ELTA naujienos
Rusijos Kaliningrado srities oro uostas laikinai uždarytas dėl dronų grėsmės
(papildyta nuo šeštos pastraipos)
Kyjivas, lapkričio 21 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos Kaliningrado srities Chrabrovo oro uoste laikinai sustabdyti orlaivių atvykimai ir išvykimai, pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA.
„Kaliningrade įjungtos oro pavojaus sirenos. Gyventojų prašoma vykti į saugias vietas“, – sakoma pranešime.
Mobiliojo ryšio operatoriai taip pat išsiuntė abonentams pranešimus, įspėdami, kad dėl saugumo priežasčių mobiliojo interneto prieiga gali būti laikinai apribota.
Be to, Kaliningrado Chrabrovo oro uoste įvesti laikini veiklos apribojimai.
„Nemano rajone įjungta perspėjimo apie bepiločių orlaivių grėsmę sistema. Ji suveikė pastebėjus iš Lietuvos pusės artėjantį įtartiną objektą. Specialistai atliko visus būtinus patikrinimus, grėsmės nenustatyta. Netrukus perspėjimas bus atšauktas“, – sakė srities gubernatorius.
Agentūra „Unian“ pranešė, kad Ukrainos dronai pirmą kartą puolė karinius objektus Kaliningrado srityje – Rusijos eksklave prie Baltijos jūros, iš trijų pusių apsuptame Europos Sąjungos ir NATO valstybių.
Iš pradžių vietos valdžia pranešė apie iš Lietuvos pusės judantį „įtartiną objektą“. Tuo metu regione kaukė oro pavojaus sirenos.
„Kaliningrado srities Baltijske užfiksuotas Rusijos oro gynybos sistemų veikimas, tai patvirtina geografinės vietos nustatymo duomenys. Pirminiais duomenimis, dronai šia kryptimi skrido dar nuo ryto, kai buvo pastebėti virš Suomijos įlankos. Tikėtina, kad atakuojama Baltijsko uosto infrastruktūra“, – rašo kanalas „Dnipro Osint Garbuz“.
Ukrainos dronai ir anksčiau puolė Rusijos karo laivus remonto dokuose Sankt Peterburge ir Suomijos įlankoje – rytinėje Baltijos jūros dalyje tarp Estijos ir Suomijos.
Be to, Leningrado srities gubernatorius pranešė apie dar vieną didelio masto dronų ataką regione. Vėliau pasirodė pranešimų, kad Suomijos įlankoje dronai puolė sausakrūvį laivą, vežusį ginklus Rusijos kariuomenei.
Ukrainos OSINT kanalas „Exilenova+“, remdamasis gausiais vietos gyventojų įrašais socialiniuose tinkluose, pranešė, kad Baltijske, kur įsikūrusi pagrindinė Rusijos Baltijos laivyno bazė, veikia oro gynyba ir girdimi sprogimai.
Anksčiau pranešta, kad nuo 2026 m. pradžios Ukrainos gynybos pajėgos bepiločiais orlaiviais sunaikino arba iš rikiuotės išvedė 1039 Rusijos karinius katerius ir laivus.
Per Izraelio smūgius Gazos Ruože žuvo keturi žmonės
Gaza, lapkričio 21 d. (AFP-ELTA). Gazos civilinės saugos tarnyba pranešė, kad šeštadienį per Izraelio smūgius žuvo keturi žmonės. Trys iš jų žuvo per ataką prieš transporto priemonę, vežusią maisto pagalbą karo nuniokotoje teritorijoje.
Izraelio kariuomenė pranešė smogusi trims grupuotės „Islamo džihadas“ karinio sparno nariams, važiavusiems furgonu su maistu ir atsargomis ginkluotai grupuotei, susijusiai su „Hamas“.
Izraelis ir „Hamas“ nuolat kaltina vienas kitą pažeidžiant 2025 m. spalį įsigaliojusias paliaubas. Jos įsigaliojo po dvejus metus trukusio karo. Jį išprovokavo precedento neturintis palestiniečių islamistų judėjimo išpuolis prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 dieną.
Gazos civilinės saugos tarnybos atstovas spaudai Mahmoudas Bassalas sakė, kad per Izraelio drono smūgį transporto priemonei, gabenusiai maistą perkeltiesiems asmenims, Gazos miesto Tel al Havos rajone žuvo trys žmonės, dar keli buvo sužeisti.
