Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą, ketina sudaryti 2028 metais minimų Lietuvai reikšmingų įvykių ir asmenybių sukakčių sąrašą. 

Tautos istorinei atminčiai svarbių datų kalendorius išdėstytas rezoliucijos projekte, kurį įregistravo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius kartu su kitais komisijos nariais. 

Dokumente parlamentarai primena, kad 2028 metais sueina reikšmingų Lietuvos valstybės, kultūros, mokslo, meno ir visuomenės gyvenimo įvykių sukakčių. Jų minėjimas, anot politikų, stiprina tautinį tapatumą, demokratijos vertybes ir pilietinę atsakomybę.

„Tautos istorinė atmintis, kultūros paveldas ir iškilių asmenybių veikla yra Lietuvos valstybingumo tąsos ir pilietinės savimonės pagrindas“, – pabrėžiama rezoliucijos projekte. 

Solidžiausia data – 1528 m. gyventojų surašymas

Solidžiausia sukaktis, kurią Seimas ketina paraginti minėti kaip Lietuvos valstybingumo brandos ženklą, yra 1528 metais įvykęs pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) gyventojų surašymas, kuris „buvo svarbus kuriant valstybės administravimo ir karinės prievolės pagrindus“. 

2028 m. planuojama paminėti Mykolo Kazimiero Oginskio 300-ąsias gimimo metines. Rezoliucijos projekte pabrėžiamas jo, kaip LDK didžiojo etmono, kompozitoriaus ir knygų leidėjo indėlis į šalies mokslo, kultūros ir politikos raidą. 

Seimas, akcentuodamas Mykolo Juozapo Romerio – bajorų vadovo ir teisininko vaidmenį Lietuvos bajorijos savivaldoje, siūlo paminėti jo 250-ąsias gimimo metines.

2028 m. taip pat minimos poetės ir vertėjos Karolinos Praniauskaitės 200-osios gimimo metinės.  

Tais pačiai metais sukanka 150 metų nuo tokių asmenybių kaip Konstantinas Andrejevas, Augustinas Janulaitis, Juozas Kubilius ir Antanas Jasūdis, kurie savo darbais liudijo tautos atsparumą, švietimo ir kultūros stiprinimą, gimimo.

Rezoliucijos projektą parengę parlamentarai ragina pagerbti savo darbais Lietuvos vardą pasaulyje garsinusius ir modernios valstybės idėją puoselėjusius tarpukario Lietuvos menininkus, keliautojus, diplomatus ir kūrėjus. Dokumente pažymima, kad 2028 metais sukanka 125 metai nuo Antano Šabaniausko, Petro Babicko, Antano Poškos ir Jurgio Baltrušaičio (jaunesniojo) gimimo.

1928 m. karta paliko gilų pėdsaką šalies kultūroje ir moksle 

Rezoliucijos projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad 1928 metų karta paliko gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje, moksle ir visuomeninėje veikloje.  

Seimas siūlo paminėti šių iškilių asmenybių 100-ąsias gimimo metines: literatūrologės ir teatrologės Irenos Veisaitės, poetės Janinos Degutytės, literatūros kritiko Vytauto Kubiliaus, rašytojo Mykolo Sluckio, dirigento Sauliaus Sondeckio, skulptorės Nijolės Gaigalaitės, muziejininkės Teresės Mikeliūnaitės, kino operatoriaus Jono Griciaus, poeto ir aktoriaus Kęstučio Genio, kalbininko Vytauto Pranciškaus Būdos, rašytojo ir aktoriaus Prano Treinio.

Taip pat siūloma minėti žmogaus teisių gynėjo Viktoro Petkaus, pedagogo ir leidėjo Povilo Pečeliūno, partizano Antano Kraujelio-Siaubūno, agronomo Antano Būdvyčio, architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių, signataro Medardo Čoboto, pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvio, partizano ir kraštotyrininko Andriaus Dručkaus, tautodailininko Stanislovo Karanausko, sportininko Algirdo Šociko, ambasadoriaus, miškininko ir mokslininko Vaidoto Antanaičio gimimo jubiliejų.

Siūloma paskelbti Šimtmečio su Laisve metus 

1928 metais buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, Kaune atidengtas Laisvės paminklas (skulptorius Juozas Zikaras), įkurta Lietuvos moterų taryba. Taip pat – Lietuva pirmą kartą dalyvavo žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse. Atsižvelgiant į tai, rezoliucijos projekte siūloma 2028 metus paskelbti Šimtmečio su Laisve metais, skiriant juos valstybei, demokratijai ir pilietiškumui stiprinti.

Seimas atkreipia dėmesį į tai, kad prieš 50 metų (1978 metais) pradėjo veikti Katalikų komitetas tikinčiųjų teisėms ginti.

Prieš 40 metų (1988 metais) buvo įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir atkurta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veikla. Parlamentarai ragina šias sukaktis minėti kaip Lietuvos laisvės ir pilietinės drąsos simbolį, 

Jei Seimas projektui pritartų, 2028 m. minėtume ne tik LDK gyventojų 1528 m. surašymo jubiliejų, bet ir Konstitucijos priėmimo, Laisvės paminklo Kaune atidengimo, Lietuvos moterų tarybos įsteigimo metines.

Taip pat – Lietuvos dalyvavimą žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse, Šimtmečio su Laisve metus, Katalikų komiteto tikinčiųjų teisėms ginti, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo, Tautinių žaidimų, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veiklos atkūrimo metines. 

Savo rezoliucijoje Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybei sudaryti tarpžinybines komisijas, kurios parengs 2028 metais minimų sukakčių minėjimo programas. Į šias komisijas planuojama įtraukti valstybės institucijų, savivaldybių, bendruomenių, visuomeninių  organizacijų atstovus.

ELTA primena, kad pernai lapkričio mėnesį Seimas 2028-uosius metus paskelbė Lietuvos mokslo pasiekimų ir švietėjo Martyno Počobuto, Lietuvos laisvės lygos ir jo įkūrėjo Antano Terlecko bei vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Antano Mackevičiaus metais. 

2028 m. sukanka 300 metų, kai gimė iškilus švietėjas, Vilniaus universiteto rektorius, Universiteto observatorijos vedėjas, astronomas, matematikas, kalendorių leidėjas M. Počobutas. Jo veikla reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos mokslo raidos ir pažangos.

Tais pačiais metais sukanka 50 metų nuo Lietuvos laisvės lygos, vienos pirmųjų organizuotų antisovietinių rezistencinių grupių Lietuvoje, įkūrimo. Taip pat bus minimos 100-osios laisvės kovotojo, politinio kalinio, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo A. Terlecko metinės. 

Taip pat sukanka 200 metų, kai gimė vienas iš 1863–1864 metų sukilimo vadų, kunigas, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjas Antanas Mackevičius. Nutarimą priėmę parlamentarai siekia pažymėti jo vaidmenį tautos laisvės siekio istorijoje. 

(papildymai visame tekste)

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavime patvirtinti partijos statuto pakeitimai, kuriais numatoma politinės jėgos vadovybės kadenciją pratęsti nuo 2 iki 4 metų. 

„Norime partiją prigretinti prie Seimo rinkimų ciklo, kad mes nesiblaškytume, ryžtingai, energingai (dirbtume – ELTA)(…). Kad partijos pirmininkas turėtų stiprų užnugarį ir galvotų ne apie vidinius rinkimus, o kaip didinti mūsų skaičių parlamente“, – LSDP suvažiavime pristatydamas siūlymus kalbėjo R. Kaunas. 

Pakeitimuose numatoma, kad LSDP organai būtų renkami ketverių, o skyrių organai – dvejų metų kadencijai.

Be to, išrinkti LSDP merai irgi taptų partijos tarybos nariais. 

Naujai išrinkti partijos organai savo įgaliojimus įgyja nuo jų išrinkimo dienos, tad ir siūlomi pokyčiai įsigalios iš karto. Naujai išrinkto pirmininko bei pernai išrinktos LSDP tarybos, Etikos ir procedūrų bei Finansų komisijų kadencija tęsis iki 2029 metų.

Kaip skelbta, penktadienį LSDP susirinko į suvažiavimą, kur bus išrinkta nuolatinė partijos vadovybė.

Pernai liepą iš LSDP pirmininko pareigų pasitraukus Gintautui Paluckui, šias pareigas laikinai perėmė Jonavos rajono meras M. Sinkevičius.

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Nors preliminariai buvo prognozuojama, kad avarija geležinkelyje Kėdainių rajone gali būti baigta likviduoti apie 17–18 valandą penktadienį, naujausi duomenys rodo, kad tai gali užsitęsti iki 20 valandos.

„Komandos dirba, bet tie pažeidimai, ypač antro kelio, tikrai yra nemaži. Darbai šiek tiek gali užtrukti. Tokia naujausia informacija“, – Eltai sakė LTG grupės Ryšių su visuomene vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.

Manoma, kad avarija paveiks 3 tūkst. keleivių ir 18 keleivinių traukinių eismą.

„Traukiniai vyksta iki Kėdainių stoties ir ten keleiviai persodinami į autobusus. Norime, kad žmonėms būtų kuo mažiau trukdymo ir jie pasiektų kelionės tikslą“, – pasakojo S. Trinkūnaitė-Rimkienė.

ELTA primena, kad ankstų penktadienio rytą Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo trys skaldą gabenę vagonai. Jie guli ant šonų, skalda iš jų išbyrėjo. Nukentėjusių žmonių per šį incidentą nėra.

Sąstatas, kurį sudarė apie 20–30 vagonų, vyko iš Radviliškio į Kauno pusę, Palemoną. 

„Traukinio kabinoje yra indikacijos, kad galimai atsikabino vagonai, mašinistas pastebėjo ir nedelsiant stabdė patį traukinį“, – Eltai sakė LTG Kompetencijų centro Saugos vadovas Martynas Čekanauskas.  

Dėl šio įvykio sutriko traukinių eismas maršrutais Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Šiauliai–Vilnius, Kaunas–Šiauliai–Kaunas ir Vilnius–Ryga–Valga, penktadienio rytą pranešė LTG grupė.

Į Lenkiją vykstantys traukiniai nebus paveikti. Taip pat įprastai važinėja traukiniais maršrutais Vilnius–Kaunas ir atgal.

Keleiviams skirtoje platformoje skelbiama informacija.

„Informuojame, kad gegužės 1 d. Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjus keliems krovininiams vagonams, traukinių eismas ruože Kėdainiai – Šiauliai bus vykdomas autobusais. Daugiau informacijos rasite skiltyje „Eismas šiandien“. Atsiprašome už nepatogumus“, – skelbia LTG.

Incidento aplinkybės kol kas nėra žinomos – bus pradėtas tyrimas joms nustatyti. 

„Tyrimas vyksta, renkame įrodymus. Priežastys turi paaiškėti artimiausiu metu. Pasakyti dabar tiksliai, kodėl įvyko avarija, dabar būtų sunku. Sudarėme darbo planą Dabar šaliname krovinio likučius, kad galėtume pačius vagonus pakelti ant bėgių. Yra vietoje krautuvai, jų pagalba pašalinsime skaldą. Vagonų atstatymui naudosime geležinkelio kranus, jie irgi važiuoja į vietą“, – Eltai sakė M. Čekanauskas.

LTG grupės Ryšių su visuomene vadovė S. Trinkūnaitė-Rimkienė Eltai sakė, kad sabotažo galimybė nesvarstoma.

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Ketvirtadienio vakarą sostinės policijai įkliuvo narkotikų turėjęs komikas Olegas Šurajevas. 

„Vakar buvo gautas pranešimas, kad „Vilnius Comedy Club“ jaunuoliai galimai turi narkotinių medžiagų. Atvykę pareigūnai (…) rado galimai narkotinių medžiagų pas 1988 m. gimusį vyrą“, – Eltai sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovė Julija Samorokovskaja.

Ji Eltai patvirtino, jog tai – komikas O. Šurajevas. 

„(Policija – ELTA) pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal 259 straipsnio 1 dalį“. 

Šiame Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. 

Vašingtonas, gegužės 1 d. (AFP-ELTA). Nepaisant kelių spėjamų pasikėsinimų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nenori dėvėti neperšaunamos liemenės – dėl estetinių priežasčių.

„Nežinau, ar ištverčiau, atrodydamas 20 svarų sunkesnis“, – pareiškė jis ketvirtadienį žurnalistams Vašingtone. Pasak amerikiečių žiniasklaidos, apie šią priemonę svarstyta po šūvių per renginį Vašingtone praėjusį šeštadienį, kuriame dalyvavo ir D. Trumpas.

Jo buvo paklausta apie galimybę dėvėti neperšaunamą liemenę, patvirtino D. Trumpas.

„Manau, kad apie tai reikia pagalvoti“, – teigė jis. Tačiau, anot prezidento, jis tai darytų „nenoriai“, nes „taip būtų pasiduodama blogio elementui“.

Per korespondentų vakarienę praėjusį savaitgalį ginkluotas vyras mėgino patekti į renginio salę. Jį sulaikant, nuaidėjo šūviai. Teismas pirmadienį apkaltino įtariamąjį pasikėsinimu nužudyti JAV prezidentą.

Per praėjusius dvejus metus dukart bandyta pasikėsinti į D. Trumpą. 2024  m. liepą į jį buvo šauta per rinkimų kampanijos renginį Pensilvanijos valstijoje. Kulka tuometiniam kandidatui į prezidentus pataikė į ausį. 2024 m. rugsėjį vienas vyras norėjo nušauti D. Trumpą, kai jis Floridoje žaidė golfą. Jis buvo sučiuptas ir vasario pradžioje  nuteistas kalėti iki gyvos galvos. 

Buvęs realybės šou žvaigždė D. Trumpas yra pagarsėjęs tuo, kad labai jautriai reaguoja į savo išvaizdą. Anksčiau susirūpinimą kėlė jo svoris. Tačiau per antrąją kadenciją D. Trumpas numetė svorio. Greitą maistą mėgstantis prezidentas per paskutinį sveikatos patikrinimą 2025 m. balandį svėrė 101,6 kg. 2019 m. jo svoris dar siekė 110,2 kg.

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Tęsiantis diskusijoms apie galimus demografinės krizės sprendimo būdus, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) suvažiavimo metu priėmė rezoliuciją, kuria įpareigoja Seimo frakciją ir Vyriausybę užtikrinti sprendimus prioritetinėse gimstamumo, visuomenės sveikatos ir grįžtamosios migracijos srityse.

„Lietuvoje yra senstanti visuomenė, o viena iš didžiausių jos problemų – žemas gimstamumas, kuris 2025 metais dar sumažėjo.  (...) Nors tokių veiksnių kaip tarptautinės politikos nestabilumas bei praeityje buvusi didžiulė jaunų žmonių emigracija šiuo metu negalima pakeisti, sprendimai demografinės politikos srityje yra įmanomi ir būtini“, – teigiama LSDP suvažiavimo dokumente.

Pirmasis siūlymas yra tęsti 19-osios Vyriausybės pradėtą politiką šeimos stiprinimo bei gimstamumo skatinimo srityje. Raginama koncentruoti valstybės išteklius efektyviausių veiklų įgyvendinimui.

Antruoju siūlymu rekomenduojama įgyvendinti politines priemones, į kurias įeina pagalbinio apvaisinimo prieinamumo plėtra, ginekologinės-akušerinės pagalbos priartinimas prie gyventojų, pagarbos motinystei ir tėvystei ugdymą.

Trečiasis LSDP siūlymas – šeimos ir demografinę politiką formuoti ir įgyvendinti sistemiškai bei horizontaliai per visas ministerijų valdymo sritis, stiprinant koordinavimą Vyriausybės ir Seimo lygmenyse. Priduriama, kad reikia užtikrinti institucijų, savivaldybių, darbdavių ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą bei priimamų sprendimų vertinimą pagal jų poveikį šeimoms ir demografiniams procesams.

Ketvirtasis siūlymas yra ir toliau stiprinti 20-osios Vyriausybės kryptį, kuri būtų orientuota į palankios aplinkos kūrimą šeimai visais jos gyvenimo etapais, t. y., nuo vaiko gimimo iki sudėtingų krizių įveikimo. Kad būtų įmanom tai pasiekti, anot socialdemokratų, reikia įgyvendinant Vyriausybės programoje įtvirtintą tikslą gerinti sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus, didinant būsto prieinamumą, stiprinant pagalbos tinklą bei užtikrinant, kad visos politikos priemonės būtų vertinamos per jų poveikį šeimoms, demografijai ir vaikų gerovei.

