Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). Seimas kol kas nerado sprendimo dėl siūlymo suteikti galimybę papildomomis poilsio dienomis – vadinamaisiais mamadieniais arba tėvadieniais – pasinaudoti šeimoms, auginančioms vaikus iki 14 metų. Taip pat nepritarta iš praeitos kadencijos Seimo atkeliavusiai iniciatyvai suteikti tokią galimybę šeimoms, kol jų vaikui sukaks 16 metų. 

Seimo sprendimu, tai numatančios Darbo kodekso pataisos, nesulaukusios Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pritarimo, antradienį perduotos svarstyti kitam komitetui – Žmogaus teisių. Sulaukęs šio komiteto sprendimo, projektas vėl sugrįš į plenarinę Seimo salę.

Darbo kodekso pataisas parengusios Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės socialdemokratės Jurgitos Šukevičienės teigimu, pritarus jos siūlymui, tėvai galėtų daugiau laiko skirti ne tik mažiems vaikams, bet ir paaugliams. Jos nuomone, tai būtų psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos priemonė. 

Konservatoriaus Audriaus Petrošiaus nuomone, 14 metų – tai būtų kompromisinis variantas. 

„Sakyčiau, kad 16 metų būtų neracionalu, bet 14 metų – kompromisinis variantas. Nemanau, kad čia pasaulis dėl to sugrius“, – sakė jis, palaikydamas socialdemokratės iniciatyvą.

Beje, buvusi parlamentarė „laisvietė“ Morgana Danielė siūlė numatyti mamadienius arba tėvadienius šeimoms, auginančioms vaikus iki 16 metų. 

ELTA primena, kad šiuo metu teisė į mamadienius arba tėvadienius suteikiama dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 12 metų.

Pagal galiojantį reguliavimą, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per 3 mėnesius).

Viena papildoma poilsio diena per mėnesį suteikiama darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų.

Darbuotojams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų, suteikiamos 2 poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. 

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). Per pirmąjį 2026 m. ketvirtį į šiemet veikti pradėjusį Kelių fondą buvo surinkta 39,7 mln. eurų, skelbia Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. Kaip skelbia fondą administruojanti ir Susisiekimo ministerijai pavaldi bendrovė, visos lėšos skiriamos šalies kelių infrastruktūros atkūrimui, plėtrai ir modernizavimui.

Pasak „Via Lietuvos“, naujasis finansavimo modelis leidžia užtikrinti, kad lėšos, gaunamos iš su transportu susijusių mokesčių ir rinkliavų, būtų operatyviai nukreipiamos į šalies kelių tinklo kokybės gerinimą – rangovams už atliktus darbus iš Kelių fondo lėšų jau išmokėta 14,8 mln. eurų.

Pagal Valstybinio kelių fondo įstatymą, Kelių fondo biudžetą sudaro dvi pagrindinės dalys, kurias formuoja skirtingos institucijos. Per šių metų pirmąjį ketvirtį į fondo sąskaitą surinkta 39,7 mln. eurų, iš jų 22 mln. eurų sumą sugeneravo valstybės biudžeto pervestos pajamos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, įmokos už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus bei konfiskuoto turto realizavimą, taip pat surinkti mokesčiai už Lietuvoje įregistruotas krovinines transporto priemones.

Likusią dalį – 17,7 mln. eurų – sudarė Kelių fondo valdytojos „Via Lietuva“ administruojamos pajamos. 94 proc. šios sumos sudarė kelių naudotojo mokesčio (vinječių) pajamos, o likusios lėšos gautos iš rinkliavų už eismo ribojimą bei važiavimą didžiagabaritėmis transporto priemonėmis.

„Pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai patvirtina, kad naujasis Kelių fondas veikia sklandžiai ir užtikrina stabilų finansinį srautą. Mums tai suteikia galimybę operatyviau atsiskaityti su darbus vykdančiais rangovais bei planuoti projektus“, – pranešime cituojamas „Via Lietuvos“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Lėšas į fondo sąskaitą Finansų ministerija ir „Via Lietuva“ perveda kas ketvirtį. Teigiama, kad tokia tvarka garantuoja nenutrūkstamą finansavimą, būtiną tvariam valstybinės reikšmės kelių tinklo išlaikymui ir tinkamai priežiūrai.

ELTA primena, kad 2026–2028 m. biudžeto projekte numatytas Kelių fondo finansavimas šiemet sieks 178,8 mln eurų.

