Vilnius, liepos 1 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos nepaprastiesiems ir įgaliotiesiems ambasadoriams. Skiriamuosius raštus gavo ambasadoriai Egipte Valdas Lastauskas, Norvegijoje – Vytautas Pinkus ir Belgijoje – Ramūnas Davidonis.

Kaip teigiama Prezidentūros pranešime, su V. Lastauku šalies vadovas aptarė Lietuvos ir Egipto politinio dialogo stiprinimą, Europos Sąjungos (ES) ir Kairo bendradarbiavimą, dvišalių ekonominių ryšių perspektyvas, ypač pristatant Lietuvos aukštųjų technologijų kompetencijas, kibernetinio saugumo, energetikos, finansinių technologijų srityse.

Taip pat su Egipto ambasadoriumi buvo aptartos galimybės skatinti akademinius ir kultūrinius ryšius. Prezidentas akcentavo būtinybę aktyviau plėtoti bendradarbiavimą su kitomis akreditacijos valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis – Jordanija, Arabų Lyga ir Afrikos Sąjunga bei stiprinti Lietuvos pozicijų pristatymą regione.

Susitikime su R. Davidoniu aptarti istorinės atminties klausimai, įskaitant Europos memorialo totalitarinių režimų aukoms Briuselyje iniciatyvą. Prezidentas su ambasadoriumi taip pat aptarė Lietuvos ir Belgijos dvišalių santykių stiprinimą: daug dėmesio skirta glaudesniam politiniam dialogui, NATO rytinio flango stiprinimui, paramos Ukrainai telkimui ir bendradarbiavimui saugumo bei gynybos srityje. Kartu akcentuota ir ekonominės diplomatijos svarba, ypač gynybos pramonės, aukštųjų technologijų, inovacijų ir atsinaujinančios energetikos sektoriuose.

Tuo metu susitikime su V. Pinkumi šalies vadovas kcentavo Lietuvos ir Norvegijos strateginės partnerystės stiprinimą saugumo ir gynybos srityje, glaudesnį bendradarbiavimą NATO bei Šiaurės ir Baltijos šalių formatu. Aptartos galimybės plėtoti regioninę saugumo sistemą, skatinti Norvegijos investicijas į Lietuvos gynybos pramonę, stiprinti ekonominius ryšius ir toliau telkti paramą Ukrainai. Taip pat daug dėmesio skirta darbui su viena didžiausių lietuvių bendruomenių užsienyje bei kokybiškų konsulinių paslaugų užtikrinimui.

V. Lastauskas – ilgametis diplomatas ir teisininkas. Anksčiau ėjo Lietuvos ambasadoriaus Azerbaidžane ir Latvijoje pareigas, dirbo Užsienio reikalų ministerijos (URM) kancleriu, Personalo vadybos ir delegavimo departamento direktoriumi, Generalinės inspekcijos ambasadoriumi ypatingiems pavedimams bei Rytų kaimynystės politikos departamento vyriausiuoju patarėju.

R. Davidonis turi daugiau kaip tris dešimtmečius diplomatinės tarnybos patirties. Jis ėjo ambasadoriaus Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) pareigas. Anksčiau diplomatas dirbo Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie NATO, buvo ambasadoriaus pavaduotoju Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje, vadovavo įvairiems URM padaliniams.

Tuo metu V. Pinkus pastaruoju metu vadovavo URM Globalių reikalų grupei. Anksčiau diplomatas yra ėjęs Lietuvos ambasadoriaus Vengrijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Danijoje bei Islandijoje pareigas, vadovavo Konsuliniam, Personalo ir Užsienio lietuvių departamentams.

Paryžius, liepos 1 d. (AFP-ELTA). Prancūzija nuo trečiadienio įvedė naujas apmokamas atostogas tiek vaikų motinoms, tiek tėvams, nes prezidentas Emmanuelis Macronas siekia paskatinti vangų gimstamumą šalyje.

