Vašingtonas, rugsėjo 19 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Vašingtone protestuotojai susikibo į gyvąją grandinę aplink Kenedžio centrą – svarbią miesto kultūros ir meno erdvę, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino nugriauti, jei ant jo iškabos nebus sugrąžintas jo vardas.

Pagrindinis komplekso pastatas uždarytas nuo trečiadienio – centro vadovybės teigimu, laikinai. Tuo metu teisėjas taip pat nagrinėja planus ilgam laikui uždaryti senstantį pastatą, kad jame būtų galima atlikti D. Trumpo pageidaujamus atnaujinimo darbus.

Susirinkusieji mojavo plakatais su užrašais „Šalin rankas nuo Kenedžio centro“ ir dainavo dainas po pastoliais bei tentais, kurie liko stovėti nuo birželio, kai, vykdydami teismo nutartį, darbininkai nuo pastato pašalino D. Trumpo vardą.

D. Trumpas pernai perėmė Kenedžio centro, atidaryto 1971 m. ir pavadinto nužudyto JAV prezidento Johno F. Kennedy vardu, kontrolę ir siekė iš esmės atnaujinti pastatą, tvirtindamas, kad ankstesni vadovai jį buvo apleidę.

Kaip ir įgyvendinant kitus projektus JAV sostinėje, prezidentas demonstravo beprecedentį norą suteikti jiems asmeninį atspalvį, kartu išbandydamas teisines vykdomosios valdžios įgaliojimų ribas.

D. Trumpo parinkta Kenedžio centro valdyba pernai nubalsavo oficialiai pervadinti įstaigą Trumpo-Kenedžio centru ir atitinkamai pakeisti užrašus ant pastato bei logotipus internete.

Pasak „The Washington Post“, šis sprendimas, kurį vėliau teisėjas panaikino, lėmė smarkų bilietų pardavimo sumažėjimą, menininkų boikotą ir rėmėjų pasitraukimą.

„Nėra vietos politikai“

„Man nuo viso to darosi bloga“, – sakė Vašingtono gyventojas Nealas Racioppo, vadovaujantis vieno teatro rinkodarai ir komunikacijai.

„D. Trumpas negali užrašyti savo vardo ant šio mums svarbaus pastato, todėl atima iš pasaulio tai, kuo jis galėtų būti“, – sakė jis.

57-erių N. Racioppo prisijungė prie gyvosios grandinės, kuri temstant nusidriekė aplink įspūdingą balto marmuro pastatą, o minia užplūdo ir į Potomako upę atsiveriančią esplanadą.

Demonstrantų grandinė vingiavo aplink užtvaras, pastatytas šią savaitę uždarius centrą. Kai kurie jų laikė plakatus su užrašais „Šalin rankas nuo Kenedžio centro“ ir „Doni, tu – ne JFK“.

„Tai yra svarbūs meno namai šiam miestui, šiai šaliai ir visam pasauliui, – sakė N. Racioppo. – Tai, ką daro prezidentas Trumpas, yra žema.“

Lizzy Andrew, ne kartą pasirodžiusi Kenedžio centre, be kita ko, dainavusi su Nacionaliniu simfoniniu orkestru, sakė, kad yra pasipiktinusi D. Trumpo grasinimu nugriauti šį pastatą.

„Jis neturi teisės nuspręsti, kad šią instituciją, gyvą paminklą buvusiam prezidentui, galima nugriauti, – AFP sakė 30-metė. – Manau, šįvakar matyti, kad Vašingtono ir visos Amerikos žmonės su tokiu sprendimu nesutinka.“

Lela Agnew, reguliariai atsivedanti savo vaikus į centrą, sakė atėjusi ginti žmonėms priklausančios institucijos.

