Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Lietuva prisijungė prie JAV inicijuoto bendro pareiškimo dėl dirbtinio intelekto galimybių partnerystės. Šiuo žingsniu siekiama sustiprinti bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje su patikimais partneriais, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). 

Skelbiama, kad šis pareiškimas atspindi šalių pasiryžimą kurti saugias, patikimas ir inovacijomis pagrįstas dirbtinio intelekto ekosistemas. Juo numatoma skatinti inovacijoms palankią politiką, spartinti atsparių puslaidininkių ekosistemų kūrimą ir didinti tiekimo grandinių saugumą. 

Ministerijos teigimu, pasirašiusios šalys sutaria, kad dirbtinio intelekto ateitis turėtų būti kuriama remiantis bendradarbiavimu, ekonominiu saugumu, inovacijomis ir sąžininga konkurencija.

Renginyje Vašingtone dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Taurimas Valys pabrėžė, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje būtina stiprinti bendradarbiavimą su bendramintėmis valstybėmis visoje technologijų tiekimo grandinėje – nuo kritinių žaliavų iki puslaidininkių gamybos bei dirbtinio intelekto sprendimų. 

„Prisijungdama prie dirbtinio intelekto galimybių partnerystės, Lietuva skatina bendradarbiavimą su patikimais partneriais, didina ekonominį saugumą bei stiprina ateities technologijų tiekimo grandines, būtinas dirbtinio intelekto plėtrai ir Lietuvos technologinei lyderystei,“ – pranešime cituojamas užsienio reikalų viceministras T. Valys. 

Ketvirtadienį vykusiame susitikime dalyvavo 35 valstybių atstovai bei svarbiausių dirbtinio intelekto įmonių vadovai. Susitikimas buvo skirtas deklaracijos „Pax Silica“ signatarėms ir partnerėms. 

„Pax Silica“ yra JAV Valstybės departamento iniciatyva, kuria siekiama stiprinti ekonominį saugumą per patikimas technologijų partnerystes.

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atnaujino sąrašą sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio tolesnis dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis. Pranešime skelbiama, kad pakeitimais siekiama užtikrinti tikslesnį sunkių ligų identifikavimą ir vienodą teisinio reguliavimo taikymą praktikoje.

Atnaujintas sąrašas papildytas tam tikromis kraujo ir kraujodaros organų ligomis, taip pat patikslinti kriterijai pacientams, sergantiems paveldėta VIII ir IX krešėjimo faktorių stoka bei amiloidoze – teisė pasitraukti iš kaupimo bus siejama su aktyvaus gydymo taikymu. Kai kurios kitos diagnozės patikslintos siekiant aiškesnio ir nuoseklesnio reguliavimo.

Svarbūs pokyčiai numatyti vertinant hematologinėmis ligomis sergančių pacientų situaciją. Atnaujintas asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas papildytas hematologo konsultacijų, dienos stacionaro bei transplantacijos paslaugomis, į kurias bus atsižvelgiama vertinant teisę nutraukti pensijų kaupimą.

„Atnaujindami sunkių ligų sąrašą siekiame, kad teisė nutraukti pensijų kaupimą būtų taikoma tiems pacientams, kuriems dėl ligos tai iš tiesų yra būtina ir pagrįsta. (…) Tikimės, kad atnaujinta tvarka geriau atlieps sergančiųjų sunkiomis ligomis situaciją ir poreikius“, – pranešime cituojama sveikatos apsaugos ministrės pareigas laikinai einanti Marija Jakubauskienė.

„Šis patikslintas sunkių ligų sąrašas leis geriau atliepti žmonių, susiduriančių su itin sudėtingomis sveikatos būklėmis, situaciją ir poreikius. Taip pat išlaikomas Konstitucinio Teismo (KT) suformuluotas principas, kad pasitraukimas iš pensijų kaupimo dėl sunkios ligos yra aiškiai apibrėžta išimtinė galimybė“, – priduria laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Anot jos, Pensijų kaupimo įstatymas numato ir kitus su sveikatos būkle susijusius pagrindus nutraukti kaupimą – tokią teisę turi žmonės, kuriems nustatytas 30 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis, taip pat turintieji siuntimą paliatyviajai slaugai.

