Kyjivas, spalio 8 d. (Ukrinform-ELTA). Ukraina nesitaikys į Rusijos vaikus, kaip tai daro Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino nusikalstamas režimas, tačiau tam tikri suaugusieji netrukus sulauks atsako, ketvirtadienį bendraudamas su žurnalistais pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šiandien buvau Prylukuose. Tai siaubinga tragedija. Jie nužudė 22 žmones ir sužeidė 54, tarp žuvusiųjų – penki vaikai. Tai tiesiog tragedija, siaubinga tragedija, be to, jie sužeidė dar septynis vaikus. O šiandien Kramatorske buvo surengta siaubinga ataka, per kurią žuvo dešimtys žmonių“, – sakė V. Zelenskis.

Jis nurodė kalbėjęsis su laikinai Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo pareigas einančiu generolu majoru Oleksandru Pokladu.

„Pasakysiu atvirai: Ukraina tikrai nesitaiko į vaikus. Mes to nedarome ir niekada nedarysime. Tačiau tam tikri suaugusieji netrukus sulauks atsako. Daugiau jokios informacijos“, – pareiškė V. Zelenskis.

Kaip pranešta, po spalio 7 d. Rusijos surengto raketų smūgio Prylukams jau baigti griuvėsių ir sugriuvusių konstrukcijų valymo darbai. Per ataką žuvo 22 žmonės, penki iš jų – vaikai.

Vašingtonas, spalio 8 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos Irano iki lapkričio 3 d. vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų nepuls – pasak jo, Vašingtonas su Teheranu veda produktyvias derybas.

D. Trumpas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, kai, žiniasklaidai pranešus apie tai, kad JAV dar iki rinkimų gali suduoti naujų smūgių Iranui, ketvirtadienį smarkiai pakilo naftos kainos.

„Noriu visiems aiškiai pasakyti, kad nors Irano ekonominė ir karinė padėtis yra labai bloga ir nors blokada liks visiškai galioti (...), mes nepulsime Irano iki kadencijos vidurio rinkimų“, – rašė jis.

„Vedame produktyvias derybas su Irano Islamo Respublika“, – pridūrė D. Trumpas, daugiau informacijos nepateikdamas.

Naftos kainų kilimą taip pat skatina neslūgstanti įtampa Hormuzo sąsiauryje, kuris yra strategiškai svarbus pasaulinei prekybai nafta, ir Jemeno husių bei Saudo Arabijos konfliktas.

Apie tvyrančią įtampą liudija ir neseniai įvykęs incidentas prie šiaurinės Kataro pakrantės. Kaip trečiadienį pranešė Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba (UKMTO), ten plaukęs naftos tanklaivis pranešė, kad į jį pataikė keletas svaidmenų. Per incidentą nukentėjo nenurodytas skaičius žmonių.

Apklausos rodo, kad JAV rinkėjai yra labai nepatenkinti kylančiomis degalų kainomis, siejamomis su vasarį Jungtinių Valstijų ir Izraelio pradėtu karu prieš Iraną.

Rinkimų rezultatai gali nulemti paskutinių dvejų D. Trumpo prezidentavimo metų eigą, nes jo Respublikonų partijai gresia prarasti šiuo metu turimą Kongreso kontrolę.

Nors pats D. Trumpas šiuose rinkimuose nekandidatuoja, jis aktyviai dalyvauja rinkimų kampanijoje ir rengia daugybę mitingų, siekdamas sumažinti galimus respublikonų nuostolius ar net pakreipti politinę situaciją savo partijos naudai.

Vašingtonas, spalio 8 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas, siekdamas, kad terminas „dirbtinis intelektas“ būtų pakeistas „superintelektu“, ketvirtadienį pareiškė, kad visi, kurie nepaisys jo pageidavimo, bus laikomi „priešais“, tačiau kokios galėtų būti tokio nepaklusnumo pasekmės, nenurodė.

