Vašingtonas, kovo 22 d. (AFP-ELTA). Nuo pirmadienio Amerikos oro uostuose dislokuojami prieštaringai vertinami Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) pareigūnai, sekmadienį pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. 

Prezidento administracijos teigimu, taip siekiama sumažinti sparčiai ilgėjančias eiles prie saugumo patikros punktų, susidariusias Kongresui kelias savaites nepatvirtinant federalinių įstaigų finansavimo. Kongresas pateko į aklavietę biudžeto klausimu dėl aršių nesutarimų dėl JAV prezidento administracijos vykdomos masinių deportacijų kampanijos.

Apie neįprastą sprendimą oro uostose dislokuoti ICE pareigūnus D. Trumpas paskelbė sekmadienį ryte savo socialiniame tinkle, o pareigūnai iškart suskubo rengti planą.

Prezidento vyr. patarėjas pasienio klausimais Tomas Homanas CNN televizijai patvirtino, kad ICE pareigūnai pirmadienį bus perkelti į oro uostus, tačiau nevykdys užduočių, kurioms nebuvo apmokyti.

„Nemanau, kad ICE pareigūnas stebės rentgeno aparatą, nes tam jis nėra apmokytas“, – CNN laidoje „State of the Union“ sakė jis.

Užuot tai darę, ICE agentai padės „ten, kur galime užtikrinti papildomą saugumą“, pavyzdžiui, stebės išėjimus.

„Šiandien parengsime planą, o rytoj jį įgyvendinsime“, – sakė T. Homanas.

Vidaus saugumo departamentas (DHS) negauna finansavimo nuo vasario 14 d., Demokratų partijos įstatymų leidėjams reikalaujant deportacijų kampanijos reformų po dviejų JAV piliečių nužudymų per ICE reidus Minesotos valstijoje.

Tačiau DHS taip pat prižiūri Transporto saugumo administraciją (TSA) – agentūrą, atsakingą už saugumo patikras oro uostuose, – todėl jos darbuotojai visoje šalyje jau kelias savaites dirba be atlyginimo.

Daugelis TSA agentų pradėjo pranešinėti neatvyksiantys į darbą, todėl keleiviams tenka kur kas ilgiau lūkuriuoti eilėse prie saugumo patikros punktų – kartais net po kelias valandas.

Pasak DHS, nuo vasario 14 d., kai prasidėjo JAV federalinių įstaigų uždarymas, iš darbo išėjo daugiau nei 300 TSA darbuotojų. JAV žiniasklaida taip pat pranešė, kad neplanuoto nepasirodymo darbe atvejų padaugėjo daugiau nei dvigubai.

Profesinių sąjungų atstovų teigimu, kai kurie pareigūnai imasi antro darbo arba gyvena iš labdaros, o keli didieji oro uostai renka dovanų korteles ir kaupia maisto atsargas TSA darbuotojams, kurie sunkiai išgyvena be atlyginimo.

Transporto sekretorius Seanas Duffy sekmadienį pareiškė manąs, kad artimiausiomis dienomis situacija dar labiau pablogės

„Manau, kad situacijai blogėjant, Kongresas susidurs su spaudimu priimti sprendimą“, – ABC televizijos laidoje „This Week“ sakė jis.

Demokratai reikalauja apriboti patruliavimą gatvės, uždrausti veido kaukes ir įvesti reikalavimą, kad ICE agentai negalėtų patekt į privačią valdą be teismo orderio.

Nors ICE priklauso Vidaus saugumo departamentui, kurio finansavimas sustabdytas, tarnyba vis dėlto sugebėjo tęsti veiklą naudodama Kongreso pernai patvirtintas lėšas.

Vilnius, kovo 22 d. (ELTA). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga pripažįsta, kad jo vadovaujamos partijos atstovams koalicijoje dirbti yra sudėtinga. Pasak jo, tai lemia ne tik trintys su „Nemuno aušra“, bet ir neištesėti socialdemokratų pažadai.

„Mes sunkiai jaučiamės (koalicijoje – ELTA). Ir sunkiai jaučiamės ne tik dėl „Nemuno aušros“, bet ir su didžiuoju koalicijos partneriu (socialdemokratais – ELTA) yra susijusių klausimų, kurie yra neišspręsti“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė A. Veryga.

„Yra pridalinta pažadų, bet jie yra neįvykdyti. Todėl, sakyčiau, kad mūsų pojūtis yra susijęs su tuo, ar pavyksta, ar nepavyksta įgyvendinti, pirmiausia, mūsų pačių duotus pasižadėjimus, įrašytus į koalicinę sutartį. Ir mes pirmiausia su tuo siejame koalicijos ateitį ir jos sėkmę arba nesėkmę“, – pridūrė jis.

Vis tik, pasak „valstiečių“ lyderio, jo partijos kolegos stengiasi dirbti konstruktyviai ir „gyvena tolerancijos ribose“.

„Tai kol kas kolegos tikrai stengiasi darbuotis dalykiškai, per daug nesileisti į emocijas, nevertinti vienų ar kitų, bet tiesiog stengtis padaryti tuos darbus, kuriuos mes esame pasižadėję savo rinkėjams“, – sakė A. Veryga.

„Kol kas kolegos gyvena tolerancijos ribose, dar gali dirbti kartu“, – akcentavo jis.

Nėra tikras, kaip dėl poligono balsuos LVŽS nepriklausantys frakcijos Seime kolegos

Prezidentui Gitanui Nausėdai šią savaitę užsiminus, kad jei valdančiosios daugumos partneriai nesutars dėl poligono, neliks koalicijos esmės, A. Veryga pripažįsta negalintis garantuoti, kaip balsuos ne jo partijai priklausantys Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai. Visgi, anot jo, „valstiečių“ gretose palaikymas šiam projektui yra.

„Aš galiu už mus kalbėti, nes savo partijos taryboje esame diskutavę tuo klausimu ir kažkokių nuomonių išsiskyrimo tikrai neturėjome. Už tuos, kurie mūsų partijai nepriklauso, aš, deja, bet atsakyti negaliu, aš jiems kažkokio poveikio padaryti irgi negaliu, nežinau, kaip jie balsuos“, – pripažino LVŽS lyderis.

Vis tik A. Veryga atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, kaip balsuos koalicija, sprendimas, ar koalicija vis dar egzistuoja, bus ne prezidento, o socialdemokratų.

„Su visa pagarba prezidento institucijai, deja, bet ne prezidentas valdančiąją daugumą formuoja. Tą valdančiąją daugumą formuoja tie, kas yra gavę daugiausia balsų – šiuo atveju tai yra socialdemokratai. Ir kaip jie elgsis ar nesielgs, jeigu kažkas iš koalicijos partnerių sugalvos pabalsuoti kitaip dėl poligono (...) tai ir bus jų sprendimas“, – akcentavo „valstiečių“ vedlys.

„Bet aš neabejoju, kad tas poligono klausimas Seime gaus pritarimą. Jeigu ten ir bus kažkokių susvyruojančių, aš manau, kad turės tikrai platų palaikymą Seime, nes sutarimas dėl gynybos tikrai yra labai didelis“, – pabrėžė jis.

Prezidentas G. Nausėda šią savaitę pareiškė, kad koalicijos partneriai turi priimti bendrą sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo. Priešingu atveju, anot jo, tokia koalicija netektų savo esmės. 

ELTA primena, kad anksčiau ne sykį abejones dėl planuojamo poligono išreiškęs „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė nemanantis, jog jo vadovaujama Seimo frakcija palaikys tai numatantį įstatymo projektą. 

Premjerė Inga Ruginienė tokių koalicijos partnerio teiginių nesiėmė komentuoti bei ragino palaukti balsavimo parlamente. Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Mindaugas Sinkevičius sakė, jog Seimo „Nemuno aušros“ frakcijai projektui nepritarus, tai gali tapti raudona linija, lemsiančia tolimesnio bendro darbo galimybes. Vėliau jis teigė, jog šis klausimas bus aptartas koalicinėje taryboje. 

