Milanas, rugsėjo 26 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Milane, pačiame mados savaitės įkarštyje, šimtai žmonių protestavo prieš kailių naudojimą, stebėjo AFP fotografas.

„Mados aukos“ ir „Jų gyvybės vertesnės už tavo aprangą“ – taip skelbė kai kurie proteste iškelti plakatai, kuriais organizatoriai ragino uždrausti kailius Milano mados savaitėje.

Nors Londono ir Niujorko mados savaitėse kailiai ant podiumų yra uždrausti, Milanas prekių ženklų viso labo paprašė jų vengti.

Koalicija už kailių prekybos panaikinimą (CAFT) paragino renginio organizatorius visiškai uždrausti šią medžiagą mados renginyje.

Tokie mados gigantai kaip „Armani“, „Prada“ ir „Dolce & Gabbana“ jau atsisako naudoti kailius.

Tačiau Italijoje yra žinomų išimčių, pavyzdžiui, „Fendi“, priklausanti Prancūzijos koncernui LVMH.

Aktyvistai nuolat trikdė keturias mados savaites Milane, kritikuodami žiaurų gyvūnų veisimą kailiams ir sąlygas, kuriomis jie dažnai laikomi.

Kailių naudojimas pasaulinėje mados pramonėje pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo dėl didesnio susirūpinimo gyvūnų gerove, besikeičiančių vartotojų įpročių ir sintetinių pakaitalų atsiradimo.

Londonas, rugsėjo 26 d. (PA Media/dpa-ELTA). Princas Archie ir princesė Lilibet „gerai jaučiasi mokykloje“, o sugrįžti į Didžiąją Britaniją yra „smagu“, teigia Jungtinės Karalystės princas Haris.

Po šešerių metų gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose Haris ir jo žmona Meghan prieš mėnesį sugrįžo į Jungtinę Karalystę. Čia jie įsitraukė į viešą ginčą su Bakingamo rūmais dėl savo statuso, o vaikams teko pakeisti mokyklą šeimos apsaugos darbuotojams perspėjus juos dėl nepatogumų vežiojant vaikus į mokyklą.

Haris, kuris ruošiasi surengti varžybas karo veteranams „Invictus Games“, kalbėjosi su Kanados televizijos tinklu CTV Toronte atlikęs šuolį parašiutu, siekdamas išpildyti pažadą, duotą 102 metų Antrojo pasaulinio karo veteranui, ir tuo pačiu skleisdamas informaciją apie karines labdaros organizacijas ir rinkdamas joms paramą.

Haris Kanados transliuotojui sakė, kad šeimai rugpjūčio 26 d. grįžus į Didžiąją Britaniją viskas klostosi „puikiai“.

„Vaikai gerai jaučiasi mokykloje, o man tai suteikia galimybę iš tikrųjų sutelkti dėmesį į „Invictus“ žaidynes Birmingame. Jos vyks kitų metų liepą“, – sakė princas Haris.

„Smagu. Smagu vėl būti Britanijos žemėje. Tiesą sakant, puiku vėl stovėti ant tvirtos žemės!“ – pridūrė jis apie savo sugrįžimą.

CTV pranešė paklaususi hercogo, kas paskatino šeimos persikraustymą, o jis atsakęs „daug priežasčių“, tačiau plačiau nepaaiškinęs, pažymėdamas, kad nenori nukreipti dėmesio nuo savo pastangų rinkti lėšas Kanados veteranų labdaros organizacijoms.

Sasekso hercogas ir hercogienė 2020 m. dėl asmeninių ir finansinių priežasčių atsisakė karališkųjų pareigų. Apie tai, kodėl jie netikėtai grįžo į Jungtinę Karalystę iš Kalifornijos, kurioje buvo susikūrę gyvenimą toli nuo monarchijos institucijos, sklando gandai.

Spėliojama, kad pora nori, jog jų vaikai užmegztų artimesnį ryšį su seneliu karaliumi Karoliu III, kad Meghan nori tęsti aktorės karjerą, arba kad pora nori padidinti savo žinomumą.

Prieš jų sugrįžimą buvo teigiama, kad Karolis III džiaugėsi, kad galės praleisti daugiau laiko su artimaisiais, tačiau liko neperkalbamas – jie oficialiai neatstovaus karališkosios šeimos, ir nebus jokios galimybės „pusiau įsitraukti, pusiau pasitraukti“.

Per dvi savaites po grįžimo buvo pranešta apie Hario ir Meghan pasipriešinimą, kai karališkųjų rūmų pareigūnas svarbiausiems Jungtinės Karalystės vyriausybės ir kariuomenės atstovams išplatino karaliaus patvirtintą laišką, kuriame buvo pakartota, kad pora yra „privatūs asmenys“, ir pateiktos gairės, kaip su jais elgtis.

Teigiama, kad hercogą ir hercogienę šis oficialus laiškas „nustebino“, o pora, kuri laukia sprendimo, ar jai bus suteikta mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojama apsauga, esą labiau norėtų būti vadinami „viešaisiais asmenimis“.

Hariui ir Meghan taip pat kilo problemų dėl vaikų mokyklos – Archie ir Lilibet, pamokose, kaip pranešama, dalyvavę vos dvi dienas, buvo perkelti į kitą mokyklą, kurios pavadinimas neatskleidžiamas.

Šis sprendimas buvo priimtas, nes esą didelės eismo spūstys ir ilgas kelias į mokyklą sukėlė sunkumų jų apsaugos komandai.

Vilnius, rugsėjo 26 d. (ELTA). Lietuvos vyskupai inicijuos tyrimą, kuriuo bus siekiama išsiaiškinti, kiek nuo 1990 metų kovo 11 dienos Bažnyčioje padaryta nusikaltimų prieš nepilnamečius ir pažeidžiamus suaugusiuosius.

Tokį sprendimą vyskupai priėmė šeštadienį Telšiuose vykusiame Lietuvos vyskupų konferencijos posėdyje.

Dėl tyrimo pobūdžio nutarta konsultuotis su Šventuoju Sostu ir Lietuvos teisėsaugos institucijomis.

„Prioritetas yra nukentėjęs žmogus, o ne institucinė reputacija. Siekiant šio tikslo, būtina išsiaiškinti, kiek praeityje – nuo 1990 m. kovo 11 d. – būta tokių nusikaltimų“, – pabrėžiama šeštadienį išplatintame Lietuvos vyskupų konferencijos pranešime.

Kaltinimai dviem kunigams

Kaip skelbė ELTA, rugpjūčio viduryje Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje.

Dvasininkas Tadas Švedavičius kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą. Šiuos nusikaltimus, kaip įtariama, kunigas galėjo vykdyti daugiau nei 20 metų.

Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kunigui Ryšardui Peciunui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.

Rugsėjo viduryje Vilniaus apygardos teismas pradėjo iš esmės nagrinėti R. Peciuno bylą, prokuroras paskelbė kaltinamąjį aktą, pradėtas įrodymų tyrimas.

Tačiau teismui šią savaitę nepavyko pradėti T. Švedavičiaus bylos nagrinėjimo, nes seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas kunigas neseniai pasisamdė naują advokatą.

Niujorkas, rugsėjo 26 d. (AFP-ELTA). Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį Jungtinėse Tautose pareiškė, kad Kremlius pasieks savo karinius tikslus Ukrainoje bet kokia kaina.

„Specialiosios karinės operacijos tikslai bus pasiekti, grėsmė Rusijos saugumui bus pašalinta, o taikus gyvenimas sugrįš. Tai įvyks bet kokia kaina“, – sakė jis, karą su Ukraina įvardindamas Kremliaus vartojamais žodžiais.

S. Lavrovas taip pat apkaltino Europos šalis trukdant deryboms, kurios padėtų užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą.

„Europa daro viską, ką gali, kad sutrukdytų taikos derybas, kuriomis domisi (Donaldo – ELTA) Trumpo administracija“, – sakė jis, turėdamas omenyje JAV vyriausybę.