Pakeitimai Sunkių ligų sąraše, kaip rašo SAM,  parengti atsižvelgus į pacientų ir gydymo įstaigų pastabas, taip pat į praktikoje iškilusius klausimus ir problemas taikant galiojantį reguliavimą. Rengiant naująją sąrašo redakciją buvo vadovaujamasi ir KT išaiškinimu, kad galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo dėl sunkios ligos turi išlikti aiškiai apibrėžta išimtimi, taikoma tik išskirtiniais atvejais.

ELTA primena, kad Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.

Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų.

Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai. 

Kyjivas, birželio 26 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos pajėgos naktį į penktadienį atakavo virtinę Rusijos regionų, įskaitant Maskvą. Vienas taikinių buvo chemijos gamykla „Azot“ Novomoskovske Rusijos Tulos srityje į pietus nuo Maskvos.

„Telegram“ kanalo „Astra“ duomenimis, mieste girdėjosi sprogimai. Socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo įrašai, kuriuos matyti juodų dūmų stulpai chemijos gamyklos teritorijoje.

Srities gubernatorius Dmitrijus Miliajevas kalbėjo apie „žalą pramonės įmonei“ bei elektros linijoms.

Karo ekonomikai svarbi gamykla „Azot“ yra viena didžiausių Rusijos chemijos gamyklų, kuri pirmiausiai gamina trąšas, amoniaką, chlorą, taip pat komponentus amunicijos gamybai ginkluotės įmonėse.

Ataka, be to, sukėlė gaisrą hidroelektrinėje Novomoskovske.

Dronais atakuota beveik dešimt Rusijos regionų, įskaitant Maskvą. Sostinės mero Sergejaus Sobianino duomenimis, naktį į penktadienį virš Rusios sostinės numušti 47 dronai. Rusijos gynybos ministerija nurodė numušusi iš viso 660 Ukrainos bepiločių.

(papildysime)

Briuselis, birželio 26 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Europos Sąjunga (ES) pasiūlė nebesuteikti pabėgėlių apsaugos karo tarnybos amžiaus ukrainiečiams vyrams, kuri jiems leidžia apsigyventi bloko šalyse. Tuo metu kitiems šios šalies piliečiams siūloma pratęsti teisę pasilikti ES ilgiau nei iki 2027 m.

„Laikina apsauga paprastai neturi būti suteikiama naujai atvykstantiems asmenims, kuriems Ukrainos valdžios institucijos neleidžia išvykti iš Ukrainos dėl jų karinių įsipareigojimų“, – teigė Europos Komisija, siūlydama dar vieniems metams pratęsti visų kitų nuo karo pabėgusių ukrainiečių priėmimą.

(papildymai visame tekste, pildoma)

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Su prezidentu susitikęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ laikinasis pirmininkas Virginijus Sinkevičius šalies vadovui į energetikos ministrus pasiūlė Luko Savicko, į sveikatos apsaugos ministrus – Lino Kukuraičio, o į Žemės ūkio ministerijos vadovus – Kęstučio Mažeikos kandidatūras.

„Demokratai į ministrus siūlys Luko Savicko kandidatūrą į energetikos ministrus, į sveikatos apsaugos ministrus – Lino Kukuraičio, ir į žemės ūkio – Kęstučio Mažeikos kandidatūras“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams pranešė V. Sinkevičius.

Pasak jo, visos kandidatūros buvo aptartos bei suderintos ir su kandidatu į ministrus pirmininkus, socialdemokratų lyderiu Mindaugu Sinkevičiumi.

„Kaip sakiau, jis taip pat yra informuotas, kad šiandien jas (kandidatūras – ELTA) aptarsiu tiek su prezidentu, tiek pristatysiu jums. Bet tai yra kandidatai į kandidatus, nes pirmiausia Vyriausybės tvirtinimo procesas turi būti patvirtintas iki galo Seime“, – pridūrė demokratų lyderis.

Pasak jo, nei iš M. Sinkevičiaus, nei iš G. Nausėdos nebuvo sulaukta jokių pastabų dėl minėtųjų kandidatų.

