Svatas, rugpjūčio 2 d. (AFP-ELTA). Per protestą Šiaurės Pakistano Svato rajone savižudis sprogdintojas surengė išpuolį judrioje vietoje netoli policijos nuovados, sekmadienį pranešė policija. Žuvo 13 žmonių, 22 buvo sužeisti.

„Per savižudžio išpuolį žuvo trylika žmonių, tarp jų – aštuoni policijos pareigūnai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Svato policijos inspektoriaus pavaduotojas Fida Hussainas.

Jis pridūrė, kad 22 žmonės buvo sužeisti, o į ligoninę buvo atvežtas dar vienas kūnas, kuris, kaip įtariama, priklauso sprogdintojui.

„Savižudis sprogdintojas bandė patekti į policijos nuovadą, esančią sankryžoje, tačiau buvo sustabdytas policijos prie pagrindinių vartų“, – sakė jis.

Išpuolis įvyko Pakistano šiaurinėje pasienio provincijoje Chaibero Pachtunchvoje, kurioje valdžios institucijos kovoja su vis stiprėjančiu Talibano sukilimu.

Nė viena grupuotė iš karto neprisiėmė atsakomybės.

Provincijos sostinėje Pešavare sprogus savadarbei bombai buvo sužeisti 4 policijos pareigūnai, sekmadienį AFP pranešė policijos viršininkas, nurodydamas, kad atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė Talibanas.

Kariuomenės atstovas penktadienį teigė, kad šiais metais dėl kovotojų išpuolių ir po jų vykdytų operacijų žuvo 819 saugumo pajėgų narių ir civilių.

Pakistanas dėl smurto pasienio provincijose anksčiau kaltino iš Afganistano plintančią kovotojų veiklą. Talibų vyriausybė Kabule neigia Afganistano įsitraukimą.

Šie kaltinimai sukėlė gilų nesutarimą ir net ginkluotą konfliktą tarp kaimyninių šalių. Pakistanas surengė mirtinus oro smūgius, kurie, kaip teigia, buvo nukreipti prieš kovotojus Afganistano teritorijoje.

Talibų vyriausybė ir Jungtinės Tautos praneša, kad birželio mėnesį per paskutinius Pakistano smūgius rytiniame Afganistane žuvo dešimtys civilių.

(atnaujinta antraštė; pridėtos dvi pirmos pastraipos)

Atėnai, rugpjūčio 2 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Graikijoje gesinant miško gaisrą netoli Atėnų ore susidūrus dviem gaisriniams sraigtasparniams žuvo du vieno sraigtasparnio įgulos nariai, pranešė ugniagesių tarnybos atstovas.

„Pilotai... Be sąmonės buvo nugabenti į ligoninę, buvo patvirtinta jų mirtis“, – per televiziją transliuotame kreipimesi sakė ugniagesių tarnybos komunikacijos skyriaus vadovas Vassilis Vathrakogiannis.

Antrojo sraigtasparnio įgula buvo sėkmingai išgelbėta.

Valstybinė televizija ERT pranešė, kad ugniagesių tarnyba, kol vyksta tyrimas, uždraudė visų „Bell“ sraigtasparnių skrydžius šioje teritorijoje.

Graikijos premjeras Kiriakas Mitsotakis savo pareiškime nurodė, kad žuvo danas ir graikas.

Kaip rašė ELTA, sekmadienį Graikijoje susidūrė du miškų gaisrus gesinę sraigtasparniai, gelbėjimo tarnyboms kovojant su miškų gaisrais, nuniokojusiais didžiulius žemės plotus.

Ugniagesių tarnyba sekmadienį pranešė, kad samdyti „Bell“ sraigtasparniai susidūrė gesindami miško gaisrą Psathos rajone, į vakarus nuo Atėnų.

Valstybinis transliuotojas ERT anksčiau pranešė, kad vienas įgulos narys buvo rastas sveikas, o antrojo gelbėtojai vis dar ieško.

Televizijos kadruose matyti, kaip vienas sraigtasparnis, galimai susidūręs su kito sraigtu, sprogo ir liepsnodamas nukrito ant žemės.

K. Mitsotakis. anksčiau sakė, kad Graikijoje vyrauja „ekstremalios oro sąlygos“ – vėjo greitis siekia 100 kilometrų per valandą.

„Kai vėjas pučia su tokia jėga, net ir dešimtys mūsų turimų orlaivių negali saugiai skristi“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

Priešgaisrinės tarnybos duomenimis, aplink populiarią pakrantės Porto Germeno gyvenvietę, esančią 70 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Atėnų, gaisrus gesino beveik 500 ugniagesių.

