Kyjivas, gegužės 31 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos ginkluotosios pajėgos paneigė pranešimus, kad Rusijos daliniai neva užėmė Riasnės kaimą Sumų srityje.

„Riasnė Sumų srityje yra kontroliuojama Ukrainos pajėgų. Nepaisant rusų propagandos tvirtinimų apie pasienio kaimo „užėmimą“, teritorinės gynybos 119-osios savarankiškos brigados daliniai išlaiko šią gyvenvietę“, – tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 14-asis armijos korpusas.

Pasak šio korpuso vadovybės, priešas buvo sutriuškintas prieigose, o „likusios puolamosios grupės sistemingai naikinamos mūsų FPV dronų“.

Anksčiau Ukrainos kariuomenė paneigė priešo žiniasklaidos skelbiamą informaciją apie neva užimtą Novovasylivkos vietovę Charkovo srityje.

Osnabriukas, gegužės 31 d. (AFP-ELTA). Vokietijos Osnabriuko mieste sekmadienį neutralizuotos dvi Antrojo pasaulinio karo laikų bombos. Dėl to 1,6 tūkst. gyventojų kelioms valandoms turėjo palikti savo namus. Viena bomba buvo nukenksminta, o kita  neutralizuota kontroliniu sprogimu. Abi jos svėrė po 50 kg.

Bombos buvo rastos buvusios krovinių geležinkelio stoties teritorijoje, kurioje iškils naujas miesto kvartalas. Šioje teritorijoje jau keliskart buvo rasta senų nesprogusių bombų. 

Miesto duomenimis, iki šiol buvo surengtos aštuonios operacijos,, kurių metu iš viso neutralizuotos 23 bombos. Dėl to kartais teko vykdyti gana didelio masto evakuacijas. Didžiausia iki šiol evakuacija vyko 2025 m. liepos mėnesį, kai namus buvo priversti palikti 20 tūkst. žmonių.

Vilnius, gegužės 31 d. (ELTA). Dauguma didžiųjų šalies miestų gyventojų – 85 proc. – mano, kad nekilnojamojo turto (NT) kainos per artimiausius metus augs, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.

Apklausos duomenimis, 42 proc. gyventojų mano, kad būsto kainos per artimiausius 12 mėnesių didės iki 10 proc., dar 31 proc. apklaustųjų tikisi didesnio nei 10 proc. kainų augimo, o 12 proc. prognozuoja, jog kainos gali augti daugiau nei penktadaliu. 

„Tokį gyventojų lūkestį greičiausiai formuoja pastarųjų metų patirtis – būsto kainos Lietuvoje augo gana sparčiai, o ir šiuo metu rinka išlieka aktyvi. Prie to prisideda augančios gyventojų pajamos bei pakankamai stipri darbo rinka, palaikanti būsto paklausą“, – pranešime teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Tuo metu 10 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad būsto kainos per artimiausius metus nesikeis, o NT kainų mažėjimo tikisi 5 proc. gyventojų.

Kaip rodo apklausos rezultatai, 15 proc. respondentų nurodė, kad būtent būsto kainų kilimo lūkestis jiems yra svarbus veiksnys priimant sprendimą pirkti būstą.

„Augančių kainų lūkestis dažnai skatina gyventojus greičiau priimti sprendimą dėl būsto įsigijimo“, – sako J. Cvilikienė.

Taip pat tyrimas parodė, jog 10 proc. apie būsto įsigijimą svarstančių gyventojų planuoja tai daryti siekdami investuoti laisvas lėšas bei tikėdamiesi gauti papildomų pajamų. Tuo metu 2017 m. tokių gyventojų dalis siekė vos 1 proc.

„Būstas yra apčiuopiamas turtas, kuris gali generuoti nuomos pajamas, o ilgesniu laikotarpiu – ir auginti savo vertę. Dėl to dalis gyventojų investicinį būstą vertina kaip tam tikrą finansinio saugumo priemonę“, – pažymi J. Cvilikienė.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų apklausą 2026 m. vasarį „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1 338 gyventojai, iš kurių 512 svarsto apie būsto pirkimą.

Kyjivas, gegužės 31 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos okupaciniai daliniai šią savaitę prieš Ukrainą panaudojo daugiau kaip 2,3 tūkst. kovinių dronų, beveik 1 560 valdomų aviacinių bombų ir 108 įvairaus tipo raketas. Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad visos atakos buvo nukreiptos „tiesiog prieš civilinę infrastruktūrą – gyvenamuosius namus ir energetikos objektus“.

„Kasdien dirbame, kad sustiprintume apsaugą nuo rusų teroro. Vakar gavome naują IRIS-T raketų kompleksą. Ačiū Vokietijai už nuolatinį indėlį į gyventojų apsaugą. Šios stiprios paramos dėka buvo apsaugota tūkstančiai žmonių gyvybių. Tačiau mums taip pat reikia raketų oro gynybos sistemoms, kad galėtume efektyviai atremti Rusijos atakas“, – rašė V. Zelenskis.