„Visgi, tai yra gerai pažįstami žmonės, politikos profesionalai. Tai tikiu, kad tas darbas Vyriausybėje bus sklandus. Tai yra komandos žmonės, mąstantys valstybiškai. Tai, kokio principo ir reikia dirbant Vyriausybėje“, – sakė V. Sinkevičius.

Pasak demokratų laikinojo pirmininko, su šalies vadovu taip pat kalbėta apie prioritetus ir kai kuriuos pradėtus darbus, kuriuos prezidentas pabrėžia kaip labai svarbius. Be to, akcentavo jis, reikia nepamiršti ir viceministrų komandų.

„Be jokios abejonės, kad ministrų kandidatūros svarbios, bet reikia nepamiršti ir viceministrų stiprių kandidatūrų, nes mes kai kalbame apie pirmininkavimą (Europos Sąjungos (ES) Tarybai – ELTA), tai ministrai ne viską suspės. Ir aišku, kad tai yra vienas iš prioritetų prezidentui“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Ženeva, birželio 26 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Jungtinių Tautų priežiūros institucija įspėjo, kad visame pasaulyje vartojama vis daugiau narkotikų, įskaitant naujas stiprias ir pavojingas sintetines narkotines medžiagas, plintančias nerimą keliančiu greičiu.

Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikaltimų prevencijos biuras (UNODC) savo 2026 m. Pasaulinėje narkotikų ataskaitoje nurodė, kad 2024 m. narkotikus vartojo maždaug 331 milijonas žmonių.

Tai sudaro 6,2 proc. pasaulio gyventojų, kurių amžius yra 15-64 metai – palyginimui, 2014 m. šis rodiklis siekė 5,2 proc.

UNODC teigimu, 2024 m. kanapės ir toliau buvo populiariausias narkotikas pasaulyje, o po jų sekė opiatai, amfetaminai, kokainas ir ekstazis.

Tačiau vis labiau plinta nauji sintetiniai opioidai, tokie kaip fentaniliai, nitazenai ir orfinai, kurie naudojami kaip heroino pakaitalas.

„Rinkoje pastebėjome beprecedentį naujų narkotikų rūšių antplūdį ir nerimą kelia tai, kad kai kurios iš jų yra stipresnės ar pavojingesnės nei anksčiau“, – savo pareiškime teigė UNODC vadovė Monica Juma.

Agentūros teigimu, „siekdami apeiti įstatymus ir išvengti aptikimo“, narkotikų gamintojai nuolat kurdavo naujus sintetinius narkotikus.

Be to, 2024 m. konfiskuoti narkotikai parodė, kad „narkotikų rūšių buvo penkiskart daugiau“ nei iki 2000 m., pridūrė ji.

„Naujų psichoaktyviųjų medžiagų (NPM), kurios turimais duomenimis yra platinamos narkotikų rinkose, skaičius... 2024 m. pasiekė 755, iš jų 118 buvo paminėta pirmą kartą“, – teigė UNODC.

Ataskaitoje teigiama, kad pasaulinei opiumo ir heroino rinkai didelį poveikį tebedaro tai, kad Talibanas 2022 m. uždraudė Afganistane auginti aguonas.

Dėl to narkotikų prekiautojai ėmė ieškoti sintetinių pakaitalų, pavyzdžiui, fentanilių.

„Perėjimas nuo augalinės kilmės opiatų prie sintetinių medžiagų galėtų sukelti ilgalaikį pokytį pasaulinėje opioidų rinkoje, o tai turėtų pasekmių šių narkotikų vartojimo būdui ir su tuo susijusiai žalai“, – teigė UNODC.

Priežiūros institucija taip pat pastebėjo, kad atsiranda naujos metamfetamino rinkos – šis narkotikas daugiausia gaminamas Mianmare, tačiau taip pat ir Šiaurės Amerikoje, Vakarų bei Pietų Afrikoje ir Pietvakarių Azijoje.

Vis daugiau vartojama ir kanapių – tam, be kita ko, įtakos turi šios medžiagos legalizavimas. Kanapių vartotojų skaičius nuo 2014 iki 2024 m. išaugo 40 procentų, o 2024 m. kanapes vartojo beveik penki procentai pasaulio gyventojų, kurių amžius – nuo 15 iki 64 metų.

Kaip teigia UNODC, per stebėtą dešimtmetį daugiau nei keturis kartus išaugo kokaino gamybos apimtys ir prekiautojai ėmė jo tiekti daugiau, orientuodamiesi ne tik į tradicines Europos, Amerikos ir Okeanijos rinkas, bet ir į naujas rinkas Afrikoje bei Azijoje.

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Pavasarį kylant naftos ir kuro kainoms pasigirdo įspėjimai apie dviženklę infliaciją Lietuvoje. Realybė, jau matome, yra daug nuosaikesnė – metinė infliacija birželį dar šiek tiek padidėjo, tačiau jos pikas jau visai šalia.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per birželį kainos padidėjo 0,6 procento, o metinė infliacija pakilo iki 5,5 procento. Kodėl nereikėtų baimintis tolimesnio infliacijos įsibėgėjimo?

Atsivėrus Hormuzo sąsiauriui (neaišku, ar ilgam, bet kol kas tikimės geriausio), naftos kaina nukrito žemiau 75 dolerių už barelį ir jau beveik sugrįžo ten, kur buvo prieš karinį konfliktą Irane. Iš paskos, nenoriai pasuko ir kuro kainos – net ir nebegaliojant laikinai akcizo lengvatai dyzeliui, jo kaina nukrito iki 1,70 euro. 

Ši energijos krizė neturėjo daug šansų išsivystyti į 2022-ųjų infliacinę spiralę. Trąšos pabrango tik trumpam, suskystintinų gamtinių dujų trūkumo nebuvo, o dėl labai išaugusių Lietuvos pajėgumų gaminti elektrą iš saulės bei vėjo, Lietuvoje elektros kaina visai nepadidėjo.

Dar svarbiau – šiemet maisto žaliavų kainos ne tik nepadidėjo, bet išlieka mažiausios per pastaruosius penkerius metus. Kviečių, miežių, sojos pupelių, kukurūzų, rapso, žaliavinio pieno kainos šiuo metu yra žemiausiame lygyje nuo 2021 metų. Ženkliai atpigo net ir kavos bei kakavos pupelės, kurių kainos pastaraisiais metais buvo užkilusios į rekordines aukštumas.

Šios tendencijos žaliavų rinkose paaiškina, kodėl per pastaruosius metus vidutinės maisto kainos Lietuvoje visai nepadidėjo, kitaip sakant, čia infliacija buvo artima nuliui. Didžiausią infliaciją šiemet jaučia naudojantys daug kuro ir kitų akcizinių prekių. Visi kiti jaučiasi neblogai ir pinigus leidžia entuziastingai – reali mažmeninės prekybos apyvarta šiemet yra beveik 7 proc. didesnė nei prieš metus (ir tik iš dalies dėl gyventojų išleidžiamų ilgalaikių santaupų).

Taip, šiemet vidutinė infliacija sieks apie 5 procentus, bus viena didžiausių regione ir tai nėra kuo būtų galima didžiuotis. Bet ją šį kartą labiausiai lemia ne išoriniai, o vidiniai veiksniai – padidėję kai kurie vartojimo mokesčiai ir, ypač, sparčiai augančios darbo sąnaudos. Todėl sveikintinas trišalės tarybos sutarimas minimalų atlyginimą kelti mažiau nei 8 procentais. Infliacija kitais metais jau nebesieks 3 procentų, o spartesnis minimalaus atlyginimo didinimas pavirstų ne gyventojų perkamosios galios, o kainų augimu. 

Šiemet prie infliacijos dar kelias dešimtąsias procentinio punkto pridės ir nuo kito mėnesio Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) sprendimu maždaug dešimtadaliu didinamos elektros ir apie 5 proc. keliamos gamtinių dujų kainos gyventojams (nedraugiškai vadinamiems „buitiniais vartotojais“). Tačiau daugiau blogų naujienų kainų fronte neturėtų būti.

Ekonomistai moka ir mėgsta aprašyti tamsius scenarijus, gąsdinti krize, kokios dar nematėte, arba infliacija, kokios nenorite matyti. Tačiau kol kas daug peno gąsdinimams nėra – šiek tiek baugins atslenkanti karščio, bet ne kylančių kainų banga.

Komentaro autorius – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia likusių valstybinių brandos egzaminų pirmųjų dalių rezultatus. Anglų kalbos, filosofijos, inžinerinių technologijų egzaminų pirmųjų dalių rezultatų vidurkiai, pasak institucijos, yra aukštesni nei pernai.

Teigiama, jog anglų kalbos egzamino pirmojoje dalyje dalyvavo 22,5 tūkst. mokinių. Jų surinktų taškų vidurkis siekia 25,7 taško iš 40 galimų. 25 ir daugiau taškų surinko 58 proc. visų laikiusiųjų egzaminą, o 75,8 proc. mokinių surinko pusę ir daugiau taškų. Praėjusiais metais anglų kalbos egzamino pirmojoje dalyje dalyvavo 21,3 tūkst. mokinių, o jų surinktų taškų vidurkis buvo 22 taškai iš 40 galimų. 

Filosofijos egzamino pirmosios dalies rezultatai tuo metu rodo, kad mokinių surinktų taškų vidurkis siekia 28,6 taško iš 40 galimų. Skaičiuojama, kad šį egzaminą laikė 175 mokiniai. 25 ir daugiau taškų surinko 68,6 proc. laikiusiųjų egzaminą. Praėjusiais metais bendras mokinių surinktų taškų vidurkis filosofijos egzamine buvo 23,5 taško iš 40 galimų. Egzaminą laikė 168 vienuoliktokai. 

Pasak NŠA, per inžinerinių technologijų egzamino pirmąją dalį 47,1 proc. mokinių pasiekė 25 taškus, reikalingus egzaminui išlaikyti. 85,7 proc. mokinių surinko pusę ir daugiau taškų. Bendras dalyvavusių surinktų taškų vidurkis – 23,9 taško iš 40 galimų. Šio dalyko egzamino pirmąją dalį laikė 259 vienuoliktokai. Lyginant su praėjusiais metais, bendras šį egzaminą laikiusių mokinių surinktų taškų vidurkis buvo 20,6 taško iš 40 galimų. Egzamine dalyvavo 94 mokiniai.  

Matematikos egzamino rezultatai tuo metu, pasak švietimo institucijos, buvo artimi pernykščiams.

Skaičiuojama, kad arti pusės (49,6 proc.) matematikos A kurso egzamino pirmąją dalį laikiusių mokinių surinko 25 taškus ir į antrąją egzamino dalį ateis žinodami, kad egzaminą jau išlaikė. Egzamine dalyvavo 15,1 tūkst. mokinių, o jų bendras surinktų taškų vidurkis – 24,3 taško iš 40 galimų. Pusę ir daugiau taškų surinko 70,1 proc. vienuoliktokų. Praėjusiais metais šio egzamino taškų vidurkis siekė 25,7 taško iš 40 galimų, o egzaminą tad laikė arti 14 tūkst. mokinių.

Tuo metu per matematikos B kurso egzamino pirmąją dalį beveik penktadalis (18 proc.) mokinių pasiekė egzamino išlaikymo ribą – surinko 25 taškus. NŠA duomenimis, bendras egzamino vidurkis siekia 16,8 taško iš 40 galimų. Egzaminą laikė 9,7 tūkst. mokinių. Praėjusiais metais matematikos B kurso egzamine dalyvavo 8,8 tūkst. mokinių, jų surinktų taškų vidurkis siekė 16,6 taško iš 40 galimų.

Geografijos egzamino bendras taškų vidurkis šiais metais, anot institucijos, toks pat kaip ir praėjusiais – 25,3 taško iš 40 galimų. 53,6 proc. mokinių surinko 25 ir daugiau taškų. Egzamine dalyvavo 7,5 tūkst. vienuoliktokų (2025 m. – 6,5 tūkst. mokinių).

Fizikos egzamino pirmojoje dalyje dalyvavo daugiau kaip 4,4 tūkst. mokinių, iš jų 45,2 proc. surinko 25 ir daugiau taškų. Skaičiuojama, kad vidutiniškai laikiusieji šį egzaminą rinko 23,4 taško iš 40 galimų. 2025 m. šio egzamino vidurkis siekė 24 taškus, jį laikė 4 tūkst. mokinių.

