(papildyta nuo trečios pastraipos)

Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad remtų idėją atsisakyti pensijų anuitetų privalomumo. Anot jo, tai leistų žmonėms senatvėje laisviau valdyti „Sodros“ pensijos lėšas ir savarankiškiau rūpintis savo finansais.

„Vienas iš klausimų, kuris neramina – anuiteto klausimas. Tai žodis, kuris šiandien turbūt daug kam Lietuvoje nėra suprantamas. Aš manau, kad teisingas kelias būtų anuiteto privalomumą panaikinti ir suteikti žmonėms kur kas daugiau laisvės valdyti tuos pinigus, kuomet jie jau yra pasiekę brandų amžių ir pasirūpinti savo finansinių išteklių paskirstymu patiems“, – antradienį po susitikimo su Lietuvos banko (LB) vadovybe žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Manau, kad ta linkme ir einame – LB suvokimas šioje vietoje yra ir tikiuosi, kad netrukus bus įgyvendintos ir tam tikros iniciatyvos šiuo klausimu“, – teigė prezidentas.

Jis sako, kad Prezidentūra yra visiškai pasirengusi politiškai remti minėtą idėją, jeigu ji būtų pasiūlyta.

„Tai gali būti LB iniciatyva, nes jis dirbdamas kartu su Finansų ministerija teikia ir daugiau pasiūlymų dėl būtent šio aspekto ir sektoriaus. Mes (Prezidentūra – ELTA) tikrai esame pasirengę politiškai paremti tokią iniciatyvą, jei ji būtų siūloma arba įgyvendinta“, – tikino valstybės vadovas.

Kaip skelbia „Sodra“, pensijų anuitetas – tai sukaupta papildoma pensija. Teigiama, kad gyventojui įsigijus anuitetą ir sulaukus pensijinio amžiaus, „Sodra“ kas mėnesį mokės stabilias pensijų išmokas visą likusį gyvenimą.

„Sodros“ anuitetą šiuo metu įsigyti yra privaloma, jei gyventojas savo pensijų fonde sukaupė daugiau 16 785 eurus. Tada jo kaina, bet kuriuo atveju, būtų visa pensijų fonde sukaupta suma – kuo ji didesnė, tuo didesnė periodinė „Sodros“ išmoka sulaukus pensijinio amžiaus.

Mano, kad antrosios pakopos reforma buvo teisinga, nepaisant pensijų fondų „nukraujavimo“

Anot G. Nausėdos, nors per pirmąjį metų ketvirtį iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė beveik 550 tūkst. kaupusiųjų, sprendimas sistemą pertvarkyti buvo teisingas, nes suteikė gyventojams laisvę rinktis. 

Tiesa, kaip teigia prezidentas, dabar reikia koncentruotis į tai, kaip pensijos kaupimo sistemą padaryti kaip įmanoma patrauklesne.

Mums reikia spręsti problemas, kad antrosios pakopos pensijų fondų patrauklumas išliktų, nes 40 proc. (kaupiančiųjų – ELTA) pasitraukus, nėra garantijos, kad nepasitrauks dar daugiau“, – tikino G. Nausėda.

„Tai, kas dabar vyksta pensijų fonduose, yra tam tikras nukraujavimas. Tai buvo prognozuota, tačiau (reforma – ELTA) vis tiek buvo teisingas sprendimas, nes tai suteikė žmonėms laisvę naudotis tais pinigais taip, kaip jie nori jais naudotis. Tiesa, jei procesai tęsis toliau ir vyks pensijų fondų erozija – pradės veikti masto ekonomikos principas, bet į priešingą pusę, kuomet likus mažiau pinigų sistemoje gali santykinai padidėti fiksuotų administravimo kaštų lyginamasis svoris. Tai tikrai nepadidins sistemos patrauklumo“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Anot jo, savarankiškas kaupimas yra itin svarbus, nes pasikliauti vien „Sodros“ pensijomis senatvėje, ypač jauniems žmonėms, gali būti neišmintinga dėl prastų demografinių tendencijų.

