Kyjivas, birželio 19 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečių ginkluotosios pajėgos šiandien faktiškai yra „antra pagal stiprumą NATO kariuomenė“.

„Ir todėl NATO reikia mūsų ir de-jure“, – žurnalistams pareiškė V. Zelenskis kurį cituoja portalas „Hromadske“. Tai esą faktas, kurį pripažįsta visi NATO valstybių lyderiai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, gindamosi nuo Maskvos vykdomos invazijos, niekuo nenusileidžia antra stipriausia pasaulio kariuomene laikomai Rusijos kariuomenei, pridūrė jis.

Ukraina nėra Vakarų gynybinio aljanso narė. Stipriausia NATO kariuomenė yra Jungtinių Valstijų. Vienas iš deklaruojamų Maskvos karo tikslų yra užkirsti kelią Ukrainos narystei NATO – šis siekis įtvirtintas Ukrainos konstitucijoje.

V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki mirties sėdės Kremliuje, kad įgyvendintų savo tikslą atkurti 1991 m. žlugusią Sovietų Sąjungą.

„Be Ukrainos tai neįmanoma. Todėl mums taip sunku, mieli ukrainiečiai“, – teigė jis.

Kramatorskas, birželio 19 d. (dpa-ELTA). Netoli fronto esančiame Rytų Ukrainos Kramatorsko mieste per Rusijos pajėgų surengtą apšaudymą žuvo mažiausiai du žmonės. Dar šeši asmenys buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Donecko srities karinis gubernatorius Vadymas Filaškinas.

Pramoninis miestas buvo apšaudytas mažiausiai du kartus. Maždaug už 10 km į rytus nuo Kramatorsko eina fronto linija tarp Rusijos ir Ukrainos dalinių. 

Ukraina daugiau kaip ketverius priešinasi Rusijos agresijai.

Vilnius, birželio 19 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad į Lietuvą atvykti planuojanti Jungtinių Valstijų karių rotacija gali būti didesnė, nei iki šiol. Pasak šalies vadovo, šiuo klausimu artimiausiu metu turėtų paaiškėti daugiau informacijos.  

„Pagal informaciją, kurią gauname iš Vašingtono, sprendimas dėl JAV karių rotacijos Lietuvoje, gali būti ir geresnis, nei buvo iki šiol. Šiuo metu sprendimas yra galutinėje priėmimo stadijoje ir detales galėsime paskelbti netrukus“, – G. Nausėdos poziciją penktadienio vakarą Eltai perdavė jo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. 

Kaip skelbta, pasibaigus rotacijai birželio pradžioje pasitraukimą iš Lietuvos pradėjo per 1 tūkst. JAV karių su technika. Dar nežinoma, kas ir kada juos pakeis. 

Krašto apsaugos ministras R. Kaunas sakė turįs patikinimą iš sąjungininkų, kad pasibaigus karių rotacijai, juos pakeis nauji.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras šią savaitę teigė, kad Vašingtonas siunčia labai pozityvius signalus dėl amerikiečių karių tolesnio buvimo Lietuvoje.

Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai – Laurynas Kasčiūnas ir Tomas Martinaitis – pranešė turintys žinių, kad pasibaigus Jungtinių Valstijų karių rotacijai, nauji kariai į Lietuvą atvyks liepą. 

Kaip skelbė ELTA, Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.

JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione. Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra. 

JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.

Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje. Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.

(papildytas visas tekstas)

Tel Avivas/Beirutas, birželio 19 d. (AFP-ELTA). Izraelis ir „Hezbollah“ susitarė dėl paliaubų, penktadienį pareiškė vienas JAV pareigūnas, kuris šia žinia pasidalijo po to, kai nauji mirtini susirėmimai Libane sukėlė grėsmę trapiam susitarimui dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos.

16 val. vietos (ir Lietuvos) laiku prasidėjusias paliaubas po derybų su Izraeliu ir Iranu padėjo sudaryti JAV ir Kataro tarpininkai, naujienų agentūrai AFP su anonimiškumo sąlyga sakė šis pareigūnas. Vienas Persijos įlankos diplomatas AFP taip pat patvirtino informaciją apie Izraelio ir „Hezbollah“ paliaubas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija pastaruoju metu reiškia vis didesnį susierzinimą dėl Izraelio – Vašingtono sąjungininko ir partnerio Irano kare. D. Trumpas ketvirtadienį paragino „visiškai nutraukti ugnį visuose frontuose“. Jis taip pat vis labiau kritikuoja didelį Izraelio atakų Libane aukų skaičių.

„Kai į dykumą paleidžiami du dronai, kurie nukrenta nepadarydami jokios žalos, nereikia griauti pastatų Beirute. Jie galėtų elgtis geriau ir, tiesą sakant, galėtų geriau atlikti darbą“, – trečiadienį Didžiojo septyneto viršūnių susitikime Prancūzijoje sakė D. Trumpas.

Tuo metu JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as ketvirtadienį papriekaištavo Izraelio vyriausybėje dirbantiems griežtosios linijos ministrams, kurie sukritikavo susitarimą su Iranu, ir patarė jiems „pabusti ir pajusti realybę“.

„Donaldas J. Trumpas yra vienintelis valstybės vadovas visame pasaulyje, kuris šiuo metu palankiai žiūri į Izraelio tautą“, – per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose teigė J. D. Vance‘as.

„Jei būčiau Izraelio vyriausybės narys, galbūt nepulčiau vienintelio galingo sąjungininko, man likusio visame pasaulyje“, – pridūrė jis.

D. Trumpas penktadienį atskirai pareiškė nusivylimą tiek Iranu, tiek kritikais namuose, tvirtinančiais, kad susitarimas apdovanoja Teheraną ir tinkamai neapriboja jo branduolinės programos.

„Mes nesusitikome iš nevilties – taip elgėsi Iranas“, – platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas, kuris tokią pastabą išsakė po to, kai Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei ketvirtadienį nurodė, jog D. Trumpas „panaudojo įvairius svertus“, kad sudarytų šį susitarimą „iš nevilties“.

Susitarimą kritikavo respublikonai ir demokratai, nes jame numatytas sankcijų švelninimas ir Iranui skirtas 300 mlrd. JAV dolerių atstatymo fondas, tačiau D. Trumpas pabrėžė, kad Iranas dabar yra „susilpnintas“.

„Kaip kai kurie žmonės gali būti tokie kvaili???“ – kitame socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše teigė jis.

Vilnius, birželio 19 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 19 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Penktadienį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) informavo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Palangos miesto savivaldybėje – bus aiškinamasi, kaip sandėliavimui skirtos patalpos tapo poilsio paskirties objektais. Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai – Laurynas Kasčiūnas ir Tomas Martinaitis – pranešė turintys žinių, kad pasibaigus Jungtinių Valstijų karių rotacijai, nauji kariai į Lietuvą atvyks liepą. 

Penktadienį taip pat paaiškėjo, kad naujuoju Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovu tapo iki šiol viršininko pavaduotojo pareigas institucijoje ėjęs Martynas Endrijaitis.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Palangos miesto savivaldybėje. Po socialdemokratų kreipimosi teisėsauga aiškinsis, kaip Medvalakio gatvėje sandėliavimui skirtos patalpos tapo poilsio paskirties objektais. Kaip nurodo STT skundą pateikę socdemai Laurynas Šedvydis ir Svetlana Tučkė, iš pradžių esą planuota minėtu adresu įkurti garažus, tačiau neva dar net nepakeitus žemės paskirties, toje vietoje ėmė kurtis poilsiui skirti objektai, buvo pakabintas užrašas „Palangos loftai“. Socialdemokratai mano, kad Palangos miesto savivaldybė netikrino, ar patalpos realiai bus naudojamos pagal deklaruotą paskirtį, o vėliau, kai viešoje erdvėje jau pradėtos reklamuoti poilsio paslaugos, savivaldybė ir toliau nesiėmė aktyvių veiksmų.

Pasibaigus JAV karių rotacijai, liepą į Lietuvą turėtų atvykti nauji kariai. Apie tai pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Tokių žinių teigė turįs ir NSGK narys, socialdemokratas Tomas Martinaitis. Pasak L. Kasčiūno, išvykę kariai esą nebus pakeisti didesniu pajėgumu. Savo ruožtu šalies vadovas penktadienį sakė, kad artimiausiu metu tikimasi sulaukti pozityvių signalų iš Vašingtono. Pasibaigus rotacijai birželio pradžioje pasitraukimą iš Lietuvos pradėjo per 1 tūkst. JAV karių su technika. 

