Kyjivas, lapkričio 13 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos smogė penkių aukštų gyvenamajam namui Zaporižios Kosmičnyj rajone. Per ataką buvo sužeisti mažiausiai keturi žmonės, tarp jų du vaikai, platformoje „Telegram“ pranešė laikinasis Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Mychaila Semikinas.

Pasak jo, per ataką buvo apgadinti trijuose aukštuose esantys butai. Antrame ir trečiame aukštuose esančiuose butuose kilo gaisrai, taip pat užsidegė kieme stovėję automobiliai.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos jau buvo surengusios ataką prieš Zaporižią, per kurią vienas vyras atsidūrė po griuvėsiais.

Vilnius, lapkričio 13 d. (ELTA). Neparlamentinė Lietuvos žaliųjų partija į Vilniaus miesto merus kelia buvusio aplinkos viceministro, transporto inovacijų specialisto ir žmogaus teisių aktyvisto Martyno Norbuto kandidatūrą. 

„Vilnius turi didžiulį potencialą, bet miestą pernelyg dažnai vertiname pagal naujus statybų projektus, pritrauktas investicijas ar tarptautinius titulus. O kaip sekasi čia gyvenantiems žmonėms? Kiek jie moka už būstą, kiek laiko praleidžia spūstyse, kokią aplinką randa išėję iš namų? Noriu, kad būtent šie klausimai taptų svarbiausiais vertinant miesto valdžios darbą“, – partijos išplatintame pranešime sako M. Norbutas.

Kandidatas kritikuoja dabartinės miesto valdžios prioritetus, atkreipdamas dėmesį į lėtą daugiabučių renovaciją, brangstantį viešąjį transportą, būsto įperkamumo problemas, atliekų tvarkymo krizę ir sprendimus dėl žaliųjų teritorijų ateities.

Lietuvos žaliųjų partija kandidatūros pristatymo metu paskelbė ir politinės kampanijos šūkį – „Ne interesams, o žmonėms. Gyvas Vilnius visiems“.

ELTA primena, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.

Berlynas, lapkričio 13 d. (AFP-ELTA). Vokietijos gynybos pramonės bendrovė „Quantum Systems“ praėjusį mėnesį patyrė kibernetinę ataką, dėl kurios Vokietijos kariuomenė trumpam sustabdė šios bendrovės dronų skrydžius. Įtarimai dėl išpuolio krypsta į Rusiją, penktadienį pranešė šaltiniai.

Kibernetiniai užpuolikai vis dažniau taikosi į Europos gynybos pramonės bendroves, tiekiančias Ukrainai įrangą kovai su Rusija.

Be dažnų kibernetinių atakų, gynybos pramonės įmonėse taip pat griaudėjo sprogimai, į bendrovių biurus buvo mėtomi Molotovo kokteiliai, o prieš jų vadovus rengti su Rusija siejami pasikėsinimai nužudyti.

Netoli Miuncheno įsikūrusi žvalgybinių dronų ir kitų bepiločių sistemų gamintoja „Quantum Systems“ pranešė, kad spalio pabaigoje kibernetinę ataką surengė „priešiški veikėjai“.

„Grėsmę pavyko suvaldyti dėl greitos mūsų informacinių technologijų ir saugumo komandų reakcijos, glaudžiai ir skaidriai bendradarbiaujant su valdžios institucijomis“, – teigiama bendrovės pareiškime.

Bendrovės teigimu, grėsmės jos sistemų veikimui nebuvo.

Pateikti daugiau informacijos „Quantum Systems“ atsisakė.

Tačiau su incidento aplinkybėmis susipažinęs šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad per bendrovės serverius, naudojamus antžeminio valdymo ir planavimo sistemų atnaujinimams perduoti, buvo išsiųstas kenkėjiškas failas.

Šaltinio teigimu, sužinojusi apie incidentą Vokietijos kariuomenė atsargumo sumetimais trumpam sustabdė „Quantum Systems“ dronų skrydžius.

Pasak šaltinio, pirminiai duomenys leidžia įtarti, kad už atakos stovi Rusija. Incidentą tiria žvalgybos tarnybos.

Vokietijos gynybos ministerija į prašymus pakomentuoti incidentą neatsakė.

Viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų Vokietija kaltina Rusiją jos teritorijoje vykdant kibernetinių atakų, šnipinėjimo ir diversijų kampaniją.Rusija nuolat neigia esanti susijusi su tokiais incidentais.

„Quantum Systems“ susiejo šį incidentą su savo vaidmeniu tiekiant įrangą Ukrainai.

Bendrovės žvalgybiniai dronai naudojami Ukrainoje. Be to, ji kartu su viena Ukrainos startuolių bendrove yra įsteigusi bendrą įmonę, gaminančią smogiamuosius ir žvalgybinius dronus Ukrainos kariuomenei.

„Aktyviausiai Ukrainą remiančios bendrovės tampa taikiniais būtent todėl, kad mūsų veikla yra itin svarbi klientų saugumui“, – pareiškė bendrovė.

Viena, lapkričio 13 d. (AP-ELTA). Iranas šį mėnesį informavo Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros instituciją, kad diskusijos dėl branduolinės veiklos stebėsenos negali vykti, kol šaliai gresia kariniai smūgiai.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) konfidencialioje ataskaitoje, penktadienį išplatintoje valstybėms narėms ir su kuria susipažino naujienų agentūra AP, teigiama, kad Iranas primygtinai tvirtino, jog diskusijos dėl patikrinimų šalyje atnaujinimo negali prasidėti, kol „JAV prezidentas viešai ir nuolat grasina surengti naujus ginkluotos agresijos veiksmus“ prieš Iraną, „ypač nukreiptus prieš jo branduolinius objektus“.

Irano teigimu, padėtis nepasikeis, „kol nebus pašalintos dabartinės padėties pagrindinės priežastys ir atkurtos būtinos sąlygos įprastai saugumo priemonių įgyvendinimo tvarkai“, sakoma ataskaitoje.

Iranas neįsileidžia TATENA inspektorių į branduolinius objektus, kurie nukentėjo per 2025 m. birželį vykusį 12 dienų karą, kai Izraelis ir Jungtinės Valstijos surengė smūgius prieš Iraną. Nuo birželio bombardavimų TATENA taip pat negalėjo patikrinti Irano turimų urano, prisodrinto beveik iki ginklams tinkamo lygio, atsargų būklės.

Vis dėlto Iranas dar kartą patvirtino savo „tvirtą pasiryžimą visapusiškai laikytis įsipareigojimų pagal saugumo garantijų susitarimus, kai tik tam bus sudarytos atitinkamos teisinės ir faktinės sąlygos“.

JT branduolinės veiklos priežiūros institucija pareiškė, kad informacijos apie Irano branduolinius objektus ir branduolines medžiagas trūkumas „kelia susirūpinimą dėl branduolinių ginklų platinimo“ ir „turi būti pašalintas kuo skubiau“. TATENA pažymėjo esanti „visiškai pasirengusi per trumpą laiką atnaujinti saugumo priemonių įgyvendinimo veiklą Irane“.

Laiške TATENA Iranas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl neseniai JAV pasiūlyto iki 20 mln. JAV dolerių atlygio už informaciją apie Irano branduolinę programą. Teheranas pabrėžė, kad svarbu užtikrinti TATENA veiklos „konfidencialumą“ ir neleisti, kad informacija apie Irano branduolinę programą būtų „atskleista, panaudota ne pagal paskirtį ar savanaudiškais tikslais“.

TATENA paragino Iraną „apsvarstyti technines ir laipsniškas priemones“, kurios leistų inspektoriams sugrįžti į šalį.

