Melburnas, spalio 30 d. (dpa-ELTA). Australijoje už artimųjų nužudymą nuodingais grybais nuteistai moteriai nepavyko pasiekti apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo. Priešingai, teismas jai skyrė dar griežtesnę laisvės atėmimo bausmę.

Pernai Erin Patterson buvo nuteista kalėti iki gyvos galvos, numatant galimybę lygtinai paleisti ne anksčiau kaip po 33 metų. Ji pripažinta kalta dėl trijų žmonių nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti dar vieną žmogų. Nusikaltimai susiję su 2023 m. liepą jos patiektais pietumis, per kuriuos ji vaišino giminaičius jautienos patiekalu. 

Moters advokatai teigė, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas, ir pateikė septynis apeliacinio skundo argumentus.

Penktadienį Aukščiausiasis Teismas atmetė moters apeliacinį skundą, tačiau patenkino prokuratūros apeliaciją dėl jai skirtos bausmės.

Teisėjai pareiškė, kad E. Patterson nusikaltimai buvo itin šaltakraujiški ir kruopščiai suplanuoti, todėl nebūtų tinkama nustatyti terminą, po kurio ji galėtų būti lygtinai paleista. Teisėjų teigimu, E. Patterson veiksmai nusipelno griežčiausio pasmerkimo.

Teismas skyrė E. Patterson laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę be galimybės būti lygtinai paleistai. Tai reiškia, kad ji kalėjime praleis visą likusį gyvenimą.

Nagrinėjant apeliacinius skundus prokurorai teigė, kad E. Patterson skirta bausmė buvo akivaizdžiai per švelni. Jie jau anksčiau reikalavo skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos be galimybės būti lygtinai paleistai.

2023 m. E. Patterson savo namuose buvusiems vyro tėvams Donui ir Gail Pattersonams, taip pat Gail seseriai Heather Wilkinson ir jos vyrui Ianui patiekė jautienos patiekalą su nuodingais grybais. 

Po kelių dienų Donas ir Gail Pattersonai bei Heather Wilkinson ligoninėje mirė.  Kritinės būklės į ligoninę paguldytas Ianas Wilkinsonas išgyveno. Nustatyta, kad jautienos patiekale buvo itin nuodingų žalsvųjų musmirių.

Vilnius, spalio 30 d. (ELTA). Valstybės gynimo tarybai (VGT) priėmus sprendimą įvesti visuotinį vaikinų šaukimą nuo 2032 metų, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad šešeri metai atrodo per ilgas laikotarpis pasirengimui. 

„Geopolitinė situacija negerėja, o saugumo iššūkiai nelauks, kol būsime pasirengę. Todėl šešeri metai pasirengti visuotiniam šaukimui man atrodo pernelyg ilgas laikotarpis. Lietuvai reikia ne tik datos kalendoriuje. Reikia aiškaus plano, politinės atsakomybės ir realių darbų jau šiandien“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė L. Kasčiūnas. 

„Sprendimas be konkretaus įgyvendinimo plano gali likti tik pažadu. Ypač kai sprendimą dėl 2032 metų priima politikai, kurie tuo metu jau nebebus atsakingi už jo įgyvendinimą. Nei dabartinė Vyriausybė, nei prezidentas tuo metu savo kadencijų nebeis. Todėl nesinorėtų, kad šiandieninis sprendimas taptų tik patogiu pavedimu būsimai valdžiai. Norisi matyti konkretų planą su aiškiais darbais, terminais ir atsakomybėmis“, – pabrėžė jis. 

Pasak politiko, šiuo metu nereikėtų priešinti profesionaliosios kariuomenės ir šauktinių. 

„Diskusija tarp profesionaliosios kariuomenės ir šauktinių sistemos šalininkų, matyt, niekada nesibaigs. Suprantu argumentus dėl profesionalių karių rengimo kokybės ir būtinybės išlaikyti aukštus standartus. Tačiau nematau jokios prasmės priešinti profesionaliąją kariuomenę ir šauktinius. Lietuvai reikia abiejų“, – dėstė jis. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas sako, kad visuotinis šaukimas turi užtikrinti šiuolaikiniam karui pritaikytą rengimo sistemą. 

