Kabulas/Islamabadas, kovo 30 d. (AFP-ELTA). Per smarkias audras Afganistane ir Pakistame, oficialiais duomenimis, žuvo mažiausiai 45 žmonės. Afganistane stiprios liūtys nuo ketvirtadienio sukėlė potvynius ir nuošliaužas.

Kovos su katastrofomis tarnybos pirmadienio duomenimis, Afganistane žuvo 28 žmonės ir 49 buvo sužeisi. Kitoje sienos pusėje, Pakistano Chaiber Pachtunchvos provincijoje, tenykščių institucijų duomenimis, nuo trečiadieni žuvo 17 žmonių ir 56 buvo sužeisti.

Tarp aukų Afganistane, policijos duomenimis, yra 14-metis berniukas, kurį Badgiso provincijoje šalies šiaurės vakaruose nutrenkė žaibas. Trys žmonės čia prigėrė, kai bandė surinkti vandenyje plūduriuojančią medieną.

Afganistano Daikondžio provincijoje įgriuvus stogui žuvo penkiametis vaikas.

Pateiktais duomenimis, Afganistane sugriauta mažiausiai 130 namų ir daugiau  kaip 430 apgadinta. Institucijos paragino žmones laikytis atokiai „upių ir iš krantų išsiliejusių upelių bei rimtai vertinti orų prognozes“. Smarkus lietus ir audra turėtų tęstis iki antradienio.

Jau sausį Afganistane 60 žmonių žuvo per smarkų snygį ir lietų. Šalyje neretai potvyniai, nuošliaužos ir audros pareikalauja aukų, ypač nuošaliuose regionuose, kur prasta infrastruktūra. Dėl klimato kaitros audros, anot ekspertų yra dažnesnės ir intensyvesnės.

Vilnius, kovo 30 d. (ELTA). Panevėžio ligoninėje pirmadienį mirė moteris, kurią tą pačią dieną einančią per perėją kliudė automobilis, pranešė policija. 

Kaip informavo policija, moteris (g. 1963 m.) mirė apie 18 val. 20 min. Ją, 16 val. 53 min., Panevėžyje esančioje Smėlynės gatvėje, einančią per perėją kliudė automobilis „Seat Altea“, vairuojamas moters (g. 1973 m.).

Eismo įvykio aplinkybes tiria pareigūnai. 

Vilnius, kovo 30 d. (ELTA). Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose šokinėjant degalų kainoms, valstybinės „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas ragina spartinti žemyninio transporto elektrifikavimą. Anot jo, visiškai atsisakius iškastinio kuro šioje srityje, Baltijos šalys teoriškai per metus galėtų sutaupyti apie 6 mlrd. eurų.

D. Maikštėno teigimu, Baltijos šalyse žemyninis transportas per metus sunaudoja apie 45 teravatvalandes (TWh) iškastinio kuro – dyzelino ir benzino, kai visiškai elektrifikavus transportą tam pačiam srautui esą pakaktų iš viso maždaug 15 TWh elektros energijos.

„Tai leistų sutaupyti apie 6 mlrd. eurų per metus. Tai tik teorinis skaičiavimas. Šimtaprocentinės transporto elektrifikacijos praktiškai niekada nepavyks pasiekti, tačiau šis palyginimas aiškiai parodo, koks didelis yra taupymo potencialas“, – savo „Facebook“ paskyroje pirmadienį teigė „Ignitis grupės“ generalinis direktorius.

„Naftos kainoms šovus į viršų, verta pagalvoti apie ateitį“, – tikino D. Maikštėnas.

Naujausiais Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, benzinas ir dyzelinas pastarąją savaitę Lietuvoje dėl naftos kainos svyravimų šalies degalinėse pabrango atitinkamai 5,5 proc. ir 7,6 proc.

Tuo metu dėl padidėjusios nacionalinės elektros generacijos per savaitę didmeninė elektros kaina sumažėjo 22 proc. iki 64,6 eurų už megavatvalandę (MWh).

Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus, transportavimo išlaidos.

Kaip skelbė ELTA, siekiant suvaldyti kylančias kainas, Vyriausybė siūlo skirtingas priemones, tam nuspręsta į rinką išleisti dalį šalies kuro rezervo.

Tarp kitų priemonių Finansų ministerija siūlo laikinai – iki birželio vidurio – sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Įstatymo projektą teikti Vyriausybei planuojama ketvirtadienį.

