Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Neaudituotais duomenimis, šalies bankų pelnas pernai augo 42,9 mln. eurų arba 4,2 proc. iki 1,063 mlrd. eurų (2024 m. – 1,02 mlrd. eurų), skelbia Lietuvos bankas (LB).

„2025 metais baigėsi ir laikotarpis, kai didžiausią įtaką bankų pelnui turėjo netipiniai palūkanų normų pokyčiai. Praėjusių metų pelną lėmė padidėjusi veiklos apimtis, ypač vieno banko ( „Revolut“ – ELTA) sparti plėtra“, – pranešime sako Lietuvos banko valdybos narė Julita Varanauskienė. 

Pelningai dirbo 16 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 3, pastarieji bendrai patyrė 6 mln. eurų nuostolį. 

Sektoriaus pelną lėmė ekonomikos augimas, padidėjęs bankų turtas ir aktyvi „Revolut“ grupės veiklos plėtra Europos Sąjungoje (ES) – per metus grupės pelnas išaugo beveik 2,1 kartus.

Kitų trijų didžiausių bankų bendras pelnas pernai sumažėjo 78,4 mln. Eur (10,3 proc.) iki 683,7 mln. eurų, o mažesnės svarbos 9 bankų bendras pelnas išaugo 8 mln. (beveik 2,7 karto) – iki 12,9 mln. eurų.

Anot LB, bankų pelningumo rodikliai pernai toliau mažėjo – nuosavybės grąža per metus sumažėjo 21,5 proc. iki 17,2 proc., o turto grąža – nuo 1,6 iki 1,3 proc. 

Efektyvumo rodiklis, rodantis išlaidų ir pajamų santykį, pagerėjo – 2025 m. pabaigoje jis siekė 44,4 proc. (per metus išaugo 0,6 proc. punkto).

Visas bankų sektoriaus turtas pernai padidėjo 20,9 mlrd. Eur arba 28,5 proc. iki 94,3 mlrd. eurų.

Didžiausią rinkos dalį pagal turtą užima „Revolut Holdings Europe“ – per metus turtas turtas išaugo 15,2 mlrd. eurų arba beveik 75 proc., o turto dalis padidėjo 9,9 proc. punkto ir pasiekė 37,6 proc. 

„Swedbank“ turto dalis sudarė 23 proc., SEB banko – 17,1 proc., „Artea“ banko – 6,2 proc. 

Pernai taip pat baigėsi solidarumo įnašo mokėjimo laikotarpis – Lietuvoje veikiantys bankai, užsienio bankų filialai ir kitos kredito įstaigos iš viso nuo 2023 m. gegužės į valstybės biudžetą pervedė apie 540 mln. eurų.

Paskolų portfelis per metus bankuose išaugo daugiau kaip penktadaliu (22,3 proc) – nuo 31,7 mlrd. iki 38,8 mlrd. eurų, didžiausią dalį (41,2 proc.) sudarė paskolos namų ūkiams, kurios per metus padidėjo 3,4 mlrd. eurų (19,8 proc.) – iki 20,4 mlrd. eurų.

Paskolų būstui portfelis išaugo 14,6 proc. (1,9 mlrd. eurų) iki 14,6 mlrd. Eur. Vartojimo paskolų portfelis dėl paskolų užsienio vartotojams augo 37,4 proc. (1,1 mlrd. eurų) – iki 4,1 mlrd. eurų. Pusę visų vartojimo paskolų suteikė „Revolut“ grupė. 

Paskolos verslo įmonėms sudarė 14,6 mlrd. eurų – per metus padidėjo 2 mlrd. eurų (15,4 proc.)

2025 m. pabaigoje bankuose buvo laikoma 78,8 mlrd. eurų indėlių. Iš jų Lietuvos gyventojų indėliai sudarė 26,9 mlrd. eurų o užsienio gyventojų ir verslo visi indėliai – 34,1 mlrd. eurų. 

Per metus pastarieji padidėjo 13,3 mlrd. Eur (63,6 proc.) – tokį spartų augimą iš esmės lėmė „Revolut“ grupės plėtra įvairiose ES šalyse. 

Lietuvos rezidentų bankuose laikomi indėliai per metus padidėjo 4,3 mlrd. eurų (10,6 proc.)

