Berlynas, rugsėjo 7 d. (dpa-ELTA). Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas naujame interviu atmetė kaltinimus, kad jo šalis atsakinga už praėjusį mėnesį Leipcigo–Halės oro uoste mėgintą surengti išpuolį su sprogmenimis. Po šio incidento abi šalys ėmėsi atsakomųjų priemonių ir uždarė viena kitos kultūros įstaigas.

Šeštadienį paskelbtame interviu populiarioje Beno Berndto tinklalaidėje „Unscripted“ S. Nečajevas teigė, esą šiems kaltinimams pagrįsti nepateikta jokių įrodymų.

„Jei iš tiesų būtume norėję sukelti problemų Leipcige, kaip jūs tikrai žinote, viskas galėjo atrodyti visai kitaip. Tačiau neturime visiškai jokių ketinimų provokuoti (Vokietijos – ELTA) gyventojų ar vyriausybės“, – tikino ambasadorius.

Berlynas mano, kad už sprogmenų prikrautų dronų atsiradimą rytinėje šalies dalyje esančiame oro uoste atsakingos Rusijos žvalgybos tarnybos. Išpuolis žalos nepadarė, nes netoli Ukrainos orlaivio buvęs sprogstamasis užtaisas nesprogo.

Vokietija, imdamasi baudžiamųjų priemonių, nurodė uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir Rusijos namus Berlyne. Atsakydama į tai Maskva uždraudė Vokietijos Goethe's instituto atstovybių veiklą visoje Rusijoje.

„Nenorime karo su NATO, nenorime karo su Vokietija“, – kalbėdamas apie dabartinius santykius sakė ambasadorius.

Kartu S. Nečajevas teigė, kad jo šalis kariauja su NATO, nes Aljanso narės, įskaitant Vokietiją, remia Ukrainą. Anot jo, dėl to NATO šalys tampa konflikto šalimis.

„Dabartinėje situacijoje mes kariaujame su NATO“, – sakė S. Nečajevas.

Rusija 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą ir nuo tada nesėkmingai mėgina pavergti gerokai mažesnę kaimyninę šalį.

Talinas, Rugsėjo 7 d. (ELTA). Estijos policijos ir pasienio apsaugos tarnyba (PPA) sekmadienio vakarą laikinai uždarė pasienio kontrolės punktą pietryčių Estijoje, praneša šios šalies visuomeninis transliuotojas ERR.

PPA tokio žingsnio ėmėsi Luhamos pasienio kontrolės punkte Veru apskrityje po to, kai du Irano piliečiai, vyras ir moteris, pakartotinai bandė patekti į Estiją neturėdami teisėto pagrindo pasilikti šalyje.

„Luhamos pasienio kontrolės punktą šiandien uždarėme anksčiau nei įprastai. Dieną du Irano piliečiai bandė pakartotinai patekti iš Rusijos į Estiją per Luhamos pasienio kontrolės punktą. Tačiau jie neturėjo pagrindo kirsti sieną, nes iš karto po atvykimo iš Rusijos teritorijos jie abu sunaikino savo kelionės dokumentus“, – paskelbė PPA.

Nors Irano piliečiai buvo grąžinti į Rusijos teritoriją, o rusų pareigūnai informuoti apie jų veiksmus, tačiau rusai jiems vis tiek leido ir toliau bandyti patekti į Estiją.

„Todėl laikinai uždarėme Luhamos pasienio kontrolės punktą. Jis bus uždarytas tol, kol Rusijos Federacija išspręs situaciją savo pusėje“, – paskelbė Policijos ir pasienio apsaugos tarnyba.

Estijos pasienio kontrolės punktai su Rusijos Federacija veikia tik nuo 7 val. iki 19 val.

Vilnius, rugsėjo 7 d. (ELTA). Lietuva šiuo metu nesvarsto keisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas. 

„Lietuva šiuo metu to nesvarsto. Aš manau, kad pirmiausia turėtų pats Taivanas pasakyti. Jie turėtų priimti sprendimą, matydami tą foną, aplinką“, – paklaustas, ar Lietuva yra pasiryžusi keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, LRT radijui pirmadienį teigė R. Motuzas. 

Diskusijos dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo prasidėjo dar metų pradžioje. 

Tuometė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė teigė nematanti priežasčių, kodėl ji negalėtų būti pervadinta į Taipėjaus. Ji taip pat kritikavo sprendimą Vilniuje atidaryti šią atstovybę. 

Reaguodamas į tokius pareiškimus, prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas. 

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, toks veiksmas veikiausiai neduotų realių rezultatų.

Kilus diskusijoms, Taivano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai tuomet komentavo, kad Taivanas su Lietuva nediskutavo dėl galimo atstovybės pervadinimo. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Dabartiniame Vyriausybės programos projekte numatyta normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse. 

Praėjusią savaitę premjeras Mindaugas Sinkevičius „Žinių radijui“ teigė pasitikintis užsienio reikalų ministro K. Budrio diplomatiniais gebėjimais siekiant normalizuoti santykius su Kinija. 

M. Sinkevičius išreiškė lūkestį, kad jo vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytą tikslą Lietuvos diplomatijos vadovui pavyks pasiekti dar iki šalies pirmininkavimo ES Tarybai. 

Kyjivas, rugsėjo 7 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis tikisi, jog Jungtinės Valstijos patvirtins naują sankcijų Rusijai paketą, nors šis klausimas per šiandienos derybas su JAV atstovais aptartas ir nebuvo.

Kaip pranešė „Ukrinform“ korespondentas, Ukrainos prezidentas tai pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su specialiaisiais JAV prezidento pasiuntiniais.

„Ukraina, be abejo, tikisi, kad puikus darbas ir pastangos, kurias įdėjo Lindsey – didis Ukrainos draugas, – sulauks teigiamo Jungtinių Valstijų atsako. Ir, žinoma, mes tikimės šių sankcijų, šio sankcijų paketo“, – sakė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad pirmiau vykusių susitikimų metu Ukraina gavo teigiamų ženklų dėl sankcijų paketo ir laukė balsavimo.

Tuo pačiu metu V. Zelenskis pabrėžė, kad sankcijų klausimo su dabartiniu JAV atstovų vizitu Ukrainoje nesieja.

„JAV atstovai šiandien šio klausimo nekėlė, ir mes jo su jais neaptarėme... Esu visiškai įsitikinęs, kad tai nėra su mūsų susitikimu susiję dalykai“, – sakė jis.

Prezidento teigimu, JAV delegacijos vizito tikslas – atnaujinti derybų procesą.

Valstybės vadovas taip pat išreiškė abejones, kad Rusija siekia ko nors kito nei okupacija, tačiau pabrėžė būtinybę tęsti diplomatines pastangas.

Kaip pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 7 d. JAV Senatas patvirtino Lindsey Grahamo parengtą įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai ir Iranui. Šis teisės aktas buvo perduotas Atstovų rūmams.

JAV senatorius Richardas Blumenthalas pareiškė, kad tikisi, jog Atstovų Rūmai sankcijų įstatymą patvirtins dar rugsėjo mėnesį.

(papildysime)

Maskva, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Per sniego laviną Rusijos Kaukazo kalnuose žuvo 11 alpinistų, dar šeši laikomi dingusiais be žinios, pirmadienį pranešė šalies gelbėjimo tarnybos.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, sekmadienį Bezengi tarpeklyje nuo kalno šlaito nuslinkusi lavina užgriuvo 33 alpinistų grupę.

„Deja, žuvo 11 žmonių“, – pranešė ministerija.

Priduriama, kad dar šeši žmonės buvo sužeisti, dešimt alpinistų saugiai nusileido nuo kalno, o šeši tebėra dingę be žinios.

Teheranas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Iranas, anot žiniasklaidos, netoli strategiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio ketina nustatyti „draudžiamą zoną“. 

Ateinančiomis dienomis bus paskelbta apie „draudžiamą zoną už Hormuzo sąsiaurio ribų“, per Irano valstybinę televiziją sakė Aukščiausiosios nacionalinės saugumo tarybos vadovas Mohsenas Rezaei. Ši zona esą prasidės prie JAV karinio jūrų laivyno blokados linijos ir apims Persijos įlankos teritorijas. 

„Kiekvienas laivas, įplaukęs į šią naują zoną, bus įtrauktas į sankcijų sąrašą“, – nurodė M. Rezaei.

Jau daugiau nei šešis mėnesius trunkančiame kare su Iranu Hormuzo sąsiauris ne kartą tapo atakų arena. Teheranas didžiąja dalimi užblokavo šį pasaulinei prekybai labai svarbų sąsiaurį, o JAV, atsakydamos į tai, įvedė jūrų blokadą Irano uostams. Naftos kainos visame pasaulyje pakilo.

