Reikjavikas, rugsėjo 8 d. (ELTA). Islandija pirmadienį išsikvietė JAV ambasadorių po to, kai Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas savo socialinėje platformoje pasidalino žemėlapiu, kuriame Islandija ir kitos šalys nuspalvintos JAV vėliavos spalvomis, praneša „Reuters“.

D. Trumpo žemėlapyje Kanada, Grenlandija, Islandija, Meksika, Centrinės Amerikos ir Karibų jūros šalys rodomos kaip esančios JAV sudėtyje. Žemėlapyje taip pat matyti tik Jungtinių Amerikos Valstijų pavadinimas.

D. Trumpas šį paveikslėlį įkėlė savo socialinėje platformoje „Truth Social“ be jokio paaiškinimo.

Islandijos užsienio reikalų ministrė Thorgerdur Gunnarsdottir dėl to išsikvietė JAV ambasadorių Islandijoje Billy Longą, kuris šias pareigas pradėjo eiti rugpjūčio mėnesį, pranešė Islandijos visuomeninis transliuotojas RUV.

Ministrė ambasadoriui aiškiai pareiškė, kad tokia JAV prezidento žinutė yra visiškai nepriimtina.

JAV valstybės departamentas, JAV ambasados Kopenhagoje ir Reikjavike bei JAV konsulatas Nūke iš karto neatsakė į „Reuters“ prašymus pakomentuoti situaciją. Islandijos užsienio reikalų ministerija taip pat neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Pastaraisiais metais D. Trumpas grasino, kad JAV perims Grenlandijos kontrolę. Ši sala yra pusiau autonominė Danijos teritorija. Tokie jo pareiškimai sukėlė įtampą tarp JAV ir Danijos, ir nerimą Europoje.

Kaip skelbta, rugpjūčio mėnesį Islandija referendume balsavo prieš derybų atnaujinimą dėl narystės Europos Sąjungoje. Referendumas buvo surengtas po D. Trumpo grasinimų prisijungti Grenlandiją.

Otava, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA). Prekybos karui tarp Kanados ir Jungtinių Valstijų vis labiau įsiliepsnojant, antradienį įsigaliojo atsakomieji muitai, kuriuos Otava nustatė milijardų dolerių vertės prekėms iš JAV.

Paskelbti 15, 25 ir 50 procentų muitai bus taikomi 27,6 mlrd. Kanados dolerių (20 mlrd. JAV dolerių) vertės importui iš Jungtinių Valstijų, įskaitant plieno ir aliuminio gaminius, taip pat pieno produktus, pavyzdžiui, sūrį. Tačiau Kanada iš pradinio sąrašo išbraukė kai kurias jūros gėrybes. 

Atsakomieji Otavos muitai įsigaliojo praėjus keletui savaičių po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė 50 proc. tarifus panašios vertės Kanados produktams. Taip Vašingtonas reagavo į, jo teigimu, „diskriminacinį elgesį“ JAV alkoholio, automobilių ir pieno pramonės atžvilgiu. 

JAV įvesti muitai taikomi tokiems produktams kaip ledo ritulio lazdos ir cementas. Nuo jų nukentėjo maždaug 5,5 proc. Kanados eksporto į Jungtines Valstijas. 

Pirmadienį D. Trumpas pagrasino uždrausti Jungtinėse Valstijose pardavinėti Kanados bendrovės „Bombardier Aviation“ produkciją, jeigu Kvebeke įsikūrusi lėktuvų gamintoja neperkels gamybos į JAV. 

„Bombardier“ produktų Jungtinėse Valstijose nebepardavinėsime!“ – savo platformoje „Truth Social“ didžiosiomis raidėmis parašė D. Trumpas, tačiau nenurodė, kaip ketina sustabdyti prekybą šia produkcija. 

Šiuo metu JAV aviakompanijos, vykdydamos vidaus skrydžius, eksploatuoja tūkstančius „Bombardier“ orlaivių. 

