Vilnius, lapkričio 1 d. (ELTA). Vyriausybė pritarė, kad visuomeninės elektros kaina pažeidžiamiems vartotojams kitų metų pirmąjį pusmetį ir toliau būtų sumažinta 4 centais už kilovatvalandę (kWh) su PVM.

Kainos skirtumui tarp skirtingų visuomeninio tiekimo klientų išlaikyti numatoma didinti pajamų perviršio lėšomis finansuojamą kainos sumažinimo dalį – nuo 1,8 centų už kWh šiemet iki 2,5 centų už kWh (be PVM). Likusią kainos sumažinimo dalį užtikrins visuomeninis tiekėjas „Ignitis“. 

Energetikos ministerijos duomenimis, vidutinis pažeidžiamas vartotojas per metus suvartoja apie 1,1 tūkst. kWh, tad 4 centų už kWh skirtumas per pusmetį leistų sutaupyti apie 22 eurus (be PVM). 

Galutinę bendrą visuomeninio teikimo kainą kitam pusmečiui iki lapkričio pabaigos tvirtins Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Mažesnė visuomeninės elektros kaina galios laikotarpiu nuo ateinančio sausio iki 2027 m. birželio 30 d.

Energetikos ministerija tam numato didinti 2022–2023 m. energijos kainų krizės metu elektros gamintojų gautų pajamų perviršio lėšomis finansuojamą kainos sumažinimo dalį.

Skaičiuojama, kad šio laikotarpio gamintojų pajamų perviršis siekia 14,255 mln. eurų, įskaitant sukauptas palūkanas.

Kitų metų pirmą pusmetį priemonei finansuoti reikės apie 4,237 mln. eurų arba apie 30 proc. viso perviršio – Energetikos ministerija vertina tai, kad pažeidžiamų vartotojų skaičius išaugo dėl pernai įstatymuose sudarytų galimybių grįžti į visuomeninį tiekimą.

Tuo metu lėšų poreikis priemonę finansuoti visiems 2027 m. sudaro apie 8,475 mln. eurų.

Prognozuojama, kad priemone galėtų pasinaudoti per 307 tūkst. pažeidžiamų vartotojų. Šiemet jų skaičius išaugo nuo 123 tūkst. iki daugiau nei 282 tūkst.

Numatoma galimybė šį finansavimą pratęsti ir kitam 2027 m. pusmečiui – skaičiuojama, kad pajamų perviršio lėšų turėtų pakakti iki 2028 m. vidurio, bet ši prognozė yra preliminari ir priklauso nuo pažeidžiamų vartotojų skaičiaus.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius yra sakęs, kad ši schema, kai mažesnė visuomeninės elektros kaina yra finansuojama elektros gamintojų perviršio pajamomis, būtų taikoma ilguoju laikotarpiu, iki numatyto rinkos liberalizavimo laikotarpio pabaigos.

Seimas dar pernai balandį leido didesniam skaičiui vartotojų elektrą už valstybės reguliuotojo nustatomą kainą įsigyti ilgiau – iki 2030-ųjų.

Pagal ankstesnę tvarką trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas, kai visi vartotojai turėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją, turėjo trukti iki 2025-ųjų pabaigos.

Pažeidžiamais vartotojais laikomi gyventojai, kurie gauna ar turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, žmonės su negalia, šalpos senatvės pensijos ar šalpos kompensacijos gavėjai.

La Pasas, lapkričio 1 d. (AFP-ELTA). Bolivijos prezidentas Rodrigo Pazas šeštadienį paskelbė nepaprastąją padėtį, kad būtų galima sutelkti daugiau išteklių klimato reiškinio El Ninjo, darančio didelę žalą visame pasaulyje, padariniams šalinti.

Kreipdamasis į tautą R. Pazas pareiškė, kad dekretu taip pat numatoma į labiausiai nukentėjusias vietoves pasiųsti daugiau gelbėtojų komandų, nes dėl El Ninjo Bolivija susiduria ir su potvyniais, ir su sausromis.

