Lisabona, liepos 4 d. (AFP-Elta). Šeštadienį šiaurės Portugalijoje daugiau nei 1 000 ugniagesių bandė sustabdyti plintantį miško gaisrą, liepsnojantį jau keletą dienų, šaliai kovojant su didžiuliu karščiu.

Gelbėjimo tarnybų teigimu, kai kuriose vietose temperatūra turėtų pakilti iki 44 °C, o trečiadienį Vizėjaus rajone kilęs gaisras iki šiol nuniokojo 10 000 hektarų plotą.

Pasak jų, su ugnimi kovojo apie 1 100 ugniagesių, pasitelkę 380 sunkvežimių bei aštuonis lėktuvus ir sraigtasparnius.

Prie gesinimo darbų prisidėjo Ispanijos karinis dalinys, nes Portugalija paprašė Europos pagalbos kovojant su pirmuoju dideliu šio sezono miško gaisru.

Iki šiol sužeisti devyni žmonės, tarp jų – du civiliai, kurių būklė sunki.

Vyriausybė nurodė imtis specialių priemonių, įskaitant draudimą eiti į miškus ir tam tikrų rūšių technikos naudojimo apribojimus kaimo vietovėse.

(papildyta nuo ketvirtos pastraipos)

Paryžius, liepos 4 d. (AFP-Elta). Gydytojas, kurio Ebolos viruso testo rezultatas buvo teigiamas –  pirmasis  atvejis Prancūzijos teritorijoje – pasveiko ir išėjo iš ligoninės, šeštadienį pranešė Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrė.

Gydytojo testo rezultatas buvo teigiamas jam birželio 23 d. atskridus į Prancūziją iš Kongo Demokratinės Respublikos, kurioje šiuo metu vyksta didžiulis mirtinos hemoraginės karštligės protrūkis.

Gydytojas „šiandien išėjo iš medicinos įstaigos“ ir grįžo namo, teigiama sveikatos apsaugos ministrės Stephanie Rist pareiškime.

Gydytojas į Prancūziją atskrido „Air France“ reisu ir, išskyrus galvos skausmus, „beveik neturėjo simptomų“.

Penki kiti to paties reiso keleiviai buvo identifikuoti kaip galimi kontaktai ir atsargumo sumetimais izoliuoti.

Naujausias Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje buvo paskelbtas gegužės 15 d., ir, remiantis naujausiais liepos 2 d. paskelbtais vyriausybės duomenimis, nuo to laiko iš 1 406 patvirtintų užsikrėtusių žmonių mirė mažiausiai 438.

Vilnius, liepos 4 d. (ELTA). Valstybinės miškų tarnyba (VMT) nustatė, kad žievėgraužio tipografo pavasarinė generacija bendrai yra apie 30 proc. gausesnė negu pernai. 

Tai nustatė VMT Miško sanitarinės apsaugos skyrius, vykdydamas pagrindinių miško kenkėjų ir ligų stebėseną.

Kaip nurodoma pranešime, viena feromonine gaudykle sugauta vidutiniškai po 6790±587 vabalus (2025 m. – 5134±287 vnt./gaudyklėje).

Atskirose vietovėse gaudyklėmis sugautų vabalų skaičius ženkliai skiriasi. Mažiausia, grėsmės nekelianti populiacija, po 1–3 tūkstančius kenkėjų, fiksuota vakarinėje Lietuvos dalyje, kurioje ir vabalų skraidymas dėl pavasarį kurį laiką vyravusios žemesnės oro temperatūros prasidėjo gerokai vėliau nei likusioje šalies teritorijoje.

„Susirūpinti turėtų miško savininkai ir valdytojai centrinėje-pietvakarinėje Lietuvos dalyje – čia gaudyklėse surinkta po keliolika tūkstančių pavasarinės generacijos kenkėjų, daugiausia Punios, Sitkūnų ir Josvainių girininkijose (vidutiniškai po 18394±2073, 14796±467, 14557±2044 vnt./gaudyklėje). Tai skaičiai, rodantys epideminę žievėgraužio tipografo populiacijos būklę, t. y. tokio dydžio populiaciją, kuri, masiškai puldama, gali apnikti ir sveikas egles, sudarydama masinio dauginimosi židinius“, – sakoma VMT pranešime spaudai.

