Maskva, balandžio 5 d. (AFP-ELTA). Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį kalbėdamas su Irano diplomatijos vadovu pareiškė, kad JAV derėtų atsisakyti ultimatumų retorikos ir grįžti prie derybų.

Tokie S. Lavrovo komentarai pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį prapliupo keiksmais savo socialinėje platformoje „Truth Social“ ir pagrasino susprogdinti Irano elektrines ir tiltus, jeigu Teheranas neleis laivams plaukti Hormuzo sąsiauriu.

„Rusijos pusė išreiškė viltį, kad kai kurių valstybių pastangos deeskaluoti įtampą Irano klausimu bus sėkmingos“, – Maskva paskelbė apie S. Lavrovo ir Irano užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi pokalbio turinį.

Anot Maskvos, prie to galėtų prisidėti JAV, jeigu „nustotų naudoti ultimatumų kalbą ir grįžtų prie derybų“.

S. Lavrovas ir A. Araghchi taip pat ragino Vašingtoną nutraukti „neteisėtas atakas prieš civilinę infrastruktūrą“, tokią kaip Bušehro atominę elektrinę, kur dirba Rusijos techniniai specialistai.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Maskva šeštadienį pradėjo savo 198 darbuotojų evakuaciją iš elektrinės netrukus po to, kai netoli jos sprogo JAV ar Izraelio bomba.

Vilnius, balandžio 5 d. (ELTA). Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius teigia, kad premjerės Ingos Ruginienės pasakymas, kad ji galėtų tinkamai atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT), nėra pasikėsinimas perimti šią prerogatyvą iš prezidento. Visgi, socialdemokratas pripažįsta, kad tam tikra konkurencija taip Prezidentūros ir Vyriausybės egzistuoja.

„Vietos po saule, aš manau, užtenka visiems. Konkurencija tam tikra vyksta, bet nemanau, kad premjerės teiginys, kad galėtų atstovauti tinkamai, yra pasikėsinimas į atstovavimą. Aš manau, tiesiog konstatavimas, kad susitvarkytų, jeigu toks poreikis būtų. Bet tai nebuvo užkoduota žinutė, kad mes kėsintumėmės kažkaip peržiūrėti tą klausimą – tokio kėsinimosi nėra“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė M. Sinkevičius.

Socialdemokratas akcentuoja, kad konkurencija tarp institucijų vyksta ne tik užsienio politikos bare, tačiau ir vidaus politikoje.

„Gal kažkas įsižeidžia, kad premjerė proaktyvi užsienio politikoje, na bet galime veidrodiniu principu sakyti, o tai kodėl kažkas kišasi į vidaus politikos klausimus. Bet ta konkurencija, aš matau, kad gali būti ir postūmis“, – svarstė politikas.

„O kažkokių įtampų, manau, kad šiuo momentu nėra ir jos gal net per daug dirbtinai kuriamos tarp skirtingų Vyriausybės ir Prezidentūros institucijų“, – pridūrė jis.

M. Sinkevičius pabrėžia esąs įsitikinęs, kad šiuo metu prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvai EVT atstovauja tinkamai.

„Nesvarbu turbūt, koks katinas – rainas, juodas ar baltas – svarbu, kad peles gaudo (…). Aš manau, kad prezidentas su ta misija susitvarko, jis jau daugelį metų tą daro, jau antra kadencija darbuojasi, turi tiesioginį kontaktą ir ryšį. Užmezgęs ne tik darbinį, bet asmeninio pobūdžio santykį. To negali nevertinti, ypač sprendžiant įvairius klausimus tas asmeninis pažinojimas, kontaktas, jis irgi priduoda tam tikros jėgos“, – pripažino LSDP lyderis.

Kaip skelbta, premjerė I. Ruginienė naujienų portalui „Lrytas“ pareiškė, kad ji galėtų „puikiai dalyvauti“ EVT formate. Ji svarstė, kad būtų įmanoma rasti bendrą Prezidentūros ir Vyriausybės kompromisą dėl to, kas – prezidentas ar ji pati – galėtų prisiimti šią atsakomybę. 

Visgi prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad ne Vyriausybės vadovė, o jis pats ketina ir toliau atstovauti Lietuvai minėtame formate. Tačiau šalies vadovas patikino, kad šiuo klausimu nesutarimų su I. Ruginiene nėra.

Pernai spalį premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad prezidentas ir ministrė pirmininkė sutarė nuolat konsultuotis dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT posėdžiuose. Tuomet jis taip pat sakė, jog neatmetama, kad premjerė galėtų dalyvauti EVT neformaliuose susitikimuose. 

ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsėsi visą praėjusią Seimo kadenciją. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvai šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.

Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi vėliau nuo šios iniciatyvos buvę valdantieji atsitraukė.

