Roma, liepos 31 d. (AFP-ELTA). Italija sustabdė Šengeno susitarimą su Ispanija, penktadienį pranešė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani, pavadindamas šią priemonę „neišvengiama“.

„Laikinas Šengeno susitarimo su Ispanija sustabdymas yra būtinas sprendimas siekiant apsaugoti mūsų piliečių saugumą ir apginti Europos sienas“, – socialiniame tinkle „X“ parašė A. Tajani.

Anksčiau šią savaitę vieną iš dviejų Ispanijos teritorijų prie Maroko Viduržemio jūros pakrantės Seutą užplūdo tūkstančiai migrantų, daugelis kurių šį eksklavą pasiekė plaukdami.

Bandydami patekti į šią teritoriją žuvo mažiausiai 34 žmonės, penktadienį teigė Seutos prezidentas Juanas Jesusas Vivas, o antplūdis sukėlė politinį Europos lyderių ginčą dėl Europos Sąjungos (ES) išorinės sienos saugumo.

Italija dar ketvirtadienį paragino užverti Ispanijai Šengeno erdvę, o prie šio raginimo penktadienį prisijungė ir Suomija bei Danija.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas penktadienį pareiškė, kad staigų migrantų antplūdį į Seutą sukėlė prekybos žmonėmis mafija, paskleidusi gandų apie neseniai priimtą teismo sprendimą migracijos klausimu.

Pasak teismo, neteisėtai sieną kirtusių migrantų skubaus grąžinimo tvarka netaikoma asmenims, atvykusiems jūra. Vis dėlto mafija, anot P. Sanchezo, šį įstatymą interpretavo sau palankiu būdu, ir jos aiškinimas žaibiškai paplito.

Seuta, kaip ir Ispanijos Meliljos eksklavas, turi vienintelę ES sausumos sieną su Afrika. Todėl šios teritorijos reguliariai tampa žmonių, kurie tikisi geresnio gyvenimo Europoje, kelionės tikslu.

Madridas, liepos 31 d. (AFP-ELTA). Pastarosiomis dienomis Ispanijos Šiaurės Afrikos eksklavą Seutą užplūdus dešimtims tūkstančių migrantų, iš šios teritorijos į Maroką jau grįžo daugiau kaip 48 tūkst. žmonių, penktadienį pranešė Ispanijos vidaus reikalų ministerija.

18 val. (vietos, 19 val. Lietuvos laiku) atgal per sieną buvo grįžę 48,3 tūkst. migrantų, naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime teigė ministerija.

Anksčiau šią savaitę vieną iš dviejų Ispanijos teritorijų prie Maroko Viduržemio jūros pakrantės Seutą užplūdo tūkstančiai migrantų, daugelis kurių šį eksklavą pasiekė plaukdami.

Bandydami patekti į šią teritoriją žuvo mažiausiai 34 žmonės, penktadienį teigė Seutos prezidentas Juanas Jesusas Vivas, o antplūdis sukėlė politinį Europos lyderių ginčą dėl Europos Sąjungos (ES) išorinės sienos saugumo.

Italija ketvirtadienį paragino užverti Ispanijai Šengeno erdvę, prie šio raginimo penktadienį prisijungė ir Suomija bei Danija.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas penktadienį pareiškė, kad staigų migrantų antplūdį į Seutą sukėlė prekybos žmonėmis mafija, paskleidusi gandų apie neseniai priimtą teismo sprendimą migracijos klausimu.

Pasak teismo, neteisėtai sieną kirtusių migrantų skubaus grąžinimo tvarka netaikoma asmenims, atvykusiems jūra. Vis dėlto mafija, anot P. Sanchezo, šį įstatymą interpretavo sau palankiu būdu, ir jos aiškinimas žaibiškai paplito.

