Kyjivas, rugpjūčio 27 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos sostinėje ankstyvą ketvirtadienio rytą, paskelbus oro pavojaus signalą, buvo girdėti sprogimai. Apie tai pranešė „Ukrinform“ korespondentas.

Ukrainos karinės oro pajėgos aptiko į Kyjivą skriejančias balistines raketas.

Dėl balistinių ginklų ir atakos dronų grėsmės sostinėje ir keliuose regionuose buvo paskelbtas oro pavojaus signalas.

Kiek vėliau Kyjivo miesto karinė administracija pranešė, kad Podilio rajone gyvenamojo namo kieme nukrito nuolaužos. „Informacija apie aukas ir padarytą žalą šiuo metu tikslinama“, – pridūrė ji.

Be to, Kyjivo miesto karinės administracijos duomenimis, pranešta, kad nuolaužos nukrito į  Ševčenkos rajono švietimo įstaigos teritoriją.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukraina ragina tarptautinius partnerius įvesti sankcijas daugiau nei šimtui Rusijos balistinių raketų gamintojų.

Vilnius, rugpjūčio 27 d. (ELTA). „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investicijas į infrastruktūrą per artimiausius metus ketina padidinti 2,5 karto – iki daugiau nei 4 mlrd. eurų, sako Finansų ministerijos kanclerė.

„Dėl investicijų – jeigu 2021-2030 metų planuose buvo 1,7 mlrd. eurų (suplanuota – ELTA), tai 2026-2035 metų planuose ESO yra nusimatęs 4,3 mlrd. eurų į infrastruktūrą suinvestuoti“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros posėdyje sakė ministerijos kanclerė Ingrida Ragaišienė.

Politikai klausimus dėl ESO didesnių investicijų į infrastruktūrą kelia po to, kai savaitgalį praūžusi audra daugiau nei porą šimtų tūkstančių operatoriaus klientų paliko be elektros tiekimo.

Siekiant mažinti ateities audrų padarinius elektros tinklui, siūloma didinti kabeliavimo apimtis – daugiau oro linijų tiesti po žeme. Nors artimiausiu laikotarpiu ESO planuoja sukabeliuoti 2 tūkst. kilometrų tinklo, energetikos ministras yra sakęs, kad šie tempai turėtų būti triskart spartesni, tam bus ieškoma finansavimo.

„Investicijos yra planuojamos ir apie 2 tūkst. kilometrų kabeliavimo jau yra suplanuota iš 6 tūkst., (…) vertiname, kad maksimaliai didžiausiais pajėgumais yra suplanuotas kabeliavimas šiai dienai“, – teigė Finansų ministerijos kanclerė.

ESO vadovas Renaldas Radvila kartojo, kad, nors oro linijų tiesimas po žeme yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug resursų, šį procesą reikėtų tęsti.

„Kalbant apie (…) kabeliavimą, manau, kad ir toliau turėtume tęsti ir vykdyti pasibaigus šiai 2 tūkst. (kilometrų kabeliavimo programai – ELTA), (…) nesakome, kad turėtume stabdyti, reikia tiesiog įsivertinti, tai tikiu, kad po audros (padarinių – ELTA) pašalinimo turėsime progą“, – komitete kalbėjo jis.

Anksčiau R. Radvila sakė, kad triskart greitesniam kabeliavimo tempui papildomai reikėtų skirti 0,5 mlrd. eurų, šios investicijos galėtų mažinti šalies konkurencingumą, nes augtų elektros tarifas.

Kaip skelbė ELTA, po smarkios audros šalyje daliai gyventojų ir verslų vis dar neturint elektros, o ūkininkams skaičiuojant nuostolius, Vyriausybės paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.

Šiam Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui pritarta trečiadienio posėdyje.

Energetikos ministras Lukas Savickas teigė, kad nuo ketvirtadienio prie elektros tiekimo atstatymo darbų Lietuvoje prisijungs bent kelios Lenkijos energijos skirstymo operatoriaus brigados. 

ESO planuoja elektros tiekimą visiems klientams atkurti iki šio šeštadienio.

Per šeštadienį kilusią audrą daugelyje Lietuvos vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti. Elektros tiekimas tuo metu buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.

Vašingtonas, rugpjūčio 27 d. (dpa-ELTA). JAV vyriausybė skirs 500 tūkst. dolerių pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo smarkių staigių potvynių Nepale, trečiadienį pranešė Valstybės departamentas.

Pagalba apims laikiną pastogę, švarų vandenį ir kitus pagalbos reikmenis. Į regioną taip pat buvo išsiųstas pagalbos nelaimių atvejais patarėjas, kuris padės organizuoti pagalbos veiksmus, teigė departamentas.

„Jungtinės Valstijos reiškia giliausią užuojautą šeimoms ir artimiesiems tų, kurie prarado gyvybes per stiprius ir staigius potvynius Nepalo Rasuvos rajone“, – teigė Valstybės departamentas.

