Tel Avivas, liepos 12 d. (dpa-Elta). Palestinos žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad, nepaisant ugnies nutraukimo, Izraelio pajėgos per atskirus incidentus Gazos Ruože nužudė mažiausiai šešis žmones, tarp jų – 9-metę mergaitę.

Palestinos naujienų agentūra WAFA pranešė, kad sekmadienį per Izraelio dronų smūgį žuvo keturi žmonės, o keli buvo sužeisti.

Naujienų agentūra nurodė, kad popietę buvo smogta į „metalo dirbtuvę“ šiaurinėje pakrantės ruožo dalyje. Paklausta apie tai, Izraelio kariuomenės atstovė spaudai teigė, kad kariuomenė smogė į „teroristų infrastruktūrą“ toje teritorijoje. Iš pradžių ji nepateikė jokių papildomų detalių.

WAFA taip pat pranešė, kad du palestiniečiai, tarp jų – 9-metė mergaitė, žuvo nuo Izraelio kariuomenės ugnies per du atskirus incidentus Gazos Ruožo centrinėje dalyje.

Izraelio kariuomenės atstovė spaudai teigė, kad kariuomenei apie šiuos incidentus nebuvo žinoma.

Popietę Izraelio kariuomenė paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė, kad per pastarųjų dienų oro smūgius Gazos Ruožo šiaurėje nužudė du islamistinės grupuotės „Hamas“ narius.

Pranešime teigiama, kad jie ruošėsi surengti išpuolius prieš Izraelio karius Gazos Ruože.

Šiuo metu abiejų pusių pateiktos informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Nepaisant nuo 2025 m. spalio mėn. Gazos ruože galiojančios paliaubos, beveik kasdien vis dar pranešama apie žuvusius žmones.

Pasak Gazos sveikatos apsaugos institucijos, nuo paliaubų pradžios Gazos ruože žuvo daugiau nei 1 000 palestiniečių.

(papildyta J. Oleko užuojauta, atnaujinta pirma, naujos 7–8 pastraipos)

Vilnius, liepos 12 d. (ELTA). Laikinoji premjerė Inga Ruginienė sekmadienį išreiškė užuojautą dėl JAV senatoriaus ir prezidento Donaldo Trumpo bendražygio, respublikono Lindsey Grahamo mirties ir sako, kad jo atsidavimas bendroms šalių vertybėms ir regiono saugumui visada išliks atmintyje. Užuojautą dėl „nepajudinamo Ukrainos rėmėjo“ mirties išreiškė ir užsienio reikalų ministras bei Seimo pirmininkas.

„Liūdna buvo išgirsti žinią apie senatoriaus Lindsey Grahamo mirtį. Reiškiu nuoširdžią užuojautą jo šeimai, draugams, kolegoms ir Amerikos žmonėms“, – savo paskyroje socialiame tinkle „X“ teigė I. Ruginienė.

„Senatorius Grahamas buvo ištikimas Lietuvos draugas, tvirtas transatlantinės vienybės šalininkas ir nuoseklus Ukrainos rėmėjas. Jo atsidavimas mūsų bendroms vertybėms ir saugumui visada išliks atmintyje“, – pridūrė laikinoji Vyriausybės vadovė.

Užuojautą išreiškė ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys – anot jo, JAV senatorius buvo „geras Lietuvos draugas ir nepajudinamas Ukrainos rėmėjas“.

„Labai nuliūdino žinia apie senatoriaus Lindsey Grahamo mirtį. Reiškiu nuoširdžią užuojautą jo šeimai, draugams, kolegoms ir Amerikos žmonėms. Senatorius Grahamas buvo geras Lietuvos draugas, tvirtas transatlantinės vienybės šalininkas ir nepajudinamas Ukrainos rėmėjas“, – savo „X“ paskyroje sekmadienį teigė K. Budrys.

„Dėl savo atsidavimo demokratijos, saugumo ir tarptautinės partnerystės vertybėms jis pelnė daugelio žmonių visoje Europoje pagarbą bei dėkingumą. Jo balso trūks, tačiau jo palikimas išliks“, – pažymėjo jis.

Seimo Pirmininkas Juozas Olekas tuo metu pranešė reiškiantis nuoširdžią užuojautą JAV Senatui, velionio artimiesiems, kolegoms ir visiems amerikiečiams dėl L. Grahamo mirties.

„L. Grahamas buvo principingas politikas ir ištikimas Lietuvos, Ukrainos bei viso mūsų regiono draugas. Jis puikiai suprato Rusijos keliamą grėsmę, nuosekliai rėmė NATO stiprinimą, transatlantinę vienybę ir niekada neabejojo, kad laisvę ginančios valstybės turi sulaukti tvirtos sąjungininkų paramos. Lietuvai jis visada išliks vienu ryškiausių mūsų šalies bičiulių JAV politikoje“, – pranešime cituojamas J. Olekas.

Kaip skelbta, Pietų Karolinos valstijai JAV Senate atstovavęs 71-erių respublikonas mirė šeštadienį „po trumpos ir staigios ligos“, pranešė jo biuras.

Pasak televizijos „NBC News“, šeštadienio vakarą greitosios pagalbos tarnybos reagavo į pranešimą apie „širdies sustojimą“ L. Grahamo namuose Vašingtone.

Senatorius neseniai grįžo iš kelionės į Ukrainą, kur penktadienį Kyjive susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. L. Grahamas buvo vienas ryškiausių Ukrainos rėmėjų Respublikonų partijos gretose.

L. Grahamas į JAV Senatą buvo išrinktas 2002 m. ir lapkričio mėnesį ketino siekti penktosios šešerių metų kadencijos.

(patikslinta antraštė)

Vilnius, liepos 12 d. (ELTA). Dabartiniu miškų plėtros tempu Lietuva užsibrėžtą tikslą iki 2030 m. padidinti šalies miškingumą iki 35 proc. pasiektų tik 2047-aisiais, teigia Valstybės kontrolė (VK).

Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalgą atlikusi institucija pažymi, kad pernai miškai dengė 33,91 proc. Lietuvos teritorijos, kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 39 proc.

Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, miškingumo didinimas turi būti derinamas su miškų atsparumo klimato kaitai ir biologinės įvairovės stiprinimu.

„Siekiant ambicingų miškingumo tikslų, privalome užtikrinti, kad formuojami miškai būtų atsparūs klimato kaitai, veiksmingai saugotų biologinę įvairovę ir kartu kurtų ilgalaikę vertę valstybei“, – pranešime cituojama I. Segalovičienė.

VK nurodo, kad pažangą stabdo mažėjantis tinkamų apželdinti plotų skaičius, ribotos laisvos valstybinės žemės galimybės ir mažėjantis privačių žemės savininkų aktyvumas.

Institucijos vertinimu, problemų kelia ne tik miškų plotas, bet ir jų kokybė. Teigiama, jog Lietuvoje vis dar vyrauja vienaamžiai ir vienarūšiai medynai – pušynai, eglynai ir beržynai sudaro apie 74 proc. visų miškų, o tai mažina jų atsparumą klimato kaitai, ligoms ir kenkėjams.

Apžvalgoje taip pat konstatuojama, kad daugumos miškų buveinių būklė išlieka nepalanki ir blogėja, o griežtai saugomi rezervatiniai miškai sudaro tik 1,25 proc. viso miškų ploto. Be to, Europos Komisijos vertinimu, „Natura 2000“ tinkle Lietuvoje vis dar trūksta apie 15 tūkst. hektarų miškų buveinių.

VK atkreipia dėmesį, kad būtinus pokyčius stabdo ir užsitęsę teisėkūros procesai – iki šiol nepriimti Miškų įstatymo pakeitimai, nepatvirtintas Nacionalinis miškų sektoriaus strateginis dokumentas, o miškų apskaitą apsunkina vėluojanti inventorizacija ir netikslūs duomenys.

Institucija ragina spartinti miškingumo didinimą, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą, formuoti klimato kaitai atsparesnius miškus ir priimti ilgalaikius sprendimus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp ekologinių ir ekonominių miškų funkcijų.

VK taip pat pranešė, kad šiemet pradės auditą, kuriame vertins, ar Lietuvoje taikomos priemonės padeda gerinti miškų buveinių būklę ir didinti miškų atsparumą klimato kaitai.

Pekinas, liepos 12 d. (Ukrinform-Elta). Liepos 11 d. Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) ir Rusijos karinės jūrų pajėgos užbaigė kasmetinių bendrų pratybų „Joint Sea 2026“ praktinį etapą. Pratybos vyko Geltonosios jūros vandenyse ir oro erdvėje netoli Čingdao – vienos iš didžiausių Kinijos karinių jūrų bazių.

Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai savo straipsnyje informavo Kinijos valstybinė televizija CCTV.

Pratybos buvo skirtos bendroms povandeninių laivų gelbėjimo operacijoms, smūgiams prieš priešo laivus bei oro ir raketų gynybos užduotims.

„Šių karinių jūrų pratybų metu Kinijos ir Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į bendrų povandeninių laivų gelbėjimo operacijų vykdymą, smūgius prieš priešo laivus bei oro ir raketų gynybos užduočių vykdymą. Abi pusės sustiprino tarpusavio pasitikėjimą, pagerino bendrus operatyvinius pajėgumus ir sustiprino draugiškus santykius“, – teigiama pranešime.

Kinijos nacionalinės gynybos ministerija pažymėjo, kad šių metų pratybos skyrėsi nuo ankstesnių tuo, kad vyko be iš anksto suplanuoto scenarijaus. Abiejų šalių vadai turėjo realiuoju laiku priimti operatyvinius sprendimus dėl manevrų ir ugnies jėgos paskirstymo, atsižvelgdami į taktinę situaciją, oro sąlygas ir kitus veiksnius.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas oro ir raketų gynybai, taip pat atsakui į jūrinių ir oro dronų atakas.

Kinijos gynybos ministerija pareiškė, kad pratybos buvo sėkmingai užbaigtos ir kad abiejų šalių ginkluotosios pajėgos toliau tobulins savo gebėjimus vykdyti bendras jūrines operacijas.

„Abi pusės ir toliau laikysis atvirumo, skaidrumo ir abipusio pasitikėjimo principų, tuo pačiu toliau plečiant bendrų pratybų mastą, siekiant remti pasaulinę taiką ir stabilumą“, – teigė Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos laivynas.

Kinija taip pat paskelbė, kad, remiantis pratybų planu, dalis Kinijos ir Rusijos pajėgų vykdys bendrą jūrų patrulį nustatytose Ramiojo vandenyno zonose.

Daugiau detalių apie laiką, tikslus ar dalyvaujančias pajėgas nebuvo atskleista.

Kinija ir Rusija kasmet nuo 2012 m. rengia „Joint Sea“ jūrines pratybas, kurios vyksta pakaitomis Kinijos ir Rusijos vandenyse. Praėjusių metų pratybos vyko netoli Rusijos Ramiojo vandenyno uosto Vladivostoko, o po jų buvo surengtas bendras patrulis Ramiajame vandenyne.

Vakarų šalys ir toliau su įtarumu žiūri į stiprėjantį Pekino ir Maskvos ekonominį bei karinį bendradarbiavimą, nes Kinija nepasmerkė 2022 m. prasidėjusio visapusiško Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Vietoj to Pekinas toliau tvirtina esąs neutralus ir reguliariai ragina pradėti taikos derybas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, NATO, remdamasi Ukrainos patirtimi mūšio lauke, testuoja naują priešdroninę sistemą.

Vilnius, liepos 12 d. (ELTA). Dabartiniu miškų plėtros tempu Lietuva užsibrėžtą tikslą iki 2030 m. padidinti šalies miškingumą iki 35 proc. pasiektų tik 2047-aisiais, teigia Valstybės kontrolė (VK).

Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalgą atlikusi institucija pažymi, kad pernai miškai dengė 33,91 proc. Lietuvos teritorijos, kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 39 proc.

Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, miškingumo didinimas turi būti derinamas su miškų atsparumo klimato kaitai ir biologinės įvairovės stiprinimu.

„Siekiant ambicingų miškingumo tikslų, privalome užtikrinti, kad formuojami miškai būtų atsparūs klimato kaitai, veiksmingai saugotų biologinę įvairovę ir kartu kurtų ilgalaikę vertę valstybei“, – pranešime cituojama I. Segalovičienė.

VK nurodo, kad pažangą stabdo mažėjantis tinkamų apželdinti plotų skaičius, ribotos laisvos valstybinės žemės galimybės ir mažėjantis privačių žemės savininkų aktyvumas.

Institucijos vertinimu, problemų kelia ne tik miškų plotas, bet ir jų kokybė. Teigiama, jog Lietuvoje vis dar vyrauja vienaamžiai ir vienarūšiai medynai – pušynai, eglynai ir beržynai sudaro apie 74 proc. visų miškų, o tai mažina jų atsparumą klimato kaitai, ligoms ir kenkėjams.

