Vilnius, vasario 12 d. (ELTA). Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad Vyriausybė, atsižvelgusi į institucijų vertinimą, atsitraukė nuo diskusijų didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą. 

„Šitas klausimas dabar jau yra atsiimtas. Vyriausybė atsiėmė savo poziciją, išgirdo teisėsaugos institucijų argumentus. Tai manau, kad apie didinimą šiuo metu nekalbame“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas.

Pernai Seimas pradėjo svarstyti „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio siūlymą leistiną atsiskaitymų grynaisiais ribą padidinti tris kartus – nuo 5 iki 15 tūkst. eurų. Vis tik, tokiai iniciatyvai prieštaravo Finansų ministerija, vėliau įregistravusi savąjį siūlymą didinti šią ribą iki 10 tūkst. 

Šiuo metu parlamentarai siūlo naujų iniciatyvų, pavyzdžiui, sumažinti atsiskaitymų grynaisiais leistiną sumą iki 3 tūkst. eurų. Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. Anot iniciatyvą registravusių politikų, tokiu būdu būtų mažinama šešėlinė ekonomika. 

Savo ruožtu finansų ministras sako, jog logiškiau būtų palikti šiuo metu galiojančią tvarką.

„Ar tai būtų 5 tūkst., ar 3 tūkst., ar 10 tūkst. eurų, šiuo atveju kardinalaus skirtumo nematau. Bet įsiklausau į teisėsaugos institucijų prašymą ir pateikiamus argumentus ir siūlyčiau likti prie 5 tūkst. eurų (ribos – ELTA)“, – teigė K. Vaitiekūnas. 

ELTA primena, kad Lietuvoje nuo 2022 m. lapkričio įsigaliojo įstatymas, pagal kurį tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus grynaisiais pinigais atlikti gali tik jiems neviršijant 5 tūkst. eurų arba tos pačios sumos užsienio valiuta.

(papildymai nuo trečios pastraipos)

Vilnius, vasario 12 d. (ELTA). Ketvirtadienį savaitraščiui „Spiegel“ paskelbus apie tai, jog Vokietijos kariuomenė susiduria su iššūkiais ieškodama savanorių, norinčių tarnauti brigadoje, kuri bus dislokuota Lietuvoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako kalbėjęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Jis šalies vadovą patikino, kad Vokietijos įsipareigojimai Lietuvai ir toliau lieka nepakitę. 

„Turėjau progos pakalbėti apie tai su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, uždaviau šitą klausimą ir atsakymas buvo toks, kad Vokietijos įsipareigojimai lieka nepakitę, kad jie labai rimtai žiūri į savo įsipareigojimus. Aš manau, kad visko dar bus ir žiniasklaida rašys dar ne vieną straipsnį apie Vokietijos brigados perspektyvą Lietuvoje, tačiau noriu labai aiškiai pabrėžti, kad tiek Vokietijos pusė, tiek Lietuvos pusė – mes ketiname įgyvendinti visus įsipareigojimus“, – sakė šalies vadovas. 

„Šiuo aspektu labai svarbu, kad ta patirtis, kurią jau kaupia, turi pirmieji kariai, atvykę į Lietuvą (…), kad visos tos papildomos paslaugos ir mūsų stengimasis atliepti jų poreikius, kad tai būtų perduota ir Vokietijai ir kad žmonės žinotų, kad Lietuva yra šalis, į kurią malonu važiuoti vykdyti tarnybos, kad į šią šalį galima ir saugu vykti kartu su šeimomis“, – pabrėžė G. Nausėda. 

Kaip rašė Vokietijos savaitraštis, šalies Bundesverui sunkiai sekasi rasti savanorių Lietuvoje dislokuojamai brigadai – ypač mažai norinčiųjų esą yra tarp eilinių: į 203–iąjį tankų batalioną ir 122–ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną savanoriškai registravosi tik 28–47 proc. karių.

Vidaus naudojimui skirtame dokumente, anot savaitraščio, situacija apibūdinama kaip dar kritiškesnė: į 2 tūkst. pareigybių pagrindinėse pajėgose, pavyzdžiui, artilerijos, žvalgybos ar inžinerijos daliniuose, iki šiol pasisiūlė tik apie 10 proc. reikalingų karių, nors Gynybos ministerija siūlo patrauklias finansines išmokas.

