Pekinas, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Penktadienį Honkongo teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes trims aktyvistams, padėjusiems suorganizuoti kasmetinį minėjimą, skirtą 1989 m. žudynėms Pekino Tienanmeno aikštėje atminti. 

Remiantis teismo sprendimu, Lee Cheuk-yanui skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, o Chow Hang-tung – septynerių metų ir trijų mėnesių bausmė. Rugpjūčio pabaigoje vyriausybės paskirti teisėjai pripažino šiuos du asmenis ir jų organizaciją kaltais dėl kurstymo nuversti valdžią nuo 2020 m. liepos iki 2021 m. rugsėjo. 

Pasak teismo, grupė reikalavo nutraukti „vienos partijos diktatūrą“ ir taip kurstė abejones dėl Kinijos komunistų partijos valdymo teisėtumo. Abu aktyvistai kaltinimus neigė. 

Trečiajam kaltinamajam, Albertui Ho, skirta penkerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jis savo kaltę pripažino, o tai gali lemti švelnesnę bausmę. 

Kritika dėl nuosprendžių ir bausmių 

Visi trys asmenys nuteisti pagal prieštaringai vertinamą Honkongo nacionalinio saugumo įstatymą. Kritikų teigimu, šis įstatymas naudojamas prieš demokratijos šalininkų judėjimą ir politinę opoziciją Kinijos specialiajame administraciniame regione. 

Vokietija ir Prancūzija pareiškė apgailestavimą dėl Chow Hang-tung nuteisimo ir paragino ją paleisti. 2023 m. 41-erių metų moteris buvo apdovanota Prancūzijos ir Vokietijos žmogaus teisių ir teisinės valstybės premija. 

Stebėtojai teismo procesą įvertino kaip dar vieną įrodymą, kad saviraiškos laisvės Honkonge mažėja.

Šios bausmės atskleidė vyriausybės „žiaurumą ir nesaugumo jausmą“, pareiškė organizacijos „Human Rights Watch“ Azijos skyriaus direktorė Elaine Pearson. „Griežtai bausdamas aktyvistus už įprastą demokratinę veiklą, Honkongo Aukštasis teismas pažeidė jų teisę į saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvę“, – sakė ji.

Kalgaris, rugsėjo 11 d. (Ukrinform-ELTA). Kanada rengia naują sankcijų paketą, kuris turėtų apsunkinti Rusijai naujų balistinių raketų gamybą. Tai pareiškė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney‘is bendroje spaudos konferencijoje su Volodymyru Zelenskiu Kalgaryje.

„Šiuo metu rengiame naują sankcijų Rusijai paketą, kuris sutelktas į balistines raketas ir su jomis susijusias atsargines dalis. Be to, nuolat atnaujiname sankcijas prieš šešėlinį laivyną, finansų sektorių ir visus, kurie padeda Rusijai“, – pabrėžė sakė M. Carney‘is.

Jis patikino, kad Kanada „nelauks ateinančių mėnesių rezultatų, o imsis veiksmų kuo greičiau“. 

„Yra keletas iniciatyvų dėl paliaubų, ir mes padarysime viską, kad jas paremtume“, – kalbėjo Kanados premjeras.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Kanadą su trijų dienų vizitu. Vizito metu pasirašyta virtinė dvišalių dokumentų, tarp jų – deklaracija dėl šimtmečio partnerystės.

Sana, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). Jemeno husių sukilėliai ketvirtadienį užėmė strategiškai svarbų Raudonosios jūros uostamiestį Muchą. 

Liudininkai naujienų agentūrai AFP pasakojo matę į miestą žygiuojančius kovotojus, skandavusius „mirtis Amerikai, mirtis Izraeliui“.

Tuo metu Saudo Arabija per pastarąsias 24 valandas surengė dešimtis antskrydžių, teigė husių karinis atstovas. Husiai kontroliuoja didelę dalį Jemeno šiaurės vakarų, o praėjusią savaitę jie pradėjo plataus masto puolimą prieš Rijado remiamas Jemeno vyriausybės pajėgas.

