(Papildyta 5 pastraipa)

Vilnius, balandžio 28 d. (ELTA). Panevėžio rajone ketvirtadienį skelbiama šildymo sezono pabaiga, pranešė vietos savivaldybė.

Pasak jos, sprendimas baigti šildymo sezoną priimtas, atsižvelgus į šylančius orus ir faktinę lauko temperatūrą.

Švietimo ir gydymo įstaigose šildymas bus išjungiamas palaipsniui – per 2–3 dienas nuo sezono pabaigos. Įstaigos, turinčios autonomines šildymo sistemas, šildymą galės tęsti ilgiau, tačiau patirtos išlaidos privalės būti pagrįstos.

Tuo metu šildymą norintys pratęsti daugiabučių gyventojai tą galės padaryti bendru sutarimu.

Pirmoji apie šildymo sezono pabaigą paskelbė Kauno rajono savivaldybė. Joje šildymas nutrauktas balandžio 17 dieną.

Vilnius, balandžio 28 d. (ELTA). Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) konstatavus, kad nuomodamas automobilį savo vadovaujamai partijai „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymą, pats politikas šį sprendimą vadina politikavimu. „Aušriečių“ lyderis neigia padaręs pažeidimą, tačiau tikina etikos sargų sprendimo teismui skųsti nematąs prasmės.

„Nei man ten įdomu, nei ką – šimtas metų man visos tos etikos ir VTEK, jie reikšmės jokios neturi, tai koks skirtumas“, – Eltai teigė R. Žemaitaitis.

„Bet kuris sveiko proto turintis žmogus supranta, kad tai yra akivaizdus politikavimas, o ne bandymas ieškoti teisinių dalykų“, – sakė jis.

Politikas taip pat pabrėžia manąs, kad šis VTEK sprendimas įveda dvigubus standartus ir kuria blogą precedentą.

„Jeigu būčiau Gabrielius Landsbergis, tai būtų kitoks sprendimas, bet kadangi yra R. Žemaitaitis, tai ir yra kitas. O šituo sprendimu, manau, kad jau visiems – ir merams, ir tarybos nariams, ir vicemerams, kurie atvažiuos ar į miesto renginį, į partinį renginį, tai jie bus visi pažeidę įstatymą. Tai smagu, kad VTEK įveda dvigubus standartus arba naują reguliavimą“, – sakė R. Žemaitaitis.

Tyrimą atlikusi VTEK antradienį konstatavo, kad nuomodamas automobilį savo vadovaujamai partijai „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymą

„Mes priėmėme sprendimą pradėti administracinę teiseną, surašysime administracinio pažeidimo protokolą (…). Komisijai kilo abejonių dėl sandorio tikrumo, tai surinkus faktines aplinkybes, argumentus, perduosime prokuratūrai, kad gintų viešąjį interesą“, – nurodo komisijos pirmininkas. 

VTEK tyrimas dėl politiko automobilio nuomos buvo pradėtas vasario pradžioje. Tiesa, kovo viduryje komisija nusprendė jį išplėsti.

Vos pradėjus tyrimą komisija teigė, jog vertins, ar „aušriečių“ lyderis, sudarydamas šiuos sandorius ir jų nedeklaruodamas privačių interesų deklaracijoje, nepažeidė įstatymo, įpareigojančio vengti interesų konflikto bei deklaruoti sandorius, kurių vertė viršija 3 tūkst. eurų.

Savo ruožtu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą pripažino, kad dėl automobilių nuomos „Nemuno aušra“ šiurkščiai pažeidė įstatymą. Vėliau dėl šios situacijos nuspręsta neskirti partijai daugiau nei 240 tūkst. eurų siekiančios pusmečio dotacijos. „Aušriečių“ skundą dėl tokio sprendimo jau priėmė nagrinėti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

VRK konstatavo, kad „Nemuno aušra“ pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo tvarką, kai R. Žemaitaičiui ir Daivai Petkevičienei pervedė beveik 50 tūkst. eurų už jų automobilių nuomą. Nurodoma, jog tokiu būdu valstybės biudžeto asignavimai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi.

