Maskva, rugpjūčio 22 d. (dpa-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino Kyjivui griežtu atsaku į didelio masto Ukrainos smūgių kampaniją naftos perdirbimo gamykloms ir logistikos centrams Rusijoje. Tai jis pareiškė šeštadienį paskelbtame interviu Rusijos valstybinei televizijai.

Pirmajame interviu Maskvos valstybinei televizijai nuo tada, kai prieš kelias savaites prasidėjo šie smūgiai, V. Putinas pareiškė, kad atakuodama Rusijos ekonomiką Ukraina atidarė „Pandoros skrynią“ ir „išleido džiną iš butelio“.

„Atsakomųjų priemonių ilgai laukti nereikės. Jūs jų sulauksite“, – tiesiogiai į Kyjivą kreipėsi Rusijos prezidentas.

Rusijos ultranacionalistų sluoksniai pastaruoju metu ragino V. Putiną laikytis griežtesnės pozicijos Ukrainos atžvilgiu. 

Jis pareiškė, kad Rusijos kariuomenės operacijos taps „gerokai labiau pastebimos ir destruktyvios“. V. Putinas tvirtino, esą Ukraina pati išprovokavo tokį atsaką, nors karą prieš kaimyninę šalį prieš ketverius su puse metų pradėjo jis pats.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija vis dažniau atakuoja Ukrainą balistinėmis raketomis, žinodama, kad šaliai liko nedaug perimančiųjų raketų, jog galėtų apsiginti.

V. Putinas šiuos smūgius, per kuriuos žuvo daugiau civilių nei bet kuriuo kitu metu per ilgą laikotarpį, pavadino „tinkamais ir veiksmingais“. Jis tvirtino, kad jie padėjo Rusijos kariams fronte vykdyti savo užduotis.

Pripažino žalą Rusijai, žadėjo smogti Ukrainos ekonomikai

Rusijos prezidentas pareiškė, esą Vakarų remiamai Ukrainai nepavyko įgyvendinti 40 dienų trukmės plano sunaikinti Rusijos ekonomiką. Pasak jo, Kyjivui taip pat esą nepavyko palaužti Rusijos gyventojų vienybės. 

Šiame interviu V. Putinas dar kartą pripažino, kad buvo padaryta žalos, tačiau ji esą nesuteikė Kyjivui jokio pranašumo mūšio lauke.

„Rusija dabar taikysis į pažeidžiamiausius Ukrainos ekonomikos sektorius, kurie jau ir taip yra ties žlugimo riba“, – aiškino V. Putinas. 

Pasak jo, Kyjivas yra priklausomas nuo žemės ūkio produkcijos eksporto, kuris užtikrina dideles biudžeto pajamas.

Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. V. Putinas teigė, kad po gero derliaus Rusija turi didelį eksporto potencialą ir tieks produkciją pasaulinei rinkai.

Interviu Pavelui Zarubinui, laikomam vienu V. Putinui artimiausių žiniasklaidos atstovų, Rusijos prezidentas teigė, esą Ukraina neseniai pateikė „egzotiškų pasiūlymų“ dėl taikos susitarimo. Kremliaus galva šias per tarpininkus perduotas idėjas esą atmetė, tačiau išsamiau jų nekomentavo.

Pasak V. Putino, šiais pasiūlymais neva buvo mėginama išvengti „katastrofiškos įvykių raidos“ Ukrainai. Jis pakartojo savo teiginį, esą dialogas dėl taikos susitarimo įmanomas tik atsižvelgiant į „faktinę padėtį“ fronte.

ELTA primena, kad Maskvai suintensyvinus tolimojo nuotolio raketų smūgius, liepą Ukrainoje žuvusių civilių skaičius pašoko iki aukščiausio lygio nuo pirmųjų Rusijos invazijos mėnesių, praėjusią savaitę pranešė Jungtinės Tautos (JT). Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją, žuvo šimtai tūkstančių žmonių, daugiausia abiejų šalių karių.

Šiais metais ukrainiečiai suintensyvino atakas prieš Rusiją – ilgojo nuotolio raketomis ir dronų spiečiais vis dažniau smogiama karinės pramonės ir energetikos objektams.

Ukraina taip pat atakuoja milžiniškus didžiausios Rusijos internetinės prekybos bendrovės „Wildberries“ sandėlius, kuriuose jau sudegė prekių už milijardus eurų. Praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, tokiais smūgiais karo padariniai vis labiau juntami ir pačioje Rusijoje.

Manoma, kad Ukrainos ilgojo nuotolio dronų smūgių strategijos tikslas – mažinti Maskvos pajamas, kuriomis finansuojamas karas, ir priversti Rusijos gyventojus pajusti invazijos padarinius.

