Vilnius, lapkričio 2 d. (ELTA). Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas, europarlamentaras Vytenis Andriukaitis sako, kad po pastaruosius kadencijos metus ženklinusių politinių krizių socdemams jau reikia atsitiesti ir susitelkti į rinkėjų pasitikėjimo susigrąžinimą. Nors politikos senbuvis palankiai vertina premjerą Mindaugą Sinkevičių, pasigenda stipresnės jo lyderystės.

V. Andriukaitis pastarąjį Seimo kadencijos laikotarpį vadina trijų krizių etapu. Pirmoji, anot jo, kilo partijai sulaužius rinkėjams duotą pažadą ir Vilijai Blinkevičiūtei atsisakius tapti premjere. Po to teko spręsti situaciją dėl tuomečio premjero Gintauto Palucko ir jo pasitraukimo iš pareigų. Trečioji krizė esą susijusi su G. Palucką Vyriausybės vadovo poste pakeitusia Inga Ruginiene.

„Mes patekome į tris dideles krizes. Pradėjome nuo neįtikėtinų klaidų, kai teko sulaužyti duotą pažadą. Po to po truputį pabandėme atsitaisyti. Tada – G. Palucko krizė. Po to, neturėdami išeities, turėjome trečiąją krizę, jau su kita premjere“, – Eltai sakė politikas.

Vis dėlto, socdemų senbuvio vertinimu, partija pamažu atsitiesia. Jo akimis, dabar svarbiausia susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą ir imtis ryškesnės iniciatyvos įgyvendinant programinius įsipareigojimus.

„Dabar linkiu savo frakcijai ir Vyriausybės nariams imtis ryškios iniciatyvos, kad susigrąžintume pasitikėjimą. Mums reikia susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą. Mes turime potencialą, daug ko turime, turime pajėgumų. Dabar reikia judėti į priekį. Klaidų limitas išsemtas“, – kalbėjo V. Andriukaitis.

Premjerui linki stipresnės lyderystės, finansų ministro darbą vertina palankiai

Vertindamas premjero Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės darbą, V. Andriukaitis teigė, kad teko pradėti dirbti sudėtingomis aplinkybėmis – augant saugumo grėsmėms ir sprendžiant didėjančio gynybos finansavimo klausimus.

Nors kilo daug diskusijų ir abejonių dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto, LSDP garbės pirmininkas jį įvertino palankiai bei pavadino „subalansuotu pagal dabartines valstybės galimybes“. Anot jo, didėjant išlaidoms gynybai, Vyriausybei teko ieškoti galimybių išlaikyti finansavimą ir kitoms sritims – sveikatai, švietimui, pensijoms bei viešosioms paslaugoms.

Vis dėlto jis abejojo, ar buvo būtina gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Politiko nuomone, buvo galima apsiriboti 4 proc. ir vėliau finansavimą didinti palaipsniui.

„Aš, pavyzdžiui, negaliu pasakyti, kodėl reikėjo taip stipriai nusileisti dėl 5 procentų gynybai, nes mes deklaravome 3,5 procento, o toliau – palaipsniui. Ir dabar manau, kad buvo galima įsivesti 4 procentus, be panikos“, – teigė V. Andriukaitis.

Pasak jo, sparčiai didinamas gynybos finansavimas augina valstybės skolą ir apsunkina socialdemokratų rinkimų programoje numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą, ypač – investicijas į žmonių gerovę, pensininkų gyvenimo kokybę ir skurdo mažinimą.

M. Sinkevičių LSDP garbės pirmininkas apibūdino kaip racionalų ir konstruktyvų žmogų. Tačiau teigė pasigendantis stipresnės premjero lyderystės. Anot politiko, M. Sinkevičius turėtų aktyviau ginti Vyriausybės poziciją biudžeto ir mokesčių klausimais, ypač – Europos Vadovų Taryboje.

„Čia prezidentas Gitanas Nausėda neturi jokių konstitucinių galių tam atstovauti, bet M. Sinkevičiui dar trūksta valios pasakyti: susitarkime, kad šioje vietoje tai yra Vyriausybės portfelis, o ne prezidento“, – kalbėjo politikas.

