Kabulas, balandžio 4 d. (dpa-ELTA). Kai kurias Afganistano dalis ir kaimyninį Pakistaną supurčius galingam žemės drebėjimui, Afganistane žuvo mažiausiai 12 žmonių, šeštadienį pranešė pareigūnai.

Vyriausybės atstovo pavaduotojas Hamdullah Fitratas sakė, kad per žemės drebėjimą, kuris penktadienio vakarą buvo užfiksuotas šiaurės rytinės Badachšano provincijos Jamgano rajone, sužalojimų patyrė dar keturi asmenys. 

Jo gylis siekė 186 kilometrus, o virpesiai buvo juntami Kabulo, Pandžširo, Logaro, Nangarharo, Lagmano ir Nuristano provincijose. Žemės drebėjimo metu buvo sunaikinti penki namai, o dar 33 buvo apgadinti, teigė H. Fitratas.

Apie 2,2 tūkst. žmonių žuvo, o dar daugiau kaip 3,6 tūkst. buvo sužeisti, kai pernai rugsėjį rytinę Afganistano dalį sukrėtė 6 balų stiprumo žemės drebėjimas, teigė Talibano vyriausybė ir Raudonasis Pusmėnulis.

(papildytas visas tekstas)

Vašingtonas, balandžio 4 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad Iranui liko 48 valandos sudaryti susitarimą dėl gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio atvėrimo, antraip jo lauks „pragaras“.

„Prisimenate, kai daviau Iranui dešimt dienų sudaryti susitarimą arba atverti Hormuzo sąsiaurį“, – savo platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

„Laikas baigiasi – lieka 48 valandos iki to, kai juos užgrius tikras pragaras“, – sakė prezidentas.

„Šlovė Dievui!“ – pridūrė jis.

D. Trumpas iš pradžių kovo 21 d. grasino sunaikinti Irano elektrines, pradedant nuo didžiausios, „jei Iranas per 48 valandas visiškai ir be grėsmių neatvers Hormuzo sąsiaurio“.

Tačiau po dviejų dienų jis nurodė, kad su Irano valdžia vyksta „labai geri ir produktyvūs pokalbiai“ ir kad jis atidėjo bet kokius smūgius į elektrines penkioms dienoms.

Vėliau jis dar kartą atidėjo terminą, kuris turėtų baigtis pirmadienį 20 val. (antradienį 3 val. Lietuvos laiku).

Ekspertai sako, kad atakos prieš civilinę energetikos infrastruktūrą gali prilygti karo nusikaltimui.

(papildysime)

Vašingtonas, balandžio 4 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad Iranui liko 48 valandos sudaryti susitarimą dėl gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio atvėrimo, antraip jo lauks „pragaras“.

„Prisimenate, kai daviau Iranui dešimt dienų sudaryti susitarimą arba atverti Hormuzo sąsiaurį“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas, omenyje turėdamas savo ultimatumą, pateiktą kovo 26 d.

„Laikas baigiasi – lieka 48 valandos iki to, kai juos užgrius tikras pragaras“, – sakė prezidentas.

„Šlovė Dievui!“ – pridūrė jis.

Vilnius, balandžio 4 d. (ELTA). Teismas pradėjo nagrinėti dar dviejų Birštono politikų – Alytaus apylinkės teismas šią savaitę atvertė Birštono vicemero socialdemokrato Vyto Kederio ir tarybos narių sutuoktinių Šeržentų – „čekiukų“ bylas.  

Vicemeras V. Kederys kaltinimų sulaukė, kad 2019–2021 m. būdamas tarybos nariu, įtariama, suklastojo tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenimis apie tariamai patirtas degalų ir interneto paslaugų išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad politikas, galimai klastodamas tarybos nario išlaidų ataskaitas ir jas pateikdamas savivaldybės buhalterijai, apgaule savo naudai įgijo 1 239 eurus, priklausiusius Birštono savivaldybės administracijai.

„Aš grąžinau savivaldybei tris kartus daugiau negu čia nurodyta – grąžinau beveik 4 tūkstančius. Tai padariau seniai. Kaip bus teisme, taip bus, nesijaučiu kaltas, nesijaučiu padaręs nusižengimą“, – Eltai sakė vicemeras. Jis mano, kad nei jis, nei kiti tarybos nariai nenusipelno baudžiamųjų bylų.

Alytaus apylinkės teismo atstovė Jurgita Urbonavičiūtė Eltai sakė, kad ketvirtadienį vicemero byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, paskelbtas kaltinamasis aktas, apklaustas kaltinamasis ir suplanuoti kiti posėdžiai. Kitas posėdis numatytas gegužės 26 dieną, per jį bus apklausiami liudytojai.

Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius Eltai sakė, kad nustatyta, jog įsigydamas kurą minėtas tarybos narys naudojo 20 skirtingų banko kortelių. Iš jų dvi tik priklausė tarybos nariui. Per ikiteisminį tyrimą buvo apklausta 10 liudytojų – 10 kortelių savininkų. 

Tuo metu vicemero V. Kederio advokatas kelia klausimą dėl kitų kortelių savininkų apklausų, todėl teismui per procesą gali tekti į posėdžius iškviesti iš viso 18 liudytojų.

Teisme – ir sutuoktiniai

Liudytojai bus apklausiami ir pirmadienį pradėtoje baudžiamoji byla, kurioje dabartinė Birštono savivaldybės tarybos narė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Jurgita Šeržentienė ir jos sutuoktinis, buvęs tarybos narys Audrius Šeržentas kaltinami sukčiavimu ir dokumentų klastojimu.

Baudžiamosios bylos duomenimis, J. Šeržentienė, 2019–2023 metais eidama Birštono savivaldybės tarybos narės pareigas, įtariama, suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas degalų įsigijimo išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Birštono savivaldybės tarybos narė J. Šeržentienė savivaldybės buhalterijai pateikdama, manoma, suklastotas tarybos narės išmokų avanso apyskaitas apgaule įgijo 4 652 eurus savivaldybės lėšų.

Tuo metu A. Šeržentas, 2019–2023 m. būdamas Birštono savivaldybės tarybos nariu, įtariama, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suteikiančia teisę gauti išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, skirtas išmokas. Manoma, kad buvęs tarybos narys sistemingai klastojo dokumentus, juose įtvirtindamas duomenis apie realiai nepatirtas kuro įsigijimo išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Įtariama, kad A. Šeržentas, klastodamas dokumentus, apgaule pasisavino 5 103 eurus savivaldybės lėšų.

Nuteistos dvi tarybos narės

Vienoje mažiausių šalyje – Birštono savivaldybėje gyvena virš 4 tūkst. gyventojų. 2019 m. į savivaldybės tarybą, įskaitant merę, buvo išrinkta 15 narių.

2023 m. STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Birštono savivaldybėje naudojant lėšas tarybos nario veiklai.

Dalis minėtos kadencijos savivaldybės tarybos narių jau sulaukė teisėsaugos įtarimų, dvi tarybos narės – Roma Žentelienė ir Daina Zdanavičienė – įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais yra pripažintos kaltomis „čekiukų“ bylose. Vyriausioji rinkimų komisija nutraukė nuteistų šių tarybos narių įgaliojimus, jų vietas taryboje jau užėmė kiti sąrašo nariai.

D. Zdanavičienei skirta galutinė 9 tūkst. eurų bauda ir atimta teisė 4 metus būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas. Ji pripažinta savivaldybės administracijai padariusi beveik 4,5 tūkst. eurų žalą. 

R. Žentelienei yra skirta 7,5 tūkst. eurų bauda ir atimta teisė 3 metus būti išrinktai ir paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Į STT akiratį pateko ir kurorto merė Nijolė Dirginčienė, tačiau pirmosios instancijos teismas ją išteisino. Šį nuosprendį prokuratūra apskundė.

Socialdemokratų partijoje narystę sustabdžiusi ilgametė kurorto merė N. Dirginčienė kaltinama pasisavinus daugiau nei 6,3 tūkst. eurų savivaldybės lėšų. Daugiau nei 5 tūkst. eurų žalos merė jau atlygino.

Šiuo metu STT atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 31 savivaldybės galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo: Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Klaipėdos miestų bei Alytaus, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Skuodo, Trakų, Širvintų, Šalčininkų rajonų ir Birštono, Marijampolės, Pagėgių, Druskininkų, Kalvarijos, Neringos ir Visagino savivaldybėse.

Įtarimai šiuo metu yra pareikšti 26 esamiems ar buvusiems tarybų nariams.

Visuomenininkui Andriui Tapinui 2023 m. inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė viliasi, jog šie metai bus paskutiniai, kai dirbama su vadinamosiomis „čekiukų“ bylomis. Anot jos, sprendimai jau priimti dėl 25 savivaldybių iš 60, į biudžetą grąžinta daugiau nei 3 milijonai eurų lėšų. 

Stambulas, balandžio 4 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį Stambule priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį deryboms dėl energetinio ir laivybos saugumo bei pastangų užbaigti karą su Rusija, pranešė Turkijos prezidentūra.

Vizitas buvo surengtas praėjus dienai po to, kai R. T. Erdoganas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris apkaltino Kyjivą bandymu atakuoti dujotiekį tarp Rusijos ir Turkijos, aprūpinantį kelias Europos šalis.

R. T. Erdoganas „pabrėžė svarbą, kurią Turkija priskiria laivybos saugumui Juodojoje jūroje, ir labai svarbų energijos tiekimo saugumo pobūdį“, teigė jo biuras ir pridūrė, kad abu lyderiai aptarė šalių santykius, „pastangas siekti taikos Rusijos ir Ukrainos konflikte ir regioninius bei tarptautinius įvykius“.

V. Zelenskis sakė, kad jie aptarė „žingsnius įgyvendinant bendrus dujų infrastruktūros plėtros projektus, taip pat bendro dujų telkinių vystymo galimybes“.

Aplink prabangius Dolmabahčės rūmus, esančius Bosforo sąsiaurio pakrantėje, kuriuose anksčiau taip pat įvyko keli Maskvos ir Kyjivo derybų raundai, buvo sutelktos didelės policijos pajėgos.

Likus savaitei iki stačiatikių Velykų, kurios Ukrainoje ir Rusijoje švenčiamos balandžio 12 d., V. Zelenskis taip pat turėjo susitikti su daugumos krikščionių stačiatikių bažnyčių dvasiniu lyderiu ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi.

Kyjivas siekia, kad per stačiatikių Velykas būtų paskelbtos paliaubos, kurios apimtų ir atakų prieš energetikos infrastruktūrą sustabdymą. Rusija, kuri savo ruožtu siekia nuolatinio susitarimo, o ne trumpų paliaubų, pareiškė, kad nematė jokių „aiškiai suformuluotų“ Kyjivo pasiūlymų.

Vykstant jau daugiau kaip ketverius metus besitęsiančiam karui, Ukraina smogė į Rusijos energetikos infrastruktūrą, siekdama susilpninti Maskvos galimybes finansuoti savo puolimą. Dėl Rusijos smūgių į Ukrainos energetikos objektus nuo karo pradžios 2022 m. milijonams žmonių buvo nutrauktas elektros ir šilumos tiekimas.

Tel Avivas, balandžio 4 d. (AFP-ELTA). Izraelio gelbėjimo tarnybos pranešė, kad suteikė pagalbą penkiems žmonėms, kurie šeštadienį buvo sužeisti Tel Avive ir aplinkinėse teritorijose, kai Iranas Izraelio kryptimi paleido kelias raketų salves.

Nuo vidurnakčio Izraelio link buvo paleistos septynios Irano raketų bangos, teigė Izraelio kariuomenė.

Izraelio gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“ nurodė, kad centriniame Bene Berako mieste pagalba buvo suteikta 45-erių vyrui, kurį nesunkiai sužeidė stiklo šukės, jis išgabentas į ligoninę.

Dienai įsibėgėjant, gelbėjimo komandos informavo, kad suteikė pagalbą dar trims nukentėjusiesiems – dviem į trečią dešimtį įkopusiems vyrams, kuriuos kliudė stiklo šukės, ir dar vienam vyrui, kuris buvo sužeistas dėl sprogimo.

Be to, į ligoninę Ramat Gane, centrinėje Izraelio dalyje, buvo nugabentas 52 m. vyras, kurį „nesunkiai sužeidė sprogimo banga“, teigė gelbėjimo tarnyba.

Ramat Gano gyvenamajame rajone darytose agentūros AFP nuotraukose matyti visiškai sugriautas namo viršutinis aukštas ir nusiaubtas jo vidus, o tarp griuvėsių matosi sutraiškyta knygų lentyna ir treniruoklis. Ant sienų buvo matyti daugybė smūgio žymių.

Netoliese buvo iš esmės sugriautas dar vienas namas, kuris liko be išorinių sienų, matyti AFP nuotraukose.

„Visa tai nuo skeveldrų“, – netoli vienos iš nukentėjusių vietų AFP sakė socialinė darbuotoja Joy Frankel.

Pasak keleto vietos žiniasklaidos priemonių, įskaitant „The Times of Israel“, šeštadienio rytą iš Irano paleista kasetinė raketa nukrito prie Kirijos karinės bazės Tel Avive, netoli gynybos ministerijos.

Kariuomenė nurodė, kad jos oro gynyba stengėsi numušti iš Irano paleistas raketas. Ji tokia žinute dalijosi kiekvieną kartą, kai paskelbė apie atskriejančius sviedinius.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis nuo vasario 28 d. vykdo bendrus smūgius prieš Iraną, į kuriuos Islamo Respublika atsako kasdienėmis raketų salvėmis, nukreiptomis į Izraelį ir kelias kaimynines regiono šalis.

Kyjivas, balandžio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Dėl karo Artimuosiuose Rytuose politinė ir karinė taikos derybų kryptis buvo sustabdyta, o humanitarinė kryptis veikia toliau.

Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai televizijos eteryje pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Politinė ir karinė derybų dalis yra sustabdyta, o humanitarinė dalis toliau veikia. Prezidentas (Volodymyras Zelenskis) ir (prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo) Budanovas paskelbė apie galimybę tęsti belaisvių mainus, todėl šis darbas atitinkamai tęsiamas“, – tvirtino M. Podoliakas.

Pasak jo, „kol tęsis karas Artimuosiuose Rytuose, derybos dėl karo Ukrainoje liks sustabdytos“.

M. Podoliakas taip pat pažymėjo, kad Artimųjų Rytų šalyse negrįžtamai keičiasi požiūris į Rusiją dėl jos paramos Iranui.

„Dabar jis katastrofiškai baigia virsmą iš neutralaus–teigiamo požiūrio į atvirai neigiamą“, – nurodė patarėjas.

Jis pabrėžė, kad pasikeitė ir požiūris į Ukrainą.

„Ukrainos subjektyvumas gerokai padidėjo“, – tikino M. Podoliakas.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, ankstesnis derybų grupių susitikimas kovo 21–22 d. vyko Floridoje dvišaliu Ukrainos ir JAV formatu.

Vilnius, balandžio 4 d. (ELTA). Šeštadienio vakarą įvykus avarijai Vilniuje nukentėjo moteris, praneša naujienų portalas „Delfi“. 

Kaip portalą informavo policija, apie 17.15 val. buvo gautas pranešimas, kad Salininkuose, Skaisteros gatvėje, susidūrimo metu apvirto vienas automobilis. 

Atvykus tarnyboms paaiškėjo, kad susidūrė 1987 m. gimusios moters vairuotas „Nissan“ ir 1975 m. gimusio vyro vairuotas „Volvo“. Pirminiais duomenimis, nuo smūgio apvirto avariją sukėlusios moters „Nissan“. 

Kaip praneša „Delfi“, įvykio vietoje prireikė ne tik policijos pareigūnų, bet ir ugniagesių bei medikų – ugniagesiai, panaudojus hidraulinę įrangą, išlaisvino sąmoningą moterį, ji buvo perduota medikams. 

Skelbiama, jog įvykio metu abu vairuotojai buvo blaivūs. Pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes.
 

Vašingtonas, balandžio 4 d. (AFP-ELTA). Jungtinėse Valstijose buvo sulaikytos dvi nužudyto Irano generolo Qassemo Soleimani šeimos narės – prieš tai buvo panaikinti joms išduoti leidimai gyventi, šeštadienį pranešė JAV Valstybės departamentas.

