Vilnius, lapkričio 26 d. (ELTA). Europos transliuotojų sąjunga (EBU) reiškia viešą susirūpinimą dėl parlamentarų siūlomų pokyčių Lietuvos visuomeniniam transliuotojui (LRT). Kaip teigiama EBU vadovo Noelio Currano kreipimesi, parlamentarų siūlomos reformos susilpnintų LRT veiklą.

„Ypač nerimaujame dėl to, kad šie pakeitimai yra stumiami skubotai, be jokios prasmingos viešos diskusijos ar konsultacijų. Galimybė atleisti generalinį direktorių paprasta balsų dauguma, be viešojo intereso kriterijaus ir taikant neskaidrų balsavimą, reikštų, kad Lietuva atsidurtų tarp Europos sąjungos (ES) valstybių su silpniausiomis viešosios žiniasklaidos vadovybės apsaugos priemonėmis“, – teigiama išplatintame pranešime. 

EBU pabrėžia, kad visuomeninis transliuotojas privalo veikti nepriklausomai ir be politinio spaudimo.

„Šie siūlymai kelia riziką pakenkti LRT autonomijai, atverti kelią politiniam kišimuisi ir sumenkinti visuomenės pasitikėjimą viena svarbiausių Lietuvos demokratinių institucijų“, – pranešime cituojamas EBU vadovas.

„Kaip šiandien pabrėžiau Europos Komisijai, šios reformos kelia rimtų klausimų dėl Lietuvos atitikties Europos žiniasklaidos laisvės aktui“, – tęsiama kreipimesi. 

EBU ragina Lietuvos valdžios institucijas kuo skubiau persvarstyti šias priemones ir užtikrinti, kad bet kokie pakeitimai atitiktų Lietuvos įsipareigojimus pagal ES ir Europos Tarybos standartus.

Kaip skelbta, grupė „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų narių siūlo supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą, taip siekdama užtikrinti LRT veiklos kontrolę ir, jos teigimu, didesnį skaidrumą.

Ne kartą visuomeninio transliuotojo veiklą kritikavęs „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kartu su kolegomis siūlo nustatyti, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui slaptu balsavimu, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų LRT tarybos narių.

Šiuo metu įstatymas numato, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių.

Savo ruožtu Seimo Biudžeto ir finansų komitetas praėjusią savaitę pritarė „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjūdžio frakcijos narių siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai siūloma skirti apie 80 mln. eurų. Pagal dabartinį įstatymą, visuomeniniam transliuotojui skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis nei skirtas 2019 metais.

„Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų narių siūlymo supaprastinti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) direktoriaus atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą. 

Pastarasios iniciatyvos Seimą pasieks ketvirtadienį. 

Vilnius, lapkričio 26 d. (ELTA). Daliai visuomenės nerimaujant dėl parlamentarų siūlymo supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo tvarką, premjerė Inga Ruginienė ragina šiuo klausimu neieškoti slaptų iniciatyvos autorių kėslų. Vyriausybės vadovės vertinimu, šis siūlymas visuomeninio transliuotojo tarybos nariams leis laisviau reikšti savo nuomonę. 

„Dėl balsų kiekio, jeigu kažkam atrodo, kad tai yra neigiamas sprendimas – Seimo salėje galima tai koreguoti. Bet Seimo salėje taip pat, jeigu balsuojame dėl asmenybės, tai balsuojame 50+1“, – LRT televizijai teigė I. Ruginienė. 

„Neieškočiau raganų medžioklės ir kažkokių slaptų kėslų. Man atrodo, nėra kažkokio tai suinteresuotumo pasakyti, kad konkretus žmogus yra blogas arba geras. Slaptas balsavimas kaip tik atriš rankas tam laisvam nuomonės pareiškimui, o ne užkulisiniams susitarimams, kurie gali daryti įtaką vienam ar kitam sprendimui“, – akcentavo ji. 

Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas trečiadienį ryte teigė, kad šie pakeitimai leistų visuomeninio transliuotojo tarybai geriau atlikti savo funkcijas.

Tiesa, dėl šio siūlymo šalies žurnalistai jau kreipėsi į parlamentarus. Kreipimosi autoriai reiškia nepasitenkinimą dėl tokių Seimo narių veiksmų ir tikina, jog tai yra panašu į bandymą užvaldyti šalies visuomeninį transliuotoją. 