Kaip pažymima, situaciją dar grėsmingesne daro klimato sąlygos. Vasarinės generacijos vabalų skraidymo ir medžių puolimo pradžia prognozuojama jau dabar, pačioje birželio pabaigoje–liepos pirmą savaitę, kai prognozuojamos itin palankios sąlygos žievėgraužio skraidymui ir plitimui. Meteorologai skelbia, kad liepos pirmoje pusėje vidutinė paros oro temperatūra, tikėtina, bus iki 1,5 laipsnio aukštesnė, o kritulių kiekis – iki 15 proc. mažesnis už daugiametį vidurkį. 

„Tokios sąlygos – tiesiog puikios kenkėjų puolimui“, – pabrėžia VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus atstovai.

Jie primena, kad būtina reguliariai žvalgyti viduramžius ir brandžius eglynus, kur žievėgraužio tipografo užpultus medžius išduoda šviesiai žali spygliai, gausiai prikritę ant miško paklotės, ir rudos išgraužos aplink medį. 

Pastebėjus kenkėjo apgyvendintus medžius, Miško sanitarinės apsaugos taisyklės reikalauja, kad iki pirmųjų lėliukių susiformavimo jie turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir išvežti ne arčiau kaip 500 metrų nuo medynų, kurių sudėtyje vyresnių nei 40 metų spygliuočių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio arba turi būti nulupta jų žievė, arba kenkėjai sunaikinti kitais būdais.

Londonas, liepos 4 d. (AFP-Elta). Princas Haris, kitą savaitę vykdamas į Jungtinę Karalystę, lankysis Londone be savo žmonos Megan ir dviejų vaikų, šeštadienį agentūrai AFP pranešė jam artimas šaltinis.

Anksčiau buvo tikimasi, kad princas pirmą kartą per ketverius metus su šeima sugrįš į Jungtinę Karalystę, tačiau šaltinis, artimas Sasekso hercogui, teigė, kad jo žmona, sūnus Archie ir dukra Lilibet jo nelydės kelionėje į Londoną.

Šaltinis teigė, kad likusios kelionės dalies planai vis dar svarstomi, todėl lieka neaišku, ar atvyks visa šeima, bet apsistos už sostinės ribų.

41-erių Haris kitą savaitę lankysis Jungtinėje Karalystėje, kad pradėtų vienerių metų atgalinį skaičiavimą iki kitų metų „Invictus Games“ žaidynių, kurias princas 2014 m. įkūrė sužeistiems veteranams. Žaidynės vyks 2027 m. liepos 10–17 d.

Taip pat buvo tikimasi, kad per šį mėnesį vyksiančią kelių dienų vizitą princas dalyvaus renginiuose, susijusiuose su kitomis jo labdaros organizacijomis.

Laikraštis „The Sun“ šeštadienį pranešė, kad Haris ir jo šeima šiuo metu yra Europoje ir vis dar tikisi „kažin kaip“ nuvykti į Jungtinę Karalystę.

Bulvarinis laikraštis, remdamasis šaltiniu, pranešė, kad Haris ir Megan buvo suplanavę kartu apsilankyti vienoje Londono ligoninėje – tai būtų buvęs pirmasis tokio pobūdžio Megan vizitas nuo išvykimo iš Jungtinės Karalystės, tačiau dabar princas vyks vienas „saugumo sumetimais“.

Princui artimas šaltinis praėjusį mėnesį teigė, kad jis ir jo šeima apsistos karališkosiose rezidencijose, o BBC pranešė, kad jie bus karaliaus Karolio III svečiai.

Praėjusiais metais Haris išreiškė susirūpinimą dėl savo šeimos saugumo Jungtinėje Karalystėje, pralaimėjęs teismo bylą dėl policijos apsaugos vizitų Jungtinėje Karalystėje metu.

„Man neįmanoma saugiai parvežti savo šeimos į Jungtinę Karalystę“, – tuomet jis sakė BBC.

Nors liepos mėnesio vizito saugumo priemonės tebebuvo neaiškios, BBC pranešė, kad Bakingamo rūmai nepasiūlė jokių papildomų saugumo priemonių šiai kelionei.

Haris ir Megan 2020 m. išvyko iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Ameriką ir atsisakė karališkųjų pareigų dėl karštų nesutarimų su šeima, kurie per ateinančius metus dar labiau paaštrėjo, kai Haris išleido atvirą memuarų knygą „Spare“ ir įsitraukė į teisines kovas Jungtinėje Karalystėje.

