ELTA naujienos
Moldova uždarė šalies oro erdvę aptikus droną
Kišiniovas, lapkričio 17 d. (AFP-ELTA). Moldova antradienio popietę laikinai uždarė visą šalies oro erdvę dėl saugumo priežasčių, kai buvo aptiktas link sostinės Kišiniovo skrendantis „Shahed“ tipo dronas, pranešė šalies institucijos.
Rytų Europos valstybė, besiribojanti su Ukraina, nuo 2022 m. prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos yra užfiksavusi keletą savo teritorijoje nukritusių dronų.
„Saugumo sumetimais valdžios institucijos uždarė visą Moldovos Respublikos oro erdvę“, – pareiškė Gynybos ministerija.
Valdžios institucijos paragino Moldovos gyventojus nesiartinti prie įtartinų skraidančių objektų ir neliesti dronų nuolaužų, nes jose gali būti „sprogstamųjų elementų“.
Policija socialiniuose tinkluose paskelbė, kad sulaukė kelių Kišiniovo ir jo apylinkių gyventojų skambučių apie girdimus sprogimus.
Moldovos prezidentė Maia Sandu sukritikavo, jos žodžiais, „beribį Maskvos vadovų cinizmą“ ir pažadėjo toliau remti Kyjivą.
Rugsėjo pabaigos duomenimis, nuo 2022 m. šalyje užfiksuotas 81 oro erdvės pažeidimo atvejis, kai į jos oro erdvę pateko Rusijoje arba Irane pagamintos raketos ir dronai. Iš jų 44 atvejai užregistruoti šiemet.
Kitos Europos šalys palei NATO rytinį flangą, įskaitant Rumuniją, taip pat šiemet pastebėjo padažnėjusius incidentus, susijusius su dronais.
Be sienos su Ukraina, Moldova taip pat turi Maskvos remiamą separatistinį Uždniestrės regioną, kurio nepripažįsta didžioji dalis tarptautinės bendruomenės.
FT: Suomijos prezidentas ragina Europos lyderius tiesiogiai kalbėtis su Putinu
Helsinkis, lapkričio 17 d. (AFP-ELTA). Antradienį duodamas interviu „Financial Times“ (FT), Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas paragino Europos lyderius tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
A. Stubbas laikraščiui sakė, kad derybų su Rusija perdavimas Jungtinėms Valstijoms nėra atsakingas veikimo būdas.
A. Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store spalio mėnesį „atvirai ir išsamiai“ telefonu kalbėjosi su V. Putinu apie pastangas užbaigti karą Ukrainoje.
Europa ruošiasi tiesiogiai dalyvauti derybose dėl Maskvos pradėto karo pabaigos, nes JAV pasiuntiniai praėjusią savaitę pranešė, kad Kremlius sutiko įtraukti ją į procesą.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai praeitą savaitę susitarė, kad Europai turėtų atstovauti Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Italija, Lenkija ir ES institucijos.
Kadangi dalyvių sudėtis jau buvo pasirinkta, diskusijos pasisuko link derybų vadovų įgaliojimų nustatymo.
JAV prarado tymus eliminavusios šalies statusą, daugėjant susirgimų ir mirčių atvejų
Vašingtonas, lapkričio 17 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos prarado ilgus metus turėtą tymų eliminavimo statusą. Apie tai antradienį pranešė visos Amerikos sveikatos organizacija (PAHO), nurodžiusi, kad dėl mažėjančio skiepijimo masto šalyje smarkiai išaugo užsikrėtimų šiuo pavojingu ir itin užkrečiamu virusu skaičius.
Vašingtone įsikūrusios PAHO vadovas Jarbas Barbosa pranešė, kad šiemet šio statuso taip pat neteko Meksika ir Bolivija. Pernai jo neteko ir Kanada, kurioje taip pat užsitęsė tymų protrūkis.
Jungtinėse Valstijose fiksuojamas didžiausias tymų protrūkis per daugiau kaip tris dešimtmečius. Šiemet užregistruota daugiau kaip 5 400 užsikrėtimo atvejų ir daugybė su šia liga siejamų mirčių, be kita ko, Pensilvanijoje, Niujorke ir Viskonsine.
Jungtinės Valstijos šalimi, kurioje tymai laikomi eliminuotais, pirmą kartą paskelbtos 2000 metais. Šis statusas nereiškia, kad šalyje apskritai nebūna tymų atvejų. Jis reiškia, kad pavieniai ligos protrūkiai šalyje nuslopinami per vienus metus.
Sveikatos ekspertai dėl nepasitikėjimo skiepais kurstymo kaltina JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir jo sveikatos apsaugos sekretorių Robertą F. Kennedy jaunesnįjį, žinomą kaip skiepų skeptiką.
Beveik visi šiemet užregistruoti susirgusieji nebuvo paskiepyti. Nuo 2025 m., kai tymai vėl smarkiai išplito, pranešta apie mažiausiai 12 mirčių. Dauguma mirusiųjų buvo maži vaikai.
