Vašingtonas, spalio 14 d. (AFP-ELTA). JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) trečiadienį paneigė šalies žiniasklaidos pranešimą, kad jo direktorius Kashas Patelis lankosi Rusijoje, ir patikino, kad jis dalyvauja renginyje viename Virdžinijos valstijos universitete.

JAV naujienų kanalas „MS Now“, remdamasis dviem su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais, pranešė, kad K. Patelis atvyko į Rusiją iš anksto suplanuoto susitikimo, likus vos kelioms savaitėms iki svarbių JAV kadencijos vidurio rinkimų.

Tačiau FTB socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad šis pranešimas neteisingas: „Štai kur iš tikrųjų yra Kashas Patelis... „Liberty“ universitete, kur dalyvauja teisėsaugos pareigūnams pagerbti skirtame renginyje.“

Trečiadienį „YouTube“ paskelbtame su ABC televizijos tinklu bendradarbiaujančios vietinės televizijos stoties vaizdo įraše matyti, kaip K. Patelis dalyvauja diskusijoje „Liberty“ universiteto Teisės fakultete Linčberge, Virdžinijos valstijoje.

Šie prieštaringi pranešimai pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori susitarti dėl karo Ukrainoje užbaigimo, ir apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį priešinantis kompromisui.

D. Trumpas ne kartą griežtai užsipuolė V. Zelenskį, vieną svarbiausių provakarietiškų lyderių Europoje, ir net pareiškė, kad šis turėtų būti pakeistas prezidento poste.

D. Trumpas taip pat dažnai vengė kritikuoti V. Putiną, dėl to jo pozicija neretai skyrėsi net nuo jo paties Respublikonų partijos narių, nors Rusijos prezidentas intensyvina atakas prieš Ukrainą.

Praėjusią savaitę D. Trumpas supykdė Ukrainos sąjungininkus Europoje, kai pasirodė žinia apie susitarimą pirkti dyzeliną iš griežtų sankcijų sulaukusios Rusijos, siekiant sumažinti degalų kainas JAV – tai vienas svarbiausių klausimų artėjant lapkričio 3 d. kadencijos vidurio rinkimams.

Antradienį dvylika respublikonų ir demokratų senatorių paragino D. Trumpą atsisakyti šio susitarimo, pavadindami jį Ukrainos išdavyste, kuri padėtų finansuoti Maskvos karą.

Spėlionės apie galimą K. Patelio kelionę į Maskvą sklando nuo liepos, kai leidinys „Politico“, remdamasis su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais, pranešė, kad FTB direktorius planuoja vykti į Rusiją, greičiausiai spalio viduryje.

Praėjusią savaitę „The Atlantic“ pranešė, kad FTB viduje tyliai siekiama atšaukti šią kelionę, taip pat jai priešinasi du aukšto rango Atstovų Rūmų demokratai.

Rugpjūtį Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as surengė itin neįprastą vizitą Maskvoje, kaip manoma, siekdamas perspėti Rusiją dėl galimos atakos prieš NATO, pranešė JAV žiniasklaida.

Vilnius, spalio 14 d. (ELTA). Trečiadienį naujuoju asociacijos „Lietuvos krepšinis“ (ALK) prezidentu išrinktas Rolandas Skaisgirys sako neketinęs siekti vadovo posto, tačiau prisipažįsta, kad toks rinkimų rezultatas jam nebuvo netikėtas.

„(Rinkimų rezultatas – ELTA) man nebuvo netikėtas. Bet dabar gali kalbėti jau po fakto, kad nebuvo netikėtas“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė R. Skaisgirys. 

