(papildysime)

Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda mato sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės norą didinti sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose, sako jo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. 

„Esant įtvirtintam daugiamečiam sveikatos draudimo fondo finansų padidinimui, prezidento nuomone, būtina atitinkamai adaptuoti ir sveikatos apsaugos politiką, žvelgti į ją labiau per regioninės ekonomikos principus. (…) Prezidentas mato labai didelį sveikatos apsaugos ministrės norą siekti geresnio sveikatos paslaugų prieinamumo regionuose. Tai yra labai pozityvu“, – žurnalistams prezidentūroje pirmadienį teigė V. Augustinavičius. 

Pirmadienį vykusiame G. Nausėdos susitikime su ministre, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Lina Šukyte-Korsake ir Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininku, Jurbarko rajono meru Skirmantu Mockevičiumi buvo aptarti būdai, kaip pagerinti šių paslaugų prieinamumą regionuose. 

Anot prezidento patarėjo, finansinės paskatos rajonų ligoninėms turėtų būti suvienodintos ir didesnės, kad jos atitiktų realią finansinę situaciją bei užtikrintų pediatrijos paslaugų prieinamumą arčiau gyventojų namų.

„Vienas iš būdų yra nediferencijuoti tų vadinamų finansinių paskatų arba subsidijų rajono ligoninėms (…), kad nebūtų skiriamas papildomas finansavimas, jeigu yra skatinama uždaryti tam tikrus skyrius, kad subsidija būtų vienodo dydžio, ji būtų didesnė, atlieptų finansinę situaciją rajono ligoninėse ir iš esmės gyventojams užtikrintų, kad pediatrijos paslaugos yra arti gyventojų namų“, – teigė šalies vadovo patarėjas. 

„Iki liepos 1 d. ministrės vadovaujama komanda sprendžia dėl atnaujinimo finansavimo paslaugų kriterijų“, – sakė jis. 

Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA). Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad naujų antrosios pensijų pakopos sistemos dalyvių ateityje mažės, o neatsisakant privalomojo anuiteto pasitraukiančiųjų iš kaupimo skaičiai toliau augs.

„Dabar, kai 40 proc. žmonių išėjo ir jų greičiausiai dar išeis – nespėliosiu kiek – anuiteto sprendimas (…) nebetampa toks efektyvus. Bijau, kad privalomojo anuiteto buvimas gali skatinti tolimesnį žmonių atsitraukimą iš antrosios pensijų pakopos. Jei nėra privalomo dalyvavimo, nebėra automatinio traukimo – tikėtina, kad naujų kaupiančiųjų prisijungs mažai. Tai liudija skaičiai, kurie buvo iki 2018 m.” – žurnalistams pirmadienį sake G. Šimkus.

Anot G. Šimkaus, sprendimas pensijų anuitetus padaryti privalomais tuo pačiu metu, kai 2019 m. gyventojus į antrąją pensijų pakopą buvo pradėta įtraukti automatiškai, buvo efektyvus sprendimas. Tiesa, jo manymu, dabar, įsigaliojus pensijų sistemos reformai ir davus galimybę iš kaupimo pasitraukti, tas pats anuiteto privalomumas gali antrąją pakopą padaryti nepatrauklia.

„Privalomas anuitetas tikrai gali būti kaip pakišta koja kaupimui senatvei“, – teigė LB vadovas.

Pasak centrinio banko valdybos pirmininko, didžioji dalis žmonių, iki šiol atsiėmusių lėšas iš pensijų fondų, buvo tie, kurie tai norėjo padaryti jau seniai. Dabar, anot ekonomisto, sistemoje liko tie, kurie atidžiai vertina sąlygas ir savo sprendimą priims priklausomai nuo to, kokios perspektyvos bus žadamos.

„Manau, kad didelė dalis žmonių, kurie jau atsiėmė savo lėšas iš antrosios pakopos pensijų fondų, tai yra žmonės, kurie labai norėjo atsiimti pinigus ir tiesiog tai padarė. Jie negalvojo apie anuitetus ir visus kitus dalykus, apie kuriuos galvoja ekonomistai“, – teigė G. Šimkus.

„Tiesa, langas yra atidarytas dvejiems metams ir procesas nėra sustojęs. Mūsų žiniomis, po truputį, bet toliau kapsi (paraiškos trauktis iš antrosios pakopos – ELTA). Galbūt ne taip greitai dabar vyksta atsitraukimas, bet jis vyksta. Manau, kad dabar po truputį yra einama į tą situaciją, kai žmonės, kurie norėjo – jau atsiėmė, o dabar lieka žmonės, kurie vertina pačias sąlygas ir dabartinę aplinką – ar jiems apsimoka, ar ne?“, – tikino LB vadovas.

Pasak jo, priimti tvirtus sprendimus dėl antrosios pakopos, privalomų anuitetų ir kitų kaupimo bei taupymo priemonių yra itin svarbu būtent dabar, todėl centriniame banke vyksta intensyvios diskusijos, kurių rezultatai galiausiai bus pristatyti politikams.

„Turbūt paprieštarausiu premjerei bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei, tačiau, mano manymu, visa tai yra svarbu dabar. Tie, kas lieka (antrojoje pakopoje – ELTA), jiems svarbu yra žinoti, kokiomis žaidimo sąlygomis jie lieka. Mano įsitikinimu, dalis žmonių pradės trauktis iš sistemos dėl privalomojo inuiteto, nes matys, kiek žmonių traukiasi iš antrosios pakopos. Tai yra visiškai finansiniai sprendimai“, – aiškino G. Šimkus.

„Tai, ką mes dabar darome – mes labai aktyviai diskutuojame viduje. Ta pati investicinė sąskaita yra naujas dalykas ir su juo viskas yra gerai, tačiau ji galėtų šiek tiek efektyvesnė kaip instrumentas. Svarstome apie tai, svarstome ir apie investicinį gyvybės draudimą, o dabar – ir antrąją pakopą. Intensyviai galvojame, kaip visą tai sujungti į vientisą paveikslą ir galbūt tai pristatyti politikos formuotojams“, – reziumavo LB valdybos pirmininkas.

ELTA primena, kad Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.

Per pirmą metų ketvirtį iš antros pakopos pensijų kaupimo pasitraukė apie 40 proc. visų sistemos dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, kaupti liko apie 850 tūkst. gyventojų. Tai paskatino diskusijas dėl to, ar reikėtų atsisakyti „Sodros“ pensijų anuitetų privalomumo.

„Sodros“ anuitetą šiuo metu įsigyti yra privaloma, jei gyventojas savo pensijų fonde sukaupė daugiau nei 16,7 tūkst. eurų, tuo metu 83,9 tūkst. eurų yra maksimali anuiteto riba, virš kurios sukaupto turto dalį galima atsiimti vienkartine išmoka.

Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA). Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc., tačiau dėl didelės atsinaujinančių išteklių gamybos ir laisvadienio penktadienį išliko viena žemiausių šiemet, skelbia „Litgrid“.

Bendrovės duomenimis, balandžio 27–gegužės 3 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo iki 48 eurų už megavatvalandę  (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 40 eurų už MWh.

„Praėjusią savaitę elektros kainos išliko vienos mažiausių šiais metais. Taip nutiko dėl  pakankamai didelės atsinaujinančių išteklių gamybos ir trumpesnės darbo savaitės. Maždaug pusę šalies poreikio pagamino vėjo jėgainės, dar ketvirtadalį pridėjo saulės elektrinės“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 1 proc. iki 207 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 98 proc. šalies poreikio. 

Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 202 GWh elektros – 22 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija siekė 259 GWh.

Daugiausia elektros praėjusią savaitę gamino vėjo elektrinės, tačiau jų gamyba sumažėjo 32 proc. iki 103 GWh. Taip pat saulės elektrinių generacija sumenko 5 proc. ir siekė 52 GWh, hidroelektrinės pagamino 17 GWh, šiluminės jėgainės taip pat 17 GWh, o kitos elektrinės – 12 GWh. 

Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 51 proc., saulės jėgainės – 26 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės jėgainės – 9 proc., o kitos elektrinės – 5 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.

Bendras elektros importo kiekis per savaitę augo 44 proc. iki 82 GWh. Fiksuojama, kad 51 proc. importo buvo iš Švedijos, 39 proc. – iš Latvijos, o likę 10 proc. – iš Lenkijos.

Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos sumažėjo 23 proc. nuo 103 GWh iki 79 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 52 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 27 proc. – į Latviją, 21 proc. – į Lenkiją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 57 proc. Lenkijos ir 38 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 35 proc. Švedijos ir 35 proc. Lietuvos kryptimis.

Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA). Pirmą metų ketvirtį sumažėjus šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui, centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad patikslinti duomenys rodys geresnes tendencijas, o ekonomikos augimui teigiamą poveikį turės dėl atsiimtų pensijų lėšų išaugęs vidaus vartojimas.

„Pirmą ketvirtį ketvirtinis augimas buvo neigiamas, bet prisiminkime – jis buvo neigiamas lyginant su ketvirtu ketvirčiu, jei palygintume su pirmu praėjusių metų ketvirčiu, berods buvo beveik 3 proc. augimas. Praėjusių metų ketvirtą ketvirtį buvo labai smarkus augimas ir aš turiu spėjimą, kad ten greičiausiai dar bus korekcijų“, – žurnalistams pirmadienį teigė G. Šimkus.

„Statistikai vertina skaičius remdamiesi išankstiniais vertinimais, labai ribota informacija ir po to juos patikslina. Šitoje vietoje susilaikyčiau nuo tolimesnių išvadų, mano akimis (…) matysime korekcijų ir galvoju, kad nebus pirmo ketvirčio augimas neigiamas, lyginant su praėjusiu ketvirčiu“, – pridūrė jis.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvos BVP pirmą metų ketvirtį sumažėjo 0,4 proc., lyginant su paskutiniu 2025 m. ketvirčiu – iš viso sudarė 19,8 mlrd. eurų (to meto kainomis).

Tuo metu per metus, lyginant šių ir praėjusių metų pirmuosius ketvirčius, šalies BVP išaugo 2,5 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) arba 2,1 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos).

LB vadovo teigimu, nors viešojoje erdvėje diskutuojama apie ekonominę artėjančią krizę, geopolitines rizikas švelnins išaugęs vidaus vartojimas, gyventojams toliau leidžiant iš antros pakopos pensijų fondų atsiimtas lėšas.

„Tas recesijos klausimas labai iškyla, bet aš pasiremsiu Lietuvos banko prognozėmis – šiems metams prognozuojame 3,1 proc. augimą“, – teigė G. Šimkus.

„Karas Irane yra neigiamas veiksnys augimui, bet turime nepamiršti, kad pas mus yra labai stiprūs vidiniai veiksniai, tokie kaip atsiimtos antros pakopos lėšos, (…) dalis jų bus suvartota – tai atsispindės antrojo ketvirčio statistikoje“, – pridūrė jis.

Kaip skelbė ELTA, per pirmą metų ketvirtį iš antros pakopos pensijų kaupimo pasitraukė apie 40 proc. visų sistemos dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, kaupti liko apie 850 tūkst. gyventojų.

Pensijų fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto – jis sumažėjo iki 6,2 mlrd. eurų ir pasiekė tokį lygį, kuris buvo 2023 m. viduryje.

Iš bendro turto 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. eurų – „Sodrai“.

(papildytas visas tekstas)

Kyjivas, gegužės 4 d. (AFP-ELTA). Per Rusijos raketų ataką viename Rytų Ukrainos mieste žuvo keturi žmonės, o dar 18 buvo sužeista, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Charkivo srities gubernatorius Olegas Synegubovas teigė, kad smūgio taikiniu tapo Merefos miestas.

„Aukos yra 50 ir 63 metų vyrai bei 41 ir 52 metų moterys“, – pridūrė jis.

Merefa yra išsidėsčiusi į pietvakarius nuo Charkivo – antro pagal dydį Ukrainos miesto, kuris patyrė smarkias Rusijos atakas per jos invaziją, besitęsiančią jau daugiau kaip ketverius metus.

O. Synegubovas sakė, kad buvo apgadintas daugiabutis, keturios parduotuvės ir degalinė ir kad įvykio vietoje dirba avarinės tarnybos.

Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į teritorijos užėmimą Charkivo srityje, iš kurios 2022 m. jas išstūmė Ukrainos pajėgos.

Ataka įvyko tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisijungė prie Europos lyderių, dalyvaujančių viršūnių susitikime Armėnijoje, kuri ilgą laiką buvo laikoma tradicine Rusijos sąjungininke, ir po to, kai Ukrainos bepiločiai orlaiviai pirmadienį pasiekė Maskvą.

JAV vadovaujamas derybas dėl šio karo pabaigos į šalį nustūmė konfliktas Artimuosiuose Rytuose.

Niujorkas, gegužės 4 d. (AFP-ELTA). Keleivinis lėktuvas, leisdamasis Niujorko Niuarko oro uoste, per plauką išvengė katastrofos: orlaivis, kuriame buvo 231 žmogus, sekmadienį tūpdamas ratu kliudė sunkvežimį ir apšvietimo stulpą greitkelyje netoli oro uosto, pranešė JAV federalinė aviacijos administracija (FAA). Nepaisant incidento, iš Venecijos atskridęs lėktuvas „Boeing 767“ saugiai nusileido.

Pirmaisiais duomenimis, „United Airlines“ bendrovės lėktuvas artėdamas prie tūpimo tako „ratu ir lėktuvo apačia susidūrė su stulpu ir vilkiku“, pareiškė FAA. Virstantis apšvietimo stulpas tada trenkėsi į greitkeliu važiavusį džipą.

Lėktuvo keleiviai atsipirko išgąsčiu. Sunkvežimio vairuotojas su lengvais sužalojimais buvo nuvežtas į ligoninę. Lėktuvo ratas rėžėsi tiesiai į sunkvežimio priekinį stiklą, sakė įmonės „H&S Bakery“ vadovas Chuckas Paterakisas. Anot jo, visiems labai pasisekė.

„Galėjo baigtis visiškai kitaip“, – stočiai ABC kalbėjo Ch. Paterakisas.

Oro bendrovė paskelbė „nuodugniai“ ištirsianti incidentą. Lėktuvo įgula laikinai nušalinta nuo darbo.

Ankara, gegužės 4 d. (AFP-ELTA). Nuo sužalojimų, patirtų per šaudynes Pietų Turkijos mokykloje daugiau nei prieš dvi savaites, mirė 11-metė mergaitė, tad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 10, pirmadienį pranešė žiniasklaida.

Almina Agaoglu mirė ligoninėje, informavo privati televizija NTV.

Balandžio 15 d. 14-metis paleido ugnį Kahramanmarašo provincijos mokykloje ir pražudė devynis 10–11 metų moksleivius ir vieną mokytoją. Jaunas užpuolikas mirė įvykio vietoje. 

Anot pareigūnų, berniukas į mokyklą atsinešė penkis šaunamuosius ginklus. Jo tėvas yra buvęs policijos inspektorius, kuris buvo sulaikytas.

Per atskirą incidentą ankstesnę dieną pietrytinėje Šanliurfa provincijoje buvęs mokinys paleido ugnį savo buvusioje vidurinėje mokykloje ir sužalojo 16 žmonių, o po to per akistatą su policija nusižudė.

Šie išpuoliai sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atleido švietimo viceministrą ir pareiškė, kad vyriausybė imsis priemonių, įskaitant ginklų laikymo apribojimus.

Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA). Pirmadienį sostinės Katedros aikštėje pradėta pirmoji Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko inicijuota parašų rinkimo akcija, kuria, savivaldybės administracijos teigimu, siekiama paskatinti Lietuvos imigracijos politiką stiprinančius sprendimus.

„Parašų rinkimo tikslas – siūlyti įstatymų pakeitimus, numatančius, kad ne Europos Sąjungos (ES) piliečiai, norintys Lietuvoje gyventi ilgiau nei trejus metus, turėtų mokėti lietuvių kalbą bent A2 lygiu. Šiuo metu tokio reikalavimo ilgiau gyvenantiems laikinų leidimų pagrindų nėra, todėl nėra realių paskatų mokytis kalbos, nors tai yra esminė sėkmingos integracijos prielaida“, – teigiama anksčiau išplatintame pranešime apie renginį.  

Skelbiama, jog visą gegužės mėnesį bus organizuojamas parašų rinkimas skirtingose Vilniaus vietose. Parašai bus renkami tiek gyvai, tiek internetu per Peticijos.lt platformą. 

ELTA primena, kad Vilniaus miesto tarybai priėmus užsienio kilmės gyventojų integracijos vykdymo veiksmų planą, sostinė pradeda įgyvendinti jame numatytas priemones. Nurodoma, kad lietuvių kalbos mokymasis yra prioritetinė plano dalis ir būtina sąlyga sėkmingam gyvenimui mieste. Tam ir kitai pagalbai užsieniečiams ketinama skirti 4,3 mln. eurų.

Sostinėje gyvena 76 tūkst. užsieniečių, t. y. kas dešimtas gyventojas yra ne Lietuvos pilietis. Kaip rodo užsieniečių relokacijos ir integracijos centro „International House Vilnius“ ir kitų atliktos apklausos, maždaug trečdalis užsienio kilmės sostinės gyventojų visai nemoka lietuvių kalbos. 

Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA). Savaitės pradžioje finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas lankosi Briuselyje, kur dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) ir Euro grupės (EG) posėdžiuose. Juose bus diskutuojama apie atsakingų institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimą, užtikrinant tiesioginę prieigą prie PVM duomenų visos ES mastu, taip mažinant sukčiavimo galimybes.

Vizito metu taip pat bus aptariamas Rinkos integracijos ir priežiūros paketas, kuris siekia šalinti kliūtis tarpvalstybinei kapitalo rinkos dalyvių veiklai, bus kalbama apie Artimųjų Rytų krizės poveikį ES ekonomikai ir taikomas atsakomąsias priemones, aptariami tolesni veiksmai siekiant pradėti išmokėti lėšas iš 90 mlrd. eurų ES Ukrainos paramos paskolos, nurodo ministerija. 

„Nors dabartiniame geopolitiniame kontekste turime begalę neeilinių iššūkių mūsų ekonomikai, tačiau negalime pamiršti ir kasdienių tikslų – kova su sukčiavimu, mokesčių vengimu yra vienas iš jų. Todėl Lietuva remia siūlymus, kuriais Europos prokuratūrai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) suteikiama teisė į tiesioginę ir centralizuotą prieigą prie PVM duomenų visos Europos Sąjungos mastu. Tikimės, kad tai bus vienas iš efektyvių būdų kovoje su tarptautiniu sukčiavimu ir papildoma Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga“, – prieš vizitą Briuselyje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Pasak Finansų ministerijos, ES finansų ministrai taip pat apsikeis nuomonėmis apie pasiektą susitarimą dėl 90 mlrd. ES paskolos Ukrainai 2026-2027 m. ir Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl Ukrainos finansavimo strategijos.

Jerevanas, gegužės 4 d. (ELTA). Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas sako, jog jai buvo netikėta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas apie karių skaičiaus mažinimą Vokietijoje paskelbė dabar. Pranešimo paskelbimo laikas netikėtas, sakė ji pirmadienį, atvykusi į Armėniją dalyvauti Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime, praneša agentūra „Reuters“.

Tai esą rodo, kad Europos ramstis NATO aljanse turi būti stiprinamas.

„Tikrai turime daryti daugiau“, – pabrėžė K. Kallas. Kartu ji akcentavo, kad JAV daliniai Europoje tarnauja ne tik europiečių, bet ir amerikiečių interesų apsaugai.

D. Trumpas savaitgalį paskelbė, kad iš Vokietijos išves per 5 tūkst. karių. 

D. Trumpas pastaruoju metu vis reiškė savo nusivylimą, jo manymu, nepakankama Europos parama JAV kare pieš Iraną. Sprendimas dėl karių skaičiaus mažinimo daugelio interpretuojamas kaip savotiška bausmė už tai, kad Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kritikavo D. Trumpą dėl Irano.