Husiams surengus atakas Saudo Arabijos teritorijoje buvo sužeista dešimtys žmonių. Konfliktas Jemene vėl įsiplieskė per platesnį karą Artimuosiuose Rytuose, prasidėjusį vasario pabaigoje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui.

Šaltinis Jemeno karinėse struktūrose ketvirtadienį AFP sakė, kad užėmę Muchą Irano remiami husiai juda strategiškai svarbaus Bab al Mandebo sąsiaurio link.

Šis vandens kelias, per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą jungiantis Aziją su Europa, tapo dar svarbesniu tranzito maršrutu prasidėjus platesniam karui Artimuosiuose Rytuose, per kurį Iranas užblokavo Hormuzo sąsiaurį.

Regioninis karas sutrikdė laivybą Persijos įlankoje ir smarkiai pakėlė naftos kainas.

Ketvirtadienį JAV WTI naftos kaina viršijo 100 JAV dolerių už barelį, o pagrindiniu tarptautiniu etalonu laikomos Šiaurės jūros „Brent“ rūšies naftos kaina šią ribą buvo peržengusi jau trečiadienį.

Užėmus Muchą, tarptautiniu mastu pripažįstamos Jemeno Prezidentinės vadovybės tarybos vadovas Rashadas al-Alimi pareiškė, kad šalies pakrančių apsauga ir valstybės kontrolės jose atkūrimas yra „arabų ir tarptautinis interesas“.

Karinis šaltinis taip pat teigė, kad „po raketų atakų ir sausumos puolimo, vykdyto valtimis gabenant kovotojus“ husiai užėmė Zukaro salą pietinėje Raudonosios jūros dalyje.

Muchą kontroliavusių Jemeno nacionalinio pasipriešinimo pajėgų vadovas Tarekas Salehas pareiškime nurodė perkėlęs savo vadavietę „į saugią vietą“, kad galėtų persigrupuoti.

„Pastarosiomis dienomis (vyriausybės pajėgos – ELTA) sumokėjo didelę kainą, susidūrusios su Irano suplanuotu ir remiamu husių puolimu“, – pridūrė jis.

Husių spaudimas jūroje gali stiprėti

Dar prieš puolimą husiai kontroliavo didelę dalį Jemeno šiaurės, įskaitant sostinę Saną, taip pat svarbų Raudonosios jūros uostamiestį Hodeidą.

Tačiau su Bab al Mandebo sąsiauriu tiesiogiai besiribojančių teritorijų jie iki šiol nekontroliavo.

Naudodami dronus ir raketas husiai jau galėjo trikdyti laivybą Raudonojoje jūroje.

„Pakrantės kontrolė sustiprintų husių spaudimą jūroje“, – AFP sakė Londono Karaliaus koledžo saugumo ekspertas Andreasas Kriegas.

Husių veržimasis Muchoje ir netoliese esančiose Chochos bei Heiso vietovėse privertė daug žmonių bėgti į Adeną, kuriame įsikūrusi tarptautiniu mastu pripažįstama Jemeno vyriausybė.

Muchą vidury nakties palikęs 46-erių Mohamedas AFP pasakojo, kad uostamiestyje tvyrojo „apokaliptinė“ atmosfera.

Į Adeną taip pat išvykęs Mujahidas Tahami teigė, kad kai kurios šeimos, mėgindamos pabėgti, nukentėjo nuo plėšikaujančių gaujų.

Šimtai žuvusiųjų

Jemene karas vėl įsiplieskė liepą po kelerius metus trukusios santykinės ramybės, kurią protarpiais pertraukdavo smurtas, o skurdas šalyje vis gilėjo.

Remdamasi keliais šaltiniais, AFP skaičiuoja, kad nuo praėjusios savaitės per kovas Jemene žuvo daugiau kaip 500 žmonių, daugiausia kovotojų.