Pirmadienį ši aeronautikos bendrovė išplatino pranešimą, kuriame pabrėžė sukūrusi „dešimtis tūkstančių darbo vietų visose Jungtinėse Valstijose“, o daugiau nei 20 valstijų, įskaitant Kanzasą, Teksasą, Arizoną ir Kaliforniją, užtikrinanti „tiesioginį užimtumą“. 

Bendrovė taip pat pažymėjo, kad kasmet JAV tiekėjams išleidžia daugiau nei 2,5 mlrd. JAV dolerių, o jos tiekimo grandinę sudaro maždaug 2,8 tūkst. JAV įmonių iš 47 valstijų. 

„Bombardier“ vertina puikų bendradarbiavimą su JAV įmonėmis ir savo darbuotojus JAV“, – teigiama bendrovės pranešime. 

JAV įvesti muitai bendrai kelia nedidelę grėsmę Kanados ekonomikai, tačiau analitikai atkreipia dėmesį, kad Centrinės Kanados gamybos sektoriui jų poveikis yra didesnis. 

Rugpjūčio 21 d. Vašingtone keletą dienų vykusios abiejų šalių derybos nutrūko, o Kanados ministras pirmininkas Markas Carney‘is pareiškė nusprendęs prekybos derybas sustabdyti. 

Tuomet M. Carney‘is teigė, kad D. Trumpo administracijos sąlygos galiausiai buvo nepriimtinos, ir pridūrė, kad JAV derybininkai paskutinę minutę įvedė apribojimus Kanados prekybos susitarimams su kitomis šalimis. 

Jo teigimu, JAV pareigūnai taip pat išsakė nepriimtinų „grasinimų“ prancūzų kalbai ir „Kvebeko kultūrai“, omenyje turėdamas prancūziškai kalbančią provinciją rytinėje Kanados dalyje. 

Tačiau vėliau D. Trumpo vyriausiasis prekybos pareigūnas Jamiesonas Greeras pažymėjo, kad JAV vyriausybė supranta, jog prancūzų kalbos apsaugos klausimai yra jautrūs ir svarbūs. 

„Tai nėra tas atvejis, kai mes darome spaudimą, keliame sąlygas ar nustatome ribas“, – praėjusį mėnesį Kanados visuomeniniam transliuotojui CBC sakė jis. 

Žodžių karas

Nuo to laiko Otava ir Vašingtonas derybų neatnaujino ir toliau keičiasi kandžiomis replikomis. 

Paklaustas, ar tarp šių dviejų šalių vyksta prekybos karas, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas praėjusią savaitę televizijos kanalui CNBC sakė manantis, kad neįmanoma pagal principą „akis už akį“ kariauti su šalimi, kuri yra 13 kartų didesnė. 

„Mes nekariaujame su Kanada, – Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų susitikimo užkulisiuose sakė S. Bessentas. – Kaip mes galėtume kariauti su Kanada? Ar jie ketina paimti du savo pramoginius povandeninius laivus iš Edmontono prekybos centro ir paleisti juos prieš mus?“ 

Jis kalbėjo apie kadaise viename iš Albertos provincijos prekybos centrų veikusį atrakcioną. 

Atrodo, kad Pentagono vadovas Pete‘as Hegsethas socialiniuose tinkluose taip pat pasišaipė iš Kanados karių išvaizdos. 

Kitą dieną M. Carney‘is pareiškė, kad šie komentarai „neatitiko jų pareigų lygio“, ir pridūrė, kad tai „nėra konstruktyvu“. 

Jis pažymėjo, kad abi šalys galės pradėti derybas, „kai amerikiečiai nustos kurti memus“ ir pradės elgtis rimtai. 

Be to, rugpjūtį D. Trumpas pasirašė įsakymą, kuriuo Ontarijo ežeras, esantis prie sienos su Kanada, pervadinamas į „Amerikos ežerą“. Tai sukėlė audringą ir taip dėl D. Trumpo priešiškumo pasipiktinusių, patriotiškai nusiteikusių kanadiečių reakciją. 

Pradėdamas antrąją kadenciją prezidento poste, D. Trumpas taip pat įsakė Meksikos įlanką pervadinti į „Amerikos įlanką“ bei pareiškė, kad Kanada turėtų tapti 51-ąja JAV valstija. 