Vašingtonas, kovo 22 d. (AFP-ELTA). JAV gali tekti eskaluoti atakas prieš Iraną, kad būtų galima po truputį užbaigti karą, po JAV prezidento Donaldo Trumpo vienas kitam prieštaraujančių teiginių apie amerikiečių karinės kampanijos planus sekmadienį pareiškė Iždo sekretorius Scottas Bessentas.

Šeštadienį D. Trumpas pagrasino sunaikinti Irano energetikos objektus, jei Teheranas visiškai neatvers svarbaus Hormūzo sąsiaurio, nors dar penktadienį tikino, esą JAV tikslai yra beveik pasiekti ir kad jis svarsto po truputį užbaigti karą.

NBC televizijos laidoje „Meet the Press“ paklaustas, ar D, Trumpas užbaiginėja karą, ar jį eskaluoja, S. Bessentas tikino, kad šie JAV prezidento teiginiai nėra tarpusavyje nesuderinami.

„Kartais reikia eskaluoti, kad deeskaluotum. Tai vienintelė kalba, kurią iraniečiai supranta“, – kalbėjo S. Bessentas.

Irano grasinimai komercinei laivybai Hormūzo sąsiauriu, per kurį paprastai būdavo gabenama apie penktadalis pasaulio dujų ir naftos, sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje. 

Siekdamas sumažinti chaosą rinkose, JAV iždo departamentas laikinai panaikino sankcijas Irano ir Rusijos naftai, kuri jau buvo pakrauta į laivus.

Tačiau šis JAV ėjimas sulaukė nemažai kritikos, nes, kaip teigiama, Iranas gaus papildomą finansavimą tęsiantis kariniam konfliktui su JAV ir Izraeliu.

Paklaustas NBC apie šią prieštarą, S. Bessentas gynė tokį sprendimą, tikindamas, kad tai padeda sumažinti tiek JAV partnerių patiriamą spaudimą, tiek kainą, kurią Iranas gali gauti už savo naftą.

„Ta Irano nafta vis tiek būtų buvusi parduota kinams. Ji būtų buvusi parduota su nuolaida... Taigi, kas geriau: kad naftos kainos šoktelėtų iki 150 dolerių ir jie (Iranas – ELTA) pasiimtų 70 proc. tos sumos, ar kad naftos kainos būtų žemiau 100 dolerių (už barelį – ELTA)?“ – klausė S. Bessentas.

Dėl naftos kainų šuolio visoje JAV sparčiai išaugo degalų kainos degalinėse, o tai kelia politinę riziką JAV prezidento partijai, likus vos keliems mėnesiams iki vidurio kadencijos rinkimų.

Sekmadienį S. Bessentas atsisakė nurodyti, kada amerikiečiai galėtų tikėtis kainų stabilizavimosi, tačiau tikino, esą rinkėjai sutiks, kad Irano branduolinės grėsmės pašalinimas bus vertas laikino ekonominio skausmo.

„Nežinau, ar tai truks 30 dienų. Nežinau, ar tai truks 50 dienų. Nežinau, ar tai truks 100 dienų. Bet 50 metų taikos Artimuosiuose Rytuose ir žinojimas, kad Irano režimas yra neutralizuotas, (visa tai atpirks – ELTA)“, – sakė JAV iždo sekretorius

Tuo metu JAV gyvenantis paskutiniojo Irano šeicho sūnus Reza Pahlavi paragino D. Trumpą ir Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu susilaikyti nuo smūgių Irano civilinei infrastruktūrai, nes ji „priklauso Irano tautai ir laisvam ateities Iranui“.

„Iranas turi būti apsaugotas. Režimas turi būti sugriautas“, – sekmadienį platformoje „X“ paskelbtame įraše sakė R. Pahlavi.

