Vilnius, rugpjūčio 4 d. (ELTA). Antradienio vakarą Vilniaus centre motociklininkas partrenkė penkerių metų amžiaus vaiką. 

Kaip Eltai nurodė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas, pranešimas gautas antradienį 20.58 val. Jo duomenimis, pranešta, kad sostinės Gedimino prospekte, šalia Neringos viešbučio, motociklininkas partrenkė į gatvę išbėgusį mažametį.

Vairuotojas, pasak policijos atstovo, įvykio vietoje buvo blaivus. 

Tuo metu vaiką apžiūrėję medikai nustatė nubrozdinimą. Mažametis tolesnei patikrai išvežtas į gydymo įstaigą.

Bordo, rugpjūčio 4 d. (dpa-ELTA). Prancūzija antradienį paragino turistus kuo greičiau grįžti į Atlanto vandenyno pakrantės regioną po katastrofiškų pastarųjų savaičių miškų gaisrų.

Turizmo ministerija, turizmo agentūra „Atout France“ ir Žirondos departamentas pranešė, kad vandens ir oro kokybė regione vėl normalizavosi.

Pasak jų, vėl atidaryti paplūdimiai, kempingai ir apgyvendinimo įstaigos, taip pat visi regiono oro uostai bei geležinkelio stotys; taip pat vėl galima užsiimti visomis pramogomis, vykti į ekskursijas.

Aštuoni kempingai, kurie buvo evakuoti kaip atsargumo priemonė, tačiau nenukentėjo nuo gaisrų, antradienį anksti ryte gavo leidimą atnaujinti veiklą. Kiti apribojimai buvo sušvelninti popiet.

Vėl galima patekti į paplūdimius, laisvalaikio ir vandens sporto centrus, taip pat į daugelį dviračių takų visame regione. Draudžiama patekti tik į tas vietoves, kurios tiesiogiai nukentėjo nuo gaisrų, iš dalies dėl griūvančių medžių pavojaus.

„Tai praktiškai sugrįžimas į normalią padėtį“, – sakė turizmo tarybos atstovė spaudai.

Regiono turizmo organizacija ir Bordo turizmo biuras kelionių operatoriams ir turistams internete teikia naujausią informaciją, taip pat ir anglų kalba, apie tai, kur vis dar galioja apribojimai ir kurios pagrindinės turistinės vietovės nenukentėjo nuo gaisrų.

Tuo tarpu keliuose Prancūzijos regionuose ugniagesiai toliau kovojo su miškų gaisrais. Vidaus reikalų ministras Laurentas Nuñezas teigė, kad šiais metais iki šiol už tyčia ar dėl neatsargumo sukeltus gaisrus buvo sulaikyti 402 asmenys. 36 iš jų yra suimti ir laukia teismo.

Kyjivas, rugpjūčio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) per 40 dienų trukusią operaciją atakavo daugiau kaip 100 strateginių objektų Rusijos užnugaryje ir okupuotose teritorijose bei daugiau kaip 21 tūkst. taikinių fronte.

Tarp pagrindinių kampanijos krypčių buvo nuoseklus Rusijos karinės infrastruktūros naikinimas. Per šį laiką SBU surengė smūgius prieš karinius aerodromus Sakuose, Hvardiskėje, Belbeke ir Bagerovėje okupuotame Kryme, taip pat Engelse ir Chanskajoje Rusijoje bei prieš lėktuvų gamyklą Jevpatorijoje; per šias atakas sunaikintas strateginis „Tu-95MS“ tipo bombonešis, apgadinti du „Su-35“ tipo naikintuvai ir du mokomieji lėktuvai „L-39“, angarai su „Su-24“, „Su-30“ ir „Su-30SM“ tipo naikintuvais, „Shahed“ dronais, taip pat aerodromų infrastruktūra.

Vienas pagrindinių kampanijos tikslų buvo Rusijos energetikos infrastruktūros naikinimas. Per 40 dienų atakuota 14 naftos perdirbimo gamyklų, dešimtys naftos saugyklų, rezervuarų, siurblinių, naftos terminalų ir naftos gavybos platforma.

Be ilgojo nuotolio operacijų SBU padarė nuostolių ir rusų pajėgoms mūšio lauke: smogta 24 tankams, 63 šarvuotiems automobiliams, 124 artilerijos sistemoms, 22 daugkartiniams raketų paleidimo įrenginiams, 40 oro gynybos sistemų, 14 lėktuvų ir sraigtasparnių, amunicijos sandėliams, vadavietėms bei priešo karinei logistikai.

„Darbai mažinant Rusijos karinį-ekonominį potencialą bus tęsiami ir toliau“, – teigiama pranešime. Saugumo tarnybos vadui Oleksandrui Pokladui prezidentas pavedė vykdyti naujas operacijas. 

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šias atakas vadina „tolimojo nuotolio sankcijomis“. Operacijos tikslas – priversti agresorę nutraukti karą.

V. Zelenskis birželį davė leidimą Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) 40 dienų operacijai.

Madridas, rugpjūčio 4 d. (PA Media/dpa-ELTA). Futbolininkas Lionelis Messi paaukojo pinigų, kad padėtų atkurti miško gaisrų nuniokotą teritoriją netoli Madrido.

Madrido regiono prezidentė Isabel Diaz Ayuso pranešė, kad buvusi komandos „Barcelona“ žvaigždė šiam tikslui skyrė 80 tūkst. eurų.

Savo įraše platformoje „X“ I. Diaz Ayuso rašė: „Leo Messi paaukojo 80 tūkst. eurų Vakarų Madrido kalnų atkūrimui. Noriu jam padėkoti ir pasakyti, kad Madrido gyventojai tikisi netrukus pasveikinti jį aplodismentais, kurių jis nusipelno.“

Regionas, esantis į vakarus nuo Ispanijos sostinės, smarkiai nukentėjo nuo gaisrų – buvo padaryta didelė žala žemei ir turtui, o gyventojai buvo priversti evakuotis iš savo namų.

L. Messi yra žinomas dėl savo filantropinės veiklos: 2007 m. jis įkūrė „Leo Messi“ fondą, skirtą remti vaikams ir jaunimui per sveikatos, švietimo ir sporto programas.

Briuselis, rugpjūčio 4 d. (AFP-ELTA). Ispanija ir kitos ES šalys antradienį skubėjo užglaistyti nesutarimus, kilusius dėl migracijos politikos po masinio migrantų antplūdžio į Ispanijai priklausantį Seutos eksklavą Šiaurės Afrikoje.

Po tris valandas trukusios ES vidaus reikalų ministrų konferencijos už vidaus reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris žurnalistams sakė, kad ši krizė „patikrino“ Europos sienų saugumą, jos „atsparumą dezinformacijai“ ir valstybių narių „solidarumą“.

„Manau, Europa šį išbandymą tikrai išlaikė, – sakė EK narys. – Tai buvo krizė, bet dabar, laimei, ji jau išspręsta.“

Ispanija greitai ėmėsi veiksmų, kad migrantai būtų išsiųsti iš Seutos atgal, ir antradienį patvirtino, kad iš 72 tūkst. žmonių, kurie praėjusią savaitę užplūdo Seutą iš Maroko, visi, išskyrus 2 000, jau grįžo į tėvynę.

Maždaug 75 migrantai žuvo bandydami pasiekti Seutą, antradienį AFP pranešė Ispanijos pareigūnai; anksčiau šis skaičius siekė 72.

Tačiau vaizdas, kaip dešimtys tūkstančių žmonių plūsta į Seutą – o dešimtys žūsta bandydami tai padaryti – buvo iškart išnaudotas dešiniųjų jėgų abipus Atlanto kaip įrodymas, kad Europą ištiko „nekontroliuojama“ imigracija.

