Vašingtonas, vasario 27 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė esąs nusivylęs Irano pozicija derybose, tačiau pridūrė, kad dar nenusprendė, ar surengs grasinamą ataką.

Praėjus dienai po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano derybų Ženevoje, D. Trumpas pareiškė, kad dvasininkų valdoma valstybė „nenori mums duoti to, ką turime turėti“. 

„Mes dar nepriėmėme galutinio sprendimo“, – sakė jis žurnalistams, paklaustas apie jėgos panaudojimą. 

„Mes nesame visiškai patenkinti tuo, kaip jie derėjosi. Jie negali turėti branduolinių ginklų, ir mes nesame sužavėti tuo, kaip jie derasi“, – sakė D. Trumpas. 

„Mes nenorime, kad Iranas turėtų branduolinių ginklų, ir jie neištaria šių auksinių žodžių“, – pridūrė jis. 

Iranas ne kartą pareiškė, kad nesiekia įgyti branduolinių ginklų. JAV žvalgyba nerado jokių įrodymų, kad šalis būtų nusprendusi tai padaryti. 

Tačiau Jungtinės Valstijos ir Izraelis, birželį bombardavusios Iraną, skeptiškai vertina Irano, remiančio palestiniečių grupuotės „Hamas“ teroristus, pareiškimus. 

Paklaustas, ar ataka sukeltų visuotinį karą Artimuosiuose Rytuose, D. Trumpas atsakė: „Manau, galima sakyti, kad rizika visada yra“. 

D. Trumpas atsargiai vertino, ar JAV ataka nuverstų Islamo respublikos režimą, JAV ir Izraelio priešą. 

Praėjusį mėnesį valdžia nužudė tūkstančius žmonių, malšindama masinius protestus, sukėlusius didžiausią grėsmę valdantiems dvasininkams nuo 1979 m. Islamo revoliucijos, nuvertusios provakarietišką šachą. 

„Niekas nežino. Gali būti, o gali ir nebūti“, – apie režimo pasikeitimą sakė D. Trumpas. 

Per pirmąją savo kadenciją jis nutraukė pirmtako Baracko Obamos sudarytą branduolinį susitarimą, pagal kurį Iranas sutiko griežtai riboti urano sodrinimą.

Paryžius, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanualis Macronas pirmadienį atskleis savo viziją, kaip Prancūzijos branduolinis arsenalas galėtų sustiprinti Europos gynybą, žemynui skubant persiginkluoti prieš agresyvią Rusiją ir Vašingtonui nusišalinant. 

E. Macrono kalbos Prancūzijos branduolinių povandeninių laivų bazėje Bretanėje bus atidžiai klausomasi visoje Europoje. Žemynas dešimtmečius rėmėsi Jungtinių Amerikos Valstijų branduoliniu atgrasymu, bet dabar vis dažniau svarsto, ar stiprinti savo arsenalus. 

Tikimasi, kad E. Macronas atnaujins Prancūzijos branduolinę doktriną. Jo komandos narys sakė, kad tikimasi „gana reikšmingų pokyčių ir raidos“, bet pateikti daugiau informacijos atsisakė. 

Anksčiau E. Macronas siūlė apsvarstyti, kaip Prancūzija – vienintelė Europos Sąjungos branduolinė valstybė – galėtų prisidėti prie Europos saugumo. Šį mėnesį jis teigė svarstantis doktriną, kuri galėtų apimti „specialų bendradarbiavimą, bendras pratybas ir bendrus saugumo interesus su kai kuriomis svarbiomis šalimis“. 

Pernai E. Macronas sakė esąs pasirengęs aptarti galimą branduoliniais ginklais apginkluotų Prancūzijos lėktuvų dislokavimą kitose Europos šalyse. 

Prancūzija turi pasaulyje ketvirtą pagal dydį branduolinį arsenalą – manoma, apie 290 kovinių galvučių. Didžioji Britanija, pasitraukusi iš Europos Sąjungos 2106 m., yra kita Europos branduolinė valstybė. JAV ir Rusija, dvi pagrindinės pasaulio branduolinės valstybės, kiekviena turi tūkstančius branduolinių galvučių. 