Vienintelis objektas Irane, kurį TATENA inspektoriai tikrino nuo praėjusių metų birželio, yra Bušehro atominė elektrinė. Inspektoriai joje atliko patikrinimą rugsėjo 12–15 dienomis. Šiuo metu veikiančiame Bušehro reaktoriuje naudojamas iš Rusijos tiekiamas uranas, prisodrintas iki 4,5 proc. – tai nedidelis sodrinimo lygis, reikalingas tokioms elektrinėms veikti.

Susirūpinimą kelia niekada anksčiau netikrintas branduolinis objektas

TATENA ataskaitoje taip pat išreikštas „didėjantis susirūpinimas“ dėl Isfahano urano sodrinimo gamyklos. Iranas apie šį objektą JT branduolinės veiklos priežiūros institucijai pirmą kartą pranešė praėjusių metų birželį, prieš prasidedant bendriems JAV ir Izraelio oro smūgiams.

Inspektoriai turėjo apsilankyti šiame objekte tą pačią dieną, kai prasidėjo smūgiai, tačiau vizitą teko atšaukti. TATENA savo ataskaitoje nurodė „nežinanti“ tikslios objekto „vietos ir to, ar jame yra branduolinių medžiagų“.

Pernai birželį Izraelis ir JAV pradėjo 12 dienų karą prieš Iraną ir surengė intensyvius oro smūgius jo branduoliniams objektams. Didelė Irano branduolinės programos dalis buvo sugriauta, nors tikslus padarytos žalos mastas tebėra neaiškus.

Vasario 28 d. JAV ir Izraelis vėl surengė karinius smūgius prieš Iraną. Per atakas žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir kiti aukšto rango pareigūnai. Smūgiai buvo nukreipti į Revoliucinės gvardijos vadavietes, oro gynybos sistemas, raketų ir dronų paleidimo vietas bei karinius aerodromus.

TATENA duomenimis, Iranas turi 440,9 kg urano, prisodrinto iki 60 proc. grynumo. Iki ginklams tinkamo 90 proc. sodrinimo lygio šią medžiagą skiria palyginti nedidelis techninis žingsnis.

Pernai TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi interviu AP perspėjo, kad šių urano atsargų pakaktų pagaminti net dešimčiai branduolinių bombų, jei Iranas nuspręstų savo programą panaudoti ginklams kurti. Tačiau jis pabrėžė, kad tai nereiškia, jog Iranas tokį ginklą turi.

Pagal TATENA gaires tokios didelės koncentracijos branduolinės medžiagos paprastai turėtų būti tikrinamos kas mėnesį.

Iranas jau seniai tvirtina, kad jo branduolinė programa yra taiki, tačiau TATENA ir Vakarų valstybės teigia, kad iki 2003 m. Teheranas vykdė organizuotą branduolinių ginklų programą.

Vilnius, lapkričio 13 d. (ELTA). Į Pabradės poligono infrastruktūrą, reikalingą Jungtinių Valstijų karių tarnybai ir rengimui, iki 2030 m. planuojama papildomai investuoti daugiau kaip 55 mln. eurų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). 

„JAV karinis buvimas Lietuvoje yra svarbus kolektyvinės gynybos įsipareigojimo ženklas, tad Lietuva kuria geriausias įmanomas gyvenimo ir treniravimosi sąlygas mūsų strateginiams sąjungininkams ir darys tai ateityje. Anksčiau priimtas sprendimas išplėsti priimančiosios šalies paramos paketą, pilnai padengiant visus JAV karių buvimo Lietuvoje kaštus, žymi Lietuvos įsipareigojimus NATO kolektyvinei gynybai ir atgrasymui. Pabradės poligono infrastruktūra yra vienas moderniausių karinių kompleksų Baltijos šalyse, kuriuo naudojasi ir mūsų kariai“, – penktadienį ministerijos išplatintame pranešime sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Pasak KAM, poligono mokymų infrastruktūrai iki 2030 m. suplanuota skirti per 35 mln. eurų. Tai apima ir šaudyklų, manevravimo zonų išplėtimą, geresnį treniravimosi galimybių užtikrinimą, taip pat sąlygų naudoti elektroninės kovos, bepiločių orlaivių bei kitų technologijų sistemas suteikimą.

