Miunchenas, vasario 14 d. (dpa-ELTA). Kalifornijos gubernatorius ir aršus prezidento Donaldo Trumpo kritikas Gavinas Newsomas pasakė, kad mato augantį Europos ryžtą pasipriešinti JAV lyderiui.

„Manau, kad šiandien Europa jaučiasi vieningesnė nei bet kada anksčiau“, – šeštadienį antrą kartą dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijos diskusijoje pareiškė šis JAV Demokratų partijos atstovas.

Jis pridūrė, kad ta vienybė galbūt yra „vienintelis Donaldo Trumpo indėlis“.

G. Newsomas pareiškė pasipiktinimą dėl JAV federalinių agentų, vykdančių D. Trumpo represijas prieš imigrantus, elgesio, išreiškė susirūpinimą dėl Mineapolyje agentų neseniai nužudytų dviejų protestuotojų ir sakė, kad JAV miestų gatvėse „dingsta“ žmonės.

G. Newsomas teigė, kad šie neramumai pažadino Jungtinių Valstijų „imuninę sistemą“ ir kad tai vis labiau pasakytina ir apie likusį pasaulį.

„Jis naudojasi silpnumu. Tai jo stiprybė, – kalbėdamas apie D. Trumpą sakė G. Newsomas. – Tačiau jis visiškai kitaip reaguoja, kai esi kažkuo įsitikinęs, turi tvirtą charakterį ir tikslus.“

G. Newsomas teigė, kad būtent dėl ryžtingesnio Europos pasipriešinimo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį vykusioje konferencijoje kalbėjo taikesniu tonu.

„Invazinė rūšis“

Anot G. Newsomo, D. Trumpo valdymo laikotarpiu Jungtinės Valstijos tapo didžiausiu nestabilumo šaltiniu pasaulyje, o ilgametės vertybės griaunamos tiesiai mums prieš akis.

„Mūsų respublika yra niokojama mums prieš akis“, – sakė G. Newsomas, D. Trumpą pavadindamas „invazine rūšimi“, užvaldžiusia Respublikonų partiją.

Nepaisant to, G. Newsomas prognozavo, kad respublikonai patirs didelį pralaimėjimą lapkričio mėnesį vyksiančiuose kadencijos vidurio Kongreso rinkimuose.

G. Newsomas pats yra laikomas potencialiu Demokratų partijos kandidatu į prezidentus 2028 m. rinkimuose.

Miunchenas, vasario 14 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pasakytoje savo kalboje pasišaipė iš Vengrijos lyderio Viktoro Orbano „pilvo“, pareikšdamas, kad Ukrainos kova su Rusija leido Europai gyventi laisvai.

Buvęs komikas, 48-erių V. Zelenskis pasakojo, jog Europai naudinga tai, kad jo šalies pajėgos Ukrainos žemėje kovoja su Rusijos kariais.

Dėl V. Orbano paramos Rusijai Ukrainos santykiai su kaimynine Vengrija ir taip buvo įtempti, o pastarosiomis savaitėmis dar labiau pablogėjo, kai, artėjant balandį įvyksiantiems parlamento rinkimams, ilgametis vengrų lyderis ėmė niršiau pulti Ukrainą.

„Moldova ir Rumunija gali būti suverenios ir be diktatūros, o viskas, apie ką galvoja Viktoras, yra tik tai, kaip auginti savo pilvą, o ne tai, kaip stiprinti savo kariuomenę, kad neleistų Rusijos tankams grįžti į Budapešto gatves“, – sakė V. Zelenskis.

„Bet pažvelkite į kainą. Pažvelkite į kainą, pažvelkite į skausmą, kurį patyrė Ukraina, pažvelkite į kančias, su kuriomis susidūrė Ukraina. Būtent ukrainiečiai išlaiko Europos frontą“, – kalbėjo jis.

Nors, po Rusijos invazijos pradžios praėjus keletui dienų, Ukraina pateikė paraišką įstoti į ES, derybose dėl narystės ji vis susidurdavo su V. Orbano veto.

Be to, Maskvai užpuolus Ukrainą, Vengrija kitaip nei kitos Europos šalys savo importo nediversifikavo.

