Seulas, spalio 23 d. (dpa-ELTA). Šiaurės Korėja, Pietų Korėjos kariuomenės vertinimu, nuo 2024 m. palei sieną išdėliojo apie 960 tūkst. sausumos minų. Apie tai pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi keliais šalies parlamento nariais.

Skaičiuojama, kad vadinamojoje demilitarizuotojoje zonoje (DMZ) iš viso yra apie 2 mln. sausumos minų, įskaitant ir Pietų Korėjos kariuomenės minas. Maždaug pusė visų minų buvo išdėstyta tik per pastaruosius dvejus metus. DMZ yra maždaug keturių kilometrų pločio pasienio ruožas, nuo Korėjos karo (1950–1953 m.) pabaigos skiriantis Šiaurės ir Pietų Korėją.

Nuo 2024 m. pavasario Šiaurės Korėja smarkiai stiprina sienos su Pietų Korėja įtvirtinimus. Šalies vadovo Kim Jong Uno nurodymu buvo susprogdintos visos istorinės kelių ir geležinkelių jungtys tarp abiejų valstybių. Be sausumos minų, pasienyje taip pat įrengti užtvarai ir papildomos spygliuotos vielos tvoros.

Pasienio įtvirtinimų plėtra padidino ir incidentų pavojų. Rugsėjo 21 d. sprogus Šiaurės Korėjos padėtai sausumos minai buvo sužeisti trys Pietų Korėjos kariai. Šiaurės Korėjos vadovybė atsakomybę už šį incidentą atmetė.

Pasienio įtvirtinimai stiprinami Kim Jong Unui nusigręžus nuo siekio suvienyti abi Korėjos valstybes. Nuo Šiaurės Korėjos įkūrimo 1948 m. vyriausybė Pchenjane buvo deklaravusi tikslą siekti susivienijimo su Pietų Korėja. Tačiau 2023 m. pabaigoje Kim Jong Unas pirmą kartą atsisakė šio tikslo ir paskelbė Pietų Korėją „pagrindiniu priešu“.

Šiaurės Korėja iš šalies konstitucijos jau išbraukė ir visas nuorodas į susivienijimą su Pietų Korėja.

Nuo Korėjos karo Korėjos pusiasalis yra padalytas į komunistinę Šiaurę ir demokratinę Pietų Korėją. Nors karas baigėsi paliaubomis, abi valstybės iki šiol nėra pasirašiusios taikos sutarties.

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Konservatorė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė kritikuoja finansų ministrą Taurimą Valį ir abejoja jo kompetencija. Politikės teigimu, premjero Mindaugo Sinkevičiaus sprendimas išlaikyti dabartinį finansų ministrą poste gali turėti neigiamų pasekmių ne tik Vyriausybės reputacijai, bet ir šalies mokesčių mokėtojams.

„Čia turbūt priklauso nuo to, kiek ministras pirmininkas nori gadinti savo reputaciją, turėdamas nekompetentingą finansų ministrą. Jeigu jam dėl kažkokių priežasčių tai yra patogiau, nei turėti kompetentingą žmogų, tai gali taip priplaukti ir iki kadencijos pabaigos“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė, paklausta, ar T. Valiui gali grėsti kokios nors pasekmės dėl jo darbo.

„Šito dalyko kaina bus gana didelė. Ji bus ne tik reputacinė Vyriausybei, socialdemokratams ir ministrui pirmininkui, bet ir didelė Lietuvos mokesčių mokėtojams“, – pabrėžė ji.

Buvusios premjerės teigimu, valstybės finansų valdymas reikalauja ne tik politinių sprendimų, bet ir gebėjimo suprasti bendrą šalies finansinę padėtį.

„Galiu, kaip buvusi finansų ministrė, pasakyti: jeigu tu nepažįsti skaičių, jeigu nesupranti proporcijų, jeigu nežinai, kaip iš tikrųjų atrodo valstybės finansai tame dideliame paveiksle, labai sunku nepadaryti nesąmonių“, – kalbėjo konservatorė.

I. Šimonytė taip pat kritikavo Vyriausybės patvirtintą 2027 metų valstybės biudžeto projektą ir premjero poziciją dėl jame numatyto valdžios sektoriaus deficito.

Pasak politikės, Vyriausybės vadovas, pritardamas biudžeto projektui, prisiima atsakomybę už jo pasekmes, net jeigu nenori veltis į diskusijas dėl išlaidų mažinimo.

„Jeigu Vyriausybė patvirtino biudžetą, reiškia, premjeras sako „OK“, bet premjeras taip sako, nes gal nenori veltis į tas diskusijas su kitais ministrais, kaip reikėtų grįžti į tuos 3 proc. deficito rėmus“, – teigė I. Šimonytė.

„O tai reiškia, kad kažko reikia atsisakyti. Bet tai nėra atsakingo vadovo pozicija, nes turi galvoti, ką po savęs paliksi“, – pridūrė ji.

Buvusi premjerė taip pat atmetė socialdemokratų argumentus, kad kitų metų valstybės biudžetas yra orientuotas į žmonių poreikius. Anot jos, vertinant biudžetą būtina atsižvelgti ne tik į numatomas išlaidas, bet ir į jų finansavimo šaltinius.

„Kai dabar socialdemokratų ponios čia tokį melodramatišką balsą pastatė ir sako: „Bet šitas biudžetas yra žmonėms, o ką čia opozicija kalba? Jis yra žmonėms“, tai visi biudžetai yra žmonėms. Ne kėdėms, ne medžiams, ne žvėrims miške. Visada yra žmonėms“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Bet yra ir kitas dalykas: biudžetas taip pat yra ir iš žmonių, nes mokesčiai yra žmonių, skolos yra žmonių. Šitie dalykai atsiranda iš žmonių“, – akcentavo ji.

Abejoja, ar Vyriausybė imsis rimtų mokesčių pakeitimų

Komentuodama finansų ministro svarstymus dėl galimų mokesčių pakeitimų, I. Šimonytė teigė abejojanti, ar dabartinė Vyriausybė ryšis priimti reikšmingus sprendimus, kurie leistų sumažinti biudžeto deficitą.

„Manau, kad čia yra kalbėjimas dėl kalbėjimo, labai erzinantis iš tikrųjų, nes greičiausiai jokių sprendimų nebus“, – sakė ji.

Finansų ministras T. Valys anksčiau yra įvardijęs svarstymus dėl tabako ir alkoholio akcizų, azartinių lošimų, taršių bei brangių automobilių didesnio apmokestinimo. Jis taip pat neatmetė nekilnojamojo turto mokesčio korekcijų ir galimybės peržiūrėti degalų akcizus.

Vis dėlto, I. Šimonytės vertinimu, pavieniai mokesčių pakeitimai nebūtų pakankami sprendžiant augančio valstybės biudžeto deficito problemą.

„Aš esu tikra, kad nebus net pastangų kažką rimčiau svarstyti, nes reikia labai rimtų pakeitimų, todėl, kad prognozuojamas 5 proc. deficitas jau praktiškai ir 2028-aisiais, ir 2029-aisiais, realiai, jeigu įvertinsime tai, kas dabar į biudžetą neįtraukta“, – teigė politikė.

„Na, iš azartinių lošimų mokesčio, dovanokite, bet nelabai yra apie ką kalbėti. Net nekilnojamojo turto mokesčio atveju čia nelabai yra apie ką kalbėti. Čia reikia labai rimto paketo, bet lengviausia visada yra naujų įsipareigojimų neprisiimti“, – pridūrė ji.

Konservatorė prognozuoja, kad dabartinės Vyriausybės sprendimų pasekmes gali tekti spręsti jau kitai valdžiai, kuri bus suformuota po 2028 metų Seimo rinkimų.

„Manau, kad koks jovalas tame biudžete besusidarytų per šiuos 2027–2028 metus, jis bus paliktas kažkam, kas po Seimo rinkimų perims paruoštą 2029 metų biudžetą, ten ras daug siurprizų ir turės kažkaip su tuo tvarkytis“, – sakė I. Šimonytė.

Kaip skelbta, antradienį finansų ministras Taurimas Valys parlamentui pateikė 2027 m. valstybės biudžeto projektą.

Seimo posėdžių salėje valstybės biudžetas svarstomas du kartus, jį taip pat svarsto Seimo komitetai, iš kurių Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) yra pagrindinis – beveik visi parlamento komitetai savo siūlymus pateikti turi iki lapkričio 10 d.

Pirmasis 2027 m. biudžeto svarstymas numatomas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.

Numatoma, kad šalies biudžeto pajamos kitais metais pasieks 22,2 mlrd. eurų (su RRF fondo ir kitomis Europos Sąjungos lėšomis) ir išaugs 1,089 mlrd. eurų (5,2 proc.), lyginant su šių metų projektu, išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų ir išaugs 362,9 mln. eurų (1,3 proc.) 

Projektas numato, kad kitąmet biudžeto deficitas viršys nustatytus limitus ir sudarys 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 48,2 proc. BVP.

Europinis Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir 60 proc. valstybės skolos lygį.

Projekte gynybai kitąmet numatyta 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba virš 4,8 mlrd. eurų, finansavimas iš viso didėja 34,8 mln. eurų. 

Taip pat numatoma didinti pensijas, minimalią algą, socialines išmokas, darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams.

Šeimų paketo priemonėms numatoma skirti 150 mln. eurų.

Vašingtonas, spalio 23 d. (ELTA). Abiem JAV partijoms atstovaujantys senatoriai paragino gynybos sekretorių Pete'ą Hegsethą ir valstybės sekretorių Marco Rubio panaudoti likusias Kongreso patvirtintas lėšas Baltijos saugumo iniciatyvai (BSI), atsižvelgiant į stiprėjančią Rusijos agresiją regione. Apie tai ketvirtadienį pranešė naujienų portalas „The Hill“.

„Nuo 2021 m. BSI stiprina mūsų sąjungininkių Baltijos šalių gynybinius pajėgumus ir jų pajėgų sąveikumą. Atsižvelgdami į stiprėjančią Rusijos agresiją prieš svarbias priešakinės linijos sąjungininkes regione, raginame užtikrinti, kad šios lėšos būtų kuo greičiau paskirtos ir programos įgyvendintos“, – ketvirtadienį laiške rašė dešimt senatorių, tarp jų trys respublikonai.

BSI yra 2021 m. pradėta Pentagono vadovaujama bendradarbiavimo saugumo srityje programa, kuria siekiama stiprinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybinius pajėgumus, kad šios šalys galėtų apsiginti nuo regione kylančių grėsmių, visų pirma iš Rusijos.

Laiške senatoriai nurodė pastarojo meto Rusijos įvykdytus NATO oro erdvės pažeidimus, „pilkosios zonos“ karo taktiką ir kitus veiksmus kaip įrodymus, kad spartesnis paramos teikimas pagal BSI turi būti prioritetas.

Pasak „The Hill“, rugsėjį Pentagonas nurodė, kad oficialaus pranešimo apie BSI finansavimą rengimui teikiama pirmenybė, o derinimo procesas, kuriame dalyvauja ir Valstybės departamentas, yra baigiamajame etape.

„Nors tai svarbi pažanga, dėl didėjančių Rusijos grėsmių, ypač Baltijos šalims, JAV saugumo parama turi būti suteikta skubiau“, – laiške teigė senatoriai.

Įstatymų leidėjai paragino užtikrinti lėšų panaudojimą iki šių kalendorinių metų pabaigos ir paprašė Valstybės departamento bei Pentagono iki lapkričio 19 d. pateikti naujausią informaciją apie padėtį.

Baltijos saugumo iniciatyva įtvirtinta JAV 2026 finansinių metų Nacionalinės gynybos įgaliojimų įstatyme, o jos finansavimas numatytas atskirame Gynybos departamento biudžeto įstatyme.

Kongresas iniciatyvai skyrė 200 mln. JAV dolerių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybiniams pajėgumams stiprinti, įskaitant oro gynybą, jūrų saugumą ir kibernetinę gynybą.

Baltijos saugumo iniciatyvos finansavimas nėra vien tiesioginis lėšų pervedimas į Baltijos šalių biudžetus. Pentagonas šias lėšas naudoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybiniams pajėgumams plėtoti, be kita ko, perkant JAV pagamintą karinę techniką, įrangą ir paslaugas.

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre pacientams ir personalui atvertos naujos erdvės už daugiau kaip 15 mln. eurų, pranešė sostinės savivaldybė. 

Kaip pranešė savivaldybė, trijų aukštų gydymo korpuse veiks keturi skyriai, įrengta beveik šimtas stacionaro vietų ir modernios erdvės psichosocialinei pacientų reabilitacijai. 

„Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro teikiamos paslaugos yra svarbi miesto turimos sveikatos sistemos dalis, užtikrinanti psichikos sveikatos sutrikimus patiriantiems žmonėms taip reikalingą pagalbą. Tikiu, kad šis įgyvendintas infrastruktūrinis projektas reikšmingai pagerins jų kokybę, sukurdamas žmonėms sveikimą palaikančią aplinką, orientuotą į atsigavimą ir savarankišką gyvenimą bendruomenėje“, – išplatintame pranešime sako Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

Naujame įstaigos korpuse įsikurs Priėmimo, Gerontopsichiatrijos, Ūmios psichiatrijos ir Psichosocialinės reabilitacijos skyriai – iš viso beveik pusšimtis palatų.  

Savivaldybės teigimu, priežiūros, gydymo, reabilitacijos ir kasdienės veiklos erdvės suplanuotos pagal skirtingų skyrių poreikius, sudarant galimybes kuo platesniam paslaugų spektrui. Didžioji dalis skyriuose naudojamų baldų, įrangos ir kitų detalių parinkti siekiant užtikrinti pacientų ir personalo saugumą, kartu išsaugant erdvių jaukumą ir terapinę įstaigos aplinką.  

Pacientams taip pat įrengti atskiri susitikimų su artimaisiais kambariai. Reabilitacijai skirtose erdvėse bus vykdomi muzikos, dailės terapijos ir medžio darbų užsiėmimai, fizinio aktyvumo veiklos. Šiuolaikiškai įrengtoje virtuvėlėje pacientai galės ugdytis maisto gaminimo ir kitus kasdienio gyvenimo įgūdžius, reikalingus grįžus namo.  

Naujo korpuso statybas vykdė generalinė rangovė „Naresta“.

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Vilkaviškio rajone penktadienio naktį vyras į namus atsivežė rastą sprogmenį, pranešė ugniagesiai.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, 0.26 val. gautas policijos pranešimas, kad Vilkaviškio rajone, Šeimenos seniūnijoje, Alvito kaime, Giraitės gatvėje, įvedamas planas „Skydas“.

Paaiškėjo, kad žmogus rado ir namo parsivežė sprogmenį (apie 5 kilogramų svorio, 15 centimetrų ilgio, 12 centimetrų pločio). 

Atvykus ugniagesiams, sprogmuo buvo šalia namo esančiame ūkinės paskirties priestate. 

Budėta įvykio vietoje, kol atvyko išminuotojai ir nustatė, kad rasta rankinė granata yra be sprogdiklio.

Policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai sprogmenį išsivežė.

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Lietuvos strateginių objektų apsaugai nuo dronų pasitelkiami ir vieliniai tinklai, kuriuos gaminti gali šalies bendrovės, tokios kaip „Kovas“ ir „Morionis“, skelbia „Verslo žinios“.

Anot portalo, įmonės „Kovas“ vadovas Alvydas Pundzius teigė, jog būtent tokios apsaugos poreikis yra, o įmonė sulaukia užsakymų.

A. Pundziaus teigimu, bendrovės pagamintais tinklais jau apsaugoti kai kurie Lietuvos strateginiai objektai, tačiau dėl nacionalinio saugumo interesų daugiau informacijos jis neatskleidė.

Tuo metu kitos vielos gaminių bendrovės „Morionis“ vadovas Saulius Klevinskas teigė kol kas nesulaukęs nei užklausų, nei užsakymų dėl tokios produkcijos.

Rašoma, jog vieliniai tinklai naudojami kaip pasyvioji fizinė apsaugos priemonė – jie gali įsipainioti į drono propelerius, sulaikyti sprogstamuosius užtaisus arba sumažinti smūgio ir sprogimo poveikį saugomam objektui.

ELTA primena, jog sekmadienio rytą, po 7 val., Panevėžio, Šiaulių apskrityse dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, maždaug po valandos jis buvo atšauktas. 

Tiesa, pats dronas, pasak ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, buvo užfiksuotas prieš 6 valandą ryto. 

Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos. Tą po pirmadienį vykusio Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio patvirtino ir premjeras. Pasak jo, dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir nešė sprogmenis. 

Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime.

Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo.

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Vilniaus apygardos teismas penktadienį apeliacine tvarka išnagrinėjo žurnalisto ir politologo Vladimiro Laučiaus baudžiamąją bylą.

Sprendimą šioje byloje teismas skelbs lapkričio 18 d.

Teismas išnagrinėjo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. Laučiaus apeliacinį skundą. Jis prašo teismo maksimaliai sutrumpinti jam pritaikyto draudimo vairuoti transporto priemonę laikotarpį.

Taip pat politologas skundu siekia, kad būtų maksimaliai sumažinta konfiskuotinų piniginių lėšų suma. 

Sumažinti konfiskuotiną piniginių lėšų sumą prašoma atsižvelgiant į tai, jog V. Laučiaus vairuotas automobilis priklauso lizingo bendrovei.

V. Laučiaus advokatė Egidija Belevičienė pažymėjo, kad 20 tūkst. eurų viršijanti suma, kuri teismo sprendimu turėtų būti išieškota iš politologo, yra per didelė.

„Toks konfiskavimas neatitinka proporcingumo principų“, – pažymėjo gynėja.

Jos teigimu, teismas šiuo atveju turėtų individualizuoti V. Laučiaus situaciją, atsižvelgti į tai, kad asmuo gailisi vairavęs neblaivus, į tai, jog yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai.

„Mano ginamasis veda sveiką gyvenimo būdą, savo poelgį (vairavimą išgėrus – ELTA) vertina neigiamai“, – priminė E. Belevičienė.

Advokatė taip pat pažymėjo, kad jos ginamajam turėtų būti sutrumpintas paskirto draudimo vairuoti transporto priemonę laikas.

„Mano ginamajam reikalinga transporto priemonė darbinei veiklai ir artimųjų poreikiams patenkinti“, – sakė E. Belevičienė.

Teismo posėdyje dalyvavęs V. Laučius akcentavo, kad jo atveju pritaikytos konfiskuotinos pinigų sumos dydis nėra adekvatus. 

Politologas pažymėjo manantis, jog pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į jo šeimos finansinę padėtį. V. Laučius užsiminė, kad jei teismo sprendimas nebus pakeistas, jam gali tekti skolintis pinigus.

Žurnalistas taip pat pabrėžė, jog teismas turėjo atsižvelgti ir į jo kolegų pateiktas charakteristikas apie jį, įvertinti tai, kad jis pats gailisi dėl savo poelgio.

„Esu pasiryžęs niekada nepakartoti klaidos ir nesėsti išgėrus prie vairo“, – sakė V. Laučius.

Politologas akcentavo, jog jam pritaikytas draudimas dvejus su puse metų vairuoti automobilį taip pat nėra proporcingas. Be to, pasak V. Laučiaus, jam transporto priemonė reikalinga ne tik darbinei veiklai, bet ir tam, kad jis galėtų pasirūpinti artimaisiais, pavyzdžiui, savo mama.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės

Vilniaus miesto apylinkės teismas liepą paskelbė, kad neblaivų automobilį vairavusį V. Laučių atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant buvusią vyro sutuoktinę Loretą Laučiuvienę. Laidavimo laikotarpis – vieneri metai. Šiuo sprendimu žurnalistui iškelta byla yra nutraukta.

Teismas kartu nutarė atimti iš politologo teisę vairuoti transporto priemones dvejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui.

Taip pat nuspręsta įpareigoti V. Laučių vienerius metus dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose.

Be to, teismas nutarė iš žurnalisto išieškoti automobilio (kurį jis vairavo, būdamas neblaivus) vertę atitinkančią sumą, tai yra 20 670 eurų.

Pats V. Laučius anksčiau teisme pripažino kaltę ir gailėjosi, tikino, kad toks poelgis daugiau nepasikartos. Jis pasakojo, kad alkoholį vartojo sužinojęs apie mokslininko Dariaus Aleknos mirtį, tačiau policijos užfiksuotose duomenyse rašoma, jog vairuotojas vartojo alkoholį, nes susipyko su žmona. 

Baudžiamoji byla V. Laučiui buvo iškelta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už vairavimą neblaiviam.

Policijos duomenimis, žurnalistas gegužės 31 d. apie 17.31 val. Vilniuje, ties pastatu Blindžių gatvėje, vairavo automobilį „Toyota Rav 4“, būdamas neblaivus nuo alkoholio.

Tikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojo iškvėptame ore yra 2,32 promilės etilo alkoholio koncentracija. 

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sulaikė piktnaudžiavimu įtariamą Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesnįjį specialistą.

Kaip teigiama tarnybos pranešime, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus ir VSAT Imuniteto valdybos pasieniečiai Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesnįjį specialistą ne tarnybos metu sulaikė trečiadienį Lazdijų rajone. 

VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje jau anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir piktnaudžiavimo tarnyba. 