„Karyba keičiasi milžinišku greičiu. Ukrainos patirtis aiškiai rodo, kaip bepiločiai orlaiviai, elektroninė kova, dirbtinis intelektas ir kitos technologijos keičia mūšio lauką. Negalime rengti karių vien pagal nusistovėjusias schemas, neatsižvelgdami į šiuos pokyčius. Todėl turime daugiau dėmesio skirti šauktinių gebėjimų vertinimui ir jų paskirstymui pagal kompetencijas, technologinėms specializacijoms, mokymo programų bei jų trukmės peržiūrai“, – tikina L. Kasčiūnas. 

„Visuotinis šaukimas neturi reikšti vien didesnio šauktinių skaičiaus. Jis turi reikšti ir kokybiškai kitokią, šiuolaikiniam karui pritaikytą rengimo sistemą. Mano įsitikinimu, pirmiausia turime aiškiai apsibrėžti, kaip galime efektyviausiai parengti daugiau žmonių valstybės gynybai, ir tik tada įvertinti, kiek tam reikia laiko bei išteklių. Nesiūlau aukoti karinio rengimo kokybės dėl gražesnės statistikos. Tačiau taip pat nenoriu, kad prisidengdami nusistovėjusiomis praktikomis mokytume šauktinius to, kas nebeatitinka šiuolaikinės karybos poreikių, ir neieškotume kūrybiškų sprendimų įsisenėjusioms instruktorių bei infrastruktūros problemoms spręsti“, – pridūrė jis. 

Kaip skelbta, ketvirtadienį VGT sutarė, kad visuotinis vaikinų šaukimas Lietuvoje bus įgyvendintas nuo 2032 metų. 

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad sprendimas priimtas kompleksiškai atsižvelgus į dabartinius kariuomenės pajėgumus. Jo teigimu, apie privalomą merginų šaukimą tarnauti galėtų būti kalbama „tolimoje ateityje“. 

Savo ruožtu premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad jis norėjo ambicingesnio plano, tačiau įtikino kariuomenės vado išsakyti argumentai.

Šią savaitę Seimo konservatoriai pasiūlė nuo 2030 metų sausio 1-osios Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę, atsisakant dabartinės atsitiktinės karo prievolininkų atrankos tvarkos.

Pagal siūlomą modelį privalomai tarnauti būtų šaukiami visi nustatytus kriterijus atitinkantys vaikinai, o merginos tarnybą galėtų rinktis savanoriškai. Įstatymų pataisas pasirašė 22 parlamento konservatorių frakcijos nariai.

Vašingtonas, spalio 30 d. (ELTA). Pentagono pareigūnai pastarosiomis savaitėmis paprašė kelių NATO šalių sušvelninti retoriką dėl Rusijos keliamos grėsmės, teigdami, kad kai kurie Europos lyderių ir pareigūnų pareiškimai pakenkė žemyno saugumui, penktadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Keturių anonimiškai su „Reuters“ kalbėjusių šaltinių teigimu, tarp šalių, kurioms buvo perduoti raginimai santūriau reikštis viešai, yra Lietuva, Latvija ir Estija.

Vieno iš šaltinių teigimu, JAV pareigūnų dėmesį patraukė Europos lyderių pareiškimai, esą Rusija yra įvaryta į kampą ir griebiasi vis desperatiškesnių priemonių, nes jos invazija į Ukrainą beveik nebejuda į priekį.

Pasak šaltinių, vienas iš šiuos raginimus perdavusių JAV pareigūnų buvo Pentagono politikos vadovas Elbridge'as Colby, atliekantis svarbų vaidmenį šiuo metu peržiūrint JAV karių skaičių Europoje. Naujienų agentūrai „Reuters“ nepavyko nustatyti, kokie kiti pareigūnai dalyvavo perduodant šiuos raginimus.

