Vilnius, kovo 20 d. (ELTA). Tęsiantis kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose, o Lietuvai neišdėstant aiškios pozicijos dėl galimybių prisidėti prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) misijų šiame regione, ji partnerių yra vertinama kaip aiškios žinios neturinti valstybė, sako buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 

„Sąjungininkai pirmiausia mus ir vertina kaip valstybę, kuri neturi aiškios, koherentiškos, suvokiamos žinios (…). Aš manau, kad mes tada daugiau prarandame nesuformuluodami aiškios žinios, ką Lietuva pasiruošusi daryti, kada tai būtų, galbūt su Estija koordinuotis, galbūt kviesti visų Baltijos šalių bendrą pareiškimą padaryti? Ta galimybė, man atrodo, yra arba prarandama, arba gal jau ir prarasta“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis. 

„Turėdami tą tokią nekoherentišką diskusiją viduje mes nesiunčiame tikslingo signalo ne tik JAV, bet ir Europos partneriams. Sakykime, vokiečiams antakiai turbūt irgi pakyla: ka jūs bandote padaryti? Ir mes prarandame abiejuose frontuose – nesusideriname nei su amerikiečiais, nei su kitais artimiausiais partneriais, vokiečiais“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbta, nuo karo pradžios vasario 28 d. Hormūzo sąsiauris, kuriuo vyksta penktadalis pasaulinio naftos ir gamtinių dujų transporto, faktiškai yra blokuojamas Irano. Be to, Iranas atakavo naftos infrastruktūrą keliose Persijos įlankos šalyse bei tanklaivius. Dėl to smarkiai išaugo dujų ir naftos kainos.

Pastarosiomis dienomis JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuolat skundėsi, kad didžiosios pasaulio valstybės atsisako siųsti karo laivus, kad šie lydėtų tanklaivius siauru vandens keliu į Persijos įlanką ir iš jos, kuris yra itin svarbus naftos transportavimui.

Antradienį jis pareiškė, kad partneriai, nesuteikę pagalbos, padarė „labai kvailą klaidą“ ir atitinkamų šalių poziciją pavadino „labai šokiruojančia“. Kartu jis tinkle „Truth Social“ rašė, kad JAV nė nereikia sąjungininkų paramos.

Vilnius, kovo 20 d. (ELTA). Lenkijai atmetant bendro karinio poligono steigimo idėją, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas sako, jog tai vertintina kaip savarankiškas šios valstybės gynybos planavimo pasirinkimas. 

„Lenkijos sprendimas dėl bendro poligono vertintinas kaip savarankiškas jų gynybos planavimo pasirinkimas. Premjerė šio klausimo nėra aptarusi su Lenkijos Vyriausybės vadovu, jis taip pat nebuvo Vyriausybės derybų objektas, todėl tai nėra situacija, kurią būtų galima sieti su Lietuvos diplomatinių pastangų rezultatais“, – Eltai sakė jis. 

„Kiekviena valstybė sprendimus dėl gynybos infrastruktūros priima pagal savo poreikius, o tai nekeičia glaudaus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo saugumo srityje“, – akcentavo Vyriausybės vadovės patarėjas. 

Apie tai, jog Lenkija neketina dalyvauti kuriant Kapčiamiesčio karinį poligoną netoli Lenkijos sienos, pranešė šios šalies žiniasklaida. Ketvirtadienį Suvalkuose apsilankęs Lenkijos krašto apsaugos ministro pavaduotojas Pavelas Bejda pabrėžė, kad Lenkija nėra suinteresuota tokiu sprendimu.

Lenkija, kaip pažymėjo ministro pavaduotojas, atidžiai stebi situaciją ir dalyvauja derybose, siekdama užtikrinti, kad bet kokia infrastruktūra būtų statoma tinkamu atstumu nuo Lenkijos sienos, be kita ko, dėl Seinų apylinkių gyventojų susirūpinimo.

Anksčiau skelbta, jog sausį Varšuvoje su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda paragino jį apsvarstyti galimybę išplėsti planuojamą Kapčiamiesčio poligoną į Lenkijos teritoriją, taip sukuriant bendrą dviejų šalių karinį objektą.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.

