Vašingtonas, spalio 9 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskva sutiko tiekti dyzeliną JAV ir pasaulinei rinkai, kad padėtų sumažinti kainas.

Socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas paskelbė, kad Rusija nedelsdama patieks daugiau kaip 300 tūkst. tonų dyzelino, lapkritį – dar 500 tūkst. tonų, o netrukus po to – 1 mln. tonų.

Jis pridūrė, kad, priklausomai nuo Rusijos naftos perdirbimo gamyklų būklės, per trumpą laiką galėtų būti patiekta dar 3 mln. tonų dyzelino.

Kol kas neaišku, kaip šis susitarimas būtų įgyvendinamas. Rusijos energetikos sektoriui nuo 2022 m., kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, taikomos plataus masto sankcijos, o Ukrainos pajėgos dažnai atakuoja Rusijos energetikos infrastruktūrą.

D. Trumpas pareiškė, kad šis susitarimas kartu su, jo žodžiais tariant, Vašingtonui priklausančia visiška Hormuzo sąsiaurio kontrole padės smarkiai sumažinti dyzelino kainas. Prie Irano krantų esantis sąsiauris yra itin svarbus pasauliniam naftos tiekimui, tačiau pastaruosius septynis mėnesius laivyba jame buvo trikdoma.

„Mažesnės kainos amerikiečiams, ypač mūsų šauniesiems ūkininkams, gyvulių augintojams ir sunkvežimių vairuotojams, yra svarbiausias mano prioritetas“, – rašė jis.

Vašingtonas, spalio 9 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė konservatyvių pažiūrų komentatorei Katie Zachariai užimti Baltųjų rūmų atstovės spaudai pareigas, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas administracijos pareigūnas.

Pareigūnas patvirtino, kad šios svarbios pareigos buvo pasiūlytos K. Zachariai, kuri yra teisininkė ir D. Trumpo žiniasklaidos bendrovės komunikacijos patarėja, tačiau kol kas neaišku, ar ji sutiko jas užimti.

Ji jose pakeistų Karoline Leavitt, kuri rugpjūtį pasitraukė iš pareigų, prieš tai tapusi viena ryškiausių antrosios D. Trumpo administracijos atstovių.

Kaip nurodoma K. Zacharios paskyroje socialiniame tinkle „LinkedIn“, šiuo metu ji eina vyresniosios komunikacijos patarėjos pareigas bendrovėje „Trump Media and Technology Group“, kuriai priklauso prezidento socialinis tinklas „Truth Social“.

K. Zacharia dažnai komentuoja politinius įvykius konservatyviuose televizijos kanaluose, įskaitant „Fox News“ ir „Newsmax“. Anksčiau ji trumpai dirbo tuometinės JAV vidaus saugumo sekretorės Kristi Noem atstove spaudai.

Jos paskyros socialiniame tinkle „LinkedIn“ duomenimis, šių metų pradžioje K. Zacharia pradėjo dirbti JAV Vidaus saugumo departamente, tačiau maždaug po dviejų mėnesių iš jo pasitraukė.

Kalifornijoje gyvenanti K. Zacharia taip pat yra dirbusi su konservatyvia interesų gynimo organizacija „Fix California“, kurią įkūrė ilgametis D. Trumpo sąjungininkas ir vienas iš jo specialiųjų pasiuntinių Richardas Grenellas.

Pasak CNBC, ji eina šios organizacijos vyriausiosios teisininkės pareigas. Organizacija siekia valstijoje, kurioje tradiciškai dominuoja demokratai, propaguoti konservatyvias politines idėjas.

Kaip pranešė CNN, Pepperdine'o universiteto teisės mokyklą baigusi K. Zacharia savo karjerą respublikonų politikoje pradėjo 2006 m., kai atliko praktiką Respublikonų nacionaliniame komitete.

Apie D. Trumpo sprendimą pasirinkti K. Zacharią penktadienį pirmasis pranešė laikraštis „The New York Times“, remdamasis dviem su šiuo sprendimu susipažinusiais asmenimis.

