Briuselis, kovo 21 d. (AFP-ELTA). Europos Komisija šeštadienį paragino Europos Sąjungos (ES) valstybes nares artimiausiais mėnesiais mažinti gamtinių dujų saugyklų užpildymo tikslus, kad būtų sušvelnintas kainų spaudimas, kurį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose.

ES energetikos komisaras Danas Jorgensenas išsiuntė laišką ES valstybių atstovams, kuriame prašė apsvarstyti galimybę kuo greičiau sumažinti dujų saugyklų užpildymo tikslus nuo 90 iki 80 proc., kad rinkos dalyviai būtų užtikrinti ir ramūs.

Atsakydamas į JAV ir Izraelio pradėtą karą, Iranas vykdo atakas prieš dujas ir naftą išgaunančias Persijos įlankos valstybes ir iš esmės tanklaiviams uždarė strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį.

Nuo vasario 28 d. pradėto karo naftos kainos pašoko 50 proc., o gamtinių dujų kainos ES išaugo daugiau nei 30 proc.

Manoma, kad dėl tokio kainų šoko išaugs infliacija, o ekonomikos augimas sulėtės.

Europoje artėjant šiltajam metų laikotarpiui, šalys jo metu užpildo savo dujų saugyklas, besiruošdamos žiemai.

Tačiau dujų kainoms išaugus ir didėjant tiekimo rizikoms, ES tenka konkuruoti su Azija dėl dujų tiekimo.

„Įvykiai Irane ir platesniame regione kelia grėsmę regiono ir pasaulio saugumui“, – savo laiške pabrėžia D. Jorgensenas.

„Kalbant apie energetiką, ši situacija ir atakos prieš energetikos infrastruktūrą daro didelę įtaką pasaulinėms naftos ir dujų rinkoms“, – prideda jis.

Anot Europos komisaro, dujų tiekimas ES šiuo metu yra ganėtinai apsaugotas, nes didžiąją dalį suskystintų gamtinių dujų ji gauna iš JAV.

Vis dėlto jis teigia, kad ES yra energetikos produktų importuotoja iš pasaulinių rinkų, o aukštos ir nepastovios pasaulinės kainos gali paveikti ES dujų saugyklų užpildymo prognozes.

Pasak D. Jorgenseno, ES šalys turėtų pradėti pildyti dujų saugyklas anksčiau ir daryti tai per ilgesnį laikotarpį, kad sumažintų spaudimą kainoms ir išvengtų skubos besibaigiant vasarai.

Jis pridėjo, kad esant sudėtingoms sąlygoms, Europos Komisijos vertinimu, šalys gali nuo dujų saugyklų užpildymo tikslo nukrypti iki 20 proc.

Vasario 28 d. Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo didelio masto antskrydžius prieš Iraną, o Teheranas į tai atsakė spiečiais dronų ir raketų bei išpuoliais prieš laivus Hormūzo sąsiauryje, per kurį taikos metu keliauja penktadalis viso pasaulio naftos.

Tel Avivas, kovo 21 d. (AFP-ELTA). Irano remiama islamistų grupuotė „Hezbollah“ teigia, kad šeštadienį jos kovotojai susirėmė su Izraelio pajėgomis dviejuose miestuose Libano pietuose.

Libanas į Artimųjų Rytų konfliktą buvo įtrauktas kai kovo 2 d. „Hezbollah“ pradėjo leisti raketas į Izraelį taip kerštaudama už Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį per JAV ir Izraelio smūgius Iranui vasario 28 d.

Izraelis atsakė aviacijos smūgiais Libane ir sausumos pajėgų įvedimu į Libano pasienio teritorijas. Anot Libano valdžios, per šiuos Izraelio veiksmus žuvo daugiau nei 1 tūkst. žmonių.

„Hezbollah“ pareiškė, kad šeštadienį jos kovotojai keturias valandas dalyvavo „tiesioginiuose susirėmimuose su Izraelio kariuomenės pajėgomis Chiamo mieste, panaudodami lengvuosius ir vidutinius ginklus bei raketas.“

Iš šio strategiškai svarbaus miesto atsiveria vaizdai į pietų Libaną ir dalį šiaurės Izraelio. Tai buvo pirmoji vieta į kurią Izraelio pajėgos pajudėjo prasidėjus pastarajam konfliktui.

Šiomis dienomis šiitų musulmonų grupuotė „Hezbollah“ pareiškė atakavusi Izraelio pajėgas ir automobilius Chiamo mieste ir jo prieigose bei susirėmusi su Izraelio kariais tose vietovėse.