Šis mechanizmas derinamas su Europos Komisija (EK) – kad akcizo sumažinimas neturėtų poveikio biudžetui, planuojama nukreipti perteklines PVM pajamas.

Tarp Vyriausybės planuojamų priemonių kuro krizei spręsti – ir degalų kainų stebėjimo įrankio parengimas, taip pat numatoma keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos. 

Berlynas, kovo 30 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Vokietijoje gyvenančius sirų pabėgėlius grįžti į gimtinę ir padėti atstatyti smarkiai sugriautą šalį. Žvelgiant perspektyviai, per ateinančius trejus metus į tėvynę turėtų grįžti 80 proc. iš maždaug milijono žmonių, kurie valdant Assado režimui rado prieglobstį Vokietijoje, sakė F. Merzas, Berlyne lankantis Sirijos pereinamojo laikotarpio prezidentui Ahmedui al Sharaa.

Dauguma sirų esą nori sugrįžti į savo šalį, ją atstatyti ir ten saugiai, laisvai ir oriai gyventi.

„Šie žmonės (...) yra jūsų laukiami, – kalbėjo F. Merzas, kreipdamasis į svečią ir pridūrė, jog labai vertina, kad tai pareiškė A. al Sharaa. – Ir  tai tikriausiai yra svarbiausia jūsų vizito čia, Berlyne, žinutė“.

Politinis stabilumas ir ekonominis augimas Sirijoje esą bus lemiami veiksniai, kad šalies atstatymas pavyktų. 

„Prie to svariai turėtų prisidėti būtent tie, kurie į Siriją grįš sukaupę naujos patirties ir idėjų per laiką, praleistą Vokietijoje ir visame pasaulyje“, – pabrėžė F. Merzas.

Jis teigė paprašęs A. al Sharaa pirmiausiai priimti tuos, kurie Vokietija nebeturi galiojančio leidimo čia gyventi.

„Mes čia turime nedidelę grupę, tačiau mums problemų keliančią grupę – nusikaltusių sirų, kuriuos dabar norime grąžinti pirmumo tvarka“, – kalbėjo kancleris. Tie sirai, kurie nori likti Vokietijoje ir yra gerai integravęsi, esą galėtų likti.

Sirijos stabilizavimui Vokietija šiais mestai skirs per 200 mln. eurų. Ekonominiai ryšiai turėtų būti stiprinami. 

„Prie to prisidėtų patrauklus investicinis klimatas Vokietijos įmonėms, kurį sukurtų atitinkamos reformos, užtikrinančios teisinį saugumą, bei veikiančios administracijos sukūrimas Sirijoje“, – pabrėžė F. Merzas.

Jis padrąsino Sirijos prezidentą naujojoje Sirijoje sukurti erdvę visiems žmonėms, nepaisant jų religijos, etninės priklausomybės ir jų lyties. Smurtas prieš mažumas ir kitaminčius esą turi liautis.

Briuselis, kovo 30 d. (dpa-ELTA). ES išplės savo karines jūrų operacijas Raudonojoje jūroje ir vakariniame Indijos vandenyne, tačiau kol kas susilaikys nuo dalyvavimo bet kokiose galimose misijose, skirtose užtikrinti naftos ir dujų transportą per Hormuzo sąsiaurį, pirmadienį pranešė valstybės narės.

Pagal atnaujintą įgaliojimą laivams ir orlaiviams, dislokuotiems dviejose Sąjungos jūrų misijose, bus leidžiama rinkti informaciją apie įtartiną veiklą, susijusią su kritiškai svarbia povandenine infrastruktūra.

Plečiant operacijas, taip pat bus apmokomos Džibučio karinės jūrų pajėgos ir bendradarbiaujama su Jemeno pakrančių apsauga.

Šios priemonės yra susijusios su Europos Sąjungos misijomis „ASPIDES“ ir „ATALANTA“. 2024 m. viduryje pradėta misija „ASPIDES“ skirta apsaugoti komercinę laivybą, ypač nuo Jemeno su Iranu susijusių hučių sukilėlių išpuolių. Tuo tarpu misija „ATALANTA“ vykdoma nuo 2008 m. ir iš pradžių buvo įsteigta kovoti su piratavimu regione.

Diplomatai pabrėžė, kad planuojama plėtra nėra susijusi su JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimais Europos sąjungininkams padėti užtikrinti naftos ir dujų tiekimą per Hormuzo sąsiaurį prie Irano krantų.