CNN duomenimis, prieš nuspręsdamas pasiūlyti K. Zachariai šias pareigas, D. Trumpas konsultavosi su keliais savo sąjungininkais ir patarėjais, įskaitant K. Leavitt.

Jei K. Zacharia būtų paskirta į atstovės spaudai pareigas, ji užimtų vieną iš labiausiai matomų postų Baltuosiuose rūmuose. Atstovas spaudai rengia spaudos konferencijas žurnalistams, atsako į klausimus apie administracijos politiką ir yra vienas pagrindinių prezidento pozicijos gynėjų viešojoje erdvėje.

K. Leavitt šias pareigas pradėjo eiti 2025 m. sausį, kai D. Trumpas grįžo į valdžią. Būdama 27 metų, ji tapo jauniausia Baltųjų rūmų atstove spaudai JAV istorijoje.

Ištikima D. Trumpo šalininkė, per 2024 m. prezidento rinkimų kampaniją dirbusi jo atstove spaudai, rugpjūčio pabaigoje ji pasitraukė iš administracijos, susilaukusi antrojo vaiko.

D. Trumpas tuomet sakė, kad K. Leavitt nori daugiau laiko skirti šeimai ir toliau dirbs nepriklausoma jo patarėja.

Šią savaitę „Fox News“ paskelbė, kad nuo lapkričio K. Leavitt pradės dirbti šiame konservatyviame televizijos kanale laidų komentatore.

Vilnius, spalio 9 d. (ELTA). Politinis komitetas „Už Druskininkus“ patvirtino už korupciją nuteisto Ričardo Malinausko kandidatūrą į šio miesto merus.  

Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Šį pasiūlymą priimu kaip didžiulį mūsų komandos pasitikėjimą. Džiaugiuosi, kad esame komanda, kuri dalinasi rūpesčiais, įveikia sunkumus, kuria planus. O jų yra daug. Yra projektų, kuriuos reikia užbaigti, idėjų, kurias norisi įgyvendinti ir kasdienių dalykų, kurie svarbūs druskininkiečiams“, – penktadienio vakarą rašė R. Malinauskas. 

„Mūsų kryptis ir tikslas nesikeičia – dirbti, kalbėtis su žmonėmis ir kartu susidėlioti, kokių Druskininkų norime mes visi. Man Druskininkai nėra politinis projektas ar dar viena kadencija. Tai – mano gyvenimo dalis, kuri man rūpi ir rūpės“, – tvirtino buvęs Druskininkų meras. 

Kaip skelbė ELTA, Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjį paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už prekybą poveikiu nuteistam R. Malinauskui. Teismo nuosprendis įsiteisėjo iš karto.

R. Malinauskui palikta galioti žemesnės instancijos teismo paskirta bausmė – bauda. Jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Jis iš viso valstybei turi sumokėti 90 tūkst. eurų. 

Politikas jau sumokėjo 60 tūkst. eurų, jis dar turėtų sumokėti 30 tūkst. eurų. Ši suma nuosprendyje traktuojama kaip konfiskuoto turto vertė.

Įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, R. Malinauskas nebegalėjo eiti mero pareigų. 

Druskininkų savivaldybės taryba laikinosios miesto merės pareigas pavedė eiti Violetai Grigorienei. 

R. Malinauskas Druskininkų savivaldybei vadovavo daugiau nei 26 metus – mero pareigas jis ėjo nuo 2000 m. balandžio.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų narių rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.

Abu Dabis, spalio 9 d. (AFP-ELTA). Antrasis pilotas, kuris praėjusią savaitę užpuolė „Flydubai“ lėktuvo kapitoną, planavo sudaužyti orlaivį Tel Avivo tarptautiniame oro uoste, penktadienį pareiškė Jungtinių Arabų Emyratų vyriausiasis prokuroras.