„Kitąmet ir dar kitais metais tymai plis toliau. Ir kol nepadidinsime imunizacijos masto, liga grįš vėl ir vėl“, – prieš oficialų PAHO pranešimą AFP sakė amerikiečių pediatras, infekcinių ligų specialistas Paulas Offitas.
Virusas taip pat išplito Meksikoje ir Gvatemaloje. PAHO duomenimis, nuo 2026 m. pradžios šiose šalyse nuo tymų mirė atitinkamai 23 ir 53 žmonės.
Tymai sukelia karščiavimą, kvėpavimo takų simptomus ir bėrimą. Kai kuriais atvejais išsivysto sunkesnių komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių ir smegenų uždegimas, galintys sukelti rimtų ilgalaikių sveikatos sutrikimų ar net mirtį.
Virusas plinta oru ir yra itin užkrečiamas – užsikrėtusiam žmogui palikus patalpą, virusas ore gali išlikti dar iki dviejų valandų.
Ekspertų teigimu, norint sustabdyti ligos plitimą, reikia paskiepyti bent 95 proc. gyventojų. Tačiau Jungtinėse Valstijose paskiepytų mažų vaikų dalis 2025 m. nesiekė 93 proc., o kai kuriose vietovėse buvo gerokai mažesnė. Ypač mažas skiepijimo mastas fiksuojamas kai kuriose konservatyviose religinėse bendruomenėse.
Pranešama, kad kelios mirtys Pensilvanijoje ir viena mirtis Niujorke užfiksuotos amišų bendruomenėje.
Iki XX a. septintojo dešimtmečio pradžios, kai buvo sukurta vakcina, tymai Jungtinėse Valstijose kasmet pražudydavo šimtus vaikų. Visame pasaulyje ši liga ir toliau nusineša dešimtis tūkstančių gyvybių.
Popovienė kartoja, kad lėšų papildomai didinti mokytojų algas biudžete nėra
Vilnius, lapkričio 17 d. (ELTA). Protestuojantiems mokytojams piktinantis, kad valdantieji neatsižvelgia į jų reikalavimus, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė toliau kartoja, kad lėšų papildomai didinti algas biudžete šiuo metu nėra, todėl sako negalinti dalinti tokių pažadų.
„Suprantu mokytojų lūkesčius dėl atlyginimų, tačiau privalome atsakingai vertinti valstybės finansines galimybes. Papildomų lėšų dar 10 proc. atlyginimų didinimui 2027 metų biudžeto projekte šiuo metu nėra, todėl negaliu žadėti to, kam nėra finansinio pagrindo“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį teigė ministrė.
Jau paskelbta, kad ministrė trečiadienį atvyks į Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnaziją, kur susitiks su neterminuotame streike dalyvaujančiais mokytojais.
Anot R. Popovienės, ministerija toliau tęsia derybas su Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS), ieškoma sutarimų kitais svarbiais klausimais, ne tik dėl atlyginimų dydžio.
„Noriu pabrėžti: derybos su profesine sąjunga nėra nutrauktos. Jos vyksta nuo balandžio mėnesio. LŠDPS yra pateikusi 38 reikalavimus: 15 dėl mokytojų saugumo, 4 dėl specialistų pritraukimo ir 19 dėl darbuotojų išlaikymo švietimo sistemoje. Jau surengti septyni kolektyvinių derybų posėdžiai, atskirai derėtasi ir dėl darbo užmokesčio“, – sakė R. Popovienė.
„Nesinorėtų, kad nesutarimas dėl vieno – atlyginimų didinimo – klausimo užkirstų kelią susitarimams kitose mokytojams svarbiose srityse“, – tikino ji.
Pasak ministrės, nuo pirmadienio vykstančiame streike dalyvauja apie 5 proc. mokytojų ir 3 proc. visų pedagoginių darbuotojų. Atskirose ugdymo įstaigose streikuojančių darbuotojų skaičius svyruoja nuo 1 iki 77.
LŠDPS reikalauja kitąmet bent 10 proc. didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus, tuo metu Vyriausybė biudžete yra numačiusi 7,56 proc. pedagogų darbo užmokesčio didėjimą.
Iš viso mokytojų darbo užmokesčiui 2027 metais numatyti 240,5 mln. eurų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė nematantis galimybių rasti kompromisą su streiką planuojančia profesine sąjunga. Anot Vyriausybės vadovo, valstybės finansinės galimybės neleidžia skirti daugiau lėšų pedagogų atlyginimams didinti.
ELTA primena, kad mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi.
2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų įsiveržė į tuometę Švietimo ir mokslo ministeriją bei pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą.
2023 m. LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.
ELTA glaustai: Lietuvoje tęsiasi mokytojų streikas, ukrainiečių smūgis Krymo tiltui
Vilnius, lapkričio 17 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius lapkričio 17 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Tarp svarbiausių Lietuvos aktualijų – besitęsiantis švietimo darbuotojų streikas bei diskusijos dėl migrantų priėmimo į šalį.