ES pareigūnų teigimu, šis žingsnis iš dalies skirtas gerinti vadinamojo Rusijos „šešėlinio laivyno“, naudojamo siekiant apeiti naftos eksporto kainų ribą, kurią nustatė Ukrainą remiančios Vakarų šalys, stebėjimą.

Taip pat įtariama, kad šis laivynas yra susijęs su vykdomais povandeninės infrastruktūros sabotažo aktais.

Teheranas, kovo 30 d. (AFP-ELTA). Irano Revoliucinės gvardijos užsienio operacijų padalinio vadas pirmadienį paskelbė retą pareiškimą, kuriame gyrė Irano parankinių grupuotes už pagalbą kuriant „naują tvarką regione“.

Esmailas Qaani Revoliucinės gvardijos pajėgų „Quds“ vadu tapo po to, kai 2020 m. per JAV operaciją Irake buvo nužudytas Qassemas Soleimani.

Jo pranešimas – vos antras, priskiriamas jam nuo vasario 28 d., kai prasidėjo JAV ir Izraelio karas prieš islamo respubliką – buvo paskelbtas platformoje „X“ naudotojo vardu @general_Qaani, nors vėliau socialinių tinklų milžinė šią paskyrą greitai užblokavo, nurodydama, kad „X“ blokuoja paskyras, pažeidžiančias jos taisykles“.

Šią žinią taip pat plačiai paskelbė Irano naujienų agentūros ir valstybinė televizija.

E. Qaani teigė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nori sukurti „saugumo juostą visame regione“, tačiau Teherano remiamų karinių grupuočių, tarp jų – „Hezbollah“ Libane ir hučių Jemene veiksmai padėjo „demaskuoti melagingus režimo pažadus“.

„Pratinkitės prie naujos tvarkos regione“, – pareiškė jis.

Buvo pranešta, kad E. Qaani žuvo per praėjusį birželį 12 dienų trukusį Izraelio ir Irano karą, tačiau jis vėl pasirodė viešumoje.

Nuo to laiko daug spėliojama apie jo buvimo vietą ir padėtį, ypač atsižvelgiant į nepatvirtintus pranešimus, kad jam buvo daromas spaudimas dėl tariamų žvalgybos klaidų, įskaitant 2024 m. Izraelio įvykdytą operaciją, kurios metu Libane buvo nužudytas grupuotės „Hezbollah“ vadas Hassanas Nasrallahas.

Per naujausio karo metu įvykdytus antskrydžius žuvo keliolika saugumo aparato vadovų, tarp jų – aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei ir Revoliucinės gvardijos vadas Mohammadas Pakpouras.

Tačiau E. Qaani yra vienas iš žymiausių veikėjų, apie kurių mirtį nebuvo paskelbta.

Kovo 20 d. Irano valstybinė žiniasklaida E. Qaani vardu paskelbė pirmąjį pranešimą šio karo metu, kuriame prognozuota, kad Iranas „netrukus taps gėdingo savo priešų pralaimėjimo liudininku“.

Berlynas, kovo 30 d. (dpa-ELTA). Vakarų Vokietijoje buvo sulaikytas Ukrainos pilietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijos žvalgybos tarnybos naudai, pirmadienį pranešė prokurorai.

Federalinės prokuratūros teigimu, 53-ejų metų vyras įtariamas tuo, kad Rusijos žvalgybos tarnybų vardu rinko informaciją apie Vokietijoje gyvenantį vyrą, kuris po to, kai 2022 m. vasario mėnesį prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, dalyvavo karinėse operacijose kartu su Ukrainos kariuomene.

Ukrainietis Hageno mieste į pietus nuo Dortmundo buvo sulaikytas penktadienį, o šeštadienį jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

„Manoma, kad šios stebėjimo operacijos tikslas buvo taip pat paruošti dirvą tolesnėms žvalgybos operacijoms prieš šį asmenį Vokietijoje“, – teigė prokurorai.

Vokietijos žvalgybos tarnybos įspėja apie didėjančią grėsmę, kurią nuo tada, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, kelia Rusijos šnipinėjimo, sabotažo ir dezinformacijos veikla.

Kadangi tradicines žvalgybos operacijas, kuriose dalyvauja profesionalūs šnipai, dėl sankcijų ir padidėjusio Vakarų valdžios institucijų budrumo vykdyti tapo sudėtingiau, Rusijos veikėjai kaltinami tuo, kad šnipinėjimo ar sabotažo operacijoms už atlygį verbuoja asmenis iš smulkių nusikaltėlių aplinkos.