Finansų ministro Taurimo Valio darbą V. Andriukaitis taip pat įvertino palankiai. Jo teigimu, nepaisant kritikos ministrui, valstybės biudžeto projektas buvo parengtas pagal esamas finansines galimybes.

„Tai, kad į ministeriją atėjęs visiškai iš šalies žmogus vis dėlto pateikė biudžetą ir jo projektą, akivaizdu – negalima pasakyti, kad biudžetas yra neparengtas“, – sakė jis.

Trūksta rimtų diskusijų apie mokesčius

Kalbėdamas apie galimus mokestinius pakeitimus, V. Andriukaitis sakė nematęs konkrečių naujų mokesčių planų, tačiau pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta rimtų diskusijų apie mokesčių politiką ir valstybės pajamų šaltinius.

Anot jo, visuomenė nori mažesnių mokesčių, tačiau kartu tikimasi nemokamo mokslo, stipendijų ir didesnių investicijų į žmonių gerovę.

„Mokesčius reikia mažinti, bet už tai mokslas turi būti nemokamas, turi būti mokamos stipendijos. Tai koks čia Saliamonas gali padaryti taip, kad mažinant mokesčius būtų užtikrintos investicijos į žmogaus gyvenimo kokybę?“ – klausė politikas.

V. Andriukaitis taip pat atkreipė dėmesį į didelę socialinę atskirtį ir mažą bendrojo vidaus produkto perskirstymą per nacionalinį bei savivaldybių biudžetus. Jo teigimu, būtina diskutuoti, iš kokių išteklių valstybė galėtų finansuoti viešąsias paslaugas, mažinti socialinę atskirtį ir didinti investicijas į jaunąją kartą.

ELTA primena, kad 2024 m. Seimo rinkimus laimėjus socialdemokratams, vadovauti Vyriausybei ėmėsi ne prieš rinkimus šios atsakomybės žadėjusi imtis tuometė partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė, o G. Paluckas. Tačiau jis pareigose neišbuvo nė metų – atsistatydino 2025 m. liepos pabaigoje viešojoje erdvėje kilus skandalams dėl jo verslo ryšių, praeities ir galimai neskaidrių sandorių. Atsistatydinus G. Paluckui, socialdemokratai į premjerės pareigas delegavo I. Ruginienę, kuri Vyriausybei pradėjo vadovauti 2025 m. rugsėjį.

2026 m. birželį socialdemokratams nusprendus performuoti valdančiąją koaliciją ir sudarius naują koalicinę sutartį, nutarta premjero pareigas patikėti partijos pirmininku tapusiam M. Sinkevičiui. Dėl šio sprendimo atsistatydino I. Ruginienės vadovaujama Vyriausybė, o M. Sinkevičius tapo naujuoju Vyriausybės vadovu.

Vilnius, lapkričio 2 d. (ELTA). Kaune per sulaikymą moteris įkando policininkui į blauzdą.

Kaip pranešė Policijos departamentas, incidentas įvyko sekmadienio vakarą, apie 19.30 val., Veiverių gatvėje.

Policijos pareigūnams sulaikant smurtu artimoje aplinkoje įtariamą moterį (gim. 2003 m.), pastaroji pasipriešino ir įkando uniformuotam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui (gim. 1999 m.) į blauzdą.

Policininkui buvo suteikta medicinos pagalba, jis gydomas ambulatoriškai. 

Įtariamoji uždaryta į areštinę. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo policijai. 

Kyjivas, lapkričio 2 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos pasinaudojo paliaubomis laikinai okupuotame Chersono srities Oleškų mieste, kad sustiprintų savo pozicijas. Tai tinkle „Facebook“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

„Ukrainos gynybos pajėgos užtikrino paliaubas Chersono srityje. Per paliaubas, paskelbtas siekiant įvykdyti humanitarinę operaciją Oleškuose, Ukrainos gynybos pajėgų daliniai užtikrino jų laikymąsi ir veikė griežtai pagal pasiektus susitarimus“, – pabrėžė Generalinis štabas.

