Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) nuo pirmadienio vadovauti pradeda Remigijus Lipkevičius, pranešė Susisiekimo ministerija. 

Pasak institucijos, vienas svarbiausių naujajam vadovui keliamų uždavinių yra veiksmingos perkrauto sunkiasvorio transporto kontrolės užtikrinimas. Tai vienas esminių susisiekimo ministro Juro Taminsko inicijuotos programos „STOP kelių gadinimui“ tikslų.

„Lietuvos transporto saugos administracija – viena svarbiausių susisiekimo sektoriaus institucijų, atsakinga už tai, kad sunkiasvorio transporto kontrolė būtų vykdoma skaidriai ir aktyviai. Todėl iš naujojo vadovo tikiuosi lyderystės užtikrinant paslaugų kokybę, skaidrumą ir sąžiningą kontrolę, taip pat diegiant išmaniuosius sprendimus bei inovacijas, kurie kurtų didesnę pridėtinę vertę visiems eismo dalyviams“, – pranešime cituojamas J. Taminskas

R. Lipkevičius beveik 27 metus  dirbo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, dabartinėje bendrovėje „Via Lietuva“, kur ėjo įvairias vadovaujančias pareigas ir buvo atsakingas už kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, viešuosius pirkimus, turto valdymą bei strateginį planavimą. 

Prašymus dalyvauti LTSA vadovo konkurse iš viso pateikė 30 pretendentų. Remigijus Lipkevičius į šias pareigas skiriamas penkerių metų kadencijai.

LTSA prižiūri transporto veiklą, išduoda leidimus, sertifikatus ir licencijas, tiria transporto nelaimingus atsitikimus ir įgyvendina visuomenės švietimo bei informavimo apie transporto saugą iniciatyvas.

Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Vidutinės benzino ir dyzelino kainos pirmadienio rytą Lietuvos degalinėse sumažėjo atitinkamai 0,51 proc. ir 0,4 proc., o suskystintos naftos dujos pabrango 0,13 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse pirmadienio rytą svyravo nuo 1,90 euro iki 2,13 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,01 euro ir buvo 0,4 proc. mažesnė nei penktadienį (2,01 euro).

Mažiausia dyzelino kaina pirmadienį buvo dviejose „Baltic Pertoleum“ tinklo degalinėse Klaipėdoje – 1,90 euro. Didžiausia šių degalų kaina fiksuota dvidešimt septyniose „Viada“ tinklo degalinėse, aštuoniose „Circle K“ tinklo degalinių ir „Degta“ tinklo degalinėje Vievyje. Jose litras dyzelino kainavo 2,13 euro.

Benzino kainos svyravo nuo 1,61 euro iki 1,86 euro, o vidutinė jo kaina sudarė 1,74 euro ir buvo 0,51 proc. mažesnė nei penktadienį (1,75 euro).

Pigiausias benzinas pirmadienį buvo „Baltic Petroleum“ tinklo degalinėje Klaipėdoje – 1,61 euro, o brangiausias – dvidešimt trijose „Viada“ tinklo degalinėse, septyniose „Circle K“ tinklo degalinėse ir „Degta“ tinklo degalinėje Vievyje. Pastarosiose litras benzino kainavo 1,86 euro.

Tuo metu SND kainos degalinėse svyravo nuo 0,66 euro iki 0,94 euro, o vidutinė SND kaina siekė 0,76 euro ir buvo 0,13 proc. didesnė nei penktadienį (0,76 euro).

Mažiausia SND kaina pirmadienio rytą buvo keturiose „Madalva“ degalinėse ir „Bonsa“ degalinėje Tauragės rajone – 0,66 euro. Didžiausia SND kaina fiksuota „Tumasa“ degalinėje Mažeikių rajone – joje litras dujų atsiėjo 0,94 euro.

 Didmeninė benzino kaina rugpjūčio 14 dieną Lietuvoje buvo 1,63 euro, o dyzelinas kainavo 1,92 euro.

Brent naftos kaina rinkoje pirmadienį siekė 88,52 JAV dolerio už barelį. 

Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Ignalinos atominės elektrinės (IAE), veikiančios prekės ženklo „Altra“ vardu, finansų vadovu tapo Tomas Pribušauskas, pirmadienį pranešė bendrovė.

Šiose pareigose jis pakeitė iki šiol finansų vadove dirbusią Olgą Lakiną-Raubę.

Pasak pranešimo, T. Pribušauskas bus atsakingas už įmonės finansų valdymą, biudžeto planavimą ir finansavimo šaltinių kontrolę. Jis taip pat koordinuos finansavimo sutartis bei bendradarbiavimą su Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos finansų institucijomis.

