Roma, gegužės 28 d. (dpa-ELTA). Italijos valdžios institucijos konfiskavo turto už daugiau nei 200 mln. eurų, kuris, kaip įtariama, yra susijęs su dabar mirusio nusikalstamos organizacijos „Cosa Nostra“ boso Matteo Messinos Denaro mafijos imperija ir narkotikų kontrabandos tinklu, ketvirtadienį pranešė finansų policija.

Kaip pranešė valdžios institucijos, per keliose šalyse surengtą didelio masto operaciją buvo sulaikyti trys asmenys.

M. Messina Denaro buvo suimtas Sicilijoje 2023 m. sausį. Būdamas organizacijos „Cosa Nostra“ vadovu, jis daugiau nei tris dešimtmečius buvo vienas iš labiausiai ieškomų nusikaltėlių Italijoje.

Jį pražudė sprendimas kreiptis į kliniką dėl vėžio gydymo. Praėjus aštuoniems mėnesiams po arešto, jis, taip ir nesulaukęs teismo, būdamas 61 metų amžiaus mirė kalėjime.

Pasak valdžios institucijų, neseniai įvykusios kratos buvo surengtos vykstant tyrimui dėl pinigų plovimo, susijusio su narkotikų kontrabandos operacijomis, kuriose, kaip įtariama, dalyvavo M. Messina Denaro.

Šie pinigai buvo sukaupti perinvestuojant lėšas, nuo praėjusiojo amžiaus devintojo dešimtmečio keliose Europos ir kitose šalyse gautas iš neteisėtos prekybos narkotikais.

Tyrėjai nustatė aštuonias įmones, kurios, kaip manoma, yra susijusios su šiuo tinklu. Be to, jie aptiko šioms įmonėms priklausančio nekilnojamojo turto – aukso ir prabangių namų pačiose prestižiškiausiose Ispanijos Kosta del Solio vietovėse.

Vilnius, gegužės 28 d. (ELTA). Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį apsilankė Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje – vienintelėje Baltijos šalyse bendrojo ugdymo mokykloje, skirtoje vokiečių tautinės mažumos mokiniams, kurioje vokiečių mokoma kaip gimtosios kalbos. Vizito metu D. Nausėdienė susitiko su gimnazijos bendruomene, dalyvavo diskusijoje apie vokiečių kalbos ir kultūros stiprinimą Lietuvoje, apžiūrėjo atnaujintas gimnazijos erdves.

Pirmoji ponia pabrėžė, jog Lietuvos ir Vokietijos partnerystė šiuo metu yra strategiškai svarbi, o stiprūs kultūriniai ir švietimo ryšiai pakloja ilgalaikio bendradarbiavimo pamatus. 

„Toks artimas ir reikšmingas bendradarbiavimas negali susiklostyti be tarpusavio supratimo. Lietuvių ir vokiečių puoselėjami kultūriniai saitai yra pagrindinė dirva, kurioje gimsta pagarba, bendrystė, naujos idėjos ir ateities planai“, – Prezidentūros išplatintame pranešime sakė D. Nausėdienė. 

Pasak pirmosios ponios, dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste Lietuvai ypač svarbi partnerystė su Vokietija, kuri ne tik auga saugumo ir gynybos srityse, bet ir tvirtėja per žmonių ryšius, kalbą, kultūrą bei švietimą.

D. Nausėdienė taip pat akcentavo, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje žymi naują abiejų valstybių bendradarbiavimo etapą, ir pabrėžė, kad Hermano Zudermano gimnazija – puikus pavyzdys ir įkvėpimas visiems, kurie supranta, kaip svarbu stiprinti vokiečių kalbos mokymą, skatinti akademinius ir kultūrinius mainus bei plėsti žmogiškuosius ryšius tarp abiejų šalių.

„Kalba – ne tik tiltas tarp žmonių, padedantis vieniems kitus suprasti ir pažinti. Tai ir pagarbos ženklas kitai šaliai, jos istorijai bei kultūrai. Užsienio kalbų mokėjimas plečia akiratį, ugdo erudiciją ir atveria naujų galimybių jaunajai kartai“, – teigė pirmoji ponia.

Vizito metu pirmoji šalies ponia taip pat pabrėžė H. Zudermano gimnazijos išskirtinumą ir svarbų vaidmenį puoselėjant bendradarbiavimo saitus tarp Lietuvos ir Vokietijos kultūros, švietimo srityje bei indėlį saugant Mažosios Lietuvos istorinį ir kultūrinį paveldą.