JAV pareigūnų patikinimai, kad Vašingtono atgrasymo priemonės ir toliau apima NATO nares Europoje, ne ką numalšino baimes dėl nepastovaus JAV prezidento Donaldo Trumpo vadovavimo.

„Akivaizdu, kad turėsime kartu apmąstyti, kaip Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos atgrasymo priemonės gali būti įtrauktos į tvirtesnę Europos gynybą“, – sakė Bernard‘as Rogelis, buvęs E. Macrono karinis patarėjas.

27 mygtukai

Šį mėnesį Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad veda „konfidencialius pokalbius su Prancūzijos prezidentu apie Europos branduolinį atgrasymą“. 

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris sakė, kad Jungtinės Karalystės branduolinis atgrasymas jau apsaugo NATO nares, tačiau pabrėžė, kad „stiprina branduolinį bendradarbiavimą su Prancūzija“. 

Kitas klausimas, kaip tiksliai 27 ES valstybės bendradarbiautų branduolinio atgrasymo srityje.

Pasak B. Rogelio, sprendimą panaudoti branduolinius ginklus priimtų Prancūzija. „Neįsivaizduoju, kad turėtume 27 mygtukus. Patikimumo požiūriu tai tiesiog neveikia“, – sakė jis. 

Be to, Prancūzijos taupymo politika ir įtampa santykiuose su kita Europos Sąjungos galybe Vokietija atskleidė bet kokio potencialaus saugumo susitarimo spragas. 

Šį mėnesį Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas kritikavo Prancūzijos išlaidas gynybai, ragino Paryžių padaryti daugiau, kad Europos saugumo suverenitetas virstų konkrečiais veiksmais. „Nekantriai laukiame kitos Prancūzijos prezidento kalbos“, – pridūrė J. Wadephulas. 

Pasak Europos užsienio santykių tarybos politikos bendradarbio Rafaelio Losso, lyderiai turėtų pasitikėti Europos parama branduolinio atgrasymo stiprinimui. Jis teigė, kad Bulgarijos, Danijos, Estijos, Vokietijos, Lenkijos, Portugalijos, Ispanijos ir Šveicarijos žmonės dabar linkę labiau paremti, o ne priešintis alternatyvaus Europos branduolinio atgrasymo sukūrimo idėjai. 

„Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos branduolinės pajėgos – kaip būsimos Europos strateginės atgrasymo priemonės pagrindas – greičiausiai turės didėti ir keisti sudėtį“, – parašė jis. 

Prancūzija yra NATO narė, bet savo atominių ginklų Aljansui nesuteikia. Tačiau pastarajame branduolinės doktrinos atnaujinime 2020 m. E. Macronas paragino ES šalis diskutuoti, kokį vaidmenį galėtų atlikti Prancūzijos branduolinis atgrasymas. 

Puoselėjami lūkesčiai

Tuometinis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atmetė E. Macrono raginimą pradėti strateginį dialogą Europoje ir sakė, kad „išbandyta ir patikrinta“ atgrasymo priemonė jau yra. Tačiau paveikslas pasikeitė, kai Rusijos vadovas Vladimiras Putinas 2022 m. įsiveržė į Ukrainą, ne kartą baugino Maskvos branduoliniu arsenalu, o D. Trumpas nustūmė Europą į savo prioritetų sąrašo galą. 

Florianas Galleri, šiuolaikinių karinių tyrimų ir branduolinių doktrinų specialistas, taip pat perspėjo, kad E. Macronas turės elgtis atsargiai, nes nėra populiarus ir jo prezidentavimas po metų baigsis.

„Ši kalba skatina lūkesčius“, – sakė jis. „Jei ji bus silpna, žmonės stebėsis, kodėl ji apskritai buvo pasakyta. Jei bus stipri, numatanti realius pokyčius, padariniai gali būti reikšmingi“, – pridūrė jis.

Tačiau E. Macrono kalba gali sukelti ir neigiamą prancūzų reakciją prieš 2027 m. prezidento rinkimus. Marine Le Pen euroskeptiški kraštutiniai dešinieji laikomi turinčiais didžiausią galimybę laimėti šį aukščiausią postą. 

Paryžius, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot penktadienį pareiškė, kad jei paaiškėtų, jog šią savaitę netoli Prancūzijos lėktuvnešio, kuris sustojo Švedijoje, pastebėtas bepilotis orlaivis buvo Rusijos, tai būtų „absurdiška provokacija“.

