Vilnius, kovo 29 d. (ELTA). Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialiajam pasiuntiniui Baltarusijai Johnui Coale'ui raginant Lietuvą atkurti santykius su Minsku, valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis mano, kad Lietuva turėtų gerinti ekonominius santykius ir atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą.

„Nes šiandieną mes Rusijos biudžetą pumpuojame. Jis toliau žudo Ukrainos žmones, jis toliau okupuoja teritorijas dėl mūsų neveikliškumo. Šiandieną leisdami važiuoti baltarusiškoms trąšoms per Rusijos jūrų uostus ir geležinkelius, mes į jo biudžetą įmetame pinigus“, – laidoje „ELTA Savaitė“ sakė R. Žemaitaitis. 

„Mums per Lietuvos teritoriją reikia leisti tranzitu važiuoti trąšoms ir kitiems elementams iš Baltarusijos“, – pridūrė jis.

Perklausus, ar tokiu būdu reikėtų padėti pildyti prie agresijos prieš Ukrainą prisidedančios Baltarusijos biudžetą, Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas sakė, kad baltarusiškos trąšos ar taip, ar kitaip važiuoja eksportui. O mes esą galėtume pasiimti pinigus už tranzitą ir investuoti juos į gynybą.

„Jie važiuoja taip ar taip. Mes pasiimame tuos pinigus ir investuojame į gynybą. Na, gudrumas turi būti“, – dėstė jis.

„Leiskime daryti ekonominius santykius ir iš to uždirbti pinigus, kad iš to galėtume finansuoti gynybą“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

I. Ruginienė įvardijo tris sąlygas

Kaip skelbta, Lietuvoje viešėjęs J. Coaleʼas ragina Vilnių atkurti ryšius su Baltarusija, apie tai jis kalbėjo interviu LRT. JAV pasiuntinys taip pat pažymėjo manantis, kad turėtų būti sudarytos galimybės per Lietuvą gabenti kalio trąšas. 

Premjerė Inga Ruginienė naujienų portalui LRT sakė, kad Lietuva svarstytų pasiūlymą susitikti su Baltarusijos atstovais viceministrų lygmeniu, jei Minskas įvykdytų Vilniaus keliamas sąlygas.

Anot jos, pirmoji sąlyga tokiam susitikimui – per sieną neturi skirsti kontrabandiniai balionai. Antroji – visi Baltarusijoje sulaikyti vilkikai turi būti grąžinti be jokių papildomų mokesčių ar finansinių baudų. Trečioji sąlyga – Baltarusija turėtų neleisti per sieną neteisėtų migrantų.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog dialogas su Baltarusija galimas tik tuomet, kai Baltarusija parodys realų norą puoselėti kaimyniškus santykius bei nekels grėsmių Lietuvai. Tuo metu trąšų klausimas, pasak šalies vadovo, yra sprendžiamas europiniu lygmeniu. 

Atšaukė sankcijas ir „Belaruskalij“

Praėjusią savaitę derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys J. Coaleʼas pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“. Savo ruožtu režimas į laisvę paleido dalį politinių kalinių.

ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.

Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES. Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.

Vatikanas, kovo 29 d. (AP-ELTA). Popiežius Leonas XIV per Verbų sekmadienio mišias atmetė teiginius, esą Dievas pateisina karą, ir prieš dešimtis tūkstančių Šv. Petro aikštėje susirinkusių tikinčiųjų meldėsi už krikščionis Artimuosiuose Rytuose.

JAV ir Izraelio karui su Iranu įžengus į antrąjį mėnesį ir Rusijai tęsiant karo veiksmus Ukrainoje, Leonas XIV savo Verbų sekmadienio pamoksle pabrėžė, kad Dievas yra „taikos karalius“, kuris atmeta smurtą ir guodžia engiamuosius.

„Broliai ir seserys, mūsų Dievas yra toks: Jėzus, taikos karalius, kuris atmeta karą, kurio niekas negali naudoti karui pateisinti“, – sakė pontifikas. 

