Vilnius, spalio 13 d. (ELTA). Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako norįs sužinoti detalią informaciją, kokiomis aplinkybėmis antradienį iš Vilniaus apylinkės teismo kiemo pabėgo vagyste kaltinamas Maroko pilietis. Anot ministro, šiuo klausimu bus atliktas išsamus vertinimas. 

„Jis pabėgo iš teismo Vilniuje, vidury miesto. Nuo tos akimirkos kiekviena minutė reiškė realią riziką aplinkiniams. Todėl klausimas ne tik, kaip žmogus sugebėjo pabėgti. Kaip sistema leido tam nutikti? Ar buvo laikomasi konvojavimo procedūrų? Ar tinkamai ir laiku suveikė paieškos algoritmai? Ar savo darbą padarė visa vadovavimo grandinė?“  – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ministras.

„Šito nenurašysime kaip eilinio incidento. Bus išsamus vertinimas – nuo konvojavimo iki paieškos organizavimo ir vadovybės sprendimų. Noriu aiškiai žinoti, kas nesuveikė ir kodėl“, – akcentavo jis. 

Anot ministro, asmuo į Lietuvą atvyko studijuoti, bet birželį buvo išbrauktas iš studentų sąrašų ir neteko leidimo gyventi šalyje. 

Kaip skelbta, antradienį iš Vilniaus apylinkės teismo kiemo pabėgo vagyste kaltinamas Maroko pilietis Issam Toubali.

Kaip Eltai teigė teismo atstovas Giedrius Janonis, marokietis kaltinamas šių metų gegužę pagrobęs svetimą turtą – pilietis įsibrovė į parduotuvę ir atrakino prekybos salėje esantį kasos aparatą iš kurio pagrobė 1,7 tūkst. eurų.

Policija informavo teismą, kad kaltinamasis pabėgo, kai buvo vedamas į konvojaus automobilį. 

Antradienio vakarą Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis Eltą informavo, kad pabėgęs asmuo buvo sulaikytas sostinės Debesijos gatvėje. 

Niujorkas, spalio 13 d. (AP-ELTA). Naujasis Julios Loktev dokumentinis filmas prasideda beveik kaip įtemptas Holivudo šnipų trileris. Jos telefonu „iPhone“ filmuojami žurnalistai skuba išvykti iš Rusijos, daugelis jų neturėdami nei plano, nei kur apsistoti, tik rankinį lagaminą su paskubomis susikrautais daiktais – vildamiesi, kad nebus sulaikyti pasienyje, rašo naujienų agentūros AP kino apžvalgininkė Lindsey Bahr.

Beveik šešių valandų trukmės filmas „My Undesirable Friends: Part II — Exile“ (liet. „Mano nepageidaujami draugai. II dalis. Tremtis“), kuris šį savaitgalį pradedamas rodyti kai kuriuose pasaulio kino teatruose, yra antroji J. Loktev pasakojimo apie Rusijos žurnalistus dalis ir penkerius metus trukusio projekto kulminacija. Projektas prasidėjo 2021 m. rudenį, kai režisierė Maskvoje ėmė filmuoti nepriklausomų žurnalistų grupę, Vladimirui Putinui pradėjus kai kuriuos žurnalistus skelbti „užsienio agentais“.

Po keturių mėnesių padėtis iš esmės pasikeitė: Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, tad daugeliui žurnalistų teko vos per kelias valandas susiruošti bėgti iš šalies. J. Loktev filmavo toliau, sekdama savo dokumentikos herojus, kurie apie karą pranešinėjo jau gyvendami užsienyje.

„Žmonės išgirsta ir sako: „O Dieve, šešių valandų filmas apie žurnalistus? Skamba bauginamai.“ Bet iš tiesų taip nėra. Tai savotiškas filmas apie laiką, praleistą kartu. Tai šiltas filmas“, – neseniai duotame interviu naujienų agentūrai AP sakė J. Loktev.

Filmas neprailgsta

Šių laikų vadinamoje dėmesio ekonomikoje gali būti sunku įtikinti žiūrovą skirti laiko beveik šešių valandų trukmės dokumentiniam filmui, kad ir kokia būtų jo tema. J. Loktev tai puikiai supranta.

Su tuo ji jau susidūrė kurdama pirmąjį filmą „My Undesirable Friends: Part I — Last Air in Moscow“ (liet. „Mano nepageidaujami draugai. I dalis. Paskutinis eteris Maskvoje“), kuris pateko į trumpąjį kandidatų „Oskaro“ nominacijai sąrašą ir šiuo metu rodomas platformoje MUBI. Šis beveik penkių su puse valandos trukmės dokumentinis filmas pasakoja apie žurnalistus, dirbančius visuomenėje, kurioje netrukus gali būti visiškai panaikinta spaudos laisvė.

