(Papildytas visas tekstas)

Vilnius, spalio 12 d. (ELTA). Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Ukrainai reikia naujo prezidento, šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad ukrainiečiai turi teisę turėti tokius vadovus, kuriuos išsirinko.

„Ukraina turi teisę turėti tokius vadovus, kokius ji išsirinko. Ukraina dar 2019 metais išsirinko savo prezidentu Volodymyrą Zelenskį, kuris, pasirodo, besąs vertas visos šitos pagarbos ir viso susižavėjimo“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė G. Nausėda. 

„Taip, be jokios abejonės, normalioje situacijoje Ukrainoje turėtų vėl įvykti rinkimai, nes prezidento kadencija yra pasibaigusi. Ir jeigu tik būtų bent menkas laiko tarpas, apie kurį pats prezidentas (V. Zelenskis – ELTA) užsiminė, – bent 60 dienų – rinkimai galėtų įvykti, tačiau Ukrainos žmonės turi teisę išsirinkti tą patį prezidentą, kurio pavardė ir vardas yra V. Zelenskis“, – akcentavo šalies vadovas.

Prezidentas nevertino, ar tokį JAV prezidento pareiškimą galima laikyti kišimusi į Ukrainos vidaus politiką. 

„Tiesiog tai gal buvo pasakyta spontaniškai. Aš šitoje vietoje reikalo nedramatizuočiau, bet tikrai būtų puiku, jeigu mūsų didysis sąjungininkas, na, tiesiog prisidėtų prie to, kad suteiktų tokią galimybę Ukrainai organizuoti rinkimus“, – nurodė G. Nausėda. 

Sako, jog kai kurie JAV sprendimai neramina

NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas pirmadienį pareiškė, kad Aljansas „sustabdytų, nuslopintų ir sužlugdytų“ bet kokį išpuolį prieš savo nares, taip perspėdamas Rusiją. 

Jis savo kalboje taip pat akcentavo, kad jei įvyktų didesnio masto išpuolis, NATO imtųsi ryžtingų veiksmų, jog sustabdytų priešininkus, o prireikus sunaikintų jų pajėgumus toliau kovoti.

Lietuvos prezidento vertinimu, tokios pačios pozicijos šiuo klausimu laikosi ir D. Trumpas. Vis dėlto, pasak G. Nausėdos, „kai kurie“ JAV sprendimai neramina bei, jo teigimu, nepadės kariaujančiai Ukrainai. 

„Aš neturiu pagrindo manyti, kad prezidentas trumpas galėtų turėti kažkokią kitą poziciją. Taip gal kažkam liks dėl to abejonės, bet vis dėlto yra daug signalų, kuriuos mes gavome iš savo didžiojo sąjungininko teigiamus signalų. Dėl jų įsipareigojimo mūsų regiono saugumui dėl Jungtinių Amerikos Valstijų karių dislokavimo. Taip, kad linija JAV matyti“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tačiau, sakau – kai kurie sprendimai vis dėlto verčia sunerimti, nes tai yra sprendimai, kurie tikrai nepadės Ukrainai jos sunkioje kovoje prieš agresorių“, – pabrėžė jis. 

Kaip skelbta, praėjusią savaitė D. Trumpas pareiškė, kad Ukrainai reikia naujo prezidento, kuris sutiktų užbaigti karą.

Reaguodamas į šį pareiškimą V. Zelenskis teigė, kad jo vadovaujama šalis galėtų surengti rinkimus, jei Rusija sutiktų su 60 dienų visiškomis paliaubomis.

Jis patikino, kad Ukraina yra pasirengusi paliauboms, net ir taikomoms vien energetikos infrastruktūrai, jei Rusija su tuo sutiktų. Vis dėlto, anot jo, šią savaitę agresoriaus surengtos intensyvios atakos rodo, kad Maskva nejaučia tikro spaudimo užbaigti karą.

Vilnius, spalio 12 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministerijai (URM) pasitraukus iš Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos apie dezinformaciją „Disinfo 2026“, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ekspertų asmeninė nuomonė turi būti atskirta nuo oficialios valstybės pozicijos.

„Yra oficiali pozicija ir aš tikrai turėčiau labai rimtų abejonių, ar mes galime valstybę įvardinti kaip kažkokią dezinformacijos skleidėją. Bet, be jokios abejonės, neoficiali tiek Lietuvos atstovų, tiek kitų valstybių atstovų pozicija gali būti reiškiama, jie gali turėti vienokią ar kitokią nuomonę mūsų didžiojo sąjungininko atžvilgiu. Tačiau skirkime žmonių arba specialistų, ekspertų asmeninę poziciją nuo oficialios pozicijos, kuri jau sietina su Užsienio reikalų ministerija arba kitomis valstybės institucijomis“, – LRT televizijai pirmadienį teigė G. Nausėda. 

Kaip skelbta, praėjusią savaitę „Politico“ pranešė, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija darė spaudimą Lietuvos, Kanados ir Europos Sąjungos (ES) diplomatams, siekdama, kad šie pasitrauktų iš Vilniuje vykstančios konferencijos apie dezinformaciją.

Leidinio duomenimis, Vašingtono nepasitenkinimą sukėlė konferencijos programoje numatytos diskusijos, kuriose JAV buvo apibūdinamos kaip užsienio subjektas, kuris vykdo manipuliavimą informacija ir kišimosi veiklą.

„Politico“ skelbė, kad po pokalbių su JAV pareigūnais Lietuva ir Kanada atšaukė paramą konferencijai, o jų ministerijų logotipai buvo pašalinti iš renginio medžiagos. Iš oficialios programos taip pat pašalinta Europos išorės veiksmų tarnyba.

Pasak leidinio, JAV Valstybės departamento diplomatiniame pranešime nurodoma, kad po pokalbio su JAV ambasada užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, jog diskusijos apie JAV neatspindi Lietuvos Vyriausybės pozicijos.

URM aiškino, kad iš tarptautinės konferencijos apie dezinformaciją pasitraukė todėl, kad kai kurios renginio programos dalys neatitiko Vyriausybės pozicijų ir Lietuvos nacionalinių interesų.

Vilnius, spalio 12 d. (ELTA). JAV sudarius susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad toks sprendimas „atidaro šliuzus“ agresorės tarptautinei izoliacijai mažėti.

„(Sprendimas – ELTA) neturi labai aiškaus ekonominio, pozityvaus poveikio, nors galbūt mėginama pristatyti situaciją kitaip, tačiau jis atidaro šliuzus Rusijos izoliacijai mažėti. Mes matome tokių pastangų dešimtis, šimtus sporto pasaulyje, kultūros pasaulyje, pamėginti pramušti tuos takus į tarptautinę rinką ir pavaizduoti – nieko čia ypatingo nevyksta, tiesiog mes toliau vykdome savo karinę operaciją“, – LRT televizijai pirmadienį sakė G. Nausėda.

Anot jo, šią savaitę Europos Vadovų Taryboje (EVT) turėtų būti aptarta, kokių veiksmų imtis šioje „nepavydėtinoje“ situacijoje, jis taip pat pabrėžė, kad Europos valstybės vis dar perka rusiškus išteklius ir taip finansuoja karą, dėl ko sulaukia priekaištų iš amerikiečių.

G. Nausėdos teigimu, šis JAV susitarimas „tikrai nėra iš gerų sprendimų sąrašo“, bet jį galima aiškinti tik rinkiminiu laikotarpiu, nes realaus poveikio naftos kainoms tai neturės.

Prezidentas pažymėjo, kad pati žaliava vis dar brangi dėl konflikto Hormuzo sąsiauryje, o Rusija dėl sėkmingų Ukrainos smūgių naftos perdirbimo infrastruktūrai negali ženkliai padidinti dyzelino pasiūlos.

„Geopolitiniame konflikte ekonominiai argumentai neturi išeiti į pirmą vietą – (…) šiuo atveju susiduriame su agresoriumi, kuris visiškai ignoruoja ekonominius argumentus, jis gali, taip sakant, karo aukuro paaukoti viską ir jis pasirengęs tai daryti“, – tikino prezidentas.

Anot jo, pirmiausia būtina remti ir stiprinti Ukrainą, o šis JAV prezidento sprendimas prie to neprisidės.

„Europa turi dėti dar dvigubai didesnes pastangas, kad Ukraina laikytųsi šioje kovoje“, – pridūrė G. Nausėda.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie susitarimą, pagal kurį Rusija pasaulinei rinkai turėtų patiekti 300 tūkst. tonų dyzelino, taip pat teigė, kad šalis turėtų gerokai padidinti šių degalų eksportą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad dovanos V. Putinui neprisidės prie taikos ir neduos naudos civilizuotam pasauliui. Jis perspėjo, kad Rusija už jas „atsilygins“ naujais teroro aktais bei šį Vašingtono žingsnį vadino „silpnu stiprių partnerių sprendimu“.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas taip pat pareiškė, kad sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimas padeda Kremliui finansuoti karą prieš Ukrainą.

Ji atkreipė dėmesį, kad per dvi dienas dėl Rusijos smūgių žuvo daugiau kaip 80 Ukrainos civilių gyventojų, o Maskva suintensyvino hibridines atakas prieš Europos Sąjungos valstybes ir NATO sąjungininkes. Pasak jos, sankcijų rusiškam dyzelinui sustabdymas suteikia Rusijai papildomų pajamų karui tęsti, todėl dabar ne laikas mažinti spaudimą Maskvai.

JAV prezidento D. Trumpo ir Rusijos vadovo V. Putino susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo sukritikavo ir Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo, pavadindamas jį „siaubingu nusivylimu“.

(Papildysime)

Vilnius, spalio 12 d. (ELTA). Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Ukrainai reikia naujo prezidento, šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad ukrainiečiai turi teisę turėti tokius vadovus, kuriuos išsirinko.

„Ukraina turi teisę turėti tokius vadovus, kokius ji išsirinko. Ukraina dar 2019 metais išsirinko savo prezidentu Volodymyrą Zelenskį, kuris, pasirodo, besąs vertas visos šitos pagarbos ir viso susižavėjimo“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė G. Nausėda. 

Prezidentas nevertino, ar tokį JAV prezidento pareiškimą galima laikyti kišimusi į Ukrainos vidaus politiką. 

„Tiesiog tai gal buvo pasakyta spontaniškai. Aš šitoje vietoje reikalo nedramatizuočiau, bet tikrai būtų puiku, jeigu mūsų didysis sąjungininkas, na, tiesiog prisidėtų prie to, kad suteiktų tokią galimybę Ukrainai organizuoti rinkimus“, – nurodė šalies vadovas.

Madridas, spalio 12 d. (AFP-ELTA). Maroko karo laivai liepos mėnesį per migrantų antplūdį ir po jo buvo įplaukę į Seutos teritorinius vandenis – tai retas atvejis, kai buvo pažeidžiamas Ispanijos suverenitetas šioje Šiaurės Afrikos teritorijoje, į kurią pretenzijas reiškia Rabatas, pirmadienį pranešė žiniasklaida.

Šis pranešimas pasirodė Ispanijos karaliaus ir karalienės vizito Seutoje išvakarėse. Tai bus pirmasis karališkosios poros apsilankymas mieste nuo 2007 m., galintis padidinti įtampą istoriškai jautriuose Ispanijos ir Maroko santykiuose dėl šios teritorijos statuso.

Ispanijos dienraštis „El País“, remdamasis neįvardytais „apie šiuos incidentus informuotais šaltiniais“, pranešė, kad mažiausiai viena Maroko fregata ir keli patruliniai kateriai be išankstinio leidimo įplaukė į Ispanijos teritorinius vandenis.

„Tai nebuvo [...] paprastas praplaukimas ar atsitiktinis įplaukimas, o tyčinis ir pasikartojantis teritorinių vandenų pažeidimas, kuriam beveik nėra precedentų“, – remdamasis anoniminiais šaltiniais rašė „El País“.

„Maroko karo laivų įplaukimai tęsėsi ir pirmosiomis rugpjūčio dienomis, tvyrant didelei įtampai, ir vos nesukėlė abiejų šalių karinių laivų susidūrimo“, – pranešė dienraštis.

Pasak jo, Maroko karo laivų įplaukimus sustabdė tik Ispanijos karinio jūrų laivyno ir Gynybos ministerijos įsikišimas.

Kilo daug klausimų dėl galimo Rabato vaidmens per beprecedentį ir žmonių gyvybių pareikalavusį daugiau kaip 70 tūkst. migrantų antplūdį iš Maroko į Seutą liepos 30–31 d.

Ispanijos dešinieji kaltina Maroką organizavus migrantų patekimą į Seutą dėl politinių motyvų, nes Rabatas reiškia teritorines pretenzijas į šį miestą ir kitą Ispanijos teritoriją Šiaurės Afrikoje – Melilją.

Ispanijos ministras pirmininkas socialistas Pedro Sanchezas, per aštuonerius savo valdymo metus siekęs pagerinti santykius su Rabatu, pareiškė, kad šiems kaltinimams pagrįsti nėra jokių „tvirtų įrodymų“.

Maroko karalius Mohammedas VI penktadienį nutraukė tylą, pasmerkdamas „neatsakingus tam tikrų politinių bei žiniasklaidos sluoksnių pareiškimus ir jų akivaizdų naudojimąsi šia padėtimi saviems tikslams“, taip greičiausiai reaguodamas į Ispanijoje išsakytą kritiką.

Kreipdamasis į parlamentą jis pareiškė, kad jo šalies partnerystė su Ispanija „yra suverenus pasirinkimas ir savanoriškas įsipareigojimas, kuriam negali būti daromas joks spaudimas, negali būti grasinama ir kuris negali tapti jokio šantažo objektu“.

„El País“ rašė, kad jo šaltiniai atsisakė spėlioti, ar Maroko karo laivų įplaukimai nebuvo sąmoningai derinami su migrantų antplūdžiu, tačiau pridūrė, kad šis incidentas „padidino dvišalę įtampą“.

Ispanijos gynybos ministerija į prašymą pakomentuoti situaciją kol kas neatsakė.

Antradienį numatytas karaliaus Pilypo VI ir karalienės Leticijos vizitas Seutoje turi didelę simbolinę reikšmę ir gali tapti išbandymu santykiams su Maroku. 2007 m. buvusio karaliaus Juano Carloso apsilankymas šiame mieste sukėlė diplomatinę krizę.

Roma, spalio 12 d. (AFP-ELTA). Naujienų agentūrai AFP pirmadienį buvo įteikta Italijos žmogaus teisių premija, kuria taip pat apdovanoti kardinolas Pierbattista Pizzaballa ir labdaros organizacija, teikianti pagalbą maistu.

Apdovanojimo organizatoriai iš „De Sanctis“ fondo pareiškė, kad šiuo prizu siekiama „pagerbti tuos, kurie kasdien prisideda prie to, kad žmogaus teisės būtų įgyvendinamos iš tikrųjų“.

Vertinimo komisijos narė, žurnalistė ir rašytoja Giovanna Botteri pagyrė AFP už „neįtikėtiną atsidavimą nušviečiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose, Gazos Ruože ir Ukrainoje tiesiogiai iš įvykių vietų“.

Apdovanojimų ceremonijoje, vykusioje Italijos Aukščiausiajame Teisme Romoje, dalyvavo Italijos prezidentas Sergio Mattarella, užsienio reikalų ministras Antonio Tajani ir vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi.

Pagrindinę kalbą pasakė Jeruzalės lotynų patriarchas P. Pizzaballa, aukščiausio rango Katalikų Bažnyčios dvasininkas Artimuosiuose Rytuose.

AFP vardu apdovanojimą atsiėmė agentūros Europos padalinio vadovas Pierre'as Ausseillis.

Savo kalboje jis sakė, kad žmogaus teisės yra „bendra gija, jungianti didelę dalį mūsų darbo“.

P. Ausseillis taip pat pagerbė vaizdo žurnalisto Armano Soldino atminimą. 2023 m. Rytų Ukrainoje jis žuvo nuo Rusijos pajėgų ugnies, būdamas 32 metų. A. Soldinas karjerą AFP pradėjo nuo praktikos agentūros biure Romoje.

AFP yra seniausia pasaulyje naujienų agentūra, joje dirba 1 840 žurnalistų.

Trečiąja premijos laureate tapo nevyriausybinė organizacija „Cucine Popolari“ („Liaudies virtuvės“), kuri centrinės Italijos Bolonijos mieste valdo keturias labdaros valgyklas, teikiančias maistą nepasiturintiesiems.

Vašingtonas, spalio 12 d. (AFP-ELTA). JAV federalinė teisėja pirmadienį skubos tvarka nurodė sustabdyti tolesnį medžių kirtimą viename Vašingtono golfo aikštyne, kurio atnaujinimas yra vienas iš daugelio prezidento Donaldo Trumpo planuojamų sostinės pertvarkymo projektų. Toks sprendimas priimtas jau iškirtus šimtus medžių.

Teisėja Ana Reyes patenkino aplinkosaugininkų prašymą. Jie sunerimo dėl to, kad, jų teigimu, šeštadienį šioje teritorijoje buvo iškirsta apie 500 medžių, o institucijos paskelbė, jog per savaitę ketinama iškirsti dar šimtus.

„Šimtų medžių pašalinimas iš Rytų Potomako golfo aikštyno yra negrįžtamas“, – trumpame sprendime nurodė teisėja, uždraudusi toliau kirsti medžius iki antradienio ryto arba kol teismas priims kitą sprendimą.

Ji taip pat paskyrė skubų teismo posėdį, kuris pirmadienio rytą turėjo vykti vaizdo konferencijos būdu. Per jį numatyta išklausyti abiejų šalių argumentus, ypač dėl to, kad vyriausybė tinkamai ir laiku nepranešė apie savo ketinimus. Teismą ir kitą bylos šalį ji apie juos informavo tik penktadienį vakare.

D. Trumpas, aistringas golfo mėgėjas, nori atnaujinti aikštyną, kuris, pasak jo, yra prastos būklės. Prezidentas teigia, kad ateityje jame galėtų vykti dideli golfo turnyrai.

2025 m. sausį sugrįžęs į Baltuosius rūmus, buvęs nekilnojamojo turto vystytojas pradėjo virtinę statybos ir renovacijos projektų, kuriais siekia palikti savo pėdsaką Vašingtone. Jis tvirtina norintis atkurti sostinės didybę, kuria, pasak jo, nesirūpino ankstesni prezidentai.

Tačiau opozicijoje esantys demokratai kaltina jį švaistant viešąsias lėšas savo tuštybei patenkinti, o daugelis projektų sulaukia rimtų teisinių iššūkių.

Tarp jų – Baltuosiuose rūmuose statoma milžiniška pokylių salė, dėl kurios buvo nugriautas visas prezidento rezidencijos sparnas, taip pat Kennedy centro remontas. D. Trumpas nori, kad ant šio centro būtų užrašytas jo vardas.

Pats D. Trumpas rugsėjo pradžioje paskelbtame interviu pripažino, kad šiuos projektus įgyvendina ir dėl asmeninių motyvų.

„Niekas to nepadarys, kai manęs čia nebebus. Kai išeisiu, niekas nieko nedarys“, – žurnalui „New York Magazine“ sakė jis, paklaustas, ar visus šiuos projektus pradėjo dėl savo paties šlovės.

Teheranas, spalio 12 d. (dpa-ELTA). Irano Revoliucinė gvardija pareiškė, kad Hormuzo sąsiauryje atakavo naftos tanklaivį, kuris buvo išjungęs savo navigacijos sistemą ir nepaisė karinio jūrų laivyno perspėjimų. Tai buvo jau trečia ataka per dvi dienas, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Tasnim“.

Irano žiniasklaida sekmadienį išplatino vaizdo įrašą, kuriame tariamai matyti sprogimas supertanklaivyje, kuris, kaip pranešama, sąsiauryje užplaukė ant jūrinės minos. Manoma, kad minos raketomis paleidžiamos tiesiai priešais tanklaivius.

Irano ginkluotosios pajėgos pastaruoju metu suintensyvino atakas prieš laivus Hormuzo sąsiauryje. Jos paprastai taikosi į tanklaivius ir krovininius laivus, plaukiančius pietiniu maršrutu netoli Omano pakrantės.

JAV karinis jūrų laivynas jau kelis mėnesius ten lydi civilinius prekybinius laivus, siekdamas atnaujinti prekybą nafta ir suskystintomis gamtinėmis dujomis. Iranas šį maršrutą laiko „neteisėtu“ ir reikalauja, kad laivai plauktų palei Irano pakrantę.

Nuo karo pradžios vasario pabaigoje Iranas grasinimais ir išpuoliais prieš laivus iš esmės užblokavo eismą per šį sąsiaurį. JAV kariuomenė taip pat ne kartą atakavo Irano civilinius laivus.

Hormuzo sąsiauris, kurio plotis siauriausioje vietoje siekia vos 35–40 km, Irano kare tapo pagrindiniu įtampos židiniu tarp Irano ir Jungtinių Valstijų.

Talinas, spalio 12 d. (dpa-ELTA). Estijos prezidente prisaikdinta Ülle Madise – 51-erių teisininkė priesaiką davė pirmadienį parlamente Taline vykusios ceremonijos metu. Ji poste keičia Alarą Karį, kuris nusprendė nesiekti antros penkerių metų kadencijos.

Ü. Madise yra šeštoji šios šalies vadovė nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. Ji yra antroji Estijos prezidentė moteris po Kersti Kaljulaid, kuri aukščiausias šalies pareigas ėjo 2016–2021 m. Prezidento vaidmuo Estijoje daugiausia yra reprezentacinis.

Ü. Madise ketina išlaikyti aiškią Estijos vakarietišką kryptį ir paramą Ukrainai, kuri ginasi nuo Rusijos invazijos.

Sakydama kalbą prisaikdinimo ceremonijoje, naujoji prezidentė paragino 1,2 mln. šalies gyventojų nepasiduoti baimei ar beviltiškumui, nepaisant sunkių laikų ir Estiją supančio „nenuspėjamo ir pavojingo“ pasaulio.

Dėl savo geografinės padėties NATO rytiniame flange Estija yra ypač pažeidžiama ir jaučia grėsmę dėl prieš daugiau nei ketverius metus prasidėjusios Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą. Ši šalis yra artima Kyjivo partnerė ir rėmėja.

Jokiai politinei partijai nepriklausanti Ü. Madise į aukščiausią šalies postą buvo išrinkta rugsėjo pradžioje. Ji daugelį metų dirbo teisės profesore Talino technikos universitete ir Tartu universitete.

Ryga, spalio 12 d. (LETA-ELTA). Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė per Europos Sąjungos užsienio reikalų tarybos posėdį dar kartą paragino Bendrijos valstybes nares susitarti dėl rusiškų grūdų importo ir tranzito draudimo visoje ES, naujienų agentūrai LETA pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Liuksemburge vykusiame posėdyje B. Bražė taip pat susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir išreiškė paramą Ukrainai. Taip pat ji informavo kolegas apie padėtį Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, pabrėždama būtinybę stiprinti ES ir NATO išorės sienos saugumą.

B. Bražė taip pat akcentavo būtinybę artėjant žiemai gerokai padidinti visų formų paramą Ukrainai, įskaitant karinę, finansinę, energetinę ir humanitarinę pagalbą. Diskutuojant apie Rusijos karą Ukrainoje, ji atkreipė dėmesį į civilių gyventojų aukas dėl Rusijos atakų – praėjusią savaitę žuvo daugiau kaip 100 žmonių, o šimtai buvo sužeisti. Ministrė pabrėžė būtinybę didinti karinę paramą Ukrainai, ypač oro gynybos srityje, ir stiprinti Ukrainos energetikos infrastruktūros atsparumą Rusijos atakoms.

B. Bražė supažindino ministrus su padėtimi Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, atkreipdama dėmesį į pastaruoju metu padidėjusią įtampą. Pasak ministrės, praėjusią savaitę buvo užfiksuotos kelios tyčinės provokacijos. Per vieną incidentą ginkluoti ir kaukėti asmenys nukreipė mažiausiai 20 migrantų Latvijos sienos link ir grasino Latvijos kariams. Per kitą – kaukėti asmenys perkirpo pasienio tvorą, pateko į Latvijos teritoriją, apgadino elektros tiekimo infrastruktūrą ir pavogė stebėjimo kameras.

„Tai ne tik Latvijos siena – tai ES ir NATO išorės siena“, – sakė ministrė, ragindama didinti spaudimą Baltarusijai ir Rusijai.

Kaip jau pranešta, pirmadienį ES išplėtė sankcijų sąrašą, į jį įtraukdama beveik 1 600 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų.

Įsigaliojus šioms sankcijoms, ES sankcijų Rusijai sąraše iš viso bus apie 3 500 fizinių ir juridinių asmenų.