Vilnius, vasario 7 d. (ELTA). Milano olimpiniame kaimelyje, kur šiuo metu yra įsikūrusi Lietuvos dailiojo čiuožimo pora Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed, šeštadienį apsilankiusi ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sportininkus ragino ne tik siekti aukščiausių rezultatų, bet ir mėgautis kiekviena akimirka žaidynėse.

„Galime tik mėginti įsivaizduoti, kiek daug valios pastangų ir kantraus darbo tenka įdėti sportininkui, kad pasiektų olimpines žaidynes – didžiausio meistriškumo ir garbingiausią sporto pasaulio sceną. Nepaprastai svarbus ir trenerių bei visų, padedančių ir lydinčių šiame kelyje indėlis. Todėl tikiuosi, kad siekdami aukščiausių tikslų, kartu ir mėgausitės kiekviena išskirtine akimirka, kurios jūs nusipelnėte“, – pranešime cituojama I. Ruginienė.

Kaip pranešė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), premjerė čiuožėjams S. Ambrulevičiui ir A. Reed įteikė simbolinius olimpiečio ženklelius.

„Lietuva laikydama kumščius stebės jus, nuoširdžiai palaikys ir didžiuosis“, – teigė ministrė pirmininkė I. Ruginienė.

Olimpiniame kaimelyje kartu su premjerės delegacija lankėsi LTOK prezidentė, Tarptautinio olimpinio komiteto narė Daina Gudzinevičiūtė. Jos teigimu, I. Ruginienės vizitas suteiks sportininkams papildomos motyvacijos ir pasitikėjimo savimi.

Premjerė penktadienį išvyko į Milaną, kur dalyvavo 2026-ųjų žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje „San Siro“ stadione. Sekmadienį I. Ruginienė planuoja važiuoti į Anterselvą, kur Lietuvos biatlonininkų laukia startas mišrios estafetės varžybose. Vėliau premjerė su delegacija planuoja grįžti į Milaną ir palaikyti dailiojo čiuožimo porą S. Ambrulevičių ir A. Reed varžybose.

Vyriausybės vadovė vizitą Italijoje tęs iki vasario 10 dienos.

ELTA primena, kad Milano-Kortinos žiemos olimpinės žaidynės vyks iki vasario 22 d.

Žaidynių programoje bus 16 sporto šakų, 116 rungčių ir 2,9 tūkst. atletų, iš kurių rekordinis skaičius – 47 proc. moterų. 

Kaip nurodo LTOK, žaidynėse Lietuvai atstovaus 17 sportininkų – 8 biatlonininkai, 6 Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos sportininkai: 4 lygumų slidininkai, 2 kalnų slidininkai, 3 dailiojo čiuožimo atstovai – ledo šokėjų pora ir solistė.

Anot LTOK, tai yra didžiausia iki šiol Lietuvos komanda žiemos olimpinėse žaidynėse – prieš tai rekordas fiksuotas 2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse, tąkart Lietuvai atstovavo 13 sportininkų.

Vilnius, vasario 7 d. (ELTA). Beveik trečdalis (31 proc.) Lietuvos gyventojų, sulaukę pensinio amžiaus, planuoja ir toliau dirbti, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta visuomenės apklausa.

Apklausos duomenimis, dirbti išėjus į pensiją dažniau planuoja išsiskyrę apklaustieji bei našliai – 42 proc. šios grupės atstovų nurodė tokį pasirinkimą. Tarp planuojančiųjų dirbti senatvėje taip pat daugiau kvalifikuotų specialistų (38 proc.) ir darbininkų (37 proc.).

Antras pagal populiarumą sprendimas, ruošiantis senatvei, yra pinigų taupymas sąskaitoje ar indėliuose – jį nurodė 29 proc. apklaustųjų. Taip pat beveik ketvirtadalis gyventojų (24 proc.) teigė investuojantys į finansines priemones, tokias kaip investiciniai fondai, akcijos, obligacijos ar gyvybės draudimas.

Pastebėta, kad taupymą sąskaitoje ar indėliuose dažniau renkasi vadovaujamas pareigas einantys gyventojai – taip pensiniam amžiui ruošiasi 40 proc. vadovų. Tokia pati dalis vadovų teigė investuojantys į finansines priemones.