„Jis neklauso maldų tų, kurie kariauja, o jas atmeta“, – pridūrė jis.

Religiją savo veiksmams pateisinti naudojo visos Artimuosiuose Rytuose kariaujančios pusės. JAV pareigūnai, ypač gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas, minėjo savo krikščionišką tikėjimą siekdami pateikti karą kaip krikščionių tautos bandymą nugalėti priešus karine jėga.

Rusijos stačiatikių bažnyčia taip pat teisino Maskvos invaziją į Ukrainą kaip esą „šventąjį karą“ prieš Vakarų pasaulį, kurį vadino pasidavusiu blogio jėgoms.

Verbų sekmadienis žymi Jėzaus įžengimą į Jeruzalę prieš jo nukryžiavimą, kurį krikščionys švenčia Didįjį penktadienį, ir prisikėlimą Velykų sekmadienį.

Specialioje palaiminimo maldoje mišių pabaigoje Leonas XIV sakė, kad ypač meldžiasi už krikščionis Artimuosiuose Rytuose, kurie „kenčia žiauraus konflikto pasekmes“.

„Daugeliu atvejų jie negali visapusiškai patirti šių šventų dienų apeigų“, – pridūrė jis.

Anksčiau sekmadienį Jeruzalės lotynų patriarchatas pranešė, kad Izraelio policija neleido Katalikų Bažnyčios patriarchui įeiti į Kristaus Kapo baziliką. Patriarchatas teigė, kad tai buvo pirmas kartas per šimtmečius, kai bažnyčios galvai buvo užkirstas kelias švęsti Verbų sekmadienį toje vietoje, kur, kaip tiki krikščionys, buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus.

Leonas XIV sakė, kad per Didžiąją savaitę krikščionys negali pamiršti, kiek žmonių visame pasaulyje kenčia taip, kaip kentėjo Kristus. 

„Jų išbandymai beldžiasi į visų mūsų sąžinę. Melskimės Taikos Karaliui, kad jis padėtų karo sužeistiesiems ir atvertų konkrečius susitaikymo bei taikos kelius“, – kalbėjo pontifikas.

Kitą savaitę Leonas XIV Šv. Petro aikštėje aukos Velykų sekmadienio mišias, o po to iš bazilikos lodžijos suteiks iškilmingą Velykų palaiminimą.

Vilnius, kovo 29 d. (ELTA). Praėjusiais metais aplinkosaugininkai sulaukė daugiau nei 700 pranešimų apie miškuose paliktas atliekas – daugiausia statybines ar buitines šiukšles ir padangas, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

Departamento duomenimis, iš gautų 748 pranešimų apie atliekas miškuose buvo sutvarkyta 616 atvejų. Dar 17 atvejų buvo duoti privalomieji nurodymai susitvarkyti atliekas, 6 atvejais aplinkosaugininkai surašė administracinio nusižengimo protokolus.

Nustatyti pažeidėjus pavyksta retai, todėl, anot aplinkosaugininkų, tokiais atvejais apie sklype esančias atliekas su raginimu jas gera valia sutvarkyti informuojamas sklypo savininkas.

AAD atkreipia dėmesį, kad apie sugadintas miško paklotes, žievėgraužio tipografo židinius bei kitus aplinkosaugos pažeidimus gyventojai gali pranešti interaktyviajame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt.

Vilnius, kovo 29 d. (ELTA). Seimas svarstys siūlymą daliai įmonių leisti pereinamuoju laikotarpiu neteikti informacijos tvarumo klausimais savo vadovybės ataskaitose.

Tokiu būdu Lietuva pasinaudotų Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvos nuostata, leidžiančia mažinti tvarumo atskaitomybės administracinę naštą įmonėms, kurios 2027 m. nebeprivalės rengti informacijos tvarumo klausimais, bei jas atleisti nuo šios informacijos teikimo už ankstesnius laikotarpius – 2025 bei 2026 m. finansinius metus.

Tai numatantiems Finansų ministerijos parengtiems įstatymų projektams po pateikimo Seimas pritarė šią savaitę, jie bus svarstomi skubos tvarka.

