Vilnius, rugsėjo 4 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su ministrais bei institucijų vadovais aptars šalies ūkio augimo skatinimo bei šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones. 

Kaip Eltai susitikimo išvakarėse nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, jame dalyvaus finansų ministras Taurimas Valys, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, taip pat institucijų vadovai.

„Prezidentas susitikime su finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrais, Valstybės kontrolės, Lietuvos banko, Konkurencijos tarybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, ILTE vadovais aptars Lietuvos ūkio augimo skatinimo ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones“, – teigė R. Jasiulionis. 

Kaip skelbė ELTA, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, augo 1,7 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.

Šalies BVP 2026 m. balandį–birželį, to meto kainomis, siekė 22,8 mlrd. eurų.

Liepą Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo pareigas eiti pradėjęs Martynas Endrijaitis kaip vieną iš svarbiausių mokesčių administratoriaus strategijos krypčių iškėlė siekį mažinti šešėlinę ekonomiką. 

Vilnius, rugsėjo 4 d. (ELTA). Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija penktadienį susitiks su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Susitikime planuojama aptarti Lietuvos santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), Kinija ir Baltarusija.

Kaip Eltai nurodė TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė, viena pagrindinių susitikimo temų – JAV karinės paramos atnaujinimas.

„Tikrai norime aptarti tiek santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis situaciją dėl karinės paramos atnaujinimo, norime, be abejo, išsamiau aptarti ir santykių su Kinija gerinimą“, – sakė parlamentaras.

Pasak jo, parlamentarams taip pat svarbu išgirsti, kokių veiksmų imamasi įgyvendinant Vyriausybės ir premjero suformuluotą užduotį gerinti santykius su Kinija, kartu išlaikant nuoseklią Lietuvos poziciją Taivano atžvilgiu.

„Kaip išlieka, kiek Lietuva išlieka nuosekli laikysenoje dėl savo įsipareigojimų turėti gerus santykius ir su Taivanu, ir tuo pačiu atkurti ir plėtoti santykius su Kinija“, – teigė M. Lingė.

Susitikime taip pat ketinama aptarti Lietuvos santykius su Baltarusija. 

M. Lingės teigimu, daliai valdančiųjų keliant klausimą dėl galimo santykių su Minsku švelninimo, norima išsiaiškinti ir galimus verslo interesus.

„Norisi taip pat pamatyti, ar tie interesai, kurie yra aplink įvairaus verslo interesus, kalbant apie pirmiausia „Belaruskali“ situaciją, ar šitoje srityje taip pat ministras turėtų kokių žinių, kokia dabartinė situacija, ar keičiasi pozicijos“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas.

Kaip skelbė ELTA, šią savaitę premjeras Mindaugas Sinkevičius „Žinių radijui“ teigė pasitikintis užsienio reikalų ministro K. Budrio diplomatiniais gebėjimais siekiant normalizuoti santykius su Kinija. 

M. Sinkevičius išreiškė lūkestį, kad jo vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytą tikslą Lietuvos diplomatijos vadovui pavyks pasiekti dar iki šalies pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai. 

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad toks ministro pirmininko lūkestis yra realistiškas.

M. Sinkevičius taip pat vylėsi, jog K. Budrys iš Vašingtono parveš gerų žinių dėl tolesnio amerikiečių karių buvimo Lietuvoje. 

Vilnius, rugsėjo 4 d. (ELTA). Energetikos ministras Lukas Savickas išvyksta darbo vizito į Taliną, kur penktadienį susitiks su Šiaurės ir Baltijos šalių energetikos ministrais.

NB8 formato susitikime ministrai aptars regiono energetikos sistemų atsparumą, veiksmų koordinavimą siekiant saugant svarbią energetikos infrastruktūrą bei patikimą energijos tiekimo užtikrinimą, kilus galimiems sutrikimams.

Taip pat atskiras dėmesys bus skirtas paramai Ukrainai prieš artėjančią žiemą.

Susitikimo pabaigoje numatoma priimti ir paskelbti bendrą NB8 energetikos ministrų pareiškimą, kuriuo šalys patvirtins savo įsipareigojimą vieningai stiprinti regiono saugumą bei tęsti pagalbą Ukrainai.

NB8 formatas vienija Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Daniją, Norvegiją ir Islandiją. 

2026 metais Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui pirmininkauja Estija.

Vilnius, rugsėjo 4 d. (ELTA). Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys penktadienį Vilniuje susitiks su Lietuvoje viešinčiu Moldovos vicepremjeru ir užsienio reikalų ministru Mihajumi Popšojumi.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), dvišaliame susitikime Lietuvos ir Moldovos ministrai aptars Europos Sąjungos (ES) plėtros klausimus, šalies kandidatės eurointegracinį procesą ir regioninę saugumo situaciją.

Po susitikimo ministrai dalyvaus bendroje spaudos konferencijoje.

Skurdi agrarinė valstybė tarp Ukrainos ir Bendrijos narės Rumunijos nuo 2022 metų yra kandidatė įstoti į ES. Uždniestrė, daugiau nei 30 metų atsiskyrusi nuo Moldovos ir gyvenama daugiausia rusakalbių, yra laikoma Maskvos forpostu regione.

Vilnius, rugsėjo 4 d. (ELTA). Penktadienį prasideda tris dienas truksiantis festivalis „Vilniaus dienos“, kuris šiemet išsiplės į daugiau miesto erdvių. Iki sekmadienio vilniečių ir miesto svečių šventėje lauks muzikos, sporto, literatūros, dizaino, bendruomenių ir naktinės kultūros renginiai, o vakarais prie Baltojo tilto vyks dronų šou.

Pasak „Vilniaus dienų“ organizatorių, muzika šiemet skambės keturiose festivalio scenose. 

Viena pagrindinių šių metų festivalio naujovių taps „Sunkioji terasa“, kurioje šventės dienomis pasirodys devynios Lietuvos roko ir metalo grupės.

Prie Vinco Kudirkos aikštės koncertuos Angelou, „Galèra“, „SHWR“, „Katarsis“, Lukas Pilkauskas, „Bohemos Tarifas“ ir kiti atlikėjai, o atsinaujinusioje Neries krantinės scenoje prie Baltojo tilto vyks gyvos muzikos, komedijos ir elektroninės muzikos pasirodymai.

Pagrindiniai vakaro koncertai vyks didžiojoje scenoje Katedros aikštėje. Joje pasirodys „Kamanių šilelis“, Free Finga, Justinas Jarutis ir Donatas Montvydas.

Šeštadienio naktį „Vilniaus naktys“ taip pat kvies lankytojus su vienu 10 eurų bilietu aplankyti keturis miesto klubus. Renginiai juose vyks nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto.

„Lankytojams siūlysime naujų renginių ir iniciatyvų, kurios leis Vilnių patirti skirtingose miesto erdvėse, dieną ir naktį. Tikimės, kad ši įvairovė ir naujos patirtys sudomins tiek į festivalį kasmet sugrįžtančius lankytojus, tiek tuos, kurie jį atras pirmą kartą“, – pranešime cituojamas festivalį organizuojančio Vilniaus kultūros centro direktorius Paulius Jurgutis.

Penktadienį ir šeštadienį prie Baltojo tilto taip pat bus rengiamas 15 minučių trukmės dronų šou, kuriame žiūrovai išvys miesto simbolius ir atpažįstamus sostinės vaizdus. 

Šeštadienį Bernardinų sode vyks tarptautinė bendruomenės šventė „Vilnius Is My City“, o rugsėjo 4–6 dienomis – Vilniaus sporto festivalis, subursiantis daugiau nei 70 sporto klubų ir organizacijų.

Festivalio programoje taip pat numatyta beveik 40 „Knygų aikštės“ renginių, dizaino mugė „Stiliaus lokacija“ bei dar daugiau nei 20 kūrybinių dirbtuvių.

Štutgartas, rugsėjo 3 d. (dpa-ELTA). Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“ ketvirtadienį pranešė, kad įmonės vadovybė ir profesinės sąjungos susitarė iki šio dešimtmečio pabaigos atleisti dar 50 tūkst. darbuotojų, o iš viso bus panaikinta 100 tūkst. darbo vietų.

„Būtina sistemingai suderinti darbuotojų skaičių su ekonomine realybe“, – teigiama 10 prekių ženklų vienijančios įmonių grupės pranešime.

