Vilnius, rugsėjo 29 d. (ELTA). Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad Europos energetikos kainų problema susijusi ne tiek su energijos trūkumu, kiek su jos brangimu – Europos Sąjunga (ES) šiemet už tokį patį naftos ir dujų išteklių kiekį jau sumokėjo daugiau nei 100 mlrd. eurų daugiau nei anksčiau.

„Kaip tik šiandien buvo pateikti ir skaičiai, kad ES už energiją moka daugiau, bet daugiau energijos už tai negauna. Vien šiemet už tuos pačius naftos, dujų išteklius jau sumokėta per 100 milijardų eurų daugiau negu už tą patį vienetų skaičių būtų buvę sumokėta anksčiau“, – antradienį LRT televizijai sakė Dubiline besilankantis L. Savickas.

Pasak jo, tai rodo didelę Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pasaulinių energijos kainų svyravimų. Ministro teigimu, būtent kainodara, o ne fizinis energijos tiekimo saugumas buvo viena pagrindinių temų neformaliame ES energetikos ministrų susitikime, kuris vyko Airijos sostinėje.

„Akivaizdu, kad mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro ir, svarbiausia, pasaulinio kainų svyravimo yra didžiulė. Dėl to ir šiandienos susirinkimuose buvo skirta daugybė dėmesio būtent kainai ir infrastruktūros saugumo dedamajai“, – teigė ministras.

L. Savickas pažymėjo, kad aukštų energijos kainų poveikis Lietuvoje gali būti juntamas ir artėjant šildymo sezonui. Jo teigimu, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šiuo metu numato tris šildymo kainų scenarijus – baziniame scenarijuje kainos galėtų augti kiek daugiau nei 7 proc., tikėtinu atveju – daugiau nei 13 proc., o pesimistiniu – daugiau nei 20 procentų.

Ministras tikino, kad siekiant išvengti didžiausio kainų šuolio jau imamasi priemonių didinti biokuro pasiūlą. Pasak jo, sprendimai, suderinti su Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija, turėtų maždaug trečdaliu padidinti biokuro žaliavos tiekimą rinkai, palyginti su praėjusiu sezonu.

„Tai, tikimės, turėtų reikšmingą įtaką toms prognozėms, kurios rodo labai didelį kainų šuoliavimą“, – sakė L. Savickas.

Kartu ministras pabrėžė, kad biokuro kainų problema nėra būdinga vien Lietuvai – įtemptą situaciją, pasak jo, mato ir Latvija bei Lenkija. Todėl, be pasiūlos didinimo, svarstomi tiksliniai biokuro aukcionai, geresnė mažesnių gamintojų prieiga aukcionų ir paprastesnės galimybės įsivežti žaliavą iš kitų šalių.

L. Savickas taip pat teigė, kad Lietuva siekia mažinti priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio ir diversifikuoti dujų tiekimą. Jis priminė, kad Lietuva yra sudariusi ilgalaikio dujų tiekimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą, pagal kurį nuo kitų metų šildymo sezono JAV dujos turėtų užtikrinti apie 40 proc. buitinių vartotojų poreikio.

Ministro teigimu, sutartyje numatytas „Henry Hub“ kainodaros principas turėtų padėti valdyti kainų riziką, nors galutinė dujų kaina nėra fiksuota.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius anksčiau prognozavo, kad šildymas artėjančią žiemą gali brangti 15–20 proc., tačiau galutinę kainą lems kuro kainos ir oro sąlygos.

VERT tuo metu teigė, kad aiškesnė biokuro kainų kryptis šiam šildymo sezonui paaiškės tik lapkričio pabaigoje, kai bus žinomi žaliavos aukcionų rezultatai.

Kaip skelbė ELTA, Seimo konservatorius Arvydas Anušauskas registravo įstatymo projektą, siūlantį grąžinti lengvatinį 9 proc. PVM mokestį šildymui. Parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas tam griežtai nepritarė, teigdamas, jog valstybė neturi pinigų.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu sakė, kad lengvatinis PVM šildymui buvo per daug bendra priemonė, kuria naudojosi ir tie gyventojai, kuriems šildymo kaštai nekelia jokio spaudimo. Ministro pirmininko teigimu, šildymo kainų lengvata nebus sugrąžinama.

LEA sausį skelbė, kad nuo metų pradžios PVM tarifą padidinus nuo 9 iki 21 proc., šildymo sąskaita vidutiniškai išaugo apie 5 eurus renovuotuose ir apie 10 eurų nerenovuotuose daugiabučiuose. 

Agentūros duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 8,07 cento už kilovatvalandę (be PVM), kai prieš metus buvo 6,33 centų už kilovatvalandę (kWh).

Rabatas, rugsėjo 29 d. (AFP-ELTA). Fatima Ezzahra El Mansouri, antradienį išrinkta pirmąja moterimi, vadovausiančia Maroko vyriausybei, savo programą sutelkė į jaunus marokiečius ir pažadėjo sugrąžinti viltį šalyje, išgyvenančioje vis didesnį ekonominį ir socialinį spaudimą.

Per beveik du dešimtmečius F. E. El Mansouri, priklausanti praėjusią savaitę parlamento rinkimus laimėjusiai centro dešiniųjų Autentiškumo ir modernumo partijai (PAM), kūrė savo politinę karjerą nuo darbo Marakešo miesto valdžioje iki nacionalinės politikos.

50 metų teisininkė, ėjusi ir karalystės būsto ministrės pareigas, turės derėtis su kitomis partijomis dėl koalicijos, nes PAM negavo visiškos daugumos, tačiau jai gali padėti nacionalinės koordinatorės patirtis.

Tikimasi, kad ji spręs tokias problemas kaip nedarbas, gyvenimo išlaidos ir socialiniai skirtumai, ypač slegiantys jaunimą.

„Jauni žmonės išgyvena krizę ir mes turime pateikti jiems atsakymus. Norime sugrąžinti jiems viltį ne tik kalbomis, bet ir konkrečiais sprendimais“, – per rinkimų kampaniją sakė ji. 

Parlamento rinkimai buvo surengti praėjus vos kelioms savaitėms po dešimčių tūkstančių jaunų migrantų, daugiausia iš Maroko, įsiveržimo į Ispanijos eksklavą Seutą. Tai išryškino jaunimo socialinį ir ekonominį nusivylimą.

Pradžia vietos politikoje

Gimusi įtakingoje Marakešo šeimoje F. E. El Mansouri į politiką atėjo per Judėjimą už visus demokratus. Jį 2008 m. įkūrė karaliaus patarėjas Fouadas Ali El Himma ir taip atvėrė kelią PAM įkūrimui.

2009 m., būdama 33 metų, ji tapo Marakešo mere – pirmąja moterimi, užėmusia šias pareigas turistų pamėgtame mieste. Po dvejų metų F. E. El Mansouri pateko į parlamentą ir kilo PAM gretose.

„Politiką pradėjau vietos lygmeniu. Pasitikėjimo semiuosi iš manimi patikėjusių Marakešo žmonių“, – neseniai duotame interviu sakė ji. 

2015 m. F. E. El Mansouri prarado merės postą, tačiau 2021 m. vėl buvo išrinkta į šias pareigas, o vėliau tais pačiais metais paskirta teritorijų planavimo ir būsto ministre.

Dabar jai teks prižiūrėti Maroko pasiruošimą kartu su kitomis šalimis surengti 2030 m. pasaulio futbolo čempionatą ir toliau įgyvendinti vyriausybės autonomijos planą ginčijamoje Vakarų Sacharoje.

Berlynas, rugsėjo 29 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad Rusijos reakcija į neseniai įvykusį abiejų šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą parodė, jog Maskva nėra pasirengusi prasmingoms deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos.

„Tai, kaip Rusija vėliau įvertino šį pokalbį, parodė, kad Rusija šiuo metu akivaizdžiai visiškai nesuinteresuota rimtomis derybomis“, – Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje sakė F. Merzas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke kalbėjosi su savo kolega iš Vokietijos Johannu Wadephulu – tai buvo pirmasis toks susitikimas nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį.

Vokietijos diplomatai teigė, kad J. Wadephulas pokalbio metu paragino Rusiją „atsisakyti pavojingo eskalacijos kelio Vokietijos, Europos ir NATO atžvilgiu“ ir aiškiai pareiškė „Vokietijos ryžtą remti Ukrainą“.

Vėliau S. Lavrovas savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje apkaltino Europą blokuojant pastangas išspręsti karą.

F. Merzas antradienį nurodė, kad „galime tik dar kartą paraginti Rusijos vyriausybę sėsti prie derybų stalo“.

„Tačiau jei Rusija nėra tam pasirengusi, tuomet mes esame (...) pasirengę ilgą laiką remti Ukrainą“, – pridūrė jis.

(patikslinimai ir pataisymai visame tekste)

Helsinkis, rugsėjo 29 d. (ELTA). Suomija stiprins bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste (JK) ir kitomis Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) narėmis, o vėliau šiais metais planuojama pasirašyti susitarimą dėl gynybos, praneša naujienų portalas „Yle“.

JEF yra JK vadovaujama karinio bendradarbiavimo iniciatyva, kurioje dalyvauja Nyderlandai bei Jungtinė Karalystė, taip pat Šiaurės bei Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva.

Apie šį bendradarbiavimą pirmadienį paskelbtame interviu Suomijos laikraščiui „Iltalehti“ pasakė JK Karališkojo laivyno vadas admirolas seras Gwynas Jenkinsas.

Dienraščio „Iltalehti“ paklaustas, ar pagrindinė galutinio atgrasymo priemonė JEF šalims būtų JK branduoliniai pajėgumai, G. Jenkinsas atsakė teigiamai.

„Be abejo (...) nes visos JEF šalys priklauso NATO. Mūsų branduolinio atgrasymo pajėgumai yra skirti NATO ir mūsų pačių suvereniteto apsaugai. Taigi iš esmės – taip“, – sakė jis.

Vėliau JK ambasada Helsinkyje portalui „Yle“ paaiškino, kad G. Jenkinso pareiškimas grindžiamas tuo, jog JEF šalys yra NATO narės ir priklauso platesnei Aljanso atgrasymo sistemai.

Naujienų portalo „Yle“ žiniomis, JEF priklausančios Šiaurės ir Baltijos šalys, JK bei Nyderlandai susitarimą pasirašys lapkritį Osle vyksiančiame susitikime.

„Jų karinio jūrų laivyno vadas (G. Jenkinsas – ELTA) pabrėžė tvirtą Didžiosios Britanijos įsipareigojimą bendradarbiauti JEF, o tai atvėrė ir šias naujas galimybes“, – dienraščiui „Iltalehti“ sakė Suomijos parlamento Gynybos komiteto pirmininkas Heikkis Autto.

Susitarimas nereikštų, kad būtų sukurtas atskiras branduolinis skėtis, papildantis NATO išplėstinio atgrasymo strategiją, kurią JAV, JK ir Prancūzija užtikrina visoms branduolinių ginklų neturinčioms Aljanso narėms.

„Būtent tokia yra NATO esmė; būtent tokia yra ir JEF, kaip atskiros NATO remiančios organizacijos, esmė. Todėl aš ir esu čia – kad parodyčiau mūsų paramą Suomijai. Dėl to, pavyzdžiui, JK branduolinio atgrasymo pajėgumai yra skirti NATO. Dėl to Suomiją dengia branduolinės apsaugos skėtis, kurį užtikrina šiuo metu Atlante patruliuojantys mūsų povandeniniai laivai“, – interviu dienraščiui „Iltalehti“ sakė G. Jenkinsas.

Anksčiau šį mėnesį Suomija prisijungė prie Prancūzijos vadovaujamos branduolinio atgrasymo iniciatyvos. Šiame susitarime kurti atskirą branduolinį skėtį taip pat nenumatyta.

Suomijos gynybos ministerija antradienį ryte pranešė, kad gynybos ministras Antti Hakkanenas spalio 1–2 dienomis Reikjavike dalyvaus susitikime su kolegomis iš kitų JEF šalių.

„Mūsų laukia labai svarbus susitikimas. JEF yra Suomijai labai svarbus daugiašalio bendradarbiavimo gynybos srityje formatas, o dabartinė saugumo padėtis dar labiau išryškina jo vaidmenį“, – sakė A. Hakkanenas.

(atnaujintos „Verslo“ ir „Politikos“ skiltys, neįvyks anksčiau skelbtas valdančiosios koalicijos vadovų susitikimas)

Vilnius, rugsėjo 29 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos rugsėjo 30-osios įvykius Lietuvoje.

Vilnius, rugsėjo 29 d. (ELTA). Valdančiųjų partijų pirmininkų susitikimas Vyriausybėje dėl kuro kainų šią savaitę neįvyks. Tai Eltai patvirtino premjero Mindaugo Sinkevičiaus patarėjas Gedas Salyga ir demokratų pirmininkas Virginijus Sinkevičius.

Anot pastarojo, susitikimas buvo suplanuotas, bet neįvyks dėl to, nes į Lietuvą laiku grįžti nespės valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga.

Apie tai, kad artimiausiu metu neplanuojama šaukti koalicinės tarybos posėdžio dėl priemonių degalų kainų poveikiui švelninti, Eltai anksčiau antradienį patvirtino premjero patarėjas G. Salyga.

Bukareštas, rugsėjo 29 d. (AFP-ELTA). Rumunijos policija antradienį sulaikė kraštutinių dešiniųjų politiką, buvusį kandidatą į prezidentus Caliną Georgescu. Teismas nurodė jį suimti 30 dienų, atliekant tyrimą dėl 1 mln. eurų sukčiavimo.

64 metų politikas, jau teisiamas dėl smurto kurstymo po 2024 m. prezidento rinkimų, kaltinamas subūręs organizuotą nusikalstamą grupuotę siekiant apgauti aukas.

Bukarešto apeliacinis teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą jį paleisti ir nusprendė, kad C. Georgescu gali būti laikomas suimtas iki teismo vieną mėnesį.

Vietos žiniasklaida parodė vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip policija išlydi C. Georgescu iš jo gyvenamosios vietos surakintą antrankiais.

Vietos televizija pranešė, kad Bukarešte dešimtys rėmėjų susirinko prie pastato, į kurį jį nuvežė policija. Anksčiau tą pačią dieną rėmėjai jį pasitiko prie teismo, kuriame buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas.

C. Georgescu kaltinamas įkūręs nusikalstamą organizaciją, iš vienos aukos išviliojusią daugiau kaip 1,1 mln. eurų melagingai pažadėjus verslo paskolas iš užsienio finansų institucijų.

Jis tvirtina esąs nekaltas ir teigia, kad tyrimai yra politiškai motyvuoti.

Keli kiti kraštutinių dešiniųjų politikai pareiškė paramą C. Georgescu ir pažadėjo būti šalia jo „per visus išpuolius, su kuriais jis susiduria“.

Anksčiau mažai žinomas politikas C. Georgescu per 2024 m. prezidento rinkimų pirmąjį ratą lapkritį surinko daugiausia balsų. Tačiau rezultatai ir antrasis ratas buvo panaikinti po kaltinimų Rusijos kišimusi, C. Georgescu buvo uždrausta dar kartą kandidatuoti. Jis kaltinamas kurstęs smurtą, kai rinkimų rezultatai buvo panaikinti, ir skleidęs melagingą informaciją. 

Nuo gegužės, kai žlugo proeuropietiška koalicinė vyriausybė, ši Rytų Europos šalis išgyvena dar didesnę politinę sumaištį. Trečiadienį parlamentas turi balsuoti dėl naujausio kandidato į ministrus pirmininkus – Europos Parlamento nario liberalo Siegfriedo Muresano.

Kyjivas, rugsėjo 29 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynybos pajėgos antradienį per dieną neutralizavo 95 iš 112 Rusijos smogiamųjų dronų.

Apie tai feisbuke paskelbė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.

„Rugsėjo 29 d. nuo 6.30 val. iki 18 val. priešas puolė Ukrainą 112 smogiamųjų bepiločių orlaivių (29 iš jų buvo reaktyviniai), taip pat „Gerbera“, „Banderol“ / Dan-T ir kitų tipų dronais“, – sakoma pranešime.

Pirminiais duomenimis, oro gynyba numušė arba neutralizavo 95 bepiločius orlaivius, tarp jų – 18 reaktyvinių dronų.

18 val. duomenimis, Ukrainos oro erdvėje dar buvo sekami keli koviniai dronai.

Kyjivas, rugsėjo 29 d. (Ukrinform-ELTA). Keturios Rusijos sklendžiančios bombos (KAB) smogė Sumų centrui, žuvo du žmonės, dar šeši buvo sužeisti, tarp jų – trys vaikai.

Apie tai socialiniame tinkle X paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šiuo metu visos gelbėjimo tarnybos dirba Rusijos smūgio iš oro vietoje Sumuose. Keturios valdomos aviacinės bombos smogė miesto centrui, pataikyta į mokyklos pastatą, kuriame vyko pamokos. Dėkoju mokytojams ir mokyklos administracijai – vaikai ir mokytojai buvo slėptuvėje, laiku evakuota iš viso 100 žmonių. Žala padaryta privačių namų rajone. Šiuo metu, deja, pranešta apie du žuvusiuosius. Reiškiu užuojautą jų šeimoms ir artimiesiems. Šeši žmonės buvo sužeisti, tarp jų – trys vaikai“, – sakė V. Zelenskis.

Jis paragino Ameriką, Europą ir visus partnerius nepamiršti, kad be realaus spaudimo Rusija nesustabdys šio beprotiško elgesio. 

„Tikimės veiksmų reaguojant į šiuos smūgius ir kad jie neapsiribos vien žodžiais“, – sakė prezidentas.

Anksčiau Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas pranešė, kad Rusija puolė Sumų miestą keturiomis KAB bombomis. Vietose netoli mokyklos buvo žuvusiųjų, tarp sužeistųjų buvo vaikų.

„Rusai keturiomis KAB bombomis smogė civilinei infrastruktūrai mieste. Žuvo du žmonės. Jie buvo savo namuose gyvenamajame rajone. Priešas taip pat smogė mokyklai. Per puolimą vaikai buvo slėptuvėje“, – sakė O. Hryhorovas.

Pasak jo, po puolimo medicinos pagalbos prireikė šešiems žmonėms, įskaitant tris vaikus. Visiems teikiama būtina medicinos pagalba.

Srities administracijos vadovas pridūrė, kad puolimo padariniai vis dar vertinami.

Taip pat pranešta, kad gelbėjimo darbai baigti Rusijos smūgio į devynaukštį gyvenamąjį namą vietoje Charkivo Saltivkos rajone. Ten buvo sužeisti 48 žmonės, tarp jų – 12 vaikų.

Vilnius, rugsėjo 29 d. (ELTA). Nuo kitų metų „Wurth“ grupei priklausančios įmonės „Gaudrė“ ir „Elektrobalt“ bus sujungtos ir veiks kaip viena organizacija – „Elektrobalt“.

Kaip skelbiama pranešime spaudai, abi įmonės ilgą laiką glaudžiai bendradarbiavo, todėl šis žingsnis yra nuoseklus bendros veiklos tęsinys. Teigiama, jog sujungus kompetencijas, resursus ir infrastruktūrą, siekiama sustiprinti organizacijos pozicijas ir kurti naujos kokybės elektrotechnikos ir apšvietimo sprendimų lyderį.

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais įmonių bendros pardavimo pajamos sudarė beveik 47 mln. eurų, bendrovėse bendrai dirba arti 130 darbuotojų.

Pasak pranešimo, bendrai organizacijai toliau vadovaus generalinis direktorius Darius Raila ir bendrai vadovaujantis direktorius Vladislavas Mickevičius.

„Suvienyti procesai leis efektyviau valdyti tiekimą, greičiau reaguoti į rinkos poreikius bei klientams pasiūlyti gerokai platesnį sprendimų spektrą iš vienų rankų. Kartu ieškosime būdų dirbti efektyviau, aiškiau pasidalyti atsakomybėmis ir sustiprinti bendrą organizaciją“, – pranešime cituojamas D. Raila.

Priduriama, jog po įmonių susijungimo, rinkoje išliks abu prekės ženklai – „Elektrobalt“ ir toliau dirbs elektrotechnikos tiekimo srityje, o „Gaudrė“ ir toliau veiks kaip specializuotas apšvietimo kompetencijų centras „Elektrobalt“ struktūroje.

„Elektrobalt“ yra elektrotechnikos produktų ir sprendimų tiekimo įmonė, Lietuvos rinkoje veikianti nuo 1995 m. ir klientams siūlo elektrotechnikos produktus, technines konsultacijas bei susijusius sprendimus. Tuo metu „Gaudrė“ Lietuvos rinkoje veikia nuo 1991 metų ir specializuojasi profesionaliuose apšvietimo sprendimuose.