Penktuoju siūlymu pažymima, kad aukščiausios migracijos politikos prioritetu turėtų būti laikomas užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių grįžimas į šalį.

Šeštajame siūlyme pabrėžiama, jog privalu skatinti sveiką ir įtraukų senėjimą bei plėtoti „sidabrinės ekonomikos“ priemones.

Septintasis siūlymas ragina žmogiškąjį valstybės potencialą stiprinti, didinant investicijas į kultūrą, kokybišką švietimą, profesinį mokymą, studijas ir aukštąsias technologijas bei skatinant aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą.

Galiausiai, aštuntasis siūlymas – stebėti demografinės padėties pokyčius ir kasmet pateikti jų apžvalgą.

Pateikta ir rezoliucija dėl Lietuvos žemės ūkio stiprinimo

Suvažiavimo metu taip pat priimta rezoliucija ateinantiems metams ir likusiai kadencijai, kaip užtikrinti konkurencingą ir tvarią žemės ūkio bei kaimo plėtrą.

„Lietuvos žemės ūkio sektorius susiduria su reikšmingais iššūkiais – augančiomis gamybos sąnaudomis, rinkų nestabilumu, klimato kaitos poveikiu ir mažėjančiomis žemės ūkio produkcijos supirkimo kainomis. Šios aplinkybės kelia grėsmę ūkių gyvybingumui, regionų ekonominiam stabilumui ir nacionaliniam maisto saugumui. Todėl būtina imtis ryžtingų, sisteminių ir ilgalaikių sprendimų“, – skelbiama LSDP suvažiavimo dokumente.

Teigiama, kad žemės ūkio sektoriuje stabilumas bus užtikrintas, jei aktyviai bus deramasi su Europos Komisija (EK) dėl Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio krizių rezervo aktyvavimo, nacionalinės paramos priemonių ūkininkams stiprinimo. Taip pat pažymima, kad turi būti peržiūrima Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginis planas, mažinant perteklinę administracinę naštą.

Tuo metu siekiant sustiprinti pieno sektorių, raginama įgyvendinti nacionalinį pieno miltelių ir sviesto rezervą, superkant pieną iš pripažintų žemės ūkio kooperatyvų. Taip pat rekomenduojama tobulinti Pieno įstatymą, siekiant užtikrinti, jog atsiskaitymo sąlygos būtų sąžiningos. Raginama siekti, kad už žaliavinį pieną būtų mokama ne mažiau nei jo gamybos savikaina. Galiausiai, raginama Konkurencijos tarybai ištirti galimus nesąžiningos konkurencijos atvejus.

Kartu numatoma, jog reikia finansavimo prieinamumo didinimą per investicinį banką ILTE. Teigiama, jog reikia numatyti bioekonomikos, maisto pramonės ir kooperacijos projektus kaip prioritetines ILTE finansavimo kryptis. Taip pat raginama užtikrinti lengvatines paskolas su palankiomis palūkanomis, skatinti inovatyvių projektų ir naujų lietuviškų prekės ženklų kūrimą. Galiausiai, raginama didinti smulkiųjų ir vidutinių ūkių galimybes investuoti.

Kaip skelbta, kiek anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, jog vis gilėjant demografinei krizei jis rengiasi pats teikti atitinkamas įstatymų iniciatyvas. Viena iš G. Nausėdos siūlomų iniciatyvų – nulinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas daugiavaikiams tėvams.

Tarp kitų siūlymų – darbo užmokesčio atskaitymų taikymas mokant pelno mokestį darbdaviams, įdarbinantiems daugiavaikius tėvus.

Tuo metu Vyriausybė 2027–2028 m. paskelbė Šeimos metais.

ELTA primena, kad Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat atlikta gimstamumo prognozė iki 2035 m. rodo, kad Lietuvoje gimstamumo kreivė visą laiką tik žemės.

