Vašingtonas, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Antradienį, grįždami namo po istorinio skrydžio aplink Mėnulį, misijos „Artemis II“ astronautai užfiksavo įspūdingą Žemės nusileidimo – akimirkos, kai Žemė pasislepia už Mėnulio horizonto – kadrą.

NASA paskelbė nuotrauką, kurioje Žemė nusileidžia už nelygaus Mėnulio horizonto; ja sąmoningai primenama legendinė Žemės pakilimo nuotrauka, kurią 1968 m. padarė „Apollo 8“ astronautas.

Ta prieš 57 metus padaryta nuotrauka užkariavo visuomenės dėmesį, kai ją padarė JAV astronautas Billas Andersas per pirmąją kosminę misiją, kurios metu žmonės apskrido Mėnulį.

Šiuolaikinėje versijoje švelni, vandeninga Žemė kontrastuoja su atšiauriu didžiuliu Mėnulio išlinkiu, o vieną nuo kitos planetas skiria juoda kosminė erdvė.

„Pirmoji nuotrauka iš tolimosios Mėnulio pusės“, – teigė Baltieji rūmai, pasidalydami šiuo vaizdu.

Keturių asmenų įgula – JAV astronautai Reidas Wisemanas, Kristina Koch ir Victoras Gloveris, kartu su kanadiečiu Jeremy Hansenu – vykdo istorinę misiją, kurios metu skrieja aplink Žemės natūralų palydovą pagal platesnę programą, kurios tikslas – pasirengti nusileidimui Mėnulyje 2028 m.

Užbaigę skrydį aplink Mėnulį – ir pagerinę atstumo nuo Žemės rekordą – jie pasuko namo, o penktadienio vakarą turėtų nusileisti Ramiajame vandenyne prie Kalifornijos krantų.

„Sunku apsakyti“

Įgula išsamiai apibūdino Mėnulio paviršiaus ypatybes, o vėliau stebėjo Saulės užtemimą, kai Mėnulis praslinko priešais Saulę.

Jie taip pat papasakojo apie šviesos blyksnius – meteoroidų smūgius – Mėnulio paviršiuje.

„Žmonės tikriausiai nėra evoliucionavę tiek, kad galėtų matyti tai, ką mes matome, – sakė Victoras Gloveris. – Tai tikrai sunku apsakyti. Tai nuostabu.“

Pirmadienio vakarą įgula gavo sveikinimo skambutį iš NASA administratoriaus Jaredo Isaacmano ir JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris, būdamas 79 metų, tikrai prisimena „Apollo“ programą.

„Jūs tikrai įkvėpėte visą pasaulį“, – sakė D. Trumpas, vadindamas juos „šių dienų pionieriais“, turinčiais „daug drąsos“.

Jis klausinėjo astronautų apie jų patirtas gražiausias akimirkas ir teiravosi, kaip jautėsi praradę ryšį su Žeme maždaug 40-čiai minučių per numatytą komunikacijų pertrūkį. D. Trumpas pats patyrė signalo sutrikimą, skambindamas į kosmosą.

„Galbūt ryšys nutrūko, – sakė D. Trumpas, visą minutę laukdamas, kol signalas sugrįš. – Tai didelis atstumas.“

Istorinė kelionė

„Artemis II“ komanda pagerino 1970 m. „Apollo 13“ misijos pasiektą atstumo rekordą, viršydami jį daugiau nei 6 tūkst. km, kai pasiekė toliausią kelionės tašką nuo Žemės – 406 771 km.

Astronautas J. Hansenas sakė, kad šis momentas turėtų „tapti iššūkiu šiai ir ateinančiai kartai, kad šis rekordas ilgai neišsilaikytų“.

V. Gloveris yra pirmasis ne baltaodis, apskridęs Mėnulį, K. Koch – pirmoji moteris, o kanadietis J. Hansenas – pirmasis ne JAV pilietis.

„Orion“ kapsulė su astronautais dabar grįš į Žemę vadinamąja laisvojo grįžimo trajektorija, o paskui nusileis į vandenyną.

Po savo kelionės jie paliks pavadinimus dviem anksčiau bevardžiams Mėnulio krateriams.

Pirmąjį jie pareiškė norintys pavadinti savo erdvėlaivio „Integrity“ vardu.

Antrąjį kraterį jie pasiūlė pavadinti „Carroll“, misijos vadovo R. Wisemano velionės žmonos, mirusios nuo vėžio, garbei.

„Tai ryškus taškas Mėnulyje, – sakė J. Hansenas, o jo balsas drebėjo nuo susijaudinimo. – Ir mes norėtume jį pavadinti „Carroll“.

NASA teigė, kad oficialiai pateiks pasiūlymus dėl pavadinimų Tarptautinei astronomų sąjungai, institucijai, atsakingai už pavadinimų suteikimą dangaus kūnams ir jų paviršių objektams.

Vilnius, balandžio 7 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad, jeigu Seime „Nemuno aušros“ atstovai ir toliau nepalaikys Kapčiamiesčio poligono steigimo projekto, reakcija į tai turėtų būti pakankamai greita. Pasak jo, jau yra susiformavusios priežastys peržiūrėti koalicijos sudėtį.

„Jeigu per antrąjį balsavimą išaiškės, kad niekas nesikeičia ir toliau „Nemuno aušra“ lieka skeptiška poligono klausimu, reakcija turėtų būti pakankamai greitai. Jeigu ji neįvyks, vadinasi, neįvyko sėkmingos derybos. Arba bus laikoma, kad kantrybės taurė vėl yra tuščia ir galima ten po lašą lašinti. Taip galima sulaukti ir kadencijos pabaigos“, – antradienį „15min“ laidoje teigė G. Nausėda.

