikė Medininkuose susitiks su šalies vadovu Gitanu Nausėda bei aptars Europos Sąjungos (ES) išorės sienos saugumo klausimus.

„Dvišalio susitikimo metu bus aptarta situacija dėl valstybės sienos apsaugos ir gynybos, apžiūrėtas pasienis, įvertinti planai ir lėšų poreikis. Bus kalbama apie bendras iniciatyvas stiprinant Baltijos gynybos liniją ir „Rytų skydo“ projektą, aptariami ES daugiametės finansinės programos klausimai ir tolesnis ES atsakas į migracijos iššūkius“, – rašoma Prezidentūros pranešime.

Pastarasis EK pirmininkės vizitas Lietuvoje – besitęsiančios kelionės per 7 ES pasienio valstybes dalis. Skelbiama, kad pastarieji apsilankymai ir susitikimai su šalių vadovais skirti pabrėžti Briuselio paramą valstybėms narėms, susiduriančioms su iššūkiais, kuriuos kelia kaimyninės Rusija ir Baltarusija.

Vizitus U. von der Leyen pradėjo penktadienį, kai lankėsi Latvijoje, Suomijoje. Šeštadienį politikė viešėjo Estijoje, sekmadienį – Lenkijoje ir Bulgarijoje.

Po apsilankymo Lietuvoje, pirmadienio popietę U. von der Leyen vyks į Rumuniją.

Pastarąjį kartą U. von der Leyen lankėsi Lietuvoje šių metų vasario pradžioje – kai Baltijos valstybės atsijungė nuo posovietinės elektros tinklų sistemos ir sinchronizavosi su kontinentinės Europos zonos tinklų.

Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA). Paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei formuojant naująjį Vyriausybės kabinetą, pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiks kandidate vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) Marija Jakubauskiene.

Šiuo metu laikinai sveikatos apsaugos ministrės pareigas einanti M. Jakubauskienė dirbo jau atsistatydinusio Gintauto Palucko Vyriausybėje. Prieš tai ji vadovavo Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutui.

M. Jakubauskienė – 6-oji I. Ruginienės teikiama kandidatė į Vyriausybę, su kuria susitinka šalies vadovas. Praėjusią savaitę Prezidentūroje jau lankėsi į užsienio reikalų ministrus deleguojamas Kęstutis Budrys, kandidatė į krašto apsaugos ministres Dovilė Šakalienė, į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovės postą siūloma Raminta Popovienė. Šiuos politikus į Vyriausybę delegavo socialdemokratai – ministrai šiuo metu eina pareigas laikinai.

G. Nausėda buvo susitikęs ir su „aušriečių“ teikiamu kandidatu į žemės ūkio ministrus Andriumi Palioniu, taip pat su „valstiečių“ kandidatu į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) vadovus Edvinu Grikšu.

Šalies vadovo lauks susitikimai ir su kitais kandidatais. Praėjusią savaitę I. Ruginienė patvirtino, kad siūlys tęsti darbus dabartiniam laikinajam vidaus reikalų ministrui Vladislavui Kondratovičiui. Paskirtoji Vyriausybės vadovė taip pat nurodė keičianti keletą buvusio premjero komandoje dirbusių ministrų: politikę socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigose turėtų keisti Seimo narė, socialdemokratė Jūratė Zailskienė, finansų ministro portfelis deleguojamas viceministrui Kristupui Vaitiekūnui, susisiekimo ministro postas – viceministrui Jurui Taminskui, į kultūros ministrės poziciją siūloma parlamentarė Vaida Aleknavičienė.

Pagal koalicinę sutartį, „Nemuno aušrai“ be Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atiteko ir aplinkos bei energetikos ministrų pozicijos. Į pastarąsias kandidatai kol kas nėra paskelbti. „Aušriečių“ lyderis tvirtino, kad dėl Energetikos ministerijos kalbėsis su laikinai institucijai vadovaujančiu Žygimantu Vaičiūnu.

Tuo metu be ekonomikos ir inovacijų ministro posto Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime deleguos savo kandidatą į Teisingumo ministerijos vadovus. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ministre siūlo skirti parlamentarę Rita Tamašunienę.

