(Papildymai visame tekste)

Vilnius, balandžio 18 d. (ELTA). Vilniuje, Naujininkų mikrorajone, šeštadienio vakarą užsiliepsnojo butas. Gaisro metu žuvo vienas žmogus.

Gaisras kilo apie 19.26 val. Tyzenhauzų gatvėje esančiame bute.

Kaip Eltai sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas, gaisro metu ugniagesiai gelbėtojai iš buto išnešė du žmones.

„Vienas jų išvežtas į gydymo įstaigą, kitam konstatuota mirtis“, – informavo Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas.

Pasak jo, šiuo metu gaisras yra likviduotas.

Įvykio aplinkybės tiriamos.

Vilnius, balandžio 18 d. (ELTA). Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) šiemet iš ūkininkų gavo 4 284 prašymus įsigyti teisėtai naudojamą ar su jų valdoma žemės ūkio paskirties žeme besiribojančią valstybinę žemę.

Didžiausias susidomėjimas fiksuojamas Šiaulių, Šilutės, Vilkaviškio, Šakių ir Kėdainių rajonuose.

Šiuo metu, pasak tarnybos, vertinamas 2 651 prašymas įsigyti beveik 2,5 tūkst. hektarų valstybinės žemės. Prašymai yra vertinami pagal nustatytus žemės pardavimo kriterijus. 

Jeigu nagrinėjami prašymai atitiks reikalavimus ir bus patvirtinti, už parduotą žemę planuojama gauti apie 24 mln. eurų.

Didžioji dalis šių lėšų bus skirta Valstybės gynybos fondui.

Barselona, balandžio 18 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Barselonoje susirinkę viso pasaulio kairiųjų jėgų lyderiai pasisakė prieš kraštutinių dešiniųjų keliamą grėsmę demokratijai; taip pat čia glaudžius tarpusavio ryšius pademonstravo Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ir Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum.

Susitikimas surengtas demokratinėms institucijoms ir vertybėms patiriant spaudimą dėl įsigalinčių autoritarinių ir kraštutinių dešiniųjų jėgų, taip pat ir Vakaruose, kur didelę įtaką daro JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva kartu su P. Sanchezu pirmininkavo „Demokratijos gynimo susitikimui“.

Tarp susitikimo dalyvių buvo PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro, Airijos prezidentė Catherine Connolly, Jungtinė Karalystės teisingumo ministras Davidas Lammy ir Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas.

L. Klingbeilas sakė, kad šis susitikimas „yra svarbus signalas tuo metu, kai pasaulis tampa vis labiau susiskaldęs, o politiką vykdo pasipūtėliai“. Pasak jo, šis susitikimas rodo, kad jo dalyviai „yra solidarūs ir siekia bendradarbiauti“.

P. Sanchezas ir C. Sheinbaum šiltai pasisveikino vienas su kitu – tai dar vienas santykių atšilimo ženklas. Tai buvo pirmasis Meksikos vadovės vizitas į Ispaniją nuo 2024 m. spalio, kai pradėjo eiti pareigas.

Abiejų šalių ryšiai ėmė taisytis po įtampos, kurią 2019 m. sukėlė Meksika, reikalaudama, kad Madridas atsiprašytų už istorines neteisybes, padarytas per Ispanijos konkistą (užkariavimą) ir vėlesnę Amerikos kolonizaciją.

Ispanijos karalius Pilypas VI praėjusį mėnesį pripažino, kad kolonijiniu laikotarpiu Amerikoje buvo „daug žiauraus elgesio atvejų“.

Atvykusi į susitikimą C. Sheinbaum žurnalistams sakė, kad tarp abiejų šalių niekada nebuvo jokios „diplomatinės krizės“.

Raginimas reformuoti JT

Susitikimą pradėjęs P. Sanchezas pabrėžė, kad reikia reformuoti Jungtines Tautas, kurių vaidmuo akivaizdžiai sumenkęs pastarųjų metų karų fone – ypač Artimuosiuose Rytuose ir Rusijos kare prieš Ukrainą.

„Manome, kad atėjo metas atnaujinti, reformuoti Jungtines Tautas ir – žinoma, kodėl gi ne – turėti vadovę moterį. Tai ne tik teisingumo, bet ir patikimumo klausimas“, – sakė jis.

