Varšuva, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). Lenkijos aktyvistės atidarė pirmąjį šalyje abortų tablečių savitarnos terminalą, leidžiantį moterims anonimiškai ir iš karto gauti nėštumą nutraukiančius vaistus šalyje, kurioje galioja vieni griežčiausių Europoje abortų įstatymų.

Nedidelę spalvingai nudažytą spintelę, aktyvisčių vadinamą „abortomatu“, sudaro 22 skyreliai su vokais, kuriuose yra medikamentiniam abortui atlikti skirti vaistai.

„Tai feministinė intervencija, skirta parodyti, kaip viskas yra apversta aukštyn kojomis“, – sakė Kinga Jelinska, fondo „Women Help Women“ vadovė ir iniciatyvos „Abortion Dream Team“ bendraįkūrėja.

„Mes nuolat mąstome, kaip abortų paslaugas padaryti lengvesnes, prieinamesnes, draugiškesnes ir labiau orientuotas į žmogų“, – pridūrė ji.

Pasirinkta vieta – priešais Lenkijos parlamentą, neįgyvendinusį pažadų sušvelninti griežtus šalies abortų įstatymus, – yra sąmoningai simboliška.

Būtent čia aktyvistės prieš kiek daugiau nei metus nusprendė atidaryti abortų centrą. Tai nėra įprasta medicinos klinika – ji suteikia moterims prieigą prie išteklių, įskaitant tabletes, ir erdvę, kur galima gauti pagalbą arba atlikti medikamentinį abortą.

Lenkijoje abortas teisėtas tik dviem atvejais: kai nėštumas atsirado dėl nusikalstamos veikos, pavyzdžiui, išžaginimo ar kraujomaišos, arba kai jis kelia grėsmę motinos gyvybei ar sveikatai.

2020 m. Konstitucinio Tribunolo sprendimu nustatyta, kad sunkūs vaisiaus apsigimimai nėra teisėtas pagrindas abortui. Iki šio sprendimo 98 proc. teisėtų abortų Lenkijoje buvo atliekami dėl šios priežasties.

Nauji ribojimai sukėlė protestų bangą visoje šalyje. Tai tapo didžiausiomis masinėmis demonstracijomis Lenkijoje nuo 1989 m. antikomunistinio judėjimo laikų.

Nacionalinio sveikatos fondo (NFZ) ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto duomenimis, pirmąjį 2025 m. pusmetį Lenkijoje atlikti tik 846 teisėti abortai.

Briuselis, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos neplanuoja iš Europos išvesti iki 40 tūkst. karių, trečiadienį pareiškė Vašingtono pasiuntinys NATO, taip paneigdamas pastarojo meto pranešimus.

JAV transliuotojas NBC, remdamasis neįvardytais amerikiečių pareigūnais, rugsėjo viduryje pranešė, kad Vašingtonas svarsto galimybę iš Europos išvesti 25 tūkst. ar daugiau karių.

„Tie pranešimai yra klaidingi“, – gynybos konferencijoje, kurią surengė transliuotojas „Euronews“, sakė JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris.

„Karo sekretoriaus politikos skyriuje dirbantys žmonės dar net nėra galutinai parengę šio plano“, – pridūrė jis.

JAV administracija šią vasarą pradėjo oficialią savo karinio buvimo Europoje peržiūrą, tuo sukeldama sąjungininkų nuogąstavimus, kad ji gali sumažinti savo pajėgų apimtis Europos šalyse.

Peržiūros metu taip pat nagrinėjama, kaip JAV pajėgos naudojasi karinėmis bazėmis.

Vašingtonas anksčiau kritikavo Europos šalis už tai, kad vykstant karui prieš Iraną jos neleido Jungtinėms Valstijoms pasinaudoti jų teritorijoje esančiomis NATO bazėmis.

„Mes tiesiog atliekame tam tikrą matematinę, mechaninę analizę, kaip esame išsidėstę pasaulyje, nes turime spręsti pasaulinius iššūkius“, – tvirtino M. Whitakeris.