Dėl potvynio kalnuotame pasienio regione Nepale žuvo mažiausiai 157 žmonės, o Kinija pranešė apie mažiausiai tris mirties atvejus. Šimtai žmonių tebėra dingę be žinios, tarp jų – daugiau nei 400 keliautojų iš Nepalo ir užsienio, taip pat policijos pareigūnų ir karių.

Pekinas, rugpjūčio 27 d. (dpa-AFP-ELTA). Po niokojančios staigios potvynio bangos Tibeto pietvakariuose, netoli sienos su Nepalu, Kinijoje dingusių žmonių skaičius išaugo iki 558, pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Preliminarūs statistiniai duomenys rodo, kad ketvirtadienio rytą „558 žmonės tebebuvo dingę, o 260 iš jų – užsieniečiai“, teigė valstybinė televizija CCTV, cituodama vietos pareigūnus, kalbėjusius spaudos konferencijoje Tibete.

Diena anksčiau valdžios institucijos buvo nurodžiusios, kad dingusiųjų skaičius siekia 265. „Xinhua“ taip pat pranešė, kad buvo išgelbėti du žmonės, o žuvusiųjų skaičius Kinijoje išliko trys.

Staigi potvynio banga trečiadienį užklupo pasienio regioną tarp Nepalo ir Tibeto Gjirongo apskrities, padarydama didžiulę žalą.

Nepalo policija iki šiol pranešė apie 162 žuvusius, o šalyje vis dar dingę šimtai žmonių, tarp jų – daug užsienio ir Nepalo turistų.

Vilnius, rugpjūčio 27 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos rugpjūčio 27 d. įvykius Lietuvoje.

Vilnius, rugpjūčio 27 d. (ELTA). Premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį lankysis Taline, kur susitiks su Estijos ministru pirmininku Kristenu Michalu.

Lietuvos premjeras su Estijos kolega aptars regiono saugumo ir gynybos klausimus, bendrus infrastruktūros projektus ir gynybos pramonės bendradarbiavimą, taip pat paramos Ukrainai bei sankcijų Rusijai klausimus.

Lietuva ir Estija susiduria su dronų keliamais iššūkiais, todėl, pasak M. Sinkevičiaus, būtinas bendras ir koordinuotas atsakas. Premjeras taip pat pabrėžia didelį Baltijos ir Skandinavijos šalių bendradarbiavimo potencialą ir teigia, kad Estijos vaidmuo šiame regione yra nepakeičiamas.

Tai bus antrasis M. Sinkevičiaus užsienio vizitas nuo darbo Vyriausybės vadovo pareigose pradžios. Pirmojo užsienio vizito premjeras rugpjūčio 19–20 dienomis vyko į Latviją, kur susitiko su šios šalies Vyriausybės ir parlamento vadovais bei prezidentu Edgaru Rinkevičiumi.

M. Sinkevičius yra teigęs, kad Baltijos valstybės yra viena pirmųjų jo užsienio vizitų krypčių.

Vilnius, rugpjūčio 27 d. (ELTA). Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas ketvirtadienį vyks į Flensburgą Vokietijoje, kur dalyvaus Baltijos jūros saugumo viršūnių susitikime bei susitiks su regiono šalių ministrais. 

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), susitikime daugiausia dėmesio ketinama skirti bendrų atsparumo priemonių stiprinimui, reaguojant į bepiločių orlaivių keliamas grėsmes, dezinformaciją ir kitas hibridines atakas prieš kritinę infrastruktūrą bei demokratinius procesus.

„Hibridinės grėsmės neturi valstybių sienų, todėl ir mūsų atsakas negali būti tik nacionalinis. Dronai, dezinformacija ar išpuoliai prieš kritinę infrastruktūrą šiandien yra ne pavienės grėsmės, o bendras šių dienų grėsmių paveikslas. Turime būti pasirengę ne tik reaguoti, bet ir užkirsti kelią – operatyviai keistis informacija, telkti pajėgumus ir veikti kaip vienas regionas“, – pranešime cituojamas M. Katelynas.

Pasak vidaus reikalų ministro, Baltijos jūros regiono valstybės susiduria su vis labiau tarpusavyje susijusiomis saugumo grėsmėmis, todėl praktinis bendradarbiavimas ir gebėjimas greitai ir laiku keistis informacija tampa vienu svarbiausių atsparumo elementų.

Lietuva pastaruoju metu daug dėmesio skiria dronų ir kitų iš oro kylančių grėsmių valdymui, institucijų pasirengimui bei tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. 

VRM vertinimu, regione fiksuojamų grėsmių pobūdis keičiasi, todėl būtina stiprinti ne tik technines galimybes, bet ir bendrą valstybių pasirengimą.

Kaip skelbė ELTA, reaguodama į informaciją apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui.