Švedija pranešė, kad vienas jos karinio jūrų laivyno laivas pastebėjo ir užblokavo šią skraidyklę už 13 km nuo Prancūzijos lėktuvnešio „Charles de Gaulle“.

Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas ketvirtadienį transliuotojui SVT sakė, kad bepilotis „tikriausiai“ buvo Rusijos, ir kartu pažymėjo, jog „įvykio metu netoliese buvo Rusijos karinis laivas“.

„Jei iš tiesų (…) šis incidentas gali būti susijęs su Rusija, vienintelė išvada, kurią padaryčiau, yra ta, kad tai būtų absurdiška provokacija“, – žurnalistams minėtame lėktuvnešyje teigė J. N. Barrot.

Prancūzijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad bepilotis orlaivis niekada negalėjo kelti jokios realios grėsmės laivui.

„Bepilotis orlaivis buvo neutralizuotas toliau nuo lėktuvnešio „Charles de Gaulle“ ir tai nekėlė jokios grėsmės lėktuvnešio ir jo grupės saugumui“, – pažymėjo jis.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas penktadienį pakartojo, kad jie mano, jog bepilotis buvo Rusijos.

„Tai tikriausiai yra Rusijos bepilotis orlaivis. Šiuo metu tiriame tai išsamiau, tačiau daug kas leidžia manyti, jog yra būtent taip“, – lankydamasis lėktuvnešyje žurnalistams tvirtino U. Kristerssonas.

Jis pridūrė nemanantis, kad būta sutapimo, jog incidentas įvyko tuo metu, kai lėktuvnešis sustojo Švedijoje.

„Tai Rusijos braižas, kurį atpažįstame iš kitur“, – tikino jis.

Paklaustas apie šį teiginį, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams, įskaitant naujienų agentūros AFP korespondentus, sakė, kad tai yra „gana absurdiškas pareiškimas“.

Pasak Švedijos valdžios institucijų, šalies karinis jūrų laivynas bepilotį užblokavo naudodamas elektroninius signalus, taip bandydamas nutraukti ryšį tarp skraidyklės ir jos operatoriaus arba sutrikdyti jos navigacijos įrankius. 

Švedijos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį nurodė, kad „daugiau bepiločių orlaivių nepastebėta“ ir kad jos atlieka incidento tyrimą.

Prancūzijos karinio jūrų laivyno flagmanas ir jo palyda trečiadienį įplaukė į Švedijos Malmės uostą pakeliui į NATO pratybas.

Netoliese esanti Baltijos jūra yra Rusijos ir NATO šalių ginčų objektas. Konfliktai ypač paaštrėjo po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.

Rytinės NATO šalys pastaraisiais mėnesiais daugybę kartų pranešė apie pastebėtus bepiločius orlaivius, o kai kurios iš jų pirštu dūrė į Rusiją. 

Rusijos invazijai į Ukrainą tęsiantis jau ketverius metus, stiprėja susirūpinimas, kad tokie trikdžiai gali būti Maskvos hibridinio karo taktikos prieš Europos šalis, remiančias Kyjivą, dalis.

Vilnius, vasario 27 d. (ELTA). Neaudituotais duomenimis, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ grynasis pelnas pernai siekė 34,2 mln. eurų, kai 2024 m. šis rodiklis siekė 49 mln. eurų skelbia bendrovė. Taigi, „Litgrid“ grynasis pelnas per metus sumažėjo maždaug 30 proc.

2025 m. bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 48,9 mln. eurų (2024 m. – 60,5 mln. eurų). 

Tiesa, atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo Valstybės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintų dydžių bei eliminavus kitus vienkartinius veiksnius, koreguotas EBITDA siekė 53 mln. eurų ir buvo 11,6 proc. didesnis nei 2024 m (47,6 mln. eurų).

Teigiama, kad koreguotą EBITDA daugiausiai didino didesni kapitalo kaštai dėl reguliuojamo turto vertės padidėjimo.

Bendrovės pajamos tuo metu per metus išaugo 13,9 proc. ir 2025 m. siekė 431,1 mln. eurų. Pajamos už elektros perdavimą, palyginti su 2024 m., padidėjo 4 proc. iki 134,3 mln. eurų.