ELTA primena, kad vasario 28 d. JAV ir Izraeliui užpuolus Iraną, Teheranas keršydamas ėmė puldinėti ne tik kaimynines Persijos įlankos valstybes, bet ir Hormūzo sąsiauriu plaukiančius laivus.

Dėl faktinės Hormūzo sąsiaurio, per kurį paprastai gabenama 20 procentų pasaulio naftos ir dujų, blokados bei daugybės išpuolių prieš naftos ir dujų infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose, smarkiai šoktelėjo energijos kainos.

Beirutas, kovo 22 d. (AFP-dpa-ELTA). Libano prezidentas Josephas Aounas sekmadienį griežtai pasmerkė Izraelio smūgius svarbiam tiltui ir kitai infrastruktūrai šalies pietuose, pavadindamas šiuos antpuolius „įžanga į sausumos invaziją“.

„(Libano prezidentas – ELTA) pasmerkė Izraelio smūgius ir infrastruktūros bei gyvybiškai svarbių objektų sunaikinimą Pietų Libane, ypač Qasmiyeh tilto per Litani upę ir kitų tiltų“, – teigiama prezidento kanceliarijos pranešime.

„Šios atakos žymi pavojingą eskalaciją ir akivaizdų Libano suvereniteto pažeidimą ir yra laikomi įžanga į sausumos invaziją“, – sakė Libano prezidentas, praėjus kelioms valandoms po to, kai Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas paskelbė apie jo kariuomenei buvo duotą įsakymas nedelsiant sunaikinti daugiau tiltų, kuriuos esą naudoja „Hezbollah“.

Pasak I. Katzo, šių smūgių tikslas – užkirsti kelią su Iranu susijusios Libano grupuotės „Hezbollah“ narių ir ginklų judėjimui į pietus.

Izraelio gynybos ministras taip pat teigė, kad kariuomenė turėtų paspartinti namų griovimą Libano pasienio su Izraeliu zonoje, esą tam, kad nekiltų grėsmė Izraelio pasienio miestams. Pasak jo, tai būtų daroma pagal tą patį „modelį“ kaip Gazos Ruožo pasienio zonose.

Libano žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad Izraelio kariuomenė smogė al Qasmiyeh tiltui – pagrindiniam Pietų Libaną su likusia šalies dalimi jungiančiam tiltui.

Izraelio kariuomenė šiek tiek anksčiau paskelbė pradėjusi atakų banga prieš „Hezbollah“ infrastruktūrą Pietų Libane. Informacijos apie aukas kol kas nėra.

Kaip skelbta, Libano grupuotė „Hezbollah“ atnaujino savo išpuolius prieš Izraelį po to, kai prieš daugiau nei tris savaites prasidėjo karas su Iranu, keršydama už Islamo Respublikos aukščiausioji lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą. Izraelis atsakė intensyviais oro smūgiais ir sausumos operacijomis Libane.

Paryžius, kovo 22 d. (AFP-ELTA). Jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ilgiau nei šešis mėnesius, pasaulio ekonomika pajus „realias pasekmes“, sekmadienį pareiškė Prancūzijos naftos milžinės „TotalEnergies“ vadovas.

„Jei karas truks ilgiau nei šešis mėnesius, pajusime realias pasekmes. Jis pakenks visoms pasaulio ekonomikoms“, – interviu Kinijos valstybinei televizijai CGTN sakė „TotalEnergies“ generalinis direktorius Patrickas Pouyanne'as.

Atsakydamas į JAV ir Izraelio smūgius jo teritorijoje, Iranas faktiškai uždarė Hormūzo sąsiaurį. Ši blokada smarkiai apribojo pasaulio naftos tiekimą, o vyriausybės visame pasaulyje pradėjo baimintis didėsiančios infliacijos ir mažėsiančio ekonomikos augimo.