„Baltieji rūmai visus, kurie vartoja terminą „dirbtinis intelektas“, o ne plačiai pripažintą naują ir tikslesnį terminą „superintelektas“, laiko PRIEŠAIS!“ – socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

Apie siūlomą termino pakeitimą D. Trumpas užsiminė praėjusį mėnesį sakydamas kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje. Tuomet jis pareiškė, kad naujasis terminas skamba gerokai geriau.

Rugsėjo pabaigoje D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo įpareigojo visas JAV valdžios institucijas vartoti terminą „superintelektas“.

Privačiajam sektoriui šis reikalavimas netaikomas, tačiau kai kurios bendrovės, įskaitant Marko Zuckerbergo vadovaujamą įmonių grupę „Meta“, jau pradėjo vartoti naująjį terminą.

D. Trumpo sąjungininkas Elonas Muskas terminą „superintelektas“ taip pat vartoja savo įrašuose socialiniame tinkle „X“.

Šis ginčas dėl terminų pirmiausia yra politinis. JAV prezidentas, aktyviai ginantis dirbtinio intelekto naudojimą, siekia jį pateikti palankesnėje šviesoje, nors vis labiau nerimaujama dėl dirbtinio intelekto saugumo ir didėja nepasitenkinimas JAV kaip grybai augančiais duomenų centrais.

Apskritai D. Trumpas mėgsta pervadinti įvairius geografinius objektus ar kurti naujas pravardes. Meksikos įlanką jis dabar vadina „Amerikos įlanka“, o Ontarijo ežerą pervadino „Amerikos ežeru“.

Vilnius, spalio 8 d. (ELTA). Valdantiesiems nesutarus dėl naujų priemonių kuro krizei suvaldyti, nesulaukus Finansų ministerijos siūlymų dėl kitų metų biudžeto pajamų šaltinių, socdemų lyderis premjeras Mindaugas Sinkevičius konstatavo, kad nuotaikos koalicijoje įvairios. Mažųjų partnerių demokratų ir „valstiečių“ pirmininkai sakė, kad įtampą kelia neįgyvendinami politiniai siūlymai ir derinimo stoka.

„Nežinau, ar nuotaika po šios dienos koalicijos posėdžio pagerėjo, ar pablogėjo. Sunku vertinti atskirų koalicijos narių nuotaikas. Tada reikėtų vertinti turbūt 73 nuotaikas. Nuotaikos įvairios. Svarbu, kad be nuotaikų būtų darbinis nusiteikimas – pozityvus. Aš manau, kad jis egzistuoja“, – ketvirtadienio vakarą po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė M. Sinkevičius. 

Nepatinka, kad nepakankamai tariamasi

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas A. Veryga sakė, kad koalicijos partneriai nesusirinko tam, kad nuolat palaikytų gerą nuotaiką. Svarbiausia, jo teigimu, įgyvendinti politinius susitarimus.

„Mes čia nesame susirinkę į kažkokį šeimos pasibuvimą, kad visi turėtų su gera nuotaika ir dainomis visą laiką būti. Mūsų, kaip politinių jėgų, kurios dalyvauja koalicijoje, tikslas yra matyti savo siūlymus atneštus ir jų įgyvendinimą. Ir jeigu mes to kažkur nematome, aišku, kad mūsų nuotaika genda“, – sakė A. Veryga.

Anot jo, koalicijos partneriams nepatinka, kad prieš priimant ar viešinant sprendimus su jais nepakankamai tariamasi.

„Jeigu mes pasigendame įsipareigojimų vykdymo, kaip, pavyzdžiui, susitarimo ar aptarimo prieš kažką kur nors išnešant ir pasakant, mes tai atvirai komunikuojame. Mums tokie dalykai nepatinka“, – pažymėjo politikas.

A. Veryga tikisi, kad į koalicijos partnerių pastabas bus atsižvelgta. Anot jo, reguliariai planuojami koalicijos partnerių susitikimai ir pasikalbėjimai turėtų padėti spręsti kilusius nesutarimus.

