Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Medikų profesinės sąjungos, nepatenkintos pasiektais susitarimais dėl atlyginimų didinimo, lapkričio 19 dieną rengs piketą prie Seimo rūmų.

„Pasitikėjimas susvyravo. Na, stengsimės viską dabar forminti raštu ir su antspaudais, kad turėtume ką parodyti ir kaip reikalauti. Tai va tiek, nes situacija tikrai yra liūdna“, – antradienį pasirašant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties pakeitimus sakė Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Jolita Pukelienė.

Pasak jos, profesinės sąjungos tikėjosi didesnio atlyginimų augimo, tačiau šie lūkesčiai nebuvo pateisinti.

„Prieš mūsų kolektyvą, prieš profesinių sąjungų narius yra gėda, nes buvome patikėję ir sakę, kad premjerė dėl atlyginimų duos daugiau, ar ne?“ – kalbėjo profsąjungų atstovė.

Piketą prie Seimo planuojama surengti lapkričio 19 dieną nuo 10.30 iki 12 valandos. J. Pukelienė vylėsi, kad į profesinių sąjungų reikalavimus atsižvelgs parlamentarai.

„Ir dabar susidarė tokia situacija, kad bandysime žengti paskutinį žingsnį (…) ir tikėsimės, kad paskutinė instancija – Seimo nariai – gal dar turi kažką galvose, ne tik uodegas, ir mus supras“, – teigė profesinės sąjungos pirmininkė.

Briuselis, lapkričio 10 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos klimato politikos vadovas antradienį pripažino, kad lūkesčiai dėl Turkijoje vykstančios JT klimato konferencijos COP31 yra „menki“, tačiau išreiškė viltį, kad pavyks pasiekti „reikšmingos“ pažangos švarios elektros srityje.

„Lūkesčiai menki – tai tiesiog tikrovės atspindys“, – AFP ir kitų žiniasklaidos priemonių žurnalistams sakė už klimato politiką atsakingas Europos Komisijos narys Wopke Hoekstra. Jis teigė, kad pagrindinis JT klimato derybų dėmesys turėtų būti skiriamas elektrifikacijai.

„Jei iš tiesų pavyktų elektrifikaciją paversti vieninteliu arba beveik vieninteliu konferencijos prioritetu, manau, turėtume galimybę pasiekti ką nors iš tiesų reikšmingo“, – sakė jis.

Europos Komisijos narys pirmadienį išvyks į Turkijos kurortinį Antalijos miestą, kur iki lapkričio 20 d. vyks COP31 konferencija.

W. Hoekstra išreiškė viltį, kad elektrifikacijos tikslas taps „viena svarbiausių“ konferencijos išvadų. Jis pridūrė: „Žinoma, kuo švaresnė bus elektrifikacija, tuo geriau.“

Konferenciją priimanti Turkija kviečia šalis prisijungti prie savanoriško įsipareigojimo didinti elektros energijos dalį pasauliniame energijos vartojime – nuo dabartinių maždaug 20 proc. iki 35 proc. iki 2035 metų.

Tačiau ES raginimas užtikrinti „švarią“ elektrifikaciją gali sukelti diskusijų dėl naftos, dujų ir anglių vaidmens Turkijos siūlomame plane.

Stebėtojai nesitiki didelių proveržių COP31 konferencijoje, nes valstybės susiduria su naftos kainų šoku, o geopolitinę įtampą didina JAV karas su Iranu ir Rusijos karas Ukrainoje.

Nuviliančios konferencijos

Derybose taip pat trūksta svarbios dalyvės – JAV, nes prezidentas Donaldas Trumpas, išvedęs Vašingtoną iš Paryžiaus klimato susitarimo, į konferenciją neišsiuntė savo atstovų.

„Bendras vaizdas toks, kad mūsų laikų geopolitinė padėtis yra itin sudėtinga“, – sakė W. Hoekstra. Jis pripažino, kad pastarosios kelios COP konferencijos „nuvylė kalbant apie rezultatus“.

„Kyla esminių klausimų, ar ši sistema, paremta vienbalsiškumo principu, vis dar tinkama savo tikslams pasiekti, nes ji ne visada leidžia priimti tai, ko iš tikrųjų reikia“, – sakė jis.

ES anksčiau perspėjo, kad COP31 konferencijoje nebus politinės valios prisiimti papildomų įsipareigojimų dėl finansavimo. W. Hoekstra šią žinią pakartojo.

„Europa absoliučiai pirmauja klimato finansavimo srityje – finansuoja ne tik savo, bet ir kitų šalių pastangas“, – sakė W. Hoekstra, ragindamas siekti „teisingesnio naštos pasidalijimo“.

Aplinkosaugos organizacijos kritikavo pastaruoju metu ES švelninamus klimato politikos įsipareigojimus, o naujausias pavyzdys – planai atidėti taisyklių, kuriomis siekiama mažinti itin stiprų šiltnamio efektą sukeliančio metano išmetimą, įsigaliojimą.

Tačiau W. Hoekstra atmetė teiginius, kad ES atsisako savo ambicijų.

„Tikrai ne. Visiškai aiškiai sakau – tikrai ne“, – sakė jis, nurodydamas, kad visos 27 bloko valstybės narės pritarė tikslui iki 2040 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, numatant tam tikrą lankstumą.

Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Didžiausia Baltijos šalių sūrių gamintoja „Rokiškio sūris“ pasirašė sutartį įsigyti bendrovės „Pieno žvaigždės“ gamyklą Pasvalyje. 

Bendrovės vertinimu, tai leis grupei padidinti sūrių gamybą maždaug 50 proc., o didžiąją dalį Pasvalyje pagamintos produkcijos bendrovė eksportuos. 

Apie sandorį bendrovė antradienį pranešė per biržą „Nasdaq Vilnius“. Nurodoma, kad perkamą turtą daugiausia sudaro su sūrių gamyba susiję gamyklos žemės sklypai, pastatai, įranga ir infrastruktūra.

Turtą įsigis šiam tikslui įsteigta, visiškai „Rokiškio sūriui“ priklausanti dukterinė bendrovė „RS IT“.

„Šis sandoris – svarbus mūsų grupės plėtros žingsnis. Įsigiję Pasvalio gamyklą, galėsime gerokai padidinti savo pagrindinio produkto – sūrio – gamybą ir dar labiau sustiprinti pozicijas tarptautinėse rinkose“, – Eltai perduotame komentare teigė „Rokiškio sūrio“ direktorius Dalius Trumpa.

Sandorio vertės bendrovė neatskleidžia. D. Trumpa tvirtino, kad pirkimui finansuoti bendrovei nereikės skolintis.

Pabrėžiama, kad „Rokiškio sūris“ neperka „Pieno žvaigždžių“ akcijų, sandoris neapima sūrinės brandinimo ir fasavimo įrenginių, pastatų bei su jais susijusios infrastruktūros. 

Taip pat „Rokiškio sūriui“ neatiteks „Pieno žvaigždžių“ prekių ženklai, kita intelektinė nuosavybė ir galiojančios sutartys su tiekėjais bei klientais.

Pasak D. Trumpos, gamybos plėtra Lietuvos rinkos nepaveiks.

„Vietos rinkoje niekas nepasikeis – mūsų dalis joje išliks tokia pati. Didės tik eksportui skirta gamyba. Didžiąją dalį Pasvalyje pagamintų sūrių parduosime užsienio rinkose“, – teigė jis.

„Apie du trečdalius visos savo produkcijos parduodame užsienyje, o sūrių eksportuojame daugiau kaip 90 proc. Didžiausia mūsų rinka – Italija, į kurią keliauja maždaug pusė eksportuojamų sūrių. Kita dalis pasiekia pirkėjus visame pasaulyje – nuo Europos iki JAV“, – tikino D. Trumpa.

Šių metų pirmąjį pusmetį eksportas sudarė apie 68 proc. grupės pardavimo pajamų. Pasvalyje bendrovė perims tik gamybinę gamyklos dalį.

„Pasvalio sūrinė iki šiol išnaudojo iki 20 proc. savo pajėgumų. Esame įsitikinę, kad galime ją išnaudoti gerokai efektyviau, todėl ketiname investuoti“, – nurodė D. Trumpa.

Kiek bendrovė ketina investuoti, vadovas neatskleidė. Pasak jo, šiuo metu grupė per metus pagamina apie 40 tūkst. tonų įvairių sūrių, o prijungusi Pasvalio gamyklą gamins 60 tūkst. tonų ar daugiau.

Pasvalio gamykla taps ketvirtuoju „Rokiškio sūrio“ gamybiniu padaliniu. Kartu su gamykla „Rokiškio sūris“ perims ir apie 300 jos darbuotojų. Numatoma, kad ateityje darbo vietų sūrinėje turėtų daugėti.

Skelbiama, kad vienintelė sandorio užbaigimo sąlyga – Konkurencijos tarybos leidimas vykdyti koncentraciją, jei toks leidimas būtų reikalingas.

Kyjivas, lapkričio 10 d. (Ukrinform-ELTA). Rusija rengia atakas prieš maisto pramonės objektus, taikydamasi tiek į Ukrainos, tiek į užsienio kapitalo įmones, veikiančias Ukrainoje, pranešė šaltinis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdyboje.

Šaltinio teigimu, Rusijos pajėgos planuoja atakuoti žemės ūkio produktų saugojimo ir perdirbimo objektus, įskaitant grūdų elevatorius ir sandėlių infrastruktūrą, saulėgrąžų bei kitų augalinių aliejų gamyklas, taip pat pieno ir sviesto gamybos įmones, mėsos perdirbimo gamyklas, paukštynus ir kitas maisto pramonės įmones.

„Rusijos tikslas – smūgiais objektams, užtikrinantiems maisto saugumą, destabilizuoti padėtį Ukrainoje, o vėliau surengti informacinę kampaniją, kuria būtų siekiama demoralizuoti visuomenę, padaryti didelę žalą mūsų šalies ekonomikai ir sumažinti į Ukrainos biudžetą patenkančias pajamas užsienio valiuta“, – sakė šaltinis.

Šaltinio teigimu, Maskvos planu pakenkti Ukrainos maisto pramonei taip pat siekiama padidinti Rusijos dalį žemės ūkio produktų eksporto rinkoje, ypač Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos šalyse.

Kaip pranešė „Ukrinform“, nuo plataus masto invazijos pradžios iki šių metų liepos mėnesio Rusija buvo surengusi daugiau kaip 167 tūkst. atakų prieš civilinius objektus Ukrainoje.

Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, Rusijos pajėgoms įsakyta fronto bei pasienio teritorijose intensyviau dronais pulti civilinę infrastruktūrą ir transporto priemones.

Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Per dvi savaites gyventojai, verslas ir kitos organizacijos įsigijo gynybos obligacijų už 111,6 mln. eurų, praneša Finansų ministerija.

Ministerijos duomenimis, spalio 27 – lapkričio 9 dienomis iš viso sudaryta apie 2,8 tūkst. gynybos obligacijų įsigijimo sandorių.

Didžiausio susidomėjimo sulaukė šešių mėnesių trukmės obligacijos, kurių išplatinta už 84,9 mln. eurų, sudarius beveik 1,3 tūkst. sandorių. Vienų metų trukmės obligacijų įsigyta už 24,6 mln. eurų (1,3 tūkst. sandorių).

Tuo metu dvejų metų trukmės obligacijų išplatinta už 1,1 mln. eurų (106 sandoriai), o trejų metų – už 1 mln. eurų (82 sandoriai).

Finansų ministerijos duomenimis, nuo 2024 metų, kai pradėtos platinti gynybos obligacijos, per 84 emisijas jų iš viso įsigyta už 1,3 mlrd. eurų.

Nuo antradienio pradedamos platinti keturios naujos gynybos obligacijų emisijos, už kurias bus mokamos 3,2–3,4 proc. metinės palūkanos arba 1,6 proc. pusmetinės palūkanos.

Už šešių mėnesių trukmės obligacijas bus mokamos 1,6 proc. pusmetinės palūkanos, už vienų metų – 3,2 proc., dvejų metų – 3,3 proc., o trejų metų – 3,4 proc. metinės palūkanos.

Gynybos obligacijos yra tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai, kuriuos platinant surinktos lėšos skiriamos šalies gynybos poreikiams finansuoti.

Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ pristatytas septynių energetinių salų modelis yra vienas svarbiausių šios ir ateinančių kadencijų darbų, siekiant stiprinti šalies energetikos infrastruktūros atsparumą. Pasak jo, šiam projektui įgyvendinti reikės ilgalaikių sprendimų ir politinio tęstinumo.

„Energetinių salų sukūrimas yra bene svarbiausias šios ir ateinančių kadencijų darbas stiprinant Lietuvos energetikos infrastruktūros atsparumą. Tai ilgalaikis valstybės saugumo projektas, kuriam reikės nuoseklių sprendimų ir tęstinumo, nepriklausomai nuo politinių ciklų“, – antradienį išplatintame komentare teigė L. Savickas.

Ministro teigimu, Energetikos ministerija jau pateikė derinti Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurios sudarytų sąlygas įgyvendinti šį modelį. Tikimasi, kad Seimas jas priims iki šių metų pabaigos.

L. Savickas pažymi, kad energetinių salų modelis rengiamas atsižvelgiant į Ukrainos patirtį, kuri parodė būtinybę paskirstyti elektros gamybos pajėgumus skirtinguose regionuose ir užtikrinti tiekimą net pažeidus dalį infrastruktūros.

„Turime stiprinti infrastruktūros apsaugą ir kartu pasirengti veikti tuomet, kai dalis jos būtų pažeista. Ukrainos patirtis rodo, kaip svarbu paskirstyti elektros gamybą skirtinguose regionuose ir išlaikyti tiekimą net patyrus didelių sutrikimų“, – sakė ministras.

Pagal „Litgrid“ pristatytą koncepciją, Lietuvoje būtų suformuotos septynios energetinės salos, kurios, sutrikus pagrindiniam elektros perdavimo tinklui, galėtų laikinai veikti savarankiškai.

Anot L. Savicko, modelis rengiamas sudėtingiausiam scenarijui – žiemos laikotarpiui, kai neveiktų pagrindinis elektros tinklas, o saulės ir vėjo elektrinės negamintų elektros energijos. 

Net ir tokiomis sąlygomis siekiama užtikrinti elektros tiekimą vartotojams bent aštuonias valandas per parą, pirmenybę teikiant kritinei infrastruktūrai.

Ministras nurodo, kad iki 2028 m. pabaigos numatoma pritaikyti esamas elektrines, jog keturios energetinės salos galėtų veikti daline apimtimi. 

L. Savicko teigimu, šie pajėgumai papildytų atsinaujinančios energetikos įrenginius ir energijos kaupiklius, o dalyvaudami elektros rinkoje galėtų prisidėti prie kainų šuolių mažinimo.

Kaip skelbė ELTA, „Litgrid“ planuoja, kad iki 2033 m. Lietuvoje bus pastatyta bent 10 naujų elektrinių, kurių bendra galia sieks 800 megavatų (MW). Bendrovės vertinimu, investicijos į jų vystymą galėtų sudaryti apie 880 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

„Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius teigė, kad energetinės salos būtų formuojamos pagal elektros perdavimo tinklo struktūrą ir pagrindinius jo mazgus. Sutrikus elektros tiekimui, pirmenybė būtų teikiama ligoninėms, specialiosioms tarnyboms, mobiliajam ryšiui, šildymo ir vandens tiekimui.

Numatoma, kad keturios energetinės salos Vilniaus, Kauno, Panevėžio–Šiaulių ir Klaipėdos regionuose daline apimtimi galėtų pradėti veikti jau 2028 metais.

Vašingtonas, lapkričio 10 d. (AFP-ELTA). JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas griežtai pasmerkė jam gresiančią apkaltos procedūrą. Antradienį per pirmąją spaudos konferenciją per maždaug šešis mėnesius jis pareiškė, kad tai „parodomasis procesas prieš prezidentą ir jo karo ministrą“ bei „politinis spektaklis“.

Respublikonų kongresmenas Thomasas Massie pirmadienį Atstovų Rūmuose pateikė pasiūlymą pradėti P. Hegsetho apkaltos procedūrą. Atstovų Rūmai dėl šio pasiūlymo gali balsuoti jau trečiadienį. T. Massie yra prezidento Donaldo Trumpo kritikas.

Po respublikonų pralaimėjimo kadencijos vidurio rinkimuose P. Hegsethas patiria didelį spaudimą, ypač dėl karo su Iranu. Tačiau pats gynybos sekretorius pareiškė savo darbą atlikęs gerai. Jis gynė tiek prieštaringai vertinamą savo pareigų atlikimą per karą su Iranu, tiek spėjamų narkotikų kontrabandininkų žudymą Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

Kongreso rinkimus laimėję demokratai palaiko apkaltą P. Hegsethui. Kadangi iki metų pabaigos JAV Kongresas dar dirbs senosios sudėties, T. Massie pasiūlymui reikia ir dalies respublikonų balsų.

Pirmadienį D. Trumpas išreiškė paramą P. Hegsethui ir pareiškė, kad šis dirba „labai gerai“. Prezidentas T. Massie pavadino „pralaimėtoju“, o P. Hegsethas savo ruožtu kongresmeną išvadino „nusivylusiu ir žlugusiu kongresmenu“. D. Trumpas pasirūpino alternatyviu kandidatu, kad šis Kentukiui atstovaujantis Kongreso narys nebūtų perrinktas, todėl Th. Massie sausio pradžioje padės savo mandatą.

