Vašingtonas, lapkričio 4 d. (AFP-ELTA). Demokratams triuškinamai laimėjus JAV kadencijos vidurio rinkimus ir Donaldui Trumpui tapus politiškai silpnesniu prezidentu, jis netikėtai prabilo taikiu tonu. Tačiau kiek ilgai tai truks, sunku pasakyti.

Nenuspėjamas 80-metis per likusius dvejus kadencijos metus vis dar gali pasinaudoti turimais įgaliojimais ir sukelti didelę sumaištį – nuo naujų karinių operacijų prieš Iraną iki demokratų siūlomų įstatymų vetavimo.

„Kaskart įspraustas į kampą Trumpas imdavo dar garsiau šaukti ir pereidavo į puolimą“, – sakė George'o Washingtono universiteto Žiniasklaidos ir viešųjų reikalų mokyklos direktorius Peteris Loge'as.

Veto teisė

Antradienį D. Trumpas pasveikino demokratus su pergale ir pareiškė esąs pasirengęs su jais bendradarbiauti. Jam gali tekti tai daryti, ypač jei respublikonai nuo jo nusigręš dėl pralaimėjimo, kurį daugelis jų sieja su karu Irane.

Tačiau D. Trumpas ne kartą gyrėsi turintis teisę vetuoti bet kurį demokratų priimtą įstatymą, nugulsiantį ant jo stalo Ovaliajame kabinete. Jis net paskelbė raudonos beisbolo kepuraitės su užrašu „VETO“ nuotrauką.

Pranešama, kad D. Trumpo administracija parengė planą griežtai imigracijos politikai įgyvendinti prezidento vykdomaisiais įsakymais, kaip jis darė per pirmąsias 100 antrosios kadencijos dienų.

D. Trumpui du kartus buvo surengta apkalta ir jis tapo pirmuoju už nusikaltimą nuteistu asmeniu, išrinktu JAV prezidentu. Jis pareiškė esąs pasirengęs priešintis demokratų inicijuojamiems tyrimams.

Karas su Iranu

Užsienio politika yra sritis, kurioje net politiškai susilpnėję JAV prezidentai išlaiko plačius įgaliojimus.

D. Trumpas gali atnaujinti didelio masto karines operacijas prieš Iraną, nors antradienį leido suprasti, kad vis dar siekia susitarimo užbaigti vasarį pradėtą karą.

„Priešingu atveju tiesiog užbaigsiu pradėtą darbą“, – sakė jis televizijai „Fox News“.

„Nemanau, kad jis nori būti prisimenamas kaip karo kurstytojas. Jis nori, kad jo palikimas būtų stipresnė Amerika“, – sakė Ryanas Hassas iš Brookingsų instituto.

D. Trumpas taip pat atmetė spėliones, kad užsitęsus karui su Iranu per vyriausybės pertvarką galėtų atleisti Pentagono vadovą Pete'ą Hegsethą.

Ukraina ir įtaka lyderiams

D. Trumpas jau seniai siekia būti laikomas taikdariu ir, tikėtina, toliau spaus Ukrainą siekti susitarimo su Rusija. Kitą savaitę numatytos naujos trišalės derybos.

Tačiau pralaimėjimas kadencijos vidurio rinkimuose gali susilpninti D. Trumpo įtaką lyderiams, kuriuos jis laiko sau lygiaverčiais didžiųjų valstybių vadovais – Kinijos prezidentui Xi Jinpingui ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Triuškinamas pralaimėjimas rinkimuose įvyko likus mažiau nei dviem savaitėms iki galimo šių trijų lyderių susitikimo Kinijoje vėliau šį mėnesį.

Siekis palikti savo pėdsaką

Vis dėlto statybų magnatas D. Trumpas gali nuspręsti atsitraukti nuo konfrontacijos ir susitelkti į mėgstamą veiklą – palikti savo pėdsaką Vašingtono architektūroje.

Baigiamojoje kalboje prieš kadencijos vidurio rinkimus D. Trumpas beveik nekalbėjo apie politiką. Vietoj to jis pasakojo apie Linkolno memorialo atspindžių baseino atnaujinimą ir kitus planus gražinti Vašingtoną.