Tuo metu Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platforma trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl LRT situacijos. Pasak jos, dėl keleto šiuo metu Lietuvoje iškeltų iniciatyvų kyla pavojus LRT nepriklausomumui ir veiksmingai veiklai.

ELTA primena, kad siekiant užtikrinti LRT veiklos kontrolę ir didesnį skaidrumą, grupė Seimo „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų narių siūlo supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą. 

Ne kartą visuomeninio transliuotojo veiklą kritikavęs „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kartu su kolegomis siūlo nustatyti, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui slaptu balsavimu, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų LRT tarybos narių.

Šiuo metu įstatymas numato, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių.

Vilnius, lapkričio 26 d. (ELTA). Opozicijai kritikuojant Vyriausybę dėl priimamų sprendimų, tvarkantis su Baltarusijos hibridine ataka, premjerė Inga Ruginienė tikina – lengva kritikuoti, būnant sofos ekspertu. 

„Aš tikrai labai norėčiau, kad jeigu kalbame apie saugumą ir gynybą, visi susitelktume į komandą, nes šiai dienai matau tik tokį norą pasišildyti saulės spinduliuose, kritikuojant Vyriausybę ir taip parodant, kad sėdint opozicijoje, sofos eksperto vaidmenyje, aš galiu daugiau, bet kai reikia realaus patarimo arba realios įžvalgos, staiga girdžiu tokį komentarą, kad čia ne mano darbas. Suprask, kad tu dabar esi Vyriausybėje, tai tu ir spręsk, o aš galėsiu komentuoti (…). Tai neprisideda prie bendro saugumo jausmo, tai neprisideda prie bendro reikalo ir valstybinio matymo“, – trečiadienį LRT televizijai sakė I. Ruginienė. 

„Man atrodo, kad gynyba dabar reikalauja didžiausio susitelkimo ir labai rimto požiūrio, nes tie politiniai žaidimai nuveda prie to, kad džiaugiasi tik (…) Baltarusija, Rusija, kurios turi interesą, kad mes čia, viduje peštumėmės ir nesiimtume realių veiksmų“, – akcentavo ji. 

Ministrė pirmininkė pažymi – jos vadovaujama Vyriausybė veikia nuosekliai, žino, ką daro, ir yra pasirengusi užtikrinti gyventojų saugumą. 

„Mūsų veiksmai nuoseklūs. Mes žinome, ką mes darome. Dėl to abejonių visuomenei tikrai neturėtų kilti – kiekvienas turėtų jaustis saugiai, nes mes tam dirbame dieną naktį, kad kiekvienas mūsų pilietis jaustųsi saugus“, – kalbėjo ministrė pirmininkė. 

„Tik laiko klausimas, kada mes galėsime pasakyti, kad esame visiškai prisitaikę prie šitos situacijos“, – akcentavo ji. 

ELTA primena, kad rudenį suintensyvėjus kontrabandinių balionų iš Baltarusijos srautams, dėl kurių ne kartą sutriko oro uostų darbas, Vyriausybė spalį mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždarė paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija.

Vis dėlto, minėti du pasienio punktai buvo atidaryti kiek anksčiau, argumentuojant, kad situacija pagerėjo. 

Savo ruožtu Minsko režimas, Lietuvai uždarius sieną, uždraudė Lietuvoje registruotiems vilkikams judėti šalies viduje. Skelbta, jog dėl to pasienyje įstrigę vežėjai transporto priemones turi laikyti specialiose aikštelėse, už tai buvo apmokestinti.

Tačiau praėjusią savaitę Lietuvos Vyriausybei atidarius sieną, Lietuvos vilkikai ir toliau yra įstrigę pasienyje su Baltarusija, dėl to Užsienio reikalų ministerija (URM) Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovui įteikė protesto notą.

Vilnius, lapkričio 26 d. (ELTA). Baltarusijai tęsiant hibridinę ataką, o Lietuvoje netylant diskusijoms apie galimybę vėl uždaryti sieną su šia šalimi, Latvija ir Lenkija, prireikus, būtų pasirengusios solidarizuotis, leidžia suprasti Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė. 