Anot LB, bankai pernai sustabdė ir neleido pasisavinti beveik 40 mln. eurų, prieš metus ši suma siekė apie 15 mln. eurų. 

Tačiau net ir stiprinant užkardas, per pastaruosius dvejus metus sukčiai iš gyventojų ir įmonių išviliojo po 20 mln. eurų kasmet.

2025 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 19 bankų ir užsienio bankų filialų, šių metų pradžioje veiklą pradėjo „RATO“ bankas,kovo pabaigoje veiklą baigė „PayRay Bank“, kuriam, pačios bendrovės prašymu, ECB atšaukė banko licenciją. 

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Per savaitgalį vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvos degalinėse sumažėjo atitinkamai 1 ir 1,6 proc., pirmadienio ryto statistiką skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Skaičiuojama, kad per savaitę, lyginant su praėjusiu pirmadieniu, dyzelinis kuras atpigo 11 centų, o benzinas – 4 centais.

Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse pirmadienį svyravo nuo 1,93 iki 2,22 euro už litrą, o vidutinė dyzelino kaina sudarė 2,042 euro už litrą, – 1,6 proc. mažiau nei penktadienį (balandžio 17 d.), kai litras dyzelino vidutiniškai kainavo 2,075 euro.

Mažiausia dyzelino kaina pirmadienį fiksuota dviejose „Baltic Petroleum“ tinklo degalinėse Klaipėdoje. Čia litras dyzelino kainavo 1,93 euro.

Didžiausia dyzelino kaina tuo metu nustatyta Šalčininkų rajone esančioje „Tomega“ degalinėje – 2,22 euro už litrą.

Mažiausia benzino kaina pirmadienio rytą taip pat fiksuota „Baltic Petroleum“ degalinėje Klaipėdoje. Čia litras benzino atsiėjo 1,60 euro.

Brangiausiai benzinas parduodamas tinklo „Circle K“ degalinėje Palangoje – kaina siekė 1,84 euro už litrą.

Anot agentūros, benzino kainos pirmadienį degalinėse svyruoja nuo 1,6 iki 1,86 euro, o vidutinė benzino kaina sudarė 1,706 euro ir buvo 1 proc. mažesnė nei praėjusį penktadienį (1,74 euro).

Praėjusį ketvirtadienį didmeninė benzino kaina Lietuvoje buvo 1,57 euro, o dyzelino – 1,81 euro už litrą. Palyginti su balandžio 15 dienos kainomis, didmeninės benzino ir dyzelino kainos sumažėjo atitinkamai 1 ir 5 centais. 

Suskystintų naftos dujų (SND) kainos tinkluose pirmadienio rytą svyravo nuo 0,79 euro iki 1,02 euro, o vidutinė SND kaina siekė 0,927 euro ir buvo 0,2 proc. mažesnė nei praėjusį balandžio 17-ąją.

Mažiausia SND kaina fiksuota „Madalva“ degalinėje Tauragės rajone – 0,79 euro, o didžiausia – tinklo „Circle K“ degalinėje Jonavoje – 1,02 euro.

Brent naftos kaina rinkoje praėjusį ketvirtadienį siekė 99,39 JAV dolerio už barelį.  

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Siekiant efektyviau kovoti su ūkio subjektais, skleidžiančiais nemalonius kvapus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) tarnautojams siūloma suteikti teisę stabdyti tokių įmonių veiklą, tirti pažeidimus, nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo, tai pat skirti baudas juridiniams asmenims už teisės aktų, nustatančių kvapų prevencijos ir valdymo reikalavimus, pažeidimus. 

Tai numatančius Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ir Visuomenės sveikatos įstatymo pakeitimų projektus parengė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas. 

Seimui pritarus, svarbiausios kvapų prevencijos ir kontrolės funkcijos būtų sutelktos NVSC prie Sveikatos apsaugos ministerijos, sustiprėtų šios institucijos pareigūnų galios. 

Jeigu vykdant valstybinę kontrolę dėl kvapų nustatoma, kad yra viršijama didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamojoje aplinkoje ir ūkio subjektas nesiima pakankamų priemonių nedelsiant jos poveikiui sumažinti, o vykdoma ūkinė veikla tik didina pažeidimo mastą,  NVSC pareigūnas įgytų teisę stabdyti kvapus sąlygojančią ūkinę veiklą arba jos dalį.

Anot L. Jonausko, išimtys dėl įmonių veiklos stabdymo būtų taikomos mažareikšmiams pažeidimams, taip pat tokiu atveju, jei veiklos stabdymas galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams, negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis, o taip pat – jei būtų apribotas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros naudojimas. Išimtis galėtų būti taikoma gyvulininkystės, paukštininkystės veiklai dėl jos specifikos, susijusios su gyvūnų gerove.

Pasak L. Jonausko, pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai, susidūrę su nemaloniais kvapais, skundžiasi institucijų neįgalumu yra tai, kad kvapų kontrolė yra „bešeimininkė“. 

„Šiuo metu taršos kvapais kontrolė neturi tikrojo „šeimininko“. Šias funkcijas NVSC dalijasi su Aplinkos apsaugos departamentu. Todėl skundo išnagrinėjimas vidutiniškai užtrunka net iki 142 dienų. Būtina keisti šią situaciją. Reikia ne tik ženkliai trumpinti skundų ištyrimo laiką, bet ir sutvarkyti „šeimininko“ funkcijas. NVSC turi turėti pakankamai galių ne tik greitai ir kokybiškai ištirti pažeidimą, bet ir užtikrinti prevenciją bei efektyvią kontrolę: nuo ekonominių sankcijų taikymo pažeidėjams iki ūkio subjekto veiklos stabdymo“, – Eltai sakė įstatymų projektus registruojantis L. Jonauskas.  

Baudos siektų iki 20 tūkst. eurų 

Už taršos kvapais pažeidimus L. Jonauskas siūlo taikyti administracinę atsakomybę įmonėms, jų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims.

Jei Seimas pritartų, ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų kvapų valdymo sąlygų, užtrauktų baudą asmenims nuo 800 eurų iki 1 tūkst. 200 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 2 tūkst. 500 eurų iki 5 tūkst. 500 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 tūkst. 800 eurų iki 4 tūkst. 500 eurų. 

Pakartotinis nusižengimas asmenims galėtų užtraukti iki 2 tūkst. eurų siekiančią baudą, juridinių asmenų vadovams – iki 6 tūkst. eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 5 tūkst. eurų siekiančią baudą. 

Ūkinės ir kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant visuomenės sveikatos srities teisės aktus, susijusius su kvapų valdymu, užtrauktų baudą asmenims nuo 550 eurų iki 900 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 1 tūkst.400 eurų iki 2 tūkst. 200 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – nuo 975 eurų iki 1 tūkst. 600 eurų.

Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą asmenims nuo 1 tūkst. eurų iki 1 tūkst. 600  eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 2 tūkst. eurų iki 3 tūkst. 500 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 tūkst. 500 eurų iki 2 tūkst. 500 eurų.

Dar solidesnės sankcijos numatytos už sprendimo stabdyti ūkinę veiklą nevykdymą. Įmonėms, kurių ūkinei veiklai vykdyti nereikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, už reikalavimo nevykdymą grės bauda nuo 10 tūkst. eurų iki 15 tūkst. eurų. Tuo tarpu įmonėms, vykdančioms veiklą su taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu ir nevykdančioms nurodymo, grės nuo 15 tūkst. eurų iki 20 tūkst. eurų siekianti bauda. 

„Šiuo metu įstatymuose numatytos sankcijos tik už visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimus. Todėl, nustačius taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų kvapų valdymo sąlygų (leistinų kvapo emisijų) pažeidimus, administracinės baudos negali būti taikomos. Tai tikrai neatgraso pažeidėjų nuo pakartotinių pažeidimų“, – sako L. Jonauskas. 

Jis taip pat siūlo įstatyme įtvirtinti bendruosius reikalavimus ūkio subjektams dėl kvapų valdymo, kurie būtų patvirtinti Bendrosiose kvapų prevencijos ir valdymo taisyklėse. Šias taisykles tvirtintų sveikatos apsaugos ministras. Jose būtų reikalavimai ūkio subjektams dėl kvapų prevencijos ir valdymo, kvapų taršos mažinimo priemonės, atsižvelgiant į jų ūkinės veiklos rūšį, mastą, vietos sąlygas ir kt. 

