Seulas/Tokijas, spalio 3 d. (dpa-ELTA). Šiaurės Korėja vėl paleido sviedinį į jūrą į rytus nuo Korėjos pusiasalio. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi Pietų Korėjos kariuomene.

Japonijos gynybos ministerijos ir JAV pajėgų regione (PACOM) vertinimu, tai tikriausiai buvo balistinė raketa.

„Esame informuoti apie raketos paleidimą ir palaikome glaudų ryšį su savo sąjungininkais bei partneriais, – platformoje „X“ pranešė PACOM. – Pagal dabartinį vertinimą, šis įvykis nekelia tiesioginės grėsmės JAV personalui, JAV teritorijai ar mūsų sąjungininkams“.

Japonijos gynybos ministerija pranešė, kad raketa tikriausiai nukrito Japonijos jūroje, už Japonijos išskirtinės ekonominės zonos ribų.

Šiaurės Korėja pastarąjį kartą mažiausiai vieną balistinę raketą šia kryptimi paleido rugsėjo 20 dieną.

Šiaurės Korėja reguliariai bando balistines raketas ir kitas ginklų sistemas. Ekspertų vertinimu, šie bandymai skirti tobulinti karinius pajėgumus ir demonstruoti jėgą.

Izoliuotai šaliai, vadovaujamai Kim Jong Uno, pagal kelias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas iš esmės draudžiama leisti balistines raketas.

Vilnius, spalio 3 d. (ELTA). Pasvalio rajone pasieniečiai sulaikė du neteisėtus migrantus, laukusius autobuso į Vilnių. Jiedu buvo savavališkai pasišalinę iš Liepnos (Alūksnės sav., Latgalos reg.) užsieniečių registracijos centro (URC) Latvijoje.

Kaip skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), ketvirtadienio ryte į Pasvalio autobusų stoties laukimo salę užėję Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos pareigūnai atkreipė dėmesį į du svetimšalius. Paprašius asmens dokumentų, vienas jų prisistatė 27-erių Tuniso kitas – 23-ejų Sudano piliečiu, patvirtindami tai telefonuose turimais šių Afrikos šalių pasų nuotraukomis. 

Tačiau nė vienas neturėjo kelionės dokumentų, galiojančių vizų ar leidimų gyventi, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvoje. Užtat abu pateikė rugsėjo pradžioje gautus latviškus prieglobsčio prašytojo pažymėjimus.

Afrikiečiai paaiškino, kad trečiadienio ryte išėję iš Liepnos URC, autobusu nuvažiavę į Rygą, tada – į Bauskę, iš ten – į Pasvalį, iš kurio ketino vykti į Vilnių.

Užsieniečiai buvo pristatyti į Šiaulių pasienio užkardą, o vėliau – perduoti VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūnams. Atlikus būtinas teisines procedūras, afrikiečiai bus grąžinti į Latviją.

„Taktiką, kai į ES besibraunantys neteisėti migrantai prašo prieglobsčio pirmoje bendrijos valstybėje, o pradėjus tokias procedūras ieško progų sprukti į Vakarų Europą, jie naudoja dažnai. Latvija ir Lietuva neteisėtų migrantų planuose tėra tranzitinės valstybės“, – sako VSAT.

Neteisėtai įsibrovę į Latviją, migrantai neretai grupėmis nuo kelių iki keliolikos asmenų toliau į Vakarus vyksta ne tik naudodamiesi gabentojų paslaugomis, bet apsirūpinę svetimais ar klastotais kelionės dokumentais keliauja maršrutiniais autobusais, traukiniais ar pavežėjų automobiliais, lėktuvais ir netgi jūriniais keltais.

Palyginti su ankstesne situacija, šiemet gerokai padidėjo ir antrinės migracijos srautai: 2025 m. – 1 288, o šiemet iki šio penktadienio – 2 067. Toks reiškinys susijęs su neteisėtais migrantais, kurie iš Baltarusijos nelegaliai patenka į Latviją ir vėliau per Lietuvą bei Lenkiją mėgina pasiekti Vakarų Europą.

Vadinamu latviškuoju keliu vykstančius ir sulaikytus neteisėtus migrantus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai įprastai grąžina Latvijos pasieniečiams.

Vilnius, spalio 3 d. (ELTA). Lietuvos pasieniečiai praėjusią parą neleido į šalį iš Baltarusijos neteisėtai patekti 32 migrantams, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Tuo metu su dideliu migrantų antplūdžiu susiduriantys Latvijos pareigūnai apgręžė 52 užsieniečius.

Lenkijos pasieniečiai ketvirtadienį tokių bandymų nefiksavo.

Nuo šių metų pradžios Lietuvos pasieniečiai iš Baltarusijos neleistinose vietose į šalį neleido patekti beveik 1,7 tūkst. migrantų. Toks skaičius pranoksta praeitų metų rodiklį. Pernai iš Baltarusijos daugiau kaip 1,6 tūkst. kartų mėginta neteisėtai patekti į Lietuvą.

2024 m. pasieniečiai į Lietuvą neįleido kiek daugiau nei 1 tūkst. neteisėtai sieną kirsti bandžiusių asmenų, 2023 m. – 2,6 tūkst. , o 2022 m. – 11,2 tūkst. migrantų.

Nuo 2021 m. rugpjūčio, kai VSAT pareigūnams buvo suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos sieną bandančius kirsti migrantus, į Lietuvą iš viso neįleista daugiau nei 26,3 tūkst. asmenų.

Vilnius, spalio 3 d. (ELTA). Šeštadienį Vilniaus Vingio parke Lietuvos kinologų draugija kviečia minėti Pasaulinę gyvūnų globos dieną.

13 valandą prasidėsiančiame renginyje lankytojai galės susipažinti su įvairių veislių šunimis, stebėti lėkščiasvydžio varžybas, dalyvauti edukacinėse veiklose ir kūrybinėse dirbtuvėse.

Šventės metu taip pat bus galima konsultuotis gyvūnų priežiūros, sveikatos ir gerovės klausimais. Augintiniams ir jų šeimininkams numatytos įvairios rungtys, vyks šunų dresūros bei kitos edukacinės veiklos.

Lietuvos kinologų draugijos organizuojamas Pasaulinės gyvūnų globos dienos renginys Vingio parke vyks tryliktą kartą.

Vilnius, spalio 3 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos spalio 3-osios įvykius Lietuvoje.

Vilnius, spalio 3 d. (ELTA). Neringoje oficialiai baigta Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcija. Daugiau nei pusę amžiaus gyvavęs pastatas tapo šiuolaikišku daugiafunkciu centru, pritaikytu įvairioms kultūrinėms veikloms visus metus.

Pasak Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, po ilgo rekonstrukcijos proceso Neringai grąžinta svarbi kultūrinio gyvenimo erdvė, kuri atvers naujų galimybių kurorto gyvenimui.

„Agila“ Neringai niekada nebuvo tik pastatas. Tai vieta, su kuria susiję kelių kartų neringiškių prisiminimai, kur gimė renginiai, festivaliai, susitikimai ir tradicijos. Todėl šiandien galime kalbėti ne tik apie rekonstrukcijos pabaigą, bet ir apie svarbios Neringos kultūrinio gyvenimo erdvės sugrįžimą“, – pranešime cituojamas D. Jasaitis.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė pažymi, kad atnaujinta infrastruktūra leis išplėsti veiklų spektrą ir siekti, jog kultūrinis gyvenimas Neringoje vyktų ne tik vasaros sezono metu. 

„Atsinaujinęs „Agilos“ pastatas žymi naują mūsų veiklos etapą. Kartu su fizine pastato transformacija keičiasi ir pati jo paskirtis – norime, kad tai būtų ne tik kultūros renginių vieta, bet gyva erdvė kūrybai, susitikimams, bendradarbiavimui ir naujoms idėjoms“, – sakė ji.

Per penkerius metus trukusią rekonstrukciją centro Didžiojoje salėje įrengta apie 500 sėdimų vietų, teleskopinė tribūna ir transformuojama scena su orkestro platforma, taip pat naujos garso ir apšvietimo sistemos bei kino įranga. 

Atnaujintame pastate, kuriame įsikūrė ir Nidos turizmo informacijos centras, taip pat veikia per 200 kv. metrų parodų salė, konferencijų erdvės, garso įrašų studija. Ant pastato stogo įrengtas daugiau kaip 200 vietų amfiteatras.

„Agilos“ rekonstrukcijos pabaiga pažymima spalio 3–4 dienomis vyksiančiais renginiais. 

Šeštadienį Nidos uosto krantinėje vyks Leonido Šinkarenkos delno įspaudo įamžinimas Žvaigždžių šlovės take, o parodų salėje bus atidaryta Neringos savivaldybės mero premijos laureatų fotografijos paroda „Kitas krantas“.

Atnaujintoje „Agilos“ scenoje taip pat vyks gyvo garso koncertas su Lina Rastokaite, Jokūbu Bareikiu ir muzikantų grupe. 

Sekmadienį žiūrovams bus pristatytas režisierės Giedrės Genevičiūtės dokumentinis filmas „Mūsų draugas Kernagis“. 

Vilnius, spalio 3 d. (ELTA). Šeštadienį Lazdijų hipodrome vyks nacionalinės mobilizacijos sistemos patikrinimo pratybų „Vyčio skliautas 2026“ baigiamasis realių veiksmų etapas. Jo metu bus imituojamas pagalbos teikimas iš Lietuvos į Lenkiją judantiems gyventojams.

Pratybų metu Lazdijų hipodrome veiks humanitarinės pagalbos stovykla. Joje bus praktiškai demonstruojamas gyventojų priėmimas ir registracija, laikinas apgyvendinimas, maitinimas, būtinosios pagalbos teikimas bei informavimas.

Pratybose lankysis Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vilkelis.

Vilnius, spalio 3 d. (ELTA). Šeštadienį Vilniaus centre vyks trys įvairias nuomones apie imigraciją išsakančių grupių mitingai. Du iš jų vyks tuo pat metu ir beveik toje pat vietoje. Nepaisant, jog kritikai nuogąstauja dėl priešingas nuomones turinčių jėgų susidūrimo, policija teigia esanti pasiruošusi incidentams ir viešosios tvarkos užtikrinimui.

„Bus pajėgų tiek, kiek reikia“, – Eltai renginių išvakarėse sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pavedė Policijos departamentui ir Viešojo saugumo tarnybai (VST) šeštadienį Vilniuje sustiprinti pajėgas ir pasirengti galimiems incidentams per skirtingų pozicijų protestus dėl imigracijos. 

Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistė Indrė Naureckaitė Eltą informavo, kad su savivaldybe suderintas 13–16 val. vyksiantis susirinkimas prieš rasizmą prie pastatų Gedimino pr. 14 ir 16. Jame žada dalyvauti iki 400 žmonių, mitingo dalyviai skelbia esantys prieš deportacijas ir migrantų persekiojimą. Organizatoriai teigia, kad Lietuvoje nėra masinės imigracijos krizės, imigrantų skaičius stabilizavosi ir nuo 2023 m. netgi mažėjo.

Praėjus valandai nuo šio renginio pradžios, 14 val., vos už kelių dešimčių metrų, Vinco Kudirkos aikštėje, vyks Seimo nario Vytauto Sinicos organizuojamas susirinkimas prieš masinę imigraciją. Jame žada dalyvauti iki 500 žmonių. 

‚Taikiai, kultūringai, be kaukių, ginklų ir raginimų smurtauti pareikškime savo pilietinę poziciją – siekį išsaugoti lietuvišką Lietuvą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ragina parlamentaras.

V. Sinica sako, kad mitingo tikslas – civilizuotai pasiųsti žinią valdžiai, kad laikas reikalauti pokyčių, Lietuvai nereikia masinės migracijos.

Politikas reikalauja, kad Lietuvoje neturi likti nusikaltimus darančių imigrantų, tam jis Seime registravo įstatymo pataisas.

„Lietuvos ateities negalima palikti darbdavių sprendimui, kiek pigesnės darbo jėgos jiems šiandien norisi. Verslas skaičiuoja savo poreikius. Valstybės pareiga – vertinti ilgalaikes pasekmes visai visuomenei: darbo užmokesčiui, lietuvių kalbos padėčiai, įtampoms visuomenėje ir šalies saugumui.

Taip pat 13–15 val. Lukiškių aikštėje viešoji įstaiga „Sienos grupė" organizuoja susirinkimą „Atsibusk nuo neapykantos". Jame – tik 5 dalyviai.

Skelbiama, kad savanoriai vaišins praeivius kava ir kvies prisiminti migracijos patirtis savo šeimose: veiks stendas, jame bus galima pasižymėti, iš kur ir kur keliavo tėvai, seneliai, kiti artimieji, ieškodami darbo, saugumo, meilės, mokslo ar naujo gyvenimo.

