Vilnius, spalio 24 d. (ELTA). Penktadienio vakarą Utenos rajone vyras smurtavo prieš nepilnametį.

Policijos duomenimis, incidentas fiksuotas apie 21.20 val., kai 1987 m. gimęs vyras, būdamas blaivus, sukėlė fizinį skausmą 2014 m. gimusiam nepilnamečiui. 

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyras sulaikytas ir patalpintas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.

Vilnius, spalio 24 d. (ELTA).Vilniuje penktadienį fiksuoti du incidentai, kai asmenys pasipriešino pareigūnams ir juos sužalojo.

Policijos duomenimis, 17 val. 47 min. Vilniuje, Pramonės g., viešoje vietoje, sulaikant narkotine medžiaga disponavusį 1995 m. gimusį vyrą, šis aktyviais veiksmais pasipriešino ir sužalojo tarnybos metu uniformuotą 1986 m. gimusį pareigūną.

Pareigūnas, suteikus medicininę pagalbą, gydomas ambulatoriškai, o įtariamasis uždarytas į areštinę. 

Kitas incidentas fiksuotas penktadienį 20 val. 38 min. Vilniuje, Didžiojoje g., esančiame viešbutyje. Policija praneša, kad 1990 m. gimęs vyras nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, aktyviais veiksmais pasipriešino ir sužalojo tarnybos metu 1976 m. gimusį uniformuotą pareigūną, kuris, suteikus medicininę pagalbą, gydomas ambulatoriškai. Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Dėl šių incidentų pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Buenos Airės, spalio 24 d. (dpa-ELTA). Argentinos teisėsauga nutraukė procesą prieš prezidentą Javierą Milei dėl spėjamų sąsajų su kriptovaliutų skandalu. Federalinis teisėjas Marcelo Martínez de Giorgi tokį sprendimą motyvavo tuo, kad nurodyti incidentai neatitinka  nusikalstamos veikos požymių.

Praėjusiais metais J. Milei buvo kaltinamas socialiniuose tinkluose reklamavęs kriptovaliutą „$LIBRA“, kurios vertė vos po kelių valandų smarkiai krito. Skaičiuojama, kad investuotojai prarado daugiau kaip 200 mln. JAV dolerių. Dalis opozicijos politikų reikalavo pradėti apkaltos procesą.

„Pasaulis nori investuoti Argentinoje. $LIBRA“, – tuomet socialiniame tinkle „X“ parašė libertarinių pažiūrų Pietų Amerikos šalies prezidentas. Po kelių valandų įrašą jis ištrynė. 

Vėliau J. Milei pareiškė: „Nežinojau projekto detalių, o kai apie jas sužinojau, nusprendžiau jo daugiau nereklamuoti.“

Kritikų teigimu, J. Milei taip prisidėjo prie vadinamojo „rug pull“ – kriptovaliutų sektoriuje taikomos sukčiavimo schemos.

Teisėjas nusprendė, kad nepakanka įrodymų, leidžiančių pateikti baudžiamuosius kaltinimus dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ar kitų veiksmų, nesuderinamų su valstybės pareigomis. Tokios pačios pozicijos anksčiau laikėsi ir prokuratūra.

Tyrimas taip pat buvo atliekamas dėl prezidento sesers Karinos Milei (53), einančios prezidentūros generalinės sekretorės pareigas, ir kitų asmenų.

Neseniai 56-ąjį gimtadienį atšventęs J. Milei, sužinojęs apie teismo sprendimą, pareiškė, kad tai demaskuoja „milžinišką politinę ir žiniasklaidos operaciją, kurios vienintelis tikslas buvo pakenkti prezidento institucijai dėl politinių, pučistinių motyvų“.

Pasak jo, teisingumas dabar atkurtas. 

„Kas man atlygins už metus, aštuonis mėnesius ir devynias dienas, kupinas melo, šmeižto ir įžeidimų?“ – retoriškai klausė jis socialiniame tinkle „X“.

Opozicija sprendimą sukritikavo. 

„Mūsų šalyje nėra teisingumo. Teisingumo sistemą valdo mafija, tarnaujanti valdžiai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė kairioji peronistų jaunimo organizacija „La Cámpora“. Ji yra artima buvusiai Argentinos prezidentei Cristinai Fernández de Kirchner, kuri nuteista dėl korupcijos ir atlieka bausmę namų arešto sąlygomis.

