Vilnius, gegužės 16 d. (ELTA). Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka organizuoja akciją „Ateik, išsirink, pasiimk“, kurios metu lankytojams dovanojamos nurašytos, bibliotekoje nebenaudojamos knygos. 

„Tarp atiduoti paruoštų knygų – daugiausia lietuvių ir užsienio autorių grožinė literatūra įvairiomis kalbomis. Pasiimamas knygų skaičius neribojamas, jos nerezervuojamos“, – praneša akcijos organizatoriai.   

Taip pat skelbiama, kad visos šios akcijos metu lankytojams atiduodamos knygos yra žymimos specialiu ženklinimu. 

„Perduodamose nurašytose spausdintose knygose esantys bibliotekos nuosavybės ženklai nenaikinami ir visos fiziniams ar juridiniams asmenims perduoti atrinktos spausdintos knygos yra ženklinamos spaudais „Nurašyta“ ir „Atiduota asmenims“, – rašoma bibliotekos svetainėje paskelbtame pranešime.  

Informuojama, kad gegužės 14-ąją prasidėjusi akcija tęsis kol bibliotekos lankytojams bus išdalintos visos knygos. 

Vilnius, gegužės 16 d. (ELTA). Seimui atmetus siūlymą įstatymų projektus vertinti pagal jų įtaką šeimos gerovei ir gimstamumui, atsirado dar viena nauja su tuo susijusi iniciatyva. Parlamentarų grupė įregistravo Seimo statuto pataisas, siūlančias įpareigoti dokumento aiškinamajame rašte nurodyti, kokią įtaką priimtas įstatymas turės valstybės ir regionų demografinei padėčiai.

Projekto autoriai tikisi, kad toks vertinimas paskatins įstatymų projektų rengėjus iš anksto įvertinti galimas neigiamas pasekmes šeimų gerovei ir numatyti priemones joms išvengti.

„Tokios pareigos įtvirtinimas leistų užtikrinti, kad priimami įstatymai prisidėtų prie demografinės situacijos gerinimo, o demografinei situacijai neigiamą įtaką galintys turėti projektai būtų aiškiai identifikuoti. (...) Lietuva susiduria su mažėjančio gimstamumo ir visuomenės senėjimo iššūkiais, kurie daro ilgalaikę įtaką valstybės ekonominiam augimui, socialinės apsaugos sistemos tvarumui ir regionų gyvybingumui. Kiekvienas naujai priimamas įstatymas gali arba gilinti šias problemas, arba padėti jas spręsti“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte. 

Šiuo metu sistemiškai nėra vertinama, ar siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria papildomų administracinių, finansinių ar socialinių kliūčių šeimoms, planuojančioms ar auginančioms vaikus. 

„Pavyzdžiui, nėra vertinama, ar teisinis reguliavimas nesukuria papildomos finansinės ar administracinės naštos šeimoms, ar prisideda prie galimybių tėvams likti darbo rinkoje (pvz., lankstus darbo grafikas, paslaugų prieinamumas),  ar nedidina šeimų skurdo rizikos ir prisideda prie stabilios bei prognozuojamos aplinkos kūrimo (būsto prieinamumas, mokestinė našta)“, – sako iniciatyvos autoriai.

Statuto pataisas teikia Seimo nariai Rita Tamašunienė, Ligita Girskienė, Aušrinė Norkienė, Ignas Vėgėlė, Jaroslavas Narkevičius, Česlavas Olševskis, Rima Baškienė, Vitalijus Šeršniovas, Martynas Gedvilas ir kiti parlamentarai. 

Šiuo metu Seimo statutas reikalauja įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti jo rengimą paskatinusias priežastis, tikslus ir uždavinius, siūlomas naujas teisinio reguliavimo nuostatas ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Taip pat įstatymo projekto rengėjai turi paaiškinti, kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai, kaip jo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 

Tarp privalomųjų aiškinamojo rašto dalių šiuo metu nėra pareigos įvertinti projekto įtaką valstybės ir regionų demografinei padėčiai.

Kaip ELTA jau skelbė, gegužės 7 d. parlamentarai atmetė Statuto pataisas, siūlančias visus Seimui teikiamus įstatymų projektus ir jų pakeitimus vertinti pagal jų įtaką šeimos gerovei ir gimstamumui. 

