Vilnius, balandžio 12 d. (ELTA). Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad pastaruoju metu pasigirdę prezidento Gitano Nausėdos raginimai socialdemokratams persvarstyti koaliciją su „Nemuno aušra“ atrodo silpnai ir yra tragiškai pavėluoti. Anot jos, šalies vadovas savo pastabas jau išsako ne iš galios pozicijos, nes daugiausia mandatų parlamente turinti politinė jėga nebėra linkusi į jas atsižvelgti taip, kaip kadencijos pradžioje.

„Aš nežinau, kokia, prezidento nuomone, tokios koalicijos su „Nemuno aušra“ prasmė ir esmė buvo nuo pat pradžių, kokia buvo ta vienijanti idėja. Ir taip pat manau, kad prezidentas labai smarkiai, tragiškai, iš tikrųjų, vėluoja“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Nes praėjusią vasarą buvo labai retas dalykas – suteiktas antras šansas, šansas ištaisyti pirminę klaidą, pakoreguoti koalicijos sudėtį, bet tuo metu tuo šansu nebuvo pasinaudota, nors prezidentas tikrai įrankių ir ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir paspausti koaliciją, turėjo“, – pridūrė ji.

Liberalų sąjūdžio lyderė atkreipė dėmesį, kad šiame etape socialdemokratams jau nelabai rūpi šalies vadovo paraginimai.

„Dabar tie pakalbėjimai atrodo labai pavėlavę ir jie atrodo silpnai, nes ne iš jėgos pozicijos jie yra išsakomi. Ir išsakomi tokiu metu, kai socialdemokratai labai aiškiai nelabai jau ir paiso prezidento žodžio. Tiesiog rinkimų kampanijos laikotarpiu prezidento palaikymas, tokia simpatija buvo labai svarbi, iškart po rinkimų taip pat buvo reikšminga, o dabar jie, nepaisant visų savo problemų, jaučiasi turintys tiek mandatų, kad ne visada ir atsižvelgia į prezidento žodžius“, – akcentavo politikė.

Pokalbiais su demokratais greičiausiai vyksta, jais LSDP bando paspausti R. Žemaitaitį

V. Čmilytė-Nielsen taip pat svarsto, kad socialdemokratai greičiausiai kažkokia forma jau veda pokalbius su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ dėl galimo prisijungimo prie koalicijos vietoje „Nemuno aušros“. Vis tik, pasak jos, tai kol kas galbūt labiau tėra priemonė paspausti „Nemuno aušros“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį.

„Spėčiau, kad kažkokios derybos ar galbūt kažkokie pokalbiai vyksta, bent jau kaip galimybė paspausti R. Žemaitaitį, laikyti jį įtampoje, kad jis visai jau neišsprūstų iš bet kokios kontrolės“, – sakė parlamentarė.

Visgi Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat pažymėjo, kad socialdemokratai turėtų visas galimybes tęsti darbus ir mažumos Vyriausybės sąlygomis. Tačiau, anot jos, šis kelias LSDP nėra labai patrauklus, nes tai verstų daugiau laiko skirti pokalbiams su opozicija, ieškant paramos svarbiausiais klausimais.

„Bet, be jokios abejonės, jeigu socialdemokratai norėtų, jie galėtų turėti ir nedidelę daugumą be vienų labiausiai toksiškų koalicijos partnerių ir galėtų mažumos Vyriausybės sąlygomis spręsti visus esminius klausimus – ir biudžetą priiminėti, ir dėl gynybos sutarti. Bet tai būtų mažiau patogu, reikėtų daugiau laiko derinimui, daugiau laiko išklausymui opozicijos nuomonių ir paprasčiau, patogiau yra to nedaryti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet tai visgi kainuoja mūsų šalies reputaciją, nes kuo ilgiau koalicijoje yra tokie veikėjai, kokie yra dabar, tuo prasčiau atrodo Lietuva tarptautinėje erdvėje, nes jau nelabai aišku, koks mūsų požiūris yra į esminius klausimus, į užsienio politikos linijos tęstinumą, ir, galų gale, į gynybą, saugumą, paramą Ukrainai. Nes kai koalicijos partneriai laikas nuo laiko leidžia sau taip pasisakyti, tai belieka tik gūžtelėti pečiais“, – akcentavo ji.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime, koalicija turi 80 mandatų.