„Tai ne, nėra, bet, teisybės dėlei, aš nesifokusavau į jokius prezidentus. Aš ėjau prieš žmones, kurie norėjo būti prezidentais. Aš kalbinau žinomus, Lietuvai nusipelniusius krepšinio žmones, kad jie eitų. Man nepavyko. Tai truputį vis tiek yra mano nuėjimas į kitą šoną, kad aš taip pasielgiau. Bet, iš kitos pusės, aš labai daug dirbu ten, daug žinau ir man būtų labai gaila – įdėto darbo, pinigų, emocijos – jei viskas būtų subliūškę“, – kalbėjo jis. 

Vis tik kalbėdamas apie ateities viziją Lietuvos krepšinio bendruomenei naujasis ALK vadovas užsiminė turintis „planą dvejiems, ketveriems ir šešeriems metams“. 

„Nors to nesiekiau specialiai, bet turiu planą dvejiems, ketveriems ir šešeriems metams ir dėl vaikų programos, ir dėl prezidentų, ir dėl administracijos, ir visų kitų dalykų“, – nurodė jis. 

Jis taip pat pabrėžė sieksiantis ne vadovauti, o tartis ir vystyti naujus projektus kartu su krepšinio bendruomenės nariais. 

„Aš žinau, kad galbūt kitaip valdymo procesą įsivaizduoju – bendrauti, tartis, daryti įdomius projektus, dalykus, naujoves, eiti visiškai kitu keliu. Aš nenoriu vadovauti“, – kalbėjo R. Skaisgirys. 

Pareigas eis iki 2028-ųjų rudens

ELTA primena, jog trečiadienį Kaune, „Krepšinio namuose“, vyko neeilinė ALK prezidento rinkimų konferencija. Jos metu slaptu balsavimu už R. Skaisgirio kandidatūrą balsavo 114 asociacijos narių. Tuo metu vienintelis kitas kandidatas Darius Gudelis surinko 38 balsus. 

Viso rinkimuose dalyvavo 152 asociacijos nariai.

Pirmoji balsuoti pakviesta Lietuvos krepšinio lygos (LKL) generalinė direktorė Rasa Liuimienė teigė, kad lyga, nepaisant rinkimų baigties, palaiko abu kandidatus. Todėl LKL atstovai nusprendė nuo balsavimo susilaikyti.

D. Gudelis yra „FIBA Europe“ valdybos narys, R. Skaisgirys – 3x3 krepšinio asociacijos įkūrėjas, asociacijos „Lietuvos krepšinis“ viceprezidentas.

Naujasis ALK prezidentas pareigas eis iki 2028 metų rudens, dabartinio olimpinio ciklo pabaigos.

Pagal asociacijos įstatus, prezidento rinkimai vyksta atvirai, nebent slapto balsavimo pageidauja ne mažiau kaip trečdalis visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančių asociacijos narių.

Kyjivas, spalio 14 d. (AFP-ELTA). Ukrainos pranešimai apie JAV palydovinio interneto sistemos „Starlink“ naudojimo apribojimus atskleidė, kaip stipriai Kyjivas priklausomas nuo šios technologijos tiek puolamosiose, tiek gynybinėse operacijose, kovodamas su Rusijos invazija, teigia analitikai ir stebėtojai.

Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės, trečiadienį AFP sakė, kad buvo „apribota“ „Starlink“ duomenų perdavimo sparta.

Šie pokyčiai įvyko vėl padidėjus įtampai tarp Kyjivo ir Vašingtono, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas, siekdamas sumažinti pasaulines degalų kainas, nutarė pirkti rusišką dyzeliną ir spaudžia abi konflikto šalis nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą.

„Starlink“ kontroliuoja palydovinių ryšių ir kosmoso technologijų bendrovė „SpaceX“, priklausanti D. Trumpo sąjungininkui, milijardieriui Elonui Muskui, kuris taip pat valdo socialinį tinklą „X“. „SpaceX“ kol kas nepaaiškino, kas lėmė Kyjivo nurodomus apribojimus.