„Čia lankausi maždaug 50 metų. Tai nėra vieta, kurią reikėtų nugriauti, – sakė ji. – Čia tiesiog nėra vietos politikai.“

Vilnius, rugsėjo 19 d. (ELTA). Trakų rajone penktadienį asmenys užblokavo kelią ir pavogė 130 tūkst. eurų vertės automobilį BMW X7, vėliau jis rastas garaže Vilniuje.

Kaip pranešė Policijos departamentas, incidentas įvyko apie 13 val. 25 min. Dėdeliškių kaime.

Automobilį vairavo 1976 m. gimęs vyras, kartu važiavo 2005 m. gimęs keleivis. 

Tą pačią dieną apie 15 val. 40 min. Vilniuje, M. Valančiaus g., požeminiame garaže, policijos pareigūnai surado pavogtą automobilį, sulaikyti du vyrai.

Taip pat netoli įvykio vietos buvo sulaikytas automobilis BMW M340I, kurį vairavo 1989 m. gimęs vyras, pas kurį apžiūros metu rastas polietileninio maišelio fragmentas, kurio viduje buvo kristalų pavidalo biri, įtariama, narkotinė, medžiaga.

Įtariamieji uždaryti į areštinę. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. dėl vagystės ir 259 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Vilnius, rugsėjo 19 d. (ELTA). Pastarąją parą Lietuvos pasienyje su Baltarusija pasieniečiai apgręžė du neteisėtus migrantus, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). 

Tuo metu su dideliu neteisėtų migrantų antplūdžiu susidurianti Latvijos pasienio tarnyba penktadienį į savo šalį neįleido 31 neteisėto migranto.

Lenkijos pareigūnai pranešė nefiksavę tokių asmenų.

Pernai pareigūnai neleistinose vietose neleido į Lietuvą iš Baltarusijos įsibrauti daugiau nei 1,6 tūkst. asmenų, šiemet – 1 550.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista apie 26,1 tūkst. neteisėtų migrantų.

Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.

Vilnius, rugsėjo 19 d. (ELTA). Du trečdaliai (65 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų mano, kad padėtis Lietuvoje blogėja. Priešingai galvoja kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) respondentų, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. 

Rugpjūčio pabaigoje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad lyginant su liepos mėnesį atliktu tyrimu, 7 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, kurie pastebi padėties šalyje gerėjimą. Liepą taip teigė manantys 34 proc. respondentų. 

Lyginant su apklausa, atlikta praėjusį rugpjūtį, matyti, kad šiuo metu neigiamai situaciją šalyje vertina tokia pat dalis, kaip ir prieš metus (65 proc.), o per metus 5 procentiniais punktais sumažėjo pastebinčių pokyčius į gerąją pusę bei tokia pat dalimi padaugėjo atsakiusių, kad reikalai Lietuvoje paskutiniu metu nei gerėja, nei blogėja. 

Kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės gerėja, dažniau mano jaunimas iki 30 metų (41 proc. nurodė, kad gerėja), didmiesčių gyventojai (35 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (36 proc.) bei su didžiausiomis – virš 2,5 tūkst eurų – šeimos pajamomis per mėnesį (32 proc.), vadovai (38 proc.) bei besimokantis jaunimas (49 proc.), dešiniųjų pažiūrų respondentai (32 proc.). 

Tuo metu, kad reikalai šalyje blogėja, dažniau mano vyresni nei 50 metų žmonės (70 proc. nurodė, kad situacija blogėja), gyvenantys kaime (76 proc.), darbininkai ir ūkininkai (72 proc.). 

Be to, 8 proc. apklaustųjų nurodė neturintys nuomonės šiuo klausimu. 

Labiausiai nepatenkinti „aušriečių“, optimistiškiausi – liberalų rinkėjai

Apklausos duomenys rodo, kad labiausiai dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos opozicinės „Nemuno aušros“ rinkėjai (87 proc. iš jų mano, kad padėtis šalyje paskutiniu metu krypsta į blogąją pusę). 

