(papildyta nuo ketvirtos pastraipos)

Belgradas, rugsėjo 27 d. (AFP-ELTA). Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius sekmadienį atsistatydino, kad galėtų kandidatuoti į ministrus pirmininkus po spalį vyksiančių pirmalaikių rinkimų. Jie sušaukti po beveik dvejus metus trukusių studentų vadovaujamų protestų.

„Atsistatydinu iš prezidento pareigų“, – pareiškė A. Vučičius prezidento rūmuose, kur jo rėmėjai skandavo jo vardą. 

„Rytoj rytą perduosiu pareigas parlamento pirmininkei“, – pridūrė jis.

Iš dalies autokratiniu laikomas lyderis planuoja spalio 25 d. vyksiančiuose pirmalaikiuose parlamento rinkimuose būti savo Pažangos partijos pagrindiniu kandidatu ir, jei pasiseks, tapti ministru pirmininku.

Parlamento pirmininkė Ana Brnabić, politinė A. Vučičiaus sąjungininkė, iš pradžių perims laikinosios valstybės vadovės pareigas.

Ekspertai mano, kad 56 metų politikas tikisi šiuo žingsniu sustiprinti savo valdžią. Jo kadencija valstybės vadovo poste baigiasi kitais metais ir po dviejų kadencijų jis nebegali kandidatuoti dar kartą. A. Vučičius patiria didelį spaudimą dėl protestų judėjimo.

Frankfurtas, rugsėjo 27 d. (AFP-ELTA). „Lufthansa“ skrydis iš Frankfurto į Lisaboną buvo nukreiptas į Lioną Prancūzijoje, kai lėktuve užsidegė keleivio išorinė baterija, pranešė oro bendrovė.

Incidentas įvyko šeštadienį, „Airbus A321-200“ skrendant į Portugalijos sostinę su 198 keleiviais.

„Lufthansa“ atstovas sakė, kad įgula nedelsdama įdėjo bateriją į specialų apsauginį maišelį, skirtą ličio baterijoms, ir niekas nenukentėjo.

Lakūnas atsargumo sumetimais nusprendė nukreipti lėktuvą į Lioną, jis ten nusileido be incidentų.

Keleiviai skrydį tęsė sekmadienį, pernakvoję viešbutyje.

„Mūsų keleivių ir įgulų saugumas visada išlieka svarbiausias „Lufthansa“ prioritetas“, – sakė bendrovė.

Oro bendrovė nuo sausio uždraudė naudoti ir įkrauti išorines baterijas savo orlaiviuose, nors keleiviams leidžiama salone turėti iki dviejų tokių baterijų, laikantis tam tikrų saugumo sąlygų.

Varšuva, rugsėjo 27 d. (Ukrinform-ELTA). Jei Ukraina iš JAV gautų licenciją gaminti „Patriot“ sistemoms skirtas raketas, būtų prasminga tokią gamyklą statyti Lenkijoje, saugioje teritorijoje, pareiškė Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka. Apie tai pranešė DW.

Pasak jos, tokiu atveju gamyba vyktų saugioje vietoje.

Ji pridūrė, kad procesas, per kurį Varšuva siekia įkurti techninės priežiūros centrą ir ilgainiui pradėti raketų „Patriot“ gamybą, nepriklauso nuo padėties Ukrainoje.

„Mano kolegos Vašingtone patvirtino, kad net jei toks sprendimas būtų priimtas dėl Ukrainos, tai nepakeistų mūsų pastangų ir nenutrauktų susitarimo su Lenkija“, – pabrėžė M. Sobkowiak-Czarnecka.

Rugsėjo 25 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV lyderis Donaldas Trumpas priėmė „galutinį sprendimą“ suteikti Kyjivui licencijas gaminti raketas sistemoms „Patriot“.

Lenkijos gynybos viceministrė priminė, kad Baltųjų rūmų vadovas panašų pareiškimą jau buvo padaręs anksčiau, per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Ankaroje, tačiau vėliau pareiškė abejonių.

„Pamatysime, kaip viskas klostysis“, – pridūrė M. Sobkowiak-Czarnecka.

Rugpjūčio pabaigoje Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis sakė, kad jo šalis turi gamybos pajėgumų ir yra pasirengusi savo teritorijoje pradėti gaminti PAC-3 perėmimo raketas „Patriot“ sistemoms, taip pat bendradarbiauti su Ukraina šioje srityje.

Pasak jo, Lenkija gali svarstyti galimybę kartu su Ukraina gaminti raketas perėmėjas.

Anksčiau prezidentas V. Zelenskis paskelbė apie susitarimą perduoti Ukrainai raketų sistemoms „Patriot“, bet nepasakė, su kuria šalimi susitarta.

Madridas, rugsėjo 27 d. (AFP-ELTA). Oskarą pelnęs Ispanijos kino režisierius Pedro Almodóvaras sekmadienį apsilankė protesto stovykloje Madrido centre ir pareiškė paramą protestuotojams, reikalaujantiems skubių veiksmų dėl šalies būsto krizės. P. Almodóvaras pavadino padėtį nepakeliama.

Protestuotojai judrioje sostinės Puerta del Sol aikštėje pastatė apie 100 palapinių po eitynių šeštadienį, kai dešimtys tūkstančių žmonių reikalavo mažinti būsto kainas ir apsaugoti nuomininkus. Protesto judėjimą paskatino trečiadienį policijos įvykdytas 87 metų Maricarmen Abascal iškeldinimas iš buto Madride, ji ten gyveno dešimtmečius.

„Maricarmen yra paskutinis lašas“, – protesto stovykloje duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui RTVE sakė 76 metų P. Almodóvaras, žymus Ispanijos kultūros kairiųjų atstovas.

„Ši problema Ispanijos visuomenei visiškai nepakeliama. Politikai turi ją išspręsti, nes būtent jie mus valdo“, – pridūrė jis.

Sparčiai augančios būsto kainos ir būstų trūkumas daugeliui ispanų neleidžia įsigyti būsto. Nekilnojamojo turto svetainė „Idealista“ skelbia, kad nuomos kainos per pastarąjį dešimtmetį beveik padvigubėjo.

„Būsto problema paralyžiuoja patį Ispanijos gyvenimą“, – sakė P. Almodóvaras ir pridūrė, kad krizė trukdo daugeliui jaunų žmonių pradėti savarankišką gyvenimą.

Socialistas ministras pirmininkas Pedro Sanchezas sekmadienį pažadėjo, kad vyriausybė imsis skubių veiksmų. Tikimasi, kad jis pateiks įstatymo projektą, numatantį tokias priemones kaip automatišką nuomos sutarčių pratęsimą ir papildomus iškeldinimo ribojimus.

Kyjivas, rugsėjo 27 d. (AFP-ELTA). Ukrainos valdžios institucijos sekmadienį pranešė, kad per Rusijos smūgius Ukrainoje, įskaitant Kyjivą, žuvo aštuoni žmonės. Ankstesnę dieną Maskva pareiškė pasieksianti savo karo tikslus „nepriklausomai nuo aplinkybių“.

Penktaisiais invazijos metais Rusija sustiprino puolimą prieš Ukrainos sostinę, šaliai rengiantis dar vienai karo žiemai. Ukraina kaltina Maskvą sąmoningai smogiant į civilius taikinius.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ivanas Vyhivskis sekmadienio popietę pranešė apie naujausias aukas ir sakė, kad Rusija smogė į vaikų centrą šiauriniame Sumų mieste, žuvo trys žmonės, įskaitant 16-metę.

Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad per naktinius smūgius pietinėje Zaporižios srityje žuvo trys žmonės, o per Rusijos drono smūgį Kyjive žuvo vyras.

Kyjivo meras Vytalijus Klyčko pranešė, kad sostinėje buvo sužeista ir į ligoninę paguldyta moteris bei du 16-mečiai.

„Priešas toliau nepaliaujamai puola Kyjivo sritį smogiamaisiais dronais“, – pranešė miesto administracija ir pridūrė, kad apgadinta 16 objektų, įskaitant 12 privačių namų Kyjivo priemiesčiuose, taip pat sandėlį ir gamybos objektą.

Odesos srities valdžia pranešė, kad didelio masto smūgis pietinei Juodosios jūros regiono daliai pražudė vieną žmogų.

Srities vadovas Olehas Kiperis pranešė, kad per Rusijos smūgius buvo apgadinti gyvenamieji namai, parduotuvė, viešbutis, medicinos pastatas ir grūdų sandėlis.

Smūgiai į civilinę infrastruktūrą

„Praėjusią savaitę rusai paleido į Ukrainą daugiau kaip 2 200 kovinių dronų, taip pat apie 1 650 aviacinių bombų ir 38 įvairių tipų raketas, nemažą jų dalį sudarė balistinės raketos“, – sekmadienį socialiniame tinkle parašė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad smūgiai įvairiose šalies vietose buvo nukreipti į gyvenamuosius namus ir kitą civilinę infrastruktūrą.

Šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Jungtinėse Tautose sakė, kad Maskva ketina „iki galo“ tęsti karinę kampaniją.

Rusija neigia kaltinimus, kad taikosi į civilius objektus.

Maskvoje gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos užėmė pasienio Chrypunų kaimą rytinėje Ukrainos Charkivo srityje, kur Rusija kontroliuoja atskirus jos teritorijos plotus. Šią sritį Rusija puola per visą karą. 

Kyjivas, rugsėjo 27 d. (Ukrinform-ELTA). Per Rusijos puolimą Sumuose žuvo moteris ir 16-metė mergaitė, dar penki žmonės buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.

„Deja, šiandien per priešo puolimą Sumuose žuvo du žmonės. Tai buvo vyresnio amžiaus moteris ir 16-metė mergaitė“, – parašė jis.

Pranešta, kad Rusijos pajėgos vėl puolė Sumus, panaudodamos tris sklendžiančias bombas (KAB). Viena bomba nukrito prie pastato, kuriame įsikūręs paramos šeimoms ir vaikams centras. Pastatas buvo apgadintas. Smūgio metu viduje lankytojų nebuvo.

Per kitus smūgius buvo sužeisti penki žmonės, tarp jų – vienas vaikas. Visiems nukentėjusiesiems teikiama būtina medicinos pagalba.

Šeštadienį per Rusijos smūgius Sumuose buvo sužeisti 23 žmonės.

Kyjivas, rugsėjo 27 d. (Ukrinform-ELTA). 40-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados kariai per operaciją „Auditas“ Pokrovsko ruože išvalė nuo priešo pajėgų 5 kvadratinių kilometrų teritoriją ir paėmė į nelaisvę du Rusijos karius.

Apie tai brigada paskelbė feisbuke ir paviešino atitinkamą vaizdo įrašą.

„Jūrų pėstininkai surengė operaciją „Auditas“, siekdami nustatyti priešą, ir išvalė 5 kvadratinių kilometrų teritoriją“, – sakoma pranešime. 40-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados kariai paėmė į nelaisvę du Rusijos karius, o likusius nukovė.

Priešo įsiskverbėlių srautas šioje Pokrovsko ruožo dalyje buvo sustabdytas bendromis atskirosios snaiperių kuopos, atskirosios žvalgybos kuopos ir 40-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados 1-ojo jūrų pėstininkų bataliono pastangomis.

Londonas, rugsėjo 27 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad penki vyrai, sulaikyti prie Didžiosios Britanijos karinės aviacijos bazės, kuria naudojasi ir JAV oro pajėgos, „ketino padaryti didelės žalos“.

Vyrai buvo sulaikyti įtariant juos nusikaltimais, susijusiais su sprogmenimis ir terorizmu, kai buvo pranešta, kad jie vyko Karališkųjų oro pajėgų (RAF) bazės „Fairford“ link Anglijos kaimo vietovėje.

„Mes ilgai juos stebėjome“, – sekmadienį žurnalistams sakė D. Trumpas ir nuostabia pavadino Jungtinės Karalystės policijos reakciją.

Anksčiau policijai buvo pranešta apie tris įtartinas transporto priemones, važiavusias bazės „Fairford“ Glosteršyre link. Vėliau penkis vyrus ginkluoti pareigūnai sulaikė Velfordo vietovėje, įtardami juos Jungtinės Karalystės Sprogmenų įstatymo pažeidimais. Jų sulaikymas buvo pratęstas dėl įtarimų, kad jie rengė teroro aktą.

Maždaug 85 namų ūkių gyventojai buvo evakuoti iš namų netoli RAF bazės „Fairford“, kuria naudojasi ir JAV oro pajėgos. Policija paskelbė apie didelį incidentą, vietovėje buvo sutelktos gausios tarnybų pajėgos. 

Iš oro nufilmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip sprogmenų neutralizavimo robotas apžiūri tris baltus furgonus. 