Dabar režisierė vėl ėmėsi panašaus projekto, tačiau nė vienas iš šių filmų nebuvo platinamas padedant tradiciniams kino platintojams. Viena viešųjų ryšių specialistė neseniai jai netgi sakė girdėjusi, kad žmonės nenori žiūrėti filmo, nes yra „šiek tiek pavargę nuo kalbų apie spaudos laisvę ir autoritarizmą“.

„Pagalvojau, kaip įdomu, nes autoritarizmas nuo jų tikrai nepavargo“, – sakė režisierė.

Vis dėlto „My Undesirable Friends“ filmai, nepaisant sunkios temos, ilgos trukmės ir daugybės veikėjų, kažkokiu būdu nesukuria pojūčio, tarsi darytum varginančius namų darbus. Be to, norint žiūrėti antrąją dalį, nebūtina būti mačius pirmosios.

Pagrindinė priežastis – įtraukiantys ir žiūrovams artimi filmo herojai, kurių dauguma yra dvidešimtmečiai ar trisdešimtmečiai, nors jiems tenka išgyventi labai neįprastas aplinkybes. Dėl to ir pačiai režisierei nepabodo jų filmuoti.

„Tai filmas apie visiškai paprastus žmones, kurie tiesiog stengiasi padaryti ką nors gero siaubingu laikotarpiu. Šis filmas daugiausia apie atkaklumą ir apie tai, kaip toliau pasakoti istoriją, kai visuomenės dėmesys nukrypsta kitur. (...) Kaip išsaugoti optimizmą ar bent tiek jo, kad kitą rytą galėtum atsikelti ir dirbti savo darbą?“ – sakė J. Loktev.

Nuo 2021 m. Rusijos valdžios institucijos dešimtims žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų suteikė „užsienio agentų“ statusą, kuriuo siekiama juos diskredituoti ir kuris taip pat neleidžia jiems parduoti reklamos. Valdžia taip pat ėmėsi teisinių priemonių prieš žurnalistus, kai kuriuos jų įkalino. Daugelis žiniasklaidos priemonių nuo pirmųjų karo Ukrainoje savaičių perkėlė savo redakcijas į užsienį, o Rusijoje jų turinį galima pasiekti naudojantis virtualiaisiais privačiais tinklais (VPN).

Filmavo telefonu

J. Loktev gimė 1969 m. tuometėje Sovietų Sąjungoje ir būdama devynerių su šeima emigravo į JAV. Ji ir toliau kalbėjosi rusiškai su motina, todėl jai buvo lengviau įsilieti į Rusijos nepriklausomų žurnalistų pasaulį. Susipažinti su šia aplinka jai padėjo nepriklausomame televizijos kanale „Dožd“ („TV Rain“) dirbusi Anna Nemzer.

Visus savo herojus J. Loktev filmavo telefonu „iPhone“, todėl galėjo beveik nepastebimai įsilieti į aplinką. Filmuodama antrąją dalį ji nuolat keliavo po Europos šalis, nes jos herojai buvo išsibarstę po skirtingas valstybes.

Prasidėjus invazijai, J. Loktev iš Rusijos išvyko šiek tiek vėliau nei jos herojai. Prieš mėgindama išvykti iš šalies su turistine viza, ji norėjo įsitikinti, kad visus nufilmuotus įrašus įkėlė į debesijos saugyklą. Režisierė buvo perspėta, kad jei pareigūnas ilgiau nei įprastai tikrina pasą ir sako, jog „stringa kompiuteris“, tai reiškia, kad „jie tave tikrina“.

„Stovėjau ten (...) Maskvos oro uoste ir klausiau: „Ar kas nors negerai?“ O jie atsakė: „Ne, ne, tiesiog stringa kompiuteris.“ Jis strigo geras 20 minučių. Stengiausi iš baimės nepridaryti į kelnes“, – pasakojo ji.

Svajoja sukurti trečiąją dalį

Keli filmo herojai, tarp jų A. Nemzer, kartu su J. Loktev dalyvavo Venecijos kino festivalyje, kur įvyko pasaulinė filmo premjera. Daugelis jų ir toliau dirba žurnalistais užsienyje. Tačiau vieno herojaus gyvenimas antrojo filmo viduryje pasuka kita linkme: buvęs Rusijos žurnalistas Peteris Ruzavinas, kurio žmona taip pat yra žurnalistė ukrainietė, nusprendė stoti į Ukrainos kariuomenę. Jis sakė supratęs, kad nors savo žurnalistiniu darbu atskleidžia tikrovę, jis jos vis dėlto nekeičia.