Praėjusią savaitę Ispanijoje buvo sulaikytas ukrainietis, o Vokietijoje – rumunė, įtariami Vokietijoje šnipinėję vyrą, kuris tiekė dronus ir su jais susijusias detales Ukrainai.

Prokurorų teigimu, šie du atvejai nėra susiję tarpusavyje.

Karakasas, kovo 30 d. (AFP-ELTA). Po septynerių metų pertraukos JAV ambasada Venesueloje atnaujino darbą. JAV valstybės departamentas pirmadienį Vašingtone pareiškė, kad atverčiamas naujas diplomatinio buvimo Venesueloje puslapis. Ambasados atidarymas esą stiprina JAV gebėjimą „tiesiogiai bendradarbiauti su Venesuelos pereinamojo laikotarpio vyriausybe,  pilietine visuomene ir privačiu sektoriumi“.

Jau kovo 14 d. prie ambasados suplevėsavo JAV vėliava. Naujoji JAV reikalų patikėtinė Venesueloje Laura Dogu šia proga kalbėjo apie „naujos eros“ pradžią praėjus lygiai septyneriems metams po to, kai vėliava buvo pašalinta.

Venesuela 2019 m. kovą nutraukė diplomatinius santykius su JAV. To priežastis buvo JAV vyriausybės atsisakymas pripažinti ginčytiną prezidento Nicolo Maduro perrinkimą 2018 m. Nuo uždarymo JAV atstovybė Venesueloje laikinai buvo įsikūrusi JAV ambasadoje Kolumbijos sostinėje Bogotoje.

Kairysis prezidentas N. Maduras sausį buvo sulaikytas per JAV karinę operaciją Karakase ir nugabentas į Niujorką. Čia jis bus teisiamas dėl „narkoterorizmo“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po N. Maduro sulaikymo pareiškė, kad Venesuela dabar kontroliuojama JAV. Mėnesio pradžioje abi valstybės atnaujino diplomatinius santykius. Praėjusiomis savaitėmis Vašingtonas, be to, sušvelnino sankcijas Venesuelai.

Venesuelai šiuo metu vadovauja pereinamojo laikotarpio prezidentė Delcy Rodriguez, kurią D. Trumpas yra pavadinęs „fantastiška“. D. Rodriguez buvo N. Maduro pavaduotoja ir po šio sulaikymo Aukščiausiojo teismo paskirta laikinąja prezidente.

Madridas, kovo 30 d. (dpa-ELTA). Ispanijos vyriausybė ir šalies katalikų bažnyčia susitarė atlyginti žalą seksualinio išnaudojimo bažnytinėse įstaigose aukoms ir tais atvejais, kai jau yra suėjęs senaties terminas. Po dvejus metus trukusių derybų atitinkamą susitarimą Madride pasirašė ministro pirmininko Pedro Sánchezo vyriausybė, Bažnyčia ir Ispanijos ombudsmenas.

Po sutarties pasirašymo teisingumo ministras Félixas Bolañosas pareiškė, kad tai „pasauliniu mastu novatoriškas modelis“. Jis kalbėjo apie „teisingumo dieną aukoms“. Pateikus prašymą, valstybė turės „paskutinį žodį“, o Bažnyčia „sumokės“, pabrėžė kairiųjų vyriausybės ministras.

Sutarta tvarka pirmiausia skirta nukentėjusiesiems, kurių bylos nebegali būti nagrinėjamos baudžiamąja tvarka, pavyzdžiui, dėl senaties arba dėl to, kad kaltinamieji jau mirę. Oficialiais duomenimis, tai yra didžioji aukų dalis. Nukentėjusieji nuo balandžio 15 d. galės teikti paraiškas Teisingumo ministerijai.

Numatytas dviejų pakopų procesas. Ombudsmeno tarnyboje veikianti nepriklausoma komisija išnagrinės paraiškas ir pasiūlys kompensaciją. Bažnytinė komisija pateiks savo nuomonę, tačiau galutinį sprendimą priims ombudsmenas. Jei sprendimas bus  teigiamas, Bažnyčia sumokės kompensaciją. Pasak ombudsmeno Ángelio Gabilondo, procesas turėtų trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius.

