Roma, balandžio 10 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir popiežius Leonas XIV paragino siekti taikos pasaulyje.

„Lūžių pasaulyje akivaizdoje taikos siekis yra pareiga ir būtinybė“, – pareiškė E. Macronas penktadienį po savo pirmosios privačios audiencijos pas pontifiką Leoną XIV.  Popiežius pasmerkė „beprasmį ir nežmonišką smurtą“ Artimuosiuose Rytuose.

E. Macronas po pokalbio tinkle „X“ pabrėžė, kad Prancūzija visuomet „bus už dialogą, teisingumą ir broliškumą tarp tautų“. Vatikanas savo ruožtu teigė, jog Leonas XIV ir E. Macronas išreiškė viltį, kad, atsižvelgiant į „konfliktus pasaulyje, taikus sambūvis bus atkurtas dialogu ir derybomis“. Popiežius pažymėjo, kad krikščionys negali stovėti pusėje tų, kurie „šiandien mėto bombas“.

Eliziejaus rūmai prieš susitikimą pranešė, kad pagrindinė pokalbių tema bus „krizės Artimuosiuose Rytuose sprendimas“.  Ypač daug dėmesio esą turėjo būti skirta Libanui, ten Izraelio suduoti mirtini smūgiai sukėlė grėsmę šią savaitę sudarytoms laikinoms JAV ir Irano paliauboms.

Leonas XIV praėjusių metų pabaigoje lankėsi Libane per pirmąją savo kelionę į užsienį, kai vyko ir į Turkiją, ne kartą meldėsi už ten vykstančio konflikto aukas.

Popiežiaus ir Prancūzijos prezidento pokalbis truko valandą – gerokai ilgiau nei įprasta privati audiencija. Vatikano paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kad Leonas XIV ir E. Macronas pasisveikino gana formaliai ir kalbėjosi angliškai. Sportu besidominčiam popiežiui E. Macronas padovanojo Prancūzijos vyrų krepšinio rinktinės marškinėlius su autografais. Prezidentas į susitikimą atvyko kartu su žmona Brigitte, kuri, kaip įprasta lankantis pas popiežių, vilkėjo juodai.

E. Macronui tai buvo ketvirtoji audiencija pas popiežių nuo kadencijos pradžios ir pirmasis susitikimas su Leonu XIV. Prezidentas per susitikimą Vatikane oficialiai pakvietė pontifiką apsilankyti Prancūzijoje.

Nepatvirtintais pranešimais, vizitas galėtų įvykti rudens pradžioje. Leono XIV pirmtakas Pranciškus, be kita ko, lankėsi Marselyje ir Strasbūre, tačiau Prancūzijos sostinėje Paryžiuje nebuvo. 

Vilnius, balandžio 10 d. (ELTA). Dauguma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tarybos narių palaiko Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą, sako šios politinės jėgos pirmininkas, europarlamentaras Aurelijus Veryga. 

„Turėjome tikrai karštą diskusiją dėl poligono. Tarybos nariai balsavo, ar visgi yra palaikymas tai dabartinei siūlomai vietai. Visi suprantame, kad yra visokių klausimų, kuriuos Seimo nariai kelia, mūsų registruojamų siūlymų. Bet iš balsavusių didžioji dalis pritaria, palaiko ir tai yra signalas mūsų Seimo nariams, kad jie turi stengtis ir dirbti, kad žmonėms būtų tinkamai atlyginta, ir atsakymus gautų. Taip pat stengtis, kad įstatymas būtų priimtas“, – po LVŽS tarybos posėdžio penktadienį teigė A. Veryga. 

Vis tik, pastabų ir pasiūlymų dabartiniam poligono įstatymo projektui „valstiečiai“ turi. 

„Aš esu ir pats minėjęs pasiūlymus, kad būtų suvienodinta kompensacija tiems, kurie privalo iškart išsikelti, neturi pasirinkimo ir tiems, kurie turės kelių metų laikotarpį (…) Kitas dalykas yra miškų savininkų siūlymai ir prašymai dėl galimybės gauti ekvivalentu tokį patį mišką kitoje valstybės vietoje“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis. 

Kovo pabaigoje po pateikimo Seime buvo pritarta Kapčiamiesčio poligono steigimui. Tiesa, 10 parlamentarų pasisakė prieš. Tarp jų ir „valstietis“ Valius Ąžuolas. A. Veryga teigė, jog politikas tarybos posėdyje nekeitė savo anksčiau išsakytos kritiškos pozicijos poligono atžvilgiu. 

„Ne, mes jo nuomonės kitokios neišgirdome. Būna taip, kad žmonės dėl įvairių priežasčių turi kitokią nuomonę. Negalima sakyti, kad tokia nuomonė negali išvis būti“, – teigė europarlamentaras. 

Poligonas būtų padalintas į dvi funkcines zonas

Kovo pabaigoje po pateikimo už Kapčiamiesčio poligono steigimą numatantį įstatymo projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė.

