Vilnius, spalio 15 d. (ELTA). Rumunijos teritoriniuose vandenyse įvykę incidentai, kai į du laivus, kaip įtariama, pataikė bepiločiai orlaiviai, yra labai rimti ir reikalauja kitokio reagavimo, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Anot jo, kol vyksta tyrimas, būtina imtis priemonių tiek NATO, tiek Europos Sąjungos lygmeniu.

„Išskirtinėje ekonominėje zonoje jau turėjome incidentų tiek Rumunijoje, tiek Bulgarijoje, NATO valstybėse, bet teritoriniuose vandenyse, kaip jūs ir sakote, iš tikrųjų tai yra (nutikę – ELTA) pirmą kartą. Ir, žinoma, kad mūsų reagavimas turėtų būti visiškai kitoks“, – ketvirtadienį LRT televizijoje kalbėjo ministras.

Pasak K. Budrio, pirmiausia reikia sulaukti tyrimo rezultatų ir išsiaiškinti incidento aplinkybes. Jis taip pat pabrėžė būtinybę peržiūrėti regione esančius pajėgumus, susijusius su jūros stebėjimu ir apsaugos priemonėmis.

Ministras atkreipė dėmesį, kad Juodojoje jūroje situacija išlieka sudėtinga – Rusijos atakos prieš Ukrainos uostus trikdo laivybą ir prekių eksportą, o Ukrainos jūriniai dronai efektyviai stabdo Rusijos naftos produktų eksportą.

„Šioje situacijoje, ir ypač kai jau NATO teritoriniuose vandenyse vyksta tokie incidentai, yra privalu dar kartą spausti dar stipriau Rusiją dėl visiškų paliaubų Juodojoje jūroje. Reikia pabaigti šią eskalaciją, nes tikrai jau esame visiškai karštoje zonoje“, – teigė K. Budrys.

Jis pridūrė, kad Lietuva, ruošdamasi pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, turėtų dar labiau akcentuoti investicijų į rytinę Bendrijos sieną poreikį, nes šis regionas apima ne tik Lietuvą, bet ir Rumuniją bei Bulgariją.

Ministras taip pat nurodė, kad dėl incidento kalbėjosi su Rumunijos užsienio reikalų ministre ir teiravosi naujausios informacijos apie tyrimą. Rumunija ir Bulgarija, pasak jo, turėtų pasidalyti duomenimis apie vykdomus tyrimus.

K. Budrys pabrėžė, kad kol nėra tyrimo išvadų, nereikėtų skubėti įvardyti kaltininkų. Anot jo, panašiai elgiamasi ir tiriant Lietuvos oro erdvės pažeidimus – pirmiausia nustatomos aplinkybės, o tuomet sprendžiama dėl atsako. 

Kaip skelbta, Rumunija ketvirtadienį pranešė tirianti galimą drono ataką prieš tanklaivį „Yara J“, plaukiojantį su Komorų Salų vėliava. Laive, kuris buvo nuleidęs inkarą prie Sulinos miesto, netoli sienos su Ukraina, trečiadienį kilo gaisras, tačiau įgulai pavyko jį užgesinti. Rumunijos pareigūnai aiškinasi, ar į laivą pataikė dronas.

Ketvirtadienį taip pat pranešta apie gaisrą su San Marino vėliava plaukiojančiame laive „Wine Trader“, buvusiame maždaug už 13 jūrmylių į pietryčius nuo Sulinos. Iš 12 įgulos narių keturi buvo išgelbėti, o aštuoni laikomi dingusiais. Pradėta paieškos ir gelbėjimo operacija, tačiau pareigūnai kol kas nenurodė, ar gaisras kilo dėl drono atakos.

Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Juodojoje jūroje pastaruoju metu fiksuojama vis daugiau incidentų, susijusių su dronais. Nuo praėjusios savaitės į kelis laivus prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų pataikė, kaip įtariama, Rusijos dronai.

(dar papildyta penkta pastraipa nuo pabaigos)

Vilnius, spalio 15 d. (ELTA). Finansų ministerijos registruotame kitų metų valstybės biudžeto projekte – 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis europinius reikalavimus.

Numatoma, kad šalies biudžeto pajamos kitais metais pasieks 22,2 mlrd. eurų (su RRF fondo ir kitomis ES lėšomis) ir išaugs 1,089 mlrd. eurų (5,2 proc.), lyginant su patvirtintu šių metų projektu, išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų ir išaugs 362,9 mln. eurų (1,3 proc.) 