Tai buvo didžiausias į Seutą atvykusių migrantų skaičius nuo 2021 m. Tada sieną su eksklavu šturmavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Seuta, kaip ir Ispanijos Meliljos eksklavas, turi vienintelę ES sausumos sieną su Afrika. Todėl šios teritorijos reguliariai tampa žmonių, kurie tikisi geresnio gyvenimo Europoje, kelionės tikslu.

Vašingtonas, liepos 31 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi būti „labai atsargios“ suteikdamos Ukrainai licenciją gaminti oro gynybos raketas „Patriot“. Kyjivas teigia, kad jam reikia šių raketų, jog galėtų apsiginti nuo Rusijos atakų.

„Šie ginklai yra neįtikėtini. Turime būti labai atsargūs leisdami kam nors juos gaminti“, – prezidentinėje rezidencijoje Kemp Deivide sakė D. Trumpas, atsakydamas į klausimą apie leidimą Ukrainai gaminti šias raketas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę Baltuosiuose rūmuose kiek daugiau nei valandą kalbėjosi su D. Trumpu. Lyderiai susitiko tuo metu, kai Kyjivas ir Maskva intensyvina tolimojo nuotolio smūgius, nes JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos nutraukti karą įstrigo.

V. Zelenskis po šio susitikimo teigė, jog D. Trumpas sutiko suteikti „Patriot“ gamybos licenciją Ukrainai, tačiau JAV prezidentas savo ruožtu tik pažymėjo, kad „buvo aptarta daug dalykų“ ir kad „susitikimas praėjo labai gerai!“

V. Zelenskio ir D. Trumpo santykiai pastaruoju metu atšilo, o D. Trumpas anksčiau šį mėnesį užsiminė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje galėtų padėti užbaigti karą.

Jungtinių Tautų duomenimis, praėjęs mėnuo buvo kruviniausias Ukrainos civiliams nuo 2022 m. balandžio, nes Rusija ėmė dažniau naudoti sunkiai perimamas balistines raketas.

Kyjivas, liepos 31 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su JAV viceprezidentu J. D. Vance‘u. Pokalbio metu jie aptarė Ukrainos oro gynybos stiprinimą ir susitarė toliau koordinuoti savo komandų veiklą. Ukrainos lyderis šią žinią paskelbė platformoje „Telegram“, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Sulaukiau gero Jungtinių Valstijų viceprezidento J. D. Vance‘o skambučio. Aptarėme neseniai Vašingtone įvykusį susitikimą su prezidentu (Donaldu) Trumpu, kuris buvo teigiamas ir produktyvus“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad Rusijos oro antskrydžiai Ukrainoje tęsiasi ir kad oro gynyba, ypač „Patriot“ perėmėjai, tebėra svarbiausias prioritetas. Abu pareigūnai taip pat aptarė Rusijos karo poveikį pasaulio rinkoms.

„Susitarėme, kad mūsų komandos palaikys ryšį ir dirbs prie visko, kas šiandien buvo aptarta. Dėkoju Jungtinėms Valstijoms už paramą Ukrainai ir mūsų žmonėms“, – apibendrino V. Zelenskis.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Varšuva netrukus svarstys galimybę aprūpinti Ukrainą papildomomis raketomis oro gynybos sistemoms „Patriot“.

Madridas, liepos 31 d. (AFP-ELTA). Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, susilaukęs kai kurių savo kolegų Europos Sąjungoje (ES) kritikos dėl migrantų antplūdžio Seutoje, penktadienį pareiškė, kad „dabar ne metas susiskaldyti“.

„Dabar reikia toliau kurti stiprią ir vieningą ES“, – tinkle „X“ paskelbtame įraše, kuriame pateikiama neteisėto atvykimo į kitas Europos dalis atvejų statistika, pridūrė jis.

Anksčiau šią savaitę vieną iš dviejų Ispanijos teritorijų prie Maroko Viduržemio jūros pakrantės Seutą užplūdo tūkstančiai migrantų, daugelis kurių šį eksklavą pasiekė plaukdami.