Didžiausias jo pasididžiavimas – Baltuosiuose rūmuose statoma milžiniška 400 mln. JAV dolerių kainuosianti pokylių salė. Ją numatoma užbaigti 2028 m. pabaigoje, prieš pat D. Trumpui galutinai paliekant prezidento postą.

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad galimybė apmokestinti Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ viršpelnį Lietuvoje kol kas vertinama atsargiai, nes toks sprendimas galėtų kelti geopolitinių rizikų ir pakenkti strateginėms investicijoms šalyje. 

Tiesa, jis neatmetė, jog bendrovės viešai skelbiamos abejonės dėl tolimesnių į Mažeikių naftos gamyklą gali būti spaudimas Lietuvai netaikyti viršpelnio mokesčio.

„Be abejo, tokia reakcija galėtų būti taip traktuojama (kaip spaudimas Lietuvai – ELTA), bet reikia suprasti ir tai, kad kuomet investuoji dideles pinigų sumas kažkur, turi tam tikrų lūkesčių“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė T. Valys.

„Jų pasitraukimas būtų ne tik finansinis. Tai nebūtų nekaltas dalykas. Mes puikiai suprantame, kur yra Lenkija, kokios šiuo metu yra geopolitinės grėsmės, ir bet koks skaldymas bei kiršinimas – visi puikiai suprantame, kuriai pusei tai groja ir žaidžia“, – aiškino jis.

Pasak ministro, „Orlen“ yra ne atsitiktinis investuotojas, o didelė valstybinės kilmės strateginės reikšmės bendrovė, kurios investicijos Lietuvoje siekia šimtus milijonų eurų.

„Tai nėra tiktai finansinis klausimas, tai yra strateginis klausimas“, – pabrėžė ministras.

Jis taip pat nurodė, kad svarstoma galimybė vertinti ir kitus energetikos rinkos dalyvius, tarp jų – „Neste“ bei biodegalų sektoriaus įmones, tačiau pagrindinis dėmesys, anot T. Valio, tenka „Orlen“.

Premjerui pavedus ministerijoms įvertinti galimybes apmokestinti energetikos bendrovių viršpelnius, Finansų ministerija analizuoja galimus biudžeto pajamų šaltinius ir kitų valstybių taikytus modelius. Vis dėlto, pasak T. Valio, užsienio šalių sprendimų Lietuva negali tiesiog mechaniškai perkelti į savo teisinę ir ekonominę aplinką.

Finansų ministras neatmetė, kad situacija būtų kitokia, jei dėl viršpelnių apmokestinimo būtų sutarta visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Tokiu atveju, jo teigimu, būtų galima sumažinti atskiroms valstybėms tenkančias geopolitines rizikas.

„Jeigu būtų bendra europinė pozicija, kuri mums leistų nukreipti riziką nuo savęs ir sumažinti mūsų geopolitines rizikas, tai būtų kitokia situacija“, – sakė T. Valys.

Vyriausybės narys priminė, jog dėl „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimo buvo konsultuojamasi ir su Užsienio reikalų ministerija (URM), kuri tokiam žingsniui nepritarė dėl minėtų geopolitinių rizikų. Lietuvos diplomatijos vadovybės pozicija, anot T. Valio, iki šiol nepasikeitė.

Kaip skelbė Lenkijos žiniasklaida, koncernas „Orlen“ svarsto, ar baigti 970 mln. eurų vertės Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projektą, nuo šio sprendimo priklausys ir pačios gamyklos ateitis.

Neoficialiais naujienų agentūros „PAP Biznes“ duomenimis, projektui Mažeikiuose užbaigti reikėtų dar apie 600–700 mln. JAV dolerių investicijų.

Premjeras energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams taip pat iki pirmadienio pavedė įvertinti energetikos sektoriuje veikiančių įmonių pelno pokyčius bei viršpelnio dydį ir parengti siūlymus dėl galimo jo apmokestinimo.

Pavedimas apima įvairias energetikos sritis, įskaitant degalų, elektros ir šilumos rinkas, bus vertinamas galimų apmokestinimo priemonių veiksmingumas ir jų poveikis energijos kainoms bei gyventojų išlaidoms.