JAV Konstitucijoje nustatyta aukšta apkaltos procedūros kartelė. Jei Atstovų Rūmai balsų dauguma pritartų pasiūlymui, Senate prasidėtų apkaltos procesas. Šiuose rūmuose P. Hegsetho pašalinimui iš pareigų reikėtų dviejų trečdalių balsų daugumos.

Gynybos sekretorius sakė esąs geroje kompanijoje. Jis priminė, kad per pirmąją D. Trumpo kadenciją du prezidentui surengti apkaltos procesai baigėsi nesėkme.

Londonas, lapkričio 10 d. (AFP-ELTA). Nuo britų aktoriaus ir komiko Russello Brando teismo proceso dėl išžaginimo ir seksualinės prievartos pradžios į policiją kreipėsi daugiau moterų, antradienį pranešė Jungtinės Karalystės policijos pareigūnas. R. Brandas jau pradėjo atlikti daugiau kaip dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.

Apie naujus skundus pranešta tuo metu, kai R. Brando advokatas sulaukė aštrios kritikos dėl savo pasisakymų ir teismo posėdžiuose užduotų klausimų. Tai Jungtinėje Karalystėje vėl įžiebė diskusijas dėl seksualinio smurto aukų kaltinimo ir gėdinimo.

Londono policijos detektyvas inspektorius Andy Furphy pranešė, kad jau tiriami dar du pranešimai apie galimus R. Brando nusikaltimus, o per teismo procesą ir po ketvirtadienį paskelbto nuosprendžio policija sulaukė dar kelių pranešimų.

R. Brandui, kuris pastaruoju metu internete prisistato kaip krikščioniškų vertybių skleidėjas, pirmadienį skirta 10 metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jis pripažintas kaltu dėl vienos moters išžaginimo ir seksualinės prievartos prieš dar tris moteris 2004–2009 m.

Teisėjas pavadino jį seksualiniu grobuonimi, demonstravusiu stulbinamą aroganciją ir panieką savo aukoms.

Tačiau R. Brando advokatas Ianas Winteris sulaukė griežtos kritikos dėl teisme išsakytų teiginių, kad nukentėjusiosios nebuvo itin pažeidžiamos ir kad R. Brandas negalėjo būti kaltas dėl išžaginimo, nes jį apkaltinusios moterys nesipriešino, nerėkė ir net nemėgino pasišalinti.

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko pavaduotoja Lucy Powell pareiškė, kad kai kurie gynybos teiginiai teisme ją labai nuvylė ir prislėgė.

Pagalbos nukentėjusiesiems organizacijų teigimu, tokia gynybos taktika primena ankstesnius laikus, kai aukos vengdavo pranešti apie patirtą smurtą, baimindamosi, kad teisme bus klausinėjamos apie savo elgesį ir seksualinę praeitį.

Pagalbos nukentėjusiesiems organizacija „Victim Support“ pareiškė, kad ją privertė pasibaisėti, nors ir nenustebino, per R. Brando teismo procesą gynybos pasitelkti mitai apie išžaginimą, klaidingi įsitikinimai ir stereotipai.

Organizacija pridūrė, kad moterys neturėjo būti priverstos teisme kęsti gėdingų mėginimų jas kaltinti ir diskredituoti.

„Mitais apie išžaginimą ir stereotipais teismo procesuose dėl seksualinio smurto remiamasi kasdien. Šioje byloje kaltinamojo žinomumas atkreipė dėmesį į sisteminę problemą, su kuria susiduria seksualinį smurtą patyrę žmonės visoje šalyje“, – pareiškė organizacija.

„Kodėl nesipriešino?“

Kaltinimai R. Brandui buvo pateikti pernai, po to, kai 2023 m. laikraščių „The Sunday Times“, „The Times“ ir televizijos kanalo „Channel 4“ laidos „Dispatches“ žurnalistai paviešino informaciją apie jo elgesį. Po šių publikacijų moterys pradėjo kreiptis į policiją.

„Per visą Russello Brando teismo procesą matėme, kaip pasitelkiami mitai apie išžaginimą: kodėl ji nerėkė? Kodėl nesipriešino? Kodėl taip ilgai delsė apie tai pranešti? Kodėl po to ir toliau palaikė su juo ryšį? Visi šie klausimai buvo keliami siekiant diskredituoti nukentėjusiąsias arba pasėti abejonių prisiekusiųjų galvose“, – po R. Brando pripažinimo kaltu leidinyje „The iPaper“ rašė organizacijos „Rape Crisis England & Wales“ vadovė Ciara Bergman.

Vis dėlto C. Bergman pabrėžė, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl išžaginimo yra svarbus, nes nukentėjusioji anksčiau buvo turėjusi lytinių santykių su R. Brandu abipusiu sutikimu.

„Tai rodo, kad prisiekusieji supranta, jog ankstesnis sutikimas lytiškai santykiauti nereiškia nuolatinio ar savaiminio sutikimo“, – sakė ji.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas šeštadienį pareiškė, kad vyriausybė turi apsvarstyti teismo procesų dėl išžaginimo tvarkos pakeitimus, kad moterys nesijaustų taip, tarsi pačios būtų teisiamos, kaip anksčiau yra nutikę nukentėjusiosioms.

R. Brando veiksmus pavadinęs siaubingais, premjeras pažadėjo iki 2027 m. pabaigos kiekvienoje policijos tarnyboje įsteigti specializuotas išžaginimų ir sunkių seksualinių nusikaltimų tyrimo komandas.

Moterų teisių organizacija „Rights of Women“ pareiškė, kad R. Brando teismo procesas atskleidė būtinybę skubiai kurti teisingumo sistemą, kurioje būtų atsižvelgiama į patirtų traumų poveikį nukentėjusiesiems.

Organizacijos teigimu, teisme liudijančios moterys, jau patyrusios sunkių psichologinių traumų, dažnai iš naujo traumuojamos procedūrų, kurios šiaip jau turėtų užtikrinti jų saugumą ir teisingumą.

Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Paryžiuje susitiko su Šiaurės Makedonijos prezidente Gordana Siljanovska-Davkova. Susitikimo metu valstybių vadovai aptarė dvišalių santykių stiprinimą, Šiaurės Makedonijos integraciją į Europos Sąjungą (ES) ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus.

Kaip pranešė Prezidentūra, 9-ojo Paryžiaus taikos forumo metu vykusiame susitikime G. Nausėda pasveikino Šiaurės Makedonijos sprendimą atidaryti ambasadą Vilniuje. Pasak šalies vadovo, tai padės stiprinti abiejų valstybių politinius ir ekonominius ryšius.

Prezidentas taip pat patvirtino Lietuvos paramą Šiaurės Makedonijos siekiui tapti ES nare. G. Nausėdos teigimu, Bendrijos plėtra yra strategiškai svarbi Europos saugumui, stabilumui ir gerovei.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi dalytis stojimo į ES patirtimi ir padėti Šiaurės Makedonijai įgyvendinti būtinas reformas. Kartu jis pažymėjo, kad siekiant tolesnės pažangos svarbu laikytis prisiimtų įsipareigojimų.

Susitikime taip pat aptarti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 metais prioritetai. G. Nausėda nurodė, kad daugiausia dėmesio bus skiriama Europos saugumui ir gynybai, ES plėtrai, visuomenių atsparumui bei konkurencingumui.

Be to, Lietuvos prezidentas paragino Šiaurės Makedoniją tęsti paramą Ukrainai ir prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti atsakomybę už Rusijos agresiją.

Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Seimas pasiūlė tobulinti įstatymo pataisas, siūlančias, kad našlių pensija sudarytų 30 proc. mirusio sutuoktinio senatvės arba netekto darbingumo pensijos. 

Ši Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Kęstučio  Biliaus pateikta iniciatyva nesulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas antradienį palaikė 35 parlamentarai, prieš buvo 15, susilaikė 28. Nepaisant nepalankaus balsavimo, projektas nebuvo atmestas, jis grąžintas iniciatoriui tobulinti. 

Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys K. Bilius aiškino, kad pasiūlė keisti našlių pensijos skaičiavimo tvarką, siekiant sumažinti vienišų senjorų skurdą, kad jiems nereikėtų taupyti maistui.

„Šiuo metu Lietuvoje likęs gyvas sutuoktinis gauna tik savo pensiją bei nustatyto dydžio bazinę našlių pensiją. Dėl to neužtikrinamas socialinis teisingumas ilgus metus bendrą šeimos ūkį kūrusiems sutuoktiniams“, – sako jis. 

„Aušriečio“ teigimu, pritarus šiai iniciatyvai mūsų šalies socialinės apsaugos modelis priartėtų prie kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos praktikos.

K. Biliaus duomenimis, šiuo metu yra apie 216 tūkst. našlių.

Galiojančiame įstatyme mirusio sutuoktinio senatvės pensijos paveldėjimas nėra numatytas.