„Turime suprasti, kad nereikia su vonele išpilti visko, kas ten buvo. Reikia išsaugoti pensijų kaupimo principą, nes pasikliauti vien tik „Sodros“ pensijomis žmonėms, kurie šiandien yra 30–35 metų amžiaus, būtų neišmintinga ir netoliaregiška“, – teigė G. Nausėda.

„Demografinės tendencijos yra tokios, kokios yra, ir ne taip lengvai pakeičiamos. Stengsimės, kad situacija gerėtų, tačiau šiuo metu objektyvūs procesai veikia į priešingą pusę. Dirbančiųjų skaičius ir pensiją gaunančių žmonių skaičius mažės. Tai yra tas faktorius, kuris veiks ta linkme, kad pensijų dydis Lietuvoje nebus toks, kokį lūkestį turi gyventojai išėję į pensiją“, – pridūrė šalies vadovas.

Kaip skelbė ELTA, Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.

Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų.

Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai. 

Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Galimybių, kad LRT žurnalistė, kuri esą galėjo socialdemokratų tarybos posėdyje palikti garsą įrašinėjantį rašiklį, bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn yra, tačiau tokia tikimybė yra greičiau teorinė, tvirtina advokatas Aivaras Gilys. Jo teigimu, jei teisėsauga pradėtų tyrimą, būtų sunku įrodyti asmens kaltę. Be to, teisininko manymu, prokuratūra galėtų svarstyti ir dėl švelnesnio pobūdžio atsakomybės šioje situacijoje.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai, uždarame tarybos posėdyje radę slapta garsą įrašinėjantį rašiklį, nurodė, kad minėtą įrenginį galėjo palikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalistė Eglė Samoškaitė. Ji tokius kaltinimus neigia.

Dėl šios situacijos socdemai kreipėsi į policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 295 straipsnį. Teisėsauga renka medžiagą, tačiau kol kas tyrimo nėra pradėjusi.

Minėtame BK straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą techninių priemonių įrengimą ar panaudojimą informacijai rinkti. Teisės akte nurodoma, kad tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę organizaciją ar asociaciją arba jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Eltos kalbintas advokatas A. Gilys tvirtino, kad teoriškai yra šansų, kad LRT žurnalistė galėtų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. 

„Situacija panašiai atitiktų (BK straipsnį – ELTA), jei būtų viskas įrodyta, ką reikia įrodyti“, – svarstė teisininkas.

„Baudžiamasis kodeksas saugo nuo tokių veiksmų politines organizacijas, kai neteisėtai įrengiamos techninės priemonės informacijai rinkti“, – pridūrė A. Gilys.

Visgi, kaip dėstė advokatas, panašu, kad teisėsaugai gali kilti ne vienas iššūkis, jei žurnalistės atžvilgiu būtų pradėtas tyrimas. Visų pirma, anot A. Gilio, būtų nelengva įrodyti, jog žurnalistė garsą įrašantį rašiklį galėjo palikti tyčia. 

„Sunkiausia šitoje situacijoje ikiteisminio tyrimo įstaigoms būtų įrodyti tiesioginę tyčią, kuri būtina šiuo atveju, tai yra kad žurnalistė, kuri kaltinama (...), sąmoningai tą įrašymo įrangą paliko su tikslu įrašyti, suprato, kad palieka tą įrangą, suprato, kad neteisėtai tai padarė ir norėjo taip elgtis. (...) Mes visi suprantame, kad tą įrodyti gali būti sudėtinga, nes asmuo, net jei būtų įrodyta, kad tas įrašymo įrenginys yra jo, bet kada gali sakyti, kad „man tiesiog iškrito“ tas įrenginys, aš nepajutau“, – aiškino advokatas.

Anot jo, šiuo atveju žurnalistė, net jei ir būtų liudytojų, mačiusių, kad ji galėjo palikti garsą įrašantį įrenginį, galėtų toliau kartoti, jog rašiklis jai iškrito netyčia.

Pasak advokato, įsiskaičius į BK straipsnį, kurio pagrindu prašoma policijos pradėti ikiteisminį tyrimą, krenta į akis ir tai, jog jame nurodomas informaciją fiksuojančios priemonės įrengimas. Taigi, pasak A. Gilio, teisėsaugai dar tektų įrodyti ir tai, kad žurnalistė įrengė specialią techniką, siekiant slapta rinkti informaciją.

„Baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už neteisėtą priemonių įrengimą informacijai rinkti, ne už tai, kad tu rinkai tą informaciją. Nekalbama ir apie tai, kokia informacija rinkta. (...) Taigi, aiškinant straipsnį pažodžiui, priemonių įrengimas užtraukia atsakomybę“, – kalbėjo teisininkas.

Galiausiai, A. Gilio vertinimu, neatmestina, kad tuo atveju, jei teisėsauga žurnalistės atžvilgiu pradėtų tyrimą, gali kilti klausimas, ar tikrai dėl tokių veiksmų reikia kelti baudžiamąją bylą.

„Tai yra jautrus dalykas, jei būtų įrodyta, kad tuos veiksmus sąmoningai ar nesąmoningai atliko žurnalistas. Prokuratūra tada turės apsispręsti, ar tokie veiksmai gali būti įvertinti baudžiamosios atsakomybės kontekste, ar galbūt etikos kontekste“, – svarstė advokatas.

Praėjusį penktadienį socialdemokratai pranešė, kad uždarame tarybos posėdyje esą buvo rastas garsą įrašinėjantis rašiklis, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė E. Samoškaitė. Partija dėl šio incidento kreipėsi į policiją. 

Pati žurnalistė įtarimus neigia. Ji pranešė stabdanti narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje, kol vyks tyrimas ir nebus išsklaidytos abejonės dėl jai mestų kaltinimų naudojus slapto įrašymo įrangą Socialdemokratų partijos tarybos posėdyje.

Vykstant tyrimui E. Samoškaitė taip pat atsitrauks ir nuo veiklos LRT žurnalistų protesto iniciatyvinėje grupėje.

Po šio incidento, antradienį, ant buldozerio stovinčio prie Seimo, simbolizuojančio LRT įstatymo pataisas, atsirado plakatas su užrašu „Šnipinėjimas nelygu žodžio laisvei“. Ant jo pavaizduotas Kultūros asamblėjos simbolio trikampis, su krentančiu rašikliu. Tiesa, šalia jo pritvirtintas ir rašiklis. 

ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį vykęs LSDP tarybos posėdis buvo uždaras, politikams į jį nebuvo leidžiama įsinešti telefonų.

Ketvirtadienį posėdžiavusi LSDP taryba diskutavo dėl darbo koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. 

Vilnius, balandžio 16 d. (ELTA) Seimas ketvirtadienį pritarė nutarimo projektui atleisti Gintarą Valinčių iš Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko pareigų. 

Už LMT pirmininko atleidimą balsavo 96 Seimo nariai, prieš – 1 , susilaikė – 11.

Kaip skelbta, balandžio pradžioje Vyriausybė nutarė siūlyti Seimui atleisti G. Valinčių iš šių pareigų. 

Kaip tuomet aiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai, LMT valdyba pasiūlė atleisti G. Valinčių nepatvirtinus institucijos metinės veiklos ataskaitos, už kurios įgyvendinimą atsakingas pirmininkas. 

„LMT valdyba informavo Vyriausybę, kad valdybai įvertinus įstaigos 2025 m. metinę veiklos ataskaitą vienbalsiai nuspręsta jos nepatvirtinti. Jei metinė ataskaita nepatvirtinama, LMT valdyba gali siūlyti Vyriausybei teikti siūlymą Seimui dėl LMT pirmininko atleidimo, kadangi pirmininkas yra atsakingas už LMT strateginį valdymą, veiklos organizavimą ir rezultatus“, – atsakyme Eltai balandžio pradžioje teigė ŠMSM.

ŠMSM teigimu, 2025-ųjų veiklos ataskaita neatitiko LMT valdybos lūkesčių.

„Valdyba argumentuoja, kad ataskaita neatitinka jai keliamų kokybės reikalavimų ir valdybos lūkesčių. Buvo nustatyti LMT strateginio valdymo ir organizacinės vadybos trūkumai, kurie yra sisteminio pobūdžio ir turi tiesioginę įtaką LMT veiklos rezultatams bei jų kokybei“, – nurodė ministerijos atstovai. 