Dėl to esą į okupuotą miestą buvo pristatyta humanitarinė pagalba, o Oleškus palikti panorę ukrainiečiai grįžo į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

„Priešas tuo tarpu pasinaudojo humanitarine pauze savo pozicijoms stiprinti. Per paliaubas buvo vykdoma Rusijos dalinių rotacija, įtvirtinamos pozicijos, plečiamos apsaugos nuo dronų priemonės ir stiprinamas logistinis aprūpinimas, įskaitant šaudmenų tiekimą“, – teigiama pranešime.

Vilnius, lapkričio 2 d. (ELTA). Šiaulių rajone rastas nužudytas vyras, policija sulaikė tris neblaivius įtariamuosius.

Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienio vakarą, apie 21.21 val.,  Šilėnų kaime, rastas mirusio vyro (gim. 1976 m.) kūnas. 

Įtariamieji: neblaivūs (2,99 prom.) vyras (gim. 1966 m.), (2,32 prom.) vyras (gim. 2001 m.) ir (2,47 prom.) moteris (gim. 1967 m.) uždaryti į areštinę. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo. 

Tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Vilnius, lapkričio 2 d. (ELTA). Kapinėse Šiauliuose pastebėtas ant kapo paminklo nupieštas draudžiamas „Z“ simbolis.

Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienį, 10.56 val., Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas, kad tą pačią dieną, apie 10.45 val., Šiauliuose, K. Donelaičio gatvėje, kapinėse, pastebėta, jog ant kapo paminklo dažais išpieštas „Z“ simbolis. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Tas, kas atliko vandališkus veiksmus kapinėse ar kitoje viešosios pagarbos vietoje arba dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekino kapą ar kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

ELTA primena, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva uždraudė simbolių, siejamų su karine agresija propagavimą, platinimą ir demonstravimą.

Tarp tokių simbolių patenka „Z“, „V“ ženklai bei Georgijaus juosta.

 

Vašingtonas, lapkričio 2 d. (AFP-ELTA). Likus dviem dienoms iki JAV Kongreso rinkimų, prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė esantis įsitikinęs savo Respublikonų partijos pergale.

„Mes laimėsime“, – sakė jis sekmadienį per rinkimų kampanijos renginį Ajovos valstijoje. D. Trumpas demokratus pavadino „kraštutiniais ir pavojingais radikalais“. Jie esą „pavogs“ gyventojų gerovę ir įsileis į šalį migrantus, kurie tada „plėšikaus, prievartaus ir padeginės“.

Antradienį vyksiančiuose rinkimuose bus renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 Senato narių.

Respublikonų partijos populiarumas apklausose yra smukęs. Didėjančios pragyvenimo išlaidos ir karas su Iranu neigiamai veikia prezidento partiją. Respublikonams gresia prarasti daugumą Atstovų Rūmuose, o galbūt ir Senate.

Naujausiais duomenimis, apie 54 mln. balsavimo teisę turinčių amerikiečių jau balsavo iš anksto – tai rekordinis skaičius.

Kyjivas, lapkričio 2 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynyba neutralizavo 154 dronus iš 193, kuriais Rusija nuo sekmadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos. 

Nuo sekmadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 193 dronus, įskaitant „Shahed“ (75 jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“, bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius.

Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 154 dronai.

26 vietose registruoti smūgiai, 9 – numuštų oro taikinių nuolaužos.

Kyjivas, lapkričio 2 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kokiomis sąlygomis Ukraina sutiktų nutraukti atakas prieš Rusijos naftos objektus, kaip to reikalauja JAV.

„Jei norite, kad mes daugiau neatakuotume Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, Rusija taip pat turi liautis atakavusi mūsų energetikos sistemą, – sakė jis JAV televizijai „Fox News“.  – Kita galimybė būtų tokia: duokite mums „Patriot“ raketų.“

Ukrainos prezidentas taip JAV stočiai kalbėjo po to, kai, jo paties teigimu, šį klausimą per „kelis skirtingus“ pokalbius aptarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir jo komanda.

„Mes aiškiai pasakėme, kad negalime sėdėti sudėję rankų po to, kai Rusija atakavo mūsų energetikos infrastruktūrą, kai Rusija žudo mūsų žmones, atakuoja mūsų elektros ir dujų tiekimo infrastruktūrą bei naftos perdirbimo gamyklas – trumpai tariant, viską“, – interviu „Fox News“ sakė V. Zelenskis.

Kalbėdamas apie reikalavimą tiekti oro gynybos sistemų „Patriot“ raketas, jis pridūrė: „Mes užtikrinsime tam finansavimą, kalbama ne tik apie paramos lėšas.“

Konkrečiai V. Zelenskis pasiūlė JAV administracijai, kad Kyjivas mėnesiui sustabdytų atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, jei Vašingtonas šiam laikotarpiui suteiktų atitinkamas raketų sistemas.

Paklaustas, ar nesibaimina, kad tai gali būti suprasta kaip mėginimas daryti spaudimą D. Trumpui, V. Zelenskis atsakė neigiamai.

„Neturiu jokių nuogąstavimų, kai partneriams sakau tiesą“, – pareiškė jis.

Oro gynybos sistemų „Patriot“ raketos Ukrainai yra itin svarbios siekiant atremti Rusijos atakas. Kyjivui vis sunkiau perimti Rusijos raketas, Ukrainos vadovybė jau kelias savaites skundžiasi senkančiomis atsargomis.

Penktadienį JAV administracija patvirtino 500 „Patriot“ raketų perėmėjų pardavimą Ukrainai. Tačiau gali praeiti dar ne vieni metai, kol šie ginklai iš tikrųjų pasieks šalį.

V. Zelenskis palankiai įvertino šį sprendimą, tačiau dėl ilgo pristatymo termino paragino rasti laikiną sprendimą. Jis pasiūlė, kad JAV ir Europos sąjungininkės iš pradžių perduotų Ukrainai raketų iš savo atsargų, o vėliau jas pakeistų naujai užsakytais ginklais.

Vilnius, lapkričio 2 d. (ELTA). Neblaivūs vairuotojai iš Marijampolės, Kazlų Rūdos, Visagino savivaldybių bei Molėtų rajono neteks savo automobilių, o vienas – motorolerio. Jie sulauks baudžiamosios atsakomybės.

Ankstų sekmadienio rytą, apie 5.55 val., Kazlų Rūdoje, Lietuvaičio gatvėje, automobilį „Audi A4“ vairavo neblaivus vyras (gim. 2003 m.). Jam nustatytas 1,94 prom. neblaivumas. 

Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę, pranešė policija.

Tą pačią dieną, apie 15 val., Marijampolės savivaldybėje, Sasnavoje, Vienkiemių gatvėje, motorolerį „HL-Scooter“ vairavo ir nuo kelio į griovį nuvažiavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1971 m.).

Jam nustatytas 1,67 prom. neblaivumas. 

Motoroleris nugabentas į saugojimo aikštelę. 

Pavakarę, apie 16.10 val., Molėtų rajone, Joniškio sen., vyras (gim. 1990 m.) būdamas neblaivus (nustatytas 2,42 prom. neblaivumas) vairavo automobilį „VW Golf“. 

Vakare, apie 18.44 val., Visagino savivaldybėje, Magūnų kaime, vyras (gim. 1981 m.) būdamas stipriai apsvaigęs (nustatytas 3,14 prom. neblaivumas), vairuodamas automobilį „Chrysler Voyager“ sukėlė eismo įvykį. 

Minėtiems vairuotojams dėl vairavimo išgėrus pradėti ikiteisminiai tyrimai. 

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Iš tokių vairuotojų teismai konfiskuoja automobilius arba jų vertę atitinkančių sumą, jei mašina priklauso bankui ar kitiems asmenims.