Bandydami patekti į šią teritoriją žuvo mažiausiai 34 žmonės, penktadienį teigė Seutos prezidentas Juanas Jesusas Vivas, o antplūdis sukėlė politinį Europos lyderių ginčą dėl ES išorinės sienos saugumo.

Italija ketvirtadienį paragino užverti Ispanijai Šengeno erdvę, prie šio raginimo penktadienį prisijungė ir Suomija bei Danija.

P. Sanchezas anksčiau penktadienį sakė, kad staigų migrantų antplūdį į Seutą sukėlė prekybos žmonėmis mafija, paskleidusi gandų apie neseniai priimtą teismo sprendimą migracijos klausimu.

Pasak teismo, neteisėtai sieną kirtusių migrantų skubaus grąžinimo tvarka netaikoma asmenims, atvykusiems jūra. Vis dėlto mafija, anot P. Sanchezo, šį įstatymą interpretavo sau palankiu būdu, ir jos aiškinimas žaibiškai paplito.

Tai buvo didžiausias į Seutą atvykusių migrantų skaičius nuo 2021 m. Tada sieną su eksklavu šturmavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Seuta, kaip ir Ispanijos Meliljos eksklavas, turi vienintelę ES sausumos sieną su Afrika. Todėl šios teritorijos reguliariai tampa žmonių, kurie tikisi geresnio gyvenimo Europoje, kelionės tikslu.

Vašingtonas/Madridas, liepos 31 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos penktadienį dėl migrantų antplūdžio Ispanijos Šiaurės Afrikos eksklave Seutoje kaltę priskyrė Ispanijos vyriausybės politikai.

„Šis nepriimtinas incidentas yra tiesioginis sąmoningų Ispanijos vyriausybės pastangų sudaryti sąlygas ir palengvinti masinę neteisėtą migraciją į Europą rezultatas“, – pranešime tvirtino Valstybės departamentas.

Anksčiau šią savaitę vieną iš dviejų Ispanijos teritorijų prie Maroko Viduržemio jūros pakrantės Seutą užplūdo tūkstančiai migrantų, daugelis kurių šį eksklavą pasiekė plaukdami.

Bandydami patekti į šią teritoriją žuvo mažiausiai 34 žmonės, penktadienį teigė Seutos prezidentas Juanas Jesusas Vivas, o antplūdis sukėlė politinį Europos lyderių ginčą dėl Europos Sąjungos (ES) išorinės sienos saugumo.

Italija ketvirtadienį paragino užverti Ispanijai Šengeno erdvę, prie šio raginimo penktadienį prisijungė ir Suomija bei Danija.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas penktadienį pareiškė, kad staigų migrantų antplūdį į Seutą sukėlė prekybos žmonėmis mafija, paskleidusi gandų apie neseniai priimtą teismo sprendimą migracijos klausimu.

Pasak teismo, neteisėtai sieną kirtusių migrantų skubaus grąžinimo tvarka netaikoma asmenims, atvykusiems jūra. Vis dėlto mafija, pasak P. Sanchezo, šį įstatymą interpretavo sau palankiu būdu, ir jos aiškinimas žaibiškai paplito.

Tai buvo didžiausias į Seutą atvykusių migrantų skaičius nuo 2021 m. Tada sieną su eksklavu šturmavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Seuta, kaip ir Ispanijos Meliljos eksklavas, turi vienintelę ES sausumos sieną su Afrika. Todėl šios teritorijos reguliariai tampa žmonių, kurie tikisi geresnio gyvenimo Europoje, kelionės tikslu.

Vilnius, liepos 31 d. (ELTA). Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) penktadienį iškviestam Rusijos ambasados atstovui įteikta griežto protesto nota dėl tebesitęsiančių smūgių Ukrainos civiliams ir Lenkijos oro erdvės pažeidimo.

