(dar papildyta potemėmis)

Vilnius, vasario 10 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus kratas demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus Seimo kabinetuose bei jų gyvenamosiose vietose, prezidentas Gitanas Nausėda sako tikintis, jog teisėsaugos institucijos turėjo pakankamai informacijos tokiam sprendimui priimti. Šalies vadovas pažymi – tokie tyrimai yra savotiškas valymosi procesas, galintis padėti užkardyti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. 

„Manau, kad teisėsaugos institucijos (…) turėjo pakankamai informacijos, kad vykdytų tyrimus būtent tokiu frontu arba tokia apimtimi. Ir jeigu yra bent menkiausios abejonės, kad štai šitos šaknys viso šito reiškinio yra dar kažkur giliau, tai reikia kapstyti giliau. Todėl tikrai manau, kad tam pagrindas buvo“, – antradienį LRT televizijai sakė šalies vadovas. 

„Tikrai nenoriu teigti, kad visų šitų tyrimų pasekoje tie asmenys, politikai, kurie patyrė kratas, bus pripažinti kaltais – negalime taip teigti, nes yra nekaltumo prezumpcija – šventas reikalas. Tokiose rezonansinėse istorijose (…) tyrimai turi būti vykdomi labai atsakingai ir, žinoma, stengiantis išsiaiškinti visas veikų aplinkybes, veiklų schemas (…) ir atsakyti į visus visuomenei ir ne tik visuomenei kylančius klausimus“, – akcentavo jis. 

Todėl prezidentas tokius tyrimus vadina apsivalymo proceso dalimi ir tikina – tai gali padėti įveikti korupciją šalyje. 

„Tai vis dėlto yra ir savotiškas valymosi procesas, nes kiekviena tokia istorija yra savotiškas užkardymas, kad tie, kurie galbūt dar tiktai galvoja apie nusikalstamas veikas, labai gerai pagalvotų prieš jas pradėdami“, – kalbėjo prezidentas. 

„Kuomet tos istorijos kyla, atrodo, kad viskas yra labai blogai, bet kartu tai yra kelias į apsivalymą. Ir aš labai tikiuosi, kad štai šitų istorijų pasekoje Lietuvos situacija tame vadinamame Antikorupcijos politikos žemėlapyje turėtų gerėti“, – akcentavo šalies vadovas.

Giria generalinės prokurorės darbą

Kalbėdamas apie šiuo metu vykstančius tyrimus, prezidentas pažymi ir antrai kadencijai paskirtos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės indėlį. 

„Dar tuo metu, kai buvo svarstoma apie generalinės prokurorės skyrimą arba neskyrimą, aš pažymėjau, kad pirmą kartą turbūt per labai ilgą laiką mes turime žmogų, kuris niekada nebuvo įvardintas, arba bent man tai nėra žinoma, kaip kažkoks „kišeninis“ prokuroras. Tai yra labai didelis generalinės prokurorės darbo įvertinimas, ir aš tikiuosi, kad ir antroji jos kadencija bus ne mažiau sėkminga negu pirmoji“, – kalbėjo prezidentas. 

Tikisi, jog jaunoji politikų karta turės aukštesnius moralinius standartus

G. Nausėda taip pat pažymėjo turintis vilties, kad jaunoji karta, ateityje vykdysianti šalies politiką, turės aukštesnius moralinius standartus ir imsis atsakomybės keisti šią sritį iš vidaus. 

„Ko aš visada tikėjausi ir praeityje, ir dabar tikiuosi, kad naujoji karta, kuri ir šiuolaikiška, ir profesiškai patyrusi, ir kartu turinti aukštesnius moralinius standartus, ateitų ir taip pat norėtų vykdyti politiką. Nestovėtų nuošalyje ir nesakytų, kad „kokie jie ten visi supuvę arba kaip jie viską blogai daro, – va, jeigu aš būčiau, tai būtų visiškai kitaip“. Jeigu taip samprotaujama, tai gal imkis tos atsakomybės, eik į tą politiką ir pasistenk ją pakeisti iš vidaus. Tas procesas vyksta, matome, kad ateina jaunų politikų ir yra jaunų veidų visose partijose, tačiau kad jis vyktų apčiuopiamai, tam reikalingi dar rimtesni pokyčiai“, – akcentavo prezidentas. 

„O tas kriminalinis aspektas, na, akivaizdu, kriminalinis pasaulis visada stengsis ieškoti ryšių su politikais, nes taip jiems savo juodus darbus daryti yra daug lengviau, efektyviau. Štai kodėl mes vis dar matome tokias istorijas, kur politikas suauga su kriminaliniu pasauliu ir tada žalos pridaro valstybei dar daugiau negu kitu atveju. Turime kovoti su tuo, ir aš manau, kad geriausia kova yra tokių atvejų užkardymas, paskelbimas viešai. Po to seka išvadų laikotarpis, kai yra daromos išvados, partijos apsivalo, priimami sprendimai, kurie leidžia išvengti panašių istorijų ateityje“, – kalbėjo G. Nausėda. 

Kaip skelbta, tirdama itin didelio masto korupcijos bylą STT pirmadienį atliko kratas Seime. Seimo pirmininkas Juozas Olekas patvirtino, kad pareigūnai procesinius veiksmus atliko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio S. Skvernelio ir konservatoriaus K. Starkevičiaus kabinetuose. 

Kiek vėliau Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis patvirtino, kad pirmadienį kratos buvo atliktos ir minėtų parlamentarų gyvenamosiose vietose. Anot jo, atliekant ikiteisminį tyrimą, kratos buvo atliktos siekiant patikrinti versiją, ar galimai korupciniai veiksmai galėjo būti susiję su politiniu palankumu.

Tiek K. Starkevičius, tiek S. Skvernelis bus apklausti kaip specialieji liudytojai. 

Pats demokratų lyderis žurnalistams pirmadienį sakė esantis ramus, teigė, jog nieko nusikalstamo nepadarė. Savo ruožtu K. Starkevičius pranešė laikinai stabdantis narystę TS-LKD.

ELTA primena, kad pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų.

Pirmadienį prokuroras A. Urbelis patvirtino, jog šiame tyrime įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14 asmenų.

Paklaustas, ar vienas iš įtariamųjų yra anksčiau už cigarečių kontrabandą teistas Marjanas Taraškevičius, A. Urbelis teigė tokios informacijos negalintis nei patvirtinti, nei paneigti.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, ikiteisminio tyrimo turimais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujama ir gaunami didelės vertės kyšiai už šių krovinių gabentojams Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.  

Tarp įtariamųjų – dabar jau pareigų nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurijus Kornijenka, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.

Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo organizuotoje grupėje. Įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu veikiant organizuotoje grupėje taip pat pareikšti ir 7 privačių įmonių vadovams bei susijusiems asmenims.

Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 milijonas eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.

Vilnius, vasario 10 d. (ELTA). Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) parlamentų vadovams inicijavus laišką, kuriuo prašoma Nobelio taikos premiją skirti šios šalies prezidentui Dondalui Trumpui, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad tokios iniciatyvos tam tikra prasme yra šios premijos diskreditavimas.

„Pirmiausia, Nobelio taikos premiją, kiek man yra žinoma, suteikia komisija. Pats faktas, kad politikai telefoninės teisės principu turėtų kažkur skambinti ir prašyti suteikti premiją, jau yra šitos premijos tam tikra prasme diskreditavimas“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.

„Jeigu komisija matys pagrindą, kad tikrai nuopelnai yra tokie, kad jie gali būti įvertinti Nobelio taikos premija, ją galima suteikti“, – pridūrė jis.

Visgi G. Nausėda pabrėžia pripažįstantis JAV lyderystę, sprendžiant pasaulyje kylančius konfliktus.

„Iš tikrųjų negali neigti, kad daug karinių konfliktų, pavyzdžiui, Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas, kuris man buvo labai gerai žinomas, yra sureguliuotas Jungtinių Amerikos Valstijų lyderystės pagrindu“, – sakė prezidentas.

„Buvo tiesiog nuostabu žiūrėti – Davose, prisimenu, pirmoje eilėje visi sėdėjome ir žiūrėjome prezidento Donaldo Trumpo kalbą. Pamačiau, kaip Armėnijos prezidentas prieina prie Azerbaidžano prezidento ir jį apsikabina. Tai neįsivaizduojamas dalykas dar visai neseniai, bet tai įvyko mano akyse“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad Seimo pirmininkas Izraelio ir JAV parlamentų vadovų inicijuoto laiško, kuriame raginama Nobelio taikos premiją skirti D. Trumpui, nepasirašė. Tai Eltai patvirtino parlamento vadovo patarėja Gitana Letukienė.

Kaip skelbta, sausio pabaigoje paaiškėjo, jog Latvijos parlamento vadovė Daiga Mierinia pasirašė laišką Nobelio komitetui su siūlymu 2025 metų Nobelio taikos premiją skirti JAV prezidentui D. Trumpui. 

Nors iš pradžių D. Mierinia teigė, kad parašas buvo tik „bandymas“ ir kad šį klausimą dar reikia aptarti su Latvijos užsienio politikos sprendimų priėmėjais, vėliau ji patvirtino, kad pasirašytas laiškas jau išsiųstas į Izraelį.

Savo ruožtu kaimyninės Lenkijos Seimo maršalka Wlodzimierzas Czarzasty atsisakė paremti JAV prezidento D. Trumpo kandidatūrą Nobelio taikos premijai gauti. Jo teigimu, JAV lyderis šio apdovanojimo nenusipelnė. 

Vilnius, vasario 10 d. (ELTA). Premjerei Ingai Ruginienei pareiškus, kad atidarydama Taivaniečių atstovybę Lietuva šoko prieš traukinį, o Pekinui viliantis, jog Lietuva nedelsiant ištaisys savo klaidą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad siekiant atkurti santykius, reikėtų daugiau pagarbos ir iš Kinijos pusės. 

„Kinija reikalauja ištaisyti klaidą. Tai jeigu tai išverstume į politinę kalbą, turėtume kalbėti apie šios atstovybės uždarymą. Tačiau Taivaniečių atstovybė veikia ir jos atstovai tikrai ketina toliau puoselėti draugiškus ryšius“, – antradienį LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėda taip pat kartojo, kad Taivaniečių atstovybė nėra diplomatinė, kaip ir Lietuvos biuras Taipėjuje, o mūsų šalis pripažįsta Vienos Kinijos principą. 

Pasak prezidento, šiuo atveju turbūt reikėtų daugiau pagarbos ir iš pačios Kinijos. 

„Mes nesame mokinukai, kuriuos reikėtų mokyti abėcėlės. Mes darome sprendimus, mes prisiimame tų sprendimų pasekmes ir mes norime lygiaverčio dialogo, net jeigu, sakykime, žiūrint į mūsų šalių dydį, atrodo, kad šalių dydis labai skiriasi. Politikoje turime visi gerbti vienas kitą. Ir tokiu atveju, manau, galima siekti normalesnių diplomatinių santykių. Tokie, kokie jie yra, aš tą ne kartą esu sakęs, mūsų netenkina, mes norėtume geresnio ir aukštesnio lygio atstovavimo. Ir tikiuosi, kad vieną dieną tai atsitiks“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Pastebėjus, kad G. Nausėda kalba apie tai, kad dabartiniai santykiai su Kinija netenkina, bet, kita vertus, anksčiau jis Pekino valdžią prilygino Baltarusijos režimui, kuris lygiai taip pat įgalina Rusiją,  per dvejopos paskirties prekes apeina sankcijas ir panašiai, prezidentas atsakė, jog vis dėlto nereikėtų dėti lygybės ženklo tarp Kinijos ir Baltarusijos. 

„Taip, kai kuriais aspektais Kinijos valdžia, nors ji pati dažnai šitą neigia, padeda apeiti sankcijas arba, sakykime, veikia kaip savotiška įgalintoja Rusijos karo Ukrainoje. Tačiau Baltarusija yra kur kas didesnė grėsmė mūsų regionui visais aspektais“, – komentavo G. Nausėda.

Premjerė prabilo apie pirmuosius mažus žingsnius santykiams su Kinija atkurti

Kaip skelbta, premjerė I. Ruginienė, duodama interviu naujienų agentūrai BNS, pareiškė, kad siekdama diplomatinių ir ekonominių santykių su Taivanu Lietuva „šoko prieš traukinį“. Be to, ji užsiminė apie daromus „pirmuosius mažus žingsnius“ ryšiams su Kinija atkurti.

Pekinas atsakė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros. „Reuters“ citavo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Liną Jianą, teigusį, kad tikimasi, jog Lietuva savo norą gerinti dvišalius santykius pavers konkrečiais veiksmais ir nedelsdama ištaisys savo klaidą. 

Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė ketinanti tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva, nepaisant politinių pokyčių. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.

(papildymai visame tekste, atnaujinta pirma pastraipa, pavadinimas)

Vilnius, vasario 10 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus kratas demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus Seimo kabinetuose bei jų gyvenamosiose vietose, prezidentas Gitanas Nausėda sako tikintis, jog teisėsaugos institucijos turėjo pakankamai informacijos tokiam sprendimui priimti. Šalies vadovas pažymi – tokie tyrimai yra savotiškas valymosi procesas, galintis padėti užkardyti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. 

„Manau, kad teisėsaugos institucijos (…) turėjo pakankamai informacijos, kad vykdytų tyrimus būtent tokiu frontu arba tokia apimtimi. Ir jeigu yra bent menkiausios abejonės, kad štai šitos šaknys viso šito reiškinio yra dar kažkur giliau, tai reikia kapstyti giliau. Todėl tikrai manau, kad tam pagrindas buvo“, – antradienį LRT televizijai sakė šalies vadovas. 

„Tikrai nenoriu teigti, kad visų šitų tyrimų pasekoje tie asmenys, politikai, kurie patyrė kratas, bus pripažinti kaltais – negalime taip teigti, nes yra nekaltumo prezumpcija – šventas reikalas, tačiau bet kokios teisėsaugos institucijos ir ypatingai – tokiose rezonansinėse istorijose (…) tyrimai turi būti vykdomi labai atsakingai ir, žinoma, stengiantis išsiaiškinti visas veikų aplinkybes, veiklų schemas (…) ir atsakyti į visus visuomenei ir ne tik visuomenei kylančius klausimus“, – akcentavo jis. 

Todėl prezidentas tokius tyrimus vadina apsivalymo proceso dalimi ir tikina – tai gali padėti įveikti korupciją šalyje. 

„Tai vis dėlto yra ir savotiškas valymosi procesas, nes kiekviena tokia istorija yra savotiškas užkardymas, kad tie, kurie galbūt dar tiktai galvoja apie nusikalstamas veikas, labai gerai pagalvotų prieš jas pradėdami“, – kalbėjo prezidentas. 

„Kuomet tos istorijos kyla, atrodo, kad viskas yra labai blogas, bet kartu tai yra kelias į apsivalymą. Ir aš labai tikiuosi, kad štai šitų istorijų pasekoje Lietuvos situacija tame vadinamame Antikorupcijos politikos žemėlapyje turėtų gerėti“, – akcentavo šalies vadovas

Kaip skelbta, tirdama itin didelio masto korupcijos bylą STT pirmadienį atliko kratas Seime. Seimo pirmininkas Juozas Olekas patvirtino, kad pareigūnai procesinius veiksmus atliko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio S. Skvernelio ir konservatoriaus K. Starkevičiaus kabinetuose. 

Kiek vėliau Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis patvirtino, kad pirmadienį kratos buvo atliktos ir minėtų parlamentarų gyvenamosiose vietose. Anot jo, atliekant ikiteisminį tyrimą, kratos buvo atliktos, siekiant patikrinti versiją, ar galimai korupciniai veiksmai galėjo būti susiję su politiniu palankumu.

Tiek K. Starkevičius, tiek S. Skvernelis bus apklausti kaip specialieji liudytojai. 

Pats demokratų lyderis žurnalistams pirmadienį sakė esantis ramus, teigė, jog nieko nusikalstamo nepadarė. Savo ruožtu K. Starkevičius pranešė laikinai stabdantis narystę TS-LKD.

ELTA primena, kad pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų.

Pirmadienį prokuroras A. Urbelis patvirtino, jog šiame tyrime įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14 asmenų.

A. Urbelis, paklaustas, ar vienas iš įtariamųjų yra anksčiau už cigarečių kontrabandą teistas Marjanas Taraškevičius, teigė tokios informacijos negalintis nei patvirtinti, nei paneigti.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, ikiteisminio tyrimo turimais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už šių krovinių gabentojams Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.  

Tarp įtariamųjų – dabar jau pareigų nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurijus Kornijenka, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.

Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo organizuotoje grupėje. Įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu veikiant organizuotoje grupėje taip pat pareikšti ir 7 privačių įmonių vadovams bei susijusiems asmenims.

Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 milijonas eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.

(papildysime)

Vilnius, vasario 10 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus kratas demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus Seimo kabinetuose bei jų gyvenamosiose vietose, prezidentas Gitanas Nausėda sako tikintis, jog teisėsaugos institucijos turėjo pakankamai informacijos tokiam sprendimui priimti. 

„Manau, kad teisėsaugos institucijos (…) turėjo pakankamai informacijos, kad vykdytų tyrimus būtent tokiu frontu arba tokia apimtimi. Ir jeigu yra bent menkiausios abejonės, kad štai šitos šaknys šito reiškinio yra dar kažkur giliau, tai reikia kapstyti giliau“, – antradienį LRT televizijai sakė šalies vadovas. 

Kaip skelbta, tirdama itin didelio masto korupcijos bylą STT pirmadienį atliko kratas Seime. 

Seimo pirmininkas Juozas Olekas patvirtino, kad pareigūnai procesinius veiksmus atliko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio S. Skvernelio ir konservatoriaus K. Starkevičiaus kabinetuose. 

Kiek vėliau Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis patvirtino, kad pirmadienį kratos buvo atliktos ir minėtų parlamentarų gyvenamosiose vietose. Anot jo, atliekant ikiteisminį tyrimą, kratos buvo atliktos, siekiant patikrinti versiją, ar galimai korupciniai veiksmai galėjo būti susiję su politiniu palankumu.

Tiek K. Starkevičius, tiek S. Skvernelis bus apklausti kaip specialieji liudytojai. 

Pats demokratų lyderis žurnalistams pirmadienį sakė esantis ramus, teigė, jog nieko nusikalstamo nepadarė. 

ELTA primena, kad pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų.

Pirmadienį prokuroras A. Urbelis patvirtino, jog šiame tyrime įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14 asmenų.

A. Urbelis, paklaustas, ar vienas iš įtariamųjų yra anksčiau už cigarečių kontrabandą teistas Marjanas Taraškevičius, teigė tokios informacijos negalintis nei patvirtinti, nei paneigti.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, ikiteisminio tyrimo turimais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už šių krovinių gabentojams Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.  

Tarp įtariamųjų – dabar jau pareigų nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurijus Kornijenka, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.

Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo organizuotoje grupėje. Įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu veikiant organizuotoje grupėje taip pat pareikšti ir 7 privačių įmonių vadovams bei susijusiems asmenims.

Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 milijonas eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.

Maskva, vasario 10 d. (dpa-ELTA). Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas diplomatams, patvirtino maksimalius Maskvos teritorinius reikalavimus Ukrainai.

„Krymo, Donbaso ir Novorosijos žmonės referendumuose pareiškė savo valią, – sakė jis Maskvoje. – Mes užbaigsime šių tradiciškai rusiškų teritorijų grįžimo į tėvynę procesą“.

Maskva pradžioje 2014 m. Krymo pusiasalyje, o tada 2022 m. Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono srityse surengė tarptautinės teisės nepripažintus balsavimus, kurie esą parodė daugumos pritarimą prisijungimui prie Rusijos. Sąvoka Novorosija Maskvai apima ir Pietų Ukrainos Odesos bei Mykolajivo sritis.

Turi būti atkurtos etninių rusų, kurie lieka Kyjivo valdžioje, kalbinės, kultūrinės ir religinės teisės, reikalavo S. Lavrovas savo kalboje Diplomatų dienos proga. Būtina "pašalinti karines grėsmes nacionaliniam Rusijos saugumui, kurias kelia Ukraina“.

Rusija, prezidento Vladimiro Putino įsakymu, jau beveik ketverius metus kariauja prieš kaimyninę šalį. Tikslas esą yra nutraukti tariamą etninių rusų diskriminaciją ir užkirsti kelią Ukrainos prisijungimui prie NATO. Nepaisant vykstančių derybų, Maskva neatsitraukia nuo savo reikalavimų. S.  Lavrovas pareiškė, kad karo tikslų pasiekimas taps svarbiu impulsu naujai Eurazijos erdvės saugumo architektūrai.

Briuselis, vasario 10 d. (Ukrinform-ELTA). Derybos dėl taikos Ukrainoje yra „labai produktyvios“, šalys yra arčiau susitarimo nei bet kada anksčiau, o vienintelis likęs diskusijų klausimas susijęs su teritorijomis. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai internetinėje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo akredituoti žurnalistai, pareiškė JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris.

„Akivaizdu, kad derybos tęsiamos. Jos yra išsamios ir labai produktyvios. Buvo apsikeista 314 belaisvių“, – sakė diplomatas.

Paklaustas, kodėl dar nebuvo pasirašytas susitarimas dėl saugumo garantijų, nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad jos yra 100 proc. parengtos, M. Whitakeris priminė Steve‘o Witkoffo išsakytą komentarą, jog derybose liko vienas klausimas – teritorijos.

„Akivaizdu, kad kiekvieną kartą, kai pasirašoma sutartis ar susitarimas, tam yra tinkamas metas, o (JAV) prezidentas (Donaldas) Trumpas ir prezidentas Zelenskis atitinkamai pasirašys dokumentus, kai ateis laikas, siekiant taikos susitarimo“, – tikino ambasadorius ir kartu pažymėjo, kad šalys dabar yra arčiau taikos Ukrainoje nei bet kada anksčiau.

„Manau, kad turėtume toliau melstis už taiką, tačiau tuo pat metu užtikrinti, jog Ukraina per PURL ir kitas iniciatyvas toliau turėtų viską, ko reikia, kad galėtų apsiginti“, – kalbėjo M. Whitakeris.

Vasario 12 d. NATO gynybos ministrai susitiks Briuselyje, kad, be kita ko, aptartų tolesnę paramą Ukrainai. Tą pačią dieną Briuselyje vyks Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas, kuriam pirmininkaus Jungtinė Karalystė ir Vokietija.

Nairobis, vasario 10 d. (AFP-ELTA). Kenija antradienį pranešė, kad jos užsienio reikalų ministras kitą mėnesį vyks į Maskvą. Prieš tai ji pasmerkė verbuotojus, kurie vilioja keniečius į Rusiją, žadėdami pelningą darbą, tačiau iš tikrųjų išsiunčia juos į fronto linijas Ukrainoje kaip „patrankų mėsą“.

Pastarosiomis savaitėmis daugėja pranešimų, kad keniečiai, apgaule įtikinti keliauti į Rusiją dirbti gerai apmokamą darbą, miršta mūšio lauke arba patiria sunkius sužalojimus. Šią savaitę paskelbtas naujienų agentūros AFP atliktas tyrimas atskleidė apgaulės tinklą, į kurį įkliuvo keturi vyrai, neturintys jokios karinės patirties – jie buvo priversti pasirašyti sutartis su Rusijos kariuomene ir buvo greitai išsiųsti į frontą Ukrainoje.

„Matėme prarastas gyvybes, todėl planuoju apsilankyti Maskvoje, kad galėtume pabrėžti, jog tai turi būti sustabdyta“, – pareiškime teigė Kenijos užsienio reikalų ministras Musalia Mudavadis.

Minėti keturi asmenys, iš kurių trys grįžo sužeisti, gavo rusų kalba parašytas sutartis. Vienas iš jų tikėjosi dirbti pardavėju, du – apsaugos darbuotojais, o ketvirtasis – profesionaliu sportininku. Gruodžio mėnesį Kenijos valdžios institucijos pranešė, kad apie 200 piliečių buvo išsiųsti kariauti Ukrainoje, tačiau keturi vyrai nurodė, jog šis skaičius iš tiesų yra didesnis.

M. Mudavadis sakė, kad taip pat sieks, jog būtų išlaisvinti keniečiai, kurie Ukrainoje laikomi kaip karo belaisviai, ir „patikrins“ hospitalizuotų asmenų būklę. Jis pažymėjo, kad per pastaruosius du mėnesius iš Rusijos buvo evakuota daugiau kaip 30 keniečių, o šioje Rytų Afrikos šalyje buvo uždarytos nesąžiningos verbavimo agentūros.

Ukrainos užsienio reikalų ministras lapkričio mėnesį pareiškė, kad Rusijos karių gretose buvo atpažinta daugiau kaip 1,4 tūkst. piliečių iš 36 Afrikos valstybių.