„Turime ne bėgti nuo Putino, o su juo kovoti. Todėl ir priėmiau tokį sprendimą. Palikau geriausią darbą. Kasdien jo ilgiuosi“, – Venecijoje sakė P. Ruzavinas, Ukrainos kariuomenėje tarnaujantis jau daugiau kaip dvejus metus.

Pastarosiomis dienomis J. Loktev pastebėjo keletą įdomių savo filmui skirtų antraščių. Pavyzdžiui, leidinys „The Daily Beast“ rašė: „Sukrečiančiame naujame filme atskleidžiami Vladimiro Putino „karo nusikaltimai“.“

Nors jos filmas nėra karo nusikaltimų tyrimas, tokios antraštės, pasak režisierės, primena, ką filmo herojai žurnalistai stengiasi daryti, kai visų kitų dėmesys jau nukrypęs kitur.

„Manau, kad dabar, tiesą sakant, tai viena problemų, su kuriomis susiduriame pristatydami filmą: visi pereina prie kitos temos. Tačiau ankstesnė problema niekur nedingusi“, – sakė J. Loktev.

Pasak režisierės, jos svajonė būtų sukurti trečiąją dalį, „jeigu Rusijoje kada nors pasikeistų politinė padėtis“.

„Tačiau manau, kad iki tol galime labai pasenti“, – pridūrė ji.

Vatikanas, spalio 13 d. (AFP-ELTA). Antradienį Romos ligoninėje popiežiui Leonui XIV buvo atlikta operacija, per kurią iš jo plaučio pašalintas darinys. Operacija buvo sėkminga, pranešė Vatikanas.

Antradienio rytą popiežius į ligoninę atvyko šypsodamasis ir mojuodamas susirinkusiesiems. Po kelių valandų jam buvo atlikta operacija, per kurią pašalintas plautyje aptiktas monetą primenantis darinys.

„Procedūra buvo sėkmingai atlikta per numatytą laiką ir pagal planą“, – trumpame pareiškime nurodė Vatikanas.

„Šventasis Tėvas grįžo į savo palatą“, – sakoma pranešime, priduriant, kad daugiau informacijos bus pateikta vėliau.

Tai pirmoji 71 metų Leono XIV hospitalizacija nuo 2025 m. gegužės 8 d., kai jis tapo Katalikų Bažnyčios vadovu. Pirmadienį popiežių matę Vatikano pareigūnai teigė, kad jis atrodė ramus dėl būsimo gydymo ligoninėje.

Sekmadienį po „Viešpaties angelo“ maldos Leonas XIV netikėtai pranešė Šv. Petro aikštėje susirinkusiems žmonėms, kad per medicininius tyrimus gydytojai „labai ankstyvoje stadijoje“ aptiko plautyje darinį.

„Gydytojai mano, kad reikėtų atlikti operaciją“, – sakė jis.

Vatikanas tradiciškai itin vengė atskleisti informaciją apie popiežių sveikatą, tačiau pradėjo elgtis atviriau sergant Leono XIV pirmtakui Pranciškui – argentiniečiui, kuris nevengė viešai kalbėti apie savo negalavimus.

Vilnius, spalio 13 d. (ELTA). Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška apsisprendė dalyvauti kitąmet vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. 

Apie tai jis antradienį pranešė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

„Todėl taip, mero rinkimuose dalyvausiu dar vieną ir tikrai paskutinį kartą. Su komitetu turiu konkrečius bendro gerbūvio planus Kazlų Rūdos savivaldybės labui. Juos netrukus paviešinsiu“, – pranešė jis.

„Asmeniškai esu pasirengęs bet kokiai ateičiai. Jei žmonės pasitikės – dirbsiu toliau. Jei ne – pailsėsiu ir imsiuosi kitų gyvenimo planų. Jų turiu daug ir džiugių“, – teigė politikas. 

Anot politiko, apsisprendimas, ar dalyvauti kitų metų rinkimuose kėlė įvairių dvejonių.

„Buvo daug klaustukų. Ar pavyks apskritai sukurti bendrą gerbūvį savivaldybės gyventojams iš naujų didelių poligoninių lėšų. Ar suvaldysime dar vieną biudžetą pačiai valstybei stokojant įplaukų. Ar išlaikysime švietimo, priežiūros įstaigų veiklumą. Ar išsaugosime tvarius ryšius su gyvenvietėmis, jų bendruomenėmis ir ne tik. Šie klausimai iki galo neatsakyti, bet kol kas atrodo teigiamai“, – akcentavo jis. 