Užsienio aktualijose – Ukrainos apgriautas Krymo tiltas, pirmasis naujojo Serbijos parlamento posėdis ir Kremliaus tikinimai, kad trišalis susitikimas Šendžene netaps „antrąja Jalta“.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Vaikšnoras siūlo svarstyti fizinių barjerų įrengimą rizikingiausiuose sienos su Kaliningradu ruožuose. Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad karių patruliavimas pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi yra brangus sprendimas, todėl ilgalaikėje perspektyvoje siūlo svarstyti fizinių barjerų įrengimą rizikingiausiuose sienos ruožuose. Kariuomenės vadas taip pat pažymėjo, kad karių skaičius pasienyje nėra didelis, tačiau kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais pavyko sustiprinti tam tikrų ruožų kontrolę.
Prezidentūra pasisako už migrantų skaičiaus ribojimą. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad šalies vadovas pasisako už migrantų skaičiaus Lietuvoje ribojimą. Europos Sąjungoje (ES) taikomas solidarumo mechanizmas, anot jo, yra vienas iš būdų turėti ne per didelį jų skaičių.
Seimas kelią skinasi atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija. Seimas antradienį po svarstymo pritarė atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai, kuria siekiama stiprinti Lietuvos pasirengimą atremti karinę agresiją, didinti valstybės ir visuomenės atsparumą bei užtikrinti patikimą potencialaus agresoriaus atgrasymą. Atnaujintame dokumente Rusija įvardijama kaip ilgalaikė, tiesioginė ir reali grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Strategijoje pažymima, kad iki 2030 m. Maskva gali išvystyti karinius pajėgumus, leisiančius kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO. Strategijoje įtvirtinamas įsipareigojimas krašto apsaugos kariniams pajėgumams finansuoti skirti ne mažiau kaip 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nenustatant konkretaus šio įsipareigojimo pabaigos termino. Taip pat numatoma palaipsniui pereiti prie visuotinio šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą sistemos, didinti kariuomenės rezervą, vystyti Lietuvos kariuomenės I diviziją, stiprinti daugiasluoksnę oro gynybą bei plėtoti nacionalinę gynybos liniją.
Antrą dieną tęsiasi neterminuotas švietimo darbuotojų streikas. Antrą dieną tęsiantis neterminuotam pedagogų streikui, fiksuojami bandymai trukdyti šiam procesui, sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė. Anot jos, mokytojai sulaukia nurodymų nestreikuoti. Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad šioje situacijoje reikia kalbėtis ir ieškoti problemos sprendimo būdų. Parlamento vadovas akcentuoja, kad sprendžiant dėl papildomų lėšų paskirstymo būtina atsižvelgti ir į pasikeitusią geopolitinę situaciją bei išaugusius valstybės saugumo poreikius. Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tikina, kad biudžeto projektui grįžus į Vyriausybę tikslinti, bus galima svarstyti, ar jame įmanoma rasti papildomų lėšų mokytojų atlyginimams didinti. Vis dėlto jis pabrėžia, kad valstybės biudžeto deficito didinimas nėra išeitis.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Apie 5 tūkst. Lietuvoje leidimus vykdyti pavėžėjimo veiklą turinčių asmenų yra skolingi valstybei daugiau kaip 9 mln. eurų. Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) tokių asmenų leidimus stabdys, o įsiskolinimams padengti jiems bus suteiktos penkios darbo dienos. Tuo metu kontrolę ketinama stiprinti pasitelkiant policiją ir gerinant institucijų keitimąsi duomenimis. LTSA taip pat planuoja įvesti teorinių ir praktinių žinių bei klientų aptarnavimo egzaminus, o nuo 2028 m. leidimams gauti ketinama reikalauti minimalių lietuvių kalbos žinių sertifikato. Kontrolės reidų Vilniuje ir Kaune metu iš 73 patikrintų vairuotojų pažeidimų nustatyta 49 atvejais, dažniausiai dėl techninės apžiūros, automobilių ženklinimo ir dokumentų neatitikimų.
Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,7 proc., o 2027 m. ekonomikos augimas sulėtės iki 2,2 proc. Tuo metu šalies valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų padidėti iki 4,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2028 m. pasiekti 5,1 proc. BVP. Antradienį paskelbtoje EK rudens ekonominėje prognozėje numatoma, kad 2028 m. Lietuvos ekonomika augs 2,3 proc. EK taip pat prognozuoja, kad infliacija Lietuvoje šiemet sieks 5,1 proc., palyginti su 3,4 proc. pernai. Kainų augimą daugiausia lemia pabrangusi energija, paslaugos ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui. Kitąmet infliacija turėtų sulėtėti iki 3,3 proc., o 2028 m. – iki 2,9 proc. Komisijos vertinimu, Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas šiemet sieks 3,5 proc. BVP, kitąmet padidės iki 4,3 proc., o 2028 m. – iki 5,1 proc. BVP. Kartu prognozuojama, kad valstybės skola nuo 43,8 proc. BVP šiemet išaugs iki 48,5 proc. kitąmet ir 51,5 proc. 2028-aisiais.
