Londonas, vasario 19 d. (ELTA). Dėl įtarimų netinkamu elgesiu suimtas buvęs Jungtinės Karalystės princas Andrew Mountbattenas-Windsoras ketvirtadienio vakarą buvo paleistas iš policijos nuovados, praneša BBC.

Po beveik 12 valandų trukusios apklausos Eilšemo policijos nuovadoje, Norfolke, jis buvo išvežtas automobiliu.

Temzės slėnio policija ketvirtadienio vakarą paskelbė, kad A. Mountbattenas-Windsoras buvo paleistas, bet toliau vyksta tyrimas po jo suėmimo dėl įtarimų netinkamu elgesiu einant viešąsias pareigas.

Policija patvirtino, kad baigtos kratos Norfolko grafystėje, bet jos tęsiasi Berkšyre, jo buvusioje gyvenamojoje vietoje.

Žurnalistai matė, kaip apie 18 val. 50 min. vietos (20 val. 50 min. Lietuvos) laiku prie Eilšemo policijos nuovados privažiavo juodos spalvos „Range Rover“ automobilis.

Iš pradžių automobilis į teritoriją bandė patekti pro vienus vartus, tačiau negalėjo, nes jie buvo sugedę. Po 10 minučių jis į policijos nuovadą įvažiavo pro kitus vartus.

Praėjus dar penkioms minutėms, atsidarė pastate esančio garažo vartai ir iš jo išvažiavo du automobiliai, įskaitant „Range Rover“.

A. Mountbattenas-Windsoras buvo pastebėtas pusiau gulįs ant galinės sėdynės ir nufotografuotas, kai automobilis važiavo pro žurnalistus.

ELTA primena, kad nuo karališkųjų pareigų A. Mountbattenas-Windsoras atsitraukė 2019 m., kai buvo atskleisti jo ryšiai su teistu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu ir paviešinti J. Epsteino kaltintojos Virginia‘os Giuffre teiginiai, kad ji buvo priversta tris kartus lytiškai santykiauti su princu Andrew, įskaitant du kartus, kai jai buvo 17 metų.

JAV paskelbtuose dokumentuose taip pat nurodoma, kad Andrew ir J. Epsteinas 2006 m. spaudė moterį, pasamdytą kaip egzotinių šokių šokėją, užsiimti seksu trise. Dokumentuose taip pat buvo gėdingų nuotraukų, kuriose Andrew klūpo virš ant grindų gulinčios apsirengusios moters, ir elektroninių laiškų, kuriuose J. Epsteinas kviečiamas atvykti į Bakingamo rūmus „privačiam“ pokalbiui.

Dokumentai, apie kuriuos vasario pradžioje pranešė britų žiniasklaida, leidžia manyti, kad Andrew perdavė J. Epsteinui konfidencialius duomenis, kai jis prieš daugiau kaip dešimtmetį ėjo britų prekybos pasiuntinio pareigas.

Vilnius, vasario 19 d. (ELTA). Tęsiantis diskusijoms dėl Lietuvos pozicijos Kinijos bei Taivano klausimu, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog šiuo metu jam, kaip diplomatijos vadovui, skirta užduotis Pekino atžvilgiu yra aiški. Tuo metu su Taivanu, pasak K. Budrio, reikia rasti bendrą sutarimą dėl tolimesnio veiksmų plano. 

„Turėtume su Taivanu konkrečiai sutarti dėl mūsų veiksmų plano, kaip mes įgyvendinsime tas užmačias, lūkesčius, kurie buvo iškelti (…). Šįsyk norime susitarti ir susidėlioti planelį (…). Su ta mintimi ir viltimi einame dirbti. Užsienio reikalų ministerija (URM) apsiima pacentruoti šį klausimą“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė K. Budrys. 