EVT sudaro Europos Sąjungos valstybių arba vyriausybių vadovai, EVT pirmininkas, Europos Komisijos vadovas bei ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai. Tarybos susitikimai vyksta ne rečiau kaip du kartus per pusmetį Briuselyje. Tuo metu neeiliniai susitikimai rengiami pagal atskirą susitarimą.

Vašingtonas, balandžio 5 d. (AFP-ELTA). JAV specialiosios pajėgos įsiveržė giliai į Irano teritoriją, kad išgelbėtų antrąjį sudužusio naikintuvo „F-15E Strike Eagle“ įgulos narį, sekmadienį paskelbė JAV žiniasklaida.

Penktadienį Iranas gyrėsi numušęs naikintuvą F-15. Tai pirmasis JAV karo lėktuvas, sudužęs Irane nuo karo pradžios vasario 28 d. Vašingtonas kol kas neatskleidė daugiau informacijos, dėl ko lėktuvas nukrito.

Amerikiečių pajėgos lėktuvo pilotą išgelbėjo tą pačią dieną, o antrojo įgulos nario – ginklų sistemų operatorius – buvo intensyviai ieškoma.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paskelbė, kad JAV kariuomenė įvykdė vieną nuostabiausių paieškos ir gelbėjimo operacijų šalies istorijoje.

Pranešama, kad išgelbėti antrąjį įgulos narį buvo patikėta specialiųjų pajėgų kariams iš „SEAL Team 6“ komandos. Tuo metu JAV karo lėktuvai atakavo Irano konvojus bombomis ir juos apšaudė, kad šie nesiartintų prie antrojo įgulos nario buvimo vietos. Apie tai paskelbė „The New York Times“, remdamasis neįvardijamu pareigūnu.

Nors ir sužalotas, bet naikintuvo F-15E ginklų sistemų operatorius galėjo paeiti – jis ilgiau nei parą kalnuose išvengė sučiupimo, pranešė leidinys „Axios“.

Jis buvo apsiginklavęs pistoletu, turėjo lokacijos stroboskopą ir saugaus ryšio priemonę, kad galėtų susisiekti su savo gelbėtojais, paskelbė „The New York Times“.

Šio lakūno tapatybė kol kas neatskleidžiama, bet D. Trumpas minėjo, kad tai pulkininkas.

Specialiųjų pajėgų kariai, artėdami prie lakūno, šaudė iš ginklų, kad atgrasytų Irano pajėgas nuo gelbėjimo vietos.

D. Trumpas savo socialinėje platformoje „Truth Social“ rašė nurodęs JAV kariuomenei siųsti „dešimtis orlaivių apginkluotų mirtiniausiais ginklais pasaulyje“, kad išgelbėtų lakūną.

Anot prezidento, įgulos narys sužeistas, bet jam viskas bus gerai. Vėliau D. Trumpas patikslino, kad jis buvo sunkiai sužeistas.

Taip pat pranešama, kad du lėktuvai, kuriais turėjo būti išgabentas lakūnas ir jį išgelbėję specialiųjų pajėgų kariai, įstrigo apleistame oro uoste pietų Isfahane ir turėjo būti sunaikinti, kad nepatektų Iranui į rankas.

Tada JAV pajėgos pasinaudojo kitais trimis transporto lėktuvais, kad išskristų iš Irano.

Iranas paskelbė sunaikinęs du JAV karinius transporto lėktuvus C-130 ir du sraigtasparnius „Black Hawk“.

Skelbiama, kad JAV centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) surengė apgaulės operaciją ir platino gandus Irane, jog JAV pajėgos lakūną iš šalies gabena antžeminiu transportu.

Vašingtonas, balandžio 5 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį TV kanalui „Fox News“ teigė, kad pirmadienį gali būti pasiektas susitarimas su Iranu.

„Manau, kad yra didelė tikimybė rytoj – jie dabar derasi“, – D. Trumpas sakė „Fox News“ žurnalistui apie diplomatines pastangas.

„Jeigu jie greitai nesusitars, aš svarstau viską išsprogdinti ir perimti naftą“, – pareiškė JAV prezidentas.

Prieš tai jis savo socialinėje platformoje „Truth Social“ grasino, kad antradienis Irane taps „elektrinių ir tiltų diena“, išvadino iraniečius „pamišusiais šunsnukiais“ ir reikalavo atidaryti „suknistą sąsiaurį“, o savo žinutę baigė žodžiais „šlovė Alachui“.

Karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis pradėjo bombarduoti Iraną. Pastarasis iš esmės blokuoja laivybą Hormuzo sąsiauriu. Šio karo metu žuvo tūkstančiai žmonių, buvo sukrėstos pasaulio rinkos, nutraukti pagrindiniai laivybos maršrutai ir smarkiai šoktelėjo kuro kainos.