Tokią Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės Ligitos Girskienės iniciatyvą po pateikimo palaikė tik 11 Seimo narių, prieš buvo 15, susilaikė 27. 

Projektą kritikavę parlamentarai suabejojo, ar tai pagerintų demografinę situaciją Lietuvoje ir paskatintų gimdyti. Jų nuomone, su tokiais pasiūlymais devalvuojama labai rimta demografijos problema, kuriai spręsti reikėtų ekonominių, organizacinių ir finansinių paskatų. 

Jei parlamentarai būtų pritarę L. Girskienės iniciatyvai,  dokumento aiškinamajame rašte, kuris teikiamas kartu su įstatymo projektu, reikėtų nurodyti, kokią įtaką jis turės šeimų gerovei ir gimstamumui šalyje. 

Vilnius, gegužės 16 d. (ELTA). Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas siūlo grąžinti iki 2024 metų lapkričio galiojusią tvarką dėl gyvenamųjų namų statybos sodų teritorijose. 

Jo įregistruotos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos numato, kad sodo sklype statomiems vienbučiams gyvenamiesiems namams ir sodo namams, kurių plotas neviršija 80 kv. metrų, o aukštis – 8,5 metro, nebereikėtų statybos leidimo.

L. Jonauskas tikisi, kad priėmus pataisas, būtų paspartinta nedidelio būsto statyba, jaunoms šeimoms ir mažiau pasiturintiems žmonėms būtų grąžinta galimybė pigiau pasistatyti namą. 

Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad be statybos leidimo galima statyti tik iki 50 kv. metrų ploto ir iki 5 metrų aukščio statinius. Didesniems pastatams būtini projektai, leidimai ir papildomi derinimai.

L. Jonauskas teigia, kad įsigalioję pakeitimai žmonėms sukūrė perteklinę biurokratinę ir finansinę naštą.

„Šiandien sodai jau seniai nebėra vien tik vasaros poilsio vieta. Daugeliui žmonių tai tampa nuolatine gyvenamąja vieta. Jaunos šeimos ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės dėl aukštų būsto kainų miestuose keliasi gyventi toliau nuo centrų, į sodų bendrijas. Todėl valstybė turi ne apsunkinti, o padėti žmonėms greičiau ir paprasčiau pasistatyti būstą“, – sako socialdemokratas L. Jonauskas.

Anot parlamentaro, dabartiniai reikalavimai žmonėms gali kainuoti papildomus tūkstančius eurų. 

„Projektų rengimas ir leidimų gavimas gali atsieiti daugiau nei 5 tūkst. eurų, o derinimo procesai užtrunka nuo kelių mėnesių iki metų. Per visą šią perteklinę biurokratiją žmonės ne tik praranda nemažus pinigus, bet ir atitolina savo įsikėlimo į naujus namus laiką“, – teigia L. Jonauskas. 

Dokumento aiškinamajame rašte jis nurodo, kad, pavyzdžiui,  Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje gyvenamieji namai iki 70–100 kv. metrų dažnai statomi su minimalia administracine našta. 

Jei Seimas pritartų, naujos įstatymo nuostatos dėl namų statybos soduose įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d. Jas siūloma taikyti ir jau pradėtoms ir nebaigtoms statybos leidimų išdavimo procedūroms.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, sodo sklype statomiems vienbučiams gyvenamiesiems namams ir sodo namams, kurių plotas – iki 80 kv. metrų, aukštis – iki 8,5 metrų, statybą leidžiantis dokumentas privalomas.

ELTA primena, kad pernai lapkričio mėnesį Seimas pradėjo svarstyti  liberalo Simono Gentvilo pateiktas Sodininkų bendrijų įstatymų pataisas. Po svarstymo komitetuose jos vėl turėtų atsirasti parlamento plenarinėje salėje. 

Pagal parengtą projektą, pakeitus žemės sklypo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas), sodų teritorijoje, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, bus galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius. Parengus detalųjį planą ar vietovės lygmens bendrąjį planą, sodo teritorijoje esančiuose sklypuose bus galima statyti ir kitus gyventojams reikalingus pastatus. 

Šiuo metu įstatymai neleidžia pakeisti sodininkų bendrijų teritorijoje esančių žemės sklypų paskirties. 

Jei Seimas pritartų, gyventojams aktualius klausimus spręstų ne sodų bendrijų pirmininkai, o savivaldybių administracijos. 

Vyriausybės nuomone, šios įstatymo pataisos prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, Civiliniam kodeksui (CK), o ateityje gali reikšti sodininkų bendrijų likvidavimą ir komercinių pastatų, daugiabučių namų atsiradimą šiose teritorijose. 

„Siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Sodininkų bendrijų įstatyme įtvirtintai mėgėjų sodo teritorijos paskirčiai – teisės aktais šios teritorijos buvo skirtos mėgėjų sodininkystei plėtoti (...) – ir iš esmės reiškia sodininkystės ir sodininkų bendrijų veiklą užtikrinančių teisinių prielaidų šalinimą iš Sodininkų bendrijų įstatymo ir ateityje – sodininkų bendrijų likvidavimą“, – sakoma Vyriausybės išvadoje Seimui. 

Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pritarus S. Gentvilo projektui, sodų sklypuose galėtų atsirasti komercinės paskirties pastatai, vienbučiai, dvibučiai ir daugiabučiai namai. 

Bankokas, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Tailando sostinėje Bankoke susidūrus krovininiam traukiniui ir autobusui žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, o dar daugiau nei 30 buvo sužeista, pranešė policija.

Gaisrininkai ir gelbėtojai aptvėrė avarijos vietą, nuotraukose matyti, kaip sudegusį autobuso kėbulą apžiūrinėja tyrėjai.

Pėstieji buvo nukreipti toliau nuo judrios miesto centro sankryžos, kuria kasdien pravažiuoja dešimtys tūkstančių transporto priemonių.

„Aštuoni žmonės žuvo ir 35 buvo sužeisti“, – naujienų agentūrai AFP pranešė Bankoko policijos viršininkas Urumpornas Koondejsumritas, patikslinęs pirmiau skelbtus sužeistųjų skaičius.

Avarija įvyko anksti popietę. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizduose matyti, kaip traukinys vidutiniu greičiu artėja prie geležinkelio pervažos, o po to susiduria su autobusu, kuris tuojau pat užsidegė.

„Gaisras jau užgesintas, dabar bandome ištraukti aukų kūnus“, – sakė policijos viršininkas.

Rodosi, liepsnos išplito labai greitai.

„Nesiryžau atsigręžti pažiūrėti, ar yra nukentėjusiųjų“, – valstybinei televizijai „Thai PBS“ pasakojo viena įvykio liudytoja, su dukra buvusi netoli sankryžos.

Tailando ministras pirmininkas Anutinas Charnvirakulas nurodė atlikti šio incidento tyrimą, teigiama jo kanceliarijos pranešime.

Eismo įvykiai, kuriuose žūva žmonės, Tailande yra dažnas reiškinys – šalis nuolat atsiduria pasaulio pavojingiausių kelių sąrašų viršūnėse, o prie to prisideda greičio apribojimų nesilaikymas, vairavimas išgėrus ir nepakankamas teisės aktų vykdymo užtikrinimas.

Sausio mėnesį Tailando šiaurės rytuose ant keleivinio traukinio užgriuvus kranui žuvo 32 žmonės, dar dešimtys buvo sužeista.

2020 m. per krovininio traukinio ir keleivius į religinę ceremoniją vežusio autobuso avariją žuvo 18 žmonių.

Po trejų metų šalies rytuose susidūrus krovininiam traukiniui ir geležinkelio pervažą kirsti mėginusiam pikapui žuvo aštuoni žmonės.

Vilnius, gegužės 16 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos gegužės 17 d. įvykius Lietuvoje.

Teheranas, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Pakistano vidaus reikalų ministras šeštadienį atvyko į Teheraną, kad „sudarytų sąlygas“ Irano ir Jungtinių Valstijų taikos deryboms, kurios įstrigo, nors galioja trapios paliaubos, pranešė Irano žiniasklaida.

„Mohsinas Naqvi šiandien atvyko į Irano Islamo Respubliką su oficialiu dviejų dienų vizitu, kuris yra dabartinių Pakistano pastangų sudaryti sąlygas deryboms ir skatinti taiką regione dalis“, – informavo naujienų agentūra „Tasnim“.