Tarp balsavusiųjų prieš – septyni „Nemuno aušros“ frakcijos nariai, trys Seimo Lietuvos, valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) atstovai. 

Šiuo įstatymo projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.

Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.

Vilnius, balandžio 10 d. (ELTA). Laikinai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ vadovauti paskirtas europarlamentaras Virginijus Sinkevičius sako, kad jokio susitarimo dėl galimybės politinei jėgai jungtis į valdančiąją koaliciją nėra. Anot jo, kalbų yra įvairių, tačiau kažko konkretaus ir apčiuopiamo – ne.

„Tikrai nėra susitarta“, – penktadienį partijos būstinėje žurnalistams teigė V. Sinkevičius. 

„Pokalbiai vyksta įvairiausi. Įvairaus spektro kolegos, netgi Seime, savivaldoje, regionuose kasdien matosi su savo kolegomis socialdemokratais ir apsikeičia įžvalgomis. Jeigu jūs klausiate, ar konkrečiai yra kažkas apčiuopiamo, nieko apčiuopiamo tikrai nėra“, – pabrėžė politikas.

Paklaustas, ar demokratams apsimokėtų jungtis prie valdančiosios koalicijos po pastarųjų įvykių, kada generalinė prokurorė prašo naikinti jau buvusio partiečio ir pirmininko Sauliaus Skvernelio teisinę neliečiamybę, V. Sinkevičius nurodė, jog sprendimą turi priimti socialdemokratai.

„Pajuokaujant galiu sakyti, kad gal pavardė padės. Bet jeigu labai rimtai, tai socialdemokratai yra savo likimo ir šitos koalicijos šeimininkai“, – komentavo europarlamentaras.

„Šioje vietoje mes norėtume atsakingų sprendimų. Šita koalicija braška tikrai ne dėl S. Skvernelio, ne dėl demokratų. Šita koalicija braška dėl to, kad nėra vieningo požiūrio į valstybę. Man atrodo, kad valdančioji koalicija pagrindinį dalyką, ką turi sutarti, tai vis dėlto tą bendrą vardiklį, kokie yra prioritetai ir ko per šią kadenciją siekia pasiekti valdančioji dauguma. Beveik du metai praėjo, kiek valdančiojoje daugumoje žmonių, tiek ir nuomonių, ką jie bando pasiekti ir kokius tikslus bando įgyvendinti“, – kalbėjo jis.

Anot politiko, sprendimai dėl valdančiosios koalicijos gali būti priimti tik esant konkrečiam kvietimui ar siūlymui ir sutarus dėl tikslų.

„Laikas tiksi, galimybės pasiekti tuos tikslus yra vis mažesnės ir kuo toliau, tuo labiau ribotos. Aš neabejoju nei vienu iš šitų (demokratų partijos – ELTA) žmonių, jų kompetencijomis ir jų atsidavimu valstybei. Bet laikas irgi yra labai svarbus faktorius, kiek iš tiesų galima nuveikti, kiek galima padaryti“, – komentavo V. Sinkevičius.

„Šiandien kol kas to pokyčio koalicijoje nėra. Yra labai daug kalbų apie galimą pokytį ir mes tas kalbas komentuojame, bet procesas Seime važiuoja toliau“, – teigė demokratas.

Kaip skelbta, Augalininkystės tarnybos korupcijos byloje figūruojančiam S. Skverneliui sustabdžius narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“, partijos valdyba paskyrė laikinąjį pirmininką. Juo tapo europarlamentaras V. Sinkevičius.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime. Tai yra 80 mandatų parlamente.

Jei koalicijoje neliktų „aušriečių“, valdantieji Seime prarastų aiškią daugumą – be šios partijos jie turėtų 62 mandatus. Todėl viešojoje erdvėje ir politiniuose kuluaruose pasigirsta svarstymų, jog „Nemuno aušros“ vietą galėtų užimti demokratai „Vardan Lietuvos“. Taip pat svarstoma, ar Mišrioje Seimo narių grupėje esančius keturis parlamentarus pavyktų įkalbėti prisijungti prie valdančiųjų frakcijų. Tokiu atveju koalicija turėtų 82 mandatus parlamente. 

ELTA primena, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė ketvirtadienį pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro S. Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Generalinės prokurorės prašymas Seimui gali reikšti, kad žinomam politikui ketinama pareikšti įtarimus, jį apklausti pagal pareikštus įtarimus ir galbūt skirti kardomąją priemonę.

Kreipimesi į Seimą nurodyta, kad S. Skvernelis per savo buvusią patarėją Agnę Silickienę priėmė didelės sumos – 51 tūkst. eurų – kyšį, taip esą siekiant užtikrinti jo politinį palankumą. Taip pat teigiama, kad S. Skverneliui buvo priskirtas slapyvardis „Krabas“.