Apklausos rezultatai rodo, kad 19 proc. gyventojų planuoja senatvėje gyventi kukliau ir mažinti kasdienes išlaidas, 17 proc. turi arba ketina įsigyti nekilnojamojo turto nuomai, 16 proc. kaupia trečiojoje pensijų pakopoje, o 16 proc. apie senatvės finansus šiuo metu dar negalvoja.

Be to, 14 proc. respondentų mano, kad senatvėje jiems pakaks valstybinės pensijos ir išmokų, 11 proc. planuoja gauti papildomų pajamų iš kitos veiklos – verslo ar individualios veiklos. Taip pat 3 proc. apklaustųjų tikisi artimųjų finansinės paramos, o likę 5 proc. rinkosi kitus sprendimus.

„Citadele“ bankas, bendradarbiaudamas su tyrimų agentūra „Norstat“, viešąją apklausą atliko 2025 m. gruodį. Jos metu internetu buvo apklausta daugiau nei 1 tūkst. Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Vilnius, vasario 7 d. (ELTA). Kultūros ministerija perduos šalies viešosioms bibliotekoms 224 kompiuterius, kurių bendra vertė siekia daugiau nei 172 tūkst. eurų. Tam šią savaitę pritarė Vyriausybė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nupirkta įranga bus perduota savivaldybių nuosavybėn, siekiant užtikrinti bibliotekų veiklos kokybę ir interneto paslaugas regionų gyventojams.

„Vyriausybės sprendimas perduoti šią įrangą savivaldybių nuosavybėn užtikrina veiklos tęstinumą – tai garantija, kad regionų gyventojai ir toliau turės nemokamą, patogią prieigą prie interneto ir elektroninių paslaugų bei galimybę dalyvauti skaitmeninio ir informacinio raštingumo ar kituose mokymuose naudojantis šiuolaikiškais įrenginiais“, – pranešime sakė kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.

Iš viso joms bus perduota 60 nešiojamųjų ir 164 stacionarūs kompiuteriai. Perimdamos šį turtą, savivaldybės įsipareigos jį naudoti būtent viešųjų bibliotekų veikloje.

Vilnius, vasario 7 d. (ELTA). Seimo teisininkai abejoja dėl siūlymo jauno žmogaus amžiaus apatinę ribą sumažinti nuo 14 iki 11 metų, nes pagal Lietuvos teisės sistemą asmuo iki 14 metų negali savo veiksmais sukurti civilinių teisių ar įgyti pareigų. 

Tokią išvadą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė įvertinęs Liberalų sąjūdžio frakcijos narių Editos Rudelienės ir Andriaus Bagdono įregistruotas įstatymo pataisas, siūlančias 11-mečius priskirti jaunimui.

Kaip pastebi teisininkai, pavyzdžiui, pagal Asociacijų įstatymą, jei jaunesnis kaip 14 metų asmuo nori tapti vaikų ir jaunimo reikalais užsiimančios asociacijos nariu, tokį prašymą gali pateikti tik jo tėvai arba globėjai. 

Be to, pagal Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatas, baudžiamoji atsakomybė už tam tikrus nusikaltimus prasideda nuo 14 metų, o jaunesnis negu 14 metų asmuo yra laikomas mažamečiu. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, vaiko iki 6 metų priežiūra gali būti palikta tik vyresniam kaip 14 metų asmeniui. 

„Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar vien tik pakeitus jauno žmogaus amžiaus apatinę ribą bei nekeičiant kituose įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo, būtų pasiekti projekto (...) nurodyti tikslai“, – sakoma teisininkų išvadoje. 

Nors dokumento aiškinamajame rašte jo autoriai nurodo, kad „šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai socialine, emocine ir informacine prasme bręsta anksčiau nei ankstesnės kartos“, anot Seimo Teisės departamento, nėra pateikiama tokius teiginius pagrindžiančių mokslinių tyrimų, ekspertų išvadų ar kitų įrodymų.

„Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu apatinę jauno žmogaus amžiaus ribą siūloma mažinti būtent iki 11 metų, o ne, pavyzdžiui, iki 13 metų arba kito metų skaičiaus“, – sako  teisininkai. 

Atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja jaunimo politiką, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, Seimo Teisės departamentas pataria paprašyti Vyriausybės nuomonės dėl parengtų įstatymo pataisų. 

Kaip ELTA jau skelbė, parlamentarai E. Rudelienė ir A. Bagdonas įregistravo Jaunimo pagrindų įstatymo pataisas, siūlančias jauno žmogaus amžiaus apatinę ribą sumažinti nuo 14 iki 11 metų. Tai reiškia, kad jaunu žmogus būtų laikomas ne nuo 14 metų, kaip yra šiuo metu, o nuo 11 iki 29 metų. 

Kaip pastebi Seimo laikinosios bendradarbiavimo su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba grupės pirmininko pavaduotojas A. Bagdonas, Europos Sąjungos (ES) valstybių praktika rodo, kad jauno žmogaus amžiaus ribos yra platesnės. Parlamentaro duomenimis, pavyzdžiui, Estijoje – nuo 7 iki 26 metų, Liuksemburge – nuo 12 iki 29 metų, Latvijoje – nuo 13 iki 25 metų.

ELTA primena, kad tai ne pirma iniciatyva Seime dėl jauno žmogaus amžiaus apibrėžimo. Kadenciją baigę parlamentarai 2022 metais nepritarė A. Bagdono iniciatyvai jaunu žmogumi laikyti 14–35 metų asmenį, o ne iki 29 metų imtinai, kaip yra dabar. 

Galiojančiame Jaunimo pagrindų įstatyme numatyta, kad jaunas žmogus – asmuo nuo 14 iki 29 metų amžiaus.

Berlynas, vasario 7 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį Berlyno centre, remiantis policijos duomenimis, susirinko apie 10 tūkst. žmonių, kurie ragino užtikrinti demokratiją Irane ir išreiškė solidarumą su ten protestuojančiais gyventojais.

Mitingą, vykusį su šūkiu „Laisvė Iranui“, organizavo Berlyne veikianti Irano tremtinių bendruomenė ir kitos grupės. Protestą palaikė apie 340 tarptautinių organizacijų ir politinių veikėjų.

Kvietimai dalyvauti demonstracijoje buvo platinami socialiniuose tinkluose, per skrajutes, taip pat keli laikraščiai išspausdino didelius skelbimus.

Policijos teigimu, protestas vyko taikiai, renginio metu budėjo apie 380 pareigūnų.

Organizatorių duomenimis, tarp dalyvių buvo ir žmonių, kurių artimieji per pastaruosius protestus Irane buvo nužudyti arba suimti.

Daugelis dalyvių mojavo Irano vėliavomis. Kai kurie laikė Maryam Rajavi – Irano nacionalinės pasipriešinimo tarybos, kuri Irane yra uždrausta, prezidentės – nuotraukas. Dalis žmonių vilkėjo geltonas liemenes su užrašu „Free Iran“.

M. Rajavi į susirinkusią minią kreipėsi gyvai.

Ji paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą nedelsiant įsikišti ir sustabdyti protestuotojų bei politinių kalinių egzekucijas. Pasak jos, aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei turi stoti prieš tarptautinį teismą dėl tūkstančių žuvusių demonstrantų.

Prie renginio per tiesioginę vaizdo transliaciją prisijungė ir buvęs JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.

Priešinimasis šacho šeimos sugrįžimui

Naujausi protestai Irane kilo gruodžio pabaigoje dėl valiutos krizės, tačiau vėliau virto platesniais protestais prieš griežtą politinę sistemą.

Valdžios institucijos į juos sureagavo smurtiniu susidorojimu. Irano žmogaus teisių organizacijos teigia, kad žuvo daugiau nei 3 400 žmonių, nors tikslų aukų skaičių sunku patvirtinti dėl informacijos blokados.

Berlyno mitinge taip pat buvo išreikštas nepritarimas galimam šacho šeimos sugrįžimui į valdžią.

Reza Pahlavi, 1979 m. nuversto monarcho sūnus, palaikė masinius protestus ir yra laikomas žinomiausiu bei įtakingiausiu Irano opozicijos veikėju tremtyje.