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad nauja koalicija bus stabilesnė. Jis taip pat viliasi, kad valdantieji toliau laikysis pagrindinių Lietuvos užsienio politikos principų – paramos Ukrainai, aktyvios politikos Europos Sąjungoje (ES), saugumo ir gynybos bei įsipareigojimų NATO. Ketvirtadienį naujosios valdančiosios daugumos partneriai pasirašė koalicinę sutartį. Dokumentą savo parašais patvirtino Seimo frakcijų seniūnai – socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos vadovas Jaroslavas Narkevičius ir demokratų frakcijai vadovaujantis Lukas Savickas.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovu paskirtas Martynas Endrijaitis. Apie tai pranešė Finansų ministerija, kurios paskelbtą konkursą laimėjęs M. Endrijaitis pareigas pradės eiti liepos 28 d. Anot ministro Kristupo Vaitiekūno, VMI tenka itin svarbus vaidmuo užtikrinant Lietuvos finansinės sistemos stabilumą ir sąžiningumą, todėl jis tikisi, kad naujasis vadovas įstaigą toliau modernizuos, efektyvins ir stiprins pasitikėjimą mokesčių sistema. M. Endrijaitis VMI dirba daugiau nei dešimtmetį. Nuo 2021 m. kovo jis eina VMI viršininko pavaduotojo pareigas. 2020–2021 m. jis dirbo laikinuoju VMI viršininko pavaduotojas, 2018–2020 m. – VMI vadovybės vyresnysniuoju patarėju. Karjerą institucijoje pradėjo Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriuje. Konkurse į VMI viršininko pareigas dalyvavo 32 pretendentai. M. Endrijaitis į šias pareigas skiriamas penkerių metų kadencijai.

Išsiskyrus Vyriausybės bei darbdavių ir profsąjungų pozicijoms dėl kitų metų minimalios algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimo, premjerė Inga Ruginienė sako, kad abiem variantais būtų pasiektas tas pats rezultatas – kitų metų minimalus atlyginimas pasiektų 903 eurus „į rankas“. Šią savaitę partneriai Trišalėje taryboje sutarė, kad 2027 m. minimali mėnesio alga (MMA) turėtų kilti 7,19 proc. – 83 eurais iki 1235,9 eurų, o dvejus metus nedidintas bazinis NPD augti 4 proc. arba 30 eurų iki 777 eurų (vertinant algą „ant popieriaus“). Tačiau Vyriausybė su pastaruoju siūlymu nesutinka, o minimalią algą siūlo kelti kiek sparčiau – 92 eurais (8 proc.) iki 1245 eurų „ant popieriaus“. Premjerės teigimu, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimas yra svarbus ir sveikintinas žingsnis. Tiesa, anot jos, Vyriausybės siūlymas sparčiau didinti MMA ir nekeisti NPD – atsakingesnis mokesčių sistemos atžvilgiu. I. Ruginienė taip pat pakartojo, kad kitais metais įsigalioja Seimo pernai priimtas prezidento siūlymas taikyti papildomą NPD tėvams, auginantiems vaikus – jis sieks 87 eurus už vaiką arba 1044 eurus per metus (atskaičius mokesčius – 208,8 eurų už vaiką). Skaičiuojama, kad ši lengvata biudžetui kainuos apie 90 mln. eurų, o darbdavių ir profsąjungų siūlymas kelti NPD pajamas mažintų dar apie 40 mln. eurų.

JAV ir Iranui pasirašius memorandumą dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos, prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad tai padės užtikrinti stabilumą regione, tačiau ilguoju laikotarpiu ragina valstybes mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Anot prezidento, Lietuva iš atsinaujinančių šaltinių pasigamina 73 proc. savo elektros poreikio, visą jį padengti planuoja jau 2028 m. Seimas savo ruožtu anksčiau birželį leido į operacijas Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, kurie turėtų dalyvauti išminavimo misijose. G. Nausėdos teigimu, Lietuva prie misijos yra pasiruošusi prisijungti bet kuriuo metu ir tai savo partneriams signalizavo nuo pat pradžių. Vasario pabaigoje prasidėjus kariniams veiksmams, pasaulyje pradėjo kilti naftos kainos, nes per Hormuzo sąsiaurį vyksta apie penktadalį pasaulio naftos laivybos. Kaip skelbta, susitarimas tarp JAV ir Irano pasirašytas ketvirtadienį, tačiau vis dar lieka neišspręsti svarbūs klausimai dėl Irano branduolinės programos ateities – tam numatytas 60 dienų derybų etapas.

Atlikus „Žalgirio“ futbolo klubo veiklos auditą tuo metu, kai jam vadovavo direktorė Vilma Venslovaitienė, aptikta šimtai tūkstančių eurų galimai nepagrįstų išlaidų. Nepriklausomą auditą nuo šių metų vasario iki birželio vykdė bendrovė „Audifina“ – jis buvo inicijuotas tik po to, kai 2025 m. rugpjūtį V. Venslovaitienė paliko „Žalgirį“, o jį valdančios viešosios įmonės vadovo postą perėmė Mindaugas Kasperūnas. 2021–2025 m. sostinės futbolo klubo veiklą apžvelgę auditoriai nustatė, jog „Žalgiris“ buvusiai direktorei V. Venslovaitienei ir komandos treneriui Vladimirui Čeburinui išmokėjo virš 1 mln. eurų premijų, o daugiau nei 200 tūkst. jų buvo išmokėtos be aiškaus pagrindo. Dabartinė vadovybė dėl šių premijų patvirtinimo planuoja kreiptis į dalininkus, prašydama paaiškinimų. Auditą atlikusiai bendrovei taip pat kilo klausimų dėl Vilniaus klubo avansinių apyskaitų. Kaip rašoma išvadose, klubas apmokėjo atskaitingų asmenų pirkimus, kurių bendra suma sudarė 235 tūkst. eurų, o beveik 150 tūkst. iš jos buvo skirta V. Venslovaitienei. Dabartinė futbolo klubo vadovybė ketina kreiptis į auditorius dėl papildomo žalos vertinimo ir prašys, kad teisininkai įvertintų galimybes imtis teisinių veiksmų bei gauti atlyginimą už galimą finansinę žalą.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Europos Sąjunga (ES) pirmą kartą metams, o ne šešiems mėnesiams pratęsė Rusijai įvestų ekonominių sankcijų galiojimą. Nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES ėmė taikyti Maskvai plačios apimties poveikio priemones. Sankcijos visų pirma nukreiptos į Rusijos pajamas, gaunamas iš tarptautinės prekybos iškastiniu kuru, šalies ginklų pramonę ir finansų įstaigas. Iki šiol šias sankcijas reikėdavo pratęsti kas pusę metų, tam buvo reikalingas vienbalsis visų 27 ES šalių vadovų pritarimas.

Šveicarija paskelbė, kad planuotos derybos dėl JAV ir Irano susitarimo memorandumo, skirto užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, įgyvendinimo buvo atidėtos. Prieš keletą valandų iki pasirodant šiai informacijai, buvo atšauktas ir JAV viceprezidento J. D. Vance’o vizitas į šią Alpių šalį. „Planuotos derybos tarp JAV, Irano, Kataro ir Pakistano buvo atidėtos“, – teigiama Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Baltieji rūmai pranešė, kad JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as nevyks į Šveicariją derėtis su Iranu, nes dar nėra galutinai suderinti artėjančių techninių derybų planai. 

Izraelis ir „Hezbollah“ susitarė dėl paliaubų, pareiškė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs JAV pareigūnas. Jis šia žinia pasidalijo po to, kai nauji mirtini susirėmimai Libane sukėlė grėsmę trapiam susitarimui dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos. Pasak pareigūno, 16 val. vietos (ir Lietuvos) laiku prasidėjusias paliaubas po derybų su Izraeliu ir Iranu padėjo sudaryti JAV ir Kataro tarpininkai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija pastaruoju metu reiškė vis didesnį susierzinimą dėl Izraelio, o D. Trumpas vis labiau kritikavo didelį Izraelio atakų Libane aukų skaičių. Izraelio kariuomenė penktadienį skelbė, kad naktį surengė smūgius prieš „Hezbollah“ kovotojus ir infrastruktūrą, o žydų valstybė prieš tai pranešė, jog per grupuotės atakas Pietų Libane žuvo keturi jos kariai. 

Ankara, birželio 19 d. (AFP-ELTA). Turkijos vyriausybė dar kartą sugriežtino savo veiksmus prieš didžiausios opozicinės partijos – Respublikonų darbo partijos (CHP) – išrinktus atstovus. Stambulo prokuratūros duomenimis, penktadienį dėl kaltinimų korupcija suimti 37 iš 47 įtariamųjų, kuriems išduoti arešto orderiai, įskaitant Stambulo Princų salų (Adalaro) merą Ali Ercaną Akpolatą. Jie kaltinami išdavę negaliojančius statybų leidimus populiarioje salų grupėje prie Stambulo. Pasak prokuratūros, sulaikymai vyko keturiose provincijose.

Remiantis prokuratūros pranešimu, suimtieji kaltinami kyšininkavimu, turto pasisavinimu, oficialių dokumentų klastojimu, nusikalstamo susivienijimo subūrimu bei vadovavimu jam ir piktnaudžiavimu valdžia. Pasak turkų žiniasklaidos, be to, šią savaitę būta sulaikymų CHP bastione Izmire, Mersine šalies pietuose ir dviejuose Stambulo rajonuose.

Kairiųjų nacionalistų partija CHP 2024 m. savivaldos rinkimuose sudavė skaudų smūgį prezidento Recepo Tayyipo Erdogano islamiškajai konservatyviai partijai. Nuo tada opozicinė partija vis labiau patenka į Turkijos teisėsaugos akiratį. Buvęs Stambulo meras Ekremas Imamoglu, pavyzdžiui, dėl kaltinimų korupcija jau daugiau nei metus sėdi kalėjime.

Gegužę, be to, teisėjo sprendimu, buvo nušalinta partijos vadovybė, ir tai sukėlė lyderystės krizę partijoje. Trečiadienį daugiau kaip 800 delegatų įteikė peticiją, kurioje reikalaujama neeilinio partijos suvažiavimo.

Vilnius, birželio 19 d. (ELTA). Kibernetiniai nusikaltėliai įsilaužė į dešimtis tūkstančių bendrovės „Fortinet“ sukurtų ugniasienių (angl. firewall) ir VPN tinklų, kuriuos naudoja didžiosios pasaulio įmonės, į sąrašą pateko ir 9 „.lt“ domenai bei 14 organizacijų, kurių įrenginiai fiziškai yra Lietuvoje, tarp jų ir viena valstybinė įstaiga, skelbia portalas „Delfi“.

Anot jo, į kibernetinių nusikaltėlių akiratį buvo patekusi telekomunikacijų bendrovė „Telia“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), keletas statybos įmonių, baldų parduotuvė, elektroninės prekybos tinklai ir kiti.

Per incidentą, anot portalo, nukentėjo tokios pasaulinės įmonės kaip „Toyota“, „Foxconn“, „Accenture“, „Siemens“.

Kaip skelbiama, kibernetinės atakos, pavadintos „FortiBleed“, metu panaudotos automatizuotos priemonės, kurios padėjo surasti neapsaugotas „Fortinet“ ugniasienes ir VPN.

Įsilaužimo atveju pasinaudojama anksčiau nutekintų slaptažodžių rinkiniais ir taip vagiami kiti konfidencialūs duomenys.

„Fortinet“ yra JAV kibernetinio saugumo bendrovė, jos IT sprendimai bei įranga, pavyzdžiui, fizinės ugniasienės (FortiGate), populiarūs visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje.

Vilnius, birželio 19 d. (ELTA). Pareigas paliekantis Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadas pulkininkas Darius Vaicikauskas perduodamas pajėgų vado simbolį – skeptrą, vadovavimą pajėgoms perdavė naujai paskirtam vadui pulkininkui Ramūnui Jurskiui, pranešė kariuomenė. 

Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras akcentavo KASP indėlį į valstybės visuotinio gynybos modelio įgyvendinimą.

„Daugiau nei tris dešimtmečius Krašto apsaugos savanorių pajėgos įrodė, kad yra neatsiejama Lietuvos kariuomenės ir valstybės gynybos dalis. Savanoriai savo vertę ne kartą įrodė tiek tarptautinėse operacijose kartu su sąjungininkai, tiek padėdami valstybei COVID-19 pandemijos suvaldyme ir neteisėtos migracijos iššūkiuose“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojamas kariuomenės vadas.

Vadovavimą Krašto apsaugos savanorių pajėgoms perdavęs pulkininkas. D. Vaicikauskas tarnybą tęs Sausumos pajėgų vado pavaduotojo pareigose. 

Buvusiam KASP vadui už nuopelnus stiprinant krašto apsaugą ir valstybės saugumą įteikta Krašto apsaugos ministro dovana – vardinis ginklas. Estijos, Latvijos ir Lenkijos savanoriškųjų pajėgų vadai įteikė apdovanojimus už konstruktyvų tarpusavio bendradarbiavimą.

Pulkininkas R. Jurskis 2019–2021 m. tarnavo KASP štabo viršininku. Būsimam KASP vadui taip pat teko tarnauti mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis vilkas“, vykdyti Inžinerijos bataliono vado pareigas.

Karininkas dalyvavo tarptautinėse operacijose Irake bei Afganistane. R. Jurskis yra apdovanotas Lietuvos krašto apsaugos sistemos, NATO ir JAV kariuomenės medaliais.

(patikslinta pirma pastraipa)

Vilnius, birželio 19 d. (ELTA). Pasibaigus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių rotacijai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako turįs žinių, kad liepos mėnesį į Lietuvą atvyks nauji kariai. 

„Dar nėra oficialių žinių, kaip bus toliau su Amerikos kariais, bet galiu pasakyti, kad turėsime gerų žinių. Manau liepos mėnesį mes turėsime grįžtančius amerikiečius“, – „Žinių radijui“ penktadienį teigė L. Kasčiūnas. 

Tokių žinių teigė turįs ir NSGK narys, socialdemokratas Tomas Martinaitis. 

„Tą patį ir aš galiu pasakyti“, – „Žinių radijui“ sakė T. Martinaitis. 

Vis tik, L. Kasčiūno teigimu, išvykę kariai nebus pakeisti didesniu pajėgumu. 

„Ne, didesnio (skaičiaus neturėsime – ELTA)“, – sakė jis. 

„Gal šiek tiek mažesnis (pajėgumas – ELTA). Dabar yra priimtas neformalus sprendimas. Turėtume turėti ir tam tikrą politinę žinią. Manau greitu metu galėsime pranešti“, – pridūrė jis. 

Kaip skelbta, pasibaigus rotacijai birželio pradžioje pasitraukimą iš Lietuvos pradėjo per 1 tūkst. JAV karių su technika. Dar nežinoma, kas ir kada juos pakeis. 

Krašto apsaugos ministras R. Kaunas sakė turįs patikinimą iš sąjungininkų, kad pasibaigus karių rotacijai, juos pakeis nauji.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras šią savaitę teigė, kad Vašingtonas siunčia labai pozityvius signalus dėl amerikiečių karių tolesnio buvimo Lietuvoje.

Kaip skelbė ELTA, Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.

JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione. Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra. 

JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.

Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje. Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.

Vilnius, birželio 19 d. (ELTA). Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) penktadienį išrinkta Meilės Lukšienės premijos laureatė. Ja tapo Kauno Maironio universitetinės gimnazijos matematikos mokytoja Marta Baranauskaitė.

Kaip pranešė ŠMSM, matematikos pamokose M. Baranauskaitė taiko STEAM ugdymo principus, nes nori parodyti matematikos ryšį su realiu pasauliu, mokslu, technologijomis ir kasdienėmis situacijomis. Taip pat pedagogė naudoja patyriminio, projektinio ir bendradarbiavimu grįsto mokymo metodus, skatinančius mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą, problemų sprendimo gebėjimus bei aktyvų įsitraukimą į mokymąsi.

Mokykloje pedagogė dirba šešerius metus. Mokytoja dirba toje pačioje gimnazijoje, kurią ir baigė.

Nuo 2024 metų ji taip pat dirba Vytauto Didžiojo universiteto STEAM didaktikos centre, kuriame prisideda prie inovatyvių ugdymo praktikų sklaidos ir šiuolaikinės STEAM didaktikos stiprinimo. Kaip teigia mokytoja, ši veikla leidžia nuolat augti profesiškai, dalintis patirtimi su pedagogų bendruomene ir ieškoti naujų būdų, kaip modernizuoti matematikos ugdymą bei stiprinti mokinių motyvaciją mokytis.

Premija laureatei bus įteikta spalio mėnesį kartu su Metų mokytojo premijomis pažymint Tarptautinę mokytojų dieną.

ŠMSM įsteigta premija gali būti skiriama už sėkmingą pedagoginės veiklos pradžią, ugdymo demokratizavimą, modernizavimą, kūrybiškumą, sėkmingai įgyvendintus edukacinius projektus, tautiškai ir pilietiškai aktyvią veiklą, drąsią, pripažintą praktiką, lyderystę, bendradarbiavimą su bendruomenės nariais ir kt. Premijos laureatas įsipareigoja tęsti ir plėtoti Meilės Lukšienės idėjas.

Kandidatus premijai gauti gali siūlyti pats kandidatas, švietimo įstaigų vadovai, savivaldybės, mokytojai, mokiniai, jų tėvai, nevyriausybinės organizacijos, veikiančios švietimo srityje, ŠMSM ir jai pavaldžios įstaigos.