Vilnius, vasario 14 d. (ELTA). Rusijos veiksmai Ukrainoje, atakos prieš energetikos infrastruktūrą žiemos laikotarpiu rodo, kad agresorė tik imituoja derybų procesą, tuo pat metu demoralizuodama Ukrainos visuomenę, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jo vertinimu, visa tai rodo, kad šiais metais Rusija iš tiesų nėra pasiruošusi siekti taikos.

„Mano manymu, Rusija kasdien įrodo, kad ji nėra pasiruošusi taikai – nemanau, kad jie (šiemet – ELTA) bus pasiruošę taikos deryboms, nežinau, gal 2027 ar 2028 metais, bet tikrai ne 2026-aisiais. Nes visi Rusijos veiksmai rodo, kad jie tik imituoja derybų procesą, tuo pat metu bandydami demoralizuoti Ukrainos žmones“, – diskusijoje Miuncheno saugumo konferencijoje šeštadienį kalbėjo G. Nausėda.

„Taip, jiems tai nepavyksta ir tai geras ženklas, bet už visa tai mokėti savo kančia turi Ukrainos žmonės, drąsūs Ukrainos žmonės“, – teigė jis.

Lietuvos prezidentas pabrėžė besižavintis Ukrainos tauta, jau ketverius metus atlaikančia daug didesnės šalies agresiją, tačiau pridūrė – be ES paramos pergalės pasiekti nepavyks, dėl to Bendrijos valstybės privalo priimti vieningus sprendimus, tai daryti ne tik tarpusavyje, tačiau ir kartu su transatlantiniais partneriais.

„Mums taip pat ne visada viskas sekasi – kartais mūsų sprendimai vėluoja, nuomonės skiriasi, bet mes esame pasiruošę priimti reikiamus sprendimus ir laikytis su Ukraina išvien iki pat karo pabaigos“, – tikino G. Nausėda.

„Emocijos savaime nepadeda – jei emocijos veda prie veiksmų, tada emocijos tampa konstruktyvios. Tai ir buvo priežastis, kodėl Lietuva tapo pirmąja šalimi, ginklų Ukrainai suteikusi likus dviem savaitėms iki karo pradžios“, – tikino prezidentas.

Anot jo, Europos Sąjungos (ES) valstybių požiūris per šiuos metus smarkiai pasikeitė – karo pradžioje buvo diskutuojama apie šalmų, liemenių pristatymą Ukrainos kariams, o dabar šalys tariasi dėl nuolatinio raketų, oro gynybos sistemų ir amunicijos tiekimo kariaujančiai šaliai.

„Taip, ukrainiečiams viso to dar trūksta, mes dedame visas pastangas, stengdamiesi, kad užtikrintume nuolatinę paramą“, – sakė G. Nausėda.

Kaip skelbta, Europos Parlamentas (EP) šią savaitę patvirtino 90 mlrd. eurų dydžio paskolą Ukrainai, skirtą padengti du trečdalius šalies finansinių poreikių 2026 ir 2027 m. ir remiamą ES bendruoju biudžetu, prieš tai bendrijoje žlugus planams panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą.

Pagal šią schemą Ukraina 60 mlrd. eurų galės skirti ginklams, skirtiems atremti Rusijos invaziją, o likusi paskolos dalis numatyta bendrai biudžeto paramai. 

ES yra nurodžiusi, kad Ukraina turėtų grąžinti šias lėšas tik tada, kai Maskva atlygins žalą, padarytą prezidento Vladimiro Putino inicijuotos invazijos metu.

Briuselis iš ES biudžeto padengs palūkanų išlaidas, kurios, kaip manoma, sieks apie 3 mlrd. eurų per metus.

Europos Komisija (EK) siekia, kad pirmoji išmoka būtų išmokėta balandį.

Vilnius, vasario 14 d. (ELTA). Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinčiai darbo grupei sutarus, kad visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimui reikėtų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė sako pozityviai vertinanti šį sprendimą. Visgi, nors atrodo, jog politikai atsitraukia nuo anksčiau siūlytų pataisų, žurnalistė sako, kad būtina sulaukti galutinio LRT įstatymo projekto. 

„Dėl dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, reikalingų generalinės direktorės atleidimui – taip, šiai dienai atrodo, kad lyg ir buvo atsitraukta nuo pirminių pasiūlymų, dėl kurių ir kilo protestai“, – Eltai teigė B. Davidonytė. 