„Vakar vakare federaliniai agentai sulaikė mirusio Irano Revoliucinės gvardijos korpuso generolo majoro Qassemo Soleimani dukterėčią ir dukterėčios dukrą ir tai padarė po to, kai valstybės sekretorius Marco Rubio panaikino jų teisėto nuolatinio gyventojo statusą“, – sakoma departamento pareiškime.

Jame dukterėčia įvardijama kaip Hamideh Soleimani Afshar. Jos dukra įvardyta nebuvo. Dabar abi jos „yra JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) žinioje“, teigiama pareiškime, nenurodant jų buvimo vietos.

Q. Soleimani, kuris vadovavo Revoliucinės gvardijos užsienio operacijų padaliniui, žuvo per JAV bepiločio orlaivio smūgį, kai 2020 m. sausį, paskutiniais prezidento Donaldo Trumpo pirmosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose metais, lankėsi Irako sostinėje Bagdade.

„Kaip rodo žiniasklaidos pranešimai ir jos pačios komentarai socialiniuose tinkluose, Soleimani Afshar yra atvira totalitarinio, teroristinio Irano režimo rėmėja“, – tvirtino Valstybės departamentas ir taip pat pažymėjo, kad ji „gyrė naująjį Irano aukščiausiąjį lyderį“ ir „smerkė Ameriką kaip „didįjį šėtoną“.

H. Soleimani Afshar vyrui taip pat buvo uždrausta atvykti į Jungtines Valstijas, sakoma pareiškime.

Be to, buvo panaikintas dar vieno nužudyto Irano pareigūno – saugumo vadovo Ali Larijani dukters ir žento teisinis statusas. Abu jie „nebėra Jungtinėse Valstijose ir jiems draudžiama atvykti ateityje“, teigiama pareiškime.

Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius A. Larijani kovo 17 d. žuvo per Izraelio smūgį.

„Trumpo administracija neleis, kad mūsų šalis taptų užsienio piliečių, kurie remia antiamerikietiškus teroristinius režimus, namais“, – tinkle „X“ paskelbtame įraše pareiškė M. Rubio.

Nikopolis, balandžio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Žmonių, sužeistų per rytinį Rusijos smūgį turguje Ukrainos Nikopolio mieste, skaičius išaugo iki 25, dar penki žuvo. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.

„Per rytinį Rusijos smūgį Nikopolio turguje sužeistų žmonių skaičius padidėjo iki 25. Aštuoni nukentėjusieji buvo hospitalizuoti. 14-metė mergaitė buvo išgabenta į regioninę ligoninę“, – sakoma paskelbtame pranešime.

Pareigūnas taip pat patvirtino, kad per ataką žuvo penki žmonės, ir pareiškė užuojautą aukų šeimoms.

Kaip jau skelbta, balandžio 4-osios rytą Rusijos pajėgos smogė Nikopoliui FPV bepiločiais orlaiviais. Pirminiuose pranešimuose buvo kalbama apie penkis žuvusius ir 22 sužeistus žmones.

Teheranas, balandžio 4 d. (AFP-ELTA). Irano Revoliucinė gvardija šeštadienį pareiškė, kad Persijos įlankoje bepiločiu orlaiviu atakavo su Izraeliu susijusį laivą, kuris užsidegė.

Gvardiečiai savo svetainėje „Sepah News“ pranešė, kad Bahreino Khalifos Bin Salmano uoste atakavo komercinį laivą „MSC Ishyka“, „priklausantį Izraelio režimui ir plaukiojantį su trečiosios šalies vėliava“.

Revoliucinės gvardijos karinio jūrų laivyno pajėgos kiek anksčiau tinkle „X“ nurodė, kad šis laivas buvo atakuotas Hormuzo sąsiauryje.

„Bepilotis orlaivis smogė į laivą (…) susijusį su sionistų režimu Hormuzo sąsiauryje; laivas užsidegė“, – teigė jos.

Svetainėje „MarineTraffic“ pažymima, kad šis su Liberijos vėliava plaukiojantis laivas penktadienio vakarą vis dar buvo prišvartuotas minėtame Bahreino uoste.

ELTA primena, kad vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos pradėjo bombarduoti Iraną. Teheranas į šią karinę operaciją atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione.