Vilnius, kovo 4 d. (ELTA). Žurnalistiniam tyrimui atskleidus, kad politinę jėgą „Nemuno aušra“ grynaisiais finansavo su partijos vicepirmininku Robertu Puchovičiumi siejami asmenys bei aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, laikinasis socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius neatmeta, kad sutapimai kelia klausimų, tačiau mano, jog į juos pirmiausia turi atsakyti teisėsauga.

„Susipažinus su straipsnyje žurnalistinio tyrimo pateikta medžiaga, tie tokie sutapimai kelia klausimų. Bet aš manau, kad tuos klausimus turi nagrinėti teisėsaugos institucijos“, – trečiadienį LRT televizijai kalbėjo M. Sinkevičius.

„Aš noriu pasakyti, kad klausimų kyla ir neabejotinai skaidrumas yra pagrindinis dalykas dalyvaujantiems politikoje. Į tuos klausimus turi būti atsakyta arba pačių partijos narių, partijos vadovų, arba teisėsaugos institucijų“, – sakė politikas.

Tiesa, nepaisant viešojoje erdvėje nuskambėjusio tyrimo, trečiadienį vykusiame koalicinės tarybos posėdyje „aušriečių“ finansavimas nebuvo aptartas.

„Ne, mes šios temos šios dienos koalicijos tarybos posėdyje nenagrinėjome“, – teigė M. Sinkevičius.

„Manau, kad vis tik visi lauktų atsakingų institucijų vertinimų ir tada turbūt būtų galima priimti kažkokius sprendimus ir išreikšti politines reakcijas“, – sprendimą aiškino socialdemokratų pirmininkas.

Jis taip pat neatsakė, kas dabartinėje situacijoje turėtų nutikti su balandį planuojama ir beveik ketvirtį milijono eurų sieksiančia valstybės dotacija, kuri bus išmokama „Nemuno aušrai“.

„Valstybės dotacijos klausimą spręs Vyriausioji rinkimų komisija po to, kai išnagrinės tą situaciją. Mes gyvename teisinėje valstybėje ir kliautis prielaidomis arba klausimais, kurie yra svarbūs ir turbūt ne visi atsakyti – negalime. Turime vadovautis teisiniais principais ir jeigu kyla klausimų, bet nėra teisinio pagrindo šią dotaciją stabdyti, tai tiesiog vien dėl prielaidų ar neatsakytų klausimų to daryti turbūt neišeitų“, – samprotavo M. Sinkevičius.

Kaip skelbta, bendras kelių redakcijų žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad dalis partijos „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos lėšų buvo pervesta iš banko sąskaitų, kurios prieš pat pavedimus buvo papildytos grynaisiais pinigais, nes iki tol jose nebuvo pakankamai lėšų, skelbė portalas Lrt.lt.

Tyrimo duomenimis, tokiu būdu partiją rėmė septyniolika su jos vicepirmininku R. Puchovičiumi glaudžiai susijusių asmenų. Tarp jų – šeimos nariai, artimi bičiuliai, kaimynai, vaikystės draugai ir asmenys, su kuriais siejo verslo ryšiai. Dalis jų prieš politines aukas į savo sąskaitas įnešė grynųjų, o netrukus tas pačias sumas pervedė „aušriečių“ partijai.

Analogišku būdu partiją rėmė ir dabartinis aplinkos ministras K. Žuromskas, kuris į savo banko sąskaitą įnešė 2,5 tūkst. eurų ir tą pačią dieną šią sumą pervedė „Nemuno aušrai“.

Kiek anksčiau, komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų. Išnagrinėjęs partijos banko sąskaitos išrašą, jis teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai. Be to, jis stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyriaus narių vedamos kelių dienų bėgyje.

Dėl šių įtarimų jis pranešė kreipęsis į penkias institucijas: Generalinę prokuratūrą, Valstybinę mokesčių inspekciją, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą. 

Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „aušriečių“ finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiuo klausimu dar sausio pabaigoje pradėjo tyrimą. Jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis. 

Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ pirmininko R. Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijos finansinius rėmėjus, K. Žukauskas skelbė pastebėjęs, jog politikui pinigus aukojo galimai su Lietuvos degalinių tinklu „Jozita“ susiję asmenys. 

Anot K. Žukausko, „aušriečių“ pirmininką be jo paties prieš prezidento rinkimus rėmė 15 asmenų, iš kurių 10, arba du trečdaliai – su šiuo degalinių tinklu susiję asmenys. 

VRK duomenimis, „Nemuno aušros“ pirmininkas užpernai vykdytai prezidentinei kampanijai skyrė daugiau nei 13 tūkst. eurų asmeninių lėšų bei dar 24,5 tūkst. gavo iš kitų asmenų. 

Vilnius, kovo 4 d. (ELTA). Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) laikinai vadovaujantis Mindaugas Sinkevičius dar nepriėmė sprendimo dėl to, ar sieks šios politinės jėgos pirmininko posto gegužę vyksiančiuose rinkimuose.

„Dar šiek tiek luktelsiu, nes ir mano skyrius neturėjo visuotinio susirinkimo. Tą darysim kovo antroj pusėj. Dalyvauju skyrių susirinkimuose, keliamos kandidatūros. Aš manau, kad turėsim ne vieną potencialų lyderį partijos vairui, o pats sprendimo dar nesu priėmęs. Aš manau, kad tas sprendimas atsidės dar kelioms savaitėms“, – LRT televizijai trečiadienį sakė M. Sinkevičius.

„Tam reikia rimto apsisprendimo, tai yra rimtas įsipareigojimas, kurį aš vykdau šiuo metu, bet vėlgi tai būtų įsipareigojimas ilgalaikis. Reikia įvertinti ir darbines aplinkybes, ir šeimos aplinkybes. Tai nėra toks pat klausimas, kaip išsirinkti pieną ar sviestą parduotuvėje. Reikia rimtai viską pasverti“, – tikino jis.

Kiek anksčiau, Alytaus miesto meras socialdemokratas Nerijus Cesiulis sakė neatmetantis galimybės svarstyti dalyvauti pavasarį vyksiančiuose LSDP pirmininko rinkimuose. 

Tuo metu Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius vasario viduryje taip pat pareiškė svarstantis galimybę siekti šio posto. 

LSDP pirmininko rinkimai vyks šių metų gegužę. Kandidatus iki kovo pabaigos gali kelti partijos skyriai. Vėliau iškeltieji kandidatais turės paskelbti, ar varžysis dėl LSDP lyderio posto. 

Socialdemokratų partijos pirmininkas visuotiniuose rinkimuose renkamas dvejų metų kadencijai.

ELTA primena, kad šių metų liepą iš LSDP pirmininko pareigų pasitraukus Gintautui Paluckui, šias pareigas laikinai perėmė Jonavos rajono meras M. Sinkevičius.

Vilnius, kovo 4 d. (ELTA). Trečiadienį Vilniuje, prie Užsienio reikalų ministerijos (URM) pastato, keliolika žmonių protestavo prieš mūsų valdžios institucijų – prezidento, Vyriausybės ir Seimo – poziciją dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose.

Akcijos dalyviai laikė iškėlę palestiniečių bei Libano vėliavas, demonstravo plakatus, kurie skelbė: „Amerika = Rusija“, „Europa finansuoja – Izraelis bombarduoja“ ir t. t., skambėjo skanduotės: „Šalin rankas nuo Irano, Libano ir Palestinos“, „Nespauskite rankų, suteptų krauju“, „Boikotuokime Izraelį“, „Gėda Seimui, prezidentui“ ir panašiai.

„Pagrindinis dalykas, dėl ko mes čia stovime, yra dėl teisingumo ir žmonių, kurie šiuo metu kenčia ir išgyvena Izraelio vykdomą karą Artimuosiuose Rytuose. (...) Besitęsianti Izraelio agresija ir okupacija neleidžia žmonėms gyventi“, – Eltai sakė viena iš protesto akcijos organizatorių, lietuvių-libaniečių kilmės Amira Diyekh.

„Izraelis nuo 2024 m. pasiektų vadinamų paliaubų su Libanu, šį susitarimą pažeidė daugiau nei 12 tūkst. kartų. (...) Mes tikimės, kad Lietuva pasmerks JAV ir Izraelio veiksmus ir nebendradarbiaus su Izraeliu dėl šių veiksmų. Karą regione jie intensyviai plečia, o Lietuva ir jos valdžia tam pritaria ir viešai nesmerkia tos agresijos. (...) Karas negali būti kurstomas Lietuvos valdžiai palaikant teroro veiksmus regione – tiek prieš Iraną, tiek prieš Libaną, tiek ir prieš Palestiną“, – kalbėjo ji.

Protesto metu budėjo trys policijos ekipažai. Atėjo ir keli kontrprotestuotojai, kurie laikė iškėlę Izraelio vėliavą.

Anot protesto organizatorių, Lietuvos institucijos bendradarbiauja bei remia JAV ir Izraelio vykdomus karo nusikaltimus, taip pat nusikaltimus žmoniškumui Artimuosiuose Rytuose.

„Jungtinės Amerikos Valstijos ir Izraelis 2026 m. vasario 28 d. pakartotinai surengė brutalias atakas prieš Iraną, sulaukdami Lietuvos URM palaikymo bei premjerės Ingos Ruginienės pasisakymų, remiančių šiuos karinius veiksmus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė bendruomenė „Už laisvą Palestiną“.

ELTA primena, kad praėjusį šeštadienį Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną bei nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Sekmadienį Iranas patvirtino, kad per smūgius žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nurodė, kad tai reiškia musulmonams paskelbtą karą.

Vilnius, kovo 4 d. (ELTA). Trečiadienį Varšuvoje, neformaliame Baltijos jūros valstybių tarybos ministrų susitikime dalyvavęs Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Irano destabilizuojantys veiksmai ir įtempta situacija Artimuosiuose Rytuose negali nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesio nuo Ukrainos.

„Situacija Artimuosiuose Rytuose turi destabilizuojantį efektą Europos ir globaliam saugumui. Tačiau jokiais būdais negalime nusigręžti nuo Ukrainos. Stipri, nepriklausoma ir suvereni Ukraina yra būtina mūsų žemyno ateities saugumo architektūros sąlyga“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras K. Budrys.

Jo teigimu, Europos dalyvavimas taikos procese yra būtinas, nes karo baigtis tiesiogiai lems žemyno saugumą, o didžiąją karo naštos dalį jau dabar prisiima Europos valstybės.

Lietuvos diplomatijos vadovo manymu, labai svarbu su JAV ir kitais partneriais užtikrinti glaudų bendradarbiavimą, kuris padėtų išlaikyti tvirtas Ukrainos pozicijas bei užkirstų kelią Rusijos bandymams primesti sąlygas.

Pasak K. Budrio, saugumo garantijos Ukrainai turi būti konstruojamos taip, kad ateityje užkirstų kelią bet kokiai naujai Rusijos agresijai.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas įvardina tris neatidėliotinas užduotis – padėti Ukrainai užkardyti Rusijos bandymus išnaudoti šaltį ir žiemą kaip ginklą prieš civilius piliečius, derybose sustiprinti Ukrainos derybines pozicijas ir demaskuoti Kremliaus nenorą siekti taikos.

„Tam reikalinga skubi ir koordinuota finansinė, techninė, oro gynybos ir perėmimo priemonių parama Ukrainai“, – rašoma pranešime.

Taip pat, ministro teigimu, būtina skatinti tarptautines institucijas, tarp jų TATENA ir Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą aktyviai reaguoti į Rusijos veiksmus prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kurios tyčinė ir suplanuota destrukcija yra prilyginama karo nusikaltimui. 