„Jūsų gimnazija yra puikus kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys. Čia ugdomi kūrybiški, daugiakalbiai ir atsakingi jauni žmonės, garsinantys ne tik Klaipėdą, bet ir visą Lietuvą“, – sakė Diana Nausėdienė.

Diskusijoje su mokiniais, mokytojais ir švietimo bendruomenės atstovais pirmoji šalies ponia aptarė užsienio kalbų mokymosi iššūkius, vokiečių kalbos perspektyvas Lietuvoje, kultūrinio bendradarbiavimo svarbą bei daugiakalbystės naudą jaunų žmonių ateičiai.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pranešė inicijuojantis nacionalinę vokiečių kalbos stiprinimo programą. 

Frankfurtas, gegužės 28 d. (AFP-ELTA). Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas balandį palikti palūkanų normas nepakitusias tikrai galėjo būti ir priešingas, matyti iš ketvirtadienį paskelbto posėdžio protokolo. Tai indikuoja, kad ECB artimiausiu ruošiasi didinti skolinimosi išlaidas.

Frankfurte įsikūręs 21 euro zonos šalį aptarnaujantis ECB balandį pagrindinę indėlių palūkanų normą paliko 2 proc. lygyje, kur ji yra nuo praėjusių metų birželio.

Tačiau analitikai ir rinkos prognozuoja palūkanų normų didinimą vėliau šiais metais, nes karas Artimuosiuose Rytuose ir Irano vykdoma beveik visiška Hormuzo sąsiaurio blokada kelia energijos kainas, skatindami bendrą infliaciją.

Ketvirtadienį paskelbtame protokole teigiama, kad argumentai į vieną ar kitą pusę buvo „iš esmės apylygiai“, o sprendimas palikti palūkanų normas nepakitusias priimtas su sąlyga, kad ECB pabrėžtų atidžiai stebintis kainas.

„Keletas narių pažymėjo, kad argumentai į vieną ar kitą pusę buvo iš esmės apylygiai ir kad jie nebūtų prieštaravę palūkanų normų didinimui šio posėdžio metu“, – teigiama protokole.

ECB valdančioji taryba pritarė palūkanų normų išlaikymui „su sąlyga, kad komunikatuose bus pabrėžtas Valdančiosios tarybos tvirtas įsipareigojimas formuoti pinigų politiką taip, kad infliacija stabilizuotųsi ties tikslu“, priduriama protokole.

Nors buvo mažai įrodymų apie infliaciją dar labiau padidinti galintį antrinį poveikį, pavyzdžiui, darbo užmokesčio didėjimą, buvo aišku, kad buvo visos prielaidos infliacijai didėti, rašoma protokole.

Protokolo duomenimis, ECB valdančiosios tarybos nariai teigė, kad karas Artimuosiuose Rytuose „truks ilgiau, nei buvo tikėtasi, energijos kainų šokas pasirodys esąs ilgalaikis, o jo pasekmės – visapusiškos“.

„Infliacijos perspektyvas lemiantys augimo rizikos veiksniai sustiprėjo“, – priduriama protokole.

ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as antradienį paskelbtame interviu žurnalui „Nikkei“ teigė, kad bankas birželio mėnesio posėdyje greičiausiai padidins infliacijos prognozę, užsimindamas, kad, ko gero, galima tikėtis palūkanų normų didinimo.

Aukštesnės palūkanų normos paprastai stabdo infliaciją, mažindamos paklausą. Dažnai tai vyksta ekonomikos augimo sąskaita, nes skolininkai nukenčia finansiškai mokėdami daugiau palūkanų už pasiskolintus pinigus.

ELTA primena, kad kitas ECB sprendimas dėl palūkanų normos bus skelbiamas po banko valdančiosios tarybos posėdžio birželio 11 d.

Vilnius, gegužės 28 d. (ELTA). Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas ketvirtadienį kaip liudytojas buvo apklaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Tai Eltai patvirtino teismo atstovas Giedrius Janonis.

Šioje byloje, kurioje buvo apklaustas ministras, 1984 m. gimęs sūnus ir 1957 m. gimęs tėvas kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu.

„Kaltinami tuo, kad panaudojo žinomai suklastotus juridinio asmens antspaudus ir žinomai netikrą suklastotą sutartį bei apgaule užvaldė labai didelės vertės svetimą turtą“, – Eltą informavo teismo atstovas.

