Vašingtonas, liepos 13 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad ketvirtadienį geriausiu laiku kreipsis į tautą. Jis tai pranešė smarkiai paaštrėjus JAV ir Irano karo veiksmams.

„Prezidentas Trumpas ketvirtadienio vakarą, 21 val. Rytų pakrantės (penktadienį 3 val. Lietuvos) laiku pasakys kalbą tautai. Dėkoju už jūsų dėmesį šiam reikalui!“ – pirmadienį savo „Truth Social“ tinkle parašė D. Trumpas. 

Jis neatskleidė kalbos temos, o Baltieji rūmai iš karto neatsakė į prašymą pateikti išsamesnę informaciją. 

Tačiau pranešimas pasirodė praėjus kelioms valandoms, kai D. Trumpas pareiškė, kad atnaujins JAV karinio jūrų laivyno blokadą Iranui ir kad Vašingtonas įves 20 proc. mokestį laivams, plaukiantiems Hormuzo sąsiauriu. 

Pastarasis svarbus D. Trumpo kreipimasis į tautą per televiziją buvo balandžio 1 d., kai jis pirmą kartą viešai teisino karą su Iranu, praėjus daugiau nei mėnesiui po JAV ir Izraelio karinės kampanijos pradžios. 

Toje kalboje, pasakytoje Baltuosiuose rūmuose, jis išdėstė savo argumentus dėl konflikto. Jam kilus, naftos kainos išaugo, o D. Trumpo populiarumas sumažėjo.

Vilnius, liepos 13 d. (ELTA). Paskirtoji aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė teigia, kad palaikytų idėją riboti plynuosius kirtimus, jei tuo pačiu metu būtų numatytos kompensacijos tiems, kas iš jų uždirba.

„Kaip ir palaikyčiau šią (riboti plynuosius kirtimus – ELTA) idėją, bet atitinkamai tada reikėtų numatyti ir kompensavimo tvarkas – kad tie, kas susidurs su ribojimais, nenukentėtų. Būtent miško savininkai ir urėdijos“, – pirmadienį LRT televizijoje kalbėjo I. Andriulaitytė.

„Jeigu jau priimsime sprendimą taikyti griežtesnes priemones, tai, be abejo, turi būti numatyta ir sąžininga kompensavimo tvarka“, – užtvirtino būsimoji Aplinkos ministerijos vadovė.

Kaip skelbė ELTA, naujoji Seimo valdančioji koalicija tarp savo prioritetų akcentavo Lietuvos miškų strategijos sukūrimą.

Valdančiosios daugumos, kurią sudaro Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos, sutartyje numatyta didinti Lietuvos miškingumą, skatinti gamtai artimos miškininkystės principus, riboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose ir jautriausiose teritorijose.

Dokumente taip pat nurodoma, kad ketinama „reikšmingai padidinti tvarios miškininkystės apimtis valstybiniuose miškuose“.

ELTA primena, jog prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Mindaugą Sinkevičių paskyrė premjeru, jo kandidatūrai pritarė Seimas.

Nauja Vyriausybė įgaliojimus veikti gauna, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. 

Antradienį parlamentas ketina balsuoti dėl Vyriausybės programos, taip pat numatoma XXI ministrų kabineto priesaika.

Ingos Ruginienės Vyriausybė atsistatydino, nes buvo performuota valdančioji koalicija ir M. Sinkevičius paskelbė priėmęs sprendimą imtis vadovauti naujam ministrų kabinetui.

Paryžius, liepos 13 d. (Ukrinform-ELTA).  Ukrainos antibalistinės gynybos pajėgumų stiprinimas yra ne mažiau svarbus karo užbaigimui nei smūgiai Rusijos karo ekonomikai ar aktyvios operacijos fronto linijoje, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis įraše „Telegram“ kanale. 