Vašingtonas jau ėmėsi veiksmų, kad pakeistų savo buvimą Europoje, kur turi apie 80 tūkst. karių. Jungtinės Valstijos gegužės mėnesį paskelbė, kad iš Vokietijos išves 5 tūkst. karių.

Kyjivas, rugsėjo 30 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos pirmą kartą panaudojo reaktyviniame bepiločiame orlaivyje krovinį, specialiai skirtą aukštos įtampos elektros perdavimo linijoms ir plieninėms tiltų konstrukcijoms naikinti.

Apie tai „Telegram“ kanale pranešė neetatinis prezidento patarėjas Serhijus Beskrestnovas, žinomas šaukiniu „Flash“.

„Blogos naujienos. Šiandien priešas pirmą kartą panaudojo specialią kumuliacinę pjaunamąją kovinę galvutę reaktyviniame bepiločiame orlaivyje (KRSN)“, – sakė S. Beskrestnovas.

Įraše sakoma, kad šis krovinys specialiai sukurtas naikinti aukštos įtampos perdavimo linijų atramas ir plienines tiltų konstrukcijas.

KRSN sudaro 40 kg pagrindinė kovinė galvutė ir keturi smūginiai moduliai.

„Manau, kad priešas planuoja pulti svarbias aukštos įtampos elektros perdavimo linijas“, – pridūrė S. Beskrestnovas.

Pranešta, kad trečiadienį dėl Rusijos atakos sukeltos įrangos perkrovos kai kuriose Kyjivo miesto vietose, taip pat Kyjivo, Černihivo ir Žytomyro srityse buvo įvesti avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai.

Vilnius, rugsėjo 30 d. (ELTA). Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė trečiadienį dalyvavo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusioje Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (TAU) bendruomenės mokslo metų pradžios šventėje, pranešė Prezidentūra. 

Pasak D. Nausėdienės, universiteto studentų intelektinis smalsumas, fizinis aktyvumas ir dvasinė bendrystė tampa ne tik prasmingo gyvenimo palydovais, bet ir gyvenimo kokybę kuriančiomis vertybėmis – tikru ilgaamžiškumo eliksyru.

„Galimybė mokytis, bendrauti, kurti ir atrasti naujus dalykus suteikia gyvenimui naujų spalvų, prasmės ir džiaugsmo. Nepaliaujamai siekdami naujų žinių ir vienydami jėgas, Jūs prisidedate prie visos mūsų visuomenės klestėjimo, užtikrinate jos kultūrinį ir dvasinį gyvybingumą. Jūsų gyvenimo pamokos, sukauptas žinių ir gebėjimų lobynas padeda kurti stipresnę, gyvybingesnę ir ateities kartoms atvirą Lietuvą“, – trečiadienį išplatintame pranešime cituojama D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia taip pat pabrėžė, kad geopolitinės įtampos laikais itin svarbus TAU indėlis palaikant kartų solidarumą.

„Gyva mūsų tautos atmintis, susitinkanti su dabarties iššūkiais, padeda juos įveikti. Šiame žinių ir bendrystės kupiname poliloge gali gimti naujos idėjos ir kryptys ateities Lietuvai“, – pabrėžė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia palinkėjo, kad TAU ir toliau išlaikytų savo galią įkvėpti ir burti įvairaus amžiaus žmones.

ELTA primena, kad Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas yra savarankiška, savanoriška visuomeninė organizacija, neformaliojo suaugusiųjų švietimo institucija, savo veikla užtikrinanti vyresnio amžiaus žmonių integraciją į visuomenę. 

Londonas, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Andy Burnhamas trečiadienį pareiškė, kad yra „tvirtų požymių“, jog Iranas yra susijęs su įtartina veikla JK oro bazėje, kuri praėjusį savaitgalį sukėlė didelį saugumo incidentą.