„Šią minutę džiaugtis nėra ko“

Kitos valdančiosios koalicijos partnerės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius pripažino, kad po posėdžio džiaugtis nėra ko, nes siūlymui dėl kuro kainų amortizavimo nebuvo pritarta.

„Na, turiu pripažinti, kad šiandien šią minutę džiaugtis nėra ko, nes, kaip sakiau, visgi mes buvome tie, kurie padėjome planą dėl kuro kainų amortizavimo. Šiandien jam nebuvo pritarta. Tikiu, kad galbūt prie to sugrįšime. Bet akivaizdu, kad tie iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos gyventojai, taip kažkaip stebuklingai neišgaruos“, – sakė V. Sinkevičius.

Jis taip pat tvirtino kritiškai vertinantis finansų ministro Taurimo Valio pristatytą kitų metų valstybės biudžeto projektą. Demokratų lyderio nuomone, pirminio pristatymo metu liko neatsakytų klausimų.

„Pagrindinis egzaminas yra biudžetas, ir viską vertinkime jau po biudžeto. Finansų ministras šiandien savo darbą atliko – pristatė, kaip jis atrodo, ir mes jam esame dėkingi už tą pirminį pristatymą. Bet ar tai buvo pakankamai išsamus pristatymas, kad neliktų klausimų? Ne, toks jis nebuvo“, – sakė V. Sinkevičius.

Ketvirtadienį Vyriausybės rūmuose vyko valdančiųjų partijų pirmininkų susitikimas, kurio metu buvo aptariamos kitų metų valstybės biudžeto prioritetinės sritys. Koalicinė taryba nesutarė dėl naujų priemonių degalų kainoms mažinti. 

Kyjivas, spalio 8 d. (AFP-ELTA). Intensyvėjant Rusijos smūgiams Ukrainos sostinei, nuo kurių kenčia tiltai ir svarbiausi infrastruktūros objektai, ir artėjant žiemai Kyjivas yra priverstas kovoti dėl išlikimo, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pasakė miesto meras.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija pakeitė taktiką ir ėmė dienos metu intensyviau vykdyti raketų bei dronų atakas prieš Kyjivą, taikydamasi į svarbiausius tiltus ir miesto centrą.

Rusija taip pat atnaujino smūgius elektros tinklui, dėl kurių nutrūksta elektros tiekimas. Kyjivo gyventojai baiminasi, kad gali pasikartoti praėjusios žiemos scenarijus, kai, temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio, šildymo ir elektros tiekimas buvo nutrūkęs ištisoms dienoms.

„Intensyvėjant mūsų miesto apšaudymui, kasdien gauname naujų pranešimų apie sugriautus pastatus, sužeistus ar, deja, žuvusius žmones. Šiandien svarbiausia – išlikti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Buvęs pasaulio sunkiasvorių bokso čempionas Kyjivo mero pareigas eina nuo 2014 m.

Pirmosiomis 2022 m. invazijos savaitėmis Rusijos pajėgos veržėsi Kyjivo link, tačiau per kelias savaites buvo nuo miesto atstumtos.

Nuo tada Ukrainos sostinė iš esmės išvengė tokio masto sugriovimų, kokie matomi fronto regionuose, nors per raketų ir dronų atakas gyvenamuosiuose rajonuose žuvo šimtai žmonių.

Fronto linijai iš esmės nesikeičiant, Maskva sutelkė dėmesį į ilgojo nuotolio smūgius Kyjivui, naudodama sunkiai numušamas balistines raketas ir reaktyvinius dronus.

Tušti miestai

Naujienų agentūros AFP gautais Kyjivo miesto valstybinės administracijos Sveikatos departamento duomenimis, nuo 2022 m. per Rusijos atakas mieste žuvo mažiausiai 534 žmonės.

Vien šiais metais žuvo apie 189 žmonės – daugiau nei per visus 2025-uosius.

V. Klyčko pareiškė, kad gyventojai, turintys draugų ar giminaičių už Kyjivo ribų, turėtų apsvarstyti galimybę laikinai išvykti iš miesto. Tokį siūlymą meras buvo pateikęs ir pernai, tačiau tuomet jis sulaukė kritikos.