Jis, be to, priminė, kad šią savaitę buvo sudaryti svarbūs susitarimai su Švedija, ypač – naujas paramos paketas dėl Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų sustiprinimo „Gripen“ naikintuvais.

Ir šiais metais būta naujų įnašų į PURL programą, parama šiai iniciatyvai turi būti tęsiama, teigė prezidentas.

“Mes tai pat kliaunamės JAV ir mūsų Europos partneriais. Balistinė gynyba yra vienas svarbiausių Ukrainos prioritetų“, – akcentavo V. Zelenskis. Stipri oro gynyba „gali suteikti mūsų gyventojams daugiau apsaugos ir atimti iš Rusijos paskutinį pranašumą“.

„Dėkoju visiems partneriams, kurie padeda ir yra pasirengę efektyviai reaguoti į Maskvos bandymus išplėsti ir eskaluoti karą. Labai svarbu, kad ten suprastų: sprendimas pradėti karą turės pasekmių. Esu dėkingas visiems, kurie stovi Ukrainos pusėje“, – pridūrė prezidentas.

Vilnius, gegužės 31 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos birželio 1 d. įvykius Lietuvoje.

Paryžius, gegužės 31 d. (dpa-ELTA). Izraelio pajėgoms veržiantis gilyn į Pietų Libaną ir užėmus istorinį objektą, kuris bus naudojamas kaip bazė tolesniems išpuoliams prieš grupuotę „Hezbollah“, Prancūzija sekmadienį pareikalavo sušaukti skubų JT Saugumo Tarybos posėdį.

„Niekas negali pateisinti to, kad Izraelio tęsia karines operacijas Libane ir okupuoja vis didesnes Libano teritorijos dalis“, – duodamas interviu Prancūzijos televizijos kanalui „BFMTV“ sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas.

Anksčiau tą pačią dieną Izraelio kariuomenė pareiškė, kad ims intensyviau naikinti grupuotės „Hezbollah“ objektus, o pirma iškėlė nacionalinę vėliavą ant strategiškai svarbios Boforto pilies – XII a. tvirtovės, iš kurios atsiveria vaizdas į aplinkines teritorijas.

J. Barrotas teigė Saugumo Tarybos posėdį sušaukti paprašęs, nes šie įvykiai reiškia tolesnį eskalavimą.

Nors Prancūzija pripažįsta Izraelio teisę gintis nuo Irano remiamų smogikų grupuočių išpuolių, „šių įvykių niekaip nepateisinsi“, naujienų kanalui sakė jis.

Be to, tai yra „rimta klaida“ ir tarptautinės teisės pažeidimas, teigė jis.

Nairobis, gegužės 31 d. (dpa-ELTA). Policija remdamasi vaizdo stebėjimo kamerų įrašais sekmadienį nustatė, kad vaikų gyvybių nusinešusį gaisrą Kenijos internatinėje mergaičių mokykloje sukėlė septynios mokinės.

Jokios informacijos apie galimą motyvą kol kas nėra. Trečiadienio naktį kilusiame gaisre žuvo šešiolika mokinių, dar dešimtys buvo sužeisti.

Gaisras kilo bendrabučio pirmojo aukšto patalpose. Policijos duomenimis, tame aukšte buvo 135 dviaukštės lovos.

Tyrimo metu gaisrinės saugos ekspertai aptiko degimo katalizatoriaus pėdsakų.

Kaip pranešė Kriminalinių tyrimų skyrius, septynių mokinių tapatybė buvo nustatyta peržiūrėjus vaizdo įrašus.

Pranešama, kad šešias iš jų jau buvo sulaikiusi policija, nes jos buvo laikomos galimomis įtariamosiomis; septintoji buvo perduota tėvams, tačiau dabar ketinama suimti ir ją.

Tuo tarpu, kaip teigia policija, taip pat baigtos žuvusių mergaičių skrodimo procedūros – nustatyta, kad visos jos mirė nuo sunkių nudegimų.

Vilnius, gegužės 31 d. (ELTA). Neringos savivaldybei oficialiai perduotas Nidos švyturio pastatų kompleksas. 

Vietos savivaldybė šią savaitę pranešė pasirašiusi turto priėmimo ir perdavimo aktą.

Jos nuosavybėn iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) perėjo šeši Švyturio gatvėje esantys objektai – administracinis pastatas, du gamybiniai ir du ūkiniai pastatai bei inžineriniai kiemo statiniai, taip pat Nidos šulinys.

Perduoto turto likutinė vertė siekia daugiau kaip 228 tūkst. eurų.

Nidos švyturys Neringos savivaldybei buvo perduotas dar 2019 metais, o dabar institucija perėmė ir likusią komplekso dalį Urbo kalno papėdėje.