D. Trumpas vis labiau nepatenkintas Ukrainos smūgiais Rusijos energetikos objektams, todėl kilo nuogąstavimų, kad JAV gali imtis atsakomųjų priemonių prieš Kyjivą, pavyzdžiui, nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija arba sulėtinti „Starlink“ veikimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad trečiadienį, šaliai patiriant Rusijos atakas, kilo „tam tikrų sunkumų [...] dėl „Starlink“ ir žvalgybos informacijos“.

„Mes tikimės partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis, tiesiog norime būti labai sąžiningi, labai atviri ir stiprūs partneriai“, – sakė jis.

Keli Ukrainos šaltiniai nurodė, kad palydovinio ryšio sistema dabar nutraukia ryšį tarp palydovo ir antenos, jei pastaroji juda didesniu nei maždaug 160 km per valandą greičiu.

Tai reiškia, kad mobilios Ukrainos karinės priemonės, pavyzdžiui, bepiločiai orlaiviai, praranda ryšį, jei viršija šį greitį.

Dronai tapo vienu svarbiausių ginklų kare, prasidėjusiame 2022 m., kai Rusijos pajėgos įsiveržė į kaimyninę Ukrainą.

Apribojimai „apsunkina dronų misijas – ypač tas, per kurias vykdomi perėmimai ir vidutinio nuotolio smūgiai – taip pat mažina galimybes užtikrinti logistiką fronte, vykdyti žvalgybą ir perduoti ryšio signalus“, – sakė AFP su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Ukrainos gynybos ministerijos šaltinis.

„Didelis poveikis“

Kalbant apie puolamąsias galimybes, „Starlink“ ryšys buvo „itin veiksmingas“ atakuojant radarus, priešlėktuvinės gynybos sistemas ar saugomus objektus, sakė vienas Europos pramonės šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės.

„Ši sistema leidžia vykdyti operacijas labai mažame aukštyje, nes signalas perduodamas iš kosmoso, o ne iš antžeminių stočių, kurių galimybes valdyti dronus riboja radijo horizontas ir Žemės kreivumas.“

Šaltinis pridūrė, kad slopinti „Starlink“ signalus – o tai būtų esminė taktika sutrikdant komunikacijas – yra labai sunku ir tam reikia daug energijos.

Vis dėlto apribojimai neturėtų paveikti Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių, ypač prieš naftos perdirbimo gamyklas Rusijos teritorijos gilumoje, kur „Starlink“ palydovinio ryšio sistema neveikia.

Tačiau jie „gali turėti didelį poveikį vidutinio nuotolio smūgiams“ okupuotame Krymo pusiasalyje, okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose arba Juodojoje jūroje, sakė Lione įsikūrusio Strateginių ir gynybos studijų instituto (IESD) tyrėjas Yohannas Michelis.

Bene svarbiausia tai, kad šie apribojimai gali tapti išbandymu Kyjivo gebėjimui apginti Ukrainą nuo masinių Rusijos dronų atakų.

Susirūpinimas kyla tuo metu, kai Ukrainos oro gynybos sistemų ištekliai senka, o artėjant žiemai Rusija intensyvina smūgius energetikos infrastruktūrai, siekdama pakirsti gyventojų moralę.

Didžiulė Ukrainos priklausomybė nuo „Starlink“

„Ukrainos priklausomybė nuo „Starlink“ yra didžiulė“, – sakė Y. Michelis, pažymėdamas, kad „didžioji dalis Ukrainos ryšių priklauso nuo šios sistemos“.

V. Zelenskio patarėjas technologijų klausimais Serhijus Beskrestnovas socialiniame tinkle „Telegram“ rašė, kad „SpaceX“ „įvedė greičio apribojimą judantiems „Starlink“ terminalams“.

Pasak jo, dėl šio apribojimo „buvo sutrikdyta nemažai misijų“, o Ukraina neteko galimybės kovoti su Rusijos reaktyviniais dronais.

