Vilnius, gegužės 25 d. (ELTA). Vienas buvusių bankrutavusio „Snoro“ banko vadovų Vladimiras Antonovas bus laikomas suimtas iki tol, kol įsiteisės apkaltinamasis nuosprendis „Snoro“ baudžiamojoje byloje. 

Tai Eltai pirmadienį sakė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Venta Valčackienė.

„Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Antonovui yra skirtas suėmimas, jis bus laikomas suimtas, kol Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės „Snoro“ bylą. Nuosprendis įsiteisės, kai teismas paskelbs savo sprendimą“, – Eltai sakė V. Valčackienė.

Dėl suėmimo V. Antonovui skyrimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nusprendė nuosprendį jam paskelbęs Vilniaus apygardos teismas.

Bus uždarytas į kalėjimą

V. Antonovo advokatas Aivaras Alimas pirmadienį Eltai sakė, kad dar nebuvo susitikęs su savo klientu.

„Iš areštinės turėtų būti pervežtas į kalėjimą, dar būna karantinai. Aš dar neturėjau galimybės jo pamatyti ir pabendrauti. Areštinėje asmuo būna laikomas tik laikinai“, – Eltai sakė advokatas.

Prokuratūros teigimu, V. Antonovas į Lietuvą lėktuvu buvo atgabentas penktadienį apie 22.00 val. ir perduotas konvojaus pareigūnams, kurie jį pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.

Prancūzijos Kasaciniam teismui šių metų gegužės 13 d. atmetus Prancūzijoje pagal Europos arešto orderį suimto V. Antonovo skundą, įsiteisėjo balandžio 3 d. priimtas Rennes apeliacinio teismo sprendimas dėl bankininko ekstradicijos. 

Prokuratūros teigimu, praėjusį penktadienį V. Antonovas perduotas Lietuvai baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Apie Vilniuje nuteisto kalėti buvusio „Snoro“ vadovo sulaikymą Prancūzijoje Lietuvos prokuratūra pranešė pernai gruodį, jis buvo sulaikytas Badeno mieste.

V. Antonovas užpernai lapkritį Lietuvoje nuteistas kalėti už akių, ieškomas buvo nuo 2011 m.

Šis teismo nuosprendis – ne galutinis, jį advokatai yra apskundę Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaip praneša Generalinė prokuratūra, pirmas teismo posėdis šioje byloje numatytas birželio 29 d.

Buvusių banko „Snoras“ vadovų byloje yra gauti keturi apeliaciniai skundai, du iš jų yra susiję su nuteistaisiais V. Antonovu ir Raimondu Baranausku, kiti du – su kitais bylos proceso dalyviais.

R. Baranausko gynėja prašo teismo panaikinti jo kliento atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinį skundą pateikė ir V. Antonovas – verslininkas prašo teismą jį išteisinti.

Kaip skelbė ELTA, nacionalizuotam bankui „Snoras“ bankroto byla buvo iškelta 2011 metų lapkričio 16-ąją.

Kadangi buvę „Snoro“ vadovai slapstėsi užsienyje, Lietuva juos teisė už akių – įstatymai numato tokią galimybę, jei asmuo slapstosi ir vengia teismo. 

Buvusius bankrutavusio banko „Snoras“ vadovus ir akcininkus V. Antonovą bei R. Baranauską Vilniaus apygardos teismas pernai pripažino kaltais dėl visų jiems pareikštų kaltinimų ir abiem skyrė daugiau nei 10 metų realią laisvės atėmimo bausmę. Generalinės prokuratūros teigimu, iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. eurų valstybės naudai. 

V. Antonovą Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltu dėl 8 nusikaltimų.

Abu verslininkai pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

Jie taip pat nuteisti ir dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.

Rusija Lietuvos Generalinei prokuratūrai buvo pateikusi informaciją, kad R. Baranauskui suteikė pabėgėlio statusą, tuo metu V. Antonovas yra Rusijos pilietis.

Vilnius, gegužės 25 d. (ELTA). Iš pareigų pasitraukęs buvęs Registrų centro (RC) vadovas Adrijus Jusas sako, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš įmonės registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.

„Nesu tikras, kiek ta informacija jau yra vieša, bet (duomenų nutekėjimą pastebėjome – ELTA) maždaug balandžio pradžioje. Apie tai buvo informuotas visos institucijos – policija, Duomenų apsaugos institucija, valdytojai duomenų, visos institucijos, kurias manėme, kad reikalinga informuoti“, – portalo „15min“ laidoje pirmadienį kalbėjo A. Jusas.

Pasak buvusio valstybinės įmonės vadovo, apie situaciją iškart informuota ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) vadovybė, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).

Generalinė prokuratūra praėjusį penktadienį paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų. A. Juso teigimu, dalis jų yra jautri informacija – vardas ir pavardė, asmens kodai.

Įtariama, jog galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.

Pasak A. Juso, balandį dar nebuvo aišku, kokios konkrečiai apimties duomenys galėjo būti nutekinti.

„Mes tuo metu tokios detalios informacijos neturėjome, kadangi buvo kilę tam tikri įtarimai, atidavėme visą medžiagą policijos tyrimui, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuo to laiko mes nelabai kažką sprendėme ir kuravome, (…) mes kalbame apie sudėtingą tarpinstitucinį procesą, kelių institucijų, mes neturėjome visos informacijos, kas tuo metu įvyko“, – sakė jis.

Buvęs RC vadovas teigė, kad galimybes visuomenę informuoti apie incidentą ribojo kitų institucijų įsitraukimas ir teisėsaugos veiksmai.

„Visus klausimus labai aiškiai sustato ikiteisminis tyrimas, jeigu jis pradėtas, tada derinama, kokia informacija gali pakenkti tuo metu tyrimo tikslams, kokia ne ir kiek apie tai galima kalbėti. Ne mes buvome sprendėjai, ką ir kada galima komunikuoti“, – tikino jis.

„Žinome tas procedūras, kaip reikia elgtis standartiniais atvejais, (…) ir vieno dokumento išrašo praradimas tikrai nėra malonus dalykas, nes atsakomybę už duomenis jaučiame, tačiau šiuo atveju sprendimai buvo ne mūsų“, – kalbėjo A. Jusas.

Prokuratūrai paskelbus apie ikiteisminį tyrimą, premjerė Inga Ruginienė bei ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas penktadienį paragino A. Jusą trauktis iš direktoriaus pareigų, jis tai padarė pirmadienį.

A. Jusas pažymėjo, kad yra vadybininkas, ne politikas, todėl vertinti ministro atsakomybės šioje situacijoje klausimą atsisakė, tačiau pažymėjo, jog atsakomybės prisiėmimas jam neatrodo kaip teisingas viešojo sektoriaus principas.

„Reikia pasiraitoti rankoves, eiti dirbti, tvarkyti dalykus ir spręsti kažkokias įsisenėjusias problemas – čia gal pagrindinis noras būtų, kad šis įvykis duotų tam tikrą impactą (poveikį – ELTA) visam sektoriui, truputėlį pasižiūrėti į valstybės IT ūkio problemas“, – teigė A. Jusas.

„Mokame sukurti, bet nemokame prižiūrėti, (…) nėra tokio aiškaus supratimo. Tos technologijos senos pakankamai, rizikų daug, (…) yra labai daug dalykų, kuriuos reikia nuveikti, kad tai nepasikartotų, nes po metų-kitų mes turėsime dar kitokią situaciją, kitomis priemonėmis, bet kažkas panašaus“, – pridūrė jis.

Dabar laikinai Registrų centrui vadovauja Prevencijos departamento vadovo pareigas ėjęs Giedrius Cininas.

Vilnius, gegužės 25 d. (ELTA). Šiaulių apygardos teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, joje 40 metų moteris ir beveik dešimčia metų vyresnis vyras kaltinami itin žiauriu nužudymu – per išgertuves buvo padegtas ir vėliau ligoninėje mirė Šiaulių rajono gyventojas.

Per pirmąjį posėdį buvo paskelbtas kaltinamasis aktas, byloje pradėtas įrodymų tyrimas. Kaltinamieji pasisakė dėl savo kaltės, sutiko teismui duoti parodymus, pranešė teismas.

Bylos duomenimis, nužudymas buvo įvykdytas pernai rugsėjo 2 d. Šiaulių rajone esančiame Bubių kaime. 

Kęstutis E. kaltinamas tuo, kad išgertuvių metu kilus asmeninio pobūdžio konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su sugėrove Jurgita S., jis tyčia ranka sudavė per nukentėjusiojo laikomo indo su ypač degiu skysčiu – benzinu su alyvos priemaišomis – dugną, dėl to ypač degus skystis išsiliejo ant parkritusio vyro nugaros. 

Jurgita S. kaltinama tuo, kad ji tuoj po to, kai vyras parkrito ant žemės, žinodama, kad nukentėjusiojo drabužiai yra apipilti ypač degiu skysčiu, prikišo uždegtą žiebtuvėlį prie vyro, gulinčio ant žemės, rūbų ir taip jį padegė. 

Kaltinamieji liepsnos negesino, auka palikta likimo valiai. Kitą dieną po įvykio vyras nuo patirtų traumų Šiaulių ligoninėje mirė, medikai konstatavo apie 60 procentų 3 laipsnio kūno nudegimus.

Kaltinamoji Jurgita S. teismui teigė kaltę pripažįstanti tik iš dalies, kaltinamasis Kęstutis E. kaltės nepripažino. 

Abu teismui sutiko duoti parodymus, kaltinamųjų apklausą numatoma pradėti artimiausiame teisiamajame posėdyje, kuris numatytas rugsėjo 4 d. 

Byloje pareikštas nukentėjusiųjų 120 tūkst. eurų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti.

„Abu kaltinamieji yra laisvėje“, – Eltai sakė teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Vytautas Jončas.

Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė teismo prašė pratęsti kaltinamųjų kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, dėvint apykoję – 6 mėnesiams kiekvienam. 

Teismas sprendimą šiuo klausimu numato skelbti gegužės 27 d.

Varšuva, gegužės 25 d. (ELTA). NATO sąjungininkės nepritarė pasiūlymui kasmet skirti mažiausiai po 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) karinei pagalbai Ukrainai, nes tam paprieštaravo Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Kanada, praneša britų leidinys „The Telegraph“.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tikėjosi, kad šis planas bus patvirtintas per vėliau šiais metais įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą Turkijoje, taip užtikrinant ilgalaikę paramą Ukrainai, jeigu JAV pagalba taptų ne tokia tvirta.

Tačiau pasiūlymui nebuvo pritarta vienbalsiai, kas privalu priimant sprendimus Aljanse.

Anksčiau „The Telegraph“ skelbė, kad Lenkija, Nyderlandai, Skandinavijos ir Baltijos šalys pasisakė už šį planą, besitikėdamos, kad kitos NATO narės, kaip ir jos, skirs didesnę BVP dalį gynybai.

Kylio instituto duomenimis, nuo 2022 m. Danija Ukrainai skyrė karinės paramos prilygstančios 2,95 proc. Danijos BVP – daugiausiai iš didžiųjų donorių.

Po to seka Estija (2,8 proc. BVP), Lietuva (2,06 proc.), Latvija (1,73 proc.) ir Švedija (1,7 proc.). Lenkija nuo 2022 m. skyrė karinės paramos už 0,77 proc. savo BVP.

Jungtinės Karalystės suteikta parama prilygsta 0,57 proc. šalies BVP. Toliau rikiuojasi Vokietija (0,55 proc.), Kanada (0,30 proc.), Prancūzija (0,25 proc.), Italija (0,17 proc.) ir Ispanija (0,12 proc.).

M. Rutte nuolat kartoja, kad Aljanso narių Ukrainai skiriama parama nėra pasiskirsčiusi tolygiai ir ragino NATO nares Europoje pasidalinti didesne našta atsižvelgiant į tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Europą labiau pasirūpinti savo saugumu.

Kyjivas, gegužės 25 d. (Ukrinform-ELTA). Į Kyjivą atvykusi ir naujausioje Rusijos atakų vietoje apsilankiusi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pareiškė, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas yra tiesioginis šios agresijos bendrininkas. Ji kartu tinkle „X“ paskelbė sugriovimų Ukrainos sostinėje nuotraukas.

„Šiandien savo akimis pamačiau vakarykštės rusų atakos Kyjve padarinius“, – rašė S. Cichanouskaja. Ji pažymėjo, kad kiekviena tokia ataka atskleidžia tikrąją Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo režimo, kuris nepripažįsta nei žmogaus gyvybės, nei tarptautinės teisės, esmę.

„O A. Lukašenkos režimas yra bendrininkas, nes leido naudoti Baltarusijos teritoriją agresijai, raketų leidimui ir Rusijos ginklų dislokavimui“, – teigė S. Cichanouskaja.

Opozicijos lyderė patikino, kad baltarusiai palaiko Ukrainą ne dėl „politinio korektiškumo“, o todėl, kad šį skausmą jaučia kaip savo.

„Po kiekvieno išpuolio mes matome jūsų drąsą. Tai yra tikroji stiprybė. Ir aš esu įsitikinusi: jokia raketų ataka negali palaužti tautos, kovojančios už savo laisvę ir orumą“, – tęsė ji.

S. Cichanuoskaja į Kyjivą atvyko pirmadienį.

Vilnius, gegužės 25 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 25 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Generalinei prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nutekintų nekilnojamojo turto (NT) registro duomenų, Registrų centro (RC) direktorius Adrijus Jusas pirmadienį pasitraukė iš pareigų. Į jo vietą laikinai vadovauti paskirtas šios įstaigos Prevencijos departamento vadovas Giedrius Cininas. Nepaisant A. Juso pasitraukimo, opozicija ieško ministrų bei premjerės atsakomybės. Pirmadienį taip pat pranešta, kad vienas iš buvusių „Snoro“ vadovų – Vladimiras Antonovas – praėjusį penktadienį atgabentas į Lietuvą.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Atsistatydinus RC direktoriui A. Jusui po nutekintų nekilnojamojo turto duomenų, opozicija ieško ministrų bei premjerės atsakomybės. Seimo Demokratų frakcijos nariai renka opozicijos parašus, siekdami, kad artimiausiame parlamento posėdyje ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas bei krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas atsakytų į klausimus apie ministerijų vykdomą kontrolę ir politinę atsakomybę. Tuo metu premjerei Ingai Ruginienei praėjusį penktadienį paraginus A. Jusą trauktis iš pareigų, Seimo liberalai viešai kreipėsi į ministrę pirmininkę – jos prašoma atsakyti, kokiais pagrindais Vyriausybės vadovė reikalauja arba nereikalauja politinės (pareiginės) atsakomybės. Taip pat liberalai prašo I. Ruginienės nurodyti kriterijus, kuriais vadovaudamasi premjerė reiškia politinį nepasitikėjimą. Savo ruožtu konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad atsakymus turėtų pateikti ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Migracijos departamento vadovai.

Laikinasis RC direktorius G. Cininas teigia, jog Lietuvos gyventojai nuo antradienio galės pasitikrinti, ar jų duomenys buvo nukopijuoti neteisėto prisijungimo prie NT registro metu. Anot RC laikinojo vadovo, klientai, neturintys galimybių prie sistemos prisijungti patys, galės kreiptis į RC konsultacinį centrą, save identifikavus informacija apie duomenų nutekėjimą jiems taip pat bus suteikta. Kraštutiniu atveju, jei žmonės neturės nei vienų, nei kitų galimybių – jie galės atvykti tiesiogiai ir informacija jiems bus suteikta.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Generalinei prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nutekintų nekilnojamojo turto registro duomenų, Registrų centro (RC) direktorius A. Jusas traukiasi iš pareigų. Skelbiama, jog laikinai, kol bus paskirtas naujasis vadovas, įmonei vadovaus Prevencijos departamento vadovas Giedrius Cininas. Generalinė prokuratūra praėjusį penktadienį dėl galimai nutekintų RC duomenų paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Įtariama, jog galėjo būti nutekinti daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia nemažiau 111 tūkst. eurų. Premjerė Inga Ruginienė bei ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas dėl incidento jau tądien A. Jusą ragino trauktis iš RC direktoriaus pareigų.

Vienas iš buvusių „Snoro“ vadovų – V. Antonovas – praėjusį penktadienį atgabentas į Lietuvą. Kaip pirmadienį pranešė Generalinė prokuratūra, V. Antonovas į Lietuvą lėktuvu atgabentas penktadienį apie 22.00 val. ir perduotas konvojaus pareigūnams, kurie jį pristatė į Vilniaus policijos areštinę. Nuteistasis bus laikomas suimtas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, tai yra kol bylą išnagrinės ir savo spendimą paskelbs Lietuvos apeliacinis teismas. Praėjusią savaitę Prancūzijos Kasaciniam teismui atmetus V. Antonovo skundą, įsiteisėjo balandžio 3 d. priimtas Reno apeliacinio teismo sprendimas dėl ekstradicijos. Apie Vilniuje nuteisto kalėti buvusio „Snoro“ vadovo sulaikymą Prancūzijoje Lietuvos prokuratūra pranešė pernai gruodį, jis buvo sulaikytas Badeno mieste. V. Antonovas užpernai lapkritį Lietuvoje nuteistas kalėti už akių, ieškomas buvo nuo 2011 m. Šis teismo nuosprendis – ne galutinis, jį advokatai yra apskundę Lietuvos apeliaciniam teismui. Generalinės prokuratūros teigimu, pirmas teismo posėdis šioje byloje numatytas birželio 29 d.

Vilniaus apygardos teismas kaltu dėl kyšininkavimo pripažino Lenkijos pilietį Adamą Lewandowskį ir skyrė jam 100 tūkst. eurų baudą. Skirta tokio pat dydžio bauda, koks ir buvo pasiūlytas kyšis. Lenkijos piliečiui realiai reikės sumokėti 99,4 tūkst. eurų. Bauda sumažinta, atsižvelgus į A. Lewandowskio laikino sulaikymo trukmę. Lenkijos pilietis realiai perdavė tik 5 tūkst. eurų. Šie pinigai dabar saugomi Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) ir bus konfiskuoti Lietuvos valstybės naudai. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko STT. Teisėjas Darius Pranka paskelbė, kad A. Lewandowskis, būdamas Lenkijos Respublikos akcinės bendrovės „Onde“ atstovu, pasiūlė ir davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, UAB „Enefit Green“ darbuotojui Rokui Smilingiui, kyšį už tai, kad, paprastai sakant, įmonė „Onde“ laimėtų vėjo jėgainių paskelbtus konkursus projektuose „Kelmė 2“ ir „Kelmė 3", siekė Roko Smiligio palankumo bendrovei „Onde“ šiuose vėjo jėgainių konkursuose. Pasak D. Prankos, byloje minimas bendrovės „Enefit Green“ projektų vadovas R. Smilingis gali būti prilygintas asmeniu, einančiu valstybės tarnautojo pareigas, nepaisant to, kad dirba privačioje įmonėje – toks statusas jam gali būti suteikiamas dėl atliekamų funkcijų pobūdžių ir įmonės, kurioje jis dirba, veiklos – būtent vėjo energetikos srities. Lenkijos piliečio advokatė Lietuvoje Dovilė Murauskienė su nuosprendžiu nesutinka ir žada jį skųsti.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui teikia siūlymą gyventojų einamųjų sąskaitų lėšas per nacionalinį plėtros banką ILTE įlieti į ekonomiką. Šalies vadovas Seimui pateikė siūlymą įteisinti naują galimybę valstybei skolintis iš gyventojų – mokėti palūkanas už jų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, o šiuos pinigus per ILTE įlieti į šalies ekonomiką. Siūloma, kad savo indėlius įveiklinti norintis gyventojas tai turėtų sutikti daryti savanoriškai, tam jam būtų atidaryta specialioji einamoji sąskaita, kurios lėšos būtų priskirtos ekonomikos augimo finansavimo programai. Ją įgyvendinantys komerciniai bankai šias lėšas – ne daugiau nei 2,5 tūkst. eurų – skolintų ILTE, o pinigai būtų naudojami vykdant valstybės ir savivaldybių įmonių energetikos, ekonomikos konkurencingumo, valstybės saugumo ir gynybos, būsto ir susisiekimo projektus. Anot Prezidentūros, rengiant šį įstatymo projektą buvo gauta teigiama Europos Centrinio Banko (ECB) išvada.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Popiežius Leonas XIV savo pirmojoje enciklikoje paragino „nuginkluoti“ dirbtinį intelektą (DI). Vatikane kartu su DI ekspertais pristatytame dokumente Katalikų Bažnyčios galva ragino atsisakyti „ginklavimosi varžybų“ mąstysenos naujosios technologijos atžvilgiu: griežtai pasmerkė „lenktynes dėl vis galingesnių algoritmų ir didesnių duomenų rinkinių, kurias skatina noras užsitikrinti geopolitinį ar komercinį dominavimą“. Leonas XIV ragino pasirūpinti, kad DI būtų „draugiškas žmogui“, atkreipė dėmesį, į milžinišką žmonių darbą ir kitus išteklius, reikalingus DI veikimui, ir ragino mažinti DI poveikį aplinkai. Pontifikas savo enciklikoje taip pat atmetė „teisingo karo“ idėją ir atsiprašė už Katalikų Bažnyčios delsimą pasmerkti vergiją.

Irano delegacija dėl taikos derybų lankosi Katare. Aukšto lygio Irano delegacija, į kurią įeina šalies vyriausiasis derybininkas, užsienio reikalų ministras ir centrinio banko vadovas, į Dohą atvyko siekdama aptarti taikos susitarimą su JAV ir įšaldytų Islamo Respublikos lėšų atblokavimą, kuris, pasak naujienų agentūros AFP šaltinio, „susitarimo memorandume yra numatytas kaip galutinio susitarimo dalis“. Anksčiau pirmadienį Iranas pareiškė baigiantis rengti 14-os punktų pagrindus taikos susitarimui su JAV, tačiau pakartojo, kad Irano branduolinės programos detalės – pagrindinė kliūtis Vašingtonui – nebuvo įtrauktos ir kad šis klausimas bus aptariamas tik tada, kai abi šalys susitars dėl pagrindų. Tuo metu JAV valstybės sekretorius teigė, kad susitarimas dėl karo su Iranu užbaigimo gali būti sudarytas jau pirmadienį, o JAV prezidentas tikino liepęs savo derybininkams neskubėti.

Vašingtonas, gegužės 25 d. (ELTA). Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pareigūnai pasiūlė Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai panaikinti sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms, esančiomis svarbiu finansinių pajamų šaltiniu autoritarinio Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos režimui, ir leisti jų tranzitą per savo teritorijas, skelbia „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“.

„Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo“ gautame nepasirašytame dokumente teigiama, kad po to, kai prezidento Donaldo Trumpo administracija kovą panaikino finansinius apribojimus valstybinei trąšų gamintojai „Belaruskalij“, JAV bendrovės susidomėjo galimybėmis pirkti ir transportuoti baltarusišką kalį.

Dokumente pažymima, kad tam reikėtų leisti šių trąšų tranzitą per su Baltarusija besiribojančias ES šalis arba Ukrainą, siekiant išvengti jų transportavimo per Rusiją.

„Jungtinės Valstijos suinteresuotos išnagrinėti galimus baltarusiško kalio tranzito maršrutus per Lenkiją, Lietuvą ar Ukrainą, kad būtų sumažintas pasaulinis trąšų trūkumas“, – teigiama dokumente.

Vienas aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnas „Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui“ patvirtino, kad vadinamąjį „nepopierinį“ dokumentą trims šalims išsiuntė JAV valstybės departamentas. Ukrainos užsienio reikalų ministerija patvirtino gavusi dokumentą, tačiau plačiau jo nekomentavo.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija į „Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo“ užklausą neatsakė. Lietuva neigė gavusi tokį pasiūlymą, tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad Vašingtonas daro spaudimą leisti baltarusiškų trąšų tranzitą.

Iki ES sankcijų didžioji dalis baltarusiško kalio buvo eksportuojama per Baltijos jūros uostus, daugiausia per Klaipėdą. Pastaraisiais metais šis eksportas buvo vykdomas Rusijos geležinkeliais ir daugiausia keliaudavo į Sankt Peterburgą.

Dokumente taip pat teigiama, kad leidus įsigyti baltarusišką produkciją būtų sumažinta Rusijos kalio tiekėjų rinkos dalis ir tranzito pajamos Rusijai.

Be to, siūloma neįprasta schema: pajamas, kurias ES šalys gautų už baltarusiško kalio tranzitą, skirti finansuoti Ukrainos gynybą nuo Rusijos invazijos.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kurią dalis Vakarų valstybių laiko teisėta šalies lydere, pareiškė, kad „tikrai ne laikas švelninti sankcijas Lukašenkos režimui“.

Ji perspėjo, kad kol A. Lukašenka išlieka valdžioje, Lietuva susiduria su saugumo grėsmėmis: „virš Lietuvos skraido balionai, demonstruojami branduoliniai ginklai, rengiamos karinės pratybos“.

ES šių metų pradžioje vieningai pratęsė sankcijas Baltarusijai, įskaitant draudimą importuoti baltarusiškas kalio trąšas ir tikslines sankcijas tokioms bendrovėms kaip „Belaruskalij“.

„Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“ pažymi, kad JAV prašymas pateiktas tuo metu, kai dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir Hormuzo sąsiaurio blokados pasaulyje kyla trąšų kainos. Anksčiau Baltarusija sudarė apie 15 proc. pasaulinės trąšų gamybos rinkos.

Vašingtonas, gegužės 25 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paragino Artimųjų Rytų ir kitų regionų musulmonų daugumos šalis rengiamo taikos susitarimo su Iranu kontekste normalizuoti santykius su Izraeliu.

Ilgame socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše D. Trumpas išvardijo šalis, su kurių vadovais jis šeštadienį aptarė pastangas užbaigti karą su Iranu.

„Atsižvelgiant į visą darbą, kurį atliko Jungtinės Valstijos, siekdamos sudėlioti šį labai sudėtingą galvosūkį, turėtų būti privaloma, kad bent visos šios šalys vienu metu pasirašytų „Abraomo susitarimus“, – rašė JAV prezidentas.

„Tos šalys – tai Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai (jau narė!), Kataras, Pakistanas, Turkija, Egiptas, Jordanija ir Bahreinas (jau narė!)“, – vardijo D. Trumpas.

„Abraomo susitarimai“ – tai 2020 m. D. Trumpo iniciatyva sudarytų susitarimų rinkinys, plačiai pristatomas kaip didelė pergalė užsienio politikos fronte.

Šiuose susitarimuose reglamentuojamas diplomatinių santykių normalizavimas tarp Izraelio ir nuo seno jam priešiškų šalių.

Nors diplomatiniai sluoksniai šiuos susitarimus įvertino kaip žingsnį link taikesnių Artimųjų Rytų, daugelio šio regiono šalių gyventojams jie nepatinka, ypač dėl to, kad nepadeda išspręsti Izraelio ir Palestinos konflikto klausimo.