2024 m. E. Makronas pristatė planą, skirtą kovai su nevaisingumu ir mažėjančiu gimstamumu, teigdamas, kad tai padės atverti kelią tam, ką jis pavadino Prancūzijos „demografiniu perginklavimu“.

Iki šiol Prancūzijoje apmokamos motinystės atostogos už pirmąjį vaiką trukdavo šiek tiek mažiau nei keturis mėnesius, o tėvai po vaiko gimimo turėjo teisę į 28 dienų atostogas.

Pagal naująsias taisykles, kurios įsigaliojo trečiadienį, motinos ir tėvai dabar gali pasidalinti papildomomis vieno arba dviejų mėnesių atostogomis, be jau turimų teisių.

Pirmąjį mėnesį tėvai gaus 70 proc. savo grynojo darbo užmokesčio, o antrąjį – 60 proc.

Naujosios nuostatos taikytinos tėvams, kurių vaikai gimė 2026 m. sausio 1 d. ar vėliau. Teisę į jas taip pat turi įtėviai.

Vaisingumo rodikliai mažėja visoje Europos Sąjungoje.

Prancūzijoje praėjusiais metais – pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos – gimusių kūdikių skaičius šalyje buvo mažesnis nei mirusių žmonių, rodo Nacionalinio statistikos instituto duomenys.

Feministinės organizacijos teigia, kad reforma yra nepakankama ir vargu ar pagerins lyčių lygybę. Jos atkreipia dėmesį į tai, kad mažiau uždirbantis partneris – paprastai moteris – bus labiau linkęs pasinaudoti papildomomis atostogomis.

Tokijas, liepos 1 d. (AFP-ELTA). „Sony“ trečiadienį pranešė, kad, atsižvelgdama į pasikeitusius vartotojų pomėgius, nuo 2028 m. sausio nustos leisti naujus priedėliui skirtus „PlayStation“ vaizdo žaidimus diskuose.

„Nuo tos dienos nauji žaidimai parduotuvėje „PlayStation Store“ ir mažmeninės prekybos vietose bus prieinami tik skaitmeniniu formatu“, – oficialiame žaidimų platformos „PlayStation“ tinklaraštyje rašė bendrovė.

„Sony“ teigė, kad šis būsimas pokytis „neturi jokios įtakos žaidimams, kurie jau yra arba iki 2028 m. sausio bus išleisti diskuose“.

Šis pranešimas pasirodė tuo metu, kai žaidėjai su nerimu laukia žaidimo „Grand Theft Auto VI“, kuris, kaip prognozuojama, taps visų laikų geriausiai parduodamu kultūros produktu, o rinkoje pasirodys išimtinai skaitmeniniu formatu.

Socialiniuose tinkluose atsirado nepatenkintųjų, kad, nesant fizinio disko, žaidimas neturės jokios vertės antrinėje rinkoje.

„Tai natūrali kryptis, kuria „Sony Interactive Entertainment“ siekia prisitaikyti prie vartojimo tendencijų, nes bendras susidomėjimas skaitmeninėmis laikmenomis gerokai pranoksta susidomėjimą fiziniais diskais“, – teigė bendrovė.

„Mes ir toliau siekiame suteikti savo gerbėjams pasaulinio lygio potyrius žaidžiant žaidimus“, – pridūrė „Sony“.

Kyjivas, liepos 1 d. (dpa-ELTA). Trečiadienį Ukrainos parlamentas nubalsavo už tai, kad šalyje atsirastų paminklas, skirtas pagerbti „iškiliausius Ukrainos tautos atstovus“ – tokį memorialą įrengti ragina ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Nutarimo tekste buvo paminėtas tikslas „formuoti nacionalinę tapatybę“. V. Zelenskis šį sprendimą pavadino „neatidėliotinu“ ir padėkojo parlamentui už tai, kad šis žengė „svarbų žingsnį“. Jis pareiškė nedelsdamas pasirašysiantis šį teisės aktą.