LMT sprendimų turinio ir motyvų nekomentavo

Savo ruožtu LMT teigė, kad valdybos nutarimas pirmininkui yra žinomas, plačiau apie susidariusią situaciją nekomentavo.

„Pirmininkas yra susipažinęs su priimtu sprendimu ir, esant poreikiui, yra pasirengęs pateikti savo poziciją bei visą reikalingą informaciją atsakingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka“, – atsakyme Eltai rašė LMT.

„LMT šių sprendimų turinio, motyvų ar su jais susijusių asmenų nekomentuoja, laikydamasi nuoseklios pozicijos neinterpretuoti Valdybos sprendimų“, – pranešime pabrėžė LMT atstovai.

Pareigas ėjo nuo 2023 metų

LMT yra mokslo politiką įgyvendinanti institucija, kuri atlieka ekspertinę ir patariamąją funkciją — administruoja reikšmingiausias Lietuvos mokslo plėtrai programas, nustato mokslinės veiklos vertinimo kriterijus, atstovauja Lietuvos mokslo interesams Europos Sąjungos (ES) institucijų specializuotose darbo grupėse ir daugelio tarptautinių organizacijų veikloje.

ELTA primena, kad dr. G. Valinčius LMT pirmininko pareigas ėjo nuo 2023 m. 

LMT pirmininkas yra skiriamas Seimo 5 metų kadencijai.

Talinas/Kyjivas, balandžio 21 d. (ELTA). Kai kurie Estijos politikai griežtai sureagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išsakytas pastabas, tvirtindami, kad jos atkartoja Rusijos naratyvus ir gali apsunkinti sąjungininkų dialogą, praneša agentūra „RBC-Ukraine“, remdamasi ERR.

V. Zelenskis sekmadienį užsiminė, kad Rusijoje įvesti interneto apribojimai gali būti skirti ne vyriausybės kritikai slopinti, o užkirsti kelią vidiniams neramumams prieš galimą mobilizaciją. 

Jo manymu, tokios priemonės galėtų būti susijusios su pasirengimu didelio masto kariniams scenarijams, nukreiptiems prieš Ukrainą ar Baltijos šalis. V. Zelenskis taip pat kėlė klausimus, kaip NATO reaguotų hipotetinio smūgio regione atveju.

„Manau, kad galbūt ne visos šalys norėtų remti (Baltijos šalis), bet, mano nuomone, NATO neturi pasirinkimo – priešingu atveju NATO nebeegzistuotų. Jie turi veikti ir reaguoti į tai, ką potencialiai galėtų padaryti (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas“, – pareiškė Ukrainos lyderis.

Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas pažymėjo, kad tokie pareiškimai atkartoja pavojingus naratyvus ir gali būti naudingi Rusijai.

„Jis iš esmės grūmoja pirštu Europai, užsimindamas, kad jei mes atsidursime silpnesnėje pozicijoje arba pralaimėsime, tada jūs, ypač Baltijos šalys, būsite kitos“, – teigė M. Mihkelsonas ir taip pat nurodė, kad tokia formuluotė kenkia pasitikėjimui kolektyvinės gynybos koncepcija.

Tuo metu partijos EKRE lyderis Martinas Helme pabrėžė, kad tokia retorika tik didina spaudimą ir baimę regione.

„Nuolatinis streso ir baimės kėlimas žmonėms nebepadeda užtikrinti, kad visi veiktų ryžtingiau, siekdami užkirsti kelią karinėms grėsmėms ar pagerinti planavimą, – tai virto retoriniais išpuoliais“, – tikino M. Helme.

Pasak kelių šaltinių, Rusija gali kurti informacinį ir politinį pagrindą galimiems hibridiniams veiksmams prieš Estiją, propagandos tikslais naudodama naratyvą apie vadinamąją Narvos liaudies respubliką.

Tuo pačiu Estijos gynybos ministerija vertina diskusijas apie galimą grėsmę Narvai kaip sąmoningą Maskvos provokaciją ir laiko jas paprastu ir nebrangiu būdu didinti įtampą ir visuomenės susiskaldymą.

Teheranas, balandžio 21 d. (dpa-ELTA). Irane įvykdyta dar viena egzekucija, susijusi su anksčiau šiais metais vykusiais masiniais antivyriausybiniais protestais.

