Vilnius, gegužės 26 d. (ELTA). Ekspremjero Gintauto Palucko iš dalies valdomai įmonei „Garnis“, anksčiau gavusiai lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE, inicijuojamas bankrotas, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Teigiama, kad bankroto procedūra buvusio socialdemokratų lyderio verslui inicijuojama dėl nesumokėtų mokesčių.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) „Sienai“ patvirtino, kad Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ekspremjero įmonei. VMI teigimu bankroto procedūra inicijuota, nes bendrovė sukaupė 19,7 tūkst. eurų mokestinę nepriemoką ir yra nepajėgi laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų.

Pasak viešų duomenų, „Garnio“ skola valstybei šiuo metu viršija 30 tūkst. eurų. Didžiąją dalį sumos sudaro skola VMI, o likusią – apie 10,5 tūkst. eurų – sudaro nepriemokos „Sodrai“.

ELTA primena, kad praėjusią vasarą politines audras koalicijoje ir G. Palucko vadovaujamoje Vyriausybėje kėlė keli žurnalistiniai tyrimai apie premjero ir jo šeimos verslo ryšius, vėliau lėmę šio socialdemokratų premjero pasitraukimą iš pareigų, rugpjūčio mėnesį – ir 19-ojo Ministrų kabineto atsistatydinimą.

Pirmasis „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, kad tuomečio premjero G. Palucko ir jo verslo partnerio Mindaugo Milašausko valdoma įmonė „Garnis“ maksimalią 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE užsitikrino G. Paluckui jau einant premjero pareigas. 

Paskola 2024 m. įkurtai įmonei skirta iš jauniems verslams skatinti skirtos programos „Startuok“ lėšų.

Kaip skelbta pernai vasaros tyrime, G. Palucko su M. Milašausku taip pat kontroliuojama bendrovė „Emus“, kaip ir „Garnis“, veikia baterijų gamybos sektoriuje, tačiau „Emus“ sėkmingai veikė keliolika metų ir į lengvatinę paskolą startuoliams, kurią gavo „Garnis“, pretenduoti negalėjo.

Seimas, gavęs generalinės prokurorė Nidos Grunskienės kreipimąsi į Seimą dėl G. Palucko teisinės neliečiamybės, gegužės mėnesį ją panaikino. Ekspremjerui pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad G. Paluckas galimai neteisėtai įgijo ar jungtinės nuosavybės teise valdė turtą, kurio bendra vertė viršija 45 tūkst. eurų.

Vilnius, gegužės 26 d. (ELTA). Socialdemokratų atstovė Seime Indrė Kižienė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą ir policijos generalinį komisarą, prašydama pateikti informaciją ir įvertinti šalia parlamento rūmų protestuotojų palikto vikšrinio traktoriaus teisėtumą bei poveikį viešajai tvarkai, eismo saugumui ir miesto infrastruktūrai.

„Protesto akcijų simboliu tapusi sunkiasvorė vikšrinė technika Gynėjų gatvėje stovi nuo šių metų balandžio 16 d. – ilgiau nei mėnesį. Gerbdama piliečių teisę į taikius protestus ir saviraiškos laisvę, noriu atkreipti dėmesį, kad viešoji erdvė gali būti naudojama tik laikantis galiojančių teisės aktų ir užtikrinant gyventojų interesus bei saugumą“, – pranešime cituojama I. Kižienė.

Kreipimesi į policijos vadą ir sostinės merą parlamentarė pabrėžia, kad Gynėjų g. priklauso raudonajai parkavimo zonai, kurioje taikoma vietinė rinkliava.

I. Kižienės manymu, vikšrinė technika užima kelias standartines automobilių stovėjimo vietas, taip ribodama kitų eismo dalyvių galimybes naudotis infrastruktūra.

Kreipimesi Seimo narė taip pat teigia, kad per prie traktoriaus pritvirtintą garsiakalbį skleidžiamas garsas trikdo aplinkinių namų gyventojų ramybę ir gali kelti viešosios tvarkos pažeidimo riziką.

„I. Kižienė prašo institucijų pateikti informaciją, ar šios transporto priemonės stovėjimui buvo išduotas specialus Vilniaus miesto savivaldybės leidimas ir ar tokia protesto akcija buvo suderinta pagal galiojančią renginių organizavimo tvarką. Taip pat prašoma nurodyti, ar už transporto priemonės stovėjimą mokama nustatyta vietinė rinkliava, kas ją moka ir kokia suma jau surinkta“, – rašoma pranešime.

Seimo narė prašo, nustačius pažeidimus, imtis atitinkamų priemonių ir apie priimtus sprendimus informuoti teisės aktų nustatyta tvarka.

ELTA primena, kad dėl valdančiųjų siūlomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų vyko ne vienas protestas.

Kaip skelbta anksčiau, naujajame visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų projekte numatomas LRT valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. 

LRT įstatymo pakeitimus Kultūros komitetas pradėjo svarstyti balandžio viduryje. Po pateikimo projektui pritarta balandžio pradžioje.Už darbo grupės parengtą projektą balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė. 

Iš viso darbo grupės parengtam įstatymo projektui buvo pateikta maždaug 150 parlamentarų pasiūlymų, taip pat apie 15 įvairių organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų siūlymų, daugiau nei 40 Seimo Teisės departamento pastabų.

Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.

Vilnius, gegužės 26 d. (ELTA). Abu šiais metais Lietuvos teritorijoje nukritę ir rasti bepiločiai orlaiviai priklausė Ukrainai, teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM).

„Abu 2026 m. Lietuvoje nukritę koviniai dronai buvo Ukrainos ir jų tikslas – taikiniai Rusijoje“, – Eltai siųstame atsakyme antradienį nurodė KAM.

„Labiausiai tikėtina jų nukrypimo priežastis – Rusijos radioelektroninė kovos priemonių poveikis. Rastų dronų tyrimas tęsiamas vertinant kitas galimas priežastis“, – pridūrė institucija.

Sudužę kariniai dronai šiemet buvo rasti Varėnos bei Utenos rajonuose. Apie pastarąjį bepilotį orlaivį Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pranešė gegužės 17 d.

Kaip skelbta, pastaruoju metu, Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.

Tuo pačiu metu Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse bei Suomijoje pastaraisiais mėnesiais fiksuojami oro erdvės pažeidimai, dalyje jų – skelbiamas oro pavojus. 

Atsižvelgdamas į vis dažniau fiksuojamus bepiločių orlaivių antskrydžius Baltijos regione, prezidentas Gitanas Nausėda gegužės viduryje pareiškė, kad trečiųjų šalių kariniai manevrai prieš kaimynines valstybes, pasinaudojant Lietuvos teritorija, negali būti toleruojami. 

ELTA primena, kad pastarąjį trečiadienį oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis paskelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje. 

Tuo metu sekančią dieną oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du, kaip įtariama, į šalies teritoriją įskridusius dronus. 

Vilnius, gegužės 26 d. (ELTA). Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigia, kad Lietuva nėra gavusi Latvijos prašymo išduoti nemokaus banko „Latvijas Krajbanka“ bendrasavininkį ir vieną iš bankrutavusio „Snoro“ banko vadovų Vladimirą Antonovą. Anot jos, gavusi tokį prašymą Generalinė prokuratūra jį vertintų.

„Ponas Antonovas yra teismo žinioje. (...) Apie tai, kad Latvija prašys perduoti ar išduoti V. Antonovą jiems, žinau tik iš viešosios erdvės. Kol kas tokio prašymo aš nesu mačiusi“, – antradienį žurnalistams sakė N. Grunskienė.

„Kai bus toks prašymas, tada jį svarstysime“, – užtikrino ji.

Apie sąlygas, kuriose šiuo metu yra laikomas V. Antonovas ir kad jos būtų netinkamos, generalinė prokurorė taip pat teigė nežinanti.

Apie tai, kad Latvija planuoja kreiptis į Lietuvą dėl V. Antonovo, ELTA skelbė pirmadienį.

Prokuratūros teigimu, V. Antonovas į Lietuvą lėktuvu buvo atgabentas praėjusį penktadienį apie 22.00 val. ir perduotas konvojaus pareigūnams, kurie jį pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.

Prancūzijos Kasaciniam teismui šių metų gegužės 13 d. atmetus Prancūzijoje pagal Europos arešto orderį suimto V. Antonovo skundą, įsiteisėjo balandžio 3 d. priimtas Rennes apeliacinio teismo sprendimas dėl bankininko ekstradicijos. 

Apie Vilniuje nuteisto kalėti buvusio „Snoro“ vadovo sulaikymą Prancūzijoje Lietuvos prokuratūra pranešė pernai gruodį, jis buvo sulaikytas Badeno mieste.

V. Antonovas užpernai lapkritį Lietuvoje nuteistas kalėti už akių, ieškomas buvo nuo 2011 m.

Šis teismo nuosprendis – ne galutinis, jį advokatai yra apskundę Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaip praneša Generalinė prokuratūra, pirmas teismo posėdis šioje byloje numatytas birželio 29 d.

Buvusių banko „Snoras“ vadovų byloje yra gauti keturi apeliaciniai skundai, du iš jų yra susiję su nuteistaisiais V. Antonovu ir Raimondu Baranausku, kiti du – su kitais bylos proceso dalyviais.

R. Baranausko gynėja prašo teismo panaikinti jo kliento atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinį skundą pateikė ir V. Antonovas – verslininkas prašo teismą jį išteisinti.

Kaip skelbė ELTA, nacionalizuotam bankui „Snoras“ bankroto byla buvo iškelta 2011 metų lapkričio 16-ąją.

Kadangi buvę „Snoro“ vadovai slapstėsi užsienyje, Lietuva juos teisė už akių – įstatymai numato tokią galimybę, jei asmuo slapstosi ir vengia teismo. 

Buvusius bankrutavusio banko „Snoras“ vadovus ir akcininkus V. Antonovą bei R. Baranauską Vilniaus apygardos teismas pernai pripažino kaltais dėl visų jiems pareikštų kaltinimų ir abiem skyrė daugiau nei 10 metų realią laisvės atėmimo bausmę. Generalinės prokuratūros teigimu, iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. eurų valstybės naudai. 

V. Antonovą Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltu dėl 8 nusikaltimų.

Abu verslininkai pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

Jie taip pat nuteisti ir dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.

Rusija Lietuvos Generalinei prokuratūrai buvo pateikusi informaciją, kad R. Baranauskui suteikė pabėgėlio statusą, tuo metu V. Antonovas yra Rusijos pilietis.

Berlynas, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas, Gynybos ministerijos Kyjive duomenimis, antradienį Berlyne susitiko su federalinės vyriausybės atstovais pokalbių saugumo politikos klausimais. Jis, be kita ko, kalbėjosi su kanclerio Friedricho Merzo patarėju užsienio ir saugumo politikos klausimais Günteru Sautteriu.

Tai esą buvo „ne skubus susitikimas“ o „rutininis, planuotas darbas su Europos kolegomis“.

„Vakar buvo Briuselis, šiandien Berlynas. Kitomis savaitės dienomis bus daugiau vizitų Europos sostinėse“, – teigiama pranešime.

Anot duomenų, susitikime antradienį buvo kalbama saugumo klausimais ir apie derybų procesą Ukrainos kare. Viena temų buvo ir dvišalis Ukrainos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje. Tuo tarpu apie F. Merzo iniciatyvą dėl Ukrainos „asocijuotos narystės“ ES kalbama nebuvo.

„Politico“ prieš tai rašė, kad R. Umerovas atvyko į Berlyną pirmiausiai dėl naujų Rusijos grasinimų, kad susitiktų su Vokietijos, taip pat Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos atstovais.

Maskva pirmadienį paragino užsieniečius ir diplomatinių atstovybių Kyjive darbuotojus dėl būsimų smūgių palikti Ukrainos sostinę.

Paryžius, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Praėjusiais metais įvykdyta įžūli vagystė iš Luvro muziejaus, kai vagys pagrobė maždaug 100 milijonų dolerių vertės papuošalų, bus įamžinta kino juostoje, antradienį pranešė leidėjas.

Prancūzų režisierius Romainas Gavrasas, 2025 m. sukūręs Holivudo filmą „Sacrifice“ (Auka) su Anya Taylor-Joy pagrindiniame vaidmenyje bei keletą muzikinių vaizdo klipų, tarp kurių – neseniai sukurtas hipnotizuojantis vaizdo klipas su mokinių choreografija grupei „GENER8ION“, įkvėpimo semsis iš tyrimo knygos „Main basse sur le Louvre“ (pažodžiui – „Pagrobimas Luvre“).

Leidykla „Flammarion“ pranešė, kad knygos apie 2025 m. spalio 19 d. įvykdytą apiplėšimą ekranizacijos teisės buvo parduotos kino pastatymo bendrovei „Iconoclast“.

Knyga, kurią parašė trys žurnalistai iš Prancūzijos dienraščių „Le Parisien“ ir „Le Monde“ bei savaitinio žurnalo „Paris Match“, knygynuose pasirodys trečiadienį.

Kaip praneša kino žurnalas „Le Film Francais“, šis kino projektas šiuo metu jau yra kuriamas, tačiau nei jo pavadinimas, nei kas jame vaidins dar nėra paskelbta.

Vagystė iš Luvro sukėlė pasaulinį rezonansą ir šiame pasaulinio garso muziejuje išprovokavo saugumo krizę, dėl kurios galiausiai buvo atleista jo direktorė Laurence des Cars.

Po septynis mėnesius trukusio tyrimo ir nepaisant to, kad pagrindiniai įtariamieji buvo suimti, pavogti brangakmeniai vis dar nerasti.

Autoriai teigė, kad jų dingimas „tapo neįspėjama mįsle, galvosūkiu, kuris tyrėjams sukėlė gilią sumaištį“.

Anot jų, šis apiplėšimas rodo, kad „meninių kūrinių vagystė daugeliui nusikaltėlių tapo eiliniu verslu“.

„Nusikaltėlių pasaulis atrado naują pasipelnymo šaltinį“, – sako jie.

Londonas, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Anglijos ežeruose per karščius nuo sekmadienio nuskendo keturi paaugliai, praneša policija.

Mokyklinio amžiaus vaikai nuskendo per ilgąjį savaitgalį ir pirmadienį buvusią valstybinę šventę, temperatūrai netoli Londono šią savaitę pakilus iki rekordinių aukštumų.

Kaip pranešė policija, sekmadienį Linkolnšyre šiaurės rytų Anglijoje nuskendo penkiolikametis berniukas.

Berniuko tėvas įspėjo kitas šeimas apie pavojus, kylančius vaikams „karštyje žaidžiant prie upių ir ežerų“.

Kaip pranešė policija, pirmadienį vakare Vorikšyro grafystės vandens parke centrinėje Anglijoje iš vandens buvo ištraukta paauglė, netrukus po to buvo konstatuota jos mirtis.

Policijos duomenimis, pirmadienį šiaurės rytų Jorkšyre besimaudydamas užtvankoje nuskendo berniukas, o antradienį anksti ryte viename užmiesčio parke buvo rastas trylikamečio berniuko kūnas.

Vilnius, gegužės 26 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 26 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Antradienį Lietuvoje lankėsi Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, o po susitikimo su ja, šalies prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad oro erdvė virš Baltijos šalių nėra pakankamai apsaugota. EK vadovė tuo metu užtikrino, jog nemato jokių priežasčių, kodėl baltarusiškų trąšų tranzito ribojimai Europos Sąjungos (ES) teritorijoje turėtų būti panaikinti. Antradienį taip pat tęsėsi diskusijos dėl Registrų centro (RC) duomenų nutekėjimo – krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, jog įstaigos vadovybė nesiėmė visų reikalingų priemonių taisant sistemos kibernetinio saugumo spragas, o Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis sakė, jog kol kas nėra nustatyta, kad kibernetinė ataka būtų susijusi Rusija.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Pasikartojant oro erdvės pažeidimams, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos valstybių dangus nėra pakankamai saugus. Pasak šalies vadovo, nuo žodžių yra būtina pereiti prie konkrečių veiksmų, stiprinant regiono saugumą. Taip G. Nausėda kalbėjo po antradienį įvykusio susitikimo su Lietuvoje viešinčia EK pirmininke U. von der Leyen bei Estijos ir Latvijos vadovais – Alaru Karisu ir Edgaru Rinkevičiumi. EK vadovė akcentavo, kad pastaruoju metu fiksuojami dronų incidentai Baltijos šalyse yra tyčinė Rusijos strategija, bandant destabilizuoti demokratines visuomenes. 

Krašto apsaugos ministras R. Kaunas sako, kad Registrų centro (RC) vadovybė nesiėmė visų reikalingų priemonių, siekiant užkardyti įstaigoje turimas kibernetinio saugumo spragas. Ministro teigimu, duomenų nutekėjimo būtų buvę galima išvengti taikant tinkamas apsaugos priemones. R. Kaunas taip pat informavo apie duomenų nutekėjimą sužinojęs praėjusį trečiadienį vykusiame Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutinai išteisino agresyvią moterį tarnybos metu nušovusį policijos pareigūną Darių Šerpytį. Kasacinis teismas atmetė Generalinės prokuratūros ir žuvusios moters sūnų kasacinius skundus, kuriais prašyta bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui. LAT pakoregavo ankstesnių teismų sprendimus, numatydamas, kad byla pareigūnui nutraukiama, nustačius, kad policininkas moterį nušovė, vykdydamas savo pareigas. D. Šerpyčiui baudžiamoji byla buvo iškelta po 2023 m. gruodžio įvykių, kai jis tarnybos metu Vilniaus rajone nušovė agresyvią moterį, jam tuomet buvo pateikti kaltinimai dėl žmogaus nužudymo tarnybos metu ir piktnaudžiavimo tarnyba. Policijos duomenimis, 2023 m. žiemą agresyvi, psichikos sutrikimų turėjusi moteris su kastuvu aptalžė pas ją atvykusius medikus bei greitosios medicinos pagalbos automobilį, po to su peiliu puolė ir įvykio vietoje pasirodžiusius policijos pareigūnus. Policininkai, mėgindami sulaikyti moterį, panaudojo elektroimpulsinius prietaisus „Tazer“, lazdą, fizinę jėgą, ašarines dujas, tačiau šios priemonės jos nepaveikė. Galiausiai į peiliu ginkluotą moterį moterį D. Šerpytis iš viso paleido penkis šūvius, po kurių ji mirė įvykio vietoje.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis sako, kad nėra nustatyta, ar Registrų centro (RC) nekilnojamojo turto registro duomenų nutekinimas galėjo būti susijęs su Rusijos pajėgomis. Vis tik jis pažymėjo, kad aktyviausiai informaciją kibernetinėje erdvėje rinkti siekia Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja. Anot VSD vadovo, kasmet atsiranda atvejų, kai yra nutekinami jautrūs duomenys, tačiau šį įvykį laiko vienu „skausmingiausių“. Generalinė prokuratūra praėjusį penktadienį paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų RC nekilnojamojo turto registro duomenų. Įtariama, jog galėjo būti nutekinti daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų. Pasirodžius šiai informacijai, premjerė Inga Ruginienė bei ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ragino RC vadovą Adrijų Jusą trauktis iš pareigų. Pirmadienį jis pranešė paliekantis pareigas. 

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvai vadovė Kazuko Shirono sako, kad nepaisant energetikos kainų šoko, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti stabiliai, visgi numatomas didesnis nei prognozuota infliacijos augimas. Dviejų savaičių misiją šalyje TVF baigęs prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika turėtų augti tiek pat, kiek ir praėjusiais metais – 2,9 proc. Vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų išaugti iki 5,2 proc., kai pernai augimas siekė 3,4 proc. Misijos vadovė Kazuko Shirono sakė, kad vertinant ekonomikos augimo perspektyvas svarbūs keli veiksniai, kurie šiuo metu skatina ekonomiką, pavyzdžiui, antrosios pakopos pensijų lėšų atsiėmimas. Dėl to kitais metais, kaip prognozuojama, bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti kiek lėčiau – 2,7 proc. Lietuvai taip pat rekomenduojama stiprinti pensijų sistemą, siekiant užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir pakankamas gyventojų pajamas senatvėje, ypač po sausį įsigaliojusios reformos. Fondas ragina Lietuvą tausoti „Sodros“ rezervą ateičiai bei išlaikyti valdžios paskatą kaupiantiesiems antroje pensijų pakopoje, o ilguoju laikotarpiu – peržiūrėti visą šalies pensijų sistemą, priartinant ją prie gerųjų Europos pavyzdžių.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad, nepasikeitus sąlygoms, dėl kurių buvo įvestos ES sankcijos baltarusiškoms trąšoms, nėra priežasčių, kodėl šie ribojimai turėtų būti panaikinti.  Apie tai, kad JAV pareigūnai pasiūlė Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai panaikinti sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms ir leisti jų tranzitą per savo teritorijas, pirmadienį paskelbė „Laisvosios Europos radijas“. Pirmadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tiesiogiai į klausimą, ar Lietuva gavo tokį dokumentą, neatsakė, tačiau pažymėjo, jog su JAV Valstybės departamentu kalbamasi įvairiais kanalais. Anksčiau jis teigė, kad iš JAV šiuo klausimu jaučiamas „suaktyvėjimas“. Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m., 2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES. Lietuvos valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Belgijoje traukiniui įsirėžus į mokyklinį mikroautobusą žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus. Policijos atstovė spaudai pranešė, kad mikroautobuse, į kurį Biugenhauto kaimo pervažoje šiauriniame Flandrijos regione rėžėsi traukinys, buvo septyni vaikai, prižiūrėtojas ir vairuotojas. Pasak Belgijos prokuratūros atstovės spaudai, susidūrimo metu žuvo 15-os ir 12-os metų vaikai, taip pat 49-erių vairuotojas ir 27-erių prižiūrėtojas. Po šio incidento užuojautą išreiškė daugybė Europos politikų, įskaitant Lietuvoje šiuo metu viešinčią EK pirmininkę U. von der Leyen, sakiusią, kad „šiandien su Belgija gedi visa Europa“.

Nepaisant tebesitęsiančių trapių paliaubų, JAV kariuomenė pranešė surengusi smūgius Irano pietuose. Amerikiečiai pranešė taikęsi į raketų paleidimo vietas ir Irano laivus, kurie, kaip teigiama, mėgino padėti minas. Irano žiniasklaida pranešė apie kelias žūtis per JAV smūgius netoli Larako salos Hormuzo sąsiauryje. Islamo Respublikos revoliucinė gvardija (IRGC) vėliau pranešė numušusi į jos oro erdvę įskridusį JAV droną „MQ9 Reaper“ ir apšaudžiusi naikintuvą „F-35“, taip priversdama šį orlaivį palikti Irano oro erdvę, bei žvalgybinį droną „RQ4“. Irano užsienio reikalų ministerija vėliau apkaltino JAV per pastarąsias 48 val. prie šalies pietinės pakrantės esančioje Hormozgano provincijoje pažeidus paliaubų sąlygas, tačiau konkretaus incidento nenurodė.

Gaza, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Per Izraelio oro antskrydžius Gazos Ruože, palestiniečių duomenimis, žuvo mažiausiai septyni žmonės.

Penkis asmenys žuvo per ataką prieš „civilių grupę“ al Maghasi pabėgėlių stovykloje, antradienį pranešė radikalaus islamistinio „Hamas“ judėjimo kontroliuojama civilinė gynyba. Taip pat yra sužeistųjų. Al Aksos ligoninė patvirtino aukų skaičių.