Vis dėlto meras pabrėžė, kad niekada neragintų visiškai evakuoti miesto.

„Būtent to ir siekia Putinas (...) Geriausias scenarijus Putinui būtų, jei mes visi išvyktume ir atiduotume jam savo tuščius miestus bei šalį“, – sakė V. Klyčko.

Dėl Maskvos atakų gyvenimas sostinėje tapo gerokai sunkesnis.

Rusija ne kartą smogė tiltams per Dnipro upę, dėl to mieste teko stabdyti eismą.

„Susisiekimas tarp kairiojo ir dešiniojo krantų yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių miesto funkcionavimą“, – sakė V. Klyčko.

Siekdama sumažinti transporto spūstis, miesto valdžia rengia alternatyvių pontoninių perėjų projektus. Dienos metu Kyjive, būna apie 3,5 mln. gyventojų, įskaitant dirbti iš kitur atvykstančius žmones.

Dėl naujausių smūgių Kyjive įsigaliojo elektros tiekimo nutraukimo grafikas, o kai kurie miesto rajonai šią savaitę kelias valandas buvo likę be vandens.

Praėjus kelioms valandoms po interviu, dėl elektros tiekimo sutrikimų buvo laikinai sustabdytas Kyjivo metro eismas.

V. Klyčko taip pat perspėjo, kad sutrikus Kyjivo vandens tiekimo infrastruktūros veiklai gali kilti gana didelio masto krizė.

Labai sunki užduotis

Ruošdamasi žiemai miesto valdžia įrenginėja atsargines šildymo sistemas ir kaupia degalų, maisto bei geriamojo vandens atsargas.

„Kad ir kaip gerai pasiruoštume, jei oro gynyba neveiks, galime susidurti su blogu scenarijumi“, – sakė V. Klyčko.

Dėl dalies trūkumų meras kaltino prezidento Volodymyro Zelenskio valdžią, su kuria jau seniai nesutaria.

Savo ruožtu vyriausybė ne kartą kaltino Kyjivo valdžią vėluojant įgyvendinti pasirengimo žiemai planus.

V. Klyčko šiuos kaltinimus pavadino nepagrįstais.

„Ieškodami atpirkimo ožių, žmonių nesušildysime“, – pareiškė jis.

Pasak mero, miesto valdžiai tenka labai sunki užduotis, nes jai trūksta laiko, finansavimo ir darbuotojų.

Ketvirtadienį per Rusijos smūgius Kyjive žuvo trys žmonės.

Apie beveik nuolatinę miestui kylančią grėsmę byloja ir tai, kad V. Klyčko kalbantis su AFP ėmė kaukti oro pavojaus sirenos.

„Kai išgirstame oro pavojaus signalą, meldžiuosi Dievui ir mūsų oro gynybai, nes būtent nuo jų priklauso mūsų miesto gyvybė“, – sakė meras.

(papildytas visas tekstas)

Vilnius, spalio 8 d. (ELTA). Po ketvirtadienį vykusio koalicinės tarybos posėdžio valdančiųjų demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius kritikavo Finansų ministeriją, esą koalicijos partneriams patiems tenka siūlyti galimus kitų metų biudžeto pajamų šaltinius. Politikas teigė, kad tokių priemonių modeliavimą turėtų atlikti Finansų ministerija.

„Yra labai keista, kai susitikime koalicijos partneriai – tiek Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjunga, tiek demokratai „Vardan Lietuvos“ pristato galimus pajamų šaltinius, o ne Finansų ministerija. Šiuo atveju aš vėlgi neisiu į kiekvieną iš tų siūlymų“, – žurnalistams sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas V. Sinkevičius.

Pasak jo, Finansų ministerija turėtų pateikti išsamų galimų pajamų šaltinių ir jų poveikio biudžetui modeliavimą.

„Dabar tas pateikimas, netgi to paties biudžeto su deficitu 3,8 proc. – jeigu mes jau perlipame tą deficitą, tai šiuo atveju tas turi būti išsamiai pagrįsta. Šiuo atveju man norėtųsi, kad Finansų ministerija būtų padariusi pilną modeliavimą ir ateinančių metų valstybės biudžetas (turėtų būti – ELTA) pristatytas išsamiau“, – teigė jis.

V. Sinkevičius pridūrė, kad jam pačiam diskusijoje pritrūko informacijos.

„Aš tikiu, kad ta diskusija dar tęsis“, – sakė politikas.

V. Sinkevičius taip pat teigė, kad fiskalinės drausmės išimtys galėtų būti taikomos ne tik gynybos, bet ir energetikos infrastruktūros finansavimui.

„Jeigu mes kalbame apie biudžeto išimtis kažkokias iš fiskalinės drausmės, tai vienas dalykas yra gynybai, antras dalykas yra energetikos infrastruktūrai“, – sakė jis.

Pasak politiko, Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe stiprinti energetikos infrastruktūros atsparumą, atsižvelgiant į rugpjūtį šalį nusiaubusios audros padarinius.

„Tai nėra nemokami pinigai. Mes puikiai tą suprantame, bet kartu ir suprantame savo įsipareigojimą. Po audros, vis dėlto, užtikrinti, kad ta infrastruktūra, kuri buvo pažeista, kad ji būtų tinkamai apsaugota, kad mes vėl neturėtume kelių savaičių, kai žmonės lieka be elektros“, – teigė V. Sinkevičius.

Jis taip pat pažymėjo, kad koalicijos partneriai biudžeto projekto skaičius gavo tik trečiadienį, todėl, jo manymu, ateityje projektas tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos frakcijoms turėtų būti pristatomas anksčiau.

Koalicijai biudžeto planas pristatytas trečiadienį

Anot V. Sinkevičiaus, koalicijos partneriai pradinius kitų metų biudžeto skaičiavimus gavo trečiadienio vakarą.

„Mes gavome skaičius vakar, bet aš manau, kad čia jokiu būdu ne premjerui, gal daugiau klausimai finansų ministrui, kad tiek pozicijai, tiek opozicijai reikėtų frakcijoms pristatyti biudžeto projektą iš anksto ir tuomet išvengti galbūt tokių paskutinės minutės interpretacijų, klausimų ir, tiesą sakant, registruoti biudžeto projektą gal išsamiau išdiskutuotą“, – sakė politikas.

V. Sinkevičiaus teigimu, daliai gyventojų šiuo metu reikalinga parama amortizuojant kuro kainų poveikį, tačiau kartu svarbu užtikrinti tvarų valstybės biudžetą ir ieškoti papildomų pajamų šaltinių.

„Kaip pavyzdys, labai didelis nesurinkimas yra pelno mokesčio“, – sakė jis.

Pasak demokratų lyderio, vertinant galimus papildomus pajamų šaltinius reikėtų atsižvelgti ir į galimą jų poveikį ekonomikai. Vienu iš variantų jis įvardijo azartinių lošimų mokesčio didinimą.

„Yra ir daugiau, bet, kaip sakiau, kiekvienas veiksmas turi tam tikrą atoveiksmį. Pelno mokesčio nesurinkimas lygiai taip pat signalizuoja, kad (...) buvo ir padidintas pelno mokestis, antras dalykas, turbūt tai signalizuoja tam tikrą ir įmonių būklę valstybėje. Šiuo atveju man norėtųsi, kad ne koalicijos partneriai atliktų tą analizę, o Finansų ministerija ir mes turėtume tuomet jau išsamią diskusiją apie pateiktus skaičius“, – teigė jis.

Kaip skelbė ELTA, ketvirtadienį premjeras Mindaugas Sinkevičius pristatė pagrindines kitų metų valstybės biudžeto kryptis ir patvirtino, kad valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), taip viršydamas Mastrichto kriterijuose numatytą 3 proc. ribą.