„Aš dabar labiausiai laukiu kažkokio galutinio varianto, kuris būtų juodu ant balto parašytas įstatymo projekte, nes daug diskusijų vyksta darbo grupėje, kartais jos yra labai chaotiškos“, – pridūrė ji. 

Kaip skelbta, LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė trečiadienį sutarė, jog norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo. Tokia tvarka numatyta ir dabar galiojančiame įstatyme. Tiesa, LRT generalinis direktorius šiuo metu gali būti atleistas tik Tarybai balsuojant atviru būdu, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Šią savaitę posėdžiavusi darbo grupė dar nenusprendė, kokiais pagrindais galėtų būti atleidžiamas visuomeninio transliuotojo vadovas – todėl, anot B. Davidonytės, dar negalima konstatuoti, kad parlamentarai galutinai atsitraukė nuo anksčiau skubos tvarka siekto priimti įstatymo projekto, sukėlusio daugiatūkstantinius protestus.

„Dar nėra aiškūs direktoriaus atleidimo pagrindai ir kaip jie bus nustatyti, balsavimo slaptumas, atvirumas – mes dar neturime galutinio varianto, kurį galėtume komentuoti. Galiausiai, ar čia tikrai bus atsitraukta nuo viso to? Prasidėjus pavasario sesijai, kokia baigtis laukia to pirmojo projekto?“ – svarstė ji. 

„Kol kas politikai vis dar neatsisakė politikų deleguojamų žmonių daugumos į LRT tarybą. Buvo diskusijos padidinti Tarybos narių skaičių, bet net jį ir padidinus – politikų deleguojami žmonės sudarytų LRT tarybos daugumą. Tarybos depolitizavimo idėja kol kas atrodo, kad vis dar nėra išgirstama. Žiūrėsime, darbo grupei liko laiko“, – sakė ji, pabrėždama, kad darbo grupėje nebuvo pritarta siūlymui mažinti prezidento ir parlamento deleguojamų Tarybos narių skaičių.   

Sunku paaiškinti gruodį vykusią „beprotybę“

Pernai gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Pirminiame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant visuomeninio transliuotojo vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad įstaigos generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už šį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Šios iniciatyvos sukėlė daugiatūkstantinius visuomenės protestus. Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė svarsto, kad valdantieji bent laikinai atsitraukė nuo anksčiau siūlytų pataisų, supratę, jog pakartotinis jų stūmimas vėl sukeltų stiprią visuomenės reakciją.

„Labai sudėtinga yra paaiškinti visą tą beprotybę, kuri vyko gruodį, iki išnaktų svarstant tą įstatymo projektą. Atrodo, kad reikėjo žūtbūt priimti jį ir dabar staiga tarsi atsitraukiama. Man atrodo, kad valdantieji norėjo pasikeisti LRT vadovą“ – teigė B. Davidonytė.

„Dabar jie pamatė, kad tai padaryti nebus labai lengva, nes visuomenės budrumas jau irgi yra labai padidintas šiuo klausimu. Valdantieji puikiai suprato, kad jei jie grįš tokiu paprastu keliu prie tų pačių pataisų, vėl visuomenėje kils pasipiktinimas. Visuomenės reakcija paskatino opozicijos reakciją (…) visas tas priemonių kompleksas galiausiai susidėjo, kad jiems nepavyko rudens sesijoje, prieš pat Kalėdas priimti to įstatymo projekto, dabar galbūt jau toks susitelkimas dingo“, – dėstė ji. 

Kaip skelbta, Seimo valdyba atsižvelgė į darbo grupės dėl LRT prašymą ir dešimčiai dienų pratęsė įstatymo projektui parengti skirtą terminą. Iš pradžių buvo numatyta jį parengti iki vasario 14 d.

ELTA primena, kad pernai gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos. 

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę.

Dėl pirminio parlamentarų siūlyto projekto prie Seimo vyko tūkstantiniai protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas. 

Londonas, vasario 14 d. (AFP-ELTA). Didžioji Britanija šiemet Šiaurės Atlante dislokuos savo lėktuvnešio grupę, siekdama „galingai pademonstruoti jėgą“ prieš grėsmę Arktyje keliančią Rusiją, šeštadienį pareiškė ministras pirmininkas Keiras Starmeris.