„Stiprūs ir pakankami antibalistiniai pajėgumai yra būtini norint užbaigti Rusijos karą su Ukraina. Jie yra ne mažiau svarbūs nei ilgojo ir vidutinio nuotolio smūgiai Rusijos karo ekonomikai ar aktyvios operacijos fronto linijoje. Kuo daugiau Ukraina turės priemonių numušti Rusijos balistines raketas, tuo didesnė tikimybė, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas sės prie derybų stalo, nes jo paskutinis argumentas šiame kare nebeveiks“, – parašė V. Zelenskis. 

Jis padėkojo Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, suorganizavusiam ir vadovavusiam pirmajam Europos antibalistinės koalicijos susitikimui, taip pat diskusijose dalyvavusiems nacionalinio saugumo patarėjams ir gynybos įmonių generaliniams direktoriams.

„Mūsų darbas kuriant bendrą sistemą – FREYJA – nėra skirtas pakeisti esamas sistemas. Tai būdas papildyti mūsų gynybą, sukurti stiprų skydą visoje Europoje ir visa tai padaryti greičiau ir pigiau“, – pabrėžė V. Zelenskis. 

Pirmadienį Ukraina kartu su Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste ir dar penkiomis Europos šalimis paskelbė sukūrusios Antibalistinę koaliciją.

Vilnius, liepos 13 d. (ELTA). Naujoje Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybėje laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas dirbs užsienio reikalų viceministru, pakeisdamas dabartines jo pareigas perimsiantį Taurimą Valį.

Sprendimas, kad T. Valys, tapsiantis finansų ministru, ir K. Vaitiekūnas apsikeis pareigomis, priimtas pirmadienį vykusiame Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo posėdyje. Tai Eltai patvirtino Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.

Tiesa, parlamentarė negalėjo pasakyti, ar K. Vaitiekūnas perims tas pačias kuruojamas sritis, už kurias buvo atsakingas T. Valys, įskaitant ekonominę diplomatiją, eksporto ir investicijų skatinimą, ekonominį saugumą, užsienio prekybos politiką, gynybos pramonės iniciatyvas ir diasporos politiką.

„Taip, bet kuravimo srities dabar tikrai nepatikslinsiu“, – paklausta, ar K. Vaitiekūnas taps užsienio reikalų viceministru, sakė O. Leiputė.

Pats K. Vaitiekūnas Eltai teigė komentuoti nenorintis.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pasirašė dekretą, kuriuo M. Sinkevičių paskyrė premjeru, jo kandidatūrai pritarė Seimas.

Nauja Vyriausybė įgaliojimus veikti gauna, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. 

Kitą savaitę parlamentas balsuos dėl Vyriausybės programos, taip pat numatoma XXI ministrų kabineto priesaika. 

Ingos Ruginienės Vyriausybė atsistatydino, nes buvo performuota valdančioji koalicija ir M. Sinkevičius paskelbė priėmęs sprendimą imtis vadovauti naujam ministrų kabinetui. 

Valdančiąją koaliciją sudaro Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos.

Jamasukras, liepos 13 d. (AFP-ELTA).  Pirmadienį Dramblio Kaulo Kranto vakaruose autobusui nulėkus nuo tilto žuvo 24 žmonės ir 36 buvo sužeisti, pranešė transporto ministerija ir vietos žiniasklaida.

Vakarų Afrikos šalyje mirtinos avarijos yra dažnos, ypač dėl prastos kai kurių kelių ir transporto priemonių būklės. 

Ministerija pranešė, kad autobusas, važiavęs iš šiaurinio Odjenės miesto į Dramblio Kaulo Kranto politinę sostinę Jamasukrą, nukrito į Bafingo upę. 

„Pirminis aukų skaičius yra 24 žuvę ir 36 sužeisti iš 69 keleivių, įskaitant įgulą. Gelbėjimo komandos dirba išsijuosusios, kad surastų dingusias aukas“, – pranešė ministerija. 

Pernai liepą šalies šiaurėje per sunkvežimio ir autobuso susidūrimą žuvo 16 žmonių ir 51 buvo sužeistas. 

Susisiekimo ministerijos duomenimis, Dramblio Kaulo Kranto keliuose kasmet žūsta vidutiniškai nuo 1000 iki 1500 žmonių.

Vilnius, liepos 13 d. (ELTA). Pernai Lietuvos vyskupų konferencijai susitarus dėl vieningos duomenų rinkimo tvarkos, pagal kurią visos šalies vyskupijos kasmet teikia informaciją apie galimus dvasininkų įvykdyto seksualinio nepilnamečių išnaudojimo atvejus, jų tyrimus, prevenciją ir pagalbą nukentėjusiesiems, paskelbta 2025 metų ataskaita.

Joje nurodoma, kad praėjusiais metais Lietuvos vyskupijose gautos dvi žinios apie galimus nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejus. Abiem atvejais pradėti kanoniniai tyrimai.

Taip pat pranešama, kad vienas anksčiau pradėtas tyrimas baigtas apkaltinamuoju sprendimu pagal kanonų teisę, dėl kurio dvasininkas lieka nušalintas nuo kunigiškosios tarnystės. Vis dėlto pagal Lietuvos baudžiamąją teisę šis atvejis nebuvo kvalifikuotas kaip nusikaltimas.

Teigiama, kad 2025 m. pabaigoje Lietuvos vyskupijose buvo tiriami penki galimi seksualinio nepilnamečių išnaudojimo atvejai. Du tyrimai pradėti pernai, dar trys – ankstesniais metais. Šis skaičius apima tiek kanoninius tyrimus, tiek atvejus, kai laukiama civilinių institucijų atliekamų tyrimų rezultatų.

Anot ataskaitos, informacija apie galimus pažeidimus vyskupijas pasiekia iš galimai nukentėjusių asmenų, kitų asmenų ar institucijų. Taip pat vertinama informacija apie galimą disponavimą pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai arba kaip vaikai pateikiami asmenys.

Lietuvos vyskupijų duomenimis, pernai taip pat surengta 17 mokymų apie saugios aplinkos nepilnamečiams kūrimą, kuriuose dalyvavo 287 dvasininkai, vienuoliai, parapijų, katalikiškų organizacijų, ugdymo įstaigų darbuotojai ir savanoriai.

Ataskaitoje pažymima, kad 2025 m. Kauno arkivyskupijoje buvo įsteigtas Saugios aplinkos komitetas, o Vilniaus arkivyskupijoje buvo tęsiami mokymai apie saugios aplinkos užtikrinimą nepilnamečiams, jie papildyti praktiniais seminarais. Vyskupų konferencija teigia ir toliau stiprinanti galimų pažeidimų prevencijos, tyrimų ir pagalbos nukentėjusiesiems sistemas.

Vilnius, liepos 13 d. (ELTA). Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovei „Akropolis Group“ dar kartą patvirtino BB+ ilgalaikį kredito reitingą su stabilia perspektyva.

Kaip skelbia bendrovė, toks kredito reitingas jai pirmą kartą buvo suteiktas 2021 metais.

„Akropolis Group“ direktorės Gabrielės Sapon teigimu, reitingo patvirtinimas atspindi bendrovės finansinį stabilumą, disciplinuotą valdymą ir ilgalaikę strategiją.

Anot „Fitch Ratings“, stabilius bendrovės veiklos rezultatus užtikrina aukštas prekybos ir pramogų centrų nuomojamų patalpų užimtumas, augančios nuomos pajamos bei didėjantys lankytojų srautai Lietuvoje ir Latvijoje.

Pernai bendrovės valdomų objektų užimtumas pakilo 0,7 proc. nuo 2024 m. (98,3 proc.) ir siekė 99 proc.

Reitingų agentūra taip pat pažymėjo, kad po pernai įvykusio „Galio Group“ įsigijimo išaugo „Akropolis Group“ nekilnojamojo turto portfelio vertė ir diversifikacija.

„Fitch Ratings“ vertinimu, prekybos centrų veiklos stabilumą ateityje turėtų palaikyti augančios namų ūkių vartojimo išlaidos bei Lietuvos ir Latvijos ekonomikos augimas.

Kaip anksčiau skelbė bendrovė, šių metų gegužę „Akropolis Group“ išplatino pirmąją 350 mln. eurų vertės penkerių metų trukmės žaliųjų obligacijų emisiją, kurios metinė palūkanų norma siekia 6 proc. Obligacijos kotiruojamos „Nasdaq Vilnius“ ir „Euronext Dublin“ biržose.

Londonas, liepos 13 d. (AFP-ELTA).  Pirmadienį Didžioji Britanija pasirašė susitarimą dėl dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) 90 mlrd. eurų paskolų paramoje Ukrainai, o tai reiškia, kad Jungtinės Karalystės įmonės galės tiekti daugiau ginklų, finansuojamų iš šių fondų. 

„Šis susitarimas padės užtikrinti, kad Ukraina gautų reikiamą paramą apsiginti nuo Rusijos agresijos, ir kartu parems Didžiosios Britanijos gynybos įmones bei kvalifikuoto darbo vietas bei stiprins mūsų nacionalinį saugumą“, – sakoma Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio pareiškime. 

„Bendradarbiaudami su sąjungininkėmis Europoje, didiname paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai“, – teigė K. Starmeris. 

Briuselis ir Londonas pareiškė, kad Didžioji Britanija prisidės „sąžiningai ir proporcingai prie skolinimo išlaidų, proporcingai JK įmonių sudarytų sutarčių vertei“. 

Tai naujausias ES ir Didžiosios Britanijos, 2020 m. pasitraukusios iš bloko, postūmis glaudžiau bendradarbiauti. 

Praėjusį mėnesį ES pradėjo mokėti didžiulę dvejų metų paskolą Ukrainai, pinigai skirti pirkti ginklus Ukrainos pajėgoms ir užkamšyti biudžeto skyles. Pirmieji šeši milijardai eurų, suteiktų iš šios paskolos, bus skirti dronų gamybai Kyjivo pajėgoms. 

Labai reikalingos lėšos atsirado tuo metu, kai Ukraina, regis, keičia penktus metus trunkančio karo eigą – stabilizavo fronto liniją ir smogia į taikinius toli Rusijoje.

(papildyta nuo 6 pastraipos, pridėtas nuotraukų albumas)

Vilnius, liepos 13 d. (ELTA). Pirmadienį iš misijos Venesueloje, kur po didžiulių žemės drebėjimų vyko žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, į Lietuvą grįžo Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėjimo ir paieškos komanda (LERT).

Anot komandos vadovo, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Pajėgų valdymo valdybos viršininko Gedimino Šukštos, didžiausias iššūkis, su kuriuo teko susidurti nuo stichijų nukentėjusioje Pietų Amerikos šalyje, – karštis, dėl kurio prireikė keisti ir darbo algoritmus.

„Noriu pasakyti, kad pati komanda ir tas užsidegimas, tas atsidavimas – iš tikro jo buvo daug. Žmonės norėjo, degė darbu ir stengėsi dirbti. Tiesa, pagrindinis mūsų priešas šiuo atveju buvo karštis, nuolatinis karštis, nuo pat ryto karštis. Tai sukelia visokiausių ir sveikatos problemų, ir perkaitimų“, – pirmadienį Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė G. Šukšta.

„Vienos dienos bėgyje mes susiorientavome, truputėlį pakeitėme savo darbo organizavimo principus, nebeleidome visos komandos iš karto, leisdavome daliai jos pailsėti, susiradome kondicionuojamas patalpas netoli mūsų stovyklavietės, kur rekomenduodavome savo gelbėtojams, kol jie nėra operacijoje, laukti, kad neperkaistų“, – teigė jis.

LERT komandą sudarė 20 Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, 2 Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologai su tarnybiniais šunimis ir 2 Greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai. Pastarieji kartu su komanda negrįžo – jie liko su medikų komanda ir prisidės prie medicininės pagalbos nukentėjusiesiems teikimo.

„Du komandos nariai liko. Tai yra mūsų medikai, mūsų komandos medikai, bet jie taip pat yra ir Lietuvos skubiosios medicinos pagalbos komandos nariai. Buvo nuspręsta, kad jų rankų reikia tęsiant skubiosios medicinos pagalbos tarptautinės komandos veiklą, todėl jie ir liko prie komandos kaip slaugytojai, kaip gydytojai“, – aiškino G. Šukšta.