Tarptautinė migracijos organizacija antradienį pranešė, kad dėl kovų beveik 20 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Trečiadienį su husiais kovojanti Saudo Arabijos vadovaujama koalicija pranešė, kad grupuotė balistinėmis raketomis ir dronais atakavo kelis miestus pietų Saudo Arabijoje.

Ketvirtadienį husių karinis atstovas Yahya Saree pareiškė, kad Saudo Arabija per pastarąsias 24 valandas Jemene surengė 64 smūgius.

Husių televizijos kanalas „Al-Masirah“ pranešė apie 10 smūgių Taizo provincijoje vakarų Jemene.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba ketvirtadienį susirinko aptarti konflikto su JT specialiuoju pasiuntiniu Jemenui Hansu Grundbergu. Jis paragino „aktyviai įsitraukti kiekvieną šios institucijos narį, kad būtų suvaldyta situacija, galinti privesti prie gerokai pavojingesnio konflikto“.

Neeilinį posėdį sušaukė Jungtinė Karalystė, paragindama Saugumo Tarybą „pasiųsti aiškią ir nuoseklią žinią: husiai privalo mažinti eskalaciją, nutraukti atakas ir grįžti į taikos kelią“.

Kariniai veiksmai prasidėjo liepą, kai husiai, nepaisydami Saudo Arabijos vykdomos Jemeno oro erdvės kontrolės, leido šalies teritorijoje nusileisti Irano lėktuvui.

Vyriausybė atsakė smūgiu Sanos oro uostui, o dėl šios atakos husiai apkaltino Saudo Arabiją.

Tebesitęsiantys tarpusavio smūgiai kelia grėsmę vėl panardinti Jemeną į konfliktą, per kurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių ir kilo viena didžiausių humanitarinių krizių pasaulyje.

2015–2022 m., kai tarpininkaujant JT buvo pasiektos paliaubos, Jemeno sostinę užėmę ir vyriausybę išstūmę husiai kovojo su Saudo Arabijos vadovaujama koalicija.

Vilnius, rugsėjo 11 d. (ELTA). Ketvirtadienį Europos Centriniam Bankui (ECB) antrą kartą šiais metais padidinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus nėra linkęs prognozuoti, kokį sprendimą priims ateityje posėdžiausianti ECB valdančioji taryba.

„Vakar arba dabar buvo priimtas sprendimas apie dabartį ir tai nėra kažkoks sprendimas į ateitį. Tai, ko išmokė pastarojo meto situacijos, iš tikrųjų, būti tikrai atsakingiems komunikuojant apie tai, kokie gali būti ateities sprendimai. Rinkose yra įvairių vertinimų, ekonomistai gali turėti labai įvairių nuomonių – vieni už, kiti prieš“, – penktadienį LRT radijui sakė jis.

„Kai ateina sprendimo metas, būtent tada yra paimami duomenys, būtent tada žiūrima naujausia informacija, atsižvelgiama į visas prognozes, ir tada yra priimamas sprendimas. Todėl tik vakar priėmus sprendimą, aš tikrai susilaikysiu nuo spekuliacijų, kokie būtų ECB sprendimai ateityje“, – pridūrė jis.

Po ECB valdančiosios tarybos susitikimo Berlyne ketvirtadienį skelbta, kad indėlininkams ir bankams svarbi bazinė palūkanų norma buvo padidinta nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc. 

Anot LB valdybos pirmininko, šiemet laukia dar du ECB sprendimai spalį ir gruodį.

Sprendimą lėmė per aukšta infliacija

G. Šimkus akcentavo, kad infliacija yra per aukšta tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje, todėl ECB tikslas yra užtikrinti, kad dėl geopolitinės įtampos išaugusios energijos kainos nelemtų prekių ir paslaugų kainų didėjimo.

„Infliacija yra per aukšta tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje, be jokios abejonės, ir sprendimu yra siekiama užkardyti riziką, kad dėl geopolitinių konfliktų pabrangusi energija pradės kelti ir daugelio kitų prekių ir paslaugų kainas“, – kalbėjo jis.