Tarp šių objektų yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

Vilnius, rugpjūčio 27 d. (ELTA). Seimo pirmininkas Juozas Olekas Islandijoje dalyvaus kasmetiniame Šiaurės ir Baltijos valstybių (NB8) parlamentų pirmininkų susitikime. 

Susitikime didžiausias dėmesys bus skiriamas paramai Ukrainai, kuri bus aptariama su šios valstybės Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku. 

Taip pat bus aptariamos regiono šalių aktualijos ir pagrindiniai uždaviniai prasidedant naujam politiniam sezonui, transatlantiniai ryšiai, NB8 parlamentų tarptautinė veikla ir bendros iniciatyvos, dirbtinio intelekto poveikis parlamentų veiklai ir demokratijai, priemonės lyčių lygybei skatinti nacionaliniuose parlamentuose, kova su grasinimais ir neapykantos kurstymu prieš parlamentų narius.

„Glaudūs ryšiai tarp Šiaurės ir Baltijos valstybių yra itin svarbūs įgyvendinant reformas visose mūsų gyvenimo srityse. Šiaurės ir Baltijos šalių formatą laikome išskirtiniu atviro, modernaus ir į rezultatus orientuoto bendradarbiavimo tarp bendraminčių šalių pavyzdžiu. Dabartiniai geopolitiniai iššūkiai, įskaitant saugumo ir gynybos darbotvarkę, suteikia papildomų argumentų dar glaudesniems ryšiams“, – pranešime spaudai cituojamas J. Olekas. 

Susitikimas vyks kelios dienos prieš Islandijoje rugpjūčio 29 d. vyksiantį referendumą, kuriame bus balsuojama, ar šalis turėtų atnaujinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. 

Kišiniovas, rugpjūčio 26 d. (Ukrinform-ELTA). Trečiadienio vakarą bepilotis orlaivis pažeidė Moldovos oro erdvę, Rusijai vykdant atakas prieš Ukrainą. 

Apie tai pranešė „Newsmaker“, remdamasis Moldovos gynybos ministerija.

„Po šiandienos Rusijos oro smūgių prieš Ukrainą įvyko neleistinas skrydis mūsų šalies oro erdvėje“, – pranešė Moldovos gynybos ministerija. 

Remiantis Nacionalinės armijos oro operacijų tarnybos pranešimu, 17.38 val. buvo aptiktas orlaivis, iš Ukrainos teritorijos įskridęs į Moldovos oro erdvę netoli Palancos gyvenvietės. 

17.43 val. objektas vėl įskrido į Ukrainos teritoriją iš Tudoros gyvenvietės, esančios netoli Hradenico kaimo Odesos srityje. 

Taip pat pranešta, kad per naktinę Rusijos dronų ataką antradienį buvo apgadinta infrastruktūra tarptautinėje Vynohradivkos–Vulcaneščio pasienio perėjoje Ukrainos ir Moldovos pasienyje. Eismas per perėją buvo sustabdytas. 

Per dar vieną Rusijos dronų ataką rugpjūčio 21 d. naktį buvo pataikyta į Tabakų tarptautinės pasienio perėjos su Moldova infrastruktūrą Odesos srityje. 

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Rusijos smūgiai pasienio perėjoms palei Ukrainos ir Moldovos sieną yra skirti destabilizuoti regioną ir sutrikdyti transporto ryšius tarp dviejų šalių.

Otava, rugpjūčio 26 d. (dpa-ELTA). Aštrėjančiame prekybos ginče su Jungtinėmis Valstijomis Kanada nesitiki greito konflikto sprendimo.

„Galiu jums pasakyti, kad pokalbiuose su premjeru buvo kalbama apie tai, jog reikia nusiteikti ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui ir užtikrinti, kad programos, kurias turime ekonomikai, nutiestų tiltą, kuris tęstųsi ir po Trumpo administracijos valdymo pabaigos“, – apie pokalbius su vyriausybės vadovu Marku Carney sakė Kanados Manitobos provincijos premjeras Wabas Kinewas.

Nuo tada, kai praėjusią savaitę žlugo Vašingtono ir Otavos derybos dėl prekybos, ginčas tarp kaimyninių šalių paaštrėjo. Savaitgalį JAV įvedė 50 proc. muitus Kanados prekėms, kurių vertė siekia apie 20 mlrd. JAV dolerių (apie 17 mlrd. eurų). Reaguodama į tai, Kanada paskelbė apie panašios vertės atsakomuosius muitus ir patvirtino milijardinį paramos paketą nukentėjusiems Kanados pramonės sektoriams.

„Jis eis pareigas dar dvejus metus. Turime būti pasirengę dvejus metus su juo turėti reikalų, o tada, tikėkimės, į Ameriką sugrįš sveikas protas“, – ankstesniame interviu buvo sakęs W. Kinewas. Dabar jis pridūrė, kad anksčiau ar vėliau patys amerikiečiai supras, kiek šis prezidentavimas jiems kainuoja.