Santykinai didžiausi optimistai yra Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamo Liberalų sąjūdžio rėmėjai – 42 proc. iš jų mano, kad padėtis šalyje paskutiniu metu gerėja. 

Taip pat – Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų partijos (39 proc.) bei Virginijaus Sinkevičiaus vedamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (36 proc.) rėmėjai.

Apklausa vyko 2026 m. rugpjūčio 20 – 31 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 107 atrankos taškuose. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Kyjivas, rugsėjo 19 d. (Ukrinform-ELTA). Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 19 d. bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai siekia apie 1,516 mln. karių, iš jų 1 520 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.

Tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.

Rusija taip pat neteko 12 352 (+1 per pastarąją parą) tankų, 25 357 (+5) šarvuotųjų kovos mašinų, 50 011 (+73) artilerijos sistemų, 2 143 (+1) reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 657 (+11) oro gynybos sistemų, 442 (+0) lėktuvų, 356 (+0) sraigtasparnių, 2 672 (+16) antžeminių robotinių sistemų, 524 132 (+1 816) operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių, 5 111 (+0) sparnuotųjų raketų, 35 (+0) laivų ir katerių, 2 (+0) povandeninių laivų, 150 922 (+480) transporto priemonių ir degalų cisternų bei 4 703 (+2) specialiosios technikos vienetų.

Duomenys nuolat atnaujinami.

Kaip pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 18 d. 22 val. duomenimis, tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos pajėgų buvo įvykę 176 koviniai susirėmimai, o Pokrovsko kryptis tebebuvo intensyviausių kovų vieta.

Islamabadas, rugsėjo 19 d. (AFP-ELTA). Per sprogdinimą ir ginkluotą išpuolį policijos būstinėje Pakistano šiaurėje žuvo mažiausiai 31 žmogus, tarp jų – 16 policijos pareigūnų, šeštadienį naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango policijos pareigūnas. Susirėmimai tebevyksta.

Užpuolikai penktadienio popietę šturmavo „Old Police Lines“ kompleksą Kohate – maždaug 220 tūkst. gyventojų turinčiame mieste Pakistano Chaiber Pachtunchvos (KP) provincijoje.

Šis policijos kompleksas yra rajono policijos būstinė, jame įsikūrę svarbiausi Kovos su terorizmu departamento (CTD), Specialiojo skyriaus ir kelių kitų policijos padalinių biurai.

„Per kovotojų surengtą ataką ir savižudžio išpuolį iki šiol žuvo mažiausiai 31 žmogus, tarp jų – 16 policijos pareigūnų, o daugiau kaip 100 žmonių buvo sužeisti“, – sakė pareigūnas.

„Keli kovotojai vis dar yra užsibarikadavę Kohato policijos komplekso Specialiojo skyriaus patalpose“, – su anonimiškumo sąlyga AFP sakė policijos pareigūnas.

„Susišaudymas su jais vyksta nuo vėlyvo penktadienio vakaro. Tikslus jų skaičius tebėra neaiškus“, – pridūrė jis. 

Kohato rajono sveikatos apsaugos pareigūnas penktadienį vėlai vakare paskelbė, kad sužeista daugiau kaip 100 žmonių, didžioji dauguma jų – policijos pareigūnai, o kelių sužeistųjų būklė kritinė.

Atsakomybę už išpuolį prisiėmė vietos kovotojų grupuotė „Ittehad-ul-Mujahideen Pakistan“ – su Pakistano Talibanu, „Tehreek-e-Taliban Pakistan“ (TTP), siejama grupuotė.

Griuvėsiai ir susprogdintos sienos

AFP nuotraukose matyti kariai, po išpuolio stovintys šalia plytų krūvų, griuvėsių ir susprogdintų sienų, o kompleksą saugo automatais ginkluoti kariai.

Gatvėje netoli policijos komplekso buvo išsirikiavę keli greitosios pagalbos automobiliai.

Pakistanas dėl padažnėjusių išpuolių KP ir pietinėje pasienio Beludžistano provincijoje kaltina iš Afganistano veikiančius kovotojus, tačiau Talibano vyriausybė neigia, kad Afganistanas su tuo susijęs.

Šie kaltinimai sukėlė didelę įtampą ir ginkluotą konfliktą tarp kaimyninių šalių, o Pakistanas surengė aukų pareikalavusių oro smūgių, kurie, Islamabado teigimu, buvo nukreipti prieš kovotojus Afganistano teritorijoje.

Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas penktadienio vakarą pasmerkė išpuolį ir pareiškė labai apgailestaujantis, kad per sprogimą buvo sužeista žmonių. Jis nurodė sužeistiesiems suteikti geriausią įmanomą medicinos pagalbą ir pareikalavo pateikti ataskaitą apie išpuolį.

Prezidentas Asifas Ali Zardari pareiškė apgailestaujantis dėl aukų ir palinkėjo per sprogimą sužeistiems žmonėms greitai pasveikti.

San Fransiskas, rugsėjo 19 d. (AFP-ELTA). „Google“ vartotojams skirtas dirbtinio intelekto (DI) modelis „Gemini“ atspėjo prisijungimo duomenis ir įsilaužė į kelias sistemas, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė bendrovė. Tai naujausias atvejis, kai DI modelis neleistinai įsiskverbė į kompiuterines sistemas, ir tokie incidentai kelia susirūpinimą dėl saugumo.

Apie įsilaužimus pirmasis pranešė „The Wall Street Journal“. Jie įvyko gegužę, o „Google“ juos aptiko liepą.

„Per standartinį vertinimą modelis internete rado viešai prieinamos informacijos ir atspėjo prisijungimo duomenis, kad galėtų patekti į interneto svetaines, kurias laikė testo dalimi“, – AFP pateiktame pareiškime sakė „Google“ saugumo inžinerijos viceprezidentė Heather Adkins.

„Visais trimis atvejais modelis sustojo“, – pridūrė H. Adkins, nenurodydama, į kokių organizacijų sistemas buvo įsilaužta.

„Pasirūpinome, kad visos trys organizacijos būtų informuotos, ir bendradarbiavome su savo mokymo partneriu dėl pakeitimų, kuriuos jis jau įdiegė savo testavimo procesuose.“

Liepą du „OpenAI“ modeliai ištrūko iš uždaros aplinkos, kurioje turėjo likti, savarankiškai prisijungė prie interneto ir įsilaužė į DI platformos „Hugging Face“ vidines sistemas.

Šis incidentas sustiprino nuogąstavimus, kad DI milžinės gali nepajėgti suvaldyti savo modelių, nes apie panašius atvejus pranešta ir bendrovėse „Anthropic“ bei Kinijos „Moonshot AI“.

„Šie įvykiai rodo, kaip svarbu galingus DI modelius mokyti veikti atsakingai“, – pabrėžė H. Adkins.

Vilnius, rugsėjo 19 d. (ELTA). Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas atkreipia dėmesį, kad gyventojai civiline sauga dažnai susirūpina tik kilus pavojui – tuomet sparčiai išauga ir gyventojų informavimo bei civilinės saugos programėlės KOVAS atsisiuntimų skaičius.

„Kylant pavojams Vilniuje, miesto gyventojai suskumba siųstis gyventojų informavimo ir civilinės saugos programėlę KOVAS. Daugiau nei metus veikianti programėlė jau perkopė 90 tūkst. atsisiuntimų, tačiau didelė dalis jų – tik po kilusių pavojų“, – teigia V. Benkunskas.

Pirmasis reikšmingas įvykis, paskatinęs programėlės atsisiuntimų augimą, buvo pernai rugsėjo 10 d. dujų pildymo stotyje kilęs gaisras. Tuomet dar ganėtinai naują programėlę atsisiuntė beveik 6 tūkst. vartotojų.

Ženklus pokytis įvyko gegužės 20 d., pirmą kartą paskelbus oro pavojų – per dvi dienas programėlę atsisiuntė daugiau nei 40 tūkst. vilniečių.

„Po pranešimų apie tikėtiną oro pavojų atsisiuntimų skaičius šokteli iki 2–3 tūkst. per dieną, kai įprastas dienos atsisiuntimų skaičius, nevykdant aktyvios komunikacijos, gali siekti vos keletą dešimčių“, – pastebi meras.

Po rugsėjo 13–14 d. paskelbto geltono oro pavojaus signalo programėlę atsisiuntė dar apie 5 tūkst. žmonių.

V. Benkunskas akcentuoja, kad miesto savivaldybė ragina gyventojus savo saugumu pasirūpinti iš anksto – ne tik atsisiųsti programėlę KOVAS, bet ir žinoti, kur yra saugiosios namų zonos, artimiausios priedangos, turėti šeimos planą bei nuolat atnaujinamą išvykimo krepšį.

Skelbtas tikėtinas oro pavojus

Kaip skelbta, antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau buvo informuota, kad dronas sunaikintas, tikėtinas oro pavojus buvo atšauktas. 

Droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai, jam sunaikinti buvo pasitelkta raketinė ginkluotė.

Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone. 

Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos. 

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienį patvirtino, kad numuštas dronas turėjo sprogmenį. Jis buvo neutralizuotas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskridęs, o vėliau numuštas objektas buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris buvo skirtas pulti Ukrainą, tačiau buvo nukrypęs nuo kurso.

Vašingtonas, rugsėjo 19 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė Kongreso patvirtintą plataus masto naujų sankcijų Rusijai paketą, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.

Sankcijų paketas sulaukė abiejų partijų paramos Kongrese, juo siekiama didinti spaudimą Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą.

Be tiesioginių sankcijų Rusijos politikams ir bendrovėms, teisės akte numatytos priemonės prieš Rusijos naftos ir dujų eksportą, padedantį Maskvai finansuoti karą.

Be kita ko, teisės aktu D. Trumpui suteikiami įgaliojimai taikyti sankcijas penkioms didžiausioms Rusijos energetikos produktų pirkėjoms, taip pat penkioms šalims, labiausiai padedančioms Rusijai apeiti energetikos sektoriui taikomas sankcijas.

Šios priemonės gali dar labiau pabloginti JAV prekybos santykius su Kinija ir Indija, kurios abi perka didelius kiekius rusiškos naftos.

Teisės aktas pavadintas velionio JAV senatoriaus Lindsey Grahamo, atlikusio svarbų vaidmenį jį priimant, vardu.

Be sankcijų Rusijai, įstatyme taip pat numatytas pagrindas pratęsti sankcijas Iranui iki 2031 metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo D. Trumpui už įstatymo pasirašymą.

„Geriausias būdas pagerbti Lindsey atminimą – visapusiškai ir greitai įgyvendinti šio įstatymo nuostatas“, – socialiniame tinkle rašė V. Zelenskis.

„O geriausias atlygis visiems, padedantiems mums spausti Rusiją nutraukti karą, bus taika“, – pridūrė jis.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas dar prieš D. Trumpui pasirašant įstatymą perspėjo, kad tolesnės JAV sankcijos apsunkintų pastangas taikiai sureguliuoti karą Ukrainoje.

Vašingtonas, rugsėjo 19 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė sudaręs susitarimą su Danija, kuriuo Vašingtonui suteikiama nuolatinė Grenlandijos saugumo kontrolė ir užkertamas kelias Rusijai bei Kinijai steigti bazes šioje Arkties teritorijoje.

2025 m. sausį grįžęs į Baltuosius rūmus, D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad dėl strateginių priežasčių Vašingtonui būtina kontroliuoti Grenlandiją. Tokie pareiškimai kėlė nerimą NATO sąjungininkei Danijai ir sulaukė griežto Aljanso pasipriešinimo.

Danija ir Grenlandija – autonominė Danijos teritorija – palankiai įvertino susitarimą ir pranešė, kad kitą savaitę jį pasirašys Niujorke, Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose.

Tačiau susitarimo sąlygos kol kas nėra aiškios, o Danija tvirtina, kad jos suverenitetas išlieka nepažeistas.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškime nurodė, kad tai yra susitarimas, kuriuo kartu pripažįstamas Danijos Karalystės suverenitetas ir teritorinis vientisumas bei Grenlandijos žmonių teisė į apsisprendimą.

„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos sudarė susitarimą su Danijos Karalyste ir Grenlandija, kuriuo Jungtinėms Valstijoms suteikiama nuolatinė Grenlandijos saugumo ir visų kitų poreikių kontrolė“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.

„Nuo šiol joks JAV priešininkas be mūsų aiškaus raštiško sutikimo negalės turėti bazės Grenlandijoje, dislokuoti ten karinių pajėgų ar investuoti į jautrius sektorius.“

80-metis prezidentas šį susitarimą pavadino neterminuotu ir pareiškė, kad jis niekada nesibaigs. Pasak D. Trumpo, Vašingtonas nedelsdamas pradės smarkiai didinti savo karinį buvimą šioje teritorijoje.

„Geras susitarimas“

D. Trumpas ne kartą perspėjo, kad Rusija ir Kinija mėgina įsitvirtinti Grenlandijoje, šylant Arkties regionui tampant vis svarbesne strateginės konkurencijos arena. JAV Valstybės departamentas aiškiai pareiškė, kad Maskvai ir Pekinui nebus leista to padaryti.

„Šis susitarimas garantuoja, kad Kinija ir Rusija negalės turėti bazės Grenlandijoje, negalės siųsti į Grenlandiją karių, be to, yra sukurti būtini mechanizmai, užkertantys kelią investicijoms į jautrius sektorius“, – sakė Valstybės departamento pareigūnas.

Šių metų sausį Davoso ekonomikos forume D. Trumpas su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte esą susitarė dėl Grenlandijos ateities, tačiau šio susitarimo sąlygos liko neaiškios.

M. Frederiksen pirmadienį sakė optimistiškai vertinanti galimybę, kad nuo sausio vykstančios diskusijos su Jungtinėmis Valstijomis ir Grenlandija padės išspręsti ginčą.

Penktadienį ji pareiškė besidžiaugianti, kad atsirado perspektyva sudaryti gerą susitarimą Grenlandijai, Danijos Karalystei ir Jungtinėms Valstijoms, ir pridūrė, kad tai būtų naudinga NATO ir Europai.

Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas pareiškė, kad susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis stiprina teritorijos saugumą.

Įtampa NATO

D. Trumpas nepateikė išsamios informacijos, kaip šis susitarimas veiks, taip pat nebuvo aišku, ar jis susijęs su susitarimu su M. Rutte, ar iš esmės nuo jo skiriasi.

Tačiau kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad Jungtinės Valstijos, be jau turimos Pitufiko bazės Grenlandijos šiaurėje, nori atidaryti dar tris naujas karines bazes teritorijos pietuose.

1951 m. sudarytas ir 2004 m. atnaujintas gynybos susitarimas jau dabar leidžia Vašingtonui didinti saloje dislokuojamų karių skaičių ir plėsti karinius objektus, jei apie tai iš anksto informuojamos Danija ir Grenlandija.

Krizei pasiekus piką, D. Trumpas neatmetė galimybės panaudoti jėgą siekiant užimti 57 tūkst. gyventojų turinčią teritoriją, o tai sukėlė nerimą Europos Sąjungoje (ES) ir NATO.

Nuo to laiko įtampa kiek atslūgo, o NATO, regis, siekdama nuraminti D. Trumpą, pradėjo naują misiją saugumui Arktyje stiprinti.