(papildyta nuo trečios pastraipos)

Vašingtonas, vasario 16 d. (AFP-ELTA). Būdamas 95-erių mirė aktorius Robertas Duvallis, kuris kino juostoje „Krikštatėvis“ atliko mafijos advokato vaidmenį, o filme „Šių dienų apokalipsė“ suvaidino dėl banglenčių sporto pamišusį pulkininką, pirmadienį pranešė jo žmona.

„Vakar atsisveikinome su mano mylimu vyru, brangiu draugu ir vienu geriausiu mūsų laikų aktorių. Bobas ramiai mirė namuose“, – pareiškime teigė jo žmona Luciana Duvall.

R. Duvallis laimėjo „Oskarą“ geriausio aktoriaus kategorijoje ir buvo nominuotas dar šešis kartus. Daugiau kaip šešis dešimtmečius trukusios karjeros metu jis spindėjo atlikdamas tiek pagrindinius, tiek antraplanius vaidmenis, o galiausiai tapo režisieriumi.

„Pasauliui jis buvo Akademijos apdovanojimą laimėjęs aktorius, režisierius, pasakotojas. Man jis buvo tiesiog viskas“, – nurodė L. Duvall.

Kino kritikė Elaine Mancini kartą apibūdino R. Duvallį kaip „labiausiai techniškai įgudusį, universaliausią ir įtikinamiausią ekrano aktorių Jungtinėse Valstijose“.

Vilnius, vasario 16 d. (ELTA). Minint 108-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, jaunimo organizacija „Pro Patria“ pirmadienį Vilniuje, kaip ir kasmet, surengė eiseną su deglais.

Eitynių dalyviai pirmadienio vakarą rinkosi prie Aušros vartų, kur, kunigui tarus žodį, kartu sugiedojo giesmę. Vėliau eisena pajudėjo Jono Basanavičiaus aikštės link, kur buvo pagerbti Vasario 16-osios akto signatarai.

Iškart po to deglais, Lietuvos trispalve bei Vyčio vėliava nešina kelių šimtų žmonių kolona žingsniavo Lukiškių aikštės link.

Pernai į šią eiseną susirinko daugiau nei 500 žmonių. Jos metu keletą kartų skambėjo kontroversiškai vertinamas šūkis „Lietuva – lietuviams“.

Jaunimo organizacijos „Pro Patria“ rengiamos eitynės su deglais Vilniuje vyksta nuo 2018 metų.

Varšuva, vasario 16 d. (dpa-ELTA). Atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę, Lenkija turėtų turėti nuosavą branduolinių ginklų programą, pareiškė prezidentas Karolis Nawrockis.

Sekmadienio vakarą duodamas interviu transliuotojui „Polsatnews“, K. Nawrockis sakė, kad „kelias link Lenkijos branduolinių pajėgumų, visiškai laikantis tarptautinių taisyklių, yra kelias, kuriuo turėtume eiti“.

Dešiniųjų pažiūrų prezidentas yra Lenkijos kariuomenės vyriausiasis vadas.

Lenkija turi sieną su Ukraina, kuri jau beveik ketverius metus stengiasi atremti Rusijos visapusišką invaziją, ir su Maskvos sąjungininke Baltarusija. Kadangi Lenkija yra prie pat ginkluoto konflikto sienos, šalies saugumas turėtų būti sustiprintas branduolinių ginklų programa, teigė K. Nawrockis. Jis negalėjo pasakyti, kada tokia programa galėtų būti pradėta.

Paklaustas, ar jis bijo Rusijos reakcijos į tokį žingsnį, Lenkijos prezidentas atsakė: „Rusija gali agresyviai reaguoti į bet ką.“

Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas atsargiai sureagavo į prezidento pasiūlymą. Kaip pranešė naujienų agentūra PAP, ministras sakė, kad branduolinių ginklų klausimas yra „jautriausia tema iš visų jautrių temų“.

W. Kosiniakas-Kamyszas nurodė, kad pritaria galimybei sukurti Lenkijos nuosavus tyrimų ir plėtros pajėgumus, tačiau mano, jog geriau būtų imtis veiksmų, o ne kalbėti apie planus ir ketinimus.