T. Pribušauskas turi 14 metų profesinės patirties finansų, bankininkystės, gamybos ir technologijų sektoriuose.

Prieš pradėdamas dirbti „Altroje“ jis buvo technologijų ir lazerinės optikos sprendimų bendrovės „Optoman“ operacijų vadovas.

Anksčiau T. Pribušauskas taip pat dirbo „Swedbank“, „INVL Technology“, „Alma Littera“ grupėje ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje.

„Altra“ šiuo metu vykdo Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektą. Jėgainę visiškai išmontuoti planuojama iki 2050 metų.

Eupatorija, rugpjūčio 17 d. (Ukrinform-ELTA). Sekmadienio vakarą Eupatorijos lėktuvų remonto gamykloje laikinai okupuotame Kryme kilo gaisras, kai objekte nukrito dronų nuolaužos, pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskyj Veter“.

„Vakar apie 20 val. Eupatorijos lėktuvų remonto įmonėje kilo gaisras“, – sakoma pranešime.

Pasak kanalo, apie 19.30 val. virš Eupatorijos, maždaug virš lėktuvų remonto gamyklos kilimo ir tūpimo tako vidurio, buvo numuštas dronas, nuolaužos užsidegė. Pranešama, kad apie 20 val. atskrido trys dronai, jie atakavo vieną vietą vakariniame kilimo ir tūpimo tako gale, kuriame įrengtos antenos ir siųstuvai.

Šioje gamykloje remontuojami kariniai lėktuvai ir ji praeityje buvo ne kartą atakuota, pridūrė „Telegram“ kanalas.

Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Pasaulinėms naftos ir dujų kainoms toliau augant dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos degalinėse praėjusią savaitę nežymiai pigo degalai. Kartu šalyje išaugo vietinės elektros gamyba bei gamtinių dujų suvartojimas, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Agentūros duomenimis, vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF rugpjūčio 10–14 dienomis didėjo 0,23 proc., o savaitės kainų vidurkis sudarė 57,47 euro už megavatvalandę (MWh). Ankstesnę savaitę vidutinė dujų kaina siekė 57,34 Eur/MWh. 

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 1–6 Eur/MWh didesnės, nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 28–61 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 44,97 proc., o dujų kiekis Europos saugyklose siekia apie 60,78 proc.

Aptariamu laikotarpiu per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 190,46 gigavatvalandžių (GWh) gamtinių dujų.

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 4,74 proc. – suvartota 160,26 GWh gamtinių dujų. Dar 5,67 GWh gamtinių dujų išsiųsta į Latviją.

Biodujų gamyklose pagaminta 7,27 GWh dujų, arba 8,21 proc., mažiau nei ankstesnę savaitę.

Brent naftos kainų vidurkis praėjusią savaitę siekė 88,2 JAV dolerio už barelį (bbl) ir buvo 2,2 proc. didesnis nei ankstesnę savaitę, kai sudarė 86,3 USD/bbl. 

Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 2–5 USD/bbl didesnės, nei prognozuota prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 73–89 USD/bbl ribose.

Vidutinės degalų kainos Lietuvos degalinėse per savaitę sumažėjo: dyzelino kaina 0,7 proc. – iki 2,018 euro, benzino kaina 1,1 proc. – iki 1,762 euro, SND kaina 0,1proc. – iki 0,765 euro. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,24 euro.

Biokuro kaina praėjusią  savaitę Lietuvoje siekė 27,2 Eur/MWh – ji didėjo 3,11 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 26,4 Eur/MWh. Vidutinė ilgalaikių biokuro sandorių kaina augo 0,6 proc. ir siekia 29,82 Eur/MWh – tai 46 proc. daugiau nei prieš metus, kai buvo 20,26 Eur/MWh.

Per nagrinėjamą savaitę biokuro rezervas padidėjo 8,3 proc., sukaupta 19,5 proc., kai ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu siekdavo apie 23 proc. 

„Jeigu išliks toks pildymo tempas, iki lapkričio sukauptas rezervas gali pasiekti 55–60 proc. metų kuro poreikio“, – teigia LEA.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 72,2 proc. – nuo 39,1 Eur/MWh iki 67,4 Eur/MWh. Didmeninės elektros energijos kainos vidurkis didėjo dėl savaitės viduryje sumažėjusios vėjo elektrinių gamybos visame Baltijos jūros regione.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje per savaitę mažėjo 3,2 proc. – iki 213,3 GWh. 

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę padidėjo 19,3 proc., palyginti su ankstesne savaite (199,6 GWh), ir siekė 238 GWh. Šalyje pasigaminta 112 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 91 proc., o bendras elektros poreikis patenkintas 101 procentu. 

Agentūros duomenimis, daugiausia elektros sugeneravo vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 77,2 proc. iki 105 GWh. Saulės elektrinių ir hidroelektrinių generacija per savaitę smuko atitinkamai 7,8 proc. iki 91,1 GWh ir Tuo metu šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 17,5 GWh elektros energijos, arba 16,5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.

Ryga, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Finansinių sunkumų kamuojamai Latvijos nacionalinei oro bendrovei „airBaltic“ liko „paskutinė galimybė“ išsigelbėti, pareiškė šalies ministras pirmininkas Andris Kulbergas, kurį cituoja naujienų portalas LSM.lv.

A. Kulbergo politinė jėga dar prieš kelis mėnesius griežtai priešinosi valstybės paskolai oro bendrovei, tačiau sekmadienį Latvijos premjeras interviu Latvijos televizijos tiriamosios žurnalistikos laidai „De Facto“ pareiškė, kad nemokumas būtų blogiausias pasirinkimas, o šiuo metu liko paskutinė galimybė išgelbėti „airBaltic“.

„Tai paskutinė galimybė iš tiesų išgelbėti „airBaltic“. Tai paskutinė likusi galimybė. Noriu, kad ši vyriausybė padarytų viską, kas įmanoma, kad ir ateityje matytume skraidančius „airBaltic“ lėktuvus“, – kalbėjo Latvijos ministras pirmininkas.

Jis vis dėlto pabrėžė, kad valstybė negali būti vienintelis „airBaltic“ finansavimo šaltinis ir prie bendrovės finansavimo turi prisidėti privatūs investuotojai.

Pasak LSM, pirmadienį numatytas Latvijos nacionalinės oro bendrovės kreditorių susitikimas, nuo kurio didele dalimi priklausys „airBaltic“ ateitis.

Bendrovė siekia susitarti, kad galėtų nesumokėti dviejų iš eilės palūkanų įmokų ir jas pridėti prie pagrindinės skolos. Pirmąją, kiek mažesnę nei 14 mln. eurų įmoką, reikėjo sumokėti praėjusį penktadienį.

„airBaltic“ reikia ne tik esamų kreditorių paramos ir nuolaidų, bet ir papildomos 225 mln. eurų paskolos tarpiniam finansavimui užtikrinti.

Praėjusią savaitę „airBaltic“ paskelbtame verslo plane iš esmės numatyta trečdaliu sumažinti orlaivių parką, sutelkti dėmesį į pelningesnius maršrutus ir visur, kur įmanoma, mažinti išlaidas. Skelbiama, kad dėl šių priemonių darbo gali netekti iki 30 proc. iš daugiau kaip 3 tūkst. bendrovės darbuotojų.

Oro bendrovei taip pat reikia 100 mln. eurų naujo nuosavo kapitalo. Vykdant finansinę restruktūrizaciją dalį esamų bendrovės obligacijų planuojama konvertuoti į akcijas.

Tačiau derybos su suinteresuotomis šalimis dėl tarpinio finansavimo tebevyksta ir nėra garantijų, kad jos bus sėkmingos, pabrėžia LSM. Reitingų agentūrų duomenys rodo, kad „airBaltic“ vertybiniai popieriai šiuo metu nėra itin patrauklūs – nuo metų pradžios bendrovės obligacijų rinkos kaina smuko 80 procentų.

Latvijos ministras pirmininkas tikino kol kas nesąs pasirengęs inicijuoti bendrovės nemokumo proceso.

„Žinoma, ne. Tai blogiausias iš visų galimų variantų. Tai irgi yra vienas iš variantų, tačiau tikrai ne pats geriausias sprendimas“, – sakė A. Kulbergas.

Jo teigimu, „airBaltic“ sukuria apie 1,5–2 proc. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir yra svarbi ne tik verslui, bet ir visai visuomenei.

Kaip anksčiau rašė ELTA, Latvijos susisiekimo ministerija pavasarį nurodė, kad bendrovės finansines problemas iš dalies lėmė išoriniai veiksniai, tokie kaip konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kylančios degalų kainos ir kai kurių maršrutų sustabdymas.

(atnaujintas tekstas)

Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Pirmadienio rytą geležinkelio ruože Palemonas–Kaunas užfiksavus kontaktinio tinklo gedimą ir dėl to laikinai sustabdžius traukinių eismą, šis jau pilnai atstatytas ir vyksta abiem kryptimis, pranešė valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG).

Preliminariais duomenimis, su nepatogumais dėl gedimo susidūrė daugiau nei 900 keleivių.

Kaip skelbė ELTA, gedimas paveikė trylikos keleivinių traukinių eismą, vykusių maršrutais Vilnius–Kaunas–Vilnius, Kaunas–Šiauliai–Kaunas, Vilnius–Mockava. 

Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Geležinkelio ruože Palemonas–Kaunas pilnai atkurtas traukinių eismas, kuris pirmadienio rytą buvo sutrikęs dėl kontaktinio tinklo gedimo.

Kaip pranešė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG), šis gedimas sutrikdė trylikos keleivinių traukinių eismą maršrutais Vilnius–Kaunas–Vilnius, Kaunas–Šiauliai–Kaunas ir Vilnius–Mockava. 

Preliminariais duomenimis, su nepatogumais susidūrė daugiau nei 900 keleivių.  

Roma, rugpjūčio 17 d. (dpa-ELTA). Iš Etnos ugnikalnio vėl ėmus veržtis pelenams, teko vėl iš dalies apriboti oro eismą Katanijos tarptautiniame oro uoste, esančiame Italijai priklausančioje Sicilijos saloje Viduržemio jūroje, pirmadienį pranešė oro uosto operatorius.

Operatoriaus teigimu, dėl išsiveržusio pelenų debesies dalis oro erdvės buvo uždaryta, todėl sumažėjo galimų atvykstančių skrydžių skaičius.

Iki 14 val. (15 val. Lietuvos laiku) Katanijoje leidžiama tūpti tik penkiems orlaiviams per valandą. Išvykstantiems reisams jokie apribojimai netaikomi.

Oro uostas pranešė, kad dienos metu skelbs atnaujintą informaciją apie tolesnius įvykius. Norint sužinoti skrydžių būseną, keleivių buvo prašoma kreiptis į savo aviakompanijas.

Skrydžių eismas daugiau nei savaitę buvo smarkiai sutrikęs ir padėtis oro uoste normalizavosi tik savaitgalį.

Išsiveržusi Etna ėmė spjaudytis vulkaniniais pelenais ir dėl to oro eismui kilo nemažų problemų – daugybė skrydžių turėjo būti atšaukti arba nukreipti į kitus oro uostus.

Šeštadienį ugnikalnio pavojaus lygis pagaliau buvo sumažintas, o skrydžių eismas grįžo į įprastą ritmą, tačiau, pelenams vėl ėmus veržtis, teko įvesti naujus apribojimus.

Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Vilniaus savivaldybės taryboje siūlo nustatyti, kad nuo rugsėjo iki metų pabaigos važiavimas miesto autobusais, troleibusais ir laivais būtų nemokamas visiems keleiviams nepriklausomai nuo bilieto rūšies, amžiaus ar gyvenamosios vietos.  

Projektą frakcija pateikė merui Valdui Benkunskui, prašydama įtraukti jį į tarybos posėdžio darbotvarkę.

Anot socialdemokratų, lengvata būtina siekiant sušvelninti išaugusių pragyvenimo išlaidų naštą, tenkančią vilniečiams ir miesto svečiams, padėtų spręsti spūsčių problemas.

Tikimasi, kad nemokamas viešasis transportas paskatins dalį vairuotojų persėsti į autobusus, taip sumažinant eismo intensyvumą ir oro taršą didžiausios eismo apkrovos mėnesiais.

„Šiandieninė geopolitinė situacija, įtampa Hormuzo sąsiauryje ir dėl to gerokai ūgtelėjusios kuro kainos kerta per kiekvieno vilniečio kišenę tiek keliaujant, tiek ir perkant kasdienes prekes. Nemokamas viešasis transportas rudens ir žiemos mėnesiais – tai tiesioginė ir apčiuopiama finansinė pagalba namų ūkiams“, – pranešime teigia socialdemokratų frakcijos Vilniaus miesto taryboje seniūnas Povilas Pinelis.

Kaip nurodė frakcija, jei projektas būtų priimtas, nemokamas važiavimas sostinės viešuoju transportu galiotų nuo rugsėjo 1 dienos iki sausio 1 dienos imtinai.

Pavasarį socialdemokratai jau siūlė laikinai perpus sumažinti bilietų kainas – tuomet siūlymas taryboje nebuvo priimtas.

ELTA primena, kad Vilniaus miesto tarybos sprendimu nuo praėjusių metų liepos sostinėje buvo padidintos bilietų kainos.