„Šiandien galiu paskelbti, kad Jungtinė Karalystė šiais metais Šiaurės Atlante ir Šiaurės jūroje dislokuos savo karo laivų grupę su lėktuvnešiu HMS „Prince of Wales“ priešakyje, kuri veiks kartu su JAV, Kanada ir kitais NATO sąjungininkais, taip galingai parodydama mūsų įsipareigojimą Euroatlantinei saugumui“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė K. Starmeris.

Grupę sudarys karo laivai, naikintuvai „F-35“ ir sraigtasparniai, kurie dalyvaus operacijoje, pavadintoje „Operation Firecrest“, teigiama gynybos ministerijos pranešime.

Tai bus „galinga jėgos demonstracija... skirta atgrasyti Rusijos agresiją ir apsaugoti gyvybiškai svarbią povandeninę infrastruktūrą“.

HMS „Prince of Wales“ yra didžiausias karališkojo laivyno karo laivas, kurio denyje taip pat planuojama dislokuoti JAV karinius orlaivius.

Šioje operacijoje dalyvaus tūkstančiai kariuomenės, karinio jūrų laivyno ir karinių oro pajėgų personalo narių, pareiškime pridūrė ministerija.

„Dalis dislokuotų pajėgų dalyvaus šią savaitę pradėtoje NATO misijoje „Arctic Sentry“, kuria siekiama stiprinti Aljanso saugumą regione, kur, jūros ledui tirpstant, atsiveria nauji maršrutai ir didėja priešiškų valstybių veiklos keliama grėsmė“, – teigė ministerija.

Prancūzija paskelbė, kad 2026 m. į šį regioną pasiųs ir savo lėktuvnešio grupę.

K. Starmeris Miuncheno konferencijoje pareiškė, kad Didžioji Britanija turi būti „pasirengusi kovoti“.

Vadovai negali dvejoti, nes „Rusija įrodė, kad trokšta agresijos“, sakė jis.

„Kelias pirmyn yra tiesus ir aiškus. Turime stiprinti savo karinę galią, nes tai yra šių laikų valiuta“, – pridūrė jis.

„Turime sugebėti atgrasyti agresiją ir taip, jei reikia, turime būti pasirengę kovoti.

Kyjivas, vasario 14 d. (Ukrinform-ELTA). Rusija Ukrainoje tris kartus smogė Azerbaidžano diplomatinei misijai ir energetikos infrastruktūrai, o tai rodo, kad šie išpuoliai buvo tyčiniai, kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje pasakė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas.

„Ukrainoje buvo ne tik išpuolių prieš Azerbaidžano energetikos infrastruktūrą, bet ir trys išpuoliai prieš Azerbaidžano ambasadą. Po pirmojo išpuolio galėjome manyti, kad tai buvo atsitiktinis įvykis. Mes perdavėme savo kolegoms Rusijoje visus Azerbaidžano diplomatinių atstovybių, įskaitant konsulinį skyrių, kultūros centrą ir ambasadą, koordinates. Nepaisant to, buvo įvykdyti dar du išpuoliai. Taigi tai buvo tyčinis išpuolis prieš Azerbaidžano diplomatines atstovybes“, – sakė I. Alijevas.

Azerbaidžano prezidentas pažymėjo, kad Rusijos išpuolių prieš Azerbaidžano energetikos infrastruktūrą ir diplomatines misijas Ukrainoje klausimas buvo ne kartą keliamas užsienio reikalų ministerijų ir prezidento administracijų pareigūnų susitikimuose.

„Mes paskelbėme specialius pareiškimus, taip pat buvo pakviestas ambasadorius ir pateikta diplomatinė nota. Mes veikiame tik diplomatinėmis priemonėmis. Negalime padaryti nieko kito... Azerbaidžano vyriausybė ėmėsi visų būtinų diplomatinių veiksmų“, – pabrėžė jis.

Jis pabrėžė, kad tokie Rusijos veiksmai laikomi nedraugiškais Azerbaidžano atžvilgiu.

Kaip pranešė „Ukrinform“, praėjusių metų lapkritį Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Baku, kad įteiktų protesto notą dėl Rusijos smūgio, kuris apgadino respublikos ambasados Kyjive pastatą, tarnybinius automobilius, administracinį pastatą ir konsulinį skyrių.

Be to, 2022 m. kovo 10 d. per rusų antskrydį buvo padaryta didelė žala Azerbaidžano Respublikos garbės konsulato Charkive administraciniam pastatui.