„Mes glaudžiai kontaktuojame tiek su Lenkija, tiek su Latvija. Šiai dienai dar nėra sprendimo uždaryti sieną pas mus“, – trečiadienį LRT televizijai sakė premjerė. 

„Tiek Lenkijos, tiek Latvijos premjerai yra mane patikinę, kad jeigu reikės bendro sprendimo, jie pasirengę sėsti prie stalo ir jį svarstyti. Bet kol kas mes prie to žingsnio dar nepriėjome. Kai prieisime, tai sodinsiu visus premjerus ir mes koordinuosime jungtinius veiksmus“, – teigė ministrė pirmininkė. 

ELTA primena, kad rudenį suintensyvėjus kontrabandinių balionų iš Baltarusijos srautams, dėl kurių ne kartą sutriko oro uostų darbas, Vyriausybė spalį mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždarė paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija.

Vis dėlto, minėti du pasienio punktai buvo atidaryti kiek anksčiau, argumentuojant, kad situacija pagerėjo. 

Savo ruožtu Minsko režimas, Lietuvai uždarius sieną, uždraudė Lietuvoje registruotiems vilkikams judėti šalies viduje. Skelbta, jog dėl to pasienyje įstrigę vežėjai transporto priemones turi laikyti specialiose aikštelėse, už tai buvo apmokestinti.

Tačiau praėjusią savaitę Lietuvos Vyriausybei atidarius sieną, Lietuvos vilkikai ir toliau yra įstrigę pasienyje su Baltarusija, dėl to Užsienio reikalų ministerija (URM) Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovui įteikė protesto notą.

(kariai pašauti, o ne nušauti)

Vašingtonas, lapkričio 26 d. (ELTA). Vašingtone pašauti du Nacionalinės gvardijos kariai. Tai tinkle „X“ pranešė krašto saugumo sekretorė Kristi Noem. Detalių ji nenurodė, informuoja agentūra „Reuters“.

Policija Vašingtone paraleliai pranešė, kad maždaug už vieno kvartalo nuo Baltųjų rūmų įvyko šaudynės.

Spėjamas šaulys sulaikytas. Baltieji rūmai atitverti, pranešė atstovė. Prezidentas Donaldas Trumpas informuotas apie incidentą. D. Trumpas prieš Padėkos dieną yra Floridoje.

Berlynas, lapkričio 26 d. (dpa-ELTA). Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas perspėjo neversti Ukrainos daryti vienašališkų teritorinių nuolaidų vykstančiose taikos derybose. 

Šalis taip pat turi gebėti apsiginti ateityje, trečiadienį Bundestage per debatus dėl gynybos biudžeto sakė B. Pistoriusas. Tam reikia stiprių ginkluotųjų pajėgų ir tvirtų, patikimų saugumo garantijų, ypač iš Jungtinių Valstijų, sakė jis. 

B. Pistoriusas tvirtino, kad dėl nieko, kas turi įtakos Europos valstybių, NATO ar ES ateičiai, negali būti „deramasi ar sprendžiama per mūsų galvas“. „Kitaip tariant, mes patys sprendžiame dėl savo ateities“, – sakė B. Pistoriusas.

 „Ir negali būti jokios neteisingos taikos Ukrainai. Neturi būti jokios kapituliacinės taikos“, – pridūrė jis. 

Ministras  Bundestage sakė, kad iki šiol vykusių derybų eiga aiškiai rodo, jog geopolitinė šachmatų lenta – modelis, susitarimas ir aljansai – sparčiai keičiasi. 

Jo teigimu, Vokietija turi iš naujo apibrėžti savo vaidmenį ES ir NATO, „nes nežinome, kuriais aljansais vis dar galėsime pasitikėti ateityje ir kiek ilgai jie išsilaikys“. 

Jis pakartojo, kad būtina stiprinti kariuomenę ir reikšmingai padidinti išlaidas gynybai. 

Biudžeto projekte numatyta, kad kitais metais gynybos išlaidos išaugs iki 108,2 mlrd. eurų – didžiausio nuo šaltojo karo pabaigos lygio. Šiais metais 62,43 mlrd. eurų bus skirti įprastam gynybos biudžetui ir 24,06 mlrd. eurų iš vadinamojo Bundesvero specialiojo fondo.