„Balsavimas dėl Kapčiamiesčio poligono yra rezonansinis. Kai kas mėgina sumenkinti šito fakto reikšmę, bet aš manau, kad tai yra labai svarbus kaip tam tikras lakmuso popierėlis, kuris parodo, koks yra požiūris į saugumą“, – akcentavo jis.

Pasak prezidento, pirmasis skambutis dėl koalicijos likimo jau nuskambėjo, kai Seimui buvo pateiktas Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektas, o dalis valdančiųjų siūlymo nepalaikė.

G. Nausėda taip pat pažymėjo, jog tokia koalicija, kuri vieningai nebalsuoja už valstybei svarbų objektą, yra nesuprantama.

„Aš tą esu pasakęs taip pat, pasakęs kiek kitais žodžiais, kad tokia koalicija, kurioje vieni iš koalicijos partnerių balsuoja už Kapčiamiesčio poligoną, už tai, kad Lietuvos kariuomenė turėtų ir pratyboms, ir treniruotėms tinkamą erdvę, o kitas partneris balsuoja prieš, man tokia koalicija yra apie nieką, aš nesuprantu jos paskirties, nesuprantu jos prioritetų“, – kalbėjo jis.

Anot šalies vadovo, pačioje pradžioje dabartinei koalicijai reikėjo kiekybinio skaičiaus – tiesa, G. Nausėda pažymėjo ir tai, jog toks sprendimas turėjo savo kainą.

„Iš pradžių didelės kainos mokėti nereikėjo, nes tie įstatymai ar sprendimai, kurie buvo labai svarbūs, tarkime, 2026 metų biudžetas, buvo priimti, nepaisant kai kurių pasisakymų iš vieno koalicijos partnerių“, – sakė jis.

Prezidentas taip pat teigė, kad niekam nebuvo paslaptis ir tai, jog tuometis premjeras Gintautas Paluckas turėjo asmeninį ryšį su „aušriečių“ pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu. Dėl to ryšio, anot jo, koalicija buvo tvari, tačiau dabar tokio asmeninio santykio tarp valdančiųjų nebėra.

„Štai kodėl manau, kad priežastys peržiūrėti valdančiąją daugumą yra susiformavusios. Nemanau, kad socialdemokratai blefuoja, manau, kad jie ieško tų alternatyvų. Klausimas vėl, kad tos alternatyvos irgi turi savo kainą, tai, matyt, dabar esame tokiame etape, kai lyginama buvimo kaina su šituo koalicijos partneriu toliau ir kaina, kurią tektų sumokėti keičiant vieną koalicijos partnerį į kitą“, – sakė prezidentas.

„Konsultacijos, manau, tikrai vyksta. Bet noriu aiškiai pasakyti, kad tai nėra mano tikslas kažkokiu dirbtiniu ar priverstiniu būdu suvesti vieną potencialų partnerį su kitu. Tai pirmiausia pačios socialdemokratų partijos pasirinkimas, įvertinant viską, ką jie dabar patiria ir sulaukia nemažai kankorėžių iš visuomenės dėl to, kas dabar vyksta“, – pridūrė šalies vadovas.

Mano, kad protestas dėl LRT pataisų dalinai susijęs su koalicija 

Galiausiai, G. Nausėda pažymėjo manantis, jog trečiadienį įvyksiantis ir prieš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas nukreiptas protestas yra dalinai susijęs su nepasitenkinimu dabartine koalicija. 

„Manau, kad (protesto – ELTA) potekstė yra susijusi ir su valdančiosios koalicijos sudėtimi. Jeigu paklaustumėte susirinkusiųjų Nepriklausomybės aikštėje, tai turbūt nė vienas iš jų nepasakys, kad dabartinės valdančiosios koalicijos sudėtis yra gėris“, – sakė jis.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro LSDP, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime. Tai yra 80 mandatų parlamente.

Jei koalicijoje neliktų „aušriečių“, valdantieji Seime prarastų aiškią daugumą – be šios partijos jie turėtų 62 mandatus. Todėl viešojoje erdvėje ir politiniuose kuluaruose pasigirsta svarstymų, jog „Nemuno aušros“ vietą galėtų užimti demokratai „Vardan Lietuvos“. Taip pat svarstoma, ar Mišrioje Seimo narių grupėje esančius keturis parlamentarus pavyktų įkalbėti prisijungti prie valdančiųjų frakcijų. Tokiu atveju koalicija turėtų 82 mandatus parlamente. 

Kaip skelbta, daliai „Nemuno aušros“ frakcijos narių balsavus prieš Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą, prezidentas Gitanas Nausėda interviu TV3 televizijai praėjusią savaitę teigė manantis, jog valdantiesiems vertėtų ieškoti alternatyvų dabartinės koalicijos sudėčiai. Jų, šalies vadovo manymu, yra. 

Tuo metu M. Sinkevičius, atsakydamas į G. Nausėdos poziciją dėl koalicijos, antradienį „Žinių radijui“ sakė, jog valdantieji yra savarankiški ir turi mandatą tokius sprendimus priimti patys. 

Kovo pabaigoje po pateikimo už Kapčiamiesčio poligono steigimą numatantį įstatymo projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė.

Tarp balsavusiųjų prieš – septyni „Nemuno aušros“ frakcijos nariai – Aidas Gedvilas, Daiva Petkevičienė, Tomas Domarkas, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Jucius, Petras Dargis, Mantas Poškus.

Taip pat trys Seimo LVŽKŠS frakcijos atstovai – Valius Ąžuolas, Rimas Jonas Jankūnas, Ignas Vėgėlė.

Susilaikė „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius, Kęstutis Bilius, Karolis Neimantas bei demokratas Linas Urmanavičius.

(papildyta nuo aštuntos pastraipos)

Vilnius, balandžio 7 d. (ELTA). Dabartinės sudėties valdančioji koalicija dirbs ir toliau, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Kartu jis pabrėžė, jog klausimai dėl tolimesnės koalicijos ateities išlieka.

„Šiuo momentu taip“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje po koalicinės tarybos posėdžio komentavo M. Sinkevičius, paklaustas, ar valdančioji koalicija dirbs tokia pat sudėtimi.

Antradienį vykusiame koalicinės tarybos posėdyje vienas iš esminių aptartų klausimų – dalies koalicijos partnerių pozicija dėl Kapčiamiesčio poligono projekto. Dalis „valstiečių“ ir „aušriečių“ nepalaikė įstatymo jo pateikimo stadijoje. 

M. Sinkevičius teigė, kad posėdyje koalicijos partneriai dėl to buvo išbarti. LSDP pirmininkas teigė, jog kai kurie parlamentarai nepalaikę projekto, žada savo poziciją ateityje pakeisti. 

„Barėme, kad tas sprendimas netenkina. Koalicijos partneriai paaiškino savo argumentus. Vieni iš jų planuoja vis tik keisti savo nuomonę", – kalbėjo LSDP pirmininkas.

Nepaisant to, M. Sinkevičius ir toliau tikina, jog klausimai dėl koalicijos ateities ir galimų pokyčių, būtent dėl su Kapčiamiesčio poligonu susijusio balsavimo, vis dar nėra išspręsti.

„Ne, viskas tebegalioja“, – pabrėžė socialdemokratas.

Pats „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis toliau kartojo, kad už Kapčiamiesčio poligono steigimą Seime nebalsuos. Kartu jis svarstė, jog galbūt dalis jo vedamos frakcijos narių projekto svarstymo stadijoje balsuos „už“. 

„Aš asmeniškai tikrai prieš (poligono įstatymo projektą – ELTA). Nebent kai kurie Seimo nariai nedalyvavo (balsavime – ELTA), tai perklausiu jų, gal nebent kažkas balsuos iš jų, nes kai kurie buvo komandiruotėje, kiti sirgo. Gali būti, kad 1– 2 (balsai – ELTA) bus“, – po koalicinės tarybos posėdžio teigė R. Žemaitaitis. 

Paklaustas, kaip mato tolesnį darbą koalicijoje, parlamentaras tvirtino, jog „tą parodys laikas“. 

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro LSDP, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime. Tai yra 80 mandatų parlamente.

Jei koalicijoje neliktų „aušriečių“, valdantieji Seime prarastų aiškią daugumą – be šios partijos jie turėtų 62 mandatus. Todėl viešojoje erdvėje ir politiniuose kuluaruose pasigirsta svarstymų, jog „Nemuno aušros“ vietą galėtų užimti demokratai „Vardan Lietuvos“. Taip pat svarstoma, ar Mišrioje Seimo narių grupėje esančius keturis parlamentarus pavyktų įkalbėti prisijungti prie valdančiųjų frakcijų. Tokiu atveju koalicija turėtų 82 mandatus parlamente. 

Kaip skelbta, daliai „Nemuno aušros“ frakcijos narių balsavus prieš Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą, prezidentas Gitanas Nausėda interviu TV3 televizijai praėjusią savaitę teigė manantis, jog valdantiesiems vertėtų ieškoti alternatyvų dabartinės koalicijos sudėčiai. Jų, šalies vadovo manymu, yra. 

Tuo metu M. Sinkevičius, atsakydamas į G. Nausėdos poziciją dėl koalicijos, antradienį „Žinių radijui“ sakė, jog valdantieji yra savarankiški ir turi mandatą tokius sprendimus priimti patys. 

Kovo pabaigoje po pateikimo už Kapčiamiesčio poligono steigimą numatantį įstatymo projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė.

Tarp balsavusiųjų prieš – septyni „Nemuno aušros“ frakcijos nariai – Aidas Gedvilas, Daiva Petkevičienė, Tomas Domarkas, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Jucius, Petras Dargis, Mantas Poškus.

Taip pat trys Seimo LVŽKŠS frakcijos atstovai – Valius Ąžuolas, Rimas Jonas Jankūnas, Ignas Vėgėlė.

Susilaikė „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius, Kęstutis Bilius, Karolis Neimantas bei demokratas Linas Urmanavičius.

(papildysime)

Vilnius, balandžio 7 d. (ELTA). Dabartinės sudėties valdančioji koalicija dirbs ir toliau, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Kartu jis pabrėžė, jog klausimai dėl tolimesnės koalicijos ateities išlieka.

„Šiuo momentu taip“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje po koalicinės tarybos posėdžio komentavo M. Sinkevičius, paklaustas, ar valdančioji koalicija dirbs tokia pat sudėtimi.

Antradienį vykusiame koalicinės tarybos posėdyje vienas iš esminių aptartų klausimų – dalies koalicijos partnerių pozicija dėl Kapčiamiesčio poligono projekto. Dalis „valstiečių“ ir „aušriečių“ nepalaikė įstatymo jo pateikimo stadijoje. 

M. Sinkevičius teigė, kad posėdyje koalicijos partneriai dėl to buvo išbarti. LSDP pirmininkas teigė, jog kai kurie parlamentarai nepalaikę projekto, žada savo poziciją ateityje pakeisti. 

„Barėme, kad tas sprendimas netenkina. Koalicijos partneriai paaiškino savo argumentus. Vieni iš jų planuoja vis tik keisti savo nuomonę", – kalbėjo LSDP pirmininkas.