Vienas šaltinis „Reuters“ sakė, kad E. Colby neseniai vienam Baltijos šalių pareigūnui pareiškė, jog rusų nereikėtų „provokuoti“. Šaltinio teigimu, E. Colby kaip nenaudingos retorikos pavyzdį nurodė viešus europiečių pareiškimus, kuriuose Rusija buvo lyginama su „į kampą įvaryta žiurke“.

Pasak „Reuters“, nors nėra aišku, kokį konkretų pareiškimą turėjo galvoje E. Colby, Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas rugsėjo pabaigoje pavadino V. Putiną „į kampą įvaryta žiurke“, teigdamas, kad Rusijai vis labiau klimpstant kare Ukrainoje jos vadovas griebiasi diversijų Europoje.

Apie kitą neseniai įvykusį susitikimą informuoto šaltinio teigimu, Pentagonas paragino Estijos delegaciją viešuose pasisakymuose laikytis „santūrumo“. Tačiau šaltinis nenurodė, kad Pentagono pareigūnai būtų reiškę nepasitenkinimą kokiu nors konkrečiu pareiškimu.

Nė vienas iš keturių šaltinių, tarp kurių yra trys Europos pareigūnai ir vienas JAV pareigūnas, nenurodė, kad šie patarimai buvo išsakyti konfrontaciniu tonu.

„Mes jums padedame. Amerikiečiai yra čia. Tik nedarykite skambių pareiškimų. Nekelkite triukšmo“, – neseniai per uždarus pokalbius Pentagono perduotą žinią apibūdino vienas Europos pareigūnas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministerijos į „Reuters“ prašymus pakomentuoti šią informaciją neatsakė, o NATO atsisakė ją komentuoti.

„Privatūs sąjungininkų pokalbiai ir yra privatūs, todėl šių teiginių nekomentuosime“, – paprašytas pakomentuoti situaciją pabrėžė Pentagono pareigūnas.

JAV raginimai pasirodė Donaldo Trumpo administracijai atnaujinus pastangas siekti derybomis užbaigti penktus metus besitęsiantį plataus masto karą Ukrainoje.

Vašingtonas, spalio 30 d. (ELTA). Su šiais pokalbiais susipažinusios pramonės asociacijos teigia, kad D. Trumpo administracijos pareigūnai privačiai ragina JAV bendroves priimti per Atlantą gabenamą rusišką dyzeliną, nors perspėjama, kad dėl tokio sprendimo joms galėtų kilti rimtų teisinių problemų ir bėdų dėl reputacijos, praneša dienraštis „The Washington Sun“.

Spalio viduryje, reaguojant į spalio 16 d. prezidento Donaldo Trumpo pasirašytą vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdytas sankcijų rusiškam dyzelinui taikymas, į Jungtines Valstijas išplaukė mažiausiai trys laivai su rusišku kuru.

Laivai kelionės tikslą turėtų pasiekti savaitę po kadencijos vidurio rinkimų, tačiau kol kas neaišku, kur bus pristatytas jų gabenamas kuras.

JAV bendrovės nenori prisiimti rizikos, susijusios su dyzelino pirkimu iš Rusijos. Viena iš priežasčių – Kongreso demokratai teigia, kad D. Trumpo įsakas pažeidžia sankcijų įstatymus, dienraščiui „The Washington Sun“ sakė pramonės atstovai ir energetikos analitikai.

Rusijos laivams artėjant prie JAV, ryškėja galimas privačiojo sektoriaus, administracijos ir demokratų susipriešinimas. Ši situacija taps svarbiu vienašališkų prezidento įgaliojimų išbandymu ir gali turėti reikšmingų pasekmių šalies užsienio politikai.

„Maskva ir Vašingtonas vis dar karštligiškai ieško, kas sutiktų priimti šiuos krovinius, tačiau nenustebtume, jei galiausiai jie būtų nukreipti į Braziliją“, – klientams skirtame pranešime nurodė „Rapidan Energy Group“.

