Vilnius, spalio 11 d. (ELTA). Mirė žurnalistas, redaktorius Henrikas Vaitiekūnas, skelbia naujienų portalas lrt.lt. 

Pranešama, kad H. Vaitiekūnas mirė eidamas 78-uosius metus. Šią žinią naujienų portalui patvirtino Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) operatorius Sigitas Kazlauskas. 

Kaip skelbiama, H. Vaitiekūnas gimė 1949 m. rugpjūčio 25 d. Panevėžyje, tais pačiais metais kartu su šeima persikėlė gyventi į uostamiestį ir ten baigė Klaipėdos 5-ąją vidurinę mokyklą bei vaikų muzikos mokyklą. 

1969 m. dirbo „Valstiečių laikraštyje“, vėliau – „Vakarinių naujienų“, Vilniaus bei Šalčininkų rajonų laikraščių redakcijose. 

Lietuvos televizijos „Panoramos“ redakcijos reporteriu H. Vaitiekūnas dirbo 1978–1993 m., vėliau kūrė televizijos laidas. 

Nurodoma, kad per savo karjerą jis yra sukūręs 15 autorinių laidų, iš kurių žiūrovams žinomiausios – „Laisvės alėja“, „Geriau nebūna“, „Būna ir geriau“. Po žurnalistikos karjeros H. Vaitiekūnas rašė sveikatos, Lietuvos ir pasaulio temomis, dalis jo raštų sudėti knygoje „Felčerio užrašai“. 

Kyjivas, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Rusija puolė elektrinę po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie Rusijos ir Ukrainos paliaubas energetikos sektoriuje.

„Rusai dronu „Shahed“ smogė elektrinei Kyjive“, – socialiniame tinkle parašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad vėliau buvo smogta ir kitiems energetikos objektams Charkivo srityje.

„Ir visa tai įvyko po to, kai Jungtinių Valstijų prezidentas paskelbė apie paliaubas energetikos sektoriuje“, – pridūrė jis.

Anksčiau sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė nutraukti smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai. V. Zelenskis netrukus pareiškė, kad ši žinia jam buvo netikėta. Maskva kol kas į D. Trumpo pareiškimą nesureagavo.

Naujasis Delis, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį prie Omano krantų dronui atakavus komercinį laivą dingo du Indijos jūrininkai, pranešė Indijos laivybos ministras.

Laivybos ministras Sarbananda Sonowalas pranešė, kad tanklaivis „MT Petro Dolphin“, kurio įguloje buvo 11 Indijos piliečių, buvo užpultas šiaurės Omane esančio Soharo uosto laivų stovėjimo vietoje. 

„Devyni mūsų įgulos nariai indai buvo sėkmingai išgelbėti ir yra saugūs, tačiau du Indijos piliečiai vis dar laikomi dingusiais“, – socialiniame tinkle X parašė jis.

S. Sonowalas pranešė, kad vietos valdžios institucijos vykdo paieškos ir gelbėjimo operaciją.

„Nuolat koordinuojame veiksmus su visomis atsakingomis institucijomis, kad visapusiškai paremtume vykstančią gelbėjimo operaciją ir užtikrintume, jog būtų imtasi visų įmanomų priemonių saugiai surasti dingusius mūsų jūrininkus“, – sakė jis.

S. Sonowalas taip pat pranešė, kad sekmadienį Hormuzo sąsiauryje sviedinys pataikė į tanklaivį „M/T Valthera“, plaukiojantį su Maršalo Salų vėliava. Jame buvo 11 įgulos narių, Indijos piliečių. Laive kilo gaisras, tačiau, kaip pranešt, visi jūrininkai iš Indijos yra saugūs.

Indija yra viena daugiausiai jūrininkų pasaulinei prekybos laivybai parengiančių šalių. Laivybos ministerijos duomenimis, 2025 m. šalyje buvo daugiau kaip 320 tūkst. aktyviai dirbančių jūrininkų.

Nuo vasario 28 d., kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis surengė smūgius į Iraną, per atakas Hormuzo sąsiauryje žuvo keli Indijos jūrininkai.

Antradienį Indijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė išpuolį prieš laivą, plaukiojantį su Panamos vėliava. Į laivą pataikė sviedinys, kai jis plaukė Hormuzo sąsiauriu netoli Omano krantų.