Naujienų agentūros AFP nuotraukose iš įvykio vietos matyti sprogimo apgadinto furgono liekanos ir jame išsibarstęs maistas.
Izraelio kariuomenė melaginga informacija pavadino šaltinių Gazoje pranešimus, kad smogta į tarptautinėje organizacijoje dirbusius pagalbos darbuotojus. Izraelio kariuomenės teigimu, šie žmonės buvo teroristai.
Izraelio kariuomenės pareigūnas teigė, kad pirminė informacija rodo, kad vienas iš taikinių anksčiau dirbo tarptautinėje pagalbos organizacijoje, tačiau buvo atleistas kariuomenei pateikus informaciją, kad jis yra teroristas.
Pareigūno teigimu, nėra žinoma, kad kiti du asmenys būtų dirbę tarptautinėse organizacijose. Jis taip pat pabrėžė, kad ant užpultos transporto priemonės nebuvo jokių matomų ženklų, rodančių, jog ji priklauso humanitarinę pagalbą teikiančiai organizacijai.
„Hamas“ pavaldi civilinės saugos tarnyba taip pat pranešė, kad Izraelio kariams apšaudant šiaurinėje Gazos dalyje esantį Džabalijos al Balado rajoną žuvo vienas žmogus. Ligoninė „Al-Shifa“ pranešė priėmusi per šį incidentą žuvusio vyro kūną.
Šeštadienį centrinėje Gazos Ruožo dalyje susirinkę palestiniečiai gedėjo keturių vyrų, dieną anksčiau žuvusių per oro smūgį į pietvakarius nuo Bureidžo pabėgėlių stovyklos. Izraelio kariuomenė pareiškė ten puolusi kelis „Hamas“ karinio sparno narius, susitikusius planuoti teroro išpuolių prieš Izraelio civilius gyventojus ir karius.
Zelenskis: Ukraina dar negavo rašytinių įsipareigojimų dėl NATO tipo saugumo garantijų
Kyjivas, lapkričio 21 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį žurnalistams sakė dar nematęs rašytinių įsipareigojimų, kuriuose būtų išdėstyta, kaip veiktų siūlomos NATO tipo saugumo garantijos Ukrainai.
Šiuos pareiškimus V. Zelenskis išsakė po to, kai JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris per lapkričio 19 d. Berlyne vykusias derybas su Europos lyderiais pareiškė, kad Vašingtonas neatmeta galimybės suteikti Ukrainai saugumo garantijas pagal NATO sutarties 5-ajame straipsnyje įtvirtintą kolektyvinės gynybos principą.
Atsakydamas į naujienų portalo „Kyiv Independent“ klausimą, V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai vis dar reikia aiškumo, kokius konkrečiai įsipareigojimus apimtų siūlomos garantijos, panašios į numatytąsias NATO 5-ajame straipsnyje.
„5-asis straipsnis reiškia kolektyvinę gynybą. Ukrainai kol kas neaišku, kas konkrečiai priklausytų šiai sąjungai, kaip ji mus gintų ir ar būtų pasirengusi atremti agresorę“, – sakė V. Zelenskis.
NATO sutarties 5-ajame straipsnyje įtvirtintas kolektyvinės gynybos principas, pagal kurį visos Aljanso narės privalo nedelsdamos suteikti pagalbą užpultai sąjungininkei. Nuo pat NATO įkūrimo šis straipsnis yra Aljanso saugumo sistemos pagrindas.
„Atsakymai negali būti vien žodžiai, kad ir kaip gražiai jie skambėtų, pavyzdžiui, kai sakoma, kad, žinoma, niekas jūsų nepaliks. Visa tai turi būti įforminta raštu. Kol kas tokių rašytinių įsipareigojimų nemačiau“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad bet kokios garantijos turi galioti ir pasibaigus JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijai.
„Mums reikia garantijų ne dvejiems metams, o, pageidautina, visam laikui. Bent jau keliems dešimtmečiams“, – sakė jis.
Prezidentas pakartojo, kad narystė NATO išlieka pageidaujama Ukrainos saugumo garantija. Jo teigimu, įstojimas į Aljansą ne tik sustiprintų NATO, bet ir sumažintų Ukrainos gynybos išlaidas.