Jie bandė neleisti ugniai priartėti prie vakarinių Atėnų pakraščių, kai per naktį ji įsiveržė į kalnus.

Maždaug 100 ugniagesių gesino kitą gaisrą Aigialijoje, šiaurinėje Peloponeso dalyje.

Vėlyvą šeštadienį naujas gaisras kilo Jonijos jūros saloje Kefalonijoje, populiarioje Graikijos atostogų vietoje.

Pasak Graikijos naujienų agentūros ANA, sekmadienį Kefalonijoje buvo sulaikytas 44 metų vyras, įtariamas tyčiniu gaisro sukėlimu.

Nacionalinės observatorijos klimato stebėjimo tarnyba „meteo.gr“ pranešė, kad pagal pirminius skaičiavimus, atskiri gaisrai Korinto įlankoje, kurie taip pat apėmė Porto Germeną, sudegino daugiau nei 6, 5 hektaro žemės.

Ji pridūrė, kad meteorologinės sąlygos išlieka nepalankios „daugiausia dėl stiprių šiaurės vėjų, kurie, visgi, palyginti su ankstesnėmis dienomis, iš dalies susilpnėjo“.

Kaip ir kiti Viduržemio jūros regionai, Graikija smarkiai kenčia dėl klimato krizės, todėl kiekvieną vasarą dėl aukštų temperatūrų, dažnų karščio bangų ir sausros ją niokoja miškų gaisrai.

Minskas, rugpjūčio 2 d. (ELTA). Baltarusija pradėjo formuoti naują oro desantininkų brigadą pietinėje Gomelio srityje, maždaug 40 kilometrų atstumu nuo Ukrainos sienos, rašo „Kyiv Post“.

Pulkininkas Aleksandras Iljukevičius valstybiniame kanale „VoenTV“ transliuotoje laidoje paskelbė apie 37-osios atskirosios oro desantininkų brigados sukūrimą, pažymėdamas, kad šiuo metu vyksta aktyvus šio dalinio struktūrinis plėtimas.

„Jau pradėjome formuoti karinius dalinius. Sudarytas vienas batalionas, įdarbinti karininkai, o kariai paimti į tarnybą. Šiais metais formuojame dar vieną batalioną, taip pat kovinės paramos, artilerijos, priešlėktuvinės gynybos ir žvalgybos dalinius“, – teigė A. Iljukevičius.

Pranešama, kad dislokuojant 37-ąją brigadą Gomelio srityje siekiama sustiprinti Baltarusijos pietinį sparną – teritoriją, kurią kariniai pareigūnai Minske ne kartą įvardijo kaip jautriausią vietą saugumui.

Naujasis dalinys papildo esamus Baltarusijos desantinius pajėgumus, kuriuos šiuo metu sudaro trys atskiros desantinės brigados. 

Naujosios brigados suformavimas vyksta po kelių savaičių, per kurias Minskas sustiprino karinį dislokavimą prie Ukrainos sienos.

Liepos pradžioje Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad Baltarusija netoli sienos aktyviai plėtoja naują karinę infrastruktūrą, visų pirma mokymo poligonus ir logistikos centrus, nors tuo metu nebuvo pastebėta jokios reikšmingos karinių dalinių koncentracijos.

Nors Baltarusijos režimo galva Aliaksandras Lukašenka nuolat teigia, esą Ukraina kelia grėsmę saugumui, jis ir toliau tikina, kad Minskas neturi ketinimų įsitraukti į karą.

Tačiau Ukrainos žvalgybos pareigūnai toliau tvirtina, kad Maskva aktyviai spaudžia Baltarusiją didinti savo karinius įsipareigojimus ir dar labiau atitraukti Ukrainos gynybos išteklius.

Gandranžas, rugpjūčio 2 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Prancūzijoje užsidegė pramoninių atliekų sandėlis, pranešė valdžios institucijos. Iš jo pasklido nemalonūs dūmai, dėl kurių gyventojai skundėsi galvos skausmais, o valdžios institucijos paragino apie 30 tūkst. žmonių trumpam likti namuose.

Gaisras sekmadienio rytą kilo šiaurės rytų Prancūzijos Gandranžo kaime, tačiau popietę jis jau buvo suvaldytas, teigė vietos civilinės saugos tarnybos atstovė spaudai Geraldine Chambeaudie. Gaisro priežastis iš karto nebuvo aiški.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad dūmai buvo matomi net už maždaug 15 kilometrų esančiame Meco mieste.

34-erių Amandine Vecchio pasakojo, kad ją nustebino dūmai, jai išėjus iš kino teatro netoliese esančiame Amnevilio miestelyje.

„Kvapas buvo siaubingas ir man iš karto pradėjo skaudėti galvą“, – sakė ji.

Ji pasakojo, kad liepė savo aštuonmetei dukrai prisidengti burną ir nosį pliušiniu žaislu, o namuose esančiam paaugliui sūnui paskambino ir liepė įnešti šunį ir kates į vidų ir uždaryti langus.

Netoliese esančio Klouanžo kaimo meras Clementas Deriu sakė, kad dūmai sukelia galvos skausmus.

„Iš to, ką man pasakojo, žmonėms dėl jų darosi bloga“, – pridūrė jis.

Prancūzijoje šią vasarą siaučia miškų gaisrai, įskaitant didžiausią nuo 1949 m. gaisrą, kuris nuniokojo apie 42 tūkst. hektarų žemės.

Šis gaisras pušyne netoli vyno gamybos sostinės Bordo sekmadienį, praėjus daugiau nei savaitei nuo jo kilimo, buvo suvaldytas, tačiau ugniagesiai toliau gesino liepsnas, vis dar degančias keliose vietovėse.

Praėjusiais metais Pasaulinė meteorologijos organizacija teigė, kad miškų gaisrai gali išsklaidyti toksišką teršalų mišinį už tūkstančių kilometrų.

Ji pažymėjo, kad 2024 m. Kanados miškų gaisrų dūmai sukėlė oro taršą net nuo jos nutolusioje Europoje.

Vilnius, rugpjūčio 2 d. (ELTA). Konservatoriams pristačius susitarimo dėl demografijos projektą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad lyderystės siekiant sutarimo nacionaliniu lygmeniu imsis premjeras Mindaugas Sinkevičius.

„Be abejo, kad centrinė figūra yra ministras pirmininkas. Mūsų pasiūlymas, kurį mes padėjome ant stalo, yra toks skambutis, varpelis, kad neužtenka kalbėti – imkime ir darykime“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė L. Kasčiūnas.

„Jo (M. Sinkevičiaus – ELTA) rankose yra visas instrumentas – arsenalas priemonių, resursai. Tai, be jokios abejonės, yra Vyriausybės rankose. Idėjos gali būti mūsų visų. Bet jis turi pasakyti, kurios idėjos yra įmanomos prie dabartinių resursų, o kurios ne“, – akcentavo jis.

L. Kasčiūnas pabrėžia, kad labai svarbu, jog šis klausimas netaptų politinės konkurencijos ašimi.

„Šita tema reikalauja nacionalinio susitarimo. (...) Iš tikrųjų, jeigu mes priimsime tikslius, išmintingus sprendimus dėl demografijos, dėl aplinkos palankios šeimai kūrimo, tai jie efektą turės tik po 15 ar 20 metų. Kitaip tariant, čia politinio kapitalo nesusikrausi“, – sakė TS-LKD pirmininkas.

„Todėl šitą temą išvis reikia išimti iš politinės konkurencijos lauko. O kaip tik susitarti ir laikyti demografijos problemas, demografijos žiemą kaip mūsų egzistencinę valstybėje problemą ir ją pabandyti tam tikrais bendrais sprendimais spręsti“, – pabrėžė jis.

Todėl politikas tikina, kad sprendžiant demografijos iššūkius konservatoriai bus nusiteikę geranoriškai ir dalykiškai.

„Mes tikrai būsime nusiteikę geranoriškai, profesionaliai ir dalykiškai. Mes tikrai nebūsime tie, kad jeigu siūlys grąžinti 80 ar 90 proc. išmokas motinystės, mes bėgsime ir sakysime, kad dar 5 proc. pridėkite. Jeigu yra tokios resursų galimybės, tai darome, ką įmanoma padaryti“, – pabrėžė jis.

Šią savaitę Seimo TS-LKD frakcija parengė nacionalinio partijų susitarimo dėl demografijos 2026–2040 metams projektą, kurį teikia svarstyti parlamentinėms partijoms.

Konservatorių parengtame projekte siūloma plėsti valstybės paramą pirmajam būstui, kad ji būtų plačiau prieinama 18–35 metų gyventojams ir jaunoms šeimoms, stiprinti šeimos politiką ir paslaugų prieinamumą miestuose ir regionuose, sudaryti palankesnes sąlygas derinti darbą ir vaikų auginimą bei aktyviau skatinti grįžtamąją migraciją, padedant užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams sugrįžti ir integruotis į šalies darbo rinką bei švietimo sistemą. Dėmesys, konservatorių teigimu, turi būti skiriamas ir sveiko senėjimo bei gyvenimo trukmės ilginimui. 

Pranešė inicijuosiantis nacionalinį susitarimą

Kaip skelbė ELTA, Lietuvoje sparčiai mažėjant gimstamumui, LSDP pirmininkas M. Sinkevičius gegužę pranešė, kad šiemet inicijuos nacionalinį partijų ir valstybės institucijų susitarimą dėl demografijos krizės. 

Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas interviu Eltai teigė, kad toks susitarimas galėtų būti įgyvendintas per šią parlamento kadenciją.

Balandžio pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą, užtikrinant vienodas galimybes susilaukti vaikų vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms, įveikė pirmąjį balsavimą Seime. 

Siekiant gerinti šalies demografinę situaciją ir padidinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų, taip pat siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, kartu gyvenantiems ne mažiau nei vienerius metus, ir vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta. 

Kovą Vyriausybė 2027–2028 m. paskelbė Šeimos metais – aštuonios ministerijos siūlo šeimos politikos priemones, skirtas demografijos krizei spręsti. 

Pernai lapkritį tuometė premjerė Inga Ruginienė pristatė planus keisti vaiko priežiūros atostogų pavadinimą, Vyriausybė paskelbė viešą konkursą.

Džakarta, rugpjūčio 2 d. (dpa-ELTA). Prie Indonezijos Madūros salos krantų užsidegus keleiviniam keltui žuvo mažiausiai penki žmonės, o dar 41 laikomas dingusiu be žinios, sekmadienį pranešė šalies valdžios institucijos.

Indonezijos Nacionalinės paieškos ir gelbėjimo tarnybos („Basarnas“) duomenimis, iki sekmadienio vakaro buvo išgelbėti iš viso 225 žmonės. Keltu „Mutiara Sentosa 2“ plaukė 271 žmogus, iš jų – 232 keleiviai ir 39 įgulos nariai.

Laivui plaukiant iš Surabajos Rytų Javoje į Makasarą Pietų Sulavesyje, Javos jūroje kilo gaisras. Vietos žiniasklaida pranešė, kad kapitonas apie incidentą kelto operatorių informavo prieš nutrūkstant ryšiui su laivu.

Vėliau gelbėjimo komandos aptiko keltą maždaug 19 jūrmylių į šiaurę nuo Buruano (Sapudžio) salos. Operacijoje dalyvavo „Basarnas“, Indonezijos karinio jūrų laivyno ir netoliese buvusių komercinių laivų įgulos.

Pasak pareigūnų, ugniai plintant laive, keli keleiviai, apsivilkę gelbėjimosi liemenėmis, šoko į jūrą. Gelbėjimo darbus sulėtino sudėtingos sąlygos jūroje.

Valdžios institucijos teigė, kad dingusiųjų be žinios asmenų paieška tęsiama. Jai vykstant, aukų skaičius gali keistis.

Gaisro priežastis dar nenustatyta. Planuojama, kad tyrimas bus pradėtas, kai bus baigta gelbėjimo operacija.

(papildytas visas tekstas)

Atėnai, rugpjūčio 2 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Graikijoje susidūrė du miškų gaisrus gesinę sraigtasparniai, gelbėjimo tarnyboms kovojant su miškų gaisrais, nuniokojusiais didžiulius žemės plotus.

Ugniagesių tarnyba sekmadienį pranešė, kad samdyti „Bell“ sraigtasparniai susidūrė gesindami miško gaisrą Psathos rajone, į vakarus nuo Atėnų.

„Siekiant surasti įgulas ir joms padėti, buvo nedelsiant mobilizuotos paieškos ir gelbėjimo komandos“, – teigiama pranešime.

Valstybinis transliuotojas ERT pranešė, kad vienas įgulos narys buvo rastas sveikas, o antrojo gelbėtojai vis dar ieško.

Televizijos kadruose matyti, kaip vienas sraigtasparnis, galimai susidūręs su kito sraigtu, sprogo ir liepsnodamas nukrito ant žemės.

K. Mitsotakis anksčiau sakė, kad Graikijoje vyrauja „ekstremalios oro sąlygos“ – vėjo greitis siekia 100 kilometrų per valandą.

„Kai vėjas pučia su tokia jėga, net ir dešimtys mūsų turimų orlaivių negali saugiai skristi“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

Priešgaisrinės tarnybos duomenimis, aplink populiarią pakrantės Porto Germeno gyvenvietę, esančią 70 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Atėnų, gaisrus gesino beveik 500 ugniagesių.

Jie bandė neleisti ugniai priartėti prie vakarinių Atėnų pakraščių, kai per naktį ji įsiveržė į kalnus.

Maždaug 100 ugniagesių gesino kitą gaisrą Aigialijoje, šiaurinėje Peloponeso dalyje.

Vėlyvą šeštadienį naujas gaisras kilo Jonijos jūros saloje Kefalonijoje, populiarioje Graikijos atostogų vietoje.

Pasak Graikijos naujienų agentūros ANA, sekmadienį Kefalonijoje buvo sulaikytas 44 metų vyras, įtariamas tyčiniu gaisro sukėlimu.

Nacionalinės observatorijos klimato stebėjimo tarnyba „meteo.gr“ pranešė, kad pagal pirminius skaičiavimus, atskiri gaisrai Korinto įlankoje, kurie taip pat apėmė Porto Germeną, sudegino daugiau nei 6, 5 hektaro žemės.

Ji pridūrė, kad meteorologinės sąlygos išlieka nepalankios „daugiausia dėl stiprių šiaurės vėjų, kurie, visgi, palyginti su ankstesnėmis dienomis, iš dalies susilpnėjo“.

Kaip ir kiti Viduržemio jūros regionai, Graikija smarkiai kenčia dėl klimato krizės, todėl kiekvieną vasarą dėl aukštų temperatūrų, dažnų karščio bangų ir sausros ją niokoja miškų gaisrai.

Vilnius, rugpjūčio 2 d. (ELTA). Nidoje, Baltijos jūroje, sekmadienio popietę nuskendo žmogus.

Kaip Eltai teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Asta Kažukauskienė, pranešimas apie įvykį buvo gautas apie 13.48 val.

„Pirminiais Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų duomenimis, pranešimas buvo gautas apie 13.48 val., kad Nidoje, jūroje, skendo žmogus“, – komentavo A. Kažukauskienė.

Klaipėdos apskrities VPK atstovės teigimu, iš jūros ištrauktas vyras buvo gaivinamas.

„Deja, atgaivinti nepavyko“, – nurodė ji.

(papildysime)

Atėnai, rugpjūčio 2 d. (AFP-ELTA). Ugniagesių tarnyba sekmadienį pranešė, kad Psathos rajone, į vakarus nuo Atėnų, susidūrė du miško gaisrus gesinę sraigtasparniai.

„Siekiant surasti įgulas ir joms padėti, buvo nedelsiant mobilizuotos paieškos ir gelbėjimo komandos“, – teigiama pranešime.

Vilnius, rugpjūčio 2 d. (ELTA). Pirmąjį šių metų pusmetį Darbo ginčų komisijos darbuotojų naudai priteisė apie 8,52 mln. eurų – per šį laikotarpį komisijos gavo 5 142 prašymus dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, kuriuose ieškovai iškėlė 13 074 reikalavimus, pranešė Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

Palyginti su 2025 metų pirmuoju pusmečiu, šiemet gautų prašymų skaičius augo apie 17 proc., o reikalavimų  – apie 23 proc.

VDI teigimu, daugiausia ginčų kilo dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų. Tokie atvejai sudarė apie 71 proc. visų reikalavimų. Taip pat dažniausiai buvo sprendžiami ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, darbo sutarties sąlygų, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo bei darbo ir poilsio laiko.

VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pastebi, kad, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, kur kas daugiau gauta reikalavimų dėl psichologinio smurto, darbo ir poilsio laiko, darbo sutarties sąlygų, neturtinės žalos atlyginimo. 

Apie 95 proc. išnagrinėtų prašymų pateikė darbuotojai. Daugiausia darbo ginčų kilo su transporto bei saugojimo sektoriaus (apie 25 proc.), statybos sektoriaus (20 proc.) bei apdirbamosios gamybos sektoriaus bendrovėmis (apie 13 proc.).

Darbo ginčai su užsienio šalių piliečiais sudarė apie 19  proc. visų išnagrinėtų darbo ginčų. Didžioji jų dalis buvo susijusi su Uzbekistano, Baltarusijos, Ukrainos, Tadžikistano ir kitų trečiųjų šalių piliečiais.

Per pusmetį iš visų nagrinėtų reikalavimų apie 31 proc. buvo patenkinti visiškai arba iš dalies, 25 proc. ginčų baigėsi taikos sutartimi, o 17 proc. reikalavimų buvo atmesti. Dar apie 38 proc. visų atvejų ginčai buvo išspręsti sudarius taikos sutartį.

Išnagrinėjusios ginčus komisijos priteisė apie 8,52 mln. eurų darbuotojų naudai, o apie 0,04 mln. – darbdaviams.