Kaip nurodoma URM pranešime spaudai, dėl naktį iš liepos 29 į 30 d. Rusijos karinių pajėgų panaudotų daugiau kaip 70 įvairių tipų raketų ir beveik 300 kovinių dronų žuvo mažiausiai 10 civilių Ukrainos gyventojų (įskaitant keturis vaikus), dar kelios dešimtys civilių gyventojų sužeista. 

Ministerija nurodo, kad apšaudymo metu nukentėjo ne tik individualūs ir daugiabučiai gyvenamieji namai, bet ir mokykla bei du vaikų darželiai, kiti civiliniai objektai įvairiuose Ukrainos regionuose. Radušnės gyvenvietėje (Ukrainos Dnipropetrovsko sritis) nužudyti šeši daugiavaikės šeimos nariai – abu tėvai ir keturi jų vaikai, likę šeši vaikai liko našlaičiais. 

„Išreikšdama protestą Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad tarptautinė humanitarinė teisė numato, jog civiliai gyventojai ir civiliniai objektai neturi būti puolimo objektu tarptautinių ginkluotų konfliktų metu“, – teigiama URM pranešime.

Notoje taip pat griežtai smerkiamas šio apšaudymo metu įvykęs Lenkijos oro erdvės pažeidimas Rusijos sparnuotąja raketa Kh-101, po kurio fiksuotas sprogimas Liublino vaivadijos teritorijoje. 

URM akcentuoja, kad atsakomybė dėl šio incidento tenka išimtinai Rusijai dėl jos vykdomos agresijos prieš Ukrainą, keliančios grėsmę tiek Ukrainos, tiek ir kaimyninių valstybių ir jų gyventojų saugumui.

Chmelnyckis, liepos 31 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos valstybinis tyrimų biuras (SBI) pradėjo tyrimą dėl nekontroliuojamo šaudmenų sprogimo Chmelnyckio poligone 2026 m. liepos 31 d., per kurį buvo sužeisti keturi kariai.

Apie incidentą pranešė SBI, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.

Preliminariais duomenimis, nekontroliuojamas šaudmenų sprogimas įvyko apie 11.55 val. (vietos ir Lietuvos laiku). Hospitalizuoti keturi sužeisti kariai, jų sužalojimų sunkumas šiuo metu nustatomas.

„Dėl šaudmenų sprogimo tyrėjai šiuo metu negali saugiai pradėti įvykio vietos apžiūros. Tuo pačiu SBI pareigūnai jau apklausia karinio dalinio vadovybę ir karius bei atlieka kitus skubius tyrimo veiksmus“, – nurodė agentūra.

Preliminari teisinė klasifikacija – ginklų, taip pat medžiagų ir daiktų, keliančių padidintą pavojų aplinkai, tvarkymo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sužeisti keli žmonės (Ukrainos baudžiamojo kodekso 414 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Chmelnyckyje pasigirdo keli sprogimai, kai mieste tuo metu nebuvo paskelbtas oro pavojus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgos vėliau pranešė, kad Chmelnyckio srityje, vieno karinio dalinio poligone, būta incidento – įvyko sprogimas, po kurio aidėjo antrinės detonacijos.

Vilnius, liepos 31 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 31 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Lenkijoje sudužus, įtariama, Rusijos raketai, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vykstant karui Ukrainoje, tokie incidentai gali kartotis. Todėl, pasak šalies vadovo, reikia ir toliau stiprinti oro gynybą.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Etikos komisija priėmė sprendimą nagrinėti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos perduotą skundą dėl galimų akademinės etikos pažeidimų, susijusių su Mindaugo Sinkevičiaus daktaro disertacija. 

Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Kauno klinikose mirusio kūdikio. Tyrimo metu bus vertinama, ar galimas tėvų delsimas kreiptis medicininės pagalbos galėjo turėti įtakos vaiko gyvybei pavojingos būklės atsiradimui.  