Susitarime nekalbama apie kompensacijų dydžius. Nenustatyta nei minimali, nei maksimali suma. Ombudsmenas tai įvertino  kaip privalumą, nes kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas atskirai ir „reikiamu gyliu“, tad itin sunkių nusikaltimų atvejais nebus jokių ribojimų. Protokolas numatyto „objektyvius“ vertinimo kriterijus, tokius kaip žalos sunkumas, galimas nusikaltimų pasikartojimas ir nukentėjusiųjų amžius.

Be finansinių išmokų numatytos ir simbolinės skriaudos atlyginimo formos, sakė Ispanijos vyskupų konferencijos pirmininkas Luisas Argüello. Tai, pavyzdžiui, yra oficialus aukų pripažinimas ir pokalbiai su Bažnyčios atstovais.

Naujausiais Ispanijos vyskupų konferencijos duomenimis, nuo 1940 metų dokumentuota daugiau nei 1 tūkst. išnaudojimo atvejų. Tačiau nepriklausomų tyrimų vertinimai yra gerokai didesni: 2023 m. rudenį paskelbtoje Ispanijos ombudsmeno ataskaitoje, remiantis reprezentatyvia apklausa, daroma prielaida, kad nukentėjusiųjų gali būti mažiausiai 236 tūkst., o gal net daugiau.

Džuba, kovo 30 d. (AFP-ELTA). Per išpuolį aukso kasykloje Pietų Sudane – vienoje iš skurdžiausių ir nestabiliausių pasaulio šalių – žuvo mažiausiai 73 žmonės, dar 25 buvo sužeisti, pranešė šalies viceprezidentas.

Išpuolis savaitgalį buvo įvykdytas Chor Kaltano kasybos rajone, esančiame už maždaug 70 kilometrų į pietvakarius nuo sostinės Džubos.

„Tragiškai žuvo mažiausiai 73 vietiniai kalnakasiai, dar 25 buvo sunkiai sužeisti, – savo pareiškime teigė viceprezidentas Jamesas Wani Igga. – Turime skubiai suteikti medicininę pagalbą tiems 25 sužeistiesiems ir juos evakuoti.“

„Turime pradėti oficialų tyrimą, kad nustatytume šių „nenustatytų užpuolikų“ tapatybę ir motyvus“, – pridūrė J. Igga.

Saugumo šaltinis, pageidavęs likti nežinomas, naujienų agentūrai AFP patvirtino žuvusiųjų skaičių, o vienas diplomatinis šaltinis nurodė, kad per išpuolį žuvo nuo 75 iki 86 asmenų.

Nuo 2011 m., kai atsiskyrė nuo Sudano, ši jauniausia pasaulio valstybė išgyveno daugybę kruvinų konfliktų.

Pastaruoju metu padaugėjo smurto protrūkių tarp prezidentui Salvai Kiirui lojalių pajėgų ir su pirmuoju viceprezidentu Rieku Macharu susijusių kovotojų, ypač centrinėje ir rytinėje Džonglėjaus valstijoje.

Saugumo šaltinis naujienų agentūrai AFP pasakė, kad „manoma, jog išpuolį įvykdė“ R. Macharo opozicijos pajėgos, tačiau pripažino, kad gaunami pranešimai „prieštarauja vieni kitiems“.

R. Macharo, kuris jau metus yra laikomas namų arešto sąlygomis, atstovas paneigė, kad užpuolimą surengė jo pajėgos, ir apkaltino Pietų Sudano kariuomenę.

Vilnius, kovo 30 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 30 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Naftos rinkoje ir toliau tvyrant neapibrėžtumui dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad neoficialiai Europos Komisija (EK) yra teigiamai įvertinusi Lietuvos planus laikinai mažinti akcizą kurui, panaudojant perteklines pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ministro teigimu, Lietuva sprendimų imsis nelaukdama oficialaus patvirtinimo – šį ketvirtadienį projektą dėl akcizų mažinimo turėtų svarstyti Vyriausybė. Tarp svarbiausių dienos akcentų ir svarstoma stambių užsienio ir vietos investuotojų subsidijų schema, kurių bendra suma neturėtų būti mažesnė nei 1 mlrd. eurų. 