Nepaisant to, M. Sinkevičius ir toliau tikina, jog klausimai dėl koalicijos ateities ir galimų pokyčių, būtent dėl su Kapčiamiesčio poligonu susijusio balsavimo, vis dar nėra išspręsti.

„Ne, viskas tebegalioja“, – pabrėžė socialdemokratas.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro LSDP, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime. Tai yra 80 mandatų parlamente.

Jei koalicijoje neliktų „aušriečių“, valdantieji Seime prarastų aiškią daugumą – be šios partijos jie turėtų 62 mandatus. Todėl viešojoje erdvėje ir politiniuose kuluaruose pasigirsta svarstymų, jog „Nemuno aušros“ vietą galėtų užimti demokratai „Vardan Lietuvos“. Taip pat svarstoma, ar Mišrioje Seimo narių grupėje esančius keturis parlamentarus pavyktų įkalbėti prisijungti prie valdančiųjų frakcijų. Tokiu atveju koalicija turėtų 82 mandatus parlamente. 

Kaip skelbta, daliai „Nemuno aušros“ frakcijos narių balsavus prieš Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą, prezidentas Gitanas Nausėda interviu TV3 televizijai praėjusią savaitę teigė manantis, jog valdantiesiems vertėtų ieškoti alternatyvų dabartinės koalicijos sudėčiai. Jų, šalies vadovo manymu, yra. 

Tuo metu M. Sinkevičius, atsakydamas į G. Nausėdos poziciją dėl koalicijos, antradienį „Žinių radijui“ sakė, jog valdantieji yra savarankiški ir turi mandatą tokius sprendimus priimti patys. 

Kovo pabaigoje po pateikimo už Kapčiamiesčio poligono steigimą numatantį įstatymo projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė.

Tarp balsavusiųjų prieš – septyni „Nemuno aušros“ frakcijos nariai – Aidas Gedvilas, Daiva Petkevičienė, Tomas Domarkas, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Jucius, Petras Dargis, Mantas Poškus.

Taip pat trys Seimo LVŽKŠS frakcijos atstovai – Valius Ąžuolas, Rimas Jonas Jankūnas, Ignas Vėgėlė.

Susilaikė „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius, Kęstutis Bilius, Karolis Neimantas bei demokratas Linas Urmanavičius.

Vašingtonas, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Milijardierius Bilas Gatesas birželio 10 d. liudys Kongreso komitete, tiriančiame jau mirusio nuteisto seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino ir jo bendrininkės Ghislaine Maxwell veiklą, antradienį AFP pranešė šaltinis, artimas šiai temai.

„Microsoft“ įkūrėjas yra vienas iš žinomų asmenų, minimų JAV Teisingumo departamento paskelbtuose dokumentuose, kuriuose atskleidžiamos artimos draugystės, neteisėti finansiniai sandoriai ir asmeninės nuotraukos su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu J. Epsteinu.

JAV generalinės prokuratūros paskelbtuose daugiau kaip 3 mln. J. Epsteino bylos dokumentų minimos daugybės įtakingų asmenybių pavardės. Tarp jų yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, technologijų milijardierius Elonas Muskas ir buvęs britų princas Andrew.

JAV multimilijonierius J. Epsteinas daugelį metų vadovavo seksualinio išnaudojimo tinklui, kurio aukomis tapo dešimtys jaunų moterų ir nepilnamečių merginų.

Vilnius, balandžio 7 d. (ELTA). Parlamentui vėl ketinant svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas, visuomeninis transliuotojas pateikė savo pastabas ir pasiūlymus dėl naujojo projekto Seimo Kultūros komitetui. LRT teigimu, būtina saugoti transliuotojo nepriklausomumą, depolitizuoti jo tarybą bei įtvirtinti skaidrius Valdybos sudarymo principus.

LRT taip pat kviečia atsižvelgti į Europos žiniasklaidos laisvės akto (EMFA) nuostatas bei Venecijos komisijos rekomendacijas.

„Tam, kad tai būtų įtvirtinta ir naujajame LRT įstatymo projekte, siūloma į jį įtraukti aiškią teisinę formuluotę apie tai, kad LRT yra nepriklausoma tiek redakciniu, tiek funkciniu požiūriu. Apie tokį nepriklausomumą kalba ir ne vienas Konstitucinio teismo (KT) nutarimas“, – rašoma LRT pranešime.

Manoma, jog nuostata drausti eteryje veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms be Tarybos leidimo yra neapibrėžto turinio, neatitinka teisinio aiškumo ir proporcingumo principų.

„Visuomeninis transliuotojas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant pliuralizmą ir nuomonių įvairovę, todėl bet kokie ribojimai, galintys netiesiogiai apriboti bendradarbiavimą su nepriklausomais žurnalistais ar daugiaplatformiais turinio kūrėjais, nėra priimtini ir gresia cenzūra“, – tvirtinama pranešime.

Kritiškai vertinama viešųjų paslaugų pavedimo sutartis su Vyriausybe 

LRT taip pat ragina netraukti į naująjį įstatymą nuostatos dėl viešųjų paslaugų pavedimo sutarties su Vyriausybe, kurią siūlo Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) bei Seimo nariai Kęstutis Vilkauskas ir Indrė Kižienė.

„Tokia sutartis sukurtų nuo politikų priklausomą LRT, būtų antikonstituciška, taip pat neleistų reaguoti į pokyčius visuomenėje ir informacinėje erdvėje. Tokios sutarties klausimu kritiški buvo ir Seimo Teisės departamentas“, – rašoma pranešime, priduriant, jog daugiau bus pasisakoma kiek vėliau.

Siūlo depolitizuoti LRT tarybą

LRT taip pat siūlo svarstyti galimybę didinti nepriklausomų visuomeninių organizacijų deleguojamų atstovų dalį Taryboje arba papildomai peržiūrėti deleguojančių institucijų ratą.

„Pagal LRT siūlymą, Tarybą sudarytų 11 asmenų, skiriamų 6 metų kadencijai, pareigas galinčių eiti ne daugiau kaip vieną kadenciją“, – rašoma pranešime.

„LRT siūlo Tarybą sudaryti iš dviejų Respublikos Prezidento paskirtų asmenų, dviejų Seimo paskirtų asmenų (vienas skiriamas iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų) ir šešių narių, skiriamų šių organizacijų: Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos vyskupų konferencijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos ir vieną bendru sutarimu – Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų profesionalų asociacija“, – akcentuojama pranešime.

Teigiama, kad, jeigu būtų nuspręsta įkurti valdybą, jos narių atrankos procesas neturėtų būti vykdomas vien visuomeninio transliuotojo tarybos sprendimu ar jos vidinėmis procedūromis.

„Tai neužtikrintų pakankamo atrankos nepriklausomumo, objektyvumo ir gerosios valdysenos principų laikymosi. Todėl būtina aiškiai įtvirtinti išorinių ekspertų įtraukimą į atrankos procesą. LRT siūlo, jog Valdybos nariai būtų atrenkami skaidriai ir profesionaliai, viešo konkurso būdu“, – pabrėžiama pranešime. 

Ragina atsižvelgti į Venecijos komisijos rekomendacijas

Kartu siūloma atsižvelgti į Venecijos komisijos rekomendacijas, nustatant LRT generalinio direktoriaus atleidimo nepasibaigus jo įgaliojimams pagrindus.

„Pagrindai turi būti aiškūs, objektyvūs, išimtiniai, taip pat jie turėtų būti taikomi tik LRT generaliniam direktoriui, paskirtam po šių nuostatų įsigaliojimo. EMFA numato, kad vienintelė priežastis atleidimui iki kadencijos pabaigos gali būti tik situacijos, kai vadovas nebeatitinka kriterijų, kurie buvo keliami tuo metu, kai atitinkamas asmuo buvo skiriamas į atitinkamą poziciją“, – tvirtina transliuotojas.

LRT taip pat pabrėžia, kad lėšų mažinimas neatitinka Venecijos komisijos reikalavimų, kadangi trūksta poveikio vertinimo ir pereinamojo laikotarpio. Siūloma, jog visuomeninio transliuotojo finansavimo modelis būtų sudaromas iš užpraeitų metų faktiškai gautų 1 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,2 proc. iš akcizo pajamų.

Taip pat siūloma nekeisti tvarkos dėl kultūrinės ir šviečiamosios informacijos viešinimo. Teigiama, jog draudimas transliuoti mokamus pranešimus pakenktų sporto ir kultūros ekosistemai, sukeltų įtampas dėl turinio atrankos tarp skirtingų kultūros ir socialinio sektoriaus bendruomenių, mažintų kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos įvairovę eteryje.

Dėl LRT valdomo turto transliuotojas siūlo patikslinti įstatymą, paliekant galimybę turtą išnuomoti.

ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. 

Naujame įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. 

LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.

Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus. 

Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.

Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.

Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

Dėl šių pataisų Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) kartu su Kultūros asamblėja trečiadienį šalia Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje rengia protestą.

Niujorkas, balandžio 7 d. (dpa-ELTA). JT Saugumo Taryboje žlugo rezoliucija dėl komercinės laivybos apsaugos Hormuzo sąsiauryje. Tarybos duomenimis, už Bahreino pateiktą rezoliucijos tekstą balsavo 11 narių, tačiau jo priėmimą blokavo veto teisę turinčios Rusija ir Kinija. Dar dvi narės susilaikė. 

Projekte Hormuzo sąsiaurio blokados paveiktos šalys buvo raginamos koordinuoti savo gynybines priemones, siekiant prisidėti prie laivybos saugumo. Be to, Iranas buvo raginamas nutraukti savo atakas prieš prekybinius ir krovininius laivus.

Dėl rezoliucijos teksto prieš tai kelias dienas vyko užkulisinės derybos. Ankstesnėje dokumento versijoje buvo nurodoma į JT chartijos 7 skyrių, kuris Saugumo Tarybai suteikia įgaliojimus imtis priemonių – nuo sankcijų iki karinės jėgos. Tam esą priešinosi Rusijos ir Kinijos atstovai.

Bahreinas po balsavimo neslėpė nusivylimo. Saugumo Taryba „nesugebėjo pateisinti savo atsakomybės“ reaguojant į „neteisėtą elgesį, reikalaujantį ryžtingų veiksmų“. Bahreinas, be to, perspėjo, kad nesugebėjimas imtis veiksmų „pakirs Saugumo Tarybos patikimumą“ ir paskatins tolesnius pažeidimus.

Po to, kai JAV ir Izraelis vasario gale pradėjo Irano puolimą, Teheranas atakomis ir grasinimais praktiškai paralyžiavo laivybą Hormuzo sąsiauriu. Šis vandens kelias yra svarbus pasaulinei prekybai nafta ir dujomis.

Landštūlis, balandžio 7 d. (dpa-ELTA). Abu po JAV naikintuvo numušimo Irane išgelbėti amerikiečių kariai, žiniasklaidos teigimu, gydomi JAV karinėje ligoninėje Vokietijos Landštūlio mieste. Ginkluotės karininkas ir „F-15E“ pilotas yra Landštūlio  regioniniame medicinos centre (Landstuhl Regional Medical Center) Reino-Pfalco žemėje, pranešė leidinys „The New York Times“, remdamasis JAV kariuomenės atstovu. „Fox News“, remdamasi dviem JAV pareigūnais, taip pat pranešė, kad kariai yra ten. Jie esą ruošiami medicininei repatriacijai į JAV.

Ginkluotės karininkas savaitgalį buvo išgelbėtas JAV specialiųjų pajėgų per labai rizikingą operaciją.

„Turime jį“, – rašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas naktį į sekmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Anot žiniasklaidos, karys daugiau kaip 24 valandas slėpėsi nuo Irano pajėgų šalies pietvakariuose uolėtoje teritorijoje ir taip išvengė patekimo į nelaisvę 

Penktadienį numušto „F-15E“ naikintuvo pilotas buvo išgelbėtas jau prieš tai. D. Trumpas pirmadienį sakė, kad abu įgulos nariai sužeisti, tačiau sveiksta.

„Jie jaučiasi gerai“, – patikino prezidentas.

Praha, balandžio 7 d. (dpa-ELTA). Dėl Irano karo sukeltos energijos krizės Čekija ribos degalų kainas degalinėse. Finansų ministerija Prahoje pirmą kartą paskelbė kainų lubas, kurios galios nuo trečiadienio. Aukščiausia leistina kaina už litrą benzino bus 43,15 kronos (1,76 euro), o už litrą dyzelino – 45,59 kronos (2,02 euro). Kainų ribos bus atnaujinamos kasdien.

Čekijos vyriausybė taip pat nusprendė apriboti naftos bendrovių maržas ir sumažinti akcizą dyzelinui.

„Šio priemonių paketo tikslas yra sušvelninti bendrą degalų kainų kilimą ir panaikinti vietinius kainų ekstremumus“, – teigiama pranešime. Stebėtojų teigimu, tai ypač turėtų pasijusti sostinėje Prahoje bei automagistralių degalinėse, kur kainos paprastai yra didžiausios.

Čekija turi tankų degalinių tinklą. Didžiausios operatorės yra lenkų koncernas „Orlen“ ir Vengrijos įmonė „Mol“. Valstybinė bendrovė „Cepro“, be to, turi 209 „Eurooil“ prekės ženklo ir 75 „Robin Oil“ prekės ženklo degalines. 

Paryžius, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Du Prancūzijos piliečiai, daugiau nei trejus metus praleidę Irano kalėjime dėl kaltinimų šnipinėjimu, antradienį išvyko namo iš karo nuniokotos šalies, pranešė prezidentas Emmanuelis Macronas.

41 metų Cecile Kohler ir 72 metų Jacques‘as Paris nuo lapkričio, kai buvo paleisti, laikyti namų arešto sąlygomis Prancūzijos ambasadoje Teherane, o jų likimas tapo dar labiau neaiškus po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo smūgius prieš Iraną.

„Cecile Kohler ir Jacques‘as Paris yra laisvi ir pakeliui į Prancūziją po trejų su puse metų kalinimo Irane“, – rašė Prancūzijos prezidentas platformoje „X“.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad pora išvyko iš Irano antradienį auštant diplomatinėje kolonoje kartu su Prancūzijos ambasadoriumi ir „šiuo metu yra Azerbaidžane“.

C. Kohler ir J. Paris – abu mokytojai, nors J. Paris yra pensininkas – buvo suimti 2022 m. gegužę, baigiantis kelionei į Iraną, kuri, kaip teigia jų šeimos, buvo grynai turistinė.

Uždaro teismo proceso pabaigoje spalio mėnesį Irano teismas nuteisė juos kalėti už šnipinėjimą, o jų šeimos teigia, kad kaltinimai buvo sufabrikuoti.

J. Paris buvo nuteistas 17 metų, o C. Kohler – 20 metų kalėjimo už tariamą šnipinėjimą Prancūzijos ir Izraelio naudai. Kitą mėnesį jie buvo paleisti iš kalėjimo.

Ši pora, kaip ir nemažai kitų europiečių, buvo patekę į tai, ką aktyvistai ir kai kurios Vakarų vyriausybės vadina sąmoninga Irano strategiją imti įkaitus, siekiant išgauti nuolaidų iš Vakarų.

Jie išvyko po pirmadienį JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbto įspėjimo apie plataus masto smūgius civilinei infrastruktūrai pasibaigus terminui, kurį jis nustatė islamo respublikai, reikalaudamas atidaryti gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį.

Vilnius, balandžio 7 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 7 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Antradienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad koalicija, kurioje yra „Nemuno aušra“, dirbs ir toliau, o konkretesni sprendimai bus priimti balandį vyksiančios socialdemokratų partijos tarybos posėdžio metu. „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pranešė, kad skųs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neskirti dotacijos jo vadovaujamai partijai. Tuo metu Seimas nusprendė imtis skubos tvarka svarstyti Vyriausybės ir prezidento iniciatyvas dėl degalų kainų lubų, dyzelino akcizo, kuriomis siekiama suvaldyti dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose besitęsiantį degalų kainų augimą.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

R. Žemaitaitis skųs VRK sprendimą neskirti dotacijos jo vadovaujamai partijai. Anot R. Žemaitaičio, VRK sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Praėjusią savaitę VRK „Nemuno aušrai“, pripažintai šiurkščiai pažeidusia įstatymą, nusprendė neskirti pusmečio dotacijos, siekiančios daugiau nei 240 tūkst. eurų. Sprendimą dėl šiurkštaus pažeidimo komisija priėmė prieš kelias savaites. VRK konstatavo, kad „Nemuno aušra“ pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo tvarką, kai R. Žemaitaičiui ir jo pavaduotojai Daivai Petkevičienei pervedė beveik 50 tūkst. eurų už jų automobilių nuomą. Nurodoma, jog tokiu būdu valstybės biudžeto asignavimai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi.

Policija tikslina aplinkybes dėl savaitgalį Vilniuje įvykusio konflikto, po kurio esą su ginklu iš namų pasišalino Lietuvos Probacijos tarnybos (LPT) direktorius Romas Ostanavičius. Anot teisėsaugos, iš pradžių pranešta, kad šv. Velykų vakarą po konflikto namuose iš jų minėtas pareigūnas išvyko su ginklu ir būdamas neblaivus. Pirmadienio popietę pats R. Ostanavičius prisistatė policijai, jis buvo blaivus, ginklas buvo rastas namuose. Policijos duomenimis, LPT vadovui dėl konflikto automatiškai išduotas smurto artimoje aplinkoje rizikos orderis, bet požymių, kad R. Ostanavičius buvo prieš kažką smurtavęs, nefiksuota. Su LPT direktoriumi susitikusi teisingumo ministrė Rita Tamašunienė teigė išgirdusi iš R. Ostanavičius jo įvykių versiją. Ministrė teigė, jog galimus sprendimus dėl LPT vadovo galės priimti, tik sulaukusi visos informacijos iš teisėsaugos.

Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad dabartinės sudėties koalicija šiuo momentu dirbs ir toliau. Taip jis žurnalistams komentavo po antradienį Vyriausybėje įvykusio koalicinės tarybos posėdžio. Kiek anksčiau M. Sinkevičius yra teigęs, jog konkretesni sprendimai dėl koalicijos ateities bus priimti balandžio viduryje vyksiančiame partijos tarybos posėdyje. Klausimų dėl koalicijos tolesnio likimo ir „Nemuno aušros“ buvimo joje vėl kilo po to, kai dalis frakcijos narių nepalaikė Kapčiamiesčio poligono projekto teikimo Seime. Prezidentas Gitanas Nausėda ragino socialdemokratus apsvarstyti kitas koalicijos alternatyvas, vis tik, anot M. Sinkevičiaus, valdantieji yra savarankiški, turintys mandatą spręsti patys. Pats „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis kartojo ir toliau nepalaikysiantis poligono įstatymo projekto. Kovo pabaigoje pateikimo stadijoje projektui nepritarė 7 Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai bei 3 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai. 

Dėl kultūros viceministro Mato Drukteinio konservatorius Vytautas Kernagis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Politikas nusprendė kreiptis į instituciją paaiškėjus, kad pernai rudenį kultūros viceministru paskirtas M. Drukteinis jau dirbdamas ministerijoje ilgiau nei mėnesį vadovavo viešajai įstaigai „Meno genas“. V. Kernagis prašo VTEK įvertinti kultūros viceministro veiksmus ir nustatyti, ar nebuvo supainioti vieši ir privatūs interesai. 

Seimas grąžino anksčiau buvusią galimybę skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) valstybinėms ir savivaldybių mokykloms, religinėms bendruomenėms ir centrams. Į tokią paramą taip pat galės pretenduoti daugiabučių namų savininkų ir sodininkų bendrijos. Už tai numatančias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kurias inicijavo Seimo narys socialdemokratas Audrius Radvilavičius, balsavo 84 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė. Beje, tai buvo jau antras ir šį kartą sėkmingas balsavimas dėl šio dokumento priėmimo, kovo pabaigoje Seimui pritrūko balsų jį priimti. Naujas reguliavimas įsigalios nuo 2027 metų sausio 1 dienos.

Seimui pristatyta prezidento Gitano Nausėdos teikiama Tomo Davulio kandidatūra į Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkus. Pristatydamas teisėjo kandidatūrą prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis pabrėžė ilgametę T. Davulio patirtį ir kompetencijas – kandidatas turi 28 metų teisinio pedagoginio, mokslinio darbo patirtį, yra profesorius, dirbęs Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanu. Be to, T. Davulis taip pat turi teisėkūros patirties, yra sukaupęs didelę darbo patirtį žmogaus teisių srityje. Prisistatydamas parlamentarams T. Davulis pabrėžė – jei bus paskirtas į šias pareigas, sieks didinti šio teismo prieinamumą, matomumą ir įsitraukimą. Jis taip pat akcentavo būtinybę plėtoti teismų dialogą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Šiuo metu T. Davulis dirba KT teisėju, į šias pareigas jį taip pat pasiūlė G. Nausėda. 

Šią vasarą po dešimtmečio pertraukos į sostinę sugrįžta Moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“. Joje tikimasi sulaukti apie 24 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos. Šventės programoje numatytos 6 moksleivių atliekamos, parengtos programos, prikaustysiančios ir mokyklinio amžiaus žiūrovų, ir vyresnių gyventojų dėmesį. Gausiausia, kaip įprastai, bus Vingio parke skambėsianti Dainų diena – ji suburs 10,5 tūkst. choristų iš visų Lietuvos miestų. Tuo metu įvairaus amžiaus moksleivius, nepriklausančius jokiam chorui, bet norintiems dalyvauti šventėje, organizatoriai kviečia jungtis į Jungtinį vaikų chorą. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Seimas skubos tvarka svarstys Vyriausybės ir prezidento iniciatyvas dėl degalų kainų lubų, dyzelino akcizo, jomis siekiama suvaldyti dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose besitęsiantį degalų kainų augimą. Pagal Finansų ministerijos projektą, planuojama laikinai – iki birželio vidurio – sumažinti akcizo tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui tiek, kad valstybės biudžeto netekimai būtų kompensuojami dėl išaugusių degalų kainų padidėjusiomis PVM įplaukomis. Skaičiuojama, kad galutinė kuro kaina gyventojams dėl to mažėtų maždaug 6 centais už litrą. Tuo metu Seime pritarus prezidento Gitano Nausėdos siūlymui, būtų tvirtintas mechanizmas, kuriuo kasdien būtų nustatomos didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos, jam parlamentarai prašom Vyriausybės išvados.  Anot prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus, Prezidentūros ir Vyriausybės projektai vienas kitą papildo ir pastarasis mechanizmas užtikrintų, kad sumažinto akcizo kurui naudą pajustų galutinis vartotojas, ji neliktų prekybos grandinėje. Jo trukmė būtų aktyvuojama Vyriausybės nutarimu, kitą dieną galiojančias maksimalias kainas apskaičiuotų ir kasdien skelbtų energetikos ministras.

Generalinė prokuratūra negavo oficialaus Prancūzijos teismo pranešimo dėl vieno iš bankrutavusio banko „Snoras“ vadovų Vladimiro Antonovo ekstradicijos. Tai ji antradienį nurodė Eltai. Apie Prancūzijos teismo sprendimą tenkinti Lietuvos prašymą ir išduoti šalyje nuteistą bankininką praėjusį penktadienį paskelbė naujienų agentūra AFP. Kaip skelbta, V. Antonovo advokatas Prancūzijoje Henry Ermeneux sakė, kad jo klientas sprendimą ketina skųsti. Apie Vilniuje nuteisto kalėti buvusio „Snoro“ vadovo sulaikymą Prancūzijoje Lietuvos prokuratūra pranešė pernai gruodį – jis buvo sulaikytas Badeno mieste, vykdant Generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pernai gruodį sakė nežinanti, kada bankininkas bus perduotas Lietuvai – dabar vyksta jo išdavimo procedūra. V. Antonovas pernai lapkritį Lietuvoje nuteistas kalėti už akių daugiau nei 10 metų, ieškomas buvo nuo 2011 m. Vilniaus apygardos teismas jį pripažino kaltu dėl 8 nusikaltimų. Tiesa, šis teismo nuosprendis nėra galutinis, jį advokatai yra apskundę Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris bylą nagrinėti turėtų balandžio 15 dieną. V. Antonovo advokatas Lietuvoje Eltai sakė, kad jo klientas prašo leisti kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

JAV prezidentas įspėjo, kad Irane „žus ištisa civilizacija“, jei nebus paisoma jo ultimatumo. Donaldas Trumpas kiek anksčiau paskelbė, kad Iranas iki antradienio vidurnakčio Grinvičo (trečiadienio 3 val. Lietuvos) laiku turi nutraukti Hormuzo sąsiaurio, kurio paprastai būdavo gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų, uždarymą. Jis yra grasinęs, kad antraip JAV kariuomenė subombarduos Irano tiltus, elektrines ir kitą civilinę infrastruktūrą, nugramzdindama šalį į „akmens amžių“. Irano civilizacijos žūtimi savo antradienio įraše platformoje „Truth Social“ grasinęs D. Trumpas paliko atvirą galimybę sudaryti paskutinės minutės susitarimą. Teheranas JAV prezidento ultimatumą anksčiau antradienį vadino „grubia, arogantiška retorika ir nepagrįstais grasinimais“.

Irano žiniasklaida pranešė apie smūgius transporto infrastruktūrai visoje šalyje. Likus kelioms valandoms iki JAV prezidento ultimatumo Teheranui sudaryti susitarimą pabaigos, Irano naujienų agentūros pranešė apie smūgius geležinkelio tiltui Kašane, keliems greitkeliams, greitkelio tiltui tarp Tebrizo ir Zendžano, geležinkelio infrastruktūrai Karadžo mieste. Atskirai pranešta apie smūgius svarbiam naftos terminalui Chargo saloje, iš kurios Teheranas eksportuoja didžiąją dalį šalyje išgaunamos naftos.

Į Budapeštą atvykęs JAV viceprezidentas apkaltino Europos Sąjungą (ES) „kišantis į rinkimus“ Vengrijoje. Savo vizito likus kelioms dienoms iki Vengrijos parlamento rinkimų metu J. D. Vance'as tikino, esą Biurokratai Briuselyje „darė viską, ką gali, kad gniaužtų vengrų tautą“, nes „jiems nepatinka vyriausybės vadovas, kuris iš tikrųjų gina vengrus“. JAV prezidento administracija jau vasarį išsakė paramą dabartinio premjero, nacionalisto Viktoro Orbano rinkimų kampanijai. Šis palaiko artimus santykius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, o karo Ukrainoje atžvilgiu laikosi Kremliui palankaus kurso. Parlamento rinkimai, kuriuose pergalę rinkėjų apklausos prognozuoja opozicijos kandidatui Peteriui Magyarui, Vengrijoje vyks sekmadienį.

Tarptautinės energijos agentūros (TEA) vadovas įspėjo dėl „juodo balandžio“, tęsiantis karui Irane ir Hormuzo sąsiaurio blokadai. Pasak Fatiho Birolo, jei sąsiauris iš tikrųjų liks uždarytas visą balandį, pasaulis negaus dvigubai daugiau žaliavinės naftos bei perdirbtų produktų nei kovą. Jis pabrėžė, kad šis karas paralyžiuoja vieną pasaulio ekonomikos gyvybės arterijų: ne tik naftos ir dujų tranzitą, bet ir tokių prekių kaip trąšos, naftos chemijos produktai ir pan. F. Birolo teigimu, dabartinė naftos ir dujų krizė yra sunkesnė nei 1973, 1979 ir 2022 m. krizės kartu sudėjus.