„Gali būti, kad viena ar kita šalis turi priežastį to nedaryti, ir tai bus suprantama, tačiau dauguma turėtų būti pasirengusios, norėti ir sugebėti paversti šį susitarimą su Iranu kur kas reikšmingesniu įvykiu nei jis būtų kitu atveju“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

„Pirmiausia juos turėtų nedelsdami pasirašyti Saudo Arabija ir Kataras, o visos kitos šalys turėtų pasekti jų pavyzdžiu. Jei to nepadarys, jos neturėtų dalyvauti rengiant šį Susitarimą, nes tai parodytų blogus ketinimus“, – aiškino jis.

Vilnius, gegužės 25 d. (ELTA). Šalčininkų rajone pasieniečiai nutupdė iš Baltarusijos įskridusią kontrabandininkų skraidyklę, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

VSAT teigimu, šeštadienio vakare Purvėnų pasienio užkardos pareigūnai sulaukė užklausos iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP), ar oro erdvėje tarp Purvėnų, Eišiškių ir Mantviliškių (Šalčininkų r.) nestebima skrendančio objekto, tikėtina, drono. Priduriama, kad netrukus vaizdo stebėjimo operatoriai pastebėjo valstybės sienos link skrendantį bepilotį orlaivį.

„Pasieniečiams panaudojus dronų užkardymo įrangą, objektas ėmė judėti Eišiškių pasienio kontrolės punkto link. Į tikėtiną jo nusileidimo vietą skubiai išvyko pasienio sargyba. Po keliolikos minučių pasieniečiai dar kartą panaudojo antidroną, kol galiausiai skraidyklė Dumblės kaimo apylinkėse nukrito“, – rašoma VSAT pranešime.

Pažymima, jog apžiūrėjus vietovę, apie 500 metrų nuo valstybės sienos VSAT pareigūnai aptiko savadarbę skraidyklę be krovinio. Atsitrenkusi į žemę ji stipriai nukentėjo.

Atlikę detalų vietovės patikrinimą, VSAT pareigūnai bepilotį orlaivį nugabeno į Purvėnų pasienio užkardą.

Iš viso per nepilnus penkis 2026-ųjų mėnesius pasieniečiai nutupdė 18 kontrabandininkų dronų.

Pernai per visus metus VSAT pareigūnai perėmė 59 iš Baltarusijos įskridusius dronus. 2024 m. buvo perimtos 54 skraidyklės su baltarusiškomis cigaretėmis.

Maskva, gegužės 25 d. (AFP-ELTA). Rusija paragino užsienio piliečius ir diplomatinių atstovybių Kyjive darbuotojus dėl būsimų naujų smūgių palikti Ukrainos sostinę.

„Atakos bus nukreiptos tiek prieš sprendimų priėmimo centrus, tiek prieš vadavietes“, – pirmadienį Maskvoje pareiškė Užsienio reikalų ministerija.

„Įspėjame užsienio piliečius, įskaitant diplomatinių misijų ir tarptautinių organizacijų darbuotojus, kuo greičiau išvykti iš miesto“, – teigiama pranešime.

Maskva jau prieš daugiau nei dvi savaites paragino Kyjivo gyventojus ir užsienio diplomatus „greitai“ palikti miesto centrą, jei Ukraina sutrikdytų gegužės 9 dienos renginius.

Charkivas, gegužės 25 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos surengė raketų smūgį prieš Darhačių miestą Charkivo srityje. Prokuratūros duomenimis, žuvo du žmonės, o dar 23 buvo sužeisti.

Pranešama, kad trijų sužeistųjų būklė yra sunki. Žuvo 68-erių ir 25-erių metų amžiaus vyrai.

Pasak Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Synehubovo, smogta civilinei įmonei. Apgadinti sandėliai, sunkvežimiai ir lengvieji automobiliai. Kilo gaisras, tačiau ugnis jau užgesinta.

(papildyta verslo skiltis)

Vilnius, gegužės 25 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos gegužės 25 d. įvykius Lietuvoje.

Vilnius, gegužės 25 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos gegužės 25 d. įvykius Lietuvoje.