Dėl to Madridas tapo izoliuotas ES lygiu: 22 iš 27 valstybių narių parėmė bendrą raginimą imtis griežtesnių priemonių prieš nelegalią imigraciją ir davė suprasti, kad Ispanijos migracijos politika yra dalis problemos.

Premjero Pedro Sanchezo vyriausybė palaiko atviresnį požiūrį į migraciją nei daugelis kitų ES šalių, ypač tokios griežtosios pozicijos šalininkės kaip Italija ir Danija, kurios dėl Seutos krizės pasisakė už Ispanijos narystės Šengeno erdvėje suspendavimą.

Madridas šią idėją ryžtingai atmetė – be to, pagal ES teisę tai vis tiek būtų neįmanoma – o P. Sanchezas savaitgalį ES institucijų vadovams parašė laišką, kuriame sukritikavo „savanaudišką“ kitų valstybių narių poziciją.

„Komunikacija nepakankama“

Antradienį buvo sudarytos prielaidos aštriai konfrontacijai, tačiau galiausiai sostinės pasistengė sušvelninti savo nesutarimus, o Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska susitikimo toną pavadino „visiškai konstruktyviu“.

„Visos valstybės narės be išimties patvirtino savo solidarumą su Ispanija“, – pakartojo Prancūzijos ministras Laurentas Nunezas, kurio šalis atsiribojo nuo 22 valstybių iniciatyvos, kurią ji laikė krizės išnaudojimu politiniais tikslais.

Griežtosios linijos stovykloje esanti Danija pareiškė, kad yra „labai patenkinta“ Madrido reakcija į krizę, nors jos imigracijos ministras Mortenas Bodskovas įspėjo, kad „šie įvykiai rodo, jog yra be galo svarbu kontroliuoti ES sienas“.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni atvirai kritikavo Madrido migracijos politiką, ypač siekį suteikti legalų statusą šalyje jau esantiems nelegaliems migrantams.

Tačiau jos vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi savo kalbą pradėjo išreikšdamas „nuoširdų solidarumą“ su Madridu – prieš dar labiau sustiprindamas griežtą poziciją.

Italijos ir kitų šalių paskatinta ES pastaraisiais mėnesiais žymiai sugriežtino savo migracijos taisykles, įskaitant leidimą valstybėms narėms išsiųsti prieglobsčio negavusius asmenis į vadinamuosius „grąžinimo centrus“, esančius už bloko ribų.

Remiantis jo biuro paskelbta kalbos transkripcija, M. Piantedosi teigė, kad „dabar atėjo laikas“ ES šalims įsteigti grąžinimo centrus pagal Romos ir Albanijos susitarimo modelį.

Be to, jis pasiūlė ES taikyti prekybos priemones, siekiant daryti spaudimą Marokui, kurį apkaltino „nebendradarbiavimu repatriacijos klausimais, nors šalis turi didelių lengvatų prekybos santykiuose su Europa“.

Po susitikimo paskelbtame pareiškime teigiama, kad ministrai pagyrė Ispaniją už „greitą ir veiksmingą“ reakciją, pažymėdami, kad „nebuvo užfiksuota tolesnio judėjimo į Ispanijos žemyninę dalį ar kitas valstybes nares“.

Tačiau jie taip pat pripažino, kad „komunikacija“ tokiais momentais galėtų būti „nuoseklesnė“, tyliai pripažindami, kad šiuo požiūriu Europos reakcija šįkart buvo nepakankama.

Roma, rugpjūčio 4 d. (ELTA). Dėl ketvirtosios šią vasarą karščio bangos Italija ketvirtadienį visiems 27 didiesiems šalies miestams paskelbė aukščiausią – raudoną – pavojaus lygį. Pasak Sveikatos ministerijos, jis signalizuoja galimą ekstremalią sveikatos situaciją ir rimtą riziką visiems gyventojams, įskaitant jaunus ir sveikus žmones. Aukščiausias karščio pavojaus lygis jau ir antradienį bei trečiadienį galioja 25 didmiesčiuose. Ketvirtadienį prie jų prisijungs ir Mesina bei Kalabrijos Redžas pačiuose šalies pietuose, praneša agentūra „Reuters“.