Pasak jo, netapusi NATO nare, Ukraina turėtų išlaikyti maždaug milijono karių kariuomenę, turėti pakankamai orlaivių, artilerijos, raketų ir oro gynybos pajėgumų, kad galėtų savarankiškai apsiginti.
„Visa tai tikrai bus, jei Ukraina taps NATO nare, tačiau visiems tai neabejotinai kainuos pigiau“, – sakė V. Zelenskis.
Vis dėlto jis pripažino, kad Ukrainos narystės perspektyvos tebėra neaiškios, o sprendimas priklausys nuo to, kaip ir kada baigsis Rusijos pradėtas karas.
Per 2024 m. Vašingtone vykusį NATO viršūnių susitikimą Aljanso šalys dar kartą patvirtino Ukrainos kelią į narystę, tačiau norint ją pakviesti būtinas visų narių sutarimas. Kol kas tokio sutarimo nėra.
Naujame dokumentiniame filme princesė Catherine pasakoja apie gyvenimą po vėžio diagnozės
Londonas, lapkričio 21 d. (AFP-AP-ELTA). Princo Williamo žmona Catherine dokumentiniame filme papasakos apie gyvenimą po vėžio diagnozės, šeštadienį pranešė jos biuras, praėjus beveik dvejiems metams nuo tada, kai princesė paskelbė, kad liga atsitraukė.
44 metų būsimoji Didžiosios Britanijos karalienė, dar žinoma kaip Kate, 2024 m. kovą paskelbė, kad jai diagnozuotas vėžys ir po pilvo operacijos taikoma chemoterapija. Ji neatskleidė, kokio tipo vėžiu susirgo.
Princesės Kensingtono rūmų biuro pranešime dokumentinis filmas „Heal“ apibūdinamas kaip itin asmeniškas. Jį lapkričio 29 d. parodys BBC, vėliau jį pamatys žiūrovai JAV, Australijoje ir Kanadoje.
Velso princesė Catherine ir sosto įpėdinis Williamas augina tris vaikus nuo aštuonerių iki 13 metų. 2025 m. sausį ji paskelbė, kad liga atsitraukė. Kate po truputį grįžta prie viešųjų pareigų. Šio mėnesio pradžioje kartu su Williamu lankėsi Indijoje.
Pasak pranešimo, dokumentinis filmas pasakoja apie „asmeninę princesės kelionę per įspūdingiausius Didžiosios Britanijos kraštovaizdžius“. Ji dalyvavo viename žinomiausių Jungtinės Karalystės ištvermės išbandymų „Three Peaks Challenge“. Šio iššūkio dalyviai per 24 valandas turi įkopti į aukščiausius Škotijos, Anglijos ir Velso kalnus. Catherine atliko kelionę birželį.
„Šio iššūkio fone princesė apmąsto savo patirtį ir kalbasi su žmonėmis, išgyvenančiais savus sveikatos išbandymus“, – sakoma pranešime.
„Kartu jie nagrinėja, kokį didelį poveikį sunki liga gali turėti žmogui, taip pat aptaria žmones, vietas ir patirtis, galinčias padėti sveikti“, – priduriama jame.
Filmo anonse Kate sako, kad vėžys iš esmės pakeičia žmogų, o sveikimas yra kelionė. Jos žodžiais, tai kelias į tai, kaip vėl atrasti anksčiau pažintus dalykus ir kaip greta nežinomybės rasti vilties bei džiaugsmo.
Ji taip pat sako, kad „akivaizdu, jog gyvenimo iššūkių neturime įveikti vieni“, ir kad „dažnai būtent per skausmą suprantame, jog už jo slypi kur kas didesnis grožis“.
Karaliui Karoliui III, Catherine uošviui, taip pat buvo diagnozuotas vėžys. Apie tai 2024 m. vasario 5 d. pranešė Bakingamo rūmai. 78 metų Karolis grįžo prie viešųjų pareigų, tačiau tebėra gydomas nuo neįvardyto tipo vėžio.
Visos pajamos, gautos platinant dokumentinį filmą, bus skirtos Jungtinės Karalystės Karališkosios Marsdeno ligoninės vėžio labdaros fondui.
