Paryžius, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės karinės oro pajėgos pirmą kartą surengė bendras pratybas, per kurias imitavo branduolinį smūgį, penktadienį bendrame pareiškime pranešė abiejų šalių gynybos ministerijos.

Antradienį virš Viduržemio jūros vykusiose pratybose kodiniu pavadinimu „Rummy“ dalyvavo Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų naikintuvai „Typhoon“ ir Prancūzijos naikintuvai „Rafale“.

Pranešime sakoma, kad pratybos vyko laikantis saugumo procedūrų, jose nebuvo naudojami tikri branduoliniai ginklai. Pratybomis siekta pagerinti dviejų Vakarų Europos branduolinių valstybių veiksmų koordinavimą.

„Pakilę iš bazės šiaurės rytų Prancūzijoje, prancūzų naikintuvai „Rafale“, lydimi britų naikintuvų „Typhoon“, imitavo branduolinį smūgį“, – sakoma pareiškime.

Pratybos surengtos tvyrant didelei įtampai tarp NATO šalių ir branduolinių ginklų turinčios Rusijos, praėjus maždaug ketveriems su puse metų nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlo kitoms Europos sąjungininkėms pasinaudoti Prancūzijos branduolinio atgrasymo teikiama apsauga. Po „Brexito“ Prancūzija yra vienintelė branduolinė valstybė Europos Sąjungoje.

„Tai, kad turime nepriklausomas branduolines pajėgas, netrukdo mums koordinuoti veiksmų“, – pabrėžė Prancūzijos gynybos ministrė Catherine Vautrin.

Pasak jos, bendros pratybos su Jungtine Karalyste parodė, kad „mūsų branduolinės pajėgos gali dar labiau prisidėti prie bendro NATO saugumo“.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Wesas Streetingas pareiškė, kad šios pratybos žymi naują etapą Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos bendradarbiavimo branduolinės gynybos srityje.

„Šios pratybos rodo mūsų partnerystės tvirtumą, branduolinio atgrasymo patikimumą ir ryžtą išlikti vieningiems kylančių grėsmių akivaizdoje“, – sakė jis

Varšuva, spalio 23 d. (ELTA). Lenkijos gynybos ministerija paneigė Ukrainos žiniasklaidos pranešimus, kad dėl vietos valdžios sprendimo pagerbti istorinius ukrainiečių nacionalistus buvo sustabdytas didelės karinės pagalbos siuntos pristatymas, praneša naujienų portalas „TVP World“.

Trečiadienį Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Lenkija sustabdė didelės karinės pagalbos siuntos pristatymą po to, kai Vakarų Ukrainos Lvivo srities tarybos nariai nubalsavo 2027-uosius paskelbti „UPA metais“.

Ukrainos sukilėlių armija (UPA) buvo Antrojo pasaulinio karo metais veikusi karinė nacionalistinė organizacija. Daugelis ukrainiečių jos narius laiko kovotojais už laisvę nuo sovietinės priespaudos, tačiau Lenkijoje UPA pirmiausia siejama su maždaug 100 tūkst. etninių lenkų žudynėmis, kurias Varšuva laiko genocidu.

Spalio 20 d. Lvivo srities taryba nubalsavo 2027-uosius paskelbti UPA, jos vado Romano Šuchevyčiaus ir prieštaringai vertinamo ukrainiečių nacionalistų veikėjo Oleho Olžyčiaus metais.

Tačiau šis sprendimas sukėlė Lenkijos pareigūnų pasipiktinimą.

„Dėl jų neatsakingų veiksmų šios pagalbos siuntos pristatymas dabar sustabdytas. Neoficialiais kanalais aktyviai stengiamasi išspręsti problemą, kuri atsirado iš niekur“, – remdamasi „informuotu šaltiniu“ pranešė naujienų tarnyba „RBC-Ukraine“.

Lenkijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Januszas Sejmejus ketvirtadienį paneigė teiginius apie sustabdytą pagalbą. Jis Lenkijos naujienų agentūrai PAP pareiškė, kad šie pranešimai neatitinka tikrovės, tačiau Ukrainos valdžios institucijų sprendimai daro poveikį dvišaliams santykiams.