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Minint Medininkų žudynių metines, šalies vadovai pabrėžė, kad 1991-ųjų tragedija primena laisvės kainą, o dabartinės geopolitinės grėsmės įpareigoja Lietuvą išlikti budrią ir stiprinti valstybės gynybą. Prezidentas G. Nausėda teigė, kad Medininkų žudynės primena sudėtingą, tačiau drąsų Lietuvos valstybės atkūrimo kelią, o tą rytą tarnybą atlikę pareigūnai pasirinko nebijoti ir liko savo poste, nors suvokė gresiantį pavojų. Pasak šalies vadovo, jų pasiaukojimas ir šiandien stiprina visuomenės ryžtą ginti laisvę bei primena pareigą budėti tėvynės sargyboje. Premjeras M. Sinkevičius pabrėžė, kad Medininkuose žuvę pareigūnai valstybės sieną gynė beveik plikomis rankomis, o jų svarbiausias ginklas buvo pareiga ir meilė Lietuvai. Ministro pirmininko teigimu, Rusijos karas prieš Ukrainą dar kartą patvirtina, kad Lietuva negali prarasti budrumo. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad vykstant karui Ukrainoje, Medininkų tragedija nėra tik istorinis įvykis – ji išlieka priminimu apie pareigą saugoti valstybę ir demokratiją.

Lenkijoje sudužus, įtariama, Rusijos raketai, prezidentas G. Nausėda sako, kad vykstant karui Ukrainoje, tokie incidentai gali kartotis. Todėl, pasak šalies vadovo, reikia ir toliau stiprinti oro gynybą, pasiekti, kad ji visuose aukščiuose būtų stipri ne tik detekcijos, bet ir kovos su skraidančiais objektais prasme. Taip pat G. Nausėda pranešė apsikeitęs žinutėmis su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu, išreiškęs solidarumą ir pasiūlęs Lietuvos pagalbą šioje situacijoje. Kol kas, kaip minėjo prezidentas, Lenkijai ypatingos pagalbos nereikia. Kartu šalies vadovas sako neturintis naujos informacijos apie galimas Rusijos provokacijas prieš NATO valstybes. Jis ragino išlikti ramiems ir būti pasirengusiems atremti galimas grėsmes. G. Nausėda kartu pabrėžė – nors gynybos pajėgumai nuosekliai stiprinami, pasirengimo lygis galimiems pavojams kol kas nėra pakankamas. Tačiau darbai esą vyksta kasdien, įsigyjama tai, kas reikalingiausia, kad dangus virš Lietuvos būtų saugus.

Seimo pirmininkas J. Olekas sako, jog rugpjūčio pabaigoje parlamentas turėtų rinktis į nenumatytą posėdį. Tačiau, anot jo, kol kas neaišku, ar bus šaukiama neeilinė Seimo sesija. Seimas liepos viduryje baigė pratęstą pavasario sesiją. Pasikeitus valdančiajai daugumai, parlamentarams teko koreguoti savo planus, todėl birželio 30 d. turėjusi pasibaigti sesija, užsitęsė beveik iki liepos vidurio. 