Rašte taip pat teigiama, kad pinigus A. Silickienei perduodavo dabar jau nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktorius Jurijus Kornijenko, kuris ir dar keli asmenys figūruoja stambaus masto korupcijos byloje.

S. Skvernelis netrukus pranešė stabdantis narystę partijoje, teigė, kad dėl imuniteto atsisakymo supaprastinta tvarka dar spręs. Seimo nario mandato atsisakyti jis neketina. 

(dar papildyta nuo aštuntos pastraipos)

Vilnius, balandžio 10 d. (ELTA). Augalininkystės tarnybos korupcijos byloje figūruojančiam Sauliui Skverneliui sustabdžius narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“, partijos valdyba paskyrė laikinąjį pirmininką. Juo tapo europarlamentaras Virginijus Sinkevičius.

„Buvo pasiūlyti trys kandidatai (…). Buvo pasiūlytas Linas Kukuraitis, buvo pasiūlytas Lukas Savickas, bet jie abu atsisakė (…). Balsavimo nebuvo“, – po neeilinio valdybos posėdžio penktadienį kalbėjo V. Sinkevičius. 

„Pirmininkausiu partijai ir Lietuvoje, ir Briuselyje, kur taip pat atstovauju kiekvieno Lietuvos piliečio interesams“, – akcentavo jis. 

Vis dėlto, ar ateityje visam laikui svarstytų atsisakyti europarlamentaro mandato, V. Sinkevičius neatsako. 

„Šiuo metu ne (neketinu – ELTA), bet nežinome, kaip bus ateityje“, – sakė politikas. 

Nuolatinį partijos pirmininką tikimasi išrinkti vasarą vyksiančio suvažiavimo metu. 

„Sutarėme iki rugpjūčio 1 d.“ – kalbėjo V. Sinkevičius. 

„Kalbame apie pilną (partijos – ELTA) perkrovimą. Mūsų suvažiavimas pasitraukus pirmininkui turės išrinkti ir naują valdybą, ir naujus pavaduotojus. Šiuo atveju tai tikrai bus labai svarbus strateginis suvažiavimas“, – pabrėžė jis. 

Sieks atgauti rinkėjų pasitikėjimą

Laikinasis partijos pirmininkas taip pat pabrėžė, jog politinė jėga sieks susigrąžinti prarastą rinkėjų pasitikėjimą.

„Sunkiai dirbsime. Nėra kito kelio, bet aš galiu jus patikinti – aš suprantu, kad ta nelengva situacija, kuri liečia partijos pirmininką, viešoji nuomonė nori sieti tai su partija. Bet partija nėra niekuo susijusi. Mes galime drąsiai žiūrėti Lietuvos žmonėms į akis ir atsakyti į visus jų klausimus“, – kalbėjo V. Sinkevičius. 

Kaip skelbta, apie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdybos posėdį ketvirtadienį pranešė šios partijos narys Lukas Savickas.

Tuo metu laikinai vadovauti partijai atsisakęs L. Kukuraitis dėkojo S. Skverneliui už jo lyderystę vadovaujant demokratams. 

„Noriu padėkoti Sauliui už tą lyderystę, kuri buvo partijoje. Tikrai svarbus etapas mums, kaip partijai. Verčiame naują puslapį, bet Saulius atvedė partija iki šio momento. Ta lyderystė buvo labai ryški, tą visi jautėme“, – žurnalistams teigė L. Kukuraitis. 

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įkurta 2022 metų sausį. Nuo tada šiai politinei jėgai vadovavo S. Skvernelis.

Po 2024 m. vykusių Seimo rinkimų partija iškovojo 14 mandatų parlamente.

Įtariamas 51 tūkst. eurų vertės kyšio paėmimu

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ketvirtadienį pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro S. Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Generalinės prokurorės prašymas Seimui gali reikšti, kad žinomam politikui ketinama pareikšti įtarimus, jį apklausti pagal pareikštus įtarimus ir galbūt skirti kardomąją priemonę.

Kreipimesi į Seimą nurodyta, kad S. Skvernelis per savo buvusią patarėją Agnę Silickienę priėmė didelės sumos – 51 tūkst. eurų – kyšį, taip esą siekiant užtikrinti jo politinį palankumą. Taip pat teigiama, kad S. Skverneliui buvo priskirtas slapyvardis „Krabas“.

Rašte taip pat teigiama, kad pinigus A. Silickienei perduodavo dabar jau nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktorius Jurijus Kornijenko, kuris ir dar keli asmenys figūruoja stambaus masto korupcijos byloje.

S. Skvernelis netrukus pranešė stabdantis narystę partijoje, teigė, kad dėl imuniteto atsisakymo supaprastinta tvarka dar spręs. Seimo nario mandato atsisakyti jis neketina. 

Didelio masto korupcijos byla

ELTA anksčiau skelbė, kad tiriant galimą itin didelio masto korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) anksčiau atliko kratas Seime S. Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus kabinetuose. Kratos atliktos ir šių politikų namuose.