Ministerija pareiškė, kad nesiliaujantys išpuoliai prieš laivus regione ir toliau kelia didelį susirūpinimą.

„Dar kartą raginame nedelsiant nutraukti tokias atakas siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą regione“, – pareiškė ministerija.

Rijadas, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Saudo Arabija investavo milžiniškas sumas į pažangią ginkluotę, tačiau pastarojo meto daug aukų pareikalavusios atakos, ypač prieš Rijado oro uostą, atskleidė jos oro gynybos trūkumus ir sunkumus atremiant nesiliaujančius husių išpuolius.

Šeštadienį per daugiausiai aukų Saudo Arabijoje per daugiau kaip dešimtmetį pareikalavusią ataką prieš Rijado oro uostą žuvo 12 žmonių, daugiau kaip 300 buvo sužeisti. Dėl išpuolio užsienio šalių diplomatinės atstovybės perspėjo savo piliečius vengti oro uosto.

Pasikartojantys raketų ir dronų smūgiai taip pat pakenkė naftos turtingos karalystės, kaip stabilios valstybės, reputacijai.

Kodėl nepavyksta sustabdyti atakų?

Nuolatinės husių atakos smarkiai apkrauna Saudo Arabijos oro gynybą ir, tikėtina, sekina perėmimo raketų atsargas. Kaip pranešama, tokių raketų trūksta visame pasaulyje.

Saudo Arabijai pavyko atremti daug atakų įvairiose šalies vietose, tačiau kai kurie smūgiai, taip pat ir nukreipti į naftos objektus ir Rijado oro uostą, nebuvo atremti.

Karaliaus Khalido tarptautinis oro uostas yra vienas didžiausių pasaulyje pagal užimamą plotą. Jis užima 225 kvadratinius kilometrus ir yra maždaug už 35 kilometrų nuo miesto centro.

Londone įsikūrusios rizikos analizės bendrovės „MENA Analytica“ ekspertas Andreasas Kriegas sakė, kad net ir daugiasluoksnė oro gynybos sistema, apimanti „Patriot“, THAAD, naikintuvus ir kitus jutiklius, negali sukurti nepramušamo kupolo virš tokios didelės šalies kaip Saudo Arabija. Jos plotas siekia apie 2,2 mln. kvadratinių kilometrų.

Pasak jo, Saudo Arabijai reikia nuolat ginti Rijadą, oro uostus, naftos objektus, karines bazes, šventuosius miestus ir daugybę ypatingos svarbos infrastruktūros objektų.

Saudo Arabijos karinės pramonės pajėgumai riboti, todėl šalis išleidžia didžiules sumas importuojamai moderniausiai ginkluotei. Tradiciškai Saudo Arabija remiasi užsienio specialistais, rangovais ir instruktoriais, kad sustiprintų savo karines pajėgas.

Didelio masto ginkluotės pirkimai iš Vakarų gamintojų, įskaitant JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos bendroves, būdingi Saudo Arabijos gynybos politikai ir diplomatinei strategijai sąjungininkių palankumui pelnyti.

Kodėl husiai intensyvina atakas?

Pasak A. Kriego, nors Saudo Arabijos oro gynyba atrėmė daug atakų, husiams nebūtina kaskart prasiveržti pro šią sistemą, kad pasiektų savo tikslus.

Jo teigimu, husiams pakanka retkarčiais pataikyti į taikinį, o pasikartojantys smūgiai Rijado oro uostui rodo, kad jie tebėra pajėgūs rengti naujas atakas prieš tolimus taikinius.

Husių atakų padaugėjo, kai pastaraisiais mėnesiais vėl įsiplieskė ilgai trunkantis pilietinis karas Jemene. Jame Saudo Arabijos vadovaujama koalicija remia tarptautiniu mastu pripažintą vyriausybę, kovojančią su šia grupuote.

Otavos universiteto saugumo analitikas Thomas Juneau sakė, kad husiai nori pakeisti žaidimo taisykles.

Pasak jo, Saudo Arabijos karo lėktuvams puolant husių kontroliuojamą Sanos oro uostą, Irano remiama grupuotė nori Saudo Arabijai padaryti tai, ką ši daro husiams.