Vilnius, kovo 20 d. (ELTA). Vokietijos sprendimas į Lietuvą perkelti brigadą yra vienas svarbiausių praktinių žingsnių, stiprinant NATO atgrasymą šiame regione, sako Baltijos karinės konferencijos paraštėse su Vokietijos nuolatiniu atstovu prie NATO Dr. Detlefu Wächteriu susitikęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. 

„Vokietijos sprendimas perkelti brigadą į Lietuvą yra vienas svarbiausių praktinių žingsnių stiprinant NATO atgrasymą šiame regione. Tai aiškiai signalizuoja, kad Aljanso gynyba prasideda čia ir dabar. Iš savo pusės darome viską, kad brigada savo operacinį pajėgumą galėtų pasiekti laiku, pilna apimtimi ir geriausiomis įmanomomis sąlygomis. Rūdninkų karinio miestelio plėtra vyksta pagal planą, o I-asis etapas vyksta net greičiau, nei buvo planuota“, – pranešime cituojamas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas. 

„Lietuva tiesiogiai susiduria su Rusijos ir Baltarusijos hibridine ataka, todėl atsakingai darome namų darbus: stipriname savo oro gynybos pajėgumus. Taip pat jau supaprastinome sprendimų priėmimą, nustatėme riboto naudojimo oro erdvės zonas ir užtikrinome greitą reagavimą į oro grėsmes“, – akcentavo ministras.

Pasak KAM, pokalbio metu taip pat buvo aptarta artėjančio NATO viršūnių susitikimo Ankaroje darbotvarkė. R. Kauno teigimu, Europa turi sparčiau didinti gynybos finansavimą ir taip užtikrinti teisingesnį naštos pasidalijimą sąjungininkių. Kartu esą svarbu užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai.

Kaip praneša KAM, vizito Lietuvoje metu Vokietijos nuolatinis atstovas prie NATO apsilankė Rūdninkuose, kur apžiūrėjo brigadai skirtos infrastruktūros plėtros pažangą, taip pat Rukloje susitiko su Vokietijos brigados Lietuvoje vadovybe.

Baltijos karinė konferencija surengta šeštą kartą. 

Vilnius, kovo 20 d. (ELTA). Lietuva yra suinteresuota plėsti dvišalį bendradarbiavimą su Čile, teigė su šios valstybės senatoriumi José Manueliu Rojo Edwardsu Silva susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. 

Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), politikai penktadienį susitiko Majamio saugumo forumo paraštėse. Susitikimo metu K. Budrys akcentavo didelį potencialą stiprinti Čilės ir Lietuvos dvišalį bendradarbiavimą šalims svarbiuose sektoriuose.

,,Čilė yra viena pagrindinių Lietuvos ekonominių partnerių Pietų Amerikoje. Esame suinteresuoti plėsti Lietuvos ir Čilės bendradarbiavimą inovacijų ir aukštųjų technologijų, kibernetinio saugumo, gyvybės mokslų, kosmoso pramonės bei kitose abiem valstybėms strategiškai svarbiose srityse“, – pranešime cituojamas ministras. 

Pokalbio metu ministras K. Budrys taip pat padėkojo Čilei už jos paramą Ukrainos teritorinio vientisumo klausimu bei pabrėžė tarptautinių pastangų svarbą, siekiant kelti spaudimą Rusijai bei sustabdyti jos agresijos karą prieš Ukrainą.

Majamio saugumo forumą organizuoja JAV analitinės minties centras „The Heritage Foundation“. Renginyje aptariami svarbiausi Vakarų pusrutulio ir euroatlantinės erdvės saugumo iššūkiai.

Vilnius, kovo 20 d. (ELTA). Penktadienio vakarą į daugiabutį namą Vilniuje, Pašilaičių rajone, skubėjo ugniagesių pajėgos.

20.47 val. buvo gautas pranešimas apie gaisrą Ukmergės gatvėje 300 E numeriu pažymėtame devynių aukštų name. Pranešta, kad iš penkto aukšto esančio buto veržiasi dūmai.

Atvykę ugniagesiai vykdė žvalgybą, apie 21 val. duris atidarė buto šeimininkas. 

Pirminiais ugniagesių duomenimis, kažkas degė balkone, pranešimų apie nukentėjusius negauta, ugniagesiai toliau aiškinasi situaciją.