Pajamos už papildomas paslaugas didėjo 29 proc. iki 180,2 mln. eurų. Pajamas didino VERT nustatyta 28 proc. didesnė papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos.

„Litgrid“ 2025 m. investicijos siekė 166,3 mln. eurų, iš jų 35 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 65 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei veiklos palaikymui.

Kaip primena šalies elektros perdavimo sistemos operatorė, ji pernai įgyvendino sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais ir tikina, jog sėkmingai palaikė sistemos darbą kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje.

„Litgrid“ yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje.

Bendrovė Lietuvoje valdo apie 7 tūkst. km oro linijų, virš 300 km kabelinių linijų, daugiau kaip 240 transformatorių pastočių ir skirstyklų, 9 tarpsistemines linijas ir jungtis su kitomis šalimis, nuolat vykdo elektros tinklo infrastruktūros priežiūrą siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.

Vilnius, vasario 27 d. (ELTA). Penktadienio vakarą prie Kauno klinikų, J. Lukšos-Daumanto gatvėje atvira liepsna užsidegus kotedžui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyrius patvirtino, kad gaisras likviduotas.

Pasak tarnybos, gaisras kilo trijų aukštų kotedžo antrajame aukšte, į įvykio vietą buvo suvažiavusios 5 autocisternos.

Gaisro metu keturis asmenis teko evakuoti iš pastato, tačiau nukentėjusių neužfiksuota.

Vilnius, vasario 27 d. (ELTA). „Pieno žvaigždės“ pernai uždirbo 4,6 mln. eurų grynojo pelno, preliminarius neaudituotus duomenis skelbia bendrovė per Vilniaus „Nasdaq“ biržą.

2024 metais vienas didžiausių pieno perdirbėjų Lietuvoje uždirbo 10,1 mln. eurų grynojo pelno.

„Pieno žvaigždžių“ 2025 m. pardavimų pajamos tuo metu siekė 218,4 mln. eurų – 3,8 proc. daugiau nei prieš metus (210,4 mln. eurų).

Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) per 2025 m. buvo 12,1 mln. eurų, lyginant su 18,1 mln. eurų EBITDA prieš metus.

Įmonės pagrindinė buveinė yra Vilniuje, o filialai – Mažeikiuose, Pasvalyje, Kaune ir Panevėžyje.

Vašingtonas, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Penktadienį duodamas parodymus Kongreso komitetui apie savo gerai žinomus ryšius su Jeffrey Epsteinu, buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas paneigė padaręs ką nors neteisėto, o demokratai siekė nukreipti dėmesį į paties Donaldo Trumpo santykius su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu.

B. Clintonas daug kartų minimas J. Epsteino dokumentuose, tačiau jis tvirtina, kad nutraukė ryšius dar iki to, kai šis gėdą užsitraukęs milijardierius 2008 m. buvo nuteistas už seksualinius nusikaltimus.

„Nieko nemačiau ir nepadariau nieko blogo“, – sakydamas įžanginę kalbą, kuria buvo pasidalinta socialiniuose tinkluose, pareiškė B. Clintonas.

Tyrimą dėl J. Epsteino atliekančio Atstovų Rūmų komiteto pirmininkas respublikonas Jamesas Comeris prieš B. Clintono parodymų davimo procedūrą sakė, kad tikisi „užduoti daug klausimų“. Vis dėlto komitete dirbantys demokratai pakartojo savo raginimą apklausti ir D. Trumpą.

„Būkime realistiški, mes kalbamės su ne tuo prezidentu“, – sakė komiteto narys demokratas Suhas Subramanyamas.

B. Clintonas tiesiogiai nepaminėjo D. Trumpo, tačiau pažymėjo, kad „niekas nėra aukščiau įstatymo, net prezidentai – ypač prezidentai“.

Vien tik paminėjimas dokumentuose, kuriuos paviešino JAV Teisingumo departamentas, dar nereiškia, kad buvo padaryta kas nors neteisėto, o B. Clintonas nebuvo apkaltintas padaręs nusikaltimą, be to, nebuvo pradėtas oficialus tyrimas jo atžvilgiu.