Grąžinimo procesas

Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentas Cyrilas Ramaphosa antradienį surengė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl pietų afrikiečių, kurie taip pat buvo privilioti kovoti Rusijos pajėgų pusėje Ukrainoje, grąžinimo. PAR vyriausybė lapkritį nurodė, kad sulaukė 17-os vyrų, kurie buvo įstrigę kovų epicentre Ukrainos Donbaso regione ir kurie buvo apgaule įtikinti prisijungti prie samdinių pajėgų, „nelaimės šauksmų“.

„Prezidentas Ramaphosa ir prezidenras Putinas pažadėjo remti pietų afrikiečių, kovojančių Rusijos pajėgų pusėje Ukrainoje, grąžinimo procesą“, – pareiškime teigė prezidento biuras.

Buvusio PAR prezidento Jacobo Zuma dukra yra viena iš keleto asmenų, kaltinamų verbavus vyrus prisijungti prie Rusijos samdinių kare prieš Ukrainą.

Vašingtonas, vasario 10 d. (dpa-ELTA). Remiantis Epsteino bylos dokumentais, JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš kelerius metus skundėsi policijai dėl nuteisto seksualinio nusikaltėlio Jeffrey‘io Epsteino. Paaiškėjus, kad prieš J. Epsteiną pradėtas tyrimas, D. Trumpas esą paskambino Palm Byčo policijai. Tai nurodoma vieno policininko apklauso protokole.

D. Trumpas esą tuomet pasakęs, jog „Niujorke žinoma, kad J. Epsteinas yra šlykštus“. 

„Ačiū Dievui, kad jį stabdote, visi jau seniai žinojo, kad jis tai daro“, – vietos policijos darbuotojui sakęs dabartinis prezidentas.

Dokumentas pažymėtas 2019 m. spalio vidurio data. Kada tiksliai vyko D. Trumpo pokalbis su policija, neaišku. J. Epsteinas mirė kalėjime 2019 m. rugpjūtį. 

Remiantis tyrimo byla, D. Trumpas išmetė J. Epsteiną iš savo klubo ir apie tai informavo policiją.

Tai vėl kelia klausimų dėl to, ką D. Trumpas žinojo apie J. Epsteino veiksmus, o ko ne. Praeityje jis ne kartą neigė žinojęs apie dabar jau mirusio seksualinio nusikaltėlio nusikaltimus. Jau prieš tai viešumoje buvo pasirodžiusios D. Trumpo ir J. Epsteino bendros  nuotraukos.

Remiantis paskelbta medžiaga, D. Trumpas tuomet teigė iškart pasišalinęs, kai kartą pamatė J. Epsteiną jaunuolių draugijoje. Jokių papildomų paaiškinimų dėl to Trumpas nepateikė.

Apie kalėjime sėdinčią Ghislaine Maxwell, D. Trumpas, anot dokumentų, yra sakęs, kad ši yra „J. Epsteino parankinė“.

„Ji yra bloga, sutelkite dėmesį į ją“, – teigė jis.

Gh. Maxwell buvo nuteista 2022 m. Būdama ilgametė J. Epsteino patikėtinė, ji parūpindavo jam mergaičių ir jaunų moterų. Ji atlieka 20 metų laisvės atėmimo bausmę ir, žiniasklaidos teigimu, sėdi Teksaso kalėjime.

Briuselis, vasario 10 d. (ELTA). Jungtinės Valstijos NATO gynybos ministrų susitikime ketvirtadienį tikisi tolesnių įsipareigojimų pirkti ginklus Ukrainos naudai. Jis tikisi atitinkamų pareiškimų PURL iniciatyvai, antradienį spaudos konferencijoje internete sakė JAV ambasadorius NATO ‌Matthew Whitakeris. Iki šiol sąjungininkai įsipareigojo nupirkti iš JAV ginklų už daugiau kaip 4,5 mlrd. dolerių (apie 4,3 mlrd. eurų), praneša agentūra „Reuters“.

Prioritetinių Ukrainos reikalavimų sąrašo (PURL) finansavimo programa numato, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose pagaminti šaudmenys ir ginklai parduodami sąjungininkėms Europoje bei Kanadai ir šios suteikia juos Ukrainai.

Programoje dalyvauja 21 NATO narė ir dvi šalys partnerės, sakė M. Whitakeris. 

Ketvirtadienį konsultacijų Briuselyje rinksis 32 NATO šalių gynybos ministrai. Laukiama ir Ukrainos gynybos ministro Mychailo Fedorovo.