K. Budrys pabrėžė, jog aiškios ES narystės datos nustatymas – ne vėliau kaip 2030 m. ne tik reikšmingai sustiprintų Ukrainos derybines pozicijas, bet ir veiktų kaip tvirta ne karinė saugumo garantija. 

Susitikime ministras taip pat paragino kuo greičiau atblokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai ir priimti 20-ąjį sankcijų paketą Rusijai, kuriuos šiuo metu blokuoja Vengrija.

Pasak URM, neformaliame Baltijos jūros valstybių tarybos ministrų susitikime Lenkijoje buvo aptartas Ukrainos taikos procesas, saugumo garantijos Ukrainai bei pastangos spartinti šios šalies stojimo į ES procesą. 

(papildymai visame tekste)

Maskva, kovo 4 d. (AFP-ELTA). Rusija paleis du Ukrainos ir Vengrijos pilietybę turinčius asmenis, paimtus į nelaisvę kovojant už Ukrainą, trečiadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas po to, kai Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas telefonu paragino juos paleisti.

Per susitikimą Maskvoje su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto, V. Putinas sakė, kad abu kariai buvo „prievarta pašaukti“ į Ukrainos kariuomenę ir kad jis asmeniškai priėmė sprendimą juos paleisti.

„Kaip prašė ministras pirmininkas, galėsite pasiimti juos su savimi į lėktuvą, kuriuo atskridote ir kuriuo grįšite į Budapeštą“, – sakė V. Putinas P. Szijjarto.

Vengrija yra viena iš nedaugelio Europos šalių, palaikančių glaudžius ryšius su Rusija šios pradėto karo Ukrainoje metu, ir nuolat priešinasi karinės pagalbos Kyjivui teikimui.

Ukrainoje gyvena didelė vengrų mažuma, kurių dauguma įsikūrusi vakariniame Užkarpatės regione ir turi dvigubą pilietybę.

Rusijos gynybos ministerija praėjusią savaitę paskelbė vaizdo įrašą, kuriame tariamai rodomas dvigubą vengrų ir ukrainiečių pilietybę turintis karo belaisvis ir kuriame teigiama, kad jis buvo priverstas tarnauti Ukrainos kariuomenėje.

Per susitikimą P. Szijjarto taip pat paragino Maskvą nedidinti energijos kainų po to, kai dėl kovų Artimuosiuose Rytuose, kurias paskatino bendri JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, rinkose kilo sumaištis.

„Atvykau čia ... norėdamas būti užtikrintas ir gauti garantiją, kad net ir dabartinės krizės įkarštyje bus galima gauti Vengrijos energetiniam saugumui užtikrinti reikalingus gamtinių dujų ir žaliavinės naftos kiekius ir kad jie bus tiekiami Vengrijai iš Rusijos už tą pačią kainą“, – sakė P. Szijjarto.

V. Putinas sakė, kad Rusija mielai aptaria energetikos klausimą.

„Ne viskas priklauso nuo mūsų, bet, kartoju, mes visada buvome patikimi tiekėjai“, – V. Putinas sakė P. Szijjarto.

Ukrainos reakcija

Ukraina trečiadienį apkaltino Vengriją ir Rusiją manipuliuojant jautriu karo belaisvių klausimu, kai V. Putinas Vengrijos ministro pirmininko V. Orbano prašymu nurodė paleisti du Vengrijos ir Ukrainos pilietybę turinčius belaisvius.

„Stulbinantis cinizmas – žmonių paleidimo klausimą paversti politinių viešųjų ryšių dalimi prieš rinkimus Vengrijoje ir derybine priemone santykiuose su Kremliumi“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame Maskva kaltinama „manipuliavimu“ šiuo klausimu.

(nauja 3 pastraipa)

Vilnius, kovo 4 d. (ELTA). Lietuvos ambasada Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) informuoja, kad artimiausiu laiku planuojami užsakomieji reisai iš Dubajaus į Vilnių. Kaip rašo ambasada savo pranešime JAE esantiems lietuviams, tai bus aviakompanijos „FlyDubai“ komerciniai reisai, skirti tiems, kurie turėjo bilietus grįžti į Lietuvą.

„Kompanija pati kvies ir registruos keleivius, į oro uostą kitiems vykti nereikia – prašome keleivių laukti kompanijos žinutės“, – pabrėžia ambasada.

Naujausiais duomenimis, „FlyDubai“ lėktuvas iš Dubajaus į Vilniaus oro uostą (VNO) atvyks naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, 4.25 val. Lietuvos laiku.

Kaip teigia Lietuvos diplomatai JAE, šie skrydžiai niekaip nekeičia Lietuvos Vyriausybės planų dėl evakuacinio skrydžio organizavimo artimiausiomis dienomis iš JAE į Lietuvą pažeidžiamiausioms piliečių grupėms – nėščioms moterims, šeimoms su mažamečiais vaikais, kritinėmis ligomis sergantiems, judėjimo negalią turintiems, senyvo amžiaus asmenims – šiuo metu esantiems JAE, Katare, Bahreine, Saudo Arabijoje.

„Konkrečią informaciją apie planuojamą skrydį tikimės pranešti artimiausiu metu. Ir toliau prašome jūsų kantrybės bei supratimo“, – rašo ambasada.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) tuo metu teigia, jog dabar yra aiškinamasi su kompanijomis, ar skraidinami tik „FlyDubai“ klientai ar ir kitų kompanijų, kurių bilietus turi Lietuvos piliečiai, tad informaciją planuojama atnaujinti.

Antradienį pranešta, kad tęsiantis kariniam konfliktui Artimųjų Rytų regione, bus vykdoma pažeidžiamiausių grupių Lietuvos piliečių evakuacija iš JAE bei aplinkinių šalių.

Pažeidžiamų asmenų grupei priskiriami tie žmonės, kurie dėl savo sveikatos ar kitų aplinkybių patiria sunkumų keliauti savarankiškai.

Kaip po uždaro posėdžio teigė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas, šiai grupei priklausančių JAE esančių žmonių skaičius išaugo iki 28. 

ELTA primena, kad šeštadienį Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną bei nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Sekmadienį Iranas patvirtino, kad per smūgius žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nurodė, kad tai reiškia musulmonams paskelbtą karą.

Doha, kovo 4 d. (dpa-ELTA). Kataras atmetė Irano teiginius, kad pastarosios raketų atakos nėra nukreiptos prieš Katarą. 

Šalies ministras pirmininkas  Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani „kategoriškai atmetė“ atitinkamus Teherano pareiškimus, pranešė Užsienio reikalų ministerija Dohoje.

Prieš  tai Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi , anot valstybinės naujienų agentūros „Irna“, per pokalbį telefonu pareiškė, kad Iranas taikosi tik į „JAV interesus Katare“.

Tačiau, anot Kataro, raketos pataikė į šalies civilines ir gyvenamas teritorijas. Be kita ko, paveiktos teritorijos netoli tarptautinio oro uosto Dohoje. M. bin A. A. Thani kalbėjo apie „akivaizdų“ Kataro valstybės suverenumo ir tarptautinės teisės pažeidimą.

Irano priemonės esą rodo „eskalavimo tendenciją“. Rimto noro deeskaluoti situaciją  nematyti. Teheranas mėgina kaimynines šalis įtraukti į karą, „kuris nėra jų  karas“, pabrėžė Kataro premjeras.

Jis pareikalavo nedelsiant nutraukti atakas prieš regiono valstybes, kurios nenori dalyvauti konflikte. Kataras esą toliau pasisako už dialogą ir diplomatiją, tačiau atsakys į bet kokį savo suverenumo, saugumo ar teritorinio vientisumo pažeidimą.

Beirutas, kovo 3 d. (dpa-ELTA). Per pastarąsias Izraelio atakas prieš proiranietiškos „Hezbollah“ grupuotės pozicijas Libane, šios šalies institucijų duomenimis, žuvo 72 žmonės. Dar 437 asmenys buvo sužeisti, Beirute pranešė Sveikatos ministerija.

„Hezbollah“, reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą, naktį į pirmadienį pradėjo leisti raketas į Izraelį. Nuo tada ir Izraelio pajėgos reguliariai atakuoja kelias šalies dalis, įskaitant Beiruto priemiesčius.

Dėl abipusių atakų dešimtys tūkstančių žmonių vėl turėjo palikti savo namus.

Tel Avivas, kovo 4 d. (AFP-ELTA). Izraelio kariuomenė pranešė, kad trečiadienį užfiksavo kelias Irano raketų atakas, taip pat raketų paleidimus iš Libano, todėl visoje šalyje suveikė oro pavojaus sirenos.

AFP žurnalistai girdėjo kelis sprogimus ir pakartotinį sirenų kauksmą Jeruzalėje; pavojaus signalai taip pat skambėjo Tel Avive, centriniame Izraelyje, Haifoje ir keliuose kituose šiauriniuose regionuose.

„IDF aptiko raketas, paleistas iš Irano į Izraelio valstybės teritoriją. Gynybos sistemos veikia ir perima grėsmes“, – kariškiai pranešinėjo keturis kartus popietę ir ankstyvą vakarą.

Netrukus po to, kai buvo paskelbta apie pirmąją atakų bangą, kariuomenė išplatintame pareiškime nurodė, kad po to, kai centrinėje Izraelio dalyje nuaidėjo sirenos, „keletas iš Libano link Izraelio teritorijos paleistų raketų buvo sėkmingai perimtos“.

Naujos atakų bangos įvyko penktąją Artimųjų Rytų karo dieną; karas prasidėjo šeštadienį bendrais JAV ir Izraelio smūgiais Iranui.

Libanas buvo įtrauktas į karą pirmadienį, kai Teherano remiama „Hezbollah“ grupuotė surengė išpuolį prieš Izraelį, siekdama „atkeršyti“ už Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą, o tai paskatino nesiliaujančius Izraelio oro smūgius.

Izraelio skubios pagalbos tarnyba „Magen David Adom“ (MDA) pranešė, kad centrinėje Izraelio dalyje į ligoninę evakavo du nesunkiai sužeistus žmones – vieną „maždaug 30 metų vyrą su skeveldrų žaizdomis ir kitą su sprogimo padarytais sužeidimais“.

Policija pareiškime nurodė, kad pareigūnai buvo išsiųsti į penkias vietas Jeruzalės teritorijoje, „kur nukrito įvairūs perimti sviediniai, padarydami tik materialinės žalos“.

Kariuomenė teigė, kad „dauguma paleistų sviedinių“ iš Libano buvo perimti.

Neįtraukdama trečiadienio duomenų, MDA teigė, kad nuo karo pradžios jos komandos suteikė medicininę pagalbą 414 nukentėjusiųjų, iš jų „10 žuvo, 2 sunkiai sužeisti, 6 vidutiniškai sužeisti ir 396 lengvai sužeisti“.

Vatikanas, kovo 4 d. (AFP-ELTA). Tęsiantis JAV ir Izraelio karui prieš Iraną, aukštas Vatikano atstovas įspėjo dėl prevencinių smūgių padarinių.

„Jei valstybėms būtų pripažinta teisė į prevencinį karą, kiltų pavojus, kad užsiliepsnos visas pasaulis, – trečiadienį Vatikano žinių portalui sakė Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinis. – Ši tarptautinės teisės erozija tikrai kelia nerimą: teisingumas užleido vietą smurtui“.

Antrasis pagal rangą žmogus Vatikane po popiežiaus Leono XIV, be to,, reikalavo „spręsti konfliktus nekruvinu ir teisingu keliu“. Tai esą turi būti daroma „diplomatinėmis priemonėmis daugiašalėse institucijose“.

Iš JAV kilęs pontifikas Leonas XIV sekmadienį pareikalavo nutraukti smurto spiralę Artimuosiuose Rytuose.

JAV ir Izraelis po kelias savaites trukusių grasinimų šeštadienį pradėjo didelį Irano puolimą ir nužudė aukščiausiąjį šalies lyderį ajatolą Ali Khamenei. Į tai reaguodamas, Iranas atakuoja kelias Persijos įlankos šalis ir JAV objektus Persijos įlankos regione.

Vilnius, kovo 4 d. (ELTA). Lietuvos ambasada Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) informuoja, kad artimiausiu laiku planuojami užsakomieji reisai iš Dubajaus į Vilnių. Kaip rašo ambasada savo pranešime JAE esantiems lietuviams, tai bus aviakompanijos „FlyDubai“ komerciniai reisai, skirti tiems, kurie turėjo bilietus grįžti į Lietuvą.

„Kompanija pati kvies ir registruos keleivius, į oro uostą kitiems vykti nereikia – prašome keleivių laukti kompanijos žinutės“, – pabrėžia ambasada.

Kaip teigia Lietuvos diplomatai JAE, šie skrydžiai niekaip nekeičia Lietuvos Vyriausybės planų dėl evakuacinio skrydžio organizavimo artimiausiomis dienomis iš JAE į Lietuvą pažeidžiamiausioms piliečių grupėms – nėščioms moterims, šeimoms su mažamečiais vaikais, kritinėmis ligomis sergantiems, judėjimo negalią turintiems, senyvo amžiaus asmenims – šiuo metu esantiems JAE, Katare, Bahreine, Saudo Arabijoje.

„Konkrečią informaciją apie planuojamą skrydį tikimės pranešti artimiausiu metu. Ir toliau prašome jūsų kantrybės bei supratimo“, – rašo ambasada.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) tuo metu teigia, jog dabar yra aiškinamasi su kompanijomis, ar skraidinami tik „FlyDubai“ klientai ar ir kitų kompanijų, kurių bilietus turi Lietuvos piliečiai, tad informaciją planuojama atnaujinti.

Antradienį pranešta, kad tęsiantis kariniam konfliktui Artimųjų Rytų regione, bus vykdoma pažeidžiamiausių grupių Lietuvos piliečių evakuacija iš JAE bei aplinkinių šalių.

Pažeidžiamų asmenų grupei priskiriami tie žmonės, kurie dėl savo sveikatos ar kitų aplinkybių patiria sunkumų keliauti savarankiškai.

Kaip po uždaro posėdžio teigė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas, šiai grupei priklausančių JAE esančių žmonių skaičius išaugo iki 28. 

ELTA primena, kad šeštadienį Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną bei nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Sekmadienį Iranas patvirtino, kad per smūgius žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nurodė, kad tai reiškia musulmonams paskelbtą karą.

Odesa, kovo 4 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos raketoms smogus geležinkelio infrastruktūrai Ukrainos Odesos srityje, nukentėjo keturi žmonės, įskaitant du vaikus. Tai tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.

„Sužeistųjų per raketų ataką skaičius išaugo iki keturių. Trijų jų, įskaitant dviejų vaikų, būklė yra vidutinio sunku. Vienas sužeistasis patyrė sunkius sužalojimus“, – teigė O. Kiperis.

Regiono prokuratūra patikslino, kad per ataką buvo sužeisti du vyrai, 11 metų mergaitė ir 14 metų berniukas.

„Priešas suengė raketų ataką prieš geležinkelio infrastruktūrą Odesos srityje. Buvo apgadintas geležinkelio stoties administracinis pastatas“, – anksčiau tinkle „Telegram“ pranešė vicepremjeras Oleksijus Kuleba.

Rusija nuo kovos pradžios suintensyvino savo atakas prieš geležinkelį. Iki šiol registruota 18 atakų, vidutiniškai – šešios per dieną.

Pirmosiomis kovo dienomis buvo apgadintas 41 geležinkelio objektas.