Anot komandos vadovo, patys darbai buvo vykdomi dviem etapais. Pirmas – tai žvalgyba, paieška, kai bandoma įsitikinti, ar yra gyvų, o jei fiksuojamos kažkokios indikacijos, tada prasideda antras etapas ir jau vykdomi paieškos bei gelbėjimo darbai. Pasak G. Šukštos, komandai pavyko iš griuvėsių ištraukti 7 kūnus.

„Mes dirbome aštuoniuose taškuose. Mums, sakysime taip, pavyko ištraukti 7 kūnus, bet paskutinė operacija, kuri vyko iš trečiadienio į ketvirtadienio rytą – turėjome tiek šuniukų, tiek įrangos indikacijų, kad galimai aptikome gyvą žmogų. Tai stengėmės, dirbome iki pačio ryto, kol neprisikasėme iki to taško. Deja, nepasitvirtino tos indikacijos“, – pasakojo jis.

Dar vienos komandos siųsti kol kas neplanuojama

Laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius dėkojo į Venesuelą vykusiai komandai ir džiaugėsi, kad jai pavyko sėkmingai grįžti iš žemės drebėjimų nuniokotos valstybės. Tiesa, ar Lietuva siųs dar vieną komandą, laikinasis Vyriausybės narys pasakyti negalėjo.

„Čia priklausys nuo prašymų, nuo sprendimų, matysime ateityje. Jeigu reikės, tikrai svarstysime“, – žurnalistams sakė V. Kondratovičius.

„Noriu pabrėžti, kad iš mūsų regiono faktiškai tik mūsų misija ir buvo išvykusi. Greičiausiai galbūt kaimyninės šalys nuspręs vykti, ten matysime pagal situaciją. Tikrai džiaugiuosi, kad mes buvome iš tų nedaugelio šalių, kuriai atstovavo tikrai profesionali komanda – ir medikų, ir gelbėtojų“, – pridūrė ministras.

Būdas gerinti Lietuvos parengtį krizėms

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pabrėžė, kad ši gelbėtojų operacija buvo svarbi ne tik teikiant humanitarinę pagalbą Venesuelai, bet ir gilinant Lietuvos pasiruošimą tokio tipo krizinėms situacijoms.

„Be abejo, aišku, ta humanitarinė pagalba yra pati svarbiausia — pagelbėti kitai šaliai, kitiems žmonėms. Bet ir tos patirtys iš tikrųjų tikrai yra neįkainojamos Jokios pratybos neatstos realių veiksmų, kuriuos mūsų komandos atliko — tiek gelbėtojai, paieškos specialistai, tiek mūsų medikai, kurie dar darbuojasi“, – žurnalistams teigė V. Vitkauskas.

„Tai tikrai niekada neatkursi tokių scenarijų, sukomplikuotų situacijų pratybų metu. Tos tokios praktinės užduotys, aš manau, užgrūdina žmones, suformuoja komandą, žmonės įgyja daug patirties. Tada gali ir galbūt perteikti tą patirtį kitiems žmonėms, kitoms komandoms, jaunesniems specialistams. Aš manau, tai yra labai labai vertingas ir prasmingas darbas“, – aiškino NKVC direktorius.

Tą patį pabrėžė ir PAGD vadovas Renatas Požėla.

„Manau, mūsų kolegos bus ne vieną dieną, ne vieną mėnesį ir galbūt ne vienus metus patys geriausi lektoriai dėl darbo griuvėsiuose, ieškant žmonių, traukiant žmones. Tai gyva patirtis, ir tikrai, kai žmonės pailsės ir jausis, kad yra pasirengę tarnystei, tai tikrai išnaudosime jų tas savybes tam, kad mokytume, ugdytume, didintume kvalifikaciją ir kompetencijas kitiems mūsų kolegoms, kad bet kuris ugniagesys gelbėtojas būtų pasiruošęs vykdyti tokią misiją. Duok, Dieve, kad to neprireiktų, bet turime visada auginti savo parengtį“, – tikino R. Požėla.

LERT komanda namo grįžo po 14 dienų gelbėjimo misijos. 

Į Venesuelą birželio 28 dieną taip pat išvykusios medikų komandos grįžimas į Lietuvą numatytas vėliau šią savaitę. Anot R. Požėlos, jų parvykimas planuojamas penktadienį.

Pasak PAGD, misijos metu komandas aplankė Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentė Delcy Eloina Rodriguez Gomez ir apdovanojo gelbėtojus Didvyrių ordinais.

Išvyko 40 gelbėtojų

ELTA primena, kad birželio pabaigoje Lietuva į žemės drebėjimo nuniokotą šalį nusprendė siųsti LERT ir Ekstremalių situacijų medicinos (EMT) komandas. Iš viso į Venesuelą išvyko 40 civilinės saugos, medicinos ir gelbėjimo specialistų su ekstremalioms sąlygoms pritaikyta įranga. 

Vyriausybės kanceliarija tąsyk nurodė, kad į misiją parengta apie 6 tonas sverianti specializuota įranga ir kiti būtini ištekliai. Tarp svarbiausios įrangos – akustiniai ir seisminiai detektoriai, termovizoriai, georadarai ir paieškos kameros, leidžiančios aptikti žmones po griuvėsiais, taip pat hidraulinė ir pneumatinė gelbėjimo įranga, skirta juos išlaisvinti.

Venesueloje taip pat darbavosi Vilniaus ir Pagėgių pasienio rinktinėse tarnaujančios belgų aviganės 4 metų Ottalia ir 6 metų Harpija. Be kitų sugebėjimų, jos yra apmokytos asmenų paieškos ir gali aptikti dingusius žmones, taip pat ir po įvairių nelaimių atsidūrusius po griuvėsiais.

Venesuelą prieš daugiau nei dvi savaites supurčius dviem pragaištingiems žemės drebėjimams, žuvusiųjų skaičius išaugo iki mažiausiai 4 490, sekmadienį pranešė šalies Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Jorge Rodriguezas.

Jis nurodė, kad buvo įrengtos 108 prieglaudos, skirtos apgyvendinti daugiau kaip 19 tūkst. žmonių, kurie per žemės drebėjimus neteko namų.

Birželio 24 dieną Venesuelą sukrėtė du galingi 7,2 ir 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimai. Po jų įvyko daugiau kaip 1 tūkst. kur kas silpnesnių pakartotinių smūgių. Daugiau nei 850 pastatų virto griuvėsiais arba buvo smarkiai apgadinti, ypač pakrantės mieste La Gvairoje netoli Karakaso.

Vašingtonas, liepos 13 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Amerikos Valstijos pirmą kartą kovos veiksmuose panaudojo vienpusius kovinius jūrų dronus, puldamos Irano Bandar Abaso uostą, pirmadienį pranešė JAV kariškiai. 

Sekmadienį trys JAV dronai „Corsair“ taikėsi į povandeninių laivų ir laivų priežiūros įrenginį uoste ir tai buvo pirmas kartas, kai Amerikos pajėgos kovinėse operacijose panaudojo jūrų dronus, socialiniame tinkle X pranešė JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM). 

Šie smūgiai – jie pabrėžia didėjantį dronų vaidmenį JAV kovinėse operacijose – sumažino Irano gebėjimą toliau pulti komercinius laivus, teigė CENTCOM. 

Karinė vadovybė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jūrų dronai sprogsta netoli dviejų prieplaukų, sukelia gaisrus ir paleidžia dūmus virš uosto. 

Praėjusį mėnesį JAV kariuomenė panaudojo droną „Corsair“, kad padėtų išgelbėti du JAV kariuomenės lakūnus, kai Iranas numušė kovinį sraigtasparnį „Apache“.

Dronus „Corsair“ gamina Teksase įsikūrusi bendrovė „Saronic Technologies“. Jos teigimu, 7,3 metro ilgio dyzelinis autonominis antvandeninis laivas gali būti jūroje nuleidžiamas į vandenį, didesni laivai gali jį paleisti ir susigrąžinti negrįždami į uostą.