Jei koalicijoje neliktų „aušriečių“, valdantieji Seime prarastų aiškią daugumą – be šios partijos jie turėtų 62 mandatus. Todėl viešojoje erdvėje ir politiniuose kuluaruose pasigirsta svarstymų, jog „Nemuno aušros“ vietą galėtų užimti demokratai „Vardan Lietuvos“. Taip pat svarstoma, ar Mišrioje Seimo narių grupėje esančius keturis parlamentarus pavyktų įkalbėti prisijungti prie valdančiųjų frakcijų. Tokiu atveju koalicija turėtų 82 mandatus parlamente. 

ELTA primena, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė ketvirtadienį pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro S. Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Generalinės prokurorės prašymas Seimui gali reikšti, kad žinomam politikui ketinama pareikšti įtarimus, jį apklausti pagal pareikštus įtarimus ir galbūt skirti kardomąją priemonę.

Kreipimesi į Seimą nurodyta, kad S. Skvernelis per savo buvusią patarėją Agnę Silickienę priėmė didelės sumos – 51 tūkst. eurų – kyšį, taip esą siekiant užtikrinti jo politinį palankumą. Taip pat teigiama, kad S. Skverneliui buvo priskirtas slapyvardis „Krabas“.

Vilnius, balandžio 12 d. (ELTA). Vyriausybė 24,6 mln. eurų didina finansavimą gyventojų šilumos katilų keitimui, taip pat nuosavų saulės elektrinių ir kaupiklių įrengimui.

Šią savaitę Ministrų kabinetas pritarė Energetikos ministerijos siūlymui perskirstyti 2021–2030 m. energetikos plėtros programos finansavimą, nedidinant paties plano lėšų.

14,2 mln. eurų šių metų ministerijos biudžeto asignavimų skirta priemonei, pagal kurią gyventojams finansuojamas nusidėvėjusių ar iškastinį kurą naudojančių šilumos katilų keitimas į naujus, kurie veikia su biokuru ar kitais atsinaujinančiais energijos ištekliais.

Dar 10,4 mln. eurų perskirstyti gaminantiems vartotojams ir nuosavų jų saulės elektrinių, kaupiklių įrengimui.

Šilumos katilų atnaujinimas finansuojamas sumažinus lėšas, kurios numatytos didinti atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus, o saulės elektrinių įrengimas – perskirsčius finansavimą gyventojų ir organizacijų energetikos bendrijų steigimui.

Anot ministerijos, tai padės efektyviau siekti Lietuvos strateginių energetikos tikslų.

Tarp tokių tikslų – energetikos inovacijų ekosistemos stiprinimas, Lietuvos gamtinių dujų rinkos integracija į bendrą ES sistemą, likusių sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektų užbaigimas, didesnė vidaus energijos gamyba ir atsinaujinančių išteklių naudojimas, taršos mažinimas, didesnis viešų pastatų energetinis efektyvumas.

Vašingtonas, balandžio 12 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad per maždaug 20 val. trukusias derybas su Iranu nepavyko pasiekti susitarimo dėl taikos, nes Teheranas nesutinka atsisakyti savo branduolinės programos.

Platformoje „Truth Social“ D. Trumpas pagyrė JAV delegaciją, dalyvavusią derybose Islamabade nuo šeštadienio iki sekmadienio ryto. Delegaciją sudarė viceprezidentas J. D. Vance’as, D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas.

Jo teigimu, pagrindinė kliūtis susitarimui sudaryti – Irano branduoliniai pajėgumai.

„Galėčiau išsamiai papasakoti apie daugelį pasiektų dalykų, tačiau svarbu tik viena – IRANAS NENORI ATSISAKYTI SAVO BRANDUOLINIŲ AMBICIJŲ!“ – rašė D. Trumpas.

„Daugeliu atžvilgių sutarti punktai yra geriau nei kad tęstume savo karines operacijas iki galo, bet visi šie punktai neturi reikšmės, jei leisime branduolinei energijai patekti į tokių nepastovių, sudėtingų ir nenuspėjamų žmonių rankas“, – pridūrė JAV prezidentas.

(patikslintas pirmas sakinys - iki vidurdienio, ir antros pastraipos pradžia)

Budapeštas, balandžio 12 d. (AFP-dpa-ELTA). Rinkimų institucijų duomenimis, sekmadienį Vengrijoje vykstančiuose parlamento rinkimuose iki vidurdienio balsavo rekordiškai daug vengrų – 54 proc. Prie balsadėžių masiškai plūstantys piliečiai nulems 16 m. valdžioje esančio nacionalistų premjero Viktoro Orbano likimą.

Vidurdienį fiksuotas rinkėjų aktyvumas buvo gerokai didesnis nei 40 proc. 2022 m. rinkimuose. Daugelyje rinkimų apylinkių AFP žurnalistai matė susiformavusias dideles eiles.

Šie rinkimai laikomi svarbiausiais nuo 1989–1990 m. vykusio perėjimo prie demokratijos. Jų rezultatai parodys, ar dešiniųjų populisto V. Orbano vyriausybė tęs veiklą. Remiantis naujausiomis apklausomis, V. Orbano varžovas Peteris Magyaras su centro dešiniųjų partija „Tisza“ turi nemažas galimybes nugalėti.

Apžvalgininkai anksčiau prognozavo, kad rinkėjų aktyvumas pasieks rekordinius 75 proc. ir viršys ankstesnį rekordą, kuris siekė šiek tiek daugiau nei 70 proc.

Rinkiminės apylinkės duris užvers 20 val. Lietuvos laiku.

Teheranas, balandžio 12 d. (Afp-Elta). Islamo revoliucinė gvardija sekmadienį pareiškė, kad Irano saugumo pajėgos visiškai kontroliuoja Hormuzo sąsiaurį – svarbų laivybos objektą, ir perspėjo, kad priešai bus įtraukti į „mirtiną sūkurį“, jei padarys klaidą.

„Visa laivyba... yra visiškoje ginkluotųjų pajėgų kontrolėje“, – teigiama gvardijos karinio jūrų laivyno vadovybės pranešime persų kalba socialiniame tinkle X, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė JAV karinėms jūrų pajėgoms blokuoti sąsiaurį.

„Priešas pateks į mirtiną sūkurį sąsiauryje, jei padarys neteisingą žingsnį“, – priduriama pranešime, kartu paskelbus vaizdo įrašą, kuriame matyti laivai taikikliuose.

Atskirame pareiškime, kurį išplatino gvardijos ryšių su visuomene skyrius, karinio jūrų laivyno vadovybė tvirtino, kad „visi ne taip, nei teigiamama klaidinguose kai kurių priešiškų pareigūnų pareiškimuose“, Hormuzo sąsiauris yra „atviras nekenksmingam civilinių laivų plaukimui laikantis atitinkamų taisyklių“.

Kokios tai taisyklės – nepatikslinta, tačiau pridurta: „Visi kariniai laivai, ketinantys artėti prie Hormuzo sąsiaurio bet kokiu pretekstu, bus laikomi pažeidžiančiais paliaubas ir su jais bus griežtai susidorota.“

Ilgame pareiškime socialinėje platformoje „Truth Social“ D. Trumpas teigė, kad galutinis tikslas yra išminuoti sąsiaurį ir vėl atverti jį laivybai, tačiau kol kas Iranui neturi būti leidžiama pelnytis iš šio vandens kelio kontrolės.

Iranas faktiškai įvedė Hormuzo sąsiaurio blokadą po karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu pradžios vasario 28 d., dėl ko šoktelėjo pasaulinės energijos kainos.

Praėjusios savaitės pabaigoje buvo susitarta dėl dviejų savaičių paliaubų, tačiau jos išlieka trapios, ypač po nesėkmingų Irano ir JAV derybų Islamabade.

(papildysime)

Budapeštas, balandžio 12 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Vengrijoje baigėsi parlamento rinkimai, kuriuose rinkėjų aktyvumas buvo rekordinis. Šiuose viso Europos atidžiai stebimuose rinkimuose nacionalistinių pažiūrų premjero Viktoro Orbano 16 metų valdymui meta beprecedentį iššūkį konservatyvių pažiūrų Peteris Magyaras ir jo opozicinė partija „Tisza“.

Rinkimų apylinkės užsidarė 19 val. vietos laiku (20 val. Lietuvos laiku), o rinkėjų aktyvumas 18:30 val. siekė 77,8 proc. – tai viršijo ankstesnį rekordą, kai 2002 m. rinkimuose atėjo balsuoti 70,5 proc. rinkėjų.

Teheranas, balandžio 12 d. (dpa-Elta). Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pareiškė, kad pagrindinė kliūtis pasiekti susitarimą dėl karo užbaigimo yra JAV „dvigubi standartai“, sekmadienį pranešė prezidentūra.

„Per derybas Islamabade Jungtinių Valstijų nuolatinis dvigubų standartų taikymas ir jų galios bei politikos ambicijos buvo didžiausios kliūtys“, – sakė M. Pezeshkianas per telefoninį pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nurodė Irano prezidento kanceliarija.

M. Pezeshkianas pridūrė, kad Iranas išlieka pasirengęs pasiekti sąžiningą susitarimą, kuris užtikrintų ilgalaikę taiką regione.

„Susitarimas tikrai yra įmanomas, tačiau Jungtinės Valstijos turi laikytis tarptautiniu mastu pripažintų taisyklių ir tarptautinės teisės“, – sakė Irano prezidentas, pasak pranešimo.

Vilnius, balandžio 12 d. (ELTA). Paskelbus, kad į Lietuvą atvyks ir susitikimą „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centro“ patalpose surengs euroskeptiškomis ir antiukrainietiškomis pažiūromis garsėjantis lenkų politikas Grzegorzas Braunas, šias patalpas valdantis pranciškonų ordinas teigia atšaukęs renginiui skirtos salės rezervaciją.

„Salės rezervacija buvo atlikta per trečiąjį asmenį, todėl rezervacijos metu nebuvo žinoma, kad planuojamas renginys gali būti politinio pobūdžio. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, rezervacija buvo nedelsiant atšaukta“, – savo „Facebook“ paskyroje sekmadienį rašo „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“.

„Patalpų nuoma yra viena iš priemonių, leidžiančių išlaikyti dideles erdves, tačiau ši veikla yra griežtai kontroliuojama. Pranciškonų kultūros centras užtikrina, kad centro patalpos nebūtų naudojamos netinkamiems ar su jo vertybėmis nesuderinamiems tikslams“, – teigiama įraše.

Šią radikalios dešinės partijos „Lenkijos karūnos konfederacija“ savo socialinio tinklo paskyroje pranešė apie planuojamą partijos pirmininko G. Brauno susitikimą gegužės 1 d., Vilniuje esančiame pranciškonų vienuolyne.

Vienuolyno patalpas, kurių salėje planuotas susitikimas, ir valdo viešoji įstaiga „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“.

Pranciškonų kultūros centras teigia neturėjęs ir neturintis jokio ryšio su G. Braunu, tikina politiko niekada nekvietęs.

„Pranciškonų kultūros centras nedalyvauja politikoje, nuo jos sąmoningai atsiriboja ir nepalaiko jokios politinės jėgos. Pranciškonų kultūros centras laikosi aiškios neutralumo pozicijos. Visa Pranciškonų kultūros centro veikla yra orientuota į socialinę, kultūrinę bei dvasinę misiją, susijusią su Mažesniųjų brolių konventualų veikla“, – teigia centras.

Portalui lrt.lt pranciškonas tėvas Marekas Adamas Dettlaffas taip pat teigė, kad vienuolynas renginio neorganizuoja.

Anksčiau „Lenkijos karūnos konfederacija“ pranešė dalyvausianti tradiciniame Vilniuje vyksiančiame šventiniame parade gegužės 2 d., kai yra minima lenkų, gyvenančių užsienyje, diena, visgi nepatikslino, ar eisenoje dalyvaus ir pats G. Braunas.

Šią savaitę užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė apie G. Brauno vizitą Lietuvoje informacijos neturintis, taip pat tikino, kad informaciją apie galimas tam tikrų asmenų keliamas grėsmes turėtų vertinti Valstybės saugumo departamentas (VSD).

G. Braunas nuo 2019 m. iki 2024 m. buvo Lenkijos parlamento narys, o „Lenkijos karūnos konfederacijos“ partijai vadovauja nuo 2019 m.  Nuo 2024 m. jis yra Europos Parlamento (EP) narys.

Politikas viešojoje erdvėje apibūdinamas kaip radikalių ir provokuojančių pažiūrų: griežtai kritikuoja Europos Sąjungą (ES), pasisako prieš LGBT teises. Jis taip pat buvo kritikuotas, kai Lenkijos parlamente užgesino žydų religinę žvakę – toks poelgis pavadintas antisemitiniu.

G. Braunas pasisako prieš tai, ką jis vadina „Lenkijos ukrainizacija“, prieš Lenkijoje gyvenančius imigrantus ir pabėgėlius iš Ukrainos, kritikuoja Varšuvos paramą Kyjivui.

Budapeštas, balandžio 12 d. (dpa-Elta). Vengrijos rinkėjai sekmadienį plūdo į balsavimo apylinkes spręsti, ar dešiniųjų populistas Viktoras Orbanas išliks ministru pirmininku po 16 metų valdžioje.

Pasak centrinės rinkimų institucijos, likus keturioms valandoms iki balsavimo pabaigos savo balsą buvo atidavę 66 % rinkėjų.

Aktyvumas buvo gerokai didesnis nei tuo pačiu metu per 2022 metų parlamento rinkimus, kai siekė 52,75 %.

V. Orbanui iššūkį meta jo buvęs sąjungininkas Peteris Magyaras, subūręs opozicinę jėgą aplink centro dešinės „Tisza“ partiją, kuri, apklausų duomenimis, turi dideles galimybes laimėti rinkimus.

Tačiau, ekspertų teigimu, kol kas neaišku, kuriai pusei labiausiai palankus didelis rinkėjų aktyvumas.

Lemiamu laikomas geografinis rinkėjų pasiskirstymas, nes 106 iš 199 parlamento narių renkami tiesiogiai vienmandatėse apygardose santykinės daugumos principu, o likusieji – pagal partijų sąrašus.

Apygardos taip pat sudarytos taip, kad didesni miestai padalijami į kelias apygardas, prie kurių pridedamos kaimo teritorijos.

Mažesniuose miesteliuose stiprią paramą turi V. Orbano „Fidesz“ partija, o didmiesčių gyventojų dauguma linksta palaikyti „Tisza“.

Po išsiskyrimo su V. Orbanu 2024 metų pradžioje P. Magyaras įkūrė „Tisza“ ir aktyviai vykdė kampaniją visoje šalyje, pasiekdamas ne tik didmiesčius, bet ir mažesnius miestus bei kaimus.

Jis siekė pasirodyti prieinamas ir paprastus rinkėjus suprantantis politikas, kalbėdamas apie problemas šalyje, susiduriančioje su ekonomikos stagnacija.

Žadėdamas pokyčius, P. Magyaras sulaukė plataus visuomenės palaikymo ir pareiškė esąs įsitikinęs, kad gali nugalėti savo buvusį politinį mentorių.

Varžovai ragina balsuoti

Abu kandidatai gyrė didelį rinkėjų aktyvumą ir ne kartą ragino piliečius eiti balsuoti.

„Labai daug vengrų nusprendė keisti sistemą“, – sakė P. Magyaras vaizdo įraše socialiniame tinkle „Facebook“. - „Šį vakarą košmaras, kurį kentėme daugelį metų, baigsis“, – pridūrė jis, rinkimų dieną pavadinęs „demokratijos švente“.

Nors V. Orbanas tapo savotiška pasaulinės dešinės ikona, kritikai teigia, kad jo valdymo laikotarpiu Vengrija pasuko pusiau autoritarinės sistemos link. Pats V. Orbanas yra sakęs siekiantis paversti Vengriją „neliberalia demokratija“.

V. Orbanas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė: „Labai daug žmonių eina balsuoti. Tai reiškia tik viena: jei norime apginti Vengrijos saugumą, nė vienas patriotas neturi likti namuose.“

Kalbėdamas apie saugumą, V. Orbanas turėjo omenyje pagrindinę savo kampanijos temą. Jis rinkėjams prisistato kaip garantas, kad Vengrija nebus įtraukta į karą kaimyninėje Ukrainoje, kuri patiria Rusija agresiją.

V. Orbanas palaiko draugiškus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dėl to sulaukia kritikos iš partnerių Europos Sąjungoje.

Ryte atidavęs savo balsą, V. Orbanas žurnalistams sakė pasveikinsiantis varžovą, jei šis laimės rinkimus.

Paklaustas, kokio masto pralaimėjimas priverstų jį pasitraukti iš „Fidesz“ lyderio pareigų, V. Orbanas atsakė: „Didelis.“

Šie rinkimai laikomi svarbiausiais nuo Vengrijos demokratinės transformacijos 1989–1990 metais.

Balsavimo teisę turi apie 8 milijonus piliečių. Balsavimo apylinkės užsidaro 19 val. vietos laiku.

Rinkimų dieną nebus skelbiamos apklausos prie balsadėžių ar prognozės, tačiau reikšmingų dalinių rezultatų tikimasi sekmadienį vėlai vakare.

Budapeštas, balandžio 12 d. (Ukrinform-Elta). Vengrijoje sekmadienį iki 15.00 val. vietos laiku parlamento rinkimuose balsavo 66,01 % rinkėjų, arba 4 968 713 žmonės.

Apie tai, remdamasis Vengrijos nacionalinės rinkimų tarnybos (NVI) duomenimis, pranešė Ukrinform, cituodamas „Hungarian Conservative“.

Didžiausias rinkėjų aktyvumas fiksuotas Pešto regione – 69,67 %, tai yra 731 952 rinkėjai. Mažiausias aktyvumas užregistruotas Boršodo-Abaujo-Zempleno regione, kur balsavo 60,08 % rinkėjų, arba 288 163 žmonės.

Budapešte iki 15.00 val. balsavo 69,23 % rinkėjų, arba 880 173 žmonės.

Pažymima, kad 7.00 val. ryto vietos laiku Vengrijoje balsavo 3,46 % rinkėjų, 9.00 val. – 16,89 %, 11.00 val. – 37,98 %, o 13.00 val. – 54,13 %.

Kaip pranešė Ukrinform, parlamento rinkimai Vengrijoje prasidėjo sekmadienį, balandžio 12 d. Balsavimo apylinkės visoje šalyje atsidarė 6.00 val. ir veiks iki 19.00 val.

Vengrijoje galioja sudėtinga rinkimų sistema: iš 199 vietų parlamente 106 išrenkamos tiesioginiu balsavimu vienmandatėse apygardose, o likusios 93 vietos paskirstomos pagal partijų sąrašus, už kuriuos gali balsuoti tiek užsienyje gyvenantys, tiek šalyje esantys vengrai. Pagal Vengrijos rinkimų sistemą balsai, atiduoti už vienmandatėse apygardose pralaimėjusius kandidatus, neprarandami – jie automatiškai pridedami prie atitinkamos partijos rezultato nacionaliniame sąraše.

Taip pat galioja vadinamasis „nugalėtojo bonusas“ (taisyklė, įvesta po Viktoro Orbano reformos 2011 m.) – jei partijos kandidatas apygardoje laimi didele persvara, „pertekliniai“ balsai (viršijantys antroje vietoje likusio kandidato gautų balsų skaičių +1 balsas) taip pat pridedami prie partijos nacionalinio sąrašo.