Vilnius, kovo 20 d. (ELTA). Šiuo metu Lenkija neplanuoja statyti poligono prie sienos su Lietuva, nurodo šios šalies Gynybos ministerija. Tiesa, akcentuojama, jog Lenkija remia sąjungininkų, įskaitant Lietuvą, planus plėtoti poligonų infrastruktūrą.

„Ryšium su žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija, kuri neatspindi tikrosios Lenkijos gynybos ministerijos pozicijos dėl karinių poligonų infrastruktūros plėtros Lietuvoje, informuojame, kad Lenkijos gynybos ministerijos pozicija nepasikeitė – Lenkija remia sąjungininkų, įskaitant Lietuvą, planus plėtoti poligonų infrastruktūrą“, – teigiama ministerijos pranešime. 

„Be to, galioja Lenkijos kariuomenės deklaracija dėl galimos pagalbos Lietuvos kariams, kurią teiktų Lenkijos infrastruktūros srities specialistai. Jei ateityje Lenkijos kariuomenė bus pakviesta dalyvauti pratybose Lietuvos poligone, ji dalyvaus. Šiuo metu Lenkija neplanuoja statyti poligono prie sienos su Lietuva“, – akcentuoja Gynybos ministerija. 

Apie tai, jog Lenkija neketina dalyvauti kuriant Kapčiamiesčio karinį poligoną netoli Lenkijos sienos, pranešė šios šalies žiniasklaida. Ketvirtadienį Suvalkuose apsilankęs Lenkijos krašto apsaugos ministro pavaduotojas Pavelas Bejda pabrėžė, kad Lenkija nėra suinteresuota tokiu sprendimu.

Lenkija, kaip pažymėjo ministro pavaduotojas, atidžiai stebi situaciją ir dalyvauja derybose, siekdama užtikrinti, kad bet kokia infrastruktūra būtų statoma tinkamu atstumu nuo Lenkijos sienos, be kita ko, dėl Seinų apylinkių gyventojų susirūpinimo.

Anksčiau skelbta, jog sausį Varšuvoje su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda paragino jį apsvarstyti galimybę išplėsti planuojamą Kapčiamiesčio poligoną į Lenkijos teritoriją, taip sukuriant bendrą dviejų šalių karinį objektą.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.

Londonas, kovo 20 d. (AP-ELTA). Didžiosios Britanijos ministrai sutiko leisti JAV kariuomenei naudotis Jungtinės Karalystės bazėmis vykdant operacijas, kurių tikslas – neleisti Iranui pulti laivų Hormūzo sąsiauryje.

JK premjero kanceliarija išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad penktadienį po pietų įvykusiame posėdyje ministrai „patvirtino, jog susitarimas leisti JAV naudotis Jungtinės Karalystės bazėmis siekiant užtikrinti kolektyvinę regiono savigyną apima JAV gynybines operacijas, skirtas neutralizuoti raketų bazes ir pajėgumus, naudojamus laivams Hormūzo sąsiauryje pulti“.

Šis pareiškimas pasirodė po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas NATO partnerius pavadino „bailiais“ už tai, kad tiesiogiai neprisijungė prie operacijų, skirtų Hormūzo sąsiaurio saugumui užtikrinti.

Praėjus keletui dienų po karo pradžios vasario 28 d., kai Iranas pradėjo leisti raketas ir dronus visuose Artimuosiuose Rytuose, ypač kitoje Persijos įlankos pusėje, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris leido JAV naudotis regione esančiomis JK bazėmis gynybinėms operacijoms vykdyti.

Pagal tą susitarimą JAV ginkluotosios pajėgos galėjo naudoti šias bazes, atakuodamos Irano raketas ir raketinius objektus.

Vašingtonas, kovo 20 d. (AFP-ELTA). JAV žiniasklaida penktadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos į Artimuosius Rytus siunčia papildomą jūrų pėstininkų kontingentą, o tai galimai reiškia, kad, po JAV ir Izraelio kampanijos prieš Iraną pradžios praėjus trims savaitėms, gali būti pradėta ir sausumos operacija.

Šie pranešimai pasirodė tuo metu, kai naujienų portalas „Axios“ pranešė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę užimti strateginę Irano Kargo salą, siekdama priversti islamo respubliką atidaryti Hormūzo sąsiaurį – ši užduotis greičiausiai tektų JAV jūrų pėstininkams.

