Vašingtonas, spalio 30 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas, užsipuolęs žurnalistą, paklaususį, ar nepavargo nuo kelionių, atšaukia du iš paskutinių savo rinkimų kampanijos mitingų prieš kadencijos vidurio rinkimus, ketvirtadienį pranešė jo Respublikonų partija.

Vietoj renginių Kanzase ir Ajovoje 80-erių D. Trumpas keliose valstijose surengs „daugybę“ nuotolinių rinkimų kampanijos mitingų, pranešė Respublikonų nacionalinis komitetas (RNC).

Respublikonai siekia išlaikyti Kongreso kontrolę per lapkričio 3 d. vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus. Nepaisydamas žemų savo populiarumo reitingų, D. Trumpas ragino partijos narius „įsivaizduoti, kad mano pavardė yra rinkimų biuletenyje“, siekdamas paskatinti kuo didesnį rinkėjų aktyvumą.

„Kadangi respublikonų pozicijos Kanzase ir Ajovoje yra stiprios, anksčiau planuoti gyvi rinkimų kampanijos mitingai šiose valstijose nebevyks numatytu laiku“, – sakoma RNC pareiškime.

Dabar paskutinis D. Trumpo rinkimų kampanijos mitingas numatytas penktadienį Floridoje.

Nors D. Trumpas yra vyriausias kada nors išrinktas JAV prezidentas, visą spalį jis laikėsi itin intensyvaus grafiko ir beveik kasdien dalyvavo mitinguose, siekdamas padėti respublikonams kadencijos vidurio rinkimuose.

Ketvirtadienį D. Trumpas užsipuolė žurnalistą, paklaususį, ar šeštadienį planuotą mitingą Kanzase jis atšaukia dėl to, kad jam „įgriso keliauti“.

„Jūs nesveikas, jei užduodate tokį klausimą. Jūs nesveikas“, – žurnalistui pareiškė D. Trumpas, grįžęs į Vašingtoną iš rinkimų kampanijos kelionės į Pietų Karoliną.

„Jaučiuosi puikiai. Jūs šlykštus. Susitvarkykite, atrodote siaubingai“, – pasakė jis.

Vašingtonas, spalio 30 d. (AFP-ELTA). Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvyko į Jungtines Valstijas, kur dalyvaus Atlantoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) užsienio reikalų ministrų susitikime, penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

Dvi dienas truksiantis didžiųjų pasaulio ekonomikų atstovų susitikimas vyksta tuo metu, kai pastangos išspręsti įvairius konfliktus – nuo JAV karo su Iranu iki karo Ukrainoje – yra įstrigusios, o naftos kainos vis dar yra aukštos.

Užsienio reikalų ministrų derybos Džordžijos valstijos Atlantos mieste taip pat vyksta likus vos kelioms dienoms iki svarbių JAV kadencijos vidurio rinkimų. Jos padės pasirengti gruodį Majamyje, prezidentui Donaldui Trumpui priklausančiame Doralo kurorte, vyksiančiam G20 lyderių aukščiausiojo lygio susitikimui.

Maskva ketvirtadienį pranešė, kad S. Lavrovas savo kalboje pasisakys prieš tarptautines sankcijas. Susitikimas vyksta prieš naujas Maskvos, Kyjivo ir Vašingtono pareigūnų derybas, kuriomis bus siekiama susitarti dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Los Andželas, spalio 30 d. (AFP-ELTA). Būdamas 86-erių savo namuose Los Andžele mirė britų aktorius Patrickas Stewartas, išgarsėjęs vaidmenimis Williamo Shakespeare'o kūrinių adaptacijose, o vėliau tapęs Holivudo franšizių „Žvaigždžių kelias“ („Star Trek“) ir „Iksmenai“ („X-Men“) filmų žvaigžde.

Aktorius mirė trečiadienį po „trumpos ir skaudžios kovos“ su Alzheimerio liga ir demencija su Lewy kūneliais, teigiama oficialiame pranešime jo socialinių tinklų paskyrose.

„Jo skambus balsas ir išskirtinis talentas amžiams išliks neatsiejami nuo nepamirštamų vaidmenų įvairiausių žanrų kūriniuose“, – sakoma pranešime.