„Yra tvirtų požymių, kad Iranas prisidėjo prie to, kas savaitgalį įvyko RAF Ferforde“, – britų visuomeniniam transliuotojui BBC sakė A. Burnhamas, omenyje turėdamas sekmadienį kilusį išgąstį dėl galimo sprogdinimo netoli šios oro bazės pietvakarių Anglijoje, kuria kare prieš Iraną naudojasi JAV kariuomenė.

„Žinoma, tai tebėra vykstantis, sudėtingas ir rimtas policijos tyrimas“, – teigė A. Burnhamas.

Irano ambasada Londone kiek anksčiau pareiškė, kad „kategoriškai atmeta ir griežtai smerkia“ spėliones, jog Iranas yra susijęs su šiuo incidentu. Policija antradienį pranešė, kad įvykio vietoje sprogmenų nerasta.

Pareigūnai nepaaiškino grėsmės pobūdžio.

Šie A. Burnhamo komentarai yra pirmasis oficialus JK institucijų patvirtinimas, kad Iranas galbūt prisidėjo prie incidento, kuomet ankstyvą sekmadienio rytą trys balti furgonai, regis, važiavo RAF Ferfordo link.

Viena vietos gyventoja, kuri paskambino policijai, tvirtino, kad prie furgonų, kurie blokavo kelią kaime šalia karinės bazės, matė grupę kaukėtų vyrų.

Didėjanti sumaištis

Padėtis tapo neaiški, kai JK policija už užstatą paleido penkis britus, kuriuos sekmadienį sulaikė dėl įtarimų nusikaltimais, susijusiais su sprogmenimis ir terorizmu.

Po tris dienas trukusių tyrimų, per kuriuos buvo pasitelkta ir išminavimo komanda, policija antradienį nurodė, kad automobiliuose nerado sprogmenų, tačiau aptiko „tam tikrą kiekį benzino“.

Trečiadienį laikraštis „The Times“ paskelbė, kad incidentas buvo sužlugdytas po to, kai vienas iš penkių įtariamųjų prieš grupės sulaikymą informavo policiją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo valstybės sekretorius Marco Rubio prieš tai buvo užsiminę, kad žvalgybos institucijos žinojo apie įtariamuosius ir kad galėjo prisidėti užsienio valstybė, tačiau JK pareigūnai nekomentavo.

„Laukėme, kol galėsime patvirtinti tai, ką galime pasakyti, tačiau dabar galime patvirtinti savo įsitikinimą, kad prie to prisidėjo Iranas“, – „Sky News“ sakė A. Burnhamas.

Buvo aktyviai spėliojama, kad į incidentą galėjo būti įsitraukęs Iranas ar kita priešiška valstybė, nes Teheranas anksčiau perspėjo Londoną neleisti Vašingtonui naudotis jo karinėmis bazėmis.

JK leido JAV naudotis RAF Ferfordo baze gynybiniams smūgiams prieš Iraną, tuo sukeldama Teherano pyktį ir kai kurių Glosteršyro kaimo vietovių, kuriose įsikūrusi ši bazė, gyventojų nerimą.

Talinas, rugsėjo 30 d. (dpa-ELTA). Rusija vis dažniau taikosi į Europos ginklų bendroves, rengdama sistemingus bandymus vykdyti diversijas ir kibernetines atakas, trečiadienį sakė Estijos žvalgybos tarnybos vadovas.

„Rusijos veiksmai visoje Europoje akivaizdžiai yra sistemingi“, – transliuotojui ETV sakė Estijos vidaus saugumo tarnybai vadovaujantis Margo Pallosonas.

Pasak jo, dėmesys nukreiptas jau ne į simbolinius taikinius, o į ginklų pramonės įmones, siekiant užkirsti kelią karinės pagalbos patekimui į Ukrainą.

M. Pallosono teigimu, pastaraisiais metais Estijos žvalgyba jau užkirto kelią dideliam skaičiui Rusijos planuotų diversijų ir išpuolių.