Eltos žiniomis, ministro liudijimas nėra susijęs su K. Žuromsko darbu ministerijoje – teismas aiškinosi prieš šešerius metus vykusią nekilnojamo turto sostinėje įsigijimo istoriją.

Vilniaus miesto apylinkės teisme ši byla buvo gauta šiemet sausį. Iki šiol jau įvyko 5 teisminiai posėdžiai.

Išklausyti kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymai, apklausta 14 liudytojų.

Vilnius, gegužės 28 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos gegužės 29 d. įvykius Lietuvoje.

Upsala, gegužės 28 d. (dpa-ELTA). Ukraina nori pirkti 20 naujo tipo „Jas 39 Gripen E/F“ švediškų naikintuvų. Tam Rusijos užpulta šalis ketina panaudoti 2,5 mlrd. eurų iš ES paskolos, pranešė Švedijos vyriausybė.

„Jei Ukraina įgyvendins planuojamą pirkimą, Švedija, be to, ketina kaip dvišalę pagalbą suteikti 16 „Gripen C/D“ lėktuvų“, – teigiama pranešime. Šie senesni modeliai galės būti pristatyti nuo kitų metų. Naujieji „Jas 39 Gripen E/F“ orlaiviai, turintys galingesnius variklius, didesnį skrydžio nuotolį, pažangesnį radarą ir modernesnę elektroniką, turėtų būti paruošti nuo 2030 m.

Be to, Švedija padės vykdyti mokymus ir techninę priežiūrą, bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Upsaloje sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

„Lėktuvai aprūpinti puikia ginkluote, kuri padės mums kovoje su Rusija“, – pareiškė V. Zelenskis.

Praėjusį rudenį Švedija ir Ukraina pasirašė ketinimų protokolą, kuris atveria kelią Ukrainai įsigyti iki 150 švediškų naikintuvų. Ketvirtadienio susitarimas yra „pirmasis žingsnis šioje bendroje kelionėje“, kalbėjo U. Kristerssonas.

Vilnius, gegužės 28 d. (ELTA). Praėjusią savaitę dalyje šalies paskelbus apie oro pavojų, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) patikslino veiksmų algoritmą, skirtą valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai tokių incidentų atveju. 

„Mūsų žinutė yra paprasta: susipažinkime su algoritmais ir įvykus oro pavojui ramiai vadovaukimės nurodyta veiksmų seka. Negalime numatyti, kas ir kada gali nutikti, tačiau žinodami šiuos galimus reagavimo veiksmus iš anksto, vykdytojai gali užtikrintai vykdyti egzaminus, o mokiniai sklandžiai juos laikyti“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime sako NŠA vadovas Simonas Šabanovas.

Kaip pranešė NŠA, algoritme išskirta, kokia veiksmų seka vadovautis kiekvienam egzamino dalyviui: kandidatui, vykdytojui, egzamino vykdymo centro administratoriui.

Algoritmas apima scenarijus tiek prieš egzaminą, kandidatui dar nesant egzamino vykdymo centre, jau atvykus į centrą, ir egzaminui vykstant.

Pažymima, kad gavus raudonos spalvos pavojaus signalą iki egzamino, nesant egzamino vykdymo centre, pasibaigus oro pavojui, mokiniai vyksta į egzamino vykdymo centrą arba per 2 darbo dienas teikia prašymą mokyklos vadovui perkelti į pakartotinę sesiją.

Tuo metu gavus geltonos ar raudonos spalvos pavojaus signalą, svarbiausia vykdyti civilinės saugos reikalavimus, transliuojamus oficialiais kanalais, klausytis ir vykdyti egzamino vykdymo centro administratoriaus ir egzamino vykdytojų nurodymų.

Nurodoma, kad jei egzaminas būtų pertrauktas dėl paskelbto oro pavojaus, jį atšaukus ir mokiniams grįžus į egzamino patalpą, jie galėtų rinktis: tęsti egzaminą, jį užbaigti ir pateikti darbą vertinimui, netęsti egzamino, jį užbaigti ir pateikti darbą vertinimui, netęsti egzamino ir per 2 darbo dienas teikti prašymą mokyklos vadovui perkelti į pakartotinę sesiją.

Priklausomai nuo situacijos, visiems kandidatams egzamino laikymas gali būti perkeltas į pakartotinę sesiją.

„Atkreipiu mokinių tėvų dėmesį, kad jie privalo laikytis civilinės saugos reikalavimų ir vykdyti oficialius nurodymus. Mokinių saugumu oro pavojaus atveju rūpinsis egzamino vykdymo centre dirbantys atsakingi asmenys. Oro pavojaus atveju negalima pasiimti mokinių iš egzamino vykdymo centro ir trikdyti civilinės saugos procedūrų“, – akcentuoja NŠA vadovas.

Pastarąsias dvi savaites šalies mokyklos ir savivaldybės susitikimuose su NŠA ir kitų atsakingų institucijų atstovais buvo konsultuojamos dėl civilinės saugos reikalavimų, savo mokyklų planų peržiūros. Konsultacijų metu pristatyti ir aptarti egzaminų vykdymo algoritmai.

Apie egzaminų eigą oro pavojaus atveju bus informuojama NŠA kanalais (interneto svetainėje, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje), svarbi informacija bus platinama žiniasklaidos priemonėms.

ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį oro pavojus buvo paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius, kaip įtariama, dronus. 

Praėjusį trečiadienį oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje. 

Vilnius, gegužės 28 d. (ELTA). Praeityje suplanuota įsigyti karinė technika bei įranga laikui bėgant brangsta, todėl gali būti, jog už numatytus pinigus reikiamų priemonių bus įsigyta mažiau, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Šiandien, deja, esu priverstas tai pripažinti, lenktyniaujame su laiku, kadangi (...) tie dalykai, kurie mums reikalingi užtikrinti oro gynybą, jau buvo reikalingi vakar. Bet problema yra dar ir ta, kad laikui bėgant daugelis įrangos, karinės technikos ir amunicijos tampa vis brangesni. Vadinasi, už tuos pinigus, kuriuos mes suplanavome praeityje, galima įsigyti mažiau negu kad mes planavome vakar“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams komentavo G. Nausėda.

„Štai kodėl reikia skubėti, reikia įgyvendinti greičiau. Kalbame taip pat ir apie viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimą, kai kalbame būtent apie tuos nepaprastai reikalingus Lietuvos gynybai dalykus. Viešosios procedūros, viešieji pirkimai yra svarbu, jie skirti mūsų mokesčių mokėtojų pinigų taupymui, tačiau jie kartais padaro procesą labai ilgą ir tada mes prarandame pinigų dėl brangstančių dalykų. Taip kad galima ieškoti optimalaus būdo, kaip įsigyti pigiai ir įsigyti saugiai“, – tęsė jis.

Pasak šalies vadovo, šiuo metu stengiamasi atrasti pusiausvyrą, kuri leistų apsaugoti Lietuvos oro erdvę nuo įskrendančių objektų bei aprūpinti ir nacionalinę diviziją.

„Šiandien ir norime surasti tą teisingą balansą, kad būtų pasirūpinta oro gynyba, tačiau ir nepamirštume tų reikalų, kuriuos esame susiplanavę ir dėl kurių priėmėme labai svarbius sprendimus dar praėjusių metų pradžioje, t. y., skirti gynybai nuo 5-6 proc. BVP iki 2030 m.“ – kalbėjo G. Nausėda.

„Tai nėra šiaip sau pinigai, tai yra pinigai, skirti nacionalinės divizijos sukūrimui, aptarnavimui, rezervų užtikrinimui, amunicijai, infrastruktūrai ir sąjungininkų priėmimui. Tai yra dideli pinigai ir juos reikia naudoti atsakingai“, – pabrėžė prezidentas.

Kaip skelbta, trečiadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą įsigyti 936 vienetus Suomijos gamintojo ratinių šarvuočių „Patria“ – valstybės biudžete iki 2036-ųjų tam galėtų būti skirta apie 1,5 mlrd. eurų.

Tiesa, iki 2030 metų, t. y., numatyto termino divizijos sukūrimui, ketinama įsigyti 300 šių šarvuočių vienetų.

VGT pernai lapkritį nusprendė, kad Lietuva per trejus metus privalo sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtrauktos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Viešojo saugumo tarnyba (VST).

ELTA primena, kad 2026-aisiais gynybos biudžetas iš viso sudaro 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams.

VGT pernai sausį taip pat nutarė iki 2030-ųjų gynybai kasmet skirti po 5–6 proc. BVP.

Vilnius, gegužės 28 d. (ELTA). Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) naujos valdybos pirmininku išrinktas „Lietuvos draudimo“ Privačių klientų departamento direktorius ir valdybos narys Raimondas Geleževičius, ketvirtadienį pranešė bendrovė.

Telecentro valdybos pirmininku R. Geleževičius buvo išrinktas pirmojo naujos kadencijos valdybos posėdžio metu. Jis yra nepriklausomas valdybos narys.

Telecentro valdyboje nepriklausomais valdybos nariais taip pat dirba Ramutė Ribinskienė, Saulius Urbanavičius ir Jūratė Puodžiukaitė-Dildienė.

S. Urbanavičius anksčiau vadovavo Specialiųjų tyrimų tarnybai, Registrų centrui ir Muitinės kriminalinei tarnybai, o J. Puodžiukaitė-Dildienė pastaruosius 15 metų dirbo užsienio rinkose – Danijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje. R. Ribinskienė anksčiau vadovavo Telecentro Audito komitetui.

Taip pat valdybos priklausoma nare paskirta Susisiekimo ministerijos Valstybės turto ir įmonių valdymo skyriaus vedėja Roma Andruškevičienė.

Telecentro valdyba sudaroma ketverių metų kadencijai. 

(papildyta nuo ketvirtos pastraipos)

Vilnius, gegužės 28 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda toliau kritikuoja politikų komunikaciją apie gyventojų duomenų vagystę iš Registrų centro (RC) ir teigia, kad šią situaciją buvo „bandoma sušluoti po kilimu“.

„Pranešti reikėjo realiu laiku, nes bet kuriuo atveju tai, kad buvo įsilaužta, jau yra žala, o kiekviena diena delsimo informuoti visuomenę apie tai, kad padaryta žala, yra papildoma žala. Jeigu negalėjome išvengti tos pagrindinės žalos, tai tikrai galėjome išvengti papildomos žalos“, – ketvirtadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė prezidentas.

„Deja, tai nebuvo padaryta ir aš nežinau, tiesą sakant, kodėl pamėginta tas dulkes sušluoti po kilimu, nes šiuo atveju pasirodė, kad kilimas yra permatomas ir tu nieko tokiu būdu nepaslėpsi – yla iš maišo išlindo vėliau ir ji, deja, tikrai neatrodo gerai“, – kalbėjo jis.

Prezidentas taip pat akcentavo, kad šis didelio masto duomenų nutekėjimas gali būti susijęs su priešiškų valstybių veikla ir nacionalinio saugumo iššūkiais, tačiau plačiau tai komentuoti atsisakė.

„Tai yra informacija svarbi, be galo svarbi daugeliui Lietuvos žmonių ir ne tik žmonių, nes kalbame apie institucijas, kurios patyrė labai realius nuostolius, net tokius nuostolius, apie kuriuos šiandien nenorėčiau dar kalbėti viešai, nes tai susiję su nacionalinio saugumo klausimais“, – pažymėjo jis.

G. Nausėdos teigimu, būtina toliau tobulinti kibernetinę valstybės IT sistemų apsaugą, o šioje situacijoje nerimą kelia tai, jog masiškai nutekinta jautri gyventojų informacija.

„Turime išmokti šitą pamoką, šiuo atveju skaudžią pamoką, su tikrai nemažomis pasekmėmis pamoką, kad ateityje tokių krizių daugiau nebeturėtume“, – teigė jis.

Prezidento teigimu, politikai ir institucijos į situaciją pamėgino reaguoti iš karto, kai tik problema buvo identifikuota.

Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų RC nekilnojamojo turto registro duomenų Generalinė prokuratūra paskelbė pradėjusį penktadienį.

Vėliau ji nurodė, kad tyrimas pradėtas tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie tokį įvykį, tai yra balandžio 15 d. 

Kritikos dėl to, kad visuomenė apie incidentą buvo informuota per vėlai, susilaukė ir premjerė Inga Ruginienė, ir ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

I. Ruginienė šią savaitę sakė, kad apie incidentą buvo informuota balandžio mėnesį, tačiau visuomenei apie tai negalėjo būti pranešta, nes tyrimą buvo pradėjusi ir kontroliavo Generalinė prokuratūra, teigė, kad tam tikros informacijos atskleidimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

Po Socialdemokratų partijos kritikos, kad visuomenę apie incidentą informuoti turėjo generalinė prokurorė, prokuratūra ketvirtadienį paskelbė, kad tai buvo ne jos, o paties Registrų centro pareiga.

„Generalinė prokuratūra – ir tą šiandien turbūt matome akivaizdžiai – nėra tas kliuvinys ir nėra tas cerberis, kuris  grasina pasekmėmis, jeigu informacija bus paskelbta viešai“, – teigė prezidentas.

Įtariama, jog laikotarpiu nuo sausio mėnesio galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.