Vilnius, kovo 9 d. (ELTA). Šių metų vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 3,6 proc. Tuo metu vasarį, palyginti su sausiu, per mėnesį kainos augo 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Vidutinė metinė infliacija sudarė 3,8 proc.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, asmeninių transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, cigarečių, spirituotų gėrimų ir likerių, alaus kainų padidėjimas bei naudotų automobilių, benzino, kitų asmeninių transporto priemonių degalų, elektros energijos, gamtinių dujų kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 2,4 proc., paslaugų kainos – 6,3 proc. Tuo metu valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 4,3 proc., rinkos kainos – 3,5 proc.

Skelbiama, jog mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo atostogų išvykų, šilumos energijos, elektros energijos, spirituotų gėrimų ir likerių, cigarečių, benzino, dyzelino, vynuogių vyno kainų padidėjimas bei duonos ir pyrago gaminių, mėsos, gaminių iš mėsos, sviesto, šokolado, kakavos ir maisto produktų iš kakavos, arbatos, kūdikių ir vaikų avalynės kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos padidėjo 0,9  proc., paslaugų kainos – 1,2 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos augo 2,4 proc., rinkos kainos – 0,8 proc.

Vasarį, palyginti su sausiu, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos padidėjo 2,6 proc. Elektros energijos kaina pakilo 5,5 proc., šilumos energijos – 4,9 proc., vandens tiekimo ir skystojo kuro – po 3,3 proc., nuotekų rinkimo – 3,1 proc.

Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai per mėnesį pabrango 3,1 proc. Spirituotų gėrimų ir likerių kainos padidėjo 4,6 proc., vyno – 3,9 proc., tabako gaminių – 3,1 proc.

Transporto prekių ir paslaugų kainų augimą 1,5 proc. nulėmė keleivių vežimo oro transportu paslaugų (6,9 proc.), automobilių statymo paslaugų (3,8 proc.), dyzelino (3,6 proc.), benzino (2,8 proc.) kainų padidėjimas. Tačiau sumažėjo keleivių vežimo jūra ir vidaus vandenimis (6,8 proc.) bei traukiniais (2,8 proc.) kainos.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,2 proc. Skelbiama, jog daugiausia atpigo arbata (6,8 proc.), varpinių javų grūdų miltai (5,6 proc.), šviežios uogos (4,8 proc.), džemai, vaisių drebučiai, marmeladas (3,3 proc.), sviestas (2,7 proc.), šokoladas, kakava ir maisto produktai iš kakavos (2,6  proc.).

Tuo metu labiausiai pabrango kūdikių maistas (9,3 proc.), pieno desertai ir gėrimai (7,7 proc.), kakavos gėrimai (6,1 proc.), margarinas (5,5 proc.), kava ir kavos pakaitalai (4,5 proc.).

(papildyta nuo 4 pastraipos)

Vilnius, kovo 9 d. (ELTA). Lietuvai nedraugiškoms šalims vykdant priešišką veiklą, itin svarbų vaidmenį atlieka socialiniai tinklai, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis. Jo teigimu, per šias platformas yra pateikiami užsienio valstybių žvalgybos užsakymai, verbuojami gyventojai. 

„Socialiniai tinklai (…) šiai akimirkai, vykdant priešišką veiklą, turbūt yra absoliučiai viskas. Ten vyksta verbavimai, ten vyksta užsakymai vykdyti nusikalstamą veiką, ten formuojamos nuomonės“, – LRT radijui pirmadienį sakė VSD vadovas. 

„Turbūt akivaizdžiausiai tai matoma per „Telegram“ kanalus – vykę ir vykstantys užsakymai nuo mūsų valstybės infrastruktūros, strateginio sektoriaus, karinių žvalgymo. Tai yra užsakymas tikrąja to žodžio prasme ir jis yra viešai pateikiamas. Nėra stebuklų rasti tokią neigiamą veiką“, – akcentavo jis. 

VSD vadovo teigimu, per socialinius tinklus gyventojai palaipsniui yra įtraukiami ir į vis sudėtingesnių nusikaltimų darymą. 

„Toliau yra sudominama vienu ar kitu klausimu, yra kaskada įvairiausių filtrų, kur žmogus tikrinamas, autentifikuojamas ir po truputį įtraukiamas į vis sudėtingesnį veikimą. Viskas prasideda nuo labai paprastų dalykų, kaip ir natūraliai kriminaliniame pasaulyje ar specialiųjų tarnybų veikloje – tu turi pripratinti žmogų prie rizikos, galbūt prie pinigų (…). Ir po truputį sudėtinginant užduotis, prieinama prie labai destruktyvių nusikaltimų – strateginių sektorių pažeidimų arba nužudymų. Tai sakau paprastai – tai vyksta“, – sakė R. Bridikis.

