Vašingtonas, lapkričio 9 d. (AFP-ELTA). JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris prieš Abu Dabyje vyksiančias derybas dėl Ukrainos pareiškė, kad būtinos tiesioginės Europos ir Rusijos atstovų derybos.

Europa ir Rusija turi derėtis „dėl platesnių saugumo susitarimų“, kurie būtų bet kokio taikos susitarimo dėl Ukrainos dalis, sakė jis pirmadienį. 

JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas, turėdamas omenyje būsimas  JAV tarpininkaujamas derybas tarp Maskvos ir Kyjivo, pridūrė: „Suprantame, kad laukia sunkūs sprendimai.“

Antradienį ir trečiadienį Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, į trišales derybas dėl karo Ukrainoje susitiks Rusijos, Ukrainos ir JAV derybininkai.

Nėra numatyta, kad ES valstybės šiose derybose sėdės prie vieno stalo – nors praėjusią savaitę D. Trumpas užsiminė apie galimą „labai didelį“ susitarimą, kuris galėtų apimti „visą Europą“.

Vėliau Briuselis pareiškė, kad ES Abu Dabyje bus „kartu su savo partneriais“. Be to, į Persijos įlankos regioną taip pat vyks NATO, Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos atstovai, agentūrai AFP sakė vienas ES pareigūnas. Tačiau kol kas esą neaišku, kaip konkrečiai jie bus įtraukti į derybas.

Ukrainos derybų grupės vadovas Rustemas Umerovas pirmadienį socialiniuose tinkluose pranešė, kad ukrainiečiai derybų Abu Dabyje kuluaruose surengs „atskirus koordinacinius susitikimus su savo Europos partneriais“.

Jis taip pat nurodė, kad Abu Dabyje bus Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Prancūzijos, taip pat ES ir NATO atstovai.

Kyjivas, lapkričio 9 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Tautų branduolinės saugos priežiūros institucija pranešė, kad pirmadienį per dronų ataką žuvo Rusijos okupuotos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės darbuotojas.

Rusijos pajėgos elektrinę užėmė 2022 m. kovą, netrukus po to, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė Europoje ir per karą dėl branduolinės saugos grėsmių ne kartą atsidūrė dėmesio centre.

„TATENA informuota, kad šiandien per dronų ataką žuvo vienas elektrinės darbuotojas. Tai naujausias incidentas, per kurį nukentėjo elektrinės personalas ir karinio konflikto metu iškilo dar didesnė grėsmė branduolinei saugai bei saugumui“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

TATENA taip pat pranešė, kad pirmadienį per drono ataką žuvo netoliese esančios Zaporižios šiluminės elektrinės, kurioje energija gaminama naudojant iškastinį kurą, darbuotojas.

Vienoje įsikūrusi agentūra paskutinį kartą apie atominės elektrinės darbuotojo žūtį per dronų ataką pranešė spalio pabaigoje. Tuomet, kaip skelbta, žuvo remonto dirbtuvėse dirbęs suvirintojas.

Organizacija pranešė, kad TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi „griežtai smerkia pragaištingas atakas ir teigia, jog tai nepriimtini išpuoliai, pažeidžiantys esminius branduolinės saugos principus“.

„Visos tokios atakos prieš atominių elektrinių darbuotojus turi būti nedelsiant nutrauktos“, o „visiems elektrinių darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos atlikti svarbų darbą nepatiriant nepagrįsto streso ar baimės“, – pareiškė TATENA.

Rusija ir Ukraina nuolat kaltina viena kitą atakuojant elektrinę, esančią netoli fronto linijos prie Dnipro upės.

Nuo 2022 m. rugsėjo elektrinėje nuolat dirba TATENA ekspertų grupės. Visi šeši Zaporižios AE reaktoriai nuo 2022 m. yra sustabdyti.

(atnaujintas tekstas, papildyta Seimo pirmininko užuojauta)

Vilnius, lapkričio 9 d. (ELTA). Šalies vadovai pirmadienį Lenkijos ambasadoje pagerbė žuvusiųjų per šaudynes Krokuvoje atminimą, pasirašė užuojautų knygoje. 

Anot prezidento Gitano Nausėdos, šis išpuolis sukrėtė „iki širdies gelmių“. 

„Esu sukrėstas to, kas įvyko gražiame Krokuvos mieste. Ir tai rodo, kad tikrai gyvename tokiame nesaugiame pasaulyje, turime taip branginti kiekvieną gyvybę, bet kartais dėl nesuvokiamų, žmogiška prasme nesuvokiamų priežasčių įvyksta tai, kas įvyko visiškai neseniai“, – žurnalistams pirmadienį teigė prezidentas. 

„Mano visiška užuojauta lenkų tautai. Visada su giliomis ir tikrai jautriomis simpatijomis esu šios tautos atžvilgiu ir šis pastarasis įvykis mane sukrėtė iki širdies gelmių“, – kalbėjo G. Nausėda. 

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius akcentavo, jog šią sunkią akimirką Lietuva yra kartu su Lenkija ir jos žmonėmis. 

„Nuoširdi užuojauta žuvusiųjų per tragišką išpuolį Krokuvoje šeimoms ir artimiesiems. Mūsų mintys – su visais sužeistaisiais ir kitais šios tragedijos paliestais žmonėmis. Linkime jiems stiprybės ir kuo greičiau pasveikti. (…) Esame artimi draugai ir partneriai Europoje, todėl jaučiame Jūsų skausmą ir siunčiame nuoširdų palaikymą. Tegul stiprybė, atjauta ir vienybė suteikia paguodos visiems, kuriuos palietė ši tragedija“, – sakoma premjero užuojautoje“, – teigiama M. Sinkevičiaus užuojautoje. 

Seimo pirmininkas Juozas Olekas pažymėjo „besidalijantis sielvartu“ su šeimomis, netekusiomis artimųjų, taip pat linkėjo stiprybės visiems, kuriuos palietė ši nelaimė.

„Šiuo sunkiu metu Lietuva yra solidari su Lenkija. Lietuvos ir Lenkijos žmones sieja tvirti draugystės ir kaimynystės ryšiai, tarpusavio parama bei bendra atsakomybė. Tik veikdami išvien galime užtikrinti savo tautų saugumą bei gyventi laisvoje ir klestinčioje Europoje“, – teigiama Seimo vadovo įraše užuojautų knygoje.

J. Oleko užuojautos laiškai taip pat išsiųsti Lenkijos Senato pirmininkei Małgorzatai Kidawai-Błońskai ir Seimo maršalkai Wlodzimierzui Czarzastyʼui.

Kaip skelbė ELTA, išpuolis įvyko šeštadienį Krokuvos pagrindinėje turgaus aikštėje. 

24 metų vyras, prokuratūros įvardytas kaip Michalas Oksińskis, automobiliu įvažiavo į aikštę ir ėmė šaudyti į praeivius automatiniu šaunamuoju ginklu. Per išpuolį žuvo šeši žmonės, dar 16 buvo sužeisti, tarp jų – du policijos pareigūnai ir vėliau ligoninėje miręs užpuolikas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pavadino šaudynes, kurios buvo daugiausia aukų pareikalavęs tokio pobūdžio išpuolis šalyje nuo komunizmo žlugimo 1989 m., terorizmo aktu.

(patikslinta antraštė ir pirmoji pastraipa)

Los Andželas, lapkričio 9 d. (ELTA). Du žvejai atsitiktinai rado ir išgelbėjo kruizinio laivo pianistą, kuris devynias valandas dreifavo Ramiajame vandenyne už maždaug 30 kilometrų nuo Kalifornijos pakrantės, pranešė JAV žiniasklaida.

Kaip 37 metų vyras iškrito iš Meksikon plaukusio bendrovės „Royal Caribbean“ kruizinio laivo „Ovation of the Seas“, kol kas nežinoma, pranešė „CBS News“.

JAV pakrančių apsaugos duomenimis, vyras, kurio tapatybė neskelbiama, buvo paguldytas į ligoninę, tačiau jo gyvybei pavojus negresia.

Penktadienį įvykusio incidento metu du žvejai Grantas Garrettas ir Seanas Nortonas buvo pakeliui namo nuo Los Andželo apygardai priklausančios Santa Katalinos salos, kur prieš tai žvejojo buriažuves, kai atviroje jūroje pastebėjo vyrą.

G. Garrettas papasakojo transliuotojui CBS apie tai, kaip nelaimėlis buvo išgelbėtas.

„Ten žmogus! Sustokime!“, – prisiminė šaukęs jis.

„Mudu su Grantu paėmėme jį už rankų ir iškėlėme į katerį. Jis buvo visiškai ištiktas šoko, – sakė S. Nortonas. – Vieninteliai man pasakyti jo žodžiai buvo: „Ačiū. Maniau, kad mirsiu.“

Žvejai išsiuntė nelaimės signalą, į kurį atsiliepė Niuport Bičo gelbėtojų komanda. Manoma, kad vyras iš laivo iškrito penktadienį apie 2.30 val.

S. Nortonas spėjo, kad pianistui taip ilgai išgyventi galėjo padėti dėl El Ninjo reiškinio neįprastai šilta vandenyno temperatūra.

„Kitais metais jis tikrai nebūtų išgyvenęs“, – sakė jis.

Vilnius, lapkričio 9 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos lapkričio 10-osios įvykius Lietuvoje.

Paryžius, lapkričio 9 d. (AFP-ELTA). Šią savaitę JAV tarpininkaujant Abu Dabyje vyksiančios Rusijos ir Ukrainos derybos dėl Rusijos invazijos sukelto karo užbaigimo parodys, ar Maskva iš tiesų pasirengusi siekti susitarimo, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.

„Tai esminis klausimas, į kurį atsakymą turime gauti per artimiausiomis dienomis vyksiančias diskusijas: ar Rusija iš tiesų pasirengusi derėtis?“ – Paryžiuje kalbėdamas G7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikime sakė J. Wadephulas. Jis paragino Maskvą „atsisakyti maksimalistinių reikalavimų“ ir perspėjo, kad Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje neturėtų vykti vien „derybų spektaklis“.

Po pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio J. Wadephulas sakė, kad jie „sutarė, jog derybomis įmanoma užbaigti Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“.

„Būtina sąlyga – kad Rusija pagaliau atsisakytų savo maksimalistinių reikalavimų“, – visgi pridūrė jis.

J. Wadephulas perspėjo, kad Rusijai toliau atakuojant Ukrainos civilinę infrastruktūrą, „nematome jokių reikšmingų Maskvos pastangų suteikti deryboms rimtesnį postūmį“.

„Jeigu tokių pastangų būtų imtasi, visi būtų pasirengę konstruktyviai įsitraukti į derybas“, – sakė jis.

„Tačiau kol kas Rusija tokio noro neparodė, ir tai yra mūsų bendra pozicija“, – pridūrė vokiečių ministras.

Maskva, lapkričio 9 d. (ELTA). Žinomas Rusijos tiriamosios žurnalistikos laikraštis „Novaja Gazeta“ pirmadienį nutraukė veiklą ir paliko redakcijos patalpas Maskvoje, pranešė agentūra „Reuters“.

Leidinys pareiškė nusileidžiantis nuolatiniam Rusijos valdžios institucijų spaudimui, dėl kurio žurnalistinė veikla tapo neįmanoma. Vienas laikraščio įkūrėjų, Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas paragino visuomenę ginti žodžio laisvę ir žmogaus teises.

Konstitucijoje įtvirtintos politinės ir pilietinės teisės Rusijoje praktiškai nebegalioja, sakė jis žurnalistams.

„Žmonėms mūsų šalyje, kurie pasisako už taiką, atimta teisė skaityti tai, ką jie nori – kaip tai matome šiandien“, – žurnalistams kalbėjo D. Muratovas.

„Dabar esame tokioje padėtyje, kai Rusijos Konstitucijos dalis, garantuojanti politines ir pilietines teises, praktiškai nebeveikia“, – pridūrė jis.

D. Muratovas pareikalavo paleisti apie 4 tūkst. politinių kalinių Rusijoje ir paragino paskelbti visapusiškas paliaubas Ukrainoje. Kartu jis pabrėžė, kad būtina skirti Rusijos vadovybę nuo šalies gyventojų.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sumenkino laikraščio veiklos nutraukimą ir kalbėjo apie įprastą „rotacinį procesą“ itin konkurencingoje žiniasklaidos rinkoje.

Rusijos vyriausybė neigia laikanti politinius kalinius ir gina cenzūros įstatymus, vadindama juos būtinomis priemonėmis karo metu.

„Novaja gazeta“ buvo laikoma valdžią kritikuojančiu leidiniu ir vienu įtakingiausių nepriklausomų balsų Rusijoje. Prie jo steigimo prisidėjo  paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas, skirdamas dalį 1990 m. gautos Nobelio taikos premijos piniginio apdovanojimo.

Įkvėptas M. Gorbačiovo „Glasnost“ politikos, laikraštis ne kartą atskleidė korupcijos atvejus ir kritiškai nušvietė Kremliaus vadovybės veiklą.

Per daugelį metų dėl savo darbo buvo nužudyti šeši šio leidinio žurnalistai.

Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą 2022 m. vasarį, laikraštis nutraukė spausdinto leidinio leidybą, tačiau toliau skelbė publikacijas internete.

Praėjusio mėnesio pabaigoje redakcija galiausiai paskelbė apie veiklos pabaigą, kai laikraštis buvo pripažintas „užsienio agentu“, jam liepta palikti savo patalpas, o bankai blokavo skaitytojų aukas.

Kol kas neaišku, ar leidinys galės tęsti veiklą kitu formatu.

Savo interneto svetainėje, apžvelgdama pastarųjų savaičių įvykius, redakcija rašė, kad jos dvasia išliks kaip „geras virusas“.

Jos neįmanoma sunaikinti net branduoliniu sprogimu, ji gyvena toliau visuose, kurie buvo šio projekto dalis, sakė žurnalistė Irina Vorobjova.

Ryga, lapkričio 9 d. (LETA-ELTA). Latvijos nacionalinė oro bendrovė „airBaltic“ pasirašė naują ilgalaikę orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu (ACMI) sutartį su Vokietijos „Lufthansa Group“. Pagal ją „airBaltic“ vasaros sezonu eksploatuos iki šešių orlaivių „Airbus A220-300“, o žiemos sezonu – keturis, naujienų agentūrai LETA pranešė bendrovė.

Bendrovė pažymi, kad nauja sutartimi tęsiamas abiejų bendrovių bendradarbiavimas, kuris padės subalansuoti pajėgumų paskirstymą pagal naują oro bendrovės verslo planą.

Pagal ACMI sutartį „airBaltic“ partneriui suteikia orlaivį kartu su įgula, technine priežiūra ir draudimu.

„airBaltic“ tinklo valdymo viceprezidentas Mantas Vrubliauskas pabrėžia, kad „Lufthansa Group“ sprendimas pratęsti bendradarbiavimą su „airBaltic“ ateinančiais sezonais rodo per pastaruosius metus užsimezgusį tarpusavio pasitikėjimą.

Jis pabrėžia, kad partneriai vertina „airBaltic“ kaip patikimą ACMI paslaugų teikėją, užtikrinantį stabilų veiklos rezultatų lygį ir sulaukiantį teigiamų atsiliepimų tiek iš oro bendrovių, kurioms skraidina „airBaltic“, tiek iš jų keleivių.

„Tikimės ir ateinančiais metais toliau teikti paslaugas „Lufthansa Group“, – sakė M. Vrubliauskas.

Be bendradarbiavimo su „Lufthansa Group“, oro bendrovė taip pat tęsia ACMI partnerystę su „Air Serbia“, kuriai vasaros sezonu suteikia keturis orlaivius, o žiemos sezonu – du.

„airBaltic“ praneša, kad 2027 m. planuoja eksploatuoti 36 orlaivių parką ir toliau teikti ACMI paslaugas greta reguliariųjų skrydžių.

Restruktūrizavimui – iki 350 mln. eurų finansavimas

Kaip pranešta anksčiau, spalio 19 d. JAV Niujorko pietinės apygardos bankroto teismas galutinai patvirtino „airBaltic“ iki 350 mln. eurų siekiančio finansavimo restruktūrizavimo metu (DIP) struktūrą ir patvirtino lėšų pritraukimo proceso skaidrumą. Tai nurodyta spalio 20 d. pasirašytoje galutinėje teismo nutartyje.

Patvirtintas finansavimo mechanizmas numato pirmąją 175 mln. eurų dalį, antrąją – iki 125 mln. eurų, o trečiąją – iki 50 mln. eurų.

Šiuo metu „airBaltic“ jau gavo 140 mln. eurų pirmosios finansavimo dalies lėšų, iš kurių 78,925 mln. eurų bus panaudota aštuoniems orlaiviams ir septyniems varikliams išpirkti.

Finansavimą organizavo SVP, o jį suteikti įsipareigojo „Barclays“, „Hayfin Capital Management“, „Morgan Stanley“, „Oaktree Capital Management“ ir „Strategic Value Partners“.

Pagal JAV bankroto kodekso 11-ąjį skyrių („Chapter 11“) „airBaltic“ yra apsaugota nuo kreditorių reikalavimų, kol bus baigtas jos įsipareigojimų restruktūrizavimas.

Bendrovė taip pat praneša, kad skrydžiai ir klientų aptarnavimas bus tęsiami įprasta tvarka. Visi skrydžiai vyks pagal numatytą tvarkaraštį, jau įsigyti bilietai ir rezervacijos lieka galioti, o keleiviai ir toliau gali pirkti bilietus bei keliauti su „airBaltic“ kaip anksčiau.

Pasibaigus šiam procesui bus parengtas vadinamasis reorganizavimo planas, kurį turės patvirtinti teismas. Tikimasi, kad procesas bus užbaigtas iki 2027 m. vidurio.

Praėjusiais metais „airBaltic“ grupės pajamos, palyginti su 2024 m., padidėjo 4,2 proc. ir pasiekė 779,344 mln. eurų. Tuo metu grupės nuostoliai pernai siekė 44,337 mln. eurų – 2,7 karto mažiau nei 2024 m.

2025 m. oro bendrovė iš viso pervežė 5,2 mln. keleivių – 1 proc. daugiau nei 2024 m.

Praėjusią vasarą „airBaltic“ akcininke tapo Vokietijos nacionalinė oro bendrovė „Lufthansa“.

Šiuo metu Latvijos vyriausybei priklauso 88,37 proc. „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ valdo 10 proc., Danijos verslininkui ir finansų investuotojui Larsui Thuesenui priklausanti bendrovė „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o kitiems akcininkams tenka 0,01 proc.

Bendrovės įstatinis kapitalas siekia 41,819 mln. eurų.

Kyjivas, lapkričio 9 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos ginkluotųjų pajėgų 39-osios motorizuotųjų šaulių brigados kariai, judėdami intensyviai apšaudomoje zonoje, kaip gyvuosius skydus naudoja užverbuotus afrikiečius.

Tai patvirtina Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos paviešintas Rusijos karių pokalbis.

„Laikykitės tako, visą laiką eikite taku. Eikite ramiai, klausykitės, ar ore ko nors negirdėti, o „šokoladinį“ siųskite priekyje. Tegul eina maždaug 20 metrų prieš jus“, – perimto pokalbio įraše duoda nurodymus priešo vadas.

Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad šis pokalbis dar kartą parodo, jog Rusijos kariuomenėje tarnaujantys užsieniečiai laikomi viso labo gyvąja jėga, kurią bet kada galima paaukoti.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos Huliajpolės fronto ruože puolimo operacijoms naudoja samdinius iš Afrikos ir Azijos šalių.

Vilnius, lapkričio 9 d. (ELTA). Savaitgalį pasieniečiai Mažeikių rajone ir Vilniaus oro uoste sulaikė 12 jaunų afrikiečių, pasiprašiusių prieglobsčio Latvijoje, bet iš ten pasprukusių ir neteisėtai keliavusių Vakarų Europos link.

Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), ankstyvą penktadienio rytą Palangos pasienio užkardos pareigūnai Mažeikių autobusų stotyje patikrino penkis svetimšalius – trys vyrus ir dvi moteris – už kelių minučių ketinusius maršrutiniu autobusu išvažiuoti į Vilnių. 

Pasieniečiams paprašius pateikti dokumentus, išaiškėjo, kad 24-erių bei 25-erių Egipto ir 20–24-erių Alžyro piliečiai turi tiktai šiemet gautus latviškus prieglobsčio prašytojo pažymėjimus. Šie dokumentai nesuteikia teisės atvykti ir būti Lietuvoje, kelionėms jie negalioja. Išvykti iš Latvijos teritorijos prieglobsčio prašytojas neturi teisės.

Du užsieniečiai – egiptietis ir alžyrietė – savo telefonuose turėjo skaitmenines įlaipinimo korteles šeštadienio skrydžiui į Malagą Ispanijoje.

Pasieniečiai penketą svetimšalių sulaikė ir tą pačią dieną perdavė VSAT Užsieniečių registracijos centro Pabradėje pareigūnams.

Kaip pranešė VSAT, šeštadienio naktį prie Mažeikių, kelyje Buknaičiai–Mažeikiai, tikrindami turimą informaciją, VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai sulaikė dar tris jaunus afrikiečius, neteisėtai pasišalinusius iš Latvijos prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo vietos. 21-erių bei 24-erių marokiečiai ir 27-erių egiptietis kelionės dokumentų neturėjo – pasieniečiams jie pateikė Latvijos užsieniečių registracijos centro išduotas asmens tapatybės korteles.

Šie asmenys netrukus buvo nugabenti į Pabradę.

Šeštadienio ryte VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai sostinės oro uoste sumaišė 19-mečio egiptiečio planus išskristi į Paryžių. Nustatyta, kad penktadienį šis afrikietis pasišalino iš prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo vietos Daugpilyje ir autobusu atvyko į Lietuvą.

Sekmadienį Vilniaus oro uoste pasieniečiams įkliuvo dar trys prieglobsčio „prašytojai“ iš Latvijos. 28-erių Egipto pilietis ketino lėktuvu pasiekti Paryžių, o du jo tautiečiai, 26-erių ir 27-erių, – Hamburgą (Vokietija).

Pirminiais duomenimis, visi šie savaitgalį sulaikyti migrantai iš savo gimtųjų šalių Afrikoje atskrido į Baltarusiją, iš kurios, neteisėtai kirtę sieną, atsidūrė Latvijoje ir ten buvo sulaikyti. Pasiprašė prieglobsčio, bet nelaukdami sprendimo pasišalino iš Muceniekų ir Daugpilio apgyvendinimo centrų, planuodami iš Vilniaus keliauti toliau į Vakarus.

„Taktiką, kai į ES besibraunantys neteisėti migrantai prašo prieglobsčio pirmoje bendrijos valstybėje, o pradėjus tokias procedūras ieško progų sprukti į Vakarų Europą, jie naudoja dažnai. Latvija ir Lietuva neteisėtų migrantų planuose tėra tranzitinės valstybės“, – sako VSAT.

Neteisėtai įsibrovę į Latviją, migrantai neretai grupėmis nuo kelių iki keliolikos asmenų toliau į Vakarus vyksta ne tik naudodamiesi gabentojų paslaugomis, bet apsirūpinę svetimais ar klastotais kelionės dokumentais keliauja maršrutiniais autobusais, traukiniais ar pavėžėjų automobiliais, lėktuvais ir netgi jūriniais keltais.

Lyginant su ankstesne situacija, antrinės migracijos srautai šiemet gerokai padidėjo: per visus 2025-uosius metus – 1 288, o šiemet iki šio pirmadienio – 2 139. Tai susiję su migrantais, kurie iš Baltarusijos neteisėtai patenka į Latviją ir vėliau per Lietuvą bei Lenkiją mėgina pasiekti Vakarų Europą.

Vadinamu latviškuoju keliu vykstančius ir sulaikytus neteisėtus migrantus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai įprastai grąžina kolegoms latviams.