S. Beskrestnovo teigimu, Ukraina naudoja „Starlink“ dronams perimti, nors niekada nebuvo aiškiai paaiškinta, kaip tiksliai tai veikia.

Nors kol kas nėra patvirtinimo, kad apribojimai susiję su įtampa tarp Vašingtono ir Kyjivo, analitikai neatmeta tokios galimybės.

„Turėsime palaukti kelias dienas ir pažiūrėti, ar problema išliks ir ar ji plačiai paplitusi, ar apsiriboja Ukraina“, – sakė IESD tyrėjas Y. Michelis.

„Negalima atmesti nieko – pradedant amerikiečių spaudimu ukrainiečiams dėl smūgių, trikdančių dyzelino tiekimą, ir baigiant kur kas paprastesniu paaiškinimu, pavyzdžiui, programinės įrangos atnaujinimu“, – pridūrė jis.

Vilnius, spalio 14 d. (ELTA). Konservatorius Mindaugas Lingė kreipėsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją (VTEK) prašydamas ištirti galimą finansų ministro Taurimo Valio interesų konfliktą, susijusį su ankstesnėmis jo pareigomis Šeimos kredito unijos valdyboje. 

Dokumente, su kuriuo susipažino ELTA, komisijos prašoma įvertinti, ar T. Valys, eidamas Šeimos kredito unijos valdybos nario pareigas, nepažeidė įstatymo, privačių interesų deklaracijoje nenurodęs, kad šios unijos valdybos pirmininkas bei administracijos vadovas Žygimantas Valys yra jo brolis. 

Taip pat prašoma ištirti, ar finansų ministras nepadarė pažeidimo nenusišalindamas Vyriausybei sprendžiant dėl Centrinio kredito unijų įstatymo pakeitimo projekto bei „kitų su kredito unijų reguliavimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo“. 

VTEK taip pat siūloma įvertinti, ar T. Valio dalyvavimas įgyvendinant nacionalinis plėtros banko ILTE akcininko teises, nesukelia interesų konflikto dėl Šeimos kredito unijos kaip ILTE finansų tarpininkės ir skatinamųjų priemonių gavėjos. 

„Išreikalauti iš Vyriausybės kanceliarijos duomenis apie visus T. Valio pareikštus nusišalinimus nuo 2026 m. liepos 14 d., o iš ILTE – duomenis apie su Unija sudarytas ir galiojančias garantijų, fondų ir kitų skatinamųjų priemonių sutartis, jų sumas ir po 2026 m. liepos 14 d. priimtus sprendimus dėl Unijos“, – nurodoma dokumente. 

Ministras galimą interesų konfliktą neigia

Finansų ministras Taurimas Valys neigia galimą interesų konfliktą dėl savo ankstesnės veiklos kredito unijoje. Pasak ministro, visa informacija apie jo ryšius su finansų įstaiga yra viešai deklaruota, o pradėjęs eiti pareigas jis visiškai pasitraukė iš jos veiklos.

T. Valys tikina, kad jo brolio vadovaujama kredito unija nesulaukė jokių išskirtinių Finansų ministerijos privilegijų, o sprendimų, kuriais būtų siekiama pagerinti jos padėtį, jis kaip ministras nepriėmė.

Teigia pardavęs visus kredito unijos pajus

T. Valys patikino, kad visi jo turėti kredito unijos pajai yra parduoti ir jis yra visiškai pasitraukęs iš finansų įstaigos veiklos.

Ministras taip pat paaiškino aplinkybes, kuriomis pasitraukęs iš kredito unijos įsigijo anksčiau naudotą automobilį.

Pasak jo, automobilį, kuriuo naudojosi daugiau nei ketverius metus, jis įsigijo už maždaug 14 tūkst. eurų. Tuo metu transporto priemonė buvo septynerių su puse metų senumo. 

Jo teigimu, automobilio kaina atitiko rinkos sąlygas, o analogiškų transporto priemonių kainas galima patikrinti automobilių pardavimo portaluose.

ELTA primena, kad finansų ministras dėl savo ankstesnės veiklos kredito unijoje klausimų sulaukė ir praėjusią savaitę Seime. 

Tuomet jis aiškino automobilio, kuriuo anksčiau naudojosi, įsigijimo aplinkybes bei tikino, kad visa su sandoriu susijusi informacija yra viešai deklaruota.

Vašingtonas, spalio 14 d. (AFP-ELTA). Baltieji rūmai trečiadienį sulaukė vis daugiau klausimų dėl naujosios spaudos sekretorės Katie Zacharios teisinės kvalifikacijos, kadangi pačią pirmąją darbo dieną naujose pareigose ji pasirodė neužtikrintai ir nesugebėjo aiškiai atsakyti, kur išlaikė advokatūros egzaminą.

Viena JAV priežiūros organizacija kreipėsi į Kalifornijos valstijos advokatūrą, prašydama ištirti, ar prezidento Donaldo Trumpo atstovė spaudai, viešai atstovaujanti administracijai, nepažeidė įstatymų, ne kartą prisistatydama teisininke, nors neturi atitinkamos licencijos.

Organizacija „Campaign for Accountability“ nurodė, kad K. Zacharia per televizijos laidas vadino save teisininke ir buvo prisistačiusi Kalifornijoje įsikūrusios konservatyvios ne pelno organizacijos vyriausiąja teisės patarėja.

„Ponia Zacharia ne kartą prisistatė teisininke, siekdama sustiprinti savo reputaciją ir patikimumą“, – sakė organizacijos vykdomoji direktorė Michelle Kuppersmith.

„Valstijos advokatūra turėtų ištirti, ar ponia Zacharia neklaidino visuomenės dėl savo kvalifikacijos“, – pridūrė ji.

Penktadienį paskelbdamas apie K. Zacharios paskyrimą, D. Trumpas ją pavadino „advokate“, tačiau žurnalistai nerado jokių duomenų, kad ji turėtų leidimą verstis advokato praktika kurioje nors JAV valstijoje.

Kalifornijos advokatūra JAV žiniasklaidai patvirtino neturinti duomenų, kad K. Zacharia būtų gavusi tokią licenciją savo dabartine ar mergautine pavarde.

41 metų K. Zacharia 2011 m. baigė Pepperdine'o universiteto teisės mokyklą, tačiau vien teisės diplomas automatiškai nesuteikia teisės verstis advokato praktika.

Antradienį žurnalistų paklausta, kur išlaikė advokatūros egzaminą, K. Zacharia atsakė: „Kai persikėliau į Kiniją“, tačiau nenurodė jokios jurisdikcijos, kurioje turėtų teisę verstis advokato praktika.

Užsienio šalių piliečiai negali laikyti Kinijos advokatūros egzamino, nors gali dirbti tam tikrą teisinį darbą Kinijos advokatų kontorose.

Remiantis jos profesinės veiklos aprašymu, K. Zacharia anksčiau dirbo vienoje Pekino advokatų kontoroje.

„Dirbau tarptautinių sandorių teisės srityje, turėdama visą reikiamą kvalifikaciją“, – žurnalui „Newsweek“ sakė ji, tačiau nepaaiškino, ar turi JAV išduotą advokato licenciją.

Ši diskusija kilo po silpno pirmojo K. Zacharios pasirodymo Baltųjų rūmų spaudos sekretorės pareigose antradienį, kai vos 14 minučių trukusiame brifinge ji daugiausia skaitė iš anksto parengtą tekstą.

K. Zacharia atsakė tik į trijų žiniasklaidos priemonių, laikomų palankiomis D. Trumpui, klausimus ir kelis kartus suklupo atsakinėdama. Vienu metu ji netyčia pavadino prezidentą savo vyru.

Jos pasirodymą sukritikavo buvusi Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki, dabar dirbanti televizijos žinių laidų vedėja. Ji palygino brifingą su komedijų laidos „Saturday Night Live“ skeču.