„Tarp klaustukų – ir mano paties veiklos vertinimas per jau beveik 8 metus. Ne viskas padaryta, kas žadėta. Yra vėluojančių ar visiškai nepavykusių dalykų“, – tvirtino M. Varaška.

Kazlų Rūdos mero pareigas M. Varaška eina nuo 2019 m. 

Politikas pripažino, kad būdamas meru neišvengė klaidų, tačiau dirbo sąžiningai.

„Pripažįstu neišvengęs klaidų, perdėto pasitikėjimo, vienų ar kitų žmonių skaudinimo, priimant visuminius sprendimus, nors tokių pajautų nenorėjau. Tačiau mero pareigose išvengiau bet kokio neteisėto prasigyvenimo, praturtėjimo žmonių sąskaita. Kitaip nutikti negalėjo. Esu abejingas milijonams, prabangai, nes tai nelemia mano gyvenimo prasmės ir vertybių“, – rašė jis.

2023 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose už M. Varašką pirmajame rinkimų ture balsavo beveik 72 proc. rinkėjų.

Tais pačiais metais politikas taip pat paskelbė, kad kandidatuos 2024 m. prezidento rinkimuose. Vis tik vėliau iš rinkimų kovos jis pasitraukė. 

ELTA primena, kad artimiausi savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną. 

Nuo 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų ribojamas merų kadencijų skaičius – asmuo, tris kadencijas iš eilės ėjęs mero pareigas, nebegali būti renkamas į šias pareigas ketvirtai kadencijai iš eilės.

Vilnius, spalio 13 d. (ELTA). Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo mokslų daktaro priekabiavimo prie valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro darbuotojo, pranešė naujienų portalas lrt.lt.

Kaip skelbia portalas, tyrimas pradėtas pagal straipsnį, kai asmuo įtariamas priekabiavimu prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, o priekabiavimas gali būti atliekamas vulgariais ar panašiais veiksmais siekiant seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo.

Lrt.lt žiniomis, 24-erių metų darbuotojas, studijuojantis Vilniaus universitete (VU) ir dirbantis Gamtos tyrimų centre, vasarą pasiskundė, kad apsilankęs privačioje savo vadovo sodyboje patyrė priekabiavimą. Prokuratūra jam suteikė pranešėjo statusą.

Tyrimą nuspręsta pradėti ne iš karto, o tik po kreipimosi į teismą.

Nei galimo nukentėjusiojo, nei galimo kaltininko pavardės nėra viešinamos. 

Anot portalo, Gamtos tyrimų centras dėl šio incidento atliko vidinį tyrimą, tačiau nutarė, kad tai buvo privatūs asmenų santykiai ne darbo metu.

Vilnius, spalio 13 d. (ELTA). Antradienio vakarą sulaikytas iš Vilniaus apylinkės teismo kiemo pabėgęs vagyste kaltinamas Maroko pilietis. 

„Sulaikytas Vilniuje, Debesijos gatvėje“, – Eltai sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Kaltinamasis iš Laisvės prospekte esančio teismo pasišalino apie 16 val. 

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas Maroko pilietis Issam Toubali.

„Kaltinamas tuo, kad 2026 m. gegužės 24 d. pagrobė svetimą turtą: įsibrovęs į parduotuvę ir atrakinęs prekybos salėje esantį kasos aparatą pasisavino 1709,02 eurų“, – Eltai pranešė teismo atstovas Giedrius Janonis.

Antradienį teismo posėdžių salėje vyko pirmasis teisiamasis posėdis, į kurį kaltinamasis buvo pristatytas  konvojaus pareigūnų iš Vilniaus kalėjimo.

Rugsėjo 30 d. nutartimi kaltinamajam buvo pratęsta kardomosios priemonės – suėmimo – terminas vienam mėnesiui, terminą, skaičiuojant nuo spalio 1 d., iki lapkričio 1 d. 

Posėdis teisme prasidėjo 13 val. 30 min., o jam pasibaigus apie 15 val.30 min. kaltinamasis su konvojaus pareigūnais paliko teismo patalpas.

Policija informavo teismą, kad kaltinamasis pabėgo, kai buvo vedamas į konvojaus automobilį. 

Kyjivas, spalio 13 d. (Ukrinform-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nenutraukė dalijimosi žvalgybos informacija su Ukraina.

Pasak „Ukrinform“, apie tai pranešė BBC.

„Ne, nenutraukėme“, – atsakė D. Trumpas, žurnalisto paklaustas, ar JAV nutraukė dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina.

„Mes jiems padedame ir dalijamės žvalgybos informacija“, – pridūrė jis.