Informatikos egzamino pirmąją dalį tuo metu laikė 4,2 tūkst. mokinių. Anot NŠA, egzamino vidurkis yra 26,7 taško iš 40 galimų. 25 ir daugiau taškų surinko 64 proc., o pusę ir daugiau taškų – 89,5 proc. mokinių. Praėjusiais metais egzaminą taip pat laikė 4,2 tūkst. mokinių, jų surinktų taškų vidurkis siekė 29 taškus iš 40.

Tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros egzamino pirmąsias dalis laikė: baltarusių – 13, lenkų – 809, rusų – 697 mokiniai. Iš jų 25 ir daugiau taškų surinko: baltarusių – 92,3 proc., lenkų – 81,8 proc., rusų – 57,5 proc. mokinių.

NŠA skaičiavimais, baltarusių gimtosios kalbos ir literatūros egzamino vidurkis – 29,7 taško iš 40 galimų (2025 m. – 32,7 taško iš tiek pat galimų), lenkų – 30,8 taško iš 40 galimų (2025 m. – 29,7 taško), rusų – 25,8 taško iš 40 galimų (2025 m. – 29,2 taško).

Individualūs vienuoliktokų valstybinių brandos egzaminų pirmųjų dalių rezultatai skelbiami Valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų demonstravimo ir rezultatų skelbimo sistemoje. Abiturientai savo ruožtu egzaminų pirmųjų dalių rezultatus matys tuomet, kai bus paskelbti antrųjų dalių rezultatai.

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Nuo šių metų liepos keičiantis visuomeninio elektros energijos tiekimo pažeidžiamiems vartotojams ir vartotojams, turintiems teisę į visuomeninį tiekimą, bei gamtinių dujų tarifams, rodmenis būtina deklaruoti iki paskutinės birželio dienos imtinai, praneša Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Kaip skelbė ELTA, VERT gegužės pabaigoje patvirtino antrojo metų pusmečio visuomenines energijos išteklių kainas – nuo liepos elektra brangsta 2 centais už kilovatvalandę (kWh), gamtinės dujos – 4 centais už kubinį metrą.

Valstybinio reguliuotojo teigimu, nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojant naujiems visuomeninio elektros energijos tiekimo ir gamtinių dujų tarifams, laiku deklaruoti rodmenys užtikrins, kad sąskaitos už birželio mėnesį suvartotą elektros energiją ir gamtines dujas būtų apskaičiuotos birželio mėnesį galiojusiais tarifais.

Jeigu rodmenys bus deklaruoti liepos 1 d. ar vėliau, už birželio mėnesį suvartotą elektros energiją ar gamtines dujas bus taikomi nauji, nuo liepos įsigaliosiantys tarifai.

VERT atkreipia dėmesį, kad vartotojai privalo deklaruoti rodmenis iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos. Teigiama, kad tai ypač svarbu keičiantis kainoms, siekiant, kad mokėjimai būtų apskaičiuoti teisingai.

VERT taip pat primena, kad vartotojai turi pareigą rodmenis deklaruoti laiku kiekvieną mėnesį ir pateikti teisingus duomenis, naudojantis įprastais būdais – elektros ir dujų tiekėjų savitarnose ar kitais vartotojams patogiais ir tiekėjų siūlomais kanalais.

(papildysime)

Vilnius, birželio 26 d. (ELTA). Su prezidentu susitikęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ laikinasis pirmininkas Virginijus Sinkevičius šalies vadovui į energetikos ministrus pasiūlė Luko Savicko, į sveikatos apsaugos ministrus – Lino Kukuraičio, o į Žemės ūkio ministerijos vadovus – Kęstučio Mažeikos kandidatūras.

„Demokratai į ministrus siūlys Luko Savicko kandidatūrą į energetikos ministrus, į sveikatos apsaugos ministrus – Lino Kukuraičio, ir į žemės ūkio – Kęstučio Mažeikos kandidatūras“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams pranešė V. Sinkevičius.