Tačiau D. Trumpas pagyrė K. Zacharios debiutą, žurnalistams pareikšdamas: „Manau, kad ji pasirodė labai gerai.“

K. Zacharia pakeitė Karoline Leavitt, kuri rugpjūtį pasitraukė iš pareigų, kurias eidama buvo viena ryškiausių viešų D. Trumpo antrosios administracijos gynėjų.

Maskva, spalio 14 d. (AFP-ELTA). Rusija trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos dronai atakavo dvi naftos perdirbimo gamyklas ir taip pažeidė JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtas „energetines paliaubas“, tačiau Kyjivas šiuos kaltinimus pavadino „melagingais“.

„Šiandien Kyjivo režimas atakavo dvi naftos perdirbimo gamyklas Saratovo ir Riazanės srityse“, – Rusijos naujienų agentūros citavo vicepremjerą energetikos klausimais Aleksandrą Novaką.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas pareiškė, kad tai „melas“ ir kad buvo smogta kitiems objektams, „bet ne naftos perdirbimo gamykloms“.

Rusija šiuos kaltinimus išsakė po to, kai D. Trumpas sekmadienį netikėtai ir vienašališkai paskelbė apie „energetines paliaubas“, taip užklupdamas nepasirengusias abi konflikto puses. Keliomis dienomis anksčiau JAV prezidentas sušvelnino sankcijas Maskvai, kad ši galėtų eksportuoti dyzeliną.

„Matome, kad Ukraina nedemonstruoja jokio noro siekti energetinių paliaubų“, – sakė A. Novakas.

Tuo tarpu Kyjivas tvirtina, kad Rusija nuo sekmadienio ne kartą atakavo Ukrainos energetikos objektus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą galingomis balistinėmis raketomis bei koviniais dronais. V. Zelenskis apkaltino Rusiją sąmoningai nepaisant D. Trumpo pageidavimų.

Trečiadienį surengtą naujausią ataką Ukrainos prezidentas pavadino „visiškai sąmoninga ir demonstratyvia savo mastu“.

„Rusija dar niekada nebuvo demonstravusi tokios akivaizdžios nepagarbos Jungtinėms Valstijoms“, – pridūrė jis.

Niujorkas, spalio 14 d. (dpa-ELTA). Srautinio transliavimo milžinas „Netflix“ planuoja atsisakyti apie 6 proc. savo darbo jėgos, nes susiduria su lėtėjančiu verslo augimu, teigiama elektroniniame laiške, kurį trečiadienį darbuotojams išsiuntė platformos vadovai Gregas Petersas ir Tedas Sarandosas.

Praėjusių metų pabaigoje „Netflix“ turėjo apie 16 tūkst. darbuotojų, todėl apkarpymai gali paveikti apie 1 tūkst. darbo vietų. T. Sarandosas prieš kelias savaites vienoje konferencijoje pripažino, kad įmonė auga lėčiau, nei jis norėtų.

„Netflix“ tebėra aiški vaizdo transliacijų rinkos lyderė. Naujausiais duomenimis, 2025 m. pabaigoje jos paslaugas prenumeravo daugiau nei 325 mln. namų ūkių. Tačiau dabar bendrovė prenumeratorių skaičius skelbia tik retkarčiais.

Pernai „Netflix“ bandė įsigyti Holivudo milžino „Warner Bros“ kino studijų verslą, tačiau pralaimėjo kovą pramogų grupei „Skydance“, kuri pasiūlė didesnę kainą. „Skydance“ dabar tikisi sukurti stiprų „Netflix“ konkurentą, sujungdama savo srautinio transliavimo platformą „Paramount+“ su „Warner“ priklausančia „HBO Max“.

Remiantis elektroniniu laišku, kurį paskelbė žurnalas „Variety“, etatų mažinimas, be kita ko, palies žmogiškųjų išteklių, teisės ir technologijų skyrius. G. Petersas ir T. Sarandosas pabrėžė, kad „Netflix“ ir toliau investuos į didelį augimo potencialą turinčias sritis, tačiau pažymėjo, jog bendrovė turi išlaikyti drausmę ir nusistatyti prioritetus.

„Netflix“ kitą savaitę turėtų paskelbti naujausius ketvirčio rezultatus.

Berlynas, spalio 14 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjungos gyventojai perka vis daugiau elektros ir elektroninės įrangos, tačiau tik nedidelė jos dalis surenkama perdirbti arba utilizuoti, rodo trečiadienį paskelbti nauji duomenys.

ES statistikos tarnybos Eurostato duomenimis, 2024 m. Bendrijos rinkai buvo pateikta apie 32 kg elektros ir elektroninės įrangos vienam gyventojui, įskaitant mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir buitinius prietaisus.

Palyginimui, 2015 m. šis rodiklis siekė apie 18 kg vienam asmeniui, taigi per devynerius metus padidėjo beveik 80 proc.

Augimą daugiausia lėmė stambūs buitiniai prietaisai, tokie kaip skalbyklės ir indaplovės, taip pat saulės baterijos.

Didžiausi rodikliai ES užfiksuoti Vokietijoje ir Austrijoje, kur 2024 m. rinkai buvo pateikta apie 38 kg naujos elektros ir elektroninės įrangos vienam gyventojui.

Tačiau tais metais visoje ES oficialiai buvo surinkta tik apie 12 kg elektros ir elektroninės įrangos atliekų vienam gyventojui, skirtų utilizuoti arba perdirbti. Vokietijoje šis rodiklis siekė vos 11 kg.

Taigi skirtumas tarp ES rinkai pateiktos naujos įrangos ir surinktų elektronikos atliekų kiekio sudarė apie 20 kg vienam gyventojui.

Kol kas neaišku, ar ši papildoma įranga vis dar naudojama, laikoma nenaudojama, ar buvo išmesta neoficialiais būdais.

Vilnius, spalio 14 d. (ELTA). Šalia Klaipėdos prekybos centro „Akropolis“ galimai peiliu sužalotas vyras, praneša „Vakarų ekspresas“. 

Pranešama, kad incidento liudininkai teigė, jog kraujo dėmės prekybos centro lankytojams galėjo būti matomos tiek prekybos centro išorėje, tiek viduje. Įvykio vietoje dirbo policijos pareigūnų ir kriminalistų pajėgos. 

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė „Vakarų ekspresui“ patvirtino, jog pranešimas apie incidentą gautas 15.38 val. 

Kaip skelbiama, galimai peiliu greta prekybos centro sužalotas 1961 m. gimęs vyras. Pastarasis perduotas medikams. 

Tuo metu policijos pareigūnai sulaikė vyrą, kuriam nustatytas 2,1 promilės girtumas. 

Informacijos apie pareikštus įtarimus kol kas nėra.

Įvykio aplinkybės tiriamos.

Londonas, spalio 14 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Bakingamo rūmuose surengtame susitikime su Jungtinės Karalystės (JK) karaliumi Karoliu III padėkojo monarchui už nepajudinamą JK paramą.

Ukrainos prezidentas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“, praneša „Ukrinform“.

„Dėkoju Jo Didenybei karaliui Karoliui III už susitikimą. Man svarbu turėti galimybę asmeniškai padėkoti jam už nepajudinamą paramą Ukrainai. Vertiname visą Jungtinės Karalystės suteiktą pagalbą“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad Ukraina vertina visą gautą pagalbą ir tikisi tolesnės paramos.

Kaip jau skelbta, V. Zelenskis trečiadienį atvyko į JK su vizitu. Jo darbotvarkėje taip pat numatytas susitikimas su ministru pirmininku Andy Burnhamu.