Grupuotė taip pat teigė su Izraelio pajėgomis susirėmusi prie Viduržemio jūros esančiame Nakuros mieste, kur įsikūrusi Jungtinių Tautų taikdarių būstinė Libane.

Izraelis išlaikė pajėgas penkiose strateginėse vietovėse pietų Libane nepaisant 2024 metų lapkritį paskelbtų paliaubų, kuriomis buvo siekiama užbaigti ankstesnį karą su „Hezbollah“.

Be to, Izraelio kariuomenė paskelbė naktį smogusi kelioms „Hezbollah“ vadavietėms Beiruto pietuose esančiuose priemiesčiuose po to, kai įspėjo žmonės evakuotis.

AFP korespondentas matė po smūgių iš dalies apgriautą daugiaaukštį pastatą.

Izraelio kariuomenė taip pat teigė nukovusi kelis „Hezbollah“ narius per naktį surengtą tikslinę sausumos operaciją Libane.

Vilnius, kovo 21 d. (ELTA). Kauno Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblyje planuojama atnaujinti iki šiol nenaudotus istorinius pastatus ir juose įkurti multifunkcinę kultūros ir meno erdvę. Skaičiuojama, kad bendra projekto vertė sieks 1,6 mln. eurų.

„Monte Pacis“ finansų direktorius Algirdas Ramanauskas sako, šiuo projektu siekiama sutvarkyti avarinės būklės vienuolyno arklidžių ir ratinės pastatus, suteikiant jiems naują paskirtį.

„Pažaislio vienuolynas yra vienas reikšmingiausių Lietuvos paveldo objektų, tačiau jo išsaugojimui reikalingos didelės investicijos. Nepaisydami to, kad pastatai nėra mūsų nuosavybė ir veikla čia yra terminuota, nusprendėme investuoti į labiausiai apleistų pastatų sutvarkymą“, – pranešime teigė A. Ramanauskas.

Pasak jo, atnaujinant arklidžių ir ratinės pastatus bus laikomasi visų paveldosaugos reikalavimų – pastatų išorė išliks nepakitusi, o pagrindiniai pokyčiai vyks jų viduje. 

A. Ramanauskas pažymi, kad atnaujintuose pastatuose įrengta multifunkcinė Pažaislio kultūros ir meno erdvė bus atvira įvairioms auditorijoms – šeimoms, moksleiviams, senjorams, kultūros mėgėjams, individualiems lankytojams ir užsienio svečiams. Anot jo, tai leis išplėsti Pažaislio vienuolyno kultūrines ir edukacines veiklas bei sudarys galimybes joms vykti visus metus.

Bendra projekto vertė sieks beveik 1,6 mln. eurų. Iš jų 528,6 tūkst. eurų sudarys nacionalinio plėtros banko „Ilte“ finansavimas, skirtas didelių investicijų reikalaujančiam kultūros paveldo atnaujinimui.

Vilnius, kovo 21 d. (ELTA). Byloje dėl teisėjų papirkinėjimo siekiant išsaugoti Druskininkuose buvusį „Vijūnėlės dvarą“ nuteista verslininkė Oksana Sakalauskienė Lietuvos apeliacinio teismo prašo nesiųsti jos ketveriems metams į kalėjimą.

Moteriai vienintelei iš didelio būrio nuteistų teisininkų skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Druskininkų merą Ričardą Malinauską Kauno apygardos teismas pripažino kaltu dėl korupcinio nusikaltimo, tačiau jam skirta 60 tūkst. eurų bauda ir nuspręsta išieškoti ir 30 tūkst. eurų.

Kauno apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nors O. Sakalauskienė buvo teisiama pirmą kartą, turi šeimą, darbą ir iki tol nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn ar nuteista, tačiau įvertinta tai, kad moters vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo pagrindinis. Jos nusikalstami veiksmai, elgesys, siekiant gauti sau turtinės naudos iš nusikalstamų veiksmų, rodo, kad švelnesnėmis nei laisvės atėmimas bausmėmis pasiekti bausmės tikslų nebus galimybės. Pirmosios instancijos teisme ji buvo nuteista už 11 korupcinio pobūdžio tyčinių nusikaltimų – papirkimą ir prekybą poveikiu.