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad politiniai pokalbiai su Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimu dabar tikrai nereikalingi. Vis tik, socialdemokratas neatmeta, kad šiuo metu palaikomi techniniai pokalbiai su Baltarusija ateityje gali peraugti į kitokį dialogą. Taip jis kalbėjo po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as praėjusią savaitę interviu naujienų portalui lrt.lt paragino Lietuvą atkurti santykius su Minsku. Pasiuntinys teigė besitikintis, kad Lietuva sutiks su šia šalimi surengti susitikimą užsienio reikalų viceministrų lygiu. Be to, J. Coale'as teigė, jog baltarusiškos trąšos ir vėl galėtų keliauti per Lietuvą. Savo ruožtu Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako – sprendimas atšaukti sankcijas trąšų tranzitui tik sustiprintų režimo šantažą prieš Lietuvą ir kitas regiono valstybes.

Prokuratūrai perkvalifikavus tyrimą, Alytuje futbolininką peiliu sužalojęs jaunuolis įtariamas pasikėsinimu nužudyti dėl rasinės neapykantos. Pakeitus įtarimus juodaodį futbolininką užpuolusiam vyrui galimai gresia griežtesnė bausmė – už pasikėsinimą nužudyti dėl rasinės neapykantos teismas gali skirti laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Teisėsauga taip pat pranešė, kad siekiant įvertinti, ar įtariamajam reikalinga psichiatrinė ekspertizė, bus atliktas specialisto tyrimas. Kovo 17 d. Alytuje buvo užpultas ir sunkiai peiliu sužalotas vietinio futbolo klubo „Dainava“ žaidėjas, Nigerijos pilietis C. J. Obi. Tą pačią dieną sulaikytas moksleivis (gim. 2007 m.), kuris pripažino užpuolęs futbolininką. 

Susirūpinę dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato likimo, 53 Kovo 11-osios Akto signatarai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingą Ruginienę. Jie prašo kuo skubiau priimti sprendimus, įgalinančius šių rūmų atkūrimą ir jų įveiklinimą, šį procesą siejant su gyventojų išsakyta nuostata dėl Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros centro paskirties bei Lietuvos Nepriklausomybei svarbių istorijos faktų įprasminimu. Kreiptis į šalies vadovus jie nutarė, „dėl susidariusios kontraversiškos padėties, į kurią yra patekęs vienas svarbiausių Lietuvos Nepriklausomybės tapsmui ir jos gynybai objektų – Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas, kuriam 2020 metais išduoti statybos ir tvarkybos leidimai“. Tuo metu 23 įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupė Seimui siūlo priimti rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“. 

Dėl tyčiojimosi iš baltarusių ir žydų bei viešosios pagarbos vietos išniekinimo kaltu pripažintas prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis su advokate apskundė jam paskelbtą nuosprendį. Jis sutinka dirbti viešuosius darbus ir aukštesnės instancijos teismo prašo jam nedrausti naudotis socialiniais tinklais. Kovo 4 dieną apkaltinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apylinkės teismas uždraudė L. Ragelskiui naudotis socialiniais tinklais, „Youtube“, „Facebook“, „Instagram“ ir kt., jungtis prie jų, kelti įrašus, vykdyti tiesiogines transliacijas ar kitaip realiu laiku skleisti informaciją. Taip pat – kurti naujas interneto svetaines, paskyras ar profilius, naudoti atsargines ar kitų asmenų paskyras, viešai komentuoti, diskutuoti ar kitaip reikšti nuomonę viešuose puslapiuose, forumuose ar socialiniuose tinkluose. L. Ragelskio advokatė Violeta Bazienė pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti minėtą nuosprendį, L. Ragelskį išteisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. L. Ragelskiui taip pat skirta galutinė 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei 12,5 tūkst. eurų bauda.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigia, kad šalyje yra svarstoma stambių užsienio ir vietos investuotojų subsidijų schema. Jo manymu, bendra jų suma neturėtų būti mažesnė nei 1 mlrd. eurų. Tai aptarta pirmadienį vykusiame E. Čivilio, ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo ir finansų ministro Kristupo Vaitiekūno susitikime. „Investuok Lietuvoje“ vadovo teigimu, investuotojams, kurie pretenduotų į subsidijas, būtų taikomi itin griežti aukštos pridėtinės vertės kūrimo ekonomikai reikalavimai, o tikslus subsidijų dydis kiekvienai įmonei priklausytų nuo Europos Komisijos (EK) reguliavimo ir kitų nustatytų kriterijų. E. Grikšo teigimu, priemonė būtų paskirstyta dalimis iki 2035 m., tad neturėtų didelio smūgio Lietuvos biudžetui. Be to, pirmadienį taip pat aptartas ir investuotojams reikalingos infrastruktūros, ypač prijungimo prie elektros tinklų, paruošimas pramonės parkuose, laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) ir regionuose.

