Vašingtonas, spalio 21 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė manantis, kad Rusijos karo prieš Ukrainą pabaiga gali būti arčiau nei bet kada anksčiau. Jis taip pat padėkojo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui už paleistą sulaikytą amerikietį.

„Neseniai kalbėjausi su Vladimiru Putinu apie jo karo su Ukraina užbaigimą. Manau, kad prie to artėjame, galbūt dabar esame arčiau nei bet kada anksčiau“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė D. Trumpas.

Panašių pareiškimų D. Trumpas yra išsakęs ir anksčiau, tačiau keli derybų ratai ir pernai Aliaskoje vykęs jo susitikimas su V. Putinu karo Ukrainoje neužbaigė, nes Maskva ir toliau laikosi maksimalių reikalavimų.

Vilnius, spalio 21 d. (ELTA). Reaguojant į įspėjimus, Registrų centras (RC) laikinai išjungė dalį savo paslaugų. 

RC savo interneto svetainėje skelbia, kad to imtasi atsižvelgiant į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) viešus įspėjimus ir tarptautiniu mastu paskelbtą informaciją apie pasaulinio masto pažeidžiamumą PHP programiniame kode. 

Centras nurodo siekiantis užtikrinti valdomų sistemų ir duomenų saugumą bei eliminuoti rizikas.

„Šiuo metu operatyviai atnaujiname susijusias informacines sistemas ir taikome papildomas prevencines saugumo priemones“, – nurodo RC. 

ELTA primena, kad Generalinė prokuratūra nuo balandžio vidurio tiria incidentą, per kurį iš RC galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius siekia apie 0,5 mln.

Dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų. 

Briuselis, spalio 21 d. (dpa-ELTA). Briuselio regiono valdžia kai kuriose Belgijos sostinės vietose uždraudė važinėti elektriniais paspirtukais ir juos statyti po kelių su narkotikų prekyba susijusių susišaudymų.

Briuselio regiono vyriausybės vadovas Borisas Dillièsas trečiadienį pasirašė atitinkamą potvarkį. Juo uždrausta važinėti elektriniais paspirtukais ir juos statyti tose miesto vietose, kuriose aktyviai prekiaujama narkotikais.

Naujienų agentūra „Belga“ pranešė, kad specialiosios taisyklės taikomos 19 nustatytų vietų, kuriose sutelkta narkotikų prekyba. Draudimas įvestas nustačius, kad nuo 2025 m. sausio iki 2026 m. liepos elektriniai paspirtukai buvo naudojami per daugiau kaip ketvirtadalį su narkotikais susijusių susišaudymų.

Apribojimai taikomi tiek privatiems, tiek nuomojamiems elektriniams paspirtukams.

Briuselio regiono valdžios paskelbtame sąraše nurodoma, kad tarp tokių vietų yra teritorijos aplink dvi pagrindines Briuselio geležinkelio stotis. Ten jau galioja ir kiti apribojimai. Pavyzdžiui, draudžiama į šias teritorijas ateiti vien tam, kad būtų įsigyta narkotikų.

Neseniai Briuselyje buvo nušautas policijos pareigūnas. Jis buvo pašautas į galvą, kai vilkėdamas civiliais drabužiais mėgino patikrinti stovintį automobilį. Prokuratūra pranešė, kad automobilyje rasta narkotikų. Tuo metu nebuvo aišku, ar jie kaip nors susiję su išpuoliu.

Su narkotikais susijęs nusikalstamumas Belgijos sostinėje tampa vis rimtesne problema.

Kyjivas, spalio 21 d. (dpa-ELTA). Ukrainietis, kuriam taikoma karo prievolė, vedė negalią turinčią moterį, turėjusią tapti jo uošve, tikėdamasis išvykti iš savo šalies vykstant karui su Rusija.

Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba trečiadienį pranešė, kad jo sumanymas išvengti apribojimų, taikomų karo prievolės amžiaus vyrams išvykstant iš šalies, žlugo tikrinant dokumentus prie Moldovos sienos.

Pareigūnų teigimu, 37 metų vyras ir 52 metų moteris nesugebėjo įtikinamai paaiškinti savo vos tris mėnesius trunkančios santuokos ir tariamų romantinių santykių. Pranešime sakoma, kad jų pasakojimai, kaip susipažino ir kaip kartu gyveno, nesutapo ir buvo prieštaringi.

Nuo 2022 m. vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje galioja karo padėtis ir vykdoma mobilizacija. 23–60 metų vyrams, kuriems taikoma karo prievolė, leidžiama išvykti iš šalies tik ypatingomis aplinkybėmis. Viena iš jų – lydėti negalią turinčią žmoną. Todėl daugelis vyrų mėgina išvykti iš karo niokojamos šalies naudodamiesi suklastotais dokumentais arba sudarydami fiktyvias santuokas.

Pasienio apsaugos tarnybos duomenimis, vyrui neleista išvykti iš Ukrainos. Jam taip pat pareikšti įtarimai dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo. Vakarų Ukrainos gyventojui gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Neaišku, ar vyras buvo perduotas karo prievolės ir mobilizacijos pareigūnams. Pranešime taip pat nepaaiškinta, kas nutiko negalią turinčiai moteriai.

Vilnius, spalio 21 d. (ELTA). Trečiadienį Vilniaus rajone esančiame Leičių kaime susidūrus automobiliui „Audi Q5“ ir krosiniam motociklui, žuvo pastarojo vairuotojas, pranešė Policijos departamentas. 

Pranešama, kad incidentas įvyko apie 19 val. 

Policijos duomenimis, 1997 m. gimęs „Audi“ vairuotojas išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu motociklu. Vyro duomenys nustatinėjami. 

Policija tikslina įvykio aplinkybes.

Vašingtonas, spalio 21 d. (AFP-ELTA). Specialusis JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienį pareiškė, kad jo derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo konstruktyvios, bet dar liko svarbių darbų. 

Tuo metu Kremlius sumenkino naujus Ukrainos ir Europos siūlymus dėl konflikto užbaigimo.

„Diskusijos buvo konstruktyvios, jos bus tęsiamos techninio lygmens trišalėse Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Ukrainos derybose“, – socialiniuose tinkluose parašė S. Witkoffas.

„Nors dar liko svarbių darbų, prezidentas Trumpas tebėra pasiryžęs siekti šio karo pabaigos“, – pridūrė jis.

Vilnius, spalio 21 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė turinti informacijos, jog dvi Irane dingusios Lietuvos pilietės galėjo būti sulaikytos šioje šalyje.

„Ministerija visais turimais kanalais aktyviai aiškinasi šio atvejo aplinkybes, siekia gauti oficialią informaciją, bendradarbiauja su ES partneriais ir išnaudoja kitas turimas galimybes, kad Lietuvos pilietėms būtų suteikta reikalinga pagalba“, – Eltai atsiųstame atsakyme nurodė URM. 

Ministerija primena galiojančias rekomendacijas ir nurodo Lietuvos piliečiams atsisakyti kelionių į Iraną, o ten esantiems – kuo skubiau išvykti iš šalies.

Kaip skelbta, antradienį pranešta apie dvi galimai Irane be žinios dingusias lietuves. 

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad ieškomos moterys – Daiva Zakažauskaitė (gim. 1992 m.) ir Erika Šlimaitė (gim. 1983 m.). Jos spalio 7 dieną iš Lietuvos skrido į Turkiją, o iš jos – į Iraną. 

Moterų artimieji su jomis negali susisiekti nuo spalio 11 dienos, jų telefonai išjungti, jos neprisijungia prie savo socialinių tinklų, kitais būdais susisiekti taip pat nepavyksta. 

Sofija, spalio 21 d. (Ukrinform-ELTA). Bulgarijos vyriausybė nebefinansuos mirtinų ginklų tiekimo Ukrainai per Europos taikos priemonę (ETP) ir skirs lėšų tik nemirtinai pagalbai, pranešė naujienų portalas „Novinite“.

„Bulgarija finansuos tik nemirtiną pagalbą Ukrainai. Be to, ji reikalaus, kad Bulgarijos skiriamos lėšos pirmiausia būtų nukreiptos į regionus, kuriuose gyvena etniniai bulgarai“, – sakoma trečiadienį paskelbtame vyriausybės pranešime.

Rumeno Radevo vyriausybė šį sprendimą grindė Bulgarijos strateginiu interesu „užbaigti karo veiksmus netoli jos sienų ir remti Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą, kartu priešinantis užsitęsusiam kariniam konfliktui“.

„Dėmesio sutelkimas vien į nekarinę pagalbą siunčia aiškų signalą tarptautinei bendruomenei, kad Bulgarija remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, tačiau atmeta nesibaigiančio karinio konflikto logiką ir ieško būdų atverti diplomatinius kanalus deryboms“, – pareiškė vyriausybė.

Šiemet Bulgarijos įnašas į ETP siekia kiek daugiau kaip 9 mln. eurų, tačiau konkreti šios sumos dalis ginklams Ukrainai pirkti nebuvo numatyta.

Šių metų pradžioje, remiantis vasarį priimtu Roseno Želiazkovo vyriausybės sprendimu, Bulgarija per šią priemonę Ukrainai jau skyrė daugiau kaip 6 mln. eurų pagalbos.

Europos taikos priemonė veikia nuo 2021 m., jos bendras biudžetas viršija 17 mlrd. eurų. Šių metų rugsėjį Europos Sąjunga patvirtino, kad skirs daugiau kaip 6 mlrd. eurų ginklams Ukrainai pirkti.

Bulgarija per šią priemonę gavo daugiau kaip 3 mln. eurų kompensacijų už Ukrainai perduotą karinę įrangą.

Vilnius, spalio 21 d. (ELTA). Trečiadienį Vilniaus rajone, Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punkto teritorijoje vyko Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) organizuotos tarpinstitucinės taktinės pratybos „Gama skydas 2026“.

Kaip pranešė VSAT, šiomis pratybomis siekta praktiškai patikrinti ir tobulinti sienos apsaugos tarnybos bei kitų šalies institucijų pasirengimą, sąveiką ir reagavimo algoritmus fiksuojant neteisėtą radioaktyviųjų medžiagų gabenimą geležinkelių transportu bei suvaldant dėl neatsargių veiksmų kilusią radiacinę taršą. 

Pratybose taip pat buvo testuojami pareigūnų įgūdžiai užtikrinti Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) saugomo svarbaus asmens apsaugą ir evakuaciją incidento metu.

Pranešime taip pat nurodoma, kad pratybomis siekta sudaryti kiek įmanoma artimesnes realiai situacijai sąlygas VSAT, VAT, Radiacinės saugos centro (RSC), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMP) pareigūnams ir darbuotojams atlikti radiacinės kontrolės, ekspertinių patikrinimų, saugomų asmenų apsaugos, ikiteisminio tyrimo, asmenų švarinimo nuo radioaktyvios taršos ir skubios medicininės pagalbos funkcijas.

Incidentui suvaldyti buvo pasitelktos gausios tarpinstitucinės pajėgos. 

Praktinius veiksmus vietoje atliko VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos bei Tarnybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus ir VAT pareigūnai, RSC ekspertų ir PAGD radiacinio švarinimo komandos, GMP tarnybos, Policijos ir Muitinės departamentų bei „Lietuvos geležinkelių“ atstovai.

Pratybose dalyvavo JAV Branduolinės kontrabandos aptikimo ir atgrasymo programos atstovai.

Pasak VSAT, pratybose institucijos naudojo specializuotą stacionarią bei nešiojamą dozimetrinę įrangą, asmenines apsaugos priemones, įrengė dekontaminacijos (švarinimo) punktą, teikė skubią medicinos pagalbą nukentėjusiems statistams bei vykdė pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Antrinis užterštos infrastruktūros tvarkymas stalo pratybų formatu analizuotas kartu su Ignalinos atominės elektrinės specialistais.

Organizatoriai pabrėžia, kad pratybų metu buvo griežtai laikomasi radiacinės saugos reikalavimų. Scenarijui įgyvendinti naudoti tik kontroliuojami šaltiniai ir aplinkai nekenksmingos fluorescencinės imitacinės medžiagos, todėl aplinkinių gyventojų ramybei ar eismo saugumui grėsmė nekilo.

Pratybomis siekta užtikrinanti, kad šalies tarnybos yra pasirengusios operatyviai ir koordinuotai reaguoti į radiologinio ir branduolinio pobūdžio grėsmes prie išorinės Europos Sąjungos (ES) sienos.

Vašingtonas, spalio 21 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentui Donaldui Trumpui nusigręžus nuo Ukrainos kilo naujų klausimų dėl jo palankumo Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kurį vienas aukšto rango JAV pasiuntinys trečiadienį gyrė kaip „humanistą“.

D. Trumpas savo santykius su V. Putinu pristato plataus masto susitarimo, pagal kurį buvo paleistas sulaikytas amerikietis Stephenas Hubbardas ir kuris, pasak JAV prezidento, padės užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, kontekste.

Tuo pat metu jis ne kartą griežtai kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir ragino jį pakeisti kitu vadovu.

„Darau tai, ko niekas kitas negali padaryti“, – antradienį Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete naujienų agentūros AFP žurnalistui, paklaususiam apie S. Hubbardą, pareiškė D. Trumpas.

Tačiau D. Trumpo kritikams tai dar vienas pavyzdys, rodantis jo pasirengimą paaukoti Ukrainos interesus, ypač siekiant susitarimo prieš lapkritį vyksiančius sudėtingus JAV kadencijos vidurio rinkimus.

Jo ryšiai su V. Putinu jau seniai yra atidžiai stebimi.

D. Trumpas iki šiol skundžiasi, jo teigimu, „Rusijos apgaule“ – per pirmąją jo kadenciją vykdytu tyrimu dėl galimo jo 2016 m. rinkimų kampanijos komandos sąmokslo su Maskva.

Praėjusią savaitę D. Trumpas paskelbė apie didelį susitarimą, pagal kurį, jo žodžiais tariant, Rusija patieks dyzelino, kad sumažėtų dėl karo su Iranu smarkiai išaugusios kainos. Jis taip pat laikinai sušvelnino sankcijas Maskvai.

Be to, savo socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas tvirtino, kad S. Hubbardui paleisti „nereikėjo jokių mainų“.

Tačiau vos po kelių minučių kitame įraše jis pripažino, kad jei nebūtų sustabdęs Rusijai skirtų sankcijų taikymo, „tos derybos būtų visiškai ir galutinai nutrūkusios“.

„WTF, Steve‘ai?“

JAV prezidentas taip pat, regis, suteikė diplomatinių nuolaidų V. Putinui, kuris pradėjo karą prieš Ukrainą ir daugiau kaip ketverius metus trunkančio alinamo konflikto metu toliau siekia savo maksimalistinių tikslų.

Trečiadienį Sankt Peterburge D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas buvo susitikęs su V. Putinu.

„Jūs tiek daug kalbate apie tai, koks humaniškas yra mano prezidentas, prezidentas Trumpas. Jūs taip pat esate humanistas, pone, ir už tai jus sveikinu“, – susitikimo metu Rusijos prezidentui pasakė JAV derybininkas.

Respublikonų senatorius Thomas Tillisas, pastaraisiais mėnesiais dažnai kritikuojantis D. Trumpą, į šiuos žodžius sureagavo su nuostaba.

„WTF, Steve'ai? Pažiūrėk žodyne, ką reiškia „humanistas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis.

Šios savaitės pradžioje D. Trumpas patvirtino esantis pasirengęs surengti trišalį susitikimą su Rusijos vadovu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, kuriame galėtų būti aptartas Ukrainos klausimas.

Trečiadienį Maskva paskelbė atnaujinsianti trišales derybas su Kyjivu ir Vašingtonu.

Tačiau ankstesni derybų raundai, įskaitant 2025 m. rugpjūtį Aliaskoje vykusį D. Trumpo ir V. Putino susitikimą, proveržio pasiekti nepadėjo.

Ukraina primygtinai reikalauja dalyvauti visose derybose, tačiau D. Trumpas į tai atsakė vėl apkaltindamas V. Zelenskį, kurį 2025 m. vasarį griežtai kritikavo Ovaliajame kabinete, nenoru priimti susitarimo.

„Nuo tada, kai Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas, matome tam tikrą jo polinkį pritarti Rusijos prezidento argumentams“, – naujienų agentūrai AFP sakė Užsienio santykių tarybos ekspertė Liana Fix.

Pasak L. Fix, daugelis balsų, kurie anksčiau skatino D. Trumpą laikytis Ukrainai palankesnės pozicijos, dabar taip pat nutilo. Šiais metais mirė tvirtai Kyjivą rėmęs JAV senatorius Lindsey Grahamas, o Europos lyderiai sprendžia savo šalių vidaus problemas.

Naudojasi Trumpo nerimu

V. Putinas „naudojasi Trumpo nerimu prieš kadencijos vidurio rinkimus ir tai daro labai sumaniai“, pridūrė L. Fix.

D. Trumpas desperatiškai ieško būdų sumažinti naftos kainas, nes dėl pragyvenimo išlaidų nepatenkinti rinkėjai lapkričio 3 d. vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose, kaip prognozuojama, gali priversti jo Respublikonų partiją skaudžiai sumokėti.

Taip pat stiprėja nuogąstavimai, kad D. Trumpas siekia nubausti Ukrainą. Dėl aukštų naftos kainų jis kaltina Ukrainos atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, o ne savo paties pradėtą karą su Iranu.

Kyjivas skundėsi, kad Vašingtonas buvo trumpam sustabdęs žvalgybos informacijos, padedančios atremti Rusijos raketų atakas, perdavimą ir apribojęs Elono Musko palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ karinės versijos veikimo spartą.

„Kartais svarstau, ar žmonės čia, Jungtinėse Valstijose, supranta, iš tiesų supranta, kad Kyjivas su Rusijos agresoriumi kovoja dėl savo išlikimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė atsargos JAV kariuomenės pulkininkas, buvęs Vest Pointo karo akademijos karo istorijos programos direktorius Gianas Gentile.

Ukraina taip pat skundėsi dėl vėluojančių gyvybiškai svarbių zenitinių raketų.

„Neabejotina, kad šiais veiksmais siekiama pakenkti Ukrainai“, – naujienų agentūrai AFP sakė atsargos JAV jūrų pėstininkų pulkininkas, Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis patarėjas Markas Cancianas.