„Dėl Kinijos aiškus uždavinys yra suformuluotas Vyriausybės programoje, aš jį perskaitęs vykdau – tai yra diplomatinius santykius kilstelėti aukščiau negu jie yra dabar, kad mes galėtume teikti konsulines paslaugas ir mūsų piliečiai jas galėtų gauti, tam, kad galėtume apsikeisti tam tikrais matymais, situacijų vertinimais, galų gale, ir ties tuo yra dirbama“, – akcentavo jis. 

Ketvirtadienį Prezidentūroje surengtas pasitarimas užsienio politikos klausimais. Šalies vadovas Gitanas Nausėda po susitikimo akcentavo matantis galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.

Kaip skelbta, premjerė Inga Ruginienė kiek anksčiau teigė nematanti priežasčių, kodėl Vilniuje įsikūrusi Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu. 

Reaguodamas į tokius pareiškimus šalies vadovas tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas. Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, toks veiksmas veikiausiai neduotų realių rezultatų. Užsienio reikalų ministras K. Budrys Eltai teigė, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus.

Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą. 

Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.

(papildymai visame tekste, atnaujintas pavadinimas)

Vilnius, vasario 19 d. (ELTA). Viešojoje erdvėje komunikacijos ekspertui Karoliui Žukauskui pradėjus kelti klausimus dėl „Nemuno aušros“ finansavimo prieš 2024 m. Seimo rinkimus, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog informaciją turėtų vertinti atitinkamos tarnybos. Jeigu informacija pasitvirtins, šalies vadovas sako, kad pasekmės turėtų būti labai aiškios.

„Jeigu mūsų institucijos, o kiek žinau, gerbiamas žurnalistas pateikė tą informaciją tarnyboms, jeigu jos įvertins šitą informaciją kaip svarią ir tikrai atitinkančią tikrovę, tada pasekmės turėtų būti labai aiškios“, – ketvirtadienį Prezidentūroje žurnalistams komentavo G. Nausėda.

„Aš nebeįsivaizduoju, jeigu dar ir šitas klausimas būtų traktuojamas kaip vis dar papildomas lašas kantrybės taurėje. Čia jau nebe lašas, čia jau visas samtis. Ir jau šitą samtį supylus, toje taurėje vandens yra sklidina. Man atrodo, tai yra daugiau negu akivaizdu“, – akcentavo jis.

Prezidentas pabrėžė į tokio pobūdžio kaltinimus žiūrintis rimtai, o informacija turėtų leisti tarnyboms įsitraukti į tolimesnę analizę.

„Pati informacija ar jos gavimas dar nereiškia, kad ji visapusiškai teisinga“, – paminėjo G. Nausėda.

Komunikacijos ekspertas K. Žukauskas ketvirtadienį paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų. 

Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ banko sąskaitos išrašą, K. Žukauskas teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai.

Be to, K. Žukauskas stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyrių narių vedamos kelių dienų bėgyje.

Kiek anksčiau K. Žukauskas socialiniuose tinkluose skelbė atlikęs naują eksperimentą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Jis nurodė skambinęs partijos finansiniams donorams ir, prisistatęs asmeniu, tvarkančiu „Nemuno aušros“ finansus, bei užsiminęs apie paramą 2024 m., klausinėjo apie tolesnes partijos rėmimo galimybes.

Jis skambino asmenims, kurie skyrė finansinę paramą „Nemuno aušrai“ prieš 2024 m. Seimo rinkimus. K. Žukauskas paskelbė 11 pokalbių su šiais rėmėjais įrašų, kurie, jo manymu, leidžia abejoti „aušriečių“ finansavimo skaidrumu. K. Žukausko teigimu, bandyta patikrinti prielaidą, kad „Nemuno aušros“ narių skiriamos didelės įnašų sumos, net jeigu tų asmenų pajamos yra nulinės, galėjo būti pinigai iš išorės. Pokalbių metu pašnekovams komunikacijos ekspertas siūlė paremti partiją grynaisiais pinigais.