Anglijos kaimas, sunerimęs dėl plano apgyvendinti migrantus, balsavo už pasitraukimą iš Jungtinės Karalystės
Londonas, lapkričio 21 d. (AFP-ELTA). Nedidelis Anglijos kaimas šeštadienį simboliniame balsavime pasisakė už pasitraukimą iš Jungtinės Karalystės (JK), taip protestuodamas prieš vyriausybės planus netoliese esančioje buvusioje oro pajėgų bazėje apgyvendinti šimtus prieglobsčio prašytojų.
Balsavimas Barnhame surengtas po rugsėjį Pidingtono kaime vykusio panašaus protesto referendumo. Abiem atvejais gyventojai protestavo prieš vyriausybės planus perkelti prieglobsčio prašytojus iš viešbučių į buvusias karines patalpas.
Balsavime, neturinčiame teisinės galios, galėjo dalyvauti 400–500 gyventojų. Už nepriklausomybę balsavo 257 žmonės, prieš – 16, dar vienas biuletenis buvo sugadintas.
„Problema yra tiesiog labai didelis žmonių, kuriuos ketinama apgyvendinti, skaičius“, – sakė Barnhamo gyventojų asociacijos pirmininkė Helen Beck.
„Barnhamas yra mažas kaimelis. Apgyvendinti žmonės neturės ką veikti ir kur eiti“, – sakė ji.
Pagal Jungtinės Karalystės vyriausybės planus buvusioje bazėje netoli šio kaimo, esančio rytinėje Anglijos kaimo vietovėje, ketinama apgyvendinti 931 migrantą. Pačiame kaime gyvena 584 žmonės.
Gyventojų buvo klausiama, ar jie pritartų siekiui įgyti karūnos valdos statusą, panašų į tą, kokį turi Džersio, Gernsio ir Meno salos. Vietos tarybos pirmininkas Johnas Baueris sakė, kad tai leistų kaimui išlikti ištikimam karūnai, bet nebepatekti į Vidaus reikalų ministerijos jurisdikciją.
Susirūpinimas saugumu
Tiek Barnhamo, tiek Pidingtono gyventojai teigė nerimaujantys dėl vietos bendruomenių saugumo, ypač moterų.
„Mums pasakyta, kad visi jie (prieglobsčio prašytojai) yra vyrai. Nežinome, iš kur jie atvykę ir kokia jų praeitis“, – sakė H. Beck.
„Žmonės nerimauja, ar galės vieni vaikščioti, vedžioti šunį tamsoje, jei į šią vietovę atvyks dar 900 vyrų“, – sakė ji.
Rugsėjį vykusiame balsavime Pidingtone 285 iš 312 balsavusiųjų pasisakė už siekį įgyti savivaldos teisę.
Vyriausybė planuoja buvusioje Gynybos ministerijos teritorijoje netoli Pidingtono apgyvendinti apie 1 250 prieglobsčio prašytojų – vienišų vyrų nuo 18 iki 65 metų.
Nuo 2024 m. liepos valdanti Jungtinės Karalystės centro kairės vyriausybė, visuomenei reiškiant didelį nepasitenkinimą, pažadėjo atsisakyti migrantų apgyvendinimo viešbučiuose. Ji planuoja iki 2029 m. visus šiuo metu viešbučiuose apgyvendintus migrantus perkelti į buvusias karines bazes. Šią politiką paveldėjo iš ankstesnės konservatorių vyriausybės
Tačiau H. Beck abejoja, ar karinio tipo apgyvendinimo patalpos tinkamos žmonėms, „bėgantiems nuo konflikto ar persekiojimo“. Ji taip pat pabrėžė, kad toks apgyvendinimas yra gerokai brangesnis nei viešbučiuose.
FTB tiria galimą įsilaužimą į svarbią teisėsaugos informacinę duomenų bazę
Vašingtonas, lapkričio 21 d. (AP-ELTA). Federalinis tyrimų biuras (FTB) tiria galimą įsilaužimą į jo administruojamą nacionalinę teisėsaugos informacinę duomenų bazę, šeštadienį pranešė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis.
Nacionalinis nusikaltimų informacijos centras (NCIC) yra kompiuterizuota baudžiamojo teisingumo informacijos duomenų bazė, ja gali naudotis vietos, valstijų ir federalinės teisėsaugos institucijos. Joje saugomi duomenys apie ieškomus asmenis, dingusius žmones, nusikalstamą istoriją, pavogtą turtą ir kita informacija.