Vilnius, lapkričio 2 d. (ELTA). Seimui rengiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, kultūros sektoriaus atstovai pripažįsta, kad lėšų jiems ir vėl neskirta tiek, kiek norėtųsi. Vis dėlto, jų teigimu, situacija pamažu keičiasi į gerąją pusę, o ministro pažadai dėl didesnių atlyginimų – teikia vilties. 

Pristačius kitų metų valstybės biudžeto projektą, planuojamu atlyginimų didinimu pasipiktino statutinių pareigūnų profesinės sąjungos, taip pat daliai pedagogų atstovaujanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Nors kai kurie kultūrininkai metai iš metų piktinasi kultūros finansavimu ir mažomis sektoriaus darbuotojų algomis, šįsyk protestų nežada. 

Derybos dėl kolektyvinės sutarties

Kaip Eltai teigė Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovas Laimis Roslekas, šiuo metu tebevyksta derybos su Kultūros ministerija dėl kolektyvinės šakos sutarties.

Pasak jo, siekiama susitarti dėl 7,5 proc. darbo užmokesčio augimo su galimybe ateityje jį didinti iki 10 proc. 

„Derybose šių metų siekis yra susitarti dėl 7,5 procento algų didinimo su sąlyga, kad kitais metais dar pridės 2,5 procento. Tai iš viso būtų apie 10 procentų – susitartume, kad kitais metais atlyginimai būtų pakelti daugiau“, – Eltai kalbėjo L. Roslekas.

„Aišku, kad tu nesi iki galo patenkintas dėl finansavimo. Vis tiek mūsų siekis yra tas seniai pasirašytas memorandumas, kad kultūros darbuotojų atlyginimai siektų bent 90 procentų švietimo darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio. Tai dar nėra pasiekta“, – pabrėžė profsąjungos vadovas. 

Kalbėdamas, kaip vertina kitų metų kultūros sektoriui planuojamas skirti valstybės biudžeto lėšas, L. Roslekas teigė, kad „norai visada yra didesni, tik visą laiką turi pasverti galimybes“. 

„Norėti galima daug ko. Tai mes galime norėti ir 15 procentų algų didinimui, bet galimybės yra ribotos. Biudžetas yra toks, koks yra“, – sakė jis. 

„Mes gi vis tiek stebime, matome, kokia yra opozicijos kritika dabartiniam biudžetui ir taip toliau. Tai taip, gynybai turime skirti daugiau, taip, visur tas finansavimas apkarpytas. Bet, na, tu negali neįvertinti ir kultūros ministro pastangų, nes, kaip matėte, anksčiau turėjome visai kitokių Kultūros ministerijos variantų, dėl ko ir kilo tie visi protestai“, – pridūrė L. Roslekas. 

Tiesa, jis taip pat akcentavo, jog šiais metais diskusijos su ministerija dėl kolektyvinės šakos sutarties „stipriai vėluoja“, dėl ko profesinės sąjungos nebeturi „didelio pasirinkimo ir laiko platesnėms deryboms“. 

„Iš esmės turbūt didžiausia problema yra ta, kad šakos kolektyvinės sutarties derybos šiais metais labai stipriai vėluoja. Mes turėjome pradėti kur kas anksčiau, dar rugpjūčio pabaigoje, bet dėl visų pokyčių Kultūros ministerijoje viskas užsitęsė, o biudžetas jau pateiktas Seimui svarstyti“, – teigė Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profsąjungos lyderis. 

„Tai nelabai turime didelio pasirinkimo ir laiko platesnėms deryboms. Mes dabar tarsi įkalinti. Tai, kas liečia politinį lauką, yra geriausias pavyzdys, kaip nuolat kultūros lauke keičiasi valdžios ir kaip mes patys tampame to įkaitais“, – pridūrė jis. 

Turi ministerijos patikinimą

Kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Mantas Stanžys teigė turintis ministerijos patvirtinimą dėl numatyto 10 proc. darbo užmokesčio augimo per dvejus metus. Anot jo, ši iniciatyva – sveikintina. 

„Iš esmės derybų procese mes jau esame susitarę dėl šių darbo užmokesčio kėlimo sąlygų. Šiuo metu dar yra tam tikrų kitų klausimų, kuriuos reikėtų suderinti, bet dėl šio klausimo susitarimas yra pasiektas“, – Eltai teigė M. Stanžys. 