Kaip praneša ministerija, pakeitimai būtų taikomi vertybinių popierių biržoje listinguojamoms bendrovėms, bankams ir draudimo įmonėms, turinčioms nuo 500 iki 1 tūkst. darbuotojų arba kurių metinės pardavimo grynosios pajamos yra nuo 50 mln. iki 450 mln. eurų. 

Ministerijos duomenimis, Lietuvoje tokių įmonių šiuo metu yra 10.

Pagal naująją direktyvą tvarumo atskaitomybės reikalavimas nuo 2027 m. būtų taikomas tik didžiausioms įmonėms ar įmonių grupėms – toms, kurios turi daugiau kaip 1 tūkst. darbuotojų ir kurių metinės grynosios pardavimo pajamos viršija 450 mln. eurų. 

Įstatymų projektais siekiama sumažinti administracinę naštą ir kuo skubiau užtikrinti teisinį aiškumą pirmos bangos įmonėms dėl informacijos tvarumo klausimais teikimo vadovybės ataskaitose pereinamuoju laikotarpiu iki direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę.

Tel Avivas, kovo 29 d. (AFP-Elta). Izraelio parlamentas naktį balsuos dėl 2026 metų biudžeto, kuriame numatytas didžiulis karinių išlaidų padidinimas, nes šalis kariauja keliais frontais.

Gynybos biudžetas padidės daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių ir viršys 45 mlrd. dolerių – tai daugiau nei dvigubai daugiau negu 2023 metų asignavimai prieš Gazos karą, kilusį po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį.

Nuo tada gynybos išlaidos nuolat auga.

Be naujo karo su Iranu, vykstančio nuo vasario 28 dienos kartu su JAV sąjungininkais, Izraelis taip pat kovoja pietų Libane su Irano remiamu islamistiniu judėjimu „Hezbollah“.

Izraelio žiniasklaida kovo 15 dieną pranešė, kad vyriausybė patvirtino 827 mln. dolerių avansą skubiems kariniams pirkimams, susijusiems su vykstančiu karu.

Didėjant gynybos išlaidoms, visoms kitoms ministerijoms bus taikomas 3 % biudžeto mažinimas.

Tačiau ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybė, kurios išlikimas priklauso nuo ultraortodoksų ir naujakurių sąjungininkų paramos, patvirtino reikšmingą papildomą finansavimą būtent šioms grupėms.

Ultraortodoksų partijos gaus daugiau nei 750 mln. dolerių papildomų biudžeto lėšų jų valdomoms privačioms mokykloms.

Be to, nepaisant didelio civilinių biudžetų mažinimo, finansavimas gyvenvietėms išlieka nepakitęs, teigiama prieš gyvenviečių plėtrą pasisakančios organizacijos „Peace Now“ ataskaitoje.

„Peace Now“ šią priemonę pasmerkė kaip „atvirą viešųjų lėšų grobstymą“, skirtą nedidelei vyriausybės rėmėjų grupei.

Gruodžio 4 dieną vyriausybė taip pat priėmė sprendimą per artimiausius penkerius metus investuoti daugiau nei 875 mln. dolerių į gyvenviečių plėtrą okupuotame Vakarų Krante, kurios pagal tarptautinę teisę laikomos neteisėtomis.

Miunchenas, kovo 29 d. (dpa-Elta). Tūkstančiai žmonių sekmadienį išėjo į Miuncheno gatves protestuoti prieš seksualizuotą smurtą internete. Tai naujausia demonstracija šalyje, surengta reaguojant į plačiai aptarinėjamus kaltinimus vienai Vokietijos garsenybei.

Organizatoriai pranešė, kad apie 6 000 žmonių susirinko palaikyti vokiečių televizijos laidų vedėją Collien Fernandes, kuri kovą apkaltino savo buvusį partnerį, aktorių Christianą Ulmeną, kad šis, naudodamasis jos vardu sukurtais socialinių tinklų profiliais, platino pornografinius išmaniojo vaizdo klastojimo įrašus su ja.