Miunchenas, vasario 14 d. (AFP-ELTA). Tremtyje gyvenantis paskutiniojo Irano šacho sūnus šeštadienį paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą padėti Irano tautai, Amerikos lyderiui išvakarėse pareiškus, kad valdžios pasikeitimas šalyje būtų „geriausia, kas galėtų nutikti“.

Šios remarkos buvo išsakytos tuo metu, kai Vašingtonas tęsia diplomatinius santykius su Teheranu, o Šveicarija šeštadienį patvirtino, kad Omanas kitą savaitę Ženevoje surengs naują derybų, kuriose pats tarpininkauja, raundą.

JAV gyvenantis Reza Pahlavia, kuris Irane nesilankė nuo 1979 m. islamo revoliucijos, kurios metu buvo nuversta monarchija, Miuncheno vykstančioje saugumo konferencijoje žurnalistams sakė, kad „atėjo laikas padaryti galą islamo respublikai“.

Gatvėse netoli pasaulio lyderių susitikimo vietos susirinko apie 200 tūkst. jo rėmėjų, raginusių sustiprinti spaudimą islamo respublikai, sausio mėnesį kruvinomis represijomis numalšinusiai visoje šalyje vykusius protestus.

„Javid shah (tegyvuoja šachas)“, – skandavo minia, mojuodama žaliai-baltos ir raudonos spalvų vėliavomis su liūtu ir saule – nuverstos monarchijos simboliu.

„Irano režimas – miręs režimas, – naujienų agentūrai AFP sakė Saidu prisistatęs 62 metų protestuotojas, kilęs iš Irano. –Žaidimas jam turi baigtis.“

R. Pahlavis paragino Irano gyventojus šalyje ir užsienyje tęsti demonstracijas prieš valdžią, ragindamas juos šeštadienį ir sekmadienį 20 val. (16.30 val. Grinvičo laiku), kai Vokietijoje ir kitose šalyse vyks protestai, skanduoti šūkius iš savo namų ir nuo stogų.

Penktadienį D. Trumpas pareiškė, kad vyriausybės pasikeitimas Irane būtų „geriausia, kas galėtų nutikti“, ir nusiuntė į Artimuosius Rytus dar vieną lėktuvnešį, siekdamas padidinti karinį spaudimą Teheranui.

Pirmiau jis grasino karine intervencija, siekdamas paremti Irano gatvėse kilusią protestų bangą, kuri kulminaciją pasiekė sausio mėnesį ir buvo numalšinta smurtu, dėl kurio, kaip teigia žmogaus teisių gynimo organizacijos, žuvo tūkstančiai žmonių.

„Prezidente Trumpai... Irano tauta išgirdo jūsų žodžius, kad pagalba jau pakeliui, ir tiki jumis. Padėkite jai“, – Miunchene žurnalistams sakė R. Pahlavis.

„Atėjo laikas padaryti galą islamo respublikai. Tai reikalavimas, ateinantis iš kraujo, kurį praliejo mano tėvynainiai, neprašantys mūsų pataisyti režimą, o padėti jiems jį palaidoti“, – pridūrė jis.

Miunchenas, vasario 14 d. (AFP-ELTA). NATO vadovas Markas Rutte šeštadienį pareiškė, kad niekas Europoje nesiekia pakeisti Jungtinių Valstijų branduolinio skydo, Vokietijai paskelbus, kad derasi su Prancūzija dėl branduolinio atgrasymo priemonių.

„Manau, kad visos Europoje vykstančios diskusijos, kuriomis siekiama užtikrinti, jog kolektyvinis branduolinis atgrasymas būtų dar stipresnis, yra gerai, tačiau niekas Europoje nesiginčija, kad tokiu būdu reikia pakeisti Jungtinių Valstijų branduolinį skydą“, – Miuncheno saugumo konferencijoje žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius.

„Visi supranta, kad tai yra pagrindinis garantas, o visos kitos diskusijos yra tik priedas.“

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį Vakarų šalių lyderių susitikime pareiškė, kad „su Prancūzijos prezidentu surengė konfidencialias derybas dėl Europos branduolinio atgrasymo priemonių“.

O Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, atstovaujantis kitai, be Prancūzijos, branduolinių ginklų turinčiai Europos valstybei, sakė, kad „stiprina mūsų branduolinį bendradarbiavimą su Prancūzija“.

Vis intensyvesnės diskusijos dėl branduolinio ginklo arsenalo stiprinimo žemyne vyksta tuo metu, kai vis labiau baiminamasi dėl Rusijos keliamos grėsmės ir JAV prezidento Donaldo Trumpo saugumo įsipareigojimų patikimumo.

D. Trumpo administracijos pareigūnai Europos sąjungininkams nurodė prisiimti atsakomybę už savo konvencinę gynybą, tačiau teigia, kad JAV ir toliau teiks branduolinę apsaugą.

Paryžius, vasario 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs naudoti biologinius ginklus prieš savo tautą, kad išliktų valdžioje, šeštadienį pareiškė Prancūzija, po to, kai ji ir keturios kitos Europos šalys paskelbė manančios, kad įkalintas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas buvo nunuodytas mirtinu toksinu.

„Dabar žinome, kad Vladimiras Putinas yra pasirengęs naudoti biologinius ginklus prieš savo tautą, kad išliktų valdžioje“, – platformoje „X“ rašė užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrotas, pridurdamas, kad A. Navalnas 2024 m. kalėjime mirė „dėl to, kad buvo apnuodytas viena iš mirtiniausių nervus paralyžiuojančių medžiagų“.

Penkios Europos šalys pirmiau paskelbė manančios, kad A. Navalnas mirė dėl to, kad buvo apnuodytas toksinu, randamu Pietų Amerikoje gyvenančių varlių medlaipių odoje.

Miunchenas, vasario 14 d. (dpa-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad taikos derybos su Rusija žlunga ne dėl Ukrainos nenoro.

„Mes esame pasirengę sudaryti susitarimą, kuris atneš tikrą taiką. Tikime, kad šį karą galima užbaigti. Šį karą galima užbaigti oriai“, – kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje teigė jis.

„Mes suteikėme savo partneriams viską, kas, mūsų nuomone, turi būti įtraukta į tokį susitarimą“, – sakė jis, pridurdamas, kad Kyjivas yra „pasirengęs investuoti į bendrą Europos saugumą“.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad būtent V. Zelenskis yra kaltas dėl to, kad derybose nepavyksta padaryti pažangos.

„Rusija nori sudaryti susitarimą ir Zelenskis turi judintis, kitaip praleis puikią progą“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Tokios remarkos reiškia, kad Vašingtonas ėmė daryti papildomą spaudimą Kyjivui prieš naują derybų raundą, kuris, pasak Rusijos pareigūnų, kitą savaitę turėtų įvykti Ženevoje.

V. Zelenskis ir kiti aukšti Ukrainos pareigūnai neseniai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siekia iki birželio pasiekti taikos susitarimą. Tačiau Miunchene jokio derybų grafiko V. Zelenskis nekomentavo.

Kalbėdamas apie padėtį mūšio lauke, V. Zelenskis sakė, kad Rusija brangiai sumoka už savo lėtą pažangą Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kur gruodį žuvo arba buvo sunkiai sužeista 35 tūkst., o sausį – 30 tūkst. rusų karių.

Jis teigė, kad Maskvai kiekvienas užimtas kvadratinis kilometras atsieina 156 karius, pridurdamas, kad, per mėnesį prarasdamas po 50 tūkst. karių, Kremlius gali pagaliau būti priverstas pradėti tikras derybas.

Vašingtonas, vasario 14 d. (dpa-ELTA). JAV kariuomenė šeštadienį pranešė, kad Sirijoje vėl atakavo teroristų grupuotės „Islamo valstybė“ taikinius.

JAV Centrinė vadavietė platformoje „X“ pranešė, kad nuo vasario 3 d. iki vasario 12 d. jos pajėgos Sirijoje „daugiau nei 30“ taikinių „sudavė 10 smūgių“.

Pranešime nurodoma, kad buvo smūgiuota „Islamo valstybės“ „infrastruktūrai ir ginklų saugykloms, naudojant tikslią ginkluotę“.

Gruodžio mėnesį atsakydamos į kruviną išpuolį prieš tris JAV piliečius Palmyroje JAV karinės pajėgos pradėjo operaciją „Hawkeye Strike“.

Operacijos metu buvo likviduota arba suimta daugiau nei 50 teroristų, o sunaikinta daugiau nei 100 infrastruktūros objektų, pranešė vadavietė.