Vilnius, spalio 24 d. (ELTA). Seimui pradėjus svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą, pareigūnų profesinės sąjungos neslepia nusivylimo dėl valdžios planų statutinėms įstaigoms. Jos tvirtina, kad pakankamai finansų neskiriama ne tik algų didinimui, bet ir pareigūnų aprūpinimui bei socialinėms garantijoms. Profsąjungos užsimena, jog neatsižvelgus į jų pastabas, pareigūnai gali išeiti protestuoti į gatves.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, vienijančio beveik trečdalį šalies statutinių pareigūnų, pirmininkė Ineta Kursevičienė sako, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte trūksta finansavimo ne tik pareigūnų algoms, bet ir įvairios įrangos atnaujinimui, dirbtinio intelekto įrankių įdiegimui.

„Blogai vertiname, netenkina finansavimas, koks numatytas šiai dienai. Tai neatlieps pareigūnų lūkesčių. Politinės valios trūkumas yra akivaizdus. Dėl gynybos biudžeto politikai gali susitarti, nes priešas jiems baisus, tačiau dėl vidaus saugumo finansavimo kažkodėl sudėtinga susitarti, nors pareigūnai perdegę, dirba keliuose darbuose. Mes negauname tinkamo finansavimo ir atnaujinti įrangas, atnaujinti IT sektorių, programas, dirbtinio intelekto pasitelkimui ir kitų šiuolaikinių technologijų, kurios palengvintų darbą trūkstant pareigūnų. Čia vėl susiduriame su finansavimo trūkumu“, – Eltai sakė I. Kursevičienė. 

Tuo metu visuomenė, pasak jos, kelia klausimus dėl per lėto pareigūnų reagavimo į įvykius, neištirtų vagysčių, sukčiavimų. 

„Tikrai negalima pasakyti, kad kiekvienas pareigūnas atlieka savo darbą, motyvuotas 110 procentų. Pareigūnų trūkumas tiesiogiai susijęs su pareigūnu perdegimu. Įvykių skaičius – kiek jų yra registruota ir kiek yra ištirta – tiesiogiai yra susijęs su darbuotojų trūkumu. Susiduriame su problema, kai vienas pareigūnas dirba už tris, keturis. Natūralu, procesai lėtėja, nes reagavimas į įvykius lėtėja, o žmonių nepasitenkinimas auga, nes pareigūnai tiesiog nespėja“, – pripažino policininkus, pasieniečius, ugniagesius, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus vienijančios organizacijos vadovė. 

Ji sako, kad nepavyksta atkreipti valdžios dėmesio į problemas nei protestais, nei kitomis priemonėmis, todėl apima bejėgiškumo jausmas.

I. Kursevičienė pabrėžė, kad tarnybose yra sukurta ir darbuotojų skatinimo sistema, tačiau ji neefektyvi dėl lėšų stygiaus.

„Neužtenka lėšų, uoliai dirbdami pareigūnai gauna 1–2 atostogų dienas ir padėką. Kokia motyvacija jiems dar labiau stengtis ir dar daugiau dirbti? Tada užtenka atlikti tik tiesiogines funkcijas, nes nepavyksta labai gerai dirbančių įvertinti. Atėjęs studentas gauna iki 1 tūkstančio eurų atlyginimą. Mes neįvertiname rizikų, kokias žmogus prisiima, ateidamas į tokią tarnybą: jis turi dirbti taip, kad nebūtų skundų, nebūtų ieškinių įstaigai. Yra 150 funkcijų – dirbant policininku gatvėje reikia išmanyti net žemės ūkį, nes reikia atsakyti žmogui į klausimą: „Ką man daryti, nes kaimyno gyvuliai pabėgo?“ – kalbėjo I. Kursevičienė.

Profesinių sąjungų atstovė skeptiškai vertino ir savivaldybių skiriamų išmokų poveikį naujai į tarnybą policijoje ateinantiems pareigūnams.

„Ateina dirbti, kad gautų išmokas, butpinigius, atidirba penkerius metus, kad pasiimtų butpinigius ir keliautų toliau. O tie, kurie 10-15 metų dirba, jie įpratę ir kitoje profesijoje savęs nemato, dirba antruose darbuose. Jie įpratę prie adrenalino, rizikos ir turbūt nemato kito pobūdžio veiklų. Nuo 1,5 tūkstančio eurų pradinė pareigūnų alga turi būti, o toliau – pagal stažą, funkcijas. Nebūtinai tas, kuris dirba gatvėje, turėtų uždirbti daugiau, nei tas, kuris atlieka sudėtingus ikiteisminius tyrimus“, – mano I. Kursevičienė.

Ugniagesio atlyginimas 918 eurų, tačiau norinčiųjų netrūksta

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) pirmininkas Miroslavas Gerasimovičius Eltai tvirtino, kad biudžeto projekte numatytas algų didinimas ugniagesių netenkina.

„Pradinis ugniagesio atlyginimas yra 918 eurų. Jis kažkiek kas mėnesį kinta, priklausomai nuo darbo naktį, pavojingų sąlygų ir panašiai. Kai mes turime tokį atskaitos tašką, ką reiškia 7,5 proc. (biudžeto projekte numatytas vidutinis pareigūnų algų augimas – ELTA)? Net su 7,5 proc. kėlimu nebus stebuklo. Ugniagesys „į rankas“ gaus vidutiniškai 120 eurų daugiau. Mes ne vienus metus kalbame, kad pradedančio ugniagesio, policininko ir pasieniečio atlyginimas turėtų siekti mažiausiai 1,5 tūkst. eurų „į rankas“. Tai – teisėti lūkesčiai. Biudžeto skaičiai tikra netenkina. Patvirtinus naują biudžetą, ugniagesys „į rankas“ gaus vidutiniškai 120 eurų daugiau. Tai yra pašalpa, mes taip ir vadiname“, – Eltai sakė M. Gerasimovičius.

Visgi pašnekovas pasakojo apie tarnybos paradoksą: nors ugniagesio alga yra maža, tačiau norinčiųjų dirbti netrūksta. Tiesa, anot jo, ugniagesių gelbėtojų mokyklos galimybės yra ribotos – ji gali paruošti iki 200 ugniagesių per metus. 

„Teko ne kartą bendrauti su kursantais. Taip, dalis žino, kokią algą gaus, kad iš jos neišgyvens, bet ateina dėl palankaus darbo grafiko – parą dirbi, tada trys laisvos. Ateina žmonės, jau tai žinodami. Nutinka įvairių dalykų. Kursantas 4 metus įsipareigoja dirbti, bet jeigu neišdirba, privalo kompensuoti. Yra atvejų, kai išeina iš darbo ir sutinka sumokėti skolą valstybei, susiranda geriau apmokamas vietas Lietuvoje ir užsienyje“, –  pasakojo M. Gerasimovičius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) Vyriausybės prašė skirti 12,3 mln. eurų papildomam darbo užmokesčio fondui, o gavo apie 8 mln. eurų.

Kaip teigė M. Gerasimovičius, nors norinčiųjų dirbti ugniagesiais vis daugėja, šių pareigūnų trūkumas yra dar labai didelis.

„PAGD skaičiavimais, trūksta apie 1 800 ugniagesių. Kasmet ugniagesių padaugėja tik 60-čia. Kaip kompensuojama? Dirba mažiau žmonių – vietoje devynių dirba šeši. Šeši turi padaryti už devynis. Išauga traumų ir nuovargio tikimybė. Viršvalandžiai mokami išskirtiniais atvejais“, – sako UGPS pirmininkas.

Policininkų atstovė užsimena apie planuojamus protestus

Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė tvirtino, kad kitų metų biudžete numatytų lėšų pareigūnų algų didinimui – 45,3 mln. eurų – nepakanka.

„Iš tikrųjų kol kas kalbame apie nieką, nes biudžete tai, kas dabar pateikta... Realiai net policijos algų didinimui yra pateiktas didesnis poreikis. Vadinasi, mes kol kas neturime apie ką labai diskutuoti“, – pažymėjo R. Katinienė.

Kaip teigė LPPS vadovė, vykstant diskusijoms apie būtinybę identifikuoti ir atremti grėsmes nacionaliniam saugumui, pamirštama, jog su tokiais iššūkiais valstybės viduje pirmiausia susiduria būtent statutiniai pareigūnai. 

„Mes, pareigūnai – ir policijos, ir visų kitų institucijų – suprantame, kad vyksta diskusija apie nacionalines grėsmes. Bet man labai keistas tas požiūris, kai nekalbama apie nacionalines grėsmės viduje, jos juk nėra vien išorėje. Pirmiausia reikėtų žiūrėti ir į vidų, turėti motyvuotus ir lojalius pareigūnus, kurie, atėjus tai dienai X, kovotų su išorės priešais, nes išorės priešų viduje irgi yra pakankamai“, – pažymėjo L. Katinienė ir pridūrė, kad toks požiūris neatsispindi kitų metų biudžeto projekte.

Policijos pareigūnų atstovė sakė, kad norint sustiprinti statutinių pareigūnų pozicijas, pagerinti jų darbo sąlygas, dalį gynybai skirtų lėšų galima būtų nukreipti į statutines įstaigas. 

Kartu LPPS pirmininkė ragino politikus sugrįžti prie idėjos pasirašyti partijų susitarimą, kuriuo būtų įsipareigojama teisėsaugos institucijoms finansuoti skirti tam tikrą dalį nuo bendrojo vidaus produkto.

Kalbėdama apie policininkų darbo užmokestį, R. Katinienė tvirtino, kad Lietuva šiuo klausimu atsilieka nuo kitų Europos šalių.

„Kiek mes bendravome su užsienio partneriais, jeigu prieš kelerius metus dar galėjome pasakyti, kad nėra labai blogai, galėtų būti geriau, tai dabar matome, kad Europos lygmeniu Lietuvos policija, bent jau vertinant policininkus, kurie tikrai atlieka daugiausia funkcijų, (...) realiai uždirba mažiausiai“, – komentavo pašnekovė.

„Kalbant su pareigūnų bendruomenėmis apie tai, ką reikėtų keisti, pareigūnai kalba ne tik apie darbo užmokesčio didinimą, bet ir apie motyvaciją, taip pat per ilgalaikę strategiją. Tai galėtų būti ir socialinės garantijos: vienas galima gerinti per trumpesnį laikotarpį, kitas – per ilgesnį“, – pridūrė R. Katinienė.

LPPS vadovė užsiminė, kad valdžiai neatsižvelgus į profesinių sąjungų pastabas dėl valstybės biudžeto projekto, pareigūnų atstovai gali organizuoti protestus.

„Šitoje geopolitinėje įtampoje būtų sudėtinga imtis tokių priemonių. Tačiau iš tikrųjų turime idėją. Labai nenorėčiau, kad tektų organizuoti itališką streiką, kai uždaromi miesto centrai ir panašiai, bet tikrai minčių turime“, – kalbėjo R. Katinienė.

Perspėjo apie didžiausią pareigūnų trūkumą nuo VSAT įsikūrimo

Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (LPPPS) pirmininkas Jevgenijus Amelinas, komentuodamas kitų metų biudžeto projektą, pabrėžė, jog pasieniečiai tikėjosi ne 7,5 proc. algų didinimo, o bent 10 proc.

J. Amelinas teigė manantis, jog nėra normalu, kai ant pasieniečių pečių krenta su dvejomis ekstremaliomis situacijomis susijusios užduotys, tačiau į jų pastabas ir norus nėra įsiklausoma.

„Kai buvome pas ministrą pirmininką, aš priminiau, kad pas mus Lietuvoje valstybės lygio ekstremalias situacijas skelbia Vyriausybė ir sakiau, kad šiuo metu yra paskelbtos dvi ekstremaliosios situacijos, susijusios su oro balionais ir neteisėta migracija. Ir dabar gaunasi taip, kad abi jos krenta ant pasieniečių pečių. Viena ranka skelbiama ekstremali situacija valstybės lygiu, valstybė tarytum pripažįsta, kad yra didelė problema tam tikroje srityje, bet kita ranka, kuria turėtų visam tam duoti pakankamų resursų, kad problemos būtų pažabotos, nėra duodama pakankamai“, – Eltai kalbėjo LPPPS vadovas.

J. Amelinas pabrėžė, kad būtent pasieniečiai šiuo metu tiesiogiai susiduria su grėsmėmis, kurioms valstybė skiria ypatingą dėmesį, dėl jų nerimauja ir visuomenė. Visgi, kaip kartojo pasieniečių atstovas, valdžia neskuba labiau didinti pareigūnų algų ar efektyviau investuoti į jų aprūpinimą.

„Dabar ir dangus neapsaugotas, ir balionai kartas nuo karto vis dar praskrenda, ir skrydžiai atšaukiami dėl to, ir migrantai tampa vis įžūlesni ir taip toliau. Matau, kad Lietuvos piliečiui ta tema tikrai rūpi. Apie tai yra daug kalbama ir per visas žiniasklaidos priemones. Bet gaunasi taip, kad mes nepasiryžę tai spręsti. Arba mes tik deklaruojame, kad tai sprendžiame, bet finansine prasme sakoma, kad galima pinigų skirti tik tiek“, – aiškino J. Amelinas.

Jo teigimu, viena didžiausių bėdų, apie kurias, panašu, valdžios atstovai nesusimąsto, yra kitąmet prognozuojamas rekordinis pasieniečių trūkumas sistemoje. Anot J. Amelino, 2027 m. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) gali trūkti 14-16 proc. pareigūnų. 

Pasak LPPPS vadovo, nepanašu, kad Vyriausybė galėtų efektyviau spręsti šią problemą, labiau didindama pasieniečių algas, taip pat skirdama daugiau finansų ir pareigūnų socialinėms garantijoms. 

„Aš jau čia nešneku apie kelionės išlaidas (išlaidų kelionėms iki darbovietės kompensavimas – ELTA), dėl kurių mes irgi jau trečius metus labai garsiai kalbame. Degalams pabrangus, mums kalbama apie kitas profesijas, sako: „Čia padidėjo išlaidos kelionėms ne tik jums, bet ir mokytojui, padidėjo socialiniam darbuotojui“. Bet pastarieji gal apskritai nesusiduria su išlaidomis kelionėms“, – dėstė J. Amelinas. 

Numatomas 7,5 proc. algų pareigūnams didinimas

Vyriausybei pritarus 2027 metų valstybės biudžeto projektui, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigė, kad statutinių pareigūnų atlyginimai kitąmet vidutiniškai turėtų augti apie 7,5 proc. arba maždaug 128 eurais į rankas. Jis taip pat nurodė, kad dabartinis finansavimas nepatenkina visų statutinių tarnybų poreikių, todėl bus ieškoma galimybių skirti papildomų lėšų.

Pasak M. Katelyno, jo pirminis tikslas buvo pareigūnų atlyginimus didinti 10–12 proc., tačiau šį siekį pakoregavo valstybės finansinės galimybės ir prioritetas gynybai.

Ministras anksčiau minėjo, kad ketinama parengti penkerių metų pareigūnų atlyginimų didinimo planą. Jį tikimasi patvirtinti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.

Nairobis, spalio 24 d. (AFP-ELTA). Kenijos sostinėje Nairobyje sugriuvus statomam daugiaaukščiui, vyriausybės duomenimis, ieškoma septynių dingusių žmonių. Gelbėtojams pavyko užmegzti ryšį su kai kuriais jų, penktadienį tinkle „X“ teigė vidaus reikalų ministras Kipchumba Murkomenas. Gelbėjimo tarnybos esą mėgina išlaisvinti po nuolaužomis įstrigusius žmones.

Nelaimė įvyko Istlio rajone. Nuotraukose iš įvykio vietos matyti susirinkusi didelė minia. Vietos žiniasklaidos duomenimis, po pastato griūties prasidėjo plėšikavimai.

Virš griuvėsių tvyrojo didžiuliai dulkių debesys. Pranešimuose pateikiama skirtinga informacija apie sugriuvusio pastato dydį. Kai kuriuose teigta, kad jis buvo 18 aukštų.

Dėl augančio Kenijos gyventojų skaičiaus sostinėje Nairobyje šiuo metu sparčiai plečiasi statybos. Aukštybiniai pastatai čia kyla per trumpą laiką.

Istlis yra tankiai apgyvendintas gyvenamasis ir komercinis rajonas, kuriame gyvena daug somaliečių imigrantų.

Vilnius, spalio 24 d. (ELTA). Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija neteisėtų migrantų nefiksuota, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Tuo metu Latvijos pasienio tarnyba į savo šalį penktadienį neįleido 50 neteisėtų migrantų, o Lenkijos pareigūnai pranešė ketvirtadienį bandymų neteisėtai patekti į šalį nefiksavę.

VSAT duomenimis, pernai Lietuvos šalies pareigūnai neleistinose vietose neleido į Lietuvą iš Baltarusijos įsibrauti daugiau nei 1,65 tūkst. asmenų, šiemet – 1 745.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista per 26,3 tūkst. neteisėtų migrantų.

Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.

Vilnius, spalio 24 d. (ELTA). Šilutės rajone penktadienio vakarą rastas nuo kelio nuvažiavęs keturratis, šalia kurio gulėjo mirusio vyro kūnas.

Policijos duomenimis, 22.30 val. Labatmedžio kaime buvo pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs ir į stulpą atsitrenkęs keturratis „CFMOTO CFORCE 1000 Overland“, šalia kurio rastas 1984 metais gimusio vyro kūnas su daugybiniais sužalojimais. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kyjivas, spalio 24 d. (Ukrinform-ELTA). Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 24 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 576 tūkst. 600 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 980 priešo kareivių.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 444 (+5) priešo tankus, 25 600 (+3) šarvuotų kovos mašinų, 51 565 (+64) artilerijos sistemas, 2 232 (+2) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 722 (+2) oro gynybos sistemas, 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 3 011 (+8) antžeminių robotizuotų sistemų, 579 064 (+ 1 855) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 138 sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 166 501 (+413) automobilį ir degalų cisterną, 4 852 (+5) specialiosios įrangos vienetus.

Vilnius, spalio 24 d. (ELTA). Vyriausybė siūlo Seimui nesvarstyti įstatymo pataisų, kuriomis siekiama uždrausti vaikams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais, nes numatyta „skaitmeninės pilnametystės“ riba nėra pakankamai suderinta su galiojančiu nacionaliniu ir Europos sąjungos (ES) reguliavimu.

Tai savo nutarime pažymi Vyriausybė, įvertinusi Seimo narės konservatorės Daivos Ulbinaitės pavasarį parlamentui pateiktas įstatymų pataisas.

Jose siūloma nustatyti 16 metų „skaitmeninės pilnametystės“ riba, anot ministrų kabineto, nėra suderinta nei su galiojančiu duomenų apsaugos reguliavimu, nei su Nepilnamečių apsaugos įstatyme naudojama amžiaus klasifikacija.

„Įstatymo projekte nepakankamai aiškiai apibrėžiamas siūlomos 16 metų ribos santykis su kitais nepilnamečių galėjimo savarankiškai naudotis informacinės visuomenės paslaugomis ir duoti sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo teisiniais režimais. Įstatymas, atsižvelgiant į galimą informacijos poveikį nepilnamečiams, nustato skirtingas amžiaus ribas (7 metų, 14 metų ir 18 metų), tačiau 16 metų riba įstatyme nėra nustatyta, todėl siūlymas įvesti naują amžiaus ribą nesuderintas su įstatyme nustatyta amžiaus klasifikacija pagal galimą viešosios informacijos (turinio) poveikį nepilnamečiams“, – priimtame nutarime pažymi Vyriausybė. 

Jos vertinimu, siūlomas reguliavimas iš dalies perteklinis. ES Skaitmeninių paslaugų aktas ir nacionaliniai teisės aktai, anot ministrų kabineto, jau nustato platformų pareigas užtikrinti aukštą nepilnamečių privatumo, saugos ir saugumo lygį, taip pat numato priežiūros institucijų kompetenciją bei sankcijas. 

Be to, Europos Komisijos 2026 m. rugsėjo 17 d. pateiktu ES vaikų akto (EU Kids Act) pasiūlymu numatoma toliau plėtoti nepilnamečių apsaugos reguliavimą ES lygmeniu. Šiame pasiūlyme savarankiškas naudojimasis socialinių tinklų paslaugomis būtų siejamas su 15 metų.

„Pagal ES vaikų akto pasiūlymą jaunesni nei 13 metų vaikai negalėtų naudotis socialinių tinklų paslaugomis, 13–14 metų vaikams būtų numatoma galimybė naudotis tam tikromis paslaugomis per tėvų ar globėjų valdomas riboto funkcionalumo paskyras, o nuo 15 metų būtų galima savarankiškai susikurti ir valdyti socialinio tinklo paskyrą“, – sakoma nutarime. 

Todėl nacionalinio reguliavimo nustatymas šiuo metu, anot jo, galėtų lemti reguliavimo fragmentaciją ir neatitiktų teisėkūros tikslingumo principo. 

„ ES vaikų akto pasiūlymu taip pat siekiama suderinti amžiaus patvirtinimo ir kitus nepilnamečių apsaugos reikalavimus ES lygmeniu, taip mažinant skirtingų nacionalinių taisyklių fragmentacijos riziką. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūlomos 16 metų amžiaus ribos santykis su ES vaikų akto pasiūlyme numatoma 15 metų riba nėra pakankamai aiškus, o aptariamo teisinio reguliavimo nustatymas nacionaliniu lygiu iki ES lygmens reguliavimo proceso pabaigos galėtų lemti skirtingų amžiaus ribų ir skirtingų prieigos prie skaitmeninių paslaugų režimų taikymą. Kadangi ES vaikų akto pasiūlymu siekiama suderinti šią sritį ES lygmeniu, įstatymo projektu siūlomas reguliavimas neatitinka teisėkūros tikslingumo principo“,  – išvadoje nurodo Vyriausybė.

Tektų tikrinti visų naudotojų amžių?

D. Ulbinaitė taip pat siūlo įpareigoti socialinių tinklų platformas įdiegti technologines priemones, kurios leistų realiai patikrinti vartotojų amžių. Siūlomas amžiaus patvirtinimo mechanizmas, Vyriausybės nuomone, nėra pakankamai techniškai pagrįstas, kelia duomenų apsaugos rizikų, stokoja techninio įgyvendinimo pagrįstumo.

Siekiant nustatyti, ar naudotojui yra 16 metų, Vyriausybė pastebi, kad praktiškai tektų tikrinti visų naudotojų amžių. 

„Kadangi amžiaus patvirtinimo priemonėmis siekiama neleisti asmenims, jaunesniems nei 16 metų, naudotis paslaugomis be tėvų ar atstovų pagal įstatymą sutikimo, tokių priemonių taikymas faktiškai reikštų ne tik nepilnamečių, bet visų vartotojų amžiaus patikrą. Todėl dėl asmenų iki 16 metų apsaugos įvesta priemonė taptų bendro pobūdžio amžiaus patikros infrastruktūra“, – teigiama Vyriausybės išvadoje. 

Joje pažymima, kad ES vaikų akto pasiūlyme numatyta, kad socialinių tinklų ir vaizdo dalijimosi paslaugų teikėjai turėtų tikrinti naudotojų amžių, kai kuriama nauja paskyra, o amžiaus tikrinimas turėtų būti atliekamas užtikrinant naudotojų privatumą. 

„Todėl nacionalinio amžiaus patikros reguliavimo nustatymas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į jau formuojamą bendrą ES amžiaus patikros infrastruktūrą ir ES vaikų akto pasiūlyme numatomą jos naudojimą“, – mano Vyriausybė.

Atkreipia dėmesį ir į kitas aktualias rizikas

Vyriausybės nuomone, svarbu efektyviai apsaugoti nepilnamečius ne tik nuo žalingos informacijos, bet ir kitų žalingų praktikų, pavyzdžiui, patyčių, pavojingų kontaktų kūrimo. 

„Įvertinus šiuolaikinių skaitmeninių technologijų plėtrą ir su tuo siejamas opias problemas – intensyvų socialinių tinklų naudojimą, priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų, socialiniuose tinkluose atsirandantį pavojingą, manipuliuojantį, pornografinį ar smurtinį turinį, skatinantį netinkamą, neretai fizinei ir psichinei sveikatai, net gyvybei pavojingą elgesį, svarbu efektyviai apsaugoti nepilnamečius ne tik nuo žalingos informacijos, bet ir kitų žalingų praktikų: patyčių, pavojingų kontaktų kūrimo, netinkamo elgesio, perteklinio nepilnamečio asmens duomenų tvarkymo ir pan.“, – sakoma išvadoje. 

Todėl tinkamo amžiaus ribos nustatymas, anot ministrų kabineto, yra tik viena iš rizikos mažinimo priemonių, kurių gali būti ir daugiau, pavyzdžiui, nepilnamečiams pritaikytas interneto platformos dizainas, turinio (įskaitant reklaminį) moderavimo sistemos ir kt. 

Minėtame įstatymo projekte siūlomas įpareigojimas, anot ministrų kabineto, neapima kitų aktualių rizikų, susijusių su skaitmeninių paslaugų dizainu, rekomendavimo sistemomis, nepageidaujamais kontaktais, pertekliniu naudojimu ir kitomis nepilnamečių saugumui reikšmingomis aplinkybėmis. 

Beje, šios rizikos ir jas mažinančios priemonės jau reglamentuojamos Skaitmeninių paslaugų akte. Taip pat ES vaikų akto pasiūlymu siūloma papildomai nustatyti nepilnamečiams saugaus paslaugų dizaino, amžiaus patvirtinimo, privatumo nustatymų, nepageidaujamų kontaktų ribojimo, rekomendavimo sistemų ir kitus reikalavimus. 

„Papildomos priemonės, susijusios su nepilnamečių apsaugos (nuo žalingo viešosios informacijos poveikio) veiksmingumo stiprinimu, ir toliau turėtų būti vystomos ne nacionaliniu, bet ES lygmeniu. Kadangi ES vaikų akto pasiūlymu siekiama nustatyti ES mastu suderintą nepilnamečių apsaugos skaitmeninėje erdvėje sistemą, įstatymo projektu papildomų nacionalinių priemonių nustatymas šioje srityje lemtų jų nesuderinamumą su ES teise ir sukurtų dubliuojantį ar fragmentuotą teisinį reguliavimą", – sako Vyriausybė. 

Mato praktines atsakomybės taikymo problemas 

Vyriausybė skeptiškai vertina D. Ulbinaitės siūlymą nustatyti administracinę atsakomybę internetinių platformų paslaugų teikėjų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už nepilnamečių apsaugos reikalavimų pažeidimus.

Kadangi atsakomybė už tai jau numatyta Skaitmeninių paslaugų akte, Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse, naujas sankcijas Vyriausybė laiko netikslingomis. Be to, pasaulinių platformų veiklos nacionalinis reguliavimas ir sankcionavimas praktikoje, jos nuomone, būtų sunkiai įgyvendinami. 

„Lietuva neturi realių galimybių paveikti tokių paslaugų teikimo sąlygų, nes minėti paslaugų teikėjai, teikdami jų įmonės vidaus politiką atitinkančias paslaugas, neturi suinteresuotumo vadovautis atskirų valstybių, ypač pasižyminčių maža rinka, nacionaliniais teisės aktais. Iš to kyla ir praktinio administracinio poveikio priemonių taikymo problema – bet kuriai priežiūros institucijai taikyti šias priemones ne Lietuvoje įsisteigusiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams dėl Lietuvos nacionalinių teisės aktų pažeidimų būtų sudėtinga“, – išvadoje nurodo Vyriausybė.

ELTA primena, kad šių metų balandžio mėnesį Seimas pradėjo svarstyti D. Ulbinaitės pateiktas įstatymų pataisas, kurias priėmus jaunesni negu 16 metų vaikai galėtų naudotis socialiniais tinklais tik su patvirtintu tėvų leidimu.

Jos parengtos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos, Elektroninių ryšių įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos įpareigotų socialinių tinklų platformas įdiegti technologines priemones, kurios leistų realiai patikrinti vartotojų amžių. Nesilaikant šio reikalavimo, platformoms būtų taikoma administracinė atsakomybė. 

Pagal siūlomą projektą, socialinio tinklo paslaugų teikėjui, nesilaikančiam nustatytų amžiaus patikros įsipareigojimų, būtų skiriama bauda: už pirmą pažeidimą nuo 500 iki 1,5 tūkst.  eurų, už pakartotinį – nuo 1,5 tūkst. iki 4 tūkst. eurų. 

Šią iniciatyvą  po pateikimo palaikė 65 tautos atstovai, niekas nebuvo prieš, 9 susilaikė. Projektai atiduoti svarstyti Seimo komitetams.

Tikimasi, kad siūlomos įstatymų nuostatos sumažins jaunesnių nepilnamečių patekimą į internetines platformas be tėvų žinios, bus aiškiau apibrėžtos paslaugų teikėjų pareigos.

Paryžius, spalio 24 d. (AFP-ELTA). Praėjus savaitei po smurtinių riaušių Prancūzijoje, šeštadienį visoje šalyje vėl vyks protestai. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, saugumą užtikrins apie 70 tūkst. pareigūnų. Demonstracijoms taikomi griežti ribojimai. Paryžiuje leista surengti tik vienas protesto eitynes, kurių maršrutas buvo sutrumpintas. Lione valdžia uždraudė demonstracijas miesto centre, o Marselyje galės vykti tik profsąjungų mitingas.

Praėjusį savaitgalį Prancūzijoje per demonstracijas prieš dideles pragyvenimo išlaidas ir švietimo sistemos problemas kilo masinės riaušės. Buvo apiplėšta tūkstančiai parduotuvių, atakuotos rotušės ir policijos nuovados, padegti pastatai. Reaguojant į neramumus, keliuose didžiuosiuose miestuose buvo įvestos naktinės komendanto valandos.

Po penktadienio vakarą vykusio susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu mokiniai paskelbė apie naujus protestus. Mokinių atstovas Nathanaëlis Combary‘is paragino demonstrantus „toliau mobilizuotis“.

Pasak jo, E. Macronas mokinių atstovams pasiūlė „mokyklų demokratijos reformą“ ir iš esmės peržiūrėti platformą „Parcoursup“, kuria moksleiviai naudojasi teikdami paraiškas studijuoti aukštosiose mokyklose.

N. Combary‘is sakė vertinantis tai, kad prezidentas išklausė mokinių organizacijų atstovus, tačiau pridūrė: „Vis dėlto nesame patenkinti, laukiame susitikimo su ministru pirmininku.“

E. Macronas pakvietė mokinių organizacijų atstovus į Eliziejaus rūmus ir pareiškė norintis „išklausyti jų reikalavimus bei nuogąstavimus“. Maždaug 20 mokinių atstovų prezidentūroje praleido beveik tris valandas.

Prancūzijos ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu paskelbė, kad mokinių organizacijų atstovus priims pirmadienį.