Milanas / Vašingtonas, vasario 7 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nustebęs sureagavo į tai, kad jo pavaduotojas J. D. Vance'as buvo nušvilptas per Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją.

Penktadienį J. D. Vance'as buvo nušvilptas „San Siro“ stadione susirinkusios minios, kai su žmona pasirodė didžiajame stadiono ekrane tuo metu, kai JAV rinktinė, vykstant tautų paradui, įžengė į areną. Sportininkai buvo sutikti audringais plojimais.

Žurnalistams lėktuve „Air Force One“ uždavus klausimą apie šį incidentą, D. Trumpas, kaip cituojama, sakė: „Ar tai tiesa? Mane stebina, nes žmonėms jis patinka. Tiesa, jis yra užsienio šalyje. Šioje šalyje jo nenušvilpia.“

Tačiau pernai J. D. Vance'as taip pat ne kartą buvo nušvilptas Vašingtone, pavyzdžiui, kai lankėsi koncerte tuometiniame Kenedžio centre.

J. D. Vance'as į Milaną atvyko ketvirtadienį, stebėjo moterų ledo ritulio rungtynes ir taip pat susitiko su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.

Penktadienį keli šimtai studentų žygiavo per Milaną protestuodami prieš JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) pareigūnų dalyvavimą žaidynėse – jie yra JAV saugumo komandos, saugančios aukšto rango svečius, dalis.

Protestai tęsėsi ir šeštadienį – nepriklausomais vertinimais, juose dalyvavo daugiau nei 3 000 žmonių.

Eitynes lydėjo gausios saugumo pajėgos, o jų kryptis buvo Olimpinis kaimelis, kuriame žaidynių metu gyvena sportininkai.

Demonstrantai nešė plakatus su užrašais „ICE – lauk“ ir „ICE = SS“, lygindami agentūrą su nacistine sukarinta organizacija „Schutzstaffel“.

ICE sulaukė kritikos dėl elgesio su imigrantais Jungtinėse Valstijose – šios tarnybos veiksmai siejami su dviejų JAV piliečių mirtimi.

Penktadienį taip pat buvo girdėti švilpimas Izraelio komandai, o Ukrainos rinktinė buvo sutikta itin šiltai publikos daugiausia iš italų .

Istorinė atidarymo ceremonija

Italijos laikraštis „La Repubblica" taip pat išskyrė „ovacijas“ Italijos prezidentui Sergio Mattarellai, kuris oficialiai atidarė žaidynes per spalvingą ceremoniją, pabrėžusią turtingą Italijos kultūrą ir gyvenimo būdą.

„La Stampa" daugiau nei tris valandas trukusį reginį pavadino „klasikiniu, su retro prieskoniu ir elegancijos akcentais, kurie mus visada išgelbsti“.

„Taip mes prisistatome – šiek tiek taip, kaip tikimasi, ir šiek tiek netikėtai: su scenarijaus nepaisančiu žmonių balsu, nusprendžiančiu, kad Tarptautinis olimpinis komitetas gali būti neutralus, bet Italija – ne“, – rašė leidinys.

Prancūzijos spauda, turint omenyje, kad kitos žiemos olimpinės žaidynės Prancūzijoje vyks 2030 m., pabrėžė pirmąją decentralizuotą atidarymo ceremoniją, kurios metu sportininkai dėl logistinių priežasčių taip pat žygiavo Kortinoje, Livinjuje ir Predace, o olimpinės ugnies aukurai buvo uždegti Milane ir Kortinoje.

„Ši istorinė atidarymo ceremonija – pirmoji žiemos olimpinių žaidynių istorijoje, vykusi vienu metu keliose vietose – buvo graži ir visiškai pavykusi“, – rašė „Le Parisien".

Sporto dienraštis „L’Equipe" teigė, kad ceremonija „paskelbė naujos olimpinių žaidynių eros pradžią“.

Austrijos „Kronen Zeitung" kalbėjo apie „mega šou“, Ispanijos „Marca" – apie „stebuklingą naktį“, o Didžiosios Britanijos „The Sun" – apie „labai gražią ceremoniją, nors ir gerokai per ilgą“.

Kyjivas, vasario 7 d. (Ukrinform-Elta). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Prancūzijos gynybos ministre Catherine Vautrin aptarė Ukrainos oro gynybos stiprinimą ir naikintuvų „Mirage“ bei „Rafale“ tiekimą.

Apie tai V. Zelenskis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“, skelbia „Ukrinform“.

„Aptarėme Ukrainos poreikius stiprinti mūsų gynybą: karinę pagalbą, oro gynybos stiprinimą sistemomis ir raketomis bei mūsų aviacijos pajėgumų plėtrą naudojant prancūziškus „Mirage“ ir „Rafale“ orlaivius“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad „ypač svarbu išlaikyti Ukrainos oro gynybos atsparumą Rusijai vykdant masines atakas prieš mūsų energetikos infrastruktūrą. Taip pat esame suinteresuoti užtikrinti greitą bendrų projektų įgyvendinimą pagal Europos iniciatyvas, pirmiausia – SAFE“.

V. Zelenskis padėkojo C. Vautrin už pirmąjį vizitą Ukrainoje nuo jos kadencijos pradžios, taip pat Prancūzijos prezidentui ir visiems Prancūzijos žmonėms už paramą nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios.

Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad V. Zelenskis pareiškė, jog Ukraina yra pasirengusi tiekti bepiločius orlaivius Lenkijai mainais į raketas jos oro gynybos sistemoms.

Kopenhaga, vasario 7 d. (afp-Elta). Danijos užsienio reikalų ministras šeštadienį pareiškė, kad jo šalis dabar yra daug geresnėje padėtyje, kalbant apie JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį įsigyti Grenlandiją – autonominę Danijos teritoriją, tačiau pabrėžė, jog krizė dar nėra išspręsta.

„Mes dar neišėjome iš krizės ir dar neturime sprendimo“, – žurnalistams Grenlandijos sostinėje Nūke sakė užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas, pridurdamas: „Tačiau dabar esame daug geresnėje padėtyje nei prieš kelias savaites.“

Ministras taip pat pažymėjo, kad „šiuo metu nėra jokių grasinimų“ ir kad „nevyksta jokio prekybos karo su Europa“.

Damaskas, vasario 7 d. (AFP-Elta). Sirija ir Saudo Arabija šeštadienį pasirašė susitarimus, apimančius bendros oro linijų bendrovės steigimą ir 1 mlrd. JAV dolerių vertės telekomunikacijų plėtros projektą, pranešė pareigūnai. Šiais susitarimais Sirija siekia atstatyti šalį po daugelį metų trukusio karo.

Saudo Arabija - viena pagrindinių Sirijos islamistinės valdžios, perėmusios valdžią 2024 m. gruodį nuvertus ilgametį šalies vadovą Basharą al-Assadą, rėmėjų.

Naujoji valdžia Damaske aktyviai siekia pritraukti investicijų ir jau pasirašė reikšmingų susitarimų su įvairiomis bendrovėmis bei vyriausybėmis, įskaitant Saudo Arabiją ir kitas Persijos įlankos valstybes.

Sirijos investicijų tarnybos vadovas Talalas al-Hilali paskelbė apie virtinę susitarimų, tarp kurių – „pigių skrydžių Sirijos-Saudo Arabijos oro linijų bendrovė, skirta stiprinti regioninį ir tarptautinį susisiekimą oru“.

Susitarimas taip pat apima naujo tarptautinio oro uosto statybą šiauriniame Alepo mieste, kurio pajėgumas siektų 12 mln. keleivių per metus, taip pat esamo oro uosto modernizavimą, pranešė gubernatorius Azzamas al-Gharibas.

T. al-Hilali taip pat paskelbė apie susitarimą dėl projekto „SilkLink“, kurio tikslas – plėtoti Sirijos „telekomunikacijų infrastruktūrą ir skaitmeninį ryšį“.

Sirijos telekomunikacijų ministras Abdulsalamas Haykalas pasirašymo ceremonijoje sakė, kad projektas bus įgyvendinamas „investuojant apie 1 mlrd. JAV dolerių“.

Daugelį dešimtmečių Sirija negalėjo pritraukti reikšmingų investicijų dėl sankcijų valdant B. al-Assadui.

Tačiau Jungtinės Valstijos praėjusių metų pabaigoje visiškai panaikino sankcijas Damaskui, taip atverdamos kelią investicijoms.

Strateginė partnerystė

Sirija ir Saudo Arabija šeštadienį taip pat pasirašė susitarimą dėl vandens gėlinimo bei bendradarbiavimo plėtros srityje.

Ceremonijos metu Saudo Arabijos investicijų ministras Khalidas Al-Falihas paskelbė apie investicinio fondo  „stambiems projektams Sirijoje, dalyvaujant (Saudo Arabijos) privačiajam sektoriui“, įsteigimą.

Pasak jo, šie susitarimai yra dalis „strateginės partnerystės kūrimo“ tarp abiejų šalių.

Saudo Arabijos investicijų ministerijos pareigūnas agentūrai AFP sakė, kad šeštadienį paskelbtos investicijos yra „praktinė išraiška didelio susidomėjimo ir paramos, kurią Karalystės vadovybė teikia Sirijai“.

Sirijos atstovas T. al-Hilali teigė, kad susitarimai orientuoti į „gyvybiškai svarbius sektorius, darančius įtaką žmonių gyvenimui ir sudarančius pagrindinius Sirijos ekonomikos atkūrimo ramsčius“.

Sirija pradėjo milžinišką užduotį – atstatyti sugriautą infrastruktūrą ir ekonomiką po daugiau nei dešimtmetį trukusio pilietinio karo.

JAV pasiuntinys Sirijoje Tomas Barrackas palankiai įvertino susitarimus, teigdamas, kad „strateginės partnerystės aviacijos, infrastruktūros ir telekomunikacijų srityse reikšmingai prisidės prie Sirijos atstatymo“.

Tačiau „Karam Shaar Advisory“ vyresnysis tyrimų analitikas Benjaminas Feve buvo atsargesnis.

„Trumpuoju laikotarpiu sakyčiau, kad šie susitarimai daug svarbesni kaip politinis signalas nei kaip ekonominis lūžio taškas“, – sakė B. Feve. - „Šalies atkūrimui  šie projektai nėra prioritetiniai ir jų nepakaks šalies atstatymui.“

Praėjusių metų liepą Rijadas su Damasku pasirašė 6,4 mlrd. JAV dolerių vertės investicijų ir partnerystės susitarimus, skirtus šalies infrastruktūros, telekomunikacijų ir kitų pagrindinių sektorių atkūrimui.

Po mėnesio Sirija pasirašė daugiau nei 14 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimus, įskaitant investicijas į Damasko oro uostą bei kitus transporto ir nekilnojamojo turto projektus.

Šią savaitę Sirija taip pat pasirašė preliminarų susitarimą su JAV energetikos milžine „Chevron“ ir Kataro bendrove „Power International“ dėl naftos ir dujų žvalgybos jūroje.

Roma, vasario 7 d. (AFP-Elta). Italija nedalyvaus JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuotoje Taikos taryboje, šeštadienį pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani, nurodydamas neįveikiamas konstitucines kliūtis.

D. Trumpas Taikos tarybą pristatė sausį Pasaulio ekonomikos forume Davose, o jos steigimo chartiją iki šiol pasirašė apie 19 šalių.

Tačiau Italijos konstitucija draudžia šaliai jungtis prie organizacijos, kuriai vadovauja užsienio valstybės lyderis.

Ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, laikoma D. Trumpo sąjungininke, praėjusį mėnesį pripažino, kad prisijungimui kliudo „konstitucinės problemos“, tačiau užsiminė, jog D. Trumpas galėtų iš naujo peržiūrėti šios iniciatyvos struktūrą, „kad ji atitiktų ne tik Italijos, bet ir kitų Europos šalių poreikius“.

Tačiau A.Tajani, regis, šeštadienį atmetė tokią galimybę.

„Mes negalime dalyvauti Taikos taryboje dėl konstitucinių apribojimų“, – naujienų agentūrai ANSA sakė A. Tajani. - „Teisiniu požiūriu nieko negalime padaryti“, – pridūrė Italijos užsienio reikalų ministras, dieną po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir JAV viceprezidentu J. D. Vance'u Milano olimpinių žaidynių renginiuose.