Karaliaus jaunesnysis sūnus yra sakęs, kad norėtų susitaikyti su tėvu, tačiau neaišku, ar jie susitiks per šį vizitą.

Manoma, kad paskutinį kartą jis trumpai susitiko su savo 77-erių metų tėvu, kuris gydomas nuo vėžio, 2025 m. rugsėjį karaliaus rezidencijoje „Clarence House“ Londone.

Kyjivas, liepos 4 d. (Ukrinform-Elta). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Jungtines Valstijas Nepriklausomybės dienos proga ir pabrėžė, kad Ukraina labai vertina JAV paramą, ypač dabar, kai Rusija vykdo visapusišką karą prieš Ukrainą.

Kaip praneša „Ukrinform“, V. Zelenskis taip pareiškė „Facebook“ tinkle.

„Šiandien minimos 250-osios vienos iš šviesiausių, stipriausių ir įtakingiausių žmonijos svajonių – „amerikietiškosios svajonės“ – metinės. Tai svajonė apie nepriklausomą, laisvą ir klestinčią tautą, ginančią žmonių laisvę, tikėjimą ir teisę siekti laimės“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Pasak jo, ši svajonė patyrė daug išbandymų ir ne tik išliko, bet ir du su puse šimtmečio buvo pavyzdys kitoms tautoms bei padėjo visai žmonijai išgyventi ir tapti laisvesnei. Tai buvo ypač svarbu XX amžiuje, kai Amerika padėjo išgelbėti pasaulį nuo tironų ir sudarė aljansus bei partnerystes, kurios pirmą kartą suteikė didelei žmonijos daliai ilgalaikę taiką ir galimybę laisvai vystytis.

„Dabar, XXI amžiuje, Amerikos įtaka ir svarba tikrai nėra mažesnės. Ir tai ypač aiškiai matome Ukrainoje, kuri kovoja už savo nepriklausomybę, laisvę ir mūsų žmonių teisę į laimę su beveik ta pačia viltimi, tuo pačiu tikslu ir ta pačia ryžtinga valia, su kuria amerikiečiai iškovojo ir gynė savo nepriklausomybę“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad Ukraina labai vertina Jungtinių Valstijų paramą, ypač dabar, kai Rusija vykdo visapusišką karą prieš Ukrainą.

„Amerikos ginklai – nuo „Javelin“ raketų, kurias prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė perduoti Ukrainai, iki „Patriot“ sistemų, kurios patikimiausiai saugo mūsų žmonių gyvybes, – viskas, ką Jungtinės Valstijos suteikė, kad padėtų mums ginti savo šalį, rodo amerikietiškos dvasios, amerikietiško ryžto ir amerikietiškų technologijų stiprybę.

Ir mes geriau už visus suprantame tokių žodžių vertę. Kai prašome Amerikos „Patriot“ raketų, tikime, kad pagarbos gyvybei ir žmonėms vertybės, kurios vyravo prieš 250 metų, vėl vyraus ir šiandien. Pasauliui reikia tokio lyderystės pavyzdžio, kuris užtikrintų laisvės ir gyvybės apsaugą“, – sakė V. Zelenskis.

Jis palinkėjo Jungtinėms Valstijoms laimingos liepos 4-osios, Amerikos prezidentui ir visiems amerikiečiams – tik sėkmės, o visiems pasaulio žmonėms, vertinantiems Ameriką, – vaisingo bendradarbiavimo.

„Mes laikome šias tiesas savaime suprantamomis: kad visi žmonės yra sukurti lygūs, kad Kūrėjas jiems suteikė tam tikras neginčijamas teises, tarp kurių  teisė į gyvybę, laisvę ir laimės siekimą. Būtent tai mus visus vienija – visus, kurie gerbia Ameriką ir šiandien jai dėkoja. Tegul laisvų žmonių svajonės visada nugalės blogį ir neapykantą tų, kurie siekia sunaikinti laisvę. Amerika, ačiū! Esu įsitikinęs, kad jei dirbsime kartu, tikrai pasieksime taiką! Sveikiname su Nepriklausomybės diena!“ – pabrėžė v. Zelenskis savo sveikinime.

Jungtinių Valstijų Nepriklausomybės diena kasmet švenčiama liepos 4 d.

Vilnius, liepos 4 d. (ELTA). Liepos 1 dieną įsigaliojo atstovavimo susitarimas, pagal kurį Vokietijos ambasados ir konsulatai Lietuvos vardu priims ir nagrinės Šengeno vizų prašymus didžiosiose Kinijos konsulinėse apygardose, taip pat Kambodžoje ir Turkmėnistane.

Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija (URM), susitarimas apima keturias Vokietijos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas Kinijoje. Pekine aptarnaujamos Pekino, Tiandzino, Hebėjaus, Henano, Hubėjaus, Činghajaus, Gansu, Sindziango, Tibeto, Vidinės Mongolijos, Ningsios, Šaansi, Šansi, Hunano, Dziangsi ir Šandongo provincijos bei regionai, Čengdu – Sičuano, Guidžou ir Junano provincijos. Šenjange –  Liaoningo, Dzilino ir Heilongdziango provincijos. Taip pat aptarnaujamas Honkongas.

Be to, kaip nurodoma, Vokietija atstovaus Lietuvai vizų klausimais ir Kambodžoje (Pnompenyje) bei Turkmėnistane (Ašchabade).

URM teigimu, naujasis susitarimas Kinijos regionų, Kambodžos ir Turkmėnistano gyventojams palengvins galimybę gauti Šengeno vizą į Lietuvą trumpalaikiam buvimui.

Lietuva neturi diplomatinės atstovybės Kambodžoje. Turkmėnistane Lietuvai atstovauja Azerbaidžane veikianti ambasada.

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Tvyrant įtampai, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį. Mūsų šalies ambasada Kinijoje veikia nuotoliu ir ribota apimtimi iš Vilniaus, todėl konsulinės paslaugos Kinijoje neteikiamos.

Vilnius, liepos 4 d. (ELTA). Lietuvai planuojant sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais galutinai užbaigti įrengus 700 megavatų (MW) sausumos jungtį su Lenkija „Harmony Link“, reikalingos žemės paėmimo procesai vyksta sklandžiai, tikina projektą vystanti elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Kalbant apie teritorijų planavimą – mums labai pavyko“, – šią savaitę Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete kalbėjo „Litgrid“ Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centro vadovas Mindaugas Ivanavičius.

„Stengėmės turėti kuo daugiau santykio su gyventojais ir bendruomenėmis. Važiavome ir kalbėjome su savivaldybėmis, administracijomis bei seniūnais nuo pat pradžių. Bendruomenės yra labai supratingos ir šioje vietoje neturime kažkokių sunkumų, kur reikėtų papildomų pastangų“, – tikino jis.

„Litgrid“ šiemet dar planuoja patvirtinti Gižų pastotės projektinius pasiūlymus ir paskelbti viešąjį pirkimą rangovui išrinkti, o kitąmet, gavus statybos leidimus, jau pradėti statybos darbus.

„Rangovo konkursas Gižų pastotės įrengimo pirkimui bus skelbiamas šių metų vasaros periodu, vėliau planuojame inicijuoti pirkimą“, – aiškino M. Ivanavičius.

Tai bus pirmasis iš keturių „Harmony Link“ projekto konkursų.

Viso projekto investicijų Lietuvoje vertė turėtų siekti apie 220 mln. eurų – 149 mln. eurų (apie 67 proc. visos sumos) sudarys Europos Sąjungos (ES) „Connecting Europe Facility“ (CEF) programos lėšos.

„Harmony Link“ jungties komercinė veikla, kaip numatoma, turėtų prasidėti nuo 2031 m. Ji, kartu su dešimtmetį veikiančia „LitPol Link“, taps antrąja Lietuvos elektros jungtimi su Lenkija.

Ji užtikrins patikimesnį elektros energetikos sistemos veikimą, didesnę integraciją su ES energijos vidaus rinka, galimybes efektyviau išnaudoti vietinius energijos iš atsinaujinančių išteklių generavimo pajėgumus.

„Harmony Link“ jungties projektavimas pradėtas praėjusių metų balandžio pabaigoje, kai „Litgrid“ pasirašė 2,66 mln. eurų vertės (su PVM) sutartį su tiekėjų grupe „Energetikos projektavimo institutas“ ir „Ener-G Design“. 

Londonas, liepos 4 d. (AFP-ELTA). Kadenciją baigiantis Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris šeštadienį paskelbtame interviu įspėjo tikėtiną savo įpėdinį Andy Burnhamą, kad šis negali ignoruoti tarptautinių neramumų ir sutelkti dėmesį tik į problemas šalies viduje.

Duodamas pirmąjį interviu nuo birželio 22 d., kai paskelbė apie atsistatydinimą, K. Starmeris sakė, kad jo įpėdinis valdančiosios Leiboristų partijos lyderio poste negalėtų skirti mažiau laiko neramiems tarptautiniams reikalams.

Buvęs Mančesterio meras A. Burnhamas šiuo metu yra vienintelis kandidatas centro kairiosios partijos vairui perimti. Jis galėtų pradėti eiti pareigas iki liepos vidurio.

„Kad ir kas taps mano įpėdiniu, jis susidurs su tuo pačiu pasauliniu konfliktu. Mes nuolat kartojame, ir tai yra tiesa, kad gyvename pavojingesniame ir nepastovesniame pasaulyje, nei, ko gero, didžiąją mano gyvenimo dalį. Tai nėra tik frazė, tai – realybė“, – transliuotojui BBC teigė K. Starmeris.

A. Burnhamo rėmėjai tvirtina, kad jis turėtų skirti daugiau dėmesio vidiniams klausimams, tokiems kaip pragyvenimo išlaidos, o pats A. Burnhamas šią savaitę pareiškė, jog prioritetas bus vyriausybės decentralizavimas.

Tačiau penktadienį socialiniuose tinkluose surengtoje klausimų ir atsakymų sesijoje jis aptarė tarptautines temas ir pažymėjo, kad „100 proc.“ taip pat remtų Ukrainą, kaip ir K. Starmeris.

Sulaukęs BBC klausimo, K. Starmeris nurodė, kad jo įpėdinis negalėtų skirti mažiau laiko diplomatijai.

„Dažnai kyla diskusija: kokia yra tinkama pusiausvyra tarp tarptautinių ir vidaus reikalų? Jie yra vienas ir tas pats dalykas“, – tvirtino K. Starmeris.

„Jei esi ministras pirmininkas ir tau rūpi, kaip atrodys sąskaitos bet kuriame šalies namų ūkyje, tau turi rūpėti ilgalaikis padėties Ukrainoje sprendimas ir tai, kas vyksta Hormuzo sąsiauryje“, – kalbėjo jis.

K. Starmeris sakė, kad „niekada neturėjo jokio asmeninio priešiškumo“ A. Burnhamo atžvilgiu ir kad darys viską, ką gali, jog užtikrintų, kad kitą vyriausybę lydėtų sėkmė.

K. Starmeris, kuris atvedė leiboristus į įspūdingą pergalę 2024 m. visuotiniuose rinkimuose, yra pareiškęs, kad liks parlamente bent iki kito nacionalinio balsavimo, tačiau BBC teigė, jog laikys „užčiauptą burną, užuot nuolat patarinėjęs savo įpėdiniui, ką jis turėtų daryti“.

K. Starmeris žadėjo kovoti su bet kokiu iššūkiu jo vadovavimui, tačiau pasidavė intensyviam savo partijos spaudimui.

„Galiausiai tai buvo itin asmeniškas sprendimas“, priimtas kartu su žmona ir vaikais britų premjero užmiesčio rezidencijoje, sakė jis.

„Mes nuvykome į Čekersą ir tiesiog praleidome dvi dienas kartu kaip šeima. Tada ir priėmiau galutinį sprendimą“, – nurodė jis.

Vilnius, liepos 4 d. (ELTA). Tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje šiemet bus parodyti penki lietuviški filmai, pranešė Lietuvos kino centras.

Šiemet jubiliejinį 60-ąjį kartą rengiamas festivalis kartu mini ir 80-ąsias įkūrimo metines.

Festivalio programoje „Special Screenings“ įvyks bendros Estijos ir Lietuvos gamybos filmo jaunimui „Morten“ (rež. Ivan Pavljutskov, Estija) pasaulinė premjera. 

Programoje „Horizons“, kurioje pristatomi ryškiausi pastarųjų metų filmai, žiūrovai išvys Andriaus Blaževičiaus filmą „Skyrybos karo metu“, šiemet „Sundance“ kino festivalyje apdovanotą už geriausią režisūrą.

Programoje „Afterhours“, skirtoje naujausiems siaubo ir veiksmo filmams, bus parodytas Suomijos, Lietuvos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės bendros gamybos filmas „Tamsos padaras“ (rež. Hanna Bergholm, Suomija). 

Lietuvai Karlovi Varuose atstovaus ir režisierė bei scenaristė Marija Kavtaradzė, pakviesta tapti vienos iš konkursinių programų „Proxima“ komisijos nare.

Režisierius Arnas Balčiūnas atrinktas į festivalio metu vyksiančią programą „EFP Future Frames: Generation NEXT of European Cinema“, skirtą pastaraisiais metais kino studijas baigusiems perspektyviausiems Europos režisieriams.

Anot Lietuvos kino centro, programoje dalyvaus dešimt jaunųjų kūrėjų, kurių lauks profesinio tobulėjimo veiklos, industrijos susitikimai ir tinklaveikos renginiai. Režisieriai festivalyje taip pat pristatys savo trumpametražius filmus, tarp kurių – ir A. Balčiūno „Pravažiavus Napoleono kepurę“, nagrinėjantis tėvo ir sūnaus santykius.

Dar vienas lietuviškas trumpametražis filmas – Ado Burkšaičio „Tušinukas“ – bus parodytas programoje „Pragueshorts at KVIFF“. 

Industrijos platformoje „KVIFF Promises“ šiemet pirmą kartą rengiama iniciatyva „Book-to-Screen at KVIFF“, jungianti leidybos ir audiovizualinę industrijas ir pristatanti literatūros kūrinius, turinčius potencialo tapti kino filmais ar televizijos projektais. Tarp atrinktų kūrinių – Ievos Dumbrytės 2021 metų romanas „Šaltienos bistro“.

Karlovi Varų kino festivalis vyks liepos 3–11 dienomis.

Kyjivas/Berlynas, liepos 4 d. (dpa-ELTA). Praėjus dviem dienoms po masinės Rusijos raketų atakos Kyjive, per kurią žuvo 30 žmonių, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė Ukrainos oro gynybos poreikius su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.

„Raketos „Patriot“ sistemoms šiuo metu yra pagrindinis prioritetas“, – po pokalbio telefonu socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.

Pokalbio metu daugiausia dėmesio skirta tam, kaip įsigyti daugiau šaudmenų „Patriot“ oro gynybos sistemoms.

„Rusija savo raketų atakomis prieš Ukrainą žaidžia paskutine korta. Ji nebeturi kitų pasirinkimų, kaip pratęsti karą“, – paaiškino V. Zelenskis.

Nors Ukrainos oro gynyba pasižymi santykinai aukštu pataikymo į Rusijos dronus ir kruizines raketas rodikliu, ji iš esmės yra bejėgė prieš balistines raketas.

Geriausią gynybą užtikrina JAV gamybos „Patriot“ sistemos, kurių Ukraina turi tik kelias. Šioms sistemoms skirtų šaudmenų atsargos dar labiau sumažėjo dėl JAV karo prieš Iraną.

Vokietija perkėlė „Patriot“ dalinius į Kyjivą ir padeda įsigyti jiems skirtų raketų.

F. Merzas dar kartą patvirtino paramą Kyjivui

Vokietijos pusė paskelbė tik trumpą pareiškimą apie pokalbį telefonu, kuriame sakoma, kad V. Zelenskis informavo F. Merzą apie ketvirtadienį surengto oro antskrydžio padarinius. Jis padėkojo kancleriui už Vokietijos paramą, ypač oro gynybos srityje. F. Merzas dar kartą patvirtino, kad Ukraina gali pasikliauti Vokietijos parama, pranešė atstovas.

Pokalbio metu V. Zelenskis paneigė Rusijos lyderio Vladimiro Putino teiginį, kad Rusijos pajėgos visiškai užėmė Rytų Ukrainos miestą Kostiantynivką.

V. Putinas bandė apgauti pasaulį ir JAV prezidentą Donaldą Trumpą 250-ųjų JAV nepriklausomybės paskelbimo metinių išvakarėse, Kyjive pareiškė Ukrainos prezidentas.