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Etikos komisija priėmė sprendimą nagrinėti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos perduotą skundą dėl galimų akademinės etikos pažeidimų, susijusių su M. Sinkevičiaus daktaro disertacija. ISM informuoja, kad sprendimas turėtų būti priimtas iki rugsėjo pabaigos. Pasak ISM rektoriaus Daliaus Misiūno, visuomenė turi teisę tikėtis aiškių atsakymų, kurie gali būti pateikti tik užbaigus nustatyta tvarka vykdomą nagrinėjimą. Jis pažymėjo, kad nors už akademinį sąžiningumą moksliniame darbe pirmiausia atsako jo autorius, universiteto pareiga – užtikrinti, kad visi kilę akademinės etikos klausimai būtų nešališkai įvertinti laikantis nustatytų procedūrų. Pažymima, kad ISM Etikos komisijos darbas bus grindžiamas nepriklausomumo, nešališkumo ir konfidencialumo principais bei tarptautiniais akademinės etikos standartais. Akcentuojama, kad prireikus komisija gali pasitelkti išorinius ekspertus, siekdama užtikrinti visapusišką ir objektyvų skundo vertinimą. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas pripažino, kad sostinės regiono atliekų situacija šiuo metu generuoja nuostolius Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC). Tačiau politikas sako neabejojantis, kad su tuo pavyks susitvarkyti. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir miesto paslaugų komiteto posėdyje meras tikino, kad nors atliekų tvarkymo kainos šiuo metu, pasitelkus kitus privačius partnerius, yra pakilusios, jos normalizuosis VAATC sutvarkius Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykla (MBA) gamyklą ir jos veiklą perėmus vykdyti savarankiškai. Po posėdžio V. Benkunskas toliau kartojo, kad nuostoliai, kurie yra patirti dėl didesnių atliekų tvarkymo kaštų, nebus perkelti ant vartotojų, nes tai užtikrina teisiniai barjerai. Pasak jo, VAATC yra finansiškai pajėgi laikinus nuostolius dėl pabrangusio atliekų tvarkymo padengti pati, tuo pačiu metu susimokant ir už teisminius procesus kovoje su bendrove „Energesman“. Kaip skelbta anksčiau, privati bendrovė „Energesman“, kol valdė MBA, toną atliekų tvarkė už 53 eurų įkainį. Dabar, pasitelkus privačius partnerius, kaip patvirtino VAATC vadovas Marius Švaikauskas, kaina yra pakilusi iki 105–110 eurų už toną. Tiesa, anot jo, „Energesman“ siūloma atliekų tvarkymo kaina nėra daug verta, nes pastaraisiais mėnesiais valdydama MBA gamyklą ji atliekų netvarkė. „Energesman“ vadovas Algirdas Bruzgys kaltinimus neigė ir tikino, jog VAATC bei savivaldybė manipuliuoja susikaupusių atliekų skaičiais, kaltino centrą nesusimokant sąskaitų bei tikino, jog jiems perėmus MBA gamyklos operavimą, sudegusios dalies rekonstrukcija neįvyks.

Prieš penktadienio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdį Europos aikštėje buvo surengtas piketas dėl įmonės „Energesman“ darbuotojų padėties. Protestas buvo pavadintas „Ar darbuotojai šiukšlės?!“. Kaip skelbia akciją organizavusi Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, piketu siekta atkreipti dėmesį į „Energesman“ darbuotojų padėtį po to, kai jų darbas buvo nutrauktas dėl teisinių ginčų tarp Vilniaus miesto savivaldybės, VAATC ir minėtos bendrovės. „Energesman“ darbuotojų profsąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Pukelis žurnalistams sakė, jog viešojoje erdvėje aptariant besitęsiančią Vilniaus regiono atliekų krizę, kalbama tik apie įrenginius bei pastatus, bet nekreipiama dėmesio į darbuotojus. Anot jo, jie nuo praėjusio penktadienio yra išvaryti iš darbo, o įleidžiami tik pasiimti savo daiktų. Tiesa, kaip sako G. Pukelis, VAATC darbuotojams siūloma pereiti dirbti pas juos, tačiau neužtikrinant tų pačių naudų bei socialinių garantijų. Skelbiama, jog penktadienį VAATC susitiko su profsąjungų atstovais ir aptarė „Energesman“ darbuotojų įdarbinimo galimybes. Toks pat susitikimas planuojamas ir šeštadienį.

Prezidentas G. Nausėda ragina „nežaisti skaičiais“, diskutuojant apie kitų metų krašto apsaugos sistemos finansavimą. Pasak jo, svarbiausia yra užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenės poreikiai sutaptų su skiriamais finansiniais resursais. Paklaustas, ar kitąmet krašto apsaugos sistemai skiriama finansavimo procentinė išraiška turėtų būti mažesnė nei šiemet, šalies vadovas teigė, kad už konkrečius poreikius mokama ne procentais, o konkrečia pinigų suma. 2026 metų krašto apsaugos finansavimas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto.

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Kauno klinikose mirusio kūdikio. Tyrimas yra atliekamas dėl galimo piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis. Anot prokuratūros, tyrimo metu bus vertinama, ar įtariamas tėvų delsimas kreiptis medicininės pagalbos galėjo turėti įtakos vaiko gyvybei pavojingos būklės atsiradimui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT), anksčiau gavusi medikų pranešimą apie į gydymo įstaigą patekusio kūdikio būklę bei įvertinusi kitas aplinkybes, nusprendė iš šeimos paimti šešis vaikus. Anot tarnybos, vaikams yra kilusios grėsmės jų gerovei, emociniam saugumui, raidai ir sveikatai. Tuo metu vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė pareiškė, kad minėtos šeimos atveju būtina atlikti nepriklausomą tyrimą, kurio metu būtų įvertintas VVTAĮT sprendimų pagrįstumas. Šeimos atstovė advokato padėjėja Dalia Jasevičienė kartoja, jog šeima nesutinka su vaiko teisių apsaugos gynėjų sprendimu paimti iš jos vaikus. Anot šeimos atstovės, kūdikis mirė, nes buvo gimęs su Patau sindromu, o šia genetine liga sergantys vaikai esą turi mažai šansų išgyventi. 

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Į Ispanijos eksklavą Seutą atvyko apie 60 tūkst. migrantų iš Maroko. Visgi iki penktadienio 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku 25 tūkst. žmonių šią teritoriją paliko, skelbė Ispanijos valstybinis transliuotojas. Anksčiau šią savaitę vieną iš dviejų Ispanijos teritorijų prie Maroko Viduržemio jūros pakrantės Seutą užplūdo tūkstančiai migrantų, daugelis kurių šį eksklavą pasiekė plaukdami. Bandydami patekti į šią teritoriją žuvo mažiausiai 34 žmonės, penktadienį teigė Seutos prezidentas. Italija ketvirtadienį paragino užverti Ispanijai Šengeno erdvę, prie šio raginimo penktadienį prisijungė ir Suomija. Danija taip pat paragino svarstyti šią priemonę. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas penktadienį pareiškė, kad staigų migrantų antplūdį į Šiaurės Afrikoje esantį Ispanijos eksklavą Seutą sukėlė prekybos žmonėmis mafija, paskleidusi gandus apie neseniai priimtą teismo sprendimą migracijos klausimu. Nors pagal jį neteisėtai sieną kirtusių migrantų skubaus grąžinimo tvarka netaikoma asmenims, atvykusiems jūra, vis dėlto mafija, pasak P. Sanchezo, šį įstatymą interpretavo sau palankiu būdu ir jos aiškinimas žaibiškai paplito.

Grupuotė „Hamas“ penktadienį pranešė sutikusi su JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtu susitarimu dėl karo su Izraeliu pabaigos. Pagal susitarimą, palestiniečių islamistų grupuotė perduotų savo ginklus Palestinos valdymo komitetui, o Izraelio pajėgos palaipsniui pasitrauktų iš Gazos Ruožo. Izraelis iš karto šio pranešimo nekomentavo. Tačiau prieš pat jį vienas politinis šaltinis Izraelyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad siūlomas susitarimas „neužtektinai“ atitinka Izraelio reikalavimus dėl visiškos Gazos Ruožo demilitarizacijos. Jis pridūrė, kad šią savaitę Vašingtone vykusiame Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir D. Trumpo susitikime „Gazos klausimas apskritai nebuvo aptartas“. Palestiniečių islamistų grupuotės turimi ginklai iki šiol buvo laikomi viena pagrindinių kliūčių įgyvendinant nuo spalio galiojantį paliaubų su Izraeliu susitarimą. Izraelio kraštutinės dešinės nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras vėliau penktadienį naująjį susitarimą vadino nepriimtinu.

Lenkija patvirtino, kad netoli sienos su Ukraina sudužęs skraidantis objektas buvo Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas. Ketvirtadienio rytą Lenkijos kariuomenė pranešė, kad per naktį vykusią intensyvią Rusijos oro ataką prieš kaimyninę Ukrainą į NATO oro erdvę įskrido nenustatytas skraidantis objektas, kuris vėliau sudužo Lenkijos teritorijoje. Vėliau policijos pareigūnai netoli Tarnavos-Kolionios kaimo aptiko 10 metrų skersmens kraterį. Per incidentą niekas nenukentėjo. Tai buvo pirmas rusiškos raketos sprogimo atvejis NATO šalies teritorijoje. Dėl šio incidento Lenkija penktadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių, pranešė šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė „nesąs tikras“, ar leis Ukrainai gaminti „Patriot“ raketas. Jo teigimu, „tai labai ypatingas ginklas“, todėl Vašingtonui esą reikia būti „šiek tiek atsargiam“ jo gamybos licencijų klausimu. Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose pranešė, jog šis sutiko Kyjivui suteikti licencijas gaminti raketas „Patriot“ oro gynybos sistemoms. Pasak Ukrainos prezidento, „Patriot“ sistemos yra vienintelė veiksminga Ukrainos gynyba nuo Rusijos balistinių raketų. V. Zelenskis anksčiau šiais metais kalbėjo, kad Ukrainai kritiškai trūksta tokių raketų, o JAV karinė kampanija prieš Iraną dar labiau sumažino jų atsargas pasaulyje, todėl Kyjivas iškėlė idėją jas gaminti savo šalies teritorijoje.

Madridas, liepos 31 d. (AFP-ELTA). Po pastarojo dešimčių tūkstančių migrantų antplūdžio iš Ispanijos Seutos eksklavo į Maroką grįžo daugiau kaip 37,5 tūkst. žmonių, penktadienį pranešė Ispanijos vidaus reikalų ministerija.

„Išvykimai iš Seutos į Maroką liepos 31 d. iki 15.30 val. (vietos, 16.30 val. Lietuvos laiku): daugiau kaip 37,5 tūkst.“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime nurodė ministerija.

Anksčiau šią savaitę vieną iš dviejų Ispanijos teritorijų prie Maroko Viduržemio jūros pakrantės Seutą užplūdo tūkstančiai migrantų, daugelis kurių šį eksklavą pasiekė plaukdami.

Bandydami patekti į šią teritoriją žuvo mažiausiai 34 žmonės, penktadienį teigė Seutos prezidentas Juanas Jesusas Vivas, o antplūdis sukėlė politinį Europos lyderių ginčą dėl Europos Sąjungos (ES) išorinės sienos saugumo.

Italija ketvirtadienį paragino užverti Ispanijai Šengeno erdvę, prie šio raginimo penktadienį prisijungė ir Suomija bei Danija.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas penktadienį pareiškė, kad staigų migrantų antplūdį į Seutą sukėlė prekybos žmonėmis mafija, paskleidusi gandų apie neseniai priimtą teismo sprendimą migracijos klausimu.

Pasak teismo, neteisėtai sieną kirtusių migrantų skubaus grąžinimo tvarka netaikoma asmenims, atvykusiems jūra. Vis dėlto mafija, pasak P. Sanchezo, šį įstatymą interpretavo sau palankiu būdu, ir jos aiškinimas žaibiškai paplito.

Tai buvo didžiausias į Seutą atvykusių migrantų skaičius nuo 2021 m. Tada sieną su eksklavu šturmavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Seuta, kaip ir Ispanijos Meliljos eksklavas, turi vienintelę ES sausumos sieną su Afrika. Todėl šios teritorijos reguliariai tampa žmonių, kurie tikisi geresnio gyvenimo Europoje, kelionės tikslu.