Įmonė taip pat pridūrė patvirtinusi planą, pagal kurį, be jau sutartų 50 tūkst., numatoma „panaikinti dar apie 50 tūkst. etatų“.

Didžiausia Europos automobilių gamintoja su sunkumais susiduria dėl JAV įvestų muitų, nestabilios elektromobilių paklausos ir, svarbiausia, aršios Kinijos gamintojų konkurencijos bei konkurencijos pačioje Kinijoje.

Ši įmonė, kuriai, be to paties pavadinimo markės, taip pat priklauso tokie prekių ženklai kaip „Audi“ ir „Porsche“, jau buvo susitarusi visame pasaulyje atleisti apie 50 tūkst. darbuotojų.

Atleidus iš viso 100 tūkst. darbuotojų arba maždaug 15 proc. šios automobilių gamintojos darbuotojų visame pasaulyje, bus įvykdytas didžiausias restruktūrizavimas, kada nors regėtas pasaulinėje automobilių pramonėje.

Kyjivas, rugsėjo 3 d. (Ukrinform-ELTA). Artimiausiomis dienomis gali įvykti susitikimas su JAV prezidento atstovais, o konkrečios jo datos jau yra nustatytos, vakariniame kreipimesi pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Ką tik surengiau susitikimą su komanda, kuri veda derybas su JAV prezidento atstovais. Su jais nuolat palaikome ryšį – iš tiesų, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę – ir šiuo metu ruošiamės susitikimams. Turime preliminarias datas. Tikimės, kad JAV prezidento atstovai atvyks čia, į Kyjivą. Gavome iš jų patvirtinimą: susitikimai vyks Maskvoje ir Kyjive. Tikimės, kad toks susitikimas įvyks artimiausiomis dienomis. Tai labai svarbu. Svarbu, kad JAV ir toliau aktyviai dalyvautų. Esame pasirengę turiningiems susitikimams su jais Ukrainoje“, – sakė Ukrainos vadovas.

Kaip pranešta, pirmadienį, rugpjūčio 31 d., V. Zelenskis susitiko su JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais Steve’u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, su kuriais aptarė tolesnį derybų komandų bendradarbiavimą bei sprendimų, padėsiančių pasiekti taiką, paiešką.

Vilnius, rugsėjo 3 d. (ELTA). Lietuvos žvalgyba šiuo metu nemato padidėjusios grėsmės iš Baltarusijos ir negali patvirtinti šios šalies opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos teiginių apie Baltarusijoje didėjančią karinę infrastruktūrą, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.

„Mane truputį stebina, iš kur Cichanouskaja tokią informaciją gauna, nes specialiai dar šiandien domėjausi papildomai – mūsų tarnybos tokios informacijos neturi“, – ketvirtadienį LRT televizijai teigė D. Matulionis.

Pasak jo, Lietuva šiuo metu nefiksuoja padidėjusios karinės grėsmės iš Baltarusijos. Nors šios šalies teritorijoje yra dislokuotų Rusijos karinių objektų, naujų manevrinių pajėgų, kurios reikšmingai didintų grėsmę Lietuvai, Latvijai ar Lenkijai, nepastebima.

„Taip, yra tam tikri Rusijos kariniai objektai, tačiau tokių kažkokių naujų manevrinių dalinių, kurie tiesiogiai keltų grėsmę Lietuvos ar Latvijos, ar Lenkijos valstybėms, tikrai nematome“, – pažymėjo prezidento patarėjas.

D. Matulionio vertinimu, apie pasirengimą karinei operacijai signalizuotų pastebimai didėjantis Rusijos kariuomenės skaičius Baltarusijoje. Tokį pokytį, anot jo, Lietuvos žvalgyba kartu su sąjungininkais galėtų pakankamai greitai pastebėti.

„Jeigu iš tikrųjų būtų pastebėtas didėjantis Rusijos kariuomenės skaičius, tai mes lengvai pastebėtume. Tai ne tik mūsų, bet ir mūsų partnerių informacija – mūsų atitinkama žvalgyba tą mato pakankamai gerai“, – pabrėžė D. Matulionis.

„Šiai dienai tikrai sakyčiau, kad Cichanouskajos tas teiginys – mes negalime jo patvirtinti“, – pridūrė jis.

Komunikaciniai kanalai su Minsku reikalingi, bet atšildyti santykius dar ne metas

Prezidento patarėjas taip pat pasisakė už komunikacinių kanalų su Baltarusijos režimu išlaikymą, nors platesnių santykių su Minsku, jo nuomone, kol kas atkurti nereikėtų. Tokie kanalai, D. Matulionio įsitikinimu, galėtų padėti išvengti krizių ir papildomos eskalacijos.

„Bent komunikaciniai kanalai yra reikalingi tam, kad išvengti krizių, eskalacijos papildomos. Tai nebūtinai turėtų būti kažkokiam aukštame politiniame lygyje. Net ir priešininkai, net ir kariaujančios šalys istorijoje visada turėjo komunikacinius kanalus“, – akcentavo jis.

Vis dėlto, D. Matulionio vertinimu, atšildyti santykių su Baltarusija kol kas nėra pagrindo, nes Aliaksandro Lukašenkos režimas ir toliau remia Rusijos karą prieš Ukrainą.

„Mes nematome iš Baltarusijos pusės geranoriškų veiksmų mūsų atžvilgiu. Ir Baltarusija ir toliau remia vienokia ar kitokia forma Rusijos karą prieš Ukrainą. Todėl, manau, kad dar ne metas atšildyti santykius su Baltarusija“, – pabrėžė prezidento patarėjas.

Kalbėdamas apie Jungtinių Valstijų sprendimus švelninti dalį sankcijų Baltarusijai ir keliamą kalio trąšų tranzito klausimą, D. Matulionis tikino, kad Lietuva kol kas nemato pagrindo keisti savo pozicijos. Anot jo, po JAV administracijos bandymo užmegzti dialogą dėl kalio tranzito Lietuva aiškiai išsakė poziciją, kad tam šiuo metu nemato pagrindo.

Tiesioginės invazijos grėsmė NATO praktiškai lygi nuliui

Tuo metu prezidento patarėjas atmetė vertinimą, kad konfrontacija tarp Rusijos ir NATO šiuo metu yra pasiekusi aukščiausią lygį nuo 2022 metų.

„Ne, tikrai taip negalėčiau pasakyti. Tiesioginės karinės invazijos grėsmė yra praktiškai lygi nuliui šiandien. Tačiau sabotažo, diversijų grėsmė yra išlikusi. Ji galbūt šiuo metu yra suaktyvėjusi, tam tikras padidėjęs agresyvumas egzistuoja tam, kad pagrindinis tikslas – įbauginti visuomenes ir tuo pačiu sumažinti paramą Ukrainai per tas diversijas“, – konstatavo D. Matulionis.

ELTA primena, kad S. Cichanouskaja ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo, jog Baltarusijos teritorija gali būti panaudota Rusijos provokacijoms ar tolesnei karinei eskalacijai. Pasak jos, A. Lukašenka prireikus leistų Rusijai naudotis Baltarusijos teritorija ir infrastruktūra.

S. Cichanouskaja taip pat tvirtino gaunanti informacijos apie Baltarusijoje didėjančią karinę infrastruktūrą, įskaitant objektus prie sienos su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis.

Berlynas, rugsėjo 3 d. (dpa-ELTA). Dėl dronų incidentų ir karo Ukrainoje dauguma Vokietijos gyventojų, anot apklausos, laiko Rusiją grėsmę šalies saugumui. Remiantis naujausia ARD-„Deutschlandtrends“ apklausa, 56 proc. respondentų mano, kad šalis šiuo metu patiria didelę arba labai didelę Rusijos grėsmę. 39 proc. tuo tarpu galvoja, kad grėsmės beveik nėra arba visai nėra.

Apklausa atskleidė, kad gyventojai Vakarų ir Rytų Vokietijoje skirtingai žvelgia į Rusiją. 59 proc. žmonių Vakarų Vokietijos federalinėse žemėse nurodė, kad Rusijos grėsmė šalies saugumui yra didelė arba labai didelė. Tuo tarpu rytinėse žemėse tokios nuomonės buvo tik 42 proc. respondentų. 36 proc. vakarų vokiečių teigė, kad Rusijos grėsmė saugumui šalyje yra menka arba jos iš vis nėra. Tarp rytų vokiečių tokių buvo 47 proc.