Tikimasi, kad tokie sprendimai padės aiškiau reglamentuoti kvapų valdymą, griežtesnė atsakomybė pažeidėjams veiks labiau atgrasančiai, o institucijos greičiau reaguos į visuomenės skundus ir ūkio subjektų daromus pažeidimus. 

Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų 2027 metų liepos 1 d. 

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad Lietuvoje trūksta valstybės politikos, skirtos mažinti senjorų vienišumą, labiausiai prie to dabar prisideda nevyriausybinės organizacijos, sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

„Mums būtinai reikia spręsti vienišumo problemą, nes auditoriai nustatė, kad mes turime didelę vienišumo problemą Lietuvoje ir praktiškai jokios (valstybės – ELTA) politikos, viskas guli tik ant nevyriausybinių organizacijų pečių, o valstybės politika yra nekryptinga“, – pirmadienį LRT radijuje kalbėjo I. Segalovičienė.

Anot jos, norėdama geriau pasiruošti visuomenės senėjimui, valstybė turi užtikrinti lakstesnes sąlygas ilgiau likti darbo rinkoje, diegti daugiau socialinių paslaugų, kurios padėtų senjorams kuo ilgiau gyventi savarankiškai, likti savo namuose.

Audito rezultatai taip pat parodė, jog reikia didinti sveikatos ir kultūros renginių senjorams prieinamumą.

Pasak I. Segalovičienės, Lietuvoje gyvena apie 830 tūkst. vyresnių negu 60 metų asmenų, turinčių skirtingų poreikių, kurie ne visuomet yra atliepiami.

„Pati problema yra tai, kad ne visada žinome (senjorų – ELTA) poreikius. Mes nustatėme, kad poreikių nustatymas yra tikrai problemiškas – nuo savivaldos lygmens žiūrint, tik keliose savivaldybėse yra kryptingai žiūrima į šiuos poreikius“, – aiškino ji.

Kaip teigiama balandį paskelbtose VK audito išvadose, tik 2 iš 60 šalies savivaldybių yra numačiusios specialias priemones, skirtas vyresnio amžiaus asmenų kultūriniam aktyvumui skatinti, tuo metu likusiose savivaldybėse veiklos dažniausiai orientuotos į bendrą gyventojų grupę, neatsižvelgiant į senjorų poreikius.

Auditoriai nustatė, jog vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas kultūrinėse ir savanoriškose veiklose Lietuvoje išlieka ribotas, o valstybės priemonės šiai situacijai spręsti yra nepakankamos.

Duomenys rodo, kad kultūrinėse veiklose dalyvauja mažiau nei pusė (42,7 proc.) vyresnio amžiaus žmonių, o savanoriauja apie 10 proc. senjorų.

Auditas taip pat parodė, kad valstybės strateginiuose dokumentuose trūksta prioriteto skatinti vyresnio amžiaus asmenų įtrauktį, o Kultūros ministerijos planai orientuoti tik į bendrą veiklų prieinamumą.

Todėl VK rekomendavo ministerijoms imtis sprendimų, kurie padėtų vyresnio amžiaus žmonėms aktyviau dalyvauti kultūriniame visuomenės gyvenime ir įsitraukti į savanorystę. 

Kaip pažymėjo I. Segalovičienė, senjorų įtraukties problemos turi būti sprendžiamos sistemiškai, neišskiriant vienos ministerijos.

Paryžius, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). Milijardierius Elonas Muskas pirmadienį buvo pakviestas atvykti į savanorišką pokalbį Paryžiuje, nes Prancūzijoje atliekamas tyrimas dėl jo socialinio tinklo „X“, tačiau kol kas neaišku, ar jis atvyks.

Prancūzijos valdžios institucijos vasario mėnesį išsiuntė E. Muskui oficialų šaukimą dėl 2025 m. sausio mėnesį pradėto tyrimo, susijusio su įtarimais, kad „X“ algoritmas buvo naudojamas siekiant kištis į Prancūzijos politiką.

Vėliau tyrimas buvo išplėstas, įtraukiant tyrimą dėl „X“ dirbtinio intelekto pokalbių roboto „Grok“ skleidžiamų Holokausto neigimo ir seksualinio pobūdžio išmaniųjų klastočių.

Vasario pradžioje Prancūzijos prokurorai „X“ biuruose Paryžiuje atliko kratas, kurias socialinės žiniasklaidos milžinė – neigianti bet kokius pažeidimus – pavadino „politizuotais“ reidais ir „teisėsaugos piktnaudžiavimu“.

Tuo metu Paryžiaus prokurorai E. Muską ir tuometinę generalinę direktorę Lindą Yaccarino taip pat kvietė savanoriškiems pokalbiams kaip „de facto ir de jure „X“ platformos vadovus įvykių metu“, o E. Muskas tai pavadino „politine ataka“.

L. Yaccarino atsistatydino iš „X“ generalinio direktoriaus pareigų pernai liepą, po dvejų metų vadovavimo bendrovei.

Paryžiaus prokurorė Laure Beccuau vasarį sakė, kad „X“ darbuotojai taip pat buvo iškviesti  balandžio 20-24 d., kad „būtų apklausti kaip liudytojai“.

Tačiau tai, ar pakviestieji atvyks į pokalbius, ar ne, nebus „kliūtis tyrimo eigai“, šeštadienį pareiškė Paryžiaus prokuratūra.

Pareigūnai nepateikė jokios informacijos apie planuojamų pokalbių su E. Musku vietą ar laiką.

Prancūzijos tyrime daugiausia dėmesio skiriama kelioms įtariamoms nusikalstamoms veikoms, įskaitant bendrininkavimą disponuojant seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga ir nusikaltimų žmoniškumui neigimą.

Socialinės žiniasklaidos bendrovė liepą tyrimą pavadino „politiškai motyvuotu“.

„Rimtas susirūpinimas“

Prancūzijos tyrimas yra platesnės tarptautinės reakcijos į „Grok“ dalis po to, kai paaiškėjo, kad vartotojai galėjo kurti seksualizuotus moterų ir vaikų atvaizdus naudodami paprastus tekstinius nurodymus, tokius kaip „uždėk jai bikinį“ arba „nuimk jos drabužius“.

Per 11 dienų robotas sugeneravo apie tris milijonus seksualizuotų atvaizdų, daugiausia moterų, bet vis dėlto buvo ir 23 tūkst. vaikų nuotraukų, sausio pabaigoje pranešė ne pelno siekianti organizacija „Center for Countering Digital Hate“ (CCDH).

Atskirame tyrime Jungtinės Karalystės duomenų priežiūros institucija vasario mėnesį pradėjo tyrimus dėl „X“ ir „xAI“, kilus „rimtam susirūpinimui“, ar bendrovės laikėsi asmens duomenų įstatymų, kai buvo kuriamos „Grok“ seksualizuotos išmaniosios klastotės.

Sausio pabaigoje Europos Sąjunga taip pat pradėjo tyrimą „X“ atžvilgiu dėl „Grok“ sugeneruoto neteisėto dirbtinio turinio, susijusio su moterimis ir nepilnamečiais.

Teheranas, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad JAV nėra rimtai nusiteikusios ieškoti diplomatinių sprendimų, ir išvardijo, pasak jos, dviejų savaičių paliaubų pažeidimus.

„Nors JAV deklaruoja diplomatiją ir pasirengimą deryboms, jų elgesys niekaip nesignalizuoja rimtų ketinimų siekti diplomatinio proceso“, – savaitinėje spaudos konferencijoje sakė ministerijos atstovas spaudai Esmaeilas Baqaei.

Jo teigimu, pirmadienio ryto JAV ataka prieš Irano krovininį laivą, JAV karinio jūrų laivyno vykdoma Irano uostų blokada ir vėlavimas įgyvendinti paliaubas Libane yra „akivaizdūs paliaubų pažeidimai“.

Su Izraeliu ir JAV Iranas kariauja nuo vasario 28 d., kai per bombardavimus žuvo aukščiausiasis Islamo Respublikos lyderis ajatola Ali Khamenei. Karinis konfliktas beveik iškart išplito visame regione.

Nuo to laiko Teheranas ir Vašingtonas surengė derybų raundą Islamabade, per kurį susitarimo dėl karo pabaigos nepasiekta. Delegacijos derėjosi įsigaliojus trapioms dviejų savaičių paliauboms, prasidėjusioms balandžio 8 d.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį teigė nurodęs JAV derybininkams pirmadienį vykti į Pakistaną surengti dar vieną derybų raundą, tačiau Iranas savo dalyvavimo dar nepatvirtino.

„Šiuo metu, kai (su jumis kalbu – ELTA), neturime planų dėl kito derybų raundo, ir joks sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas“, – sakė E. Baqaei.

Pagrindiniai klausimai, dėl kurių nesutariama, apima Irano prisodrinto urano atsargas ir strateginio Hormuzo sąsiaurio, kuris nuo karo pradžios yra iš esmės uždarytas, statusą. 

„Kalbant apie prisodrinto urano perdavimo klausimą, nei šiame derybų etape, nei anksčiau nebuvo aptariamas jo perdavimas Jungtinėms Valstijoms. Mums tai niekada nebuvo pateikta kaip galimybė“, – sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

Kaip rašė ELTA, sekmadienį D. Trumpas paskelbė, kad JAV atstovai pirmadienio vakarą bus Islamabade tolesnėms deryboms. Šaltinių Baltuosiuose rūmuose teigimu, JAV delegacijoje bus viceprezidentas J. D. Vance'as, vadovavęs ankstesnėms savaitgalio deryboms Islamabade, kurios baigėsi be apčiuopiamų rezultatų, taip pat specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Trumpo žentas Jaredas Kushneris.

(pataisyta teisėtvarkos įvykių skiltis)

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos balandžio 20 d. įvykius Lietuvoje.

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėjant riaušių prie Seimo bylą, pirmadienį teisme nuteistieji tarė paskutiniuosius žodžius. Viena iš nuteistųjų byloje Astra Genovaitė Astrauskaitė neigė savo kaltę ir tvirtino, jog yra persekiojama už kritiką valdžiai. 

„Ši baudžiamoji byla yra gėdingiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją“, – teisme dėstė A. G. Astrauskaitė.

Ji tvirtino, kad politikai, priėmę sprendimus dėl COVID-19 pandemijos ribojimų, esą pažeidė žmogaus teises. Minėti ribojimai, anot A. G. Astrauskaitės, galėjo priminti norą žmones segreguoti, suvaryti į getus.

Nuteistoji, reaguodama į jai pateiktą kaltinimą dėl raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, pažymėjo, kad su juo nesutinka. A. G. Astrauskaitė priminė, kad minėtas kaltinamas yra grindžiamas jos žodžiais, pasakytais per Šeimų sąjūdžio renginį 2021 m. Moteris teigė, jog tuomet tiesiog kvietė žmones dalyvauti mitinge prie Seimo.

„Kodėl šiais metais LRT, viešai reklamuodama, kviesdama į protestus, nekaltinama Vilniaus apygardos prokuratūros kaip buvau apkaltinta aš?“, – kėlė klausimus A. G. Astrauskaitė.

Ji pabrėžė ne kartą organizavusi protesto akcijas.

„Protestai buvo gausūs ir taikūs, žmonės gynė Konstitucijoje įtvirtintas jų laisves ir teises“, – sakė moteris. 

Pasak A. G. Astrauskaitės, turint omeny, jog jos organizuojami renginiai visada buvo taikūs, nuostabą kelia tai, kad 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykęs mitingas pasibaigė riaušėmis.

Moteris kartojo, kad tuomet, kai kilo neramumai, prie Seimo jos jau nebuvo. Taigi, anot nuteistosios, ją stebina kaltinimai. A. G. Astrauskaitė neslėpė mananti, jog tiesiog yra persekiojama už kritiką valdžiai. 

„Žinoma, kad esu persekiojama už kritiką konservatoriams“, – akcentavo A. G. Astrauskaitė.

Didžioji dalis kaltinamųjų buvo nuteisti

Vilniaus apygardos teismas riaušių prie Seimo byloje yra gavęs daugiau negu 60 apeliacinių skundų. Didžioji dalis juos pateikusių nuteistųjų siekia išteisinimo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė ir Vilniaus apygardos prokuratūra. Prokurorai prašo vieną išteisintąjį dėl dalyvavimo riaušėse pripažinti kaltu. Taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nutarta atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistiesiems, kurie pripažinti recidyvistais. 

Be to, prokuratūra mano, kad iš nuteistųjų turėtų būti priteistos išlaidos už jiems valstybės skirtus advokatus. 

ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje iš 87 kaltinamųjų 84 pripažino kaltais dėl riaušių, du asmenys buvo išteisinti, o vienos kaltinamosios veikla perkvalifikuota iš dalyvavimo riaušėse į pasipriešinimą policijos pareigūnams.

Recidyvistais nutarta pripažinti 17 kaltinamųjų.

Paskelbtu nuosprendžiu 6 asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dviem paskirtos laisvės apribojimo bausmės, trims – realios laisvės atėmimo bausmės, o 75 kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja A. G. Astrauskaitė šioje byloje pirmos instancijos teismo buvo pripažinta kalta dėl riaušių ir viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą. Moteriai skirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.

Teismas kaltu dėl riaušių šioje byloje pripažino anksčiau už finansinius nusikaltimus teistą Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas. Jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Byloje nuteistas ir aktyvus įvairių protestų dalyvis Andrejus Lobovas. Jam skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Apkaltinamąjį nuosprendį išgirdo ir kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas. Jam skirta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.

Kaltinamiesiems taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nuo 500 iki 2 tūkst. eurų dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jas sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš viso skirta 142 tūkst. eurų įmokų į minėtą fondą.

Civiliniams ieškovams byloje priteista apie 112,4 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Kyjivas, balandžio 20 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos gynybos ministerijos patarėjas Serhijus Beskrestnovas, žinomas šaukiniu „Flash“, teigia, kad rusai mėgino jį nužudyti naudodami reaktyvinį droną. Apie tai jis pranešė feisbuke.

„Šįvakar rusai bandė mane nužudyti. Valdomas reaktyvinis dronas „Shahed“ rėžėsi į mano namo sieną. Aš nebeturiu namo. Buvau sužeistas, bet svarbiausia, kad stebuklingai esu gyvas. Buvau psichologiškai pasirengęs tokiam įvykiui, ir tai manęs nesustabdys“, – pabrėžė S. Beskrestnovas. 

Jis taip pat paskelbė atitinkamą nuotrauką iš ligoninės. 

Anksčiau S. Beskrestnovas teigė, kad Rusijos pajėgos valdomais dronais „Shahed“ pradėjo pulti Ukrainos mobiliąsias ugnies grupes, kai šios puola taikinius ore.

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Pernai nacionalinis plėtros bankas ILTE suteikė 232 mln. eurų garantijų, kurios padėjo verslui bei žemės ūkiui pritraukti 321 mln. eurų finansavimo, pirmadienį pranešė bankas.

„Garantijos leidžia finansavimą verslui ir žemės ūkiui teikti papildant rinką – jos padeda finansų įstaigoms prisiimti mažesnę riziką, o klientams lengviau pasiekti reikalingas lėšas“, – pranešime teigia ILTE valdybos narė, Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.

Skelbiama, kad prie garantijų finansavimo prieinamumo didinimo prisidėjo 84 finansų įstaigų ILTE partnerių tinklas. 

Kaip nurodo bankas, didžiausią suteiktų garantijų dalį pernai sudarė portfelinės garantijos – iš viso 184 mln. eurų, o jos padėjo pritraukti 233 mln. eurų finansavimo. 

Tuo metu individualių garantijų bankas per praėjusius metus suteikė už 48 mln. eurų, kurios padėjo verslui ir žemės ūkiui pritraukti 88 mln. eurų finansavimo.

2025 m. tarp individualių garantijų dominavo žemės ūkio klientams skirtos garantijos – jos sudarė beveik pusę visų individualių garantijų. Dar kiek daugiau nei du penktadaliai teko paskoloms ir lizingui, o likusi dalis – obligacijų ir eksporto kredito garantijoms. 

Taip pat praėjusiais metais bankas pasirašė devynias naujas sutartis su finansų įstaigomis dėl papildomų 59 mln. eurų priemonės lėšų. Banko teigimu, tai sudarys sąlygas finansų įstaigoms suteikti verslui garantuojamų paskolų už maždaug 640 mln. eurų.