Maskva, rugsėjo 20 d. (dpa-ELTA). Griežtai kontroliuojamus Rusijos parlamento rinkimus laimėjo Kremliaus remiama partija „Vieningoji Rusija“ – Rusijos naujienų agentūrų paskelbtais preliminariais duomenimis, ji surinko 49,4 proc. balsų.

Pirminiais Rusijos duomenimis, Komunistų partija surinko 14,2 proc., ultranacionalistinė LDPR – 10,7 proc., o palyginti nauja partija „Naujieji žmonės“ – 9,7 proc. balsų. „Teisingoji Rusija“ surinko 6,6 proc. balsų, tad visos keturios partijos turėtų vėl patekti į Valstybės Dūmą.

Visos kadenciją baigiančiame parlamente atstovaujamos partijos laikomos lojaliomis Kremliui ir remia Rusijos karą prieš Ukrainą.

Karui besipriešinančiai partijai „Jabloko“ nebuvo leista dalyvauti tris dienas vykusiuose rinkimuose.

Demokratijos padėtį stebinčios organizacijos, Vakarų šalių vyriausybės ir Kremliaus oponentai pareiškė nelaikantys šių rinkimų nei laisvais, nei sąžiningais. Kritikai kaltina valdžią pašalinus iš rinkimų tikrąją opoziciją ir griežtai kontroliuojant šalies politinį gyvenimą.

Vis dėlto Kremlius šiuos rinkimus laiko svarbiu visuomenės paramos prezidento Vladimiro Putino tęsiamam karui prieš Ukrainą išbandymu. „Vieningosios Rusijos“ sąrašuose kandidatavo dešimtys šio karo veteranų.

Daugiau kaip du dešimtmečius Rusijos politikoje dominuojanti „Vieningoji Rusija“ rinkimus pasitiko šaliai patiriant didelį ekonominį spaudimą, ryškėjant nuovargio nuo karo požymiams ir didėjant visuomenės nepasitenkinimui.

Niujorkas, rugsėjo 20 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį prasidėjo JAV iždo sekretoriaus Scotto Bessento ir Kinijos vicepremjero He Lifengo derybos, per kurias, artėjant abiejų šalių lyderių viršūnių susitikimui, bus siekiama sudaryti sąlygas galimiems susitarimams dėl prekybos, dirbtinio intelekto (DI) ir kitų klausimų.

Derybose banko „JPMorgan Chase“ buveinėje Niujorke taip pat dalyvauja prezidento Donaldo Trumpo vyriausiasis prekybos pareigūnas Jamiesonas Greeras. Numatoma, kad jos truks visą dieną.

Šios derybos vyksta prieš ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose planuojamą dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų lyderių – D. Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo – susitikimą.

Abi šalys sieks sumažinti įtampą dėl prekybos, technologijų ir kitų strateginių klausimų. Tarp jų – galimas lapkritį baigsiančių galioti prekybos paliaubų pratęsimas ir DI plėtros saugikliai.

„Tikiuosi, kad šiandien vyks konkrečios, išsamios ir konstruktyvios derybos, kurios padės pasirengti mūsų lyderių susitikimui“, – atvykęs į sekmadienio derybas žurnalistams sakė S. Bessentas.

JAV pareigūnai taip pat sieks užtikrinti nenutrūkstamą retųjų žemių magnetų ir ypatingos svarbos mineralų, būtinų JAV gamintojams, tiekimą.

Su derybomis susipažinęs šaltinis naujienų agentūrai AFP teigė, kad jose, tęsiant ankstesniuose dvišalių derybų etapuose pradėtas diskusijas, daugiausia dėmesio bus skiriama DI, prekybai, retųjų žemių elementams ir kitoms temoms.

Šaltinis pridūrė, kad darbinio lygmens susitikimai gali tęstis ir pirmadienį.

Per ankstesnes derybas Kinija taip pat įsipareigojo pirkti JAV žemės ūkio produkciją, tad gali būti vertinama ir tai, kaip šie įsipareigojimai vykdomi.