P. Pouyanne'as atkreipė dėmesį, kad taikos metu šiuo sąsiauriu keliauja apie 20 proc. pasaulinės naftos produkcijos, tačiau „atsižvelgiant į tai, kas šiandien įstrigę, turime 10 mln. barelių naftos per dieną, kuri negali išplaukti“ iš Persijos įlankos.

„Ir mes negalime tos naftos rasti kitur planetoje“, – sakė energetikos įmonės vadovas, kalbėjęs Pekine vykusio Kinijos plėtros forumo metu.

„Jei šis konfliktas truks tris ar keturis mėnesius, mes tai ištversime. Šiandien mums pavyksta amortizuoti šį sukrėtimą, nes turime atsargų“, – sakė jis.

Tačiau, įspėjo jis, ilgesnis nei šešių mėnesių konfliktas būtų didelis smūgis pasaulio ekonomikai.

„Tad dar kartą sakau: tikiuosi, kad sprendimus dėl šio karo rasime greitai“, – pridūrė P. Pouyanne'as.

ELTA primena, kad vasario 28 d. Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo didelio masto antskrydžius prieš Iraną, o Teheranas į tai atsakė dronų ir raketų smūgiais visame Persijos įlankos regione bei atakomis prieš laivus Hormūzo sąsiauryje, todėl laivyba šiuo jūrų keliu beveik visiškai sustojo.

Vilnius, kovo 22 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos kovo 23 d. įvykius Lietuvoje.

Berlynas, kovo 22 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pokalbyje telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė karą Irane.

„Šią popietę su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarėme padėtį Irane, Izraelyje ir Ukrainoje“, – platformoje „X“ sekmadienį rašė F. Merzas.

„Susitarėme toliau palaikyti nuolatinį kontaktą. Mūsų diskusijos netrukus bus tęsiamos“, – pridūrė Vokietijos kancleris.

Vokietija atsisakė dalyvauti karinėse operacijose prieš Iraną, nepaisydama didelio spaudimo iš Vašingtono.

Pastarosiomis dienomis D. Trumpas ragino NATO partnerius padėti užtikrinti saugumą naftos tranzitui gyvybiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje, tačiau Europos valstybės, įskaitant Vokietiją, atmetė šiuos Vašingtono reikalavimus.

Tai supykdė JAV prezidentą, kuris apkaltino sąjungininkus padarius „kvailą klaidą“.

Penktadienį Vakarų Vokietijoje vykusio rinkimų kampanijos renginio metu F. Merzas sakė, kad D. Trumpas nėra juo labai patenkintas, tačiau tvirtino ir toliau sieksiantis palaikyti gerus santykius su JAV, nes nenori atsisakyti transatlantinės partnerystės.

 Vilnius, kovo 22 d. (ELTA). Nacionalinis plėtros bankas „Ilte“ skyrė beveik 16 mln. eurų finansavimą Rokiškio rajone įsteigtai energetikos asociacijai įsigyti nutolusias 20 megavatų (MW) galios saulės elektrines.

Įrengus saulės elektrines, jų gaminama energija bus aprūpintos bendriją sudarančios 26 savivaldybės įstaigos ir įmonės.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, jog savivaldybių energetikos bendrijos leidžia vietos bendruomenėms ne tik vartoti, bet ir gaminti energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių.

„Rokiškio pavyzdys rodo, kad bendradarbiaudamos savivaldybės įstaigos gali sumažinti išlaidas energijai, stiprinti energetinį savarankiškumą ir kartu kurti naudą visiems rajono gyventojams, prisidedant prie energetinio skurdo mažinimo. Toks bendradarbiavimo modelis gali sėkmingai veikti ir tapti pavyzdžiu kitoms savivaldybėms“, – pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas.

Didžiausią planuojamos saulės elektrinių galios dalį bendrijoje numatyta skirti infrastruktūros ir viešųjų paslaugų teikėjams – įmonei „Rokiškio vandenys“, Rokiškio rajono kūno kultūros ir sporto centrui, „Rokiškio autobusų parkui“ ir kt. 