Antradienį auštant buvo pakartas vyras, pranešė su teismų sistema susijusi naujienų agentūra „Mizan“ ir pridūrė, kad jis buvo nuteistas už mečetės padegimą per neramumus Teherane.

Pirmadienį kiti du vyrai buvo nuteisti mirties bausme už šnipinėjimą. Valdžia juos apkaltino šnipinėjimu Izraelio agentūrai „Mossad“, o žmogaus teisių grupės teigė, kad jie buvo politiniai kaliniai, tariamai susiję su opozicine Irano grupuote.

Norvegijoje įsikūrusi Irano žmogaus teisių grupė pasmerkė egzekucijas. 

Teisių gynimo organizacijos jau seniai kritikuoja plačiu mastu Irane taikomas mirties bausmes, kaltina valdžios institucijas naudojant egzekucijas kaip bauginimo įrankį. 

Irano žmogaus teisių grupės teigimu, praėjusiais metais mirties bausmė šalyje buvo įvykdyta mažiausiai 1639 žmonėms. Tai – didžiausias per 35 metus skaičius. 

Mirties bausmė buvo įvykdyta mažiausiai devyniems žmonėms, susijusiems su sausio mėnesį vykusiais protestais, kuriuos smurtu numalšino Irano saugumo pajėgos.

Varšuva, balandžio 21 d. (ELTA). Baltijos šalims nedavus Slovakijos ministrui pirmininkui Robertui Fico leidimo per jų oro erdvę skristi į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje, Lenkijos užsienio reikalų ministerija praneša šiuo metu svarstanti analogišką prašymą, rašo Lenkijos naujienų portalas „TVP World“.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Maciejus Wewioras patvirtino šalies žiniasklaidai, kad R. Fico prašymas „šiuo metu yra nagrinėjamas“.

Lietuva, Latvija ir Estija jau atsisakė suteikti leidimą Slovakijos premjerui skristi per jų oro erdvę pakeliui į Maskvą, kur Rusija rengia kasmetinį gegužės 9 d. paradą, skirtą paminėti Sovietų Sąjungos pergalei prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.

Baltijos valstybės tikina, kad standartinės Europos Sąjungos (ES) ir NATO procedūros oficialiems skrydžiams netaikomos, kai oro erdvė naudojama kelionei į Rusiją, kuri tęsia karą prieš Ukrainą ir susiduria su plataus masto Vakarų sankcijomis bei diplomatine izoliacija. 

Itin draugiškus ryšius su Kremliumi palaikantis R. Fico savaitgalį patvirtino, kad visos trys Baltijos šalys atsisakė suteikti leidimą, ir pažadėjo rasti kitą maršrutą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pirmadienį padėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už principingą poziciją ir paragino kitas šalis sekti jų pavyzdžiu.

Praėjusiais metais, kai Baltijos šalys taip pat uždraudė pareigūnams vykti į Maskvą dėl dalyvavimo šiame parade, R. Fico buvo priverstas rinktis ilgesnį maršrutą per Vengriją, Rumuniją ir Juodąją jūrą. Tą patį darė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučićius.

R. Fico buvo vienintelis praėjusių metų gegužės 9 d. Rusijos parade dalyvavęs ES valstybės narės vadovas. Jo vizitas sukėlė didelį nepasitenkinimą Briuselyje.

Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.

Kyjivas, balandžio 21 d. (Ukrinform-ELTA). Dėl blogų orų septynios Dnipropetrovsko srities gyvenvietės liko be elektros, o Rusijos atakos sukėlė elektros tiekimo sutrikimų penkiuose kituose regionuose, feisbuke pranešė „Ukrenergo“.

„Šįryt septynios Dnipropetrovsko srities gyvenvietės dėl nepalankių oro sąlygų buvo visiškai arba iš dalies be elektros. Regioninės energetikos komandos jau dirba, kad atkurtų pažeistas linijas“, – sakoma pranešime. 

Be to, Rusija toliau puola Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą. Šįryt vartotojai Černihivo, Donecko, Charkivo, Sumų ir Zaporižios srityse neturėjo elektros. Avariniai remonto darbai pradėti ten, kur leidžia saugos sąlygos. 