Lima, lapkričio 26 d. (dpa-ELTA). Buvęs Peru prezidentas Martínas Vizcarra dėl korupcijos nuteistas 14  metų laisvės atėmimo bausme. Teismas sostinėje Limoje nusprendė, kad buvęs prezidentas (2018–2020) 2014-aisiais, kai ėjo Mokegvos provincijos gubernatoriaus pareigas, ėmė kyšius iš statybos įmonių už viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą.

„Tai ne teisingumas, tai kerštas, – po nuosprendžio paskelbimo tinkle „X‘ rašė M. Vizcarra. – Tačiau jie manęs nepalauš. Atsakymas yra balsadėžėse“. Jo brolis Mario Vizcarra kitais metais vyksiančiuose rinkimuose sieks prezidento posto ir pergalės atveju ketina jam suteikti malonę.

Beveik visi pastarųjų 25 metų Peru valstybės vadovai turėjo reikalų su teisėsauga.  Balandį dėl pinigų plovimo 15 metų kalėjimo bausmė buvo skirta buvusiam prezidentui Ollantai Humalai (2011–2016). Pernai Alejandro Toledas (2001–2006) dėl korupcijos buvo nuteistas 20 metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Šiuo metu vyksta baudžiamasis procesas prieš buvusį prezidentą Pedro Castillo (2021–2022), kuris kaltinamas bandymu įvykdyti perversmą. Prieš Pablo Kuczynskį (2016–2018) vyksta tyrimas dėl korupcijos. Buvęs prezidentas Alanas García (1985–1990 ir 2006–2011) 2019-aisiais nusižudė, kai policija norėjo sulaikyti jį dėl kaltinimų korupcija.

Praha, lapkričio 26 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį būsimasis Čekijos premjeras Andrejus Babišas pareiškė pristatęs savo kabineto sudėtį prezidentui, bet šis prieštarauja milijardieriaus sprendimui įtraukti kandidatą, tiriamą dėl išžaginimo. 

A. Babišas teigė, kad prezidentas Petras Pavelas „iškėlė keletą prieštaravimų“ dėl Filipo Tureko, euroskeptiškos Automobilistų partijos, su kuria jis sudarė koaliciją, nario. 

F. Turekas, kurį A. Babišas pasirinko aplinkos ministru, yra tiriamas dėl smurto artimoje aplinkoje ir išžaginimo pagal jo buvusios merginos skundą. Policija vykdė tyrimą ir dėl kitų įtarimų nacių atributikos turėjimu ir nacistiniu pasveikinimu, bet ši byla atidėta. 

P. Pavelas „mano, kad ponas Turekas neturėtų būti ministras“, žurnalistams sakė A. Babišas. „Manau, kad jis galėtų gauti tokią galimybę, bet gerbiu pono prezidento nuomonę“, – pridūrė jis. 

P. Pavelas per ateinančias dvi savaites prieš sudarant ministrų kabinetą turėtų susitikti su visais kandidatais ir pagal Konstituciją gali atsisakyti paskirti F. Tureką. 

„Prezidentas pradės pokalbius su kandidatais (...) lapkričio 28 d.“, – sakoma P. Pavelo biuro pareiškime ir priduriama,  kad pokalbiai turėtų trukti iki gruodžio 10 dienos. 

Save trampistu vadinantis A. Babišas šį mėnesį pasirašė koalicijos sutartį su Automobilistų ir kita euroskeptiška kraštutinių dešiniųjų partija SPD, kai jo judėjimas ANO spalio mėnesį laimėjo visuotinius rinkimus. Jo naujoji koalicija, pakeisianti centro dešiniųjų vyriausybę Europos Sąjungos ir NATO šalyje, turinčioje daugiau nei 10 mln. gyventojų, turi 108 vietas 200 narių parlamente. 

A. Babišui, buvusiam ministrui pirmininkui bei didžiulio maisto ir chemijos konglomerato „Agrofert“ savininkui, pačiam gresia teismas dėl sukčiavimo gaunant ES subsidijas. Slovakijoje gimęs magnatas, žurnalo „Forbes“ duomenimis, septintas turtingiausias žmogus Čekijoje, neigia visus kaltinimus ir vadina juos šmeižto kampanija. 