Reikšminga dalis elektros energijos taip pat bus skiriama ugdymo įstaigoms ir kitoms savivaldybės institucijoms.

Be to, nemokama elektros energija planuojama aprūpinti beveik 2 tūkst. skurstančių Rokiškio rajono savivaldybės gyventojų.

Briuselis, kovo 22 d. (AFP-ELTA). Belgijoje sekmadienį minima 10 metų sukaktis nuo 2016 m. džihadistų įvykdytų sprogdinimų Briuselyje – ši tragedija šaliai paliko gilų randą, o jos valdžia buvo priversta sustiprinti dėmesį žvalgybai ir kovai su terorizmu.

Per 2016 m. kovo 22 d. išpuolius, už kuriuos atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“, žuvo 32 žmonės, o daugiau kaip 300 buvo sužeisti – tai didžiausios žudynės Belgijoje taikos metu.

„Mūsų šalis niekada to nepamirš, – sakė karalius Pilypas šimtams žmonių, susirinkusių prie paminklo aukoms atminti. – Mes nepasidavėme baimei, nepasidavėme susiskaldymui.“

Jis kartu su karaliene Matilda ir ministru pirmininku Bartu de Weveriu stebėjo, kaip įvykio dalyviai pasakojo apie sukrečiančias to ryto scenas.

Šalies atminimo ceremonijos prasidėjo sekmadienio rytą Briuselio Zaventemo oro uoste, 8 val., t. y. tuo pat metu, kai smogė savižudžiai sprogdintojai.

Po valandos renginiai tęsėsi prie Maelbeeko metro stoties, kuri taip pat buvo tapusi koordinuotų savižudžių sprogdintojų atakų, nugriaudėjusių Belgijos sostinėje, taikiniu, ir baigėsi prie paminklo aukoms.

„Sakyti, kad lengva gyventi tokį gyvenimą, būtų melas. Kiekvieną dieną atsibundu su siaubingais prisiminimais. Žiūriu į savo kūną, kuris buvo apdegęs, nusėtas mėlynėmis ir sudraskytas“, – sakė Beatrice de Lavalette, oro uoste netekusi kojų.

„Kasdien prisimenu, kaip gulėjau ant šių grindų kraujuodama ir kaip tada sakiau sau: „Mano laikas dar neatėjo. Aš čia nemirsiu“, – sakė B. de Lavalette, kuri po tragedijos tapo paralimpine jojimo sporto atstove.

Išpuolius Briuselyje surengė ta pati džihadistų grupuotė, kuri keliais mėnesiais anksčiau, 2015 m. lapkričio 13 d., smogė Paryžiui, ten nužudydama 130 žmonių.

Varšuva, kovo 22 d. (Ukrinform-ELTA). Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, komentuodamas pranešimus apie tai, kad Vengrijos valdžios atstovai informuoja Rusiją apie derybų Europos Vadovų Tarybos susitikimuose detales, teigia, kad tokia informacija jo nestebina.

Platformoje „X“ jis rašė, kad jau seniai tai įtarė, pridurdamas, kad dėl tos priežasties filtravo savo pasisakymus ES susitikimuose.

„Žinia, kad [Vengrijos premjero Viktoro] Orbano žmonės iki smulkmenų informuoja Maskvą apie ES Tarybos posėdžius, neturėtų nieko stebinti. Mes jau seniai turėjome dėl to įtarimų. Tai viena iš priežasčių, kodėl aš pasisakau tik tada, kai to būtinai reikia, ir tik tiek, kiek reikia“, – sakė D. Tuskas.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, laikraštis „The Washington Post“, remdamasis esamais ir buvusiais Europos pareigūnais, rašė, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto reguliariai informuodavo Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą apie ES susitikimų planus ir rezultatus.

Taip pat anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba esą siūlė inscenizuoti pasikėsinimą į V. Orbaną, siekiant sustiprinti visuomenės paramą jam prieš parlamento rinkimus šalyje.