Vilnius, rugsėjo 3 d. (ELTA). Ketvirtadienį Vilniuje bus atidarytas pirmasis Baltijos šalyse Inovatyvus ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centras, į kurio infrastruktūrą „Northway“ įmonių grupė investavo 61 mln. eurų.

Kaip skelbia bendrovė, 3,5 tūkst. kv. metrų ploto centre bus kuriamos ir gaminamos naujos kartos ląstelių terapijos, personalizuotos terapinės vakcinos, regeneracinės medicinos produktai, taip pat vystomos 3D žmogaus audinių spausdinimo technologijos.

Naujasis centras taps „Northway“ įmonių grupės Vilniuje vystomos „BIO CITY“ ekosistemos dalimi. Jame planuojama sukurti apie 100 aukštos kvalifikacijos darbo vietų.

Centro atidarymas – dar vienas konkretus žingsnis Lietuvos ambicijos link: iki 2030 metų gyvybės mokslų sektoriaus indėlį išauginti iki 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Atidarymo renginyje dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Mindaugas Sinkevičius, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, finansų ministras Taurimas Valys bei „Northway“ įmonių grupės įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis.

Renginio metu bus pristatytas naujasis centras, jo laboratorijos ir gamybinės patalpos.

Vilnius, rugsėjo 3 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi, ministrais ir aptars priemones audrų šalyje sukeltoms problemoms spręsti.

Kaip Eltai nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, G. Nausėdos ir M. Sinkevičiaus susitikime dėl audrų padarinių likvidavimo dalyvaus ir daugiau pareigūnų. 

„Prezidentas susitikime su ministru pirmininku, energetikos ir finansų ministrais, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos pirmininku, Anykščių, Utenos, Molėtų rajonų merais aptars prioritetines priemones sprendžiant audrų sukeltas problemas“, – teigė R. Jasiulionis. 

Po susitikimo numatomi prezidento vyriausiojo patarėjo Ramūno Dilbos ir energetikos ministro Luko Savicko komentarai.

Po rugpjūčio pabaigoje šalyje nusiaubusio audros elektros trečiadienio vakaro duomenimis dar neturėjo apie 7 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų.

Nuo šio antradienio gyventojai, kuriems audros elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei po trijų parų, gali supaprastinta tvarka kreiptis į ESO dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo. 

Per rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audrą metu daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti. 

Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų.

Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Skaičiuojama, kad audros finansinis poveikis siekia apie 17 mln. eurų – elektros tinklo atkūrimas kainuos apie 10 mln. eurų, dar apie 7 mln. eurų sudarys kompensacijos ESO klientams.

Draudikai dėl audros jau registravo beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o bendra padaryta žala viršija 13 mln. eurų.

Vilnius, rugsėjo 3 d. (ELTA). Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį spręs, ar ekspremjeras, socialdemokratas Gintautas Paluckas nepadarė šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo, kai 2024 m. pildydamas Seimo nario anketą, nepateikė duomenų apie nebaigtą atlikti teistumą. 

Išnagrinėjus skundą dėl G. Palucko veiksmų, siūloma pripažinti, kad socdemas Rinkimų kodekso nepažeidė. Tiesa, dėl tokio siūlymo turės balsuoti VRK.

VRK tyrimą pradėjo dar gegužės viduryje – po Seimo konservatorių ir liberalo Eugenijaus Gentvilo kreipimosi. Parlamentarai į komisiją kreipėsi balandžio pabaigoje ir prašė nustatyti, ar socialdemokratas G. Paluckas nepadarė šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo.

Kreipimesi, su kuriuo susipažino ELTA, teigiama, kad G. Paluckas 2024 m. rugpjūtį pasirašė ir VRK pateikė kandidato į Seimo narius anketą, kurioje į klausimą, ar turi nebaigtą atlikti teismo paskirtą bausmę ar Baudžiamojo kodekso priemonę, politikas atsakė neigiamai.

Pažymima, kad anketoje G. Paluckas nurodė, jog jo teistumas už tyčinį apysunkį nusikaltimą išnyko 2013 m., bet faktiniai duomenys rodo, jog politikas priteistą turtinę žalą atlygino tik 2025 m., jau eidamas Seimo nario pareigas. 

Priduriama, kad Konstitucinis teismas 2025 m. vasario 6 d. nutarime išaiškino, jog asmuo negali būti renkamas, kol jo atžvilgiu priimtas baigiamasis teismo aktas nėra visiškai įvykdytas.

Pasak opozicijos, Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6 dalis tiesiogiai įvardija informacijos apie nuteisimo vykdymą iškraipymą kaip pagrindą konstatuoti šiurkštų pažeidimą.

Kreipimesi į VRK prašoma, kad būtų atliktas tyrimas dėl G. Palucko pateiktų duomenų teisingumo. Taip pat prašoma priimti sprendimą dėl pagrindo pripažinti socialdemokratą padariusį šiurkštų Rinkimų kodekso pažeidimą buvimo. Galiausiai, nurodoma, jog konstatavus šiurkštų pažeidimą, perduoti informaciją Seimui, jog būtų sprendžiamas įgaliojimų nutrūkimo klausimas.

ELTA primena, kad pernai vasarą viešojoje erdvėje pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius, liepos pabaigoje socialdemokratas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų.

Vilnius, rugsėjo 3 d. (ELTA). Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį grįš prie „Foxpay“ baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai pareikšti verslininkui Vilhelmui Germanui, buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktiniui Mindaugui Navickui.

Vasarą teismui nepavyko pradėti nagrinėti šios bylos, kadangi nebuvo pateikti papildomi civilinių ieškovų dokumentai.

Bylą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kurioje asmenys kaltinami tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, teismui Generalinė prokuratūra perdavė balandį.

Prokuratūros teigimu, bylos duomenys leidžia teigti, kad V. Germanas ir M. Navickas buvo minėtos organizuotos grupės vadovai, taip pat, kad jie su bendrininkais įgijo svetimą turtą, kurio vertė yra beveik 24 mln. eurų.

V. Germanas taip pat kaltinamas ir suklastotų asmens dokumentų laikymu – pas jį rasti Graikijos, Portugalijos ir Bulgarijos valstybėse išduoti asmens tapatybės dokumentai.

Byloje kaltinimai iš viso pareikšti keturiems asmenims.

Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, areštuotas 7 mln. eurų viršijantis turtas, kaltinamajam V. Germanui skirtos kardomosios priemonės – 2 mln. eurų užstatas ir užsegta apykojė, M. Navickui – 100 tūkst. eurų užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kitiems kaltinamiesiems skirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Bylos duomenimis, kaltinamieji įsigijo kriptoturto kasimo įrenginių, kurių dalį išgabeno iš Lietuvos. 

Pasak teisėsaugos, organizuota grupė, siekdama nuslėpti faktą, jog dalis įrenginių buvo išgabenti iš šalies, prietaisų tiekėjui melagingai nurodė, jog įrenginiai buvo sugadinti. Tokiu būdu, prokuratūros duomenimis, buvo imituotas produkcijos grąžinimas, neteisėtai įgytos lėšos.

Pats V. Germanas anksčiau neigė jam pateiktus kaltinimus, aiškino, kad veiklą vykdo pagal įprastą verslo praktiką, o galimybės pasisavinti minėto turto net neturėjo.

Teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl „Foxpay“ veiklos, įtarimai buvo pareikšti ne tik V. Germanui, bet ir jo vaikų motinai Ievai Trinkūnaitei, buvusios Ingridos Šimonytės Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės vyrui M. Navickui.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau portalas „15min“ pranešė, kad ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. 

Dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu kilusio skandalo tuometė ministrė M. Navickienė pasitraukė iš posto.

Kyjivas, rugsėjo 2 d. (Ukrinform-ELTA). Ukraina gavo informacijos, kad keletas tarptautinių oro linijų jau pradėjo atšaukinėti skrydžius į Rusijos Federacijos oro uostus, savo vakariniame kreipimesi pasakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Gauname pranešimų, kad po to, kai paskelbėme apie objektyviai Rusijos oro erdvėje egzistuojančią dronų grėsmę, pirmosios oro linijos pradėjo atšaukinėti skrydžius į Rusijos oro uostus. Tai teisingas ir visiškai logiškas atsakas į realią padėtį – į viską, kas vyksta dėl karo, kurį Putinas atsisako baigti. Turime apsaugoti žmonių gyvybes“, – pažymėjo Ukrainos vadovas.

V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina oficialiai informavo tarptautines organizacijas ir partnerius apie tikrąją padėtį Rusijos oro erdvėje.

Kaip jau buvo pranešta, rugsėjo 1 d. Ukrainos prezidentas įspėjo oro linijas, kad Rusijos oro erdvė tampa pavojinga.

Rugsėjo 2 d. užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Ukraina oficialiai informavo Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO), jog dėl padidėjusios karinės veiklos Rusijos oro erdvė yra pavojinga civilinei aviacijai ir paragino oro linijas jos vengti.

