Vilnius, gegužės 29 d. (ELTA). Turto valdymo bendrovė „Invalda INVL“ šių metų sausio-kovo mėnesių laikotarpiu uždirbo 120 tūkst. eurų neaudituoto grynojo pelno, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu jis sudarė 15,9 mln. eurų, penktadienį pranešė įmonė.

„Pirmojo ketvirčio rezultatams didžiausią įtaką turėjo nuosavų investicijų portfelio vertės sumažėjimas. Svyravimai yra natūrali investavimo ciklo dalis geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo aplinkoje“, – pranešime sako „Invalda INVL“ vadovas Darius Šulnis.

„Išlaikome ilgalaikę strategiją – nuosekliai plėtojame turto valdymo ir šeimos biuro veiklą regione bei aktyviai investuojame tiek Baltijos šalyse, tiek tarptautinėse rinkose“, – teigia jis.

Nuosavas „Invalda INVL“ kapitalas šių metų kovo pabaigoje siekė 256,3 mln. eurų arba 21,26 euro akcijai – šie rodikliai buvo atitinkamai 14 proc. ir 13,6 proc. didesni nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m., įskaitant pernai išmokėtus dividendus.

Šiais metais iš 2025-ųjų pelno „Invalda INVL“ akcininkams išmokėjo 1 euro akcijai dividendų, nuo bendrovės akcijų kotiravimo biržoje pradžios akcininkams dividendais ir akcijų supirkimais jau grąžinta 99,5 mln. eurų.

„Invalda INVL“ grupės pajamos iš turto valdymo ir šeimos biuro veiklos pirmąjį ketvirtį siekė 5,7 mln. eurų ir per metus augo 46,8 proc. 

Bendras grupės strateginio verslo pelnas, įskaitant bendrovės investicijas į valdomus produktus, sudarė 2 mln. eurų, palyginti su 1,2 mln. eurų pelnu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Kaip pranešė bendrovė, šiemet taip pat užbaigtas „INVL Defence Infrastructure Fund I“ fondo, skirto Rūdninkų karinio miestelio vystymui, platinimas – fondas pritraukė 27,3 mln. eurų privačių ir institucinių investuotojų lėšų.

„Šio fondo įsteigimas yra svarbus žingsnis tiek prisidedant prie šalies gynybos stiprinimo, tiek plečiant grupės veiklą infrastruktūros srityje“, – sako D. Šulnis.

Grupės valdomas klientų turtas pirmojo ketvirčio pabaigoje siekia 2,1 mlrd. eurų – 9,3 proc. daugiau nei prieš metus.

Kitų nuosavų investicijų bendra įtaka pirmojo ketvirčio rezultatui buvo neigiama – 1,3 mln. eurų. 

Anot bendrovės, „Artea“ banko veiklos rezultatai atitiko lūkesčius, tačiau akcijos kainos korekcija turėjo apie 3 mln. eurų neigiamos įtakos „Invalda INVL“ rezultatui. 

Didžiausias Moldovos bankas maib pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 22,9 mln. eurų grynojo pelno.

Prie „Invalda INVL“ rezultato prisidėjo 0,6 mln. eurų, o maisto tiekimo grandinės (angl. food-supply chain) verslų grupė „Litagra“ pridėjo dar 1,1 mln. eurų.

Kyjivas, gegužės 29 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakarinėje kalboje paragino ukrainiečius atidžiai sekti oro pavojaus signalus, nes Rusija rengiasi naujam didelio masto smūgiui prieš Ukrainą.

Valstybės vadovas pareiškė, kad Ukraina turi žvalgybos duomenų, rodančių, jog Rusija rengia naują didelio masto smūgį, ir paragino žmones atkreipti dėmesį į oro pavojaus signalus bei saugoti savo gyvybes.

Jis pabrėžė, kad Ukrainos gelbėjimo tarnybos budi parengties režimu, o karinės oro pajėgos ir kiti oro erdvės gynėjai, kaip visada, dirbs visą parą.

Kaip jau buvo pranešta, pokalbio su Austrijos kancleriu Christianu Stockeriu metu V. Zelenskis pareiškė, kad rusai rengia naują didelio masto puolimą prieš Ukrainos miestus ir gyvenvietes.

Gegužės 24 d. per Rusijos ataką Kyjive buvo sužeisti 92 žmonės, dar trys asmenys žuvo. Mieste buvo apgriauta apie 300 objektų, tarp jų – beveik 150 gyvenamųjų namų. Iš viso tam antskrydžiui surengti rusai panaudojo 90 raketų ir 600 nepilotuojamųjų orlaivių.