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Seimo opozicijai, kultūros bendruomenei, visuomenininkams bei daliai šalies gyventojų protestuojant prieš Seime svarstomas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis tikina, jog būtent šie visuomenės atstovai savo veiksmais prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms žodžio bei minties laisvėms. Politikas pažymi, jog jo atstovaujama politinė jėga visuomet gynė laisvą žodį ir visada priešinsis bet kokiems bandymams uzurpuoti visuomeninį transliuotoją. 

„Siūlau tokį trumpą pareiškimą LSDP suvažiavimui (…). LSDP per visus 130 metų tvirtai gynė ir gins minties, sąžinės, spaudos ir žodžio laisvę. Tai demokratinės ir pliuralistinės Lietuvos visuomenės sugyvenimo pagrindas. Tai niekam nesuteikia teisės uzurpuoti nacionalinį eterį ir tik per savo ideologines nuostatas vertinti, ar Lietuvoje yra grėsme laisvam žodžiui“, – LSDP suvažiavime penktadienį kalbėjo V. P. Andriukaitis. 

„Atremdami bet kokius bandymus apšmeižti Lietuvą tarptautinėje erdvėje, melagingai kaltinant, kad joje varžomos laisvo žodžio, minties, sąžinės ir spaudos demokratinės laisvės, pabrėžiame, kad būtent tie, kurie šią melagingą informaciją skleidžia, savo rankomis tas laisves griauna, taip pamindami konstitucines žmogaus minties, spaudos ir žodžio laisves Lietuvoje. LSDP visada priešinsis bet kokioms pastangoms vienai ar kitai politinei grupei uzurpuoti nacionalinį eterį ir primesti visai visuomenei savąjį laisvo žodžio supratimą“, – akcentavo jis. 

ELTA primena, kad naujajame LRT įstatymo pataisų projekte, kurį šiuo metu svarsto Seimas, numatomas visuomeninio transliuotojo Valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. 

Šias pataisas rengusi Seimo pirmininko Juozo Oleko sudaryta darbo grupė taip pat numatė, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“. 

Dėl šių pataisų praėjusį savaitgalį vyko dar vienas mitingas Katedros aikštėje. 

Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. 

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavime pristatyti siūlomi partijos statuto pakeitimai, kuriais numatoma politinės jėgos vadovybės kadenciją pratęsti nuo 2 iki 4 metų. 

„Norime partiją prigretinti prie Seimo rinkimų ciklo, kad mes nesiblaškytume, ryžtingai, energingai (dirbtume – ELTA)(…). Kad partijos pirmininkas turėtų stiprų užnugarį ir galvotų ne apie vidinius rinkimus, o kaip didinti mūsų skaičių parlamente“, – LSDP suvažiavime pristatydamas siūlymus kalbėjo R. Kaunas. 

Pakeitimuose numatoma, kad LSDP organai būtų renkami ketverių, o skyrių organai – dvejų metų kadencijai.

Naujai išrinkti partijos organai savo įgaliojimus įgyja nuo jų išrinkimo dienos, tad ir siūlomi pokyčiai įsigaliotų iš karto. Naujai išrinkto pirmininko bei pernai išeinktos LSDP tarybos, Etikos ir procedūrų bei Finansų komisijų kadencija tęstųsi iki 2029 metų.

Kaip skelbta, penktadienį LSDP susirinko į suvažiavimą, kur bus išrinkta nuolatinė partijos vadovybė.

Pernai liepą iš LSDP pirmininko pareigų pasitraukus Gintautui Paluckui, šias pareigas laikinai perėmė Jonavos rajono meras M. Sinkevičius.

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Krašto apsaugos viceministrė Vitalija Zumerienė ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos technologijų bendrovės „Lockheed Martin“ atstovai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo numatoma išplėsti gynybos pramoninį bendradarbiavimą Lietuvoje. Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija (KAM), siekiama, kad bendri projektai apimtų įvairias sritis – nuo raketų technologijų iki remonto, priežiūros, mokymų ir integracijos sprendimų.

Pažymima, jog susitarimu ieškoma būdų įtraukti Lietuvos įmones į tarptautines tiekimo grandines, stiprinama technologinė bazė, kuriamos vietinės kompetencijos, identifikuojamos abipusiai naudingos sritys, o Lietuvos pramonė ir mokslo institucijos įtraukiamos į bendrus projektus.

„Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su „Lockheed Martin“ ir jų padalinio įsteigimas Lietuvoje – tai ne tik simboliniai žingsniai, bet ir reali galimybė šiai gynybos pramonės milžinei glaudžiau dirbti su Lietuvos institucijomis, verslu ir mokslo bendruomene. Inicijavome šį bendradarbiavimo susitarimą, kuris atspindi Lietuvos atvirumą ir ryžtą kurti palankias sąlygas gynybos pramonei augti – siekiame pritraukti naujų investicijų ir dirbame ties tuo, kad Lietuva ne tik pirktų ginkluotę, bet pati taptų gynybos technologijų ekosistemos dalyve“, – lankydamasi JAV kalbėjo krašto apsaugos viceministrė V. Zumerienė.

Pasak ministerijos, Lietuva jau yra įsigijusi pažangias „Lockheed Martin“ sistemas, tarp jų – HIMARS. Šios sistemos esą stiprina Lietuvos kariuomenės pajėgumus, didina atgrasymą ir užtikrina geresnį sąveikumą su sąjungininkais.

„Mūsų partnerystė su Lietuva žymi naują bendradarbiavimo etapą, kuris peržengia vien tik pasaulinio lygio ginkluotės sistemos tiekimą. Ieškodami bendrų pramonės galimybių, plečiame „Lockheed Martin“ pasaulinį tiekėjų ir partnerių tinklą – būtent tokio požiūrio reikia, kad spėtume tenkinti augančią paklausą mūsų kovomis patikrintoms galimybėms tiek šalies viduje, tiek užsienyje“, – pranešime cituojama „Lockheed Martin“ taktinės ginkluotės viceprezidentė Gaylia Campbell.

Kaip nurodo KAM, šis susitarimas – tikslingas žingsnis link stipresnės, modernesnės ir labiau integruotos Lietuvos gynybos pramonės. Tikimasi, jog sėkmingas tolesnis bendradarbiavimas reikšmingai padidintų Lietuvos atsparumą ir prisidėtų prie regiono saugumo stiprinimo.

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Nuo penktadienio įsigaliojus įstatymų pakeitimams, kad draudžiama iš pacientų imti papildomas priemokas už valstybės lėšomis finansuojamas medicinines paslaugas, šių nuostatų įgyvendinimo priežiūra didžiąja dalimi teks Valstybinei ligonių kasai (VLK), sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. 

„Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai ir kitų teisės aktų pakeitimai, kurie užtikrins pacientams paciento teisę ir konstitucinę teisę gauti medicininę pagalbą be priemokų, nemokamai“, – trečiadienį žurnalistams sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovė. 

„Taip, kaip įstatymų laikymasis yra prižiūrimas atitinkamų tarnybų (…), tokiu pačiu būdu bus prižiūrima ir kaip yra laikomasi šių įstatymo nuostatų. Be to, netrukus Vyriausybę pasieks papildomas įstatymų pakeitimų projektas, kuris įgalins VLK turėti daugiau galimybių prižiūrėti, kaip yra laikomasi įstatymo nuostatų (…). (Pagrindinis monitoringas – ELTA) atiteks VLK“, – kalbėjo M. Jakubauskienė. 

Kaip numato praėjusių metų pabaigoje priimtas įstatymas, valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra viešosiose gydymo įstaigose turi būti teikiama nemokamai, už šias paslaugas negali būti reikalaujama papildomo mokesčio.

Tačiau dokumente yra ir tam tikrų išlygų – pavyzdžiui, dėl nemedicininių paslaugų, dėl pacientų pageidavimo gauti brangiau kainuojančią medicininę priemonę. Tokiais atvejais reikės sumokėti valstybės kompensuojamos ir brangiau kainuojančios priemonės kainų skirtumą. Brangesnę priemonę norintis gauti pacientas turės tai patvirtinti raštu. Mokamas nemedicinines aptarnavimo paslaugas pageidaujantis gauti pacientas taip pat turės raštu patvirtinti, kad atsisako tokių valstybės apmokamų paslaugų ir pageidauja gauti mokamas.

Naujas reguliavimas įsigalios nuo 2026 m. gegužės 1 d.