Vilnius, rugpjūčio 9 d. (ELTA). Uostamiestyje tęsiami Liepojos gatvės remonto darbai – nuo Vasaros estrados iki Klaipėdos universiteto ligoninės bus frezuojama sena asfalto danga.

Kaip skelbia Klaipėdos miesto savivaldybė, darbai nuo rugpjūčio 9 iki 14 d. vyks naktimis, kad dienos metu eismas būtų kuo mažiau trikdomas.

Baigus frezavimo darbus, rugpjūčio viduryje planuojama pradėti asfaltuoti vakarinę gatvės pusę. Numatoma, kad pagrindiniai remonto darbai truks apie du mėnesius.

Savivaldybė ragina vairuotojus būti atidiems ir laikytis laikino eismo organizavimo.

Kaip skelbė ELTA, šių metų liepą Klaipėdos miesto savivaldybė pradėjo Liepojos gatvės atnaujinimo darbus. Pagal sutartį su bendrove „Eurovia“ bus suremontuotas beveik 2 kilometrų ilgio ruožas.

Teheranas, rugpjūčio 8 d. (dpa-ELTA). Irano ir Omano susitarimas dėl naujo mechanizmo, skirto laivybai Hormuzo sąsiauryje reguliuoti, nebūtinai reikštų šio svarbaus vandens kelio atidarymą, šeštadienį pareiškė Teheranas.

Pusiau oficiali naujienų agentūra „Tasnim“ citavo galingos Islamo revoliucinės gvardijos korpuso atstovo žodžius, kad prieš atidarant Hormuzo sąsiaurį JAV turi patenkinti Irano reikalavimus.

Jis paragino Vašingtoną nesikišti į derybas su Omanu.

Iranas ir Omanas, kurių teritorijos ribojasi su Hormuzo sąsiauriu, jau keletą savaičių derasi dėl to, kaip reguliuoti laivų eismą šiuo vandens keliu, per kurį judėdavo apie penktadalį pasaulinės naftos prekybos, kai vasario pabaigoje JAV ir Izraelis pradėjo atakas prieš Iraną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą tvirtino, kad Vašingtonas dalyvauja šiose derybose.

Jei derybų rezultatas būtų mechanizmas, leidžiantis Iranui vykdyti reikšmingą laivybos Hormuzo sąsiauryje kontrolę, tai po kelis mėnesius trukusių JAV atakų reikštų strateginę Teherano pergalę.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sakė, kad Teheranas ir Maskatas yra arti susitarimo.

Hormuzo sąsiaurio atidarymas iš dalies priklauso nuo to, ar JAV atsilygins už pažeidimus birželio mėnesį sudaryto preliminaraus susitarimo, kurio tikslas buvo sudaryti sąlygas galutinei karo pabaigai, ministro žodžius citavo agentūra „Tasnim“, nepateikdama daugiau detalių.

A. Araghchi teigė, kad su Omanu deramasi dėl naujo, laikino maršruto per sąsiaurį nustatymo.

Sofija, rugpjūčio 8 d. (AFP-Ukrinform-ELTA). Dronas, kuris rugpjūčio 8 d. ryte sudužo ir sprogo Bulgarijoje, greičiausiai buvo „Maya“ tipo klaidinantysis dronas, kurį plačiai naudoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Šeštadienį vakare Bulgarija pranešė dėl šio incidento išsikvietusi Ukrainos ambasadorių.

Bulgarijos gynybos ministerija vietos žiniasklaidai pranešė apie rezultatus „pirminės analizės“, atliktos dėl drono, kuris šeštadienį anksti ryte sprogo šalyje, liekanų.

Ministerijos teigimu, „labiausiai tikėtina“, kad dronas buvo „Maya“ tipo klaidinantysis dronas, kurį plačiai naudoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

„Šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad incidentas buvo tyčinis“, – teigė Bulgarijos gynybos ministerija.

Ukraina šeštadienį tvirtino, kad ji nesitaikė į Bulgariją, ir pažadėjo paaiškinti incidento aplinkybes.

„Mes palaikome glaudžius ryšius su Bulgarija, siekdami išsiaiškinti aplinkybes. Galime tvirtai teigti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sąmoningai nenukreipė jokių pajėgų į Bulgariją“, – sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Georgijus Tychyjus.

Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Velislava Petrova-Chamova šeštadienį iškvietė Ukrainos ambasadorių. Pasak ministrės biuro, susitikimas įvyks pirmadienį.

Tuo metu gynybos ministras Dimitaras Stojanovas teigė, kad ministerija jau stiprina saugumo priemones šioje teritorijoje, visų pirma pasitelkdama elektroninės kovos sistemas bei žemės-oro raketų sistemas.

„Iki liepos 31 dienos šią teritoriją saugojo „MiG-29“ naikintuvai. Nuo liepos 31 dienos 9 valandos ryto, atsižvelgiant į įvykius Rumunijoje, sustiprinome oro erdvės stebėjimą, dislokuodami papildomas pajėgas ir išteklius – ten buvo perkeltos oro gynybos sistemos, „Cougar“ sraigtasparniai ir „Su-25“ lėktuvai. Taip pat atitinkamuose radaro postuose buvo dislokuotos papildomos radaro stotys“, – sakė D. Stojanovas.

Kaip skelbta, šeštadienio, rugpjūčio 8 d., ryte iš Rumunijos pusės į Bulgarijos oro erdvę įskrido dronas, kuris sprogo maždaug už 100 metrų nuo sienos.

Kyjivas, rugpjūčio 8 d. (ELTA). Amerikiečių technologijų milijardierius Elonas Muskas šiuo metu atsisako suteikti Ukrainai leidimą naudoti „Starlink“ palydovinį tinklą smūgiams į Rusijos teritoriją nukreipti, leidinį „The Atlantic“ cituoja „Kyiv Post“.

Atsisakymas pareikštas nepaisant tiesioginių Kyjivo prašymų. Pranešama, kad neseniai įvykusio susitikimo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV prezidento Donaldo Trumpo įsikišti ir daryti spaudimą E. Muskui, kad šis panaikintų „SpaceX“ valdomo tinklo geografinius apribojimus.

V. Zelenskis siekia panaudoti palydovinę sistemą, kad nukreiptų tolimus smūgius į Rusijos raketų baterijas, kurios nuolat bombarduoja Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus.

Tačiau pranešama, kad D. Trumpas nepateikė aiškaus atsakymo, ar jis palaikytų šį pasiūlymą ir ar darytų spaudimą E. Muskui šiuo klausimu.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas taip pat bandė įtikinti milijardierių. Du artimi M. Fedorovo bendradarbiai Kyjive leidiniui „The Atlantic“ pasakojo, kad nuo to laiko, kai atsistatydino iš pareigų, jis naudojasi neoficialiais kanalais, siekdamas susisiekti su E. Musku.

Nepaisant šių pastangų, milijardierius vis dar nenori nusileisti.

Pranešama, kad E. Muskas toliau ginčijasi su M. Fedorovu dėl galimų rizikų,Rusijos eskalacijos rizikų, jei „Starlink“ tinklas būtų naudojamas tolimiesiems smūgiams vykdyti. Pasak bendradarbio, E. Muskas nuolat sako Ukrainos pareigūnams, kad „atėjo laikas sudaryti susitarimą“, siekiant užbaigti karą.

Vilnius, rugpjūčio 8 d. (ELTA). Šeštadienį dėl techninių kliūčių laikinai uždaryta „IKI – Šeškinė” parduotuvė, esanti Šeškinės g. 32, Vilniuje, atnaujino veiklą. 

Kaip pranešė „Iki” komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė, gavus ekspertų išvadas ir pašalinus techninius nesklandumus, parduotuvės veikla atnaujinama. 

„Specialistai patvirtino, kad patalpos yra saugios tiek darbuotojams, tiek klientams, todėl pirkėjų vėl laukiame IKI Šeškinė parduotuvėje“, – nurodė G. Kitovė. 

Kaip skelbė ELTA, šeštadienį prekybos centras, esantis sostinės Šeškinės mikrorajone, laikinai sustabdė veiklą. Skelbta, kad kartu su pastato valdytoju aiškinamasi situacija, laukiama specialistų vertinimo. 

Kyjivas, rugpjūčio 8 d. (Ukrinform-ELTA). Prie Baltarusijos sienos su Ukraina nestebima jokių puolamųjų pajėgų telkimo, nors Rusija ir toliau bando įtraukti Baltarusiją į karą.

Apie tai per televiziją pareiškė Ukrainos Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenko, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

A. Demčenko teigė, kad Ukrainos kariniai daliniai ir generalinis štabas nepastebėjo jokio puolamųjų pajėgų telkimo prie Ukrainos sienos Baltarusijos teritorijoje. Tačiau jis pridūrė, kad Rusija tebedaro spaudimą Baltarusijai, siekdama paskatinti ją aktyviau įsitraukti į karą prieš Ukrainą, įskaitant bandymus destabilizuoti padėtį palei sieną.

Jis užtikrino, kad siena su Baltarusija šiuo metu yra kur kas geriau apsaugota nei 2022 m.

Jis paaiškino, kad apsauga apima inžinerines priemones, įtvirtinimus ir minų bei sprogstamųjų barjerų pakeitimus tose vietovėse, kurios laikomos labiausiai pažeidžiamomis. Jis pridūrė, kad Baltarusija turėtų suprasti ir matyti, ką daro Ukraina ir kad Ukraina nekelia grėsmės Baltarusijai. Tačiau jei Baltarusija nuspręstų prisijungti prie karo su savo pajėgomis, ji turėtų suprasti, su kuo susidurs.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužės 15 d. pareiškė, kad buvo pastebėti nauji Rusijos bandymai giliau įtraukti Baltarusiją į karą. Gegužės mėnesį tuometis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis patvirtino, kad Rusijos puolimo iš Baltarusijos grėsmė yra visiškai reali.

Pasak Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų vado Roberto Brovdžio, Ukraina jau nustatė 500 taikinių Baltarusijoje tam atvejui, jei Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka įsitrauktų į karą.

Birželio 19 d. V. Zelenskis pareiškė, kad palei Baltarusijos sieną su Ukraina buvo dislokuoti retransliatoriai, naudojami nukreipti Rusijos smūgius prieš Ukrainos gyventojus. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Baltarusijos pusė pati gali išmontuoti šias sistemas, ir įspėjo, kad jei tai nebus padaryta per savaitę, Ukraina gali imtis atitinkamų veiksmų.

Nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenko teigė, kad grėsmė dėl priešo veiksmų iš Baltarusijos būtų reali, jei Rusija ten sutelktų apie 70 tūkst. karių. Tačiau jis pridūrė, kad Ukrainos gynybos pajėgos daro viską, kas įmanoma, kad to išvengtų.

Vilnius, rugpjūčio 8 d. (ELTA). Šeštadienio vakarą Telšių rajone per susidūrimą su sunkvežimiu žuvo automobilyje važiavusi keleivė, pranešė Policijos departamentas. 

Kaip informavo departamentas, apie 17.30 val. Telšių rajone, ties Kalnėnų kaimu, kelyje Šiauliai-Palanga, automobilis „Audi A6“, vairuojamas vyro (g. 1983 m.), išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu krovininiu automobiliu, kurį vairavo vyras (g. 1955 m.). 

Per eismo įvykį žuvo automobilio „Audi A6“ keleivė (g. 1962 m.).

Ciurichas, rugpjūčio 8 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį Ciuriche, tvyrant karščiui, vyko kasmetinis technomuzikos renginys „Street Parade“, kuris į šį Šveicarijos miestą pritraukė šimtus tūkstančių šventės dalyvių.

Ši šventė, laikoma didžiausia pasaulyje technomuzikos eisena, vyko taikant sugriežtintas saugumo priemones, praėjus dviem savaitėms po islamistų išpuolio Berlyno „Pride“ renginyje.

Vadovaudamiesi šūkiu „Kartu judame“, didžėjai linksmino šokėjus iš 9 scenų ir 30 judančių sunkvežimių, pranešė naujienų agentūra „Keystone-SDA“,

Kadangi temperatūra viršijo 30 laipsnių Celsijaus, o saulė švietė visą dieną, maršrute buvo įrengti du didžiuliai dušai svečiams atsigaivinti.

Įėjimas į „Street Parade“ nemokamas, tačiau už paslaugas reikėjo mokėti.

Svetainė „Blick“ pranešė, kad pusės litro alaus skardinė kainavo 9,50 Šveicarijos frankų (apie 10 Eurų). Apyrankė, suteikianti teisę neribotai naudotis tualetais, kainavo 10 Šveicarijos frankų.

Policijos atstovės teigimu, reaguodamos į išpuolį Berlyne, renginio išvakarėse valdžios institucijos atliko išsamius rizikos vertinimus, o saugumo pajėgos buvo pasirengusios reaguoti, pranešė transliuotojas SRF. Barjerai, neleidžiantys transporto priemonėms įvažiuoti į festivalio teritoriją, jau seniai buvo saugumo plano dalis.

Vilnius, rugpjūčio 8 d. (ELTA). Šiemet Vilniaus rajono dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvai gyventojų vertinimui iš viso pateikta 19 projektų, skirtų viešųjų erdvių ir gyvenamosios aplinkos gerinimui, pranešė vietos savivaldybė.

„Kiekviena pateikta idėja atspindi žmonių poreikius, lūkesčius ir norą kurti gražesnį, patogesnį Vilniaus rajoną. Ypač džiugu matyti, kad dviejų pastarųjų metų iniciatyvų rezultatai įkvėpė gyventojus nesustoti – dalis pareiškėjų, pamatę įgyvendintų projektų naudą, grįžta su naujomis idėjomis ir dar ambicingesniais sumanymais“, – pranešime teigia Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius.

Šių metų dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvai iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto skirta 500 tūkst. eurų. Anot savivaldybės, šios lėšos bus skirtos ne tik naujų projektų įgyvendinimui, bet ir anksčiau pradėtų iniciatyvų tęstinumui bei mokyklų bendruomenių idėjoms.

Šiemet Vilniaus rajono gyventojai galės balsuoti už 19 projektų idėjų, kuriomis siekiama gerinti viešąsias erdves ir gyvenamąją aplinką. Tarp jų – 8 mažos, 5 vidutinės ir 6 didelės apimties projektai.

Už Vilniaus rajono gyventojų pasiūlytas dalyvaujamojo biudžeto idėjas gali balsuoti visi šiame rajone gyvenamąją vietą deklaravę ne jaunesni kaip 18 metų gyventojai. Kiekvienas gyventojas gali skirti iki trijų balsų – po vieną balsą pasirinktam projektui kiekvienoje kategorijoje: mažos, vidutinės ir didelės apimties projektų.

Kaip nurodo savivaldybė, balsuoti gyventojai gali savivaldybės interneto svetainėje, mobiliojoje programėlėje „Vilniaus rajonas „Arti“ arba atvykus į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių.

Numatoma, kad daugiausia gyventojų balsų surinkę projektai bus įgyvendinami per vienerius ar dvejus metus, į jų įgyvendinimą įtraukiant ir idėjų autorius.

Rosarijus, rugpjūčio 8 d. (AFP-ELTA). Eidamas 68-uosius metus mirė Jorge Messi, Lionelio Messi tėvas ir agentas, šeštadienį pranešė aštuoniskart apdovanojimą „Ballon d'Or“ laimėjusio futbolininko vaikystės klubas „Newell's Old Boys“.

Argentinos žiniasklaida pranešė, kad Jorge Messi mirė penktadienį ligoninėje Rosarijuje.

„Jo nuolatinis palaikymas ir vadovavimas užkulisiuose buvo nepakeičiami, remiant kiekvieną Lionelio žingsnį“, – rašoma „Newell's Old Boys“ pranešime socialiniuose tinkluose.

Jorge Messi buvo pirmasis sūnaus treneris Argentinoje ir vienintelis jo palydovas, šiam vaikystėje persikėlus į Barseloną, vėliau tapo jo agentu.

„Mano tėvas man labai padėjo. Jis man buvo labai reiklus. Dėl to visada norėjau siekti vis daugiau“, – 2022 m. „DirecTV Sports“ sakė Lionelis Messi.

Neseniai vykusio Pasaulio čempionato metu, kai nuolat sklandė gandai apie Jorge sveikatos būklę, Messi šeima prašė žiniasklaidos „žmoniškumo“.