(papildyta nuo trečios tastraipos)

Kyjivas, liepos 21 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą Oleksandrą Syrskį ir į jo vietą paskyrė Ukrainos Jungtinių pajėgų vadavietės vadą generolą majorą Mychailą Drapatą. Tai V. Zelenskis pranešė tinkle „Telegram“.

Taip prezidentas reagavo į  kelias dienas besitęsiančius protestus Ukrainoje, kurie prasidėjo praėjusią savaitę po populiaraus gynybos ministro Mychailo Fedorovo atleidimo. Demonstrantai, be kita ko, reikalavo atleisti O. Syrskį.

Po atleidimo M. Fedorovas pareiškė, kad pats ragino atleisti O. Syrskį, kaltindamas vyriausiąjį vadą karinių reformų stabdymu. Jis taip pat teigė, kad O. Syrskis pateikė V. Zelenskiui „ultimatumą“, reikalaudamas ministro atleidimo.

V. Zelenskis anksčiau yra pripažinęs, kad M. Fedorovo ir O. Syrskio santykiai smarkiai pablogėjo ir kad abu pareigūnai nustojo tiesiogiai bendrauti tarpusavyje.

Tuo tarpu O. Syrskis viešai atsiprašė M. Fedorovo retoje asmeninėje skiltyje, paskelbtoje po to, kai nesutarimai tarp abiejų pareigūnų iškilo į viešumą.

Dabar V. Zelenskis pareiškė, jog, „faktas“ yra, kad generolas O. Syrskis dar prieš pradėdamas eiti kariuomenės vado pareigas nusipelnė Ukrainai – pavyzdžiui, būdamas atsakingas už Kijevo gynybą karo pradžioje, taip pat už sėkmingą Charkivo puolimą 2022 m. rudenį. Prezidentas sakė esąs už tai dėkingas O. Syrskiui.

M. Drapatas buvo tarp įtakingų vadų, su kuriais V. Zelenskis susitiko pastarosiomis dienomis. Šie susitikimai paskatino gandus, kad O. Syrskis netrukus bus pakeistas – galbūt būtent M. Drapatu. 

V. Zelenkis keičia kariuomenės vadą antrą kartą nuo  karo pradžios. Prieš O. Syrskį juo buvo Valerijus Zalužnas, kuris šiuo  metu eina Ukrainos ambasadoriaus Londone pareigas.

Paryžius, liepos 21 d. (AFP-ELTA). Prancūzija tapo pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, uždraudusia socialinius tinkus jaunesniems nei 15 metų amžiaus vaikams ir jaunuoliams. Prancūzijos Senatas ir Nacionalinė Asamblėja antradienį plačia balsų daugumą priėmė atitinkamą įstatymą. Prezidentas Emmanuelis Macronas siekia, kad naujasis draudimas įsigaliotų jau po vasaros atostogų.

Senate įstatymo projektui pritarta 243 balsais. Du senatoriai buvo prieš. Nacionalinėje Asamblėjoje iniciatyvą parėmė 279 parlamentarai, 81 buvo prieš.

E. Macronas po įstatymo priėmimo kalbėjo apie „didelę pažangą“.

„Prancūzija Europoje atveria kelią mūsų vaikų, mūsų jaunuolių apsaugai“, – sakė jis vaizdo įraše. E. Macronas, kuris nebegalės siekti perrinkimo 2027 m. pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, šį įstatymą buvo paskelbęs vienu savo prezidentavimo prioritetų.

Naujoms socialinių tinklų paskyroms įstatymas bus taikomas nuo rugsėjo 1 d., o jau esamoms galios keturių mėnesių pereinamasis laikotarpis iki 2027 m. sausio 1 d. Per šį laiką „uždarysime jau egzistuojančias jaunesnių nei 15 metų amžiaus asmenų paskyras“, praėjusį mėnesį sakė E. Macronas.

Be to, įstatymas numato mobiliųjų telefonų draudimo mokyklose išplėtimą iki vyresnių klasių, tačiau leidžiamos ir išimtys.

Įstatymo tikslas yra išvengti sveikatai žalingo socialinių tinklų poveikio vaikams. Remiantis nacionalinės sveikatos tarnybos ataskaita, socialinių tinklų naudojimas daro didelę žalą jaunuolių psichinei sveikatai.

Tarp rizikų, pavyzdžiui, yra kibernetinės patyčios, nuolatinis lyginimasis su kitais ar iš dalies nerealistiškais pavyzdžiais, taip pat žiaurus turinys. Be to, remiantis tyrimu, algoritmai prikausto jaunų žmonių dėmesį ir dažnai vagia jų miego laiką.

Baudžiamosios priemonės vaikams ir tėvams įstatymo projekte nėra numatytos. Tai platformų uždavinys bus įdiegti amžiaus patikros sistemą.

Australija praėjusį gruodį tapo pirmąja pasaulio šalimi, įvedusia socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 16  metų amžiaus vaikams ir jaunuoliams.

Vilnius, liepos 21 d. (ELTA). Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kauno skyriai į Kauno miesto merus iš viso iškėlė 21 kandidatūrą.

Kaip antradienį pranešė partija, tarp iškeltų kandidatų – Seimo narės Gintarė Skaistė ir Giedrė Balčytytė, signataras Aleksandras Abišala, buvusi žemės ūkio viceministrė Laura Ramanauskaitė, Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas, TS-LKD frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje seniūnas Martynas Prievelis, režisierius, publicistas, visuomenininkas Šarūnas Jasikevičius.

„Demokratijos šventė prasidėjo! Mūsų skyriai jau pasirinko, todėl artėja metas, kai rinksis kauniečiai“, – pranešime teigė TS-LKD vykdomoji sekretorė Kamilė Gogelienė.

Šį ketvirtadienį vyks Kauno sueigos tarybos posėdis, jame bus nuspręsta, kurie asmenys dalyvaus atviruose kandidato į merus rinkimuose, jų galės būti ne daugiau kaip penki.

Partijos rėmėjų registracija numatyta rugpjūčio 4-20 dienomis, o patys pirminiai rinkimai vyks rugpjūčio 29-30 dienomis Kaune. 

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų narių rinkimai vyks kitą pavasarį.

Vilnius, liepos 22 d. (ELTA). Žmonės, verslas ir kitos organizacijos liepos 7–20 d. įsigijo gynybos obligacijų už 31,3 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija.

Iš viso liepą platintos keturių skirtingų trukmių emisijos – 6 mėnesių trukmės gynybos obligacijų išplatinta už beveik 9,9 mln. eurų (643 sandoriai), 1 metų trukmės – už beveik 16,5 mln. eurų (977 sandoriai), 2 metų trukmės – už 2,45 mln. eurų (115 sandorių), 3 metų trukmės – už 2,5 mln. eurų (92 sandoriai).

Iš viso buvo sudaryti 1827 sandoriai. 

Nuo antradienio vėl galima įsigyti naujų gynybos obligacijų emisijų – 6 mėn., 1 metų, 2 metų, 3 metų, už jas bus mokamos 2,5-2,8 proc. metinės palūkanos.

2024 m. pradėjus gynybos obligacijų platinimą, per 52 emisijas pirkėjai iš viso įsigijo šių obligacijų už 809,4 mln. eurų.

Gynybos obligacijos yra tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai (VTL), skirti gynybos poreikiams finansuoti. 

Kyjivas, liepos 21 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą Oleksandrą Syrskį ir į jo vietą paskyrė Ukrainos Jungtinių pajėgų vadavietės vadą generolą majorą Mychailą Drapatą. Tai V. Zelenskis pranešė tinkle „Telegram“.

Taip prezidentas reagavo į  kelias dienas besitęsiančius protestus Ukrainoje, kurie prasidėjo praėjusią savaitę po populiaraus gynybos ministro Mychailo Fedorovo atleidimo. Demonstrantai, be kita ko, reikalavo atleisti O. Syrskį.

Sana, liepos 21 d. (dpa-ELTA). Irano remiami husių sukilėliai pareiškė, kad per savo paskelbtą „blokadą“ regione privertė apsisukti šešis laivus. Tai pranešė kovotojų kontroliuojama naujienų agentūra „Saba“, remdamasi jų kariniais šaltiniais.

„Saba“ teigimu, per 24 valandas po husių perspėjimo apsisuko šeši laivai. Nepriklausomai ši informacija kol kas nepatvirtinta.

„Saba“ taip pat nepranešė, kur tiksliai laivai esą pakeitė kursą. Anot Jemeno ekspertų, husių sukilėliai pastaruoju metu radijo ryšiu skelbė atitinkamus perspėjimus laivams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Vašingtone pareiškė, kad regione iki šiol husių blokados nebuvo.

„Jau kurį laiką apie juos negirdėjome, – sakė jis antradienį per susitikimą su Libano prezidentu Josephu Aounu Baltuosiuose rūmuose. – Jei tai įvyks, mes pasirūpinsime šiuo klausimu“.

Husiai pirmadienį paskelbė „blokadą“ Saudo Arabijos laivams. Saudo Arabijai nuo dabar galioja „laivybos draudimas“, sakė husių karinis atstovas Jahja Sari. Jis nenurodė, kokiuose vandenyse šis draudimas galios. 

Husiai Jemene pirmiausiai kontroliuoja šiaurę ir didelę dalį Raudonosios jūros vakarinės pakrantės. Iš čia savo raketų, dronų ir sparnuotųjų raketų arsenalu jie gali atakuoti ir laivus Bab el Mandebo sąsiauryje, kuris kartu su Hormuzo sąsiauriu yra vienas svarbiausių jūrų kelių pasaulyje.

Niujorkas, liepos 21 d. (AFP-ELTA). Šią savaitę Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas lankysis Sirijoje – tai bus apskritai pirmasis institucijos vadovo vizitas šioje šalyje nuo 2009 m.

„Džiaugiuosi, galėdamas pranešti Saugumo Tarybai, kad generalinis sekretorius vyriausybės kvietimu dar šią savaitę vyks į Siriją“, – antradienį JT Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke sakė JAV specialiojo pasiuntinio šaliai pavaduotojas Claudio Cordone.

A. Guterresas per savo vizitą susitiks su Sirijos prezidentu Ahmedu al Sharaa, kuris nuo ilgamečio diktatoriaus Basharo al Assado nuvertimo 2024 m. gruodį vadovauja šalies reikalams. Be to, JT vadovas susitiks su pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybinių organizacijų, kovojančių už moterų teises, atstovais.

A. Guterresas per vizitą patvirtins „Jungtinių Tautų įsipareigojimą remti Sirijos vyriausybę ir Sirijos gyventojus šiame lemiamame Sirijos istorijos etape“, pabrėžė C. Cordone. JT atstovas Stéphane‘as Dujarricas pridūrė, kad A. Guterresas aplankys ir JT taikdarius, kurie nuo 1974 m. yra dislokuoti buferinėje zonoje Golano aukštumose ir stebi paliaubų tarp Izraelio ir Sirijos laikymąsi.

Pastarąjį kartą 2009 m. Sirijoje lankėsi JT generalinis sekretorius Ban Ki Moonas. Praėjusių metų gruodį į šalį vyko JT delegacija.

Nuo 2011-ųjų Sirijoje 13 metų vyko pilietinis karas. Per mūšius žuvo daugiau kaip pusė milijono žmonių. 2024 m. pabaigoje islamistinės grupuotės HTS vadovaujami kovotojai nuvertė ilgametį diktatorių B. al Assadą.

Doneckas, liepos 21 d. (Ukrinform-ELTA). Antradienį per Rusijos apšaudymą Ukrainos Donecko srityje žuvo du civiliai, o dar septyni buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.

„Per šiandieninį apšaudymą Donecko srityje žuvo mažiausiai du žmonės, o septyni buvo sužeisti“, – parašė srities gubernatorius.

Jis patikslino, kad trys žmonės buvo sužaloti Družkivkoje, kur, dabartiniais duomenimis, buvo apgadinti trys privatūs namai. Jis taip pat pažymėjo, kad Znamivkoje Rusijos pajėgos smogė į civilinį automobilį, žuvo du žmonės, o dar keturi buvo sužeisti.

„Rusai vėl taikėsi į žmones, kurie rūpinosi savo kasdieniais reikalais ir buvo savo namuose. Jie sąmoningai paverčia įprastą gyvenimą taikiniu, medžioja civilius ir po savęs palieka mirtį ir sugriovimus“, – akcentavo V. Filaškinas.

Madridas, liepos 21 d. (AFP-ELTA). Ispanijos vyriausybė priėmė įstatymo projektą, kuriuo norima uždrausti rūkymą tokiose lauko erdvėse, kaip kavinių ir restoranų terasos, parkai ir paplūdimiai. Įstatymo tikslas yra išplėsti jau vidaus patalpose galiojantį tabako draudimą, „siekiant geriau apsaugoti visuomenės sveikatą ir prisidėti prie nerūkančios kartos formavimo“, antradienį kabinetui patvirtinus projektą, žurnalistams sakė sveikatos ministrė Mónica García.

„Tikslas paprastas: švarus oras bendro naudojimo erdvėse turi tapti norma“, – pabrėžė ji. Nėščiosios ir astma sergantys žmonės esą turi galėti naudotis restoranų terasomis nekvėpuodami kitų svečių dūmais. Draudimas galiotų ir elektroninėms cigaretėms. Be to, rūkyti būtų draudžiama ir autobusų stotelėse, traukinių peronuose, universitetų teritorijose, sporto objektuose, baseinuose.  

Naujuoju įstatymo projektu taip pat siekiama uždrausti tabako vartojimą nepilnamečiams, taip pat bet kokią tabako ir elektroninių cigarečių reklamą. Tiesa, jam dar turi pritarti parlamentas, kuriame premjero Perdo Sanchezo kairioji mažumos vyriausybė netyri savo daugumos.

Iniciatyva gali sukelti smarkų viešojo maitinimo sektoriaus pasipriešinimą. Ispanijoje lauko kavinės ir restoranai ypač šiltuoju metų laiku yra labai populiarūs ir svarbus ekonomikos veiksnys.

2024 m. Sveikatos ministerijos duomenimis, apie 26 proc. suaugusių Ispanijos gyventojų rūko kasdien. Kasmet priskaičiuojama 50 tūkst. su tabako vartojimu susijusių mirčių.  2011 m. priimtas įstatymas jau uždraudė rūkymą visose uždarose viešose erdvėse, įskaitant barus, restoranus, kavines, diskotekas ir kazino.

Vašingtonas, liepos 21 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos dar toli gražu nebaigė reikalų su Iranu, ir įspėjo, jog kitas JAV karinis taikinys gali būti požeminis branduolinis kompleksas, žinomas kaip Kirtiklio kalnas.

Kirtiklio kalnas yra giliai po žeme netoli Natanzo esantis branduolinis objektas. Vakarų žvalgyba įtaria, kad Iranas čia stato nedeklaruotą sodrinimo objektą.

„Gana greitai ir labai smarkiai smogsime tai vietovei“, – sakė D. Trumpas ir kartu pridūrė, kad paprastai neskelbtų taikinių, bet „jie nieko negali dėl to padaryti“.

Bendraudamas su žurnalistais per susitikimą su Libano prezidentu Josephu Aounu Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas skaičiavo, kad Iranui prireiktų daugiau kaip 20 metų dabartinei žalai atitaisyti.

„Jei pasitrauktume dabar, Iranui prireiktų 20, 25 metų atsistatymui. Gerai, ir mes dar toli gražu nebaigėme (…) mes nesitrauksime dabar“, – kalbėjo jis.

Praėjus dviem savaitėms po to, kai atsinaujino Irano ir JAV karas, Teheranas antradienį sustiprino smūgius Artimuosiuose Rytuose – buvo puolama Jordanija, Kuveitas ir Bahreinas.