Nepriklausomos konfliktų stebėsenos organizacijos ACLED duomenimis, liepą Ukraina surengė tris kartus daugiau tokių smūgių nei sausį.

Otava, rugpjūčio 22 d. (AFP-ELTA). Atsisakęs „blogo sandorio“ dėl prekybos su JAV, Kanados ministras pirmininkas Markas Carney šeštadienį pareiškė įvesiantis atsakomuosius muitus Amerikai, kurie įsigalios jau rugsėjį.

Penktadienį Vašingtone dviejų kaimyninių šalių derybos žlugo, todėl įsigaliojo nauji 50 proc. JAV muitai maždaug 20 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms, sudarančioms 5,5 proc. Kanados eksporto į Jungtines Valstijas. Muitai taikomi įvairioms prekėms – nuo ledo ritulio lazdų iki cemento.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau teigė, kad Vašingtonui „turėtų pavykti susitarti su Kanada“, ir minėjo savo „gerus santykius“ su M. Carney. Tačiau šeštadienį Kanados premjeras pareiškė, kad D. Trumpas iškėlė sąlygas, kurios galiausiai pasirodė nepriimtinos.

„Dar šios savaitės pradžioje manėme, kad artėjame prie abiem pusėms naudingo susitarimo. Pastarosiomis dienomis Jungtinės Valstijos pasiūlė naujas sąlygas, kurios buvo ekonomiškai nenaudingos, nesąžiningos, mažino bendrą naudą Kanadai ir sukėlė abejonių dėl bet kokio susitarimo patikimumo. Trumpai tariant, jos reikalavo per daug, o siūlė per mažai. Negalime sutikti su tuo, ką jie pasiūlė, ir neduosime to, ko jie reikalavo“, – Otavoje kalbėjo M. Carney, apkaltinęs D. Trumpą pradėjus prekybos karą.

„Kai esi užpuolamas, vadinasi, vyksta karas. Mes buvome užpulti“, – pridūrė Kanados ministras pirmininkas.

Nauji Kanados muitai visų pirma bus nukreipti į JAV plieno ir pieno pramonę ir įsigalios rugsėjo 8 d. M. Carney teigimu, daugiau informacijos bus paskelbta kitą savaitę.

JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras penktadienį teigė, kad mainais į Kanados nuolaidas Vašingtonas pasiūlė „gerokai sumažinti muitus plienui, aliuminiui, automobiliams ir medienai“.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs aukšto rango JAV pareigūnas derybas apibūdino kaip atviras ir nepriešiškas, tačiau nurodė, kad daugiau susitikimų kol kas nenumatyta.

Ekspertas: abi pusės jaus didelį spaudimą rasti išeitį

Kanada siekia sušvelninti D. Trumpo muitų automobiliams, plienui ir aliuminiui naštą. Jie smarkiai pakenkė šalies ekonomikai, lėmė darbo vietų praradimą ir apkartino anksčiau buvusius itin tvirtus prekybos santykius.

Kanados derybininkai šią savaitę ilgai užtruko Vašingtone, siekdami galutinai suderinti sandorį, kuriuo būtų sprendžiami įvairūs kaimynių nesutarimai.

Baltieji rūmai teigė, kad įvesdama muitus amerikietiškiems alkoholiniams gėrimams, automobiliams ir pieno produktams Kanada juos „diskriminuoja“.

Iš pradžių muitai turėjo įsigalioti trečiadienį, tačiau paskutinę akimirką D. Trumpas jų įsigaliojimą atidėjo trims dienoms, motyvuodamas didele pažanga derybose.

„Artimiausiomis dienomis abi pusės patirs didelį spaudimą ieškoti išeities“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvęs JAV prekybos pareigūnas, dabar advokatų kontoroje „King & Spalding“ prekybos teisės srityje dirbantis Ryanas Majerusas.

Be naujausių muitų klausimo, Jungtinėms Valstijoms ir Kanadai dar reikia susitarti dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo (USMCA) pakeitimų. Pratęsti susitarimą dabartine forma D. Trumpas atsisakė.

Dvišaliams santykiams pakenkė ir ne kartą D. Trumpo išsakyti grasinimai paversti Kanadą 51-ąja JAV valstija.

D. Trumpą taip pat papiktino daug dėmesio sulaukusi M. Carney sausio mėnesį Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos kurorte Davose pasakyta kalba, kurioje Kanados premjeras pareiškė, kad pasaulio tvarka išgyvena lūžį.

Kanados lyderis ne kartą teigė, kad santykiai su Jungtinėmis Valstijomis pasikeitė visam laikui ir kad šalis turi mažinti priklausomybę nuo JAV, į kurias šiuo metu keliauja maždaug 70 proc. Kanados eksporto.