Iš viso keliams šiemet skirta 815,5 mln. eurų – iš jų 436,6 mln. eurų sudaro Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos, ES finansinė parama – 200,1 mln. eurų.

(papildysime)

Jerevanas, gegužės 5 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus padidinti muitus europietiškiems automobiliams, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) yra „pasiruošusi visiems scenarijams“, ir atmetė jo mestus kaltinimus, kad Europa nesilaiko praėjusiais metais sudaryto prekybos susitarimo.

„Susitarimas yra susitarimas, o mes sudarėme susitarimą“, – žurnalistams Jerevane sakė EK vadovė.

„Abi pusės įgyvendina šį susitarimą, gerbdamos skirtingas demokratines procedūras, taikomas abiejose pusėse“, – pridūrė ji.

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – kaip ir sausį, jis numatomas 3,2 proc., tuo metu infliacijos prognozė dėl išaugusių energetikos kainų didinama iki 5,7 proc., skelbiama naujausioje makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“.

Nepaisant konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikio energijos išteklių kainoms, banko analitikai tikisi, jog gyventojų pajamų augimo tempas jų didėjimą lenks.

Kaip ir sausio apžvalgoje, numatoma, kad 2027 m. šalies ekonomika augs 2,1 proc., infliacija, naujausiomis prognozėmis, sumažės iki 3,5 proc.

Anot analitikų, maisto infliacija, sumažėjusi pirmą metų ketvirtį, vėl gali išaugti antroje metų pusėje.

SEB analitikai teigia, kad didesnis nei prognozuota pensijų lėšų atsiėmimas kompensuos neigiamą kylančių energijos kainų poveikį.

Bankas anksčiau numatė, kad po reformos iki 2027 m. pabaigos bus išimta 35 proc. antrosios pakopos lėšų, visgi duomenys rodo, jog vien per tris pirmus metų mėnesius atsiimta 40 proc. fondų turto. 

Dabar bankas prognozuoja, kad gyventojai iki metų pabaigos atsiims 50 proc. lėšų, iš kurių pusę išleis vartojimui. 

Eksporto apimtys šiemet turėtų augti 2,2 proc., kitais metais – 3,1 proc. (sausio prognozėmis – atitinkamai 3,3 proc. ir 3,1 proc.)

Anot SEB, prekių eksportas vis dar patiria spaudimą dėl didesnių JAV importo tarifų, eksporto apimtys į šią šalį sumažėjo beveik 50 proc.

Nors ir mažėjant darbuotojų skaičiui, auga informacinių technologijų, finansų ir kitų verslo paslaugų eksportas, o ši tendencija, anot SEB, nepalanki komercinių biuro patalpų rinkai, tai rodo didelis laisvų patalpų skaičius.

Šalyje toliau augantis pramonės gamyba vis dar atsilieka nuo paslaugų sektoriaus, augimą riboja sparčiai didėjančios darbo sąnaudos, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir didelės energijos kainos.

Vis didesnį vaidmenį šalies ekonomikoje, analitikų vertinimu, atlieka besiplečiantis gynybos sektorius.

Nedarbo lygis Lietuvoje tiek šiemet, tiek kitais metais prognozuojamas 6,8 proc. (sausį – 6,8 proc. ir 6,7 proc. prognozės), darbo užmokesčio prognozės nesiskiria nuo sausio mėnesio – augimas numatomas atitinkamai 7,7 proc. ir 7 proc.

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno patarėja strateginei komunikacijai pradėjo dirbti Aistė Žilinskienė, antradienį pranešė ministerija.

Pasak institucijos, A. Žilinskienė bus atsakinga už strateginės komunikacijos krypties formavimą, taip pat prisidės prie ministerijos komunikacijos stiprinimo nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

„Laikotarpiu, kuomet šalies ir jos piliečių saugumas yra svarbiausia, itin aktualu aiškiai ir tiksliai informuoti visuomenę apie visus vykstančius procesus, būtiną pasiruošimą. Per aiškų žinojimą stiprinti visuomenės pasitikėjimą savo šalies krašto apsauga. Tą laikau svarbiausiu savo darbiniu tikslu“, – pranešime cituojama naujoji ministro patarėja.  

A. Žilinskienė turi ilgametę patirtį komunikacijos, žiniasklaidos ir viešųjų reikalų srityse. Prieš prisijungdama prie Krašto apsaugos ministerijos, ji metus dirbo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos etikos kontroliere.