Vilnius, rugsėjo 2 d. (ELTA). Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, socdemė Inga Ruginienė mano, kad yra realu partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl šeimos politikos.

„Manau, kad tai visai realu. Premjeras pats pirmas tai pasiūlė, mačiau net ir opozicinių partijų pozityvų žvilgsnį į šią idėją. Man atrodo, kad tai tikrai gera idėja, nes tai, ką pradėsime mes, tikimės, kad pratęs kiti, ir nesvarbu, kokia partija laimės rinkimus“, – LRT televizijai trečiadienį sakė I. Ruginienė.

Ji pridūrė, kad, jei partijoms pavyko rasti bendrą sutarimą dėl gynybos, tai turėtų pavykti sutarti ir dėl šeimos politikos.  

„Taip, kaip mes kalbame apie gynybą ir apie saugumą, kaip sutarėme dėl bendros pozicijos ir bendrų krypčių, tik dėl to mes stiprėjame kaip valstybė. Tai lygiai taip pat ir kalbant apie šeimos politiką, apie demografiją, manau, mums labai svarbu sutarti ir žiūrėti viena kryptimi, kad vienas daro, kitas perima, trečias daro ir taip tikrai galime sukurti tvarią sistemą, kuri atneš teigiamų rezultatų“, – dėstė ministrė.

I. Ruginienė anksčiau yra sakiusi, kad Šeimos paketą, kurį sudarys šeimų paramos priemonės, visuomenei planuojama pristatyti ankstyvą rudenį.

Viena iš svarstomų paketo krypčių – lankstesnė vaiko priežiūros atostogų sistema ir didesnės išmokos, būsto prieinamumo gerinimas, taip pat pagalba šeimoms sprendžiant vaikų užimtumo klausimus.

Anot I. Ruginienės, nors galutinis Šeimos paketo turinys dar nėra patvirtintas, jo įgyvendinimui reikalingos lėšos turės būti įvertintos rengiant kitų metų valstybės biudžetą.

Kaip skelbė ELTA, demografijos iššūkių sprendimas ir gimstamumo skatinimas yra vienas svarbiausių Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės prioritetų.

Helsinkis, rugsėjo 2 d. (dpa-ELTA). Suomijos institucijos aiškinasi incidentą, kai prie Porvo miesto krantų buvo rastas nežinomas dronas. Svarstoma, ar tai nebuvo teritorinis pažeidimas. Porvas yra pietų Suomijoje, maždaug už 50 km į šiaurės rytus nuo Helsinkio.

Pasak gynybos ministro Antti Häkkäneno, incidentą tiria policija ir pasienio apsauga. Droną antradienį rado praeivis. Remiantis dabartine informacija, Gynybos ministerija mano, kad tai yra kartografavimui skirtas dronas, todėl pavojaus aplinkiniams nebuvo. Pasienio apsauga, policija ir ginkluotosios pajėgos iš pradžių patikrino droną dėl sprogmenų, tačiau jų nerado, pranešė televizijos kanalas „Yle“.

Šis skraidyklė yra fiksuoto sparno dronas, kurio sparnų mojis siekia kelis metrus, sakė pakrančių apsaugos tarnybos vyresnysis leitenantas Antti Leskelä. Pasak gynybos ministro, šiuo metu nežinoma, iš kur atskrido dronas, ir nenorima atmesti jokios galimybės.

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios nuklydę Ukrainos dronai ne kartą įsiskverbė ir į su Rusija besiribojančių Baltijos valstybių oro erdvę. Taip pat būta atvejų, kai jie sudužo. Pavasarį keli Ukrainos dronai pasiekė Suomijos pietryčius.

Maskva, rugsėjo 2 d. (AFP-ELTA). Maskvai besistengiant griežtomis priemonėmis užgniaužti invazijos į Ukrainą kritikus, Rusijos policija trečiadienį areštavo vaikų hospiso vadovę, įtariamą „klaidingos informacijos“ apie kariuomenę skleidimu.

Apie tai naujienų agentūrai AFP pranešė sulaikytosios advokatas.

38-erių Lida Moniava yra Maskvoje įsikūrusios labdaros organizacijos, teikiančios pagalbą mirštantiems vaikams ir jaunuoliams, įkūrėja ir direktorė.

Ji buvo suimta dėl 2023 m. platformoje „Telegram“ paskelbto įrašo, skirtu pirmosioms karo metinėms, kuriame ji užsiminė apie JT duomenis, rodančius, kad kare žuvo tūkstančiai civilių, teigė jos advokatas Michailas Biriukovas.

Prokurorai ją kaltina tuo, kad ji „veikė vedama politinės neapykantos“, naujienų agentūrai AFP paaiškino M. Biriukovas.

Jei ji bus pripažinta kalta, jai gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Rusijos Tyrimų komitetas, kuris tiria sunkius nusikaltimus, paskelbė, kad jai buvo pareikšti kaltinimai dėl „sąmoningo melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą skleidimo“.

„Sulaikyta Moniava. Apklausos metu ji kaltės dėl įtariamo nusikaltimo nepripažino“, – teigiama pranešime.

Organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad L. Moniavos areštas – tai „dar vienas įžūlus Rusijos valdžios institucijų bandymas numalšinti bet kokį karui prieštaraujančių nuotaikų išraišką“.

Nuo tada, kai 2022 m. vasarį Maskva įsiveržė į Ukrainą, Rusijos policija sulaikė tūkstančius žmonių, drįsusių pasisakyti prieš šį karą – kruviniausią Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Prokurorai dažnai kaltina tuos, kurie viešai kritikuoja Rusijos kariuomenę, „melagienų“ skleidimu.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija įpareigojo šalies žiniasklaidos priemones nušviečiant konfliktą remtis tik „oficialiais Rusijos šaltiniais“, apsiribojant tik Rusijos gynybos ministerijos teikiama informacija.

Kyjivas, rugsėjo 2 d. (dpa-ELTA). Ukrainos vyriausybė informavo Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO), kad „Rusijos oro erdvė nėra saugi“. Tai trečiadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, atkreipdamas dėmesį į „karinių veiksmų intensyvėjimą“ virš Rusijos. A. Sybiha paragino vengti Rusijos oro erdvės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau antradienį paskelbė panašų perspėjimą oro bendrovėms, draudimo kompanijoms ir keleiviams, kurie naudojasi Rusijos oro erdve. 

„Rusijos oro erdvėje bus tiek daug dronų, kad į tai būtina atsižvelgti“, – teigė V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

„Saugios dienos Rusijos oro erdvėje baigėsi“, – pridūrė jis.

„Ukraina nenori, kad nekalti žmonės prarastų gyvybes“, – tęsė V. Zelenskis. Todėl esą jo šalies sąjungininkai yra įspėjami. 

Ukraina, anot prezidento, pati savaime nekelia grėsmės civilinei aviacijai – nė vienam civiliniam orlaiviui, tačiau „dronų knibždanti oro erdvė nėra vieta civilinei aviacijai“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuos V. Zelenskio pareiškimus pavadino „valstybiniu terorizmu“. 

Vašingtonas, rugsėjo 2 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pasiūlė Hormuzo sąsiaurį pervadinti „Trumpo sąsiauriu“, nors šis svarbus vandens kelias kare su Iranu tebėra ginčo objektas.

„Dabar, kai jį kontroliuoja JAV, ar turėtume Hormuzo sąsiaurį pervadinti į TRUMPO SĄSIAURIU??? Kaip ir pati Amerika, jis taptų „karštesnis“ nei bet kada anksčiau!“ – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

Tai naujausias D. Trumpo pasiūlymas pakeisti geografinio objekto pavadinimą, o pasirodė jis praėjus savaitei po to, kai JAV prezidentas prekybos karo su Kanada įkarštyje įsakė Ontarijo ežerą pervadinti „Amerikos ežeru“.

Be to, 2025 m. sausio mėnesį, pirmąją savo antrosios kadencijos dieną, D. Trumpas Meksikos įlanką pervadino „Amerikos įlanka“.

Nei Meksika, nei Kanada su tokiais pakeitimais nesutiko.

Daugelis pirmiau įvykusių objektų pervadinimo atvejų prasidėjo nuo, atrodytų, juokais išsakytų 80-erių JAV prezidento pastabų.

Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas ne kartą grasino Hormuzo sąsiaurio atžvilgiu pareikšti suverenitetą ir netgi paskelbė žemėlapį, kuriame šis vandens kelias pažymėtas kaip „nauja JAV teritorija“.

Tačiau Iranas, keršydamas už karą, kurį D. Trumpas kartu su Izraeliu pradėjo vasario pabaigoje, faktiškai užblokavo šį strateginį koridorių, per kurį gabenama penktadalis pasaulio naftos.

Po to, kai antradienį JAV pajėgos, reaguodamos į, D. Trumpo teigimu, naujas Irano pastangas užminuoti Hormuzą, netoli šio sąsiaurio surengė naują smūgių operaciją, vėl ėmė kilti naftos kainos.