„Neturėjome jokių iliuzijų. Nuo pat pradžių supratome, kad Amerika pasikeitė“, – šeštadienį žurnalistams sakė M. Carney.

(atnaujinti duomenys, papildymai visame tekste)

Vilnius, rugpjūčio 22 d. (ELTA). Dėl Lietuvoje kilusio didelio vėjo ir liūčių šeštadienio vakarą elektros neturi 240 tūkst. šalies gyventojų, o ugniagesiai per dieną gavo virš 1,2 tūkst. iškvietimų, susijusių su stipraus vėjo padarinių šalinimu. Tuo metu Bendrasis pagalbos centras (BPC) sulaukė rekordinio – daugiau nei 11 tūkst. skambučių – skaičiaus.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovės Rasos Juodkienės teigimu, sutrikimų ir klientų, šiuo metu neturinčių elektros energijos, skaičius jau viršijo prieš dvejus metus fiksuotą rodiklį.

„Vėjas, panašu, nerims mažiausiai pusvalandį, taigi, koks bus galutinis skaičius, pasakyti dar sunku. Šiuo metu 240 tūkst. šalies gyventojų neturi elektros, sutrikimo taškų yra daugiau nei 3 tūkst. ir šis skaičius toliau auga“, – Eltai šeštadienio vakarą komentavo R. Juodkienė.

Pasak jos, daugiausiai elektros sutrikimų šiuo metu yra fiksuota Kauno, Vilniaus, Utenos, Klaipėdos ir Alytaus regionuose.

Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), šios audros padariniai bus bene didžiausi per pastaruosius du dešimtmečius.

„Daugiausia darbo ugniagesiai gelbėtojai turi Kauno apskrityje – čia jau registruoti 323 įvykiai. Vilniaus apskrityje jų fiksuota 204, Alytaus – 188, Utenos – 110, Marijampolės – 98, Klaipėdos – 95. Didžioji dalis iškvietimų susiję su nuvirtusiais medžiais ir nulūžusiomis šakomis. Ugniagesiai gelbėtojai šalina nuvirtusius medžius nuo važiuojamosios kelio dalies, automobilių, pastatų ir elektros infrastruktūros“, – rašoma PAGD pranešime. 

Preliminariais PAGD duomenimis, 69 kartus medžiai ar jų šakos užvirto ant automobilių, 62 – ant pastatų, 29 – ant elektros stulpų.

Teigiama, kad priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos toliau tęsia darbus visoje Lietuvoje.

Kaip skelbė ELTA, Anykščių rajone šeštadienio pavakarę dėl stipraus vėjo ant žmogaus nuvirto medis ir mirtinai jį prispaudė.

BPC sulaukė rekordinio skambučių skaičiaus

BPC šeštadienio vakarą pranešė per mažiau nei 12 valandų sulaukęs virš 11 tūkst. skambučių.

„Nuo 7.00 iki 18.30 val. BPC sulaukė 11,46 tūkst. skambučių – daugiau nei du kartus tiek, kiek įprastai gaunama per visą parą. Skambučių srautas ypač smarkiai išaugo antroje dienos pusėje, stiprėjant vėjui ir daugėjant audros sukeltų įvykių visoje Lietuvoje. Įprastai per parą BPC sulaukia apie 5 tūkst. skambučių“, – rašoma BPC pranešime. 

Skelbiama, kad reikšmingą papildomą skambučių srauto dalį sudaro pranešimai apie elektros energijos tiekimo sutrikimus. 

„Buvome pasirengę prognozuotam pavojingų orų laikotarpiui ir iš anksto sustiprinome pajėgas, tačiau prie gausių pranešimų apie audros padarinius prisidėjo ir labai didelis skambučių dėl elektros tiekimo sutrikimų srautas. Todėl šiuo metu svarbiausias mūsų prašymas gyventojams – numerį 112 palikti skubiai pagalbai. Tai padeda mums kuo greičiau priimti skambučius tų žmonių, kuriems pagalbos reikia nedelsiant“, – pranešime cituojama BPC viršininko pavaduotoja Jelena Montvilienė.

Stipriausi vėjo gūsiai fiksuoti Ventės rage ir Nidoje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) preliminariais duomenimis, stipriausi vėjo gūsiai šeštadienį buvo užfiksuoti Ventės rage ir Nidoje prie jūros (24 metrų aukštyje) – iki 33 m/s.

Taip pat Klaipėdos uoste (24 m aukštyje) vėjo gūsiai siekė iki 32 m/s, Šilutėje – iki 28 m/s, Kaune ir Kybartuose – iki 26 m/s, Lazdijuose ir Šventojoje – iki 24 m/s.

LHMT šeštadienio rytą perspėjo gyventojus, kad šią dieną šalyje numatomas labai stiprus vėjas, smarkus lietus. 

Išsiųstuose gyventojų perspėjimuose taip pat buvo nurodoma, kad gali virsti medžiai, sutrikti elektros tiekimas. 

Kaip skelbta, sinoptikai jau anksčiau perspėjo, kad šeštadienį Lietuvoje pūs smarkus vėjas ir lis, abi stichijos gali pasiekti stichinį lygį. Vakarų Lietuvoje per parą gali iškristi daugiau nei pusė rugpjūčio mėnesio kritulių normos, maždaug iki 40–70 mm.

Gyventojams patariama sandariai uždaryti langus ir duris, surinkti lengvai pakeliamus daiktus kiemuose, balkonuose ir kitose atvirose vietose. 

Atėnai, rugpjūčio 22 d. (dpa-ELTA). JAV popmuzikos žvaigždė Madonna šeštadienį netikėtai atsidūrė dviejų Graikijos politikų kivirčo centre.

Apsižodžiavimas prasidėjo nuo kairiųjų pažiūrų parlamento narės Elenos Akritos įrašo platformoje „Facebook“, kuriame ji sukritikavo ypatingas sąlygas, esą sukurtas superžvaigždės gimtadienio šventei atostogautojų pamėgtoje Korfu saloje.

„Žiniasklaidos duomenimis, Korfu salos Kuramadeso kaimo gyventojų buvo paprašyta uždaryti langus, esą siekiant apsaugoti Madonnos privatumą nuo „smalsių akių“, – rašė E. Akrita.

Jei tai tiesa, tęsė politikė, reikėtų klausti ne to, ar Madonna šito reikalavo, bet ar žmonės jai pakluso.

„Nes ši šalis nėra plantacija pietuose, kur mes lenkiame nugaras rinkdami medvilnę, idant nesugadintume ponios gimtadienio“, – rašė E. Akrita.

Į kritišką E. Akritos įrašą iš karto sureagavo konservatyvių pažiūrų sveikatos apsaugos ministras Adonis Georgiadis.

Ši „pasakiškai turtinga ponia“, kaip ministras pavadino itin turtinga laikomą E. Akritą, esą nesuvokia, kokią didelę vertę Madonnos vizitas turi šalies populiarinimui.

Pasak ministro, superžvaigždės apsilankymas, jos įrašai ir komentarai verti milijonų eurų, todėl yra itin svarbūs daugybei turizmo sektoriuje dirbančių žmonių.

„Užuot džiaugusis, kaip džiaugtųsi bet kuris sveiko proto žmogus, (E. Akrita – ELTA) ir vėl rado priežastį bambėti, niurzgėti ir svaidytis kaltinimais“, – pridūrė A. Georgiadis.

Tuo metu pati Madonna socialiniuose tinkluose entuziastingai dalijosi įspūdžiais apie savo šventę ir viešnagę Graikijoje.

Maskva, rugpjūčio 22 d. (dpa-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį Kremliaus palaikomos partijos „Vieningoji Rusija“ konferencijoje pareiškė, kad jo šalis laimės prieš kaimyninę Ukrainą pradėtą karą.

„Šiuo metu labai daug kas priklauso nuo mūsų vienybės, nuo Rusijos karių ir karininkų drąsos ir nuo kiekvieno žmogaus, kuris sąžiningai atlieka savo darbą ir taip prisideda prie pergalės“, – Maskvos „Megasport“ arenoje pareiškė V. Putinas.

Likus mėnesiui iki parlamento rinkimų, V. Putinas pabrėžė remiantis Kremliaus palaikomą partiją ir gyrė ją kaip pagrindinę bei daugiausia patirties šalyje turinčią politinę jėgą.

Jis ir partijos lyderis Dmitrijus Medvedevas pareiškė neabejojantys, kad Rusija laimės 2022 m. Kremliaus pradėtą karą prieš Ukrainą.

„Rusija susigrąžins vis daugiau ir daugiau teritorijų. Mūsų drąsi kariuomenė tai vis iš naujo įrodo“, – pareiškė Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojo pareigas taip pat einantis D. Medvedevas.

Ukrainą jis pavadino nykstančia „valstybe vaiduokle“, kuri esą jau prarado 20 proc. savo teritorijos ir pusę gyventojų. Dėl karo iš šalies pabėgo milijonai ukrainiečių, pridūrė jis.

Nepaisydama precedento neturinčio išorės spaudimo, Rusija esą artėja prie pergalės, teigė D. Medvedevas ir pareiškė, kad Vakarams jos palaužti nepavyks.