Anksčiau ji taip pat dirbo aplinkos ministro patarėja komunikacijai, daugiau nei dešimtmetį vadovavo Interneto žiniasklaidos asociacijai bei Paramos demokratijai fondui.

(pataisytos klaidos)

Johanesburgas, gegužės 5 d. (AFP-ELTA). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pranešė ieškanti žmonių, skridusių reisu iš Šv. Elenos salos į Johanesburgą, kuriuo skrido nuo hantaviruso vėliau mirusi kruizinio laivo keleivė.

Olandė, kurios vyras taip pat mirė nuo šio viruso laive, dabar įstrigusiame prie Žaliojo Kyšulio, balandžio 24 d. išsilaipino Šv. Elenos saloje, skųsdamasi „virškinimo trakto simptomais“. Skrydžio į Johanesburgą metu moters būklė pablogėjo, o balandžio 26 d. ji mirė, pranešė PSO. 

„Pradėtas tuo reisu skridusių keleivių kontaktų sekimas“, – teigiama pranešime.

Kaip skelbta, olandų kruizinių laivų operatorius „Oceanwide Expeditions“ pirmadienį patvirtino, kad iš Argentinos į Žaliąjį Kyšulį plaukiančiame laive „MV Hondius“ susidarė „rimta medicininė situacija“. 

„Iki 2026 m. gegužės 4 d. užfiksuoti septyni atvejai (du laboratorijoje patvirtinti hantaviruso atvejai ir penki įtariami atvejai), iš kurių trys baigėsi mirtimi, vienas pacientas yra kritinės būklės, o trys asmenys skundžiasi lengvais simptomais“, – teigiama antradienį paskelbtame PSO pranešime. 

Trys keleiviai buvo evakuoti medicininiu pagrindu Žaliojo Kyšulio salose – valstybėje prie Vakarų Afrikos krantų. Keturi tebėra laive.

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). Seimas nepritarė įstatymo pataisoms, siūlančioms istoriniais automobiliais laikyti ne prieš 30, o prieš 40 metų pagamintas transporto priemones.

Antradienį tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas Seimas grąžino iniciatoriams tobulinti. Tokį Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pasiūlymą palaikė 76 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 1 susilaikė. 

Įstatymo pataisų autorius socialdemokratas Antanas Nedzinskas siūlė pakelti istorinių automobilių amžiaus kartelę ir atsisakyti galiojančios įstatymo nuostatos, kad istorinio automobilio modelis turi būti nebegaminamas mažiausiai 15 metų. Parlamentaras taip pat siūlė panaikinti prievolę istorinių automobilių vairuotojams mokėti magistralinių kelių naudotojo mokestį.

Parlamentaro nuomone, reikėtų sugriežtinti automobilių priskyrimo istoriniams tvarką, nes ne visi seni automobiliai turėtų vadintis istoriniais. Pasak jo, tai užkirstų galimybę kitoms transporto priemonėms naudotis istorinių automobilių lengvatomis.

Beje, Vyriausybės nuomone, siūlymas istoriniais automobiliais laikyti prieš 40 metų pagamintas transporto priemones neatitinka Europos Sąjungos (ES) direktyvos ir Tarptautinės istorinių transporto priemonių federacijos (FIVA) nustatytų kriterijų. 

Pagal 2014 m. Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą, istorinės vertės transporto priemonė yra ta, kurią valstybė narė laiko istorine. Tačiau ji turi atitikti tam tikras sąlygas – pavyzdžiui, turi būti pagaminta arba pirmą kartą registruota bent prieš 30 metų.

„Darytina išvada, kad įstatymo projektas, pagal kurį istorinėmis motorinėmis transporto priemonėmis būtų laikomos tik prieš 40 metų pagamintos transporto priemonės, nesilaikant reikalavimo dėl 15 metų nebegaminamų modelių, neatitiktų direktyvos (…) nuostatų”, – nurodoma Vyriausybės išvadoje. 

Joje atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugelyje ES valstybių narių (pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Belgijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir kt.) priskyrimo istorinėms transporto priemonėms kriterijus yra 30 metų.

ELTA primena, kad pagal galiojantį įstatymą, istorinis automobilis – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). Antradienį vykusio posėdžio metu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė paraginti socialdemokratą, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską užpildyti lobistinės veiklos deklaraciją, sako komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

„Komisija priėmė sprendimą pateikti Seimo nariui raginimą, kad jis užpildytų lobistinės veiklos deklaraciją“, – po posėdžio Eltai nurodė G. Sakalauskas. 

„Jeigu jis tokio veiksmo nepadarys, neužpildys lobistinės veiklos deklaracijos, tada VTEK turi teisę atlikti tyrimą, kad galimai buvo pažeistas Lobistinės veiklos įstatymas“, – aiškino jis. 

Toks sprendimas priimtas po to, kai balandžio pabaigoje Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) kreipėsi į VTEK dėl K. Vilkauskui Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) galimai darytos lobistinės įtakos. 

„Iš viešai prieinamų duomenų matome, kad Seimo socialdemokratų frakcijos narys ir Kultūros komiteto pirmininkas K. Vilkauskas nedeklaravo jam IŽA darytos lobistinės įtakos, o po jo susitikimų su IŽA registravo žalingas ir visuomeninį transliuotoją politizuosiančias LRT įstatymo pataisas“, – LRT pranešime teigė visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Jos teigimu, pagal šias pataisas, LRT būtų buvę pavesta įgyvendinti visuomeninio transliuotojo funkcijas vadovaujantis sutartimi dėl viešųjų paslaugų teikimo, kuri būtų sudaroma su Vyriausybe arba jos įgaliotąja institucija. Analogiškas pataisas prieš tai siūlė ir IŽA. Todėl, LRT nuomone, K. Vilkauskas pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas.

Pats K. Vilkauskas neigė pareiškimus apie jam darytą lobistinę įtaką. 

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). Piratinės interneto svetainės „filmai.in“, kurios domenas yra registruotas Rusijoje, o duomenų centrų vieta nuolat keičiama, veikla kelia grėsmę ne tik asmeniniams vartotojų duomenims, bet ir visos šalies saugumui, sako Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) atstovas Andrius Katinas. Valstybės saugumo departamento (VSD) teigimu, tokiose svetainėse pasisavinti vartotojų duomenys tampa įrankiu priešiškų valstybių kibernetinėms grupėms taikytis į šalies institucijas bei strategines įmones. 

LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas A. Katinas teigia, kad svetainės domenas Rusijoje registruotas apie penkerius metus, o per tą laiką duomenų centro vietą administratoriai keitė ne vieną kartą, taip siekdami nuslėpti savo nelegalią veiklą. 

„Šiuo metu domeno vardas registruotas Rusijoje, tačiau interneto svetainė turi ne tik savo domeno vardą, bet ir serverius, darbo domenų centrus, kur yra talpinami filmai. Šiuo metu filmai yra talpinami Amsterdame“, – Eltai komentavo jis.

„Per penkerius metus „filmai.in“ savo duomenų centrus pakeitė ne vieną kartą. Komisijos skaičiavimu, tai buvo padaryta jau šeštą kartą. Taip norima paslėpti savo skaitmeninius „pėdsakus“. (...) Rusija nevykdo Europos Sąjungos teisių reikalavimų ir LRTK nurodymų, todėl ta šalis svetainės administratoriams yra vis dar aktuali veikti“, – tęsė A. Katinas.

Jis primena, kad prieš kelerius metus, 2021-aisiais, buvo įvykęs didelio masto šios neteisėtai veiklą vykdančios svetainės vartotojų duomenų nutekinimas. Tuo metu skelbta, jog kibernetiniai įsilaužėliai paviešino 650 tūkst. „Filmai.in“ vartotojų vardų, elektroninio pašto adresų bei prisijungimų slaptažodžių. Šie duomenys, A. Katino teigimu, iki šiol yra pasiekiami tamsiajame internete.

„Nors tie duomenys yra kelerių metų senumo, bet jie vis dar aktualūs, nes asmenys retai kada keičia savo elektroninius paštus ir slaptažodžius. Todėl, pavyzdžiui, finansiniams sukčiams tokia informacija yra aukso vertės, nes tai yra pradžia jų neteisėtai veiklai vykdyti“, – nurodė A. Katinas.

Pašnekovas pabrėžia, kad tik laiko klausimas, kada nauji piratinės svetainės klientų duomenys gali būti vėl nutekinti. Be to, tokiose piratinėse svetainėse, pasak jo, gali veikti kenkėjiškos programos, galinčios rinkti vartotojų informaciją be jų žinios.

„Kai yra nutekinama virš 500 tūkst. vartotojų duomenų, tai jau liečia nebe asmeninį, o nacionalinio saugumo klausimą. Mes (LRTK – ELTA) į autorių teisių pažeidimus internete, kaip ir į neteisėtą IPTV veiklą, žiūrime pro kibernetinio saugumo prizmę“, – sakė LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas.

VSD: asmens duomenų nutekinimas kelia grėsmę valstybės institucijoms

Anot VSD, asmens duomenų nutekinimas kelia grėsmę valstybės institucijų ir strategiškai įmonių duomenų saugumui.

„Prieš Lietuvą ir kitas Vakarų valstybes veikia kelios dešimtys su priešiškomis valstybėmis susijusių kibernetinių aktyvistų grupių. Duomenų pasisavinimas ir paviešinimas yra vienas iš šių grupių aktyviai naudojamų veiklos metodų, keliantis grėsmę ne tik fizinių asmenų, bet ir valstybės institucijų bei strateginę reikšmę turinčių įmonių duomenų saugumui“, – teigiama VSD atsakyme Eltai.

Departamentas atkreipė dėmesį, kad gyventojai turėtų atsakingai ir kritiškai rinktis interneto svetaines, kuriose lankosi bei pateikia savo asmeninę informaciją.

„Valstybės saugumo departamentas šalies gyventojus ragina domėtis saugaus elgesio skaitmeninėje erdvėje taisyklėmis ir savo asmens duomenis interneto tinklapiuose vesti tik įsitikinus jų saugumu ir aiškia priklausomybe“, – pažymėjo VSD.

A. Katino teigimu, šiuo metu LRTK iš viso yra užblokavusi daugiau nei 600 domenų vardų ir virš 7 tūkst. IP adresų, kuriais vykdoma neteisėta IPTV veikla. Taip pat jis pabrėžia, kad autorių teisių pažeidimai dažnai yra susiję su dezinformacijos ir karo propagandos skleidimu, taip pat neapykantos kurstymu.

ELTA primena, kad šių metų vasario mėnesį LRTK pranešė, jog atlikusi stebėseną, nustatė, kad interneto svetainės „filmai.in“ ir su ja susijusių subdomenų turinys yra pasiekiamas per IP adresų tinklą, kurio prieglobos paslaugų teikėjas yra Rusijoje įsteigta bendrovė „JSC IOT“. Tokiu būdu, anot LRTK, sudaroma galimybė platinti audiovizualines programas, kurių sklaida Lietuvoje yra draudžiama.

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). Seimas nepritarė siūlymui leisti per pėsčiųjų perėjas neviršijant 6 km per valandą greičio važiuoti elektrinėms mikrojudumo priemonėms, pritaikytoms senjorams arba judėjimo problemų turintiems žmonėms.

Tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kurias parengė Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Viktoras Fiodorovas.  Parlamentarai projektą grąžino tobulinti. Tokį Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pasiūlymą antradienį palaikė 48 Seimo nariai, prieš buvo 24, susilaikė 16. 

V. Fiodorovo teigimu, pasiūlytas reguliavimas leistų vyresnio amžiaus arba judėjimo problemų turintiems žmonėms judėti savarankiškai, pavyzdžiui, nuvažiuoti į parduotuvę. 

Pasak jo, siekiant saugumo, šiuo metu griežtai reglamentuojamas visų elektrinių mikrojudumo priemonių, ypač tokių kaip elektriniai paspirtukai, riedžiai, naudojimas, tačiau tai sukūrė tam tikrų nepatogumų – ypač tiems žmonėms, kurie šiomis priemonėmis naudojasi ne kaip pramoga, o kaip būtinybe judėti.

„Tai ypač liečia vyresnio amžiaus žmones – tuos, kurie turi judėjimo sunkumų, kurie dėl naujų taisyklių tokias mikrojudumo priemones yra priversti prasistumti per pėsčiųjų perėjas. Tai ne tik nepatogu, bet yra faktiškai fiziškai neįmanoma, nes tokios priemonės svoris yra apie 100 kilogramų“, – sakė V. Fiodorovas. 

Pasak Seimo nario, priėmus pasiūlytas įstatymo pataisas būtų leista važiuoti per pėsčiųjų perėjas tik šių elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams. Tačiau draudimas ir toliau galiotų elektrinių paspirtukų, riedlenčių, balansinių vienračių, riedžių vairuotojams.

Projektui oponavę ir jam nepritarę Seimo nariai reiškė susirūpinimą dėl saugumo ir galimų avarijų.

Šiuo metu galiojantis įstatymas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėjas.