Vašingtonas, balandžio 30 d. (dpa-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį per pokalbį telefonu aptarė galimą laikiną paliaubų paskelbimą Ukrainos kare, pranešė abi pusės. Pasak D. Trumpo, V. Putinas jau buvo pasirengęs sudaryti susitarimą, tačiau tam buvo sutrukdyta, o Ukraina kariniu požiūriu jau esą nugalėta.

Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad Putinas yra pasirengęs paskelbti paliaubas artėjančio pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimo metu. Rusija gegužės 9 d. tradiciškai švenčia pergalę prieš nacių Vokietiją.

J. Ušakovas 90 min. trukusį pokalbį vadino atviru ir dalykišku, pridurdamas, kad jis įvyko Rusijos iniciatyva.

Apie pokalbį pasisakė ir JAV prezidentas.

„Turėjome labai gerą pokalbį, aš jį pažįstu jau seniai“, – apie V. Putiną kalbėjo JAV prezidentas.

Ovaliajame kabinete žurnalistams D. Trumpo paklausus, ar pirmiau baigsis karas su Iranu, ar Rusijos karas Ukrainoje, jis pripažino nežinantis, tačiau užsiminė, jog abu galėtų baigtis „panašiu“ metu.

„Manau, kad Ukraina kariniu požiūriu yra nugalėta“, – pridūrė jis.

D. Trumpas taip pat tikino manąs, kad V. Putinas jau kurį laiką buvo pasirengęs sudaryti taikos susitarimą. 

„Manau, jis jau seniai buvo pasirengęs sudaryti susitarimą. Manau, kai kurie žmonės jam trukdė sudaryti susitarimą“, – užuominomis kalbėjo JAV prezidentas, išsamiau savo nuomonės nepaaiškinęs.

D. Trumpas keletą kartų keitė savo poziciją dėl karo Ukrainoje, tačiau nuolat sulaukia kritikos dėl pasisakymų, kurie vertinami kaip palankūs Rusijai.

Maskva teigė, kad V. Putinas išdėstė savo požiūrį į situaciją fronto linijoje ir apkaltino Kyjivą vykdant išpuolius prieš civilius, taip pat pakartodamas Rusijos karinius tikslus. Tačiau Kremlius tikino norintis juos pasiekti derybų būdu.

Vykdydama savo gynybinę kampaniją, Ukraina vis dažniau smūgiuoja Rusijos naftos pramonei, kuri yra pagrindinis Maskvos karo mašinos finansavimo šaltinis. Tuo metu Rusija Ukrainoje beveik kasdien žudo civilius ir griauna namus bei kritinės svarbos infrastruktūrą.

Per praėjusių metų pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimą buvo paskelbtos trijų dienų paliaubos. 

Per daugiau nei ketverius karo metus buvo keletas bandymų sudaryti laikinas paliaubas, tačiau abi pusės kaltino viena kitą jų pažeidimais. Paskutinį kartą laikinos paliaubos buvo paskelbtos prieš dvi savaites, per stačiatikių Velykas.

(papildyta paskutine poteme)

Vilnius, balandžio 30 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog ketvirtadienį jo pasirašyti Kapčiamiesčio karinio poligono steigimą bei Tauragės poligono praplėtimą numatantys įstatymai rodo aiškų Lietuvos apsisprendimą stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir nuosekliai prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos. Lazdijų rajone steigiamą poligoną jis siūlo pavadinti Emilijos Pliaterytės vardu. 

„Šiandien pasirašiau du svarbius įstatymus. Kapčiamiesčio poligono steigimas ir Tauragės poligono plėtra (…) yra aiškus mūsų politinis apsisprendimas stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir nuosekliai prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos“, – ketvirtadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė šalies vadovas. 

„Kapčiamiesčio poligono įstatymo priėmimas greta įsipareigojimo 2026 m. skirti 5,38 proc. BVP (gynybai – ELTA) yra du valstybės saugumui svarbiausi sprendimai, priimti per nepilną pusmetį. Kapčiamiesčio poligonas yra gyvybiškai svarbus Nacionalinei dvizijai suformuoti ir efektyviam karių rengimui užtikrinti (…). Poligonas spręs aštrią problemą su pratybų erdvių trūkumu, sudarys sąlygas vienu metu treniruotis tūkstančiams karių ir vykdyti didesnio masto nacionalines ir tarptautines karines pratybas“, – kalbėjo G. Nausėda. 

Šį poligoną jis siūlo pavadinti XIX a. sukilėlių karinių pajėgų kapitonės Emilijos Pliaterytės vardu, taip įprasminant jos nuopelnus Lietuvai.

„Turiu pasiūlymą. Kviečiu krašto apsaugos ministrą Kapčiamiesčio poligonui suteikti Emilijos Pliaterytės vardą, taip įprasminant jos nuopelnus kovoje už tėvynės laisvę“, – sakė G. Nausėda. 

Ragina Vyriausybę derinti veiksmus su savivalda

Po įstatymų pasirašymo ceremonijos prezidentas G. Nausėda taip pat pažymėjo raginantis Ingos Ruginienės vadovaujamą Ministrų kabinetą nuosekliai derinti veiksmus su vietos valdžios atstovais, siekiant geriausiai atliepti ne tik nacionalinius valstybės, bet ir vietos gyventojų interesus. 

„Įgyvendinant šiuos projektus raginu Vyriausybę kartu su savivalda maksimaliai suderinti nacionalinio saugumo interesus su vietos bendruomenių lūkesčiais, infrastruktūros vystymo, sveikatos paslaugų prieinamumo dindinimo, verslo skatinimo (klausimais – ELTA)“, – kalbėjo prezidentas. 

„Valstybė privalo atiduoti moralinę skolą savivaldybėms ir imtis papildomų veiksmų savivaldybių gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui. Ape tai kalbėjau (…) su Seimo pirmininku, ministre pirmininke, Ministrų kabineto nariais, kariuomenės vadu, vietos valdžios atstovais. Visi vieningai sutarėme, kad tai yra prioritetas“, – akcentavo jis. 

R. Kaunas: tai tik tarpinė stotelė

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pažymi, jog įstatymų priėmimas ir pasirašymas – tik tarpinė stotelė. Šiuo metu, pasak jo, svarbu tinkamai įgyvendinti tolesnę numatytą projektų eigą. 

„Tai yra tik tarpinė stotelė. Tai yra parlamento mums suteiktas mandatas toliau vystyti projektą. Toliau pagal visą mūsų projekto eigą bus nepriklausomas nekilnojamo turto (NT) vertinimas, kompensacinių mechanizmų suteikimas ir įgalinimas, projektavimo etapai ir viskas, ko reikia, kad 2028 m. Lietuvos kariuomenė galėtų pradėti manevro treniruotes (…). Pačias šaudyklas yra tikslas įgyvendinti iki 2030 m., nes tai yra susiję ir su projektavimu, ir kitais niuansais. Bet matysime, jeigu yra galimybė ir bus poreikis paankstinti procesą, stengsimės tą padaryti“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu sakė R. Kaunas. 

„Lietuva daro viską, kad mūsų gynybinis pajėgumas augtų, kad mūsų atgrasymas didėtų. Visi projektai yra įgyvendinami laikantis visų įstatymų rėmų, saugumo užtikrinimo ir Lietuvos valstybės poreikių“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbta, G. Nausėda ketvirtadienį pasirašė Kapčiamiesčio poligono steigimo ir Tauragės poligono plėtros įstatymus. 

Seimas praėjusią savaitę pritarė Tauragės karinio poligono teritorijos išplėtimui, poligono Kapčiamiestyje steigimui. 

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pristatytame įstatymo projekte siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena būtų skirta manevravimui, o kitoje ketinama įrengti kovinio šaudymo šaudyklas. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.

Pagal projektą, maždaug du trečdaliai numatytos teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.

Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.

Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę. 

Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, balandžio 30 d. (ELTA). Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus apie planuojamą amerikiečių karių skaičiaus mažinimą Vokietijoje, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad regioninis karių perdislokavimas neturės įtakos NATO gynybos planams.

„NATO gynybos planų tai nekeičia, nes NATO gynybos planuose nėra remiamasi vien tik, sakykime, dabartinių karių skaičiumi“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė R. Kaunas

Jo teigimu, karių perdislokavimas iš vienos teritorijos į kitą yra viena iš karinės strategijos dedamųjų, todėl, jo nuomone, tokio pobūdžio svarstymai yra sąlyginai normalūs.