Buvęs Rusijos prezidentas D. Medvedevas iš šalies išvykusius ir Rusijos pralaimėjimo kare linkinčius žmones vadino „išdavikais“. Pasak jo, tokiems „tarakonams“ niekada neturi būti leista grįžti į šalį.

Putinui parlamento rinkimai – referendumas dėl Maskvos pradėto karo

D. Medvedevas ir V. Putinas pasveikino tūkstančius delegatų Nacionalinės vėliavos dienos proga ir teigė, kad ši diena minima vis daugiau Ukrainos vietų.

Rusų karius esą palaiko „visa Rusija, visa pilietinė visuomenė“, savo kalboje tvirtino V. Putinas.

Ši jo kalba nuskambėjo likus vos kelioms savaitėms iki Rusijos parlamento rinkimų, kurie numatyti rugsėjo 18–20 d.

Prieš karą pasisakanti partija „Jabloko“, plačiai palaikoma Rusijoje ir pastaruoju metu smarkiai išpopuliarėjusi, šį mėnesį buvo išbraukta iš rinkimų biuletenio. Jame liko 10 partijų, kurios visos palaiko Maskvos karą prieš Ukrainą.

V. Putinui Valstybės Dūmos rinkimai taip pat yra savotiškas referendumas dėl Kremliaus strategijos. Jis tikisi sulaukti didelio rinkėjų aktyvumo.

Rusijos prezidentas taip pat siekia parodyti, kad Rusija, kitaip nei Ukraina, rinkimus rengia net karo metu. Jis ne kartą dėl to kritikavo Kyjivą.

Šie rinkimai skiriasi nuo ankstesnių Valstybės Dūmos rinkimų tuo, kad pirmą kartą balsuoti raginami ir Rusijos kontroliuojamose aneksuotų Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios sričių dalyse gyvenantys žmonės. Taip Maskva siekia dar labiau įtvirtinti neteisėtą šių teritorijų aneksiją.

Londonas, rugpjūčio 22 d. (ELTA-AFP). Per tragišką avariją Jungtinėje Karalystėje žuvo du policijos pareigūnai ir dar penki prieš eismą važiavusiame automobilyje buvę žmonės, praneša britų transliuotojas BBC.

Pasak policijos pranešimo, avarija įvyko apie 3.39 val. ryto vietos laiku kelyje A66 netoli Midlsbro.

Pranešime teigiama, kad „Volkswagen Passat“ keliu A66 važiavo prieš eismą ir susidūrė su ta pačia magistrale teisinga kryptimi važiavusiu policijos automobiliu.

Nepriklausomos policijos elgesio priežiūros tarnybos (IOPC) duomenimis, pareigūnai „pastebėjo įtartiną transporto priemonę ir pradėjo ją vytis“, tačiau visos avarijos aplinkybės kol kas nežinomos.

BBC žiniomis, į avariją patekęs policijos automobilis gaudynėse nedalyvavo, o tiesiog buvo netoliese. Policijos šaltinio teigimu, eismo taisyklių pažeidėjų gaudynės buvo nutrauktos dar prieš avariją.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas platformoje „X“ pareiškė esąs sukrėstas dėl dviejų policijos pareigūnų ir penkių kitų žmonių žūties, tačiau ragino visuomenę susilaikyti nuo spekuliacijų dėl nelaimės aplinkybių.

„Mintimis esu su visų žuvusiųjų šeimomis ir artimaisiais, taip pat su visais Klivlando policijos pareigūnais. Dėkoju nepaprastai sudėtingomis aplinkybėmis dirbančioms skubiosios pagalbos tarnyboms. Raginu žmones šiuo metu susilaikyti nuo spekuliacijų“, – rašė A. Burnhamas.

Panaši avarija Airijoje

Kaip skelbta, sekmadienį Airijoje įvyko panaši avarija, per kurią žuvo penki paaugliai.

Jų automobilis greitkeliu M9 į vakarus nuo Dublino važiavo prieš eismą ir kaktomuša susidūrė su kita transporto priemone. Keturi ja važiavę žmonės, tarp jų vaikas, buvo sunkiai sužeisti.

Po kelių panašių nelaimių teisėsaugos pareigūnai atkreipė dėmesį į socialinių tinklų skatinamą pavojingą tendenciją važiuoti prieš eismą.

Po sekmadienio tragiškos avarijos Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas pareiškė, kad tai buvo naujausias iš virtinės incidentų, per kuriuos automobiliai greitkeliais važiavo priešinga eismui kryptimi.

„Negalime toleruoti tokio neatsakingo elgesio, kurį pastaruoju metu matome savo keliuose. Tai turi liautis“, – pareiškė M. Martinas.