Europos Sąjungos ir NATO narė Lenkija yra viena iš artimiausių Ukrainos sąjungininkių kariniu ir politiniu požiūriu.

K. Nawrockis su šia iniciatyva žengia toliau, nei jo pirmtakas Andrzejus Duda, kuris 2024 m. pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi savo teritorijoje priimti JAV branduolinius ginklus pagal NATO branduolinio ginklo dalijimosi susitarimą. NATO tuo metu teigė, kad branduolinio ginklo dislokavimo plėtra neplanuojama.

Jungtinės Valstijos jau daugelį dešimtmečių pagal branduolinio ginklo dalijimosi susitarimą yra dislokavusios branduolinius ginklus keliose Europos šalyse. Oficialios informacijos apie vietas nėra, tačiau manoma, kad ginklai laikomi Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje ir Turkijoje.

(Papildyta prezidento patarėjo komentaru – 3–4 pastraipos)

Vilnius, vasario 16 d. (ELTA). Valstybės atkūrimo dieną Lietuvos trispalvė prie šalies vadovo Gitano Nausėdos namų buvo iškelta tik po pietų. Tai užfiksavo portalo „Delfi“ fotografas.

Tiesa, apie pietus valstybinė vėliava prie prezidento namų jau plevėsavo, skelbė portalas „Lrytas“.

Savo ruožtu prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis pirmadienio popietę išplatino komentarą, kuriame paaiškino, kad valstybinė vėliavos nepavyko laiku iškelti dėl techninių kliūčių.

„Valstybės vėliava prie prezidento namų šiandien iš pat ryto neiškilo dėl techninių kliūčių. Valstybės istorinė vėliava, kuri nuolat yra iškelta prie prezidento namų, buvo tvirtai prišalusi, teko palaukti, kol žiemos saulė ištirpdys ledus ir trispalvę bus įmanoma iškelti“, – nurodė R. Jasiulionis.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, Lietuvos valstybės vėliava iškeliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų pastatų, taip pat gyvenamųjų namų Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją. 

Vėliava iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą.

Už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

(papildysime)

Vašingtonas, vasario 16 d. (AFP-ELTA). Būdamas 95-erių mirė aktorius Robertas Duvallis, kuris kino juostoje „Krikštatėvis“ atliko mafijos advokato vaidmenį, o filme „Šių dienų apokalipsė“ suvaidino dėl banglenčių sporto pamišusį pulkininką, pirmadienį pranešė jo žmona.

„Vakar atsisveikinome su mano mylimu vyru, brangiu draugu ir vienu geriausiu mūsų laikų aktorių. Bobas ramiai mirė namuose“, – pareiškime teigė jo žmona Luciana Duvall.

Kyjivas, vasario 16 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su Jungtinių Valstijų senatoriais Richardu Blumenthaliu ir Sheldonu Whitehouse‘u paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Nematome geresnių priemonių daryti įtaką Maskvai nei spaudimas. Senate šiuo metu svarstomas svarbus sankcijų įstatymas, ir mes tikimės, kad jis bus veiksmingas. Taip pat informavau juos apie nuolatinius Rusijos smūgius, nukreiptus prieš mūsų žmones ir ypač prieš Amerikos verslą. Visiškai teisinga, kad Rusijos pinigai turėtų būti naudojami gynybai nuo šio teroro, ir mes aptarėme imobilizuoto Rusijos turto panaudojimo raketų, skirtų „Patriot“ sistemoms, pirkimui perspektyvą“, – po susitikimo pareiškė V. Zelenskis.

Remiantis informacija, pateikta prezidento internetinėje svetainėje, valstybės vadovas ir JAV senatoriai taip pat skyrė dėmesį energetikos paramai Ukrainai. V. Zelenskis padėkojo Jungtinėms Valstijoms už greitą reakciją į Ukrainos energetikos sektoriaus poreikius. Jis pažymėjo, kad šią savaitę Prancūzijoje vyks „Ramšteino formato energetikos“ susitikimas ir kad Ukraina turi konkrečios įrangos, reikalingos jos energetikos infrastruktūrai atkurti, sąrašą.

Jis taip pat sakė, kad senatoriai prieš derybas susitiko su vaikais, kuriuos Ukrainai pavyko susigrąžinti iš Rusijos. Jis akcentavo, kad Rusija laiko tūkstančius pagrobtų Ukrainos vaikų, iš kurių daugiau kaip 1,8 tūkst. buvo grąžinti namo. V. Zelenskis pridūrė, kad Tarptautinė koalicija dėl Ukrainos vaikų grąžinimo surengs susitikimus su partneriais Briuselyje ir Jungtinėse Valstijose, kuriuose dalyvaus JAV pirmoji ponia.

V. Zelenskis padėkojo už tvirtą dvipartinę paramą Ukrainai JAV Senate ir už pastangas siekti taikos. Jis taip pat padėkojo JAV prezidentui, Kongresui ir Amerikos žmonėms už paramą.

R. Blumenthalis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos turi įvesti papildomas sankcijas Rusijai ir stiprinti Ukrainos oro gynybą. Pasak jo, Jungtinės Valstijos dabar yra labai pasiryžusios dirbti sankcijų, vaikų grąžinimo ir „Tomahawk“ raketų bei perėmimo įrenginių tiekimo srityse ir kovoti su melagingais naratyvais, kad Rusija neva laimi. Ji nelaimi nei mūšio lauke, nei morališkai, sakė R. Blumenthalis.

Vašingtonas, vasario 16 d. (AFP-ELTA). Pirmadienio popietę buvo atkurta Elono Musko valdomo socialinio tinklo „X“ veikla – prieš tai daugelyje šalių vartotojams nebuvo rodomi įrašai.

Apie 17.30 val. Lietuvos laiku platformoje buvo rodomas turinys, o vartotojai galėjo skelbti įrašus. Maždaug dviem valandomis anksčiau stebėsenos tinklalapis „Down Detector“ informavo apie pranešimų apie sutrikimus šuolį. Fiksuojant trikdžius, kita stebėsenos organizacija „Netblocks“ socialiniame tinkle „Mastodon“ paskelbė, kad „X“, regis, patyrė „tarptautinius sutrikimus“.

Trikdžiai „nebuvo susiję su šalies lygmens interneto sutrikimais arba filtravimu“, pridūrė „Netblocks“. Naujausi organizacijos įrašai apie panašius „X“ veiklos sutrikimus buvo paskelbti vasario 1 ir 9 d.

E. Muskas atleido tūkstančius buvusio „Twitter“ darbuotojų ir pakeitė jo pavadinimą, kai nusipirko šį socialinį tinklą 2022 m. Verslininkas vėliau sujungė jį su savo įmone „xAI“, kuri vysto pokalbių robotą „Grok“.

Kyjivas, vasario 16 d. (Ukrinform-ELTA). 2026 m. sausį Rusija į Ukrainą paleido 91 balistinę raketą, pareiškė Ukrainos gynybos ministerija.

„Tai didžiausias mėnesinis skaičius nuo karo pradžios. Todėl gynybos ministerija stengiasi paspartinti raketų, skirtų MIM-104 „Patriot“ – efektyviausiai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų eksploatuojamai oro gynybos sistemai – tiekimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė ministerija.

Ji kartu pažymėjo, kad neseniai vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime buvo sutarta, jog raketos bus skubiai tiekiamos iš Europos partnerių atsargų.

Maskva/Ženeva, vasario 16 d. (dpa-ELTA). Rusija antradienį Ženevoje prasidėsiančių dviejų dienų trukmės derybų metu ketina derėtis su Ukraina dėl teritorinių klausimų, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

D. Peskovas sakė, kad vyriausiojo derybininko Vladimiro Medinskio buvimas „bus būtinas“, pranešė Rusijos žiniasklaida.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė šį buvusį kultūros ministrą Rusijos derybininku, tačiau Ukrainoje jis kritikuojamas kaip nerimtas atstovas. 

Nors jis anksčiau yra vedęs pokalbius su ukrainiečiais, V. Medinskis šįmet nedalyvavo Abu Dabyje vykusiose derybose. D. Peskovas tvirtino, kad V. Medinskio nebuvo, nes derybose buvo aptariami kariniai klausimai, kurie nepriklauso jo kompetencijai.

Kremlius teigia, kad naujas ratas Ženevoje vyks išplėstu formatu, o jame, be kita ko, dalyvaus Rusijos karinės žvalgybos vadovas Igoris Kostiukovas ir užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas.

Teritoriniai klausimai vis dar neišspręsti

Karo prieš Ukrainą sprendimo kol kas nematyti. Maskvos nepasitenkinimui, Kyjivas atsisakė atiduoti teritorijų, į kurias Rusija reiškia pretenzijas, taip pat ir Donecko srityje, kontrolę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą perspėjo, kad derybose nereikėtų įteikti V. Putinui jokių dovanų.

Prieš Ženevoje vyksiančias derybas M. Galuzinas pasisakė apie V. Putino pasiūlymą užtikrinti, kad Ukrainą laikinai administruotų Jungtinės Tautos.

Maskva pasirengusi aptarti tai su Jungtinėmis Valstijomis, Europos ir kitomis šalimis, Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė M. Galuzinas. V. Putino pasiūlymas pernai buvo plačiai atmestas.

Praha, vasario 16 d. (AFP-ELTA). Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pirmadienį pareiškė, kad siūlo naują kandidatą į aplinkos ministrus, siekdamas numalšinti įtampą tarp savo ministrų kabineto ir prezidento dėl ankstesnio kandidato, kuris buvo apkaltintas išžaginimu.

A. Babišo ministrų kabinetas gruodį pradėjo darbą po spalį šalyje vykusių visuotinių rinkimų. Jį sudaro jo partija ANO ir dvi euroskeptikų partijos – kraštutinių dešiniųjų SPD ir dešinieji Motoristai. 

Ministrų kabinetas netrukus įsivėlė į nesutarimus su prezidentu Petru Pavelu, kuris atsisakė skirti motoristų kandidatą Filipą Tureką aplinkos ministru. F. Tureko atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir išžaginimo, gavus jo buvusios draugės skundą.

Motoristai, kurie atmeta Europos žaliąjį kursą ir propaguoja vidaus degimo variklius, dabar į ministrus pasiūlė savo įstatymų leidėją Igorį Cerveny.

„Tikrai tikiuosi, kad ponas prezidentas sutiks. Nėra jokios priežasties, kodėl jis neturėtų sutikti“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Babišas.

I. Cerveny savo ruožtu pažymėjo, kad motoristai nėra „prieš gamtą“, tačiau prieštarauja, jo teigimu, „bedvasei žaliajai ideologijai“.

„Išsivaduokime iš žaliosios ideologijos. Apsaugokime gamtą ir mūsų pramonę“, – tvirtino jis.

Pats F. Turekas nurodė, kad, pasiūlydami I. Cerveny kandidatūrą, motoristai padarė „nuolaidą“.

„Kai pamačiau spaudimą visuomenėje, nusprendžiau atsitraukti“, – pridūrė F. Turekas.

Čekijos žiniasklaida pranešė, kad F. Turekas socialiniuose tinkluose yra parašęs rasistinių ir mizoginiškų įrašų. P. Pavelas, kuris yra buvęs NATO generolas, sakė, kad F. Tureko veiksmai „kelia abejonių dėl jo ištikimybės vertybėms, išdėstytoms Čekijos konstitucijoje“.

Anksčiau šį mėnesį Prahoje mitingavo apie 90 tūkst. žmonių, palaikydami P. Pavelą ir priešindamiesi A. Babišo vyriausybei. Mitingas buvo sušauktas po to, kai P. Pavelas paviešino žinutes, kuriose motoristų pirmininkas Petras Macinka pagrasino atsakomaisiais veiksmais, jei prezidentas ir toliau atsisakys paskirti F. Tureką.

P. Macinka iki šiol ėjo ir užsienio reikalų, ir aplinkos ministro pareigas ir sumažino aplinkos ministerijos darbuotojų skaičių bei finansavimą.

Žaliųjų grupės sukritikavo A. Babišo sprendimą patikėti šalies aplinkos politiką motoristams. 

„Visa apimantys finansavimo ir personalo apkarpymai rodo, kad motoristai visiškai nesupranta ministerijos ir aplinkos apsaugos“, – pareiškė judėjimo „Friends of the Earth Czech Republic“ programų direktorius Jiris Koželouhas.