Vilnius, rugpjūčio 27 d. (ELTA). Premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį lankysis Taline, kur susitiks su Estijos ministru pirmininku Kristenu Michalu.

Lietuvos premjeras su Estijos kolega aptars regiono saugumo ir gynybos klausimus, bendrus infrastruktūros projektus ir gynybos pramonės bendradarbiavimą, taip pat paramos Ukrainai bei sankcijų Rusijai klausimus.

Lietuva ir Estija susiduria su dronų keliamais iššūkiais, todėl, pasak M. Sinkevičiaus, būtinas bendras ir koordinuotas atsakas. Premjeras taip pat pabrėžia didelį Baltijos ir Skandinavijos šalių bendradarbiavimo potencialą ir teigia, kad Estijos vaidmuo šiame regione yra nepakeičiamas.

Tai bus antrasis M. Sinkevičiaus užsienio vizitas nuo darbo Vyriausybės vadovo pareigose pradžios. Pirmojo užsienio vizito premjeras rugpjūčio 19–20 dienomis vyko į Latviją, kur susitiko su šios šalies Vyriausybės ir parlamento vadovais bei prezidentu Edgaru Rinkevičiumi.

M. Sinkevičius yra teigęs, kad Baltijos valstybės yra viena pirmųjų jo užsienio vizitų krypčių.

Vilnius, rugpjūčio 27 d. (ELTA). Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas ketvirtadienį vyks į Flensburgą Vokietijoje, kur dalyvaus Baltijos jūros saugumo viršūnių susitikime bei susitiks su regiono šalių ministrais. 

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), susitikime daugiausia dėmesio ketinama skirti bendrų atsparumo priemonių stiprinimui, reaguojant į bepiločių orlaivių keliamas grėsmes, dezinformaciją ir kitas hibridines atakas prieš kritinę infrastruktūrą bei demokratinius procesus.

„Hibridinės grėsmės neturi valstybių sienų, todėl ir mūsų atsakas negali būti tik nacionalinis. Dronai, dezinformacija ar išpuoliai prieš kritinę infrastruktūrą šiandien yra ne pavienės grėsmės, o bendras šių dienų grėsmių paveikslas. Turime būti pasirengę ne tik reaguoti, bet ir užkirsti kelią – operatyviai keistis informacija, telkti pajėgumus ir veikti kaip vienas regionas“, – pranešime cituojamas M. Katelynas.

Pasak vidaus reikalų ministro, Baltijos jūros regiono valstybės susiduria su vis labiau tarpusavyje susijusiomis saugumo grėsmėmis, todėl praktinis bendradarbiavimas ir gebėjimas greitai ir laiku keistis informacija tampa vienu svarbiausių atsparumo elementų.

Lietuva pastaruoju metu daug dėmesio skiria dronų ir kitų iš oro kylančių grėsmių valdymui, institucijų pasirengimui bei tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. 

VRM vertinimu, regione fiksuojamų grėsmių pobūdis keičiasi, todėl būtina stiprinti ne tik technines galimybes, bet ir bendrą valstybių pasirengimą.

Kaip skelbė ELTA, reaguodama į informaciją apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui.

Tarp šių objektų yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

Vilnius, rugpjūčio 27 d. (ELTA). Seimo pirmininkas Juozas Olekas Islandijoje dalyvaus kasmetiniame Šiaurės ir Baltijos valstybių (NB8) parlamentų pirmininkų susitikime. 

Susitikime didžiausias dėmesys bus skiriamas paramai Ukrainai, kuri bus aptariama su šios valstybės Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku. 

Taip pat bus aptariamos regiono šalių aktualijos ir pagrindiniai uždaviniai prasidedant naujam politiniam sezonui, transatlantiniai ryšiai, NB8 parlamentų tarptautinė veikla ir bendros iniciatyvos, dirbtinio intelekto poveikis parlamentų veiklai ir demokratijai, priemonės lyčių lygybei skatinti nacionaliniuose parlamentuose, kova su grasinimais ir neapykantos kurstymu prieš parlamentų narius.

„Glaudūs ryšiai tarp Šiaurės ir Baltijos valstybių yra itin svarbūs įgyvendinant reformas visose mūsų gyvenimo srityse. Šiaurės ir Baltijos šalių formatą laikome išskirtiniu atviro, modernaus ir į rezultatus orientuoto bendradarbiavimo tarp bendraminčių šalių pavyzdžiu. Dabartiniai geopolitiniai iššūkiai, įskaitant saugumo ir gynybos darbotvarkę, suteikia papildomų argumentų dar glaudesniems ryšiams“, – pranešime spaudai cituojamas J. Olekas. 

Susitikimas vyks kelios dienos prieš Islandijoje rugpjūčio 29 d. vyksiantį referendumą, kuriame bus balsuojama, ar šalis turėtų atnaujinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. 

Kišiniovas, rugpjūčio 26 d. (Ukrinform-ELTA). Trečiadienio vakarą bepilotis orlaivis pažeidė Moldovos oro erdvę, Rusijai vykdant atakas prieš Ukrainą. 

Apie tai pranešė „Newsmaker“, remdamasis Moldovos gynybos ministerija.

„Po šiandienos Rusijos oro smūgių prieš Ukrainą įvyko neleistinas skrydis mūsų šalies oro erdvėje“, – pranešė Moldovos gynybos ministerija. 

Remiantis Nacionalinės armijos oro operacijų tarnybos pranešimu, 17.38 val. buvo aptiktas orlaivis, iš Ukrainos teritorijos įskridęs į Moldovos oro erdvę netoli Palancos gyvenvietės. 

17.43 val. objektas vėl įskrido į Ukrainos teritoriją iš Tudoros gyvenvietės, esančios netoli Hradenico kaimo Odesos srityje. 

Taip pat pranešta, kad per naktinę Rusijos dronų ataką antradienį buvo apgadinta infrastruktūra tarptautinėje Vynohradivkos–Vulcaneščio pasienio perėjoje Ukrainos ir Moldovos pasienyje. Eismas per perėją buvo sustabdytas. 

Per dar vieną Rusijos dronų ataką rugpjūčio 21 d. naktį buvo pataikyta į Tabakų tarptautinės pasienio perėjos su Moldova infrastruktūrą Odesos srityje. 

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Rusijos smūgiai pasienio perėjoms palei Ukrainos ir Moldovos sieną yra skirti destabilizuoti regioną ir sutrikdyti transporto ryšius tarp dviejų šalių.

Vilnius, rugpjūčio 27 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos rugpjūčio 27 d. įvykius Lietuvoje.

Otava, rugpjūčio 26 d. (dpa-ELTA). Aštrėjančiame prekybos ginče su Jungtinėmis Valstijomis Kanada nesitiki greito konflikto sprendimo.

„Galiu jums pasakyti, kad pokalbiuose su premjeru buvo kalbama apie tai, jog reikia nusiteikti ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui ir užtikrinti, kad programos, kurias turime ekonomikai, nutiestų tiltą, kuris tęstųsi ir po Trumpo administracijos valdymo pabaigos“, – apie pokalbius su vyriausybės vadovu Marku Carney sakė Kanados Manitobos provincijos premjeras Wabas Kinewas.

Nuo tada, kai praėjusią savaitę žlugo Vašingtono ir Otavos derybos dėl prekybos, ginčas tarp kaimyninių šalių paaštrėjo. Savaitgalį JAV įvedė 50 proc. muitus Kanados prekėms, kurių vertė siekia apie 20 mlrd. JAV dolerių (apie 17 mlrd. eurų). Reaguodama į tai, Kanada paskelbė apie panašios vertės atsakomuosius muitus ir patvirtino milijardinį paramos paketą nukentėjusiems Kanados pramonės sektoriams.

„Jis eis pareigas dar dvejus metus. Turime būti pasirengę dvejus metus su juo turėti reikalų, o tada, tikėkimės, į Ameriką sugrįš sveikas protas“, – ankstesniame interviu buvo sakęs W. Kinewas. Dabar jis pridūrė, kad anksčiau ar vėliau patys amerikiečiai supras, kiek šis prezidentavimas jiems kainuoja.

Ryga, rugpjūčio 26 d. (LETA-ELTA). Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį pareiškė, kad visi klausimai dėl JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizito Maskvoje ir galimo JAV pareigūnų atvykimo į Latviją turėtų būti užduodami Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Kaip pranešė „CBS News“ žurnalistė Jennifer Jacobs, J. Ratcliffe'as antradienį atvyko į Maskvą pokalbiams. JAV karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Boeing C-17A Globemaster III“, pakilęs iš Rygos, antradienį nusileido Maskvos Vnukovo oro uoste, rodo skrydžių stebėjimo svetainės „Flightradar24“ informacija. 

J. Ratcliffe'o vizito Maskvoje trukmė neskelbiama.

Latvijos televizijos laida „Panorama“ pranešė, kad lėktuvas antradienio vakarą vėl nusileido Rygoje. Labiausiai tikėtina, kad J. Ratcliffe'as Rygoje persėdo į kitą, mažesnį orlaivį, atskridusį į Latviją tuo pačiu metu kaip ir „Boeing C-17“. 

Paklaustas, ar J. Ratcliffe'as Rygoje susitiko su Latvijos pareigūnais, E. Rinkevičius atsakė, kad Latvija palaiko labai glaudų ir našų bendradarbiavimą su JAV sąjungininkais – dalijantis informacija, konsultuojantis tarpusavyje ir teikiant logistinę paramą, jei to prireiktų. Tai, anot jo, buvo vienas iš tokių atvejų. 

„Mūsų bendradarbiavimas tiek diplomatiniu, tiek žvalgybos lygmeniu yra labai glaudus, tačiau bet kokius komentarus dėl vizito pateiks mūsų sąjungininkai amerikiečiai tiek, kiek patys laikys reikalinga“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad nei jis, nei Latvijos ministerijos, nei kitos valstybės institucijos daugiau komentarų šiuo klausimu neteiks. Pasak E. Rinkevičiaus, tai yra vienas iš pagrindinių abipusio bendradarbiavimo ir pasitikėjimo principų. 

Prezidento taip pat buvo paklausta, ar Latvijos žmonės turėtų nerimauti, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau CŽA direktorius lankėsi Rusijoje likus keliems mėnesiams iki Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. 

Pasak E. Rinkevičiaus, Latvijos žmonės turi pakeisti tikrovės suvokimą daugelyje sričių. Jis pabrėžė, kad daroma prielaida, jog vyriausybė pasirūpins viskuo, jei kas nors atsitiks, ir vyriausybė pati iš dalies dėl to kalta. Tačiau, kaip rodo Ukrainos patirtis, žmonės taip pat turi būti pasirengę, sakė prezidentas. 

„Mano pasitikėjimas tiesiogine mūsų sąjungininkų parama šiomis dienomis yra ne mažesnis ir nebus mažesnis nei buvo prieš penkerius metus. Šiuo atžvilgiu negaliu pasakyti nieko, kas keltų nerimą“, – sakė E. Rinkevičius.

Latvijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo tarnyba ir Konstitucijos apsaugos biuras – nekomentavo, ar J. Ratcliffe'as susitiko su tarnybų administracija. 

Vilnius, rugpjūčio 26 d. (ELTA). Po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros Anykščių rajone daliai gyventojų vis dar neturint elektros, savivaldybė kreipėsi karinės pagalbos – į rajoną siunčiami keturi kariai ir dvi transporto priemonės su ekipažais, sako meras Kęstutis Tubis. 

„Asmeniškai telefonu kalbėjausi su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu, taip pat oficialiu raštu kreipiausi dėl karinės pagalbos. Šiandien gautas Krašto apsaugos ministro pareigas einančio (pavaduojančio – ELTA) Martyno Katelyno įsakymas, kuriuo pagalbai Anykščių rajone skiriami 4 kariai ir 2 transporto priemonės su ekipažais“, – socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą rašė Anykščių rajono savivaldybės meras. 

„Matydamas, kad šio pagalbos kiekio nepakanka, pakartotinai kreipiausi į Krašto apsaugos ministeriją dėl papildomų karių pajėgų skyrimo“, – teigė jis. 

Trečiadienio rytą LRT radijui meras teigė, kad „didžioji dalis rajono yra be elektros energijos“. 

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė trečiadienio pavakarę Eltai teigė, kad elektros šalyje vis dar neturi apie 69 tūkst. vartotojų. Sudėtingiausia situacija šiuo metu fiksuojama Utenos ir Kauno regionuose. 

Kaip skelbė ELTA, po smarkios audros šalyje daliai gyventojų ir verslų vis dar neturint elektros, o ūkininkams skaičiuojant nuostolius, Vyriausybės paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.

Šiam Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui pritarta trečiadienio posėdyje.

Tiesa, Anykščių rajono savivaldybėje dar pirmadienį buvo paskelbta ekstremali situacija.

Energetikos ministras Lukas Savickas teigė, kad nuo ketvirtadienio prie elektros tiekimo atstatymo darbų Lietuvoje prisijungs bent kelios Lenkijos energijos skirstymo operatoriaus brigados. 

ESO planuoja elektros tiekimą visiems klientams atkurti iki šio šeštadienio.

Per šeštadienį kilusią audrą daugelyje Lietuvos vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti. Elektros tiekimas tuo metu buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.

Kyjivas, rugpjūčio 26 d. (Ukrinform-ELTA). JAV senatorius Richardas Blumenthalis tikisi, kad Atstovų rūmai rugsėjį galės patvirtinti velionio senatoriaus Lindsey Grahamo inicijuotą sankcijų Rusijai įstatymo projektą. 

R. Blumenthalis tai sakė per spaudos konferenciją Kyjive.

„Kai lankiausi čia praėjusį pavasarį, gegužę, sakiau, kad padvigubinsime pastangas priimti sankcijų įstatymo projektą. Dabar, kai tai įvyko Senate, grįžtu su dar didesniu ryžtu, kad jis būtų priimtas ir Atstovų rūmuose. Tikiuosi, kad tai įvyks rugsėjį. Rūmai vėl susirinks rugsėjį ir aš palaikiau labai glaudžius ryšius su Rūmų vadovybe ir labai tikiuosi, kad užteks ryžto jį priimti“, – sakė demokratų senatorius. 

Jo nuomone, JAV gali atlikti svarbų vaidmenį įtikinant Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo. Pasak R. Blumenthalio, to siekiant sankcijų įstatymo projektas yra itin svarbus, ypač atsižvelgiant į ekonominį spaudimą, su kuriuo susiduria Rusijos diktatorius. 

Senatorius sakė, kad dėl šio spaudimo šiais metais deficitas yra milžiniškas ir viršija 120 mlrd. dolerių. Be to, Ukraina pasiekia taikinius vis toliau Rusijoje ir naikina ne tik naftos perdirbimo gamyklas, bet ir sandėlius. Todėl V. Putinas jaučia tokį ekonominį spaudimą, kokio anksčiau dar nepatyrė.

JAV Senatas rugpjūčio 7 d. pritarė L. Grahamo įstatymo projektui, kuriuo siekiama sustiprinti sankcijas Rusijai ir Iranui. Dokumentas buvo išsiųstas Atstovų rūmams. 

Rugpjūčio 23 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė didėjantį spaudimą Rusijai su JAV senatoriais R. Blumenthaliu ir Jamesu Lankfordu, be kita ko, įgyvendinant L. Grahamo įstatymo projektą dėl sankcijų.

Luhanskas/Doneckas, rugpjūčio 26 d. (dpa-ELTA). Per drono smūgį prieš mikroautobusą Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainos Luhansko srities dalyje, okupacinių institucijų duomenimis, žuvo mažiausiai devyni žmonės. Dar šeši asmenys buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Maskvos paskirtas srities gubernatorius Leonidas Pasečnikas.

Jo teigimu, autobusas su 15 keleivių vyko iš Lysyčansko į Kadijivką. Šis kelias yra už 50 km nuo fronto linijos. Kyjivas reguliariai atmeta kaltinimus dėl atakų prieš civilius.

Be to, kaimyninėje Donecko srityje, anot vietos žiniasklaidos, Ukrainos pajėgos atakavo rusų okupuotą tos paties pavadinimo srities sostinę. Anot pranešimų, nugriaudėjo 4–5 sprogimai. Socialinėje žiniasklaidoje platinamoje vaizdo medžiagoje buvo matyti milžiniškas dūmų debesis. Apie galimas aukas kol kas nieko nežinoma.

Rusija nuo 2022 m. vasario kariauja prieš kaimyninę Ukrainą. Maskva reiškia pretenzijas į pietines ir rytines Ukrainos dalis. Tik Luhansko sritis laikoma beveik visiškai kontroliuojama rusų.