Pastarasis sulaikymas yra vienas iš šiame ikiteisminiame tyrime atliktų veiksmų. Kapčiamiesčio užkardos pareigūnui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. 

Šiemet po VSAT Imuniteto valdybos pasieniečių tyrimų įtarimai už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas buvo pareikšti 14 pareigūnų.

Kyjivas, spalio 23 d. (ELTA). Ukraina derasi su Europos Sąjungos (ES) narėmis Lenkija ir Slovakija dėl grūdus eksportui gabenančių sunkvežimių muitinės patikrų perkėlimo nuo sienos į šių šalių teritoriją, siekdama apsaugoti transporto priemones nuo Rusijos dronų atakų. Apie tai penktadienį pranešė „Financial Times“ (FT).

Ukrainos pareigūnai mano, kad toks sprendimas padėtų apsaugoti krovinių vežimą po pastarosiomis savaitėmis surengtų pakartotinių Rusijos dronų smūgių pasienio kontrolės punktams ir sunkvežimių eilėms.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos teigimu, šalis jau yra įsteigusi bendrus pasienio kontrolės punktus su Moldova ir siekia šį modelį pritaikyti bendradarbiaudama su kitomis kaimynėmis, įskaitant Lenkiją.

Ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus teigia, kad šios pastangos atspindi pasikeitusią saugumo padėtį, kai Rusija sąmoningai taikosi į pasienio infrastruktūrą, logistiką ir krovinių gabenimą. Jis pridūrė, kad Kyjivas siekia kuo greičiau galutinai susitarti su Lenkija.

Europos Komisija (EK) teigia padedanti Moldovai perkelti visas muitinės patikras į Moldovos teritoriją.

Nuo rugpjūčio Ukraina užfiksavo ne vieną ataką prieš pasienio kontrolės punktus prie sienų su Rumunija, Moldova ir Lenkija. Dėl intensyvėjančių dronų atakų susidarė didelės sunkvežimių eilės. Ukrainos muitinės tarnybos trečiadienio duomenimis, viename Voluinės srities pasienio kontrolės punkte įvažiuoti į Ukrainą laukė daugiau kaip 1,2 tūkst. sunkvežimių.

Ukraina taip pat pareiškė norinti dalį krovinių gabenti per Baltijos šalių uostus, nors šis maršrutas yra gerokai brangesnis nei gabenimas per Juodąją jūrą.

Maskva, spalio 23 d. (dpa-ELTA). Po pokalbio su JAV pasiuntiniu Steve'u Witkoffu dėl karo Ukrainoje užbaigimo Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas teigia esąs pasirengęs deryboms.

„Sutarėme, kad esame pasirengę atnaujinti savo trišalius kontaktus“, – sakė V. Putinas kalbėdamas su Kremliui artimu valstybinės televizijos korespondentu Pavelu Zarubinu, turėdamas omenyje ankstesnes derybas su JAV ir Ukrainos atstovais.

JAV pasiuntinys S. Witkoffas po pokalbių su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Europos politikais Osle kitą dieną Sankt Peterburge susitiko su V. Putinu. Po šio susitikimo V. Putino patarėjas Jurijus Ušakovas užsiminė apie galimybę lapkričio viduryje surengti naujas Maskvos, Kyjivo ir Vašingtono derybas.

Derybose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas Ukrainos ir Rusijos saugumo užtikrinimui po to, kai bus sudarytas taikos susitarimas, sakė V. Putinas. Tikslas esą yra pasiekti „galutinį sprendimą“, o ne laikiną susitarimą nutraukus karo veiksmus. Taip V. Putinas dar kartą atmetė paliaubas.

Anot V. Putino, S. Witkoffas pareiškė, kad derybose dėl būsimo Ukrainos ir Rusijos saugumo turi būti aptarti ir Europos saugumo klausimai. Kremliaus vadovas teigė iš esmės tam pritariantis.

„Pažiūrėsime, kaip padėtis klostysis artimiausiomis dienomis“, – sakė jis.

2022 m. plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjęs V. Putinas ne kartą kaltino kaimyninę šalį norint karo ir tvirtino, kad Rusija jo nenori.

V. Putinas pakartojo savo teiginį, kad Rusijos okupuotos rytų Ukrainos teritorijos nėra Ukrainos žemė.

„Mano pozicija šiuo klausimu pirmiausiai tokia: tai ne jų teritorija, o istorinės Rusijos teritorija“, – pareiškė jis.