Vilnius, balandžio 3 d. (ELTA). Pasirodžius informacijai, jog buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas 2021 m. neva buvo pasirengęs su Rusija aptarti Aljanso pajėgų išvedimą iš Rytų Europos ir „buferinės zonos“, apimančios Baltijos valstybes, sukūrimą, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tai vadina dezinformacija. 

„Iš karto galiu pasakyti, kad tai yra eilinė dezinformacija (…) 2021 m. pabaigoje rusai iš tikrųjų pateikė tuos vadinamus ultimatumus tiek NATO, tiek Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV), kur labai aiškiai išdėstė visus reikalavimus. Tie ultimatumai buvo tikrai patys grubiausi. Vienas iš jų aspektų būtent ir buvo išvesti visas sąjungininkų pajėgas iš naujų NATO narių, įstojusių po 1997 m. Tai reiškia, kad tai būtų palietę 12 valstybių“, – penktadienį LRT radijui sakė D. Matulionis. 

„Tai buvo Rusijos ultimatumas. Jis buvo pateiktas mums, mes jį matėme. Apie tai net nebuvo diskusijos (…). Jis buvo griežtai atmestas“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbta, Latvijos leidinys „Baltic Sentinel“ rašo, jog buvęs NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas 2021 m. buvo pasirengęs su Rusija aptarti Aljanso pajėgų išvedimą iš Rytų Europos ir „buferinės zonos“, apimančios Baltijos valstybes.

Leidinio publikuotoje J. Stoltenbergo memuarų apžvalgoje teigiama, kad tuometinis NATO vadovas 2021 m. rudenį susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu aptarti tokios buferinės zonos idėją, apie tai neinformavęs pažeidžiamiausių sąjungininkių. 

Nors Lenkija ir Baltijos valstybės kategoriškai priešinosi bet kokioms nuolaidoms Rusijai, „Baltic Sentinel“ teigimu, tuometinis NATO generalinis sekretorius pripažino ignoravęs jų susirūpinimą ir buvo pasirengęs grąžinti NATO pajėgų išdėstymą į 1997 m. pozicijas.

Leidinyje minimi trumpi pokalbiai su neįvardytas Estijos diplomatais, esą patvirtinantys, kad J. Stoltenbergas mėgino iškelti šią idėją už NATO sąjungininkių Baltijos jūros regione nugarų.

„Baltic Sentinel“ teigia, kad visiškos kontrolės regione siekęs Kremlius tokį planą galiausiai atmetė.

Savo memuaruose J. Stoltenbergas rašo, kad jo požiūrį į santykius su Rusija formavo jo tėvas Thorvaldas – buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras, kuris net Šaltojo karo metais skatino dialogą su Maskva. 

Berlynas, balandžio 3 d. (AFP-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas gina NATO nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikos.

„Esame stipresni nei kada nors anksčiau, – sakė jis „Funke“ žiniasklaidos grupės laikraščiams. – Neturėtume viso to kvestionuoti, turime remtis savo pasiekimais“.

Ministras teigė esąs sunerimęs dėl D. Trumpo teiginių apie galimą JAV pasitraukimą iš NATO.

„Žinoma, kad tokie pasisakymai kelia man nerimą, – sakė J. Wadephulas. – NATO nepaprastai svarbus Vokietijos saugumui, kaip ir visų Aljanso partnerių saugumui“.

Trečiadienį britų laikraštis „The Telegraph“ paskelbė interviu su JAV prezidentu, kuriame šis NATO pavadino „popieriniu tigru“. D. Trumpas ir jo valstybės sekretorius Marcas Rubio, be to, pareiškė, kad po Irano karo persvarstys JAV narystę NATO.

NATO sąjungininkai įsiutino D. Trumpą atsisakydami prisijungti prie JAV ir Izraelio puolimo prieš Iraną, taip pat atmetę jo raginimus padėti atblokuoti pasaulio naftos prekybai gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, kurį Teheranas faktiškai uždarė keršydamas už prieš jį pradėtą karinę kampaniją.

Vis dėlto J. Wadephulas buvo tikras, kad JAV pasitraukimo iš NATO galima išvengti.

„Manau, kad mūsų aiškus įsipareigojimas ir ryžtinga parama Aljansui įtikins JAV kartu toliau rašyti šią sėkmės istoriją“, – pabrėžė jis. Be to, pasitraukimas nebūtų vien tik Amerikos prezidento sprendimas.

„Tam jam reikėtų bent jau Senato pritarimo“, – teigė Vokietijos diplomatijos vadovas.

Vašingtonas, balandžio 3 d. (ELTA). Ketvirtadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas atleido generalinę prokurorę Pam Bondi, kovo mėnesį – prieštaringai vertinamą vidaus saugumo sekretorę Kristi Noem, o dabar darbo netekti gali dar daugiau pareigūnų, praneša „Politico“.

Manoma, kad D. Trumpas svarsto papildomus pokyčius savo administracijoje. Jis jau išreiškė nepasitenkinimą ir nusivylimą prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku bei darbo sekretore Lori Chavez‑DeRemer.

„Jis labai supykęs ir ketina imtis personalo pokyčių“, – leidiniui „Politico“ teigė vienas administracijos darbuotojas.

Šia tema su „Politico“ anonimiškai kalbėjo dar trys šaltiniai JAV prezidento administracijoje.

Vis dėlto sprendimas dėl H. Lutnicko ir L. Chacez-DeRemer kol kas nepriimtas. JAV prezidentas atleisti žmones pasvarstydavo ir anksčiau, bet vėliau persigalvodavo.

Pasak „Politico“, jeigu D. Trumpas imtųsi didesnių pokyčių, tai galėtų reikšti rimtą bandymą iš esmės atnaujinti įtemptoje politinėje situacijoje atsidūrusią administraciją.

Kitas aukšto rango pareigūnas teigė, kad galimi aukščiausios vadovybės pokyčiai daugiausiai susiję su tais administracijos nariais, kurie, D. Trumpo nuomone, „prastai pasirodė arba sulaukė per daug neigiamo dėmesio“.

Keisdami dar daugiau personalo narių, Baltieji rūmai taip pat mato galimybę sustiprinti savo pozicijas opiausiais klausimais per artėjančius rinkimus.

Pasak vieno su „Politico“ kalbėjusio administracijos atstovo, išmesdamas H. Lutnicką, JAV prezidentas galėtų pademonstruoti, kad imasi ekonomikos pokyčių.

Ketvirtasis šaltinis, glaudžiai dirbantis su Baltaisiais rūmais, teigė, kad D. Trumpas apie komandos pokyčius svarsto baimindamasis, kad kitais metais gali būti sunku patvirtinti naujus paskyrimus, ypač jeigu po kadencijos vidurio rinkimų Demokratų partija turės daugiau vietų Kongrese.

Galimi šių dviejų pareigūnų atleidimai, be jau darbo netekusių generalinės prokurorės P. Bondi ir vidaus saugumo sekretorės K. Noem, būtų didžiausias D. Trumpo administracijos pertvarkymas, nors pastaruosius 15 mėnesių ji buvo neįprastai stabili, ypač palyginus su pirmąja jo kadencija.

Darbo departamentas „Politico“ prašymą pakomentuoti situaciją peradresavo Baltiesiems rūmams, o Komercijos departamentas į tokį prašymą neatsakė.

JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimai vyks lapkričio 3 d.

Vilnius, balandžio 3 d. (ELTA). Prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Kelmės rajono gyventojas S. G  kaltinamas apgaule įgijęs didelės vertės svetimą turtą – daugiau kaip 27 tūkst. eurų.

Kaip teigiama prokuratūros pranešime, ikiteisminio tyrimo duomenimis, anksčiau keturis kartus teistas kaltinamasis 2022 m. vienam asmeniui pasiūlė įsigyti po eismo įvykio apgadintą automobilį „Mercedes Benz GLC 350E“. Tyrimo metu nustatyta, kad šis automobilis kaltinamajam nepriklausė – jis jam buvo perduotas tik laikinai nuvežti į Lietuvą, suremontuoti ir grąžinti užsienio įmonei.

Manoma, kad kaltinamasis, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, pasiūlė įsigyti automobilį už 20 tūkst. eurų ir pažadėjo sutvarkyti techninės ekspertizės formalumus užsienyje, kad transporto priemonę būtų galima registruoti Lietuvoje. 