Husių judėjimas, dar vadinamas „Ansar Allah“, turi dešimtis tūkstančių gerai parengtų, atkaklių ir kovose kalnuotose Jemeno vietovėse užgrūdintų kovotojų.

Husių raketos ir dronai jau daugelį metų kelia grėsmę naftos turtingoms Persijos įlankos kaimynėms, o pastaruoju metu pasiekia net Izraelį.

T. Juneau teigimu, puldami Saudo Arabijos ypatingos svarbos infrastruktūrą husiai siunčia žinią, kad taikos kaina vis didėja. Jis turėjo galvoje viltis pagaliau užbaigti karą Jemene.

„Saudo Arabijai tai visiška katastrofa, nes ji jau kelerius metus mėgina pasitraukti iš karo Jemene“, – pridūrė jis.

Kokie atakų padariniai Saudo Arabijai?

A. Kriego teigimu, oro uostas yra itin svarbus Saudo Arabijos sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano vadovaujamai programai „Saudi Vision 2030“. Ja siekiama paversti Rijadą svarbiu turizmo, tarptautinių bendrovių ir tarptautinių renginių centru.

„Husiai tai supranta“, – pabrėžė A. Kriegas.

Jis perspėjo, kad Rijado oro uosto veiklos trikdymas veikiausiai nesusilpnins Saudo Arabijos karinės galios, tačiau pasikartojančios atakos sukelia ekonominių ir psichologinių padarinių, savo mastu viršijančių tiesioginę fizinę žalą.

Šeštadienio ataka prieš oro uostą buvo daugiausiai aukų karalystėje pareikalavęs išpuolis nuo 2015 m. savižudžio sprogdintojo atakos. Ji surengta prieš pat Saudo Arabijoje prasidedant svarbių konferencijų ir pramoginių renginių sezonui. Sekmadienį Rijade prasidėjo WPC energetikos kongresas.

Anksčiau valdžios institucijos kartais perspėdavo gyventojus apie gresiančias atakas trumposiomis žinutėmis.Tačiau pastaruoju metu tokie perspėjimai nebebuvo siunčiami, todėl daugelis gyventojų jaučiasi nesaugiai.

Kyjivas, spalio 11 d. (Ukrinform-ELTA). Ukraina jau turi dronus perėmėjus „Bars“, galinčius perimti reaktyvinius dronus „Shahed“. Šie dronai perėmėjai pademonstravo 100 proc. veiksmingumą naikinant priešo dronus. Dabar jų gamyba plečiama. Apie tai žurnalistams pranešė Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara.

„Įprastų „Shahed“ dronų naikinimo veiksmingumas jau viršija 90 procentų. Dabar iššūkį kelia reaktyviniai dronai, jiems perimti reikia kitokio greičio. Ukraina jau pasiekė gerų rezultatų naudodama reaktyvinius bepiločius orlaivius perimančius dronus. Per kovinę operaciją vienas padalinys penkiais dronais perėmėjais „Bars“ sunaikino penkis oro taikinius. Tai 100 proc. veiksmingumas. Ši patirtis dabar analizuojama ir taikoma platesniu mastu, prie šių pastangų prisideda daugiau specialistų ir padalinių“, – sakė J. Chmara.

Pasak jo, šiuo metu pagrindinis uždavinys – padidinti bendrą reaktyvinių dronų perėmimo veiksmingumą ir sparčiai plėsti kovos sąlygomis pasiteisinusių sprendimų taikymą.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Ukrainoje jau naudojami šimtai didelio kalibro kulkosvaidžių bokštelių, skirtų kovai su reaktyviniais bepiločiais orlaiviais.

„Jau matome didelio kalibro kulkosvaidžių bokštelių naudojimo prieš reaktyvinius bepiločius orlaivius rezultatus. Savo arsenale jų jau turime šimtus. Šios priemonės naudojamos vis plačiau, taip pat kuriamos didesnio nuotolio sistemos“, – sakė J. Chmara.

Jis pridūrė, kad veiksmingos yra ir zenitinių raketų sistemos bei nešiojamosios oro gynybos sistemos.

„Siekiame įsigyti tiek pačių sistemų, tiek joms skirtų raketų. Dėl to tariamės su partneriais įvairiose šalyse“, – sakė ministras.

„Taip pat ieškome būdų, kaip kovoti su naujos kartos grėsmėmis. Gamintojams ir gynybos pramonės įmonėms pavesta pateikti atitinkamus pasiūlymus ir prototipus“, – sakė J. Chmara.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad veiksmingiausi perimant reaktyvinius dronus yra dronai perėmėjai „Bars“, kuriuos Ukraina gamina kartu su Vokietija.

Briuselis, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį žygiavo Belgijos sostinės Briuselio gatvėmis iki Europos Sąjungos (ES) institucijų būstinių, reikalaudami aktyvesnių veiksmų kovojant su klimato kaita prieš svarbų Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikimą.

Pastaraisiais mėnesiais Europą užklupusios rekordinės karščio bangos sustiprino susirūpinimą dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos poveikio žemynui.

Kitą mėnesį Turkijos kurorte Antalijoje į kasmetinę JT klimato kaitos konferenciją (COP) susirinks delegatai iš viso pasaulio. Tačiau nesitikima, kad per susitikimą pavyks pasiekti reikšmingų proveržių, nes Donaldo Trumpo vadovaujamos Jungtinės Valstijos pasitraukė iš šio proceso, o Europoje pastangos kovoti su klimato kaita silpnėja.

„Visuomenėje jaučiamas didelis susirūpinimas, ir ne tik tarp šiandienos protestuotojų“, – sakė eitynėse dalyvavęs ekonomistas Etienne'as de Callatay.

„Šią vasarą patirtus ekstremalius karščius pajuto visi. Politikai neturėtų bijoti pasekmių per rinkimus, jei imtųsi drąsių aplinkosaugos priemonių“, – pridūrė jis. 

Vystomojo bendradarbiavimo nevyriausybinėje organizacijoje dirbanti Aurore Schreiber sakė atvykusi su šeima, kad politikai pabustų ir išgirstų piliečių siunčiamą žinią.

„Turime įsiklausyti į jaunimo ir pažeidžiamiausių žmonių reikalavimus. Mums reikia ekologiškesnių ir teisingesnių tiekimo grandinių, kad būtų atsižvelgiama ir į darbuotojų problemas bei darbo užmokestį“, – sakė ji.

Policijos duomenimis, eitynėse dalyvavo 45 tūkst. žmonių.

Energetikos krizė

Po pernai Brazilijoje žlugusių vilčių pasiekti ambicingesnį susitarimą Europos Sąjunga daug nesitiki iš kitą mėnesį vyksiančios COP31 konferencijos. Klimato kaitos skeptikui D. Trumpui patraukus Jungtines Valstijas iš derybų, tarptautinės pastangos kovoti su visuotiniu atšilimu gerokai susilpnėjo.

Dabar padėtis atrodo dar mažiau žadanti. Smarkiai išaugusios energijos kainos sustiprino didžiųjų naftos ir dujų gamintojų pozicijas, todėl jie mažiau linkę diskutuoti apie būtinybę pamažu atsisakyti iškastinio kuro.

ES tvirtina, kad ir toliau yra pasaulio lyderė kovoje su klimato kaita bei didžiausia tarptautinė finansinės paramos teikėja šioje srityje.

Tačiau į COP konferenciją blokas vyksta neseniai sušvelninęs aplinkosaugos teisės aktus. Briuseliui sunkiai sekasi varžytis su Kinija ir Jungtinėmis Valstijomis, tad vis aktyviau imamasi verslui palankių priemonių. Naujausias pavyzdys – praėjusį mėnesį Europos Komisija pasiūlė iki 2028 m. atidėti teisės akto, kuriuo siekiama mažinti metano – itin taršių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – išmetimą, taikymo pradžią.

Kyjivas, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jis ir Kyjivo sąjungininkai laukia išsamesnės informacijos apie JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtas paliaubas dėl smūgių energetikos objektams nutraukimo.

„Ukraina remia paliaubas ir svarbu, kad jas taip pat paremtų Rusija“, – feisbuke pareiškė V. Zelenskis, prieš tai pranešęs, kad kalbėjosi su Kanados, Suomijos ir NATO vadovais.

„Laukiame išsamesnės informacijos iš Amerikos. Savo ruožtu Ukraina visada visapusiškai remia veiksmus, kuriais siekiama mažinti įtampą, apsaugoti žmonių gyvybes, taip pat sprendimus, būtinus karui užbaigti ir ilgalaikei taikai užtikrinti“, – parašė jis.

(papildyta nuo trečios pastraipos)

Varšuva, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį pranešė, kad sulaikytas vyras, įtariamas grasinęs nužudyti jį ir gynybos ministrą. Anksčiau apie įtariamus grasinimus buvo pranešusi Vidaus reikalų ministerija.

„Vyras, grasinęs surengti išpuolį, sulaikytas“, – socialiniame tinkle X parašė D. Tuskas ir pagyrė policiją už greitus ir ryžtingus veiksmus.

Sulaikymą socialiniame tinkle X taip pat patvirtino Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis.

Anksčiau Vidaus reikalų ministerija pranešė apie galimus pasikėsinimus į D. Tusko ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo gyvybes.

„Pranešimas apie galimą pasikėsinimą į ministro pirmininko Donaldo Tusko, taip pat ministro pirmininko pavaduotojo ir krašto apsaugos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo gyvybes policijai buvo perduotas per Valstybės apsaugos tarnybą (SOP)“, – per spaudos konferenciją sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovė Karolina Gałecka.

Anksčiau sekmadienį ministerija nurodė atsakingoms institucijoms imtis veiksmų dėl policijos gautos informacijos apie galimą pasikėsinimą į ministro pirmininko ir jo pavaduotojo, taip pat einančio gynybos ministro pareigas, gyvybes, socialiniame tinkle X parašė K. Gałecka.

Sekmadienį vykusiame pasitarime dalyvavo policijos, SOP ir Vidaus saugumo agentūros atstovai.

„Į šį reikalą žiūrime itin rimtai“, – po pasitarimo žurnalistams sakė specialiųjų tarnybų veiklą koordinuojančio ministro atstovas Jacekas Dobrzyńskis.

„Kas mėnesį, kasmet policija, SOP ir kitos tarnybos gauna vis daugiau įvairių grasinimų ir grasinamojo pobūdžio pranešimų, susijusių su Lenkija ir lenkais“, – sakė jis ir pridūrė, kad šiuo atveju esama didelės tikimybės, jog grasinimai iš tiesų gali būti įgyvendinti.

NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė Lenkija sustiprino budrumą po praėjusią savaitę įvykusių kelių išpuolių panaudojant peilius. D. Tuskas ketvirtadienį juos pasmerkė kaip smurto kulto apraišką.

Kyjivas, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį naujienų portalui „Axios“ pareiškė, kad jį nustebino JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimas apie Rusijos ir Ukrainos paliaubas energetikos sektoriuje, tačiau jis sutiktų su tokiomis paliaubomis, kad ir kada jos prasidėtų.

„Pranešimas apie paliaubas man buvo naujiena. Tačiau jei rusai sutiks su paliaubomis energetikos sektoriuje, sutiks ir Ukraina. Jei prezidentas Trumpas dėl jų susitarė su Putinu, prašau, praneškite mums, kada paliaubos prasidės. Esame pasirengę ir su jomis sutiksime“, – citavo V. Zelenskį „Axios“ žurnalistas Barakas Ravidas.

D. Trumpas sekmadienį socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė nutraukti smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai.

„Nuo šiol Rusijos ir Ukrainos kare įsigalioja paliaubos energetikos sektoriuje. Abi šalys sutiko. Nelaužykite susitarimo!“ – parašė jis, bet daugiau informacijos nepateikė.

Vilnius, spalio 11 d. (ELTA). Gavus pranešimą apie Klaipėdos rajone degantį namą, į įvykio vietą išsiųstos ugniagesių gelbėtojų pajėgos, praneša Bendrasis pagalbos centras (BPC). 

Kaip nurodo BPC, sekmadienį 17.35 val. bendruoju skubios pagalbos numeriu 112 pranešta apie Klaipėdos rajone, Dovilų seniūnijoje ties Kiškėnų ir Dvaro taku degantį namą, iš po stogo rūkstančius dūmus. 

Skelbiama, jog į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Klaipėdos miesto ir rajono priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. 

Apie įvykį informuota Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotis bei Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.