Vaidas Augustinavičius teigia, jog Lietuva pirmiausia turėtų mažinti šešėlinę ekonomiką, o ne imtis plačios mokesčių reformos. Prezidento vyriausiojo patarėjo teigimu, didžiausias neišnaudotas pajamų šaltinis yra geresnis mokesčių surinkimas, todėl Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reikėtų suteikti daugiau įrankių kovoti su PVM grobstymu, įskaitant galimybę laikinai stabdyti įtariamų įmonių veiklą. Patarėjas teigia, kad Lietuvoje PVM atotrūkis yra maždaug tris kartus didesnis nei Latvijoje ir Lenkijoje, todėl valstybė galėtų surinkti šimtus milijonų ar net daugiau kaip milijardą eurų papildomų pajamų. V. Augustinavičiaus vertinimu, papildomų lėšų taip pat būtų galima rasti mažinant valstybės valdymo išlaidas ir diegiant dirbtinio intelekto sprendimus viešajame sektoriuje. Jis pabrėžia, kad ekonomikos augimas padėtų mažinti ir valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP).
Seimo pirmininkas Juozas Olekas palaiko siūlymą įvesti kasmetinį prabangių automobilių mokestį. Jo teigimu, toks apmokestinimas būtų socialiai teisingas ir neturėtų apsunkinti mažesnes pajamas gaunančių gyventojų, kuriems automobilis būtinas kasdienėms kelionėms. J. Olekas pabrėžė, kad svarstant automobilių apmokestinimą reikėtų atsižvelgti į žmonių finansines galimybes ir nekurti papildomos naštos tiems, kurie važinėja senomis transporto priemonėmis. Kartu jis ragina vengti nuolatinių mokestinės sistemos pakeitimų ir susitarti dėl platesnės reformos, kurios įgyvendinimas būtų išdėstytas per ilgesnį laikotarpį.
Prezidentūra teigia, jog svarstant energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimą, reikėtų vertinti visą sektorių, o ne vieną bendrovę. Anot prezidento vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus, mokesčių konkrečiai įmonei kurti nereikėtų, o prieš priimant sprendimus Vyriausybė turėtų atlikti išsamią kaštų ir naudos analizę. Patarėjas pabrėžia, kad vertinant galimus viršpelnius būtina atsižvelgti ne tik į degalų, bet ir į dujų bei atsinaujinančiosios energetikos rinkas, taip pat į galimas geopolitines pasekmes. V. Augustinavičiaus teigimu, prezidentūra kol kas nėra mačiusi Vyriausybės atliktos tokios analizės. Premjeras Mindaugas Sinkevičius trims ministerijoms yra pavedęs įvertinti energetikos sektoriaus įmonių pelno pokyčius ir parengti pasiūlymus dėl galimo viršpelnių apmokestinimo. Diskusijos daugiausia kyla dėl naftos koncerno „Orlen Lietuva“.
Lietuvos bankų asociacija prognozuoja, jog Lietuvai bus pradėta Europos Sąjungos (ES) perviršinio deficito procedūra. LBA prezidento Vito Vasiliausko teigimu, net ir priėmus siūlomus mokestinius pakeitimus biudžeto deficitas viršys nustatytą ribą, todėl Lietuvai būtina parengti vidutinės trukmės viešųjų finansų stabilizavimo planą. V. Vasiliauskas pabrėžia, kad jame turi būti numatytos tiek pajamų, tiek išlaidų priemonės, o skuboti mokestiniai sprendimai gali pridaryti klaidų. Verslo atstovai taip pat įspėja dėl augančios valstybės skolos, galinčios didinti skolinimosi kainą ir neigiamai paveikti ekonomiką. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovas Eduardas Petrulis atkreipė dėmesį, kad Lietuva už dešimties metų trukmės skolos vertybinius popierius jau moka panašias palūkanas kaip Italija. „Investors’ Forum“ atstovas Adomas Klimantas ragina užtikrinti mokestinės aplinkos prognozuojamumą ir daugiau dėmesio skirti šešėlinės ekonomikos mažinimui.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Disponavimu vaikų pornografija kaltinamo ir laikinai nuo pareigų nušalinto kunigo Ryšardo Peciuno byloje teismas apklausė tris liudytojas, tarp jų – ir nuotraukose pavaizduotų vaikų mamas. Viena iš liudytojų yra kitos kaltinamosios Barbaros Leščevskos sesuo. Pasak kaltinamosios, sesuo teigė, kad byloje minimos nuotraukos nieko bendra neturi su vaikų porniografija, jos vaikai šioje byloje nėra pripažinti nukentėjusiaisiais.
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys teismui apskundė Vyriausybės sprendimą jam skirti papeikimą. Teismas dar spręs, ar priimti skundą. M. Kairys prašo panaikinti jam paskirtą tarnybinę nuobaudą. Jis teigia, kad, vertinant jo veiksmus dėl kalėjimuose vykdomos reformos, Vyriausybės teisininkai esą pateikė jam palankias pastabas, tačiau į tai atsižvelgta neva nebuvo. M. Kairiui papeikimas skirtas, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad įstaigos vadovas, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nepaisydamas teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės įsakymo juos atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą bei kitus teisės aktus.
