Vilnius, rugpjūčio 28 d. (ELTA). Penktadienį Giraitės ginkluotės gamykloje bus pradedamos antros šovinių gamybos linijos statybos.

Ta proga svarbiame Lietuvos gynybos pramonės objekte lankysis finansų ministras Taurimas Valys.

Vizito metu jam bus pristatyta šio projekto eiga, planuojama plėtra bei laukiami rezultatai.

ELTA primena, jog Giraitės ginkluotės gamykla pernai gavo 28,4 mln. eurų pajamų – 24 proc. daugiau nei 2024 metais, o įmonės grynasis pelnas augo 19 proc. iki 3,6 mln. eurų.

Ji yra vienintelė šovinių gamintoja Baltijos šalyse. Gamykloje birželio pradžioje pradėta gaminti antidroninius šovinius – metinė apyvarta turėtų siekti apie 5 mln. vienetų.

Bendrovės akcininkas yra Lietuvos valstybė, jai priklauso 100 proc. akcijų. Akcininko teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija.

Vilnius, rugpjūčio 27 d. (ELTA). Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako neabejojantis, kad Maskvoje apsilankęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius perdavė aiškias ir griežtas žinutes Rusijai dėl jos galimų provokacijų NATO valstybėse.

„Aš net neabejoju, kad mūsų sąjungininkai perdavė labai aiškias ir griežtas žinutes, tad dabar jau žiūrėsime, kaip Rusija į tai reaguos“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė R. Kaunas.

„Reikėtų suprasti, kad Rusijai šiandien lygiai taip pat skauda, kaip ir skauda Ukrainai. Rusija šiandien dega. Dega logistikos sandėliai, dega naftos perdirbimo įmonės, dega karinė infrastruktūra, ir karas iš Ukrainos persikėlė į pačią Rusiją. Todėl sąlygos ir Rusijos įsivaizdavimas, jos galybės įsivaizdavimas yra pasikeitęs“, – tikino ministras.

Anot jo, JAV elgesys imantis aktyvių žingsnių reaguojant į galimas grėsmes, kurias kelia Rusija, yra sveikintinas. Pasak ministro, tai rodo, jog NATO aljansas veikia darniai.

„Lietuva yra NATO narė. NATO yra gynybinis aljansas. JAV irgi yra NATO narė, ir mes visi veikiame kaip vienas darnus aljansas. Žvalgyba dalinasi informacija. Kiekviena šalis turi skirtingą svorį galbūt daryti įtaką mūsų priešininkams. Šiuo atveju JAV elgesys yra sveikintinas, ir tai yra sąjungininkų elgesys“, – teigė R. Kaunas.

Kaip skelbta, antradienį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žiniasklaida pranešė, kad CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as atvyko į Maskvą susitikimams. 

„The Wall Street Journal“ (WSJ) ir „CBS News“ pranešė, kad CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe‘o tikslas buvo įtikinti Rusiją nepulti NATO narių, atsižvelgiant į JAV žvalgybos vertinimus, kad Maskva gali norėti išbandyti aljansą. Pati CŽA atsisakė komentuoti šią kelionę.

Pasak „ABC News“, vienas šaltinis teigė, kad J. Ratcliffe‘as per susitikimus Maskvoje taip pat užsiminė apie Iraną.

WSJ nurodė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per artimiausius kelerius metus gali išbandyti Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją surengdamas „ribotą puolimą“.

Į Maskvą jis skrido iš Rygos JAV karinių oro pajėgų kariniu transporto lėktuvu C-17.  „Axios“ remdamasis savo šaltiniais skelbė, kad Jungtinės Valstijos paprašė Ukrainos sustabdyti smūgius Rusijai, kol J. Ratcliffe'as lankosi Maskvoje.

Savo ruožtu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas laikraščiui „The Washington Post“ teigė, kad J. Ratcliffe'as į Maskvą atvyko dėl saugumo tarnybų kontaktų. 

Trečiadienį Rusijos žiniasklaidai D. Peskovas teigė, kad CŽA vadovas nebuvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau daugiau informacijos apie susitikimų turinį nepateikė.

Tai greičiausiai buvo pirmasis J. Ratcliffe‘o, kaip CŽA direktoriaus, vizitas į Maskvą. Paskutinis žinomas CŽA direktoriaus vizitas į Rusiją įvyko 2021 m., kai tuometinis direktorius Williamas Burnsas nuvyko į Maskvą ir susitiko su V. Putinu.