ELTA primena, kad vasario pradžioje pilietinė iniciatyva „Viešpirkiai“ paskelbė apie „Nemuno aušros“ 2024 m. sausio 17 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį, kurios vertė – 31,5 tūkst. eurų. Ji galiojo iki tų pačių metų lapkričio 13 dienos, tačiau buvo paviešinta tik šių metų sausio 29 dieną. Sutartyje matyti, kad pirkėjas yra „Nemuno aušra“, o tiekėjas – partijos lyderis R. Žemaitaitis.

Vilnius, balandžio 28 d. (ELTA). Įvairioms frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė įregistravo Konstitucijos pataisos projektą, siūlantį supaprastinti Seimo nario neliečiamybės panaikinimo tvarką. Parlamentarui raštiškai sutikus dėl jo teisinio imuniteto panaikinimo, Seimo pritarimas nebebūtų privalomas.

Jei Seimas pritartų konservatoriaus Jurgio Razmos inicijuotai Konstitucijos pataisai, pagrindiniame šalies dokumente atsirastų nauja nuostata, numatanti, kad Seimo sutikimas patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn nėra privalomas, jeigu jis Statuto nustatyta tvarka dėl konkretaus atvejo raštu išreiškia savo sutikimą būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

„Priėmus Konstitucijos pataisą ne tik būtų sudaryta galimybė pačiam Seimo nariui asmeniškai apsispręsti dėl imuniteto atsisakymo konkrečiu atveju, tačiau ir būtų išvengta papildomų su jo neliečiamybės atėmimu susijusių procedūrų parlamente. Taip pat būtų išvengta neadekvačių situacijų, kai Seimo narys sutinka būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau parlamentarai nepriima nutarimo dėl sutikimo jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – sako iniciatyvos autorius J. Razma. 

Konstitucijos pataisą pasirašė Seimo konservatorių, liberalų, demokratų, socialdemokratų, „valstiečių“, Mišrios Seimo narių grupės atstovai. 

Šiuo metu Konstitucijos 62 straipsnyje nustatyta, kad Seimo narys be parlamento sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Beje, šį mėnesį, po to kai į parlamentą kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė, parlamentaras Saulius Skvernelis sutiko, kad jo teisinis imunitetas būtų naikinamas supaprastinta tvarka, tačiau įtarimus neigė. Parlamentaras Gintautas Paluckas irgi ketina sutikti, kad jo teisinis imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka. Tiesa, jis irgi tikina nusikalstamų veikų nepadaręs.

ELTA primena, kad Konstitucijos keitimo procedūros yra sudėtingos ir ne visada sėkmingos. Šių metų balandžio mėnesį Seimas bandė priimti Konstitucijos pataisą, kuri leistų savivaldos rinkimuose balsuoti nuo 16 metų, tačiau ji neįveikė pirmojo balsavimo. 

Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime 2 kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.

Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 parlamentarai.

Vilnius, balandžio 28 d. (ELTA). Lietuvoje antradienio rytą dyzelinas ir benzinas šalyje pabrango atitinkamai 5 proc. ir 4,8 proc., o suskystintų naftos dujų (SND) kainos nepakito, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Agentūros duomenimis, dyzelino kainos šalies degalinėse antradienio rytą svyravo nuo 1,86 euro iki 2,15 euro, o vidutinė dyzelino kaina sudarė 2,06 euro ir buvo  5 proc. didesnė nei pirmadienį, kai siekė 1,96 euro.

Mažiausiai litras dyzelino kainavo degalinėje Jozita“ degalinėje Gargžduose. Čia jo kaina siekė 1,86 euro. Brangiausiai šios rūšies degalai atsiėjo dviejose tinklo „Baltic Petroleum“ degalinėse Neringoje ir Rokiškio rajone bei S. Savicko įmonės („Circle K“)  degalinėje Kėdainių rajone – 2,15 euro.