Iš šiaurės Anglijos Jorkšyro regiono kilęs aktorius vaidino Didžiosios Britanijos Karališkojoje Shakespeare'o trupėje ir Londono Nacionaliniame teatre, taip pat dirbo britų televizijoje.

Tačiau į populiariosios kultūros istoriją jis pateko jau perkopęs į penktąją dešimtį, kai gavo kapitono Jeano-Luco Picardo vaidmenį seriale „Žvaigždžių kelias: Naujoji karta“ („Star Trek: The Next Generation“), o vėliau suvaidino profesorių Charlesą Xavierą keliuose „Iksmenų“ ir kituose „Marvel“ filmuose.

Iš Jorkšyro kilęs ir tuo didžiavęsis P. Stewartas „neslėpdavo savo jausmų, todėl juo buvo galima pasikliauti, juo žavėtis, o mano atveju – ir jį mylėti“, – apie savo kolegą iš „Iksmenų“ filmų ir artimą draugą sakė Ianas McKellenas.

87 metų I. McKellenas prisiminė kaip jiedu su P. Stewartu susitiko Londone ir šis jam papasakojo apie pasiūlymą vaidinti „Žvaigždžių kelyje“. Tuomet I. McKellenas perspėjo draugą, kad Holivude jis gali pasiklysti, ir paragino pagalvoti apie teatro karjerą.

„Na, jis surizikavo, ir, ačiū Dievui, kad taip pasielgė – dėl mūsų visų“, – prisipažino aktorius.

Erdvėlaivyje „Enterprise“

P. Stewartui buvo 47 metai, kai jis debiutavo Picardo vaidmenyje seriale „Žvaigždžių kelias: Naujoji karta“ – pirmajame su tikrais aktoriais sukurtame novatoriško septintojo dešimtmečio pabaigos mokslinės fantastikos serialo tęsinyje.

Jis sėkmingai perėmė estafetę iš Williamo Shatnerio vaidinto kapitono Kirko ir sulaukė didžiulio pripažinimo tiek televizijos seriale, tiek keliuose filmuose.

Tačiau 1987 m. jo persikėlimą į JAV laikraštis „Los Angeles Times“ iš pradžių sutiko paniekinamai, pavadindamas jį „nežinomu britų Shakespeare'o teatro aktoriumi“.

Vėliau P. Stewartas pareiškė, kad užgaulūs buvo teiginiai, esą pradėjęs dirbti JAV televizijoje jis nusileido iki žemesnio profesinio lygio.

Kartą jis pareiškė, kad visa jo patirtis vaidinant Shakespeare'o kūriniuose buvo „ne kas kita, kaip pasirengimas atsisėsti į erdvėlaivio „Enterprise“ kapitono kėdę“.

Teatro ir kino milžinas

Dar didesnio pripažinimo P. Stewartas sulaukė „Iksmenų“ filmų serijoje, kurioje 2000 m. debiutavo profesoriaus Charleso Xaviero – mutantų superherojų komandos įkūrėjo ir auklėtojo – vaidmenyje.

„Daugiau nei 25 metus jis šiam vaidmeniui suteikė rimties ir gilumo, pelnydamas gerbėjų visame pasaulyje“, – ketvirtadienį pareiškė „Marvel Studios“.

Ilgametis kolega Hugh Jackmanas, toje pačioje filmų serijoje vaidinęs Ernį, P. Stewartą prisiminė kaip „vieną didžiųjų teatro ir kino aktorių“ ir „nuostabų draugą bei žmogų“.

Paskutinį kartą kino ekrane P. Stewartas pasirodys profesoriaus Xaviero vaidmenyje filme „Keršytojai: Paskutinio teismo diena“ („Avengers: Doomsday“), kurio premjera numatyta gruodį.

„Kokia širdį draskanti savaitė“, – rašė W. Shatneris.

P. Stewartas tapo antruoju per kelias dienas mirusiu „Žvaigždžių kelio“ aktoriumi. Prieš jį mirė Walteris Koenigas, originaliajame seriale vaidinęs Čechovą.

W. Shatnerio teigimu, P. Stewartas, paskutinį kartą Picardą vaidinęs 2023 m., „viskam, ką darė, suteikdavo intelekto, elegancijos ir gilaus žmogiškumo“.