Jis parodymus duoda po savo žmonos, buvusios valstybės sekretorės Hillary Clinton, kuri liudijo ketvirtadienį ir paragino D. Trumpą, kuris, kaip ir B. Clintonas, palaikė ryšius su J. Epsteinu, stoti prieš komitetą. Įstatymų leidėjai turėtų paklausti D. Trumpo „davus priesaiką apie dešimtis tūkstančių jo paminėjimų Epsteino dokumentuose“, sakė ji.

Parodymai duodami už uždarų durų, o B. Clintonas palygino šią procedūrą su „teismo posėdžio inscenizacija“. Sutuoktiniai ragino užtikrinti, kad procesas būtų viešas.

Apklausimas kelia didesnį pavojų buvusiam prezidentui nei jo žmonai, nes jis yra pripažinęs, kad palaikė glaudžius ryšius su J. Epsteinu, tačiau patikino, jog niekada nesilankė finansininko privačioje Karibų saloje.

J. Epsteinas bendravo su turtingais, garsiais ir įtakingais pasaulio žmonėmis ir 2008 m. buvo nuteistas už nepilnamečių įtraukimą į prostituciją. Jis 2019 m. mirė Niujorko kalėjimo kameroje, laukdamas teismo proceso dėl prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais. Jo mirtis buvo pripažinta savižudybe.

Respublikonų vadovaujamas Atstovų Rūmų Priežiūros komitetas atlieka tyrimą asmenų, kurie buvo siejami su J. Epsteinu, atžvilgiu, Teisingumo departamentui paskelbus milijonus naujų dokumentų, susijusių su tyrimu dėl J. Epsteino.

Clintonai iš pradžių atmetė šaukimus duoti parodymus, tačiau įtakinga demokratų pora galiausiai sutiko liudyti, kai Atstovų Rūmų respublikonai pagrasino pateikti jiems kaltinimus dėl nepagarbos Kongresui.

Ankara, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Penktadienio vakarą skrydžiai iš Stambulo oro uosto į Teheraną buvo atšaukti dėl didinamo JAV karinių pajėgų telkimo aplink Iraną. 

Stambulo oro uostas pranešė, kad atšaukti „Turkish Airlines“ ir dviejų Irano bendrovių skrydžiai į Irano sostinę. 

Taip pat atšaukti keturi šeštadienį numatyti skrydžiai į Teheraną, nors šeši kiti liko tvarkaraštyje. Buvo atšauktas „Turkish Airlines“ skrydis į šiaurinį Irano miestą Tabrizą – lėktuvas turėjo išskristi šeštadienio rytą. 

Turkijos valdžia penktadienį nekomentavo įvykių Irane ir neprisidėjo prie daugelio šalių, patarusių savo piliečiams nekeliauti į Islamo respubliką. 

Turkija turi 550 kilometrų ilgio sieną su Iranu ir tris sienos kirtimo punktus.

Londonas, vasario 27 d. (dpa-ELTA). Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunak pradėjo konsultuoti Ukrainos vyriausybę ekonomikos atgaivinimo klausimais, Kyjivui siekiant iki kitos žiemos atkurti savo energetikos sektorių. 

Penktadienį paskelbti dokumentai atskleidė, kad R. Sunakas neatlygintinai ėmėsi vaidmens prezidento Volodymyro Zelenskio tarptautinėje patariamojoje taryboje dėl Ukrainos ekonomikos atgaivinimo. 

Tikimasi, kad patariamąją tarybą sudarys ekspertų grupė, patarsianti tiek V. Zelenskiui, tiek jo ekonomikos patarėjai, buvusiai Kanados vicepremjerei Chrystiai Freeland. 

R. Sunakas sakė, kad jam garbė paremti Ukrainą, ir gyrė V. Zelenskio vadovavimą Ukrainos žmonėms, parodant „tokią drąsą, stiprybę ir išradingumą šiame pasipriešinimo kare“. 

„Vakarams reikia stiprios Ukrainos, o stipriai Ukrainai reikia stiprios ekonomikos“, – pridūrė jis. 

„Todėl džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie tarptautinės grupės, konsultuojančios prezidentą Zelenskį ekonomikos atkūrimo klausimais. Esu įsitikinęs, kad Ukraina – su savo žmogiškuoju kapitalu, gamtos ištekliais ir inovacijų kultūra – gali tapti viena dinamiškiausių Europos ekonomikų“, – sakė R. Sunakas. 

Ketvirtadienį R. Sunakas dalyvavo pirmajame tarybos posėdyje kartu su kitais asmenimis iš tarptautinių organizacijų, įskaitant Pasaulio banko prezidentą Ajay Bangą ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko prezidentę Odile Renaud-Basso. Taip pat dalyvavo tokių įmonių kaip „Siemens“, „BlackRock“, „Citigroup“ ir „ArcelorMittal“ atstovai. 

V. Zelenskis socialiniame tinkle X paskelbė, kad grupė aptarė „Ukrainos energetinio atsparumo stiprinimą“ prieš kitą žiemą, taip pat „platesnes investavimo galimybes“, įskaitant į šalies gynybos pramonę. 

Rusijos smūgiai į Ukrainos energetikos infrastruktūrą pastaraisiais mėnesiais tapo didele problema. Kyjivas apkaltino Maskvą mėginimu „šaltį paversti ginklu“.

R. Sunakas yra ne pirmas buvęs premjeras, ėmęsis Ukrainos patarėjo vaidmens. Jis ir toliau yra parlamento narys, atstovaujantis Ričmondo ir Nortalertono rinkimų apygardai Anglijos šiaurėje, bet taip pat konsultuoja „Goldman Sachs“, „Microsoft“ ir dirbtinio intelekto bendrovę „Anthropic“. Remiantis jo oficialia interesų deklaracija, didžiąją dalį pajamų, gautų iš neparlamentinio darbo, jis skiria labdarai.

(papildytas visas tekstas)

Londonas/Teheranas/Tel Avivas, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės (JK) ambasados darbuotojai Irane dėl dabartinės „saugumo padėties“ buvo laikinai atitraukti iš šalies, penktadienį pranešė užsienio reikalų ministerija.

JK ambasada Teherane, kuri praėjusį mėnesį buvo laikinai uždaryta, toliau „dirbs nuotoliniu būdu“, pažymėjo ministerija.

Kiek vėliau ministerija taip pat nurodė, kad JK perkėlė dalį savo diplomatinių darbuotojų ir jų šeimų narių iš Izraelio miesto Tel Avivo į kitą šalies vietą, motyvuodama „įtampa regione“.

„Ėmėmės atsargumo priemonių ir laikinai perkėlėme dalį savo darbuotojų ir jų šeimų narių iš Tel Avivo į kitą vietą Izraelyje“, – teigė ministerija ir kartu pridūrė, kad jos ambasada veikia įprastai, tačiau padėtis „gali greitai paaštrėti ir kelia didelę riziką“.

Apie tokius JK veiksmus buvo paskelbta po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą pagrasino smogti Iranui, o Vašingtonas telkia karines pajėgas Artimuosiuose Rytuose.

Vilnius, vasario 27 d. (ELTA). Penktadienio vakarą prie Kauno klinikų, J. Lukšos-Daumanto gatvėje atvira liepsna užsidegė kotedžas.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyriaus, gaisras kilo trijų aukštų kotedžo antrajame aukšte, įvykio vietoje dirba gausios ugniagesių pajėgos ir 5 autocisternos.

Keturi asmenys buvo evakuoti iš pastato, o nukentėjusių kol kas nefiksuota.

Informuojama, jog aplink įvykio vieta gali būti reguliuojamas eismas.

Charkivas, vasario 27 d. (Ukrinform-ELTA). Vasario 27 d. per Rusijos ataką Ukrainos Charkivo srityje buvo sužeisti penki žmonės, tarp jų – du vaikai, kurie patyrė ūminę reakciją į stresą, socialiniame tinkle „Facebook“ informavo šio regiono nacionalinės policijos vyriausioji valdyba.

„Šiandien po pietų Rusijos kariai, pasitelkdami bepiločius orlaivius, apšaudė Verchnia Rohankos kaimą Charkivo srityje. Apšaudymas sukėlė gaisrą privačiame name. Buvo sužeisti penki žmonės, įskaitant 4 metų berniuką ir 9 metų mergaitę. Vaikai patyrė ūminę reakciją į stresą“, – sakoma paskelbtame įraše.

Iškelta baudžiamoji byla pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį (karo nusikaltimai).