Lietuvos kariuomenė antradienį pranešė apie Krašto apsaugos savanorių kario mirtį. Kokiomis aplinkybėmis mirė savanoris, neatskleidžiama. Įvykio aplinkybes tiria Karo policijos tyrėjai.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Ukrainos pajėgos smogė Krymo tiltui ir sugriovė vieną iš jo arkų bei automobilių kelio atkarpą. Generalinis štabas pabrėžė, kad Rusija daugelį metų kūrė mitą apie Kerčės tiltą kaip simbolį, jog Krymas „amžinai priklausys Rusijai“, tačiau dabar dalis tilto konstrukcijų guli vandenyje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tiltas buvo atakuotas dronais ir raketomis per sudėtingą operaciją, kuriai rengtasi kelias savaites. Pasak jo, prieš pirmadienio naktį surengtą baigiamąją ataką Ukrainos pajėgos sunaikino gynybos sistemas, radarus, elektroninės kovos įrangą ir kitus pasirinktus taikinius. V. Zelenskis padėkojo savo šalies pajėgoms už „beprecedentę operaciją“, kuri, pasak jo, buvo Ukrainos atsakas į Rusijos smūgius šalies infrastruktūrai. Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad abi dienas tiltas buvo atakuotas dronais ir apgadintas, tačiau žalos masto nepatikslino. Rusijos paskirti pareigūnai Kryme pranešė, kad eismas tiltu sustabdytas, ir paragino keliautojus juo nesinaudoti. Vėliau, jų teigimu, traukinių eismas tiltu buvo atnaujintas.
Serbijos studentų judėjimo atstovai pradėjo darbą parlamente. Tai buvo pirmasis parlamento posėdis po praėjusį mėnesį įvykusių rinkimų, kuriuose triuškinamą pergalę iškovojęs judėjimas nutraukė 14 metų trukusį Aleksandro Vučičiaus vadovaujamos dešiniosios partijos valdymą. Per pirmąjį naujos sudėties parlamento posėdį, kuriame oficialiai pradėjo eiti pareigas 140 judėjimo atstovų, buvo įtvirtinta judėjimo dauguma parlamente ir žengtas pirmasis žingsnis formuojant vyriausybę. Suformavus parlamentą, naujoji dauguma turės 90 dienų kandidatui į ministro pirmininko pareigas pasiūlyti, savo programai pristatyti ir vyriausybei sudaryti. Studentų judėjimas pažadėjo įgyvendinti plataus masto reformas, įskaitant sveikatos priežiūros gerinimą, švietimo stiprinimą ir gynybos biudžeto padvigubinimą.
Kremlius pareiškė, kad šią savaitę vyksiantis Rusijos prezidento susitikimas su Kinijos ir JAV vadovais kitų valstybių likimo nenulems, atmesdamas šio susitikimo palyginimą su 1945 m. Jaltos konferencija. Per 1945 m. Jaltos konferenciją JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Winstonas Churchillis ir Sovietų Sąjungos lyderis Josifas Stalinas dalijosi pokario teritorijas ir nustatė naujas sienas, ignoruodami kitų valstybių interesus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau perspėjo, kad ketvirtadienį Šendžene vyksiantis trišalis susitikimas gali tapti Jaltos konferencijos pakartojimu. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atmetė tokius vertinimus ir pareiškė, kad „visi palyginimai su Jalta tėra politologiniai samprotavimai, neturintys nieko bendra su tikrove“. Kinija kol kas atskleidė nedaug informacijos apie tai, kokius klausimus trys lyderiai aptars per pirmąjį savo susitikimą, tačiau pabrėžė būtinybę diskutuoti dėl „taikos pasaulyje“ išsaugojimo. JAV prezidentas savo ruožtu sakė, kad susitikime bus aptariamas „sudėtingas klausimas“ – branduolinis nusiginklavimas, taip pat karai Irane ir Ukrainoje.
„Pakišo“: Trumpo Baltuosius rūmus po kadencijos vidurio rinkimų kausto nesutarimai
Vašingtonas, lapkričio 17 d. (AFP-ELTA). Nuo konfliktuojančių pareigūnų, priverstų kartu keliauti prezidentiniu lėktuvu „Air Force One“, iki nejaukių spaudos konferencijų – po JAV kadencijos vidurio rinkimų į viešumą iškilo nesutarimai Donaldo Trumpo administracijoje.
Ginčai dėl Kinijos, dirbtinio intelekto ir Irano paaštrėjo, o asmeninės konkurencijos apraiškos Vakarų sparne, kurios per pirmąją antrosios D. Trumpo kadencijos pusę buvo prislopintos, ėmė veržtis į paviršių.
Didžiausio viešumo sulaukė kivirčas tarp iždo sekretoriaus Scotto Bessento ir prekybos sekretoriaus Howardo Lutnicko. Nesutarimus pakurstė skandalas, susijęs su tariama Kinijos šnipe, dėl kurio „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas buvo priverstas atsistatydinti.