Paklaustas, ar atakų padaugėjo, jis sakė, kad pastaruosius trejus metus jų lygis išliko nuolat aukštas, tačiau perspėjo, kad grėsmės lygis padidėjo padaugėjus incidentų, susijusių su sprogmenimis. M. Pallosonas paminėjo atvejį, kai buvo užkirstas kelias išpuoliui Vokietijos Leipcigo oro uoste panaudojant sprogmenų prikrautą droną.

Antradienį Estija oficialiai apkaltino Rusiją gynybos įmonės „Milrem Robotics“ padegimu. Ši įmonė kuria nepilotuojamas karines sistemas, Ukrainoje naudojamas nuo 2022 metų. Rusija Talino kaltinimus atmetė.

„Primygtinai rekomenduojame visoms gynybos pramonės įmonėms, ypač ką nors tiekiančioms Ukrainai, stiprinti kibernetinės gynybos priemones“, – sakė M. Pallosonas. 

Jo teigimu, Estijos gynybos sektoriaus įmonės yra konkretūs puolimo taikiniai.

Ši Baltijos šalis, Europos Sąjungos ir NATO narė, besiribojanti su Rusija, yra artima Ukrainos partnerė ir rėmėja. Ukraina daugiau kaip ketverius metus ginasi nuo plataus masto Rusijos invazijos.

Vašingtonas, rugsėjo 30 d. (AFP-dpa-ELTA). JAV teismas trečiadienį sustabdė 50 metų žudikės egzekuciją suleidžiant jai mirtiną injekciją. Tai būtų buvusi pirmoji per daugiau kaip 200 metų moters egzekucija Tenesyje.

Likus vos valandai iki Christos Pike egzekucijos mirtina injekcija, Šeštosios apygardos apeliacinis teismas priėmė sprendimą ją sustabdyti, praėjus trims dešimtmečiams po bendramokslės nužudymo.

Ch. Pike buvo18 metų, kai kartu su savo vaikinu jaunimo profesinio mokymo stovykloje sumušė ir nužudė 19-metę Colleen Slemmer.

Nužudymas patraukė visos šalies dėmesį, kai ant C. Slemmer kūno buvo rastas ant krūtinės išraižytas pentagramos simbolis, dažnai siejamas su satanizmu.

„Teisingumo interesai reikalauja trumpam sustabdyti egzekuciją, kad būtų galima tinkamai išnagrinėti šalių pateiktus išsamius argumentus“, – sakoma teismo nutartyje.

Teismas nagrinės, ar buvo atsižvelgta į įtarimus, kad vaikystėje Ch. Pike patyrė seksualinę prievartą.

Ši byla sukėlė diskusijas dėl mirties bausmės skyrimo jauniems nusikaltėliams.

Ch. Pike advokatai įrodinėjo, kad jai turėtų būti suteikta malonė dėl jauno amžiaus ir psichikos sveikatos problemų nužudymo metu.

„Ji buvo vos 18-os, kai įvykdė nusikaltimą, ir turėjo sunkių psichikos sveikatos sutrikimų“, – sakoma malonės prašyme, pateiktame Tenesio gubernatoriui Billui Lee. Šis sakė nesikišiantis.

JAV Aukščiausiasis Teismas antradienį atmetė prašymą sustabdyti egzekuciją. Tame prašyme buvo teigiama, kad Ch. Pike patirta seksualinė prievarta, potrauminio streso sutrikimas ir kraujo liga reikštų, jog mirtina injekcija sukeltų „nereikalingų kančių“.

Ch. Pike, vienintelė moteris Tenesio mirties bausmės laukiančiųjų sąraše, turėjo būti nužudyta mirtina injekcija trečiadienį 10 val. Riverbendo griežčiausio saugumo kalėjime Nešvilyje.

Nepriklausomi Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai paragino JAV vyriausybę ir Tenesio valdžios institucijas nedelsiant sustabdyti egzekuciją ir pakeisti nusikaltėlei skirtą mirties bausmę.

"Pike egzekucija vainikuotų sunkų fizinių ir psichologinių kančių kelią, paženklintą smurto vaikystėje ir beveik tris dešimtmečius trukusio kalinimo vienutėje mirtininkų kameroje“, – teigė jie.