Trečiadienį A. Babišas taip pat sakė, kad P. Pavelas privertė jį pažadėti, jog prieš pradėdamas eiti pareigas jis paskelbs, kaip ketina išspręsti interesų konfliktą dėl „Agrofert“.

„Prezidento sąlyga – kad tai pasakyčiau prieš paskyrimą“, – sakė A. Babišas. „Taigi aš tai padarysiu“, – pažadėjo jis.

Prieš imigraciją nusistačiusios SPD pirmininkas Tomio Okamura, lapkričio pradžioje tapęs parlamento pirmininku, taip pat teisiamas už neapykantos kurstymą. Kritikų teigimu, A. Babišas ir T. Okamura gali palaikyti vienas kitą, kai policija prašys, kad parlamentas atimtų iš jų neliečiamybę ir jie galėtų stoti prieš teismą. 

Naujoje vyriausybėje ANO turės devynis ministrus, SPD siūlo tris nepartinius ekspertus, o Automobilistų partija ministrų kabinete turės keturias vietas. 

A. Babišas sakė, kad tikisi kaip ministras pirmininkas gruodžio 18 d. dalyvauti ES viršūnių susitikime. 

(atnaujintas aukų skaičius)

Honkongas, lapkričio 26 d. (dpa-ELTA). Pragaištingo gaisro gyvenamajame komplekse Honkonge aukų skaičius išaugo iki mažiausiai 36. Dar 279 asmenys laikomi dingusiais, spaudos konferencijoje ankstų ketvirtadienio rytą (vietos laiku) pranešė Kinijos specialiosios administracinės teritorijos vyriausybės vadovas Johnas Lee. 29 sužeistieji, jo duomenimis, gydomi ligoninėje, septynių jų gyvybei gresia pavojus.

Institucijos gaisrą, kilusį „Wang Fuk Court“ gyvenamajame komplekse Tai Po rajone,  priskyrė aukščiausiai – 5 – kategorijai. Kodėl kilo gaisras, kol kas nenurodoma.

Anot pranešimų, liepsnos apėmė septynis pastatus. Popietę sulaukta butuose įstrigusių gyventojų skambučių. Iš viso kompleksą sudaro aštuoni 32 aukštų gyvenamieji namai, kuriuose iš viso yra beveik 2 tūkst. butų. Visi pastatai dėl renovacijos darbų buvo apstatyti bambukiniais pastoliais. 

Nuotraukose ir įrašuose iš nelaimės vietos buvo matyti dideli dūmų debesys, kylantys iš pastatų. 

Netoliese esančių namų gyventojai buvo paraginti būti užsidarius langus ir duris ir vengti teritorijos aplink degančius pastatus.

Pasak Honkongo leidinio „South China Morning Post“, su ugnimi kovojo daugiau kaip 760 ugniagesių, taip pat atskubėjo 400 policininkų.

Paryžius, lapkričio 26 d. (dpa-ELTA). Prancūzijos žiniasklaidai paskelbus, kad prancūzų kino ikona Brigitte Bardot vėl gydoma ligoninėje, jos atstovas nuramino visuomenę.

„Ponia Bardot sveiksta ir jaučiasi gerai. Galiu jus patikinti“, – trečiadienį agentūrai „dpa“ sakė atstovas. Kelios žiniasklaidos priemonės prieš tai pranešė, kad 91-erių B. Bardot vėl paguldyta į ligoninę. Priežastis nebuvo nurodyta.

B. Bardot jau spalį buvo gydoma ligoninėje. Tada jai, anot jos artimųjų, buvo atlikta nedidelė chirurginė operacija, kuri praėjo sėkmingai.

Sukūrusi vaidmenis tokiuose filmuose, kaip „Ir Dievas sukūrė moterį“, „Panieka“ ar „Plucking the Daisy“, B. Bardot šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose tapo viena žinomiausių savo laikmečio kino žvaigždžių ir sekso simbolių.  Aštuntajame dešimtmetyje B. Bardot baigė savo kino karjerą ir aistringai atsidavė gyvūnu apsaugai.

Šiandien ji gyvena Sen Tropeze Pietų Prancūzijoje.