Ministerijos teigimu, tai pirmas kartas šiais metais, kai visiems 27 didiesiems miestams galios raudonas perspėjimo lygis. Ar tokios situacijos būta ankstesniais metais, kol kas nėra aišku.

Termometrų stulpeliai kai kuriuose Italijos regionuose pasiekė 40 laipsnių padalą. Meteorologai iki savaitgalio atvėsimo neprognozuoja.

Karščio bangą, be kita ko, lemia aukšto slėgio sritis iš Šiaurės Afrikos, kuri virš Viduržemio jūros sustiprėjo ir išplito į didelę Europos dalį.

Vilnius, rugpjūčio 4 d. (ELTA). Marijampolės kalėjime pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nuteistojo mirties, socialiniame tinkle „Facebook“ praneša Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Jos teigimu, antradienio popietę Marijampolės kalėjime tualeto patalpoje rastas nuteistasis be gyvybės ženklų.

Skelbiama, kad į įvykio vietą nedelsdami atvykę Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai pradėjo nuteistojo gaivinimą. Jis buvo tęsiamas iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos medikams, tačiau atvykę medikai konstatavo nuteistojo mirtį.

Kaip praneša tarnyba, pirminio aplinkybių patikslinimo metu nustačius galimus smurtinės mirties požymius, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį „Nužudymas“.

Anot įstaigos, šiuo metu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl, siekiant nepakenkti tyrimui, detalesnė informacija apie įvykio aplinkybes kol kas neteikiama.

Varšuva, rugpjūčio 4 d. (dpa-ELTA). Lenkijos karinės oro pajėgos, vyriausybės duomenimis, trečią kartą per kelias dienas virš Baltijos jūros perėmė rusų žvalgybinį orlaivį. „Il-20“ tipo lėktuvas skrido už 56 km į šiaurės rytus nuo Košalino, tinkle „X“ rašė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas. Čia jį pėrėm du lenkų naikintuvai. Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista, nurodė Gynybos ministerija.

„Rusija vėl vykdo provokacines akcijas netoli NATO valstybių sienų ir taip tikrina Aljanso gynybos sistemų budrumą ir parengtį“, – toliau rašė ministras.

Panašių incidentų su Rusijos žvalgybiniais lėktuvais virš Baltijos jūros būta jau pirmadienį ir praėjusį penktadienį.

Varšuvos duomenimis, pastaruoju metu padaugėjo Rusijos žvalgybinių skrydžių prie NATO narės Lenkijos krantų. Jau ir liepos viduryje Lenkijos karinės oro pajėgos tris dienas iš eilės perėmė rusų lėktuvus.

Vykdant vadinamąjį perėmimą ore, pilotai užmezga vizualinį kontaktą su priešiška įgula ir signalizuoja, kad jų lėktuvas turi pasišalinti.

Lenkijoje ir Baltijos valstybėse kyla nuogąstavimų, kad Rusija dėl savo problemų Ukrainos kare gali vis dažniau provokuoti NATO valstybes, pavyzdžiui, vykdydama žvalgybinius skrydžius.

Roma, rugpjūčio 4 d. (dpa-ELTA). Italijos šeimos reikalų ministrės Eugenijos Roccellos vyras buvo rastas negyvas praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai pradingo Viko ežere, į šiaurę nuo Romos. 

Pasak pareigūnų, 84 metų Luigi Cavallari kūnas buvo ištrauktas iš ežero antradienio rytą.

L. Cavallari birželio pabaigoje iššoko į vandenį iš nedidelės valtelės ir daugiau nebeišnėrė. Nuo to laiko jo ieškojo gelbėjimo tarnybos.