Airijos policijos vadovas Justinas Kelly teigė, kad prieš tai panašus susidūrimas įvyko Dublino greitkelyje M50. 

„Dar labiau šiurpina tai, kad kai kuriais atvejais taip neatsakingai elgiamasi dėl socialinių tinklų“, – perspėjo J. Kelly.

Savaite anksčiau M50 greitkelyje prieš eismą važiavęs vogtas automobilis, kuriame buvo paauglių, pateko į avariją. Per ją keli žmonės buvo sunkiai sužeisti.

Per dar vieną incidentą rugpjūčio pradžioje socialiniuose tinkluose taip pat pasirodė vaizdo įrašas, nufilmuotas vogto automobilio viduje, kai jį vijosi policija.

(atnaujinta policijos duomenimis)

Vilnius, rugpjūčio 22 d. (ELTA). Anykščių rajone šeštadienio pavakarę dėl stipraus vėjo ant žmogaus nuvirto medis ir mirtinai jį prispaudė.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 16.07 val. Troškūnų seniūnijoje esančiame vandens telkinyje rastas nuvirtęs medis, po kuriuo aptiktas prispausto vyro, gimusio 1966 m., kūnas be gyvybės ženklų. 

Kaip anksčiau šeštadienį Eltai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Jolita Orentaitė, pranešimas apie ant žmogaus užvirtusį medį buvo gautas 16.29 val.

„Anykščių rajono savivaldybėje, Mažionių kaime, dėl vėjo virto medis ir prispaudė žmogų. Jis mirė“, – Eltai komentavo ji.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

(pirmoje pastraipoje pataisyta O. Laneckio pavardė)

Vilnius, rugpjūčio 22 d. (ELTA). Po klausimų dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) atliktos Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos nariu tapusio Oleksandro Laneckio patikros, institucija pabrėžia vertinanti tik dalį įstatyme nustatytų kriterijų. Esą likusių aplinkybių vertinimas tenka kitoms institucijoms bei pačiam kandidatui. Buvęs VSD vadovas Gediminas Grina sako, kad politinį sprendimą dėl asmens tinkamumo eiti pareigas turi priimti politikai.

VSD Eltai nurodė, kad asmens patikros tvarką nacionalinio saugumo aspektu apibrėžia Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Jame nustatytos aplinkybės, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas į pareigas nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse.

„Į pareigas skiriami arba paskirti asmenys Vyriausybės numatyta tvarka tikrinami, ar atitinka įstatyme numatytus kriterijus“, – atsakyme raštu Eltai teigė VSD.

Tarnyba pabrėžė, kad tikrina ne visas įstatyme nurodytas aplinkybes.

„VSD tikrina apibrėžtą dalį įstatyme numatytų, su nacionaliniu saugumu susijusių, aplinkybių ir kriterijų atitiktį“, – nurodė departamentas.

Anot VSD, kita dalis įstatyme nurodytų aplinkybių yra pačių kandidatų atsakomybė arba patenka į konkursą organizuojančių institucijų ir kandidatų atrankas vykdančių organizacijų kompetenciją.

VSD nėra moralės policija

Buvusio VSD vadovo G. Grinos teigimu, VSD neturėtų būti laikomas institucija, atsakinga už bendrą kandidato reputacijos vertinimą.

„VSD nėra moralės policija. Morale tegu užsiima politikai“, – Eltai teigė buvęs VSD vadovas.

Anot jo, pagrindinė VSD užduotis – nustatyti tai, kas nėra vieša, o ne kartoti viešai prieinamą informaciją.

Jis pabrėžė, kad vien asmens verslo ar darbo ryšiai su Rusija savaime nereiškia, jog jis veikia priešiškos valstybės interesais. Tam, kad VSD galėtų pateikti neigiamą išvadą, turi būti konkretūs faktai.

„VSD negali pasakyti: „Ne“, kol neturi kažkokių faktų, kad žmogus dirba priešiškai valstybei“, – sakė jis.

G. Grina taip pat tokį atsakomybės pasidalijimą siejo ir su ankstesne Gintauto Palucko istorija, kai prezidentas Gitanas Nausėda kritikavo institucijas dėl informacijos apie galimas rizikas prieš paskiriant jį premjeru trūkumo.

„Politikai (…), kai nenori prisiimti atsakomybės dėl savo sprendimų, tai iš karto rašo laiškus į VSD“, – teigė buvęs departamento vadovas.

Anot jo, VSD gali vertinti nacionalinio saugumo grėsmes, tačiau sprendimas, ar viešai žinomas asmuo apskritai tinkamas konkrečioms pareigoms, yra politikų atsakomybė.