„Kadangi priešininkas negali prieiti prie konkrečiai žmonių ir rizikos prasme, ir judėjimo laisvės apribojimo prasme, o visi mes viena ar kita forma esame tuose socialiniuose tinkluose, tai jiems iš tos masės reikia išskirti tuos, kuriuos tai domina“, – aiškino jis. 

Pasak R. Bridikio, priešiškoms valstybėms verbuojant asmenis atlikti nusikaltimus, tautybė – nesvarbi. 

„Tie, kurie pastaruoju metu dalyvavo Lietuvoje, regione ar net Europoje, kas žinoma, vykusių sabotažo ar kitų kenkėjiškų veiklų epizoduose, neturėjo vertybinio pagrindo. Jų atveju net tautybė nebuvo svarbi – nuo Lotynų Amerikos iki Pietų Europos, Ukrainos“, – kalbėjo departamento vadovas. 

Kaip skelbta, praėjusią savaitę Lietuvos žvalgybos institucijos pristatė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą. Pristatant parengtą dokumentą, R. Bridikis teigė, jog nepilnamečius šiuo metu verbuoja tiek vietiniai neonacizmą išpažįstantys asmenys, tiek Rusijos tarnybos.

Vilnius, kovo 9 d. (ELTA). Konkurencijos tarybos vyriausiasis pažeidimų tyrimų patarėjas Elonas Šatas sako, jog prekybininkams susitarus ir nepagrįstai pakėlus kuro kainas, galėtų grėsti piniginės sankcijos, kurios siekia iki 10 proc. metinės įmonės apyvartos. 

„Jeigu mes iš tikrųjų pradėtume tyrimą ir nustatytume tokį pažeidimą, pirmiausia įpareigotume jį nutraukti. Kitas dalykas, galėtume taikyti ir pinigines sankcijas, įvertinę tokio pažeidimo mastą, trukmę ir panašiai. Tos sankcijos (…) gali būti iki 10 procentų įmonės metinės apyvartos“, – pirmadienį LRT radijui teigė jis.

„Mūsų praktika yra įprasta – mes nekomentuojame tyrimų, ypač tų, kuriuos galėtume ar negalėtume pradėti“, – sakė E. Šatas.

Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ženkliai išaugus kuro kainoms ir Lietuvoje, Seimo narė, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė praėjusią savaitę kreipėsi į Energetikos ministeriją, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM), Konkurencijos tarybą bei Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociaciją, prašydama paaiškinti kainų augimo priežastis ir kainodaros ypatumus.

Parlamentarė prašo atsakyti, kokie pagrindiniai veiksniai šiuo metu lemia degalų kainų augimą šalies mažmeninėje rinkoje, kokią dalį šiuo metu parduodamų degalų sudaro anksčiau įsigytos atsargos, kaip ir per kokį laikotarpį Lietuvoje paprastai reaguojama į pokyčius tarptautinėse naftos ir dujų rinkose, ar dabartinis kainų kilimas atitinka realius tiekimo kaštų pokyčius.

„Džiugu, kad Seimo nariai kreipia dėmesį į prekes, kurios tikrai svarbios vartotojams. (...) Tik atkreipsiu dėmesį, kad Seimo narė prašo informacijos, paaiškinti skaidriai, kas vyksta dabar rinkoje, kodėl kyla kainos, kad vartotojai galėtų suprasti. Kažkokių veiksmų dėl tyrimo ar panašiai nėra prašoma“, – aiškino E. Šatas.

Jis tikina, kad institucijos parlamentarei pateiks atsakymus.

Savo ruožtu Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininko Karolio Stasiukyno teigimu, tikėtina, kad kuro kainos ir toliau augs. Vis tik, anot jo, kainos, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, yra gerokai aukštesnės ir dėl šalyje degalams taikomų mokesčių. 

„Yra labai paprastas dalykas – šiandien naftos barelis kainuoja jau virš 100 JAV dolerių. (...) Visi mokestiniai pakeitimai buvo daryti, kai barelis kainavo apie 60 dolerių. Kadangi apie 65 procentus galutinėje kainoje sudaro mokesčiai, tai natūralu, kad kai toks mokesčių dydis užsidėjo ant dvigubai pabrangusios žaliavos, tai, matyt, čia mes pamatysime dar ne tą“, – teigė jis.

„Visa Europos Sąjunga principe perka naftą biržoje ta pačia kaina, bet jeigu viena šalis prisideda 10 mokesčių, o kita 50 mokesčių, tikėtis, kad  pas mus, kur 50 mokesčių pridėta, bus pigiau negu ten, kur mažiau pridėjo mokesčių, tai keista“, – tęsė K. Stasiukynas.

Pasak jo, degalinės įprastai turi kuro atsargų, įsigytų ankstesnėmis kainomis, tačiau jų užtenka vos porai dienų.

„Pagal pirkimų struktūrą arba perkame mėnesio vidurkiu, tada mums pakyla tą pačią minutę, mes tiesiog gauname išlyginamąją sąskaitą. Kuro likutis talpose kažkoks yra, bet jis automatiškai pabrangsta. Labai maža dalis vežasi į sandėlį. Bet tie sandėliai, įsivaizduokite, yra 1–2 dienų, nes degalinės talpos nėra tokio dydžio, kad užtektų mėnesį“, – sakė jis.

Tuo metu ,,Citadele“ banko vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog, tikėtina, kad naftos kainų augimas nesitęs ilgai.

„Aukšta žaliavų kaina nužudo pati save. (…) Aukšta naftos kaina žudo naftos vartojimą, atitinkamai, naftos kaina vien dėl to bus pasmerkta kritimui. Aš manau, kad 120 dolerių (už barelį – ELTA) yra pikų pikas, virš kurio naftos kaina, tikėtina, nedidės“, – aiškino ekonomistas.

Pirmadienį dėl tebesitęsiančio karinio konflikto Irane naftos kaina pirmą kartą per keletą metų viršijo 100 JAV dolerių už barelį.

„Brent“ rūšies naftos – Europos etalono – kaina prekybos pradžioje pakilo beveik 19 proc., t. y. beveik iki 111 JAV dolerių už barelį (159 litrai).

Anksčiau, prekybos Čikagoje pradžioje, „West Texas Internediate“ (WTI) rūšies – JAV etalono – naftos kaina šoktelėjo virš 100 JAV dolerių ribos – t. y. iki kainų lygio, pastarąjį kartą stebėto 2022 m.

ELTA primena, kad naftos kainų šuolis įvyko po to, kai Izraelis ir JAV pradėjo atakas prieš Iraną. Ši šalis atsako kontratakomis ir apribojo laivybą per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus pasaulinės energetikos prekybos taškas.

Skelbta, jog apie penktadalis pasaulio naftos kasdien gabenama per šį sąsiaurį, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas gali padidinti energijos kainas ir destabilizuoti pasaulines rinkas.

Vilnius, kovo 9 d. (ELTA). Moters vairuojamas automobilis savaitgalį Vilniuje partrenkė elektriniu paspirtuku važiavusį vyrą.

Kaip pranešė sostinės policija, eismo nelaimė įvyko šeštadienį apie 14.43 val. Laisvės prospekte.

Pirminiais duomenimis, 1994 metais gimusi automobilio „Toyota Rav4“ vairuotoja nepraleido ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu elektriniu paspirtuku, kurį vairavo vyras, gimęs 1976 m.

Įvykio metu sužalotas paspirtuko vairuotojas buvo paguldytas į ligoninę. 

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Kyjivas, kovo 9 d. (Ukrinform-ELTA). Nuo kovo 8 d. vakaro Ukrainos oro gynyba neutralizavo 161 iš 197 dronų, kuriais rusų kariuomenė puolė Ukrainą, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos kariuomenės karinės oro pajėgos.

Nuo kovo 8 d. 18.30 val. Rusijos pajėgos iš laikinai okupuoto Krymo paleido dvi balistines raketas „Iskander-M“, o iš Oriolo, Kursko, Briansko, Milerovo, Primorsko-Achtarsko (Rusija) ir Hvardijsko (Krymas) – 197 „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmas“ tipo ir kitokius kovinius dronus. Maždaug 120 iš šių nepilotuojamųjų orlaivių buvo „Shahed“ tipo.

Atremiant oro ataką dalyvavo Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinės raketų pajėgos, elektroninės kovos daliniai, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Preliminariais kovo 9 d. 8 val. duomenimis, oro gynybos pajėgos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba sunaikino 161 priešo droną.

Aštuoniuose vietose užfiksuoti dviejų raketų ir 36 kovinių dronų smūgiai, o vienoje vietoje nukrito numuštų dronų nuolaužos.

Ši ataka tebesitęsia, Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keletas priešo dronų.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 8 d. vakare dėl balistinių ginklų grėsmės keliuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus.

Ankara, kovo 9 d. (AFP-ELTA). Turkijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad, praėjus keletui dienų po to, kai Kiprą atakavo dronai, saugumo sumetimais į šiaurinę šios salos dalį išsiuntė šešis naikintuvus „F-16“.

„Atsižvelgiant į naujausius įvykius mūsų regione, šiandien į Šiaurės Kipro Turkų Respubliką buvo išsiųsti šeši naikintuvai „F-16“ ir oro gynybos sistemos“, – teigiama pareiškime, kuriame minima tik Ankaros pripažįstama teritorija.

Šis žingsnis buvo žengtas tuo metu, kai padalytoje Viduržemio jūros saloje, kurios pietinė, daugiausia graikų kilmės kipriečių apgyvendinta dalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, turėtų apsilankyti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Po to, kai JAV ir Izraelis užpuolė Iraną, nuo atsakomųjų smūgių tiesiogiai nukentėjo ir Kipras – praėjusio pirmadienio vakarą Irane pagamintas dronas smogė saloje įsikūrusiai britų bazei.

Nikosijos teigimu, nepilotuojamasis orlaivis greičiausiai atskrido ne iš Irano, o iš Libano, kur jį galėjo paleisti Irano remiama smogikų grupuotė „Hezbollah“.

Po šio incidento keletas Europos šalių pažadėjo nusiųsti Kiprui oro gynybos sistemų ir kitokios karinės technikos. E. Macronas į Viduržemio jūrą nusiuntė Prancūzijos lėktuvnešį „Charles de Gaulle“, o į Kipro salą – fregatą ir oro gynybos sistemų.

Kyjivas, kovo 9 d. (dpa-ELTA). Ukrainos ministrai sekmadienį Kyjive paskelbė pareiškimą, kuriame protestuoja prieš planus vėl atidaryti Rusijos paviljoną Venecijos meno bienalėje.

Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir kultūros ministrė Tetjana Berežna Rusijos menininkų įsileidimą į tarptautinius renginius pavadino nepriimtinu ir paprašė organizatorių pakeisti savo sprendimą.

Pasak jų, organizatoriai juk pasmerkė Maskvos agresiją netrukus po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą.

„Mums nesuprantama, kodėl ši pozicija keičiasi dabar, kai Rusija atsisako nutraukti karą, atmeta taikos pastangas ir dialogą, o vietoj to toliau vykdo terorą ir žiaurumus“, – sakė jie.

„Tokiomis sąlygomis bet kokie politikos pokyčiai ar apribojimų sušvelninimas neturi jokio realaus pagrindo ir gali tik pasiųsti pavojingą signalą, kad agresija palaikoma, Rusijos karo nusikaltimai toleruojami, o Rusijos okupantų genocidinė politika normalizuojama“, – sakoma bendrame ministrų pareiškime, ir pabrėžiama, kad kultūros sektorius turi būti apsaugotas nuo karo propagandos.

Rusija pareiškė, kad šiemet vėl dalyvaus Venecijos bienalėje ir savo paviljoną užpildys vietos menininkų darbais.

Reaguodami į tai A. Sybiha ir T. Berežna sakė, kad paskirtoji Rusijos paviljono direktorė Anastasija Karnejeva yra susijusi su savo šalies ginklų pramone, ir teigė, kad tai tik patvirtina, jog „kultūra neatsiejama nuo militaristinio režimo“.

Ministrai paragino bienalę pakeisti savo sprendimą: „Vertybių – laisvės, žmogaus orumo ir tarptautinės teisės – laikymasis turi būti kertinis dalykas pasaulio meno bendruomenei, kaip ir solidarumas su Ukrainos žmonėmis, kurių kultūrą siekiama sunaikinti.“

Gegužės 9-lapkričio 22 d. vyksianti Venecijos meno bienalė yra viena svarbiausių tarptautinių šiuolaikinio meno parodų.

Vilnius, kovo 9 d. (ELTA). Lietuvai nedraugiškoms šalims vykdant priešišką veiklą, itin svarbų vaidmenį atlieka socialiniai tinklai, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis. Jo teigimu, per šias platformas yra pateikiami užsienio valstybių žvalgybos užsakymai, verbuojami gyventojai. 

„Socialiniai tinklai (…) šiai akimirkai, vykdant priešišką veiklą, turbūt yra absoliučiai viskas. Ten vyksta verbavimai, ten vyksta užsakymai vykdyti nusikalstamą veiką, ten formuojamos nuomonės“, – LRT radijui pirmadienį sakė VSD vadovas. 