Pasak „Spiegel“, ministerija planuoja imtis priemonių. Be kita ko, 43 tūkst. karių bus išsiųsti informaciniai laiškai, siūlomos išvykos į Lietuvą, nuo dvejų iki vienerių metų trumpinamas minimalus tarnybos laikas. 

Bundesveras leidiniui patvirtino savanorių trūkumą, bet pabrėžė, kad tai tik tarpinė padėtis ir ji gali keistis.

Lietuvos prezidentas Miuncheno saugumo konferencijos išvakarėse sakė šiuo klausimu kalbėsiąs ir su Vokietijos gynybos ministru. 

„Miuncheno konferencijoje turėsiu progą matytis ir su Vokietijos gynybos ministru, ponu Borisu Pistoriumi. Manau, kad tikrai bus progos pakalbėti apie tai šiek tiek išsamiau“, – kalbėjo prezidentas. 

ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

(papildysime)

Vilnius, vasario 12 d. (ELTA). Ketvirtadienį savaitraščiui „Spiegel“ paskelbus apie tai, jog Vokietijos kariuomenė susiduria su iššūkiais ieškodama savanorių, norinčių tarnauti brigadoje, kuri bus dislokuota Lietuvoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako kalbėjęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Jis šalies vadovą patikino, kad Vokietijos įsipareigojimai Lietuvai ir toliau lieka nepakitę. 

„Turėjau progos pakalbėti apie tai su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, uždaviau šitą klausimą ir atsakymas buvo toks, kad Vokietijos įsipareigojimai lieka nepakitę, kad jie labai rimtai žiūri į savo įsipareigojimus. Aš manau, kad visko dar bus ir žiniasklaida rašys dar ne vieną straipsnį apie Vokietijos brigados perspektyvą Lietuvoje, tačiau noriu labai aiškiai pabrėžti, kad tiek Vokietijos pusė, tiek Lietuvos pusė – mes ketiname įgyvendinti visus įsipareigojimus“, – sakė šalies vadovas. 

Briuselis, vasario 12 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas paskelbė apie naujus tarptautinių partnerių indėlius į Ukrainos gynybą ir paragino didinti sankcijų spaudimą Rusijai, siekiant priartinti taiką. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, M. Fedorovas tai pareiškė tinkle „Telegram“.

„Šiandien mūsų partneriai paskelbs apie naujus indėlius į Ukrainos gynybą. Tai yra nepaprastai svarbu remiant mūsų kariuomenę“, – sakė M. Fedorovas.

Jis kartu pabrėžė, kad Ukraina ateina ne tik su poreikiais, bet ir su sprendimais, patirtimi, duomenimis ir aiškiu planu.

„Mes suprantame, ką galime pasiūlyti partneriams: duomenis ir gynybos sprendimus. Esame pasirengę prisidėti prie mūsų bendro saugumo“, – tvirtino jis.

M. Fedorovas taip pat paragino visus partnerius ne tik remti Ukrainą, bet ir gerokai padidinti sankcijų spaudimą Rusijai.

„Svarbu apriboti Rusijos „šešėlinio laivyno“ veiklą, sustabdyti visus Rusijos tanklaivius. Tik tokiu būdu Rusija nebegalės tęsti šio karo. Čia priimami sprendimai yra svarbūs. Jie lemia, ar Ukrainos miestai bus apsaugoti, ar civiliai išgyvens ir ar taika priartės, ar nutols. Būkime technologiški. Būkime kūrybingi. Būkime atsparūs“, – ragino M. Fedorovas ir pridūrė, kad po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo tikisi stiprių partnerių indėlių.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, ketvirtadienį 16.45 val. Kyjivo (ir Lietuvos) laiku prasidėjo kitas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas, kuriam pirmininkauja Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Posėdis vyksta NATO būstinėje Briuselyje, jame dalyvauja ir M. Fedorovas.

Paryžius, vasario 12 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis nesitiki pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ir kartu nurodė, jog Europos šalys iš pradžių turi susitarti, ko jos nori iš Maskvos.