„Euro zonoje (infliacija – ELTA) yra 3,3 proc., Lietuvoje yra artima 6 proc. ir pagrindinė viso dabartinės infliacijos augimo priežastis yra energija. (...) Svarbu ne tik, kokia infliacija yra šiandien, svarbu yra tai, kiek ilgai ji gali išlikti tokiame aukštame lygyje, kaip ji gali persiduoti kitoms prekių ir paslaugų kainoms, (…) žmonių ir verslo lūkesčiams, ir užsisuktų atlyginimų ir kainų augimo spiralė“, – pridūrė jis.

G. Šimkaus teigimu, šį palūkanų normų padidėjimą rinkos prognozavo jau anksčiau, todėl verslas ir gyventojai, turintys paskolas su kintama palūkanų norma, pokyčius jau yra pajutę.

„Kadangi rinkos jau numatė šį didėjimą, (...) didesnę kainą verslas ir gyventojai jau pajuto. (...) Tai yra pakankamai nedidelis padidėjimas, nuo vidutinės paskolos kalbame apie porą dešimčių eurų padidėjimą“, – aiškino LB vadovas.

Pasak jo, priklausomai nuo atskirų kredito įstaigų situacijos, indėlių palūkanų normos taip pat turėtų augti.

„Aš labai norėčiau, kad iš tikrųjų ta tranzicija, persidavimas iš ECB nustatomų palūkanų normų į terminuotų indėlių palūkanų normas, būtų spartesnis, aktyvesnis“, – kalbėjo G. Šimkus.

„Lietuvoje mes turime didelę dalį neįveiklintų indėlių ir tai kredito įstaigoms suteikia tam tikros erdvės būti šiek tiek lėtesniems indėlių pusėje negu kad brangsta paskolos. Bet taip, (...) priklausomai nuo kiekvienos kredito įstaigos situacijos, indėlių palūkanų normos taip pat turėtų augti“, – pažymėjo G. Šimkus.

Anksčiau ECB bazines palūkanų normas didino birželį

Rugpjūčio mėnesį vartotojų kainos euro zonoje buvo 3,3 proc. didesnės nei prieš metus – infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. rugsėjo ir gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. vidutinės trukmės tikslinį rodiklį.

Anksčiau šįmet ECB valdančioji taryba visas tris pagrindines palūkanų normas didino birželį. Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nuo 2026 m. birželio 17 d. buvo padidintos iki atitinkamai 2,25 proc., 2,40 proc. ir 2,65 proc.

Prieš tai bazinė palūkanų norma išliko 2 proc. lygyje maždaug metus.

Ryga, rugsėjo 11 d. (LETA-ELTA). Iki 2030 m. Europos Sąjunga (ES) gali pasipildyti naujomis narėmis, ketvirtadienį per konferenciją Rygos pareiškė už ekonomiką ir produktyvumą atsakingas ES komisaras Valdis Dombrovskis.

Jis nepasakė, kurios šalys kandidatės galėtų įstoti į ES iki 2030 m., bet pabrėžė, kad ES plėtros procesas įgavo naują pagreitį. Dar prieš šešerius ar septynerius metus svarstyti apie Ukrainą kaip ES šalį kandidatę buvo nerealistiška, tačiau plataus masto Rusijos invazija ir po jos sekę geopolitiniai pokyčiai pakeitė padėtį. 

ES komisaras pabrėžė, kad didesnė ES būtų ir geopolitiškai stipresnė. V. Dombrovskis apibūdino plėtrą kaip geopolitinę priemonę, padedančią neleisti ES kaimynėms likti vadinamojoje pilkojoje zonoje. 

V. Dombrovskio teigimu, iš plėtros naudos gauna tiek naujosios, tiek esamos ES narės. Narystė ES padeda naujosioms narėms sparčiau vystyti ekonomiką, o esamų valstybių narių įmonės gauna prieigą prie naujų rinkų ir platesnių augimo galimybių. 

Pasak komisaro, ES plėtra pareikalaus spręsti su ES valdymu ir sprendimų priėmimu susijusias problemas. V. Dombrovskis pripažino, kad net ir 27 narių bloke kai kuriose srityse sunku priimti sprendimus, nes valstybės narės kartais pasinaudoja veto teise ir juos blokuoja. Jei ES sudarytų daugiau nei 30 valstybių narių, ši problema taptų dar aktualesnė, todėl svarstomi galimi apsaugos mechanizmai. Vis dėlto, V. Dombrovskio nuomone, būtini pokyčiai neturėtų virsti daugybę metų trunkančiomis derybomis dėl ES sutarčių keitimo, nes tai galėtų tapti dingstimi vilkinti plėtrą. 

Kalbėdamas apie Ukrainą, politikas pabrėžė, kad lygiagrečiai su derybomis dėl narystės ES jau vyksta darbas integruojant šalies ekonomiką į bendrąją rinką. 

V. Dombrovskis priminė, kad iki šiol ES ir valstybės narės suteikė Ukrainai bei jos žmonėms daugiau nei 220 mlrd. eurų paramos. Europos Komisijos pasiūlyme dėl kito ES biudžeto numatyta galimybė 2028–2034 m. sutelkti iki 100 mlrd. eurų paramą Ukrainai. 

Vilnius, rugsėjo 11 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia prisijungti prie jo inicijuojamo Nacionalinio judumo iššūkio, kuris šiemet vyks šeštą kartą. 

Kaip pranešė Prezidentūra, iniciatyva tradiciškai startuos kitą savaitę – rugsėjo 16 dieną – pirmąją Europos judumo savaitės dieną.

„Judumas – tai mūsų pasirinkimas gyventi aktyviau, atsakingiau ir kurti aplinką, kurioje gera būti. Tai vertybės, kuriomis gyvename ir kaip europiečiai. Tam nereikia didelių pastangų – reikia kasdienio pasirinkimo. Kviečiu šį pasirinkimą priimti kartu“, – penktadienį išplatintame kvietime teigia G. Nausėda.

Nacionalinis judumo iššūkis kviečia burtis į komandas ir du mėnesius rinktis ėjimą ar važiavimą dviračiu.

Praėjusį rudenį daugiau nei 117 tūkst. dalyvių pritraukęs projektas kvies prisijungti prie vieno iš 8 jau pažįstamų iššūkių: „Miestų“, „Miestelių“, „Viešųjų ir nevyriausybinių organizacijų“, „Mokyklų“, „Aukštųjų mokyklų“, „Bendruomenių“, „Užsienio lietuvių bendruomenių“ ir „Dviračių“.

Projekto pabaigoje aktyviausių kiekvieno iššūkio komandų lauks specialūs šalies vadovo apdovanojimai Prezidentūroje.

Pėnemiunė, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pasakytoje kalboje paragino savo tautiečius stoti ginti laisvės ir demokratijos. Šis kreipimasis nuskambėjo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai visame pasaulyje rezonansą sukėlė istorinė kraštutinės dešinės partijos pergalė vienos iš Vokietijos žemių rinkimuose.

„Kaip jau dažnai būna, už viską reikia mokėti – veltui nieko negausi“, – sakė daugiau nei 15 metų Vokietijai vadovavusi A. Merkel.

Jos kalbos Uzedomo saloje, esančioje šiaurės rytinėje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje, klausėsi 1,2 tūkst. žmonių. Šiame renginyje ji skaitė ištraukas iš savo autobiografinės knygos „Laisvė“.

„Ir jums tenka nedidelė užduotis“, – į susirinkusiuosius kreipėsi buvusi kanclerė.

Rinkimai Meklenburgo-Pomeranijos žemėje bei Berlyno mieste-žemėje vyks rugsėjo 20 d. Prognozuojama, kad sekmadienį Saksonijos-Anhalto žemėje triumfavusi kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) gerų rezultatų turėtų pasiekti ir Meklenburge-Pomeranijoje.

A. Merkel perskaitė ištrauką iš savo knygos, kurioje pažymi, kad šiandien „tiesa kaip niekada anksčiau dažnai vadinama melu, o melas – tiesa, ir tuo pasinaudoja netgi demokratinėse valstybėse vadovaujančias pareigas einantys žmonės“.

Ji pabrėžė, kad tikroji laisvė nėra susijusi vien tik su asmenine nauda, bet yra grindžiama savikontrole ir sąžiningumu.

„Laisvei reikalingos demokratinės sąlygos; be demokratijos laisvės nėra“, – kalbėjo A. Merkel.

„Jei norime gyventi laisvėje, privalome savo demokratiją ginti nuo tų, kurie jai kelia grėsmę. Tai mums pavyks, jei dirbsime kartu, jei to siekti įsipareigosime visi – tiek kiekvienas atskirai, tiek visi kartu“, – sakė ji.

Nuosaikumas ir pusiausvyra

Buvusios kanclerės kalba truko pusantros valandos. Susirinkusieji ne kartą ją palydėjo garsiais plojimais – auditorija aktyviai reagavo ir jai pasakojant apie 2015 m. pabėgėlių krizę bei sprendimą priimti per Vengriją atvykusius sirus.

Ji pripažino, kad būtent dėl šio žingsnio, taip pat dėl politikos euro krizės metu, AfD – veiklą pradėjusi kaip prieš eurą nusiteikusi jėga – vėliau visą dėmesį sutelkė į migracijos klausimus.

Tačiau, pasak A. Merkel, siekdami neleisti šiai partijai ateiti į valdžią, žmonės neturėtų atsisakyti savo pagrindinių principų. Kaip esminius ji paminėjo Europos vienybę, judėjimo laisvę ir žmogaus orumo apsaugą.

„Demokratinės partijos gali padaryti didelę įtaką potencialiai AfD galiai, – kalbėjo A. Merkel. – Esu įsitikinusi: jei jos manys, kad AfD įmanoma suvaldyti nuolat diskutuojant apie jos keliamas problemas ir idealiausia – bandant ją pranokti savo retorika, tačiau nepasiūlant realių sprendimų esamiems iššūkiams, jos patirs nesėkmę.“

Reikia, kad atsakymus, taktiškai neišsisukinėdamos, pateiktų pagrindinės partijos, kurios vertina demokratiją ir nesiekia pakenkti konstitucijai, sakė ji.

„Nuosaikumas ir pusiausvyra – tai demokratinių partijų sėkmės pagrindas ir būtina sąlyga“, – pabrėžė A. Merkel.

Prieš imigraciją nusiteikusi AfD sekmadienį Saksonijoje-Anhalte vykusiuose rinkimuose surinko net 43,8 proc. balsų ir nedaug trūko, kad būtų laimėjusi absoliučios vietų daugumą žemės parlamente. Krikščionys demokratai, kurių partijai priklauso tiek dabartinis kancleris Friedrichas Merzas, tiek pati A. Merkel, šiuose rinkimuose liko toli antroje vietoje.

Tula/Volgogradas/Saratovas, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Per Ukrainos dronų smūgius Rusijos Tulos srityje žuvo mažiausiai du žmonės. Dar trys asmenys buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė  gubernatorius Dmitrijus Miliajevas. Vien tik virš šio regiono, esančio į pietus nuo Maskvos, esą numušti 26 dronai.

Institucijų duomenimis, Ukrainos pajėgos taip pat raketomis atakavo taikinius Volgogrado srityje, esančioje už daugiau nei 900 km į pietryčius nuo Maskvos. Pasak pranešimų, srities sostinėje Volgograde buvo sužeisti du vyrai. Apgadintas gyvenamasis namas. Be to, raketų nuolaužos nukrito vienos įmonės teritorijoje.

Saratove, internetinės prekybos bendrovės „Ozon“ duomenimis, dronai padegė jos logistikos centrą. Sužeistųjų esą nėra. Pateiktais duomenimis, bendrovė laikinai sustabdė savo veiklą Saratovo srityje.