Apžvalgoje taip pat konstatuojama, kad daugumos miškų buveinių būklė išlieka nepalanki ir blogėja, o griežtai saugomi rezervatiniai miškai sudaro tik 1,25 proc. viso miškų ploto. Be to, Europos Komisijos vertinimu, „Natura 2000“ tinkle Lietuvoje vis dar trūksta apie 15 tūkst. hektarų miškų buveinių.

VK atkreipia dėmesį, kad būtinus pokyčius stabdo ir užsitęsę teisėkūros procesai – iki šiol nepriimti Miškų įstatymo pakeitimai, nepatvirtintas Nacionalinis miškų sektoriaus strateginis dokumentas, o miškų apskaitą apsunkina vėluojanti inventorizacija ir netikslūs duomenys.

Institucija ragina spartinti miškingumo didinimą, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą, formuoti klimato kaitai atsparesnius miškus ir priimti ilgalaikius sprendimus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp ekologinių ir ekonominių miškų funkcijų.

VK taip pat pranešė, kad šiemet pradės auditą, kuriame vertins, ar Lietuvoje taikomos priemonės padeda gerinti miškų buveinių būklę ir didinti miškų atsparumą klimato kaitai.

Vilnius, liepos 12 d. (ELTA). Lietuvos policija prisijungs prie Europos policijos registrų rodyklės sistemos (EPRIS).

Kaip teigiama Policijos departamento pranešime, jungtis prie EPRIS nutarta, siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir kovą su nusikalstamumu bei įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) PRUM II reglamento nuostatas.

„Šis sprendimas sudarys sąlygas efektyviau keistis duomenimis tarp ES valstybių narių ir užtikrins greitesnį reagavimą į nacionalinio ir tarptautinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – nurodo policija.

EPRIS sistemos diegimas numatytas Vidaus saugumo fondo 2021–2027 m. programos finansuojamame projekte „Automatinio keitimosi policijos įrašais (EPRIS) diegimas“, kurį įgyvendina Policijos departamentas kartu su Lietuvos kriminalinės policijos biuru ir Informatikos ir ryšių departamentu. 

Projektu bus sukurta ir įdiegta nacionalinė EPRIS infrastruktūra, užtikrinanti automatinį duomenų teikimą ir gavimą, taip pat sustiprinti institucijų gebėjimai naudotis naujais sprendimais. 

„Tikimasi, kad tai reikšmingai pagerins nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą ir atskleidimą bei dar labiau sustiprins Europos Sąjungos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą“, – pabrėžiama Policijos departamento pranešime.

Projekto įgyvendinimo trukmė: 2026 m. balandžio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d.  

Projektui numatytas biudžetas – apie 601 tūkst. eurų (ES lėšos – apie 541 tūkst. eurų, bendrojo finansavimo lėšos – apie 60 tūkst. eurų).

Damaskas, liepos 12 d. (AFP-Elta). Kaip pranešė Sirijos valstybinė televizija, sekmadienį pirmąjį posėdį surengė Sirijos pereinamojo laikotarpio parlamentas, kuriam pavesta parengti naują šalies konstituciją ir po dešimtmečius trukusio autoritarinio valdymo padėti pagrindą demokratijai.

2024 m. gruodį nuvertus ilgametį valdovą Basharą al-Assadą, naujosios Sirijos valdžios institucijos išformavo šalies marionetinį parlamentą ir priėmė laikiną konstitucinę deklaraciją, kuri galioja penkerių metų pereinamajam laikotarpiui.

Praėjusių metų spalį, vykstant procesui, kuris buvo kritikuojamas kaip nedemokratiškas, rinkimų komisijos – kurią savo ruožtu paskyrė prezidentas Ahmedas al-Sharaa – paskirti vietiniai komitetai pradėjo rinkti du trečdalius iš 210 naujojo parlamento narių.

Likusius 70 narių A. al-Sharaa paskyrė praėjusią savaitę.

Sesija prasidėjo sekmadienį, dalyvaujant 206 nariams, neįskaitant narių iš pietuose esančios Svidos provincijos, kurioje daugumą sudaro druzai, ir vieno nario, kuris po paskyrimo, dar neprasidėjus parlamento posėdžiams.

Svida vis dar nėra paskyrusi savo narių po praėjusiais metais ten įvykusių konfesinių susirėmimų, nors A. al-Sharaa paskyrė du atstovus iš šios provincijos.