Anksčiau šie „pertekliniai balsai“ dažnai suteikdavo pranašumą partijai „Fidesz“.

Norint patekti į parlamentą, partijos turi surinkti ne mažiau kaip 5 % balsų nacionaliniu mastu.

Vašingtonas, balandžio 12 d. (dpa-Elta). JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pagrasino Kinijai „milžiniškais“ naujais tarifais jos prekėms, patenkančioms į Jungtines Valstijas, jei Pekinas suteiktų karinę pagalbą Iranui kare Artimuosiuose Rytuose.

„Jei pagausime juos tai darant, jiems bus taikomas 50 procentų tarifas, o suma milžiniška – tikrai milžiniška“, – sakė D. Trumpas „Fox News“ laidoje „Sunday Morning Futures with Maria Bartiromo“.

JAV vadovas kitą mėnesį planuoja apsilankyti Pekine ir susitikti su savo kolega Xi Jinpingu, nes ankstesnis viršūnių susitikimas buvo atidėtas dėl karo su Iranu.

Vilnius, balandžio 12 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos balandžio 13 d. įvykius Lietuvoje.

Kotbusas, balandžio 12 d. (dpa-Elta). Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) sekmadienį apkaltino vyriausybę neveiklumu dėl aukštų degalų kainų ir paragino kanclerio Friedricho Merzo koaliciją susitelkti dėl skubių priemonių.

Degalų kainos smarkiai išaugo, teigė partija, kuri praėjusį mėnesį atliktoje INSA apklausoje buvo praktiškai susilyginusi su F. Merzo konservatyviu CDU/CSU aljansu – abi politinės jėgos turėjo po 26 % rinkėjų palaikymo.

„Ko imasi vyriausybė? Stovi nuošalyje ir nieko nedaro“, – teigė partijos ir parlamento frakcijos lyderė Alice Weidel uždaro AfD posėdžio Kotbuse kuluaruose.

A. Weidel pareikalavo nedelsiant sumažinti energijos mokestį ir panaikinti CO₂ mokestį degalams.

Kaip ir daugelyje šalių, degalų kainos Vokietijoje smarkiai pakilo po Irano karo, kuris beveik sustabdė naftos tanklaivių judėjimą strategiškai svarbiu Hormuzo sąsiauriu.

Šeštadienį koalicijos lyderiai susitiko Berlyne aptarti energijos kainų krizės, pranešė vyriausybės šaltiniai.

Reikalavimus imtis veiksmų dėl degalų kainų pakartojo ir Vokietijos ūkininkų asociacija, atsižvelgdama į didėjančią naštą savo nariams dėl brangstančių degalų ir trąšų.

AfD bendrapirmininkas Tino Chrupalla sekmadienį taip pat sukritikavo centro kairės Socialdemokratų partijos (SPD) – F. Merzo koalicijos narės – planus, pavadindamas juos perteklinio naftos bendrovių pelno apmokestinimu.

„Valstybė šiuo metu susirenka tą perteklinį pelną“, – sakė T. Chrupalla, pabrėždamas, kad Vokietijos finansų ministerija turi jį grąžinti visuomenei.

Sekmadienio posėdyje AfD Bundestago nariai priėmė dokumentus ekonomikos ir energetikos, pensijų bei socialinių reikalų klausimais, taip pat pakartojo pagrindinius savo reikalavimus.

Tarp jų – raginimai mažinti mokesčius, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, grįžti prie branduolinės energetikos, atnaujinti dujų tiekimą iš Rusijos ir panaikinti CO₂ mokestį.

Trumpuoju laikotarpiu mokesčių mažinimą siūloma finansuoti, pavyzdžiui, mažinant išlaidas, „įskaitant klimato ideologijos srityje“, teigė AfD parlamentarai.

A. Weidel paragino Merzo partiją bendradarbiauti dėl skubių priemonių verslui ir vartotojams.

Ji taip pat pasiuntė signalą CDU, kad „mes esame pasirengę bet kada įgyvendinti šias reformų priemones Vokietijos Bundestage. Dauguma yra... CDU tereikia tai padaryti.“