W. Burnsą pasiuntė tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas, siekęs užkirsti kelią Ukrainos karo eskalavimui. Vis dėlto V. Putinas 2022 m. vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

(papildyta nuo trečios pastraipos)

Vašingtonas, rugpjūčio 27 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija neketina užpulti NATO teritorijos. Taip jis atmetė žiniasklaidos pranešimus, esą Vašingtonas baiminasi dėl galimų Rusijos veiksmų prieš Europą.

D. Trumpas teigė „gerai pasikalbėjęs“ su prezidentu Vladimiru Putinu. 

„Jis nepuls NATO teritorijos“, – žurnalistams Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas, paklaustas, ar Rusijos prezidentas sutiko to nedaryti. 

D. Trumpo komentaras pasirodė praėjus dviem dienoms, kai Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as atskrido į Maskvą netikėtų pokalbių, o JAV žiniasklaida teigė, kad jis turėjo įspėti Rusiją nepulti NATO šalių.

Paprašytas patvirtinti pranešimus, kad J. Ratcliffe'as perspėjo rusus, D. Trumpas atsakė: „Nenoriu to komentuoti, bet jie nepuls“.

D. Trumpas taip pat sumenkino poreikį bausti Rusiją už prekybą su jos sąjungininku Iranu, prieš tai jo administracijai pagrasinus Teheranui ekonominiu karu, jei šis atsisakys atverti Hormuzo sąsiaurį.

„Iki šiol, manau, Rusija elgėsi gana gerai, kalbant apie Hormuzo sąsiaurį“, – sakė JAV prezidentas.

Vilnius, rugpjūčio 27 d. (ELTA). Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl Karinių jūrų pajėgų kūrėjo ir pirmojo Karinių jūrų pajėgų štabo viršininko dimisijos komandoro Vytauto Kazimiero Urbo mirties.

Pasak Prezidentūros, Vytautas Kazimieras Urbas 1995 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu, 2003 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.

„Vytautas Kazimieras Urbas buvo vienas tų Lietuvos karininkų, kurie atkurtos nepriklausomos valstybės gynybą kūrė nuo pamatų. Jo profesionalumas, atsakomybė ir atsidavimas Lietuvai reikšmingai prisidėjo prie mūsų Karinių jūrų pajėgų kūrimo ir stiprinimo“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

„Jo tarnystė valstybei išliks svarbia Lietuvos kariuomenės istorijos dalimi“, – teigia šalies vadovas, reikšdamas užuojautą velionio artimiesiems, bičiuliams, bendražygiams, Karinėms jūrų pajėgoms ir visai Lietuvos kariuomenei.

Paryžius, rugpjūčio 27 d. (AFP-ELTA). Septyni pirmaujantys kandidatai vis labiau įtemptose ir gausiose lenktynėse dėl galimybės tapti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono įpėdiniu ketvirtadienį surėmė ietis pirmuosiuose debatuose, surengtuose likus aštuoniems mėnesiams iki rinkimų.

Kandidatai nuo politinio spektro kraštutinės kairės iki kraštutinės dešinės sutiko, kad Prancūzija susiduria su ekonominiais sunkumais.

Tačiau Paryžiaus „Roland Garros“ komplekse, kuriame dažniau vyksta ne politikų debatai, o ryškiausių pasaulio teniso žvaigždžių kovos, jie užėmė itin skirtingas pozicijas dėl to, kaip kovoti su šalies problemomis.

Marine Le Pen, kuri jau ketvirtą kartą siekia prezidento posto ir užima aukštą vietą apklausose, paskelbė, kad jos kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) pristatys 125 mlrd. eurų išlaidų mažinimo planą.

Tačiau kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas paragino verslo lyderius pakelti atlyginimus, kad Prancūzija nepanirtų į recesiją.

Centristų kandidatas, buvęs E. Macrono premjeras Edouardas Philippe‘as apkaltino J. L. Melenchoną siekiu „sudeginti“ Prancūzijos skolą ir imtis veiksmų, dėl kurių „Prancūzija būtų atskirta nuo bankininkystės sistemos“.

Debatai buvo surengti likus mažiau nei aštuoniems mėnesiams iki 2027 m. vyksiančių rinkimų, kurių metu bus renkamas naujas Prancūzijos lyderis. Dabartinis prezidentas centristas E. Macronas šiame poste išbuvo dvi leistinas kadencijas iš eilės.

Kadangi Prancūzija turi dviejų turų rinkimų sistemą, didėja susirūpinimas, kad pirmajame ture nuosaikių rinkėjų balsus gali pasidalyti daugybė kandidatų iš politinio spektro centro, centro kairės, centro dešinės ir dešinės.

Todėl M. Le Pen ir J. L. Melenchonas galėtų patekti į antrąjį turą, kuriame nebūtų tradicinių partijų.

Šią savaitę paskelbti naujos „Ifop-Fiducial“ apklausos duomenys parodė, kad kraštutinių kairiųjų pažiūrų J. L. Melenchonas gali patekti į antrąjį turą kartu su M. Le Pen, kuri pirmojo turo apklausose gerokai pirmauja.

Kalbant apie centrą, prezidento posto aktyviai siekia du buvę E. Macrono ministrai pirmininkai E. Philippe‘as ir Gabrielis Attalis ir nė vienas iš jų nenori užleisti vietos kitam.

Rinkimų kampanijai kairėje energijos suteikė centro kairiųjų pažiūrų buvusio komentatoriaus, europarlamentaro Raphaelio Glucksmanno kandidatūra. Jis spalio mėnesį ketina dalyvauti Socialistų partijos pirminiuose rinkimuose, siekiant rasti geriausią kandidatą.

R. Glucksmannas taip pat dalyvavo debatuose, kaip ir dešiniųjų respublikonų (LR) kandidatas Bruno Retailleau bei žaliųjų lyderė Marine Tondelier.

Kyjivas, rugpjūčio 27 d. (Ukrinform-LETA). Rusija rengia papildomos mobilizacijos planus 2026–2027 m. ir ketina šiais metais mobilizuoti į kariuomenę 300 tūkst. žmonių bei tiek pat kitais metais, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba, remdamasi Ukrainos žvalgybos agentūrų duomenimis. 

„Ukraina turi informacijos, kad Rusijos generalinis štabas jau parengė scenarijų papildomai 600 tūkst. žmonių mobilizacijai per nustatytą laiką šiais ir kitais metais. Visų pirma, jie planuoja visiškai sukomplektuoti su ukrainiečiais kovojančius karinius dalinius ir šiuo metu formuojamus Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinius“, – sakoma pranešime. 

Rusijos politinė vadovybė dar vieną mobilizacijos bangą vertina kaip atsaką į iniciatyvos praradimą kare, nuolat didėjančius nuostolius mūšio lauke ir reikšmingai visuose regionuose sulėtėjusį kareivių verbavimą pagal sutartis. 

Remiantis žvalgybos duomenimis, nuo 2026 m. sausio iki liepos mėnesio Rusija prarado maždaug 240 tūkst. kareivių, iš jų mažiausiai 140 tūkst. kareivių nuostoliai yra negrįžtami. Per tą patį laikotarpį į Rusijos okupacines pajėgas pagal sutartis buvo įdarbinta 232 tūkst. žmonių – mažiau nei prarasta.

Ruošdamasi kitai mobilizacijos bangai ir nusikaltėlių verbavimui pagal sutartis, Rusija pradėjo keisti atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus. Griežtinama karinės registracijos kontrolė, kuriami mechanizmai prievarta pašaukti į karinę tarnybą bausmes Rusijos kalėjimuose atliekančius asmenis. 

Rusijos vadovybė taip pat patvirtino mobilizacijos ar samdomo verbavimo išplėtimą kai kurioms svarbioms bausmes kalėjimuose ir pataisos kolonijose atliekančių moterų kategorijoms. Taip pat rengiamasi nustatyti kvotas teisėsaugos institucijoms, įskaitant Vidaus reikalų ministeriją, Federalinę antstolių tarnybą, Federalinę pataisos tarnybą, Tyrimų komitetą, siųsti darbuotojus į karinę tarnybą mobilizuojant. Mobilizuoti darbuotojai gali būti apmokyti nuo 15 iki 60 dienų. Kai kurie iš mobilizuotųjų galėtų būti apmokyti kariniuose poligonuose Baltarusijoje. 

Pasak Ukrainos žvalgybos, Rusijos vadovybė rengia prievartos priemonių rinkinį, skirtą reaguoti į galimus neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius, galinčius atsirasti miestams ir regionams taikant griežtesnį karo meto režimą. 

Pranešta, kad Rusijos vidaus dokumentuose dar vienos mobilizacijos bangos poreikis grindžiamas regionuose reikšmingai padidėjusiu nepasitenkinimu dėl karo. Šio nepasitenkinimo lygis siekia net 69 proc. ir tuo pačiu mažėja norinčiųjų savanoriškai pasirašyti karines sutartis. 

Problemos sudarant sutartis labiausiai išryškėjo Oriolo ir Vladimiro srityse, taip pat Dagestane. Kurgano srityje mėnesio verbavimo tikslai nuo metų pradžios buvo pasiekti tik 57–69 procentais. Volgogrado srityje užverbuotų samdinių skaičius sumažėjo 40 proc. lyginant su 2025 metais. Jų toliau mažėja ir daugelyje kitų Rusijos regionų. Žvalgybos tarnybų duomenimis, studentų verbavimo kampanija Rusijos universitetuose irgi žlugo.

Be to, Rusijos vadovybė planuoja padidinti regioninės valdžios institucijų atskaitomybę ir išplėsti teisėsaugos institucijų įgaliojimus. 

Jau įdiegta elektroninių mobilizacijos įsakymų išdavimo sistema, taip pat kuriamos išplėstinės prievartos priemonės, įskaitant draudimus išvykti iš Rusijos, gauti paskolas, pirkti ar parduoti nekilnojamąjį turtą, vairuotojo pažymėjimų panaikinimą ir lėšų įšaldymą banko sąskaitose. Įmonės plečia savo mobilizacijos ir karinės registracijos skyrius. 

Pasak žvalgybos, labiausiai tikėtinas scenarijus yra tas, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas priims sprendimą dėl mobilizacijos po vadinamųjų rinkimų į Valstybės Dūmą, numatytų šių metų rugsėjo 18–20 dienomis. 

Minskas/Maskva, rugpjūčio 27 d. (Ukrinform-ELTA). Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka išvyko į Rusiją su darbo vizitu, praneša Baltarusijos portalas „Naša Niva“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.

Vizito metu A. Lukašenka turėtų surengti derybas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu. Jiedu turėtų aptarti „pagrindines dvišalio bendradarbiavimo sritis, aktualius regioninius ir tarptautinius klausimus, taip pat saugumo klausimus“.

A. Lukašenka dar turėtų susitikti su Rusijos ministru pirmininku Michailu Mišustinu. Susitikime su Rusijos premjeru Baltarusijos autoritaras turėtų aptarti bendradarbiavimo prekybos, ekonomikos ir investicijų srityse plėtrą, taip pat bendrų pramonės projektų įgyvendinimą.

Kaip jau skelbta, A. Lukašenka birželio mėnesį lankėsi V. Putino rezidencijoje Valdajuje.

Vilnius, rugpjūčio 27 d. (ELTA). Didžioji dalis naujų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių pajėgumų Lietuvą turėtų pasiekti dar šiemet, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Anot jo, Lietuva yra gavusi teigiamų signalų dėl amerikiečių karių atvykimo.

„Aš manau, kad dar šiais metais turėsime tikrai didžiąją dalį pajėgumų Lietuvoje. Kiek tai bus tiksliai – tai yra logistika ir skaičiavimas. Bet svarbiausias yra principinis sprendimas, kad JAV mato Lietuvą kaip patikimą sąjungininką, mato mūsų regiono problemas ir jas atliepia“, – LRT televizijai sakė R. Kaunas.

Vis dėlto konkrečios amerikiečių karių atvykimo datos ministras kol kas neįvardija.

„Rugpjūčio 13 dieną informaciją mes atsinaujinome, tiesiogiai gavau patikslintus skaičius ir pobūdį, tiek ir preliminarias datas. Viskas yra pozityvu. Tik nenorėčiau įsivelti į ne visai solidžias galbūt politines lenktynes, kas pirmas įvardins tą konkrečią datą“, – teigė jis.

Pasak R. Kauno, šiuo metu dėliojamos logistinės ir techninės detalės.

„Svarbiausia, kad informacija valdoma, ji yra. Šitos logistinės techninės detalės ir yra dėliojamos“, – sakė ministras.

ELTA primena, kad Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras trečiadienį TV3 televizijai teigė, jog JAV laikosi duoto žodžio ir rotaciją Lietuvoje baigusius amerikiečių karius pakeis nauji. Jis taip pat nurodė turintis konkrečių duomenų, tačiau jų kol kas negalintis atskleisti.

Pasibaigus rotacijai birželio pradžioje iš Lietuvos pradėjo trauktis daugiau kaip 1 tūkst. JAV karių su technika. Įprastai po vienos rotacijos turėdavo atvykti kita, tačiau šįkart naujos grupės atvykimas buvo atidėtas.

R. Kaunas anksčiau yra teigęs turintis sąjungininkų patikinimą, kad pasibaigus vienai karių rotacijai, juos pakeis nauji. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat yra sakęs, kad į Lietuvą atvykti planuojanti JAV karių grupė gali būti didesnė nei iki šiol.

Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.

JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.

(atnaujintos pirmos dvi pastraipos ir papildyta nuo trečios pastraipos)

Briuselis, rugpjūčio 27 d. (AFP-LETA). Europos žvalgybos agentūros nemato jokių ženklų, kad Rusija planuotų karinį puolimą prieš NATO šalis Europoje, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnė po JAV pranešimų, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas perspėjo Maskvą nesmogti Aljansui. 

„Apskritai Europos tarnybos nemato jokios rizikos, kad Rusija užpultų Europos šalis, ir šis vertinimas nepasikeitė“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjusi pareigūnė.

Kelios JAV žiniasklaidos priemonės pranešė, kad CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as per vizitą Maskvoje mėgino įtikinti Rusiją nepulti. „The Wall Street Journal“ pranešė, kad per kelerius metus Rusija gali bandyti išmėginti NATO, surengdama „ribotą puolimą“.

„Kalbant apie kokią nors grėsmę NATO narėms Europoje, nematome jokio vertinimo, kad šiuo metu tai būtų rengiama“, – pridūrė pareigūnė. 

Tačiau, jos teigimu, nėra jokių abejonių, kad „Rusija aktyviai bando sukelti sunkumų mūsų šalims“, nes Europos Sąjunga tvirtai remia Ukrainą nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metais. 

„Ši Rusijos eskalacija akivaizdi“, – sakė ji. 

ES jau seniai kalba apie tai, ką vadina Rusijos hibridiniu karu, ir kaltina Maskvą dėl ilgėjančio incidentų sąrašo – nuo ​​dronų įsiveržimų ir kibernetinių atakų iki dezinformacijos ir politinio kišimosi, o labiausiai pažeidžiamos yra rytinės valstybės narės. 

„Matome, kad šie hibridiniai ir nevisiškai hibridiniai išpuoliai tęsiami, ir darome prielaidą, kad jie ir toliau tęsis“, – sakė pareigūnė. 

Ketvirtadienį Kremlius pavadino pranešimus apie galimą pasirengimą užputi Europą „bauginančiomis istorijomis“.

Berlynas, rugpjūčio 27 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas suvienijo jėgas su dar penkiais Europos lyderiais, kad pasipriešintų planams smarkiai padidinti ilgalaikį Europos Sąjungos (ES) biudžetą, ir paragino sumažinti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą šimtais milijardų eurų.

Vokietija, Nyderlandai, Danija, Austrija, Suomija ir Švedija sutaria, kad siūlomas biudžetas turi būti sumažintas keliais šimtais milijardų eurų, ketvirtadienį po derybų Berlyne pareiškė F. Merzas.

„Šie apkarpymai turės paveikti visas sritis“, – sakė jis ir kartu pridūrė, kad šešios šalys susitarė užimti bendrą poziciją derybose Briuselyje.

„ES biudžetas turi išlikti įkandamas“, – pabrėžė kancleris.

F. Merzas kanceliarijoje susitiko su Danijos, Austrijos, Suomijos ir Švedijos lyderiais, o kiti dalyviai prisijungė vaizdo ryšiu.

Fiskaliniu požiūriu konservatyvių šalių grupė, dažnai vadinama „taupiosiomis“ narėmis, dabartinį EK pasiūlymą laiko nepriimtinu.

EK 2028–2034 m. laikotarpiui pasiūlė apie 1,76 trln. eurų biudžetą, pakoreguotą pagal infliaciją 2025 m. kainomis. Didžiausia ES ekonomika Vokietija prisideda labiausiai.

Biudžetui reikalingas vieningas visų 27 ES šalių narių pritarimas.

Derybininkai siekia rasti kompromisą iki metų pabaigos, tačiau susitarimas laikomas itin sudėtingu, nes šalių narių pozicijos labai skiriasi.

F. Merzas pakartojo tikslą susitarti iki 2026 m. pabaigos, tačiau pripažino, kad terminas nėra esminis.

F. Merzas sakė, kad šešios šalys yra suinteresuotos į derybas įtraukti „realizmą ir reformas“, ir tvirtino, jog EK planai neatspindi finansinio spaudimo, kurį junta šalys narės.

Ši grupė finansuoja apie 40 proc. ES biudžeto ir taip pat teikia didelę dalį paramos Ukrainai, nurodė jis.

Pasak F. Merzo, EK pasiūlymuose numatyta ES išlaidas padidinti iki 60 proc.

„Tokiu metu, kai visos šalys narės konsoliduoja biudžetus, tai tiesiog neįkandama“, – sakė jis.