J. Sejmejaus pareiškimą vėliau patvirtino gynybos viceministras Cezary Tomczykas, kuris naujienų ir pramogų portalui „Wirtualna Polska“ kategoriškai paneigė šiuos teiginius.

„Lenkija padėjo ir toliau padės Ukrainai, nes tai atitinka ir Lenkijos nacionalinius interesus“, – sakė C. Tomczykas.

Savižudiška taktika

Lvivo valdžios sprendimas sulaukė griežtos aukšto rango Lenkijos politikų, įskaitant ministrą pirmininką Donaldą Tuską ir užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį, reakcijos.

D. Tuskas Lvivo srities tarybos sprendimą pavadino „savižudišku“ ir prieštaraujančiu Ukrainos nacionaliniams interesams.

„Jei, pavyzdžiui, Ukrainos įstojimo į Europos Sąjungą priešininkai ieško preteksto, Lvivo srities tarybos nariai ką tik jiems tokį suteikė“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Varšuvoje sakė D. Tuskas.

„Pasakyti, kad tiesiog nesuprantu tokios savižudiškos taktikos, būtų per švelnu. Tokiose situacijose rusai visada trina rankomis“, – pridūrė D. Tuskas.

R. Sikorskis paprašė uždrausti atvykti Lvivo srities tarybos nariui, inicijavusiam antradienio sprendimą. Vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis vėliau patvirtino, kad Sviatoslavas Šeremeta paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir jam iki 2031 m. spalio 20 d. uždrausta atvykti į Šengeno erdvę.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija srities tarybos sprendimą pavadino „neproduktyviu“, o prezidento Volodymyro Zelenskio biuras paragino Lvivo srities tarybos narius susilaikyti nuo sprendimų, galinčių pakenkti santykiams su Varšuva.

Varšuva, spalio 23 d. (ELTA). Rusijos kariuomenė pasitelkia universitetų ir kitų mokymo įstaigų studentus koviniams dronams bei kitai įrangai kurti ir gaminti, atskleidė su Lenkijos transliuotoju „TVP World“ susijusio ir rusų kalba informaciją skelbiančio internetinio leidinio atliktas tyrimas.

Leidinio „Vot Tak“ tyrimo duomenimis, mažiausiai 40 civilinių švietimo įstaigų visoje Rusijoje dalyvauja projektuose, susijusiuose su kovinių dronų ir kitos Ukrainos mūšio lauke naudojamos įrangos gamyba.

Šioje veikloje dalyvauja universitetų, technikos kolegijų ir profesinių mokyklų studentai bei moksleiviai. Pasak leidinio, tai rodo vis didesnį Rusijos švietimo sistemos įtraukimą į šalies karo veiksmus.

Tarp šioje programoje dalyvaujančių įstaigų yra technikos kolegijų, žemės ūkio mokyklų ir net kepykla. Leidinio „Vot Tak“ atliktas tyrimas atskleidė, kad joje dalyvauja 33 universitetai, penkios kolegijos ir dvi technikos mokyklos.

Viena iš tyrime minimų įstaigų – A. F. Veprevo technikos mokykla Sibire esančio Krasnojarsko krašto Nazarovo mieste. Šioje žemės ūkio mokykloje Ukrainos frontui gaminami dronai su tiesioginio vaizdo perdavimo (FPV) funkcija.

Vienas studentas, Nikita Kazakevičius, sakė, kad savanorių netrūksta, nes už šią veiklą jie gauna geresnius pažymius ir būna atleidžiami nuo dalies pamokų. Pasak jo, programoje dalyvauja daugiau kaip dešimt jo kurso studentų.

N. Kazakevičiaus teigimu, komponentai į mokyklą pristatomi „tarsi konstruktoriaus rinkinys“, o dronui surinkti prireikia maždaug pusvalandžio. Vėliau orlaiviai išbandomi mokyklos sporto salėje.

„Vot Tak“ citavo vienos politechnikos mokyklos direktorių, kuris teigė, kad studentai dažnai savanoriškai imasi šio darbo, nes „jaučia pašaukimą, entuziazmą ir nori prisidėti“.

N. Kazakevičius sakė, kad jam svarbu „padėti mūsų kariams“, nes kare žuvo jo dėdė ir keli pažįstami, įskaitant geriausią draugą.

„Vot Tak“ rašė, kad kai kurie studentai ne tik dalyvauja gamybos procese, bet ir vykdo mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros projektus kartu su kai kuriuose universitetuose įsteigtais dronų konstravimo biurais.

Griežtos slaptumo priemonės

Darbai vykdomi laikantis griežto slaptumo, o studentai ir darbuotojai perspėjami viešai nekalbėti apie dronų gamybą. Vienas dalyvis prisiminė net sulaukęs labai konkretaus grasinimo.

„Tik pabandyk parodyti savo suknistą veidą – iškaršime tau kailį“, – cituodamas jo žodžius pranešė „Vot Tak“.

Tačiau, pasak leidinio „Vot Tak“, mokyklos ir kolegijos nėra formaliai pavaldžios gynybos sektoriui. Vietoj to veikia sistema, kurioje civilinės mokymo įstaigos bendradarbiauja su gamintojais, mokslinių tyrimų centrais ir valstybės remiamomis iniciatyvomis. Taip studentai, formaliai dalyvaudami civilinėse švietimo programose, gali prisidėti prie karinės paskirties projektų.

Tarpininkas tarp kariuomenės ir švietimo sektoriaus yra Visos Rusijos liaudies frontas – 2011 m. Vladimiro Putino įkurta politinio pobūdžio organizacija, kurios tikslas buvo išplėsti paramą jo vykdomai politikai.

Liaudies frontas pateikia informaciją apie tai, kokios įrangos ar komponentų reikia konkretiems kariniams daliniams, o vėliau pristato pagamintus gaminius į frontą. Organizacija taip pat pateikia vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip naudojami dronai, kad studentai galėtų pamatyti savo darbo rezultatus.

Viename tokiame vaizdo įraše buvo matyti, kaip dronas kamikadzė sunaikina pastatą. Įrašo prieraše teigiama, kad „Rusijos kariai Chersono srityje galingu FPV dronu kamikadze, gabenančiu du kilogramus sprogmenų, sunaikina pašiūrę, kurioje buvo Ukrainos karių“.

Vienas iš šį droną gaminusių studentų sakė, kad pamatęs vaizdo įrašą pajuto „tam tikrą šilumą“, nes suprato padedantis Rusijos kariuomenei.

„Puiku, kad tai pagaminome savo mokykloje“, – sakė jis.

Amanas, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Per šaudynes bažnyčioje pietų Jordanijos Karako provincijoje žuvo mažiausiai septyni žmonės, penktadienį valstybinei televizijai pranešė saugumo šaltinis.

Šaltinis valstybiniam transliuotojui „Al Mamlaka“ pranešė, kad per šaudynes Hamudo bažnyčioje Karake žuvo mažiausiai septyni žmonės, dar apie 10 buvo sužeisti, kai kurie – sunkiai. Pasak pareigūnų, bažnyčioje šaudyti pradėjo du nenustatyti ginkluoti asmenys.

Vienas liudytojas pasakojo, kad užpuolikai atvyko automobiliu, apie penkias minutes be perstojo šaudė, o tada pabėgo iš įvykio vietos.

Liudytojo teigimu, tuo metu bažnyčioje ir aplink ją buvo nuo 150 iki 200 žmonių. Dauguma nukentėjusiųjų buvo 50–70 metų.

Vyriausybės komunikacijos ministras Mohammedas al Momani pranešė, kad saugumo pajėgos tiria įvykį.

Karake gyvena gausi krikščionių bendruomenė, nors dauguma Jordanijos gyventojų yra musulmonai.

Londonas, spalio 23 d. (PA Media-dpa-ELTA). Sasekso hercogienė Meghan Markle pareiškė esanti „labai sukrėsta“ kaltinimų, kad jos tėvas turėjo sukaupęs didelį kiekį seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų.

Meghan brolis iš tėvo pusės Thomas Markle'as jaunesnysis teigė buvusiuose jų tėvo Thomo Markle'o vyresniojo namuose Filipinuose radęs tokių vaizdų kolekciją, pranešė britų laikraštis „The Sun“.

Interviu laikraščiui „Daily Mail“ Th. Markle'as vyresnysis neigė turėjęs seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų ir šiuos kaltinimus pavadino „liguistu melu“.

Turimomis žiniomis, Jungtinės Karalystės pareigūnai anksčiau buvo informavę M. Markle, kad tiriami kaltinimai jos tėvui, išdėstyti 2018 m. Skotland Jardui atsiųstame laiške, kurio turiniu policija vėliau pasidalijo su ja.

Neaišku, ar ši informacija pateikta prieš tų metų gegužę surengtas M. Markle ir princo Harry vestuves.

Penktadienį naujienų agentūrai PA perduotame pareiškime, apie kurį pirmasis pranešė „The Sun“, M. Markle teigė besijaučianti „labai sukrėsta per pastarąją parą paaiškėjusios informacijos“ ir esanti „mintimis su visais vaikais, kurie galėjo nukentėti“.

„2018 m. Londono policijai ir jos Karališkosios šeimos bei specialiosios apsaugos padaliniui buvo išsiųstas laiškas. Vėliau šiuo laišku buvo pasidalyta su manimi. Jame buvo išdėstyti nerimą keliantys ir sukrečiantys kaltinimai mano tėvui, o mane patikino, kad jie yra tiriami“, – pasakojo ji.

„Tikiuosi, dabar bus suprasta, kad, nepaisant kai kurių žiniasklaidos priemonių per daugelį metų skleistos iškreiptos informacijos, nuo tėvo atsiribojau ir nusprendžiau neleisti jam bendrauti su mūsų vaikais dėl vienintelės priežasties – siekdama juos apsaugoti. Tikėjau, kad valdžios institucijos taip pat saugo ir kitas šeimas. Nors dabar paaiškėjusių dalykų mastas kelia didesnį pasibjaurėjimą, nei kas nors galėtų įsivaizduoti, nuoširdžiai tikiuosi, kad teisingumas bus visiškai įvykdytas, o svarbiausiu prioritetu išliks nekaltų vaikų saugumas ir apsauga“, – teigė M. Markle.

Santykiai su tėvu ir paviešintas laiškas

Jos santykiai su tėvu, buvusiu televizijos apšvietimo režisieriumi, pašlijo prieš 2018 m. karališkąsias vestuves, kai paaiškėjo, kad jis inscenizavo nuotraukas paparacams.

Th. Markle'as vyresnysis vestuvėse nedalyvavo, todėl M. Markle prie altoriaus palydėjo karalius Karolis, o vienintelė ceremonijoje dalyvavusi jos šeimos narė buvo motina Doria Ragland.

M. Markle buvo vienintelis Th. Markle'o vyresniojo ir D. Ragland santuokoje gimęs vaikas, tačiau iš ankstesnės santuokos jis turi dar du vaikus – Samanthą Markle ir Th. Markle'ą jaunesnįjį.

2021 m. M. Markle laimėjo bylą Aukštajame teisme prieš leidybos bendrovę „Associated Newspapers Limited“ (ANL) dėl privatumo ir autorių teisių pažeidimų. Byla buvo susijusi su straipsniais, kuriuose buvo paviešintos dalys jos tėvui ranka rašyto „asmeninio ir privataus“ laiško, kuriuo ji siekė įtikinti jį nustoti bendrauti su spauda.

Emocingą penkių puslapių laišką tėvui ji parašė 2018 m. rugpjūtį, pasitarusi su dviem neįvardytais aukšto rango karališkosios šeimos nariais.

2025 m. Th. Markle'as vyresnysis, patyręs kelis insultus, persikėlė į Filipinus pradėti naujo gyvenimo. Tų pačių metų gruodį per gyvybę gelbstinčią operaciją jam buvo amputuota koja.

Hercogienės atstovas atskleidė, kad po operacijos M. Markle mėgino susisiekti su tėvu. Pranešama, kad ji tai bandė padaryti ir anksčiau.

Žiniasklaidos duomenimis, šiuo metu jis gydosi reabilitacijos centre Floridoje, kur iš naujo mokosi vaikščioti.

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Rusijos informacinės atakos prieš Lietuvos infrastruktūrą daugiausia nukreiptos į energetikos sektorių, Kaliningrado tranzitą ir povandeninius kabelius, rodo naratyvų analitikos bendrovės „Repsense“ atliktas tyrimas. Jo duomenimis, priešiškais informaciniais naratyvais siekiama mažinti visuomenės pasitikėjimą valstybės gebėjimu užtikrinti strateginės infrastruktūros saugumą.

Skelbiama, kad tyrimo metu buvo išanalizuota daugiau kaip 358 tūkst. straipsnių, socialinių tinklų įrašų ir komentarų lietuvių, rusų bei anglų kalbomis. Analizė apėmė 12 Lietuvos infrastruktūros objektų ir keturis 2025–2026 metais kilusius incidentus bei krizes.

Tyrimo duomenimis, Rusijos šaltiniai paskelbė 54 proc. viso priešiško turinio apie šalies energetiką, o vienas pagrindinių skleidžiamų naratyvų – esą Lietuvos atsijungimas nuo Rusijos kontroliuotos BRELL elektros sistemos buvo ekonomiškai nenaudingas sprendimas.

Taip pat daug dėmesio skiriama Kaliningrado tranzitui ir povandeniniams kabeliams. Apie Kaliningrado tranzitą du trečdaliai visų analizuotų įrašų buvo rusų kalba, o apie povandeninius kabelius – daugiau nei pusė.

„Paprastai propagandą tiriame kaip ilgalaikį poveikį mūsų galvoms: kaip priešas kišasi į rinkimus, kaip veikia mūsų valią gintis. Tačiau yra ir kitokia komunikacija, kurios poveikis skaičiuojamas valandomis ar net minutėmis. Jos tikslas labai konkretus – sukelti paniką, sustabdyti gynybai svarbaus objekto statybą, pasėti nepasitikėjimą tuo, kad valstybė veikia“, – pranešime teigia „Repsense“ vadovas Mykolas Katkus.

Priešiški naratyvai pradėti skleisti dar prieš viešas diskusijas

Tyrime taip pat nagrinėta informacijos sklaida apie planuojamą Kapčiamiesčio karinį poligoną Lazdijų rajone. Analitikų duomenimis, per septynias savaites apie šį projektą paskelbta beveik 18 tūkst. įrašų, iš kurių apie 90 proc. pasirodė socialiniuose tinkluose.

Nustatyta, kad su Rusija siejami „Telegram“ kanalai apie poligoną pradėjo skelbti informaciją praėjusių metų gruodžio 15 dieną, kai buvo priimtas sprendimas dėl jo įrengimo. Nuo gruodžio 17 dienos su Rusija siejamos paskyros ėmė platinti teiginius, esą poligonas nereikalingas, tarnaus NATO interesams ir kels grėsmę Kaliningradui.

Tuo metu platesnė vieša diskusija Lietuvoje, tyrėjų teigimu, prasidėjo gruodžio 23 dieną, po vietos gyventojų susitikimo su Krašto apsaugos ministerijos atstovais.

„Čia svarbiausia yra laikas. Rusiški kanalai temas apie poligoną – esą jis nereikalingas, tarnaus NATO ir grės Kaliningradui – paleido savaitę anksčiau, nei apie jį apskritai pradėjo diskutuoti Lietuva. Kai diskusija prasidėjo, lietuviškuose komentaruose tos pačios temos atsirado beveik žodis žodin. Toks modelis būdingas iš anksto suplanuotoms informacinėms operacijoms, o ne spontaniškam pasipiktinimui“, – nurodo M. Katkus.

Dauguma priešiškų naratyvų plačios auditorijos nepasiekė

Tyrimas taip pat parodė, kad šeši iš dešimties įrašų apie Lietuvos infrastruktūrą buvo susiję ne su pačiais objektais, o su valstybės gebėjimu juos valdyti ir apsaugoti.

Vis dėlto, analitikų teigimu, dauguma analizuotų priešiškų naratyvų platesnės auditorijos nepasiekė. Nurodoma, kad iš 16 tyrime išskirtų naratyvų 12 neišplito už pradinės informacinės erdvės ribų, o nė vienas jų nacionalinėje žiniasklaidoje nebuvo pakartotas kaip faktas.

Tyrėjų vertinimu, informacinių atakų plitimui įtakos turi ir institucijų reakcijos greitis. 

„Balionų atveju institucijos jau kitą dieną įvardijo, kas už to stovi, ir šios pozicijos laikėsi iki galo – priešiško turinio buvo mažiausiai. Kapčiamiesčio atveju matome priešingą vaizdą: gyventojai atsakymų laukė šešiolika dienų, ir tą tylą užpildė kiti“, – sako M. Katkus. 

„Repsense“ tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jis parengtas „Lrytas“ konferencijai „Saugumo kodas 2026“.

Karlsrūhė, spalio 23 d. (dpa-ELTA). Penktadienį Vokietijoje buvo suimtas šnipinėjimu Rusijai įtariamas Ukrainos pilietis, anksčiau sulaikytas rytinėje Brandenburgo žemėje.

Federalinės prokuratūros duomenimis, Karlsrūhėje įsikūrusio Federalinio Aukščiausiojo Teismo teisėjas priėmė sprendimą suimti įtariamąjį.

Vadymas Y., kurio pavardė pagal Vokietijos privatumo apsaugos įstatymus neskelbiama, įtariamas vykdęs žvalgybinę veiklą Rusijos naudai.

Kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį sulaikymą pavadino sėkme, tačiau perspėjo, kad tikėtini ir nauji šnipinėjimo atvejai.

„Tikriausiai artimiausiais mėnesiais ir metais tokių atvejų matysime vis dažniau“, – Vakarų Balkanų viršūnių susitikimo Juodkalnijoje kuluaruose sakė F. Merzas.

Vokietijos federalinės kriminalinės policijos tarnybos (BKA) pareigūnai ukrainietį sulaikė Eizenhiutenštate, netoli Lenkijos sienos. Jis įtariamas rinkęs kariniu požiūriu svarbią informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai, naudodamasis ryšiais Europos gynybos pramonėje.

Prokurorų teigimu, informacija buvo susijusi su tankų, šaudmenų ir sprogmenų gamyba, taip pat su kariniais objektais, skirtais NATO rytiniam flangui stiprinti.

Vien šiemet Vokietijoje buvo sulaikyti keli asmenys, įtariami šnipinėję Rusijos žvalgybos tarnyboms.

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Kėdainiuose pasieniečiai ketvirtadienį surengė operaciją, per kurią sulaikė 6 asmenis, įtariama, susijusius su iš Baltarusijos į Lietuvą oro balionais skraidinama kontrabanda, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Operacijoje dalyvavo VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos ir VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pasieniečiai. Jiems talkino VSAT Specialiosios paskirties valdybos „Kovas“ pareigūnai. 

Kaip skelbia VSAT, iš pradžių šios jungtinės pajėgos surengė pasalą prie vieno Kėdainiuose esančio privataus namo. Pasieniečiai stebėjo, kaip į jo teritoriją automobiliu „Mercedes-Benz“ lietuviškais numeriais atvyko du vyrai. Vėliau paaiškėjo, kad jie yra šalčininkiečiai. Namo teritorijoje buvę dar du vyrai, Kėdainių savivaldybės gyventojai, pradėjo iš atvykusio automobilio krauti juo atgabentas cigarečių dėžes. Tuomet pasaloje buvę pasieniečiai pradėjo sulaikymo veiksmus. Keturi asmenys nesipriešino pareigūnams.

Paaiškėjo, kad automobiliu šalčininkiečiai atgabeno baltarusiškų cigarečių dėžes. Pirminiais duomenimis, šie rūkalai iš Baltarusijos buvo atskraidinti oro balionais. 

Pasak tarnybos, netrukus operacijoje dalyvavę pasieniečiai vienoje Kėdainių gatvėje sustabdė automobilį „Mercedes-Benz“ lietuviškais numeriais ir sulaikė du juo važiavusius Šalčininkų rajono gyventojus. Įtariama, kad jie į Kėdainius atlydėjo ką tik sulaikytą kontrabandos krovinį. 

Minėtame privačiame name Kėdainiuose atliktos kratos metu VSAT pareigūnai dar aptiko daugiau baltarusiškų cigarečių dėžių. Įtariama, kad ir šie rūkalai atskraidinti oro balionais. Tikslus sulaikytų cigarečių pakelių kiekis nustatinėjamas. 

Kratos gyvenamajame name Kėdainiuose metu pasieniečiai taip pat rado į 20 eurų banknotą įvyniotų baltų miltelių, įtariama, narkotinės medžiagos. Ją tirs ekspertai. 

Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tokį nusikaltimą gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų. 

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. 

VSAT skelbia, kad šešis sulaikytuosius pasieniečiai uždarė į areštines.

VSAT duomenimis, iš viso šiemet perimtas 181 oro balionais iš Baltarusijos į Lietuvą atgabentas cigarečių krovinys. Pernai per visus metus buvo 635 tokie atvejai, kai sulaikytos oro balionais iš Baltarusijos skraidintos nelegalios cigaretės. 2024 m. šis skaičius siekė 226.

Šiemet Lietuvos pasieniečiai taip pat nutupdė 67 kontrabandininkų dronus. Jais iš Baltarusijos į Lietuvą taip pat skraidinami nelegalūs rūkalai. Pernai buvo perimti 59 tokie dronai su kontrabanda, 2024 m. – 54.

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) priėmė sprendimą, kad bendrovės „Rheinmetall Defence Lietuva“ planuojama gamykla, įgyvendinus numatytas poveikio aplinkai mažinimo priemones ir įvykdžius nustatytas sąlygas, nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai.

Agentūra taip nusprendė įvertinusi bendrovės planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir atsakingų institucijų išvadas.

Sprendime nurodoma, kad, įgyvendinus numatytas poveikio aplinkai prevencijos, mažinimo ar kompensavimo priemones ir įvykdžius nustatytas sąlygas, projektas atitiks aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus.

Planuojamoje gamykloje numatoma per metus pagaminti iki 75 tūkst. 155 mm didelio kalibro sprogstamojo užtaiso artilerijos sviedinių.

Teritorijoje ketinama statyti terminio apdirbimo, sviedinių pildymo, surinkimo ir pakavimo, komponentų gamybos bei kitus gamybinius pastatus, sandėlius, amunicijos bunkerius ir administracines patalpas. Taip pat numatyta įrengti inžinerinius tinklus, nuotekų valymo įrenginius, vidaus kelius ir kitą infrastruktūrą.

ELTA primena, kad nacionaliniam saugumui reikšminga „Rheinmetall“ šaudmenų gamykla iškils už kelių kilometrų nuo Baisogalos miestelio, 340 hektarų ploto sklype.

Gamyklą už 141 mln. eurų (su PVM) stato viena didžiausių šalies statybos įmonių „PST Group“, statybose ir eksploatacinėje veikloje taip pat dalyvauja vietos pramonė ir tiekėjai.

Gamyklą valdys bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė „Rheinmetall Defence Lietuva“. Sutartį dėl jos steigimo „Rheinmetall“ ir Lietuvos valstybinė energetikos grupė „EPSO-G“ patvirtino dar 2024 m. gruodį.

Tiesioginės investicijos į projektą sieks apie 300 mln. eurų, gamykloje dirbs apie 150 asmenų, kurie per metus pagamins dešimtis tūkstančių 155 mm kalibro artilerijos sviedinių.

Paryžius, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Po to, kai prieš savaitę per demonstracijas Prancūzijoje kilo vieni didžiausių pastarųjų metų smurtinių neramumų, ruošiantis šį savaitgalį įvyksiantiems naujiems protestams visoje šalyje bus dislokuota apie 70 tūkst. policijos pareigūnų, penktadienį pranešė vyriausybė.

Prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris, pasak jo padėjėjų, dėl krizės atideda vėliau šį mėnesį planuotą vizitą į Nigeriją ir Senegalą, surengė Gynybos tarybos posėdį, kuriame dalyvavo aukščiausio rango ministrai ir pareigūnai. Jis taip pat ketino susitikti su saugumo pajėgų atstovais.

Prezidentas taip pat pirmą kartą turėjo priimti vyresniųjų klasių moksleivių atstovus. Būtent jų protestai dėl sąlygų mokyklose davė pradžią judėjimui, kuris peraugo į visoje šalyje vykstančius antivyriausybinius protestus dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų.

Šeštadienį bus mobilizuota apie 70 tūkst. saugumo pajėgų pareigūnų, kalbėdamas per spaudos konferenciją Paryžiuje pasakė vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas. Jis perspėjo, kad socialiniuose tinkluose plinta raginimai smurtauti ir plėšti parduotuves.

Protestai vyksta Prancūzijai itin svarbiu metu – likus šešiems mėnesiams iki prezidento rinkimų, kuriuose bus renkamas E. Macrono įpėdinis. Nauja apklausa rodo, kad pagal populiarumą pirmauja kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen, o po pastarųjų įvykių jos pozicijos dar labiau sustiprėjo.

Įtampą dar labiau didina tai, kad šį savaitgalį M. Le Pen Orleane rengia savo partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) suvažiavimą, kuriame tikimasi sulaukti tūkstančių jos šalininkų, tačiau vietos valdžios institucijos baiminasi susirėmimų, nes į miestą taip pat vyksta partijos priešininkai.

Ministro pirmininko kanceliarija pranešė, kad jos prašymu penktadienį šiame mieste turėjo apsilankyti L. Nunezas, kad „patikrintų saugumo priemones“.

„Per susitikimą su Macronu pateiksime jam savo reikalavimus, kurie nesikeičia: pagerinti mokyklų infrastruktūros būklę ir iš esmės pertvarkyti stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą „Parcoursup“, – naujienų agentūrai AFP sakė organizacijos „Renouveau Lycéen“ („Moksleivių atsinaujinimas“) vadovas Nathanaelis Combary.

E. Macrono vyriausybė siekia aiškiai atskirti teisėtus protestuotojų reikalavimus nuo plėšimų, padegimų ir niokojimo, kilusių per praėjusio šeštadienio demonstracijas.

Teisingumo ministras Geraldas Darmaninas pareiškė, kad teismai, imdamiesi kaip niekad griežtų priemonių, dėl šeštadienio įvykių jau įkalino 217 žmonių, iš kurių pusė nusikalto pirmą kartą.

Ketvirtadienį E. Macronas paragino „kuo griežčiau“ reaguoti į „nusikalstamas veikas“ ir apkaltino „ultrakairiųjų“ grupuotes praėjusį savaitgalį siekus „sužlugdyti respubliką“.

Policijos pareiga

Šeštadienį visoje Prancūzijoje laukiama antrosios demonstracijų bangos.

Šį savaitgalį demonstrantams bus uždrausta patekti į pietryčių Prancūzijoje esančio Liono miesto centrą, o Paryžiuje protestuotojams bus leidžiama žygiuoti tik nustatytu maršrutu tarp Bastilijos ir Nacijos aikščių.

Marselio valdžios institucijos taip pat buvo uždraudusios protestus, tačiau penktadienį paskelbė, kad „išimties tvarka“ leis surengti profesinių sąjungų organizuojamą demonstraciją. Tai bus vienintelė demonstracija, kurią bus leista surengti pietiniame Ronos Žiočių departamente.

Valdžios institucijos taip pat atšaukė sprendimą šeštadienį sustabdyti visą miesto viešąjį transportą. Tačiau sostinėje šeštadienį nedirbs svarbiausi muziejai, įskaitant Luvrą, o meno mugė „Art Basel“ pasibaigs anksčiau laiko.

Praėjusią savaitę policijai sulaukus griežtos kritikos dėl nepakankamo pasirengimo neramumams ir žvalgybinės informacijos rinkimo, šį savaitgalį bus mobilizuota maždaug 20 proc. daugiau saugumo pajėgų pareigūnų.

„Teisinėje valstybėje policija privalo ir užtikrinti, kad protestai vyktų taikiai bei saugiai, ir apsaugoti visuomenę nuo smurtinių neramumų“, – sakė žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ vyresnioji tyrėja Europos klausimais Eva Cosse. Ji išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie vaikus, sunkiai sužalotus policijai panaudojus minios kontrolės priemones.

Smurtiniai neramumai pakenkė Prancūzijos įvaizdžiui prieš rinkimus, kurie gali tapti lūžio tašku šiuolaikinėje šalies istorijoje. Investuotojams taip pat kelia nerimą didelė valstybės skola.

Nauja apklausa, kurią po neramumų televizijos M6 ir radijo stoties RTL užsakymu atliko „Harris Interactive“, parodė, kad M. Le Pen pirmajame prezidento rinkimų ture surinktų 33–35 proc. balsų ir gerokai lenktų varžovus.

Apklausos duomenimis, antrajame ture jos varžovu galėtų tapti radikaliųjų kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas. Pagal apklausos scenarijų M. Le Pen tokiu atveju surinktų apie 70 proc. balsų ir užtikrintai laimėtų rinkimus.