Anksčiau kultūros ministras Lukas Alsys teigė, kad sieks darbo užmokesčio augimo ne tik Kultūros ministerijai pavaldžių, bet ir savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojams. 

M. Stanžys šį ministro pažadą vertino palankiai, tačiau pabrėžė, jog, „matyt, parodys laikas“, ar tai pavyks įgyvendinti. 

„Tai reiškia ministro pažadą, o tai irgi yra labai geras signalas savivaldybėms. Bet vertinti reikėtų principu „palauksime ir pamatysime“, nes savivaldybės vis dėlto priims atitinkamus sprendimus. Tai labiau toks kvietimas džentelmeniškam susitarimui, skatinant kultūros sektoriaus augimą ir progresą. O ar savivaldybės į tą kvietimą atsilieps, matyt, parodys laikas“, – sakė Kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas. 

A. Gelūnas: politiškai kultūrą visada apginti sunkoka

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovo Arūno Gelūno nuomone, nors kasmetinės derybos dėl lėšų kultūros sektoriui „nėra labai nudžiuginančios“, bendra situacija esą pamažu gerėja. 

„Politiškai kultūrą visada apginti sunkoka šalia socialinių reikmių ir dabar ypač aktualaus gynybos klausimo. Tai kultūra visą laiką pritildoma, bet man atrodo, kad po truputį situacija gerėja“, – Eltai sakė A. Gelūnas.

„Teikia vilties ministro pozicija. Ministras labai aiškiai nusiteikęs derėtis, diskutuoti, įtikinėti. Jo argumentai įtikina. Tai tikrai nėra toks ministras, skėsčiojantis rankomis ir sakantis, kad nieko negalima gauti. (…) tai, kol taip vyksta, turbūt tų lūkesčių turime ir mes“, – akcentavo Nacionalinio dailės muziejaus vadovas. 

Jo teigimu, siekis didinti kultūros sektoriaus darbuotojų algas iki vidutinio darbo užmokesčio lygio yra „racionalus ir solidus“. Vis dėlto A. Gelūnas akcentavo, jog lėšų reikės paieškoti ir kultūros įstaigų veiklai, ir atnaujinimo laukiančiai infrastruktūrai. 

„Šalia atlyginimų yra kultūros įstaigų ir kultūros organizacijų –  vyriausybinių, nevyriausybinių, nacionalinių. Tikrai turime įvairovę. Reikia ir pinigų jų veiklai“, – teigė Nacionalinės dailės muziejaus vadovas. 

„Na, ir amžinas klausimas — infrastruktūra. Gyvename pakankamai šalto klimato zonoje, kur orai permainingi, todėl tai labai veikia infrastruktūrą. Net ir nauji pastatai, praėjus keliolikai metų, jau reikalauja priežiūros. Tai nesibaigiantis poreikis“, – pabrėžė A. Gelūnas. 

Kultūrai – 490 mln. eurų

ELTA primena, kad spalio pabaigoje finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Pirmasis jo svarstymas parlamente numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d. 

Kaip skelbta, 2027 m. biudžeto projekte kultūrai ir visuomenės informavimui šiemet numatyta skirti 490,2 mln. eurų. 

Anksčiau L. Alsys žadėjo, kad didesnis finansavimas kitąmet bus skiriamas Lietuvos kultūros tarybai, Medijų rėmimo fondui, Lietuvos kino centrui, Lietuvos kultūros institutui, Kultūros paveldo departamentui. 

Vis dėlto kultūros ministras pripažino, kad kitų metų biudžete, tikėtina, gali nepakakti lėšų dalies kultūros įstaigų, muziejų ar dvarų renovacijai. 

Pasak jo, ministerija žada pirmiausia skirti finansavimą prioritetiniame sąraše esančiai infrastruktūrai, o likusiems pastatams svarsto alternatyvius būdus, pavyzdžiui, pasitelkiant kitas valstybėje veikiančias finansavimo programas.