Atrankos procesas vyko šių metų pradžioje buvusiose kurdų valdomose šiaurės ir šiaurės rytų teritorijose, Damasko valdžiai perėmus ten kontrolę ir pasirašius susitarimą dėl kurdų institucijų integravimo į valstybę.

Atstovai davė priesaiką ir 99 balsais išrinko parlamento pirmininku Abdelhalimą al-Awwaką – teisės ekspertą iš Hasakeho provincijos ir vieną iš praėjusių metų konstitucinės deklaracijos rengėjų.

Svarbus etapas

Savo įžanginėje kalboje A. al-Sharaa paragino įstatymų leidėjus būti „atsakomybės ir kompetencijos pavyzdžiais bei prisidėti prie dialogo kultūros, teisinės valstybės ir pagarbos institucijoms kūrimo“, pridurdamas, kad šalis rašo „naują savo istorijos skyrių“.

Claudio Cordone, JT specialiojo pasiuntinio Sirijai pavaduotojas, pavadino pirmąjį parlamento posėdį „svarbiu etapu šalies politinėje pereinamojoje fazėje“, pridurdamas, kad „atidžiai stebės jo darbą ir bus pasirengę jį remti“.

Per savo pratęsiamą 30 mėnesių kadenciją parlamentas turėtų imtis kelių užduočių – visų pirma suformuoti komitetą konstitucijos projektui parengti, patvirtinti biudžetą, siūlyti ir keisti įstatymus.

Tačiau, analitikų nuomone, išlieka dideli iššūkiai, susiję su įstatymų leidžiamosios valdžios nepriklausomumu ir valdžių atskyrimu.

Sirijos gyventojai kritikavo parlamento formavimo mechanizmą, nurodydami, kad nebuvo surengti tiesioginiai rinkimai ir kad nepakankamai atstovaujama moterims.

Pilietinės visuomenės organizacijos taip pat pasmerkė visos vykdomosios valdžios sutelkimą A. al.-Sharaa rankose, nes nėra ministro pirmininko.

Taip pat buvo kritikuojamas nepakankamas įvairių Sirijos religinių ir etninių grupių atstovavimas.

Politologas Ibrahimas al-Asilas agentūrai AFP  sakė, kad negalima vertinti parlamento, kol nepažiūrėta, kaip jis veikia.

„Parlamentas gali atlikti savo vaidmenį priimdamas teisės aktus ir prižiūrėdamas vyriausybės darbą“, ypač rengdamas ir keisdamas įstatymus, – sakė politologas.

Parlamentas turi „galimybę užsitikrinti nepriklausomybę, o tam reikia, kad prezidentas pasitrauktų į antrą planą ir leistų parlamentui tvarkyti savo reikalus. Parlamento nepriklausomybė nuo vykdomosios valdžios yra esminis jo sėkmės veiksnys“, - pridūrė I. al-Asilas

Vilnius, liepos 12 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos liepos 13 d. įvykius Lietuvoje.

Vašingtonas, liepos 12 d. (AFP-Elta). Prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos smarkiai smogė Iranui, atsakydamos į jo naujausius išpuolius prieš laivybą Hormuzo sąsiauryje.

„Praėjusią naktį jiems smogėme labai smarkiai“, – sakė D. Trumpas per telefoninį interviu CNN, kurio pagrindinė tema buvo senatoriaus Lindsey Grahamo mirtis.

D. Trumpas teigė, kad šeštadienį Jungtinės Valstijos ir Iranas buvo arti „susitarimo“. 

„Jie buvo pasiruošę atsisakyti visko, bet staiga, praėjus dviem valandoms, jie dronu smogė laivui. Su šiais žmonėmis kažkas ne taip“, – sakė Amerikos prezidentas.

Vilnius, liepos 12 d. (ELTA). Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos inicijuojamais Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimais yra siekiama sukontroliuoti migraciją – atliepiant tiek saugumo, tiek verslo interesus bei didelį dėmesį skiriant užsieniečių integracijai.

Pasak jo, šiuos pakeitimus, kuriais norima suvaldyti migracijos keliamą riziką šalies saugumui, palaiko ir Valstybės saugumo departamentas (VSD), į kurio anksčiau išsakytas pastabas Prezidentūra atsižvelgė.