Nors Kanados visuomenė palaiko M. Carney'į, šalis išlieka labai priklausoma nuo savo kaimynės. Beveik 60 procentų Kanados importo sudaro prekės iš Jungtinių Valstijų, o apie 70 procentų eksporto keliauja į JAV rinką. 

Siekdama padėti įmonėms ir darbuotojams, Kanados vyriausybė pristatė apie 7,5 mlrd. Kanados dolerių (5,4 mlrd. JAV dolerių) vertės pagalbos paketą.

Kyjivas, rugpjūčio 8 d. (Ukrinform-ELTA). Jungtinių Amerikos Valstijų sugrįžimas į derybų procesą labiau susijęs su įvaizdžiu, o ne esme. Rusija šiuo metu nėra tokioje padėtyje, kad būtų priversta daryti kokias nors nuolaidas.

Tokią nuomonę pareiškė politikos analitikas ir „Good Politics“ komunikacijos bei vyriausybinių ryšių agentūros partneris Maksymas Džyhunas.

„Tikras postūmis nuoseklioms deryboms gali atsirasti tik tada, kai Rusijos pozicija bus gerokai susilpninta, tačiau šiuo metu Maskva nėra tokioje padėtyje“, – sakė analitikas. 

Jo įsitikinimu, dabartinį padidėjusį JAV įsitraukimą į derybų procesą lemia Donaldo Trumpo administracijos noras pasiekti bent kokį nors diplomatinį rezultatą užsienio politikoje.

„Visišką nesėkmę Artimuosiuose Rytuose patyrusiam D. Trumpui dabar labiau nei bet kada reikia pademonstruoti aukštą aktyvumo lygį, kad laimėtų parlamento vidurio kadencijos rinkimus, vyksiančius jau lapkritį“, – pridūrė ekspertas. 

Jis palankiai įvertino tai, kad šį kartą į Amerikos derybų komandą buvo įtraukti JAV Valstybės departamento ir Iždo atstovai. M. Džyhuno nuomone, tai rodo, kad Vašingtono požiūris į derybų procesą tapo nuoseklesnis ir grindžiamas ne vien asmenine D. Trumpo diplomatine iniciatyva. 

„Jo pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris yra žmonės, visiškai nesusiję su diplomatija. D. Trumpas įpratęs pasitikėti jam ištikimais žmonėmis, kuriuos seniai pažįsta, o ne tais, kurie turi gerą išsilavinimą ir įrodė galintys pasiekti rezultatą. Kas nors turėtų kompensuoti šį diplomatinių įgūdžių ir žinių trūkumą, todėl delegacijoje yra Valstybės departamento atstovų“, – sakė analitikas. 

M. Džyhunas nesitiki greito proveržio po pastarųjų diplomatinių susitikimų. 

„Tikėtis, kad kėdžių perstumdymas ir naujų derybinių grupių įtraukimas gali pajudinti reikalus iš mirties taško, tikriausiai yra nerealistiška. Šiuo metu tai labiau susiję su formos, o ne turinio demonstravimu ir siekiu diplomatiniu lygmeniu parodyti, kad Jungtinės Valstijos vis dar kontroliuoja šį procesą bei derybų eigą“, – apibendrino  analitikas. 

Rugsėjo 6 d. JAV prezidento pasiuntiniai S. Witkoffas ir J. Kushneris Kyjive surengė derybas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ukraina apibūdino susitikimus kaip turiningus ir teigė, kad, be kita ko, buvo aptarti galimi karo užbaigimo parametrai ir parama Ukrainai prieš žiemą. Pranešta, kad D. Trumpo pasiuntiniai į Kyjivą ir Maskvą atvežė atnaujintas ankstesnių JAV taikos pasiūlymų versijas.

Berlynas, rugsėjo 8 d. (dpa-ELTA). Remiantis reprezentatyvia „YouGov“ apklausa, beveik pusė vokiečių prieštarauja tam, kad rinkimus Saksonijoje-Anhalte įtikinamai laimėjusi kraštutinė dešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) formuotų žemės vyriausybę su kitų partijų parama.