„Šis reiškinys turės labai sunkių padarinių dėl sukeliamų sausrų ir potvynių, todėl mums reikia visų institucijų bendradarbiavimo“, – sakė R. Pazas.

Šią savaitę paskelbtos vyriausybės ataskaitos duomenimis, nuo sausros kenčia 78 tūkst. šeimų šešiuose iš devynių šalies departamentų. Dėl sausros taip pat nugaišo daugiau kaip 75 tūkst. galvijų.

Dėl El Ninjo centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyse ties pusiauju pakyla paviršinio vandens temperatūra, o tai lemia vėjų, atmosferos slėgio ir kritulių pasiskirstymo pokyčius visame pasaulyje.

Jungtinės Tautos (JT) šią savaitę perspėjo, kad dabartinis El Ninjo gali būti „precedento neturinčio“ stiprumo ir sukelti didelių nelaimių Lotynų Amerikoje, Rytų ir Pietų Afrikoje, Azijoje bei Ramiojo vandenyno regione.

Kaimyninėje Peru pakilo temperatūra ir kilo miškų gaisrų, per kuriuos jau žuvo mažiausiai 12 žmonių.

Tuo metu Čilės sostinėje Santjage užfiksuotas lietingiausias spalis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją.

Kyjivas, lapkričio 1 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JAV pirmajai poniai Melaniai Trump už tarpininkavimą siekiant paliaubų laikinai okupuotame Oleškų mieste ir pareiškė, kad Ukraina rems šios iniciatyvos tęsimą.

„Pirmiausia esame dėkingi pirmajai poniai Melaniai Trump už šį tarpininkavimą ir pagalbą“, – per interviu amerikiečių žurnalistui Tony Perkinsui sakė V. Zelenskis, kurį cituoja „Ukrinform“.

Jis priminė, kad Ukrainos komanda kartu su partneriais amerikiečiais lankėsi laikinai okupuotuose Oleškuose, kur pristatė medicininės įrangos ir humanitarinės pagalbos. Jiems taip pat pavyko evakuoti žmones iš miesto į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

„Visokeriopai jiems padėsime. Jie gaus viską, ko jiems reikia“, – sakė V. Zelenskis.

Paklaustas, ar ši iniciatyva galėtų tapti platesnio masto paliaubų pradžia, V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina nuo pat pradžių palaikė Jungtinių Valstijų ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą dėl besąlyginių paliaubų.

Pasak jo, Ukraina šį pasiūlymą palaikė dar 2025 m. pradžioje, o nuo tada Kyjivas ne kartą patvirtino šią savo poziciją.

„Tačiau Rusija niekada nesutiko su jokiomis paliaubomis – nei dėl smūgių energetikos objektams nutraukimo, nei jūroje, nei įvairiose teritorijose“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad Melanios Trump iniciatyva buvo „pirmasis toks atvejis“, kai Rusija sutiko su paliaubomis.

„Tikiuosi, kad ši iniciatyva galės būti tęsiama. Jei ji bus tęsiama ir iš Amerikos vėl sulauksime tokių signalų, tai bus išties puiku, ir mes ją palaikysime“, – sakė V. Zelenskis.

Kaip pranešta anksčiau, humanitarinę misiją laikinai okupuotame Oleškų mieste Chersono srityje vykdžiusi Ukrainos delegacija grįžo į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

Kyjivas, lapkričio 1 d. (Ukrinform-ELTA). Per lapkričio 1-osios naktį surengtą dronų ataką Rusijos Nižnij Novgorodo srityje smarkiai apgadintas Kstovo rajone esantis pramonės objektas, remdamasi „Telegram“ kanalu „Astra“, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Nižnij Novgorodo srityje naktį ir šį rytą vyksta masinė dronų ataka: sunaikinta daugiau kaip šimtas bepiločių orlaivių. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Kstovo rajone smarkiai apgadintas pramonės objektas“, – socialiniame tinkle rašė srities gubernatorius Glebas Nikitinas.

Jis nenurodė, į kokį objektą buvo smogta. Tačiau, „Telegram“ kanalų duomenimis, dronai atakavo Kstove esančią „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamyklą. Vietos gyventojai pranešė apie apylinkėse nugriaudėjusius sprogimus.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šalies oro gynybos sistemos per naktį numušė 235 dronus.

„Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamykla šiemet jau buvo tapusi dronų atakų taikiniu balandį, gegužę ir rugpjūtį.

Ši naftos perdirbimo gamykla yra strategiškai svarbus Rusijos objektas. Ji tiekia degalus Rusijos ginkluotosioms pajėgoms ir Maskvos regionui, kuriam tenka beveik 30 proc. viso šalies benzino suvartojimo.

Gamykla per metus gali perdirbti 17 mln. tonų žalios naftos. Joje gaminama daugiau kaip 50 rūšių produktų, įskaitant aviacinius degalus ir dyzeliną Rusijos karinės pramonės kompleksui.

Vilnius, lapkričio 1 d. (ELTA). Akmenės rajone, Ventos mstl., apvirto neblaivaus (1,40 prom.) ne tarnybos metu neuniformuoto Telšių apskr. vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Mažeikių r. policijos komisariato (PK) pareigūno (gim. 2006 m.), skelbia policija. 

Nepasirinkus saugaus važiavimo greičio automobilis „BMW 535“ atsitrenkęs į medį apvirto.

Vairuotojas nesužalotas. 

Surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 423 str. 3 d.

Vilnius, lapkričio 1 d. (ELTA). Vilniuje, Santariškių g. esančioje ligoninėje, mirė nepilnametė (gim. 2010 m.), skelbia policija. 

Mergina mirė sekmadienį, apie 3 val. 30 min. 

Ji buvo pristatyta iš Švenčionių r. 

Įtariama, kad nepilnametė apsinuodijo neaiškios kilmės medžiagomis. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Vilnius, lapkričio 1 d. (ELTA). Sekmadienio vakarą Kėdainių rajone, kelio Kėdainiai-Lipliūnai-Krakės 14-ame km, ties Medininkų k., susidūrė keturi automobiliai, skelbia policija. 

Automobilis „Opel Meriva“, vairuojamas neblaivaus (1,60 prom.) vyro (gim. 2002 m.), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Audi A6“, kurį vairavo moteris (gim. 1999 m.). 

Tuomet į kelio važiuojamojoje dalyje sustojusį minėtą automobilį „Audi A6“ atsitrenkė iš paskos važiavę automobilis „Honda“, vairuojamas vyro (gim. 1990 m.) ir automobilis „BMW 3ER Reihe“, kurį vairavo vyras (gim. 2000 m.). 

Per eismo įvykį sužaloti automobilio „Opel“ vairuotojas, automobilio „Audi“ vairuotoja ir kartu važiavusi moteris (gim. 2001 m.), automobiliu „Honda“ važiavusios moteris (gim. 1994 m.) ir nepilnametė (gim. 2019 m.), kurie dėl įvairių kūno sužalojimų paguldyti į ligoninę. 

Taip pat sužalotas automobilio „BMW“ vairuotojas, kuris, suteikus med. pagalbą, gydomas ambulatoriškai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 2 d.

Vilnius, lapkričio 1 d. (ELTA). Iš Kaune esančio buto pagrobti įvairūs juvelyriniai aukso dirbiniai, praneša policija. 

Šiaurės prospekte iš buto, nesant įsilaužimo žymių, pagrobus juvelyrinius dirbinius, nuostolis siekia 46 tūkst. eurų. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 4 d.

Vilnius, lapkričio 1 d. (ELTA). Žemdirbių organizacijų atstovai kritikuoja kitų metų valstybės biudžete žemės ūkiui numatytą finansavimą. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas teigia, kad biudžete trūksta lėšų strateginėms sektoriaus problemoms spręsti, tačiau papildomų pinigų prašyti neketina – jo vertinimu, pirmiausia reikėtų efektyviau panaudoti jau turimus išteklius.

„Biudžetą vertiname neigiamai. Jis nebuvo iki galo apgalvotas ir paruoštas, panašu, kad bus taisomas. Jeigu kalbėtume konkrečiai apie žemės ūkį, esame pripažinta strateginė šaka, bet visada klausiame, ar tai bus parodyta darbais“, – Eltai sakė G. Špakauskas.

Valstybės biudžeto projektui šią savaitę nepritarė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas.

Pasak ūkininkų atstovo, nors Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia didesnio finansavimo, Vyriausybės dėmesio pasigendama ilgalaikėms investicijoms, kurios padėtų ūkininkams lengviau įveikti ekonomines ir klimato krizes.

„Aš tikrai nekalbu apie kažkokią tiesioginę pagalbą nukentėjusiems ūkininkams. Kalbu apie strateginius dalykus, pavyzdžiui, melioraciją ir priemones, kurios ateityje apsaugotų nuo įvairiausių rizikų ir krizių. Tam reikalingos papildomos lėšos iš nacionalinio biudžeto, tačiau panašu, kad jų daugiau negausime“, – aiškino LŪS pirmininkas.

Jo teigimu, nepakankamos investicijos į sektoriaus atsparumą ilgainiui gali paveikti ne tik ūkininkų pajamas, bet ir maisto kainas vartotojams.

G. Špakauskas priminė, kad šiemet žemės ūkis susidūrė su ekstremaliąja situacija, energetikos iššūkiais ir pieno sektoriaus sunkumais. Anot jo, anksčiau įgyvendintos krizių valdymo priemonės būtų galėjusios sumažinti šių problemų poveikį.

„Ar žemės ūkis dėl to žlugs? Tikriausiai ne. Bet jeigu norime, kad jis toliau augtų, stiprėtų ir būtų atsparesnis, trūkstamos lėšos strateginiams dalykams tikrai mažiau skatins sektoriaus augimą“, – teigė jis.

Vis dėlto G. Špakauskas nurodė, kad LŪS kol kas neplanuoja kreiptis į Seimą ar Vyriausybę dėl papildomo finansavimo. Jo teigimu, organizacija daugiau dėmesio ketina skirti galimybėms sutaupyti ir perskirstyti jau numatytas lėšas.

Kaip vieną galimų taupymo sričių jis įvardijo žemės ūkio sektoriuje organizuojamus mokymus, kurių poreikį ir finansavimą, anot jo, vertėtų peržiūrėti.

„Kai pamatai, kad naujame biudžete praktiškai viskam finansavimas didinamas, o skola auga, mums, kaip žemės ūkiui, sakyti, kad ir mums daugiau duokite ir dar skolą didinkite, būtų netikslinga“, – sakė LŪS vadovas.

„Matome, kad tikrai yra daug vietų, kur galima sutaupyti iš jau esamų lėšų, jas perskirstyti teisingiau ir geriau“, – pridūrė jis.

Žemės ūkio rūmai ragina peržiūrėti finansavimo prioritetus

Tuo metu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė teigia, kad 2027 metų biudžeto projekte numatytas finansavimas neatitinka ministerijos įvardytų sektoriaus poreikių.

ŽŪM duomenimis, papildomas finansavimo poreikis siekia apie 350 mln. eurų, tačiau biudžeto projekte tam numatyta tik 9,78 mln. eurų.

„Jeigu iš maždaug 350 mln. eurų papildomo finansavimo poreikio numatyta tik 9,78 mln. eurų, tai yra rimtas signalas, kad būtina iš naujo įvertinti sektoriaus finansavimo prioritetus“, – Eltai teigė A. Pabedinskienė.

Pasak jos, prieš sprendžiant dėl papildomų lėšų būtina išsiaiškinti, kurioms žemės ūkio sritims finansavimo trūkumas kelia didžiausią grėsmę.

ŽŪR vadovė pažymėjo, kad ypatingo dėmesio reikalauja ūkių atsparumas klimato ir rinkos rizikoms, gyvulininkystės bei kitų jautrių sektorių gyvybingumas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ir investicijos į konkurencingumą.