Penktadienį duodamas interviu televizijai CNBC, S. Bessentas atvirai sukritikavo H. Lutnicko vadovaujamą departamentą už tai, kad šis neįtraukė į juodąjį sąrašą bendrovės „Megaspeed“, kuri anksčiau buvo siejama su J. Huango partnere ir kaltinama padėjusi nukreipti gyvybiškai svarbius „Nvidia“ lustus į Kiniją.
„Bessentas tiesiog pakišo Lutnicką, pervažiavo jį, grįžo atbuline eiga ir dar kartą jį pervažiavo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė laikraščio „The Washington Post“ apžvalgininkas Joshas Roginas (citatoje originalo kalba vartojama idioma throw under the bus, kuri verčiant pažodžiui skambėtų „pakišo po autobusu“ – vert. past.)
Besivaidijantys pareigūnai po to buvo priversti prezidentiniame lėktuve kartu praleisti beveik 20 nejaukių valandų, kai D. Trumpas keliavo į Aziją.
Antradienį Maniloje H. Lutnickas ir S. Bessentas demonstratyviai ignoravo vienas kitą, nors sėdėjo greta, kai D. Trumpas pasirašė prekybos susitarimą su Tailandu.
„Skirtingos nuomonės“
D. Trumpas sumenkino kivirčą ir paneigė ketinantis atleisti H. Lutnicką. Tačiau tuo pačiu jis pripažino, kad esama nesutarimų dėl jo administracijos politikos Kinijos atžvilgiu, nors iki viršūnių susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Šendžene buvo likusios vos kelios dienos.
„Viskas gerai. Jų nuomonės skiriasi“, – pirmadienį išvykdamas iš Baltųjų rūmų naujienų agentūros AFP žurnalistui sakė D. Trumpas, paklaustas apie S. Bessento ir H. Lutnicko santykius.
„Vienas nori draugiškų santykių su Kinija, o kitas nori konflikto su Kinija“, – pridūrė jis.
Baltieji rūmai paneigė, kad administracijoje trūksta vienybės.
„Prezidentas Trumpas subūrė talentingiausią ir įspūdingiausią kabinetą istorijoje, o jo nariai puikiai įgyvendina prezidento darbotvarkę. Tradicinės žiniasklaidos pastangos kurstyti vidinius nesutarimus tėra dėmesio blaškymas, kuris neduos rezultatų“, – AFP atsiųstame pareiškime sakė Baltųjų rūmų atstovas Davisas Ingle‘as.
„Visos šios administracijos agentūros veikė ir toliau veiks išvien, įgyvendindamos prezidento Trumpo misiją – siekti rezultatų Amerikos žmonėms“, – nurodė jis.
Kadencijos vidurio rinkimai jau pareikalavo pirmosios aukos Vakarų sparne: D. Trumpas paskyrė griežtosios linijos šalininką imigracijos klausimu Stepheną Millerį savo personalo vadovu, kuris šiame poste keičia Susie Wiles.
Tuo metu Baltuosiuose rūmuose vyksta ir kova dėl įtakos, nes sklando spėlionės, kas galėtų būti kitas pareigūnas, neteksiantis posto.
„Geriausi draugai“
Vienas iš nesutarimų pavyzdžių išryškėjo penktadienį, kai D. Trumpo administracija bandė suvaldyti didelio masto oro transporto sutrikimus.
Baltieji rūmai priešais žurnalistus pastatė transporto sekretorių Seaną Duffy ir vidaus saugumo vadovą Markwayne‘ą Mulliną, tačiau jų bendras pasirodymas nebuvo visiškai sklandus.
Kai M. Mullinas pareiškė, kad atnaujinimai apkrauna seną įrangą, S. Duffy, regis, papurtė galvą ir švelniai stumtelėjo savo kolegos alkūnę. Jis paprieštaravo transporto sekretoriaus teiginiui, kad dėl sutrikimų kalta tik pasenusi įranga.
Karas su Iranu taip pat tapo įtampos šaltiniu.
Praėjus dienai po kadencijos vidurio rinkimų viceprezidentas J. D. Vance‘as pareiškė, kad „pralaimėjome dėl karo“. Taip jis, regis, mėgino atsiriboti nuo konflikto prieš galimą kandidatavimą į prezidentus 2028 m.
D. Trumpas paneigė, kad J. D. Vance‘o komentarai paveikė jų santykius. Vis dėlto lapkričio 8 d. jis žurnalistams sakė, kad „daugeliui žmonių nepatiko jo komentarai“, o tada pridūrė: „Bet ne man.“
Pentagono vadovas Pete‘as Hegsethas, kuris kol kas atlaikė bandymą surengti jam apkaltą dėl karo su Iranu, taip pat subtiliai mėgino atsiriboti nuo J. D. Vance‘o pareiškimų.
„Labai gerbiu viceprezidentą ir tikrai neketinu badytis pirštais“, – praėjusią savaitę sakė P. Hegsethas ir pridūrė, kad karas su Iranu „nebūtinai buvo populiarus, bet galbūt buvo būtinas“.
