Vilnius, gegužės 21 d. (ELTA). Uostamiesčio bendrovė „Klaipėdos vanduo“ ketvirtadienį pranešė  laikinai stabdanti gamybinių nuotekų priėmimą iš įmonės „Grigeo Klaipėda“.

Pasak jos, toks sprendimas priimtas užfiksavus pasikartojančius nuotekų užterštumo parametrų viršijimus.

„Mes visuomet esame pasirengę bendradarbiauti ir kartu ieškoti technologinių sprendimų, kurie leistų užtikrinti tvarią pramonės veiklą mieste. Tačiau kaip infrastruktūros valdytojai turime pirmiausia vadovautis galiojančiais teisės aktais, laikytis pasirašytų sutarčių sąlygų ir griežtai užtikrinti aplinkosauginių reikalavimų vykdymą. Tad tikimės, kad bendrovė operatyviai sureguliuos savo gamybinius procesus, kad galėtume atnaujinti saugų nuotekų priėmimą“, – pranešime akcentavo „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Bendrovė pažymėjo, kad nuotekų išleidimas bus atnaujintas gavus paslaugų teikėjo „Klaipėdos vanduo“ leidimą, kai bus užtikrinta, kad išleidžiamų nuotekų kokybė atitinka nustatytus techninius parametrus. 

„Klaipėdos vanduo“ tikisi, kad situacija bus išspręsta šalių susitarimu, tačiau pabrėžia, kad, esant būtinybei, yra pasiruošusi ginti savo ir vartotojų interesus teisės aktų nustatyta tvarka.

Vilnius, gegužės 21 d. (ELTA). Trečiadienį į Lietuvą įskridus dronui ir daliai apskričių susidūrus su oro pavojaus grėsme, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra parengusi ir artimiausiu metu paviešins tokiems atvejams skirtus gydymo įstaigų veiklos algoritmus, sako jos vadovė Marija Jakubauskienė. 

„Vaikai, kūdikiai ir naujagimiai (…) yra ypatingos svarbos pacientų grupė. Turbūt reikia aiškiai pasakyti, kad oro pavojaus atveju, kiek personalas ir įstaigos reaguoja į grėsmes, skiriasi nuo to, kas vyksta įprastomis civilinėmis aplinkybėmis. Tai, kad gydymo įstaigos sureagavo į droną ir oro pavojų, mes laikome pažangos žingsniu“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo ministrė.

„Mes pamatėme klaidas, silpnąsias vietas ir greitai mokomės iš klaidų, jau šiandien esame paruošę gydymo įstaigoms labai aiškius algoritmus oro pavojaus atveju, kuriuos greitu metu ir paviešinsime. Iš tiesų, personalas daugelyje gydymo įstaigų bent pagal tą informaciją, kurią aš turiu, elgėsi adekvačiai, tinkamai, bet tikrai atkreipsime dėmesį, kaip geriau pasirūpinti, kad žmonės ir personalas iš anksto žinotų, ypač – ypatingo jautrumo pacientų skyriuose“, – pažymėjo ji. 

Kaip skelbta, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų. Jis buvo atšauktas 10.51 val. 

Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.

Kiek vėliau NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas nurodė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine. 

Šiuo metu drono paieškos vyksta Varėnos rajone – tikėtinoje objekto nukritimo vietovėje.

(papildyta nuo 7 pastraipos)

Vilnius, gegužės 21 d. (ELTA). Trečiadienį Lietuvoje paskelbus oro pavojų dėl į šalį, kaip įtariama, įskridusio drono, prasčiausiai su susidariusia situacija iš susisiekimo sektoriaus bendrovių susitvarkė Lietuvos oro uostai (LTOU), sako ministras Juras Taminskas. Anot jo, visų Susisiekimo ministerijai pavaldžių bendrovių reakciją vertins specialiai tam suburta tyrimų komisija.

„Matome, kad sunkiausiai sekėsi oro uostams ir Transporto kompetencijų agentūrai (TKA). Kaip pavyzdys, oro uostų (pareiga – ELTA) yra komunikacija, tačiau jiems paruošti žinutes keleiviams užtruko tiek, kiek tęsėsi visas „raudonas“ įspėjimas dėl oro atakos. TKA tuo metu vedant žmones į saugias patalpas, paaiškėjo, kad jos yra užkrautos ir paverstos sandėliu“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė susisiekimo ministras.