„Tai ne dienų klausimas, reikia pasiruošti“, – po Europos Sąjungos (ES) lyderių derybų Belgijoje žurnalistams sakė jis.

„Mes, kaip europiečiai, turime tam pasiruošti, kad, atėjus tinkamam metui, būtume pasirengę diskusijai su rusais“, – teigė E. Macronas.

E. Macronas praėjusį antradienį nurodė, kad rengiasi atnaujinti dialogą su V. Putinu, tačiau pabrėžė, jog Maskva nerodo jokio „tikro noro“ derėtis dėl paliaubų. Prancūzijos lyderis pernai sakė manantis, kad Europa turėtų vėl palaikyti ryšį su V. Putinu, o ne palikti Jungtinėms Valstijoms vienoms vadovauti deryboms dėl karo Ukrainoje, kuris prasidėjo, kai Rusija 2022 m. inicijavo visapusišką invaziją, užbaigimo.

„Tam ruošiamasi, todėl diskusijos vyksta techniniu lygmeniu“, – pažymėjo E. Macronas.

Jis teigė, kad pasirengimas atnaujinti dialogą su V. Putinu vyksta skaidriai ir konsultuojantis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei sąjungininkėmis Europoje. Pasak jo, Prancūzija toliau remia Ukrainą, tačiau norint susitarti dėl saugumo garantijų po karo, reikia susisiekti su Kremliumi. 

ES ir Rusijos dialogas yra įšaldytas nuo puolimo pradžios 2022 m. Blokas įvedė Rusijai didžiules sankcijas ir kelionių apribojimus. Sausio mėnesį Kremlius pareiškė, kad kai kurių Europos valstybių raginimus atnaujinti dialogą su Rusija laiko teigiamais. 

E. Macronas buvo kritikuojamas už tai, kad daugelį mėnesių po plataus masto invazijos pradžios toliau kalbėjosi su V. Putinu, tačiau vėliau jis nutraukė visus kontaktus ir sutelkė dėmesį į Ukrainos rėmimą.

Havana, vasario 12 d. (AFP-ELTA). Du Meksikos laivai su pagalbos prekėmis pasiekė krizę išgyvenančią Kubą. Meksikos karinio laivyno laivai ketvirtadienį įplaukė į Havanos uostą, pranešė agentūros AFP žurnalistai. Meksikos vyriausybės duomenimis, jie atgabeno daugiau kaip 800 tonų pagalbos prekių, be kita ko, pieno, pieno miltelių, mėsos, pupelių, ryžių ir higienos priemonių Kubos gyventojams.

Ekonominė padėtis Kuboje dar labiau pablogėjo po JAV intervencijos į Venesuelą sustabdžius naftos tiekimą. Amerikiečių pajėgoms sausio pradžioje suėmus Venesuelos prezidentą Nicolą Madurą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė uždrausti Venesuelos naftos tiekimą į Kubą.

Komunistinė šalis didele dalimi buvo priklausoma nuo venesuelietiškos naftos. Sausio gale D. Trumpas dar labiau sustiprino ekonominį spaudimą Kubai: valstybėms, kurios tieks Kubai naftą, jis pagrasino papildomais JAV muitais.

Stebėtojų teigimu, jau kelias savaites Kuboje nesišvartavo užsienio tanklaiviai su naftos ar degalų kroviniais. Vyriausybė Havanoje nurodė imtis energijos taupymo priemonių. Be kita ko, buvo uždaryti universitetai ir apribotos pamokos mokyklose bei viešasis transportas. Nepaisant to, degalų rezervai senka, gresia visiškais elektros tiekimo nutrūkimas.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum kritikavo D. Trumpo veiksmus kaip „nesąžiningus“ ir pažadėjo pagalbą Kubai.  Ji taip pat pareiškė, jog vyksta „diplomatinės pastangos“, kad Meksika vėl galėtų į Kubą gabenti naftą nesulaukdama JAV sankcijų.

Kubą yra ištikusi didžiausia ekonominė krizė nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Vos už maždaug 145 km nuo Floridos pietinio smaigalio esanti Kuba nuo 1962 m. patiria JAV ekonominę blokadą.

Briuselis, vasario 12 d. (dpa-ELTA). Vokietija kartu su kitomis Europos partnerėmis ketina įsigyti didelį kiekį pigių dronų. NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose   pasirašytas atitinkamas ketinimų protokolas. Aljanso šaltinių duomenimis, dronų veikimo nuotolis bus mažiausia 500 km.

Gynybos atveju šie dronai, be kita ko, būtų naudojami priešo gynybos sistemoms apkrauti. Tada brangesniais tiksliaisiais ginklais būtų galima patikimiau eliminuoti svarbius karinius taikinius. Panašių tikslų Rusijos pajėgos savo kare prieš Ukrainą šiuo metui siekia iranietiško tipo „Shahed“ dronais. 

Dronų pirkime be Vokietijos ketina dalyvauti tokios šalys, kaip Prancūzija, Didžioji Britanija, Lenkija ir Švedija. Jis bus vykdomas įgyvendinant vadinamąjį ELSA projektą (angl. European Long-range Strike Approach).

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius Briuselyje teigė, kad norima sustiprinti konvencinius Europos atgrasymo ir gynybos pajėgumus NATO viduje. Tai esą svarbu dėl dabarties iššūkių.

(AFP pataisė antraštę ir pirmas dvi pastraipas)

Tel Avivas, vasario 12 d. (AFP-ELTA). Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, jog kuria sąlygas, būtinas „geram susitarimui“ su Iranu, tačiau žydų valstybės lyderis išliko skeptiškai nusiteikęs dėl bet kokio susitarimo kokybės.

„Prezidentas mano, kad iraniečiai jau suprato, su kuo turi reikalų. Jis mano, kad sąlygos, kurias jis kuria, taip pat ir tai, jog jie tikrai supranta, kad praeitą kartą padarė klaidą, nes nesudarė susitarimo, gali sukurti sąlygas geram susitarimui“, – Vašingtone po susitikimo su D. Trumpu sakė B. Netanyahu, kurio komentarai nuskambėjo vaizdo pareiškime.

„Neslėpsiu nuo jūsų, kad pareiškiau bendrą skepsį dėl bet kokio susitarimo su Iranu kokybės“, – dėstė jis ir pridūrė, kad bet kokiame susitarime taip pat turi būti atsižvelgta į Irano balistines raketas ir paramą regioniniams parankiniams.

Kyjivas, vasario 12 d. (ELTA). Ukrainos ginkluotės įmonėms išduotos pirmosios nuo karo pradžios licencijos eksportuoti savo ginklus. Tai pranešė Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

Vyriausybė Kyjive eksportu siekia gauti lėšų vietos ginklų pramonės plėtrai. Be to, inovatyvūs ginklai turėtų būti naudojami kaip diplomatinė spaudimo priemonė aljansams stiprinti.

R. Umerovas nenurodė išduotų licencijų skaičiaus. Jo teigimu, sektoriaus metiniai gamybos pajėgimai viršija 55 mlrd. dolerių.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį Ukrainos gynybos sektorius smarkiai išaugo ir dabar jau apima per 1 tūkst. įmonių, daugiausiai jų yra privačios. Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, vien tik dronų gamintojų yra 450.

Talinas, vasario 12 d. (dpa-ELTA). Estija, stiprindama savo gynybinius pajėgumus, ketina įsigyti iš Prancūzijos dar 12 „Caesar“ tipo savaeigių haubicų.  Estijos gynybos investicijų centras Taline pranešė, kad pasirašyta atitinkama sutartis su NATO partnerės pirkimų tarnyba bei gamintoja KNDS. Savaeigės 155 mm kalibro ginklų sistemos turėtų būti pristatytos šiais metais. Pirkimo kaina nenurodoma.

Estija jau 2024 m. viduryje užsakė iš Prancūzijos 12 ratinių haubicų, kurios pernai buvo perduotos estų pajėgoms.

Su Rusija besiribojanti Estija Maskvos karą prieš Ukrainą laiko tiesiogine grėsme nacionaliniam saugumui. Dėl to vyriausybė Taline smarkiai padidino karines išlaidas ir intensyviai ginkluoja savo kariuomenę.