Seime – iniciatyva sudaryti galimybę sostinėje esantį Maskvos namų pastatą verslui griauti visuomeniniais pagrindais. Socialdemokratų frakcijos narys Martynas Katelynas Seime registravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, numatančias, kad paramą valstybės įstaigos galėtų priimti ne tik paslaugomis, tačiau ir darbais – taip sostinėje stovinčius Maskvos namus verslas galėtų nugriauti savo lėšomis. Idėją keisti įstatymą, kad pastato griovimas miesto savivaldybei nieko nekainuotų, nes savo lėšomis tuo užsiimtų atsakingas verslas, kovo viduryje iškėlė Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Jo teigimu, į kvietimą prisidėti prie pastato griovimo savo lėšomis atsiliepė keletas didelių statybos įmonių, tarp jų – „Naresta“, „Kalvasta“, „Yit Lietuva“, „Gilesta“, „Fegdos grupei“ priklausanti „Tilsta“ ir „Hiltus“.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad neoficialiai Europos Komisija (EK) yra teigiamai įvertinusi Lietuvos planus laikinai mažinti akcizą kurui, panaudojant perteklines pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Anot jo, sprendimų šalis imsis nelaukdama oficialaus patvirtinimo. Ministro teigimu, nors kol kas nėra aišku, kada galėtų būti sulaukta galutinio EK vertinimo, šį ketvirtadienį projektą dėl akcizų mažinimo turėtų svarstyti Vyriausybė. Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus. Todėl ministerija siūlo laikinai – iki birželio vidurio – sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Ispanija uždaro savo oro erdvę orlaiviams, dalyvaujantiems JAV ir Izraelio kare Irane, pirmadienį paskelbtame interviu teigė vicepremjeras ir ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo. Šis draudimas apima ne tik pakilimą iš Ispanijos teritorijos, bet ir karinių orlaivių, veikiančių iš bazių Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje, skrydžius per šalies oro erdvę. Karo, kurį Ispanijos vyriausybė vadina vienašališku ir pažeidžiančiu tarptautinę teisę, pradžioje Madridas taip pat uždraudė JAV operacijoms prieš Iraną naudoti Rotos ir Morono karines bazes.

JAV prezidentas pagrasino sunaikinti Irano Chargo salą, naftos gręžinius ir elektrines, jei Islamo Respublika artimiausiu metu nesutiks su susitarimu karui užbaigti. Sekmadienį Donaldas Trumpas tikino, kad netiesioginės derybos su Iranu per Pakistano tarpininkus toliau vyksta, nors Teheranas iki šiol tai neigė. Irano parlamento pirmininkas sekmadienį pareiškė, kad nepaisant viešai siunčiamų dialogo ir derybų signalų, JAV iš tiesų slapta planuoja sausumos puolimą.

Ukrainos prezidentas pasiūlė Rusijai paliaubas energetikos sektoriuje, siekiant sušvelninti karo Irane sukeltą naftos krizę. Volodymyras Zelenskis teigė, kad jeigu Maskva bus pasirengusi nutraukti Ukrainos energetikos objektų bombardavimą, Ukraina nesiims atsakomųjų veiksmų prieš rusų energetikos sektorių. Jis taip pat teigė Rusijai pasiūlęs visapusiškas paliaubas Velykų laikotarpiu ir lauksiąs, kol Kremlius nurodys jų datą.

Ankara, kovo 30 d. (ELTA). Rytinėje Viduržemio jūros dalyje dislokuotos NATO oro ir raketinės gynybos pajėgos numušė į Turkijos oro erdvę įskridusią iš Irano paleistą balistinę raketą, cituodama Turkijos gynybos ministerijos paskelbtą informaciją praneša naujienų svetainė „The Guardian“.

Tai ketvirtas tokio pobūdžio atvejis nuo Irano karo pradžios – NATO sistemos šį mėnesį jau tris kartus buvo sulaikiusios raketas, o Ankara dėl to pareiškė protestą ir įspėjo Teheraną.

Ministerijos teigimu, prieš bet kokią grėsmę Turkijos teritorijai ir oro erdvei „ryžtingai ir nedvejojant“ imamasi visų būtinų priemonių.