ELTA primena, kad praėjusį antradienį Seimas pritarė I. Ruginienės kandidatūrai į premjeres. 

Paskirtoji Vyriausybės vadovė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos paskyrimo turi pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti parlamentui svarstyti Vyriausybės programą.

Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.

Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA). Pirmadienį, rugsėjo 1-ąją, prasideda naujieji mokslo metai – švenčiama Mokslo ir žinių diena.

Nuo rudens švietimo įstaigose numatomi pokyčiai – augs darbuotojų atlyginimai, mokyklos turės nustatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) žada tęsti pradėtus darbus ir spręsti klausimus dėl valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo kartelės, matematikos egzamino privalomumo. 

Mokyklos turės nustatyti tvarkas dėl mobiliųjų telefonų naudojimo

Šiais mokslo metais ugdymo įstaigos turės pasitvirtinti mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo tvarkas. Anot laikinosios švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės, ugdymo įstaigos taisykles galės nusistatyti pačios arba vadovautis ministerijų rekomenduojamu variantu.

Rekomendacijose siūloma, kad mokyklos vidaus teisės aktuose pačios nusistatytų, kaip bus ribojamas asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimas. 

Mokyklos tvarkoje turi būti numatytos ir stebėsenos priemonės, užtikrinančios, kad išmanieji įrenginiai būtų naudojami mokyklos nustatyta tvarka. Taip pat turėtų būti nurodomos ir pasekmės, jeigu nesilaikoma susitarimų. 

Rekomendacijose taip pat nustatomos išimtys, kada telefonai galėtų būti prieinami mokiniams.

5–10 klasių mokinių mokslo metai – savaite trumpesni

Rugsėjo 1-ąją prasidėsiantys mokslo metai atneš pokyčių 5–10 klasių mokiniams. Kadangi birželį ugdymo įstaigose vyksta egzaminų sesija, o jaunesnių klasių mokinių mokymas vyksta chaotiškai, nuspręsta savaite sutrumpinti mokslo metus. 5–10 klasėse besimokantieji mokslo metus baigs birželio 15 d., o ne 20-ąją – kaip kad buvo šįmet.

Taip pat, kaip skelbė ŠMSM, parengtas siūlymas dėl egzaminų organizavimo mokinių atostogų metu. Numatoma, kad 1–10 klasių mokiniams pavasario atostogos gali vykti iki Velykų ir per šias dienas III ir IV gimnazijos klasių mokiniai galėtų laikyti suplanuotas lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbų kalbėjimo dalis. Savo ruožtu III–IV gimnazijos klasių mokiniai atostogautų po Velykų ir jiems būtų užtikrinama galimybė kokybiškai pailsėti. 

Ketinama peržiūrėti valstybinių brandos egzaminų išlaikymo kartelę

ŠMSM naujuosius mokslo metus pradeda po įtemptos egzaminų sesijos, kai viešojoje erdvėje netilo diskusijos dėl ministerijos sprendimų prie daugelio VBE rezultatų pridėti po 10 taškų. R. Popovienė tvirtino, kad tokio sprendimo imtasi siekiant sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir kompensuoti skirtumą tarp seniau galiojusios 16 ir šiuo metu nustatytos 35 taškų egzamino išlaikymo kartelės.

Siekiant išvengti šiais metais egzaminų sesijoje vykusių nesklandumų pasikartojimo, iki gruodžio pradžios žadama peržiūrėti VBE išlaikymo kartelę.

Kalbėdama apie ilgalaikius ministerijos tikslus, R. Popovienė akcentuoja, kad rugsėjį veiklą pradės suburta darbo grupė, kuri spręs, kaip tobulinti egzaminų sistemą.

Kartu su bendruomene bus sprendžiama dėl matematikos egzamino

Laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė šiais mokslo metais su ugdymo įstaigų bendruomenėmis tikisi sutarti dėl matematikos egzamino privalomumo.

„Šiais mokslo metais sutarsime dėl švietimo bendruomenei itin jautraus klausimo – matematikos brandos egzamino privalomumo. Pabrėžiu, kad vienasmenių ir neišdiskutuotų sprendimų dėl matematikos egzamino priimti tikrai nesiruošiu. Kol pasiekti sutarimai galės būti įgyvendinti praktiškai, pasiūlysime, kad 2026 metais mokiniai, kurie neišlaikys matematikos egzamino, galėtų jį dar kartą perlaikyti pakartotinėje sesijoje“, – praėjusią savaitę išplatintame pranešime cituojama laikinoji ministrė.

ŠMSM per ateinančius mokslo metus žada keisti ir mokinių registracijos į egzaminus tvarką. Skelbiama, kad bus sudarytos sąlygos patiems III– IV gimnazijos klasių mokiniams pasitikrinti, į kokius egzaminus ir kurioje sesijoje juos užregistravo mokykla. 

Augs švietimo darbuotojų atlyginimai

Nuo šių mokslo metų mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, dėstytojų, mokslo darbuotojų bei neakademinių darbuotojų darbo užmokestis didės vidutiniškai 8 proc.

ŠMSM duomenimis, prognozuojama, kad nuo rugsėjo 1 d. mokytojų vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudarys 3,1 tūkst. eurų, po mokesčių – 1,8 tūkst. eurų.

Tuo metu dėstytojų ir mokslininkų vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių sudarys 3,6 tūkst. eurų, po mokesčių – 2,1 tūkst. eurų.

Lietuvoje trūksta mokytojų

Vis tik, pasitinkant naujuosius mokslo metus, ŠMSM nurodo, kad Lietuvoje trūksta daugiau nei 450 mokytojų. Didžiausia paklausa jaučiama matematikos bei lietuvių kalbos pedagogams. 

„Šiuo metu, pagal mums pateiktus duomenis, trūksta 458 mokytojų iš įvairių dalykų. 52 – matematikos, 46 – lietuvių kalbos, po 20 fizikos ir chemijos, anglų kalbos – 19, 13 – vokiečių kalbos ir daugmaž po 10 kitų specialybių (mokytojų – ELTA)“, – praėjusią savaitę sakė laikinoji ministrė R. Popovienė.

Jos teigimu, didžiausias mokytojų trūkumas jaučiamas Vilniaus mieste ir rajone, Kėdainių, Varėnos rajonuose bei Šiauliuose.

Vilnius, rugpjūčio 31 d. (ELTA). Valdančiajai koalicijai nutarus, kad „Nemuno aušra“ deleguos savo kandidatus vadovauti Aplinkos, Energetikos ministerijoms bei Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetui, šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako – energetikos sektorius atsiduria „aušriečių“ rankose. Todėl, pasak jo, būsimasis energetikos ministras turės būti atsvara „Nemuno aušrai“

„Šiuo atveju, manome, kad ministras turėtų būti tam tikra atsvara“, – sekmadienį LRT televizijai sakė F. Jansonas, klausiamas apie galimus „aušriečių“ interesus energetikos sektoriuje.

„Jeigu žvelgtume plačiau į koalicijos susitarimą ir tai, kaip dėliojama, tai ir Aplinkos ministerija, kuriai tam tikra dalimi priklauso ir vėjo, ir saulės energija, ir Energetikos ministerija, ir naujai kuriamas komitetas Seime – Energetikos komitetas – jie faktiškai atsiduria vienose „Nemuno aušros“ rankose. Tai puikiai matome, kad normali atsvarų sistema, parlamentinės kontrolės sistema šiuo atveju nebus veikianti. Tai manome, kad ministras būtent turi būti tam atsvara“, – pažymėjo jis.

Anksčiau G. Nausėda „Žinių radijui“ buvo užsiminęs, jog šiuo metu laikinai Energetikos ministerijai vadovaujantis ir į ankstesnę Vyriausybę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotas Žygimantas Vaičiūnas galėtų būti „vienas iš tinkamesnių ir geriausių pasirinkimų“ šioms pareigoms.

Pagal naują koalicinę sutartį, Energetikos ministerijos vadovo kandidatūrą turėtų siūlyti „Nemuno aušra“. 

„Aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis dėl būsimo energetikos ministro kandidatūros žada apsispręsti kitą savaitę. Tiesa, LRT radijui politikas tikino ketinantis susitikti ir su Ž. Vaičiūnu.

Teheranas, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Iranas neketina keisti savo pozicijos branduoliniame ginče, nors jam gresia JT sankcijų atnaujinimas. „Nors nesame sankcijų draugai, tačiau ir šį kartą iraniečiai nei imsis ribojimų, nei nusileis“, – savaitiniame kabineto posėdyje sakė viceprezidentas Mohammadas Reza Arefas, kurį cituoja naujienų agentūra „Isna“.

Be to, esą kyla teisinių abejonių, ar vadinamosios E3 šalys – Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija – apskritai galėjo JT Saugumo Taryboje aktyvuoti vadinamąjį „Snapback“ mechanizmą. Naujų sankcijų atveju Iranas „imsis atitinkamų atsakomųjų priemonių“, sakė viceprezidentas, tačiau detalių nenurodė.

Europiečiai savo žingsnį argumentuoja Teherano vykdomais 2015 m. tarptautinės branduolinės sutarties pažeidinėjimais. Šia sutartimi buvo siekiama neleisti Iranui pasigaminti branduolinę bombą. 

Sankcijos turėtų įsigalioti per 30 dienų, todėl dar yra nedideli šansai naujoms deryboms.

Vilnius, rugpjūčio 31 d. (ELTA). Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas neturėjo priekaištų paskirtosios premjerės Ingos Ruginienės keičiamam laikinajam finansų ministrui Rimantui Šadžiui. 

„Atskirų priekaištų finansų ministrui neturėjome. Priešingai – iš tiesų vertiname ne tik jo dabartinę veiklą, kaip finansų ministro, bet ir tą bagažą, kurį jis turi ir kuris yra labai svarbus tiek artėjant pirmininkavimui Europos Tarybai, tiek ir derantis dėl naujo finansinio laikotarpio“, – sekmadienį LRT televizijai sakė F. Jansonas.

„Naujasis kandidatas (Kristupas Vaitiekūnas – ELTA), kai jis bus pakviestas susitikimui – tikimės, kad jis tuos laukus irgi žinos, kaip ruošiasi padengti. Šiuo atveju, ponui Šadžiui nebuvo kažkokių pastabų“, – pakartojo jis.

Mano, kad finansų ministro pakeitimas rodo I. Ruginienės savarankiškumą

F. Jansono teigimu, tai, jog naujoji Vyriausybės vadovė I. Ruginienė galėjo pasirinkti savo finansų ministrą ir pateikti K. Vaitiekūno kandidatūrą, rodo, jog socialdemokratė įgyja politinio savarankiškumo bei partijos gretose turi tam tikrą svorį.

„Dėl savarankiškumo – tai, kad ji galėjo pasirinkti sau finansų ministrą, jau tam tikra prasme turbūt rodo tai, kad savarankiškumo (I. Ruginienė – ELTA) turi. Mes suprantame iš to, kad nei partija, nei prezidentas neturėjo kažkokių kritinių pastabų ponui Šadžiui, tai buvo premjerės siūlymas ir premjerės sprendimas. Jeigu partija su tuo sutiko, reiškia, ji ten turi savo svorį ir balsą“, – samprotavo šalies vadovo patarėjas.

ELTA primena, kad paskirtoji premjerė I. Ruginienė nusprendė keisti šiuo metu laikinai Finansų ministerijai vadovaujantį Rimantą Šadžių savo kandidatu į šį postą – prezidentui pateikė dabartinio viceministro Kristupo Vaitiekūno pavardę.

Kaip teigė pati politikė, R. Šadžių nuspręsta keisti, mat norėta pasirinkti savo „dešiniąją ranką“.

„Istoriškai yra taip susiklostę, kad kiekvienas premjeras, ateidamas į Vyriausybę, pasirenka savo dešinę ranką. Tai taip jau yra, kad finansų ministras yra dešinioji ranka, ir artimiausią komandos narį pasirenka pats premjeras“, – žurnalistams praėjusią savaitę sakė I. Ruginienė.

Šiuo metu, po Gintauto Palucko atsitatydinimo, R. Šadžius laikinai eina ir ministro pirmininko pareigas.

Tel Avivas/Gaza, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Izraelio kariuomenė imsis veiksmų ir prieš užsienyje gyvenančius islamistinės teroristų organizacijos „Hamas“ vadus. „Vakar smogėme vienam vadovaujančių „Hamas“ kadrų Abu Obeidai, – sakė kariuomenės vadas Ejalas Zamiras. – Dar nebaigėme savo akcijų. Dauguma „Hamas“ vadeivų yra užsienyje, ir mes pasieksime ir juos“.

Izraelio pajėgos prieš tai pranešė, kad per ataką Gazos Ruože buvo nukautas „Hamas“ atstovas spaudai Abu Obaida.

Nuo Gazos karo pradžios prieš beveik dvejus metus Izraelis Gazos Ruože jau likvidavo daug aukštų „Hamas“ lyderių ir vadų, tarp jų – Jihia al-Sinwarą ir Mohammedą Deifą. Tuometinį politinį organizacijos vadovą Ismailą Haniyya Izraelis nukovė per išpuolį Teherane. 

Aukščiausias „Hamas“ lyderis užsienyje šiuo metu yra Khalilas al-Hayya. Jis vadovauja ir „Hamas“ delegacijai įstrigusiose netiesioginėse derybose su Izraeliu dėl paliaubų. Jis daugiausiai laiko būna Katare. Kiti aukšti „Hamas“ funkcionieriai užsienyje daugiausiai gyvena Katare arba Turkijoje.

Izraelyje iki šiol manyta, kad Izraelis nevykdys tikslinių žudymų Katare, kad nesusipyktų su Persijos įlankos valstybėmis, su kuriomis siekia geresnių santykių. Operacijos Turkijoje vėlgi provokuotų kariniu požiūriu stiprią NATO šalį, kurios prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas laikosi Izraeliui priešiškos pozicijos.

Vilnius, rugpjūčio 31 d. (ELTA). Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad naujosios Seimo daugumos ar Vyriausybės politika nėra nei prorusiška, nei antiukrainietiška. F. Jansono teigimu, tokio pobūdžio retorika negalima kaltinti ir trijų Waldemaro Tomaszewskio vedamos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovų parlamente, kurie dirbs naujoje koalicijoje.

„Negali kalbėti apie kažkokią prorusišką, prokremlišką politiką. Jos nėra. Yra atskiri žmonės, kurie šneka. Dalis jų net nėra Seimo nariai – vėlgi, kalbame apie koalicijos partnerį lenkų rinkimų akciją. Bet ten yra trys Seimo nariai (...) ir tikimės, kad jie tikrai supranta, kokioje geopolitinėje erdvėje gyvename ir kokia yra tikroji situacija. Ir pasakyti, kad iš jų girdisi prokremliška ar antiukrainietiška retorika – to negalėtume“, – sekmadienį LRT televizijai sakė F. Jansonas.

Vis tik, jis pripažino, kad Prezidentūrai dėl kai kurių valdančiosios koalicijos politikų pareiškimų tenka aiškintis partneriams Ukrainoje.

„Žodžiai, frazės ar požiūriai, kuriuos kartas nuo karto pavartoja žmonės, kurie dabar yra valdančiojoje koalicijoje – be abejo, tai kelia rūpesčių ir kartais, taip, tenka už tuos žodžius po to aiškintis kalbant su partneriais Ukrainoje“, – teigė šalies vadovo patarėjas.

Kaip skelbta, praėjusią savaitę socialdemokratų, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime pasirašė naujosios koalicijos sutartį.

Valdančiojoje daugumoje dirbs ir jungtinėje „valstiečių“ frakcijoje dirbantys trys LLRA-KŠS nariai.

Naujajai paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei Seime jau teko aiškintis dėl minėtos politinės partijos vadovo W. Tomaszewskio laikysenos Rusijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, į ministres pirmininkes deleguotos socialdemokratės teirautasi, kaip ji vertina Georgijaus juostelę, kurią ne kartą buvo įsisegęs LLRA-KŠS partijos lyderis.