Tai aiškiai atmeta 36 proc. respondentų („jokiu būdu“). 11 proc. į atitinkamą klausimą atsakė „veikiau ne“.

20 proc. apklaustųjų tuo tarpu mano, kad AfD „tikrai“ turėtų formuoti vyriausybę Saksonijoje–Anhalte su kitų partijų parama. 18 proc. atsakė „veikiau taip“.

AfD aiškia persvara laimėjo sekmadienį vykusius žemės parlamento rinkimus ir siekia sudaryti vyriausybę. Tačiau, remiantis preliminariais duomenimis, gautų 43,8 proc. balsų nepakanka, kad partija galėtų valdyti viena. Krikščionys demokratai (CDU) surinko 17,2 proc. balsų, kairieji (Linke), žalieji ir socialdemokratai (SPD) – po 9 proc., Sahros Wagenknecht aljansas (BSW) – daugiau kaip 5 proc. Taigi kol kas nėra aišku, kas ateityje galės vadovauti federalinei žemei.

Maždaug kas penktas apklaustasis (24 proc.), remiantis „YouGov“ tyrimu, galvoja, jog „visiškai neteisinga“, kad CDU apskritai atmeta bendradarbiavimą su AfD. Apie 16 proc. mano, kad tai „veikiau neteisinga“. Kiek didesnė dalis respondentų (31 proc.) pareiškė „visiškai“ remiantys tokį CDU sprendimą, o 15 proc. – „veikiau remiantys“.

Mažiau sutarimo buvo dėl CDU sprendimo atmesti bendradarbiavimą ir su partija “Linke”. 41 proc. apklaustųjų teigė, kad tai „visiškai neteisinga“ arba „veikau neteisinga“, o 39 proc. Nurodė, kad tai teisinga pozicija.

Apklausoje pirmadienį dalyvavo 1 862 vyresni nei 18 metų amžiaus Vokietijos piliečiai.

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė Panevėžio apskrities VMI viršininko konkursą.

Teikti dokumentus pretendentai gali iki rugsėjo 22 dienos.

Anot VMI vadovo Martyno Endrijaičio, Panevėžio apskrities VMI vadovui bus keliami strateginio mąstymo, lyderystės, pokyčių valdymo reikalavimai.

Tikimasi, kad jis gebės telkti komandą, stiprinti organizacinę kultūrą ir užtikrinti kokybiškas bei skaidrias paslaugas.

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Programos „Kurk Lietuvai“ vadove paskirta Ieva Jurkonienė, iki šiol daugiau nei penkerius metu dirbusi programos koordinatore.

Šiose pareigose ji pakeitė ilgametę „Kurk Lietuvai“ vadovę Moniką Merkytę.

Prieš dešimtmetį I. Jurkonienė pati dalyvavo programoje „Kurk Lietuvai“. Vėliau ji dirbo „Investuok Lietuvoje“ užsienio talentų pritraukimo departamente „Work in Lithuania“, kur buvo atsakinga už investicinės aplinkos gerinimo projektų vystymą ir įgyvendinimą.

Talentų pritraukimo programa „Kurk Lietuvai“ veikia nuo 2012 metų. Joje jau dalyvavo daugiau nei 300 profesionalų, Lietuvos viešajame sektoriuje įgyvendinusių daugiau nei 370 projektų.

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai praėjusią savaitę tiek Maišiagala sulaikė mikroautobusą, kuriame aptiko apie 25 tūkst. pakelių įvairių rūšių nelegalių cigarečių.

Kaip pranešė MKT, praėjusį penktadienį magistraliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys pareigūnai pastebėjo link įtartiną, link Vilniaus važiavusį mikroautobusą „Renault Trafic“. Jį sustabdyti muitininkams pavyko ties Maišiagala, tarnybiniu automobiliu užblokavus kelią.

Automobilį palikęs vairuotoja dar bandė sprukti į netoliese esantį mišką, tačiau buvo muitinės kriminalistų pasivytas ir sulaikytas.

Patikrinus mikroautobusą, jame pareigūnai rado 25 tūkst. pakelių „Marlboro Gold“, „Marlboro Silver“, „Marlboro Red“ ir „Winston Blue“ cigarečių. Bendra rūkalų vertė (priskaičiavus mokesčius) siekia daugiau nei 140 tūkst. eurų.

Visos cigaretės buvo be banderolių. Įtariama, kad tai galėjo būti falsifikuoti tabako gaminiai.

Nelegalus krovinys, automobilis ir vairuotojas buvo sulaikyti. Vėliau vairuotojas buvo paleistas, skyrus kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėti disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. 

(papildytas visas tekstas)

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). „OP Corporate Bank“ padidino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiems metams nuo birželį numatytų 2,6 proc. iki 3,2 proc.

Infliacija, banko teigimu, sieks 5 proc. ir bus kiek aukštesnė nei prognozuota anksčiau (4,5 proc.).

Tuo metu kitų – 2027 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę bankas sumažino nuo 2,5 proc. iki 2 proc. Kitąmet infliacija turėtų sumažėti iki 3 proc., nors birželį prognozuota 2,5 proc.

Banko ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomikos augimą šiemet palaiko išaugęs gyventojų vartojimas, nors tuo metu eksportas lėtėja.

„Lietuvos ekonomikos augimas įsivažiavo, vartojimas auga, nors eksportas lėtėja. Vis dėlto Lietuva jau septintus metus išlaiko sparčiausią augimą tarp Baltijos šalių“, – pranešime cituojamas „OP Pohjola“ grupės vyresnysis ekonomistas Joona Widgren.

Banko duomenimis, Lietuvos gyventojų vartojimo apimtys, pašalinus sezoniškumo įtaką, šiemet beveik pasiekė 9 mlrd. eurų per ketvirtį. Vartojimą palaiko augančios realiosios gyventojų pajamos, darbo užmokestis bei iš pensijų fondų atsiimtos lėšos.

„Šią vasarą Lietuvos gyventojai vartojimui išleido tokią dalį savo pajamų, kiek išleisdavo „gerais laikais“ iki pandemijos – laikotarpiu tarp 2010–2020 metų“, – teigia „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė Leda Iržikevičienė.

Vis dėlto bankas prognozuoja, kad šis vartojimo padidėjimas yra laikinas ir kitąmet ekonomikos augimas sulėtės. Prie to prisidės ir lėčiau augantis eksportas – po stiprios metų pradžios gamybos apimtys Lietuvoje mažėja.

„OP Corporate Bank“ šiemet Latvijos ekonomikai prognozuoja 2,5 proc., o Estijos – 2,3 proc. augimą. Kitąmet šių šalių BVP, kaip teigia bankas, turėtų augti atitinkamai 3 proc. ir 2,5 proc.

Infliacija Estijos ekonomikai šiais metais prognozuojama 3,2 proc., kitąmet – 2,5 proc., Latvijos šiemet – 3,5 proc., o 2027-aisiais – 2,5 proc.

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Teisėsaugos pareigūnams atlikus kratas penkių „Nemuno aušros“ frakcijos Seime narių gyvenamosiose vietose, dalis parlamento valdybos narių žada diskutuoti, ar šioje situacijoje „aušrietė“ Daiva Žebelienė gali toliau eiti Seimo vicepirmininkės pareigas. 

„Manau, kad tai dabar yra atviras klausimas aptarti šį klausimą ir valdybos kontekste. Tai klausimas pirmiausia ir pačiai „Nemuno aušrai“ (...). Diskusijos turbūt tikrai bus“, – žurnalistams Seime sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas, Seimo pirmininko pirmasis vicepirmininkas Domas Griškevičius. 

Kaip skelbta, teisėsaugai atlikus kratas penkių „aušriečių“ namuose, tarp jų buvo ir Seimo vicepirmininkė D. Žebelienė.

Politikas taip pat tikino, kad tokios kratos neprideda prestižo visam Seimui.

„Institucijos prestižo tai tikrai neprideda, pasitikėjimo mūsų institucija, kuri ir šiaip, deja, bet negali pasigirti gerais pasitikėjimo visuomenėje reitingais“, – dėstė D. Griškevičius.

„Viliamės, kad tie atsakymai galėtų būti kuo įmanoma greičiau, tie tyrimai galėtų vykti greičiau, nes visuomenės noras turėti atsakymus yra natūralus. Taip ir čia, visi norime greitų atsakymų. Nėra normali situacija, kada pas jau nežinau, kelintą Seimo narį atliekami įvairūs tyrimai, kratos. Pasitikėjimo tai neprideda“, – pabrėžė jis. 

V. Čmilytė-Nielsen: tai yra klausimas Seimo pirmininkui

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio lyderė bei Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad į klausimą dėl D. Žebelienės galimybių toliau eiti pareigas parlamento valdyboje turėtų atsakyti Seimo vadovas Juozas Olekas. 

„Manau, kad tai yra klausimas Seimo pirmininkui, kuris ir teikia vicepirmininkų kandidatūras. Tai yra ir politinis Seimo pirmininko vertinimas, ar jis tarp valdybos narių mato D. Žebelienę“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Šiandieną dar šiek tiek ankstoka sakyti, kokia yra ponios Žebelienės situacija. (...) Spėčiau, kad socialdemokratai sakys, kad lauksime tarnybų išvadų ir visų procesų pabaigos. Net neabejoju, kad ir šiuo atveju bus lygiai tas pats. Bus laukiama, o paprastai procesai baigiasi po daugelio metų“, – pabrėžė ji. 

Savo ruožtu pats J. Olekas žurnalistams anksčiau teigė, kad su „aušriečiais“  bus sprendžiama dėl D. Žebelienės galimybės tęsti darbą parlamento vadovybėje. Visgi, jis taip pat paragino laikytis nekaltumo prezumpcijos ir palaukti tolesnės tyrimo eigos. 

V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad žinia dėl kratų pas „aušriečius“ jos nenustebino. 

„Akivaizdu, kad tos istorijos tęsiasi, klausimai dar nėra atsakyti. Matyt, iki kadencijos pabaigos ir matysime ne vieną procesinį veiksmą, nes istorijų būta – tai jau akivaizdu“, – tikino politikė. 

Jai antrino ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. 

„Dar viena diena išaušo ir kažkaip Lietuvoje niekas nenustebo. Tokia jau realybė ir „Nemuno aušros“ natūralumas“, – dėstė jis. 

Be to, L. Kasčiūnas tikino neatsimenantis, ar Lietuvoje dar buvo atvejų, kai per kelis mėnesius kratos būtų atliktos pas 7 parlamentarus.

„Neatsimenu tokio atvejo, bet, matyt, gyvename įdomiais laikais, kai mūsų gyvenime atsiranda vis daugiau naujovių, Seimo taipogi“, – sakė politikas. 

Tyrimas dėl automobilių nuomos 

Antradienį prokuratūra pranešė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl automobilių nuomos partijai „Nemuno aušra“ aplinkybių, atliktos kratos penkių „aušriečių“ gyvenamosios vietose. 

Anot jos, kratos atliktos politinei partijai „Nemuno aušra“ priklausančių Seimo narių Roberto Puchovičiaus, Kęstučio Biliaus, D. Žebelienės, Linos Šukytės-Korsakės ir Tado Sadauskio gyvenamosiose vietose. 

Teisėsauga nurodo, kad procesiniai veiksmai atlikti kovą pradėtame tyrime dėl Seimo narių automobilių nuomos politinei partijai „Nemuno aušra“ aplinkybių ir siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis.

Pirmasis apie kratas Seimo narių gyvenamosios vietose trečiadienį pranešė portalas „15min“.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo sukčiavimo, siekiant nustatyti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, Seimo nariams Remigijui  Žemaitaičiui ir Daivai Petkevičienei savo automobilius nuomojant politinei partijai „Nemuno aušra“ ir tuo pačiu šiuos automobilius naudojant patiems.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Antradienio rytą teisėsaugos pareigūnams atliekant kratas penkių Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narių gyvenamosiose vietose, parlamento pirmininkas Juozas Olekas sako, kad tai – nemalonus atvejis, tačiau bus išsiaiškinta, ar politikai yra padarę pažeidimų.

„Iš tikrųjų labai nemalonus atvejis, galime tik apgailestauti, kad tokios kratos tęsiasi. Kita vertus, man atrodo, turėsime atsakymą, ar šie žmonės yra ką nors pažeidę, nes turime tokį matymą, kad neteisingai yra pasielgę, ir tai yra ikiteisminių (tyrimų – ELTA) arba išsiaiškinimo proceso dalis. Kai turėsime atsakymą, tada bus ir vertinimas“, – antradienį žurnalistams sakė jis. 

Antradienį prokuratūra pranešė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl automobilių nuomos partijai „Nemuno aušra“ aplinkybių, atliktos kratos penkių „aušriečių“ gyvenamosios vietose.  Anot jos, kratos atliktos politinei partijai priklausančių Seimo narių Roberto Puchovičiaus, Kęstučio Biliaus, Daivos Žebelienės, Linos Šukytės-Korsakės ir Tado Sadauskio gyvenamosiose vietose. 

Spręs dėl Seimo vicepirmininkės Žebelienės galimybės tęsti darbą

J. Olekas teigė, kad su „aušriečiais“ bus sprendžiama dėl jų narės, Seimo vicepirmininkės D. Žebelienės galimybės tęsti darbą parlamento vadovybėje.

„Aš manau, kad mes turėsime pasikalbėti, kaip jie mato. Tačiau mes turime gerbti ir nekaltumo prezumpciją, nes krata, kaip sakiau, gali patvirtinti nusižengimą, nusikaltimą, o gali žmogų ir išteisinti galbūt. Tai luktelkime, pamatysime, kokia toliau bus eiga“, – kalbėjo jis. 

Politikas teigė, kad teisėsaugos veiksmų kontekste, socialdemokratų sprendimas iš valdančiosios koalicijos pašalinti „Nemuno aušrą“ atrodo teisingesnis.

„Tai aišku. (…) Įsivaizduokite, kaip tai būtų, jei tai būtų daroma valdančiosios daugumos narių tarpe. Tačiau, kaip aš sakiau, mes tikėjome, kad žmonės eina į politiką galvodami, kur jie eina, o ne padarę tam tikrus nusižengimus, nusikaltimus, dėl kurių paskui jie patys kenčia, kenčia aplinka ir kenčia mūsų visa politinė sistema“, – aiškino Seimo pirmininkas.

„Mes to dalyko nežinojome. Jeigu būtume žinoję, mes niekada nebūtume tokių sprendimų padarę jungtis į koaliciją. Tačiau, jeigu jie išaiškės ir pamatysime galutinius rezultatus, tai aišku, nuo pat pradžių būtų buvę teisingiau, jeigu nebūtume su jais susidėję“, – tikino jis.

Antradienį prokuratūra pranešė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl automobilių nuomos partijai „Nemuno aušra“ aplinkybių, atliktos kratos penkių „aušriečių“ gyvenamosios vietose. 

Anot jos, kratos atliktos politinei partijai „Nemuno aušra“ priklausančių Seimo narių Roberto Puchovičiaus, Kęstučio Biliaus, Daivos Žebelienės, Linos Šukytės-Korsakės ir Tado Sadauskio gyvenamosiose vietose. 

Teisėsauga nurodo, kad procesiniai veiksmai atlikti kovą pradėtame tyrime dėl Seimo narių automobilių nuomos politinei partijai „Nemuno aušra“ aplinkybių ir siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis.

Pirmasis apie kratas Seimo narių gyvenamosios vietose trečiadienį pranešė portalas „15min“.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo sukčiavimo, siekiant nustatyti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, Seimo nariams Remigijui  Žemaitaičiui ir Daivai Petkevičienei savo automobilius nuomojant politinei partijai „Nemuno aušra“ ir tuo pačiu šiuos automobilius naudojant patiems.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.