„Esame ankstyvoje tyrimo stadijoje, penki vyrai tebėra suimti. (...) glaudžiai bendradarbiaujame su partneriais, kad išsiaiškintume šio incidento aplinkybes. Toliau bendradarbiaujame su Glosteršyro policija, kad užtikrintume bendruomenės saugumą, įvykio vietoje renkame įrodymus“, – sakė Kovos su terorizmu policijos koordinatorė, komisaro pavaduotoja Vicki Evans. 

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Andy Burnhamas gauna informaciją apie padėtį.

Sulaikymai įvyko didėjant susirūpinimui dėl priešiškų valstybių grėsmės Jungtinei Karalystei. Tarp tokių valstybių, kurios, kaip teigiama, naudojasi tarpininkais nusikaltimams Didžiojoje Britanijoje vykdyti, minimos Rusija ir Iranas.

Kovą pareigūnai sakė, kad nacionalinio saugumo bylų, susijusių su priešiškų valstybių, įskaitant Iraną, veikla, skaičius per šešis mėnesius iki 2025 m. gruodžio padidėjo 50 procentų.

Šių metų kovą, tuometiniam ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui leidus JAV vykdyti gynybinius veiksmus prieš Irano raketų objektus iš JK bazių, „Fairford“ nusileido keturi JAV bombonešiai ir JAV pradėjo naudoti Didžiosios Britanijos bazes konkrečioms gynybinėms operacijoms.. 

Kyjivas, rugsėjo 27 d. (dpa-ELTA). Ukrainos pajėgos krovininiu dronu nugabeno 4 tonas maisto į rusų okupuotą ir jau kelis mėnesius blokuojamą Oleškų miestą Pietų Ukrainoje, sekmadienį pranešė pareigūnai.

Ukrainos Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas įraše „Telegram“ kanale teigė, kad Rusija mieste laiko apie 2 000 žmonių, tarp jų – beveik 50 vaikų. 

„Jie priversti gyventi be maisto, elektros ir vandens“, – sakė jis ir pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame esą matyti maisto pristatymas.

Pagalbos organizacijos jau seniai skambina pavojaus varpais dėl humanitarinės padėties mieste, esančiame pietiniame Dnipro upės krante. Ukrainos kontroliuojama srities sostinė Chersonas yra vos už 9 kilometrų, tačiau tarp jų driekiasi fronto linija.

Po daugelį metų trukusio abipusio apšaudymo Oleškų apylinkės yra smarkiai užminuotos, todėl išvykti bet kuria kryptimi pavojinga gyvybei. Jungtinių Tautų duomenimis, paskutinė parduotuvė užsidarė sausį. Nuo gegužės į miestą nebuvo pristatyta jokio maisto.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas praėjusią savaitę pripažino, kad padėtis kritiška, tačiau apkaltino Ukrainos kariuomenę rengiant dronų smūgius ir neleidžiant pristatyti maisto į Oleškus.

Savo ruožtu O. Prokudinas sakė, kad okupacinės pajėgos netinkamai elgiasi su gyventojais, mėginančiais surinkti Ukrainos iš oro numestą pagalbą.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O'Flaherty penktadienį paragino nedelsiant paskelbti šioje vietoje paliaubas, kad būtų galima pristatyti humanitarinę pagalbą ir išvežti civilius. Visi mėginimai sukurti humanitarinį koridorių žmonėms evakuoti iš miesto iki šiol žlugo.

Paryžius, rugsėjo 27 d. (AFP-ELTA). Tęsdamas istorinį vizitą Prancūzijoje, popiežius Leonas XIV sekmadienį pareiškė, kad padėti numirti nėra normalu. Neseniai Prancūzijos parlamentas įteisino tokią praktiką kai kuriems pacientams.

„Joks žmogaus sukurtas įstatymas niekada neturėtų priversti jūsų prarasti tikėjimą savo orumu“, – Prancūzijos piligrimystės vietoje Lurde sergantiems ar negalią turintiems tikintiesiems sakė popiežius.

„Turime atmesti pagundą sukelti mirtį prisidengiant netikru gailestingumu. Neįmanoma laikyti mirties sukėlimo normaliu dalyku“, – pridūrė jis.

„Tai, kas teisėta, nebūtinai yra moralu“, – pabrėžė Leonas.

Prancūzijos parlamentas birželį priėmė įstatymą, suteikiantį teisę į pagalbą numirti kai kuriems nepagydoma liga sergantiems suaugusiesiems.

Šis sprendimas sulaukė griežtos Prancūzijos Katalikų bažnyčios kritikos. Bažnyčia pasmerkė įstatymą kaip rimtą „lūžį“.