Mirties bausmių informacijos centro duomenimis, nuo 1976 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įvykdyta tik 18 moterų egzekucijų. Šiais metais iki rugsėjo 24 d. JAV buvo įvykdytos mirties bausmės 28 nuteistiesiems. 

Kaip rodo naujausia reprezentatyvi „Pew“ tyrimų centro apklausa, du trečdaliai JAV suaugusiųjų pritaria mirties bausmei asmenims, nuteistiems už žmogžudystę. Vis dėlto 59 proc. mano, kad mirties bausmė nepadeda atgrasyti nuo sunkių nusikaltimų.

Kyjivas, rugsėjo 30 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu aptarė būdus, kaip sustiprinti Ukrainos gynybą, įskaitant jos naikintuvus F-16 ir apskritai oro gynybos pajėgumus.

Ukrainos prezidentas apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“, informuoja „Ukrinform“.

„Su Alexu aptarėme, kas gali labiausiai sustiprinti mūsų gynybą, mūsų F-16 ir apskritai mūsų oro gynybą. Ačiū, kad esate pasirengę padėti!“ – rašė V. Zelenskis.

Jis sakė, kad išsamiai informavo Suomijos prezidentą apie padėtį po Rusijos smūgių ir naujausią atakų prieš Ukrainos miestus ir bendruomenes eskalaciją.

V. Zelenskis pažymėjo, kad Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose bei regionuose naktį paskelbti oro pavojaus signalai tęsėsi beveik visą dieną, fiksuota nuolatinė reaktyvinių dronų „Shahed“ grėsmė. Naktį taip pat pranešta apie balistinių raketų smūgius.

Kaip jau skelbta, V. Zelenskis ankstesnę dieną teigė, kad Belgija iki metų pabaigos perduos Ukrainai tris naikintuvus F-16 ir jiems skirtos amunicijos.

Prezidentas trečiadienį taip pat nurodė, kad Ukraina pastarosiomis dienomis gavo naujų oro gynybos paramos paketų.

Vilnius, rugsėjo 30 d. (ELTA). Vidutinis moterų dalyvavimas mamografinėje patikroje 2022 metais siekė 56 proc., rodo Europos Komisijos duomenys. Šiaurės šalyse aprėptis viršija 75 proc., o Rytų Europos šalyse dažniausiai nesiekia net pusės. Prasčiausia padėtis Rumunijoje, kur prevenciškai tikrinasi vos 9 proc. moterų. Tuo metu Lietuvoje pradėta aktyvesnė informacijos sklaida ir prieinamumo didinimas rodo pirmuosius rezultatus – mamografiją atlikusių moterų skaičius pernai šoktelėjo 70 proc., palyginti su 2024 metais.

Pasak specialistų, besitikrinančiųjų skaičius galėjo pakilti dėl išplėstos amžiaus grupės ribos: anksčiau pagal programą buvo tikrinamos 50–69 metų moterys, o dabar – 45–74 metų moterys. Šiai amžiaus grupei priklausančios ir privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys pagal programą mamografiją gali atlikti kartą per dvejus metus, o tyrimo išlaidas padengia Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Mamografijos tyrimai atliekami gydymo įstaigose, turinčiose sutartis su Valstybine ligonių kasa.

Viena iš Lietuvoje jau įgyvendinamų iniciatyvų – „Rožinis autobusas“. Tai nėra mobili mamografijos klinika: pačiame autobuse mamografijos tyrimai neatliekami. Iniciatyva padeda regionuose gyvenančioms moterims nuvykti į diagnostikos centrus, visų pirma atlikti mamografijos tyrimą. 

Lietuvos Vyriausybė tarp kliūčių, su kuriomis mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse susiduria moterys, nurodo transporto trūkumą, didelius atstumus, informacijos stoką ir laukimo laiką. Vyriausybės duomenimis, per pirmuosius ketverius veiklos metus „Rožinis autobusas“ aplankė 21 savivaldybę ir padėjo daugiau kaip 2,8 tūkst. moterų pasiekti tyrimų bei konsultacijų vietas. 

