Vilnius, gegužės 18 d. (ELTA). Gegužės 18–20 dienomis švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė viešės Londone, kur dalyvaus tarptautiniame renginyje „Education World Forum 2026“ bei lankysis lituanistinėse švietimo įstaigose ir Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje, susitiks su vietinės lietuvių bendruomenės lyderiais.

Forumo metu ministrai aptars pilietiškumo ir ateities įgūdžių ugdymo svarbą, mokinių gerovės, lygių galimybių švietime stiprinimą, pažymima pranešime spaudai. Taip pat bus dalijamasi gerosiomis praktikomis skaitmeninio raštingumo, švietimo technologijų ir pedagogų įgalinimo DI amžiuje temomis, taip pat diskutuojama dėl ankstyvojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo stiprinimo.

„Education World Forum“ yra didžiausias pasaulyje kasmetinis švietimo ministrų susitikimas. Tris dienas truksiančio forumo metu ministrai iš viso pasaulio diskutuos keturiomis tarpusavyje susijusiomis temomis: taika, planeta, tikslas ir keliai. Forumo organizatoriai siekia pristatyti darnią viziją švietimui, besiremiančiam tvirtu tarptautiniu dialogu ir partnerystėmis.

Vizito Londone metu ministrė R. Popovienė lankysis mokykloje „Lithuanian Academy“ ir lietuviškame darželyje „Obelėlė“.

Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje taip pat vyks susitikimas su vietinės lietuvių bendruomenės lyderiais. Ministrė ketina pristatyti Lietuvos švietimo aktualijas, atsakyti į lietuvių bendruomenei labiausiai rūpimus klausimus.

Vilnius, gegužės 18 d. (ELTA). Pirmadienį Lietuvoje lankysis Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija.

Kaip nurodė Prezidentūra, karalius ir karalienė susitiks su Lietuvos pirmąja pora – prezidentu Gitanu Nausėda ir Diana Nausėdiene. Vizito metu numatomas dvišalis susitikimas Prezidentūroje, apsilankymas Ukrainos centre ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padalinyje. 

Pirmoji ponia su karaliene Silvija taip pat dalyvaus slaugos ligoninės atidarymo renginyje.

Vakare Valdovų rūmuose numatytas priėmimas Švedijos karališkosios poros vizito proga. 

Tai – ne pirmas šios šalies karaliaus ir karalienės vizitas Lietuvoje. Pastarąjį kartą karališkoji pora su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi 2015 m. 

(Papildymai visame tekste)

Vilnius, gegužės 17 d. (ELTA). Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad, pirminiais duomenimis, Utenos rajone sekmadienio vakarą rastas ukrainietiškas karinis dronas, tačiau sprogimo žymių nėra užfiksuota.

„Panašu, kad tai yra karinis dronas, kuris, greičiausiai, įskrido į mūsų teritoriją šiandieną“, – žurnalistams sekmadienio vakarą teigė V. Vitkauskas.

„Turbūt svarbiausia žinia yra ta, kad nesimato pačių sprogimo žymių. Tai turbūt esminė informacija, kuri šiek tiek gali paguosti, nes galime pasakyti, kad tai nebuvo kažkoks kovinis dronas, kuris sprogo mūsų teritorijoje“, – akcentavo jis.

Pasak jo, dar reikia nustatyti daug aplinkybių, kad būtų galima konkrečiai patvirtinti, kokios tai valstybės dronas.

„Ar yra su užtaisu, ar be užtaiso, tai čia kol kas yra sunku atsakyti šiuo metu. Bet, panašu, kad pats objektas, kaip ir minėjau, yra karinio pobūdžio pagal savo parametrus. Bet turbūt reikia palaukti tyrimo, kad būtų galima nustatyti tiksliau, koks tai yra objektas, kokios kilmės šalies ir koks tai buvo, greičiausiai, taikinys“, – pabrėžė V. Vitkauskas.

Visgi, anot NKVC vadovo, pirminiais duomenimis, nukritęs dronas panašus į ukrainietišką.

„Pagal pirminius požymius, ką mes matome iš nuolaužų, ką persiuntė mums kolegos, tai, greičiausiai, kad yra ukrainietiškas dronas. Bet pasakyti, kokio tai pobūdžio (...), mes šiuo metu negalime“, – sakė jis.

V. Vitkauskas taip pat pažymėjo, kad kol kas sunku pasakyti, kada tiksliai dronas galėjo įskristi į Lietuvos teritoriją.

„Latvijoje nuo šiandien ryto, nuo nakties buvo tų (dronų – ELTA) fiksavimų. Bet ar skrydis įvyko iš Latvijos pusės, ar iš Baltarusijos pusės, kol kas spekuliuoti labai anksti“, – teigė NKVC vadovas.

NKVC pranešė, kad sekmadienio vakarą Utenos rajone, Samanės kaime, lauke rastas nukritęs ir sudužęs galimai karinis dronas. Įvykio vietoje dirba policijos pajėgos ir kitos tarnybos, reaguojant į pranešimą, įvestas planas „Skydas“.

Pranešimas apie nukritusį droną gautas sekmadienį 19 val. 14 min. NKVC teigimu, šiuo metu tarnybos tikslina aplinkybes, vertina situaciją įvykio vietoje ir užtikrina teritorijos saugumą. 

NKVC pažymi, kad Lietuvos kariuomenės pateikta informacija, radarai šiandien drono nefiksavo. 

ELTA primena, kad Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse bei Suomijoje pastaraisiais mėnesiais fiksuojami oro erdvės pažeidimai.

Tuo metu Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.

Vilnius, gegužės 17 d. (ELTA). Vilniaus miesto savivaldybės taryba šią savaitę priėmė rezoliuciją dėl miesto krypties tapti dirbtinio intelekto (DI) ateities sostine Europoje.

Už rezoliuciją balsavo 34 nariai, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo.

„Siūlome išreikšti politinę valią kryptingai ir intensyviau plėtoti dirbtinio intelekto sprendimus Vilniaus mieste, stiprinant inovacijas, viešųjų paslaugų efektyvumą ir miesto konkurencingumą. Lietuvoje dirbtinio intelekto rinka šiuo metu išgyvena spartaus augimo etapą, o pastarųjų metų duomenys rodo technologijos perėjimą jau iš eksperimentų į kasdienę verslo infrastruktūrą“, – tarybos posėdyje teigė Laisvės partijos frakcijos atstovė Erika Kuročkina.

Pasak jos, savivaldybės įmonė „ID Vilnius“ jau naudoja dronus atliekų tvarkymo kontrolei ir infrastruktūros stebėjimui, taip pat dronais ir 3D technologijomis skaitmenizuota 15 hektarų Vilniaus senamiesčio dalis.

E. Kuročkinos teigimu, savivaldybė taip pat oficialiai patvirtino dirbtinio intelekto naudojimo principų aprašą savo pavaldžioms įstaigoms.

Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į sparčios skaitmeninės transformacijos svarbą šiuolaikiniuose miestų valdymo modeliuose, atsižvelgiama į Europos Sąjungos (ES) ir tarptautines iniciatyvas remti dirbtinio intelekto ir kitų technologijų sprendimus viešajame sektoriuje.

Taip pat akcentuojama, kad nacionalinėje Lietuvos dirbtinio intelekto strategijoje yra numatyta stiprinti dirbtinio intelekto ekosistemą, kompetencijas, inovacijų plėtrą ir skaidrumą. 

Rezoliucijoje pastebima, kad pagal ekonominius vertinimus viešųjų paslaugų modernizavimas per debesų ir dirbtinio intelekto infrastruktūrą gali sudaryti reikšmingas taupymo galimybes – daugiau nei 450 mlrd. eurų visoje ES.

Taip pat numatyta skatinti atvirų duomenų naudojimą, technologinės infrastruktūros plėtrą ir bendradarbiavimą su verslu, mokslo institucijomis ir tarptautiniais partneriais stiprinant miesto inovacijų ekosistemą, remti iniciatyvas, kurios didina viešųjų paslaugų efektyvumą, gerina gyventojų patirtį ir kuria ilgalaikę vertę miestui.

Be to, nurodytas siekis nacionalinių ir kitų šaltinių inovacijų bei dirbtinio intelekto sprendimų plėtrai pritraukti Europos Sąjungos (ES) finansavimą. Taip pat apsispręsta pažymėti, kad šių iniciatyvų planavimas ir įgyvendinimas vykdomas vadovaujantis miesto strateginiais dokumentais ir dirbtinio intelekto strategija.