Anot jo, apvalios sumos į partijos sąskaitą buvo pervestos iš Vilniaus, Šilutės, Kelmės, Šilalės gyventojų. Pasak K. Žukausko dažnai sutapdavo, kad kelias dienas prieš šiuos pavedimus vyko „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ar R. Puchovičiaus vizitai minimų miestų apylinkėse.

ELTA primena, kad viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informavo sausį šiuo klausimu pradėjusi tyrimą. Pasak VRK atstovės Indrės Ramanavičienės, jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis. 

Prokuratūra vasario pradžioje nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių. Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tuomet, jeigu suma viršija 25 tūkst. eurų.

Minimą ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo pernai lapkritį po žiniasklaidos platformos „Redakcija“ paskelbtos publikacijos apie „aušriečių“ finansus. „Redakcija“ skelbė, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų Alvydas Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su „aušriečių“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavę ir Seimo rinkimuose. Svarstyta, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų.

Pats R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų.

Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.

Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu Kodekso pažeidimu.

Vilnius, vasario 19 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį išvyko į Nikosiją, Kiprą, kur dalyvaus neformalioje Europos Sąjungos (ES) Prekybos taryboje, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). 

Kaip nurodė ministerija, šioje Taryboje 27 Bendrijų valstybių ministrai aptars ES ir Kinijos prekybos santykius, šiuo metu vykstančias derybas dėl ekonomiškai naudingų laisvosios prekybos susitarimų bei spartesnį ES sutarčių su Indija ir MERCOSUR bloko šalimis įgyvendinimą.

Be to, viena iš aktualių temų – gamybos Europoje išlikimui ir aukštųjų technologijų plėtrai itin svarbių mineralų tiekimo užtikrinimas. Susitikime bus aptartos ES ir JAV derybos dėl kritinės svarbos žaliavų susitarimo ir bendro atsako į Kinijos taikomus ribojimus.

Ministrai taip pat aptars pasirengimą 14-ajai Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų konferencijai, kuri kovą įvyks Kamerūne.

Taryboje taip pat bus keliami klausimai dėl papildomų muitų tarifų taikymo Rusijos ir Baltarusijos importui: geležiai, plienui, neorganiniams chemikalams ir kalio trąšoms.

Neformalus ministrų susitikimas surengtas Kipre, šiai valstybei metų pradžioje perėmus pirmininkavimą ES Tarybai.

Berlynas, vasario 19 d. (dpa-ELTA). Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pritaria, kad Vokietija galėtų rengti Vasaros olimpines ir paralimpines žaidynes 2040 arba 2044 m., tačiau nenorėtų, kad tai būtų daroma 2036 m., nes tais metais sukaks 100 metų nuo nacių laikais surengtų Berlyno olimpinių žaidynių.

Berlynas, Hamburgas, Miunchenas ir Kelnas-Reino-Rūro regionas tikisi, kad Vokietija pretenduos surengti dar nepatikslintas olimpines žaidynes. Vokietijos olimpinių sporto šakų konfederacija (DOSB) sprendimą priims rugsėjo mėnesį.

F. W. Steinmeieris mano, kad 2036 metai yra „istoriškai problemiški“ Vokietijos olimpinei paraiškai, ketvirtadienį sakė prezidento atstovas spaudai.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis su tuo nesutiko ir socialiniame tinkle „LinkedIn“ pareiškė, kad nors ir supranta prezidento nuogąstavimus, su jais nesutinka

„Žaidynių surengimas Vokietijoje būtent šią datą suteiktų galimybę parodyti ne tik pasauliui, bet ir jaunajai Vokietijos kartai, ko mes, kaip demokratinė šalis, išmokome iš savo istorijos“, – sakė G. Schröderis.

Pastarąjį kartą olimpinės žaidynės Vokietijoje vyko 1972 m. Miunchene.

2028 m. vasaros olimpinės žaidynės atiteko Los Andželui, o 2032-aisiais jos vyks Brisbene, Australijoje. Svarstoma, kad 2036 m. žaidynės galėtų būti surengtos Azijoje – susidomėjimą jomis išreiškė Indija ir Kataras.

Varšuva, vasario 19 d. (AFP-ELTA). Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas ketvirtadienį AFP sakė, kad Europos sąjungininkės, ypač Italija ir Prancūzija, turi daugiau investuoti į bendrą saugumą.

„Norėčiau, kad Ispanija įsiklausytų į šį raginimą, o Italija ir Prancūzija išgirstų jį dar stipriau – raginimą didinti išlaidas gynybai, kaip tai padarė Lenkija, Vokietija ir Skandinavijos šalys“, – interviu sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.

„Kuo daugiau Europa investuos, tuo rimčiau ir pagarbiau Amerika su mumis elgsis šiose srityse“, – pridūrė jis.

NATO ir ES narė besiribojanti su Rusija ir Baltarusija, 2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje smarkiai padidino savo išlaidas gynybai.

Ji daugiausiai NATO bloke išleidžia pinigų procentine išraiška – 2025 m. biudžete gynybai skirdama 4,8 proc. nuo savo BVP. Pernai vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO narės susitarė iki 2035 m. išlaidas gynybai padidinti nuo dviejų iki penkių procentų.

Prancūzija 2025 m. gynybai išleido 2,05 proc. nuo BVP – tai šiek tiek daugiau nei senasis NATO tikslas, Italija – 2,01 proc., o Ispanija – 2 proc.

Briuselis, vasario 19 d. (dpa-ELTA). Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen planuoja artimiausiomis savaitėmis apsilankyti Grenlandijoje, ketvirtadienį pranešė atstovė spaudai. 

Ji planuoja vizitą, kai ginčas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl šios Arkties salos sukėlė baimę dėl konflikto NATO. Komisijos vadovė ketina kovą apsilankyti Arkties regione, įskaitant Grenlandiją, teigė atstovė spaudai, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė. 

Ginčas dėl Grenlandijos paaštrėjo sausį, kai D. Trumpas kelis kartus grasino aneksuoti Danijos administruojamą teritoriją. JAV lyderis teigė, kad tik Jungtinės Valstijos gali ją apsaugoti nuo Rusijos ir Kinijos grėsmių regione. 

Galiausiai D. Trumpas liovėsi grasinęs karine jėga perimti salą ir įvesti tarifus NATO šalims Europoje už jų paramą Grenlandijai ir NATO sąjungininkei Danijai. Nuo to laiko NATO padidino savo karinį buvimą Arktyje, o Danija, JAV ir Grenlandija pradėjo derėtis dėl salos ateities.

Varšuva, vasario 19 d. (AFP-ELTA). Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sudavė dramatišką smūgį centristinei šalies vyriausybei – vetavo įstatymą, kuriuo buvo siekiama atkurti teismų priežiūros institucijos nepriklausomumą.

Ministro pirmininko Donaldo Tusko proeuropietiška koalicija buvo priėmusi įstatymo projektą, kuris užtikrintų, kad Nacionalinės teismų tarybos (KRS) teisėjus skirtų ne politikai, o tik kiti teisėjai.

Vyriausybės įstatymo projekto tikslas buvo atšaukti konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS), valdžiusios Lenkiją 2015-2023 m., įgyvendintą reformą.

Pagal PiS pakeitimus 15 KRS narių, kurie skiria teisėjus, pirmą kartą buvo parinkti tik politikų, dėl to sulaukė Europos teismų kritikos.

K. Nawrockis vaizdo pranešime platformoje „X“ teigė, kad vetuos naujausią įstatymo projektą.

Jis sakė, kad įstatymas „yra aiškiai antikonstitucinis ir gali būti panaudotas kaip priemonė pašalinti teisėjams, kurių dabartinė vyriausybė bijo“, pridurdamas, kad tai sukeltų „chaosą“.

Teisingumo ministras Waldemaras Zurekas pavadino veto „politinio pobūdžio“.

„Prezidentas norėjo pasikėsinti į reformas, kurios yra būtinos teismų funkcionavimui“, – ministro žodžius citavo Lenkijos naujienų tinklalapis „Onet“.

K. Nawrockis vetavo rekordinį skaičių įstatymų, kuriuos priėmė parlamentas, o tai paskatino valdančiąją koaliciją apkaltinti jį „įstatymų leidybos sabotažu“.

Jis taip pat atsisakė skirti ir paaukštinti teisėjus, ambasadorius bei slaptųjų tarnybų agentus.

D. Tusko parlamentinė dauguma nesiekia 60 proc. balsų, reikalingų prezidento veto atmesti.

Helsinkis, vasario 19 d. (ELTA). Suomijos vyriausybė siekia, kad būtų priimtas įstatymas, draudžiantis neteisėtai laikyti ir įvežti radijo signalų slopinimo įrangą, praneša šalies transliuotojas „Yle“.

Įstatymas būtų taikomas įrangai, kuri trikdo arba slopina radijo ryšio tinklus, pavyzdžiui, globalinės padėties nustatymo sistemas (GPS).

Suomijos susisiekimo ministerija pranešime spaudai primena, kad šalies įstatymai jau draudžia neteisėtą tokios įrangos naudojimą, bet įstatymų pataisos leistų tokius įrenginius konfiskuoti.

Teigiama, kad radijo ryšį slopinančios įrangos kriminalizavimas leistų institucijoms geriau užkirsti kelią jos neteisėtam naudojimui ir įvežimui.

Vyriausybė ketvirtadienį savo pasiūlymą pristatė parlamente. Teisės aktų pakeitimai turėtų įsigalioti liepos mėnesį.

Pastaraisiais metais Suomijoje, ypač aplink oro uostus ir Suomijos įlankoje, itin padažnėjo GPS ryšio slopinimo atvejų.

ELTA primena, kad pernai Lietuvos susisiekimo ministras su dar 12 ES šalių transporto ir telekomunikacijų ministrais bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją, ragindamas imtis priemonių dėl Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ryšio trikdžių ES šalyse.

(pridėta ketvirta pastraipa)

Minskas, vasario 19 d. (AFP-ELTA). Baltarusija paleido iš kalėjimo 69 metų opozicijos politiką Mikolą Statkevičių, ketvirtadienį pranešė jo žmona. Jis paleistas praėjus penkiems mėnesiams, kai atsisakė išvykti iš šalies per JAV tarpininkautą kalinių paleidimą. 

„Mieli draugai! Mikola grįžo namo! Jį ištiko insultas. Dabar jis sveiksta. Kol kas jis turi kalbos problemų, o visa kita yra gerai. Viskas bus gerai“, – feisbuke parašė Marina Adamovič.

Pasak žmonos, M. Statkevičius patyrė insultą kalėjime ir dėl to jam sunku kalbėti. 

„Insultas, kaip man pavyko sužinoti, įvyko sausio 21 dieną. Visą tą laiką jis praleido kalėjimo ligoninėje Koliadičiuose (Gardino srityje – red.). Jis tris savaites praleido intensyviosios terapijos skyriuje“, – sakė M. Adamovič ir pridūrė, kad didžiausia problema šiuo metu yra jo sutrikusi kalba, todėl su juo sunku kalbėtis. 

M. Statkevičius buvo aktyvus Baltarusijos opozicijos narys nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio ir per prezidento rinkimus 2010 m. varžėsi su kelis dešimtmečius Baltarusiją valdančiu Aliaksandru Lukašenka. 

Praėjusį rugsėjį jis buvo paleistas iš kalėjimo ir turėjo būti deportuotas kartu su dešimtimis kitų politinių kalinių, tačiau atsisakė išvykti iš šalies, todėl Baltarusija jį vėl įkišo už grotų. Iki tol jis išbuvo kalėjime penkerius metus. 

Pasak žmogaus teisių grupės „Viasna“, Baltarusijos kalėjimuose tebėra daugiau nei 1000 politinių kalinių. Daugelis jų buvo sulaikyti per žiaurų susidorojimą su opozicija po ginčijamo A. Lukašenkos perrinkimo 2020 m. ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal politiškai motyvuotus kaltinimus, kaip teigia teisių gynimo grupės.

Nuo 1994 m. Baltarusiją valdantis A. Lukašenka susidoroja su oponentais šalyje ir palaiko glaudžius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. 

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pasveikino M. Statkevičiaus paleidimą. Ji socialiniame tinkle X parašė, kad sulaukus šios žinios jai palengvėjo.

Diuseldorfas, vasario 19 d. (dpa-ELTA). Vienas Vokietijos milijardierius prarado kelis milijonus eurų grynaisiais ir kitokiais vertingais daiktais dėl sukčių, kurie jam paskambino ir sakė, kad jo dukra neva sukėlė mirtiną automobilio avariją, ketvirtadienį dpa patvirtino tyrimo šaltiniai.

Policija neįvardijo tikslios sumos, atsakingi pareigūnai tik paminėjo „labai didelę žalą“.

Nežinomi nusikaltėliai paskambino vyrui, gyvenančiam vakarinėje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, ir įtikino jį, kad jo dukra kalta dėl automobilio avarijos, per kurią neva žuvo nėščia Serbijos diplomato dukra, dpa sakė policijos atstovas.

Pasak policijos, nusikaltėliai prašė pinigų arba vertingų daiktų esą diplomatui nuraminti.

Jie gavo juvelyrinių dirbinių, laikrodžių, grynųjų ir aukso per „dvi perdavimo situacijas“, sakė atstovas spaudai, atsisakydamas pateikti daugiau informacijos dėl vykstančio tyrimo.

Kriminalinė policija įsteigė tyrimo komitetą incidentui ištirti ir palaiko glaudų ryšį su nukentėjusiuoju ir jo šeima.

Vašingtonas, vasario 19 d. (dpa-ELTA). Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad per artimiausias 10 dienų nuspręs, ar smogti Iranui, ar ne. Įtampa tarp ilgamečių priešininkių toliau didėja. 

„Gali tekti žengti dar vieną žingsnį, o gal ir ne. Galbūt sudarysime susitarimą [su Teheranu]. Tai sužinosite per artimiausias, tikriausiai, 10 dienų“, – Vašingtone sakė D. Trumpas. 

JAV lyderis pareiškė, kad Iranas „negali toliau kelti grėsmės viso regiono stabilumui ir privalo sudaryti susitarimą“. Jis pridūrė, kad nutiks „blogų dalykų“, jei nebus pasiektas prasmingas branduolinis susitarimas. 

Vašingtonas dislokavo regione papildomus jūrų ir oro pajėgų išteklius, įskaitant du lėktuvnešius, kad padidintų spaudimą Teheranui. 

Prezidentas teigė, kad JAV derybos su Iranu, įskaitant šią savaitę Ženevoje, buvo geros, bet pakartojo, kad Iranui negali būti leista įgyti branduolinių ginklų. 

D. Trumpo administracija teigia siekianti reikšmingai apriboti Irano branduolinę programą.

Teheranas griežtai neigia siekiantis sukurti branduolinius ginklus ir leido suprasti, kad yra pasirengęs apriboti savo civilinę branduolinę programą mainais į JAV taikomų griežtų ekonominių sankcijų panaikinimą.

Vis dėlto Iranas atkakliai kartoja, kad nesiderės kitais Vašingtono keliamais klausimais, tokiais kaip raketų arsenalo mažinimas ar paramos kovotojų grupuotėms nutraukimas. 

D. Trumpas pateikė įvairių galimos atakos pateisinimų – nuo ​​atsako į neseną žiaurų vyriausybės susidorojimą su protestuotojais iki žalos šalies branduolinėms ir balistinių raketų programoms.