13–16 val. planuotas susirinkimas imigracijai palaikyti Nepriklausomybės aikštėje yra atšauktas. Apie atšaukiamą susirinkimą organizatoriai savivaldybę informavo penktadienį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad įtampa migracijos klausimais didėja. Vis dėlto šalies vadovas pažymi, kad valdžia su tuo turėtų kovoti tiesiogiai, o ne pasinaudodama „kiaulės galvomis ar kažkuo kitu“.

Diskusijos dėl musulmonų bendruomenių ir galimos radikalizacijos sustiprėjo po incidentų prie Kauno mečetės. Rugsėjo 11 d. prie maldos namų susirinkusi baikerių grupė triukšmavo motociklais, garsiai leido muziką, skandavo šūkius ir demonstravo kiaulės galvą. Dėl įvykių teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Be to, kaip anksčiau skelbė naujienų portalas lrt.lt, Vilniaus centre galimai deginta musulmonų šventa knyga Koranas. Dėl šio incidento policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. 

Tuo metu Lietuvos totorių bendruomenių atstovai viešai yra kėlę klausimų dėl Kauno mečetės valdymo ir vadinamojo antrojo muftiato vaidmens. Antrojo muftiato vadovas Aleksandras Beganskas savo ruožtu yra atmetęs kaltinimus dėl bendruomenės radikalėjimo ir teigė, esą demonstracijos prie Kauno mečetės buvo nukreiptos prieš musulmonų bendruomenę. 

Prokuratūros duomenimis, Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus R. Jakubauskas yra vienas įtariamųjų teisėsaugos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl prekybos žmonėmis bei dokumentų klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

Pirmasis apie įtarimus R. Jakubauskui pranešė portalas tv3.lt.

Pasak prokuratūros atstovės Gintarės Vitkauskaitės-Šatkauskienės, minėtame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti 7 fiziniams bei 2 juridiniams asmenims. Nukentėjusiais šiame tyrime šiuo metu pripažinti 64 asmenys.

Kyjivas, spalio 2 d. (Ukrinform-ELTA). Iš laikinai okupuotos Chersono srities dalies į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją grąžinti dar keturi vaikai, feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Jis patikslino, jog grąžinti du berniukai ir dvi mergaitės nuo 6 iki 16 metų.

Pasak O. Prokudino, svarbiausia, kad dabar vaikai yra saugūs. Šiuo metu jie apsistoję „Hope and Recovery“ centruose, jiems teikiama psichologinė pagalba, tvarkomi dokumentai, suteikiamas saugus prieglobstis ir visa kita, ko reikia atsigauti.

Vaikai grąžinti įgyvendinant prezidento iniciatyvą „Bring Kids Back UA“, padedant labdaros organizacijai „Save Ukraine“.

Nuo metų pradžios iš laikinai okupuotos Chersono srities dalies jau grąžinti 208 vaikai.

„Dėkoju visiems, padedantiems susigrąžinti mūsų vaikus. Dirbsime tol, kol kiekvienas okupuotoje teritorijoje esantis Chersono srities vaikas grįš namo“, – sakė O. Prokudinas.

Šių metų rugpjūtį ir rugsėjį 41 Ukrainos pilietis, įskaitant keturis vaikus ir penkis paauglius, grįžo namo iš laikinai okupuotų teritorijų per Mokranų–Domanovės pasienio kontrolės punktą Voluinės srityje.

Briuselis, spalio 2 d. (dpa-ELTA). Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė palengvėjimą dėl Didžiojo septyneto (G7) susitarimo nedelsiant panaudoti naftos atsargas.

„Palankiai vertiname G7 šalių sprendimą netaikyti jokių eksporto draudimų sąjungininkėms ir tolesnį partnerių solidarumą“, – penktadienį platformoje „X“ parašė U. von der Leyen.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjo pabaigoje paskelbė, kad svarsto galimybę uždrausti dyzelino eksportą. Toks draudimas būtų paveikęs ir Europos šalis.

„Remiame TEA koordinuojamą degalų atsargų panaudojimą“, – tęsė U. von der Leyen, omenyje turėdama Tarptautinę energetikos agentūrą.

„Mūsų piliečiams reikia įperkamos energijos ir jie jos nusipelno“, – pridūrė ji. 

„Kaip G7, glaudžiai koordinuosime veiksmus, kad pasiektume šį tikslą“, – pažymėjo EK vadovė.

G7 sudaro Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, JAV, Japonija, Italija ir Kanada. Grupei šiuo metu pirmininkauja Prancūzija.