Rusijos kariuomenės duomenimis, iš viso naktį buvo perimta daugiau kaip 770 Ukrainos dronų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugpjūčio pabaigoje savo ginkluotosioms pajėgoms iškėlė užduotį kasdien atakuoti Rusijos gilumą panaudojant iki 1 tūkst. dronų.

Ukraina nuo 2022 m. vasario mėn. ginasi nuo Rusijos invazijos ir jau kurį laiką savo gynybinėje kovoje sistemingai atakuoja ir toli esančius taikinius Rusijoje.

Briuselis, rugsėjo 11 d. (ELTA). Rugpjūčio mėnesį Belgija nutraukė rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą, taip prisidėdama prie visos Europos Sąjungos (ES) mastu mažėjančio importo dar prieš įsigaliojant visiškam draudimui, teigiama rugsėjo 11 d. paskelbtoje „Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro“ (CREA) ataskaitoje. Apie tai praneša ukrainiečių leidinys „The Kyiv Independent“.

„Rusiškų SGD importas Europos Sąjungoje sumažėjo 46 proc. per mėnesį ir pasiekė mažiausią mėnesio kiekį nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m.“, – rašoma naujausioje CREA ataskaitoje.

CREA Europos–Rusijos energetikos politikos analitikas Isaacas Levi patvirtino portalui „The Kyiv Independent“, kad Belgija rugpjūtį neimportavo SGD iš Rusijos. Liepos mėnesį rusiškos dujos sudarė 100 proc. Belgijos SGD importo.

Belgijai atsisakius importuoti rusiškas suskystintas gamtines dujas, Prancūzija, Ispanija ir Nyderlandai lieka vieninteliai rusiškų SGD importuotojai ES.

57 proc. visų SGD į ES patenka per Prancūzijos uostus. I. Levi paaiškino, kad Prancūzijos energetikos bendrovė „TotalEnergies“ turi SGD importo sutartį, kuri bus nutraukta 2026 m. pabaigoje.

Nepaisant to, kad ES toliau mažina rusiško iškastinio kuro importą, ES tebėra didžiausia rusiškų SGD pirkėja, nurodoma CREA ataskaitoje.

CREA duomenimis, 49 proc. viso rusiškų SGD eksporto tenka ES, beveik dvigubai daugiau nei antrai didžiausiai pirkėjai Kinijai, į kurią eksportuota 24 proc. rusiškų SGD.

Be to, matyti ženklų, kad Rusijai gali kilti sunkumų su klientais tolimesnėse rinkose. CREA pažymi, kad „Australijai skirtų naftos produktų eksporto iš naftos perdirbimo gamyklų, naudojančių rusišką žalią naftą, vertė per mėnesį smuko 81 proc.“ Rugpjūtį Australijos Senatas pradėjo svarstyti, kaip sugriežtinti savo pačios taikomas sankcijas Rusijai.

Primenama, kad pagal „REPowerEU“ reglamentą, nuo 2027 m. sausio Rusijos SGD importas į ES bus neteisėtas.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, rugsėjo 11 d. (ELTA). Vyrui prisijungus prie fiktyvios banko nuorodos bei suvedus asmeninius bankininkystės duomenis, iš jo apgaulės būdu sukčiai išviliojo beveik 10,7 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas.

Skelbiama, kad ketvirtadienį apie 11.50 val. vyras, gimęs 1957 m., būdamas namuose prisijungė prie fiktyvios banko nuorodos bei suvedė elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžiu. Apgaulės būdu nuo jo sąskaitos buvo nuskaičiuota 10 690 eurų. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Pinigų neteko ir Vilniaus rajono gyventojas.

Anot sostinės policijos, ketvirtadienį pareigūnai gavo vyro (gim. 1952 m.) pranešimą, kad nuo rugpjūčio 29 d. iki rugsėjo 10 d. Vilniaus rajone nepažįstamas asmuo, pasiūlęs investuoti, apgaule iš jo išviliojo 3,4 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.