Incidento metu valtyje buvo ir 72 metų ministrė. E. Roccella sakė, kad jai dabar baigėsi „kankinančio laukimo laikotarpis“. Ji padėkojo visoms gelbėjimo tarnyboms už jos „mylimo Luigi“ paieškas.

Po L. Cavallari dingimo prasidėjo didelio masto paieškos operacija. Buvo mobilizuotos įvairios gelbėjimo tarnybos, o ežerui sistemingai apieškoti buvo naudojami nuotoliniu būdu valdomi povandeniniai aparatai su kameromis ir sonarų sistemomis.

Vis dėlto L. Cavallari paieška truko keletą savaičių. Matyt, jis buvo nuneštas toli nuo tos vietos, kur įšoko į vandenį. Paieškos trukmė sukėlė tam tikrą kontroversiją socialiniuose tinkluose. Buvo išsakyti kaltinimai, kad tokia didelio masto paieškos operacija neproporcinga, taip pat pasigirdo asmeninių išpuolių prieš E. Roccellą. 

Ji yra kraštutinės dešinės partijos „Italijos broliai“, kuriai vadovauja ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, narė. Kaip šeimos reikalų ministrė, E. Roccella yra prieštaringa figūra dėl savo griežto nepritarimo tos pačios lyties asmenų santuokoms ir abortams.

Vilnius, rugpjūčio 4 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius rugpjūčio 4 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl balandį per Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdį rasto slapta įrašinėjančio įrenginio. Antradienį taip pat pranešta ir apie avariją Vilniaus rajone – Nemenčinės seniūnijoje, susidūrus lengvajam ir sunkiasvoriui automobiliams, žuvo dvi moterys ir vienos iš jų mažametė dukra. 

Tuo metu politikams toliau diskutuojant apie papildomą pensijų indeksavimą, prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius teigia, kad šalies vadovas palankiai vertina premjero Mindaugo Sinkevičiaus pasiūlytą kompromisą tam panaudoti ne mažiau nei 15 proc. kasmetinio „Sodros“ biudžeto perviršio. 

Užsienio aktualijose – pareiškimai po neeilinio Europos Sąjungos (ES) ministrų posėdžio dėl migracijos krizės Seutoje, Lamanšo sąsiauryje iš degančio laivo išgelbėti migrantai ir JAV derybų su Teheranu tęsinys.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Valstybės vadovai atostogauti neplanuoja, kai kurie jų derina darbą su poilsiu. Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir premjeras Mindaugas Sinkevičius šią vasarą neatostogaus. Parlamento vadovas derina darbą su asmeniniu laiku, o neseniai pareigas eiti pradėjęs ministras pirmininkas yra susikoncentravęs į darbą. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę dirba nuotoliu iš Portugalijos salos Madeiros. Ten jis viešės iki rugpjūčio 10-osios. Kaip pažymėjo prezidento atstovai, nurodytomis dienomis valstybės vadovas dirbs nuotoliniu būdu ir bus nuolat informuojamas apie svarbiausius įvykius šalyje. Seimo nariai neturi įteisintų atostogų. Vyriausybės nariai turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Prezidentas formaliai atostogų neturi, jos nereglamentuotos teisės aktais.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia, kad Lietuva yra pasirengusi dalytis su Ispanija per pastaruosius metus valdant neteisėtos migracijos krizę sukaupta patirtimi. Pasak jo, kol kas poreikio siųsti Lietuvos pareigūnus į Ispaniją nėra. Taip politikas kalbėjo po neformalaus nuotolinio Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų posėdžio. M. Katelynas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu nėra pagrindo svarstyti vidaus sienų kontrolės Šengeno erdvėje atkūrimo. Jo teigimu, iš Seutos ir Meliljos į žemyninę Ispanijos dalį vykstantiems asmenims taikomos privalomos patikros, todėl, kaip aiškina Madridas, nė vienas migrantas nepateko į Šengeno erdvę. M. Katelyno nuomone, pagrindinis dėmesys dabar turėtų būti skiriamas ES išorės sienos stiprinimui.

Spalio pabaigoje Valdovų rūmuose planuojama atidaryti Antano Sutkaus fotografijų parodą, kurioje bus eksponuojamos retos ir iki šiol plačiajai visuomenei nerodytos Valdo ir Almos Adamkų gyvenimo akimirkos. Vėliau paroda galėtų būti eksponuojama ir kitose šalies vietose. Rudenį kadenciją baigęs prezidentas rudenį švęs 100 metų jubiliejų. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad šalies vadovas palankiai vertina premjero Mindaugo Sinkevičiaus pasiūlytu kompromisu, jog papildomam pensijų indeksavimui būtų naudojama ne mažiau nei 15 proc. kasmetinio „Sodros“ biudžeto perviršio. Tai, anot jo, buvo aptarta paskutiniame prezidento ir ministro pirmininko susitikime. Šalies vadovo įstatymo projektas Seime pateikimo stadiją įveikė pernai rudenį, jam reikalinga Vyriausybės išvada. Prezidentas siūlo, kad papildomos lėšos pensijoms indeksuoti konkrečiais metais sudarytų ne mažiau negu 20 proc., tačiau ne daugiau 75 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto perviršio. Tiesa, su prezidentų susitikęs premjeras M. Sinkevičius praėjusią savaitę žurnalistams savo ruožtu sakė, jog norėtų, kad mažiausia „Sodros“ biudžeto perviršio dalis, kurią reikėtų naudoti pensijų indeksavimui, būtų 15 proc.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, kad Vyriausybės vadovas Mindaugas Sinkevičius išreiškė siekį tinkamai įamžinti buvusių Vilniaus Sporto rūmų vietoje esančių senųjų žydų kapinių atminimą. Taip ji kalbėjo antradienį, po susitikimo su premjeru. Anot F. Kukliansky, pastatas neturėtų būti naudojamas konferencijoms ar pramoginiams renginiams. Jos teigimu, sovietmečiu ant senųjų žydų kapinių pastatyti Sporto rūmai buvo nepagarbos ženklas, todėl dabar būtina rasti sprendimą, kuris atkurtų pagarbą šiai vietai.

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Teisingumo ministerija oficialiai kreipėsi į Baltarusiją dėl nuteistojo Antano Kandroto, pravarde Celofanas, ekstradicijos į Lietuvą. Teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis nurodė, kad ministerija siekia, jog įsiteisėję teismų sprendimai būtų vykdomi, o nuteistieji negalėtų išvengti jiems paskirtos baudžiamosios atsakomybės vien dėl to, kad yra kitoje valstybėje. Apeliacinis teismas birželį byloje dėl finansinių nusikaltimų A. Kandrotui-Celofanui skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę. Šis teismo nuosprendis įsiteisėjo, jis turi būti vykdomas. Tiesa, dar anksčiau A. Kandrotas-Celofanas paskelbė išvykęs į Baltarusiją, todėl įkalinimo įstaigoje jis neatsidūrė.

Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl per LSDP tarybos posėdį rasto slapta įrašinėjančio įrenginio. Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras Stanislavas Barsulis Eltai sakė, kad rastame įrenginyje posėdžio įrašo nebuvo, taip pat nebuvo ir su posėdžiu, su politine partija susijusios informacijos. Nustatyta, kad minėtas rašiklis priklauso LRT žurnalistei Eglei Samoškaitei. Po prokuratūros žinios žurnalistė teigė, kad įrašinėjančio rašiklio LSDP tarybos posėdyje nepaliko. Ji tikino tik vėliau pastebėjus, jog rašiklį prarado. LRT savo ruožtu pranešė, kad dėl E. Samoškaitė galimo darbo pareigų pažeidimo inicijuojamas tarnybinis patikrinimas. Po prokuratūros pranešimo apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) pranešė nusprendusi iš savo narių pašalinti E. Samoškaitę. ŽPA nurodė, kad anksčiau žurnalistė viešai ir asociacijos nariams teiktuose paaiškinimuose tvirtino, kad LSDP taryboje rasta įrašymo priemonė jai nepriklauso.

Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, susidūrus lengvajam ir sunkiasvoriui automobiliams, per avariją žuvo dvi moterys ir vienos iš jų mažametė dukra. Tarnyboms atvykus į įvykio vietą, iš lengvojo automobilio buvo ištrauka transporto priemonės vairuotoja (gim. 1975 m.), kuriai medikai konstatavo mirtį. Lengvajame automobilyje taip pat važiavusi mažametė mergaitė (gim. 2023 m.) buvo gaivinama, tačiau nesėkmingai, jai taip pat konstatuota mirtis. Policijos ir ugniagesių duomenimis, avarijos metu taip pat sužalota dar viena moteris, mergaitės mama, kuri važiavo lengvajame automobilyje (gim. 2002 m.), ir sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas, jie buvo išvežti į ligoninę. Policija vėliau pranešė, kad apie 17 val. ligoninėje mirė ir mergaitės mama.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Surengtas neeilinis Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų posėdis dėl krizės Ispanijos eksklave Seutoje. Po jo išplatintame pareiškime teigiama, kad ministrai susitarė stiprinti pastangas kovojant su migrantų kontrabandos tinklais, griežtinti deportacijas ir gerinti keitimąsi informacija. Ministrų nuotolinis posėdis buvo sušauktas Romos ir Kopenhagos iniciatyva po to, kai praėjusią savaitę dešimtys tūkstančių migrantų iš Maroko pasiekė šią teritoriją Šiaurės Afrikoje ir pasipylė vieši nesutarimai tarp Ispanijos ir kelių kitų ES valstybių narių. Ispanijos vidaus reikalų ministras po vaizdo konferencijos su ES kolegomis surengtoje spaudos konferencijoje patikslino, kad į Seutą buvo atvykę ne 50 tūkst., kaip skelbta anksčiau, o 72 tūkst. migrantų, iš kurių 70 tūkst. jau grįžo į Maroką. Danija, kuri anksčiau ragino ES apsvarstyti Italijos iškeltą galimybę sustabdyti Ispanijos narystę Šengeno erdvėje, po posėdžio pareiškė esanti labai patenkinta Ispanijos atsaku į krizę.

Tarpininkavimo pastangos karui tarp JAV ir Irano sureguliuoti tęsiasi, pranešė Kataras. Nors susitarimo dėl pasaulio naftos ir dujų tranzitui gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio atvėrimo dar nėra, tačiau „artimiausiomis valandomis ar dienomis tai gali pasikeisti“, sakė Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Majedas al Ansari. Jo teigimu, diplomatinės pastangos šiuo klausimu „pažengusios jau toli“. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas taip pat teigė, kad susitarimas su Iranu gali būti pasiektas jau netrukus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį tikino, kad derybos su Iranu vyksta ir piktinosi tuo, kad Iranas jas neigė. D. Trumpas teigė, kad Teheranas turi „paskutinę galimybę“ susitarti.

Prancūzijos pakrančių apsauga, padedant britams, iš degančio laivo Lamanšo sąsiauryje išgelbėjo 157 migrantus. Laive buvo migrantai, plaukę į Didžiąją Britaniją. Jie išgelbėti ryte ir nugabenti į Pajūrio Bulonės uostą Prancūzijoje. Pranešimų apie žuvusiuosius ar sužeistuosius nebuvo. Spėjama, kad užsidegė laivo variklis ir tada liepsnos išplito. Išgelbėtųjų skaičius yra didžiausias nuo 2018-ųjų.