Klausimų dėl institucijų vykdytų vertinimų kilo ir anksčiau

Klausimai dėl valstybės institucijų atliekamų kandidatų vertinimų Lietuvoje buvo keliami ir anksčiau. Vienas iš ryškesnių pavyzdžių – G. Palucko atvejis, kai G. Nausėda kritikavo institucijų pateiktos informacijos pakankamumą ir teigė, kad apie galimus su tada kandidatu į premjerus susijusius rizikos veiksnius nebuvo tinkamai informuotas.

„Tarnybos buvo pateikusios informaciją. Pasirodė, kad ji buvo nepakankama. Ir tai, deja, ne pirmasis atvejis. Tikrai ketinu apie tai kalbėtis su tarnybomis. Man nepakanka informacijos apie kelių eismo taisyklių pažeidimus arba kitokius dalykus, kurių po to negali įrodyti. Man reikia pagrįstos, tinkamos informacijos“, – žurnalistams 2025 metų liepą sakė šalies vadovas.

„Pagaliau tarnyboms išlaikyti skiriame dideles lėšas ir matome, kad, sakykime, žurnalistiniai tyrimai atskleidžia kartais daug daugiau negu pagal savo pareigas turi atlikti tarnybos. Na, po velnių, reikia vieną kartą dirbti pradėti“, – tąsyk pridūrė G. Nausėda.

Įstatyme – konkretus aplinkybių sąrašas

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 17 straipsnis nustato asmenų, pretenduojančių eiti ar einančių pareigas nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse, atitikties reikalavimus.

Pagal įstatymą asmuo negali būti skiriamas į tokias pareigas, jei, be kita ko, dėl Lietuvai priešiškų interesų bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs arba palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su tokiais asmenimis. Taip pat vertinami galimi ryšiai su teroristinėmis organizacijomis ar grupėmis, dalyvavimas teroristinėje veikloje, organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonių taikymas ir kitos įstatyme išvardytos aplinkybės.

Įstatyme taip pat numatyta, kad asmuo negali eiti pareigų, jeigu nustatomos kitos aplinkybės, dėl kurių jis kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

Kartu teisės aktuose atsakomybė už informacijos pateikimą paskirstyta kelioms šalims. Vyriausybės įgaliotos institucijos teikia informaciją apie dalį įstatyme nurodytų aplinkybių, o tam tikrą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus turi pateikti pats kandidatas.

ELTA primena, kad darbą pradėjus naujai LTOU valdybai, viešojoje erdvėje pradėta kelti klausimus dėl jos nario O. Laneckij galimų praeities sąsajų su verslu Rusijoje ir Baltarusijoje.

Seimo konservatorių teigimu, viešai prieinama informacija atskleidžia, kad jo valdoma aviacijos konsultacijų bendrovė „Friendly Avia Support“ praeityje konsultavo Baltarusijos valstybės institucijas aviacijos projektų ir pigių skrydžių klausimais, dirbo bendrovėje „Linetech Aircraft Maintenance“, kurios veikla apėmė orlaivių priežiūros paslaugų pardavimą klientams Rusijoje ir kitose Nepriklausomos Valstybių Sandraugos (NVS) valstybėse.

Taip pat, anot politikų, O. Laneckij ne vienerius metus iki pat dabar aktyviai bendradarbiauja su prorusiška žiniasklaida – duoda interviu, teikia ekspertines įžvalgas ir publikuoja straipsnius apie sankcijų apėjimą ir kitais su Lietuvos interesais besikertančiais klausimais. 

Pats O. Laneckij teigė, kad VSD, atlikęs jo, kaip kandidato, nacionalinio saugumo patikrą, jokių neigiamų vertinimų nepateikė. Jis tikino nesutinkantis su jam „viešai mestais kaltinimais“ ir juos laikantis šmeižtu. 

Visgi O. Laneckij nusprendė pasitraukti iš LTOU valdybos. Tai jis grindė siekiu neužkrauti kilusios diskusijos naštos bendrovei ir apsaugoti artimuosius. Jį iš pareigų susisiekimo ministras Juras Taminskas atšaukė ketvirtadienį.

Kyjivas, rugpjūčio 22 d. (AFP-ELTA). Prancūzija šeštadienį pažadėjo pristatyti Ukrainai naujų perimančiųjų raketų. Apie tai pranešta Rusijai intensyvinant smūgius, dėl kurių civilių žūčių skaičius per ketverius su puse metų trunkantį karą išaugo iki aukščiausio lygio nuo pirmųjų Maskvos invazijos mėnesių.

Per naktį ir šeštadienį surengtus smūgius žuvo mažiausiai 13 žmonių – septyni Ukrainoje, keturi Rusijoje ir du Rusijos aneksuotame Kryme.