Tel Avivas, balandžio 5 d. (AFP-ELTA). Izraelio kariuomenė ir medikai sekmadienį paskelbė, kad keturi žmonės buvo sužaloti, kai Irano paleista raketa pataikė į gyvenamąjį pastatą Haifos mieste, Izraelio šiaurėje.

Izraelio kariuomenė naujienų agentūrai AFP sakė, kad Irano „raketa pataikė tiesiai į pastatą“.

Sprogimas įvyko praėjus keletui minučių po to, kai Izraelio kariuomenė perspėjo užfiksavusi Irano paleistas raketas.

Izraelio gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“ paskelbė, kad 4 žmonės nukentėjo raketai pataikius į 7 aukštų gyvenamąjį pastatą.

Išplatintose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti iš pastato griuvėsių kylantys dūmai tankiai gyvenamoje vietovėje, o pakelėje gelbėtojai buvo sustatę neštuvus nukentėjusiesiems.

Tarp jų buvo sunkiai sužeistas 82-ejų metų vyras. Jis nukentėjo per sprogimą ir buvo sužalotas sunkaus daikto.

Gyventojai gelbėtojams sakė, kad griuvėsiuose buvo žmonių. Gelbėtojai patys rankomis pakėlė didelius betono gabalus ir ištraukė 82-ejų metų vyrą.  

Kiti trys žmonės buvo sužaloti sprogimo ir skeveldrų.

ELTA primena, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis nuo vasario 28 d. vykdo bendrus smūgius prieš Iraną, į kuriuos Islamo Respublika atsako kasdienėmis raketų salvėmis, nukreiptomis į Izraelį ir kelias kaimynines regiono šalis.

Maskva, balandžio 5 d. (dpa-ELTA). Grūdus plukdęs Rusijos krovininis laivas nuskendo Azovo jūroje, sekmadienį pranešė Rusijos pareigūnai.

Žuvo mažiausiai vienas jūreivis, o dar du įgulos nariai dingo be žinios.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad į laivą pataikė dronas, o iš viso žuvo du žmonės.

Teigiama, kad nuskendo „Volgo-Balt“ klasės laivas. Devyni įgulos nariai evakavosi gelbėjimo valtimi ir sugebėjo pasiekti krantą Chersono srityje, o jiems suteikta medicininė ir psichologinė pagalba.

Pradėtas tyrimas siekiant nustatyti incidento priežastis.

Dalį Ukrainai priklausančios Chersono srities okupavo Rusija, tačiau Chersono miestą kontroliuoja Ukraina.

Per ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją Ukraina prarado Azovo jūros kontrolę.

Ukraina regione nuolat atakuoja Rusijos laivus ir yra paskandinusi naftos tanklaivių.

Kyjivas kaltina Maskvą okupuotose teritorijose vagiant grūdus iš ūkininkų ir juos parduodant pasaulio rinkose.

Abu Dabis, balandžio 5 d. (AFP-ELTA). Izraelio įtaka Persijos įlankos regione sustiprės dėl Irano naudojamos strategijos, teigia Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidento patarėjas Anwaras Gargashas.

Vasario 28 d. Artimuosiuose Rytuose kilo karas, kai JAV ir Izraelis ėmė bombarduoti Iraną, o pastarasis pradėjo leisti smogiamuosius dronus ir raketas į Persijos įlankos šalis ir Izraelį.

„Irano strategija iš tikrųjų ne sumažins, o sukonkretins JAV vaidmenį. Taip pat matysime, kad Izraelio įtaka Persijos įlankoje taps ryškesnė, o ne menkesnė“, – A. Gargashas sekmadienį teigė komentare žiniasklaidai.

Jis taip pat patvirtino, kad JAE yra pasirengusios prisijungti prie bet kokios Jungtinių Valstijų vadovaujamos tarptautinės iniciatyvos užtikrinti saugią laivybą Hormuzo sąsiauryje.

Beirutas, balandžio 5 d. (dpa-ELTA). Izraelio kariuomenė sekmadienį paskelbė atakavusi Irano remiamus „Hezbollah“ islamistus Libano sostinėje Beirute. Liudininkai pranešė matę penkis didelius sprogimus viename iš Beiruto priemiesčių.

Libano sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad 4 žmonės žuvo, o dešimtys buvo sužeista. Libano valstybinė nacionalinė naujienų agentūra (NNA) ir liudininkai sakė, kad bombarduotas trijų aukštų pastatą.

Vietovė, kur įvyko sprogimai, aktyviai veikia „Hezbollah“. Ten yra tankiai apgyvendintas gyvenamasis rajonas. Izraelio kariuomenė prieš tai kelis kartus ragino vietinius gyventojus iš ten bėgti.