„Pirmiausia turime susėsti prie bendro stalo ir kartu su ministerija bei sektoriaus atstovais įvertinti, kur finansavimo stoka kelia didžiausią grėsmę ūkių veiklos tęstinumui“, – sakė ji.

Jos vertinimu, jeigu svarbiausi finansavimo poreikiai liktų nepatenkinti, daliai ūkių būtų sunkiau planuoti investicijas ir prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Ilgainiui tai galėtų paveikti ir darbo vietų išsaugojimą kaimo vietovėse.

A. Pabedinskienė taip pat palankiai įvertino Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimą nepritarti biudžeto projektui, tačiau pabrėžė, kad tolesnėse diskusijose būtina įtraukti žemdirbių organizacijas.

„Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimą vertinu kaip aiškų signalą, kad žemės ūkio finansavimo klausimams reikia papildomo dėmesio ir išsamesnės diskusijos“, – teigė ŽŪR vadovė.

ŽŪR pirmininkė tikisi, kad svarstant biudžetą Seime bus atsižvelgta į sektoriaus argumentus, o galimi finansavimo pakeitimai bus pagrįsti realiais žemdirbių poreikiais.

Kaip skelbė ELTA, Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė Vyriausybės pateiktam 2027 metų valstybės biudžeto projektui. 

Žemės ūkio ministerijos vertinimu, sektoriaus poreikiams užtikrinti trūksta apie 350 mln. eurų papildomo finansavimo, tačiau projekte numatyta skirti tik 9,78 mln. eurų.

Niujorkas, lapkričio 1 d. (AFP-ELTA). Kriptovaliutų birža „Binance“ sekmadienį pranešė atnaujinusi lėšų išsiėmimą po didelio masto kibernetinės atakos, per kurią buvo pavogta daugiau kaip 6 mlrd. JAV dolerių vertės turto.

Didžiausia pasaulyje pagal dienos prekybos apimtis kriptovaliutų birža „Binance“ po atakos buvo sustabdžiusi galimybę naudotojams išsiimti lėšas.

„Pirmajame lėšų išėmimo atnaujinimo etape pirmiausia atnaujinama prieiga prie bitkoinų (BTC) tinklo“, – platformoje „X“ pranešė „Binance“.

Ankstesniame pranešime bendrovė nurodė besirengianti sekmadienį nuo 6 iki 9 val. Grinvičo (8–11 val. Lietuvos) laiku pradėti pirmąjį lėšų išsiėmimo atnaujinimo etapą.

„Lėšų išsiėmimą atnaujiname etapais, pirmenybę teikdami kriptovaliutoms pagal praėjusios savaitės naudotojų paklausos duomenis, kad galėtume palaipsniui atnaujinti lėšų išsiėmimą kiekviename tinkle ir kiekvienos rūšies kriptovaliuta, prieš tai atlikę stabilumo ir saugumo patikras“, – nurodė bendrovė.

Šeštadienį „Binance“ pranešė atidėjusi daugiau kaip 6,34 mlrd. JAV dolerių nuosavų lėšų padengti nuostoliams, patirtiems per kibernetinę ataką, kuri laikoma didžiausia kriptovaliutų vagyste istorijoje.

„Naudotojų lėšos išlieka saugios. Finansinius nuostolius dėl pavogtų lėšų prisiims „Binance“, o ne mūsų naudotojai“, – platformoje „X“ pareiškė bendrovė.

Šeštadienį JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) apkaltino Šiaurės Korėją surengus šią ataką ir taip patvirtino ankstesnius privačių tyrėjų bei analitikų įtarimus, kad už jos slypi su Pchenjanu siejama „TraderTraitor“ grupuotė.

Ši ataka yra naujausia iš virtinės didelio atgarsio sulaukusių kibernetinių vagysčių, siejamų su Šiaurės Korėja. Šalis yra sukūrusi galingą programišių infrastruktūrą, kuri, kaip manoma, padeda uždirbti lėšų jos ginkluotės programai finansuoti.

Penktadienį pasirodžius pranešimams apie kibernetinę ataką, smarkiai krito daugumos pagrindinių kriptovaliutų kainos.