Antrasis pilotas iš Omano įkvėpimo sėmėsi iš 2001 m. rugsėjo 11 d. „Al Qaeda“ savižudiškų išpuolių Jungtinėse Valstijose ir bandė įvykdyti ataką „siekdamas pražudyti kuo daugiau žmonių“, teigiama prokuroro išvadose, kurias paskelbė valstybinė žiniasklaida.

„Išvados parodė, kad jis atitiko profesinius ir saugumo reikalavimus, keliamus norint įsidarbinti – jis, be kita ko, turėjo piloto licenciją, pateikė nepriekaištingos reputacijos pažymą ir praėjo privalomus patikrinimus“, – pranešė žiniasklaida.

Keleiviai pasakojo, kaip puolė į pilotų kabiną ir kovojo dėl lėktuvo valdymo po to, kai orlaivis staiga smigo žemyn maždaug 5 tūkst. metrų.

Lėktuvo kapitonas iš Indijos buvo sužeistas, kai antrasis pilotas užpuolė jį kirviu, tačiau sugebėjo atidaryti pilotų kabinos duris, todėl keleiviai ir įgula galėjo sutramdyti užpuoliką ir užtikrinti, kad lėktuvas avariniu būdu nusileistų Saudo Arabijoje.

Didžioji dauguma lėktuvo keleivių buvo izraeliečiai. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po sužlugdyto išpuolio pagyrė juos ir pilotą už drąsą.

Reaguodamas į incidentą, jis vėliau nurodė atlikti „išsamią visų užsienio civilinės aviacijos į Izraelį saugumo aspektų peržiūrą“.

Vilnius, spalio 9 d. (ELTA). Vilniuje, Savanorių prospekte, viešoje vietoje penktadienio vakarą buvo nušautas vyras.

Kaip Eltai teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja, pirminiais duomenimis incidentas įvyko kilus konfliktui. 

Mirtinai sužalotas vyras gimęs 1981 m. 

Įvykio vietoje šiuo metu dirba gausios policijos pareigūnų pajėgos.

Naujienų portalas „Delfi“ rašo, kad buvo sulaikytas 1973 m. gimęs įtariamasis.

Vilnius, spalio 9 d. (ELTA). Penktadienį Kalvarijoje, Suvalkų gatvėje, važiuojamojoje kelio dalyje gulėjusį vyrą pervažiavo sunkvežimis, pranešė Policijos departamentas. 

Nuo patirtų sužalojimų vyras mirė.

Londonas, spalio 9 d. (AFP-ELTA). Du latviai, kuriuos Jungtinės Karalystės (JK) policija sulaikė JAV kariuomenės administruojamoje karinėje bazėje pietryčių Anglijoje, penktadienį buvo paleisti už užstatą.

32 ir 36 metų amžiaus vyrai buvo paleisti „taikant griežtas sąlygas, o detektyvai tęsia tyrimą“, pranešė JK kovos su terorizmu policija.

Jie ankstyvą ketvirtadienį buvo surasti Karališkųjų oro pajėgų (RAF) Molesvorto bazėje Keimbridžšyre, susijusioje su JAV ir NATO žvalgybos centrais, kai policija aptiko „nedidelį pažeidimą“ perimetre.

Iš pradžių jie buvo sulaikyti dėl įtarimų neteisėtu patekimu ir turto sugadinimu, tačiau vėliau jie dar buvo įtariami patekimu į draudžiamą objektą „siekiant pakenkti JK“, nurodė policija.

Vyrai buvo sulaikyti praėjus kelioms dienoms po rimto incidento kitoje oro bazėje – RAF Ferforde pietvakarių Anglijoje. Valdžios institucijos teigė, kad šie įvykiai nėra susiję.

Po to incidento, dėl kurio JK ministras pirmininkas Andy Burnhamas pareiškė, kad yra „tvirtų požymių“, jog prie jo prisidėjo Iranas, Jungtinės Valstijos atitraukė savo bombonešius B-1, dislokuotus Ferforde.

„Puikiai suprantame pastaruoju metu išaugusį dėmesį kariniams objektams ir susirūpinimą dėl jų, tačiau kol kas mūsų tyrime nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad šis incidentas yra susijęs su praėjusios savaitės įvykiais RAF Ferforde“, – sakė kovos su terorizmu policijos vadovė Helen Flanagan.

„Viena pagrindinių tyrimo krypčių tebėra nustatyti galimus motyvus, dėl kurių vyrai buvo toje vietoje, įskaitant tai, ar tai gali būti susiję su kokia nors nusikalstama veikla“, – nurodė ji.

Niujorkas, spalio 9 d. (dpa-ELTA). Po JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) pareigūnų šūvių į vyrą Niujorke Krašto saugumo departamentas gynė operaciją. Pareigūnai buvo įsitikinę, kad gresia pavojus jų pačių, kolegų ir visuomenės saugumui, todėl atidengė ugnį, sakė ICE padalinio, atsakingo už neteisėtai šalyje esančių migrantų sulaikymą ir deportavimą (ERO), vadovo pavaduotojas Marcosas Charlesas.

Pasak jo, viena kulka arba jos skeveldros „paviršutiniškai“ pataikė į įtariamojo kaklą. ICE pareigūnai esą siekė įvykdyti arešto orderį, nes vyras dar rugsėjį išvengė sulaikymo. M. Charleso teigimu, jis priklauso gaujai, žinomai dėl  vagysčių, kurioms vykdyti naudojami ginklai ir mopedai.

Ketvirtadienį ICE pareigūnas šovė į vyrą ir jį sužeidė. 

„Vyras gyvas ir yra vietos ligoninėje“, – platformoje „X“ rašė JAV Krašto saugumo departamentas. Per operaciją jis turėjo būti sulaikytas.

Pasak Niujorko mero Zohrano Mamdani, pirminiais duomenimis, pareigūnai apsupo vyro automobilį, kuriame taip pat buvo penkerių metų vaikas. Tada buvo paleisti keli šūviai. Turimais duomenimis, vaikas fiziškai nenukentėjo. Pasak M. Charleso, pareigūnai nežinojo, kad automobilyje yra vaikas.

Incidentas įvyko ketvirtadienio popietę vietos laiku Marbl Hilo rajone – gyvenamajame kvartale netoli Manhatano salos, žemyninėje Niujorko dalyje.

Šiais metais ICE pareigūnai dalyvavo keliuose rezonansiniuose incidentuose, kuriuose buvo panaudoti šaunamieji ginklai, įskaitant audringus protestus sukėlusį dviejų JAV piliečių nužudymą Mineapolyje.

Demokratų bastionu laikomas Niujorkas yra vienas iš kelių JAV miestų, kuriuose vietos policijai draudžiama padėti federalinėms institucijoms įgyvendinti imigracijos politiką.

(papildyta paskutinė pastraipa)

Vilnius, spalio 9 d. (ELTA). Vilniuje, Savanorių prospekte, viešoje vietoje penktadienio vakarą buvo nušautas vyras.

Kaip Eltai teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja, pirminiais duomenimis incidentas įvyko kilus konfliktui. 

Mirtinai sužalotas vyras gimęs 1981 m. 

Įvykio vietoje šiuo metu dirba gausios policijos pareigūnų pajėgos.

Naujienų portalas „Delfi“ rašo, kad buvo sulaikytas 1973 m. gimęs įtariamasis.

Paryžius, spalio 9 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos moksleiviai penktadienį iš esmės grįžo į klases po kelias dienas trukusių protestų, kurių metu buvo reikalaujama geresnio švietimo ir sąlygų mokyklose, o Jungtinės Tautos (JT) pareiškė susirūpinimą dėl susirėmimų, kuriuos kartais lydėdavo smurtas.

Nuo tada, kai rugsėjo pabaigoje moksleiviai pradėjo blokuoti įėjimus į vidurines mokyklas, visoje Prancūzijoje į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių. Dėl protestų buvo pasitelkti riaušių policijos būriai.