O. Sakalauskienė šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniuje, prašo jį panaikinti, o jei šis prašymas nebūtų patenkintas – sušvelninti bausmę ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

„Savo baigiamąją kalbą noriu pradėti nuo to, kaip aš suvokiau savo veiksmus. Kiekvienas nori saugumo, meilės, būti turtingais. Mano prioritetas buvo ne finansinė nauda, o pagalba žmogui. Kai į mane kreipiasi žmogus, turintis sunkumų aš tai priimu asmeniškai“, – per posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme kalbėjo O. Sakalauskienė.

Saugomas liudytojas: O. Sakalauskienė veikė R. Malinausko naudai

Su teisėsauga bendradarbiaujantis ir korupcinius nusikaltimus atskleisti padėjęs buvęs advokatas Drąsutis Zagreckas per apklausas pasakojo, kad į jį kreipėsi O. Sakalauskienė, prašydama tarpininkauti padedant patenkinti skundą dėl „Vijūnėlės dvaro“. 

Pasak dabar valstybės saugomo liudytojo, pas jį su vyru Ernestu Sakalausku atvykusi O. Sakalauskienė, paklausė, ar jis turi pažįstamų teisėjų, su kuriais galėtų pakalbėti dėl nutarties panaikinimo Vilniaus apygardos teisme. Taip pat pasakė, kad bylą nagrinėja Henrichas Jaglinskis. 

„Buvo aišku, kad O. Sakalauskienė veikė Druskininkų mero R. Malinausko naudai, be to, kalbant apie bylą, O. Sakalauskienė minėjo R. Malinauską. O. Sakalauskienė prašė tenkinti skundą, o jeigu nebus galimybių tenkinti skundą, grąžinti bylą atgal į pirmą instanciją. O. Sakalauskienė minėjo, kad kyšiams yra skirta 50 tūkst. eurų suma“, – tyrėjams per apklausą 2019 m. nurodė D. Zagreckas. 

Jis taip pat pasakojo, kad O. Sakalauskienė jam į kontorą Vilniuje atvežė minėtą pinigų sumą, iš jų tuomečiam Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjui H. Jaglinskiui jis perdavė 30 tūkst. eurų. Tačiau H. Jaglinskis nuo šios bylos nusišalino, o kitą bylą nagrinėjęs teisėjas priėmė nepalankų sprendimą. 

D. Zagreckas su H. Jaglinskiu susitiko po pastarojo atostogų užsienyje. Jie iš pradžių susitiko centre, Aukų gatvėje, Vilniuje, netoli teismo pastato, o paskui automobiliu nuvažiavo prie Tauro kalno, čia H. Jaglinskis jam grąžino pinigus.

Kauno apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad vertinant įrodymus visumoje, juos gretinant vienus su kitais bei sujungiant į vieną loginę grandinę, objektyviai nustatyta, kad Druskininkų meras R. Malinauskas susitaręs su savo tuometiniu patarėju, dabartiniu tarybos nariu Aivaru Kadziausku, siekdami papirkti asmenis, susitarė papirkti O. Sakalauskienę ir Arūną Blažaitį ir juos papirko.

Bylos duomenimis, R. Malinauskas 60 tūkst. eurų grynaisiais perdavė A. Kadziauskui, o pastarasis juos atgabeno į Vilnių ir vakare perdavė A. Blažaičiui. A. Blažaitis kitos dienos rytą pinigus perdavė O. Sakalauskienei, kuri kartu su E. Sakalausku 50 tūkst. eurų nugabeno į D. Zagrecko kontorą ir ten pastarajam perdavė pinigus.  

O. Sakalauskienė nurodė, kad 10 tūkst. eurų turi likti jai, E. Sakalauskui, D. Zagreckui ir Egidijui Galatilčiui, kaip užmokestis už tarpininkavimą, o likusieji 40 tūkst. eurų turi būti perduoti H. Jaglinskui, kuris turėjo paveikti „Vijūnėlės dvaro“ bylą nagrinėsiantį kolegą teisėją.

Šiam teisėjui priėmus nepalankų sprendimą, R. Malinauskas per A. Kadziauską nedelsiant pareikalavo grąžinti kyšiui skirtus pinigus. Nutarties priėmimo momentu H. Jaglinskis buvo išvykęs į Afriką, todėl pinigų grąžinimas O. Sakalauskienei užsitęsė.

„Iš fiksuotų telefoninių pokalbių tarp O. Sakalauskienės ir A. Blažaičio turinio akivaizdu, kad A. Kadziauskas ne tik perdavė kyšiams skirtus pinigus, tačiau reikalavo ataskaitos apie pastarųjų atliktus veiksmus „smulkmenų“, A. Kadziauskas buvo atsakingas prieš R. Malinauską, kuriam buvo svarbi informacija apie bylos nagrinėjimą, būsimą sprendimą, todėl R. Malinauskui buvo reikalinga informacija apie poveikį teisėjui nagrinėjančiam „Vijūnėlės dvaro“ bylą“, – rašoma Kauno apygardos teismo nuosprendyje. 

„Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pasiekti palankų R. Malinauskui sprendimą Vilniaus apygardos teisme buvo reikalinga ir dėl to, kad, įsiteisėjus nepalankiam sprendimui, R. Malinauskas turėtų mokėti baudas už sprendimo nevykdymą, tai yra, delsimą nugriauti objektą Turistų g.13, Druskininkai. A. Blažaitis kartu su O. Sakalauskiene A. Kadziauskui buvo pažadėję palankų sprendimą, tai yra Vilniaus apylinkės teismo nutarties panaikinimą ir bylos grąžinimą į pirmąją instanciją, ko, beje, buvo prašoma ir vienu iš punktų atskirajame skunde“, – akcentuojama teismo nuosprendyje. 

Pasak šio teismo, A.Blažaitis, O. ir E. Sakalauskai, E. Galatiltis, H. Jaglinskis, D. Zagreckas turėjo vieningą tikslą už tam tikrą atlygį, pasiekti R. Malinausko ir A. Kadziausko pageidaujamą rezultatą, bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, pasiekti Vilniaus apylinkės teismo procesinio sprendimo panaikinimo ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

„Kaltinamieji dėjo pastangas, aktyviai ir kryptingai veikė siekdami R. Malinauskui palankaus rezultato“, – pernai balandį paskelbė Kauno apygardos teismas.

O. Sakalauskienės versija: nusikalstamų veiksmų nebuvo

Kalbėdama Lietuvos apeliaciniame teisme, O. Sakalauskienė prisiminė itin jautrią, beveik prieš kelis dešimtmečius įvykusią nelaimę. Tuomet šalį sudrebino nekilnojamojo turto krizė. Į ją tuomet kreipėsi klientas, ji stengėsi jį nuraminti, padėti, tačiau vėliau pavargusi nepakėlė ragelio, o ryte sužinojo, kad jis pasitraukė iš gyvenimo.

„Kai į mane kreipdavosi žmogus, aš negalvojau, ką gauti, o ką privalau padaryti. Tai nebuvo apskaičiavimas, tai buvo sąžinės reakciją. Tai nebuvo savanaudiška, nors mano veiksmus bandoma priskirti prie finansinių interesų. Iš įsitikinimo tai kilo, kad reikia padėti, prašau įvertinti kaip žmogaus, kuris per vėlai suprato, ką reiškia nepadėti“, – per posėdį kalbėjo nuteistoji.

Ji sakė, kad žmonės jai yra pasakoję, kad jų bylos teismuose sprendžiamos neteisingai.

„Tokiu atveju galima būtų griežtai nutraukti pokalbį, ir atsiriboti, bet tai gali reikšti atstūmimą, antra – galima išjausti, nekonfliktuoti. Tai nėra susitarimas daryti nusikalstamą veiką, tai socialinis gyvenimas, tai socialinė reakcija į emocinę situaciją. Baudžiamojo atsakomybė negali būti grindžiama tuo, kad asmuo išklausė. Šioje byloje mano elgesys buvo socialinio pobūdžio –  išklausyti, neeskaluoti konflikto. Prašau vertinti ne pavienes frazes, o visą kontekstą –  mano elgesys nevirto nusikalstamu ketinimu, neperžengė ribų. Aš nesiekiau neteisėto rezultato, pati niekada nesiūliau pinigų, ne viską gyvenime sprendžia pinigai“, – sakė O. Sakalauskienė.

Moteris sakė, kad ji kilusi iš Druskininkų, toje vietoje, kur iškilo Vijūnėlės dvaras, vaikystėje eidavo maudytis ir nuomotis valtis.

„Maniau, kad pastato nugriovimo buvo galima išvengti“, – pripažino O. Sakalauskienė, teigdama, kad tiesiog nuėjo pas advokatą D. Zagrecką ir jam viską emociškai išdėstė.

Meras kaltės taip pat nepripažįsta

R. Malinauskas kaltės nepripažino ir per apklausą Kauno apygardos teisme. Jis nurodė, kad niekada nei su A. Kadziausku, nei su kuo kitu nevedė derybų dėl pinigų davimo ar kažkieno papirkimo – visi pinigai, anot jo, tiesiog buvo mokami už teisines paslaugas.

Objektas Druskininkuose, Turistų gatvėje, buvo R. Malinausko kaimynystėje. Meras pripažino, kad buvo suinteresuotas jo išsaugojimu, nes buvo sutaręs šį namą perpirkti iš Žilvino Povilonio ir neneigė, kad įkalbinėjo Ž. Pavilonį pastato negriauti. 

R. Malinauskas anksčiau Kauno apygardos teisme nurodė, kad savo asmeninius pinigus perdavė A. Kadziauskui, tuos pinigus paėmė iš seifo. Meras nurodė, kad A. Kadziausku pasitikėjo ir neklausė, ar jis perdavė pinigus. 

Meras taip pat nurodė A. Kadziauskui mokėjęs pavedimais ir grynaisiais pinigais, tai buvo ne viena dešimtis tūkstančių eurų pavedimais, ir dešimtys tūkstančių eurų grynaisiais. 

ELTA primena, kad nelegaliu statiniu pripažintas „Vijūnėlės dvaras“ buvo nugriautas 2019 m. rudenį. R. Malinauskas yra sakęs, kad minėtas dvaras statytas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas, iš jo meras planavo baigtą pastatą perpirkti.

Kyjivas, kovo 21 d. (Ukrinform-ELTA). Šeštadienį per Rusijos dronų smūgį Ukrainos Zaporižios mieste du žmonės žuvo, o šeši buvo sužaloti.

Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas apie rusų išpuolį paskelbė socialinėje platformoje „Telegram“.

Iš pradžių buvo pranešta apie du žuvusiuosius ir tris sužeistuosius, tačiau nukentėjusiųjų skaičius išaugo, kai dar trims žmonėms prireikė medikų pagalbos.

„Jau yra šeši sužeistieji per šį rytą Rusijos įvykdytą ataką prieš Zaporižią. Dar vienas vyras ir dvi moterys kreipėsi medicininės pagalbos“, – paskelbė I. Fedorovas.

Šeštadienio rytą rusų dronas sunaikino nuosavą gyvenamąjį namą šiame mieste. Žuvo vyras ir moteris, o 15-os ir 11-os metų mergaitės buvo sužeistos.

Po Rusijos dronų atakos medicininės pagalbos prireikė ir 46-erių metų vyrui.

Vilnius, kovo 21 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos kovo 22 d. įvykius Lietuvoje.

Vašingtonas, kovo 21 d. (dpa-ELTA). JAV kariuomenė per pastarąsias tris savaites atakavo daugiau nei 8 tūkst. taikinių Irane.

Į šį skaičių įtraukta ir 130 Irano laivų, socialinėje platformoje „X“ patalpintame vaizdo įraše teigė JAV centrinė vadavietės (CENTCOM) vadas Bradas Cooperis.

Anot jo, tai didžiausia karinių jūrų pajėgų naikinimo operacija per trijų savaičių laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

B. Cooperis teigė, kad JAV kariuomenė taip pat siekia pašalinti dešimtmečius Irano keliamą grėsmę laisvai laivybai per Hormūzo sąsiaurį.

Jis atskleidė, kad anksčiau šią savaitę JAV numetė daug 5 tūkst. svarų (daugiau nei 2 tonų) bombų ant požeminio objekto, esančio palei Irano pakrantę. 

Pasak CENTCOM vado, Iranas sutvirtintoje požeminėje bazėje laikė kruizines priešlaivines raketas, mobiliąsias raketų paleidimo sistemas ir kitą ginkluotę, kuri kėlė rimtą pavojų tarptautinei laivybai.

Laivyba per Hormūzo sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulyje naftos eksporto kelių, iš esmės sustojo dėl karo su Iranu.

ELTA primena, kad JAV ir Izraelis bendrą karinę kampaniją prieš Iraną pradėjo vasario 28 d. Šalys pareiškė, kad jos siekia sunaikinti Irano balistinių raketų pajėgumus bei branduolinius įrenginius.

Briuselis, kovo 21 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį daugiau nei 20 šalių pareiškė, kad prisidėtų prie pastangų užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje, ir pasmerkė Irano sprendimą uždaryti šį gyvybiškai svarbų vandens kelią.

„Mes griežčiausiai smerkiame Irano neseniai įvykdytus išpuolius prieš neginkluotus komercinius laivus Persijos įlankoje, išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant naftos ir dujų įrenginius, bei Irano pajėgų faktiškai vykdomą Hormūzo sąsiaurio uždarymą“, – pareiškė 22 šalys – daugiausiai Europos valstybės, tačiau tarp jų yra ir Jungtiniai Arabų Emyratai bei Bahreinas.

„Pareiškiame, kad esame pasirengusios prisidėti prie atitinkamų pastangų, siekiant užtikrinti saugią laivybą šiuo sąsiauriu. Palankiai vertiname tų valstybių, kurios dalyvauja parengiamuosiuose planavimo darbuose, įsipareigojimus“, – teigiama jų bendrame pareiškime.

Vasario 28 d. JAV ir Izraeliui užpuolus Iraną, Teheranas keršydamas ėmė puldinėti ne tik kaimynines Persijos įlankos valstybes, bet ir sąsiauriu plaukiančius laivus.

Analitinės bendrovės „Kpler“ duomenimis, nuo kovo 1 iki 19 d. krovininiai laivai sąsiauriu atliko vos 116 reisų – 95 procentais mažiau nei vidutiniškai būtų fiksuojama taikos metu.

Dėl faktinės Irano blokados Hormūzo sąsiauryje, per kurį paprastai gabenama 20 procentų pasaulio naftos ir dujų, bei daugybės išpuolių prieš naftos ir dujų infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose, smarkiai šoktelėjo energijos kainos.

„Raginame nedelsiant paskelbti visapusišką išpuolių prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant naftos ir dujų įrenginius, moratoriumą“, – pridūrė šalys.

Teheranas, kovo 21 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Irano revoliucinė gvardija pranešė, kad centrinėje dalyje numušė Izraelio naikintuvą „F-16“.

Vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos užpuolė Iraną, sukeldami konfliktą, kuris nuo to laiko išplito po visus Artimuosius Rytus.

„3.45 val. ryto centrinėje Irano dalyje buvo numuštas sionistiniam priešų režimui priklausantis naikintuvas „F-16“, – savo svetainėje „Sepah News“ pranešė gvardiečiai.

Izraelio kariuomenė pirmiau pranešė, kad per „operatyvinę operaciją“ Irane į Izraelio orlaivį buvo paleista raketa žemė-oras, tačiau nenurodė, kokio tipo tai buvo lėktuvas.

Be to, buvo nurodyta, kad „orlaiviui nebuvo padaryta jokia žala“.

Kol kas neaišku, ar Irano ir Izraelio pranešimuose minimas tas pats įvykis.

Irano žiniasklaida taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje danguje matyti dūmai, teigdama, kad buvo pataikyta į dar vieną orlaivį, tačiau jo tipo nenurodė ir nepatikslino, ar jis priklausė Izraeliui, ar Jungtinėms Valstijoms.

Naujienų agentūra AFP neturėjo galimybės atlikti nepriklausomą nuotraukos patikrinimą ar nustatyti dūmų priežastį.

Šie pranešimai pasirodė praėjus keletui dienų po to, kai Irano revoliucinė gvardija pranešė, kad „virš centrinės Irano dalies buvo numuštas ir smarkiai apgadintas“ JAV naikintuvas „F-35“.

Ketvirtadienį CNN, remdamasi dviem šį klausimą išmanančiais šaltiniais, pranešė, kad vienas JAV naikintuvas „F-35“ „atliko avarinį nusileidimą JAV karinėje bazėje Artimuosiuose Rytuose po to, kai jį, kaip manoma, apšaudė Irano pajėgos“.

Tel Avivas, kovo 21 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Izraelio kariuomenė pranešė, kad per naktinius išpuolius Teherane jos pajėgos smogė Irano Revoliucinės gvardijos balistinių raketų gamybos objektams.

„Buvo smogta objektams, kuriuose gaminami kritiškai svarbūs komponentai, skirti Irano režimo saugumo aparato balistinėms raketoms konstruoti“, – teigiama kariuomenės pranešime.

Pasak pranešimo, smūgių taikiniu buvo centrinė Gvardijos bazė, raketų komponentų gamybos įmonė ir dar viena Irano gynybos ministerijai priklausanti bazė.

„Šiais smūgiais buvo smarkiai sumenkintos teroristinio Irano režimo galimybės šiuose objektuose toliau gaminti pagrindines sudedamąsias balistinių raketų dalis“, – teigė kariuomenė.

Vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo bendrą kampaniją prieš Iraną, pareikšdami, kad siekia sunaikinti šios šalies balistinių raketų pajėgumus bei branduolinius įrenginius.