Vėliau C. Ulmeno advokatas paskelbė apie teisinius veiksmus žurnalui „Der Spiegel“ dėl straipsnių apie šiuos kaltinimus.

Kalbėdama proteste, Bavarijos žemės parlamento Žaliųjų frakcijos vadovė Katharina Schulze paragino griežtinti įstatymus prieš manipuliuotą pornografinį turinį internete.

„Jei kuriate ar dalijatės pornografiniais išmaniojo vaizdo klastojimo įrašais, tai ateityje turi būti laikoma nusikaltimu“, – sakė Katharina Schulze. Ji taip pat teigė, kad technologijų bendrovės turi prisiimti daugaiu atsakomybės ir privalo atskleisti, kaip veikia jų algoritmai.

Po šio išmaniojo vaizdo klastojimo skandalo tūkstančiai žmonių dalyvavo protestuose ir kituose miestuose - Hamburge, Berlyne ir Hanoveryje.

Kairas, kovo 29 d. (Afp-Elta). Arabų šalių užsienio reikalų ministrai sekmadienį vienbalsiai paskyrė buvusį Egipto užsienio reikalų ministrą Nabilį Fahmy naujuoju Arabų Lygos generaliniu sekretoriumi.

N. Fahmy pareigas oficialiai patvirtins Arabų šalių lyderiai kitame viršūnių susitikime, kuris vyks Saudo Arabijoje, o penkerių metų kadenciją jis pradės liepos mėnesį.

Buvęs aukščiausio rango diplomatas, vadovavęs Egipto užsienio reikalų ministerijai nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. liepos, taps aštuntuoju egiptiečiu, vadovaujančiu Kaire įsikūrusiai regioninei organizacijai, pakeisdamas Ahmedą Aboul Gheitą.

22 nares vienijantis blokas per visą savo istoriją turėjo tik vieną ne egiptietį generalinį sekretorių – tunisietį Chedlį Klibį XX a. 9-ajame dešimtmetyje, kai Egiptas buvo suspenduotas dėl taikos sutarties su Izraeliu pasirašymo, tuo metu sulaužiusios regioninį konsensusą.

Savo pareiškime 75 metų N. Fahmy teigė, kad šios pareigos yra „didelė atsakomybė“, atsižvelgiant į „akivaizdžius tarptautinės teisės pažeidimus, kuriuos vykdo agresoriai, klastingai puolantys mūsų šalis ir mūsų saugumą, taip pat tie, kurių užsitęsusi mūsų žemių okupacija trukdo mūsų broliams naudotis jiems priklausančiomis teisėmis“.

Jis tiesiogiai nepaminėjo Irano ar Izraelio, tačiau jo pareiškimas pakartojo pirmtako poziciją abiejų šalių atžvilgiu.

Arabų Lyga, įkurta 1945 metais, yra politinis forumas, kuriame arabų šalys aptaria ir derina bendras pozicijas.

Tel Avivas, kovo 29 d. (Afp-Elta). Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė nurodęs kariuomenei „dar labiau išplėsti“ saugumo zoną Libane, Izraeliui tęsiant savo kampaniją kaimyninėje šalyje.

„Ką tik nurodžiau kariuomenei Libane dar labiau išplėsti esamą saugumo zoną“, – sakė B. Netanyahu vaizdo pareiškime. - „Tam, kad būtų galutinai neutralizuota invazijos grėsmė (iš „Hezbollah“ kovotojų pusės) ir prieštankinių raketų ugnis būtų perkelta toliau nuo sienos.“

(papildyta „Politikos“ skiltis)

Vilnius, kovo 29 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos kovo 30 d. įvykius Lietuvoje.

Berlynas, kovo 29 d. (dpa-Elta). Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) šiuo metu pagal rinkėjų palaikymą susilygino su kanclerio Friedricho Merzo vadovaujamu konservatyviu CDU/CSU aljansu – abi politinės jėgos turi po 26 %, rodo nauja apklausų bendrovės „Insa“ apklausa.

Apklausa, kurią užsakė plačiai skaitomas bulvarinis laikraštis „Bild“ ir kuri buvo atlikta nuo pirmadienio iki penktadienio, parodė, kad AfD palaikymas padidėjo vienu procentiniu punktu.

Socialdemokratai (SPD), kurie yra F. Merzo centro kairės koalicijos partneriai, prarado vieną punktą ir smuko iki 14 % – tai žemiausias jų rezultatas nuo sausio vidurio.

Žalieji turi 12 %, o kraštutinė kairioji partija „Die Linke“ – 11 %. Kitos partijos neperžengtų 5 % barjero, reikalingo patekti į parlamentą.

Pagrindinės partijos tiek federaliniu, tiek žemių lygmeniu atsisako bendradarbiauti su AfD.

Per 2025 metų vasario rinkimus F. Merzo aljansas, kurį sudaro Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos Bavarijos partnerė Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), surinko 28,5 % balsų, aplenkęs AfD (20,8 %) ir SPD (16,4 %).

Paryžius, kovo 29 d. (AFP-Elta). Policija sulaikė dar du asmenis, įtariamus bandymu susprogdinti savadarbį įrenginį prie „Bank of America“ filialo Paryžiuje, sekmadienį pranešė Prancūzijos vidaus saugumo tarnyba.

Vidaus reikalų ministras Laurentas Nunezas šeštadienį teigė manantis, kad galimą išpuolį galėjo paskatinti karas Artimuosiuose Rytuose.

Policija pirmąjį įtariamąjį, galimai nepilnametį, sulaikė ankstų šeštadienio rytą netrukus po to, kai jis padėjo įrenginį prie banko pastato netoli Eliziejaus laukų.

Įtariamasis buvo kartu su antru asmeniu, kuris, panašu, fotografavo ir filmavo mobiliuoju telefonu, tačiau policijai atvykus pabėgo.

Pasak su tyrimu susijusio šaltinio, įtaise buvo penki litrai skysčio, manoma, kuro, ir uždegimo mechanizmas.

Dar du asmenys buvo sulaikyti šeštadienio vakarą.

Remiantis policijos šaltiniu, pirmasis įtariamasis teigė, kad įvykdyti sprogdinimą buvo užverbuotas už 600 eurų  per „Snapchat“ programėlę 

Prancūzija „labai budri“

L. Nunezas sakė nežinantis, kas incidento užsakovai, tačiau spėjo, kad tai gali būti su Iranu susiję „tarpininkai“.

Policija nurodė, kad anksti šeštadienį prie banko sulaikytas įtariamasis teigė esąs nepilnametis iš Senegalo. Šiuo metu tikrinama jo tapatybė.

Incidentas įvyko po daugiau nei mėnesį trunkančių JAV ir Izraelio smūgių Iranui ir tuo metu, kai vėlai sekmadienį prasidėjo svarbių regiono veikėjų derybos.

Karas išaugo į regioninį konfliktą – Iranas atsakė atakomis prieš Persijos įlankos valstybes, sukeldamas sumaištį energetikos rinkose ir keldamas grėsmę pasaulio ekonomikai.

Prancūzijos vyriausybė ir saugumo tarnybos teigė, kad nors nemano, jog pati Prancūzija yra tiesioginis taikinys, JAV ir Izraelio interesai jos teritorijoje gali būti pasirinkti kaip galimi taikiniai.

L. Nunezas paragino saugumo pajėgas būti „ypač budrias“ ir sustiprinti saugumą geležinkelio stotyse bei kitose žmonių gausiai lankomose vietose.

Prancūzijos kovos su terorizmu prokuratūra šeštadienį AFP pranešė pradėjusi tyrimą dėl „bandymo padaryti žalą naudojant ugnį ar kitas pavojingas priemones“.

Tyrime dalyvauja tiek Paryžiaus kriminalinė policija, tiek Prancūzijos vidaus žvalgybos tarnyba – Bendroji vidaus saugumo direktorija.

„Bank of America“, kurio pasaulinė būstinė yra Šiaurės Karolinoje, yra tarptautinis investicinis bankas ir finansinių paslaugų holdingo bendrovė.

Roma/Tel Avivas, kovo 29 d. (dpa-Elta). Izraelio policija neleido aukščiausiam šalies Katalikų Bažnyčios atstovui  aukoti Verbų sekmadienio mišių Jeruzalės Šventojo Kapo bažnyčioje, pranešė vietos bažnyčios pareigūnai.

Kardinolas Pierbattista Pizzaballa, lydimas Francesco Ielpo, pranciškonų vienuolyno, prižiūrinčio šventąsias vietas Jeruzalėje, vadovo, buvo sustabdytas prie bažnyčios įėjimo Jeruzalės senamiestyje ir paprašytas pasišalinti.

Jeruzalės Lotynų patriarchatas, tvarkantis Katalikų Bažnyčios reikalus Šventojoje Žemėje, pareiškė, kad šis incidentas „sukuria pavojingą precedentą ir nepaiso milijardų žmonių visame pasaulyje jausmų, nes jų žvilgsnis šią savaitę nukreiptas į Jeruzalę“.

Verbų sekmadienis yra svarbi data katalikams – ji žymi Jėzaus įžengimą į Jeruzalę prieš jo nukryžiavimą Didįjį penktadienį ir prisikėlimą Velykų sekmadienį, kuris šiemet švenčiamas balandžio 5 dieną.

Izraelio policija pranešė, kad visos šventosios vietos Jeruzalės senamiestyje šiuo metu yra uždarytos saugumo sumetimais dėl karo su Iranu, ypač tos, kurios neturi „standartinių apsaugotų erdvių“.

Policija teigė, kad Pizzaballos prašymas buvo peržiūrėtas ankstesnę dieną ir atmestas laikantis civilinės saugos priemonių.

Senamiesčio teritorija yra „sudėtinga“ skubios pagalbos tarnyboms pasiekti, todėl kyla „reali grėsmė žmonių gyvybei“. Nepaisant sprendimo neįleisti kardinolo, policija pabrėžė, kad laikosi religijos laisvės principo, atsižvelgiant į būtinas ribojimo priemones.

Lotynų patriarchatas teigė, kad Pizzaballa ir Ielpo laikėsi visų nuo karo su Iranu pradžios vasario 28 dieną nustatytų apribojimų ir į bažnyčią vyko privačiai, be įprastos procesijos.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pasmerkė policijos veiksmus prieš Pizzaballą ir Ielpo, abu Italijos piliečius, pavadindama juos „įžeidimu ne tik tikintiesiems, bet ir kiekvienai bendruomenei, pripažįstančiai religijos laisvę“.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pareiškė, kad pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją bus iškviestas Izraelio ambasadorius Italijoje, kad paaiškintų šį sprendimą.

Vilnius, kovo 29 d. (ELTA). Vyriausybė šią savaitę pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlomiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama stiprinti savivaldybių savarankiškumą ir aiškiau reglamentuoti jų darbą.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad savivalda turi veikti laisviau, tačiau kartu būtina išlaikyti skaidrumo principus.

„Būtina ieškoti sprendimų, kurie leistų savivaldai veikti laisvai ir savarankiškai, tačiau labai svarbu išlaikyti demokratinio valdymo principus, kad valdžia būtų skaidri, atsakinga ir veiksminga“, – pranešime cituojamas V. Kondratovičius.

Pakeitimais numatoma įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą ir patikslinti savivaldybių tarybų darbą. Be to, siekiama aiškiau reglamentuoti mažumos valandą, komitetų sudarymą bei didinti savivaldybės posėdžių viešumą.

Taip pat numatoma labiau įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimo procesus, stiprinant seniūnaičių vaidmenį, atskirti audito funkcijas savivaldybėse bei aiškiau reglamentuoti viešųjų paslaugų teikimą ir jų administravimą.