„Tiek Maskva, tiek Vašingtonas labai aktyviai ragina bendroves priimti šiuos krovinius, siūlydami ir dideles nuolaidas, tačiau susiduria su stipriu pasipriešinimu dėl teisinės ir su reputacija susijusios rizikos“, – sakė vienas analitikas.

Paprašyti pakomentuoti situaciją, Baltieji rūmai pasiūlė dienraščiui kreiptis į Iždo departamentą.

Iždo departamento pareigūnas dienraščiui pasakė, kad Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) „bendroji licencija atitinka anksčiau šios institucijos taikytą praktiką. Mes laikomės galiojančių įstatymų ir teisės aktų“.

Kitas analitikas teigė, kad komerciniai krovinių savininkai jau kelias savaites ieško pirkėjų šiam dyzelinui, tačiau JAV bendrovės kol kas jokio susidomėjimo nerodo.

Keli šaltiniai patvirtino, kad tuo metu, kai buvo kraunamas į tanklaivius, dyzelinas patvirtinto pirkėjo dar neturėjo.

ELTA primena, kad šį mėnesį D. Trumpas ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas sudarė susitarimą, kuriuo numatoma sušvelninti kai kurias sankcijas Rusijai, leidžiant Maskvai tiekti dyzeliną pasaulio rinkoms.

Vilnius, spalio 30 d. (ELTA). 2026 m. trečiąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 24,4 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, sumažėjo 1 proc.

2026 m. trečiojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu 2025 m. ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo teigiamas ir sudarė 1,8 proc., o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 2,3 proc.

2026 m. trijų ketvirčių BVP sudarė 67,9 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su ankstesnių metų pirmais trimis ketvirčiais, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką buvo teigiamas ir sudarė 3 proc. (nepašalinus sudarė – 2,8 proc.)

Įverčiai gauti taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis.

Vilnius, spalio 30 d. (ELTA). Europos Centriniam Bankui (ECB) nusprendus nekeisti bazinių palūkanų normų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia – tai nereiškia, jog palūkanos nebus didinamos ateityje. Pasak jo, nors dėl brangstančios energijos infliacinis spaudimas išlieka, kol kas nematyti reikšmingo kainų augimo persidavimo darbo užmokesčiui, todėl ECB gali palaukti daugiau ekonominių duomenų.

„Mes tikrai infliacinių grėsmių Europos Centriniame Banke nenuvertiname. Iš tiesų, kuo ilgiau energijos kainos išliks aukštos arba kuo dažniau kartosis šie energijos kainų šuoliai, tuo didesnė tikimybė, kad energijos kainų augimas persiduos kitoms kainoms ir atlyginimams“, – penktadienį LRT radijui sakė G. Šimkus.

Vis dėlto, anot jo, šiuo metu energijos kainų augimo poveikis kitoms kainoms išlieka ribotas, o vadinamųjų antrinio poveikio efektų, kai dėl infliacijos ima sparčiau augti darbo užmokestis, kol kas nefiksuojama.

„Matome, kad tai vis dėlto yra tam tikri taškiniai, netiesioginiai persidavimai. Nematome tokių antrinių, antrojo rato efektų, pavyzdžiui, per darbo užmokesčio augimą“, – aiškino LB vadovas.

Pasak G. Šimkaus, tai suteikia ECB galimybę neskubėti priimti sprendimo dėl tolesnio palūkanų didinimo ir sulaukti daugiau duomenų apie euro zonos ekonomikos būklę.

„Aišku, nereikia laukti, kol jie pasireikš, bet tai sukuria tam tikrą erdvę. Net jeigu dėl infliacinio spaudimo yra aiški palūkanų normų judėjimo kryptis, tai sukuria tam tikrą taktinį buferį, kada tą sprendimą geriau priimti“, – sakė jis.

LB vadovas pažymėjo, kad gruodį vyksiančiame ECB Valdančiosios tarybos posėdyje bus galima remtis išsamesniais makroekonominiais duomenimis ir atnaujintomis prognozėmis.

„Jeigu kalbame apie kitą Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos susitikimą, kuris bus gruodį, tai turėsime kur kas daugiau duomenų – tiek makroekonominių duomenų apie praeitį, tiek duomenų apie ateitį. Turiu omenyje makroekonomines prognozes, kurios leis geriau įvertinti bendrą paveikslą ir priimti reikalingą sprendimą“, – teigė G. Šimkus.

Pasak LB vadovo, vertinant tolesnius pinigų politikos sprendimus, svarbu atsižvelgti į dvi priešingomis kryptimis veikiančias ekonomines tendencijas.

Viena vertus, brangstanti energija didina infliacinį spaudimą, tačiau, kita vertus, reikšmingai išaugusios ilgalaikės palūkanų normos slopina ekonominį aktyvumą ir mažina spaudimą kainoms.

„Ekonomikoje šiuo metu yra dvi jėgos. Viena – brangstanti energija ir augantis spaudimas bendram kainų lygiui. Iš kitos pusės, matome, kad stipriai ir reikšmingai išaugo ilgalaikės palūkanų normos, kurios ekonomiką veikia slopinančiai ir mažina spaudimą kainoms“, – aiškino G. Šimkus.

„Todėl, kai vertiname bendrą ekonomikos paveikslą, vertiname abi šias tendencijas. Ir tai, kad dabar palūkanų normos nedidinamos, nereiškia pažado, kad jos nebus didinamos ateityje“, – pabrėžė jis.

C. Lagarde pasitraukimas ECB darbo nesutrikdys

Komentuodamas ECB prezidentės Christine Lagarde sprendimą nuo kitų metų vasario pasitraukti iš pareigų, G. Šimkus pripažino, kad ši žinia buvo netikėta, tačiau tikino nematantis pagrindo nerimauti dėl institucijos veiklos tęstinumo.

„Kalbų apie tai, kad prezidentė Christine Lagarde atsistatydins, jau buvo ir anksčiau, bet tai tikrai buvo netikėta. Ką reikia pasakyti ir kuo aš be galo žaviuosi, tai jos lyderystė. Aš tai jai ir pasakiau asmeniškai“, – kalbėjo LB vadovas.

„Tikrai retas atvejis, kai tenka dirbti su įspūdingais žmonėmis ir mokytis iš jų būtent šalia, žiūrint, kaip jie dirba“, – pridūrė jis.

Vis dėlto G. Šimkus pabrėžė, kad ECB vadovės kadencija ir taip turėjo baigtis kitų metų rudenį, todėl ankstesnio jos pasitraukimo nereikėtų sureikšminti.

„Viena iš institucijų vadovų darbo užduočių yra užtikrinti veiklos tęstinumą. Vadovų pasikeitimas tikrai neturėtų būti priežastis, dėl kurios staiga sustotų institucija“, – sakė jis.

„Esu tikras, kad Europos Centrinis Bankas ir jo veikla tikrai nesustos ir sėkmingai važiuosime toliau. Juolab kad žiniasklaidoje jau yra labai daug informacijos apie būsimus kandidatus ir vykstantį procesą“, – teigė G. Šimkus.

Kaip skelbė ELTA, ketvirtadienį ECB Valdančioji taryba nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų ir indėlių galimybės palūkanų normą paliko ties 2,5 proc. riba.

Šiemet ECB palūkanų normas jau didino du kartus – birželį ir rugsėjį. Tolesnius sprendimus apsunkina dėl karo Irane išaugusios energijos kainos, kurios didina infliaciją ir kartu kelia grėsmę euro zonos ekonomikos augimui.

Rugsėjį metinė infliacija euro zonoje pasiekė 3,8 proc. – aukščiausią lygį per trejus metus. ECB siekia, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi ties 2 proc. riba.

Kitas ECB Valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdis numatytas gruodį, kai bus paskelbtos ir atnaujintos ekonomikos augimo bei infliacijos prognozės.

Tel Avivas, spalio 30 d. (dpa-ELTA). Po Izraelio parlamento rinkimų opozicijos politikai susitiko aptarti galimybių sudaryti koaliciją.

Kairiųjų liberalų partijos „Demokratai“ pirmininkas Yairas Golanas pranešė susitikęs su pagrindiniu ministro pirmininko Benjamino Netanyahu varžovu Gadi Eisenkotu.

„Ant kortos pastatytas Izraelio išgelbėjimas“, – po susitikimo socialiniame tinkle „X“ parašė jis.

Pasak paties Y. Golano, jis taip pat susitiko su pragmatiška laikomos arabų partijos „Raam“ lyderiu Mansuru Abbasu ir buvusiu opozicijos lyderiu Yairu Lapidu.

Po susitikimų Y. Golanas sakė norintis išbandyti visas galimybes ir bendradarbiauti su visais partneriais.

Neseniai jis taip pat paragino sudaryti koaliciją su per rinkimus sėkmingai pasirodžiusiomis arabų partijomis. Kitos opozicinės partijos šią idėją kol kas atmeta.

Vyriausybę suformuoti bus sudėtinga

Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad nei B. Netanyahu valdančioji koalicija, nei G. Eisenkoto vadovaujamas opozicijos blokas per parlamento rinkimus neužsitikrino absoliučios daugumos.

Izraelio Centrinė rinkimų komisija ketvirtadienį vakare, baigus skaičiuoti balsus, pranešė, kad kadenciją baigiančią dešiniųjų, kraštutinių dešiniųjų ir religinių partijų koaliciją parlamente sudaro 53 mandatai, palyginti su 64 mandatais 2022 metais. Daugumai reikia 61 mandato.

Pranešama, kad B. Netanyahu vadovaujama dešinioji konservatyvioji partija „Likud“ prarado penkis mandatus, tačiau, turėdama 27 vietas, išlieka didžiausia Kneseto – Izraelio parlamento – partija.

Preliminariais rezultatais, antra pagal dydį rinkimų laimėtoja tapo G. Eisenkoto neseniai įkurta centristinė partija „Yashar“, iškovojusi 21 mandatą. Teigiama, kad opozicijos aljansas iš viso užsitikrino 48 vietas.

Žiniasklaida: Netanyahu stovyklai priklausanti sąjunga ketina paremti Eisenkotą

Remdamasis aukšto rango ultraortodoksų sąjungos „Jungtinis Toros judaizmas“ pareigūnu, naujienų portalas „Ynet“ pranešė, kad ši sąjunga ketina pasiūlyti paremti G. Eisenkotą formuojant vyriausybę. Tokios paramos sąlyga – turi būti priimtas įstatymas, atleidžiantis itin religingus vyrus nuo karo tarnybos.

Ultraortodoksai karinę tarnybą laiko prieštaraujančia jų įsitikinimams, be kita ko, dėl to, kad joje kartu tarnauja vyrai ir moterys.

Tačiau pats G. Eisenkotas yra pareiškęs norintis suformuoti vyriausybę, kuri siektų įvesti privalomąją karo tarnybą ir ultraortodoksams vyrams.

„Jungtinis Toros judaizmas“ tradiciškai priklauso B. Netanyahu politinei stovyklai.

Remdamasis sąjungos šaltiniais, televizijos kanalas N12 pranešė, kad ji norėtų paremti buvusio kariuomenės vado G. Eisenkoto vadovaujamą vyriausybę tik iš išorės, pavyzdžiui, nebalsuodama prieš ją.

Taigi, kaip nurodoma pranešime, kalbama ne apie bendros koalicijos sudarymą.

Kyjivas, spalio 30 d. (Ukrinform-ELTA). Per Rusijos balistinių raketų ir dronų atakas, prasidėjusias ketvirtadienio vakarą, Kyjive žuvo vienas žmogus, dar vienas buvo sužeistas, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.