Teheranas, gegužės 29 d. (dpa-ELTA). Iranas apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą iškraipant arba ignoruojant svarbiausius planuojamo pagrindų susitarimo punktus. Revoliucinei gvardijai artima naujienų agentūra „Fars“, remdamasi informuotais šaltiniais, rašo, kad D. Trumpas bando inscenizuoti tariamą sėkmę. Be to, susitarimo projektas esą vis dar yra galutinio patvirtinimo etape.

Konkrečiai Iranas prieštarauja D. Trumpo teiginiams trimis punktais. Pirma, JAV esą ignouoja tai, kad iškart po pasirašymo turėtų būti atblokuota 12 mlrd. dolerių iš įšaldytų Irano užsienio sąskaitų. Be šio lėšų atlaisvinimo Iranas nepradės jokių tolimesnių derybų etapų.

Antra, susitarime nėra jokios nuostatos dėl nemokamo Ormūzo sąsiaurio atvėrimo, teigiama toliau. Trečia, Iranas atmeta teiginį, kad turėtų būti sumažintas urano prisodrinimo  laipsnis arba jis turėtų būti sunaikintas – ketinimų protokole tokios nuostatos nėra.

Be to, Iranas atkreipia dėmesį į reikalavimą dėl visiškų paliaubų Libane.

JAV prezidentas D. Trumpas penktadienį pareiškė, kad šiuo metu priima „galutinį“ sprendimą dėl to, ar sudaryti taikos susitarimą su Iranu.

Vašingtonas, gegužės 29 d. (dpa-ELTA). JAV, Kanada ir Meksika reaguodamos į Ebolos protrūkį Centrinėje Afrikoje paskelbė, kad imsis bendrų priemonių, skirtų Pasaulio futbolo čempionatui.

Penktadienį JAV vyriausybė šių trijų šalių, kuriose vyks čempionato rungtynės, vardu paskelbė, kad bus imtasi suderintų priemonių visuomenės sveikatai apsaugoti, ir kad šios priemonės bus susijusios su kelionėmis iš Afrikos regionų, kuriuose pavojus užsikrėsti Ebola virusu yra didžiausias.

Tačiau daugiau informacijos atskleista nebuvo.

„Šia suderinta metodika siekiama apsaugoti mūsų piliečius ir milijonus lankytojų, sirgalių, sportininkų bei turistų, kurių tikimasi sulaukti per 2026 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatą, tuo pačiu užtikrinant tarpvalstybinį kelionių ir prekybos srautą“, – teigiama pranešime.

Kol kas neaišku, ar bus taikomi kokie nors įvažiavimo apribojimai ar karantino priemonės. Pranešime buvo nurodyta tik tai, kad, „sveikinant visą pasaulį atvykstant į Šiaurės Ameriką, kiekvieno šio regiono gyventojo sveikata ir saugumas išlieka mūsų didžiausiu prioritetu“.

Rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje ir kai kuriose Ugandos vietovėse šiuo metu siaučia pavojingo Ebolos viruso protrūkis.

Naujausiais vyriausybės duomenimis, Konge yra užfiksuota daugiau nei tūkstantis įtariamų atvejų ir apie 250 mirčių. Rytuose esančioje kaimyninėje Ugandoje šie skaičiai yra gerokai mažesni.

Ebola yra užkrečiama ir gyvybei pavojinga infekcinė liga. Virusas plinta per fizinį kontaktą ir sąlytį su kūno skysčiais.

2014 ir 2015 m. per Ebolos epidemiją Vakarų Afrikoje mirė daugiau nei 11 tūkst. žmonių. Per antrą pagal dydį protrūkį, kuris šiuo metu epidemijos apimtose Rytų Kongo provincijose truko nuo 2018 iki 2020 m., mirė apie 2,3 tūkst. žmonių.

Šį kartą padėtis yra ypač sudėtinga, nes plinta retos Ebolos viruso Bandibadžio atmaina, kuriai nei vakcinos, nei specifinio gydymo nėra.

Budapeštas, gegužės 29 d. (AFP-ELTA). Priešingai nei pernai, Vengrijos policija nedraus birželio mėnesį Budapešte numatyto „Pride“ parado. Per 2026 m. eitynių registracijos procedūrą ir pokalbius su organizatoriais „nebuvo nustatyta jokių priežasčių uždrausti šį susibūrimą“, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovai. Organizatoriai trečiadienį oficialiai nurodė, kad „Pride“ paradas Vengrijos sostinėje vyks birželio 27 d.

Policija, be to, pareiškė, kad priėmė sprendimą dėl trijų priešiškų demonstracijų. Joms esą išduotas leidimas, tačiau jos turės vykti toliau nuo „Pride“ eitynių.

Buvęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, prisidengdamas „vaikų apsauga“, daug metų ribojo LGBTQ žmonių teises. 2025 m. Vengrijos parlamentas priėmė įstatymo pataisą, kurios tikslas yra uždrausti „Pride“ paradus. Šis naujas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir konstitucijoje. 

V. Orbano įpėdinis Peteris Magyaras po balandį vykusių rinkimų pakeitė 16  metų valdžioje buvusį dešinįjį nacionalistą. Konservatyvios „Tisza“ partijos lyderis laikomas proeuropietišku. Jis taip pat ne kartą pasisakė už lygiateisiškumą ir susirinkimų laisvę. Tačiau P. Magyaras aiškiai neparėmė „Pride“ eitynių. Jis taip pat kol kas nesiėmė žingsnių, kad atšauktų daugybę valdant V. Orbanui priimtų įstatymų dėl LGBTQ teisių ribojimo.

Nepaisant eitynių draudimo, pernai Budapešte rekordinis skaičius – iki 200 tūkst. – žmonių demonstravo už gėjų, lesbiečių ir kitų seksualinių mažumų teises. Parade dalyvavo ir dešimtys Europos Parlamento narių, norėjusių pademonstruoti savo solidarumą.

(ištaisyta pirma pastraipa)

Berlynas, gegužės 29 d. (dpa-ELTA). Nepaisant teigiamų ženklų, rodančių, kad su JAV pavyks pasiekti susitarimą derybų būdu, Irano parlamento pirmininkas yra nusiteikęs skeptiškai.

„Mes nepasitikime nei garantijomis, nei pažadais. Svarbu tik veiksmai“, – penktadienį platformoje „X“ parašė Mohammedas Bagheras Ghalibafas.

Jis pridūrė, kad tikrasis bet kokio susitarimo laimėtojas bus ta šalis, kuri kitą dieną bus geriausiai pasirengusi karui.

M. Ghalibafas rašė, kad Iranas nuolaidų siekia ne derybomis, „o raketomis“.

Remiantis JAV šaltiniais, Vašingtonas ir Teheranas artėja prie susitarimo dėl paliaubų pratęsimo ir tolesnių derybų.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as teigė, kad pasiekta nemaža pažanga rengiant susitarimo memorandumą, tačiau kai kuriais klausimais dar tebevyksta darbas.

Tačiau dar neaišku, ar šiam susitarimui pritars prezidentas Donaldas Trumpas.

Teheranas įspėjo, kad preliminarus susitarimas dar nėra galutinai suderintas.

Maskva, gegužės 29 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad dar per anksti teigti, jog Rumunijoje sudužęs dronas buvo rusiškas, nors šis incidentas sukėlė visos Europos pasipiktinimą.

Rumunijos pareigūnai pranešė, kad avarija įvyko naktį iš ketvirtadienio į penktadienį. Per drono smūgį buvo sužeisti du žmonės, taip pat kilo gaisras. Rumunija teigė, kad dronas buvo rusiškas.

„Prieš įeidamas į šią salę sužinojau, kad kažkas atsitiko su, kaip manoma, mūsų dronu“, – Kazachstano sostinėje Astanoje vykusioje spaudos konferencijoje sakė V. Putinas.

„Niekas negali pasakyti, kokia yra vieno ar kito orlaivio kilmė, kol bus atliktas to orlaivio tyrimas“, – sakė jis.

„Jei jie pateiks mums kokių nors objektyvių duomenų... tokiu atveju mes įvertinsime, kas įvyko“, – pareiškė Rusijos vadovas.

2022 m. prasidėjus Rusijos konfliktui su Ukraina Rumunijoje buvo užfiksuota dešimtys į šalies oro erdvę neteisėtai įskridusių dronų, tačiau šis incidentas buvo pirmasis, kai šalyje pataikyta į gyvenamąjį namą.

Paryžius, gegužės 29 d. (dpa-ELTA). Prancūzijoje, pasak šalies meteorologijos tarnybos, įsitvirtino gegužės mėnesiui neregėta karščio banga. Daugiau kaip savaitę trunkanti kaitros fazė yra „beprecedentė, istorinė ir labai neįprasta“ šiam mėnesiui, pranešė „Météo France“. Šią savaitę daugelyje regionų išmatuotos temperatūros, kurios beveik 15 laipsnių ar daugiau viršijo gegužės pabaigos vidutines vertes. Ypač karščio paveikta vakarinė pakrantė.

„Prancūzijoje gegužę dar nėra buvę tokių temperatūrų“, – sakoma pranešime. Ankstesnių karščio bangų esą negalima lyginti su dabartine. Karščiausia istorijoje užregistruota gegužės diena buvo antradienis, kai vidutinė temperatūra visoje šalyje siekė beveik 25 laipsnius. Ketvirtadienį Angulem-La Kurone (Angoulême-La Couronne) Vakarų Prancūzijoje termometrai rodė 37,8 laipsnio – tai gegužės karščio rekordas Prancūzijoje.  Daugiau kaip pusė šalies praėjusiomis dienomis fiksavo mėnesio karščio rekordus, spaudos konferencijoje teigė „Météo France“ atstovai.

Penktadienį dėl didžiulio karščio 11 departamentų, įskaitant Paryžiaus departamentą, buvo paskelbtas antras aukščiausias – oranžinis – perspėjimo lygis. Sostinėje aukščiausios temperatūros nuo praėjusio savaitgalio kasdien viršijo 32 laipsnius. Tokia serija labai neįprasta gegužei. Nuo sekmadienio karštis visoje šalyje palaipsniui ims mažėti.

Dėl besitęsiančios karščio bangos Prancūzijoje būta ir mirčių. Orų ekspertai pranešime įspėjo, kad tokie ekstremalūs orai dėl klimato kaitos ateityje bus vis dažniau, prasidės anksčiau ir intensyvės.

Ryga, gegužės 29 d. (LETA-ELTA). Nukritę nuo aukščiausio Šiaurės Amerikoje Makinlio kalno užsimušė trys latvių alpinistai, patvirtino Latvijos alpinistų asociacija.

Asociacija pranešė, kad žuvę alpinistai – Inesė Puceka, Vija Olte ir Renaras Kunigs-Salakas.

Dar vienas alpinistas – Martinas Bilzenas – buvo evakuotas kritinės būklės. Kiti ekspedicijos nariai – Valdis Purinas, Edgaras Madzulis ir Guntis Svarinas – po nelaimingo atsitikimo grįžo į stovyklą ir dabar gelbėtojų padedami leidžiasi nuo kalno.

Pasak JAV nacionalinių parkų tarnybos, nelaimė įvyko netoli Makinlio perėjos maždaug 5,5 tūkst. metrų aukštyje.

Vilnius, gegužės 29 d. (ELTA). Artimiausią parą orai Lietuvoje keisis – vėjuotasis ciklonas nutols, šalis pateks į santykinai aukštesnio slėgio lauką, savaitgalis ir ateinančios savaitės pradžia bus vasariška, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Šeštadienio naktį šalyje bus nepastoviai debesuota, vakariniuose rajonuose – beveik giedra, didesnėje teritorijos dalyje lietaus nenumatoma, kai kur Aukštaitijoje iš vakaro dar gali truputį palyti. 

Vėjas beveik nurims. Žemiausia temperatūra naktį nukris iki 3–8 laipsnių šilumos, o dirvos paviršiuje vietomis, ypač Žemaitijoje, tikėtinos silpnos šalnos iki 0–2 laipsnių šalčio.

Šeštadienio dieną šalyje išliks nepastoviai debesuota, lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra dieną sieks 16–21 laipsnį šilumos, pietvakariniuose rajonuose gali būti dar laipsniu kitu šilčiau.

Tuo metu sekmadienį iš vakarų priartės nedidelis, mažai aktyvus ciklonas, padaugės debesų, vietomis vėl sulauksime trumpo lietaus. 

Dieną kai kur lietų lydės perkūnija. Vėjas naktį bus silpnas, dieną besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Temperatūra naktį pažemės iki 5–10 laipsnių šilumos, šalnos jau neturėtų gąsdinti. Dieną termometrai pavėsyje rodys 15–20, kai kur iki 23 laipsnių šilumos.

Pirmąją kalendorinės vasaros dieną, pirmadienį, orai taps iš tiesų vasariški, nors numatomas ir trumpas, nedidelis lietus – naktį kai kur palis, dieną – daugiausia vakarinėje šalies pusėje. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį nekris žemiau 6–11 laipsnių šilumos, dieną oras sušils iki 19–24 laipsnių, tik pajūryje dėl jūros brizo liks vėsiau, 15–18 laipsnių šilumos.

Prognozuojama, kad iki savaitės vidurio mūsų orus lems nedidelio anticiklono vakarinis, šiltasis pakraštys. Naktys šalyje prognozuojamos sausesnės, ramios ir gana šiltos, dienomis, ypač popietinėmis valandomis, išaugs trumpo lietaus tikimybė, tačiau temperatūra žada būti visai vasariška.