Irano vidaus reikalų ministras Eskandaras Momeni priėmė M. Naqvi, kurio vizitas Teherane rengiamas praėjus kelioms dienoms po įtakingo Pakistano kariuomenės vado feldmaršalo Asimo Muniro viešnagės.

Islamabadas aktyviai tarpininkauja Irano ir JAV taikos derybose ir praėjusį mėnesį surengė svarbų abiejų šalių delegacijų susitikimą.

Balandžio 8 d. prasidėjusios paliaubos iš esmės sustabdė kovas, kurios užvirė, kai JAV ir Izraelio pajėgos vasario 28 d. užpuolė Iraną.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį pareiškė, kad Teheranas gavo žinučių iš Vašingtono, leidžiančių suprasti, jog prezidento Donaldo Trumpo administracija nori tęsti derybas.

Irano vyriausiasis derybininkas, parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas antradienį nurodė, kad Vašingtonas turėtų pritarti Teherano taikos pasiūlymui, antraip jo lauks „nesėkmė“. Prieš tai D. Trumpas atmetė Irano atsakomąjį pasiūlymą ir įspėjo, kad paliaubos yra „gyvybės palaikymo režime“.

„Nėra kitos alternatyvos, kaip tik pripažinti Irano žmonių teises, išdėstytas 14 punktų pasiūlyme. Bet koks kitas požiūris bus visiškai bevaisis; tai bus tik viena nesėkmė po kitos“, – socialiniuose tinkluose tvirtino M. B. Ghalibafas.

Malė, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Maldyvuose žuvo naras gelbėtojas, ieškojęs keturių italų, nuskendusių per tragiškiausią nardymo nelaimę šios turistų pamėgtos Indijos vandenyno šalies istorijoje, šeštadienį pranešė valdžios institucijos.

Pasak pareigūnų, Maldyvų nacionalinės gynybos pajėgų (MNDF) komandos jau trečią dieną ieškojo italų, kurie ketvirtadienį išplaukė nardyti ir negrįžo.

Tą pačią dieną buvo rastas vieno iš penkių dingusiųjų kūnas.

Nepaisant blogų oro sąlygų, paieškos operacijos vykdomos toliau.

„Vyresnysis seržantas Mohamedas Mahudhy iškilęs į paviršių per paieškos operaciją buvo nugabentas į ligoninę kritinės būklės, tačiau mirė, kol jam buvo teikiama medicininė pagalba“, – teigiama MNDF pranešime.

Šeštadienį Maldyvai sustabdė prabangaus laivo, iš kurio nardė italai, veiklos licenciją.

Genujos universitetas pranešė, kad tarp žuvusiųjų buvo jūrų biologijos profesorė, jos dukra ir du jauni mokslininkai.

Vyriausiasis vyriausybės atstovas spaudai Mohamedas Hussainas Shareefas pranešė, kad pradėtas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kodėl grupė nėrė giliau nei iki oficialiai leidžiamo 30 metrų gylio.

Vieno naro, kurio tapatybė dar nėra viešai atskleista, kūnas buvo rastas urve 60 metrų gylyje.

„Turizmo ir civilinės aviacijos ministerija neribotam laikui sustabdė nardymo laivo „MV Duke of York“ veiklos licenciją, kol bus baigtas gegužės 14 d. Vavu atole įvykusio nardymo incidento tyrimas“, – pranešė ministerija.

„The Duke of York“ – 36 metrų ilgio prabangus laivas, kuriame telpa 25 svečiai.

Italijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad visi penki jos piliečiai žuvo.

Žemai virš jūros lygio esantys Maldyvai, kuriuos sudaro beveik 1,2 tūkst. mažų koralinių salelių, išsibarsčiusi maždaug 800 kilometrų ruože palei pusiaują Indijos vandenyne, yra prabangus poilsio kurortas, čia mėgsta lankytis nardytojai, dažnai apsistojantys nuošaliuose kurortuose arba nardymo laivuose.

Su nardymu ir vandens sportu susiję nelaimingi atsitikimai šioje Pietų Azijos šalyje yra palyginti reti, nors pastaraisiais metais buvo užregistruota keletas nelaimių, kurių metu žuvo žmonės.

Praha, gegužės 16 d. (Ukrinform-ELTA). Rusija gali pamėginti išbandyti NATO vienybę ne tik Baltijos regione, kaip dažniausiai kalbama, bet ir visiškai kitur – ten, kur, jos nuomone, yra silpnų vietų, pavyzdžiui, Bulgarijoje.

Apie šią galimybę duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ kalbėjo čekų analitikas, Prahos CERVO universiteto prorektorius, buvęs Čekijos vyriausybės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir diplomatas Tomášas Pojaras.

Pasak eksperto, mes dažniausiai manome, kad jei Rusija kada nors nuspręstų išbandyti NATO vienybę, ji tai darytų būtent Baltijos šalyse. Iš tiesų, Baltijos valstybės turi tam tikrų pažeidžiamų vietų geografine prasme ir yra palyginti mažos šalys, pažymėjo T. Pojaras, tuo pačiu pabrėždamas, kad šios valstybės šiandien yra gana gerai pasirengusios.

„Galbūt verta apsvarstyti, ar toks išbandymas negalėtų vykti visai kitur. Pavyzdžiui, Juodosios jūros regionas galėtų būti dar įdomesnis šiuo atžvilgiu. Kai kurios ten esančios valstybės galėtų būti laikomos lengvesniu taikiniu – pavyzdžiui, Bulgarija“, – pažymėjo buvęs Čekijos vyriausybės ir ministro pirmininko saugumo patarėjas.

Jis paaiškino, kad Bulgarija, būdama NATO nare, gynybai skiria žymiai mažiau lėšų nei Baltijos valstybės. Be to, sąjungininkai jai skiria mažiau dėmesio nei Baltijos valstybėms. O ir politinis nestabilumas šioje šalyje jau kurį laiką yra akivaizdus – pastaraisiais metais čia gana dažnai vyksta rinkimai.

„Ekonominiu požiūriu tai viena iš skurdžiausių Europos Sąjungos šalių. Todėl, žiūrint iš Maskvos perspektyvos, Bulgarija gali atrodyti vieta, kurioje kažką „išbandyti“ būtų lengviau nei Baltijos šalyse“, – pridūrė analitikas, ragindamas žmones į situaciją pažvelgti plačiau ir manyti, kad jei kada nors ir įvyktų kokia nors NATO ar Europos saugumo „patikra“, tai nebūtinai ten, kur mes įsivaizduojame šiandien.

Tuo pačiu metu T. Pojaras pažymėjo, kad toks galimas išbandymas ar operacija vyktų pagal tą patį scenarijų, kaip ir Ukrainoje. Šie bandymai galėtų vykti ir kitomis formomis – hibridinėmis, politinėmis, ekonominėmis ar kokiomis nors naujomis.

Kaip pranešama, ekspertai įspėja apie tris galimus NATO išbandymo scenarijus, susijusius su puolimu prieš vieną iš Baltijos valstybių: hibridinę provokaciją pagal Krymo scenarijų, Suvalkų koridoriaus užėmimą arba hibridinės provokacijos ir tiesioginio puolimo derinį.

Be to, Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas Michaelis Claessonas neseniai įspėjo apie tai, kad artimiausioje ateityje Rusija gali užpulti Baltijos jūros salas, siekdama pasėti nesantaiką Aljanso viduje ir atskleisti jo silpnąsias vietas.

Teheranas, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Irano valstybinė televizija pranešė, kad Europos šalys derasi su Teheranu dėl laivų tranzito per Hormuzo sąsiaurį.

„Praplaukus laivams iš Rytų Azijos šalių, visų pirma iš Kinijos, Japonijos ir Pakistano, šiandien gavome informaciją, kad ir europiečiai pradėjo derybas su Revoliucinės gvardijos laivynu“, – pranešė valstybinė televizija, nenurodydama, apie kokias šalis kalbama.

Po vasario 28 d., kai prasidėjo karas su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu, Iranas iš esmės užblokavo laivybą šiame svarbiame sąsiauryje. Balandžio 8 d. kare įsigaliojo trapios paliaubos.

Kontroliuodamas šį vandens kelią, Iranas sukėlė sumaištį pasaulio rinkose, o Teheranas įgijo didelę įtaką. Savo ruožtu, Jungtinės Valstijos dėl susidariusios padėties įvedė karinę Irano uostų blokadą.

Taikos metu šiuo maršrutu gabenama maždaug penktadalis visų pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių, taip pat kitos svarbiausios biržos prekės.