FTB šeštadienį atsisakė komentuoti galimą įsilaužimą. Apie jį pirmasis pranešė CNN. Informaciją naujienų agentūrai „The Associated Press“ patvirtino su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis.
Kol kas problemos mastas neaiškus.
Šeštadienį paklaustas apie šį incidentą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu televizijai „Fox News“ sakė: „Ką tik apie tai išgirdome ir galiu pasakyti, kad tai nėra gerai.“
Pranešimas apie išpuolį prieš NCIC pasirodė tuo metu, kai Jungtinėse Valstijose valstybiniame ir privačiame sektoriuose įvyko virtinė skaitmeninių sistemų sutrikimų. D. Trumpo administracijos pareigūnai teigė, kad juos sukėlė įprasti kompiuterių sistemų atnaujinimo ir saugumo spragų taisymo darbai, o ne kibernetinės atakos. Kol kas nėra požymių, kad incidentas FTB būtų susijęs su šiais sutrikimais.
FTB jau seniai yra dažnas programišių taikinys.
Pavyzdžiui, rugsėjį FTB pranešė tiriantis įsilaužimą į savo darbo skelbimų portalą. Tai įvyko po to, kai nusikalstama programišių grupuotė „ShinyHunters“ pareiškė gavusi didelį kiekį duomenų apie biuro darbuotojus ir kandidatus į darbo vietas.
Kovo mėnesį FTB taip pat atskleidė tiriantis įtartiną veiklą vidaus sistemoje, kurioje saugoma slapta informacija apie sekimo operacijas ir tyrimus.
Meloni sukrėsta buvusio Italijos policijos vadovo mirties
Roma, lapkričio 21 d. (AP-ELTA). Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė esanti sukrėsta buvusio šalies policijos vadovo mirties. Jo kūnas rastas šeštadienį.
78 metų Gianni De Gennaro buvo tiriamas dėl įtariamų, kad slėpė nusikaltimus atliekant tyrimą dėl sprogdinimo, susijusio su organizuotu nusikalstamumu Sicilijoje. Šeštadienį jis buvo rastas negyvas savo vasarnamyje Toskanoje, pranešė pareigūnai.
Apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl G. De Gennaro mirties aplinkybių, tačiau pareigūnai mano, kad tai galėjo būti savižudybė. Laukiama skrodimo rezultatų.
„Esu labai sukrėsta tragiškos Gianni De Gennaro mirties“, – sakoma G. Meloni biuro paskelbtame pareiškime.
G. De Gennaro buvo iškviestas kitą mėnesį duoti parodymų tyrime dėl 1992 m. Sicilijos mieste Palerme įvykdyto sprogdinimo, per kurį žuvo aukšto rango teismų sistemos pareigūnas Paolo Borsellino ir penki policininkai. G. De Gennaro kategoriškai neigė kaltinimus, kad prisidėjo prie vėlesnių šio sprogdinimo tyrimų trukdymo.
Per savo karjerą policijoje G. De Gennaro ėjo ne vienas aukštas pareigas, daugiausia susijusias su kova su organizuotu nusikalstamumu. Septynerius metus, iki 2007 m., jis vadovavo Italijos policijai.
Žiniasklaida: Pentagonas imasi riboti JAV ir Kanados karinį bendradarbiavimą
Vašingtonas, lapkričio 21 d. (AFP-ELTA). JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas įvedė naujus karinio bendradarbiavimo su Kanada apribojimus, pranešė JAV žiniasklaida. Pentagonas šeštadienį pareiškė, kad bendradarbiaujant su Kanada daugiau dėmesio bus skiriama JAV gynybos prioritetams.
P. Hegsethas šį nurodymą pateikė praėjusią savaitę išplatintame įslaptintame memorandume, penktadienį pranešė „The Washington Post“, remdamasis su šiuo sprendimu susipažinusiais pareigūnais.
Tiksli apribojimų apimtis neaiški. „The Washington Post“ nurodė, kad paties memorandumo nematė.
„Karo departamentas imasi priemonių užtikrinti, kad bendradarbiavimas su Kanada padėtų siekti konkrečių JAV gynybos tikslų ir galiausiai sustiprintų abiejų šalių gynybinius santykius“, – sakė Pentagono atstovas spaudai Seanas Parnellas, paprašytas pakomentuoti šį pranešimą.
Pasak jo, Vašingtonas teikia pirmenybę dvišaliam bendradarbiavimui, kuris padėtų stiprinti Šiaurės ir Pietų Amerikos gynybą ir kartu Kanados galimybes vykdyti NATO įsipareigojimus.
„Šie nurodymai neturi įtakos bendradarbiavimui gynybos žvalgybos srityje, mūsų bendrai NORAD vadovybei ar bendradarbiavimui NATO“, – pridūrė S. Parnellas.
NORAD yra bendra JAV ir Kanados vadovybė, atsakinga už Šiaurės Amerikos oro erdvės stebėjimą ir gynybą.
Apie apribojimus pranešta tvyrant įtampai tarp sąjungininkių. Jų santykiai pablogėjo valdant JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Jis ne kartą teigė, kad Kanada turėtų tapti 51-ąja JAV valstija.
D. Trumpas įvedė muitus Kanados prekėms ir kritikavo Otavos išlaidas gynybai. Kanados ministras pirmininkas Markas Carney kategoriškai atmetė bet kokius siūlymus aneksuoti šalį.
Suomija: Rusijos krovininiam laivui Baltijos jūroje smogė dronas
Helsinkis, lapkričio 21 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį rytinėje Baltijos jūros dalyje plaukusiam Rusijos krovininiam laivui smogė dronas, laive kilo gaisras, pranešė Suomijos pareigūnai.
Po kelių valandų, kaip įtariama, Rusijos sraigtasparnis pažeidė Suomijos oro erdvę. Suomijos gynybos ministras neatmetė galimybės, kad abu incidentai susiję.
Suomijos gynybos ministerija nenurodė, iš kur buvo paleistas į laivą smogęs dronas, tačiau ministras pirmininkas Petteri Orpo užsiminė, kad incidentas susijęs su Rusijos karu prieš Ukrainą, prasidėjusiu Maskvai 2022 m. įsiveržus į kaimyninę šalį.
„Karas persimeta į mūsų artimiausią aplinką (...) Ukraina turi teisę gintis nuo agresorės“, – socialiniame tinkle X parašė P. Orpo.
Penktus metus Rusijos invaziją atremianti Ukraina sustiprino ilgojo nuotolio smūgius Rusijai ir puola taikinius toli nuo fronto linijos.
„Šeštadienio rytą Suomijos ginkluotosios pajėgos susekė drono ataką prieš Rusijos krovininį laivą tarptautiniuose vandenyse į vakarus nuo Sursario salos, rytinėje Suomijos įlankos dalyje“, – sakoma ministerijos pranešime.
Pasak ministerijos, užpultas laivas „Sparta II“. Svetainės „OpenSanctions“ duomenimis, Ukraina ir JAV taiko jam sankcijas. Įtariama, kad šiuo laivu iš Sirijos į Rusiją buvo gabenami ginklai.
Įgula laivo nepaliko
Į įvykio vietą atvykę Suomijos pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai pastebėjo, kad laivas dega ir po smūgio dreifuoja Suomijos vandenų link.
„Šiuo metu padėtis nekelia pavojaus kitiems laivams“, – sakoma pasienio apsaugos tarnybos pranešime.
Pakrančių apsaugos pareigūnas Ilja Iljinas sakė, kad kol kas nežinoma, ar tarp „Sparta II“ įgulos narių yra nukentėjusiųjų, tačiau pastebėta, kad kai kurie jų gesino gaisrą.
„Įvykio vietoje yra mūsų laivų, pirmasis patrulinis laivas pasirengęs prireikus evakuoti įgulą. Tačiau šiuo metu žinome, kad įgula laivo nepaliko ir vykdo įprastus gaisro gesinimo darbus“, – sakė jis.
Rusijos Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka susirašinėjimo programėlėje „Max“ pranešė, kad padėtis laive kontroliuojama.
„Įgulos teigimu, evakuacija nebuvo būtina. Padėtis kontroliuojama. Laivo įgula atlieka būtinus darbus ir ketina tęsti kelionę“, – sakė jis.
Rusijos sraigtasparnis
Suomijos gynybos ministerija pranešė nedelsdama informavusi NATO apie drono smūgį.
Ministerija taip pat nurodė, kad rytinėje Suomijos įlankos dalyje laikinai apribotas oro ir jūrų eismas.
Praėjus kelioms valandoms po pranešimo apie drono ataką, Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas pareiškė, kad Rusijos sraigtasparnis, kaip įtariama, pažeidė Suomijos oro erdvę.
„Įtariamas oro erdvės pažeidimas gali būti susijęs su gelbėjimo ar stebėjimo operacijomis dėl Suomijos įlankoje apgadinto krovininio laivo“, – socialiniame tinkle X parašė jis.
Ministerija pridūrė, kad sraigtasparnis į Suomijos teritoriją įskrido iki 4,1 kilometro.
Rusijai 2022 m. įsiveržus į Ukrainą, Baltijos jūra tapo potencialiu įtampos židiniu. Vakarų šalys kaltina Maskvą šiame strategiškai svarbiame vandens kelyje vykdant hibridinį karą.
Rytiniame Baltijos jūros pakraštyje palei Suomijos, Estijos ir Rusijos krantus esanti Suomijos įlanka yra svarbus Rusijos jūrų transporto kelias, vedantis į buvusią šalies sostinę Sankt Peterburgą.
Rusijos invazijos į Ukrainą sukrėsta Suomija 2023 m. įstojo į NATO.
Prancūzijoje šeštą savaitgalį iš eilės vyko protestai
Paryžius, lapkričio 21 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Prancūzijoje jau šeštą savaitgalį iš eilės į gatves išėję protestuotojai reikalavo geresnių viešųjų paslaugų ir reiškė nepasitenkinimą didėjančiomis gyvenimo išlaidomis bei nelygybe.
Rugsėjo viduryje prasidėjęs protestų judėjimas, kurį inicijavo geresnių mokymosi sąlygų reikalavę vyresniųjų klasių moksleiviai, paskatino visoje šalyje kilusius protestus prieš sparčiai didėjančias kainas, nepakankamai kokybiškas viešąsias paslaugas ir policijos žiaurumą.
Paryžiaus centre esančioje Respublikos aikštėje susirinko keli tūkstančiai žmonių. Čia tvyrojo šventiška atmosfera – grojo muzikantai, veikė maisto vagonėliai, demonstrantai vilkėjo kostiumus ir laikė plakatus.
Mitinge buvo matyti profesinių sąjungų ir kairiųjų partijų vėliavų bei liemenių, taip pat studentų organizacijų ir „geltonųjų liemenių“ judėjimo simbolikos. Pastarasis mini savo aštuntąsias metines – prieš aštuonerius metus šis judėjimas sudrebino prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybę.
Viena protestuotojų grupė pastatė simbolinius antkapius, taip paskelbdama Prancūzijos viešųjų paslaugų, įskaitant socialinę apsaugą ir švietimą, mirtį.
„Daugelyje šalių jauni žmonės susiduria su ta pačia problema – nesaugumu dėl savo ateities ir pragyvenimo. Tenka rinktis, ar turėti stogą virš galvos, ar gauti medicinos pagalbą, ar sočiai pavalgyti“, – sakė studentų sąjungos UNEF generalinė sekretorė Manon Moret.
Protestuotojai kaltino politinius lyderius ignoruojant jaunimo problemas.
„Noriu gyventi, o ne išgyventi“, – buvo parašyta ant vieno plakato Paryžiuje. Ant kito plakato buvo užrašyta „Ne leidimui žudyti“. Taip protestuotojai kritikavo penktadienį Prancūzijos parlamento priimtą įstatymą, sustiprinusį ginklus naudojančių teisėsaugos pareigūnų teisinę apsaugą. Šį įstatymą griežtai kritikuoja kairieji.
Protestai daugiausia vyko taikiai, tačiau pasitaikė pavienių smurto protrūkių, taip pat buvo pareikšta kaltinimų dėl policijos žiaurumo.
Praėjusį mėnesį kai kurie protestai Prancūzijoje peraugo į susirėmimus su policija. Buvo plėšiamos parduotuvės, puolami ir padeginėjami pastatai.
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, šeštadienio protestai prasidėjo iš esmės ramiai, jų dalyvių buvo mažiau nei ankstesnėmis dienomis.
Priėmus įstatymą dėl policijos pareigūnų teisinės apsaugos, vidaus reikalų ministras Laurent'as Nuñezas perspėjo regionų prefektus būti ypač budrius dėl labiausiai teisėsaugai priešiškų grupių.
Temos