Finansų ministras T. Valys tikslaus deficito dydžio kol kas neatskleidžia, tačiau pabrėžia, kad su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės. Anot jo, 12 Bendrijos šalių jau dabar prognozuoja kitąmet viršysiančios 3 proc. deficito ribą.

Ministras taip pat nurodė, kad Lietuva siekia ES fiskalinių taisyklių išimčių, susijusių su padidėjusiomis gynybos išlaidomis ir ypatinga saugumo situacija.

Vyriausybės pristatytame 2027 m. biudžeto plane gynybai numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Palyginti su šių metų Krašto apsaugos ministerijos biudžetu, finansavimas turėtų padidėti 36 mln. eurų.

(papildytas visas tekstas)

Vilnius, spalio 8 d. (ELTA). Ketvirtadienį posėdžiavusi koalicinė taryba nesutarė dėl naujų priemonių degalų kainoms mažinti. Premjero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, degalų akcizo lengvatų kol kas neplanuojama taikyti, o daugiausia dėmesio bus skiriama viešojo transporto išlaidų kompensavimui ir degalų kainų skaidrumui didinti.

„Faktiškai yra trys priemonės – išlaidų kompensavimas keliaujantiems traukiniais ir autobusais bei realių kuro kainų atvaizdavimas, o tai yra Energetikos ministerijos uždavinys“, – po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

„Savaime tai kuro kainų nesumažins“, – pripažino premjeras.

Pasak Vyriausybės vadovo, svarstyta galimybė darbdaviams kompensuoti darbuotojų degalų išlaidas, tačiau Finansų ministerija tokią iniciatyvą vertina kritiškai.

„Buvo diskusija, ar galėtume suteikti galimybę darbdaviui apmokėti darbuotojo degalų išlaidas arba suteikti pajamas natūra. Tačiau Finansų ministerija tokią iniciatyvą kritikuoja, nes tada potencialiai visi darbuotojai galėtų nešti kuro čekius ir rodyti, kad tai susiję su darbu, nors iš tiesų taip nebūtų“, – aiškino M. Sinkevičius.

Premjeras patvirtino, kad degalų akcizo mokestinės lengvatos kol kas nebus taikomos.

Jo teigimu, planuojamos nuolaidos kelionėms traukiniais ir tarpmiestiniais autobusais valstybei galėtų kainuoti apie 6 mln. eurų per mėnesį.

Prie akcizų klausimo grįš po trijų savaičių

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius teigė, kad viešojo transporto išlaidų kompensavimas yra naudingas, tačiau ne visiems gyventojams tokios priemonės bus prieinamos.

„Gyventojams traukinių ir tarpmiestinių autobusų išlaidų kompensavimas yra gerai. Bet daugelis jų, deja, nenukulniuoja tų 2–3 kilometrų, o kai kur tas autobusas ir neatvyksta. Turime matyti realybę“, – sakė V. Sinkevičius.

Jis taip pat kritikavo argumentą, esą Demokratų sąjungos siūlytą gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimą būtų sudėtinga administruoti. Partijos vadovo teigimu, galimybė neapmokestinti darbdavio kompensacijų darbuotojams už kelionę į darbą automobiliu galėtų paskatinti įmones padengti dalį darbuotojų kelionių išlaidų.

„Mes susiduriame su beprecedente krize ir tos kuro kainos atsispindi pragyvenimo kaštuose“, – sakė V. Sinkevičius.

Anot jo, jeigu degalų kainos ir toliau išliks aukštos, koalicijai teks grįžti prie papildomų priemonių svarstymo. V. Sinkevičiaus teigimu, prie kuro kainų klausimo sutarta grįžti po trijų savaičių.

„Be jokios abejonės, prie šio klausimo turėsime grįžti, jei kuro kainų tendencija išliks tokia, kokia yra. (…) Susitarėme susitikti po trijų savaičių ir tikiu, kad prie šitų klausimų dar sugrįšime“, – teigė demokratų lyderis.