Pasak D. Trumpo, JAV siekia užbaigti karą ir šiuo tikslu bendradarbiauja tiek su Ukraina, tiek su Rusija.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Ukraina ir toliau gauna žvalgybos informaciją iš Jungtinių Valstijų.

JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Rogeris Wickeris sakė, kad JAV ir Ukrainos dalijimasis žvalgybos informacija yra abipusis, o tai itin svarbu dabartinėje saugumo situacijoje, kuri yra pavojingiausia pasaulyje per ilgą laiką.

Briuselis, spalio 13 d. (dpa-ELTA). NATO pradėjo kasmetines pratybas, per kurias mokomasi ginti Aljanso teritoriją naudojant branduolinius ginklus, antradienį patvirtino NATO karinės vadavietės Belgijos Monso mieste atstovas.

Pasak jo, pratybose „Steadfast Noon“, kurios tęsis iki kitos savaitės pabaigos, dalyvaus 17 šalių pajėgos.

Vokietija šioms pratyboms į Aviano oro pajėgų bazę Šiaurės Italijoje išsiuntė tris 33-iajam taktiniam aviacijos sparnui priklausančius naikintuvus-bombonešius „Tornado“. Vokietijos karinių oro pajėgų teigimu, pratybose iš viso dalyvauja kelios dešimtys vokiečių karių.

Paprastai Vokietijos naikintuvai „Tornado“ dislokuoti Biūchelio bazėje vakarinėje Reino krašto-Pfalco žemėje. Nepatvirtintais pranešimais, šioje bazėje saugomi JAV branduoliniai ginklai, kuriuos nepaprastosios padėties atveju galėtų panaudoti ir Vokietijos naikintuvai-bombonešiai pagal NATO branduolinių ginklų dalijimosi susitarimą.

Manoma, kad JAV branduoliniai ginklai Europoje taip pat saugomi bazėse Italijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose.

Pratybų scenarijus – slaptas

Iki šiol NATO beveik neatskleidė šių pratybų detalių. Aljanso vadavietė tik nurodė, kad jų mastas panašus į praėjusių metų pratybų. Tuomet NATO skelbė, kad jose dalyvavo apie 2 tūkst. karių ir daugiau kaip 70 orlaivių, įskaitant moderniausius naikintuvus F-35, taip pat žvalgybinius ir degalų papildymo ore lėktuvus.

Pratybų scenarijus taip pat laikomas paslaptyje. Pasak karo ekspertų, per šias kasmet spalį rengiamas pratybas mokomasi saugiai nugabenti branduolinius ginklus iš požeminių saugyklų iki orlaivių ir pritvirtinti juos prie naikintuvų.

Tačiau tiek atliekant šiuos veiksmus, tiek per vėliau vykstančias atakų pratybas naudojamos tik mokomosios bombos be branduolinių užtaisų.

(papildyta nuo trečios pastraipos)

Vilnius, spalio 13 d. (ELTA). Į Lietuvą atvyko pirmieji grįžtantys Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rotacinių pajėgų kariai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Puikios naujienos – pirmieji grįžtantys JAV rotacinių pajėgų kariai jau nusileido Lietuvos žemėje. Kartu esame stipresni!“ – socialiniame tinkle „X“ antradienio vakarą pranešė šalies vadovas. 

Už tai šalies vadovas padėkojo Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui. 

Rugsėjį G. Nausėda teigė gavęs patvirtinimą, kad JAV kariai ir toliau bus dislokuoti Lietuvoje. Tuomet jis sakė, kad į Lietuvą gali grįžti apie 1 tūkst. amerikiečių karių. 

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau sakė, kad du amerikiečių karių batalionai į Lietuvą atvyks spalio pabaigoje.

Pasibaigus rotacijai birželio pradžioje iš Lietuvos pradėjo trauktis daugiau kaip 1 tūkst. JAV karių su technika. Įprastai po vienos rotacijos turėdavo atvykti kita, tačiau šįkart naujos grupės atvykimas buvo atidėtas.

Prezidentas G. Nausėda anksčiau yra sakęs, kad į Lietuvą atvykti planuojanti Jungtinių Valstijų karių grupė gali būti didesnė nei iki šiol. 

Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.

JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.

(papildysime)

Vilnius, spalio 13 d. (ELTA). Į Lietuvą atvyko pirmieji grįžtantys Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rotacinių pajėgų kariai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Puikios naujienos – pirmieji grįžtantys JAV rotacinių pajėgų kariai jau nusileido Lietuvos žemėje. Kartu esame stipresni!“ – socialiniame tinkle „X“ antradienio vakarą pranešė šalies vadovas.