P. Stewartas buvo keturis kartus nominuotas „Emmy“ apdovanojimui, tačiau nė karto jo nelaimėjo. Vis dėlto jis pelnė „Grammy“ apdovanojimą už geriausią sakytinio žodžio įrašą – Sergejaus Prokofjevo kūrinio „Petriukas ir vilkas“ įgarsinimą.

Net ir sulaukęs sėkmės Holivude, P. Stewartas niekada neprarado meilės teatrui, ypač Shakespeare'o kūrybai.

Kai nesifilmuodavo kine, jis grįždavo į teatro sceną ir pelnė du Laurence'o Olivier apdovanojimus.

Pasak P. Stewarto, Shakespeare'as jam „atrodo tarsi draugas, kuris ką tik išėjo iš kambario atnešti dar vieno butelio vyno“.

Karališkoji Shakespeare'o trupė jį pavadino „teatro ir kino milžinu bei vienu geriausių savo kartos klasikinio Shakespeare'o teatro aktorių“.

Sunki pradžia

P. Stewartas gimė 1940 m. liepos 13 d. nedideliame Vakarų Jorkšyro Mirfildo miestelyje, darbininkų šeimoje, ir buvo jauniausias iš trijų brolių.

Jo tėvas, grįžęs iš Antrojo pasaulinio karo ir galbūt kentėjęs nuo potrauminio streso sutrikimo, dažnai smurtaudavo prieš P. Stewarto motiną. Dėl šios patirties aktorius vėliau pradėjo bendradarbiauti su labdaros organizacija „Refuge“, padedančia nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems žmonėms.

Būdamas 15 metų aktorius metė mokyklą, o 1957 m. pradėjo studijuoti Bristolio teatro mokykloje „Bristol Old Vic“. Po dvejų metų jis debiutavo kaip profesionalus aktorius.

Anksti pradėjęs plikti, P. Stewartas negavo daugelio jaunų romantiškų herojų vaidmenų, tačiau greitai įsitvirtino teatre. 1966 m. jis prisijungė prie Karališkosios Shakespeare'o trupės ir joje dirbo iki 1982 m.

Abejones dėl Picardo vaidmens „Žvaigždžių kelyje“ P. Stewartui padėjo įveikti įsitikinimas, kad serialas patirs nesėkmę ir bus nutrauktas po vieno sezono.

Tačiau jis klydo.

„Jis pakeitė mano gyvenimą“, – sakė jis.

2010 m. į riterius įšventintas P. Stewartas buvo vedęs tris kartus. Pirmoji jo sutuoktinė buvo Sheila Falconer, su kuria susilaukė dviejų vaikų, po to buvo trumpai buvo susituokęs su „Žvaigždžių kelio“ prodiusere Wendy Neuss, o trečioji jo žmona buvo už jį 38 metais jaunesnė amerikiečių dainininkė Sunny Ozell.

Viena, spalio 30 d. (dpa-ELTA). Per drono ataką žuvo Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės Ukrainoje darbuotojas, ketvirtadienį vakare pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

Žuvusysis, kaip pranešama, dirbo suvirintoju elektrinės centriniame remonto ceche, socialiniame tinkle „X“ nurodė TATENA.

TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi pareiškė, kad bet kokie išpuoliai prieš atominės elektrinės darbuotojus yra nepriimtini. Jis paragino kariaujančias šalis elgtis kuo santūriau, kad būtų išvengta branduolinės avarijos pavojaus.

TATENA daugiau informacijos apie išpuolį nepateikė, be kita ko nenurodydama, ar jį surengė Rusijos, ar Ukrainos pajėgos.

Šešis reaktorius turinti Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausia Europoje. Netrukus po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ją užėmė Rusijos pajėgos, o nuo tada elektrinė ne kartą buvo apšaudyta.

Elektrinės reaktoriai yra sustabdyti, tačiau juos ir toliau būtina aušinti. Elektrinėje nuolat dirba TATENA ekspertų grupė, kuri stebi padėtį.

Per kitus ketvirtadienį Ukrainoje surengtus išpuolius žuvo mažiausiai 20 žmonių, įskaitant 14, kuriuos Dnipro geležinkelio stotyje pražudė rusų dronas.

Ketvirtadienį vakare Rusijos balistinėms raketoms smogus Kyjivui žuvo vienas žmogus, Černihive žuvo dvi penkiolikametės mergaitės, o Kremenčuke – trys žmonės.

Ukraina plataus masto Rusijos invazijai priešinasi nuo 2022 m. vasario.

Tel Avivas, spalio 30 d. (AFP-ELTA). Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu politinis blokas aplenkė opoziciją, tačiau jam gerokai pritrūko iki daugumos parlamente, rodo penktadienio rytą paskelbti galutiniai šalies parlamento rinkimų rezultatai.

B. Netanyahu dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų koalicija iškovojo 53 iš 120 vietų Knesete, o jo vadovaujama partija „Likud“, gavusi 27 mandatus, išliko didžiausia atskira parlamento frakcija.

Centristo Gadi Eisenkoto vadovaujamas opozicijos blokas iškovojo 48 mandatus.

Centrinės rinkimų komisijos paskelbti rezultatai taip pat patvirtino įspūdingą arabų politinių jėgų „Raam“ ir Jungtinio arabų sąrašo pasirodymą. Kartu jos iškovojo 19 mandatų ir gali suvaidinti lemiamą vaidmenį derybose dėl valdančiosios koalicijos sudarymo.

Ketvirtadienį B. Netanyahu stovykla paskleidė nepagrįstus kaltinimus šioms dviem partijoms dėl rinkimų klastojimo.

Politikai ir žiniasklaida teigė, kad partijos įtariamos iš Kataro gavusios lėšų rinkėjų balsams pirkti.

Arabų partijos ir Kataras šiuos kaltinimus paneigė, o G. Eisenkotas apkaltino B. Netanyahu siekiant „sumenkinti rinkimų rezultatų teisėtumą“.

Izraelio vidaus saugumo tarnyba „Shin Bet“ pranešė tirianti įtariamus pažeidimus, tačiau pabrėžė, kad tyrimo tikslas nėra „mesti įtarimų šešėlio ar kaltinti visos visuomenės grupės, kuri dalyvavo rinkimuose demokratiškai ir laikydamasi įstatymų“.

Kaltinimų arabų partijoms tiesiogiai neminėdama, rinkimų komisija ketvirtadienį pareiškė, kad dalis paskleistos informacijos yra visiškai nepagrįsta.

Pasak komisijos, tyrimas tęsiamas tuo pačiu metu, kai Centrinė rinkimų komisija vykdo savo procedūras, ir neturės įtakos galutiniams rinkimų rezultatams, kurie bus pateikti prezidentui.

Komisija nurodė, kad trečiadienį galutiniai rinkimų rezultatai bus oficialiai pateikti prezidentui Isaacui Herzogui. Tuomet jis pradės konsultacijas su partijų lyderiais ir vienam iš jų paves mėginti suformuoti vyriausybę.

Kadangi nė vienas politinis blokas daugumos neužsitikrino, derybos dėl koalicijos gali būti sudėtingos ir trukti kelias savaites.

Jei vyriausybės suformuoti nepavyktų, Izraelyje gali tekti rengti dar vienus rinkimus, kaip jau ne kartą yra nutikę praeityje.

Vilnius, spalio 30 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda ir partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis išlieka labiausiai patikimais įvardijamais visuomenės veikėjais, nors pasitikėjimas jais sumažėjo, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Rugsėjį G. Nausėdą patikimiausiu visuomenės veikėju spontaniškai įvardijo 9,6 proc. respondentų (birželį – 12,4 proc.), R. Žemaitaitį – 8,2 proc. (birželį – 9 proc.).

Trečioje vietoje liko kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė – ją paminėjo 5,5 proc. respondentų (birželį – 5,7 proc.). Toliau rikiuojasi parlamentarai Ingrida Šimonytė – 5,3 proc. (birželį – 6,1 proc.), Ignas Vėgėlė – 4,3 proc. (birželį – 4,9 proc.) ir Laurynas Kasčiūnas – 4,1 proc. (birželį – 3,5 proc.).

Tiek pat apklaustųjų – 4,1 proc. – paminėjo ir visuomenininką A. Tapiną (birželį – 7,6 proc.). Kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų įvardijo 3,7 proc. respondentų (birželį – 5,2 proc.), parlamentarus Vytautą Sinicą – 3,4 proc. (birželį – 1,8 proc.) ir Valių Ąžuolą – 3,2 proc. (birželį – 5,7 proc.).

Vienuoliktoje vietoje liko ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius – jį paminėjo 2,8 proc. respondentų (birželį – 5,5 proc.).

Tarp 24 visuomenės veikėjų, kuriuos paminėjo bent 1 proc. apklaustųjų, pirmą kartą pateko vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas – jį įvardijo 1,8 proc. respondentų. Buvusią socialinės apsaugos ir darbo ministrę Jūratę Zailskienę paminėjo mažiau nei 1 proc. apklaustųjų.

30 proc. respondentų nurodė, kad nėra visuomenės veikėjų, kuriais jie labiausiai pasitikėtų, arba neatsakė į klausimą (birželį – 24 proc.).

Apklausos metu respondentų buvo prašoma patiems įvardyti visuomenės veikėjus, kuriais jie labiausiai pasitiki. Iš viso rugsėjį paminėti 104 visuomenės veikėjai (birželį – 110).

Apklausa vyko 2026 m. rugsėjo 23 – spalio 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1025 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 110 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. 

Vilnius, spalio 30 d. (ELTA). Penktadienį posėdžiausianti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) svarstys 2026 metų antrojo pusmečio valstybės biudžeto dotacijų politinėms partijoms paskirstymą.

Kaip numatoma sprendimo projekte, valstybės lėšos būtų paskirstytos devynioms politinėms jėgoms, iš viso joms numatoma skirti 2,42 mln. eurų. Konkrečios sumos apskaičiuotos pagal partijų gautus rinkėjų balsus per 2024 metų Seimo rinkimus, 2023 metų savivaldybių tarybų rinkimus ir 2024 metų Europos Parlamento rinkimus.

Didžiausia dotacija numatoma Lietuvos socialdemokratų partijai – jai siūloma skirti 665 tūkst. eurų.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams numatoma skirti 614,6 tūkst. eurų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – 255,2 tūkst. eurų, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – 241,8 tūkst. eurų, Liberalų sąjūdžiui – 233,2 tūkst. eurų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai siūloma skirti 141,9 tūkst. eurų, Laisvės partijai – 141 tūkst. eurų, Nacionaliniam susivienijimui – 65,8 tūkst. eurų, Centro dešinės sąjungai – 61,4 tūkst. eurų.

Tuo metu politinei partijai „Nemuno aušra“ ir Lietuvos regionų partijai dotacijų skirti nenumatoma. Dėl šiurkščių įstatymų pažeidimų „Nemuno aušrai“ finansavimas neskiriamas du pusmečius, o Lietuvos regionų partijai – vieną pusmetį. Joms tenkančios sumos, atitinkamai 243,1 tūkst. ir 87,9 tūkst. eurų, liktų nepaskirstytos.

Iš viso 2026 metais politinių partijų finansavimui numatyta 5,502 mln. eurų. Pirmąjį pusmetį partijoms jau paskirstyta apie 2,509 mln. eurų.

ELTA primena, kad rugpjūtį VRK konstatavo, jog 2024 metų Seimo ir prezidento rinkimų politinių kampanijų metu partija „Nemuno aušra“ ir jos lyderis Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė įstatymus, priimdami finansavimą iš neteisėtų šaltinių ir per trečiuosius asmenis.

Tuo metu spalį VRK pripažino Lietuvos regionų partija šiurkščiai pažeidus įstatymą, kai ši valstybės biudžeto lėšomis finansavo automobilio „BMW X5“, nuomoto iš partiečio Vytauto Kamblevičiaus, išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų.

Vilnius, spalio 30 d. (ELTA). Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė penktadienį lankysis Visagine, kur susitiks su savivaldybės vadovais, lankysis socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ir bendraus su vietos gyventojais.

Vizito metu I. Ruginienė apsilankys Visagino socialinės globos namuose bei Šeimos ir vaiko gerovės centre. Ministrė taip pat vyks į Visagino Užimtumo tarnybos, „Sodros“ ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos padalinius.

Kaip Eltai nurodė I. Ruginienės atstovas spaudai Ignas Dobrovolskas, viešėdama Visagine ministrė susitiks su savivaldybės meru Erlandu Galaguzu ir administracijos atstovais. Susitikime numatoma aptarti socialinių paslaugų prieinamumą ir galimą Visagino socialinės globos namų perdavimą savivaldybei.

„Ministerija yra pateikusi savivaldybei pasiūlymą perimti socialinės globos namų savininko teises ir pareigas. Vizito metu numatoma aptarti šio pasiūlymo vertinimo eigą, galimas perdavimo sąlygas ir socialinės globos paslaugų tęstinumo užtikrinimą“, – Eltai raštu nurodė I. Dobrovolskas.

Darbo dieną ministrė užbaigs susitikimu su Visagino gyventojais.

Vilnius, spalio 30 d. (ELTA). Šiuo metu Baltijos šalių oro erdvę ginantį Italijos karinių oro pajėgų vienetą penktadienį sustiprins Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų kontingentas, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM),

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose penktadienį vyks apie 100 Belgijos karių su 6 naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“ sutikimo ceremonija.

Renginyje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas plk. Antanas Matutis, Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret, Šiaulių miesto vicemeras Justinas Švėgžda, institucijų atstovai bei kiti svečiai.

Pirmąją NATO oro gynybos misijos rotaciją Lietuvoje liepos pabaigoje pradėjo Italijos oro gynybos kontingentas su keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“.

Liepos mėnesį NATO viršūnių susitikime Ankaroje sutarta NATO oro policiją Europoje pertvarkyti į oro gynybos misiją. Buvo išplėsti NATO karinės vadovybės įgaliojimai, siekiant greičiau ir griežčiau reaguoti į platesnį oro grėsmių spektrą – nuo pilotuojamų orlaivių ir dronų iki sparnuotųjų bei balistinių raketų. 

Ministerijos teigimu, šis sprendimas taip pat leidžia NATO karinei vadovybei lanksčiau sutelkti oro gynybos pajėgumus ten, kur jų labiausiai reikia.

ELTA primena, kad NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos, Italijos kariai.

Kyjivas, spalio 29 d. (ELTA). Rusijos pajėgos veikiausiai naudojasi laikinomis paliaubomis Oleškų apylinkėse, kad pasirengtų didelio masto puolamajai operacijai, galbūt net mėginimui išlaipinti pajėgas Chersone. Apie tai, remdamasis Ukrainos kariškiais, praneša Vokietijos leidinys „Bild“.

Leidinys primena, kad po kelis mėnesius trukusios apsiausties ir nuolatinių Rusijos atakų Oleškų apylinkėse Chersono srityje įsigaliojo paliaubos. Jas pasiekti padėjo visuomenės spaudimas ir Vatikano tarpininkavimas. Prie šių pastangų taip pat prisidėjo JAV pirmoji ponia Melania Trump.

Įsigaliojus paliauboms, Rusijos kariškiai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip išminuojamas kelias tarp Oleškų ir Radensko. Šį maršrutą, kurį Rusijos pajėgos anksčiau buvo beveik visiškai užminavusios, planuojama naudoti šeštadienį numatytai vietos gyventojų evakuacijai.

Tačiau „Bild“ kalbinti Ukrainos kariškiai praneša pastebintys ženklų, kad Rusijos pajėgos rengiasi koviniams veiksmams. Pasak jų, keliais nuolat važinėja rusiški sunkvežimiai „Kamaz“, gabenantys kovines grupes, o Kachovkos pramoninėje zonoje įrengiami apsauginiai tinklai nuo dronų.

Leidinio šaltinių teigimu, rusai taip pat telkia reaktyvines salvinės ugnies sistemas „Grad“ miške netoli Radensko, kerta medžius ir stiprina priedangas. Panašus karinių sunkvežimių judėjimas fiksuojamas ir Holos Prystanės apylinkėse. Be to, Rusijos pajėgos perkelia dronų padalinius arčiau Dnipro.

„Jie rengia kažką blogo“, – Rusijos pajėgų veiksmus apibūdino vienas Ukrainos kariškis.

„Bild“ pašnekovų vertinimu, lapkričio 1 d. pasibaigus paliauboms padėtis gali paaštrėti.

„Pasibaigus paliauboms padėtis neabejotinai pablogės“, – pareiškė kitas Ukrainos karys. Jis taip pat iškėlė prielaidą, kad Rusijos pajėgos mėgins persikelti per Dniprą.