Benzino kainos antradienio rytą degalinėse svyravo nuo 1,63 euro iki 1,89 euro, o vidutinė benzino kaina sudarė 1,80 euro ir buvo 4,8 proc. didesnė nei pirmadienį, kai benzino kainų vidurkis degalinėse buvo 1,71 euro.

Pigiausias benzinas buvo degalinėje „EMSI“  Marijampolės savivaldybėje, kur kainavo 1,63 euro, o didžiausia jo kaina – 1,899 euro – fiksuota 19-oje tinklo „Circle K“, 83-jose „Viada“, 2-jose „Boost Petrol“ degalinėse bei „Degta“ degalinėje Elektrėnų savivaldybėje, taip pat  S. Savicko įmonės („Circle K“)  degalinėje Kėdainių rajone.

Tuo metu SND kainos degalinėse svyravo nuo 0,79 euro iki 0,99 euro, o vidutinė SND kaina buvo 0,92 euro –išliko tokia pat, kokia buvo fiksuota pirmadienį.

Mažiausia SND kaina antradienio rytą buvo degalinėje „Madalva“ Tauragės rajone – 0,79 euro, o didžiausia – 6-iose tinklo „Circle K“ degalinėse ir degalinėje „Šventosios investicijos“ Šventojoje – 0,99 euro.

 Agentūros duomenimis, pirmadienį Lietuvoje didmeninė benzino kaina buvo 1,62 euro, dyzelino – 1,83 euro. Palyginti su balandžio 24 d. kainomis, didmeninės benzino ir dyzelino kainos padidėjo 1 centu.

 Brent naftos kaina rinkoje pirmadienį siekė 108,23 JAV dolerio už barelį.

Vašingtonas, balandžio 28 d. (ELTA). Pasak vieno oficialaus JAV asmens, prezidentas Donaldas Trumpas liko nepatenkintas naujausiu Irano pasiūlymu, kaip galima būtų užbaigti du mėnesius trunkantį karą, ir dėl to sumažėja vilčių, kad energijos tiekimą sutrikdęs, infliaciją pakurstęs ir tūkstančių gyvybių pareikalavęs konfliktas bus greitu metu išspręstas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Pagal naujausią Irano pasiūlymą, diskusijos dėl Irano branduolinės programos būtų atidėtos iki tol, kol baigsis karas, kuriame šiuo metu galioja paliaubos, ir bus išspręsti ginčai dėl laivybos Persijos įlankoje.

D. Trumpas nepatenkintas Irano pasiūlymu, nes nori, kad branduoliniai klausimai būtų sprendžiami nuo pat pradžių, teigė apie pirmadienį įvykusį prezidento susitikimą su patarėjais informuotas JAV pareigūnas, pageidavęs likti nežinomas.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Olivija Wales pareiškė, kad JAV, siekdamos užbaigti karą, kurį vasario mėnesį pradėjo kartu su Izraeliu, „aiškiai nubrėžė mūsų raudonąsias linijas“.

Pagal 2015 m. Irano ir daugybės kitų šalių, įskaitant JAV, sudarytą susitarimą buvo smarkiai apribota Irano branduolinė programa, kurią islamo respublika ilgą laiką tvirtino esant skirta taikiems, civiliniams tikslams. Tačiau tas susitarimas žlugo, kai D. Trumpas savo pirmosios kadencijos metu vienašališkai iš jo pasitraukė.

Viltys atgaivinti taikos pastangas išblėso, kai JAV prezidentas atšaukė praėjusį savaitgalį turėjusį įvykti savo specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo ir žento Jaredo Kushnerio vizitą į derybose tarpininkaujantį Pakistaną.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araqchi savaitgalį du kartus lankėsi Islamabade. Jis taip pat apsilankė Omane, o pirmadienį išvyko į Rusiją, kur susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu ir iš šio ilgamečio sąjungininko sulaukė palaikymo žodžių.

Irano gynybos ministro pavaduotojas Reza Talaei-Nikas antradienį pareiškė, kad Teheranas yra pasirengęs dalytis gynybine ginkluote ir patirtimi, įgyta „nugalėjus Ameriką“, su „nepriklausomomis“ valstybėmis, įskaitant Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos nares. Šiam blokui priklauso Iranas, Rusija, Kinija, Indija, Pakistanas ir Centrinės Azijos valstybės.

(papildysime)

Teheranas, balandžio 28 d. (AFP-ELTA). Hormuzo sąsiaurį pirmą kartą nuo kovo pradžios praplaukė suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) pakrautas tanklaivis, pranešė laivybos stebėjimo bendrovė „Kpler“.

JAV ir Izraeliui vasario 28 d. pradėjus bombarduoti Iraną, Teheranas buvo praktiškai uždaręs šį strategiškai svarbų vandens kelią, kuriuo paprastai keliaudavo apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų.

Jungtinių Arabų Emyratų nacionalinei naftos bendrovei „Adnoc“ priklausantis suskystintų gamtinių dujų tanklaivis „Mubaraz“ balandžio mėnesį išplaukė iš Persijos įlankos su 132,89 tūkst. kubinių metrų SGD kroviniu, kuris kovo 2 d. buvo pakrautas Jungtinių Arabų Emyratų Daso saloje, rodo naujienų agentūros AFP išanalizuoti „Kpler“ duomenys.

Berlynas, balandžio 28 d. (dpa-ELTA). Antradienį gelbėtojai ketina imtis drąsios operacijos, kad išlaisvintų banginį, kuris jau keletą savaičių negali nuplaukti nuo seklumos prie Vokietijos Baltijos jūros pakrantės.

12 metrų ilgio gyvūno, kurį Vokietijos žiniasklaida praminė Timiu, likimas jaudina visą šalį nuo tada, kai jis kovo pradžioje pirmą kartą įstrigo seklumoje. Šiuo metu banginis jau keturias savaites guli sekliame įlankos vandenyje prie Poelio salos.

Po to, kai keletas valdžios institucijų bandymų išgelbėti gyvūną baigėsi nesėkme, operaciją išlaisvinti banginį ėmėsi rengti milijonierių finansuojama privati iniciatyva, nors aplinkosaugos organizacijos ir jūrų gyvūnijos ekspertai baiminasi, kad tai gali gyvūnui sukelti dar daugiau skausmo.

Naujausiame plane numatyta panaudoti diržus, kuriais maždaug 12 tonų sveriantis banginis per iškastinį kanalą būtų nukreiptas į transporto baržą, kuri galėtų jį nutempti į Šiaurės jūrą.

Vokietijos šiaurės rytų Meklenburgo-Pomeranijos žemės aplinkos ministras Tillas Backhausas teigė, kad regiono vyriausybė davė leidimą šiems darbams.

Privačioje iniciatyvoje dalyvaujantys veterinarai patvirtino, kad banginis yra pakankamai sveikas, kad jį būtų galima pervežti, pridūrė T. Backhausas.

Šis, kaip manoma, maždaug 4-6 metų amžiaus kuprotasis banginis ant seklumos Baltijos jūroje užplaukė jau penktą kartą.

Briuselis, balandžio 28 d. (ELTA). Nors NATO ir nedalyvauja JAV ir Izraelio kare Irane, bet šiam vykstant vis labiau matomi Aljanso gynybos trūkumai, kurie apsunkintų situaciją Rusijos puolimo atveju, rašo „Politico“.

Aukšto rango Europos karininkai yra perspėję, kad Maskva gali užpulti vieną aljanso narių iki 2029 m. Pasak jų, būtina skubiai užtikrinti kovinę parengtį ir politinį koordinavimą visame aljanse.

„Politico“ pakalbino keliolika diplomatų, esamų ir buvusių NATO pareigūnų bei gynybos ekspertų ir apibendrino penkias gynybos aljanso spragas, kurias atskleidė karas Artimuosiuose Rytuose.

1. Šaudmenų stoka

Karas su Iranu atskleidė rimtą amunicijos trūkumą NATO: JAV panaudojo maždaug pusę savo kritiškai svarbių „Patriot“ raketų atsargų, o europietiškos sistemos – „Aster“ ir „Mica“ – taip pat ėmė sparčiai sekti jau per pirmąsias dvi karo savaites.

Tokios gynybos pramonės bendrovės kaip „Rheinmetall“ ir MBDA praneša apie augančią paklausą, kuri gali viršyti pasiūlą. Pareigūnai perspėja, kad jei JAV daugiau dėmesio skirs Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui, Europa gali netekti svarbių gynybinių pajėgumų. Rusijai kas mėnesį pagaminant 6–7 tūkst. bepiločių orlaivių, ekspertai perspėja, kad NATO gali išeikvoti aukščiausios klasės oro gynybos raketas per kelias savaites, todėl būtina turėti pigesnių alternatyvų ir stiprinti gynybinę infrastruktūrą. 

2. Nepakankamas pranašumas ore

Irano gebėjimas toliau smūgiuoti tūkstančiais raketų ir dronų, nepaisant didelio JAV pajėgų oro puolimo, parodo, kad kliautis vien įprastomis oro pajėgomis neužtenka, tad kyla abejonių skelbiamu NATO dominavimu ore. 

Apžvalgininkų teigimu, aljansas turi permąstyti savo strategiją, ypač Rusijos atgrasymo klausimu, ir daugiau investuoti į ilgojo nuotolio tiksliųjų smūgių pajėgumus, galinčius atakuoti objektus priešo teritorijos gilumoje. Galimybes surengti tokius tolimus smūgius galima padidinti įsigyjant daugiau, pvz., amerikiečių raketų sistemų AGM-88G. Tokiu būdu NATO galėtų įgyti pranašumą ore. Karas Irane jau paskatino NATO vidaus diskusijas dėl šių pajėgumų plėtros kitame gynybos planavimo cikle. 

3. Apleisti laivynai

Ribota Europos parama Persijos įlankos sąjungininkėms taip pat atskleidė, kad į NATO karinius jūrų laivynus investuojama per mažai. Be to, pagrindinėms šalims narėms sunku išlaikyti laivynus veikiančius pilnu pajėgumu ir juos laiku dislokuoti. Kaip plačiai šie trūkumai paplitę parodė Jungtinės Karalystės vėlavimas pasiųsti eskadrinį minininką „HMS Dragon“ ir pripažinimas, kad Karališkasis laivynas nėra pasirengęs karui, taip pat žemas pasirengimo lygis Kanadoje. 

Buvusių NATO pareigūnų ir analitikų teigimu, nuo 2022 m. į sausumos pajėgas sutelktas dėmesys užribyje paliko viso Aljanso karinių jūrų laivynų pajėgumus. Galimo konflikto su Maskva atveju šie trūkumai gali būti kritinės svarbos, tad būtina gerinti laivų priežiūrą, didinti personalą ir investuoti į laivus, kuriuos galima panaudoti lanksčiau, t. y. įvairioms misijoms atlikti. 

4. Ilgalaikis susiskaldymas

Karas Irane išryškino didėjantį eižėjimą NATO viduje: sąjungininkams Europoje ignoravus Donaldo Trumpo reikalavimus suteikti karinę pagalbą, kilo nuogąstavimų dėl sumažėjusio JAV įsipareigojimo Aljansui. Nerimas išaugo ir dėl D. Trumpo nuolat NATO atžvilgiu išsakomos kritikos ir grasinimų visai neįsitraukti ar padėti tik ribotai, jei Rusija įsiveržtų į kurią nors iš Aljanso narių.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas teigia, kad Europa turėtų nustoti raminti D. Trumpą ir imtis labiau pragmatiško požiūrio – sieti savo paramą Hormuzo sąsiaurio atvėrimui su Vašingtono įsipareigojimu NATO.

„Pataikavimo laikas baigėsi“, – sakė A. F. Rasmussenas.

5. Ukrainos svarba

Karas Irane parodė vis didėjantį Ukrainos vaidmenį saugumo srityje: šalies dronų ekspertai padeda Artimųjų Rytų partneriams ir informuoja gynybos pajėgas apie Rusijos naudojamas sistemas. NATO išplėtė bendradarbiavimą su Kyjivu: rengiami bendri mokymai, programos ir gynybos inovacijų iniciatyvos, tokios kaip „UNITE-Brave“.

Ekspertai teigia, kad Aljansas turėtų plėsti šiuos ryšius ir stiprinti gynybos nuo dronų pajėgumus  rytiniame flange. Apskritai Ukraina vis dažniau vertinama ne tik kaip pagalbos gavėja, bet ir kaip saugumo pajėgumų teikėja, reziumuoja „Politico“.

Vilnius, balandžio 28 d. (ELTA). Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas balandžio 28–30 d. su darbo vizitu lankysis Los Andžele, kur susitiks su aukštųjų technologijų ir kosmoso įmonių atstovais.

Kaip pranešė ministerija, E. Grikšas susitiks su „SpaceX“, „NVIDIA“, „APEX Space“, „VAST“ ir kitomis įmonėmis. Susitikimuose ministras pristatys Lietuvos inovacijų, kosmoso ir gynybos technologijų potencialą, aptars bendradarbiavimo ir investicijų galimybes. 

„Vizitas Los Andžele – galimybė pristatyti Lietuvos potencialą pasaulio technologijų lyderiams bei gilinti Lietuvos ir JAV partnerystę dirbtinio intelekto, gynybos bei kosmoso technologijų srityse. Lietuva kryptingai stiprina bendradarbiavimą su JAV partneriais inovacijų ir technologijų srityse, ir mes tikrai turime ką parodyti“, – pranešime teigia ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas.

Su komercines kosmoso stotis vystančia JAV bendrove „VAST“ planuojama pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą. Anot ministerijos, ši partnerystė atvers naujų galimybių Lietuvos įmonėms bendradarbiauti pažangių kosmoso technologijų srityje. 

Be to, ministras susitiks su JAV įmonių „Pylon“, „SiC Systems“, „Dave“, „Shield Capital“ ir „Constellation“ atstovais, su kuriais aptars investicijų bei technologinių partnerysčių galimybes. 

Taip pat vizito metu E. Grikšas dalyvaus tarptautiniuose renginiuose bei susitiks su JAV institucijų atstovais.

Ministerija nurodo, kad Lietuva ir JAV plėtoja bendradarbiavimą gynybos inovacijų, DI ir kosmoso srityse. Lietuvoje yra apie 100 gynybos ir dvejopos paskirties technologijų įmonių, iš jų daugiau nei 40 veikia tarptautiniame kosmoso sektoriuje, atverdamos daugiau galimybių partnerystėms su JAV.

(Patikslintas pavadinimas ir pirma pastraipa)

Vilnius, balandžio 28 d. (ELTA). Panevėžio rajone ketvirtadienį skelbiama šildymo sezono pabaiga, pranešė vietos savivaldybė.

Pasak jos, sprendimas baigti šildymo sezoną priimtas, atsižvelgus į šylančius orus ir faktinę lauko temperatūrą.

Švietimo ir gydymo įstaigose šildymas bus išjungiamas palaipsniui – per 2–3 dienas nuo sezono pabaigos. Įstaigos, turinčios autonomines šildymo sistemas, šildymą galės tęsti ilgiau, tačiau patirtos išlaidos privalės būti pagrįstos.

Tuo metu šildymą norintys pratęsti daugiabučių gyventojai tą galės padaryti bendru sutarimu.