Naujasis paminklas vadinsis „Panteonu“, jis bus pastatytas Kyjive ir skirtas pagerbti nacionalinius veikėjus nuo viduramžių Kyjivo Rusios laikų.

Planuojama, kad čia bus palaidoti ekshumuoti prieštaringai vertinami šalies istoriniai veikėjai, kurie šiandien laikomi kovotojais už Ukrainos nepriklausomybę, taip pat Ukrainos prezidentai.

Neseniai iš Liuksemburgo buvo pervežti 1964 m. mirusio Ukrainos nacionalistų organizacijos vadovo Andrijaus Melnyko palaikai, o juos iškilmingai perlaidojant dalyvavo V. Zelenskis ir kiti aukšti pareigūnai.

Izraelio Holokausto memorialas „Yad Vashem“ išreiškė susirūpinimą dėl A. Melnyko vaidmens Antrojo pasaulinio karo metu, teigdamas, kad jis buvo „judėjimo, kuris rėmė nacių Vokietiją ir su ja bendradarbiavo, lyderis“.

Panteone ketinama pagerbti ir Ukrainos liaudies armijos (ULA) karius. ULA yra laikoma atsakinga už masines lenkų ir žydų žudynes, įvykdytas daugiausia Vakarų Ukrainoje per Antrąjį pasaulinį karą vokiečių okupacijos laikotarpiu.

Gegužę V. Zelenskio sprendimas suteikti vienam Ukrainos kariniam daliniui garbės vardą „ULA didvyriai“ sukėlė konfliktą su Lenkija ir paskatino Varšuvą atimti iš V. Zelenskio šiam suteiktą „Baltojo erelio ordiną“.

Paskiau keletas Ukrainos ir Lenkijos politikų grąžino jiems atitinkamos kitos šalies suteiktus apdovanojimus.

Rusija savo plataus masto invaziją Ukrainoje teisina kova su nacizmu.

Vilnius, liepos 1 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 1 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Formuojant naująją Vyriausybę, trečiadienį prezidentas G. Nausėda susitiko su trimis kandidatais į žemės ūkio, kultūros ir vidaus reikalų ministrus – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariu Kęstučiu Mažeika, Kultūros ministerijos kancleriu Luku Alsiu ir socialdemokratu Martynu Katelynu. 

Trečiadienį parlamentaras taip pat Ignas Vėgėlė paskelbė steigiantis naują politinę partiją – „Piliečių Lietuva“, tuo metu Vyriausybė patvirtino, koks minimalios algos dydis turėtų būti kitais metais.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su trimis kandidatais į ministrus. Ryte šalies vadovas priėmė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatą į žemės ūkio ministrus K. Mažeiką. Visgi, prezidento manymu, nors K. Mažeika ir turi patirties, pasigendama praktinių sprendimo būdų sprendžiant tam tikras problemas. Popiet prezidentas susitiko ir su kandidatu į Kultūros ministerijos vadovo poziciją L. Alsiu, kuris yra šios institucijos kancleris. Po susitikimo žurnalistams komentuota, jog šalies vadovas mano, kad L. Alsys yra yra rimtas kandidatas į šios srities ministro poziciją ir yra rimtas pretendentas užimti šias pareigas. Vakarėjant G. Nausėda susitiko ir su kandidatu į vidaus reikalų ministrus, socialdemokratu M. Katelynu. Kaip po susitikimo komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis, M. Katelynas šalies vadovui pasirodė kaip rimtas pretendentas minimoms pareigoms užimti.

Seimo narys Ignas Vėgėlė skelbia kartu su bendraminčiais steigiantis naują politinę partiją „Piliečių Lietuva“. Parlamentaro teigimu, nauja politinė jėga vienys Lietuvos piliečius, visuomenines ir politines organizacijas, siekiančias esminių politinės sistemos pokyčių. Šiuo metu pradedami rinkti steigėjų parašai, o partijos „Piliečių Lietuva“ steigiamąjį suvažiavimą ketinama surengti šių metų rudenį. Anot politiko, partija „Piliečių Lietuva“ burs aktyvią ir atsakingą visuomenę į tikros centro dešinės politinės krypties judėjimą, pateiks suprantamą ir esmines pertvarkas įkūnijančią programą ir sieks ją įgyvendinti, laimėdama 2028 metų Seimo rinkimus.

Vilniuje, Rygos gatvėje, degė 13 aukštų daugiabutis, dėl gaisro į lauką buvo išvesta apie 60 gyventojų. Kai kurie nuo ugnies gelbėjosi bėgdami ant stogo, kitus gelbėtojai nukėlė panaudoję automobilines kopėčias. Šeštame aukšte nenaudojamos šiukšlių šachtos patalpoje degė sukrauti išardyti baldai. Išdegė patalpa, aprūko 6-o aukšto koridorius, apdegė dviejų liftų durys, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Gesinant vandeniu užlieta laiptinė nuo šešto iki pirmo aukšto. Vieno buto gyventoją gelbėtojai nukėlė savo keltuvu. Tuo metu dar du gyventojai užlipę ant stogo sulaukė, kol buvo išvėdinta laiptinė ir nusileido patys.  Patikrinti namo butai, išvesta apie 60 gyventojų – jų gelbėjimui buvo panaudoti specialūs evakavimo gobtuvai. Šie gobtuvai dedami, kad žmonės neapsinuodytų dūmais, gobtuvas yra sujungtas su ugniagesio kvėpavimo aparatu. Dėl incidento name buvo išjungta elektra. Likvidavus gaisrą gyventojams buvo leista grįžti į namus.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Vyriausybė pritarė 2027 m. minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti 8 proc. – nuo 1153 iki 1245 eurų „ant popieriaus“. Minimalų valandinį atlygį (MVA) didinti nuo 7,05 iki 7,61 euro, šiems projektams rudenį svarstant biudžetą turės pritarti Seimas. Birželio viduryje Trišalėje taryboje darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai susitarė ir siūlė MMA didinti mažiau, tačiau kartu kelti ir bazinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), bet Vyriausybė tokiam siūlymui nepritarė. Anot laikinojo finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, toks Vyriausybės priimtas kompromisas yra visiškai racionalus, nes NPD šiuo metu Lietuvoje ir taip yra labai aukštas. Skaičiuojama, kad MMA uždirbančių darbuotojų pajamos po mokesčių kitąmet padidėtų apie 56 eurais ir siektų mažiausiai 902 eurus per mėnesį.

Demokratų kandidatui į žemės ūkio ministrus naujoje Vyriausybėje Kęstučiui Mažeikai susitikus su prezidentu, jo patarėjas Ramūnas Dilba sako, kad politikas turi patirties šiame sektoriuje, tačiau pasigendama konkrečių siūlymų, kaip spręsti įvairias srities problemas. Tarp tokių neišspręstų problemų patarėjas išskyrė rinkos svyravimus pieno sektoriuje, trumpųjų maisto grandinių plėtros mechanizmą, skatinant į jas labiau įsitraukti savivaldybes, melioracijos fondo steigimą. R. Dilbos teigimu, naujam ministrui taip pat keliamas lūkestis Europos Sąjungos (ES) lygiu „pakovoti“ dėl šaliai palankesnės Bendrijoje svarstomo žemės ūkio reformos, tiesioginių išmokų žemdirbiams, siekiant didesnės jų konvergencijos – dabar tas lygis nesiekia 80 proc. ES išmokų vidurkio. Pats kandidatas į ministrus sakė, kad su prezidentu rado sutarimą svarbiausiais klausimais, tarp jų – dėl žemės ūkio kaip nacionaliniam saugumui svarbios ūkio šakos.

Laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas laikosi nuomonės, kad valstybinės „Ignitis grupės“ vystomo pirmojo jūros vėjo parko projekto rinkos sąlygomis – tai yra be valstybės paramos – šiuo metu užbaigti nėra įmanoma. Ž. Vaičiūnas tikino toliau besilaikantis nuomonės, kad Lietuvai yra reikalingas vienas jūrinio vėjo parkas, o dviejų projektų iniciatyva iš pat pradžių buvo klaida. Laikinojo energetikos ministro nuomone, pirmojo jūros vėjo parko projektui būtų galima inicijuoti valstybės pagalbos derinimo procedūras. Anot Finansų ministerijos atstovės Vaidos Dumčiūtės, Vyriausybė gavo grupės atliktą projekto analizę, tačiau savo vertinimą pateikti ketina jau suformavus naują Ministrų kabinetą. Analizę grupė atliko po Valstybės kontrolės (VK) praėjusių metų audito, kuriuo nustatyta rizikų, susijusių su išaugusia projekto kaina ir mažesne nei planuota grąža, neefektyviu lėšų naudojimu, vėluoti galinčiais statybų terminais.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Airija rotacijos tvarka aštuntą kartą perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES). Šios valstybės pareigūnai iki metų pabaigos pirmininkaus ministrų posėdžiams ir tarpininkaus šalių narių ginčuose. Pagrindinis šešis mėnesius truksiančios Airijos kadencijos prioritetas bus derybos dėl kito ilgalaikio 2028–2034 m. ES biudžeto. Manoma, kad taip pat vyks tolesnės sudėtingos derybos dėl tokių klausimų, kaip vaikų apsauga internete, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma ir skaitmeninio euro įvedimas. Šalies ministras pirmininkas Michealas Martinas prasidedant pirmininkavimui žadėjo, kad Airija teiks pirmenybę pastangoms stiprinti Europos ekonomikos konkurencingumą, apsaugoti pagrindines ES vertybes ir užtikrinti piliečių saugumą.

Kinijoje įsigaliojo tarptautinių organizacijų smerkiamas „etninės vienybės“ įstatymas. „Etninės vienybės ir pažangos skatinimo įstatymu“ siekiama sukurti „bendrą nacionalinę tapatybę“ tarp etninių grupių, pavyzdžiui, stiprinant mandarinų kalbos, kaip oficialios kalbos, statusą. Jungtinės Tautos (JT), žmogaus teisių gynimo organizacijos, o taip pat ir Taivanas įspėjo, kad šis įstatymas dar labiau ribos etninių mažumų kaip uigūrai ir tibetiečiai teises, kurias, pasak jų, Pekinas persekioja. Taip pat atkreipiamas dėmesys į nuostatą, pagal kurią asmenys gali būti traukiami atsakomybėn už įstatymo pažeidimą net ir būdami už Kinijos ribų. Teigiama, kad taip Kinijos vyriausybė įgyja daugiau svertų imtis veiksmų prieš savo priešininkus užsienyje.

Paskelbta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas per pirmuosius kadencijos metus iš savo šeimos kriptovaliutų veiklos uždirbo apie 1,2 mlrd. JAV dolerių pajamų. Remiantis dokumentu, kurį antradienį paskelbė JAV Vyriausybės etikos biuras, D. Trumpas 2025 m. gavo beveik 550 mln. JAV dolerių iš savo ryšių su startuoliu „World Liberty Financial“, kurį 2024 m. rugsėjį įkūrė D. Trumpo sūnūs ir jo specialiojo pasiuntinio Artimiesiems Rytams Steve'o Witkoffo sūnus. Dokumentuose taip pat minimi 635 mln. JAV dolerių autorinių atlyginimų, gautų pagal licencijavimo sutartį, susijusią su kriptovaliuta $TRUMP, paleista vos kelios valandos prieš prezidento inauguraciją 2025 m. sausį. JAV prezidento kriptovaliutų veikla yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jo asmeninis turtas beveik patrigubėjo – nuo ​​2,3 mlrd. iki 6,5 mlrd. JAV dolerių nuo 2024 iki 2026 m., rodo „Forbes“ duomenys. Po šių pranešimų D. Trumpas stojo ginti savo uždirbtus pinigus, tikindamas, esą jam esant valdžioje „pelnosi visi“, o į savo asmeninius finansus nesikišąs.