Daugiausia 15–18 metų amžiaus moksleiviai skundėsi mokytojų trūkumu, perkrautais tvarkaraščiais, apleistomis klasėmis ir pastatais, nepritaikytais kylančiai temperatūrai.

Nuo demonstracijų pradžios buvo sulaikyta daugiau nei 6,8 tūkst. žmonių, iš kurių 86 proc. yra nepilnamečiai, penktadienį pranešė Teisingumo ministerija.

Vienas šaltinis vyriausybėje žurnalistams sakė, kad per demonstracijas padaryta žala siekia „mažiausiai 30 mln. eurų“.

JT penktadienį pareiškė, kad stebi įvykius „su susirūpinimu“, ir paragino visas puses elgtis taikiai.

„Su susirūpinimu stebime incidentus, susijusius su moksleivių protestais ir vidurinių mokyklų blokadomis Prancūzijoje, kai kurie iš jų peraugo į smurtą“, – teigė JT žmogaus teisių agentūros atstovė Shabia Mantoo.

Nors demonstracijos iš esmės buvo taikios, kai kurie protestuotojai kėlė gaisrus ir niokojo autobusų stoteles.

Reaguodama į tai, policija panaudojo ašarines dujas, lazdas ir granatas. Dėl to žmogaus teisių organizacijos ir patys moksleiviai apkaltino pareigūnus neproporcingu jėgos naudojimu.

Policija pradėjo 18 vidinių tyrimų dėl įtarimų netinkamu elgesiu.

Po to, kai pirmadienį policijai panaudojus apsvaiginti skirtą granatą 15-metis neteko plaštakos, vyriausybė sustabdė šio ginklo naudojimą.

„Pastebimas sulėtėjimas“

Šaltinis vyriausybėje penktadienį tvirtino, kad valdžios institucijos pastebi „ryškų (judėjimo) sulėtėjimą“, ir žurnalistams nurodė, jog dauguma sužeistų moksleivių „nukentėjo ne dėl policijos veiksmų, o netyčia susižalojo patys“ per protestus.

Tačiau daugelis moksleivių naujienų agentūrai AFP sakė neketinantys nusileisti. Organizatoriai paragino kitą savaitę surengti didelio masto demonstracijas.

„Taupome jėgas kitai savaitei“, – pietvakariniame Tulūzos mieste sakė vienas 16-metis moksleivis.

Pietiniame Marselio uostamiestyje besimokanti moksleivė Alice teigė, kad švietimo ministro pranešimai „yra pirmasis žingsnis, tačiau jų nepakanka“.

Moksleivių profsąjungos atstovas Marius Mesnilis pareiškė, kad „mums siūlomi tik trupiniai“, ir paragino antradienį surengti dar vieną demonstracijų bangą.

Ketvirtadienio vakarą sostinėje Paryžiuje policija pranešė, kad Bastilijos aikštėje panaudojo ašarines dujas, jog išvaikytų „didelės rizikos asmenis“.

Siekdamas numalšinti nepasitenkinimą, švietimo ministras Edouard‘as Geffray ketvirtadienio vakarą paskelbė, kad artimiausiomis dienomis į 114 labiausiai nukentėjusių vidurinių mokyklų bus pasiųsta apie 3 tūkst. pavaduojančių mokytojų.

Ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu taip pat pažadėjo iki spalio pabaigos parengti reagavimo į krizę planą, o ekonomikos ministras Roland‘as Lescure‘as pareiškė, kad net ir labai ribotame 2027 m. biudžete yra erdvės atsižvelgti į reikalavimus skirti daugiau išteklių mokykloms.

Dabartiniame biudžeto projekte švietimui numatytas antras pagal dydį finansavimo padidinimas po gynybos – lėšos turėtų išaugti 1,4 proc., iki 90,9 mlrd. eurų.

Švietimo ministerijos duomenimis, iš 3,7 tūkst. visoje Prancūzijoje veikiančių vidurinių mokyklų, vadinamų licėjais, penktadienį buvo uždaryta tik 141. Praėjusį penktadienį dėl protestų buvo uždaryta apie 800 mokyklų.