Vis dėlto Baltuosiuose rūmuose ne visi nusiteikę kovoti vienas su kitu.
Naujasis personalo vadovas S. Milleris ir valstybės sekretorius Marco Rubio, kurie per pirmąją D. Trumpo kadenciją buvo priešininkai, dabar užmezgė „netikėtą sąjungą“, pranešė „The Wall Street Journal“.
S. Millerio žmona Katie laikraščiui sakė, kad abu vyrai dabar yra „geriausi draugai“.
Irano pareigūnas: JAV smogė Kešmo salai Hormuzo sąsiauryje
Teheranas, lapkričio 17 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos antradienį surengė kelis smūgius prieš Irano pietuose, Hormuzo sąsiauryje esančią Kešmo salą, pranešė vietinis Irano pareigūnas.
„Per amerikiečių ataką Kešmo saloje nepadaryta žalos gyvenamiesiems, komerciniams ar infrastruktūros objektams“, – Irano valstybinei naujienų agentūrai IRNA sakė pietinės Hormozgano provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Ahmadas Nafisi.
„Padėtis Kešmo saloje kontroliuojama, visos gelbėjimo, paslaugų teikimo ir vykdomosios institucijos yra visiškoje parengtyje“, – pridūrė jis.
Antradienio vakarą Kešmo saloje buvo girdėti „penkių ar šešių sprogimų garsai“, pranešė IRNA.
Anksčiau antradienį Irano revoliucinė gvardija pranešė surengusi dronų ataką prieš Bahreine esančią JAV valdomą radiolokacinę sistemą.
„Revoliucinei gvardijai priklausantys koviniai dronai šįryt surengė tikslią operaciją, kurios taikinys buvo JAV pajėgų valdoma radiolokacinė sistema Šeicho Isos oro pajėgų bazėje Bahreine“, – pranešė gvardijos naujienų svetainė „Sepah“.
Joje pridurta, kad ataka surengta atsakant į „pakartotinius JAV karinių dronų įvykdytus Irano oro erdvės pažeidimus“.
Nuo Artimųjų Rytų karo pradžios vasario pabaigoje Teheranas mėgina riboti laivybą strateginiame sąsiauryje ir reikalauja, kad laivai plauktų tik Irano patvirtintais maršrutais. Iranas reguliariai atakuoja laivus, kurie sąsiauriu plaukia negavę jo leidimo.
Atsakydamos į tai, JAV įvedė jūrų blokadą Irano uostams ir padeda tanklaiviams plaukti sąsiauriu, per kurį įprastai gabenama maždaug penktadalis pasaulio suvartojamos naftos.
Pastarosiomis savaitėmis Teheranas ne kartą pranešė apie sąsiauryje užsiliepsnojusius laivus ir dažnai tvirtino, kad jie užplaukė ant minų.
Antradienį Irano ginkluotosios pajėgos taip pat pranešė, kad trys naftos tanklaiviai, mėgindami plaukti per Hormuzo sąsiaurį, užplaukė ant jūrinių minų.
JAV kariuomenė neseniai pranešė pašalinusi visas minas iš pagrindinių laivybos maršrutų sąsiauryje.
JAV Centrinė vadavietė, atsakinga už JAV karines operacijas šiame regione, praėjusį mėnesį pranešė padėjusi Persijos įlankos šalims nuo vasaros per Hormuzo sąsiaurį eksportuoti 1,5 mlrd. barelių naftos.
Pranešama, kad Sibire sudužo Rusijos karinis lėktuvas, žuvo 17 žmonių
Maskva, lapkričio 17 d. (ELTA). Rusijos Kemerovo srityje, pietvakarių Sibire, sudužo karinis transporto lėktuvas, žuvo visi 17 juo skridusių žmonių, skelbia Rusijos žiniasklaidos priemonė „Izvestija“, kuria remiasi „Sky News“.
Regiono gubernatorius Ilja Serediukas platformoje „Telegram“ pranešė apie „aviacijos avariją“, įvykusią netoli Jagunovo kaimo. Katastrofos priežastis nežinoma, tačiau, anot I. Serediuko, aplinkybės tiriamos.
Gubernatorius pridūrė, kad regiono valdžia teikia visą būtiną pagalbą.
Vienas liudininkas „Izvestija“ pasakojo, kad žiūrėdamas pro langą pamatė, kaip lėktuvas „skrido dangumi liepsnodamas, o tada ėmė kristi ir sprogo“.
I. Serediukas paskelbė vaizdo įrašą iš nelaimės vietos ir nurodė, kad ten dirba medikai bei kitos avarinės tarnybos.
Trys JAV Atstovų Rūmų komitetai gruodžio 1 d. apklaus buvusį „Nvidia“ vadovą
Vašingtonas, lapkričio 17 d. (AFP-ELTA). Buvęs „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas gruodžio 1 d. turės atvykti į tris JAV Atstovų Rūmų komitetus, antradienį pranešė įstatymų leidėjai. Tai įvyks po to, kai dėl šnipinėjimo skandalo jis buvo priverstas atsistatydinti, o JAV vyriausybė sugriežtino lustų eksporto apribojimus.
„Tikimės iš Jenseno Huango ir „Nvidia“ generalinio patarėjo Timo Teterio išgirsti apie jų vaidmenį galimai pažeidžiant mūsų nacionalinį saugumą“, – bendrame pareiškime nurodė Atstovų Rūmų Užsienio reikalų, Žvalgybos ir Kinijos klausimų specialiojo komiteto vadovai.
„Amerikos žmonės turi gauti atsakymus apie pono Huango ir „Nvidia“ vaidmenį sudarant sąlygas pavojingiems (Kinijos) veikėjams gauti prieigą prie pažangiausių mūsų lustų, taip pat apie potencialios Kinijos žvalgybos agentės vaidmenį šiame skandale.“
J. Huangas tą pačią dieną pasirodys visuose trijuose komitetuose. T. Teteris bus apklausiamas kitą dieną. Tikimasi, kad tai bus stenografuojami pokalbiai už uždarų durų, o ne vieši klausymai.
J. Huangas praėjusią savaitę atsistatydino iš „Nvidia“ vadovo pareigų po paviešintos informacijos apie nesantuokinius ryšius, įskaitant romaną su moterimi, įtariama šnipinėjimu Kinijos naudai, ir kilusių įtarimų, kad jos bendrovė tiekė „Nvidia“ produktus Kinijai.
„Nvidia“, dar neseniai buvusi vertingiausia biržoje kotiruojama bendrovė pasaulyje, dėl skandalo sulaukė smarkaus akcijų kainos kritimo. Lustų gamintoja yra dirbtinio intelekto plėtros bumo centre – šis bumas pakėlė akcijų rinkas į rekordines aukštumas ir paskatino pasaulio ekonomikos augimą.
Antradienį bendrovė pranešė įsteigusi komitetą, kuris prižiūrės jos nacionalinio saugumo politiką ir eksporto kontrolės taisyklių laikymąsi.
Kongreso pranešimas pasirodė kitą dieną po to, kai Vašingtonas paskelbė naujus DI lustų eksporto apribojimus. Pekinas juos pasmerkė prieš pat itin atidžiai stebimą APEC viršūnių susitikimą, kuriame JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas ketina susitikti ir surengti derybas.
Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos trečiadienio įvykius Lietuvoje
Vilnius, lapkričio 17 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos lapkričio 18-osios įvykius Lietuvoje.
| POLITIKA | |
| 9.30 | Parlamentarių Jurgitos Sejonienės ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen spaudos konferencija dėl grupės Seimo narių kreipimosi į Konstitucinį Teismą. |
| 10.30 | Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijoje susitiks su neterminuotame streike dalyvaujančiais mokytojais. |
| 10.50 | Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinė kontrolė dėl ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo valstybinio audito ataskaitos. |
| 10.55 | Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. |
| 11.20 | Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys Konstitucijos 62 straipsnio pakeitimo projektą. |
| 13.05 | Vyriausybės posėdis. |
| 13.30 | Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymai dėl siūlymo surengti patariamąjį referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo. |
| 14.00 | Seimo Etikos ir procedūrų komisija svarstys klausimą dėl parlamentarų Rimo Jono Jankūno ir Igno Vėgėlės susitikimo su Kinijos atstovais. |
| VERSLAS | |
| 11.25 | Seimo Biudžeto ir finansų komitetas vykdo klausymus dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų. |
| 12.00 | Eurostatas skelbia spalio infliacijos rodiklius. |
| 13.00 | Vyriausybės pasitarimas ir posėdis. |
| 13.05 | Antikorupcijos komisijos laikinosios tyrimo grupės posėdis dėl Inovacijų agentūros restruktūrizacijos proceso. |
| 13.40 | Energetikos ir darnios plėtros komitetas toliau vykdys parlamentinę kontrolę dėl situacijos biokuro rinkoje, pasirengimo šildymo sezonui ir biokuro pasiūlos bei kainų stabilizavimo priemonių. |
| 16.00 | Koalicinės tarybos posėdis (Seimas) |
| „Akola Group“ skelbia trijų mėnesių finansinius rezultatus. | |
| TEISĖTVARKA | |
| 9.00 | Ugniagesių spaudos konferencija apie gaisrų gyventojų būstuose riziką (Stepono Batoro g. 12, Vilnius). |
| 12.45 | Vilniaus apygardos teismas skelbs sprendimą neblaivaus automobilį vairavusio politologo V. Laučiaus byloje. |
| 13.30 | Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinės už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus nuteisto eksparlamentaro K. Bartoševičiaus bylą. |
| FOTO | |
| 10.30 | Švietimo ministrės susitikimas su streikuojančiais mokytojais Nemenčinėje. |
| 13.30 | Kristijono Bartoševičiaus bylos nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. |
| 16.00 | Koalicinės tarybos posėdis. |
Temos