„Kontekstas aiškus: demokratija negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku“, – sakė jis.

P. Sanchezas, vienas iš aršiausių karo Artimuosiuose Rytuose kritikų, jau penktadienį ragino pertvarkyti daugiašalę pasaulio tvarką, metant iššūkį „tiems, kurie... laiko ją mirusia arba siekia pakirsti jos pamatus“.

Prieš susitikimą interviu Ispanijos dienraščiui „El Pais“ Lula pabrėžė, kad Barselonos susitikimas „nebus prieš Trumpą nukreiptas susitikimas“.

Kairiųjų renginys surengtas tą pačią dieną kaip ir kraštutinių dešiniųjų Europos lyderių susitikimas Milane, Italijoje – šis organizuotas po Vengrijos nacionalistų lyderio Viktoro Orbano pralaimėjimo sekmadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose. V. Orbano pralaimėjimas laikomas nesėkme visoms Europos kraštutinių dešiniųjų partijoms, kurioms jis buvo pavyzdys.

Progresyvieji pasveikino šį rezultatą kaip įrodymą, kad įsikibusias valdžios populistines vyriausybes galima nugalėti prie balsadėžių.

Barselonos susitikimą 2024 m. inicijavo Brazilija ir Ispanija po to, kai kraštutinių dešiniųjų partijos pasiekė reikšmingų laimėjimų Europos Parlamento rinkimuose.

Pirmieji du renginiai vyko Jungtinėse Tautose, o trečiasis – pernai Čilėje.

Nuo 2018 m. valdžioje esantis P. Sanchezas tapo ryškia figūra nusivylusiems Europos progresyvistams, laikantiems jį vienu iš nedaugelio likusių atvirai kairiųjų balsų žemyne, kuriame vis labiau dominuoja dešinioji politika.

Vilnius, balandžio 18 (ELTA). Daugiau nei 11 tūkst. gyventojų pasirašius peticiją dėl planuojamų uždaryti Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimo, Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) pasisako už jų reorganizavimą. 

„Aš suprantu temos jautrumą. Akušerija yra labai jautri tema ir šeimai, ir naujagimiui, ir visiems, bet (…) man atrodo, kad ekonominis faktorius čia yra labai svarbus. Taupymas yra reikalingas visose srityse, nes matome, kad poreikių tik daugėja. Kauno mieste yra dvi stiprios įstaigos, kurios gali užtikrinti paslaugų prieinamumą ne tik Kauno, bet ir viso regiono gyventojams“, – pristatydama savo parengtą sprendimo projektą trečiadienį vykusio Seimo SRK posėdžio metu kalbėjo parlamentarė Jurgita Sejonienė. 

„Medicininės kvalifikacijos, paslaugos saugumo momentas irgi yra labai svarbus. Tai manau, kad yra pagrįstas sprendimas (…). Man atrodo, kad ta reorganizacija yra daroma protingai, ir iš direktorės girdėjome, kad tikrai bus stengiamasi išlaikyti visą tą komandą, net visą tą požiūrį į gimdyvę, į nėštumą, į kūdikį, kad tą atmosferą (…) bus stengiamasi diegti ir palikti kiek įmanoma daugiau tų pačių darbuotojų“, – akcentavo ji. 

Seimo Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas Rimas Jonas Jankūnas pažymėjo, jog su tokiu sprendimu iš esmės sutinka. Tačiau jis siūlė atkreipti dėmesį į Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų personalo išsaugojimo klausimą bei poreikį peržiūrėti apmokėjimo už natūralų gimdymą įkainius. 

„Sutampantis dalykas – siekis išsaugoti personalą. Čia turbūt sutarėme. Toliau – Vyriausybės programos nuostata, kad reikia didinti tuos įkainius, kurie neatitinka sąnaudų. Šitas norėtųsi, kad būtų įtraukta. Net ne esmė, kuris projektas galiausiai bus“, – kalbėjo parlamentaras, pristatydamas savo parengtą projektą. 

„Paskutinis dalykas – tokie gimdymo namai yra tarpinis variantas tarp gimdymo namuose, kuris yra legalus, ir gimdymo ligoninėje. Tai apie patį šitą modelį, bendrai paėmus, vis tik norėtųsi kad būtų kažkaip galvojama, siekiama išsaugoti (…). Esminis dalykas – kad atsirastų rekomendacija dėl įkainio, susijusio su Vyriausybės programos vykdymu“, – akcentavo jis. 

Bendru Seimo SRK sutarimu buvo pritarta J. Sejonienės parengtam projektui jį papildant R. J. Jankūno siūlymais. 

Kaip skelbta, nuo rugsėjo planuojant uždaryti Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus, daugiau nei 11 tūkst. gyventojų pasirašė peticiją, kuria siekiama sustabdyti šį procesą ir rasti atitinkamus sprendimus įstaigai išsaugoti. 

Dabartinė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinika „Krikščioniškieji gimdymo namai“ yra sudaryta iš dviejų skyrių – Akušerijos ir Ginekologijos. Taip pat klinikoje veikia ir Naujagimių bei Anesteziologijos reanimacijos poskyriai. Vykdomos ambulatorinės konsultacijos, veikia akušerijos dienos stacionaras.

Nuo rugsėjo planuojama akušerijos paslaugas iš šios įstaigos perkelti į Kauno LSMU ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikas. 

Luanda, balandžio 18 d. (dpa-Elta). Popiežius Leonas XIV šeštadienį siekė sumažinti įtampą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, sakydamas, kad kai kurie jo neseniai išsakyti komentarai buvo parengti prieš kelias savaites ir kad jam nėra įdomu ginčytis su D. Trumpu.

Jis teigė, kad „susiformavo tam tikras naratyvas, kuris visais šiais aspektais nėra tikslus“.

Čikagoje gimęs Leonas XIV pažymėjo, kad prieš kelias dienas įvykęs maldos už taiką susitikimas buvo parengtas prieš dvi savaites – „gerokai prieš prezidentui pasisakant apie mane ir apie taikos žinią, kurią aš skleidžiu“.

Vis dėlto, pasak jo, šie pasisakymai buvo interpretuoti taip, tarsi pontifikas „bandytų pradėti debatus su prezidentu, o tai man visiškai neįdomu“.

Popiežius teigė, kad D. Trumpo ir jo nesutarimai pastaruoju metu sulaukė didelio atgarsio žiniasklaidoje visame pasaulyje. Po kelių Vatikano taikos raginimų JAV prezidentas apkaltino popiežių „siaubinga“ užsienio politika.

Netrukus po to D. Trumpas paskelbė dirbtinio intelekto sukurtą atvaizdą, kuriame jis vaizduojamas kaip Jėzus. Vėliau jis teigė, kad tai buvo jo atvaizdas kaip gydytojo.

Leonas XIV  į tai atsakė: „Aš nebijau D. Trumpo administracijos.“ Vėliau, neminėdamas konkrečių politikų, jis sakė, kad „pasaulį drasko keli tironai“.

Šeštadienį, kalbėdamas su žurnalistais, lydinčiais jį į Angolos sostinę Luandą, Katalikų bažnyčios vadovas teigė, kad daug kas, kas vėliau buvo parašyta apie šiuos žodžius, tėra „komentarai ir bandymai interpretuoti tai, kas buvo pasakyta“.

Popiežius pridūrė, kad jo tikslas išlieka skleisti taikos ir teisingumo žinią pasaulyje.

Kol kas D. Trumpas į naujausius popiežiaus pareiškimus neatsakė.

Atvykęs į Luandą, Leonas XIV taip pat pasmerkė, jo teigimu, besitęsiantį užsienio valstybių ir tarptautinių korporacijų vykdomą Afrikos žemyno išnaudojimą.

Jis kritikavo „vystymosi modelį, kuris diskriminuoja ir atstumia, tačiau vis dar prisistatomas kaip vienintelis įmanomas“.

Jis klausė, „kiek kančios, kiek mirčių, kiek socialinių ir aplinkos katastrofų sukelia ši išnaudojimo logika“.

Popiežius šiuos pareiškimus išsakė susitikime su Angolos prezidentu Joao Lourenco. Buvusi Portugalijos kolonija yra turtinga gamtinių išteklių, tačiau daug iš jos maždaug 37 mln. gyventojų vis dar gyvena skurde.

Angola taip pat vis dar jaučia beveik tris dešimtmečius trukusio pilietinio karo, prasidėjusio po nepriklausomybės paskelbimo 1975 m., padarinius. Per karą žuvo šimtai tūkstančių žmonių ir buvo sugriauta didelė infrastruktūros dalis.

Šiandien daugiau nei 90 % gyventojų yra krikščionys, maždaug pusė jų – katalikai, todėl popiežiaus vizitas laikomas svarbiu nacionaliniu įvykiu.

Leonas taip pat kritikavo požiūrį, kad Afrika vis dar laikoma žemynu, iš kurio galima „imti“. „Būtina nutraukti šį interesų ratą“, – sakė jis.

Kartu jis pabrėžė, kad Afrikos šalys taip pat turi spręsti vidinius iššūkius, sakydamas, jog „Afrikai skubiai reikia įveikti konfliktų ir priešiškumo situacijas, kurios ardo socialinį ir politinį audinį bei skatina skurdą ir atskirtį“.

Po vizito Angoloje popiežius vyks į Pusiaujo Gvinėją – tai ilgiausia jo pontifikato, prasidėjusio mažiau nei prieš metus, kelionė. Prieš atvykdamas į Angolą jis lankėsi Alžyre ir Kamerūne.

Afrika, kurioje daug jaunų žmonių, yra vienas sparčiausiai augančių Katalikų bažnyčios regionų – čia gyvena apie 290 mln. katalikų, daugiau nei Europoje.

Kyjivas, balandžio 18 d. (AFP-ELta). Kyjivo Holosijivo rajone per šaudymą žuvusiųjų skaičius padidėjo iki šešių, pranešė meras Vitalijus Klyčko.

Apie tai jis paskelbė „Telegram“, skelbia „Ukrinform“.

„Moteris, kuri buvo tarp dešimties į ligoninę paguldytų asmenų su šautinėmis žaizdomis, ką tik mirė ligoninėje. Jos tapatybė nustatinėjama; jai buvo apie 30 metų. Tai padidina bendrą žuvusiųjų skaičių per šį šaudymą iki šešių“, – rašė V. Klyčko.

Jis pridūrė, kad dar šeši sužeistieji medicininę pagalbą gavo įvykio vietoje.

„Tarp jų buvo keturių mėnesių kūdikis, patyręs apsinuodijimą anglies monoksidu bute, esančiame šalia to, kurį prieš tragediją gatvėje ir prekybos centre sukėlęs šaulys padegė. Vaiko tėvai atsisakė hospitalizacijos“, – teigė meras.

Kaip pranešta anksčiau, balandžio 18 d. ginkluotas užpuolikas pradėjo šaudyti į civilius Holosijivo rajone, vėliau paėmė įkaitus parduotuvėje ir operacijos metu šaudė į policiją. Derybininkai bandė užmegzti kontaktą, kol galiausiai įtariamasis buvo neutralizuotas.

Pasak Generalinės prokuratūros, užpuolikas buvo 58 metų iš Maskvos kilęs vyras. Vidaus reikalų ministerija teigė, kad jis turėjo teisėtai registruotą šaunamąjį ginklą – karabiną – ir gatvėje nušovė keturis žmones, o vėliau nužudė dar vieną įkaitą parduotuvėje.

Vilnius, balandžio 18 d. (ELTA). Vilniuje, Naujininkų mikrorajone, šeštadienio vakarą užsiliepsnojo butas.

Kaip pranešė Bendrasis pagalbos centras (BPC), apie 19.26 val. buvo gautas pranešimas, kad Tyzenhauzų gatvėje atvira liepsna dega butas.

Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos stočiai.

Kyjivas, balandžio 18 d. (Ukrinform-Elta). Šaulys, pradėjęs šaudyti Kyjive ir nužudęs bei sužeidęs kelis žmones, buvo kilęs iš Maskvos.

Apie tai „Telegram“ platformoje pranešė generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka, skelbia „Ukrinform“.

„Sostinės Holosijivo rajone 58 metų vyras, gimęs Maskvoje, pradėjo šaudyti, nužudė keturis žmones, po to užsibarikadavo prekybos centre ir paėmė įkaitus“, – teigė R. Kravčenka.

Remiantis preliminaria informacija, užpuolikas naudojo automatinius ginklus. Tuo pačiu metu bute, kuriame jis buvo registruotas, kilo gaisras.

„Manau, būtina, jog valstybė veiktų tvirtai ir ryžtingai, kai kyla grėsmė žmonių gyvybėms. Tokiose situacijose nėra vietos kompromisams – tik pareiga apsaugoti piliečius“, – pridūrė generalinis prokuroras.

Kaip pranešta anksčiau, šaudymas įvyko balandžio 18-osios popietę Kyjivo Holosijivo rajone. Šiuo metu patvirtinta mažiausiai penkių žmonių žūtis, dar dešimtys yra sužeisti.

Teheranas, balandžio 18 d. (AFP-Elta). Aukščiausia Irano nacionalinio saugumo institucija šeštadienį pranešė, kad šalis svarsto „naujus pasiūlymus“, gautus iš Jungtinių Valstijų, tačiau kartu perspėjo, jog jos derybininkai nedarys jokių kompromisų su Vašingtonu.

„Pastarosiomis dienomisTeherane, dalyvaujant Pakistano kariuomenės vadui kaip tarpininkui ir mediatoriui derybose, amerikiečiai pateikė naujų pasiūlymų, kuriuos Irano Islamo Respublika šiuo metu svarsto ir dar nėra į juos atsakiusi“, – teigiama Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos pareiškime, kurį paskelbė valstybinė žiniasklaida.

Toliau pažymima, kad Irano derybinė delegacija „nepadarys nė menkiausio kompromiso, atsitraukimo ar nuolaidos ir visomis išgalėmis gins Irano tautos interesus“.

Pakistanas tapo pagrindiniu tarpininku tarp dviejų priešininkų ir praėjusią savaitę surengė pirmąjį derybų etapą, kuris baigėsi be susitarimo.

Apie naujus pasiūlymus paskelbta praėjus kelioms valandoms po to, kai Iranas pareiškė vėl uždarantis Hormuzo sąsiaurį dėl besitęsiančios JAV jo uostų blokados, o tai paskatino JAV prezidentą Donaldą Trumpą perspėti nebandyti „šantažuoti“ Vašingtono.

Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė, kad „Iranas yra pasiryžęs vykdyti laivybos per Hormuzo sąsiaurį priežiūrą ir kontrolę iki visiškos karo pabaigos“, pabrėždama, jog JAV blokada neleidžia net „sąlyginio ir riboto atidarymo“.

Taryba nurodė, kad toks atidarymas reikštų, jog Teheranas išduotų tranzito sertifikatus laivams, taip pat reikalautų mokėti mokesčius už saugumo, saugos ir aplinkos apsaugos paslaugas.

Kyjivas, balandžio 18 d. (AFP-Elta). Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko šeštadienį pranešė, kad ginkluotas užpuolikas, šaudęs į žmones Ukrainos sostinėje Kyjive, buvo nukautas sulaikymo metu.

„Užpuolikas buvo nukautas jo sulaikymo metu Kyjive“, – socialiniuose tinkluose rašė I. Klymenko, pridurdamas, kad įtariamasis „buvo paėmęs įkaitus ir sulaikymo metu šaudė į policijos pareigūnus“.

„Aukų skaičius tikslinamas. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų“, – teigė I. Klymenko.

(papildyta nuo penktos pastraipos)

Kyjivas, balandžio 18 d. (UNN/Ukrinform-Elta). Kyjivo Holosijivo rajone įvyko šaudynės, yra žuvusiųjų, taip pat sužeistas vaikas. Vyksta specialioji operacija sulaikyti šaulį. Apie tai „Telegram“ platformoje paskelbė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, praneša UNN.

„Tarp sužeistųjų gatvėje Holosijivo rajone yra vaikas. Medikai jį veža į ligoninę. Sužeisti suaugusieji apžiūrimi ir jiems teikiama pagalba vietoje“, – rašė V. Klyčko.

Pasak jo, specialioji operacija sulaikyti vyrą, pradėjusį šaudyti ir šiuo metu esantį prekybos centre, vis dar vyksta.

Remiantis preliminaria informacija, šūviai girdimi ir prekybos centro viduje.

Vėliau Vitalijus Klyčko pranešė, kad po šaudymo Kyjive patvirtinta dviejų žmonių žūtis, penki per išpuolį sužeisti asmenys hospitalizuoti.

Tarp sužeistųjų taip pat yra prekybos centro, į kurį įsiveržė šaulys ir kuriame šiuo metu yra, apsaugos darbuotojas.

Tikslus aukų skaičius dar tikslinamas.

Vašingtonas, balandžio 18 d. (dpa-Elta). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neleis Irano vykdomai Hormuzo sąsiaurio blokadai daryti jam spaudimo, nes Teheranas vėl įvedė šio svarbaus vandens kelio blokadą, D. Trumpui atsisakius panaikinti savo įvestą blokadą.

Teheranas taip elgiasi jau daugelį metų ir „jie negali mūsų šantažuoti“, šeštadienį Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė JAV prezidentas.

D. Trumpas pabrėžė, kad abi pusės vis dar derasi.

„Mes su jais kalbamės ir, žinote, laikomės griežtos pozicijos“, – sakė jis, pridurdamas, kad „iki dienos pabaigos turėsime tam tikros informacijos“.

Penktadienį Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi ir D. Trumpas paskelbė apie Hormūzo sąsiaurio atidarymą naftos tanklaiviams ir prekybiniams laivams.

Praėjus mažiau nei 24 valandoms, Irano ginkluotųjų pajėgų štabas šį sprendimą atšaukė. Kaip priežastis nurodyta besitęsianti JAV Irano uostų blokada.

Nuo sprendimo atšaukimo 23 laivai pakeitė kursą arba apsisuko gavę JAV Centrinės vadovybės (CENTCOM) nurodymus, teigiama pranešime socialiniame tinkle „X“. JAV jūrų blokada nukreipta į laivus, kurių išvykimo arba paskirties uostas yra Irane.

Vašingtonas, balandžio 18 d. (Ukrinform-Elta). Pentagono vyriausiasis pareigūnas politikos klausimais Elbridge Colby pareiškė, kad būsima karinė parama Ukrainai negali priklausyti vien nuo JAV Gynybos departamento, taip didindamas spaudimą Europos sąjungininkams prisiimti didesnį vaidmenį.

Pasak „Politico“, kaip praneša „Ukrinform“, E. Colby tai pasakė per šią savaitę Berlyne vykusį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą.

Jis pažymėjo, kad Vašingtono parama daugiausia rėmėsi „ribotų JAV atsargų mažinimu“, ir užsiminė, jog toks požiūris nebėra tvarus.

„Europa turi paspartinti pagrindinės atsakomybės už žemyno konvencinę gynybą perėmimą. Tai ne pasirinkimo, o strateginės būtinybės klausimas“, – sakė E. Colby.

Jis pridūrė, kad tolesnė pagalba Kyjivui „neturi remtis reikšmingu JAV indėliu“, ir paragino sąjungininkus didinti finansavimą bei gamybą.

„Europa turi užtikrinti, kad žemyno gynyba ir, atitinkamai, jos karinė parama Ukrainai būtų iš tiesų tvari“, – pabrėžė E. Colby.

Remiantis Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenų baze „Kiel Support Tracker“, JAV karinė pagalba Ukrainai 2025 m. sumažėjo 99 %. Tuo pat metu Europa smarkiai padidino savo paramą: finansinė ir humanitarinė pagalba išaugo 59 %, o karinė – 67 %, palyginti su 2022–2024 m. vidurkiu. Dėl to bendra pagalba 2025 m. išliko panaši į ankstesnių metų lygį.

Tai paskelbta tuo metu, kai Europos sąjungininkai per Berlyno susitikimą paskelbė apie naują paramos Ukrainai bangą, daugiausia dėmesio skirdami dronams, oro gynybos sistemoms ir tolimojo nuotolio smogimo pajėgumams.

Kaip anksčiau skelbta, JAV viceprezidentas JD Vance'as teigė, kad JAV paramos Ukrainai mažinimas yra vienas iš pagrindinių Donaldo Trumpo administracijos pasiekimų.