„Esame pasirengę diskutuoti, kaip išvengti bendrų rizikų ir mūsų dviejų sistemų susiskaidymo“, – kalbėdamas apie derybas dėl DI anksčiau yra sakęs S. Bessentas.

Kitas klausimas – JAV ekonominis spaudimas Iranui, Vašingtono karui su Teheranu įžengus į septintą mėnesį.

Kinija yra viena svarbiausių Irano ekonominių partnerių, perkanti didelę dalį šios šalies išgaunamos naftos, ir svarbi Teherano diplomatinė rėmėja.

Analitikai perspėja, kad iš D. Trumpo ir Xi Jinpingo viršūnių susitikimo daug nesitikima.

„Vienas iš nedaugelio dalykų, kurių galime tikėtis artimiausiu metu, yra paliaubos, kurios, tikėtina, tęsis iki šių metų pabaigos“, – sakė buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Kurtas Campbellas.

„Manau, išgirsite prezidentą paskelbiant apie ketinimą dar du kartus susitikti su Xi Jinpingu“, – pridūrė K. Campbellas, šiuo metu vadovaujantis konsultacijų bendrovei „The Asia Group“.

Prognozuojama, kad D. Trumpas ir Xi Jinpingas lapkritį susitiks Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forume Šendžene (Kinija). Taip pat numatoma, kad D. Trumpas pakvies Xi Jinpingą į gruodį jo Doralo kurorte Majamyje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą.

Kairas, rugsėjo 20 d. (dpa-ELTA). Jemene sekmadienį tęsėsi įnirtingos Irano remiamų husių ir tarptautiniu mastu pripažintai vyriausybei lojalių pajėgų kovos, per kurias vyriausybės kariuomenė vakarinėje Taizo provincijoje atkovojo kelias teritorijas, pranešė kariniai šaltiniai.

Šis kalnuotas regionas yra netoli strategiškai svarbaus Bab al Mandabo sąsiaurio – vieno pagrindinių laivybos kelių, jungiančių Raudonąją jūrą su Adeno įlanka.

Vis dėlto nė vienai šaliai nepavyko pasiekti lemiamo proveržio ar strateginės pergalės ginčijamose teritorijose. Stebėtojų teigimu, kovos Taize buvo permainingos, o jų metu nė viena pusė reikšmingai nepasistūmėjo į priekį.

Kariuomenės atstovas teigė, kad vyriausybės pajėgos taip pat sunaikino husių artilerijos pozicijas Maribo provincijoje.

Tuo metu, pačių husių teigimu, Saudo Arabijos naikintuvai atakavo ryšių bokštą Jemeno al Džaufo provincijoje.

Husių kontroliuojamas televizijos kanalas „Al-Masirah“ pranešė, kad Saudo Arabijos pajėgos taip pat apšaudė taikinius šiaurinėje Saados provincijoje netoli sienos su Saudo Arabija.

Saudo Arabija, šiame konflikte remianti tarptautiniu mastu pripažintą Jemeno vyriausybę, šių pranešimų kol kas nepatvirtino.

Kovos dėl strategiškai svarbių teritorijų

Husiai neseniai per staigų puolimą pasistūmėjo į pietus ir, be kitų teritorijų, užėmė prie Raudonosios jūros esantį Mochos miestą.

Šiuo metu pietvakarių Jemene esančiuose Kahbubo kalnuose jie kaunasi su vadinamosiomis „Milžinų brigadomis“ – sukarinta grupuote, kuri kovoja išvien su vyriausybės pajėgomis.

„Milžinų brigados“ pranešė surengusios naujų atakų prieš husių pozicijas, transporto priemones ir kareivines bei numušusios kelis husių dronus.

Po įvykdyto puolimo husiai įgijo daugiau galimybių kelti grėsmę komercinei laivybai Bab al Mandabo sąsiaurio prieigose. Grupuotė taip pat atnaujino atakas prieš Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą.

Jungtinės Valstijos – svarbi Saudo Arabijos sąjungininkė – šįkart kol kas laikosi nuosaikios pozicijos ir rengiant smūgius Jemene nedalyvauja.

2025 m. JAV kariuomenė ne kartą bombardavo husių taikinius Jemene, siekdama sustabdyti grupuotės išpuolius prieš laivybą. Tų metų gegužę, tarpininkaujant Omanui, Vašingtonas šią kampaniją nutraukė.

Šverinas, rugsėjo 20 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vadovaujami konservatoriai, kaip rodo sekmadienį paskelbtos rinkėjų apklausos, gali pasiekti prasčiausią rezultatą per visą partijos istoriją žemių rinkimuose, o kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) dvejuose rinkimuose gerokai sustiprino savo pozicijas.

Rinkimai Meklenburge-Pomeranijoje ir Berlyne dar labiau didina spaudimą F. Merzui. Pastaraisiais mėnesiais smarkiai kritus jo populiarumo reitingams, intensyviai spėliojama apie kanclerio politinę ateitį.

Transliuotojų ARD ir ZDF atliktos rinkėjų apklausos rodo, kad F. Merzo Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) vos gali surinkti 5 proc. balsų, kurių reikia norint patekti į Meklenburgo-Pomeranijos parlamentą. Tai būtų gerokai prasčiau už iki šiol žemiausią partijos rezultatą – 9 proc., surinktus 1951 m. Brėmene.

Praėjus dviem savaitėms po triuškinamos pergalės kaimyninėje Saksonijoje-Anhalte, prognozuojama, kad AfD vėl užims pirmąją vietą – šįkart Meklenburge-Pomeranijoje, kur turėtų surinkti apie 37–38 proc. balsų. Palyginti su paskutiniais 2021 m. vykusiais rinkimais, jai tekusių balsų dalis išaugtų daugiau nei dvigubai. Prieš imigraciją pasisakanti partija tik nežymiai lenkia valdančiuosius socialdemokratus (SPD), kurie turėtų surinkti apie 36 proc. balsų.

Berlyne F. Merzo vadovaujami konservatoriai, tikėtina, praras valdžią mieste-žemėje. Rinkėjų apklausos rodo, kad „Kairieji“ – buvusią Rytų Vokietiją valdžiusios socialistinės partijos įpėdiniai – užtikrintai pirmauja su maždaug 25 proc. balsų, o už CDU balsavę teigė apie 20 proc. rinkėjų. Toliau rikiuojasi AfD, kaip prognozuojama, surinksianti 13,5–16 proc. balsų, palyginti su 9,1 proc. 2023 metais.

Pirminės prognozės, paremtos daliniais balsų skaičiavimo rezultatais, turėtų pasirodyti per artimiausią valandą.

Kyjivas, rugsėjo 20 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis platformoje „Telegram“ patvirtino, kad šalies gynybos pajėgos atakavo objektus Maskvos regione, praneša naujienų portalas „Unian“.

Pasak jo, smūgių taikiniais tapo viena pagrindinių Rusijos naftos pramonės įmonių ir Rusijos pajėgų logistikos objektas. Prezidentas nurodė, kad operaciją Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) kariai vykdė kartu su Bepiločių sistemų pajėgomis, Specialiųjų operacijų pajėgomis, Vyriausiąja žvalgybos valdyba (HUR) ir Užsienio žvalgybos tarnyba. Operacijai panaudotos įvairios smogiamojo pobūdžio priemonės – FP-1, RZ-100, MICH-2000, „Palianyca“, „Vendetta“, „Liutyj“, „Bars“, „Flamingo“, „Janvar“ ir „Pelican“.

Tai pirmas oficialiai paskelbtas atvejis, kai buvo panaudota balistinė raketa „Pelican“, dar vadinama FP-7.

„Tai milijardai dolerių, kuriais palaikoma karo mašina... Sankcijos taip pat įvestos įmonei Voronežo srityje. Maskva turėtų ne kitų regionų sąskaita kurti daugiasluoksnius oro gynybos žiedus, o užbaigti savo žiaurų karą ir pasirinkti taiką. Yra deeskalavimo priemonių energetikos ir apsirūpinimo maistu saugumo srityse. Reikia politinės valios. Dėkoju visiems, kurie stiprina Ukrainos pajėgumus vykdyti ilgojo nuotolio smūgius. Esu dėkingas kiekvienam, kuris mūsų ilgojo nuotolio smūgius papildo sankcijomis“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Stebėsenos kanalų duomenimis, gynybos pajėgų atakos taikiniais tapo naftos perdirbimo gamykla Kapotnioje ir logistikos technologijų parkas „Sofjino“. Po atakos naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje kilo didelis gaisras. Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pareiškė, kad per ataką žuvo du žmonės, dar šeši buvo sužeisti.

Tai ne pirmas kartas, kai Ukrainos gynybos pajėgos smogė naftos perdirbimo gamyklai Kapotnioje – šis objektas jau buvo atakuotas birželio 16 ir 18 dienomis. Per pirmąją ataką buvo apgadintas pirminio naftos perdirbimo įrenginys, kuriam teko apie 53 proc. įmonės perdirbimo pajėgumų.

Vilnius, rugsėjo 20 d. (ELTA). Šią savaitę NATO sąjungininkams Lietuvoje numušus į valstybės teritoriją įskridusį droną, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pripažįsta, kad tai džiugi naujiena, tačiau, pasak jo, šalyje veikianti oro pavojaus detekcijos sistema vis dar turi nemažai trūkumų. Politikas pabrėžia, kad Lietuvai labai svarbu rengtis ne tik numušti pavienius dronus, bet ir identifikuoti bei atremti dronų spiečius.

„Gerai, kad pavyko numušti, bet iš vakaro pamenam, kad buvo skelbtas aliarmas dėl to, kad skrido paukščių būrys ir buvo galvojama, kad tai yra dronas. Tai reiškia, kad mūsų detekcijos sistema – radarai ir kitos sistemos, kurias naudojame – kol kas neleidžia mums užtikrintai ir garantuotai indikuoti, kada tikrai mūsų oro erdvę kerta iš kažkur atskrendantis dronas, kurį po to jau reikia galvoti, kaip numušti“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė A. Kubilius.

„Aš sakyčiau, (…) ko mums tikrai reikia ir dabar, ir ko reikės ir ateityje, tai susitvarkyti su gerai veikiančia indikacijos, detekcijos sistema, kuri leistų pamatyti ir pavienį droną, ir leistų mums būti garantuotiems, kad tuo atveju, jeigu skris 100 dronų, mes irgi juos matysime“, – pabrėžė jis.

Visgi eurokomisaras sako nesantis tikras, ar Lietuva šiuo metu tam skiria pakankamai dėmesio.

„Nežinau, kiek Lietuva tam šiandien skiria dėmesio. Apie tai tikrai verta svarstyti. Mes pasiruošę padėti, skatiname pasienio valstybes nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros įgyvendinti taip vadinamąjį sienos sargybos projektą, kuris apimtų ir tai, ką sąlyginai vadindavome dronų siena. Bet čia jau reikia kompleksinio požiūrio, nes tokios sistemos sparti plėtra esant krizinei situacijai reikalauja sprendimų jau dabar“, – aiškino A. Kubilius.

„Kartais gal ir natūralu, kad ir tie, kas yra valdžioje, ir kariškiai bando aiškinti, kad „viską mes čia turime“, bet realybė turbūt nėra tokia graži. (...) Mano pirmas matymas būtų iš tikrųjų investuoti į galimybes, kurių reikia tam, kad pamatytume dronus, išgirstume, galėtume juos indikuoti ir tikrai žinotume, kad tai yra dronai, o ne koks nors paukščių būrys“, – akcentavo eurokomisaras.

Anot jo, siekiant išsiaiškinti, kaip veikia oro grėsmes identifikuojančios sistemos, nebūtina laukti, kol kitų valstybių dronai pažeis Lietuvos valstybės sieną. 

„Nebūtina galbūt laukti, kol iš Rusijos ar Baltarusijos atskris kokie nors dronai ir tada (žiūrėti – ELTA), ar mes juos matome, ar nematome, ar jie praskrenda, ar nukrenta. Aš nematau problemos mums patiems išbandyti kažkokius dronus, juos leisti per savo teritoriją ir tada pasižiūrėti, ar mes juos pamatome, ar nepamatome, ar sugebame numušti, ar nesugebame numušti. Tai toks tik laukimas, kaip bus su tais dronais, atskrendančiais iš Rusijos, arba, kaip prezidentas sako – mes tikimės, kad mus lankys tik pavieniai dronai… Tai manęs tas tikėjimas nelabai įtikina, nes visko gali būti“, – teigė jis.

Skelbtas tikėtinas oro pavojus

Kaip skelbta, antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau buvo informuota, kad dronas sunaikintas, tikėtinas oro pavojus buvo atšauktas. 

Droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai, jam sunaikinti buvo pasitelkta raketinė ginkluotė.

Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone. 

Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos. 

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienį patvirtino, kad numuštas dronas turėjo sprogmenį. Jis buvo neutralizuotas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskridęs, o vėliau numuštas objektas buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris buvo skirtas pulti Ukrainą, tačiau buvo nukrypęs nuo kurso.

Roma, rugsėjo 20 d. (AFP-ELTA). Italijos mokyklose bus uždrausta dėvėti burkas ir nikabus bei ribojamas užsienio moksleivių skaičius klasėse, sekmadienį pareiškė kraštutinių dešiniųjų premjerė Giorgia Meloni.

Italija yra viena pagrindinių migrantų atvykimo šalių, o integracija yra viena svarbiausių rinkimų kampanijos temų prieš kitais metais vyksiančius visuotinius rinkimus.

„Netrukus Ministrų Kabinetui bus pateikta priemonė, kuria įstatymu bus nustatytas didžiausias užsienio moksleivių skaičius vienoje klasėje“, – savo partijos „Italijos broliai“ (FdI) jaunimo sparno renginyje sakė G. Meloni.

„Ji taip pat įpareigos užsienio moksleivių, patiriančių didelių sunkumų integruojantis į mokyklų sistemą, tėvus mokytis italų kalbos ir uždraus mokyklose burkas bei nikabus“, – sakė ji.

Liepą partija „Nacionalinė ateitis“ (FN) paragino griežčiau riboti burkų dėvėjimą mokyklose.

Į valdančiąją koaliciją neįeinančios dešiniųjų partijos FN pažiūros yra dar kraštutinesnės už G. Meloni vadovaujamos FdI, ir ji tapo rimta jos varžove – nuo vasario, kai buvo įkurta, jos populiarumas apklausose smarkiai išaugo.

Nors Italijoje nėra įstatymo, kuriuo mokyklose ar viešose vietose būtų aiškiai draudžiama dėvėti burkas, 1975 m. priimtas įstatymas be pateisinamos priežasties draudžia dėvėti šalmus ar drabužius, apsunkinančius asmens tapatybės nustatymą.

2008 m. aukščiausias Italijos administracinis teismas išaiškino, kad visą veidą dengiančius apdangalus galima dėvėti dėl religinių ar kultūrinių priežasčių, jei prireikus patikrinti asmens tapatybę veidas atidengiamas.

Į G. Meloni koaliciją įeinanti prieš imigraciją pasisakanti partija „Lyga“ šių metų pradžioje pateikė Senatui įstatymo projektą, kuriuo būtų draudžiama dėvėti šalmus ar tokius drabužius, išskyrus tam tikras aplinkybes, pavyzdžiui, sporto renginius ar maldos vietas.

Pagal Italijos įstatymus užsienio moksleivių skaičius vienoje klasėje jau yra ribojamas, o G. Meloni nepaaiškino, kaip ši riba būtų keičiama.