„Infratest dimap“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1 319 balsavimo teisę turinčių piliečių. Instituto teigimu, reprezentatyvios apklausos paklaida yra 2–3 procentiniai punktai.

Apklausa vyko nuo pirmadienio iki trečiadienio – antradienį Vokietijos vyriausybė apkaltino Rusiją dėl drono incidento Leipcigo/Halės oro uoste ir paskelbė apie sankcijas Maskvai. Kremlius neigia sąsajas su incidentu.

Rusija jau puspenktų metų kariauja prieš Ukrainą. Vokietija nuo karo pradžios teikia Ukrainai politinę ir karinę paramą.

Vokietijos paramą Ukrainai ginklais šiuo metu 39 proc. apklaustųjų laiko tinkama. 14 proc. teigė, kad ji nepakankama, o 42 proc. galvoja, kad ši parama per didelė. Pastarasis rodiklis yra didžiausias, kurį „Infratest dimap“ fiksavo nuo Ukrainos karo pradžios.

Londonas, rugsėjo 3 d. (AFP-ELTA). Britų skaitmeninis bankas „Revolut“ ketvirtadienį paskelbė JAV gavęs sąlyginę licenciją verstis bankininkystės veikla, o tai reiškia, kad jis žengė didelį žingsnį link to, kad taptų vienu iš nacionalinių Jungtinių Valstijų bankų.

JAV Valiutų kontrolės tarnybos (OCC) leidimas atveria bendrovei „Revolut“ kelią ateityje tiesiogiai teikti paskolas, išduoti kredito korteles ir siūlyti apdraustus indėlius JAV klientams.

„OCC išduotas sąlyginis leidimas yra svarbus pirmasis žingsnis siekiant įsteigti banką „Revolut Bank US“, – savo pareiškime teigė įmonės įkūrėjas ir generalinis direktorius Nikas Storonskis.

„Tai suteikia mums pagrindą plėstis didžiausioje pasaulio finansų rinkoje ir suteikti milijonams amerikiečių galimybę visapusiškai patirti, kas yra „Revolut“, – pridūrė jis.

„Revolut“, kuri JAV laiko pagrindine būsimos plėtros rinka, pranešė bendradarbiaujanti su valdžios institucijomis, kad 2027 m. galėtų atidaryti banką JAV.

Anksčiau ši finansinių technologijų įmonė bankininkystės paslaugas teikė per kitus JAV bankus.

Kovo mėnesį ši britų bendrovė savo vidaus rinkoje gavo ilgai lauktą banko licenciją, įgydama galimybę konkuruoti su įsitvirtinusiais mažmeninės paskolų rinkos dalyviais.

Turėdama visapusišką Jungtinės Karalystės licenciją, „Revolut“ gali teikti paskolas šioje šalyje gyvenantiems klientams ir užtikrinti jiems patikimesnę finansinę apsaugą.

Be to, praėjusį mėnesį ji gavo visapusišką Prancūzijos banko licenciją, pagal kurią jos Prancūzijoje įsikūręs bankas kartu su Lietuvos dukterine įmone gali veikti kaip dvigubas Europos Sąjungos centras.

2015 m. įkurta „Revolut“ sparčiai augo, o liepos mėnesį vykusio antrinio akcijų pardavimo metu jos vertė pasiekė 115 mlrd. JAV dolerių.

„Revolut“ yra lyderė teikiant finansines paslaugas per išmaniuosius telefonus ir iš pradžių daugiausia dėmesio skyrė tam, kad klientai galėtų lengvai keisti valiutas ir atlikti pervedimus.

N. Storonskis balandžio mėnesį teigė, kad iki pirminio viešojo bendrovės akcijų platinimo dar liko mažiausiai dveji metai.

Ši finansinių technologijų įmonė, teigianti, kad visame pasaulyje jau turi daugiau nei 80 milijonų klientų, siekia pritraukti dar 100 milijonų klientų iš 100 šalių.

Sparčiai augdama, pastaraisiais metais „Revolut“ išgirdo ir kritikos dėl gebėjimo laikytis finansinių reglamentų, ypač skirtų kovoti su sukčiavimu ir pinigų plovimu.