„Ukrenergo“ pabrėžė, kad vakare elektros energiją reikia naudoti atsargiai. Vartotojai raginami riboti galingų prietaisų naudojimą nuo 17 iki 22 valandos. 

Anksčiau pranešta, kad Rusijos pajėgos puolė energetikos objektą Černihivo srityje, be elektros liko 54 tūkst. abonentų.

Talinas, balandžio 21 d. (ELTA). Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pirmadienį patvirtino, kad JAV sustabdė amunicijos tiekimą Estijai bent iki karo Irane pabaigos. Anot jo, jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs, Estijai gali tekti peržiūrėti anksčiau priimtus sprendimus dėl ginkluotės įsigijimo, praneša šalies visuomeninis transliuotojas ERR.

Praėjusią savaitę naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė, kad vykstant karui su Iranu JAV laikinai sustabdė ginklų tiekimą kai kuriems sąjungininkams. Sekmadienį ERR paskelbė, kad tai labiausiai paveiks Estijos įsigytą amuniciją artilerijos sistemoms HIMARS.

Pirmadienį H. Pevkuras aptarė padėtį su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu.

„Mes jau žinojome, kad JAV sustabdė amunicijos siuntimą. Su P. Hegsethu aptarėme tai, kokios galėtų būti ateities perspektyvos dėl amunicijos tiekimo atnaujinimo, o jeigu tiekimas bus sustojęs labai ilgam, tai kokios galėtų būti alternatyvos siekiant padidinti gynybos pajėgumus naudojant JAV produkciją“, – sakė H. Pevkuras.

Gynybos ministras teigė, kad Estijai aktualiausias klausimas yra dėl šaudmenų artilerijos sistemoms HIMARS ir prieštankinėms sistemoms „Javelin“. Tačiau jis užtikrino, kad problemų su prieštankine amunicija nėra, nes Estija jos turi pakankamai.

Ministras neįvardijo tikslios sumos, kurią Estija išleido JAV ginkluotės įsigijimui ir kada ji turėjo būti atsiųsta. Tačiau jis pridūrė, kad užsakymų, kurie sustojo ir kurių pristatymas numatomas šiais bei kitais metais, vertė siekia „dešimtis milijonų eurų“.

„Turime ilgalaikius kontraktus, o amunicijos tiekimas vyks remiantis šiais ilgalaikiais kontraktais. Kiekvienos rūšies amunicijos pristatymo laikas skiriasi“, – paaiškino jis.

Kol kas nežinoma, kada ginkluotės tiekimas bus atnaujinimas, tačiau H. Pevkuras teigia, kad ši pertrauka užtruks mėnesius, o ne savaites. Anot jo, JAV turėtų atnaujinti tiekimą pasibaigus karui su Iranu.

ERR paklausus, ką ketinama daryti, jeigu konfliktas užsitęs, ministras atsakė, kad viskas priklauso nuo to, kiek jis truks. Pasak jo, jei karas baigsis greitai, jokių reikšmingų papildomų priemonių imamasi nebus.

Vis dėlto H. Pevkuras patikino, kad Estija jau žvalgosi galimų alternatyvų pasaulyje. 

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Pentagono atstovai informavo ir Lietuvos krašto apsaugos ministeriją apie galimus JAV amunicijos tiekimo vėlavimus dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.

„Reuters“ anksčiau pranešė, kad JAV ginkluotė nepasiekia kelių šalių, esančių strategiškai svarbiose pozicijose Europoje. Skelbiama, kad didžiausias susirūpinimas reiškiamas sienas su Rusija turinčiose Baltijos ir Skandinavijos šalyse. 

Europa taip pat dalijasi ginklais su Ukraina, todėl vėlavimai turės neigiamą poveikį visose srityse.

Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigia, kad vėluojantis JAV ginkluotės tiekimas nesutrikdys strateginių planų dėl nacionalinės divizijos įkūrimo iki 2030 m., nes Lietuva ginkluotę perka ne vien tik iš JAV. 

(papildyta nuo ketvirtos pastraipos)

Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Socialdemokratams įtariant, kad visuomeninio transliuotojo žurnalistė uždarame partijos posėdyje paliko garso įrašymo prietaisą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog prieš darant išvadas svarbu sulaukti tyrimo išvadų. Kartu jis akcentuoja, jog šiol situacijos politizavimas dar nepatvirtinus aplinkybių yra netinkamas. 

„Aš manau, kad kuomet prasideda politikavimas tame pačiame taške kuomet nustatomas galimas pažeidimas – tai yra negerai. Teisėsaugos institucijos, konkrečiai policija, pirmiausia turėtų įvertinti, koks tai yra atvejis, kas yra už tą atvejį atsakingas. Aš remiuosi logiška prielaida, kad tušinukas neišskrido pro langą (…) kažkas jį padėjo, jame buvo įrašymo įranga“, – antradienį žurnalistams teigė G. Nausėda. 

„Iš anksto buvo žinomos posėdžio sąlygos ir posėdis turėjo būti uždaras. Aš čia nematau kažkokio pasikėsinimo į laisvą žodį, čia aš matau laikymąsi tam tikrų taisyklių. Jeigu tų taisyklių nėra laikomasi – teisėsaugos institucijos turėtų tai įvertinti. Šitoje vietoje aš siūlyčiau palūkėti, sulaukti sprendimo ir sulaukti tam tikros informacijos, ir tada daryti išvadas“, – pabrėžė jis. 

Praėjusį penktadienį socialdemokratai pranešė, kad uždarame tarybos posėdyje esą buvo rastas garsą įrašinėjantis rašiklis, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė Eglė Samoškaitė. Partija dėl šio incidento kreipėsi į policiją. Vilniaus rajono policija renka medžiagą dėl šio įvykio.

Pati žurnalistė įtarimus neigia. Ji pranešė stabdanti narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje (ŽPA), kol vyks tyrimas ir nebus išsklaidytos abejonės dėl jai mestų kaltinimų naudojus slapto įrašymo įrangą Socialdemokratų partijos tarybos posėdyje.

Vykstant tyrimui E. Samoškaitė taip pat atsitrauks ir nuo veiklos LRT žurnalistų protesto iniciatyvinėje grupėje.

Po šio incidento, antradienį, ant buldozerio stovinčio prie Seimo, simbolizuojančio Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, atsirado plakatas su užrašu „Šnipinėjimas nelygu žodžio laisvei“. Ant jo pavaizduotas Kultūros asamblėjos simbolio trikampis, su krentančiu rašikliu. Tiesa, šalia jo pritvirtintas ir rašiklis. 

ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį vykęs LSDP tarybos posėdis buvo uždaras, politikams į jį nebuvo leidžiama įsinešti telefonų.

Ketvirtadienį posėdžiavusi LSDP taryba diskutavo dėl darbo koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. 

Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Kauno miesto taryba patvirtino atnaujintą baseinų paslaugų kainodarą ir naudojimosi tvarką.

Nuo gegužės daugelyje Kauno baseinų, išskyrus Nemuno salą, įvedama nauja apsilankymo trukmė – 180 minučių.

Pasak savivaldybės, sprendimas priimtas atsižvelgus į lankytojų įpročius – moderniose erdvėse gyventojai praleidžia daugiau laiko, naudojasi poilsio ir papildomomis paslaugomis.

Taryba taip pat patvirtino suvienodintus įkainius Šilainių ir būsimame Panemunės baseine.  Suaugusiems vienkartinis 90 min. trukmės apsilankymas iki 14 val. kainuos 6 eurus, 180 min. – 10 eurų. Vėlesniu laiku ir savaitgaliais kainos sieks atitinkamai 8 ir 12 eurų.

Vaikams, moksleiviams, studentams ir pensininkams taikomos nuolaidos.

Pokyčiai numatomi ir Nemuno saloje esančiame „Žalgirio“ baseine. Čia sumažinti elektroninės varžybų sistemos naudojimo įkainiai, siekiant pritraukti daugiau plaukimo varžybų organizatorių. Taip pat įvedamos teniso kortų nuomos kainos pusvalandžiui ir valandai. 

Anot savivaldybės, papildomai gautos lėšos bus skiriamos sporto infrastuktūros atnaujinimui,  ūkinės veiklos gerinimui bei geresnėms sąlygoms sportininkams ir gyventojams.