„Pasiekus susitarimą dėl Irano sąsiaurio valdymo protokolų“, Iranas pastarosiomis dienomis leido praplaukti dešimtims laivų, tarp jų ir iš Kinijos, teigiama Irano kariuomenės ideologinio sparno – Revoliucinės gvardijos – pareiškime.

Nuo karo pradžios Iranas ne kartą pareiškė, kad jūrų eismas sąsiauryje „nebebus toks kaip pirma“, o praėjusį mėnesį pranešė gavęs pirmąsias pajamas iš mokesčių, kuriuos įvedė už galimybę praplaukti šiuo vandens keliu.

Šeštadienį Irano parlamento nacionalinio saugumo komisijos pirmininkas Ebrahimas Azizis pareiškė, kad Iranas „parengė profesionalų mechanizmą eismui per sąsiaurį valdyti“ ir pridūrė, kad jis bus „netrukus pristatytas“.

„Šio proceso metu naudos iš jo gaus tik komerciniai laivai ir su Iranu bendradarbiaujančios šalys“, – pažymėjo jis, pridurdamas, kad „už specializuotas paslaugas bus imami atitinkami mokesčiai“.

„Vadinamojo „laisvės projekto“ vykdytojams šis maršrutas liks uždarytas“, – sakė jis, omenyje turėdamas laikinąją JAV karinę operaciją, skirtą per sąsiaurį palydėti įstrigusius komercinius laivus.

Vilnius, gegužės 16 d. (ELTA). Įtarimai buvusiam „BaltCap“ fondo partneriui Šarūnui Stepukoniui prieš perduodant jo bylą į teismą bus konkretizuoti, jam bus pareikšti galutiniai įtarimai ir tikriausiai dėl to jis bus dar kartą apklaustas.

„Šiuo metu analizuojama didelės apimties tyrimo medžiaga, gautos specialistų išvados. Analizuojami ir liudytojų apklausų metų gauti duomenys. Kada byla pasieks teismą? Optimistinis variantas – šiemet. Aišku, priklauso nuo tyrėjų darbo krūvio“, – Eltai sakė Š. Stepukonio bylos tyrimą kontroliuojantis Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Pasak prokuroro, kaltinamasis aktas kol kas nėra rašomas, analizuojama didelės apimties bylos medžiaga.

Balandžio viduryje Š. Stepukonis buvo suimtas. Prokuroro teigimu, įtariamasis aukštesnės instancijos teismui neskundė jam skirtos griežčiausios kardomosios priemonės ir yra iki šiol laikomas suimtas.

„Teismas mūsų pateiktus argumentus dėl suėmimo išanalizavo ir pripažino juos pagrįstais“, – sakė D. Karčinskas. 

ELTA primena, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas Š. Stepukonį leido suimti trijų mėnesių laikotarpiui.

Anot FNTT, teismo sugriežtinti kardomąją priemonę Š. Stepukoniui buvo prašoma, atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis pažeidė anksčiau jam skirto apribojimo – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje – sąlygas.

Š. Stepukonis pirmą kartą buvo sulaikytas 2024 m. vasarį, vėliau įpareigotas dėvėti apykoję.

Pernai gruodį Š. Stepukoniui kardomoji priemonė – apykojė – buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jis įpareigotas registruotis policijoje. Asmens dokumentai iš jo buvo paimti jau anksčiau.

Ikiteisminiame tyrime dėl „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo nustatyta, kad be galimo labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, kaip įtariama, buvo padaryta kitų nusikaltimų, tad baudžiamoji byla pasipildė kitais Baudžiamojo kodekso straipsniais, tarp jų – dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonėse, iš kurių galimai buvo nusikalstamai pasisavintos lėšos. Taip pat įtariama, kad pats Š. Stepukonis Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė klaidingus duomenis apie savo pajamas ir turtą, siekdamas išvengti mokesčių.

2025 m. kovą buvo pranešta, kad Š. Stepukonis galėjo pasisavinti apie 42 mln. eurų. Iš bendros sumos 5 mln. eurų buvo pralošti Lietuvoje registruotoje lošimų bendrovėje, 6 mln. eurų buvo nesėkmingai investuoti į Vengrijoje registruotą brokerių kompaniją, o didžioji dalis – virš 31 mln. eurų – buvo pralošta Estijoje esančioje bendrovėje.