Naujausios mirtinos atakos surengtos gelbėtojams rytiniame Ukrainos Kryvyj Riho mieste tebeieškant žmonių iš dalies sugriauto prekybos centro griuvėsiuose. Per Rusijos dronų ataką ten dieną anksčiau žuvo 16 žmonių.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vadovaujamos Norinčiųjų koalicijos šalys pirmadienį susitiks aptarti, kaip padidinti spaudimą Maskvai, kad ši nutrauktų invaziją.

Diplomatinės pastangos, kuriose tarpininkavo Jungtinės Valstijos, įstrigo. Vašingtonas buvo padėjęs surengti kelis tiesioginių Kyjivo ir Maskvos derybų raundus, tačiau dabar jo dėmesį atitraukia karas su Iranu, be to, JAV yra nusivylusios, kad konflikto išspręsti nepavyko taip lengvai, kaip kadaise skelbė prezidentas Donaldas Trumpas.

„Nepaprastai svarbu suteikti Ukrainai visas būtinas priemones savo oro erdvei apginti ir šiai agresijai sužlugdyti“, – pranešdamas apie naujas Ukrainai siunčiamas perimančiąsias raketas socialiniame tinkle „X“ rašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Pastaraisiais mėnesiais Rusija balistinėmis raketomis intensyviai atakuoja Ukrainą, ypač sostinę Kyjivą. Šias itin greitas raketas sunku perimti, o taikinius jos pasiekia per kelias minutes, todėl Kyjivo gyventojams praktiškai neįmanoma laiku pasiekti požeminių priedangų.

Tarp aukų šeštadienį pareikalavusių atakų buvo ir Ukrainos drono smūgis gyvenamajam namui Rusijos pietuose. Krasnodaro regiono vadovo teigimu, per jį žuvo du vaikai, o jų tėvai buvo sužeisti.

„Šį rytą Jeisko rajone dronais buvo atakuojama civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji pastatai (...) žuvo du vaikai, o du suaugusieji yra ligoninėje“, – sakė gubernatorius Veniaminas Kondratjevas.

Vidurdienį Rusija paleido balistinę raketą Kyjivo link – tuo metu Ukrainoje lankėsi Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas, atvykęs derybų su kolega Ukrainoje ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Rytiniame Ukrainos sostinės pakraštyje esančiame Boryspilio rajone žuvo du žmonės, dar keli buvo sužeisti. Per virtinę smūgių fronto Zaporižios srityje žuvo mažiausiai keturi žmonės, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Smūgį prekybos centrui vadino cinišku

Ukraina jau kelias savaites susiduria su kritiniu pažangių perimančiųjų raketų, visų pirma JAV gaminamų raketų sistemoms „Patriot“, trūkumu.

Pačios Ukrainos turima ginkluotė nepajėgi numušti aukšta trajektorija skrendančių balistinių raketų, kurių Rusija paleidžia dešimtimis.

Po penktadienio popietės smūgių žmonių pilnam prekybos centrui V. Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe trys žmonės šeštadienį vis dar buvo laikomi dingusiais be žinios, pranešė regiono gubernatorius. Patvirtinta, kad žuvo 16 žmonių, o daugiau kaip 100 buvo sužeisti.

Po pirmojo smūgio prekybos centras užsiliepsnojo, o kruvini nukentėjusieji išbėgo į lauką. Maždaug po pusvalandžio atskrido antras dronas – šią pakartotinę ataką V. Zelenskis pavadino ciniška ir niekinga.

Šeštadienį prie prekybos centro įrengtoje improvizuotoje atminimo vietoje žmonės ant žolės dėjo gėles ir laiškus.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas matė techniką, į krūvas kraunančią susisukusį ir apdegusį metalą. Po smūgių per išsprogdintus langus po įgriuvusiomis lubomis buvo matyti nuo gaisro pajuodusios produktų prikrautos prekybos centro lentynos.

Šie smūgiai žymi naujausią ketverius su puse metų trunkančio karo eskalaciją.

Jungtinės Tautos pranešė, kad šiemet civilių žūčių skaičius išaugo iki aukščiausio lygio nuo pirmųjų karo mėnesių.

Vilnius, rugpjūčio 22 d. (ELTA). Anykščių rajone šeštadienio pavakarę dėl stipraus vėjo ant žmogaus nuvirto medis ir mirtinai jį prispaudė.

Kaip šeštadienį Eltai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Jolita Orentaitė, pranešimas apie ant žmogaus užvirtusį medį buvo gautas 16.29 val.

„Anykščių rajono savivaldybėje, Mažionių kaime, dėl vėjo virto medis ir prispaudė žmogų. Jis mirė“, – Eltai komentavo ji.

PAGD atstovės teigimu, įvykio vietoje šiuo metu dirba tarnybos.