Šiuo metu Generolo Silvestro Žukausko poligone jau įrengta tarnybai reikalinga infrastruktūra: kareivinės, daugiafunkcis centras su laisvalaikio zona ir mokymo klasėmis, rekonstruota valgykla, karinės technikos aptarnavimo dirbtuvės, sraigtasparnių aikštelės, šunidės.

Kaip skelbia ministerija, ši infrastruktūra sudaro sąlygas amerikiečių kariams vykdyti kasdienes tarnybos užduotis, rengti pratybas ir palaikyti aukštą karinių vienetų parengtį. 

Lietuva ir toliau nuosekliai investuoja į sąjungininkų priėmimui pagal priimančios šalies paramos paketą. Iki 2029 m. tam Pabradės poligone numatyta skirti per 20 mln. eurų.

Pirmadienį Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje vyks oficiali naujosios Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių rotacijos sutikimo ceremonija. 

Į Lietuvą atvyksta du batalionai – sunkusis ir inžinerijos – iš JAV sausumos pajėgų 1-osios divizijos

Paryžius, lapkričio 13 d. (AFP-ELTA). Pasaulinė naftos pasiūla ketvirtą ketvirtį turėtų viršyti paklausą, nes spalio mėnesį pirmą kartą nuo Irano karo pradžios dėl padidėjusio eksporto iš Persijos įlankos šalių rinkoje susidarė perteklius, penktadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

Nors išpuoliai prieš tanklaivius, bandančius perplaukti Hormuzo sąsiaurį, tęsiasi, tiekimas iš Persijos įlankos šalių pasiekė 18,4 mln. barelių per dieną. Vis dėlto šis kiekis vis dar buvo 26 proc. mažesnis nei prieš karą, mėnesinėje ataskaitoje nurodė Paryžiuje įsikūrusi agentūra.

„Naftos rinkoje pastebimi preliminarūs pusiausvyros atkūrimo ženklai – pasaulinė naftos pasiūla pirmą kartą nuo karo Irane pradžios viršija paklausą“, – teigė TEA.

Pastarosiomis savaitėmis naftos kainos smarkiai nukrito, nes Teheranas pradėjo leisti vis daugiau laivų, gavusių jo leidimą, plaukti Hormuzo sąsiauriu. Iranas šį sąsiaurį faktiškai uždarė pirmaisiais karo, kurį vasario pabaigoje pradėjo Jungtinės Valstijos ir Izraelis, mėnesiais.

Tai padėjo padidinti bendrą naftos pasiūlą – rugsėjį ji išaugo 3 mln. barelių per dieną, o spalį – dar 2,3 mln. barelių, pažymėjo TEA.

Tačiau pasaulinė paklausa šįmet iš viso turėtų sumažėti 2,7 mln. barelių per dieną, nes naftos kainos tebėra gerokai didesnės nei prieš karą ir „spartina viso pasaulio automobilių parko elektrifikaciją bei degalų naudojimo efektyvumo didinimą“.

Spalio mėnesį dyzelino kaina siekė 180 JAV dolerių už barelį ir buvo maždaug 77 proc. didesnė nei prieš karą, nes Iranas smogė naftos perdirbimo gamykloms kaimyninėse Persijos įlankos šalyse, kurias Teheranas kaltina padedant JAV vykdyti atakas.

Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir kitiems energetikos objektams taip pat trikdo dyzelino tiekimą pasaulinei rinkai.

„Didelis produktų, ypač dyzelino, pasiūlos trūkumas tebėra pagrindinis platesnės rinkos ir vartotojų susirūpinimo šaltinis“, – tvirtino TEA.

Vilnius, lapkričio 13 d. (ELTA). Klaipėdos apygardos teismas buvusį policijos pareigūną pripažino kaltu dėl labai didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų laikymo ir gabenimo, pranešė prokuratūra.

Anot teisėsaugos, buvusiam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui teismas skyrė 10-ies metų laisvės atėmimo bausmę.

Bylos duomenimis, praėjusių metų gegužę tuo metu 30-metis policijos pareigūnas J. B., vykdamas iš Vilniaus į Klaipėdos rajoną automobiliu „Audi“, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Atlikę transporto priemonės patikrinimą, policininkai jame rado gabenamą labai didelį kiekį – 165 gramus – psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono (3-CMC) MDMA, 4-bromometkatinono (4-BMC), taip pat narkotinės medžiagos – kanapių. 

Tęsiant tyrimą buvo patikrintas ir kitas vyrui priklausantis BMW markės automobilis. Jo salone taip pat aptikta miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono (3-CMC).

Teismas, skirdamas bausmę vyrui, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę bei padarytos veikos pavojingumą. Konstatuota, kad  ilgametis policijos pareigūnas, turėjęs užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją ir atskleidimą, buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo – neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Taip pat atsižvelgta į tai, kad J. B. neteisėtai disponavo naujomis sintetinėmis psichotropinėmis medžiagomis (3-CMC ir 4BMC), keliančiomis didelę grėsmę žmonių sveikatai. 

Teismo vertinimu, buvęs pareigūnas pripažino narkotikus pirkęs kelis kartus, paskutinį kartą – kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Be to, nuteistojo mobiliajame telefone atkurta informacija patvirtina, kad jis narkotines medžiagas galėjo platinti kitiems asmenims ir už tai gauti pajamų. Anot teismo, tokiais veiksmais jis ne tik pažeidė įstatymus, bet ir diskreditavo policiją, pakenkė jos reputacijai bei sumenkino visuomenės pasitikėjimą pareigūnais.

Teismo nuosprendis dar neįsiteisėjo, jis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vilnius, lapkričio 13 d. (ELTA). Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 33-ejų metų gargždiškė kaltinama psichotropinių medžiagų platinimu nepilnamečiui, pranešė prokuratūra. 

Anot jos, turimais duomenimis, kaltinamoji ir 2009 metais gimęs vaikinas susipažino 2024 metais, kai nepilnametis atsiliepė į moters paskelbtą skelbimą dėl auklės darbo jos mažamečiui vaikui. 

Pernai rugpjūtį nepilnamečio tėvams, telefonu susisiekus su juo, kai šis buvo išėjęs prižiūrėti kaltinamosios vaiko, kilo įtarimų, kad sūnus gali būti apsvaigęs. Tėvai iškvietė policijos pareigūnus ir kartu su jais nuvyko į kaltinamosios gyvenamąją vietą. Įtarus, kad nepilnametis gali būti apsvaigęs nuo kvaišalų, jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą.

Anot prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad kvaišalus nepilnametis galėjo gauti iš kaltinamosios. Tyrimo duomenimis, moteris jam galimai davė tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos. Nustatyta, kad šias tabletes kaltinamoji buvo įsigijusi teisėtai, pagal gydytojo išrašytą receptą.

Moteriai pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 261 straipsnį, numatantį atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams. Už šią nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dvylikos metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Vilnius, lapkričio 13 d. (ELTA). Rusijos ir Baltarusijos propaganda spalį siekė diskredituoti Lietuvos gynybos politikos sprendimus, kaltino Baltijos šalis tariamai leidus naudotis savo oro erdve Ukrainos bepiločiams, smūgiuojantiems į Sankt Peterburgą, skelbia Lietuvos kariuomenė. 

Anot jos, Rusijos propaganda tęsė informacinę veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos gynybos politiką. Ypač daug neigiamos reakcijos susilaukė Seimo balsavimas dėl Konstitucijos 137-ojo straipsnio, draudžiačio Lietuvoje dislokuoti masinio naikinimo ginklą, išbraukimo. 

Pasak kariuomenės, atkartotos rugsėjį fiksuotos žinutės, kurios pasižymėjo grasinančia retorika. Rusijos pareigūnai ir kiti propagandos veikėjai teigė, kad toks Lietuvos sprendimas provokuoja Rusiją ir ši gali imtis atsakomųjų veiksmų. 

Analitiku vertinimu, Rusija siekia vaizduoti Lietuvą kaip neatsakingą, agresyvią valstybę ir, naudojant bauginančią retoriką, atgrasyti nuo gynybos pajėgumų stiprinimo.

Reaguojant į spalio 18 d. Pasvalio rajone sudužusį bepilotį orlaivį, Rusija pakartotinai išreiškė kaltinimus Baltijos šalims, kurios tariamai tikslingai apriboja savo civilinę aviaciją ir leidžia Ukrainai naudotis oro erdvę bepiločių smūgiams prieš taikinius Rusijoje. 

Analitikų teigimu, tokios melagingos žinutės papildo Kremliaus skleidžiamą naratyvą, neva Rusija kariauja ne tik su Ukraina, bet su visu NATO aljansu. Šis naratyvas, pirmiausia, skirtas vidinei Rusijos auditorijai, siekiant pagrįsti savo negebėjimą apsiginti nuo Ukrainos ginkluotojų pajėgų smūgių ar pasiekti reikšmingų pergalių mūšio lauke.

Rusija išnaudojo ne tik informacines priemonės, bet ir teisinio spaudimo metus prieš Baltijos šalis. 

Spalio 5 d. Maskvos Tverės rajono teismas patenkino Rusijos Generalinės prokuratūros prašymą ir paskelbė du Estijos, penkis Latvijos ir penkis Lietuvos piliečius, taip pat penkias organizacijas tiesioginiais nacių bendrininkais. Pasirodė teiginių, esą šis Rusijos teismo sprendimas leis patraukti teisinei atsakomybei asmenis, kurie Baltijos šalyse šlovina nacistinės Vokietijos bendrininkus. 

Pasak analitikų, istorinės temos išnaudotos tiek vykdant informacines kampanijas prieš Ukrainą, tiek prieš Europą ir Baltijos šalis, teigiant, kad Vakaruose vyrauja neonacistinės ir fašistinės nuotaikos ir yra perrašoma Antrojo pasaulinio karo istorija. 

Tikėtina, kad šios temos augimą paskatino Niurnbergo proceso pagrindinio nuosprendžio paskelbimo 80-osioms metinės, kurios susilaukė dėmesio Rusijos viešojoje erdvėje.

Vilnius, lapkričio 13 d. (ELTA). Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ragina vaikų fizinį raštingumą paversti valstybės prioritetu, teigdama, kad investicijos į fiziškai aktyvius vaikus yra svarbios ne tik jų sveikatai, bet ir nacionaliniam saugumui.

„Būtent vaikų fizinis raštingumas yra mūsų ilgalaikės nacionalinio saugumo strategijos pirmoji eilutė“, – penktadienį Seime vykusiame forume „Vaikų fizinis raštingumas: tyrimai, patirtys ir perspektyvos“ sakė D. Nausėdienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad 2024 m. bent 60 minučių per dieną fiziškai aktyvūs buvo vos 14 proc. 5, 7 ir 9 klasių mokinių. Nors šis rodiklis šiek tiek geresnis nei 2018 m., pirmosios ponios teigimu, vaikų fizinio aktyvumo problema išlieka akivaizdi.

D. Nausėdienė taip pat nurodė, kad per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai išaugo antsvorio turinčių mokinių dalis, o Lietuvos sporto universiteto (LSU) organizuotų moksleivių fizinio parengtumo patikrų duomenimis, nustatytas fizinio parengimo normas įvykdo tik dešimtadalis vaikų.

„Todėl akivaizdu, kad turime šia tema rūpintis labiau ir, svarbiausia, greičiau. Delsimas, sprendimų atidėliojimas šioje kelionėje – mūsų visų priešininkas“, – kalbėjo ji.

Pirmoji ponia išskyrė Nacionalinę vaikų fizinio aktyvumo stiprinimo programą, kuriai užtikrintas trejų metų nepertraukiamas finansavimas. Per šį laikotarpį numatoma įtraukti ne mažiau kaip 400 švietimo įstaigų, 60 tūkst. vaikų ir 1,2 tūkst. mokytojų. Taip pat keliamas tikslas per ketverius metus ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą padidinti bent 40 proc.

D. Nausėdienė pabrėžė, kad būtina sukurti nuoseklią fizinio ugdymo sistemą nuo ikimokyklinio amžiaus iki mokyklos baigimo, stiprinti specialistų vaidmenį ir užtikrinti vienodas galimybes sportuoti nepriklausomai nuo vaikų gyvenamosios vietos ar šeimos finansinių galimybių.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į technologijų keliamus iššūkius.

„Mes pralaimime kovą algoritmams, kurie prikausto mūsų vaikus prie ekranų. Vien draudimais to nesustabdysime. Turime pasiūlyti kai ką stipresnio“, – sakė pirmoji ponia, ragindama skatinti gyvus žaidimus, bendravimą ir bendruomenines iniciatyvas.

Skatina daugiau dėmesio skirti fizinio ugdymo kokybei

LSU rektorė Diana Rėklaitienė pabrėžė, kad fizinio raštingumo ugdymas prasideda vaikystėje ir turi lydėti žmogų visą gyvenimą.

„Fizinis raštingumas, kaip jau buvo paminėta, tikrai nėra vien gebėjimas sportuoti ir atlikti tam tikrus fizinius pratimus. Tai žmogaus motyvacija, pasitikėjimas savimi, žinios, supratimas ir gebėjimai, leidžiantys visą gyvenimą išlikti fiziškai aktyviam“, – teigė ji.

Rektorė ragino daugiau dėmesio skirti fizinio ugdymo kokybei ir prieinamumui. Anot jos, vaikams turi būti užtikrintas pakankamas fizinio ugdymo pamokų skaičius, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir pradinėse klasėse užsiėmimus turėtų vesti atitinkamą išsilavinimą bei profesines kompetencijas turintys specialistai.

D. Rėklaitienė taip pat atkreipė dėmesį į fizinio ugdymo mokytojų ir trenerių darbo sąlygas. Pasak jos, specialistams reikalingas ne tik viešas pripažinimas, bet ir reali valstybės, švietimo įstaigų bei savivaldybių parama.

„Vien gražių padėkos žodžių švenčių progomis nepakanka. Mokytojams ir treneriams būtinas realus valstybės, švietimo įstaigų ir savivaldybių palaikymas: tinkamos darbo sąlygos, pakankami ištekliai, šiuolaikiška infrastruktūra, profesinio tobulėjimo galimybės ir pagarba jų kompetencijoms“, – kalbėjo LSU rektorė.

Ji taip pat pabrėžė, kad fizinis raštingumas turėtų tapti ne tik švietimo ir sporto specialistų rūpesčiu, bet ir vienu iš valstybės prioritetų.

Svarbu ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė pabrėžė, kad vaikų judėjimas svarbus ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei savijautai bei pasitikėjimui savimi.

Politikės teigimu, pirmasis nacionalinis pradinių klasių mokinių fizinio raštingumo tyrimas leidžia remtis moksliniais duomenimis ir geriau suprasti, kokius vaikų gebėjimus reikia stiprinti.

„Tikroji šio tyrimo vertė atsiskleis tada, kai jo išvados taps konkrečiais sprendimais mokyklose“, – teigė ji.

Forumo „Vaikų fizinis raštingumas: tyrimai, patirtys ir perspektyvos“ metu Seime pristatomi pirmojo Lietuvoje nacionalinio pradinių klasių mokinių fizinio raštingumo tyrimo rezultatai, aptariamos jų pritaikymo galimybės švietimo politikoje, mokyklų praktikoje ir vaikų sveikatos stiprinimo srityje.