Niujorkas, rugsėjo 26 d. (AFP-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas šeštadienį Jungtinėse Tautose susitikęs su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu paragino Maskvą „atsisakyti pavojingo eskalavimo kelio“, pranešė vienas Berlyno diplomatas.

Susitikimas vyko stiprėjant įtampai tarp Berlyno ir Maskvos: Vokietija apkaltino Rusiją organizavus bandymą surengti dronų ataką Leipcigo oro uoste, o abi šalys nurodė uždaryti viena kitos konsulatus.

„Wadephulas paragino Rusijos Federaciją atsisakyti pavojingo eskalavimo kelio Vokietijos, Europos ir NATO atžvilgiu“, – sakė Vokietijos diplomatas.

„Jis aiškiai pareiškė: tokie incidentai kaip neseniai įvykęs bandymas surengti išpuolį Leipcige ar kiti hibridiniai išpuoliai nesusilpnins Vokietijos pasiryžimo remti puolamą Ukrainą.“

Tai pirmasis toks susitikimas nuo tada, kai Maskva prieš daugiau nei ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

S. Lavrovas, kuris šeštadienį sakys kalbą Niujorke vykstančiame Jungtinių Tautų pasaulio lyderių susitikime, paskutinį kartą su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock susitiko 2022 m. sausio mėnesį, likus mažiau nei mėnesiui iki Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą.

Vokietija yra viena iš pagrindinių Kyjivo sąjungininkių, o santykiai tarp Maskvos ir Berlyno – jau ir taip įtempti dar prieš invaziją į Ukrainą – pastaruoju metu dar labiau pablogėjo.

S. Lavrovas – ilgiausiai pareigas einantis Rusijos ministras – neseniai apkaltino Vokietiją, kad ši „vėl nori karo“. Jis yra vienas iš labiausiai prieš Vakarus nusiteikusių Rusijos pareigūnų.

Pastarosiomis dienomis Europos šalys, įskaitant Vokietiją, išreiškė susirūpinimą dėl, kaip jos teigia, padažnėjusių Rusijos diversijų jų teritorijose.

Tiesioginiai skrydžiai tarp Rusijos ir Vokietijos yra sustabdyti nuo invazijos pradžios.

Pasak Vokietijos diplomato, šeštadienio susitikimas buvo uždaras žiniasklaidai, tačiau jame vyravo Ukrainos tema.

„Vokietijos užsienio reikalų ministras pasmerkė Rusijos tęsiamą ir vis tikslingesnę agresiją prieš Ukrainos civilius gyventojus. Šis bandymas didinti spaudimą niekaip nekeičia sudėtingos Rusijos padėties: kiekvieną mėnesį dešimtys tūkstančių Rusijos karių žūsta beviltiškame pozicijų kare, o Rusijos ekonomika toliau žlunga“, – sakė diplomatas.

Prieš susitikimą su S. Lavrovu Vokietijos pusė pareikalavo apriboti žiniasklaidos prieigą ir neleisti įrašyti įžanginių kalbų, teigė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, kaip pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.

Ji sakė, kad šeštadienio susitikimą inicijavo Berlynas ir jis truko apie 20 minučių.

Niujorkas, rugsėjo 26 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas šeštadienį Niujorke, vykstant Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos diskusijoms, susitiko su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu – tai pirmasis dvišalis jų susitikimas per kelerius metus.

Susitikimas vyko Rusijos pusės paskirtoje posėdžių salėje Jungtinių Tautų pastate.

Susitikimą inicijavo Vokietijos pusė, pranešė naujienų agentūra TASS, cituodama Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovę spaudai Mariją Zacharovą.

Tai pirmas toks susitikimas nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Nors nuo to laiko tiek Vokietijos, tiek Rusijos vyriausybių atstovai dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose susitikimuose, tiesioginių užsienio reikalų ministrų susitikimų nebuvo.

Susitikimas Niujorke vyksta tebesiekiant užbaigti karą Ukrainoje.