Nors iš pradžių taryba buvo numatyta Gazos atstatymo priežiūrai, jos chartijoje veikla neapribojama Palestinos teritorija, o pati iniciatyva, panašu, siekia konkuruoti su Jungtinėmis Tautomis.

Pagrindinės JAV sąjungininkės, įskaitant Prancūziją ir Didžiąją Britaniją, taip pat yra išreiškusios abejonių dėl prisijungimo.

Paryžius, vasario 7 d. (AFP-ELTA). Du prancūzų nuotykių ieškotojai šeštadienį užbaigė įspūdingą žygį – iš savo gimtojo miesto pėsčiomis nukeliavo iki Šanchajaus. Kelionė truko beveik pusantrų metų ir driekėsi per 16 šalių.

Pavargę, bet laimingi, Loicas Voisot ir Benjaminas Humblot apsikabino stovėdami prie upės Vaitano promenadoje, o fone spindėjo išskirtiniai Kinijos finansų centro dangoraižiai.

26-erių L. Voisot ir 27-erių B. Humblot iš Ansi miesto pietryčių Prancūzijoje iškeliavo 2024 m. rugsėjį.

Trokšdami „didelio nuotykio“, jie norėjo aplankyti Kiniją, tačiau neskristi lėktuvu, kad neprisidėtų prie žalingo aviacijos poveikio aplinkai.

„Mums sunku patikėti, kad tai tikra – nuėjome pėsčiomis,  pagaliau esame čia, nes tikrai ilgai galvojome apie Šanchajų“, – AFP sakė vėjo ir saulės nugairintas L. Voisot. - „Manau, visų pirma didžiuojamės , kad išdrįsome… Nebuvome tikri, ar mums pavyks, bet pasakėme sau, kad bent jau pabandysime.“

Žygeiviai kelyje praleido 518 dienų, įveikė apie 12 850 kilometrų, ilsėdamiesi kas penkias ar septynias dienas.

Kasdien jie nueidavo apie 45 kilometrus, išskyrus trumpą atkarpą Rusijoje, kurią dėl saugumo ir logistikos priežasčių įveikė autobusu.

Apie 50 žmonių susirinko paskutinių 10 kilometrų pradžios taške, tarp jų – vietiniai gyventojai, kurie šį rudenį sekė jų kelionę po Kiniją socialiniuose tinkluose.

Einant toliau, žmonių daugėjo – prie eisenos prisijungė žiniasklaidos atstovai, Šanchajuje gyvenantys prancūzai ir kiti.

Kai abu vyrai paskelbė, kad jų žygis baigtas, nuaidėjo garsūs aplodismentai.

Atsakomybė planetai

Vyrai pažįsta vienas kitą nuo dešimties metų – kartu mokėsi vidurinėje mokykloje ir universitete.

Kartą vakarodami po darbo Paryžiuje, jie paklausė vienas kito, ką darytų, „jei galėtų bet ką“.

„Kai kalbėjome apie nuotykius, greitai apsistojome ties Kinija. Tada kilo ši šiek tiek beprotiška idėja eiti pėsčiomis“, – pasakojo B. Humblot, projektų vadovas.

„Mes abu suvokiame klimato kaitą ir žmonių atsakomybę… yra tam tikrų veiksmų, kuriuos galime atlikti kiekvienas“, – sakė L. Voisot, dirbantis klimato konsultantu. - „Stengiamės neskraidyti lėktuvais. Manau, mums visai neblogai sekasi!“

Kelionės išlaidas padėjo padengti sutelktinis finansavimas ir verslo rėmėjai.

Pakeliui augo ir gerbėjų būrys.

„Manau, jie tikrai įspūdingi – tiek sugalvoti tokią idėją, tiek ją įgyvendinti“, – AFP sakė 28 metų kinė Salome Gao, prisijungusi prie žygio ir gavusi keliautojų autografus.

Moteris pavarde Luo pasakojo apie prancūzus sužinojusi iš socialinio tinklo „RedNote“.

„Man pasirodė svarbu, nes aš taip pat mėgstu vaikščioti ir man atrodo neįtikėtina ateiti čia pėsčiomis iš Prancūzijos“, – sakė 57 metų moteris.

Ji teigė dvi valandas ėjusi pėsčiomis iš savo namų, kad galėtų su jais susitikti.

Visada tik pirmyn

Žinoma, kelionėje prancūzų duetas susidūrė su iššūkiais.

„Buvo labai sunkios žiemos, teko kirsti dykumą Uzbekistane", – sakė L. Voisot, didžiuodamasis „valios jėga visada judėti tik pirmyn“.

B. Humblot teigė, kad apskritai jie valgė labai gerai, tačiau vieno dalyko abu siaubingai pasiilgo – prancūziško sūrio.

„Šiek tiek klišė, bet jis nuostabus“, – juokėsi L. Voisot.

Abu sakė, kad dar iki galo nesuvokia savo pasiekimo masto ir kad juos vilioja mintis „galbūt tęsti nuotykį“.

„Mes pasiekėme vandenyną, todėl pagalvojome – kodėl gi neplaukus laivu toliau į rytus ir nepasiekus Jungtinių Valstijų?“ – sakė B. Humblot.

Pagal šį planą jie galėtų pėsčiomis pereiti Šiaurės Ameriką, tada kirsti vandenyną ir grįžti į Prancūziją, pėsčiomis sugrįžti į Ansi – „uždaryti ratą“.

Tačiau prieš tai – kur kas skubesni ir paprastesni planai.

Paklaustas, ką darys pirmiausia, kai žygis baigtas, L. Voisot atsakė trumpai:
„Gerai išsimiegoti!“

Roma, vasario 7 d. (AFP-ELTA). Italijos transporto ministras Matteo Salvini šeštadienį išreiškė susirūpinimą dėl „rimtų sabotažo incidentų“, dėl kurių centrinėje Italijoje vėlavo traukiniai, ir pareiškė, kad jie gali būti susiję su žiemos olimpinių žaidynių atidarymu.

Policija tiria tris incidentus, per kuriuos Bolonijos apylinkėse buvo apgadintos geležinkelio linijos, ir neatmeta galimybės, kad jie gali būti susiję su Milano-Kortinos žaidynėmis, pranešė naujienų agentūra ANSA.

Vienas policijos atstovas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad Bolonijos ir Venecijos jungties skirstymo įrenginiuose kilęs gaisras greičiausiai buvo padegėjų darbas, tačiau sakė, kad atsakomybės už šį nusikaltimą kol kas niekas neprisiėmė.

Žaidynių atidarymo ceremonija vyko penktadienį vakare šiaurinėje šalies dalyje esančiame Milane, o sporto varžybos vyksta šiame mieste ir šiaurės Italijos kalnuose.

M. Salvini, kuris yra kraštutinės dešinės partijos „Lega“ lyderis ir premjerės Giorgia Meloni koalicinės vyriausybės narys, sakė, kad „atidžiai stebi situaciją“.

„Šiandien ryte netoli Bolonijos geležinkelio stoties ir Pesaro įvykę rimti sabotažo incidentai, dėl kurių tūkstančiai keliautojų patyrė didelių nepatogumų, kelia nerimą“, – pareiškime teigė jis.

Jis atkreipė dėmesį į geležinkelio sabotažą, likus kelioms valandoms iki olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos 2024 m. liepą paralyžiavusį Prancūzijos greitųjų traukinių tinklą.

Paklaustas, ar turi konkrečios informacijos apie ryšį su Milano-Kortinos olimpinėmis žaidynėmis, jo atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, kad šių ir Prancūzijoje įvykusių incidentų „pobūdis ir laikas yra panašūs“.

M. Salvini „atidžiai stebi situaciją, kurią tiria teisėsaugos institucijos“, nurodoma pareiškime.

Italijos valstybinės geležinkelio bendrovės „Ferrovie dello Stato“ atstovė spaudai prašė visus klausimus užduoti policijai, tačiau naujienų agentūrai AFP paaiškino, kad vėlavimai nebuvo susiję su techniniais gedimais.

Ji sakė, kad buvo „vėlavimų, bet linija neveikia“.

Įtariami sabotažo ar padegimo aktai dėl vėlavimų Italijos geležinkeliuose buvo kaltinami ir praeityje, tačiau ne visada pagrįstai.