Anot teisėsaugos, nukentėjusysis pervedė dalį pinigų į nurodytą kaltinamojo įmonės sąskaitą, kuriai 2025 m. rugsėjo mėnesį iškelta bankroto byla, o likusią sumą perdavė grynaisiais per kaltinamojo nurodytą asmenį.

Nukentėjusysis savo lėšomis suremontavo automobilį, tačiau perdavęs jį kaltinamajam dėl žadėtos techninės ekspertizės, transporto priemonės neatgavo. Nustatyta, kad automobilis buvo išvežtas į užsienį ir grąžintas tikrajam savininkui, o kaltinamasis, kaip įtariama, už automobilio remontą papildomai dar gavo pinigų.

Skaičiuojama, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala siekia 27 664 eurus.

S. G. kaltu neprisipažino ir parodymų nedavė. Jam pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo įgyjant didelės vertės svetimą turtą. 

Už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato baudą arba laisvės atėmimą iki 6 metų.

Aiškinantis šią nusikalstamą veiką, buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dėl neteisėto praturtėjimo.

Paryžius, balandžio 3 d. (dpa-ELTA). Dešimtys Prancūzijos sostinės Paryžiaus valstybinių pradinių mokyklų darbuotojų įtariami seksualiniu priekabiavimu prie vaikų.

Vien tik nuo metų pradžios 78 mokyklų darbuotojai buvo laikinai nušalinti nuo pareigų, 31 iš jų – dėl įtarimų seksualiniu priekabiavimu, teigė naujasis Paryžiaus meras Emmanuelis Grégoire‘is.

2025 m. buvo nušalinta 30 globėjų, iš jų 16 – dėl įtarimų tvirkinus vaikus.

E. Grégoire‘s pristatė 20 mln. eurų vertės veiksmų planą, kuriame numatyta greitai ir skaidriai pranešinėti apie įtariamus atvejus, įtraukti į šį procesą tėvus ir teikti jiems paramą, taip pat atlikti struktūrinius patobulinimus.

Mero tikslas – „jokios tolerancijos“

Paryžiaus tėvai ir politikai mėnesių mėnesius negali atsigauti nuo pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą miesto popamokinėse vaikų priežiūros įstaigose, kurie, atrodo, ne visada būdavo išsamiai ištiriami.

Priekabiavimo klausimas buvo viena iš pagrindinių temų sostinės savivaldybių rinkimų kampanijoje.

„Turime viską permąstyti iš naujo, atsižvelgdami į vieną tikslą: jokios tolerancijos“, – kalbėjo E. Grégoire‘is.

Priekabiavimo atvejus tirs nepriklausoma tyrimų komisija. Iki šiol globėjai galėjo tiesiog pereiti dirbti į kitą miesto rajono mokyklą. Dabar jie tokios galimybės nebeturės.

Abu Dabis, balandžio 3 d. (ELTA). Jungtiniai Arabų Emyratai penktadienį perėmė 47 Irano paleistus dronus, 18 balistinių raketų ir 4 sparnuotąsias raketas, pranešė šalies ginkluotosios pajėgos. Duomenys apie žalą ir galimas aukas nebuvo nurodyti.

Gynybos ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios šalis numušė 2 085 dronus, 475 balistines raketas ir 23 sparnuotąsias raketas. Iki šiol žuvo du kareiviai ir dešimt civilių. Civiliai esą yra Pakistano, Indijos ir Bangladešo piliečiai. 203 asmenys buvo sužeisti.

Izraeliui ir JAV vasario 28 d. pradėjus bombarduoti Iraną, šis dronais ir raketomis atakuoja Persijos įlankos valstybes, kuriose įsikūrusios JAV karinės bazės.

Vašingtonas, balandžio 3 d. (AFP-ELTA). Virš Irano sudužo JAV karinis lėktuvas, o vieną iš įgulos narių jau išgelbėjo JAV pajėgos, penktadienį po to, kai Irano žiniasklaida parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos lėktuvo nuolaužos, pranešė pagrindinės JAV žiniasklaidos priemonės.

„Axios“ ir „CBS News“, remdamiesi nenurodytais šaltiniais, pranešė, kad vieną iš dviejų lėktuvo įgulos narių jau išgelbėjo JAV specialiosios pajėgos, tačiau antrojo įgulos nario paieškos tebesitęsia.