J. Wadephulas ir S. Lavrovas Niujorke dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos debatuose.

Kol kas neaišku, kokius klausimus aptarė užsienio reikalų ministrai.

Vašingtonas, rugsėjo 26 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad atmetė Irano pasiūlytą planą dėl strateginio Hormuzo sąsiaurio, kuris, pasak Teherano, būtų atvėręs šį vandens kelią per septynias dienas.

„Aš atmetu jų pasiūlymą“, – žurnalistams prie Baltųjų rūmų sakė D. Trumpas.

„Jie nori sudaryti susitarimą, pagal kurį sąsiaurį atidarytų nedelsiant, nes stipriai pralaimi. Jie nori sudaryti susitarimą ir manau, kad tai gerai. Aš taip pat mėgstu sudaryti susitarimus“, – sakė JAV prezidentas.

Vašingtonas, rugsėjo 26 d. (dpa-ELTA). Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos ketina sukurti komunikacijos kanalą, skirtą incidentams, susijusiems su dirbtiniu intelektu.

Kaip teigiama šeštadienį Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiekė šį susitarimą per susitikimą Vašingtone.

Apie susitarimą taip pat pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Abi šalys ketina reguliariai bendrauti, kad aptartų su šia technologija susijusius pavojus ir privalumus. Kitas pokalbių etapas numatytas lapkričio mėnesį.

Baltųjų rūmų pranešime taip pat pažymėta, kad abi pusės susitarė vartoti terminą „superintelektas“, kurį pasiūlė Donaldas Trumpas, vietoje įprasto „dirbtinis intelektas“.

JAV prezidentas savo pasiūlymą paaiškino sakydamas, kad terminas „dirbtinis intelektas“ suteikia šiai technologijai „netikrumo“ atspalvį.

Kol kas nėra tiksliai žinoma, kaip bus organizuojamas JAV ir Kinijos komunikacijos kanalas ir kokios institucijos jame dalyvaus.

JAV ir Kinija laikomos pirmaujančiomis dirbtinio intelekto jėgomis ir tarpusavyje aršiai konkuruoja dėl pasaulio technologijų lyderės pozicijos. Taip pat abiejose šalyse auga susirūpinimas dėl vis galingesnio dirbtinio intelekto keliamų pavojų.

Xi Jinpingas nuo trečiadienio iki penktadienio lankėsi JAV su valstybiniu vizitu.

Paryžius, rugsėjo 26 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį popiežius Leonas XIV Paryžiuje šimtams tūkstančių tikinčiųjų aukojo mišias po atviru dangumi, prieš tai papamobiliu pravažiavęs žymiuosius Eliziejaus laukus, kuriuose jį sveikino didžiulė minia žmonių, mojuojančių Prancūzijos ir Vatikano vėliavomis.

1,4 milijardo pasaulio katalikų vadovas atvyko keturių dienų vizito į Prancūziją – pasaulietinę šalį, turinčią gilias katalikiškas šaknis, – o jo vizitas tikintiesiems kelia entuziazmą ir dvasinį užsidegimą.

Antrosios vizito dienos kulminacija tapo 71-erių metų popiežiaus aukojamos mišios Santarvės aikštėje, kurioje buvo pastatytas milžiniškas baltas baldakimas, tarytum laikinas altorius. Kad tikintieji galėtų stebėti mišias, buvo įrengta dešimtys ekranų.

Vatikano duomenimis, mišiose dalyvavo apie 700 tūkst. žmonių. Mišių metu miesto centras buvo uždarytas, virš jo skraidė sraigtasparniai, o ant stogų buvo išsirikiavę snaiperiai.

Tėvai atvyko su vaikiškais vežimėliais, o vaikai sėdėjo ant tėvų pečių, nes minia tikėjosi bent trumpam pamatyti popiežių per pirmąjį oficialų popiežiaus vizitą Prancūzijoje per beveik du dešimtmečius.

„Mums nepaprastai pasisekė“, – prieš mišias sakė 62-ejų Suzanne Grange.