Savivaldybė nurodo jau pradėjusi komplekso taikomuosius tyrimus, reikalingus būsimiems projektavimo darbams ir teritorijos pritaikymui.

(papildymai visame tekste, atnaujinta antraštė)

Vilnius, gegužės 31 d. (ELTA). Visagine sekmadienį į paskutinę kelionę artimieji ir kolegos išlydi šią savaitę netikėtai mirusį Seimo narį, žymų sportininką Jevgenijų Šukliną.

Grojant Lietuvos kariuomenės orkestrui velionis išlydimas į amžinąjį poilsį Visagino miesto senosiose kapinėse, į procesiją susirinko didelis būrys žmonių.

Atsisveikinimas su velioniu prasidėjo 10 val. ryte. Šv. Mišios už J. Šukliną aukotos 12 val. Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčioje.

Velionio į paskutinę kelionę išlydėti atvyko Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, partiečiai Arminas Lydeka, Simonas Gentvilas, Simonas Kairys, Virgilijus Alekna, Vitalijus Gailius ir kiti.

Atsisveikinti atvyko ir „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, konservatorė Daiva Ulbinaitė, Visagino meras Erlandas Galaguzas.

„Jis labai rūpinosi savo kraštu, labai rūpinosi Visaginu. (…) Jis buvo toks žmogus, kuris kiekvieną dieną bendravo su jaunimu, įkvėpė jaunimą, buvo sporto čempionas. Bet visose srityse, kokias besiimdavo, jis siekdavo aukštumų labai sunkiu darbu, darbštumu ir gerumu“, – apie velionį žurnalistams sekmadienį Visagine kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Apie J. Šuklino netektį pranešta ketvirtadienio vakarą. Jis mirė eidamas 41 metus. Užuojautą dėl netekties pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, premjerė Inga Ruginienė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, Visagino meras Erlandas Galaguzas, kiti kolegos Seimo nariai.

J. Šuklinas į Seimą pateko 2024 m. su Liberalų sąjūdžio partija, priklausė šios partijos frakcijai Seime. Anksčiau jis yra dirbęs Visagino savivaldybės taryboje, ėjo laikinojo mero pareigas.

Jis taip pat buvo žinomas sportininkas, kanojininkas, 2012 m. Londono olimpinių žaidynių dalyvis, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas. Vėliau pasuko į verslą ir politiką.

J. Šuklinas gimė 1985 m. Glazove, Rusijoje.

Valeta, gegužės 31 d. (dpa-ELTA). Maltos valdančioji Darbo partija (MLP) paskelbė apie savo pergalę šioje ES šalyje vykusiuose visuotiniuose rinkimuose.

„Mes įrašėme savo vardą į istoriją, laimėdami ketvirtą kartą iš eilės“, – sekmadienį per televiziją rodytame interviu sakė ministras pirmininkas Robertas Abela, pirminiams rezultatams parodžius, kad jo partija lenkia konservatyviąją Nacionalistų partiją (PN).

R. Abela teigė, kad nori būti visų Maltos piliečių ministru pirmininku.

Opozicijos lyderis Aleksas Borgas iš partijos PN socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše sakė paskambinęs R. Abelai, kad pripažintų pralaimėjimą ir palinkėtų jam sėkmės.

„Žmonės išreiškė savo nuomonę ir mes privalome gerbti jų valią“, – sakė A. Borgas. Jis teigė, kad tai nebuvo tas rezultatas, kurio tikėjosi, tačiau pabrėžė, kad niekas neturėtų gailėtis balsavęs už jo partiją.

Kol kas neaišku, koks yra už abi partijas atiduotų balsų skirtumas, o balsų skaičiavimas turėtų baigtis sekmadienį vakare. Remiantis oficialiais duomenimis, rinkėjų aktyvumas siekė daugiau nei 87 proc.

48-erių R. Abela apie šeštadienį įvykusius rinkimus paskelbė balandžio pabaigoje – metais anksčiau nei numatyta, tokį sprendimą grįsdamas nerimą keliančiais pasauliniais geopolitiniais klausimais, susijusiais su karu Irane.

Jis sakė, kad jo vyriausybei reikalingi nauji įgaliojimai, kurie padėtų Maltai ir jos piliečiams įveikti artėjančią energetikos krizę.

Jo centro kairės partija MLP rinkimų kampanijos metu akcentavo veiklos tęstinumą ir teigė, kad stipri Maltos ekonomika įrodo, kad ji sugeba valdyti šalį.

Tuo tarpu A. Borgo vadovaujama PN save pristatė kaip jėgą, kuri pagerins šalies infrastruktūrą ir sumažins Maltos priklausomybę nuo užsienio darbo jėgos. Partija 30-erių A. Borgą – teisininką ir buvusį konkurso „Mr World Malta“ nugalėtoją – vaizdavo kaip naują politinę alternatyvą, galinčią atnešti pokyčių po daugiau nei dešimtmetį trukusio Darbo partijos valdymo.