Planuojama, kad, nevertinant ES lėšų, valstybės biudžeto pajamos sudarys 18,9 mlrd. eurų (augs 1,622 mlrd. eurų arba 9,4 proc.), išlaidos – 24,7 mlrd. eurų (1,855 mlrd. eurų arba 8,1 proc.)

Valdžios sektoriaus deficitas, neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP.

Numatoma, kad valstybės skola kitąmet sudarys 48,2 proc. BVP.

Projektuojama, jog šių metų biudžeto deficitas sudarys 3,3 proc. BVP (be karinių išlaidų išlygos – 4,8 proc. BVP), valstybės skola – 43,8 proc. BVP.

Europinis Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir 60 proc. valstybės skolos lygį.

Savivaldybių biudžetų pajamos kitais metais sudarys 8,147 mlrd. eurų (augs 8,8 proc. arba 489 mln. eurų, savarankiškos savivaldybių pajamos – 10,6 proc. arba 660,8 mln. eurų). Valstybės biudžeto dotacijos didės 171,8 mln. eurų arba 6 proc.

Akcentas – gynyba ir socialinis saugumas

Kitų metų biudžete akcentuojamas visuomenės ir valstybės saugumas – investicijos į socialines reikmes, demografiją, gynybą.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai sudarys 5 proc. BVP – tai yra virš 4,8 mlrd. eurų, kurias sudarys ir Valstybės gynybos fondo lėšos.

Numatoma, kad šį fondą kitąmet sudarys 896,4 mln. eurų, dar 60 mln. eurų lėšų – likutis iš šių metų, tad iš viso Gynybos fondo lėšos sudarys 956,4 mln. eurų.

Šiemet gynybai skirta 4,79 mlrd. eurų (5,38 proc. BVP), tad finansavimas auga apie 34,8 mln. eurų, nors procentas nuo BVP ir mažėja.

Šeimos paketo priemonėms numatoma skirti 150 mln. eurų biudžeto lėšų.

Iš jų 61,35 mln. eurų – vaiko priežiūros ir užimtumo garantijoms (auklės paslaugoms, pailgintos dienos grupėms, stovykloms), 40 mln. eurų – paramai būstui regionuose įsigyti.

25 mln. eurų numatomi didesnėms pensijų garantijoms auginantiems vaikus, 23,65 mln. eurų – pradinuko krepšeliui, kitaip sakant, vienkartinei paramai mokyklinėms reikmėms įsigyti.

Kitų metų valstybės biudžete taip pat numatoma didinti pensijas, kelti minimalią algą, darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams.

Šalies keliams kitąmet iš viso numatoma 749,3 mln. eurų – mažiau nei šių metų biudžete, kai šios lėšos sudarė 815,5 mln. eurų. Tai susiję su mažėjančiu europiniu finansavimu.

Visoms ministerijoms ir pavaldžioms įstaigoms taip pat nurodyta planuojamus asignavimus sumažinti 0,5 proc. – tai leido valstybės biudžete sutaupyti apie 90 mln. eurų. 

Dar 197 mln. eurų papildomų pajamų numatoma surinkti pagerinus mokesčių administravimą Valstybinės mokesčių inspekcijos priemonėmis (VMI).

Valstybės biudžeto projektą, taip pat „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetus penktadienio posėdyje numato tvirtinti Vyriausybė.

Kitą savaitę projektai bus teikiami Seimui, jis galutinį valstybės biudžeto įstatymą turėtų patvirtinti gruodį.

(papildytas tekstas)

Vilnius, spalio 15 d. (ELTA). Finansų ministerijos registruotame kitų metų valstybės biudžeto projekte – 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis europinius reikalavimus.

Numatoma, kad šalies biudžeto pajamos kitais metais pasieks 22,2 mlrd. eurų (su RRF fondo ir kitomis ES lėšomis) ir išaugs 1,089 mlrd. eurų (5,2 proc.), lyginant su patvirtintu šių metų projektu, išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų ir išaugs 362,9 mln. eurų (1,3 proc.) 

Planuojama, kad, nevertinant ES lėšų, valstybės biudžeto pajamos sudarys 18,9 mlrd. eurų (augs 1,622 mlrd. eurų arba 9,4 proc.), išlaidos – 24,7 mlrd. eurų (1,855 mlrd. eurų arba 8,1 proc.)