„Turbūt akivaizdžiausiai tai matoma per „Telegram“ kanalus – vykę ir vykstantys užsakymai nuo mūsų valstybės infrastruktūros, strateginio sektoriaus, karinių žvalgymo. Tai yra užsakymas tikrąja to žodžio prasme ir jis yra viešai pateikiamas. Nėra stebuklų rasti tokią neigiamą veiką“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbta, praėjusią savaitę Lietuvos žvalgybos institucijos pristatė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą. Pristatant parengtą dokumentą, R. Bridikis teigė, jog nepilnamečius šiuo metu verbuoja tiek vietiniai neonacizmą išpažįstantys asmenys, tiek Rusijos tarnybos.

Vilnius, kovo 9 d. (ELTA). Vyriausybėje išsiskyrus nuomonėms dėl kritinių mineralų sutarties su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad anksčiau ar vėliau Lietuva pasirašys šį paktą. Vis tik, ji pritaria premjerės Ingos Ruginienės svarstymams, jog iš pradžių šį klausimą reikėtų aptarti su kitomis Europos Sąjungos (ES) narėmis. 

„Amerikos pasiūlymas dėl kritinių mineralų akto yra labai įdomus. (...) premjerė teisi ta prasme, kad ji sako susikoordinuokime su europiečiais, nes mes kitaip galime išeiti į koliziją dėl muitų ir tarifų. Bet apskritai, strategiškai – žinoma, kad mes anksčiau ar vėliau prieisime prie stadijos, kai mes pasirašysime kritinių mineralų paktą“, – interviu Eltai teigė A. Skaisgirytė.

„Galbūt Europos Sąjunga nejuda taip greitai, kaip norėtųsi. Kadangi dabar, kiek žinau, ekonomikos komisaras Stephanas Sejourne buvo Vašingtone, jis būtų tas derybininkas, tas veidas, kuris derėtųsi su amerikiečiais, tarp Amerikos ir Europos Sąjungos, kaipo tokios. Tačiau vėliau tai niekam neprieštarautų, jeigu Lietuva pasirašytų taip pat ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, – akcentavo ji. 

Prezidentas pasitiki K. Budriu 

Tuo metu politikos koridoriuose kalbant apie galimus nesutarimus tarp užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio ir premjerės I. Ruginienės, prezidento patarėja sako, kad šalies vadovas pasitiki Lietuvos diplomatijos vadovu ir yra patenkintas jo darbu. 

„Prezidentas visada komunikavo labai aiškiai, kad jis pasitiki užsienio reikalų ministru ir kad yra visiškai patenkintas jo darbu“, – dėstė A. Skaisgirytė. 

„Mes anksčiau esame girdėję tam tikrų pastabų dėl personalo, ambasadorių atrankos principų. Tai, manau, kad buvo sutvarkyta ir dabar neliko jokių iritantų (dirgiklių – ELTA) šitame faile“, – akcentavo ji. 

Užsienio reikalų ministras K. Budrys anksčiau yra sakęs, kad, jeigu ES nepakankamai greitai judės susitarimo link, mūsų Vyriausybė gali nuspręsti pasirašyti dvišalę sutartį su JAV dėl kritinės svarbos mineralų. Vis tik, premjerė I. Ruginienė sako, kad šiuo klausimu Lietuva atskirų veiksmų nesiims ir lauks Europos Komisijos išvadų (EK).

Vasario pradžioje K. Budrys su vizitu lankėsi Vašingtone, kur taip pat dalyvavo ir tarptautiniame ministrų susitikime kritinių mineralų tema. Aukšto lygio susitikime, rengtame JAV valstybės departamento iniciatyva, dalyvavo 55 valstybių oficialios delegacijos.

Kaip tąsyk nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM), susitikime kritinių mineralų tema pagrindinis dėmesys bus skiriamas tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimui, siekiant užtikrinti saugias, atsparias ir diversifikuotas kritinių mineralų tiekimo grandines.

ELTA primena, kad šiais metais Kinija sugriežtino retųjų mineralų, kurie yra labai svarbūs daugeliui pramonės šakų, eksporto kontrolę. Tačiau po Kinijos ir JAV prezidentų derybų Pekinas sutiko sustabdyti kai kuriuos apribojimus vieniems metams.

Amsterdamas, kovo 9 d. (AFP-ELTA). Europos dujų kainos pirmadienį išaugo maždaug 30 proc., nes karas Artimuosiuose Rytuose sukrėtė energetikos rinkas ir sukėlė baimę, kad gali ilgam sutrikti tiekimas.

Nyderlandų TTF gamtinių dujų ateities sandorių kaina, laikoma Europos standartu, šoktelėjo iki 69,50 eurų, o vėliau šiek tiek sumažėjo.

Nepaisant šuolio, kaina išliko mažesnė už lygį, kurį buvo pasiekusi 2022 m., prasidėjus karui Ukrainoje.