„Mums Paryžiuje 1980 metais jau pasisekė pamatyti popiežių Joną Paulių II“, – pridūrė jos vyras, 65-erių metų Pascalis.

Pirmasis JAV kilmės popiežius lankėsi Prancūzijoje likus septyniems mėnesiams iki rinkėjų balsavimo dėl centristinių pažiūrų prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinio, o imigracijai priešiška kraštutinė dešinė mato geresnę progą nei iki šiol užimti prezidento postą.

Renginyje dalyvavo nemažai politikų, tarp jų – kraštutinių dešiniųjų lyderiai Marine Le Pen ir Jordanas Bardella, taip pat buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy.

E. Macronas mišiose nedalyvavo, tačiau jose buvo jo žmona Brigitte.

„Meilės civilizacija“

Penkiolikmetė Alix prieš mišias sakė, kad pamatyti popiežių bus „tikrai kažkas ypatingo“.

„Juk jis yra Dievo atstovas žemėje“, – sakė paauglė, pasidažiusi ryškiai mėlynu tušu ir pasipuošusi blizgančiais kryželių formos auskarais.

Šeštadienio ryte popiežius susitiko su migrantais – apsilankė pabėgėlius remiančioje organizacijoje „Maison Bakhita“.

Jis sakė, kad „įmanoma susitikti vieniems su kitais ir gyventi kartu oriai ir taikoje“.

Leonas XIV taip pat pabrėžė „moterų esminį vaidmenį kuriant meilės civilizaciją“.

Organizacija teigė, kad popiežiaus vizitas nusiuntė „žinią“ prieš balandžio-gegužės mėnesių rinkimus.

„Prancūzijos šventieji“

Penktadienį, kaip manoma, apie 300 tūkst. žmonių susirinko pamatyti pontifiką, kuris, važiuodamas į Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, mojavo iš savo papamobilio.

„Jaučiamas toks pat entuziazmas, koks buvo prieš daugiau nei 40 metų, kai čia lankėsi Jonas Paulius II“, – transliuotojui RMC sakė Religijos geopolitinės observatorijos direktorius Francois Mabille.

Penktadienį popiežius Leonas pabrėžė etikos svarbą, siekiant išvengti dirbtinio intelekto valdomo „mašinų rojaus“, o karui Ukrainoje tęsiantis jau penktus metus, paragino Prancūziją ir toliau likti „nepalaužiamu taikos gynėju“.

Penktadienio vakarą šalia Prancūzijos sostinės esančiame stadione jis taip pat sakė jaunuoliams, kad jie yra „Prancūzijos šventieji“.

Kaip parodė praėjusiais metais atlikta apklausa, šioje labai pasaulietiškoje šalyje tik apie 5 procentai iš 69 milijonų Prancūzijos gyventojų reguliariai dalyvauja katalikų mišiose.

Ir nors kūdikių krikštų skaičius pastaraisiais metais sumažėjo, vis daugiau paauglių ir suaugusiųjų priima krikštą.

Po mišių Paryžiuje popiežius Leonas vyks į Lurdą – miestą pietvakarių Prancūzijoje, kuriame, pasak katalikų tradicijos, 1858 m. Mergelė Marija urve apsireiškė merginai.

Sekmadienį Lurde popiežius susitiks su septyniomis dvasininkų seksualinio išnaudojimo aukomis.

2021 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad per septyniasdešimt metų Prancūzijoje dvasininkai ar pasauliečiai Bažnyčios nariai seksualiai išnaudojo apie 330 tūkst. nepilnamečių.

Pastaraisiais metais pasirodė naujų kaltinimų labdaros veikėjui Abbe Pierre‘ui ir netoli Lurdo esančios katalikų internatinės mokyklos darbuotojams.

Pirmadienį Mece, paskutinėje kelionės stotelėje, Leonas XIV turėtų pasakyti kalbą apie taiką Europoje.

Vilnius, rugsėjo 26 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos rugsėjo 27-osios įvykius Lietuvoje.