Nacionalinio statistikos instituto (ISTAT) duomenimis, užsienio moksleiviai sudaro kiek mažiau nei 12 proc. visų Italijos mokyklose besimokančių asmenų.

Nuo 2010 m. užsienio moksleivių dalis negali viršyti 30 proc. vienos klasės ir visos mokyklos mokinių.

Ši riba gali būti padidinta, kai užsienio moksleiviai pakankamai gerai moka italų kalbą, pavyzdžiui, jei yra gimę Italijoje, arba sumažinta, jei jų italų kalbos žinios yra prastos.

Kyjivas, rugsėjo 20 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sekmadienį, rugsėjo 20 d., pareiškė, kad Rusija yra vienintelė kliūtis evakuoti žmones iš laikinai okupuoto Oleškų miesto Chersono srityje.

Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai jis parašė socialiniame tinkle „X“.

„Rusija sąmoningai kuria humanitarinę katastrofą okupuotoje Chersono srities dalyje. Ji blokuoja galimybes gauti maisto ir vaistų, trukdo teikti humanitarinę pagalbą ir evakuoti civilius, o Rusijos FPV dronai gatvėse medžioja žmones“, – pabrėžė A. Sybiha.

Ukrainos užsienio reikalų ministras padėtį Oleškuose pavadino itin sunkia. Pasak jo, iš maždaug 24 tūkst. prieš karą mieste gyvenusių žmonių liko tik apie 2 tūkst., tarp jų – apie 50 vaikų. Ministras pridūrė, kad mieste nėra nei elektros, nei dujų.

„Pastarąjį mėnesį blokuojamas maisto, vaistų ir kitų būtiniausių reikmenų tiekimas. Gaunami siaubingi pranešimai, kad žmonės ieško maisto likučių ir renka žolę, kad išgyventų“, – sakė A. Sybiha.

Jis pabrėžė, kad Ukraina siekia surengti evakuaciją. Ministro teigimu, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas patvirtino esantis pasirengęs dalyvauti evakuacijoje, o tarptautinės humanitarinės organizacijos yra pasirengusios suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą.

„Vienintelė kliūtis yra Rusija. Rusija sąmoningai trukdo šioms pastangoms pasiekti žmones, kuriems jų gyvybiškai reikia, ir patį humanitarinės pagalbos teikimą paverčia spaudimo priemone“, – sakė A. Sybiha.

Ukrainos užsienio reikalų ministras sakė, kad per Niujorke vyksiančią Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitę Ukraina sieks sutelkti tarptautinį spaudimą, kad būtų užtikrinta galimybė teikti humanitarinę pagalbą, sukurtas humanitarinis koridorius ir saugiai evakuoti civiliai. A. Sybiha taip pat ketina šias pastangas aptarti su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto prezidente Mirjana Spoljaric.

Tarptautinė bendruomenė turi vieningai siekti pralaužti Rusijos humanitarinę blokadą, užtikrinti, kad humanitarinės organizacijos galėtų nedelsdamos ir nekliudomai patekti į teritoriją, ir sudaryti sąlygas saugiai evakuoti civilius, pabrėžė A. Sybiha.

„Negalima leisti Maskvai okupacijos ir izoliacijos paversti priemone marinti žmones badu, terorizuoti juos ir įkalinti ten, kur jų negali pasiekti tarptautinė pagalba“, – rašė ministras.

Jis pažymėjo, kad tai, kas vyksta Oleškuose ir kitose okupuotose Chersono srities gyvenvietėse, yra sąmoningų Rusijos veiksmų rezultatas, ir pabrėžė, kad Rusija turi prisiimti visą atsakomybę už šios humanitarinės katastrofos sukėlimą ir jos padarinius.

„Neleisime, kad šie nusikaltimai liktų paslėpti už fronto linijos ir Rusijos atsisakymo leisti patekti į okupuotas teritorijas“, – rašė A. Sybiha.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas sakė, kad po derybų Rusija ilgą laiką nepatvirtino esanti pasirengusi vykdyti humanitarinę civilių evakuaciją iš teritorijos aplink laikinai okupuotus Oleškus Chersono srityje.

