Vašingtonas, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Pentagonas šeštadienį pranešė, kad du JAV kariai žuvo ir vienas dingo per Irano raketų ir dronų smūgius Jordanijoje.

JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad kariai žuvo penktadienį, kai JAV ir partnerių pajėgos „gynėsi nuo Irano balistinių raketų ir dronų atakų“. 

Vienas JAV karys per mūšį dingo, keturi kiti buvo evakuoti į Jordanijos ligonines, socialiniame tinkle X pranešė CENTCOM.

Niujorkas, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Niujorko meras Zohranas Mamdani derasi dėl to, ar mėginti suimti Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu per artėjantį Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikimą. Šis jo pareiškimas šeštadienį paskelbtame interviu sulaukė griežto B. Netanyahu stovyklos atsako. 

„Manau, kad ministras pirmininkas Netanyahu turėtų būti Hagoje“, – „The New York Times“ sakė Z. Mamdani. 

„Jis yra karo nusikaltėlis, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas pateikė jam kaltinimus“, – sakė Niujorko meras.

Kairuolis Z. Mamdani, vadinantis Izraelį „apartheido režimu“, pridūrė: „Tokios nuomonės laikosi daugelis vien jau dėl to, ką jo veiksmai lėmė per daugelį pastarųjų metų“.

Z. Mamdani pripažino, kad nėra tikras, ar turi teisę įsakyti Niujorko policijos departamentui sulaikyti užsienio lyderį, tačiau aptaria tai su miesto teisininkų komanda. 

„Padarysime viską, ką įstatymas man leidžia daryti Niujorke“, – sakė jis. 

JT Generalinė Asamblėja, svarbus pasaulio lyderių susibūrimas, vyks rugsėjį JT būstinėje Niujorke. 

Z. Mamdani yra žadėjęs pasiųsti Niujorko policijos departamentą vykdyti TBT ieškomų lyderių arešto orderius, įskaitant B. Netanyahu arba Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. 

Hagoje įsikūręs TBT 2024 m. pareiškė turintis pagrįstų priežasčių manyti, kad B. Netanyahu yra atsakingas už įtariamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, susijusius su Izraelio puolimu Gazos Ruože po precedento neturinčio „Hamas“ išpuolio 2023 m. spalio 7 dieną. 

Izraelio ambasadorius Jungtinėse Tautose Danny Danonas pasmerkė Z. Mamdani. 

„Užuot sutelkęs dėmesį į savo, kaip mero, pareigas ir kovojęs su kylančia antisemitizmo banga savo mieste, jis pasirinko kurstyti priešiškumą ir siekti spaudos dėmesio, puldamas Izraelio valstybę“, – socialiniame tinkle X parašė D. Danonas. 

„Tai nieko nepakeis. Izraelio ministras pirmininkas @netanyahu atvyks į Niujorką, su pasididžiavimu kreipsis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ir stos prieš pasaulį, kad pareikštų Izraelio tiesą ir jo tvirtą teisę ginti savo piliečius“, – sakė ambasadorius ir pridūrė, kad jeigu reikia ką nors suimti, tai turėtų būti Niujorko meras Z. Mamdani.

Neseniai Niujorko radijo laidoje B. Netanyahu apkaltino Z. Mamdani „Hamas“ rėmimu. 

„Manau, kad jis slapta nekenčia Amerikos“, – sakė B. Netanyahu.

Vilnius, liepos 18 d. (ELTA). Šeštadienio vakarą Ignalinos rajone žuvo keturračio vairuotojas, pranešė policija.

Policijos departamento duomenimis, apie 19.38 val. Kriaučiškės kaime keturratis, vairuojamas vyro (g. 1993 m.), nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. 

Per eismo įvykį vyras žuvo.

Jeruzalė, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Izraelio aplinkos apsaugos ministras Iditas Silmanas priskyrė krokodilus ne prie laukinių gyvūnų, o prie „nelaisvėje užaugintų laukinių gyvūnų“ ir šis pakeitimas leidžia panaudoti roplius saugumo tikslais, įskaitant pabėgimų iš kalėjimų atgrasymui. 

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras, dar gruodį siūlęs krokodilais apsupti kalėjimą, kuriame kalinami palestiniečiai, panašiai kaip padaryta Floridoje Aligatoriaus Alkatraso imigrantų sulaikymo centre, palankiai įvertino sprendimą. 

„Mąstote apie mėginimą pabėgti? Pagalvokite dar kartą“, – ketvirtadienį feisbuke parašė I. Ben Gviras ir pridėjo dirbtinio intelekto sugeneruotą savo atvaizdą su krokodilu ant pavadėlio bei užrašą: „Ministrai Ben Gviras ir Silmanas bendradarbiauja ir apsupa kalėjimus krokodilais!“. 

Izraelio televizijos 13 kanalas pranešė, kad šalies Gamtos ir parkų administracija prieštaravo I. Ben Gviro pasiūlymui, kai jis praėjusiais metais buvo pateiktas pirmą kartą. Pakeitus klasifikavimą, už gyvūnus bus atsakinga ne administracija, o „saugumo įstaiga“. Tokia įstaiga galėtų būti Izraelio kalėjimų tarnyba, kuriai vadovauja I. Ben Gviras.

Trečiadienį pasirašytame įstatyme numatyta, kad Nilo krokodilus galima veisti su sąlyga, kad „juos laiko saugumo įstaiga (...) Gamtos ir parkų administracijos direktoriaus nustatytomis sąlygomis, kad jie nebūtų paleisti į laisvę, ir jei aplinkos apsaugos ministras nustato, kad jų laikymas yra būtinas saugumo sumetimais“. 

Izraelio žiniasklaida pranešė, kad I. Ben Gviras ketina pasitelkti krokodilus aplink Ketzioto kalėjimą pietų Izraelyje, kur laikoma daug teroristinės grupuotės „Hamas“ narių, sugautų po jos 2023 m. spalio 7 d. išpuolio prieš Izraelį, išprovokavusio daugiau nei dvejus metus trukusį karą Gazos Ruože. 

Pasak Izraelio televizijos, iš pradžių I. Ben Gviro pasiūlymas, pateiktas praėjusiais metais, sulaukė kelių Izraelio kalėjimų tarnybos pareigūnų pašaipų.

Haga, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Hagos valdžia evakavo gyventojus iš dešimčių namų, aptikusi jų kaimynijoje įrengtą nelegalią narkotikų laboratoriją, pranešė Nyderlandų pareigūnai. 

Tai buvo jau antras kartas per parą, kai per šią operaciją gyventojų buvo paprašyta palikti savo namus virš laboratorijos, prie kurios buvo laikomos statinės su šimtais litrų pavojingų cheminių medžiagų. 

Policijos tyrimas paskatino suimti mažiausiai keturis vyrus nuo 34 iki 71 metų. 

Kelios Nyderlandų žiniasklaidos priemonės pranešė, kad apie 150 gyventojų buvo paprašyta evakuotis, kol specializuotos komandos saugiai išvežė produktus ir išardė laboratoriją.

Dienraštis „De Volkskrant“ teigė, kad laboratorija, regis, buvo naudojama ekstaziui ir kitų formų MDMA gaminti. 

„Neįprasta matyti tokį įrenginį gyvenamajame rajone“, –sakė policijos atstovė. 

Vietos taryba teigė, kad pavojingi produktai buvo paimti ir pašalinti, bei perspėjo, kad operacijos metu galėjo pasklisti pavojingos medžiagos. Tikimasi, kad šeštadienio vakarą gyventojams bus leista grįžti į namus.

Madridas, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Antradienį Ispaniją pradės svilinti trečioji šią vasarą karščio banga – prognozuojama, kad didelėje šalies dalyje temperatūra pakils virš 40 laipsnių pagal Celsijų, pranešė nacionalinė meteorologijos tarnyba. 

Karščio bangą sukurs nuolatinė aukšto slėgio sritis, kuri kelias dienas laikys virš Ispanijos karštą, sausą orą iš Šiaurės Afrikos, todėl temperatūra pasieks itin aukštą lygį, sakoma AEMET pranešime. 

Iki ketvirtadienio karštis sustiprės ir, anot sinoptikų, veikiausiai pasieks kulminaciją, kai kuriose atskirose vietovėse temperatūra gali viršyti 45 laipsnius karščio pagal Celsijų. 

„Pavojaus lygis bus didelis dienos valandomis, ypač vykdant veiklą lauke ir pažeidžiamiems žmonėms“, – perspėjo meteorologijos agentūra. 

Šią vasarą Ispanija jau patyrė dvi karščio bangas – vieną birželio pabaigoje, kai visoje Europoje buvo sumušti temperatūros rekordai, ir kitą liepos pradžioje. 

Žemyninėje Ispanijoje užregistruota karščiausia pirmoji vasaros pusė nuo 1961 m., kai tokie duomenys pradėti rinkti, antradienį pranešė AEMET. Vidutinė temperatūra nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. pasiekė 24,5 laipsnio ir buvo 3,3 laipsnio didesnė nei vidurkis tais pačiais laikotarpiais 1991–2020 m., siekęs 21,2  laipsnio. 

Mokslininkai teigia, kad karščio bangos ilgėja, intensyvėja ir dažnėja dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos. Dėl jos išdžiūsta augmenija ir kyla miškų gaisrų rizika. 

Anksčiau šį mėnesį pietrytinėje Almerijos provincijoje kilęs smarkus gaisras pražudė 13 žmonių ir buvo daugiausiai aukų pareikalavęs miškų gaisras Ispanijoje pastaraisiais metais. 

Ženeva, liepos 18 d. (dpa-ELTA). Žaibo smūgis Alpėse Šveicarijos Valė regione pražudė 97 juodanoses avis, apie 80 gyvūnų išgyveno, šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Keystone-SDA“. 

Gyvūnai stovėjo arti vienas kito aptvertoje teritorijoje, nes dabar tai tapo būtina siekiant apsaugoti bandą, naujienų agentūrai „Keystone-SDA“ sakė avių augintojas. Avių augintojai dažnai skundžiasi didėjančia vilkų populiacija, keliančia grėsmę jų bandoms ir verčiančią juos imtis anksčiau nebūtinų apsaugos priemonių. 

Apie pražūtingą žaibo smūgį pirmiausia pranešė internetinė naujienų svetainė „Pomona“. Ūkininkas teigė, kad gaišenos nuo kalno buvo išgabentos sraigtasparniu. 

Incidentas įvyko naktį Alpių pievoje prie 2503 metrų aukščio Eggerhorno kalno Bino slėnyje, į pietus nuo Ronos. Po užsitęsusios karščio bangos didelę Šveicarijos dalį užklupo smarkios perkūnijos. 

SRF „Meteo“ orų tarnyba iki ketvirtadienio vakaro per kelias valandas jau buvo užregistravusi  26 tūkst. žaibo smūgių. 

Juodanosės avys yra šveicariška veislė, būdinga Valė kantonui. Jos atpažįstamos iš spiralinių ragų, pūkuotos baltos vilnos ir juodų žymių aplink akis, snukį, nosį bei kitur. Šios avys vertinamos dėl vilnos ir mėsos bei vaidina svarbų vaidmenį tvarkant kraštovaizdį, nes besiganydamos trumpina stačių kalnų pievų žolę.

Kyjivas, liepos 18 d. (Ukrinform-ELTA). Rusai reaktyviniu dronu „Shahed“ smogė į infrastruktūros objektą Kryvyj Riho mieste, Dnipropetrovsko srityje, žuvo vienas žmogus ir keli buvo sužeisti.

Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulis „Telegram“ kanale pranešė, kad priešas puolė infrastruktūros objektą reaktyviniu dronu „Shahed“, yra aukų, pradėta skubi gelbėjimo operacija.

Vėliau Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža pranešė, kad per ataką žuvo vienas civilis. 

„Per Rusijos ataką Kryvyj Rihe žuvo vienas žmogus. Priešas smogė ypatingos svarbos infrastruktūros objektui, ten kilo gaisras“, – parašė srities vadovas. 

Vilnius, liepos 18 d. (ELTA). Vieno pavojingiausių eglynų kenkėjo – žievėgraužio tipografo – valstybiniuose miškuose pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo beveik tris kartus, skelbia Valstybinių miškų urėdija (VMU). 

Urėdijos teigimu, siekiant apsaugoti miškus nuo kenkėjų iki liepos 1 d. miškininkai išžvalgė daugiau nei 400 tūkst. hektarų eglynų.

„Miškininkai reguliariai žvalgo medynus, kurių rūšinėje sudėtyje yra ne mažiau kaip 40 proc. vyresnių nei 40 metų eglių. Žvalgymai pradedami vos tik ima skraidyti žievėgraužis tipografas – tai paprastai nutinka, kai oro temperatūra pasiekia apie 10–13 laipsnių šilumos“, – nurodo VMU.

Anot VMU, karšti ir sausi orai sudaro palankias sąlygas žievėgraužiui tipografui daugintis, o dėl sausros nusilpusios eglės tampa lengviau pažeidžiamos. Dėl to šiltuoju metų laiku eglynai, pasak miškininkų, tikrinami dažniau.

Be reguliarių žvalgymų, miškuose naudojamos ir feromoninės gaudyklės, padedančios stebėti žievėgraužio tipografo populiacijos gausumą ir įvertinti jo plitimo riziką. Taip pat miškininkai pasitelkia dronus, analizuoja medynų duomenis ir daugiausia dėmesio skiria brandiems eglynams.

VMU duomenimis, pirmojo šių metų pusmečio rezultatai rodo, kad eglynų sanitarinė būklė itin pagerėjo – specialistams išžvalgius virš 400 tūkst. hektarų potencialiai pažeidžiamų eglynų, nustatyta beveik 52 tūkst. kubinių metrų žievėgraužio tipografo pažeistų eglių, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu židiniuose buvo nustatyta apie 166 tūkst. kubinių metrų pažeistų eglių.

Pagal galiojančius reikalavimus, kenkėjų pažeista mediena turi būti išvežama į vietą, esančią ne arčiau kaip 500 metrų nuo medynų, kuriuose vyresnės nei 40 metų eglės sudaro ne mažiau kaip 20 proc. medžių.

„Žievėgraužio tipografo lervos vystosi po medžio žieve, kur jos maitinasi spygliuočių medžių karniena ir išgraužia takus. Laiku nepašalinti užpulti medžiai tampa nauju kenkėjų plitimo šaltiniu. Iš lervų išsiritę vabalai gali perskristi į aplinkinius eglynus ir užpulti naujus medžius“, – teigiama VMU pranešime.

VMU nurodo, kad eglynų žvalgymai bus tęsiami iki rudens.

Maskva, liepos 18 d. (dpa-ELTA). Per Ukrainos dronų atakas Rusijoje žuvo mažiausiai aštuoni žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti, šeštadienį pranešė vietos valdžia.

Tambovo srityje žuvo septyni žmonės, o dar 25 buvo sužeisti, per „Telegram“ pranešė gubernatorius Jevgenijus Pervyšovas. 

Aukos buvo populiarios Rusijos internetinės mažmeninės prekybos įmonės „Wildberries“ platinimo centro darbuotojai, sakė jis. Sandėlis yra Kotovsko mieste, esančiame beveik už 400 kilometrų nuo rytinės Ukrainos sienos. 

Pasak valdžios institucijų, per Ukrainos dronų atakas Maskvos srityje taip pat žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dešimtys buvo sužeisti. 

Tyrimo komitetas apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas teroro išpuoliais prieš civilinius objektus. Valdžia pradėjo baudžiamąjį tyrimą. 

Dar vienas „Wildberries“ sandėlis buvo atakuotas Elektrostalio mieste, maždaug už 50 kilometrų į rytus nuo Maskvos. Dvidešimt keturi žmonės buvo sužeisti, kai kurie iš jų – sunkiai, sakė gubernatorius Andrejus Vorobjovas. 

Vienas iš sužeistųjų mirė įvykio vietoje. Numušto drono nuolaužos taip pat pataikė į vaikų darželį, teigė A. Vorobjovas ir paskelbė apgadinto pastato nuotrauką. Ten kilęs gaisras buvo užgesintas, niekas nenukentėjo. 

Sostinės apylinkėse gaisras kilo naftos saugykloje Noginsko mieste, dėl saugumo priežasčių teko evakuoti gimdymo ligoninę, sakė jis. 

Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio ryto Rusijos sostinės link skrido iš viso 1892 Ukrainos dronai, dauguma jų buvo numušti. Šių skaičių nepriklausomai patikrinti neįmanoma.