Sekmadienį taip pat pranešta, kad per Izraelio oro antskrydžius 6 žmonės žuvo pietų Libane.

NNA paskelbė, kad Kfar Hatos mieste žuvo namų netekusios šeimos nariai.

Libano kariuomenė vėliau taip pat paskelbė, kad per Izraelio antskrydį žuvo vienas karys.

Per kitą antskrydį pietų Libane žuvo mažiausiai trys žmonės ir buvo sužeistųjų. Šios informacijos neįmanoma nepriklausomai patvirtinti.

Be to, Izraelio kariuomenė Libane taip pat vykdo antžeminę operaciją prieš „Hezbollah“. Pastaroji vėl leido raketas į šiaurės Izraelį.

Viena raketa nukrito ir sprogo atviroje vietovėje arabų gyvenamame mieste Deir al Asade. Ten Izraelio greitosios pagalbos tarnybos darbuotojai suteikė pagalbą trims žmonėms, kurie buvo nestipriai sužaloti.

Vilnius, balandžio 5 d. (ELTA). Kovo pabaigoje Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė 83,4 tūkst. eurų vertės viešąjį pirkimą lietuvių kalbos lygio nustatymo testams kurti. Pasak agentūros, šis pirkimas – Europos Sąjungos (ES) fondų finansuojamo projekto „Kalbėkime Lietuvai“ dalis. 

„Nacionalinė švietimo agentūra įgyvendina ES fondų finansuojamą projektą „Kalbėkime Lietuvai“. Viena šio projekto veiklų – plėtoti lietuvių kalbos lygio nustatymo testavimo sistemą, pagrįstą kalbos mokėjimo lygiais ir susietą su Lietuvoje veikiančia pasiekimų vertinimo sistema“, – teigiama Eltai pateiktame komentare.

Šiam tikslui įgyvendinti numatyta esamą užduočių banką, skirtą užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams bei baltistikos centrų studentams, papildyti naujais lietuvių kalbos lygio nustatymo testais.

Pasak NŠA, šiuo metu paskelbtas viešasis pirkimas 20 lietuvių kalbos lygio nustatymo testų sukūrimo paslaugoms įsigyti. Po 3 testus A1–A2 lygių, 10–13 m. bei 14–17 m. vaikams, po 3 – A2–B1 lygių, 10–13 m. bei 14–17 m. vaikams, po 3 – B1–B2 lygių, 10–13 m. bei 14–17 m. vaikams bei 2 – C1 lygio suaugusiems. 

Viešojo pirkimo suma – 83 388 eurai be PVM. 

Vašingtonas, balandžio 5 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas ėmė griežčiau grasinti smogti svarbiausiems Irano infrastruktūros objektams, jei Teherano vyriausybė iki jo nustatyto termino, kuris sueina pirmadienį, neatvers Hormuzo sąsiaurio.

Sekmadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame keiksmažodžių kupiname įraše D. Trumpas pareiškė, kad antradienį bus „Irano Elektrinių diena ir Tiltų diena viename. Nieko panašaus dar nebus buvę.“

„Atverkite sup**** sąsiaurį, jūs pakvaišę šun*******, arba gyvensite PRAGARE – TIK PAŽIŪRĖKITE“, – tiesiogiai Irano lyderiams adresuotoje žinutėje rašė jis.”

Respublikonų partijai atstovaujantis prezidentas jau pirma yra grasinęs, kad, jei šis svarbus vandens kelias nebus atidarytas, bus plačiai naikinami Irano energetiniai ištekliai ir kita gyvybiškai svarbi infrastruktūra, tarp kurios gali būti ir vandens gėlinimo įrenginiai.

Savo įraše jis taip pat suteikė daugiau informacijos apie „sunkiai sužeisto ir tikrai drąsaus“ JAV karo lakūno, kurį jis pavadino „gerbiamu pulkininku“, gelbėjimo operaciją: šis kariškis buvo dingęs be žinios nuo penktadienio, kai Irane buvo numuštas JAV naikintuvas „F-15E Strike Eagle“.

JAV prezidentas aiškino, kad dėl galimų pavojų ši gelbėjimo operacija buvo itin išskirtinė. Pirmasis įgulos narys tuo metu jau buvo išgelbėtas „vidury baltos dienos“, po to, kai Irane praleido septynias valandas.

Karas prasidėjo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis surengė bendrą antskrydžių kampaniją, kurios metu jau žuvo tūkstančiai žmonių, buvo sukrėstos pasaulio rinkos, nutraukti pagrindiniai laivybos maršrutai ir smarkiai šoktelėjo kuro kainos. Abi šalys grasino pulti ir puolė civilius objektus, o dėl to pasigirdo įspėjimų apie galimus karo nusikaltimus.