Sako, kad Vyriausybės priemonės nepakankamos

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga teigė, kad jo vadovaujama politinė jėga kartu su demokratais siūlė mažinti degalų akcizą ir svarstyti viršpelnio apmokestinimą, tačiau pagrindiniai koalicijos partneriai tokiems siūlymams nepritarė.

„Mes, kaip ir demokratai, atėjome su pasiūlymais. Siūlėme ir akcizo mažinimą, ir viršpelnio sprendimą. Jiems pagrindiniai koalicijos partneriai nepritarė, pateikė savo siūlymus, kuriuos premjeras pristatė“, – kalbėjo A. Veryga.

Pasak jo, Vyriausybės siūlomos priemonės yra nepakankamos, todėl diskusijas dėl degalų kainų mažinimo teks tęsti.

„Matyt, Vyriausybė dabar tai vertina kaip situaciją, su kuria dar galima tvarkytis tokiomis kosmetinėmis priemonėmis, kurios mus šioje situacijoje irgi nuvilia“, – sakė LVŽS lyderis.

„Mūsų reikalas yra siūlyti ir bandyti sutarti. Sutarimo šįkart čia pasiekti nepavyko“, – pridūrė jis.

Kaip skelbė ELTA, premjeras M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad Vyriausybė galėtų svarstyti intervencines priemones kuro kainoms suvaldyti, jeigu naftos kaina pasaulinėje rinkoje ilgesnį laiką viršytų 100 JAV dolerių už barelį.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kaip vieną iš galimų kriterijų akcizui mažinti anksčiau įvardijo 2,20 euro už litrą vidutinę dyzelino kainą, jeigu toks kainų lygis išsilaikytų bent penkias darbo dienas iš eilės.

Abu Dabis, spalio 8 d. (dpa-ELTA). Praėjus daugiau kaip 17 metų po popkaraliaus Michaelo Jacksono mirties, už rekordinę sumą gali būti parduotas vienas garsiausių drabužių popmuzikos istorijoje. Gruodžio pradžioje aukcione Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), bus pasiūlyta legendiniame 1983 m. dainos „Thriller“ vaizdo klipe atlikėjo vilkėta juodos ir raudonos spalvų odinė striukė, pranešė „Julien's Auctions“.

JAV aukcionų namų atstovo teigimu, striukė vertinama daugiau kaip 10 mln. JAV dolerių (beveik 9 mln. eurų). 2011 m. „Julien's Auctions“ šią legendinę striukę aukcione Kalifornijoje pardavė už 1,8 mln. dolerių.

Raudoną veršiuko odos striukę su juodais akcentais ir V formos juosta per krūtinę sukūrė Deborah Landis, Johno Landiso žmona. Dainos „Thriller“ vaizdo klipą sukūręs režisierius pavertė jį savarankišku trumpametražiu filmu, kuris tuo metu sukėlė didžiulį susidomėjimą visame pasaulyje, be kita ko, dėl scenų, kuriose M. Jacksonas vaizduojamas kaip zombis.

Kartu su striuke aukcione bus parduodami ir kiti popmuzikos karaliaus  daiktai. Žėrinti pirštinė, kurią M. Jacksonas mūvėjo 1983 m. „Motown“ renginyje atlikdamas garsųjį „mėnulio eisenos“ („Moonwalk“) pasirodymą pagal dainą „Billie Jean“, 2009 m. lapkritį Honkongo verslininkui buvo parduota už rekordinę 430 tūkst. JAV dolerių sumą. Dabar „Julien's Auctions“ pirštinę vertina iki 800 tūkst. dolerių.

Be to, aukcione bus siūlomos dvi poros juodų odinių dainininko batų. M. Jacksono „Moonwalk“ batus aukcionų namai vertina 60–80 tūkst. JAV dolerių, o įsispiriamus batus iš „Thriller“ vaizdo klipo – 30–50 tūkst. dolerių.