Valdžios sektoriaus deficitas, neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP.

Numatoma, kad valstybės skola kitąmet sudarys 48,2 proc. BVP.

Projektuojama, jog šių metų biudžeto deficitas sudarys 3,3 proc. BVP (be karinių išlaidų išlygos – 4,8 proc. BVP), valstybės skola – 43,8 proc. BVP.

Europinis Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir 60 proc. valstybės skolos lygį.

Savivaldybių biudžetų pajamos kitais metais sudarys 8,147 mlrd. eurų (augs 8,8 proc. arba 489 mln. eurų, savarankiškos savivaldybių pajamos – 10,6 proc. arba 660,8 mln. eurų). Valstybės biudžeto dotacijos didės 171,8 mln. eurų arba 6 proc.

Akcentas – gynyba ir socialinis saugumas

Kitų metų biudžete akcentuojamas visuomenės ir valstybės saugumas – investicijos į socialines reikmes, demografiją, gynybą.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai sudarys 5 proc. BVP – tai yra virš 4,8 mlrd. eurų, kurias sudarys ir Valstybės gynybos fondo lėšos.

Numatoma, kad šį fondą kitąmet sudarys 896,4 mln. eurų, dar 60 mln. eurų lėšų – likutis iš šių metų, tad iš viso Gynybos fondo lėšos sudarys 956,4 mln. eurų.

Šiemet gynybai skirta 4,79 mlrd. eurų (5,38 proc. BVP), tad finansavimas auga apie 34,8 mln. eurų, nors procentas nuo BVP ir mažėja.

Šeimos paketo priemonėms numatoma skirti 150 mln. eurų biudžeto lėšų.

Iš jų 61,35 mln. eurų – vaiko priežiūros ir užimtumo garantijoms (auklės paslaugoms, pailgintos dienos grupėms, stovykloms), 40 mln. eurų – paramai būstui regionuose įsigyti.

25 mln. eurų numatomi didesnėms pensijų garantijoms auginantiems vaikus, 23,65 mln. eurų – pradinuko krepšeliui, kitaip sakant, vienkartinei paramai mokyklinėms reikmėms įsigyti.

Kitų metų valstybės biudžete taip pat numatoma didinti pensijas, kelti minimalią algą, darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams.

Šalies keliams kitąmet iš viso bus numatoma 749,3 mln. eurų.

Visoms ministerijoms ir pavaldžioms įstaigoms taip pat nurodyta planuojamus asignavimus sumažinti 0,5 proc. – tai leido valstybės biudžete sutaupyti apie 90 mln. eurų. 

Dar 197 mln. eurų papildomų pajamų numatoma surinkti pagerinus mokesčių administravimą Valstybinės mokesčių inspekcijos priemonėmis (VMI).

Valstybės biudžeto projektą, taip pat „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetus penktadienio posėdyje numato tvirtinti Vyriausybė.

Kitą savaitę projektai bus teikiami Seimui, jis galutinį valstybės biudžeto įstatymą turėtų patvirtinti gruodį.

Adenas, spalio 15 d. (AFP-ELTA). Jemeno husiai ketvirtadienį surengė žmonių gyvybių pareikalavusią raketų ataką prieš prezidento rūmus laikinojoje šalies vyriausybės sostinėje Adene, o Saudo Arabija apkaltino Iraną prisidėjus prie pastaruoju metu smarkiai paaštrėjusio ir užsitęsusio karo.

Saudo Arabija ir jos remiama tarptautiniu mastu pripažinta Jemeno vyriausybė pastaruoju metu patiria nuolatines husių atakas. Dėl to, vasarį prasidėjus JAV ir Izraelio karui prieš Iraną, dėmesys, skirtas karui Artimuosiuose Rytuose, dabar vis labiau krypsta į Jemeną.

Irano remiami husiai pastarosiomis savaitėmis užėmė dideles teritorijas palei Jemeno Raudonosios jūros pakrantę, o vyriausybės pajėgų kontrpuolimas, remiamas Saudo Arabijos aviacijos, kol kas nepadėjo susigrąžinti prarastų teritorijų.

Jemeno vyriausybės kariniai šaltiniai pranešė, kad per ketvirtadienio smūgius Al Mašiko rūmams Adene žuvo mažiausiai keturi žmonės, dar 10 buvo sužeisti. Šiuose rūmuose, be prezidento, taip pat įsikūrusi susiskaldžiusios šalies pietuose veikiančios vyriausybės būstinė.