„Tai nėra naujas procesas – mes nuolat girdime įvairius pamąstymus. Ir tai yra sąlyginai normalu, kadangi yra nuolat planuojamas karinis buvimas, karinė logika, strategijos ir karių perdislokavimas iš vienos teritorijos į kitą“, – akcentavo krašto apsaugos ministras. 

„Aiškaus plano šiandien negirdime – tai yra labiau diskusijos, kad įvairios galimybės yra įmanomos. Tai yra labiau susiję su karine logika ir strategija, o ne emocijomis“, – pabrėžė R. Kaunas. 

Kaip skelbta, JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad jo administracija „nagrinėja ir svarsto galimybę sumažinti karių skaičių Vokietijoje“. Savo platformoje „Truth Social“ jis rašė, kad atitinkamas sprendimas bus priimtas artimiausiu metu. Šis pranešimas pasirodė po to, kai D. Trumpas užsipuolė Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, viešai sukritikavusį JAV karinę operaciją prieš Iraną.

D. Trumpas buvo pagrasinęs sumažinti Vokietijoje dislokuotų JAV karių skaičių dar per pirmąją savo kadenciją, trukusią nuo 2017 iki 2021 m.

Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje. Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.

(atnaujintas tekstas, papildyta nuo 4 pastraipos)

Vilnius, balandžio 30 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva yra sulaukusi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiūlymo prisijungti prie šalių koalicijos, siekiant atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje. Šalies vadovas šį siūlymą žada teikti Valstybės gynybos tarybai (VGT).

„Esame gavę pasiūlymą iš JAV prisijungti prie Hormuzo sąsiaurio laivybos atnaujinimo koalicijos ir aš ketinu netrukus teikti šį pasiūlymą VGT. Ir, kaip jūs žinote, taip pat reikalingas Seimo mandatas, kad Lietuva galėtų dalyvauti tokiose misijose“, – ketvirtadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė jis.  

„Tai taikios misijos, tai misijos, nukreiptos į saugią laivybą, bet mes esame solidarūs ir tikrai suprantame, kad privalome ne tik reikalauti ir imti, bet taip pat ir duoti“, – tęsė G. Nausėda.

Kaip skelbė ELTA, apie pasirengimą dalyvauti „neutralioje“ misijoje, skirtoje užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje, pranešė jau keletas šalių. 

Karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.

Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.

Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas. 

Tel Avivas, balandžio 30 d. (ELTA). Izraelio importuotojas atsisakė iškrauti Ukrainoje pagrobtus grūdus, baimindamasis, kad jam dėl to gali būti pritaikytos sankcijos, praneša naujienų portalas „Unian“.

Kaip rašo newsru.co.il, bendrovė „Zenziper“ – viena iš didžiausių grūdų importuotojų Izraelyje – atsisakė priimti laivą su pagrobtais ukrainietiškais grūdais, kurie buvo atplukdyti į Haifos uostą.

Pranešama, kad bendrovė informavo tiekėją, jog jam teks ieškoti kito uosto kroviniui iškrauti.

Anot žiniasklaidos, Izraelio importuotojai bijo, kad jiems gali būti pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, ir kaltina vyriausybę nesuteikiant pakankamai pagalbos ir informacijos.

Pirmiau paaiškėjo, kad Izraelis priėmė Rusijos laivą „Panormitis“ su daugiau nei 6 tūkst. tonų kviečių ir 19 tūkst. tonų miežių. Žiniasklaidos duomenimis, šiuos grūdus okupantai išvežė iš Ukrainos.

Šių įvykių kontekste Ukraina jau yra iškvietusi Izraelio ambasadorių ir įteikusi jam protesto notą.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis komentuodamas situaciją pareiškė, kad Rusijos pagrobtų grūdų pirkimas negali būti vien tik verslas. Jis taip pat pareiškė, kad Izraelio valdžia negali nežinoti, kokie laivai ir su kokiu kroviniu atplaukia į šalies uostus.

Be to, žiniasklaida rašė, kad Europos Sąjunga kreipėsi į Izraelį dėl Rusijos laivo su iš Ukrainos pavogtais grūdais, ir svarsto galimybę taikyti sankcijas Izraelio fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie padėjo Rusijai vykdyti šią neteisėtą prekybą.

Kyjivas, balandžio 30 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynyba neutralizavo 172 iš 206 Rusijos paleistų dronų, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos. 

Nuo trečiadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 206 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 140), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius, taip pat balistinę raketą „Iskander M“.

Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose, vakariniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numušti/neutralizuoti 172 priešo dronai.

22 vietose registruoti 32 dronų ir vienos raketos smūgiai, dar devyniose – numuštų oro taikinių nuolaužos.

Vilnius, balandžio 30 d. (ELTA). Iš Seimo neseniai pasitraukusiam konservatoriui Kaziui Starkevičiui prisipažinus, kad paėmė iki 20 tūkst. eurų siekusį kyšį, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad politiko prisipažinimas jo kaltės nepaneigia – tą turės įvertinti teisėsauga. Šalies vadovas teigė apgailestaujantis dėl šios situacijos ir vadino ją smūgiu tiek pačiam K. Starkevičiui, tiek ir visai politinei bendruomenei. 

„Visi suprantame, kad prisipažinimas kaltės nepaneigia. Tai gali būti švelninanti aplinkybė, bet visa tai turi įvertinti teismas. Man tikrai skaudu matyti, kad žmogus, kuris savo laiku buvo ministru, užėmė atsakingas pareigas Seime vis dėlto, kaip jis sako, pasidavė proto užtemimui“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė šalies vadovas. 

„Tai tikrai yra sunkus nusikaltimas, nebijokime to žodžio. Ir tai yra tikrai smūgis tiek jam, tiek polinei bendruomenei apskritai“, – pridūrė jis. 

Kaip skelbta, ketvirtadienį Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) korupcijos byloje figūruojantis K. Starkevičius pasitraukė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos.

Apie tai, kad VAT korupcijos byloje įtariamas buvęs parlamentaras prisipažino ėmęs kyšį, trečiadienį pranešė naujienų portalas „15min“.

Remdamasis šaltiniais, portalas skelbė, kad buvusiam žemės ūkio ministrui iki 20 tūkst. eurų grynaisiais pinigais pernai spalį perdavė su buvusiu VAT vadovu Jurijumi Kornijenko siejamas verslininkas Danielis Krinickis. 

Vokas su pinigais galimai buvo paliktas Seimo bendrabutyje. „15min“ šaltinių teigimu, pinigus politikas tyrėjams atnešė pats.

Premjerė Inga Ruginienė trečiadienį reaguodama į pasirodžiusią informaciją teigė, jog tai yra rimtas reputacinis smūgis visai politinei sistemai.

Savo ruožtu buvęs konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis LRT televizijai teigė, kad TS-LKD turėtų nedelsiant atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su K. Starkevičiumi. Buvęs Seimo narys iki šiol buvo sustabdęs narystę partijoje, tačiau, kaip pažymėjo G. Landsbergis, to nepakanka. 

Balandžio viduryje generalinė prokurorė Nida Grunskienė informavo, kad K. Starkevičiui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo.

ELTA primena, kad pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją VAT, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų. Vėliau įtariamųjų skaičius padidėjo iki 15 asmenų.

Anot teisėsaugos, tyrimo metu surinktais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už krovinių gabentojams VAT išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.

Jau tada kaip įtariamieji buvo įvardyti nuo pareigų nušalintas VAT direktorius J. Kornijenko, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.

Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 mln. eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.

Vasarį kratos buvo atliktos parlamentarų S. Skvernelio ir K. Starkevičiaus namuose bei kabinetuose. 

K. Starkevičius atsisakė Seimo nario mandato, pranešė stabdantis narystę TS-LKD partijoje. 

Politikas buvo ilgametis Seimo narys, jis parlamente dirbo nuo 2004 m. 

Teisininko išsilavinimą turintis buvęs Seimo narys yra dirbęs Kauno miesto savivaldybės taryboje, buvo mero pirmuoju pavaduotoju, Kauno apskrities viršininku, viešoje biografijoje K. Starkevičius taip pat skelbė, kad buvo Sąjūdžio dalyviu.

(papildysime)

Vilnius, balandžio 30 d. (ELTA). Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui prakalbus apie planuojamą amerikiečių karių skaičiaus mažinimą Vokietijoje, šalies vadovas Gitanas Nausėda tikina, jog jam skaudu matyti tokio pobūdžio nesutarimus. 

„Man tikrai, neslėpsiu, skaudu matyti tokio pobūdžio nesutarimus. Darau išvadą, kad viskas prasideda retorika, ir viskas baigiasi retorika“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Nausėda. 

Šalies vadovas pabrėžė, kad Vokietija yra aktyvi JAV partnerė, tad strategijos dėl galimo dalies amerikiečių karių pasitraukimo viešojoje erdvėje esą galėjo būti ne taip interpretuotos. 

„Reikia pripažinti, kad Vokietija yra aktyviai įsitraukusi logistikos, bazių prasme į tai, kad būtų vykdomos operacijos prieš Iraną, ir tikrai yra aktyvus JAV pagalbininkas. Tačiau kartais, kaip sakoma, pasiklystame vertime, ir pasakoma tai, ko, galbūt, iki galo nenorėta pasakyti“, – akcentavo prezidentas.

Kaip skelbta, JAV prezidentas D. Trumpas trečiadienį pareiškė, kad jo administracija „nagrinėja ir svarsto galimybę sumažinti karių skaičių Vokietijoje“. Savo platformoje „Truth Social“ jis rašė, kad atitinkamas sprendimas bus priimtas artimiausiu metu. Šis pranešimas pasirodė po to, kai D. Trumpas užsipuolė Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, viešai sukritikavusį JAV karinę operaciją prieš Iraną.

D. Trumpas buvo pagrasinęs sumažinti Vokietijoje dislokuotų JAV karių skaičių dar per pirmąją savo kadenciją, trukusią nuo 2017 iki 2021 m.

Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje. Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.

Vilnius, balandžio 30 d. (ELTA). Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei į Seimą išsiuntus kreipimąsi dėl buvusio premjero, parlamentaro Gintauto Palucko teisinės neliečiamybės panaikinimo, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad pasirodžius naujausiai informacijai, ekspremjeras turėtų atsisakyti parlamentaro mandato arba trauktis iš Seimo socialdemokratų frakcijos. Tačiau, šalies vadovo teigimu, tai turi būti asmeninis politiko sprendimas. 

„Po naujausių žingsnių manau, kad jis turėtų tai padaryti, bet tai, be jokios abejonės, yra jo asmeninis sprendimas“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda, paklaustas, ar G. Paluckas turėtų atsisakyti Seimo nario mandato arba trauktis iš Socialdemokratų frakcijos. 

„Partija negali apsimesti, kad vieno iš jos lyderių, kuris de facto ir dabar vaidina svarbų vaidmenį, buvusio premjero problemos yra ir pačios partijos problemos. Tai turi įtaką ir pačiai partijai ir nuo pačios partijos priklausys, kaip ji sugebės tą įtaką minimizuoti. Kad tai teks daryti, kad teks paneigti ir atskirti tuos įtarimus, kurie yra pateikti Paluckui kaip asmeniui nuo įtarimų partijai yra pirmaeilis uždavinys ir labai tikiuosi, kad jiems pavyks tai padaryti, priešingu atveju, reputacinė žala bus tikrai neišvengiama“, – akcentavo jis.

Tiesa, pats G. Paluckas TV3 žinioms trečiadienį teigė neketinantis atsisakyti mandato. Taip pat praėjusią savaitę naujienų portalui „Lrytas“ jis sakė, kad savo iniciatyva iš frakcijos trauktis neplanuoja. 

Kaip skelbta, praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė prašanti Seimo panaikinti ekspremjero G. Palucko teisinę neliečiamybę. 

Generalinės prokurorės N. Grunskienės Seimui išsiųstame kreipimesi nurodoma, kad prašymas pateiktas įvertinus šiuo metu turimus duomenis pernai pradėtame ikiteisminiame tyrime. Jis atliekamas pagal baudžiamojo kodekso 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ antrą dalį ir 189-ojo straipsnio „Neteisėtas praturtėjimas“ pirmąją dalį. 

Kreipimesi nurodoma, jog Seimo narys su žmona Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto – įnešant grynuosius pinigus į bankus, už grynuosius įsigyjant automobilius, nekilnojamąjį turtą bei vertybinius popierius. Šį turtą ekspremjeras su sutuoktine galėjo įsigyti nuo 2010 m. gruodžio iki 2024 m. pabaigos. Pasirodžius šiai informacijai, politikas tvirtino stabdantis narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP), teigė sutiksiantis, kad jo teisinis imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka. 

Šią savaitę „Verslo žinios“ skelbė, kad buvęs premjeras nuo balandžio 21 d. nebeturi akcijų elektronikos gaminių įmonėje „Emus“. Vieninteliu jos akcininku liko politiko verslo partneris ir įmonės vadovas Mindaugas Milašauskas. 

Tuo metu tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pranešė, kad Generalinė prokuratūra areštavo parlamentaro nekilnojamąjį turtą.

(papildymai visame tekste, atnaujintas pavadinimas ir pirma pastraipa)

Vilnius, balandžio 30 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog ketvirtadienį jo pasirašyti Kapčiamiesčio karinio poligono steigimą bei Tauragės poligono praplėtimą numatantys įstatymai rodo aiškų Lietuvos apsisprendimą stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir nuosekliai prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos. Lazdijų rajone steigiamą poligoną jis siūlo pavadinti Emilijos Pliaterytės vardu. 

„Šiandien pasirašiau du svarbius įstatymus. Kapčiamiesčio poligono steigimas ir Tauragės poligono plėtra (…) yra aiškus mūsų politinis apsisprendimas stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir nuosekliai prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos“, – ketvirtadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė šalies vadovas. 

„Kapčiamiesčio poligono įstatymo priėmimas greta įsipareigojimo 2026 m. skirti 5,38 proc. BVP (gynybai – ELTA) yra du valstybės saugumui svarbiausi sprendimai, priimti per nepilną pusmetį. Kapčiamiesčio poligonas yra gyvybiškai svarbus Nacionalinei dvizijai suformuoti ir efektyviam karių rengimui užtikrinti (…). Poligonas spręs aštrią problemą su pratybų erdvių trūkumu, sudarys sąlygas vienu metu treniruotis tūkstančiams karių ir vykdyti didesnio masto nacionalines ir tarptautines karines pratybas“, – kalbėjo G. Nausėda. 

Šį poligoną jis siūlo pavadinti XIX a. sukilėlių karinių pajėgų kapitonės Emilijos Pliaterytės vardu, taip įprasminant jos nuopelnus Lietuvai.

„Turiu pasiūlymą. Kviečiu krašto apsaugos ministrą Kapčiamiesčio poligonui suteikti Emilijos Pliaterytės vardą, taip įprasminant jos nuopelnus kovoje už tėvynės laisvę“, – sakė G. Nausėda. 

Ragina Vyriausybę derinti veiksmus su savivalda

Po įstatymų pasirašymo ceremonijos prezidentas G. Nausėda taip pat pažymėjo raginantis Ingos Ruginienės vadovaujamą Ministrų kabinetą nuosekliai derinti veiksmus su vietos valdžios atstovais, siekiant geriausiai atliepti ne tik nacionalinius valstybės, bet ir vietos gyventojų interesus. 

„Įgyvendinant šiuos projektus raginu Vyriausybę kartu su savivalda maksimaliai suderinti nacionalinio saugumo interesus su vietos bendruomenių lūkesčiais, infrastruktūros vystymo, sveikatos paslaugų prieinamumo dindinimo, verslo skatinimo (klausimais – ELTA)“, – kalbėjo prezidentas. 

„Valstybė privalo atiduoti moralinę skolą savivaldybėms ir imtis papildomų veiksmų savivaldybių gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui. Ape tai kalbėjau (…) su Seimo pirmininku, ministre pirmininke, Ministrų kabineto nariais, kariuomenės vadu, vietos valdžios atstovais. Visi vieningai sutarėme, kad tai yra prioritetas“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbta, G. Nausėda ketvirtadienį pasirašė Kapčiamiesčio poligono steigimo ir Tauragės poligono plėtros įstatymus. 

Seimas praėjusią savaitę pritarė Tauragės karinio poligono teritorijos išplėtimui, poligono Kapčiamiestyje steigimui. 

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pristatytame įstatymo projekte siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena būtų skirta manevravimui, o kitoje ketinama įrengti kovinio šaudymo šaudyklas. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.

Pagal projektą, maždaug du trečdaliai numatytos teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.

Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.

Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę. 

Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.