Per atakas nukentėjo du sostinės rajonai.

Darnycios rajone dėl Rusijos atakos kilo gaisras negyvenamoje teritorijoje. Jis buvo užgesintas.

Dnipro rajone per ataką apgadinti gyvenamieji namai. Sugriauta dalis parduotuvės pastato, kilo gaisras. Vėliau jis buvo užgesintas. Kitoje vietoje išdužo degalinės langai, apgadinti netoliese stovėję automobiliai.

Kyjivo policija pranešė, kad Dnipro rajone žuvo vyras ir buvo sužeistas gyvenamųjų namų komplekso 35 metų gyventojas.

Per atakas apgadinti daugiabučiai, automobiliai, degalinė, restoranas, gydymo įstaiga ir sandėlis.

Vilnius, spalio 30 d. (ELTA). Šilutėje pastato laiptinėje ketvirtadienį rastas vyro kūnas, informavo policija.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 19.45 val. Šilutėje, Martyno Jankaus gatvėje, pastato laiptinėje, rastas vyro (gim. 1973 m.) kūnas. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Vilnius, spalio 30 d. (ELTA). Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad koalicijoje svarstomi pokyčiai dėl vadinamųjų „nuodėmės mokesčių“ nepadės išspręsti kitų metų valstybės biudžeto deficito problemos. Anot jos, ypač abejonių kelia siūlymas didinti neseniai įvestą cukraus mokestį, dar neįvertinus jo poveikio.

„Nuodėmių mokesčiai“ šio biudžeto projekto neišgelbės. Tą, matyt, reikia pasakyti iš karto, nes kalba eina apie tiktai nedidelę dalelę to deficito kompensavimo, kuris jau dabar yra numatytas“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė politikė.

Ji atkreipė dėmesį, kad cukraus mokestis įvestas visai neseniai, todėl jo poveikis dar nėra išanalizuotas, tačiau jau svarstoma jį didinti.

„Gali įvykti, kad tiesiog tas efektas bus labai minimalus. Daug kalbų, daug iečių laužymo, bet naudos daug jis neduos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Darbo grupė turėjo būti suburta anksčiau

Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė taip pat kritikavo valdančiųjų sprendimą tik dabar burti darbo grupę biudžeto klausimams aptarti. Pasak jos, tokia grupė turėjo būti sudaryta dar prieš Vyriausybei pateikiant biudžeto projektą.

„Apie tai, kad valdantieji kurs kažkokią nedidelę darbo grupę kalboms apie biudžetą, (…) tokia darbo grupė, formali ar neformali, paprastai turi būti sukurta prieš atnešant biudžetą, prieš pristatant jį visuomenei, o ne dabar“, – sakė politikė.

Jos teigimu, įtampa koalicijoje gali išlikti iki pat metų pabaigos, nes partneriai supranta, kad priimami sprendimai gali sukelti rimtų finansinių problemų ateityje.

„Koalicijos partneriai supranta, kad užprogramuoti rimtas problemas ateičiai, neturint jokios išeities, jokio plano, na, už tą veiksmą politinė atsakomybė vis tiek tenka ir jiems, nors jie yra ir mažesni partneriai“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip skelbė ELTA, trečiadienį pranešta, jog siekiant mažinti valstybės biudžeto deficitą ir didinti pajamas, valdančioji koalicija sudarys darbo grupę, kuri ieškos sutarimo dėl potencialių naujų mokestinių pakeitimų.

Finansų ministerija modeliuoja galimybes labiau apmokestinti saldintus gėrimus, didinti lošimo ir loterijų mokesčius. Tuo metu valdantieji „valstiečiai“ teigė, kad ministerija neatsižvelgė į jų siūlymus didinti tabako ir alkoholio akcizus.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį teigė, kad papildomas azartinių lošimų, saldintų gėrimų apmokestinimas neatneštų daug papildomų pajamų į valstybės biudžetą, tačiau vis tiek prisidėtų mažinant limitus viršijantį deficitą.