„Šiuos klausimus reikia spręsti, todėl bus sudaryta tyrimų komisija, kuri išnagrinės visas šias situacijas ir pateiks savo vertinimus bei atsakymus“, – tikino J. Taminskas.

Tiesa, pasak susisiekimo ministro, tarp jo vadovaujamai institucijai pavaldžių įmonių kone geriausias pavyzdys, kaip tvarkytis oro pavojaus akivaizdoje buvo Lietuvos geležinkeliai (LTG).

„Turime ir gerų pavyzdžių – tokių, kaip LTG. Kol Vilniuje buvo oro atakos įspėjimas, traukinys iš Kauno (į sostinę – ELTA) nebuvo išleistas išvykti. Tuo metu traukiniai, kurie buvo kelyje, buvo stabdomi artimiausioje stotyje, kurioje būtų saugu keleiviams“, – teigė J. Taminskas.

„Aišku, buvo ir tobulintinų aspektų, kuriuos LTG jau įsivertino ir tuos visus algoritmus ketina patobulinti“, – pripažino Vyriausybės narys.

Vilniaus oro uoste – nenumatytos priedangos ir pavėlavę įspėjimai

Anot ministro J. Taminsko, Vilniaus oro uoste ar bet kuriame iš Lietuvos oro uostų nėra numatytos specialios priedangos, o trečiadienio oro pavojus išryškino šios problemos svarbą.

„Šis pavyzdys tikrai parodė, kad LTOU turi, kur pasitempti saugumo srityje. Tam tikros patalpos, kaip bagažo skirstymo ir priėmimo patalpos, galėtų būti kuriam laikui laikomos saugios ir ten galėtų būti nuvesti keleiviai, tačiau šįkart – taip nebuvo padaryta“, – teigė J. Taminskas.

„Patalpos, kurios atitiktų priedangos reikalavimus – tam reikia laiko ir finansų. Tiesa, patalpos, kurios yra saugesnės nei tiesiog būti išvykimo terminale, tai bagažo skirstymo patalpos, jos galėjo būti naudojamos ir trečiadienį“, – tikino Vyriausybės narys.

Pasak J. Taminsko, oro pavojaus metu Vilniaus oro uoste buvo apie 1,5 tūkst. žmonių.

„Visi asmenys, kurie buvo išvykimo ir atvykimo terminaluose – išvykimo terminale buvo skaičiuojama apie 1,4 tūkst. asmenų, atvykimo – apie 120 – jie turi būti įspėjami ne tik lietuvių kalba, tačiau ta komunikacija nesuveikė – žinutės nebuvo paruoštos ar laiku išsiųstos. Tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip netinkamai šiuo atveju veikė algoritmai ir nebuvo pasiruošta. Sudaryta tyrimų komisija viską išnagrinės ir bus pateiktos išvados, iš kurių reikės mokytis“, – kartojo jis.

Anot susisiekimo ministro, liepą iš LTOU generalinio direktoriaus pareigų pasitraukiantis Simonas Bartkus įsipareigojo spręsti iškilusius klausimus, viską, kas buvo netinkama ir klaidas taisyti.

J. Taminskas priminė, jog LTOU rengia projektą naujam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui ir patikino, jog naujose patalpose yra planuojama speciali priedanga. Tiesa, kaip teigė jis, jos planuojamas dydis ministerijos netenkina.

„Atvykimo terminale yra planuojamos priedangos patalpos, tačiau jos turėtų būti didesnio masto, kad talpintų daugiau žmonių. LTOU vadovams pastebėjau, kad tai yra tobulintina naujojo terminalo projekte. (...) Ten numatoma priedanga, tačiau tai, kiek žmonių ji talpintų, Susisiekimo ministerijos netenkina. (...) LTOU vadovas mums negalėjo pasakyti, (kiek tiksliai asmenų toje priedangoje tilptų – ELTA)“, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat turėjo priekaištų LTOU dėl bendrovės viešos komunikacijos po įvykusios situacijos.

„Visada yra smagu džiaugtis pasiekimais, tokiais kaip didėjančiu keleivių srautu, kas savaime yra suprantama ir nėra išskirtinis LTOU nuopelnas, tačiau tai yra kasdienė siekiamybė – darbas, kuris turi būti padarytas. Pripažinti klaidas ir jas taisyti, tuo metu, yra sudėtinga. Sunku yra pasiruošti ir krizinėms situacijoms – oro uostams tikrai yra, kur pasitempti. Tai, kad oro uostuose yra iššūkis su saugumu, buvo identifikuota prieš daugiau nei du mėnesius“, – tikino J. Taminskas.

Ragina oro uostus įsidiegti antidronines sistemas

Pasak susisiekimo ministro, jo vadovaujama institucija jau kurį laiką ruošiasi stiprinti Lietuvos kritinės infrastruktūros saugumą, tačiau pastebi, jog oro uostai, lyginant su Klaipėdos jūrų uostu, atsilieka – nėra įsirengę antidroninės sistemos.

„Mes su tuo (kritinės infrastruktūros saugumu – ELTA) dirbame jau antrus metus. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra įsidiegęs antidroninę sistemą, kuri gali fiksuoti dronus iki 30 km spindulio ir 300 m aukščio nuo uosto. Tuo metu intensyviai dirbame su oro uostais, kad šie taip pat pagaliau įsidiegtų antidronines sistemas, nes kol kas tokių neturi“, – pabrėžė jis.

Kaip skelbta, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų. Jis buvo atšauktas 10.51 val. 

Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.

Kiek vėliau NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas nurodė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine. 

Šiuo metu drono paieškos vyksta Varėnos rajone – tikėtinoje objekto nukritimo vietovėje.

(nauji papildymai visame tekste)

Vilnius, gegužės 21 d. (ELTA). Ketvirtadienio rytą dalyje Latvijos vėl paskelbus oro pavojų, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, jog šiuo metu Lietuvoje oro atakos grėsmės nėra. Tiesa, jis pažymi, jog gyventojai turėtų išlikti budrūs. 

„Latvijoje paskelbtas perspėjimas dėl oro pavojaus. Šiuo metu oro atakos grėsmės Lietuvai nėra, tačiau Lietuvos kariuomenė ir tarnybos atidžiai seka situaciją bei palaiko ryšį su sąjungininkais“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje teigia ministras. 

„Būkime ramūs, bet budrūs. Jeigu situacija keistųsi, institucijos informuos visuomenę“, – pažymi jis. 

Kiek vėliau Seime jis nurodė, jog, naujausiais duomenimis, Latvijoje fiksuotas objektas link Lietuvos nejuda.

„Naujausiais duomenimis, link Lietuvos nejuda. Turime suprasti, kad situacija yra dinamiška ir gali kisti. Šiuo metu turime informaciją, kad link Lietuvos nejuda, tačiau kariuomenė stebi, NATO oro naikintuvai dirba“, – Seime žurnalistams sakė ministras. 

„Paskutinės minutės duomenimis, šitas konkretus dronas tolo nuo Lietuvos. Ar tai nepasikeis, nei patvirtinti, nei paneigti negaliu“, – pridūrė jis. 

Jo teigimu, reaguojant į situaciją, ketvirtadienį NATO naikintuvai kilo iš Šiaulių. 

Tiesa, kas yra fiksuojama radaruose, R. Kaunas nedetalizavo. 

Kitą mėnesį laukiama ekspertų iš Ukrainos

Pasak ministro, regiono valstybėms vis dažniau susiduriant su bepiločių orlaivių incidentais, kitą mėnesį Lietuvoje lankysis šiais klausimais daugiau patirties turintys ekspertai iš Ukrainos. 

„(Ukrainos ekspertai – ELTA) turėtų atvykti kitą mėnesį“, – žurnalistams sakė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas. 

Paieška bus tęsiama

Kaip skelbta, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų. Jis buvo atšauktas 10.51 val. 

Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.

Kiek vėliau NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas nurodė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine. 

Šiuo metu drono paieškos vyksta Varėnos rajone – tikėtinoje objekto nukritimo vietovėje.

Ministro teigimu, paieškos bus tęsiamos, kol dronas bus rastas arba kol bus įsitikinta, kad jo Lietuvoje nėra. 

„Paieškos yra tęsiamos ir bus tęsiamos tiek, kiek reikės, kad įsitikintume, kad drono Lietuvoje nėra arba jį rastume“, – nurodė R. Kaunas. 

ELTA primena, kad Latvijos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį apie 10.45 val. vietos laiku paskelbė perspėjimą dėl galimos grėsmės oro erdvei trijuose Latgalos rajonuose: Kraslavos, Rėzeknės ir Ludzos. Apie tai pranešė Latvijos visuomeninis transliuotojas. 11:27 val. įspėjimas paskelbtas ir Aukštutinės Dauguvos savivaldybėje. Tai reiškia, kad įspėjimas dabar galioja Daugpilio, Ludzos, Rėzeknės ir Kraslavos miestuose, taip pat kituose šių savivaldybių miesteliuose.

Teheranas, gegužės 21 d. (dpa-ELTA). Irane dėl protestų mirties bausmė įvykdyta dar dviem vyrams. Teisėsaugos portalo „Misan“ duomenimis, jie buvo „teroristinių grupuočių nariai“ ir organizavo ginkluotą sukilimą. Tai esą kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui. Egzekucijos buvo įvykdytos, kai Aukščiausiasis teismas patvirtino mirties nuosprendžius. Su kokiais protestais susiję nuosprendžiai, nežinoma.

Per Iraną pastaruoju metu vilnija egzekucijų banga. Mirties nuosprendžiai vykdomi dėl masinių protestų sausį, kuriuos šalies vadovybė brutaliai numalšino, ir kaltinimų šnipinėjimu.

Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, pernai Irane įvykdyta mažiausiai 2 159 egzekucijos – tai aukščiausias rodiklis nuo 1981 m. Islamo Respublikoje mirties bausmė taikoma gyventojams bauginti ir politinei priespaudai, rašė organizacija ataskaitoje savaitės pradžioje. 

Kyjivas, gegužės 21 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos pajėgos atgauna taktinę iniciatyvą daugelyje fronto linijos sektorių, sakoma naujame Karo tyrimų instituto (ISW) vertinime. 

ISW teigimu, pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos surengė virtinę kontratakų įvairiose fronto vietose ir pasiekė reikšmingiausių laimėjimų mūšio lauke nuo Ukrainos įsiveržimo į Kursko sritį 2024 m. rugpjūtį. 

Analitikai pabrėžia, kad nuo 2025 m. lapkričio mėnesio Ukrainos pajėgos atkovojo didelę Kupjansko dalį, 2026 m. žiemą ir pavasarį išlaisvino daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų plotą Pietų Ukrainoje, o nuo šių metų balandžio pabaigos išlaisvino kelias gyvenvietes vakarinėje Zaporižios srityje. 

Pranešime sakoma, kad Ukrainos kontratakos pietuose „privedė prie kaskadinių operacinių ir strateginių padarinių Rusijos tęsiamam 2026 m. pavasario ir vasaros puolimui prieš Tvirtovių juostą, tai verčia Rusiją rinktis, ar gintis nuo Ukrainos kontratakų, ar skirti žmogiškuosius ir materialinius išteklius prioritetiniams sektoriams“. 

ISW teigia, kad nuo 2026 m. pradžios suintensyvėjusi Ukrainos vidutinio nuotolio smūgių kampanija prieš Rusijos logistiką, karinę įrangą ir žmogiškuosius išteklius irgi sumažino Rusijos pajėgų gebėjimą vykdyti puolamąsias operacijas visame kovos teatre ir greičiausiai parėmė pastaruoju metu Ukrainos vykdomą puolimą. 

„Tikėtina, kad Ukrainos pajėgos dar labiau išplės vidutinio nuotolio smūgių kampaniją ir tęs kontratakas pažeidžiamuose fronto linijos sektoriuose, o tai veikiausiai dar labiau apsunkins Rusijos puolamąsias operacijas“, – sakoma ISW ataskaitoje.

Vašingtonas, gegužės 21 d. (AFP-ELTA). JAV specialusis pasiuntinys Grenlandijai pasisakė už stipresnį amerikiečių karinį buvimą šioje Arkties saloje.

„Grenlandijai reikia Jungtinių Valstijų. Manau, jog metas, kad JAV Grenlandijoje vėl pademonstruotų didesnį buvimą“, – baigdamas savo pirmąjį vizitą Danijai priklausančioje autonominėje teritorijoje trečiadienį agentūrai AFP sakė JAV pasiuntinys Jeffas Landry‘is.

Jis atkreipė dėmesį į  JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį „vėl įsikurti tam tikrose bazėse Grenlandijoje“. Anot pranešimų, JAV nori Pietų Grenlandijoje atidaryti tris naujas bazes.

1951 m. sudarytas ir 2004  m. atnaujintas gynybos susitarimas tarp JAV ir Danijos suteikia Vašingtonui daugiau ar mažiau laisvės permesti karius į salą – jei apie tai iš anksto informuojamos institucijos Danijoje ir Grenlandijoje.

Per Šaltąjį karą JAV Grenlandijoje turėjo 17 karinių bazių. Tačiau vėliau jos buvo uždarytos. Liko tik Pituffiko bazė salos šiaurėje.

J. Landry‘is gruodį D. Trumpo buvo paskirtas specialiuoju pasiuntiniu Grenlandijai. Respublikonas Luizianos gubernatorius sekmadienį atvyko ginčytino vizito į Arkties salą. Pirmadienį Grenlandijos vyriausybės vadovas Jensas Frederikas Nielsenas po susitikimo su amerikiečių pasiuntiniu pareiškė, jog pokalbis buvo konstruktyvus, tačiau ženklų, kad JAV pozicija pasikeitė, nebuvo. Grenlandijos užsienio reikalų ministras Mutė Egedė kalbėjo apie savo vyriausybės „raudonąsias linijas“.

Po to, kai 2025 m. sausį grįžo į Baltuosius rūmus, D. Trumpas ne kartą reiškė pretenzijas į Grenlandiją, taip sukeldamas konfliktą su ES ir NATO sąjungininkėmis. JAV prezidentas atkreipė dėmesį į gresiantį Kinijos ir Rusijos buvimo išplėtimą Arkties regione.

D. Trumpas sausį atsisakė grasinimų tiesiog perimti Grenlandiją. Vietoj to JAV, Danija ir Grenlandija įkūrė bendrą darbo grupę.

Vilnius, gegužės 21 d. (ELTA). Mirė architektas, Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, ketvirtadienį pranešė Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS).

LŠS teigimu, S. Pūtvis buvo aktyvus Sąjūdžio dalyvis, daug prisidėjo įamžinant laisvės kovotojų atminimą – rūpinosi paminklais, kapų priežiūra, Lietuvos kariniu paveldu. 

„Jo darbai paliko ryškų ženklą mūsų istorinėje atmintyje“, – socialiame tinkle „Facebook“ rašė LŠS.

Atsisveikinimas su S. Pūtviu penktadienį ir šeštadienį vyks Kaune – atsisveikinimo namuose „Rimtis“. Jis bus laidojamas Karmėlavos kapinėse.

Ryga, gegužės 21 d. (LETA-ELTA). Ketvirtadienį Latvijoje aptiktas mažiausiai vienas dronas, įskridęs iš užsienio oro erdvės, pranešė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos. 

Kraslavos savivaldybė patvirtino, kad dronas buvo pastebėtas skrendantis virš savivaldybės teritorijos. 

Vietos savivaldybės civilinės saugos koordinatorius Aivaras Belkovskis sakė, kad gyventojai pastebėjo droną ir pranešė apie jį vietos valdžiai. Dėl incidento vietos taryba sušaukė civilinės saugos komiteto posėdį.

Ketvirtadienio rytą apie grėsmę oro erdvėje paskelbta Kraslavos, Ludzos, Aukštutinės Dauguvos ir Rėzeknės savivaldybėse, pranešė Gynybos ministerija ir Nacionalinės ginkluotosios pajėgos. Tai reiškia, kad perspėjimas galioja Daugpilio, Ludzos, Rėzeknės ir Kraslavos miestuose, taip pat kituose šių savivaldybių miesteliuose. Šių savivaldybių gyventojai jau trečią dieną iš eilės gavo tokius perspėjimus.

Vilnius, gegužės 21 d. (ELTA). Projektą „Rail Baltica“ įgyvendinanti LTG grupės infrastruktūros įmonė „LTG Infra“ pasirašė dvi sutartis dėl Jonavos ir Panevėžio regioninių stočių infrastruktūros projektavimo bei priežiūros. Abu konkursus laimėjo Italijos inžinerijos bendrovė „Sintagma“.

Bendra pasirašytų sutarčių vertė siekia 9,2 mln. eurų. Didesnės Panevėžio (Gustonių) keleivinės stoties infrastruktūros projektavimo darbai kainuos 7,02 mln. eurų, o Jonavos keleivinės stotelės – 2,18 mln. eurų.

LTG laikinasis vadovas Arūnas Rumskas pažymi, kad „Rail Baltica“ projektas pritraukia partnerių iš visos Europos.

„Regioninė infrastruktūra – ne tik geležinkelis, bet ir jungtys, keleivinės stotys bei stotelės, jungiančios su kitomis transporto modomis. Kuo infrastruktūra patogesnė ir prieinamesnė, tuo geresnis regionų pasiekiamumas“, – pranešime sakė A. Rumskas.

Konkursą laimėjusi Italijos įmonė „Sintagma“ dirba su didelės apimties infrastruktūros projektais, daugiausia geležinkelių, kelių ir tiltų projektavimu.