Atlikėjo, kuris 2009 m. birželį mirė  būdamas 50 metų, atminimo daiktai prieš planuojamą aukcioną Abu Dabyje keliaus po pasaulį. Juos ketinama eksponuoti, be kita ko, JAV, Japonijoje ir Bahreine.

Popmuzikos karaliaus palikimas ir toliau neša didelį pelną. Režisieriaus Antoine'o Fuquos biografinis filmas „Michael“ sulaukė didžiulės komercinės sėkmės. Nuo pasirodymo kino teatruose balandį filmas visame pasaulyje surinko daugiau kaip milijardą JAV dolerių. Jame pasakojama apie M. Jacksono gyvenimą nuo vaikystės iki koncertinio turo „Bad“ devintajame dešimtmetyje. Pagrindinį vaidmenį atliko 30-metis Jaafaras Jacksonas, Michaelo Jacksono brolio Jermaine'o sūnus.

Kopenhaga, spalio 8 d. (dpa-ELTA). Norvegijoje ketvirtadienį dėl didelio masto telekomunikacijų sutrikimo sustabdytas visų traukinių eismas, taip pat sutriko pagalbos tarnybų telefono linijų veikla, pranešė pareigūnai.

„Dėl telekomunikacijų sutrikimų nelaimės atveju negalime susisiekti su pagalbos tarnybomis. Todėl stabdomas traukinių eismas. Tokioje situacijoje svarbiausia yra saugumas“, – Norvegijos naujienų agentūrai NTB sakė geležinkelių infrastruktūros operatorės „Bane NOR“ atstovas.

NTB duomenimis, dėl sutrikimo kilo problemų skambinant policijos, ugniagesių ir greitosios medicinos pagalbos tarnybų skubios pagalbos numeriais.

Telekomunikacijų bendrovės „Telenor“ klientai taip pat pranešė apie problemas skambinant ir siunčiant trumpąsias žinutes.

Kol ryšys su pagalbos tarnybomis sutrikęs, policija stengiasi, kad gatvėse patruliuotų daugiau pareigūnų.

Laikraštis „Aftenposten“, remdamasis „Telenor“, pranešė, kad nėra jokių požymių, jog būtų įvykdyta kibernetinė ataka.

„Telenor“ yra didžiausia Norvegijos telekomunikacijų paslaugų teikėja, valdanti mobiliojo ir fiksuotojo ryšio tinklus. Bendrovė taip pat tiekia skaitmeninių ryšių ir signalizacijos infrastruktūrą valstybės institucijoms, pagalbos tarnyboms ir šalies geležinkelių tinklui.

Vilnius, spalio 8 d. (ELTA). Po ketvirtadienį vykusio koalicinės tarybos posėdžio valdančiųjų demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius kritikavo Finansų ministeriją, esą koalicijos partneriams patiems tenka siūlyti galimus kitų metų biudžeto pajamų šaltinius. Politikas teigė, kad tokių priemonių modeliavimą turėtų atlikti Finansų ministerija.

„Yra labai keista, kai susitikime koalicijos partneriai – tiek Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjunga, tiek demokratai „Vardan Lietuvos“ pristato galimus pajamų šaltinius, o ne Finansų ministerija. Šiuo atveju aš vėlgi neisiu į kiekvieną iš tų siūlymų“, – žurnalistams sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas V. Sinkevičius.

Pasak jo, Finansų ministerija turėtų pateikti išsamų galimų pajamų šaltinių ir jų poveikio biudžetui modeliavimą.

„Dabar tas pateikimas, netgi to paties biudžeto su deficitu 3,8 proc. – jeigu mes jau perlipame tą deficitą, tai šiuo atveju tas turi būti išsamiai pagrįsta. Šiuo atveju man norėtųsi, kad Finansų ministerija būtų padariusi pilną modeliavimą ir ateinančių metų valstybės biudžetas (turėtų būti – ELTA) pristatytas išsamiau“, – teigė jis.

V. Sinkevičius pridūrė, kad jam pačiam diskusijoje pritrūko informacijos.

„Aš tikiu, kad ta diskusija dar tęsis“, – sakė politikas.