„The Wall Street Journal“ pranešė, kad Vašingtonas siunčia nuo 2,2 tūkst. 2,5 tūkst. jūrų pėstininkų iš Kalifornijoje dislokuotos karo laivo „USS Boxer“ desantinės parengties grupės ir 11-ojo jūrų pėstininkų ekspedicinio dalinio.

Tuo tarpu CNN pranešė, kad į Artimuosius Rytus turėtų būti pasiųsta tūkstančiai jūrų pėstininkų ir jūreivių. Abiejose publikacijose buvo cituojami neįvardyti JAV pareigūnai.

Paprašyti pakomentuoti šiuos pranešimus, Jūrų pėstininkų korpusas atsakė, kad karo laivo „USS Boxer“ desantinės parengties grupė ir 11-asis jūrų pėstininkų ekspedicinis dalinys yra „dislokuoti jūroje“, o 3-asis JAV laivynas teigė, kad jie šiuo metu „vykdo įprastas operacijas“.

Prieš savaitę JAV žiniasklaida jau buvo pranešusi, kad į Artimuosius Rytus siunčiama dar maždaug 2,5 tūkst. jūrų pėstininkų, kurie į regioną išvyko net trimis laivais.

Vasario 28 d. Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo didelio masto antskrydžių operaciją prieš Iraną, o Teheranas į tai atsakė spiečiais dronų ir raketų bei išpuoliais prieš laivus Hormūzo sąsiauryje, per kurį taikos metu keliauja penktadalis viso pasaulio naftos.

Briuselis, kovo 20 d. (dpa-ELTA). Dėl įtemptos saugumo padėties Artimuosiuose Rytuose NATO perkėlė jo misijoje Irake dalyvaujančius karius į Europą.

„Norėčiau padėkoti Irako Respublikai ir visiems sąjungininkams, padėjusiems saugiai evakuoti NATO karius iš Irako“, – penktadienį paskelbtame pareiškime teigė NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichas.

„Taip pat norėčiau padėkoti atsidavusiems NATO misijos Irake vyrams ir moterims, kurie visą šį laikotarpį tęsė savo misiją. Jie – tikri profesionalai“, – toliau teigiama pareiškime.

Misija dabar bus tęsiama iš aljanso operatyvinės būstinės Neapolyje. Oficialių duomenų apie į saugią vietą evakuotų žmonių skaičių kol kas nepaskelbta, tačiau Aljanso šaltiniai teigė, kad jų buvo keletas šimtų.

NATO evakuacijos operacija vykdoma po neseniai įvykusių Irano išpuolių prieš taikinius Irake.

Keršydamas už Izraelio ir JAV bombardavimo kampaniją, kuri prasidėjo vasario pabaigoje, Teheranas surengė ne vieną išpuolį prieš taikinius Persijos įlankos šalyse. Irakas ribojasi su Iranu, o jo teritorijoje yra keletas Vakarų šalių karinių bazių.

Pagrindinis 2018 m. pradėtos NATO misijos Irake tikslas – užkirsti kelią smogikų grupuotės „Islamo valstybė“ atgimimui. Vykdant šią misiją, NATO pajėgos rengė Irako kariuomenės mokymus.

Šis pranešimas pasirodė netrukus po to, kai Lenkija taip pat pranešė, kad, derindama veiksmus su NATO sąjungininkais, išvedė savo karius iš Irako.

Kyjivas, kovo 20 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos kariuomenė pranešė Donecko srityje numušusi Ka-52 „Alligator“ tipo rusų sraigtasparnį. 

59-osios atskirosios bepiločių sistemų šturmo brigados bataliono „Aukštumų plėšrūnai“ kovotojai sraigtasparnį sunaikino naudodami droną. Tai jau antrasis 59-osios brigados numuštas sraigtasparnis. 

Pranešama, kad po avarinio nusileidimo sraigtasparnio įgula buvo surasta ir likviduota. 

„Ka-52“ yra naujos kartos Rusijos kovinis sraigtasparnis, kurio vertė siekia apie 13,8 mln. eurų. Jis naudojamas kovoti su šarvuočiais, paremti sausumos dalinius ir žvalgybai.

Jeruzalė, kovo 20 d. (AFP-ELTA). Penktadienį, po perspėjimo apie iš Irano paleistas raketas, Jeruzalės Senamiesčio teritorijoje nugriaudėjo sprogimas, po kurio kalvos šlaite atsirado krateris, o po gatvę pažiro nuolaužos.

Įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai matė žalą, kuri buvo padaryta vos už keleto šimtų metrų nuo švenčiausių Jeruzalės vietų – Al Aksos mečetės, Vakarų sienos ir Šventojo kapo bažnyčios.

Netrukus po to, kai Jeruzalės centrą sudrebino keletas galingų sprogimų, policija aptvėrė sprogimo vietą Senamiesčio žydų kvartale.

„Jeruzalės Senamiestį, esantį visai šalia Šventyklos kalno, apgadino Irano raketos nuolaužos“, – platformoje „X“ pranešė Izraelio kariuomenė.

Izraelio Senamiesčio policijos vadas Dviras Tamimas paaiškino, kad sprogimą sukėlė „raketos smūgis, o ne priešraketinės gynybos sistemos fragmentai“.

Jo teigimu, sprogmenų likvidavimo būrys aiškinasi, „kokio tipo raketa“ tai buvo.

Izraelio užsienio reikalų ministerija apkaltino Iraną „puolant Jeruzalės šventąsias vietas“.

„Irano išpuolis prieš visų trijų religijų garbinamas šventas vietas atskleidžia Irano režimo, kuris save vadina religingu, beprotybę“, – platformoje „X“ rašė Izraelio užsienio reikalų ministerija, pavadindama tai „Irano dovana“ musulmonų Id al Fitro šventės proga.

Jeruzalės Senamiestis šįkart buvo apgriautas po to, kai Izraelio policija šią savaitę pranešė, kad po dar vienos Irano raketų atakos šioje teritorijoje nukrito raketos skeveldros.

Keršydamas už JAV ir Izraelio bombardavimo kampaniją, prasidėjusią vasario 28 d., Iranas ėmė leisti į Izraelį vieną raketų salvę po kitos.

Penktadienį Jeruzalėje ir Tel Avive ne kartą kaukė oro pavojaus sirenos.

Pasak gelbėjimo tarnybų, netoli Tel Avivo buvo sužeisti mažiausiai du žmonės, o žiniasklaida transliavo vaizdus, kuriuose buvo matyti liepsnojantis gyvenamasis namas netoliese esančiame miestelyje.

Teheranas, kovo 20 d. (AFP-ELTA). Pasak naujojo Irano aukščiausiojo lyderio Mojtaba Khamenei, Islamo Respublika nugali priešus Irano kare. Raštiškoje žinutėje Persų naujųjų metų (Novrūzo) proga penktadienį buvo teigiama: „Šiuo metu dėl ypatingos vienybės, susiformavusios tarp jūsų, mūsų tautiečių, nepaisant visų religinių, intelektinių, kultūrinių ir politinių skirtumų – priešas yra nugalėtas“.

Iranas savo vienybe ir ryžtu Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui sudavė „kvapą gniaužiantį smūgį“, teigiama toliau. Priešas esą pradeda kalbėti „prieštaringus žodžius ir nesąmones“. 

M. Khamenei taip pat pabrėžė, kad Iranas nėra susijęs su pastarosiomis atakomis prieš Omaną ir Turkiją. Abi šalys esą palaiko „gerus santykius“ su Iranu. Atakos „jokiu būdu nesuengtos Islamo Respublikos ginkluotųjų pajėgų ar kitų pasipriešinimo fronto jėgų“. Dėl atakų jis apkaltino Izraelį.

M. Khamenei dar nėra pasirodęs viešumoje po to, kai kovo 8 d. buvo paskirtas savo nužudyto tėvo ajatolos Ali Khamenei įpėdiniu. Pasak žiniasklaidos, M. Khamenei buvo sužeistas pirmąją Irano karą dieną per antskrydį Teherane. Jo tėvas per tą  patį smūgį žuvo.

Pirmąją po paskyrimo M. Khamenei žinutę praėjusios savaitės ketvirtadienį  perskaitė valstybinės televizijos žurnalistė.