Pagrindinė bendrovė, dėl kurios pastaruoju vyksta viršpelnio apmokestinimo diskusijos – naftos koncernas „Orlen Lietuva“. Trečiadienį Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė neatmetantis galimybės apmokestinti bendrovę – teigė, jog tai jau daro kaimyninė Lenkija.

Anot jo, Lietuva galėtų taikyti mažesnį mokesčio tarifą nei Lenkija, taip užsitikrindama papildomų pajamų ir nesukeliant didelio pykčio.

Panašios pozicijos laikosi ir vienos iš koalicijos partnerių – demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jo siūlymas buvo apmokestinti Lietuvos „Orlen“ viršpelnį, tačiau dvigubai mažesniu tarifu nei lenkai.

Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė, kad Lietuva skaičiuoja galimą šio mokesčio poveikį biudžetui, jis skiriasi – pajamų galėtų išvis nebūti, geriausiu atveju jos siektų iki 46 mln. eurų.

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais į Lietuvos nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) direktyvų nuostatos dėl Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės.

Šiomis direktyvomis siekiama užtikrinti, kad negalią turintys asmenys, keliaudami į kitas ES valstybes nares, galėtų naudotis tokiomis pačiomis specialiosiomis sąlygomis ir lengvatomis kaip tos šalies gyventojai su negalia. Tai apima lengvatas automobilių statymo, viešojo transporto, kultūros, laisvalaikio ir sporto paslaugų srityse.

„Siekiame, kad žmonės su negalia turėtų vienodas teises visoje ES, galėtų laisvai judėti ir pasinaudoti ES žmonėms su negalia taikomomis specialiomis sąlygomis ar lengvatomis. Mūsų piliečiai galėjo tą daryti Lietuvoje, bet dabar, turėdami vieną kortelę, Europos kortelę, galės oriai jaustis keliaudami per visas ES šalis“, – posėdyje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. 

Pagal siūlomus pakeitimus, kortelės būtų išduodamos nemokamai, asmeniui pasirenkant fizinę arba skaitmeninę jų formą. Europos asmens su negalia kortelę galėtų gauti asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba 55 proc. ir mažesnis dalyvumo lygis. Sunkų neįgalumo arba 0–25 proc. dalyvumo lygį turinčių asmenų kortelėse būtų žymuo „A“, nurodantis didesnės pagalbos poreikį.

Taip pat numatoma atsisakyti reikalavimo turėti vairuotojo pažymėjimą norint gauti asmens su negalia automobilio statymo kortelę asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. dalyvumo lygis.

Direktyvų nuostatas numatoma pradėti taikyti nuo 2028 m. birželio 5 d., o automobilio statymo kortelių išdavimo kriterijų pakeitimus – nuo 2027 m. sausio 1 d.

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Finansų ministras Taurimas Valys po praėjusios savaitės gydymo ligoninėje sako besijaučiantis geriau. Jis tikina patyręs negalavimų dėl širdies darbo, tačiau tikisi, kad atliktų tyrimų ir medikų priežiūros pakaks.

„Pasijutau geriau negu praėjusią savaitę, tai tikiuosi, kad ir nebebus taip blogai“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Jis pridūrė, kad laikas ligoninėje leido pailsėti ir nusiraminti.

„Medikais pasitikiu, padaryti tyrimai. (…) Tam tikra ramybės būsena. Aš tikiuosi, kad to pakaks tam kartui ir man nepablogės“, – tikino ministras.

T. Valys taip pat teigė sulaukęs rekomendacijos vengti streso ir nervinės įtampos, nors pripažino, kad dėl darbo pobūdžio tai padaryti gali būti sudėtinga.

„Rekomendacija, kad mažiau streso ir mažiau nervų būtų“, – sakė finansų ministras.

Kaip skelbė ELTA, praėjusį pirmadienį darbe pasijutęs blogai T. Valys kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris jam išdavė siuntimą pas kardiologą. 

Vėliau ministro savijautai pablogėjus, jis nuvyko į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyrių.

Antradienį ministras dar buvo gydomas ligoninėje, o trečiadienį iš jos išrašytas. Tuomet pranešta, kad T. Valiui iki penktadienio suteiktas nedarbingumas, o šiuo laikotarpiu jį pavadavo susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Vašingtonas, lapkričio 4 d. (ELTA). Pirmą kartą per maždaug 15 metų JAV demokratai, remiantis rinkimų rezultatų prognozėmis, vėl turės daugumą gubernatorių postų. Mažiausiai 26 iš 50 gubernatorių postų užims demokratai, mažiausiai 20 – respublikonai. Dėl likusių postų rinkimų rezultatai kol kas neaiškūs, rašo agentūra „dpa“.

Prieš kadencijos vidurio rinkimus 26 valstijose gubernatoriaus pareigas ėjo respublikonai, o 24 valstijose – demokratai.

Antradienį vykusiuose rinkimuose gubernatoriai buvo renkami 36 valstijose iš 50. Gubernatoriai šį kartą nebuvo renkami šešiose demokratų ir aštuoniose respublikonų valdomose valstijose.

Demokratai iškovojo mažiausiai keturis gubernatorių postus: Džordžijoje laimėjo Keisha Lance Bottoms, Ajovoje – Robas Sandas, Teksase – Gina Hinojosa, o Ohajuje – Amy Acton.

Pirmą kartą JAV istorijoje vienu metu išrinkti mažiausiai keturi juodaodžiai gubernatoriai. Merilande perrinktas demokratas Wesas Moore'as, Viskonsine demokratas Davidas Crowley išrinktas savo partijos kolegos Tony Everso įpėdiniu, o Floridoje respublikonas Byronas Donaldsas pakeis savo partijos kolegą Roną DeSantisą.

Džordžijoje K. L. Bottoms iškovojo gubernatoriaus postą demokratams. Ji tapo pirmąja juodaode moterimi gubernatore JAV istorijoje. Iki šiol per visą šalies istoriją skirtinguose rinkimuose buvo išrinkti tik trys juodaodžiai gubernatoriai. Vienas iš jų – W. Moore'as.

Naujojoje Meksikoje gubernatore išrinkta demokratė Deb Haaland – ji tapo pirmąja indėnų kilmės moterimi JAV istorijoje, užimsianti šias pareigas.

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė siūlymui steigti naują Visagino laisvąją ekonominę zoną (LEZ), taip siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms pritraukti, technologijų vystymui bei naujų darbo vietų kūrimui regione.

Preliminariais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) vertinimais, naujojoje LEZ galėtų būti sukurta nuo 425 iki 4,03 tūkst. naujų darbo vietų. Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 7 laisvosios ekonominės zonos.

Kaip nurodoma EIM parengtame projekte, Visagino LEZ būtų steigiama 49 metams, o jos bendras plotas siektų 223,68 hektaro (ha). 

Čia būtų vykdoma gamybos, prekybos ir paslaugų teikimo veikla, kurios detalios taisyklės bus patvirtintos Vyriausybės tvirtinamame zonos statute.

Pasak projekto, nustatant zonos teritorijos ribas buvo atsižvelgta į nacionalinio saugumo bei energetikos objektų apsaugos reikalavimus – į teritoriją neįtraukta 41,6 ha ploto dalis, esanti greta Ignalinos atominės elektrinės, kuri numatyta tvarių branduolinių elektrinių projektams įgyvendinti.

Įstatymo projekte taip pat reglamentuotos specialios veiklos sąlygos zonoje, esančioje branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonoje.

Įvertinus teritorijos specifiką, dalį ploto užimančio miško paskirties žemės reikės paversti kitomis naudmenomis, taip pat bus plėtojama būtina infrastruktūra. Tam preliminariai reikės apie 21 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Priėmus įstatymą Seime, vėliau bus rengiami Vyriausybės nutarimai dėl tarptautinio konkurso geriausiam zonos verslo planui, statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti.

Projektą planuojama pateikti svarstyti artimiausioje Seimo sesijoje.

ELTA primena, jog Lietuvoje jau veikia Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Akmenės, Marijampolės, Panevėžio, Kėdainių laisvosios ekonominės zonos.

Agentūros „Investuok Lietuvoje“ 2024 m. duomenimis, šalies laisvosiose ekonominėse zonose veikė 113 įmonių, jose dirbo apie 11 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei pusė jų dirbo užsienio kapitalo įmonėse, o 89 proc. – gamybos sektoriuje.

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus, Vyriausybė nutarė supaprastinti vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimą.

Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos nebus taikomos tais atvejais, kai Gynybos resursų agentūra šių mašinų įsigijimą atlieka iš vikšrinių pėstininkų kovos mašinų gamintojo (tiekėjo), kuris įgyvendins Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pagrindime nurodytas sąlygas dėl pristatymo terminų, pramoninio bendradarbiavimo arba tiekimo grandinės patikimumo reikalavimų užtikrinimo, technikos suderinamumo ir kainos.

KAM teigimu, sutartyje bus nustatyti reikalavimai dėl tam tikrų vikšrinių pėstininkų kovos mašinų komponentų surinkimo ar gamybos Lietuvos teritorijoje, pasitelkiant Lietuvos įmones, ir bus užtikrinta trumpa saugi ir patikima tiekimo grandinė. Lietuvos gynybos pramonės subjektai jau sutartyje bus nurodomi kaip tam tikros sutarties dalies vykdytojai ir kaip gamintojo, pardavėjo subtiekėjai, iš anksto numatant konkrečias įmones ir šių įmonių atliekamų darbų dalį.

Tiesa, ši išimtis galios ir kitoms tiekimo grandinėje dalyvaujančioms organizacijoms, kai jos įsigyja su šiomis kovos mašinomis tiesiogiai susijusią karinę įrangą, jos dalis ar paslaugas.  

Tokiu nutarimu siekiama, kad vikšrinių pėstininkų kovos mašinų gamintojas perkeltų karinės technikos gamybos (surinkimo) ar remonto pajėgumus į Lietuvos teritoriją bei nustatyti tiekimo grandinės patikimumo reikalavimus. 

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Vyriausybė pritarė siūlymui iš skolintų lėšų skirti daugiau kaip 42,4 mln. eurų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms bei Lietuvoje prieglobstį radusių ukrainiečių socialinei paramai finansuoti.

Pagal Finansų ministerijos parengtus nutarimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) skirta 30,1 mln. eurų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms lapkričio mėnesį mokėti ir dar 12,3 mln. eurų išlaidoms, susijusioms su pagalbos teikimu nuo karo pasitraukusiems Ukrainos gyventojams, padengti.

Iki metų pabaigos trūksta 66,3 mln. eurų

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos skiriamos asmenims su negalia, kuriems nustatytas individualios pagalbos poreikis, siekiant padengti su šios pagalbos teikimu susijusias išlaidas.

Kaip nurodoma SADM rašte Finansų ministerijai, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms mokėti paskutinį šių metų ketvirtį iš viso trūksta 69,4 mln. eurų.

Ministerijos duomenimis, įvertinus galimybę iš kitų priemonių sutaupytų lėšų papildomai skirti 3,1 mln. eurų, paskutinio ketvirčio finansavimo trūkumas sudaro 66,3 mln. eurų. Iš jų lapkričio mėnesio išmokoms reikia 30,1 mln. eurų, o gruodžio – dar 36,2 mln. eurų.

SADM pažymi, kad 2026 metams individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms buvo prašoma 406,6 mln. eurų, tačiau skirta 352 mln. eurų. Vėliau iš kitoms priemonėms numatytų sutaupytų lėšų papildomai skirta 15,9 mln. eurų, o Vyriausybės nutarimu – dar 10 mln. eurų skolintų lėšų.

Ministerijos duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas kas mėnesį gavo vidutiniškai 132,8 tūkst. asmenų. Pernai šis skaičius siekė 121,4 tūkst.

Dėl likusių gruodžio mėnesio išmokoms reikalingų lėšų SADM į Finansų ministeriją ketina kreiptis vėliau, papildomai įvertinusi savivaldybių pateiktus duomenis ir galimybes panaudoti kitose priemonėse sutaupytas lėšas.