E. Kuročkinos pristatytais 2025 m. duomenimis, dirbtinio intelekto technologijas Lietuva naudojo 21,3 proc. įmonių. Anot jos, 2024 m šis rodiklis siekė 8,8 proc. 

Tarybos narės teigimu, Vilniaus startuolių ekosistemos vertė pasiekė 15,5 mlrd. eurų. 

„2025 m. vien Vilniaus startuoliai pritraukė 215 mln. eurų investicijų, kas yra 60 proc. daugiau nei užpernai. Vilnius išlieka Lietuvos ekonomikos varikliu“, – kalbėjo ji.

Kartu ji pažymėjo, kad Vilniuje bus įkurtas 130 mln. eurų vertės dirbtinio intelekto technologijų vystymui ir taikymui skirtas centras „LitAI“, kuris teiks virš 80 paslaugų verslui bei mokslui.

Pasak E. Kuročkinos, nors nėra sudaryto konkrečių veiksmų plano, tai yra politinė ambicija. Ji teigė, kad dabar pagrindinis siekis yra Vilniui tapti „draugiškesniu“ verslui ir suteikti jam savo infrastruktūrą sprendimų išbandymui.

E. Kuročkinos teigimu, šiuo metu tam nėra numatyta ir papildomo savivaldybės finansavimo.

„Ką mes iš tikrųjų galėtume daryti, tai būti lankstesni ir draugiškesni verslui, suteikti daugiau savo Vilniaus miesto infrastruktūros testuoti tam tikrus sprendimus tam, kad jie galėtų įsivertinti jų poreikį ir pritaikomumą miestui. Ir per tokias įvairias bendradarbiavimo formas ta dirbtinio intelekto sostine ir ekosistemos centru galėtume tapti“ – sakė ji.

„Ar turėtume skirti papildomą finansavimą šiai sričiai? Šiuo metu tikrai nemanau, dėl to, kad kol kas poreikį pakankamai neblogai poreikį padengia Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir galbūt tai nebūtų visai savivaldos prerogatyva tą daryti“, – pridūrė tarybos narė.

Jos teigimu, prognozuojama, kad iki 2030 m. dirbtinis intelektas pasaulio ekonomikai atneš virš 15 trln. JAV dolerių grąžą, o įmonės jau dabar apie 20 proc. savo technologinių biudžetų skiria būtent dirbtiniam intelektui.

Vilnius, gegužės 17 d. (ELTA). Po beveik dešimtmetį trukusių darbų Ignalinos atominė elektrinė, veikianti „Altra“ vardu, oficialiai užbaigs pirmąjį branduolinės energetikos projektą Lietuvoje – pirmadienį bus pristatyta visiškai sutvarkyta Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos aikštelė.

Renginio metu pirmą kartą buvusios saugyklos vietoje viešai bus pristatytas visiškai užbaigtas projektas, o teritorijos virsmą „žaliąja aikštele“ pažymės simbolinis medžių sodinimas.

Oficialiame Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo uždarymo renginyje dalyvaus ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Lietuva tapo pirmąja pasaulyje šalimi, visiškai sutvarkiusia tokio tipo saugyklą pagal aukščiausius tarptautinius saugos standartus.

Kaip skelbė ELTA, Ignalinos atominėje elektrinėje pernai spalį pradėti sudėtingiausi su rusiškų RBMK reaktorių išmontavimu susiję darbai, kurių iki šiol pasaulyje atlikta dar nebuvo.

Už 128 mln. eurų šiuo metu taip pat statomas naujas trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyviųjų atliekų atliekynas, kurį užbaigti planuojama 2029 m. pradžioje.

Iki 2049 m. taip pat numatomas didžiausių pagalbinių pastatų griovimas, technologinės įrangos išmontavimas, grafito atliekų saugyklos įrengimas, reaktorių šerdžių išmontavimas ir visiškas reaktorių pastatų nugriovimas.

Ieškoma vietos ir naujam giluminiam atliekynui įrengti – potenciali vieta atliekų laidojimui renkama iš 77 teritorijų 29 savivaldybėse, dabar panaudotas branduolinis kuras yra laikomas elektrinės teritorijoje įrengtoje laikinoje saugykloje.

Giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, prieš tai ją ištyrus pagal ilgalaikio eksploatavimo saugos, techninio tinkamumo, socialinius ir ekonominius, politinius ir aplinkosauginius kriterijus.

Atliekyną pastatyti planuojama iki 2067 metų, eksploatuoti iki 2074 metų, o uždaryti – iki 2079 metų.

Pirmasis Ignalinos AE blokas buvo sustabdytas 2004 m. gruodžio pabaigoje, antrasis blokas – 2009 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu elektrinėje vykdomi įrangos išmontavimo darbai, elektrinės eksploatavimą nutraukti planuojama iki 2038 metų.

Vilnius, gegužės 17 d. (ELTA). Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad, pirminiais duomenimis, Utenos rajone sekmadienio vakarą rastas ukrainietiškas karinis dronas, tačiau sprogimo žymių nėra užfiksuota.

„Panašu, kad tai yra karinis dronas, kuris, greičiausiai, įskrido į mūsų teritoriją šiandieną“, – žurnalistams sekmadienio vakarą teigė V. Vitkauskas.

Sekmadienio vakarą Utenos rajone, Samanės kaime, lauke rastas nukritęs ir sudužęs galimai karinis dronas, praneša NKVC. Įvykio vietoje dirba policijos pajėgos ir kitos tarnybos, reaguojant į pranešimą, įvestas planas „Skydas“.

Pranešimas apie nukritusį droną gautas sekmadienį 19 val. 14 min. NKVC teigimu, šiuo metu tarnybos tikslina aplinkybes, vertina situaciją įvykio vietoje ir užtikrina teritorijos saugumą. 

NKVC pažymi, kad Lietuvos kariuomenės pateikta informacija, radarai šiandien drono nefiksavo. 

ELTA primena, kad Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse bei Suomijoje pastaraisiais mėnesiais fiksuojami oro erdvės pažeidimai.

Tuo metu Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.

Vašingtonas, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį perspėjo Iraną, kad „iš jų nieko neliks“, jei Teheranas greitai nesutiks sudaryti taikos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis.

„Iranui laikrodis tiksi, ir geriau, kad jie imtų judėti, GREITAI, arba kitaip iš jų nieko neliks, – rašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“. – LAIKAS YRA LABAI SVARBUS!“

Meksikas, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Centrinėje Meksikoje greičiausiai per buitinį konfliktą buvo nušauta 10 žmonių, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai – tai naujausias smurto protrūkis šalyje, kuri rengiasi kitą mėnesį prasidėsiančiam Pasaulio futbolo čempionatui.

Šeši vyrai, trys moterys ir nepilnametis žuvo per susišaudymą namuose Tehuicingo savivaldybėje, esančioje maždaug už 200 km nuo Meksiko miesto, sakoma Pueblos valstijos vyriausybės pranešime.

Devyni žmonės mirė įvykio vietoje nuo šautinių žaizdų, o viena moteris mirė vežama į ligoninę, sakė prokurorai.

„Mūsų tyrimo darbinė versija yra ta, kad tai buvo su šeima susijęs reikalas“, – sakė Pueblos valstijos prokuroras Idamis Pastoras.

Iš 10 aukų šešios buvo vienos šeimos nariai, o kitos keturios – „darbininkai“, pridūrė I. Pastoras.

Nusikaltimo motyvas kol kas neaiškus. Į įvykio vietą buvo išsiųsti kariai, Nacionalinės gvardijos nariai ir policijos pareigūnai.

Vašingtonas, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Kuba įsigijo daugiau kaip 300 karinių bepiločių orlaivių ir neseniai pradėjo svarstyti planus juos panaudoti atakoms prieš JAV bazę Gvantanamo įlankoje, JAV karinius laivus ir galbūt net Floridą, pranešė „Axios“, remdamasis slapta žvalgybos informacija.

Pranešimas pasirodė didėjant įtampai tarp Vašingtono bei Havanos ir plintant spėlionėms, kad Jungtinės Valstijos gali rinkti argumentus kariniams veiksmams prieš komunistų valdomą salą.

Šis poslinkis išryškina prezidento Donaldo Trumpo administracijos susirūpinimą dėl Kubos keliamos grėsmės, susijusios su bepiločių orlaivių karybos pažanga ir Irano karinių patarėjų buvimu Havanoje, „Axios“ teigė aukšto rango JAV pareigūnas.

„Kai pagalvojame apie tai, kad tokios technologijos yra taip arti, ir apie visą eilę piktavalių – nuo teroristinių grupuočių, narkotikų kartelių iki iraniečių ir rusų – tai kelia nerimą, – cituojamas neįvardytas pareigūnas. – Tai auganti grėsmė.“

Kuba perka atakos dronus iš Rusijos ir Irano nuo 2023 m. ir siekia įsigyti jų dar daugiau, „Axios“ sakė JAV pareigūnai.

Pranešimas pasirodė praėjus kelioms dienoms po CŽA direktoriaus Johno Radcliffe‘o vizito Havanoje, kur kubiečiai kenčia dėl nuolatinių elektros tiekimo sutrikimų, kuriuos sukelia D. Trumpo paskelbta degalų blokada.

Pasak „Axios“, J. Radcliffe‘as įspėjo Havanos pareigūnus neįsitraukti į karo veiksmus.

„Direktorius Radcliffe‘as aiškiai leido suprasti, kad Kuba nebegali būti platforma, kurioje priešininkai galėtų įgyvendinti savo priešiškus planus mūsų pusrutulyje“, – leidiniui „Axios“ teigė neįvardytas CŽA pareigūnas.

Komunistinė sala nuo 20 amžiaus septintojo dešimtmečio buvo priešiškai nusiteikusi visoms iš eilės JAV administracijomis, o pietinėje Floridos valstijoje gyvena didelė ir politiškai įtakinga Kubos išeivių bendruomenė.

Anksčiau šį mėnesį D. Trumpas pareiškė, kad JAV „labai greitai perims“ Karibų jūros salą, esančią vos už maždaug 145 km nuo Floridos.

Jis taip pat yra sakęs, kad po JAV karinės operacijos, per kurią buvo nuverstas ilgametis Venesuelos lyderis Nicolas Maduro, Kuba bus kita.

JAV žiniasklaida taip pat pranešė, kad JAV valdžios institucijos siekia pateikti kaltinimus 94 metų Rauliui Castro, mirusio Kubos lyderio Fidelio Castro broliui.

(Papildymai visame tekste, atnaujintas pavadinimas)

Vilnius, gegužės 17 d. (ELTA). Sekmadienio vakarą Utenos rajone, Samanės kaime, lauke rastas nukritęs ir sudužęs galimai karinis dronas, praneša Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). Įvykio vietoje dirba policijos pajėgos ir kitos tarnybos, reaguojant į pranešimą, įvestas planas „Skydas“.

Pranešimas apie nukritusį droną gautas sekmadienį 19 val. 14 min. NKVC teigimu, šiuo metu tarnybos tikslina aplinkybes, vertina situaciją įvykio vietoje ir užtikrina teritorijos saugumą. 

NKVC pažymi, kad Lietuvos kariuomenės pateikta informacija, radarai šiandien drono nefiksavo. 

„Gyventojų prašome laikytis atokiau nuo įvykio vietos ir radinio, nejudinti objekto ar jo nuolaužų. Pastebėjus galimas nuolaužas ar turint reikšmingos informacijos, prašome nedelsiant pranešti skubios pagalbos numeriu 112 ir nurodyti vietą. Taip pat raginame susilaikyti nuo nepatikrintos informacijos ar tikslių radimo detalių platinimo socialiniuose tinkluose – tai gali trukdyti tarnybų darbui“, – rašo NKVC.

Teigiama, kad daugiau informacijos bus pateikta, kai tarnybos turės patikrintus ir patvirtintus faktus. 

„Informaciją atnaujinsime, kai tik tarnybos baigs pirminį patikrinimą ir bus galima pateikti patvirtintus duomenis“, – informuoja centras.

ELTA primena, kad Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse bei Suomijoje pastaraisiais mėnesiais fiksuojami oro erdvės pažeidimai.

Tuo metu Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.