Ryga, liepos 1 d. (LETA-ELTA). Latvijos policija pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Rusijos žurnalisto Grigorijaus Nechoroševo mirties, nors šiuo metu tyrėjų turima informacija neleidžia daryti prielaidos apie nusikaltimą.

Svetainė „tvnet.lv“ neseniai, remdamasi Estijos žiniasklaidos priemone „Rus.Postimees“, pranešė, kad G. Nechoroševas, kuris pirmasis paskelbė informaciją apie Rusijos vadovo Vladimiro Putino santykius su gimnaste Alina Kabajeva, buvo rastas negyvas Rygoje po to, kai užvalgė kieme surinktų grybų.

69 metų G. Nechoroševas buvo laikraščio „Moskovskij Korrespondent“ vyriausiasis redaktorius; 2008 m. jame buvo paskelbtas straipsnis, kuriame teigiama, kad V. Putinas planuoja išsiskirti su žmona Liudmila ir vesti A. Kabajevą.

Pastaruosius 11 metų G. Nechoroševas gyveno Latvijoje kaip politinis pabėgėlis. Pasak jo artimųjų, gyvendamas Rygoje G. Nechoroševas baiminosi, kad gali tapti V. Putino užsakymu veikiančio samdomo žudiko taikiniu. Žurnalisto draugas Igoris Vatolinas, susitikęs su G.  Nechoroševu prieš pat pastarojo mirtį, pažymėjo, kad jis jautėsi gerai ir aktyviai planavo ateitį. I. Vatolinas pabrėžė, kad būtent G. Nechoroševas pirmasis paskelbė informaciją apie V. Putino santykius su A. Kabajeva.

Valstybės policijos atstovai naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad birželio 19 d. buvo rastas vyro kūnas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, tačiau pirminė informacija neleidžia daryti išvados apie nusikalstamą veiką.

Tyrimas tebevyksta, todėl policija atsisakė teikti bet kokius papildomus komentarus.

Vilnius, liepos 1 d. (ELTA). Europos Komisija (EK) numato Lietuvai skirti 9,788 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, praneša Žemės ūkio ministerija. 

Ši suma yra iš bendros paramos ES ūkininkams, kurie dėl išaugusių trąšų ir energijos kainų susiduria su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis. Teigiama, kad pagal EK parengtą įgyvendinimo reglamento projektą, bendra numatoma skirti suma siekia 540 mln. eurų.

„Lietuva nuosekliai siekė, kad ES kuo greičiau priimtų konkrečius sprendimus ir skirtų realią finansinę pagalbą augančių gamybos sąnaudų paveiktiems ūkininkams. EK parengtas reglamento projektas yra svarbus žingsnis šia kryptimi. Tikimės, kad valstybės narės jam pritars, o parama Lietuvos ūkininkus pasieks kuo greičiau“, – ŽŪM pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Be to, pažymima pranešime, projekte valstybėms narėms numatyta galimybė šią sumą papildyti iki 200 proc. nacionalinėmis lėšomis, taip reikšmingai padidinant bendrą pagalbos paketą ūkininkams.

Priduriama, kad reglamento projektas įgyvendina šių metų gegužės mėnesį EK pristatyto Trąšų veiksmų plano įsipareigojimą mobilizuoti žemės ūkio rezervo lėšas ir suteikti skubią finansinę pagalbą ūkininkams.

Akcentuojama, kad per trumpą laiką parengtas įgyvendinimo reglamento projektas patvirtina EK įsipareigojimą operatyviai įgyvendinti Trąšų veiksmų planą ir sudaro prielaidas artimiausiu metu suteikti finansinę pagalbą labiausiai dėl išaugusių gamybos sąnaudų nukentėjusiems ūkininkams.

Artimiausiomis savaitėmis reglamento projektą svarstys valstybės narės. Jį patvirtinus, Lietuva galės skubiai pradėti įgyvendinti paramos priemones pagal nacionalinius kriterijus, siekdama kuo greičiau suteikti pagalbą labiausiai nuo išaugusių gamybos sąnaudų nukentėjusiems ūkininkams.

(papildytas visas tekstas)

Vilnius, liepos 1 d. (ELTA). Žiniasklaidai skelbiant, kad rusų provokatoriai apsimetė Ukrainos Nacionalinio saugumo sekretoriumi Rustemu Umerovu ir paskambinę apgavo prezidento vyriausiąjį patarėją Deividą Matulionį, šis patvirtino dalyvavęs tokiame pokalbyje, tačiau pažymėjo manatis, kad tai buvo profesionali Rusijos tarnybų provokacija.

Apie provokatorių Vovano ir Lexuso „Telegram“ kanale paskelbtą garso įrašą pranešė portalas „Delfi“.

„Galiu patvirtinti, tai yra tiesa, bet aš tikrai, gerbiami žurnalistai, abejoju, kad tai buvo pokštininkų bandymas – mano asmenine nuomone, tai buvo bandymas iš Rusijos tarnybų. (…) Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad man būtų keista, jeigu pokštininkai galvotų tokia rimta tema ir bandytų iš to padaryti kažkokią istoriją“, – žurnalistams trečiadienį sakė D. Matulionis, jis teigė skambučio sulaukęs gegužės mėnesį.

Anot jo, tokiu būdu buvo bandoma diskredituoti ir paskleisti dezinformaciją apie Baltijos valstybes.

„Pagal visą metodiką ir kaip buvo bandoma, kai buvo sudėtinga situacija ir ukrainiečiai ėmėsi rimtų veiksmų prieš teisėtus taikinius Rusijos teritorijoje, buvo bandoma diskredituoti ir paskleisti tam tikra netikrą informaciją apie Baltijos valstybes“, – pridūrė prezidento patarėjas.

„Viskas buvo padaryta itin profesionaliai, buvo, matyt, dirbtinio intelekto būdu bandoma Umerovo balsą (atkartoti – ELTA), kadangi aš Umerovą pažįstu, aš buvau beveik įsitikinęs, kad kalbu su Umerovu, (…) mes pakalbėjome“, – teigė jis.

Anot D. Matulionio, R. Umerovu apsimetęs asmuo taip pat pasiūlė, kad Baltijos šalių prezidentų patarėjai ir Ukrainos atstovai turėtų palaikyti nuolatinį kontaktą, susijungti per „Zoom“ platformą, po to skambutis buvo patikrintas.

Jo teigimu, iš pradžių galvota, kad telefono numeris teisingas, bet vėliau nustatyta, kad tik paskutiniai keturi jo skaičiai yra tikri.

Patarėjo teigimu, vis dažniau bandoma prisidengiant R. Umerovo asmenybe bandoma užmegzti kontaktus su skirtingais saugumo pareigūnais Europoje, apie tai pats Ukrainos pareigūnas yra padaręs viešą pareiškimą.

Kaip skelbta, rusų provokatoriai teigė, kad apsimetėlis su D. Matulioniu kalbėjosi Ukrainos bepiločių orlaivių tema.

Provokatoriai, pasak portalo, klausė, ką apie Lietuvos oro erdvę pažeidusius ukrainietiškus dronus mano prezidentas Gitanas Nausėda.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Lietuvoje dėl dronų grėsmės ne kartą skelbtas oro pavojus.

Pastarąjį kartą, gegužės 21 d., jis paskelbtas Utenos apskrityje, tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus.  Diena anksčiau oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje. 

Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuojami ir kitose Baltijos šalyse. Incidentai suaktyvėjo Ukrainai sustiprinus bepiločių atakas į Rusijos infrastruktūras.

Helsinkis, liepos 1 d. (AFP-ELTA). Suomijos teismas trečiadienį vieną verslininką pripažino kaltu dėl sunkvežimių ir priekabų eksporto į kaimyninę Rusiją pažeidžiant Europos Sąjungos sankcijas, ir nuteisė jį trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Risto Riihimaki įmonė, registruota Lapenrantos mieste netoli Suomijos sienos su Rusija, 2022 ir 2023 m. eksportavo 164 sunkvežimius ir priekabas, pažeisdama ES sankcijas, įvestas po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.

Tuo metu pagal sankcijas tranzitas per Rusiją buvo leidžiamas, o įmonė buvo deklaravusi, kad transporto priemonės per Rusiją eksportuojamos į Kazachstaną arba Turkiją.

Tačiau iš tikrųjų joms buvo atliktos muitinės procedūros Rusijoje per įmonę, kuri importuoja ir perparduoda sunkvežimius, konstatavo Pietų Karelijos apygardos teismas

Suomijos muitinės duomenimis, importuotų sunkvežimių ir priekabų vertė siekė apie 17 mln. eurų.

Teismas pripažino R. Riihimaki kaltu dėl „teisės aktų pažeidimo sunkinančiomis aplinkybėmis“ ir nurodė, kad šis veiksmas buvo „išskirtinis savo pobūdžiu ir mastu“.

Be laisvės atėmimo bausmės, buvo nurodyta iš R. Riihimaki ir jo įmonės valstybės naudai konfiskuoti nusikalstamu būdu gautas 608 275 eurų pajamas ir šešių milijonų eurų vertės turto. Teismas taip pat skyrė įmonei 10 tūkst. eurų baudą.

R. Riihimaki, kuris nuo kovo vidurio buvo suimtas, neigė padaręs nusikaltimą ir tvirtino, kad buvo apgautas. Teismo nuosprendį dar galima apskųsti.

1 340 kilometrų ilgio Suomijos siena su Rusija yra uždaryta nuo 2023 m. gruodžio mėnesio, kai ją kirto apie 1 000 migrantų be vizų.

Vilnius, liepos 1 d. (ELTA). Nors viešojoje erdvėje prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis ne kartą buvo įvardytas kaip neva galimas kandidatas į užsienio reikalų ministrus, šis tokias kalbas neigia.

„Kodėl jūs galvojate, kad aš turėčiau būti užsienio reikalų ministru? Aš nesu kandidatas į užsienio reikalų ministrus ir tokių teorinių klausimų neturiu teisės kažkaip ir svarstyti“, – trečiadienį Prezidentūroje žurnalistams nurodė D. Matulionis.

Kaip skelbta, politiniuose kuluaruose svarstoma, kad dabar laikinai užsienio reikalų ministro pareigas einančio Kęstučio Budrio vietą galėtų užimti šalies vadovo vyriausiasis patarėjas D. Matulionis.

ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, būsimasis premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė negalįs patikinti, jog K. Budrys užsienio reikalų ministro pareigose liks ir performavus valdančiąją daugumą.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda jau ne kartą sakė, kad ministras tinkamai atlieka savo darbą, yra pagrindinis kandidatas ir toliau eiti šias pareigas, tačiau taip pat tikino, jog K. Budrio ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio santykių su Kinija normalizavimo, susitarimų su Taivanu įgyvendinimo klausimais.

Prezidentas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininką M. Sinkevičių paskyrė premjeru. Šiai kandidatūrai antradienį pritarė Seimas.

Po šio Seimo sprendimo M. Sinkevičius ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti Seimui svarstyti Vyriausybės programą.

Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.