Vilnius, rugsėjo 20 d. (ELTA). Jubiliejinio Geriausios Lietuvos policijos komandos konkurso nugalėtojais išrinkti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai. 

30-ąjį kartą rengiamas konkursas rugsėjo 14–16 dienomis vyko Palangoje. Jame dalyvavo 10 geriausių policijos komandų iš 10 Lietuvos apskričių. Kartu su jomis taip pat varžėsi kolegos iš Latvijos, Ukrainos ir Lenkijos. 

Kaip skelbia Policijos departamentas, konkurse dalyvavusios komandos varžėsi vairavimo, policijos taktikos, šaudymo, žinių ir medicinos žinių patikrinimo, orientacinėse, šuns valdymo bei kitose rungtyse. 

Susumavus galutinius rezultatus, konkursą laimėjo Vilniaus apskrities VPK pareigūnai, kurie surinko 87 taškus. Antrojoje vietoje likusi Kauno komanda nuo pirmosios atsiliko vos vienu tašku, o tretieji – Marijampolės apskrities pareigūnai – konkursą užbaigė savo sąskaitoje turėdami 82 taškus. 

Geriausi tarp užsienio komandų tapo Lenkijos pareigūnai, surinkę 64 taškus, antrojoje vietoje, surinkę 59 taškus, liko Ukrainos komanda, tuo metu kolegos iš Latvijos surinko 30 taškų. 

Savo jėgas trijų dienų konkurse išbandė ir šalies kinologai. Geriausia šalyje tapo Kauno apskrities VPK kinologė Ernesta Urbietienė, antrąją vietą užėmė Marijampolės komandos kinologė Žydrūnė Balčaitytė, trečiąją – Utenos VPK atstovavęs Lukas Matuškevičius.

Pernai geriausia policijos komanda tapo Marijampolės apskrities VPK pareigūnai. 

Vašingtonas, rugsėjo 20 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad Jemeno husiai sutiko nepulti Jungtinių Valstijų, nors šios su Iranu susijusios grupuotės susidūrimai su JAV sąjungininke Saudo Arabija tampa intensyvesni, pranešė „Fox News“.

Televizijos reporteris Trey Yingstas, dažnai imantis interviu iš D. Trumpo, citavo prezidentą, pasak kurio, Vašingtonas nuolat palaiko ryšį su husiais ir šie sutiko nekovoti su Jungtinėmis Valstijomis.

D. Trumpas ir anksčiau yra teigęs, kad husiai susilaiko nuo išpuolių prieš regione esančias JAV pajėgas.

„Husiai mums paskambino ir nenori su mumis kovoti. Jie nenori, kad mes juos pultume“, – rugsėjo 12 d. lankydamasis Airijoje sakė D. Trumpas.

Tačiau naujausi D. Trumpo komentarai televizijos kanalui „Fox News“ nuskambėjo tuo metu, kai artima JAV sąjungininkė Saudo Arabija patiria vis didesnį spaudimą – šeštadienį raketa buvo paleista į jos sostinę Rijadą.

Husiai taip pat surengė spartų puolimą Jemene ir užėmė dideles teritorijas, kurias pirmiau kontroliavo Saudo Arabijos remiamos tarptautiniu mastu pripažintos vyriausybės pajėgos.

„Fox News“ pranešė, kad D. Trumpas šiuo metu sprendžia, kokių veiksmų imtis dėl Irano. JAV ir Izraelio pajėgos vasario 28 d. pradėjo plataus masto bombardavimo iš oro kampaniją, po kurios prasidėjo jau beveik septynis mėnesius trunkanti priešprieša.

Pasak T. Yingsto, D. Trumpas jam sakė, kad netolimoje ateityje įvyks didelių dalykų ir kad iraniečiams derėtų elgtis tinkamai, nes jis sprendžia, ar susprogdinti jų šalį.