Kaip praneša „The New York Times“ ir „Wall Street Journal“, numuštasis naikintuvas – „F-15E“, kurio įgulą sudaro pilotas ir už jo sėdintis ginklų sistemos operatorius.

CNN taip pat pranešė, kad, išanalizavus nuotraukas, kuriose, pasak Irano žiniasklaidos, matyti lėktuvo nuolaužos, paaiškėjo, jog jose užfiksuotas ne radarų neaptinkamas naikintuvas „F-35“, kaip teigiama kai kuriuose Irano pranešimuose, o „F-15“ tipo orlaivis.

JAV žiniasklaida pranešė, kad prezidentas Donaldas Trumpas buvo informuotas apie susidariusią padėtį.

Tačiau nei Baltieji rūmai, nei Pentagonas į prašymus pateikti komentarą kol kas oficialiai neatsakė.

JAV žiniasklaida pranešė, kad po to, kai, kaip manoma, Irano teritorijoje sudužo reaktyvinis lėktuvas – pirmasis nuo to laiko, kai D. Trumpas davė nurodymą pradėti karą, – JAV specialiosios pajėgos vykdo paieškos ir gelbėjimo operaciją.

Didžiosios JAV žiniasklaidos priemonės pranešė, kad socialiniuose tinkluose ir Irano žiniasklaidos kanaluose yra pasirodę nuotraukų bei vaizdo įrašų, kuriuose matyti JAV sraigtasparniai ir kiti orlaiviai, nedideliame aukštyje skrendantys virš vietos, kurioje, kaip manoma, buvo numuštas naikintuvas.

Londonas, balandžio 3 d. (dpa-ELTA). Londono pietryčiuose vidury dienos nušautas 14-metis. Didžiosios Britanijos sostinės policija po nusikaltimo sulaikė tris įtariamuosius – du 14 ir 16 metų amžiaus paauglius bei 18-metį.

„Nepaisant medikų pastangų, paauglys dar įvykio vietoje paskelbtas mirusiu“, – pranešė Metropoliteno policija.

Pareigūnai po nusikaltimo ketvirtadienio popietę pradžioje pranešė, kad auka yra suaugęs asmuo. Tačiau penktadienį policija patikslino duomenis.

„Suprantame, kas šis incidentas sukels nerimą vietos bendruomenėje“, – sakė vyriausioji inspektorė detektyvė Lucie Card. Rajone, kur įvykdytas nusikaltimas, bus sustiprintos policijos pajėgos.

Didžiosios Britanijos sostinėje vis pasitaiko mirtinų susirėmimų, be kita ko, tarp jaunuolių. Vulidžo rajonas rytiniame Londone pakraštyje yra toli nuo turistų lankomų vietų.

Kyjivas, balandžio 3 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad 2026 m. kovo mėnesį Rusija patyrė didžiausius nuostolius nuo plataus masto karo pradžios – mūšio lauke krito arba buvo sunkiai sužeista daugiau nei 35 tūkst. okupantų.

Apie tai šalies vadovas pranešė platformoje „Telegram“.

„Šių metų kovo mėnesį rusų nuostoliai pasiekė aukščiausią lygį nuo karo pradžios: vien mūsų dronų smūgiai pražudė ar sunkiai sužalojo 33 988 Rusijos karius, o artilerijos ir kiti smūgiai padėjo pašalinti dar 1 363 okupantus iš Rusijos. Tai reiškia, kad per vieną mėnesį Rusija patyrė daugiau nei 35 tūkst. karių nuostolį – ir šie nuostoliai yra aiškiai patvirtinti. Mūsų sistemoje turime vaizdo įrašus, patvirtinančius kiekvieną tokį smūgį“, – teigė V. Zelenskis.

Jis padėkojo kariams už jų tikslumą ir ypač paminėjo Ukrainos saugumo tarnybos Specialiųjų operacijų centro „A“ personalą, „Vengrijos paukščius“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialųjį padalinį „Feniksas“, „Lazario grupę“ ir 95-ąją atskirąją desantinę brigadą. „Tai yra dronus veiksmingiausiai naudojantys daliniai“, – paaiškino valstybės vadovas.

Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fiodorovas prezidentui pateikė ataskaitą apie visų fronto dalinių veiklos rezultatus. V. Zelenskis pažymėjo, kad turi aiškius ir patikrintus pranešimus apie kiekvieną sektorių bei kiekvieną smūgių kategoriją ir yra pasirengęs pateikti Ukrainos partneriams atitinkamus duomenis. „Iš esmės Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgos atėmė iš okupanto galimybę diktuoti situacijos pobūdį mūšio lauke“, – sakė jis.

Prezidentas pabrėžė, kad taip pat žymiai pagerėjo Rusijos oro gynybos sistemų naikinimo rezultatai – vien kovo mėnesį buvo sunaikintos 274 tokios sistemos. „Taip pat pasiekta apčiuopiamų rezultatų naikinant Rusijos sandėlius ir karinę logistiką. Gynybos ministerija kartu su ginkluotosiomis pajėgomis visuomenei pateiks išsamią kovo mėnesio ataskaitą – duomenis, kuriuos bus galima paviešinti“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis taip pat pranešė, kad po šiandienos susitikimo su M. Fiodorovu Gynybos ministerija parengs sprendimus, kuriais bus stiprinama Ukrainos pėstininkų kariuomenė, karinės tarnybos pagal sutartį sistema ir kovos su dezertyravimu iš dalinių priemonės – šios priemonės turi būti tikrai veiksmingos, sakė V. Zelenskis.

Jis taip pat pažymėjo, kad rengiami sprendimai, kuriais siekiama padidinti šalies ginklų gamintojų eksporto galimybes ir plėsti bendrą gamybą su partneriais.

Kramatorksas, balandžio 3 d. (Ukrinform-ELTA). Per Rusijos oro smūgį Kramatorskui Donecko srityje žuvo du žmonės ir dar trys buvo sužeisti. Tai tinkle „Facebook“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.

Miestas atakuotas sklendžiančiomis bombomis. Apgadinti penki daugiabučiai, degalinė ir penki automobiliai.

„Atakos prieš gyvenamuosius namus vidury dienos yra sąmoningas pasirinkimas ir tikslinga rusų taktika“, – teigė V. Filaškinas.

Beirutas, balandžio 3 d. (dpa-ELTA). Pietų Libane per sprogimą prie JT posto nukentėjo trys taikdariai. JT taikos palaikymo misija Libane (UNIFIL) pranešė, kad du jų sužeisti sunkiai. Visi sužeistieji nuvežti į ligoninę. Sprogimo priežastis kol kas nežinoma.

Jau praėjusiomis dienomis vykstant karui tarp Izraelio ir „Hezbollah“ Libane keliskart būta incidentų, susijusių su UNIFIL kariais. Trys jų žuvo. Misija kalbėjo apie „sunkią savaitę taikdariams“.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad tikrina naujausią informaciją. „Hezbollah“ kol kas nieko nekomentavo.

Karas Artimuosiuose Rytuose į Libaną persimetė kovo pradžioje, kai Irano remiama „Hezbollah“ apšaudė Izraelį raketomis. Jų ataka buvo surengta po Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei nužudymo pirmąją JAV ir Izraelio puolimo dieną.

Izraelis atsakė plataus masto oro antskrydžiais Libane, o Izraelio pajėgos šiuo metu veržiasi į daugelį Pietų Libano miestų.

Maskva, balandžio 3 d. (dpa-ELTA). Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, kad, JAV galimai pasitraukus iš NATO, Rusijos padėtis pablogėtų.

NATO europinė dalis išliktų, o Europos Sąjunga virstų kariniu aljansu, platformoje „Max“ rašė dabartinis Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas.

Tuomet ES nebebūtų ekonominė sąjunga, o „galėtų greitai tapti visaverte karine sąjunga, kuri Rusijai būtų itin priešiška ir tam tikrais atžvilgiais būtų dar blogesnė nei NATO“.

Baigdamas D. Medvedevas teigė, kad Rusija turėtų atsisakyti savo, kaip jis pats išsireiškė, „tolerantiškos pozicijos“ kaimyninių valstybių stojimo į ES atžvilgiu. Tai taip pat taikoma Ukrainai, kurią jis pavadino „404 šalimi“ – toks skaičius nurodomas internetinės klaidos pranešime, kuris pasirodo, kai bandoma atidaryti neegzistuojančią svetainę.

Iki šiol aptarti scenarijai, susiję su karo Ukrainoje pabaiga ir taikos susitarimu Europoje, remiasi prielaida, kad Kyjivas galiausiai įstos į ES.

Rusijos vadovybė jokių prieštaravimų dėl to kol kas nepareiškė. Maskva atmeta galimybę, kad Ukraina taptų NATO nare. Rusija visada tvirtino, kad galimas Ukrainos įstojimas į Vakarų gynybos Aljansą ir yra ta priežastis, dėl kurios ji pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį.

Šiuo metu NATO viduje tvyro didžiulė įtampa, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas kaltina Aljanso nares, kad jos nepalaiko JAV Vašingtono kare su Iranu.

Savo įspėjime apie europinius NATO „likučius“ D. Medvedevas neatsižvelgia į tai, kad JAV branduoliniai ginklai sudaro pagrindinį atgrasymo nuo Rusijos elementą. Nuo 2009 m., kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, ES taip pat yra gynybos aljansas, kurio valstybės narės yra prisiėmusios tarpusavio gynybos įsipareigojimus.

Vilnius, balandžio 3 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 3 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Penktadienį Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui iki birželio vidurio sumažinti akcizą dyzelinui. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda parlamentui siūlys įstatymu įtvirtinti galimybę šalyje kasdien nustatyti degalų kainos lubas. Kainų lubos, pasak G. Nausėdos, būtų apskaičiuojamos pagal formulę, kurioje atsispindėtų žaliavinės naftos kainos dedamoji, vidutinė bendroji marža, apimanti naftos perdirbimo, biodegalų įmaišymo, logistikos, su degalų prekyba ir produkto pateikimu galutiniam vartotojui susijusias sąnaudas, akcizai bei pridėtinės vertės mokestis (PVM). 

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Pastaruoju metu fiksuojant daugiau su dronais susijusių incidentų Baltijos šalyse, Lietuvos kariuomenė tikina, jog grėsmės lygis valstybėje nėra pasikeitęs. Kariuomenės teigimu, šiuo metu Rusijos sausumos pajėgumai yra Ukrainoje, o Baltarusijos teritorijoje bei Rusijos Kaliningrado srityje fiksuojami įprastiniai Baltarusijos ir Rusijos kariniai vienetai ir veikla. Pažymima, kad Lietuvoje ir kitose šalyse nukritę dronai siejami su Ukrainos kariniais veiksmais prieš Rusijos naftos saugyklas ir uostus. Kai kurie dronai gali nukrypti nuo kurso, todėl, pasak kariuomenės atstovų, panašių incidentų gali pasitaikyti ir ateityje. Kariuomenė taip pat akcentuoja, kad kilus pavojui valstybei ji yra pasirengusi aktyvuoti visus šiuo metu turimus pajėgumus.

Premjerei Ingai Ruginienei informaciją, kad Rusija galėtų sąmoningai nukreipinėti dronus į Baltijos šalis, vadinant pletkais, Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas patvirtino, kad jo šalies žvalgybos teiginiai yra pagrįsti. Jis taip pat pabrėžė, kad valstybės tokius jautrius klausimus turėtų aptarti neviešai, kadangi Rusija tokią informaciją siekia panaudoti propagandai. Kaip skelbta, Ukrainos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Kyjivas turi žvalgybos duomenų, rodančių, kad Rusija sąmoningai nukreipia bepiločius orlaivius Baltijos šalių ir Suomijos link, jog pasinaudotų tokiais incidentais informacinėms operacijoms. 

Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl 2024 m. lapkritį Baltijos jūroje pažeistų povandeninio optinio ryšio kabelių, jungiančių Lietuvą ir Švediją. Tyrimas nutrauktas konstatavus, kad jokia žala dėl kabelių sugadinimo Lietuvai nebuvo padaryta, nes kabeliai buvo pažeisti jūros dugne, priklausančiame išskirtinei Švedijos ekonominei zonai. Anot prokurorų, nėra duomenų, kad minėtas incidentas galėtų būti susijęs su teroro aktu. 2023–2025 m. Baltijos jūroje fiksuotas ne vienas povandeninės infrastruktūros pažeidimas. Politikai incidentus siejo su galimu Rusijos sabotažu, tačiau Lietuvos žvalgyba tokios versijos nepatvirtino.

Lietuvos teisėsauga pranešė apie atliktą didelio masto operaciją, kurios metu sulaikyta daugiau negu 1 tona kokaino, iš šio kiekio 800 kilogramų minėtos narkotinės medžiagos rasta Lietuvoje. Anot pareigūnų, likusi dalis kvaišalų sulaikyta Vokietijoje. Pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, Lietuvoje kokainas sulaikytas Kaune, taip pat jo rasta kroviniuose konteineriuose, kuriuose buvo gabenamas metalo laužas, kondicionieriai. Įtarimai pareikšti 13 Lietuvos piliečių. Anot teisėsaugos, kontrabandai ir platinimui skirto kokaino didmeninė vertės siekia 15 mln. eurų, o mažmeninė gali varijuoti nuo 50 iki 70 mln. eurų.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui iki birželio vidurio sumažinti akcizą dyzelinui ir projektą teiks Seimui, tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda parlamentui siūlys įstatymu įtvirtinti galimybę šalyje kasdien nustatyti degalų kainos lubas. Prezidentas siūlo įstatyme nustatyti, kad šį mechanizmą taikyti būtų galima benzino ir dyzelinių degalų kainoms, jis būtų aktyvuojamas Vyriausybės nutarimu. Kainų lubos būtų apskaičiuojamos pagal formulę, kurioje atsispindėtų žaliavinės naftos kainos dedamoji, vidutinė bendroji marža, apimanti naftos perdirbimo, biodegalų įmaišymo, logistikos, su degalų prekyba ir produkto pateikimu galutiniam vartotojui susijusias sąnaudas, akcizai, pridėtinės vertės mokestis (PVM). Anot prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus, šiame mechanizme taip pat dalyvaus Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kuri stebės situaciją rinkoje, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pagal poreikį taikys sankcijas tam verslui, kuris nesilaiko nustatytų kainos lubų. Vyriausybės siūlymas – taikyti mechanizmą, pagal kurį akcizai būtų mažinami tiek, kad valstybės biudžeto netekimai būtų kompensuojami dėl išaugusių degalų kainų padidėjusiomis PVM įplaukomis. Skaičiuojama, kad galutinė kuro kaina gyventojams dėl to mažėtų maždaug 6 centais už litrą.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Rusija dienos metu paleido į Ukrainą beveik 500 dronų ir raketų, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras. Ukrainos elektros tinklų operatorius „Ukrenergo“ paskelbė, kad dėl masinės raketų ir dronų atakos visoje šalyje buvo įvesti avariniai elektros tiekimo nutraukimai. Kyjivo srityje per Rusijos atakas apgriauti daugiabučiai namai ir veterinarijos klinika, žuvo vienas žmogus, dar aštuoni asmenys sužeisti. Rusijai paliaubas Velykų laikotarpiu siūlęs Ukrainos prezidentas apkaltino Maskvą „velykine eskalacija“. 

Iranas pareiškė numušęs antrą amerikiečių naikintuvą F-35. Islamo Revoliucinės gvardijos (IRGC) pranešime tvirtinama, kad naikintuvą Irano oro erdvėje numušė nauja pažangi gynybos sistema. Pasirodžius šiai informacijai, apie virš Irano sudužusį JAV karinį lėktuvą pranešė ir didžiosios JAV žiniasklaidos priemonės, nurodydamos, kad JAV pajėgos šiuo metu bando išgelbėti jo įgulą. Naikintuvai F-35 laikomi vienais pažangiausių pasaulyje, o patvirtintų jų numušimo atvejų ginkluoto konflikto metu iki šiol nebuvo.

Rusijos Uljanovsko srityje nuo bėgių nuvažiavo traukinys. Nuo bėgių nuriedėjus septyniems traukinio vagonams sužeisti mažiausiai 22 žmonės, žuvusiųjų nėra. Traukinys su 412 keleivių važiavo iš Čeliabinsko miesto į Maskvą. Nelaimės priežastis kol kas nežinoma.