Liudininkas naujienų agentūrai AFP sakė, kad antradienio rytą grupė ginkluotų vyrų įsiveržė į pabėgėlių stovyklą. Gyventojai puolė vyrus, o tada Izraelio dronas nusitaikė į gyventojus. Ginkluoti vyrai po to pabėgo į Izraelio kontroliuojamą teritoriją.

Nassero ligoninė Chan Junise tuo tarpu pranešė apie du kūnus, kurie buvo pristatyti po oro antskrydžio prieš automobilį. Izraelio karinis atstovas patvirtino ataką Chan Junise prieš „Hamas“ teroristus“.

„Hamas“ ir jos sąjungininkės savo išpuoliu prieš Izraelį 2023  m. spalio 7 d. sukėlė karą Gazos Ruože. Po dvejų karo metų 2025 m. spalį įsigaliojo paliaubos, kurias pasiekiant tarpininkavo JAV. Abi pusės vis kaltina viena kitą pažeidžiant susitarimą.

Tel Avivas, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Antradienį Izraelio žiniasklaida pranešė, kad kariuomenė Pietų Libane pradėjo sausumos operacijas už vadinamosios „Geltonosios linijos“, kuri driekiasi apie 10 kilometrų gilyn į Libano teritoriją.

Izraelio kariai iki šiol veikė savavališkai nustatytos „Geltonosios linijos“ ribose, kur, nepaisydami nuo balandžio 17 d. galiojančių paliaubų, vykdė didelio masto griovimo darbus.

„Izraelio gynybos pajėgos pradėjo sausumos operacijas į šiaurę nuo „Geltonosios linijos“ Pietų Libane“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė Izraelio visuomeninis transliuotojas „Kan“.

Izraelio kairiųjų pažiūrų dienraštis „Haaretz“ ir naujienų svetainė „Ynet“ taip pat pranešė, kad kariai pradėjo sausumos operacijas į šiaurę nuo „Geltonosios linijos“, siekdami sumažinti grupuotės „Hezbollah“ naudojamų sprogstamųjų dronų keliamą grėsmę.

Izraelio kariuomenė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti šiuos pranešimus kol kas neatsakė.

Nepaisant paliaubų, tarp Izraelio ir Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ toliau beveik kasdien vyksta susišaudymai.

Kaip pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas, antradienį po beprecedenčio Izraelio įspėjimo evakuotis pietinį Libano Nabatijos miestą sudrebino keli smūgiai, o dieną prieš tai per smūgį šalies rytuose žuvo mažiausiai 11 žmonių.

Tuo tarpu „Hezbollah“ pranešė susirėmusi su Izraelio kariais, bandžiusiais įsiveržti į miestelį, iš kurio atsiveria vaizdas į šį miestą.

Berlynas, gegužės 26 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministerija griežtai sukritikavo naujausius Rusijos grasinimus Ukrainai ir užsienio diplomatams. Rusijai paraginus užsienio piliečius palikti Kyjivą, ministerija išsikvietė Rusijos ambasadorių Berlyne, sakoma tinkle „X“ paskelbtame pranešime. 

Rusija renkasi grasinimus, terorą ir eskalaciją, rašė ministerija.

„Šiandien Rusijai aiškiai pareiškėme: nesileisime įbauginami grasinimų ir toliau stipriai remsime Ukrainą“, – teigiama toliau.

Po intensyvios rusų atakos prieš Ukrainos sostinę Kyjivą savaitgalį Maskva pagrasino nauja ataka. Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino užsienio diplomatus kuo greičiau išvykti iš Kyjivo. Rusijos pajėgos, reaguodamos į bendrabučio Rusijos kontroliuojamame Starobilsko mieste Ukrainos Luhansko srityje apšaudymą, dabar sistemingai atakuos ginkluotės objektus ir „sprendimų priėmimo centrus“ Kyjive, sakoma pranešime.

Rusija nuo karo pradžios prieš daugiau nei ketverius metus sistemingai puola Ukrainos gilumą – ir vis smogia ir civiliniams infrastruktūros objektams bei gyvenamiesiems namams. Maskva atmeta atsakomybę dėl daugybės civilių aukų. Tuo tarpu dėl atakos Starobilske Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino kerštu.