„Mes bandėme atspindėti ir saugumo aspektą, ir integracijos aspektą, ir verslo interesus, ir būtinumą labiau kontroliuoti migraciją, kuri anksčiau ar vėliau tikrai taps problema. Per trejus metus darbo imigrantų kiekis padidėjo iki 220 tūkst. ir didžioji dalis, aišku, nusėdo didžiuosiuose miestuose ir tai mūsų žmonės mato“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė D. Matulionis.

„Ir tikrai nesinorėtų, kad formuotųsi anksčiau ar vėliau tam tikri getai su visomis problemomis, su kuriomis susiduria Europos valstybės. Pats laikas imtis griežtesnės politikos migracijos klausimais“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie prezidento siūlomus įstatyminius pakeitimus, kuriuos Seimui ketina pateikti antradienį.

Pasak D. Matulionio, Prezidentūros tikslas nėra, kad į Lietuvą atvykę dirbti migrantai šalyje užsiliktų ilgą laiką. Vis tik, anot jo, skatinant migrantų integraciją, siūlymas įvesti lietuvių kalbos mokėjimą yra svarbiausias aspektas.

„Mūsų tikslas nėra, kad jie (migrantai – ELTA) integruotųsi ilgam laikui ir kad atsivežtų šeimos narius su visomis problemomis, kokios yra Europoje, kai (...) žmonės, nors ir gyvena šalyje, bet yra radikalizuojami ir tampa saugumo problema. Tai mes ir pasiūlėme įvesti lietuvių kalbos mokėjimą. Tai yra svarbiausias integracinis kriterijus. Jokio kito svarbesnio nėra. Jeigu žmogus tikrai imasi ir išmoksta kalbos, (...) tai ir yra pagarba tai šaliai, nors parodyti, kad aš tam tikra prasme ketinu integruotis“, – paaiškino jis.

Teikiami įstatymų pakeitimai suderinti su VSD

Todėl D. Matulionis taip pat akcentuoja, kad buvo atlieptas ir VSD anksčiau išreikštas nuogąstavimas, kad priėmus siūlomus pakeitimus, pritrūktų laiko patikrinti į šalį atvykstančius migrantus. Taip pat, anot jo, atsižvelgta ir į VSD nuogąstavimus dėl iššūkių integruojant užsieniečius.

„Mes atsižvelgiame į VSD nuogąstavimus dėl to, kad gali pritrūkti laiko tikrinimams. Todėl mes pasiūlėme pailginti tikrinimo laikotarpį nuo 14 iki 28 dienų ir (...) tas integracijos reikalavimas, kuris buvo VSD iškeltas, irgi yra atspindėtas“, – patikino jis.

Todėl, anot prezidento patarėjo, galutinis įstatymų pakeitimų paketas yra pakoreguotas ir suderintas su VSD.

„Migracija visada yra susijusi su tam tikromis saugumo grėsmėmis. Ir todėl mes turime atsižvelgti į jas ir mes tikrai į jas atsižvelgiame. Išties dabar projektas yra pilnai suderintas su VSD pastabomis“, – pabrėžė D. Matulionis.

Prezidentas Seimui teikia Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties ir kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekia geresnio migracijos valdymo bei darbuotojų trūkumo šalies ūkyje problemos sprendimo.

Kaip skelbė Prezidentūra, terminuotų darbo leidimų modelis labiausiai tiktų užsieniečiams darbuotojams, kurie neketina Lietuvoje gyventi nuolatos ar likti gyventi Lietuvoje ilgesnį laiką ir atvyksta į šalį dirbti, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojais, statybininkais ir panašiai ne ilgesniam nei 2 metų terminui.

Teigiama, jog teisės aktų pakeitimais būtų nustatoma spartesnė tokių užsieniečių atvykimo, prašymų nagrinėjimo procedūra, kad verslas galėtų greičiau priimti į darbą užsieniečius ten, kur neranda vietos darbuotojų.

Tiesa, šiuo atveju būtų nustatytas naujas griežtas reikalavimas, kad pasibaigus 2 metų terminuoto darbo laikotarpiui užsieniečiai privalėtų išvykti iš Lietuvos bent 6 mėnesiams.

Tuo metu aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi.

Tiesa, šiuo atveju būtų nustatytas naujas griežtas reikalavimas, kad pasibaigus 2 metų terminuoto darbo laikotarpiui užsieniečiai privalėtų išvykti iš Lietuvos bent 6 mėnesiams.

Tuo metu aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi.