Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA). Neformalioje Europos Vadovų Taryboje Nikosijoje dalyvaujantis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Kipro prezidentu Nikosu Christodoulidesu.

Prieš diskusiją su kitais Europos Sąjungos (ES) lyderiais Lietuvos ir Kipro vadovai aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir kitus aktualius klausimus. Didelis dėmesys skirtas Bendrijos konkurencingumo ir ekonominio saugumo stiprinimui, prekybos politikos plėtrai bei partnerystėms su trečiosiomis šalimis.

Pristatydamas Lietuvos pirmininkavimo 2027 metų prioritetus, šalies vadovas akcentavo ES vienybės stiprinimą, saugumą ir gynybą, plėtrą, konkurencingumą bei vidaus saugumą.

Atskirtas dėmesys ž skirtas ES plėtrai. Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos narystė ES yra strateginės reikšmės klausimas, o  2030 metai galėtų tapti siektinu terminu. Taip pat aptarta būtinybė tęsti stojimo procesus su Moldova ir Vakarų Balkanų šalimis – Albanija ir Juodkalnija.

Prezidentai taip pat aptarė saugumo situaciją. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad būtina stiprinti ES šalių narių gynybos pajėgumus, karinį mobilumą ir kibernetinį saugumą. Taip pat, pasak jo, būtina užtikrinti nuoseklią karinę paramą Ukrainai.

Susitikime aptartas ir dvišalis bendradarbiavimas – akcentuotas potencialas stiprinti ryšius gynybos technologijų, kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų srityse.

Kaip skelbta, ketvirtadienį ir penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaus neformaliame EVT susitikime. 

Jame Europos lyderiai aptars daugiametės finansinės programos ir ES konkurencingumo klausimus.

Tarybos susitikimai vyksta ne rečiau kaip du kartus per pusmetį Briuselyje. Tuo metu neeiliniai susitikimai rengiami pagal atskirą susitarimą.

Vašingtonas, balandžio 23 d. (ELTA). Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas giriasi užtikrinęs amerikiečiams nuo 400 iki 1,5 tūkst. procentų siekiančias nuolaidas receptiniams vaistams, tokie jo teiginiai daug ką stebina. Ginti D. Trumpo matematiškai klaidingų teiginių trečiadienį stojo sveikatos sekretorius Robertas F. Kennedy jaunesnysis, pareiškęs, kad prezidentas nuolaidas vaistams apskaičiuoja visiškai kitaip, nei įprasta, praneša „The New York Times“ (NYT).

Sveikatos sekretorius šia tema kalbėjo liudydamas Senato finansų komitete. Demokratų partijos deleguota senatorė Elizabeth Warren paprašė, kad jis palygintų receptinio vaisto „Protonix“ kainą, kurį galima įsigyti federalinės valdžios valdomoje svetainėje „TrumpRx“, su šio vaisto generinio atitikmens kaina, kuris parduodamas „Costco“ parduotuvėse. 

Senatorė sukritikavo D. Trumpo dažnai išpūstus ir matematiškai neįmanomus teiginius, kad „TrumpRx“ svetainėje receptiniai vaistai parduodami su 400–1,5 tūkst. procentų nuolaidomis.

„Tai reikštų, kad įmonės turėtų žmonėms mokėti už jų vaistų vartojimą“, – sakė ji.

R. F. Kennedy užuot atsakinėjęs į klausimą apie vaistų kainas ėmė ginti D. Trumpo klaidingus skaičiavimus.

„Jeigu turite 600 JAV dolerių kainuojantį vaistą ir sumažinate jo kainą iki 10 dolerių, tai yra 600 procentų sumažinimas“, – Kongreso posėdžio metu sakė R. F. Kennedy.

NYT atkreipia dėmesį, kad tai matematiškai netikslu. Kainos sumažinimas nuo 600 iki 10 dolerių reikštų kiek didesnę nei 98 proc. nuolaidą. Pabrėžiama, kad nuolaida negali būti didesnė nei 100 proc., nes tokiu atveju kaina sumažėtų iki nulio arba susidarytų įspūdis, kad įmonės moka žmonėms pinigus, jog šie pirktų jų produktus.

JAV prezidentas matematiškai netikslius teiginius apie vaistų kainas pradėjo skleisti tada, kai ėmė reklamuoti „TrumpRx“ paslaugas. Dar pernai buvo skelbta apie susitarimus su farmacijos įmonėmis siekiant sumažinti kai kurių vaistų kainas. Netrukus po to JAV prezidentas užsipuolė žiniasklaidos priemones, kurios nepakartojo jo teiginių, arba skelbė, kad jie klaidingi.

„Aš sumažinau vaistų kainas labiausiai per visą istoriją, bet šie žmonės vis tiek nenori apie tai kalbėti“, – sausio mėnesį skundėsi D. Trumpas.

Vėliau jis nebebuvo toks užtikrintas ir sakė, kad kainų sumažėjimas priklauso nuo to, kaip tai skaičiuojama.

„Galima sakyti, kad jos sumažėjo 80 procentų arba 1 000 procentų. Galima sakyti, ką nori“, – sakė JAV prezidentas.

Šių metų kovą D. Trumpas vėl skleidė klaidinančią informaciją apie nuolaidas vaistams.

„Sumažinome vaistų kainas 50, 60, 70, 80 ir 90 procentų. Bet yra ir kitas būdas skaičiuoti – galima sakyti, priklausomai nuo to, kaip suformuluosite teiginį, kad (kainos mažėjo – ELTA) 400, 500, 600, 700 procentų. Niekas nėra matęs nieko panašaus“ , – sakė jis.

Tuo metu trečiadienį senatorė E. Warren ir kiti demokratai spaudė R. F. Kennedy atskleisti, kiek žmonės iš tikrųjų gali sutaupyti naudodamiesi „TrumpRx“ paslaugomis. Politikai davė pavyzdžių, kai vaistų galima įsigyti pigiau parduotuvėse, pavyzdžiui, „Costco“. 

Demokratai teigia, kad daliai farmacijos bendrovių buvo suteiktos importo muitų lengvatos mainais už vaistų įtraukimą į „TrumpRx“ svetainę, nors kainos po to iš esmės nesumažėjo. Sveikatos sekretorius aiškino, esą įmonių atleidimas nuo importo muitų priklauso nuo įsipareigojimų vykdyti gamybą JAV, o Kongresas turi daugiau galimybių derėtis dėl kainų, nei JAV sveikatos departamentas.

Leidinys „Axios“ praneša, kad Ronas Wydenas ir kiti Demokratų partijos senatoriai siekia priimti įstatymą, kuris įpareigotų atskleisti prezidento administracijos konfidencialius „labiausiai palankios šalies“ susitarimus su 16 farmacijos bendrovių. Nerimaujama, kad šie susitarimai gali būti palankesni vaistų gamintojams, o ne vartotojams.

Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA). Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) skyrė 1,9 tūkst. eurų baudą asmeniui už neteisėtą autorių teisių saugomo turinio viešą skelbimą internete. 

Kaip pranešė LRTK, sprendimas priimtas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, pradėtą gavus teisių turėtojų „Go3 Baltics“ skundą dėl neteisėtai visuomenei prieinamo turinio. 

LRTK atliktos stebėsenos metu nustatyta, kad interneto svetainėje „filmai7.top“ buvo neteisėtai viešai skelbiamas autorių teisių saugomas audiovizualinis turinys. Vartotojams buvo sudaryta galimybė jį žiūrėti ir atsisiųsti, o prieiga prie turinio buvo monetizuojama per mokamą VIP narystę bei įvairius atsiskaitymo būdus. 

Tyrimo metu nustačius, kad veikla buvo vykdoma komerciniais tikslais, su mokėjimų infrastruktūra susieti kontaktiniai duomenys leido identifikuoti su pažeidimu susijusį asmenį L. P. 

Komisija konstatavo, kad tokia veikla pažeidžia autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą reglamentuojančius teisės aktus ir atitinka Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo požymius. 

Skirdama baudą, LRTK atsižvelgė į tai, kad pažeidimas buvo daromas komerciniais tikslais, o atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

„Šis sprendimas rodo, kad neteisėtas autorių teisių saugomo turinio platinimas internete nėra toleruojamas, ypač kai iš tokios veiklos siekiama finansinės naudos“, – pranešime teigia LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Komisija pažymi, kad neteisėtas autorių teisių saugomo turinio platinimas daro žalą teisėtiems turinio kūrėjams ir platintojams, todėl tokie pažeidimai yra nuosekliai tiriami ir už juos taikoma atsakomybė.

ELTA primena, kad šių metų kovo mėnesį LRTK taip pat skyrė 1,9 tūkst. eurų baudas trims asmenims už neteisėtą autorių teisių saugomo turinio viešą skelbimą internete. Tyrimo metu nustatyta, jog asmenų veikla buvo vykdoma siekiant komercinės naudos.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA). Panevėžio apylinkės teismas ketvirtadienį sprendžia dėl kardomųjų priemonių taikymo paramediko Manto Sadausko nužudymo byloje sulaikytiems įtariamiesiems. Vieną įtariamųjų leista suimti dviejų mėnesių laikotarpiui.

Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, šioje byloje sulaikyti trys įtariamieji – du vyrai ir moteris. Pastaroji yra buvusi galimai nužudyto M. Sadausko sutuoktinė. Du iš sulaikytųjų anksčiau buvo teisti, teistumai nėra išnykę – jie buvo teisti už vairavimą išgėrus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

Vieną įtariamųjų leido suimti dviem mėnesiams

Ketvirtadienio rytą policijos automobiliu į Panevėžio apylinkės teismą buvo atvežtas vienas įtariamųjų. Pareigūnų vedamas vyras slėpė savo veidą. Įtariamasis veidą slėpė ir sėdėdamas teismo salėje, į žurnalistų klausimus neatsakinėjo. Šio įtariamojo advokatė Egidija Belevičienė teigė negalinti teikti jokių komentarų apie bylą ar savo ginamojo poziciją.

„Aš neturiu jokių įgaliojimų teikti bet kokią informaciją visuomenės informavimo priemonėms“, – žurnalistams teisme sakė advokatė. 

Tuo metu prokuroras Lukas Krivickas patvirtino žurnalistams, kad teismo prašė leisti suimti įtariamąjį maksimaliam laikotarpiui, tai yra trims mėnesiams. Jo teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys rodo, jog šis asmuo gali slėptis nuo teisingumo.

„Prokuroro pareiškimu buvo kreiptasi į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – įtariamajam skyrimo trijų mėnesių laikotarpiui. Buvo nurodyti trys suėmimo pagrindai, (...) tai yra bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo, taip pat trukdys procesui, darys naujas nusikalstamas veikas“, – dėstė prokuroras.

L. Krivickas teigė negalintis tiksliai įvardinti, koks yra įtariamojo vaidmuo nužudymo byloje. 

Žiniasklaida skelbia, kad šis įtariamasis yra Vilius Solkan. Tiesa, prokuroras teigė negalis atskleisti šio įtariamojo duomenų, nes vyras nėra viešas asmuo. Be to, anot jo, tokie duomenys esą galėtų pakenkti baudžiamosios bylos baigčiai.

Prokuroras nurodė, jog į teismą atvežtas vyras įtariamas dėl dviejų galimai padarytų nusikalstamų veikų.

„Įtarimas yra dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo“, – sakė prokuroras.

Panevėžio apylinkės teismas iš dalies tenkino prokuratūros prašymą ir minėtą įtariamąjį leido suimti dviejų mėnesių laikotarpiui.

Kitas asmuo įtraiamas neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu

Kiek vėliau į teismą buvo atvežtas kitas įtariamasis byloje. Jis taip pat dengėsi veidą, nebendravo su žiniasklaidos atstovais.

Prokuroras L. Krivickas patvirtino prašantis šį įtariamąjį leisti suimti vieno mėnesio laikotarpiui.

„Dviem pagrindais (prašoma leisti suimti asmenį – ELTA): kad bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo, taip pat kad trukdys procesui“, – aiškino prokuroras.

Šis vyras, pasak L. Krivicko, įtariamas neteisėtų disponavimu šaunamuoju ginklu.

Žiniasklaida skelbė, kad šis vyras yra pirmo į teismą atvežto įtariamojo tėvas. Visgi prokuroras šios informacijos teigė komenuoti negalintis.

L. Krivicko, ekspertai aiškinasi, kokiu ginklu galimai neteisėtai disponavo minėtas įtariamasis.

Prokuroras teigė negalintis įvardyti, kokiu būdu buvo nužudytas paramedikas M. Sadauskas.

„Tai yra smurtinio pobūdžio nusikalstama veika“, – sakė jis.

Prašys suimti ir nužudytojo buvusią sutuoktinę

Prokuroras L. Krivickas tvirtino, kad teismo prašys trečiąją įtariamąją leisti suimti trijų mėnesių laikotarpiui.

„Įtariamajai bus prašoma (skirti – ELTA) trijų mėnesių suėmimo“, – sakė prokuroras.

Anot jo, buvusiai R. Sadausko sutuoktinei ketinama pareikšti įtarimus dėl dviejų nusikalstamų veikų.

„Įtarimas bus pareikštas dėl tyčinio nužudymo, taip pat – dėl neteisėto laisvės atėmimo“, – teigė L. Krivickas. 

Kūnas rastas suvyniotas į batutą ir užkastas

Anksčiau ieškoto paramediko M. Sadausko kūnas rastas antradienį Panevėžio rajone esančios sodybos teritorijoje. Kaip įtariama, nužudyto asmens kūnas buvo susuktas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Palaikus pareigūnai surado be įtariamųjų pagalbos.

Įvykio vietos apžiūros metu rastas ginklas, jį apžiūrėjo ekspertai, kurie nustatys, ar juo buvo padaryti nusikaltimai.

Antradienį buvo rastas ir, kaip manoma, nužudytam paramedikui priklausantis automobilis. Transporto priemonė aptikta nuošalioje vietovėje Panevėžio rajone. 

Batutų nuoma ir pristatymu į užsakovų namus užsiėmusio M. Sadausko tėvas žurnalistams pasakojo, kad sūnus pirmadienio rytą pranešė, kad gavo užsakymą – pristatyti batutą vaikų šventei darželyje. Dingus M. Sadauskui pastebėta, kad batutą užsakiusio asmens anketa ištrinta, o tos vietovės, kurioje esą užsakytas batutas, seniūnas žurnalistams pasakojo, kad nurodyto darželio nėra. 

Anot pareigūnų, M. Sadausko nužudymo motyvas gali būti susijęs su asmeninio pobūdžio nesutarimais. 

M. Sadausko artimieji sako, kad vyras skyrėsi su savo vaikų motina, ji nenorėjo jam atiduoti jųdviejų vaikų, esą teismo sprendimu vaikai turėjo augti su tėvu. Artimieji skundėsi, kad anksčiau buvo padegti jų automobiliai. Dingus vyrui, jie ėmė įtarti, kad prie to prisidėjo buvusi sutuoktinė ir jos naujasis draugas. M. Sadauskas ir jo buvusi sutuoktinė dirbo toje pačioje darbovietėje, abu buvo paramedikai.

Teheranas, balandžio 23 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį vienas aukštas Irano parlamento pareigūnas pareiškė, kad Teheranas gavo pirmąsias pajamas iš rinkliavų, įvestų strateginiame Hormuzo sąsiauryje vykstant karui su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Izraeliu.

„Pirmosios pajamos, gautos iš rinkliavų Hormuzo sąsiauryje, įneštos į centrinio banko sąskaitą“, – sakė parlamento pirmininko pavaduotojas Hamidreza Hajibabaei, pranešė naujienų agentūra „Tasnim“. 

Tą patį pareiškimą paskelbė ir kitos Irano žiniasklaidos priemonėse, bet išsamesnės informacijos nepateikė.

Hormuzo sąsiauris tapo vienu iš didžiausių įtampos židinių, kai vasario 28 d. prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose. 

Iranas tik nedaugeliui laivų leidžia plaukti šiuo svarbiu vandens keliu, kuriam taikos metu teko penktadalis pervežamų pasaulio naftos ir dujų srautų bei kitų gyvybiškai svarbių prekių. 

Prieš paskelbiant apie pajamas iš rinkliavų Irano parlamentas sprendė, ar įvesti jas visai laivybai sąsiauryje. Irano pareigūnai perspėjo, kad jūrų eismas sąsiauriu „negrįš į prieškarinį statusą“. 

Kovo 30 d. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad parlamento saugumo komisija patvirtino planus įvesti rinkliavas, tačiau nebuvo aišku, ar dėl šio pasiūlymo įvyko galutinis parlamento balsavimas. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Iraną atverti sąsiaurį. 

Didžioji Britanija, Prancūzija ir kariniai planuotojai iš daugiau nei 30 šalių surengė derybas dėl laivybos sąsiauriu apsaugos. Paryžius ir Londonas teigė, kad vadovaus daugiašalei misijai, kai tik leis sąlygos.

Briuselis, balandžio 23 d. (AFP-ELTA). Naujų automobilių pardavimai Europos Sąjungoje praėjusį mėnesį šoktelėjo į viršų, vartotojams atsigręžus į elektromobilius, kai dėl karo Viduriniuose Rytuose smarkiai pakilo benzino kainos, rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys. 

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) registracijos duomenimis, bendri pardavimai kovą, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, augo 12,5 proc. – iki 1,16 mln. transporto priemonių.

Šis šuolis padėjo rinkai pasiekti 4 proc. augimą per pirmąjį ketvirtį, po nuosmukių sausio ir vasario mėnesiais.

Visiškai elektrinių transporto priemonių pardavimai šoktelėjo 49 proc., o iš tinklo įkraunamų hibridų – 20 proc.

Per pirmąjį ketvirtį hibridai buvo populiariausias Europos vartotojų pasirinkimas – jie sudarė 37 proc. visų pardavimų. Iš tinklo įkraunami hibridai užėmė dar 10 proc. rinkos dalies.

Paprastų benzininių automobilių rinkos dalis tą ketvirtį smuktelėjo iki 23 proc. (palyginti su 28 proc. prieš metus).

Visiškai elektrinės transporto priemonės dabar užima šiek tiek daugiau nei 19 proc. rinkos.

ACEA pažymėjo, kad elektromobilių pardavimo rezultatai įvairiose šalyse labai skyrėsi, o Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje užfiksuotas didelis augimas.

Benzino kainos visoje Europoje šoktelėjo po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis bombardavo Iraną – dėl to beveik nutrūko naftos eksportas iš Persijos įlankos, o Iranas atsakė atakomis prieš viso regiono energetikos objektus. 

Tuo tarpu Belgijoje ir Nyderlanduose pardavimai krito. 

„Volkswagen“ grupė pirmąjį ketvirtį išlaikė pirmąją vietą ES rinkoje, nors jos rinkos dalis susitraukė iki 26,4 proc., nepaisant šiek tiek ūgtelėjusių pardavimų.

Taip atsitiko dėl to, kad „Stellantis“ grupė, kurios prekės ženklų „Fiat“, „Citroen“ ir „Opel“  pardavimai sparčiai augo ir padidino grupės rinkos dalį.

Kita didelė Europos automobilių gamintoja – „Renault“ – pirmąjį ketvirtį fiksavo pardavimų nuosmukį dėl transportavimo problemų, kurios palietė jos pigių automobilių prekės ženklą „Dacia“.

„Tesla“ pardavimai šoktelėjo beveik 60 proc., palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, kai įmonės savininko Elono Musko dalyvavimas JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje buvo atbaidęs Europos vartotojus.

Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA). Parlamentas ketvirtadienį paskyrė Aleksandrą Radčenką trečiuoju Seimo kontrolieriumi.

Už A. Radčenkos kandidatūrą į šias pareigas balsavo 75 parlamentarai, trys buvo prieš, dar tiek pat Seimo narių susilaikė.

Praėjusią savaitę jo kandidatūra buvo pristatyta Seimo nariams. Kalbėdamas iš parlamento tribūnos A. Radčenka tvirtino, kad jei būtų paskirtas į pareigas, galėtų aktyviai įsijungti į teisėkūros procesus. 

Potvarkį, kuriuo jis siūlomas į Seimo kontrolierius, parlamento vadovas Juozas Olekas registravo balandžio pradžioje.

Iki šiol A. Radčenka dirbo ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės patarėju. Jis šias pareigas ėjo ir ekspremjero Gintauto Palucko komandoje.

Teisininkas nuo 2021 metų dirbo tuometės Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen patarėjų komandoje, anksčiau buvo prezidento Gitano Nausėdos patarėju.

Pernai gruodį parlamentarai nepritarė teisininkės, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės Nerijos Stasiulienės kandidatūrai į Seimo kontrolieriaus pareigas. Dėl šios kandidatūros J. Olekui priekaištauta ir inicijavus nepasitikėjimą Seimo pirmininku. 

ELTA primena, kad šiuo metu Seimo kontrolierių įstaigai vadovauja Erika Leonaitė. Ji tiria valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų pažeidimus. 

Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė tiria skundus dėl savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.

Drezdenas, Vokietija, balandžio 23 d. (dpa-ELTA). Pasibaigus įstatymų nustatytam saugojimo laikotarpiui, mažam rytų Vokietijos miesteliui leista pasilikti dešimčių tūkstančių eurų vertės aukso lobį. 

Niekas negalėjo patikimai įrodyti turintis teisę į 10 aukso luitų nuosavybę. Juos spalio mėnesį pjaudamas veją rado savivaldybės darbuotojas, sakė Banevico meras Heiko Wersigas. 

„Gavau labai daug elektroninių pranešimų, skambučių ir laiškų“, – sakė politikas. Vis dėlto nė vienas iš tariamų savininkų negalėjo pateikti reikiamų įrodymų, tokių kaip galiojantis pirkimo kvitas ir ant luitų įspausti serijos numeriai. 

Kadangi balandžio 17 d. pasibaigė šešių mėnesių įstatymų numatytas rasto turto laikymo laikotarpis, miestas netoli Drezdeno dabar galės nuspręsti, ką daryti su auksu. Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas kitą antradienį vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje, sakė H. Wersigas. 

Bet kokiu atveju planuojama, kad lobiu pasinaudotų bendruomenės klubai. „Konkrečiai tai liečia asociacijas, užsiimančias jaunimo darbu ir vietos tradicijų bei papročių išsaugojimu“, – pridūrė meras. 

Kol kas aukso luitus saugo policija. Pagal dabartines aukso kainas lobis vertas apie 40 tūkst. eurų.

(papildyta poteme apie koalicijos sutarties sulaužymą)

Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA). Seimas ketvirtadienį galutinai apsisprendė ir pritarė poligono Kapčiamiestyje steigimui. 

Už tai balsavo 105 parlamentarai, 12 pasisakė prieš ir dar 4 susilaikė.

Prieš poligono projektą balsavo 8 „aušriečiai“: Remigijus Žemaitaitis, Tomas Domarkas, Petras Dargis, Aidas Gedvilas, Vytautas Jucius, Daiva Petkevičienė, Mantas Poškus, Lina Šukytė-Korsakė.

4 susilaikiusieji taip pat priklauso „Nemuno aušros“ frakcijai Seime: Kęstutis Bilius, Saulius Bucevičius, Karolis Neimantas ir Tadas Sadauskis.

Tuo metu „aušriečiai“ Robertas Puchovičius, Raimondas Šukys, Daiva Žebelienė, Martynas Gedvilas ir Dainoras Bradauskas pasisakė už poligono steigimą Kapčiamiestyje.

Prieš projektą taip pat balsavo ir 2 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos Seime atstovai Dainius Gaižauskas bei Valius Ąžuolas. 

Projekto nepalaikė ir į Mišrią Seimo narių grupę perėję Rimas Jonas Jankūnas bei Ignas Vėgėlė. 

Konservatorius Arvydas Anušauskas ragino balsuoti už poligono steigimą Kapčiamiestyje argumentuodamas, jog šiuos sprendimus iššaukė Rusijos agresija prieš Ukrainą.

„Nepagražinta realybė ir visos šalies saugumo stiprinimas reikalauja priimti tokius sprendimus. Pirmiausia tam, kad mūsų miestai ir miesteliai netaptų naujomis bučomis. Okupantui visiškai vienodai šviečia ir mūsų miškai – jie virstų tokiomis pat išdegintomis dykromis kaip dabar virto pafrontės ir pasienio miškai Ukrainoje“, – akcentavo politikas.

Pasak A. Anušausko, taip pat svarbu atliepti ir vietinių gyventojų lūkesčius.

„Aš neabejoju tų žmonių patriotizmu ir, manau, jie supranta, kad mūsų šalies saugumo stiprinimas kartu yra ir jų asmeninio saugumo reikalas“, – sakė jis.

Savo ruožtu „valstietis“ D. Gaižauskas ragino balsuoti prieš. Anot jo, įstatymas yra nekokybiškas ir neatliepia Lietuvos saugumo poreikių. 

„Aš išties principingai ir nešališkai žiūrėjau į visą būtent šio proceso kūrimo eigą. Patikėkite manimi, dokumentai, apie kuriuos kalbėjo krašto apsaugos ministras, ne tai, kad neparuošti, o jų nėra. Tikrai yra daug apribojimų. (...) Dabar mes turėsime didelių problemų vien tik dėl to, kad žmonės nebetikės mūsų teisėkūros procesu, kuris susijęs su mūsų nacionaliniu saugumu“, – aiškino politikas.

„Aušrietis“ A. Gedvilas teigė, jog minusų dėl Kapčiamiesčio poligono yra daug daugiau nei pliusų.

„Deja, bet minusai nemažai nusveria. Jų tikrai nemažai. Tai ir nesuderintas klausimas su kaimynais lenkais, tai ir neišspręstos problemos su vietos bendruomene“, – sakė jis.

„Svarbiausia priežastis, kad keičiasi šiuolaikinio karo logika. Keičiasi strategija. Mūsų kaimynai tai jau suprato. Prioritetas šiandien yra stipri, moderni oro gynyba, o šioje srityje Lietuva, deja, neturi galimybės pasigirti ir nėra pakankamai pasiruošusi“, – pridūrė A. Gedvilas.

Tuo metu liberalas Simonas Kairys teigė, jog pasisakantieji prieš poligoną iškraipo tam tikrus dalykus.

„Šitoje vietoje nereikėtų painioti dviejų dalykų – tai yra dronų ir fizinės šalies gynybos. Nes jokia šalis dronais dar nebuvo užimta. Kolega A. Anušauskas kalbėdamas minėjo apie Bučą. Tai irgi ne dronai žudė, ne dronai prievartavo, ne dronai draskė ir griovė miestą“, – akcentavo liberalas.

Politikas taip pat teigė pasigendantis valdančiųjų padėkų opozicijai už projekto palaikymą, kadangi visi pasisakantys prieš iš esmės priklauso būtent valdantiesiems. 

„Šis klausimas leidžia susitelkti ir priimti valstybei svarbius klausimus visiems kartu jau nežiūrint, kas yra opozicija ar pozicija“, – pabrėžė S. Kairys.

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad poligono reikia, nes dabar Lietuvos kariai kartu su sąjungininkais netelpa esamoje infrastruktūroje.

„Uždavinį sprendžiame opozicijos balsais, noriu pabrėžti. Tai tik rodo, kad mes ir kitos opozicinės partijos rodo valstybinį požiūrį – kai reikia, ištiesiame ranką“, – sakė jis.

Teigia, kad buvo sulaužyta koalicijos sutartis

Po įvykusio balsavimo D. Gaižauskas pareiškė, kad koalicijos buvo sulaužyta koalicijos sutartis.

„Mes turėjome procesą, kuris akivaizdžiai rodė, kad mes sulaužėme savo koalicinę sutartį. Mes sakėme ir sutartyje parašyta, kad klausimus, susijusius su nacionaliniu saugumu mes visi palaikysime prieš tai išstudijavę ir išdiskutavę koalicijoje“, – sakė jis.

„Šiuo klausimu mes koalicijoje nediskutavome. Aš prašiau atskiro susitikimo, kuris liestų Kapčiamiestį, nes mūsų pirmas kažkoks neapibendrintas susitikimas buvo tik dėl poligono svarbos. Mes tam pritarėme, bet kad Kapčiamiestyje – mes neturėjome nei vienos diskusijos“, – pridūrė D. Gaižauskas.

Anot jo, šiuo metu susidaro įspūdis, jog dalis valdančiųjų nepritaria poligonui, o tai nėra tiesa.

„Poligonui mes pritariame. Mes nepritariame tokiam įstatymo projektui, kuris mums pridarys bėdos, nes paliktos teisinės spragos neišspręstos, mus ginčys Lenkija, bus daug konfliktų“, – tvirtino politikas.

Pritarta Tauragės poligono išplėtimui

Ketvirtadienį Seimas pritarė ir Tauragės karinio poligono teritorijos išplėtimui. 

Už tokį siūlymą pasisakė 110 Seimo narių, pasisakiusių prieš ar susilaikiusiųjų nebuvo.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pristatytame įstatymo projekte siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena būtų skirta manevravimui, o kitoje ketinama įrengti kovinio šaudymo šaudyklas. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.

Pagal projektą, maždaug du trečdaliai numatytos teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.

Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.

Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę. 

Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.

Ketvirtadienį vyksiančio Seimo plenarinio posėdžio metu taip pat buvo numatytas trečiasis balsavimas dėl siūlymo išplėsti Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono teritoriją Jurbarko rajono savivaldybėje sukuriant efektyvaus naudojimo infrastruktūrą. 

Šiuo projektu taip pat norima patikslinti kompensavimo už neigiamą poveikį aplinkai mechanizmus, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą karių rengimą ir atitikimą nacionalinio saugumo interesams.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

(Papildyta nuotraukomis)

Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA). Seimui galutinai apsisprendus steigti karinį poligoną Lazdijų rajone, prie parlamento esančioje Nepriklausomybės aikštėje surengtas dar vienas protestas dėl Kapčiamiesčio girios išsaugojimo.

Į protestą nešini trispalvėmis ir plakatais su užrašais „Šalin rankas nuo Lietuvos miškų“, „Ne miškų genocidui“ Nepriklausomybės aikštėje susirinko apie 100 žmonių.

Proteste dalyvavęs senjoras Osvaldas Kapčiamiesčio poligono projektą vadina nusikaltimu.  

„Didesnės nesąmonės ir absurdo nėra buvę. Aš pats esu dzūkas, o Kapčiamiestis – mano tėvo gimtinė. Ir sunaikinti tą gamtovaizdį, tą gražų kampelį Lietuvos – čia yra nusikaltimas“, – tikino Vilniuje gyvenantis vyras.

Kitų protestuojančiųjų nuomone, karinis poligonas steigiamas ne dėl šalies saugumo, o dėl verslo susitarimų. 

„Čia tik verslas, pinigai didžiausi. Niekas neišdiskutuota (...). Kam jie tarnauja? Ne Lietuvai“, – kalbėjo iš Kaišiadorių į protestą atvykusi Zita.  

 „Gaila, dabar aplinkui miškus pjauna tiesiog. Iki ko mes čia prisigyvenome? Lietuva tokia graži, miškinga“, – pridūrė senjorė Aldona. 

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ organizuojama protesto akcija dėl Kapčiamiesčio girios išsaugojimo Nepriklausomybės aikštėje rengiama antrąjį kartą. Pastarąjį kartą prie Seimo protestuoti gyventojai rinkosi praėjusią savaitę. Tuomet į mitingą susirinko apie 300 žmonių. 

Anksčiau renginio organizatorių išplatintame pranešime žiniasklaidai buvo viliamasi, jog sprendimai dėl poligono bus priimami įvertinus galimus padarinius gamtai. 

„Kapčiamiesčio giria yra reikšminga Lietuvos gamtos ir kraštovaizdžio dalis, todėl visuomenė tikisi, kad sprendimai dėl tokių teritorijų bus priimami: įvertinus visus galimus padarinius aplinkai, užtikrinant skaidrų procesą, įtraukiant visuomenę į diskusiją, apsvarstant galimas alternatyvas“, – akcentuota tuomet viešai paskelbtame renginio aprašyme. 

ELTA primena, kad kad Seimas ketvirtadienį galutinai apsisprendė ir pritarė poligono Kapčiamiestyje steigimui. 

Už poligono steigimą balsavo 105 parlamentarai, 12 pasisakė prieš ir dar 4 susilaikė.

Karinio poligono teritorijoje – 77 sodybos

Projektu numatoma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Šios teritorijos iš viso sudarys 14,6 tūkst. hektarų plotą.

Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu, gyventojams taip pat bus kompensuojama neturtinė žala.

Balandžio pradžioje prieš miškų kirtimą būsimo poligono teritorijoje taip pat vyko protestas Vilniuje, protestuotojai pasisakė už miškų išsaugojimą ateities kartoms.

Pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje, vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.