Parlamentaras S. Skvernelis tuomet tvirtino esantis ramus, nes, jo teigimu, pats nieko nusikalstamo nepadarė. Savo ruožtu K. Starkevičius pranešė laikinai stabdantis narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje, atsisakė parlamentaro mandato.

ELTA primena, kad pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų. Anot prokuratūros, vėliau įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14 asmenų.

Anot teisėsaugos, tyrimo metu surinktais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už krovinių gabentojams Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.

Tarp įtariamųjų – dabar jau pareigų nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius J. Kornijenko, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.

A. Silickienė yra buvusi S. Skvernelio patarėja, buvusi Vyriausiosios rinkimų komisijos narė.

Byloje įtarimai asmenims pareikšti dėl kyšininkavimo organizuotoje grupėje. Įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu veikiant organizuotoje grupėje taip pat pareikšti ir 7 privačių įmonių vadovams bei susijusiems asmenims.

Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 mln. eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.

Vilius Narkūnas (ELTA)

Austėja Paulauskaitė (ELTA)

Liudmila Petrakova (ELTA)

Teheranas, balandžio 10 d. (AFP-ELTA). Prieš taikos derybas su Jungtinėmis Valstijomis Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas įvardijo sąlygas deryboms pradėti. 

„Dar turi būti įgyvendintos dvi priemonės, dėl kurių šalys susitarė: tai paliaubos Libane ir įšaldyto Irano turto atblokavimas prieš derybų pradžią“, – rašė jis penktadienį tinkle „X“.

„Šie abu klausimai turi būti išspręsti dar prieš prasidedant deryboms“, – pridūrė M. B. Ghalibafas. 

Pokalbiai turėtų vykti Pakistane. Šeštadienį Pakistano sostinėje Islamabade laukiama JAV viceprezidento JD Vance‘o.

Parlamento pirmininkas minėtą įrašą paskelbė netrukus po to, kai JD Vance‘as išskrido iš JAV . Respublikonas prieš tai įspėjo iraniečius „nežaisti žaidimų“. Irano delegacijai derybose tikriausiai vadovaus M. B. Ghalibafas ir užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

Vašingtonas ir Teheranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų po daugiau nei penkias savaites trukusio karo. Pakistano vyriausybė, paskelbdama apie jai tarpininkaujant pasiektą ugnies nutraukimą tarp Vašingtono ir Teherano, pareiškė, kad tai galioja ir Libanui. JD Vance‘as tuo trapu tai paneigė.

Įšaldyto Irano turto atblokavimas iki šiol nebuvo įvardijamas kaip sąlyga derybų pradžiai. Tačiau visų sankcijų Iranui panaikinimas yra dešimties reikalavimų, kuriuos kelia Teheranas, dalis.

Karakasas, balandžio 10 d. (AFP-ELTA). Venesuelos opozicija penktadienį paragino surengti prezidento rinkimus, pažymėdama, kad baigėsi teisiškai nustatytas 90 dienų laikotarpis, per kurį turėjo būti surengtas balsavimas dėl nušalinto lyderio Nicolo Maduro pakeitimo.

Opozicijos lyderės Marios Corinos Machado partija „Vente“ savo pareiškime pabrėžė N. Maduro, kurį sausio 3 d. per reidą suėmė JAV pajėgos, „visišką nebuvimą“.

„Todėl prezidento rinkimai turi būti paskelbti per 30 dienų nuo šio pareiškimo“, – teigė Nobelio taikos premijos laureatės M. C. Machado partija.

Buvusi N. Maduro viceprezidentė Delcy Rodriguez buvo prisaikdinta laikinąja prezidente sausio 5 d., praėjus dviem dienoms po to, kai ilgametis socialistinis lyderis N. Maduro buvo JAV pajėgų išskraidintas iš Venesuelos į Niujorką, kur bus teisiamas.

Nuo to laiko jis du kartus pasirodė teisme, kad atsakytų į kaltinimus narkotikų prekyba.

Venesuelos konstitucijoje sakoma, kad „laikinai nesant Respublikos prezidento, jo pareigas iki 90 dienų eina vykdomasis viceprezidentas; šis laikotarpis Nacionalinės Asamblėjos sprendimu gali būti pratęstas dar 90 dienų“.

„Jei laikinas nebuvimas trunka ilgiau nei 90 dienų iš eilės, Nacionalinė Asamblėja savo narių balsų dauguma sprendžia, ar tai turėtų būti laikoma nuolatiniu nebuvimu“, – teigiama 234-ajame konstitucijos straipsnyje, kurį citavo „Vente“.

Vašingtonas, balandžio 10 d. (AFP-dpa-ELTA). Prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Iranas artėjančiose derybose su Jungtinėmis Valstijomis „neturi jokių kozirių“ –  išskyrus tai, kad Teheranas faktiškai kontroliuoja svarbų Hormuzo sąsiaurį.

„Iraniečiai, atrodo, nesupranta, kad neturi jokių kozirių, išskyrus trumpalaikį pasaulio apiplėšinėjimą naudojantis tarptautiniais vandens keliais. Vienintelė priežastis, kodėl jie šiandien dar gyvi, yra derybos!“ – parašė D. Trumpas savo platformoje „TruthSocial“.

Kiek anksčiau pranešta, kad JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as penktadienį išvyko į Pakistaną, kur turėtų vykti Irano ir JAV derybos, siekiant nutraukti karą, kurį JAV ir Izraelis pradėjo prieš Iraną vasario 28 d. 

Pasak Baltųjų rūmų, J. D. Vance‘o vadovaujamoje JAV delegacijoje taip pat yra specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir D. Trumpo svainis Jaredas Kushneris.

Pakistano saugumo šaltiniai nurodė, kad planuojamos preliminarios ekspertų lygio derybos. Vyriausiųjų derybininkų susitikimas planuojamas šeštadienį. Todėl esant reikalui derybos galėtų tęstis ir sekmadienį.

Tačiau dėl Irano tebėra neaišku, ar Teheranas apskritai siųs kokius nors aukšto lygio derybininkus į Islamabadą deryboms.

Pasak Irano naujienų agentūros „Mehr“, jokios derybos nevyks tol, kol Izraelis tęs atakas prieš Libaną.

Maskva, balandžio 10 d. (AFP-ELTA). Rusijos teismas penktadienį skyrė kardomąjį suėmimą iki gegužės 10 d. nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ žurnalistui, praėjus dienai po to, kai policija surengė reidą laikraščio būstinėje Maskvoje.

Olegas Rolduginas buvo suimtas ketvirtadienį. Jis rašė apie įtariamą korupciją tarp aukščiausių Rusijos pareigūnų, įskaitant buvusį prezidentą Dmitrijų Medvedevą ir Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą.

„Maskvos Tverės rajono teismas nurodė Olegui Vladimirovičiui Rolduginui skirti kardomąjį kalinimą iki 2026 m. gegužės 10 d.“, – „Telegram“ tinkle pranešė Maskvos teismų tarnyba.

„Tyrėjai mano, kad O. Rolduginas ir nenustatyti asmenys neteisėtai rinko ir skelbė kompiuterinę informaciją su asmens duomenimis“, – sakoma joje.

O. Rolduginas per penktadienį vykusį teismo posėdį savo kaltės nepripažino, pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA.

Vaizdo įraše buvo matyti, kaip jis stovi teisme vilkėdamas džemperį su gobtuvu ir paltą, jo akys nuleistos, o veido išraiška prislėgta.

Žurnalistų apsaugos komitetas (CPJ) paragino nedelsiant paleisti O. Rolduginą į laisvę.

Nuo 2022 m. vasario, pradėjusi karą Ukrainoje, Rusija ėmėsi represijų prieš nepriklausomas žiniasklaidos priemones.

Nuo karo pradžios „Novaja Gazeta“ sumažino leidybos apimtis Rusijos viduje. Tais pačiais metais valdžios institucijos panaikino laikraščio veiklos licenciją.

Tuometinis laikraščio vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas 2021 m. kartu su Filipinų žurnaliste Maria Ressa gavo Nobelio taikos premiją už „pastangas apsaugoti žodžio laisvę“.

Madridas, balandžio 10 d. (dpa-ELTA). Ispanijos Kanarų salyno La Gomeros saloje per didelę autobuso avariją žuvo mažiausiai vienas žmogus.

Pasak Ispanijai priklausančios ir turistų mėgstamos Atlanto vandenyno salos gelbėjimo tarnybų, transporto priemonė nuvažiavo nuo pylimo.

Be žuvusio vyro, dar 14 žmonių buvo sužeisti, trys iš jų – sunkiai.

Pranešama, kad avarija įvyko ankstyvą popietę netoli salos sostinės San Sebastiano de La Gomeros.

Teigiama, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio ir nusirito nuo šlaito. Avarijos priežastis kol kas nežinoma.

Kaip pranešė regioninis laikraštis „Canarias7“, įvykio vietoje dirbo daugybė pagalbos tarnybų, įskaitant paramedikus, ugniagesius ir Civilinės gvardijos padalinį.

Gelbėtojų sraigtasparnis padėjo iškelti ir išgabenti sužeistuosius.

Tel Avivas, balandžio 10 d. (dpa-ELTA). Izraelio kariuomenė skelbia kovo mėnesį Libane „sunaikinusi“ daugiau kaip 4,3 tūkst. Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės taikinių. Be to, per tą laiką „eliminuota daugiau kaip 1,4 tūkst. „Hezbollah“ teroristų“, penktadienį pranešė Izraelio pajėgos. 

Irano karas vasario pabaigoje prasidėjo JAV ir Izraelio atakomis prieš Islamo Respubliką. Kovo pradžioje Izraelis pradėjo atakuoti ir taikinius Libane. Pasak Libano sveikatos ministerijos, nuo kovo 2 d. žuvo mažiausiai 1 888 žmonės, įskaitant 163 vaikus.

Valstybinė naujienų agentūra NNA tuo tarpu pranešė, kad per naujus Izraelio smūgius Nabatijos mieste šalies pietuose žuvo mažiausiai aštuoni Libano saugumo pajėgų nariai. Izraelio kariuomenė esą surengė „seriją smarkių oro smūgių“, be kita ko, prieš pastatą, kuriame įsikūrę valstybės saugumo biurai. Naujienų agentūros AFP reporteris teigė matęs didelius sugriovimus mieste.

Maskva, balandžio 10 d. (dpa-ELTA). Rusijos teisingumo ministerija, pripažinusi „ekstremistine“ organizacija ir uždraudusi Nobelio taikos premiją pelniusią žmogaus teisių grupę „Memorial“, ėmėsi persekioti ir 196 pagrindinius jos atstovus.

Beveik 200 taikinyje atsidūrusių asmenų ne tik aktyviai dalyvauja judėjimo veikloje, bet ir gauna finansavimą savo veiklai, kai kuriais atvejais iš užsienio organizacijų, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, cituodama ministeriją.

Neaišku, ar visi į sąrašą įtraukti asmenys dar tebėra Rusijoje.

Ketvirtadienį Rusijos Aukščiausiasis Teismas uždraudė organizaciją „Memorial“, įvardydamas ją „ekstremistine“, ir nebeleisdamas jam vykdyti jokios veiklos Rusijoje.

Beveik keturis dešimtmečius „Memorial“ Rusijoje užsiėmė istorijos tyrinėjimaias bei žmogaus teisių gynimu ir 2022 m. gavo Nobelio taikos premiją.

Remiama daugybės savanorių, „Memorial“ dirbo siekdama dokumentuoti ilgai slėptus Stalino epochos nusikaltimus. Organizacija rinko vardus ir duomenis apie lagerių kalinius, kūrė archyvus, rūpinosi išgyvenusiais žmonėmis, padėjo giminaičiams atlikti tyrimus ir statė fizinius memorialus.

Jos knygos ir šviečiamoji veikla pasiekė dešimtis tūkstančių žmonių.

Žmogaus teisių ekspertai iš „Memorial“ taip pat ne kartą pasmerkė Rusijos valstybės daromus teisinius pažeidimus – tiek karuose prieš Čečėnijos regioną, tiek politiniuose teismų procesuose.

Rusijos valdžios institucijos jau kurį laiką susidoroja su „Memorial“. Dar 2016 m. ji buvo įtraukta į vadinamųjų užsienio agentų sąrašą, o 2021 m. jos centrinės struktūros Maskvoje buvo išformuotos po prieštaringai vertinamo teismo sprendimo, kai daugelis darbuotojų buvo priversti išvykti iš šalies.

Dokumente, uždraudžiančiame „Memorial“, vartojama teisiškai neapibrėžta kalba – tai įprasta valdžios institucijų naudojama priemonė, siekiant pasmerkti įvairią veiklą ir pavadinti ją ekstremistine.

Vilnius, balandžio 10 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 10 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Penktadienį į neeilinį valdybos posėdį susirinkusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ apsisprendė, kad partijai laikinai vadovaus europarlamentaras Virginijus Sinkevičius. Jis pakeis partijai iki šiol vadovavusį Saulių Skvernelį. Tarp svarbiausių dienos akcentų – žinia apie pareigas palikusį pastaruosius ketverius metus valstybinei „Lietuvos geležinkelių“ grupei vadovavusį Egidijų Lazauską.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“ valdyba apsisprendė – partijai laikinai vadovaus Virginijus Sinkevičius. Politikas šiuo metu dirba Europos Parlamente (EP), todėl politinei jėgai vadovaus tiek iš Briuselio, tiek iš Lietuvos. Vis dėlto, ar ateityje visam laikui svarstytų atsisakyti europarlamentaro mandato, V. Sinkevičius neatsakė. Partijos valdyba į laikinojo vadovo pareigas taip pat siūlė skirti parlamentarą Liną Kukuraitį ir demokratų frakcijos Seime seniūną Luką Savicką. Nuolatinį partijos pirmininką tikimasi išrinkti vasarą vyksiančio suvažiavimo metu. Partijos valdyba į neeilinį posėdį susirinko po to, kai politinei jėgai iki šiol vadovavęs Saulius Skvernelis pasitraukė iš pirmininko pareigų. Jis figūruoja Augalininkystės tarnybos korupcijos byloje. Generalinė prokurorė ketvirtadienį pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro S. Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Generalinė prokuratūra prašo Lietuvai perduoti Graikijoje sulaikytą vyrą, figūruojantį tyrime dėl Lietuvoje planuoto nužudymo. Graikijos žiniasklaida paskelbė, kad Salonikuose sulaikytas vyras, kaltinamas padėjęs pervesti 5 tūkst. eurų už žmogžudystę, kurią planuota įvykdyti Lietuvoje. Generalinė prokuratūra plačiau šios istorijos nekomentuoja, tačiau patvirtina, jog pateiktas prašymas minėtą asmenį perduoti Lietuvai. Anot Graikijos žiniasklaidos, sulaikytas vyras susijęs su tarptautiniu tyrimu, kurio centre – įtariamas Rusijos šnipų tinklas, planavęs įvykdyti dvi žmogžudystes. Užsienio tinklalapiai praneša, kad praėjusių metų kovą Lietuvos policija užkirto kelią planuotiems nužudymams.

Valstybės saugumo departamento (VSD) teigimu, kovą prasidėjo nauja Rusijos informacinių atakų prieš Baltijos valstybes banga. Anot departamento, socialiniuose tinkluose pradėtos kurti separatistinius judėjimus imituojančios grupės. Tarp jų – ir „Tik Tok“ grupė apie „Klaipėdos liaudies respubliką“. Nurodoma, kad ši informacinė ataka panaši į kitas pastaraisiais metais prieš Lietuvą įgyvendintas informacines operacijas – talpinama dirbtinio intelekto sugeneruota vaizdo medžiaga, o jos aprašyme pateikiama dezinformacija ir agresyvią Rusijos politiką tariamai pagrindžiančios istorinių įvykių interpretacijos. VSD pažymi, kad separatizmo kurstymas yra vienas iš Rusijos režimo aktyviai taikomų metodų, kuriuo siekiama destabilizuoti situaciją kitose valstybėse ir stiprinti jose Rusijos įtaką. Informacinės atakos, per kurias sukuriamos tariamų separatistinių judėjimų grupės socialiniuose tinkluose, yra viena iš šio metodo išraiškų.

Už mažametės mergaitės pagrobimą ir kitus prieš ją įvykdytus nusikaltimus kalintį Gediminą Filipavičių prokuratūra siūlo nuteisti dar vienoje baudžiamojoje byloje ir skirti jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Per posėdį Kauno apylinkės teisme prokuroras paprašė pripažinti G. Filipavičių kaltu dėl 12 nusikaltimų. Didžioji dalis inkriminuotų nusikaltimų yra seksualinio pobūdžio. Šioje byloje vyrui pareikšti kaltinimai dėl pilnamečių moterų išžaginimo, seksualinio prievartavimo, privertimo lytiškai santykiauti, neteisėto laisvės atėmimo, taip pat neteisėto laisvės atėmimo, kai panaudojamas smurtą arba sukeliamas pavojus nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba nukentėjęs asmuo nelaisvėje laikomas ilgiau nei 48 valandas. Vyras taip pat kaltinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir neteisėtu disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Viena nukentėjusioji yra Lietuvos pilietė, kita – atvykėlė iš Ukrainos. Moterys buvo įkalintos garažuose 2023 m. Dvi moterys šioje byloje yra pareiškusios 15 ir 25 tūkst. eurų civilinius ieškinius. Jeigu vyras bus pripažintas kaltu, šie pinigai gali būti iš jo priteisti. Nusikaltimai prieš moteris buvo išaiškinti, pareigūnams tiriant mergaitės pagrobimą Kaune.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Šalių susitarimu pareigas paliko pastaruosius ketverius metus valstybinei „Lietuvos geležinkelių“ grupei (LTG) vadovavęs Egidijus Lazauskas. Apie tai penktadienį pranešė įmonė. Iki kol bus išrinktas ir paskirtas naujas generalinis direktorius, bendrovei laikinai vadovaus LTG finansų direktorius Arūnas Rumskas, dalį funkcijų laikinai taip pat atliks strategijos bei verslo vystymo direktorius Vytautas Radzevičius. Anot LTG grupės valdybos pirmininko Roberto Vyšniausko, įmonė žengia į naują plėtros etapą, kai pasikeitusi saugumo aplinka reikalauja stiprinti LTG vaidmenį atsparumo ir gynybos srityje, tam peržiūrima bendrovės strategija ir valdysenos modelis. Tai – pastaruoju metu ne pirmas pasikeitimas šalies susisiekimo įmonių vadovybėje, šiuo metu formuojama nauja Lietuvos oro uostų (LTOU) valdyba, bus ieškoma naujo oro uostų vadovo, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) ir „Oro navigacijos“ vadovų.

Neseniai paskelbusi apie naują kryptį, Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ pranešė nuo gegužės mėnesio stabdanti skrydžius maršrutu Kaunas–Ryga. Bendrovės teigimu, toks sprendimas priimtas įvertinus maršruto komercinę naudą ir dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose didėjančias kuro sąnaudas. Anot „airBaltic“ tinklo valdymo viceprezidento Manto Vrubliausko, kuro sąnaudos išaugo tiek, kad įmonė nusprendė sustabdyti maršrutą, nei didinti bilietų kainas. Bendrovė teigia, kad stabilizavusis degalų kainoms, bus ieškoma naujų galimybių toliau plėsti veiklą ir pasiūlyti naujų maršrutų.

Registrų centras sprendžia, ar degalinių tinklą „Jozita“ valdančios bendrovės, per rinkimus finansiškai rėmusios „Nemuno aušrą“, atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Tai sprendžiama kovą Seimo nariui konservatoriui Mindaugui Lingei institucijų paprašius įvertinti, ar įmonė tinkamai vykdo finansinių ataskaitų auditą, taip pat įmonės pateiktų ataskaitų turinį. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad „Jozita“ Registrų centrui galimai netinkamai teikė finansines ataskaitas, nes kone kasmet vietoje privalomojo atlikti metinio įmonės finansinio audito pateikiamas įmonės vadovo Jono Jokubauskio pasirašomas sakinys: „Jozita“ pagrindinis akcininkas Jonas Jokubauskis dirba direktoriumi, todėl auditorių atskaitomybės auditui savininkai nesamdys. Parlamentaras nurodė, jog pagal įstatymus juridiniai asmenys privalo rengti metines finansines ataskaitas, o tam tikrų, nustatytus kriterijus viršijančių juridinių asmenų finansinės ataskaitos privalo būti audituojamos. Finansų ministerija, įvertinusi parlamentaro pateiktą informaciją ir įstatyme nurodytus kriterijus, tvirtino, kad „Jozitai“ „metinių finansinių ataskaitų auditas yra ne pasirinkimas, o įstatymu nustatyta pareiga“.

Šalies pensijų kaupimo bendrovės pradėjo išmokėti antroje pakopoje sukauptas lėšas tiems gyventojams, kurie per pirmą metų ketvirtį pateikė prašymus leisti pasitraukti iš kaupimo. Tai reiškia, kad šiomis dienomis gyventojai gauna visas pensijų fondams pervestas sumas ir jų uždirbtą investicinę grąžą. Kaip Eltai nurodė SEB ir „Swedbank“ pensijų kaupimo bendrovės, šiomis dienomis prašymus pateikusiems klientams išmokėta didžioji dalis sukauptų lėšų. „SEB investicijų valdymo“ duomenimis, įmonės išmokamos sumos yra labai įvairios – svyruoja nuo kelių eurų iki daugiau nei 100 tūkst. eurų. Pensijų kaupimo bendrovės pirmo metų ketvirčio prašymus leisti pasitraukti iš kaupimo patenkinti ir visas lėšas išmokėti planuoja iki balandžio 15 d.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Pakistane prasideda taikos derybos tarp Teherano ir Vašingtono delegacijų vasario 28 d. JAV ir Izraelio Irane pradėtam karui užbaigti. Prieš išvykdamas į Islamabadą JAV viceprezidentas J. D. Vance'as perspėjo Iraną „neapgaudinėti“ Vašingtono, tačiau išreiškė viltį, kad derybos duos teigiamą rezultatą. Pasak žiniasklaidos pranešimų, Iraną derybose atstovaus užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi ir parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas. Pagrindiniai diskusijų objektai yra Irano faktiškai vykdoma strateginio Hormuzo sąsiaurio kontrolė, JAV reikalavimai, kad Iranas atsisakytų sukauptų itin prisodrinto urano atsargų, ir Teherano siekis užkirsti kelią tolesnėms JAV bei Izraelio atakoms.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas pareiškė, kad artėjama prie susitarimo su Rusija karui užbaigti. Kyrylo Budanovas teigė įžvelgiantis pažangą siekiant galimo taikos susitarimo su Kremliumi, ir kartu pridūrė, jog karo užbaigimas gali ilgai netrukti. Jis pripažino, kad abi pusės kol kas išlaiko „maksimalistines“ pozicijas JAV tarpininkaujamose derybose, tačiau nurodė esąs įsitikinęs, jog, ieškodamos kompromiso, jos priartės viena prie kitos. K. Budanovas visgi atsisakė paaiškinti, kaip galėtų atrodyti galimas kompromisas dėl pačio sudėtingiausio klausimo derybose – rytinių Ukrainos teritorijų.

JAV prezidentas sekmadienį Vengrijoje vyksiančiuose Vengrijos parlamento rinkimuose ragino balsuoti už Viktorą Orbaną. Donaldas Trumpas nacionalistinių pažiūrų dabartinį Vengrijos premjerą vadino „draugu, kovotoju ir nugalėtoju“ ir jam išreiškė „visapusišką palaikymą“. Paramą dėl demokratijos nuosmukio ir teisinės valstybės principų ardymo Europos Sąjungos kritikuojamam V. Orbanui šią savaitę savo vizitu pademonstravo ir JAV viceprezidentas J. D. Vance'as. Vengrijos rinkėjų apklausos rinkimuose prognozuoja pergalę opozicijos kandidato Peterio Magyaro partijai, kuri užbaigtų 16 metų trukusį V. Orbano valdymą.