Lenkijoje tikrinasi vos trečdalis 

Nors Lenkijoje tyrimų prieinamumas aukštas, o centrinė sistema siūlo šimtus tūkstančių laisvų laikų, realybėje per pastaruosius dvejus metus profilaktinėje programoje dalyvavo tik 32,77 proc. moterų. Naujienų portalo „Gazeta Wyborcza“ žurnalistė Karolina Kijek atkreipė dėmesį, jog tai opi šalies problema.  

Visuomeninio švietimo fondo „SEXEDPL“ ir tarptautinės tyrimų bendrovės „Ipsos“ atlikta 3 tūkst. moterų apklausa atskleidė, kad viena iš keturių 45–65 metų moterų niekada nėra atlikusi mamografijos. Savo ruožtu onkologė dr. Katarzyna Pogoda pažymėjo, kad moteris atbaido diagnozės baimė bei priminimų trūkumas. 

„Moteris gali visiškai suprasti, kad mamografija yra svarbi, tačiau vis tiek mėnesių mėnesius atidėlioti tyrimą. Todėl mums reikia sistemos, kuri ne tik sako pasitikrinkite, bet ir padeda moteriai žengti kitą žingsnį: siunčia priminimus, palengvina registraciją, siūlo patogų priėmimo laiką ir aiškiai paaiškina, kas vyks toliau“, – akcentavo K. Pogoda. 

Atsižvelgdama į tai, Lenkijos sveikatos apsaugos ministerija nuo liepos 1 d. įdiegė galimybę registruotis per skaitmeninę paciento paskyrą bei pradėjo siųsti asmeninius SMS priminimus.  

Situacijos pagerinti nepavyksta

Austrijos naujienų portalo „Der Standard“ žurnalistė Pia Kruckenhauser pažymėjo, jog šalyje veikia itin patogi profilaktinio patikrinimo sistema, tačiau net ir sudarius palankias sąlygas ne visada pavyksta pasiekti bent pusės pacientų susidomėjimą.  

„Austrijoje nuo 2014 m. veikia nacionalinė programa, pagal kurią 45–74 metų moterys kas dvejus metus gauna kvietimus tyrimui. Šalyje veikia 170 patikros punktų, todėl paslauga lengvai pasiekiama kiekviename rajone. Prireikus papildomo ultragarso tyrimo, jis atliekamas iš karto be atskiro registravimosi. Nepaisant to, fiksuojamas vos 53 proc. tikslinės grupės moterų įsitraukimas į profilaktinius tyrimus“, – atskleidė ji. 

Dažniausiai tyrimui, pasak jos, galima užsiregistruoti per kelias savaites ar net kelias dienas, o rezultatai pateikiami beveik iš karto. Visgi, daugiausia iššūkių kelia kaimiškų vietovių gyventojos ir migrantės – jas įtraukti į profilaktinius tikrinimus ypač sudėtinga. 

„Dėl to Vienoje pradėta sveikatos ambasadorių programa, tikintis, jog dalyvės skleis žinią savo bendruomenėms ir taip paskatins kitas moteris pasitikrinti“, – sakė P. Kruckenhauser. 

Itin panašius iššūkius vardija ir portalo „Voxeurop“ žurnalistas Adrian Burtin, o krūties vėžio diagnozę Prancūzijoje išgirsta viena iš aštuonių moterų. Krūties vėžys yra dažniausia moterų vėžio forma. 2023 m. Prancūzijoje buvo diagnozuota 61 214 ligos atvejų. Tai taip pat pagrindinė su vėžiu susijusių moterų mirčių priežastis – kasmet nuo šios ligos miršta daugiau kaip 12 tūkst. moterų. 

Prancūzijos Audito rūmų skelbtoje ataskaitoje pripažįstama pažanga kovojant su krūties vėžiu, joje pabrėžiama, kad, nepaisant skiriamų didelių išteklių, išlieka nemažai problemų: nepakankamai nuosekli patikros ir tolesnio pacientų stebėjimo praktika, regioninė ir socialinė nelygybė gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, didelės kai kurių gydymo būdų išlaidos ir nepakankamai integruotos pagalbinės paslaugos, kurios yra svarbios pacientų gyvenimo kokybei ir reabilitacijai. 

„Prancūzijoje susiduriame su mažėjančiu besitikrinančiųjų rodikliu. Jeigu 2011 m. turėjome 52,3 proc., tai 2024 m. jis siekė vos 44 proc. Dalyvavimas mažėjo visose amžiaus grupėse, nors kol kas nėra galutinai aišku, kokios yra pagrindinės šio mažėjimo priežastys“, – pasakojo A. Burtin.  

Tuo metu ataskaitoje socialinė ir ekonominė padėtis taip pat įvardijama kaip vienas iš veiksnių, darančių įtaką dalyvavimui patikroje. Tarp siūlomų priemonių, didinančių įtrauktį į profilaktinius tyrimus, siūlomas dirbtinio intelekto naudojimas organizuotose patikros programose ir glaudesnis sveikatos priežiūros organizacijų bendradarbiavimas.

Siekiant spręsti mamografijos prieinamumo problemas kaimo vietovėse ir mažas pajamas gaunančiuose miestuose, pastaraisiais metais pradėtos įvairios iniciatyvos, panašios į tas, kurias turime ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, kursuoti ėmė „Mammobile“ ir „Mammobus“ – tai specialiai įrengtos transporto priemonės, kuriose galima atlikti krūties vėžio patikrą. 

Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Lenkijos naujienų portalas „Gazeta Wyborcza“, Austrijos naujienų portalas „Der Standard“ ir Prancūzijos naujienų portalas „Voxeurop“.

Madridas, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį sureagavo į Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Andy Burnhamo užuominą apie galimą šalies grįžimą į Europos Sąjungą (ES) ir angliškai pasakė: „Sveiki sugrįžę“.

„Jei britai nori sugrįžti ir jei ministras pirmininkas juda šia kryptimi, manau, kad tai yra labai gera žinia tiek jo šaliai, tiek europiečiams“, – spaudos konferencijoje Madride prancūziškai pridūrė E. Macronas.

„Sugrįžkite“, – pridūrė jis, stovėdamas šalia Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo.

A. Burnhamas, kuris ministru pirmininku dirba nuo liepos, kai leiboristų parlamentarai nuvertė Keirą Starmerį, anksčiau trečiadienį paskelbtame interviu sakė, kad grįžimas į ES yra vienas iš galimų atsakymų į neišvengiamą klausimą, kaip galėtų atrodyti būsimi JK santykiai su Europa.

Tokie jo komentarai nuskambėjo po to, kai jis savo valdančiosios Leiboristų partijos metinėje konferencijoje pareiškė, jog prieš vėliau šiais metais planuojamą viršūnių susitikimą su bloku išdėstys „įvairias galimybes“ dėl būsimų ryšių su ES.

E. Macronas teigė, kad kai JK buvo ES narė, britai „visada buvo naudingi padėdami mums supaprastinti dalykus“ ir buvo „reiklūs partneriai“.

„Andy Burnhamas yra teisus, rodydamas tokią drąsą“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į ribas, su kuriomis susiduria JK, siekdama glaudesnių ryšių su ES, tačiau likdama už bloko ribų, praėjus dešimtmečiui po balsavimo dėl „Brexit“.

„Negalima rinktis tarp Sąjungos laisvių ir nuspręsti pasiimti tai, kas mums tinka, o ne visa kita“, – pažymėjo jis.

P. Sanchezas laikėsi panašios pozicijos ir pavadino „Brexit“ „didžiuliu praradimu tiek britų visuomenei, tiek visam Europos projektui“.

Jei JK siektų vėl prisijungti prie bloko, „tuomet, žinoma, Ispanija tam pritartų ir vėl atvertų rankas broliškai tautai“, – pridūrė jis.