AFP žurnalistas matė kylančius dūmus, o pietinio miesto gyventojai pranešė per ataką girdėję sprogimus. Tai buvo pirmasis išpuolis prieš šį kompleksą nuo liepos, kai Jemene vėl įsiplieskė pilietinis karas.

Jemeno informacijos ministras Moammaras al Eryani pareiškė, kad ministras pirmininkas ir  kabineto nariai yra saugūs, tačiau nepatikslino, ar jie buvo rūmuose per ataką, kuri, pasak jo, buvo įvykdyta penkiomis raketomis.

Su husiais susijusi žiniasklaida pranešė, kad buvo atakuota „Saudo Arabijos karininkų vadovaujamų karinių operacijų būstinė Al Mašiko rūmuose Adene, taip pat jiems priklausantys ginklų sandėliai“.

Jemeno pilietinis karas, kuriame Saudo Arabija nuo 2015 m. vadovauja vyriausybę remiančiai karinei koalicijai, vėl įsiplieskė žlugus kelerius metus galiojusioms paliauboms. Rugsėjį husiai pradėjo žaibišką puolimą.

Rijadas ketvirtadienį apkaltino Iraną skatinant konflikto eskalaciją ir pareiškė, kad Teheranas toliau tiekia husiams ginklus ir juos apmoko.

Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerijos viceministras viešosios diplomatijos klausimais pareiškė, kad Rijadas vis dar palaiko ryšius su Iranu, tačiau Teheranas, regis, nėra pasirengęs daryti nuolaidų.

„Manome, kad šiame naujausiame konflikto etape husių vykdomą eskalaciją skatina Iranas“, – sakė Rayedas Krimly.

Saudo Arabijos vadovaujama koalicija pranešė perėmusi husių paleistus dronus, kurie buvo nukreipti į pietinį karalystės regioną ir Chamis Mušaito miestą.

Jemeno vyriausybės pajėgos taip pat pranešė, kad husiai paleido „kelias balistines raketas“ į centrinėje šalies dalyje esantį Maribo miestą, įsikūrusį strategiškai svarbiame, naftos turtingame regione.

(atnaujintos 1, 6 pastraipos, antraštė)

Vilnius, spalio 15 d. (ELTA). Kaišiadorių rajone ketvirtadienio pavakarę sprogimas sugriovė dalį mūrinio namo. Įvykio vietoje gelbėtojai aptiko žmogaus palaikų fragmentų, praneša naujienų portalas „Delfi“.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, apie sprogimą Antakalnio kaime, Rožių gatvėje, pranešta 18 val. 18 min.

Skubiosios pagalbos tarnyboms skambinęs asmuo informavo, kad kieme yra žmonių, gali būti sužeistų. Taip pat pranešta, kad pastato viduje galėjo būti du žmonės.

Į įvykio vietą buvo išsiųstos trys autocisternos.

Kaip 19 val. portalui „Delfi“ nurodė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus budėtojas, pastato viduje žmonių kol kas nebuvo rasta.

20 val. 25 min. ugniagesiai pranešė apie įvykio vietoje aptiktus žmogaus palaikų fragmentus.

Ugniagesiai toliau dirba įvykio vietoje.

(papildysime)

Vilnius, spalio 15 d. (ELTA). Finansų ministerijos registruotame kitų metų valstybės biudžeto projekte – 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis europinius reikalavimus.

Numatoma, kad šalies biudžeto pajamos kitais metais pasieks 22,2 mlrd. eurų (su RRF fondo ir kitomis ES lėšomis) ir išaugs 1,089 mlrd. eurų (5,2 proc.), lyginant su patvirtintu šių metų projektu, išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų ir išaugs 362,9 mln. eurų (1,3 proc.) 

Planuojama, kad, nevertinant ES lėšų, valstybės biudžeto pajamos sudarys 18,9 mlrd. eurų (augs 1,622 mlrd. eurų arba 9,4 proc.), išlaidos – 24,7 mlrd. eurų (1,855 mlrd. eurų arba 8,1 proc.)

Europinis Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir 60 proc. valstybės skolos lygį.

Kitų metų biudžete akcentuojamas visuomenės ir valstybės saugumas – investicijos į socialines reikmes, demografiją, gynybą.

Kitais metais Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai sudarys 5 proc. BVP – tai yra 4,8 mlrd. eurų (šiemet – 4,79 mlrd. eurų).

Šeimos paketo priemonėms numatoma skirti 150 mln. eurų biudžeto lėšų.

Valstybės biudžeto projektą, taip pat „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetus penktadienio posėdyje numato tvirtinti Vyriausybė.

Kitą savaitę projektai bus teikiami Seimui, jis galutinį valstybės biudžeto įstatymą turėtų patvirtinti gruodį.

Vašingtonas, spalio 15 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės gynybos ministras Wesas Streetingas ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas toliau remti Ukrainą, didėjant nesutarimams tarp Vašingtono ir Kyjivo, ir pabrėžė, kad tai atitinka tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius JAV interesus.

„Parama Ukrainai atveria didžiules galimybes Jungtinėms Valstijoms įgyti vertingų žinių ir plėtoti bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje“, – sakė W. Streetingas Vašingtone vykusiame Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) surengtame renginyje.

„Manau, kad ateinančiais metais ir dešimtmečiais Jungtinės Valstijos įsitikins, kiek daug Ukraina gali prisidėti prie Amerikos stiprinimo – tiek karinės galios, tiek gynybos pramonės bazės“, – sakė jis.

W. Streetingas pažymėjo, kad nors JAV geografiškai yra toli nuo Ukrainos, „jei už agresiją apdovanojama, jei sienas galima perbraižyti jėga, jei valstybių suverenitetas tampa derybų objektu, pasekmės neapsiribos vien Ukraina“.

Pastarosiomis dienomis Vašingtono ir Kyjivo santykiai tapo vis labiau įtempti. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino pakeisti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį po to, kai šis sukritikavo JAV susitarimą, leidžiantį į pasaulio rinkas patekti didesniam kiekiui rusiško dyzelino.

D. Trumpas taip pat apkaltino V. Zelenskį nepaisant nurodymų neatakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, o Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje perspėjo, kad spaudimo Maskvai mažinimas padėtų finansuoti Kremliaus karą.

Tuo tarpu Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas savaitgalį dar kartą pareiškė „visišką solidarumą“ su V. Zelenskiu. Dauningo gatvė pranešė, kad premjeras taip pat pažadėjo, jog Jungtinė Karalystė „sugriežtins sankcijas Rusijai“.

Rusija, 2022 m. vasarį pradėjusi plataus masto invaziją, šiuo metu yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos.

(atnaujinimai visame tekste, antraštėje)

Vilnius, spalio 15 d. (ELTA). Ketvirtadienio pavakarę Kaišiadorių rajone nugriaudėjo sprogimas, per kurį sugriuvo dalis mūrinio namo, praneša naujienų portalas „Delfi“.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, apie sprogimą Antakalnio kaime, Rožių gatvėje, pranešta 18 val. 18 min.

Skubiosios pagalbos tarnyboms skambinęs asmuo informavo, kad kieme yra žmonių, gali būti sužeistų. Taip pat pranešta, kad pastato viduje galėjo būti du žmonės.

Į įvykio vietą buvo išsiųstos trys autocisternos.

Kaip 19 val. portalui „Delfi“ nurodė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus budėtojas, pastato viduje žmonių kol kas nebuvo rasta.

Ugniagesiai toliau dirba įvykio vietoje.

Bratislava, spalio 15 d. (AFP-ELTA). Slovakijos opozicija ketvirtadienį griežtai sukritikavo planuojamą užsienio reikalų ministro vizitą Rusijoje, pareikšdama, kad vyriausybė kelia žvalgybos grėsmių šaliai ir Europos Sąjungai, o jos veiksmai prilygsta „valstybės išdavystei“.

Užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras artimiausiomis savaitėmis vyks į Maskvą dalyvauti Rusijos ir Slovakijos tarpvyriausybinės ekonominio, mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijos posėdyje, trečiadienį pranešė ministras pirmininkas Robertas Fico.

Komisijos veikla buvo sustabdyta po 2022 m. vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Paskutinis jos posėdis įvyko 2021 m. lapkritį Bratislavoje.

Opozicinės partijos „Laisvė ir solidarumas“ (SaS) atstovas Jurajus Krupa apkaltino vyriausybę pradėjus „plataus masto suartėjimo su Rusija kampaniją“ ir pareiškė, kad tai prilygsta „valstybės išdavystei“.

Kitas SaS atstovas Ivanas Novotny pareiškė, kad komisijos posėdis tėra „pretekstas“ J. Blanarui susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir siekti panaikinti Bratislavoje dirbančių Rusijos diplomatų skaičiaus apribojimą.

Nuo 2022 m. kovo dėl įtarimų šnipinėjimu Rusijai Slovakijoje leidžiama turėti ne daugiau kaip 15 diplomatų ir 19 administracinių bei techninių darbuotojų.

I. Novotny teigimu, Rusija siekia įkurti „naują žvalgybos operacijų centrą“ ES po to, kai iš pareigų pasitraukė buvęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris buvo artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Europoje.

R. Fico, Slovakijos ministro pirmininko pareigas einantis jau ketvirtą kartą, nepritaria karinės pagalbos teikimui Ukrainai ir palaiko glaudžius ryšius su V. Putinu.

Per dabartinę kadenciją jis ne kartą konfliktavo su Europos Sąjunga.

Praėjusiais metais parlamentas priėmė Konstitucijos pataisas, kuriomis įtvirtinta nacionalinės teisės viršenybė prieš ES teisę.

Dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo daugybėje protestų prieš R. Fico vyriausybės pastangas stiprinti ryšius su Kremliumi nepaisant Rusijos invazijos į Ukrainą, taip pat prieš siekius labiau kontroliuoti žiniasklaidą ir kultūros sektorių.

Vilnius, spalio 15 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda ragina valdančiuosius ir opoziciją ieškoti sutarimo dėl kitų metų biudžeto, teigdamas, kad įgyvendinti visus numatytus tikslus neviršijant 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito ribos yra neįmanoma. Šalies vadovas taip pat ragina finansų ministrą Taurimą Valį pagarbiau bendrauti su koalicijos partneriais ir opozicija.

„Manau, kad toliau koalicijos partneriai ir opozicija turi ieškoti tam tikrų sutarimo taškų, elgtis sąžiningai, nereikalauti vienu metu įgyvendinti visus įmanomus tikslus ir sakyti, kad jūs privalote sutilpti į 3 proc. biudžeto deficitą, nes tai yra tiesiog neįmanoma, ir jie patys puikiai tai žino“, – ketvirtadienį prieš Europos Vadovų Tarybą žurnalistams Briuselyje sakė prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, diskusijose dėl biudžeto būtina rasti kompromisą, nes reikia užtikrinti tiek kariuomenės finansavimą, tiek pensijų ir socialinių išmokų mokėjimą, taip pat įgyvendinti šeimos paketą.

„Tiek mūsų karinių pajėgų finansavimas, tiek pensijos, socialinės išmokos, šeimos paketas, kuris buvo pasiūlytas ir kuris iš esmės yra neblogas, – visa tai turi būti įgyvendinta nevėluojant“, – teigė jis.

Ragina finansų ministrą pagarbiau bendrauti

Prezidentas taip pat pakomentavo valdančiųjų ir opozicijos priekaištus finansų ministrui, susijusius su jo bendravimu ir atsakymais į politikų klausimus.

G. Nausėda pripažino, kad ministrui nėra lengva, nes jis mėgina suderinti skirtingus biudžeto tikslus, tačiau pabrėžė, kad bendravimas su kitais politikais turėtų būti pagarbesnis.

„Būtų gerai, kad jis pagarbiau bendradarbiautų tiek su koalicijos partneriais, turbūt pirmiausia su koalicijos partneriais, bet, savaime suprantama, ir su opozicija“, – sakė prezidentas.

Anot jo, kartais gali pritrūkti kantrybės argumentuojant ir ginant savo poziciją, tačiau įžeidūs politikų pasisakymai gali apsunkinti kompromiso paieškas.

„Jeigu mes pradėsime mėtytis tokiais įžeidžiamo pobūdžio epitetais vienas kito atžvilgiu, manau, kad ta diskusija ir tas konsensuso ieškojimas taps tiesiog neįmanomas“, – pažymėjo valstybės vadovas.

Biudžeto formavimo procese kritikos dėl esą stringančios komunikacijos, taip pat kompetencijos stokos finansų ministras susilaukė tiek iš opozicijos, tiek iš koalicijos partnerių. 

Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė T. Valiu pasitikintis, nors pripažino turėjęs jam pastabų dėl bendravimo su parlamentarais.

Kaip skelbė ELTA, valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektus Vyriausybė turėtų svarstyti šį penktadienį.