Tuo tarpu laivyba Hormuzo sąsiauryje po pastarųjų abipusių JAV ir Irano atakų sumažėjo iki žemiausio lygio nuo gegužės. Kaip rodo analizės bendrovės „Kpler“ duomenys, per praėjusias dešimt dienų sąsiauriu praplaukdavo vidutiniškai tik dešimt krovininių laivų per dieną. Remiantis šiais duomenimis, šeštadienį šį svarbų prekybos maršrutą kirto tik du laivai, o sekmadienį – šeši. Be to, anot „Kpler“, nuo trečiadienio iš Hormuso sąsiaurio neišplaukė nė vienas supertanklaivis.

Vilnius, rugsėjo 7 d. (ELTA Regioninis kibernetinės gynybos centras (RKGC) plečia tarptautinį bendradarbiavimą ir tampa Tarptautine kibernetinių grėsmių analizės platforma, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Anot institucijos, naujoji platforma vienoje aplinkoje sujungs tris pagrindines veiklos kryptis – kibernetinių grėsmių analizę, aktyvią grėsmių paiešką ir tyrimus.

„Per šešerius metus sukūrėme tvirtą, pasitikėjimu grįstą tarptautinę partnerystę ir sukaupėme reikšmingą patirtį kibernetinių grėsmių analizės srityje. Dabar žengiame toliau – HUB leis partneriams ne tik kartu analizuoti grėsmes, bet ir aktyviai jų ieškoti, vykdyti bendrus tyrimus bei sukauptas žinias paversti konkrečiais veiksmais“, – pranešime cituojamas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktoriaus pavaduotojas Rokas Jonikas.

Jo teigimu, pasitelkus įvairių šalių ekspertų žinias ir pajėgumus, nuo šiol bus galima greičiau aptikti galimas grėsmes, jas suprasti bei stiprinti bendrą kibernetinę gynybą.

Naujas centro veiklos etapas buvo aptartas praėjusią savaitę vykusiame NKSC RKGC vadovų tarybos posėdyje. 

Jo metu šalių narių atstovai susitarė dėl tolesnių tyrimų krypčių, numatė bendrų iniciatyvų įgyvendinimą bei galimybes vykdyti proaktyvias kibernetinių grėsmių paieškos operacijas.

Planuojama, kad į šias veiklas bus aktyviau įtraukiamos užsienio ekspertinės organizacijos ir rotaciniu principu platformoje dirbantys šalių partnerių kibernetinio saugumo specialistai. 

„Tai leis sutelkti skirtingų valstybių ekspertines žinias, operatyviau keistis informacija apie aktualias grėsmes ir kartu vykdyti jų analizę bei paiešką“, – pabrėžė KAM.

HUB veikla vystoma trimis pagrindinėmis kryptimis – bendra kibernetinių grėsmių paieška, grėsmių analizė ir tyrimai. Teigiama, kad šių veiklų integravimas vienoje platformoje leis ne tik identifikuoti ir analizuoti kibernetines grėsmes, bet ir stiprinti praktinį šalių bendradarbiavimą reaguojant į besikeičiančią kibernetinio saugumo aplinką. 

Vadovų tarybos posėdyje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Čekijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovai. 

Vilnius, rugsėjo 7 d. (ELTA). Savivaldybėms perdavus valdyti daugiau nei 100 tūkst. hektarų valstybinės žemės, nebuvo sukurta pakankamų antikorupcinių saugiklių, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnyba nustatė, kad savivaldybėms suteikiama plati sprendimų priėmimo laisvė, o jų sprendimų kontrolė nėra pakankama.

Tokias išvadas STT pateikė atlikusi korupcijos rizikos analizę Alytaus, Biržų, Prienų, Trakų ir Vilniaus rajonų, Kauno miesto, Birštono, Elektrėnų, Neringos bei Kazlų Rūdos savivaldybių valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo patikėjimo teise procesuose.

Anot tarnybos, skirtingose savivaldybėse analogiški prašymai gali būti vertinami nevienodai, o nepakankamai aiškūs kriterijai sudaro prielaidas selektyviai taikyti reikalavimus ar daryti išimtis.

Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybėje STT nustatė keturis atvejus, kai buvo leista statyti statinius neišlaikant nustatytų atstumų. Tarnybos teigimu, dalis šių sprendimų nebuvo objektyviai motyvuoti, o visi sutikimai buvo išduoti artimam mero giminaičiui ir savivaldybės tarybos nariui.

Tuo metu kitais analogiškais atvejais prašymai statyti neišlaikant nustatytų atstumų buvo atmesti, argumentuojant, kad statinius galima projektuoti tik laikantis nustatytų reikalavimų.

STT taip pat nustatė problemų savivaldybėms disponuojant laisva valstybine žeme. Tarnybos vertinimu, dalis jų nėra inventorizavusios visų sklypų ir neviešina išsamios informacijos apie laisvą žemę. Dėl to tokią informaciją turintys asmenys gali įgyti nepagrįstą pranašumą.

Penkių analizuotų savivaldybių duomenimis, 2024–2025 m. buvo išduoti 183 sutikimai laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai. Iš jų 179 buvo tęstiniai ir išduoti anksčiau šia žeme pagal Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimus besinaudojusiems asmenims.

Tarnyba taip pat nustatė, kad savivaldybės nepakankamai aktyviai inventorizuoja galimus nuomoti žemės ūkio paskirties sklypus ir nesudaro išsamių viešų jų sąrašų. Pavyzdžiui, Trakų rajono savivaldybė nurodė neturinti galimų nuomoti suformuotų žemės ūkio paskirties sklypų, tačiau STT, atsitiktine tvarka patikrinusi savivaldybei perduotus sklypus, tokių laisvų sklypų nustatė.

Analizėje atkreiptas dėmesys ir į valstybinės žemės naudojimo kontrolę. STT teigimu, nėra vieningos sistemos, kuri leistų kontroliuoti, ar savivaldybių perduota žemė iš tiesų naudojama tuo tikslu, kuriam buvo suteikta.

Vienas tokių atvejų nustatytas Neringoje. Biudžetinei įstaigai valstybinė žemė buvo perduota viešosioms paslaugoms, įskaitant žmonių gelbėjimą, teikti, tačiau joje esantys pastatai buvo išnuomoti viešojo maitinimo veiklą vykdančioms įmonėms.

Nuo 2024 m. pradžios įsigaliojus Žemės įstatymo pataisoms savivaldybėms patikėjimo teise perduota daugiau nei 100 tūkst. hektarų valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose. STT teigia dar 2022 ir 2023 m. teikusi kritinių antikorupcinių pastabų dėl planuotų pokyčių, tačiau į jas nebuvo tinkamai atsižvelgta.

Budapeštas, rugsėjo 7 d. (dpa-ELTA). Buvęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasveikino kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pergalę rinkimuose rytinėje Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje ir pareiškė, kad tai buvo reikšminga naktis Vokietijai ir Europai.

„Ypatingai svarbi naktis Vokietijai ir Europai! Sveikinu Alice Weidel, Ulrichą Siegmundą ir visą AfD su triuškinama pergale Saksonijoje-Anhalte! Prisisekite saugos diržus. Tai tik pradžia!“ – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ rašė dešiniųjų populistas V. Orbanas.

V. Orbanas Vengriją valdė 16 metų, taikydamas metodus, kuriuos kritikai vadino vis autoritariškesniais, tačiau balandžio 12 d. parlamento rinkimuose patyrė triuškinamą pralaimėjimą konservatyviam varžovui Peteriui Magyarui.

V. Orbanas palaiko ryšius su dešiniųjų konservatoriais ir populistais visame pasaulyje, įskaitant AfD. Šios partijos bendrapirmininkė A. Weidel, V. Orbanui einant ministro pirmininko pareigas, kelis kartus lankėsi pas jį Budapešte.

AfD nuolat kritikuojama dėl glaudžių ryšių su Maskva. Analogiškos kritikos savo valdymo laikotarpiu susilaukdavo ir V. Orbanas bei jo partija „Fidesz“.

Vilnius, rugsėjo 7 d. (ELTA). „Luminor“ bankas gyvenamojo kvartalo „Piliamiestis“ plėtrai Kaune suteikė 13,6 mln. eurų. Projektą vysto bendrovė „YIT Lietuva“ su „EfTEN Capital“ valdomu fondu „Usaldusfond EfTEN Special Opportunities Fund“.

Finansavimas skirtas dviejų daugiabučių – „Spindulio“ ir „Rytmečio“ – statyboms Brastos gatvėje.  

„Kiekvienas naujas etapas papildo jau sukurtą kvartalo aplinką ir prisideda prie ilgalaikės „Piliamiesčio“ vizijos įgyvendinimo. „Luminor“ suteiktas finansavimas leidžia užtikrintai tęsti kvartalo plėtrą ir toliau investuoti į kokybišką, darnią aplinką bendruomenei. Mums svarbu, kad kartu su kvartalu augtų ir jo vertė – tiek čia įsikūrusiai bendruomenei, tiek visam Kaunui“, – pranešime cituojamas „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas. 

Šiuo metu statomuose „Spindulio“ ir „Rytmečio“ namuose suplanuoti 73 butai ir 13 komercinių patalpų. 

Pirmųjų namų statybas planuojama užbaigti 2027 metų pirmąjį ketvirtį.