Pagalbai ukrainiečiams – daugiau kaip 12 mln. eurų

Kitu nutarimu Vyriausybė skyrė 12,3 mln. eurų išlaidoms, susijusioms su nuo Rusijos karo pasitraukusių Ukrainos gyventojų priėmimu ir socialine parama, padengti.

Didžioji dalis šios sumos – apie 12,1 mln. eurų – skirta šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais patirtoms išlaidoms kompensuoti.

Iš jų beveik 6,7 mln. eurų numatyta išmokoms vaikams, apie 1,8 mln. eurų – šalpos išmokoms, 1,5 mln. eurų – paramai būstui išsinuomoti, o beveik 1,1 mln. eurų – socialinėms pašalpoms bei būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms.

Dar 213 tūkst. eurų numatyta spalio–lapkričio mėnesiais planuojamoms išlaidoms, įskaitant nelydimų nepilnamečių socialinę globą, vienkartines įsikūrimo išmokas ir vaikų ugdymo kompensacijas, padengti.

Kaip nurodo Finansų ministerija, lėšų šiems tikslams iš anksto nebuvo suplanuota, nes rengiant valstybės biudžetą nebuvo galimybių tiksliai numatyti finansavimo poreikio.

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Vyriausybė pritarė sprendimams, kuriais sudaromos sąlygos paprasčiau rengti Telšių ir Plungės pramonės parkų teritorijų planavimo dokumentus.

Pagal priimtus nutarimus, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) bus įgaliota spręsti dėl atitinkamos vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo ir kitų tvarkų. 

Tokia galimybė numatyta Teritorijų planavimo įstatyme, kai valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius.

Telšių pramonės parkas įsikūręs šiaurinėje Telšių miesto dalyje, teritorijoje tarp magistralinio kelio A11, krašto kelio Nr. 160 ir Geležinkelio gatvės. 

Plungės pramonės parkas numatytas Plungės rajono savivaldybės Babrungo seniūnijos Babrungo kaimo dalyje, tarp magistralinio kelio A11 ir Salantų gatvės.

Kaip skelbta anksčiau, planuojama, kad Telšių pramonės parkas bus vystomas daugiau nei 40 hektarų teritorijoje šiaurinėje miesto dalyje.

Numatoma, kad įgyvendinus projektą, jo pritrauktų privačių kapitalo investicijų vertė iki 2039 m. sudarys ne mažiau kaip 55,8 mln. eurų, bus sukurta daugiau kaip 650 naujų ilgalaikių darbo vietų.

Parkui reikalingos teritorijos vystymo planuojamos išlaidos – 6,4 mln. eurų, iš jų 6 mln. eurų viešosios infrastruktūros vystymo išlaidos ir 0,4 mln. eurų privačių žemės sklypų išpirkimo išlaidos.

Plungės pramonės parko projektui įgyvendinti tuo metu numatyta pasitelkti Europos Sąjungos (ES) fondų, valstybės ir savivaldybės lėšas – infrastruktūros sukūrimui parke ir už jo ribų planuojama investuoti apie 12,9 mln. eurų.

EIM vertinimu, iki 2040 m. parke numatoma pritraukti nemažiau kaip 152 mln. eurų privačių investicijų ir sukurti per 1,1 tūkst. naujų darbo vietų.

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas trečiadienį pateko į eismo įvykį. Dėl šios priežasties buvo atidėtas uždaras Seimo Audito komiteto posėdis, kuriame planuota svarstyti ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų klausimus, praneša naujienų portalas „Lrytas“.

Šią informaciją portalui patvirtino Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Zuokas.

„Pirmoji posėdžio dalis, kuri turėjo būti uždara, ir turėjome svarstyti Krašto apsaugos ministerijos įsigijimo klausimus, pasiūlysime ją nukelti į 11 šio mėnesio dieną, nes viceministras pateko į auto įvykį ir dėl to negalėjo sudalyvauti mūsų posėdyje“, – portalui „Lrytas“ sakė A. Zuokas.

Trečiadienį vykusiame uždarame Audito komiteto posėdyje turėjo būti aptariamos Valstybės kontrolės išvados dėl ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų.