Londonas, liepos 6 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, panašu, patvirtino įsikišęs siekiant užkirsti kelią FIFA sprendimui šešiomis valandomis paankstinti Anglijos ir Meksikos futbolo rinktinių rungtynių pradžią.

Šis galimas įsikišimas, apie kurį pirmiausia pranešė bulvarinis britų dienraštis „The Sun“, įvyko dėl nuogąstavimų, kad ankstesnė rungtynių pradžia suteiktų Meksikai nesąžiningą pranašumą prieš Angliją: tai būtų reiškę, kad anglams liktų mažiau laiko prisitaikyti prie didelio aukščio virš jūros lygio.

Stadionas „Estadio Azteca“ Meksike pastatytas 2 240 metrų virš jūros lygio aukštyje, keliančiame nemenką iššūkį svečių komandos žaidėjams.

„Turėjome pakovoti su FA (Futbolo asociacija – ELTA), kad rungtynės vyktų tuo laiku, kuriuo buvo numatytos, kas skamba keistai“, – svečiams priėmime Dauning Stryte sakė K. Starmeris.

Įtemptose Pasaulio futbolo čempionato rungtynėse Anglija nugalėjo Meksiką rezultatu 3:2 ir pateko į ketvirtfinalį.

Sekmadienio rungtynės turėjo prasidėti 18:00 vietos (2 val. ryto Lietuvos) laiku.

Tačiau penktadienį FIFA patvirtino, kad vyko diskusijos dėl rungtynių paankstinimo šešiomis valandomis, siekiant išvengti galimų audrų.

Pasikonsultavusi su abiem komandomis, FIFA pranešė galiausiai nusprendusi laikytis numatyto rungtynių pradžios laiko, nors dėl nepalankių oro sąlygų rungtynių pradžia buvo atidėta viena valanda – iki 19:00 val. vietos (3 val. ryto Lietuvos) laiku.

Šis pranešimas apie K. Starmerio įsikišimą pasirodė JAV prezidentui Donaldui Trumpui patvirtinus, kad jis skambino FIFA prezidentui Gianni Infantino ir paprašė jo peržiūrėti JAV rinktinės žvaigždei Folarinui Balogunui skirtą raudoną kortelę, dėl kurioms šiam grėsė diskvalifikacija artimiausioms aštuntfinalio rungtynėms su Belgija.

Sekmadienį FIFA priėmė neįprastą sprendimą vieneriems metams sustabdyti šią diskvalifikaciją. D. Trumpas socialiniame tinkle iškart padėkojo FIFA už „didžiosios neteisybės ištaisymą“.

Sprendimas leisti F. Balogunui žaisti sulaukė griežtos kritikos iš Belgijos futbolo federacijos atstovų. Jie savo išplatintame pareiškime teigė esą „priblokšti“ tokio žingsnio, kuris „tiesiogiai prieštarauja“ pačios FIFA taisyklėms, ir pateikė skundą. FIFA pirmadienį Belgijos skundą atmetė.

Vilnius, liepos 6 d. (ELTA). Vilniuje baigiasi penktadienį prasidėjusi Lietuvos moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“.

Liepos 3-iąją prasidėjusioje šventėje dalyvavo chorai, šokių kolektyvai, pučiamųjų instrumentų orkestrai ir ansambliai iš visos šalies.

Programoje taip pat pirmą kartą dalyvavo jungtiniai chorai ir ansambliai, suburti iš mokinių, kurių mokyklose nėra tokių kolektyvų.

Moksleivių dainų šventę pirmadienį vainikavo Dainų diena „Laiku. Ratu. Kartu“ Vingio parke.

Į Vingio parką taip pat buvo atvykęs ir prezidentas Gitanas Nausėda, buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“ šalies sostinėje prasidėjo penktadienį. Šventę atidarė iškilminga dalyvių eisena bei pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas Katedros aikštėje. 

Šeštadienį surengti dar du Lietuvos moksleivių dainų šventės „Laiku. Ratu. Kartu“ koncertai. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje įvyko daugiau nei 300 jaunųjų akordeonistų koncertas „Kelionė laiku“, o Kalnų parko estradoje iki pat vidurnakčio tęsėsi ansamblių vakaras „Metų ritmu“. Pastarajame pasirodė daugiau nei 4 tūkst. dalyvių.

Pirmadienį Vingio parke renginį vainikuos Moksleivių dainų šventės kulminacija – dainų diena „Laiku. Ratu. Kartu“.

ELTA primena, kad šią vasarą Moksleivių dainų šventė į sostinę sugrįžo po dešimtmečio pertraukos. Šventiniuose renginiuose dalyvauja daugiau kaip 24 tūkst. žmonių.

Pirmoji respublikinė moksleivių dainų šventė surengta 1964 metais. Joje dalyvavo per 24 tūkst. moksleivių: 220 chorų, 245 šokių kolektyvai, 159 orkestrai.

Berlynas, liepos 6 d. (Ukrinform-ELTA). Galimos paliaubos Ukrainoje nereikštų, kad santykiai tarp Europos ir Rusijos automatiškai sugrįš į įprastas vėžes, nes dabartinis Rusijos režimas sąmoningai pasirinko ilgalaikės konfrontacijos su Vakarais kursą, tikino Vokietijos ir Ukrainos parlamentinės grupės Bundestage pirmininkas Robinas Wageneris.

„Būtent todėl manau, kad tie, kurie tikisi, jog galimos paliaubos Ukrainoje automatiškai reikš grįžimą prie „įprastų santykių“ su Rusija, yra naivūs“, – interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Vokietijos įstatymų leidėjas iš partijos „Aljansas '90 / žalieji“.

Pasak R. Wagenerio, dabartinis Rusijos režimas sąmoningai pasirinko ilgalaikio konflikto su demokratiniu Vakarų pasauliu kelią.

„Vadovybė Maskvoje atmeta pagrindinius mūsų laisvų ir demokratinių visuomenių principus. Tačiau mums laisvė, demokratija ir teisinė valstybė yra nepajudinamos vertybės“, – pažymėjo Vokietijos parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad niekas Europoje tokios konfrontacijos nesiekė.

„Niekas Europoje nesiekė šio konflikto. Būtent Rusijos režimas jį sąmoningai pradėjo. Kol šis režimas egzistuoja ir toliau laikosi dabartinio kurso – o aš manau, kad būtent taip ir bus – mes liksime ilgalaikio konflikto su Rusija būsenoje“, – tikino R. Wageneris. 

Pasak jo, grėsmė iš Rusijos jau seniai peržengė karo su Ukraina ribas. 

„Čia kalba eina ne tik apie karinę grėsmę. Mes jau susiduriame su hibridinėmis atakomis, sabotažu, šnipinėjimu ir netgi politiškai motyvuotu smurtu Europos teritorijoje“, – konflikto apraiškas vardijo Vokietijos įstatymų leidėjas.

Anot jo, būtent todėl Europos šalys privalo toliau stiprinti savo gynybinius pajėgumus.

„Nūdienos Rusija siekia konfrontacijos su Vakarais. Būtent todėl turime išlikti stiprūs ir gebėti atlaikyti šį spaudimą. Esu įsitikinęs, kad kuo stipresnė, ryžtingesnė ir geriau pasirengusi gynybai bus Europa, tuo mažesnė taps karinės eskalacijos grėsmė“, – pabrėžė R. Wageneris.

Kaip rašė „Ukrinform“, Vokietijos Federalinės saugumo politikos akademijos (BAKS) prezidentas, Bundesvero generolas majoras Wolfas Jürgenas Stahlis teigė, kad artimiausioje ateityje Rusija išliks didžiausia grėsme Europos saugumui, o Vokietija privalo stiprinti savo gynybinius pajėgumus, jog užkirstų kelią atviram kariniam konfliktui.

Varšuva, liepos 6 d. (AFP-ELTA). Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. Lenkija Ukrainai suteikė 3,8 mlrd. eurų karinės paramos, pirmadienį pareiškė Lenkijos gynybos ministras.

Šis jo pranešimas nuskambėjo Lenkijos gynybos ministerijai pradėjus viešinti informaciją apie karinę pagalbą Ukrainai bei tęsiantis diplomatiniam kivirčui tarp Varšuvos ir Kyjivo bei politiniam ginčui šalies viduje tarp vyriausybės ir nacionalistinės opozicijos.

„Verta tuo pasigirti ir parodyti, kokia pagalba teikiama Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas.

Jis pridūrė, kad nors visiškas tokių dokumentų išslaptinimas „šiek tiek užtruks“, buvo tiekiami ginklai, transporto priemonės, lėktuvai ir šaudmenys.

Nors keletas Ukrainos sąjungininkių Europoje – įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Čekiją – jau išslaptino savo karinę pagalbą Kyjivo, Lenkija anksčiau buvo nusprendusi to nedaryti, pasak jos, saugumo sumetimais.

Dabartinis Varšuvos sprendimas priimtas tarp dviejų kaimynių sąjungininkių paaštrėjus diplomatiniam konfliktui dėl Antrojo pasaulinio karo laikotarpio žudynių, kuris savo ruožtu paskatino antiukrainietiškų nuotaikų stiprėjimą ir sustiprino dešiniųjų bei kraštutinių dešiniųjų opozicijos partijų kritiką premjero Donaldo Tusko centristinei vyriausybei.

D. Tuskas ir jo valdančioji koalicija kaltinami be visuomenės žinios perdavę Ukrainai raketas JAV pagamintoms „Patriot“ sistemoms, kurias Lenkija iš pradžių įsigijo savo pačios oro gynybai.

Pasak W. Kosiniako Kamyszo, į Ukrainą iš tiesų buvo pristatyta „keletas raketų“, tačiau tai buvo padaryta „NATO generalinio sekretoriaus, JAV pajėgų Europoje vado ir sąjungininkių vyriausiojo vado Europoje prašymu“.

Jis pabrėžė, kad kiekvienas įrangos perdavimas vyko užsitikrinus sąjungininkių Aljanse garantijas.

Pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais ministras pirmininkas D. Tuskas įspėjo politikus „nežaisti su ugnimi“ dėl pagalbos Ukrainai, vadindamas ją „politinio ir nacionalinio susitarimo“ klausimu.

„Kiekviena Ukrainoje paleista raketa, kuri pataiko į tikslą ir sunaikina agresoriaus sviedinius, raketas, dronus, orlaivius, reiškia didesnį saugumą Lenkijai“, – pridūrė jis.

Santykiai tarp Varšuvos ir Kyjivo atšalo gegužės pabaigoje, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino karinį dalinį Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) garbei. Ši 1942 m. įkurta nacionalistinė organizacija Lenkijoje laikoma atsakinga už daugiau nei 100 tūkst. lenkų žūtis Antrojo pasaulinio karo metais.

Reaguodamas į šį Kyjivo žingsnį, Lenkijos nacionalistinių pažiūrų prezidentas Karolis Nawrockis birželį paskelbė atimantis iš Ukrainos prezidento aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą.

Lenkija ir toliau lieka pagrindiniu logistiniu centru, per kurį į Kyjivą gabenama didžioji dalis karinės ir humanitarinės pagalbos, o proeuropietiška šalies vyriausybė ne kartą ragino malšinti aistras šiame kivirče.

Teheranas, liepos 6 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį ajatolos Ali Khamenei laidotuvių procesijoje dalyvavę iraniečiai ragino keršyti ir išreiškė nepritarimą deryboms su tais, kurie atsakingi už aukščiausiojo lyderio mirtį.

„Mes nenorime susitarimo. Norime Trumpo galvos!“, – skandavo jie, turėdami galvoje JAV prezidentą, kurio šalis kartu su Izraeliu surengė bendrus smūgius, per kuriuos vasario 28 d. žuvo A. Khamenei.

Jo kaip „kankinio“ žūtis giliai sukrėtė iraniečius, teigė procesijos dalyvis Gholamreza Khanbabai, kuris 1989 m. taip pat dalyvavo Islamo Respublikos įkūrėjo ajatolos Ruhollah Khomeini laidotuvėse.

„Tuomet man buvo dvidešimt keleri metai. Žmonės buvo entuziastingi (norėdami atiduoti pagarbą), bet kartu ir sukrėsti“, – sakė 58-metis vyras.

R. Khomeini mirė 1989 m. birželio 3 d. Jo laidotuvės, surengtos po trijų dienų, pritraukė didžiausią iki tol Irano istorijoje žmonių minią.

Gh. Khanbabai pasakojo, kad tuo metu, mirus lyderiui, kuris 1979 m. užbaigė dviejų tūkstantmečių monarchijos laikotarpį buvusioje Persijoje, iraniečiai „negalėjo įsivaizduoti, kas jų laukia“. 

Valstybinė naujienų agentūra IRNA pranešė, kad tuomet velioniui pagarbą atidavė ne mažiau kaip 10 mln. žmonių.

Laidotuvės sukėlė chaosą: gedintieji apspito R. Khomeini palaikus vežantį automobilį, dėl to suplyšo jo laidojimo šydas, o velionio kūnas nukrito ant žemės. Spūstyse žuvo apie 10 žmonių, o daugiau nei 10 tūkst. buvo sužeista.

„Jei turėčiau palyginti šią ceremoniją su ta, sakyčiau... šįkart minia atrodo entuziastingesnė“, – tikino Gh. Khanbabai.

Šia laidotuvių procesija Islamo Respublikos valdžia tikisi pademonstruoti jėgą savo priešams po penkių savaičių karo su Izraeliu ir JAV.

Susitarimo memorandumą vadino „veidmainių žodžiais“ 

Izraelio ir JAV bombardavimai, per kuriuos žuvo A. Khamenei ir kiti aukšti pareigūnai, taip pat vyko po masinių protestų Irane, su kurių dalyviais, pasauk žmogaus teisių organizacijų, buvo brutaliai susidorota. Teigiama, kad per šias demonstracijas A. Khamenei pavaldžios Islamo Respublikos saugumo tarnybos nužudė tūkstančius savo šalies piliečių.

R. Khomeini mirtis buvo „pirmasis sukrėtimas“ iraniečiams, o A. Khamenei nužudymas – „antrasis“, – sakė 65-erių procesijos dalyvis, prisistatęs Kazemi pavarde.

Jis pridūrė, kad pastebėjo „tokį patį susijaudinimą“, kaip ir 1989-aisiais.

Jis, kaip ir kiti naujienų agentūros AFP apklausti žmonės, teigė netikintis Irano ir JAV derybomis, kurių rezultatas buvo praėjusį mėnesį pasirašytas šalių susitarimo memorandumas.

„Norime keršto... nes jei nieko nebus padaryta, situacija pablogės“, – sakė jis.

Kitas vyras, kuris atsisakė pasakyti savo vardą, rankoje laikė D. Trumpo nuotrauką su taikikliu.

50-metis Ali Heydari taip pat kalbėjo tik apie kerštą.

„Ką reiškia šis susitarimo memorandumas? Nepriimsime nei taikos, nei draugystės su tuo, kuris nužudė mūsų tėvą“, – sakė jis, turėdamas galvoje A. Khamenei.

„Tai tik veidmainių žodžiai – žmonių, kurie galvoja tik apie savo interesus ir nesupranta tautos“, – tikino jis, atkartodamas bet kokius kompromisus su Vašingtonu atmetančios Irano kietosios linijos šalininkų poziciją.

Nuo pirmadienio aušros iraniečiai plūdo į Teherano centrą, norėdami per laidotuvių procesiją paskutinį kartą atsisveikinti su A. Khamenei.

Nors dalyvių skaičius neskelbiamas, tačiau, pasak AFP, Teheranas tokių minių nematė nuo 2020 m., kai, remiantis oficialiais duomenimis, Irano generolo Qasemo Soleimani laidotuvėse dalyvavo septyni milijonai žmonių.

Ankara, liepos 6 d. (dpa-ELTA). Pirmadienį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte vengė tiesiogiai atsakyti į klausimus apie Turkijos valdžios susidorojimą su opozicijos politikais, žurnalistais ir vyriausybės kritikais prieš Aljanso vadovų viršūnių susitikimą Ankaroje.

Pasak vietos žiniasklaidos ir profesinių sąjungų, visoje Turkijoje prieš antradienį ir trečiadienį vyksiantį susitikimą pastarosiomis savaitėmis buvo sulaikyti šimtai žmonių, o sekmadienį keliose provincijose areštuoti dar keli asmenys, tarp jų – žurnalistai, akademikai ir kairiojo politinio sparno grupių nariai.

Kai per spaudos konferenciją prieš viršūnių susitikimą žurnalistas paklausė, ar Turkija vis dar yra tinkama vieta „liberalių demokratijų“ susitikimui, M. Rutte areštų bangos nekomentavo, tačiau pabrėžė spaudos laisvės ir susirinkimų laisvės svarbą.

„Kalbant apie demokratiją, demokratija yra daugiau nei rinkimai“, – Recepo Tayyipo Erdogano prezidento rūmuose, kur šiemet vyks viršūnių susitikimas, susirinkusiems žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius.

„Rinkimai, žinoma, yra labai svarbūs demokratijai, bet demokratija – tai ir laisva žiniasklaida“, – kalbėjo M. Rutte, rodydamas į salėje esančius žurnalistus.

„Ir, žinoma, demokratija reiškia, kad žmonės gali rengti demonstracijas, jei pasirenka tai daryti. Taigi tai yra kur kas daugiau nei vien tik laisvi rinkimai. O kalbant apie žiniasklaidą, NATO labai svarbu, kad žurnalistai galėtų asmeniškai dalyvauti svarbiuose renginiuose“, – pridūrė jis.

Viršūnių susitikimo metu Ankara įvedė griežtą demonstracijų draudimą, o nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms dirbantys vietiniai žurnalistai teigė, kad jiems buvo atsisakyta išduoti akreditaciją viršūnių susitikimui.

Kritikai teigia, kad šios priemonės skirtos užkirsti kelią protestams ir nutildyti disidentams prieš NATO viršūnių susitikimą, tuo met valdžios institucijos jas motyvuoja šiuo metu vykdomais kovos su terorizmu tyrimais.

Vašingtonas, liepos 6 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį patvirtino paprašęs FIFA vadovo Gianni Infantino peržiūrėti „siaubingą“ sprendimą parodyti raudoną kortelę JAV futbolo rinktinės žvaigždei Folarinui Balogunui, tačiau neigė prašęs ją panaikinti.

„Paprašiau peržiūrėti sprendimą, nes nemaniau, kad tai buvo pražanga. Aš tik paprašiau peržiūrėti sprendimą, nesakiau, kad turite tai padaryti“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

„Tai net nebuvo taisyklių pažeidimas. Tai buvo du žaidėjai, bėgantys visu greičiu, kurie atsitiktinai atsitrenkė į vienas kitą“, – tikino JAV prezidentas.

Respublikonų prezidentas, tikinęs „labai gerai suprantantis sportą“, pripažino, kad iš pradžių nežinojo, jog raudona kortelė reiškia, kad F. Balogunui bus uždrausta žaisti kitose rungtynėse, ir pavadino šią taisyklę „labai neteisinga“.

D. Trumpas taip pat sukritikavo sprendimą priėmusį brazilų teisėją Raphaelą Clausą, vadindamas jį „šiek tiek įtartinu, jei patikrintumėte jo praeitį“.

F. Balogunas turėjo praleisti pirmadienio aštuntfinalio rungtynes su Belgija, nes po vaizdo peržiūros gavo raudoną kortelę už tai, kad šešioliktfinalio rungtynėse, kurias JAV laimėjo 2:0, užmynė ant Bosnijos gynėjo kojos.

Rungtynes be pagrindinės žvaigždės vadintų „suklastotomis kaip rinkimai“

Pagal FIFA taisykles raudona kortelė automatiškai reiškia vienerių rungtynių diskvalifikaciją, kurios žaidėjo komanda negali apskųsti.

Tačiau pasaulio futbolo federacija sekmadienį pranešė po asmeninio D. Trumpo skambučio šią diskvalifikaciją atidedanti vieneriems metams.

„Mes turėsime visą komandą, o Belgija taip pat turės visą komandą, ir žinote ką? Jei jie mus nugalės, tada jie tikrai galės didžiuotis“, – pirmadienį sakė JAV prezidentas.

„Antraip, jei jie mus nugalės... Aš sakysiu, kad rungtynės buvo suklastotos, lygiai taip pat, kaip buvo suklastoti 2020 m. rinkimai“, – sakė D. Trumpas, turėdamas galvoje savo melagingus teiginius apie neva plačiai paplitusį sukčiavimą rinkimuose, kuriuose jis pralaimėjo demokratui Joe Bidenui.

Sprendimas leisti F. Balogunui žaisti sulaukė griežtos kritikos iš Belgijos futbolo federacijos atstovų. Jie savo išplatintame pareiškime teigė esą „priblokšti“ tokio žingsnio, kuris „tiesiogiai prieštarauja“ pačios FIFA taisyklėms.

Tris įvarčius pelniusi pagrindinė komandos žvaigždė F. Balogunas daugiausia prisidėjo prie JAV sėkmės pasaulio futbolo čempionate, o jo nebuvimas rungtynėse su Belgija būtų buvęs didelis smūgis komandai artėjančiose rungtynėse Sietle.

Sprendimą sustabdyti diskvalifikaciją priėmė FIFA drausmės komisija.

San Chosė, liepos 6 d. (dpa-ELTA). JAV technologijų milžinė „Microsoft“ pirmadienį paskelbė savo „Xbox“ videožaidimų padalinyje naikinanti apie 3,2 tūkst. darbo vietų. „Xbox“ generalinė direktorė Asha Sharma tai vadino „svarbiausia restruktūrizacija“ įmonės istorijoje.

„Šiandien mūsų verslas nėra geros būklės“, – darbuotojams skirtame el. laiške, kuris buvo paskelbtas platformoje „X“, rašė A. Sharma.

Vadovės teigimu, šiuo metu kai kurie projektai turi įveikti per didelį valdymo lygmenų skaičių, o sudėtinga organizacinė struktūra lėtina sprendimų priėmimą. Pasak jos, po pertvarkos valdymo lygmenų skaičius bus sumažintas iki ne daugiau kaip penkių, o kai kur, kur tai įmanoma, – iki trijų.

A. Sharma teigė, kad 1,6 tūkst. darbo vietų neliks nedelsiant, o likusių atleidimų procesas bus užbaigtas per 12 mėnesių. Pasak jos, grupė taip pat atsisveikins su keturiomis videožaidimų kūrimo studijomis.

Direktorė atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais sumažėjo videožaidimus žaidžiančiųjų skaičius ir laikas, praleidžiamas juos žaidžiant „Xbox“ platformose.

A. Sharma rašė, kad ši restruktūrizacija skirta „Xbox“ verslo augimui ateityje, ir kad ji nori, jog įmonė galiausiai pasiektų daugiau nei 1 mlrd. kasdieninių vartotojų. 

Nuo to laiko, kai 2023 m. pabaigoje užbaigė maždaug 69 mlrd. JAV dolerių vertės studijos „Activision Blizzard“ įsigijimą, „Microsoft“ videožaidimų srityje jau panaikino tūkstančius darbo vietų.

Kyjivas, liepos 6 d. (Ukrinform-ELTA). Dar vienos Rusijos masinės atakos Ukrainos sostinėje Kyjive aukų skaičius išaugo iki 15, o sužeistųjų – iki 56, tarp kurių septyni vaikai. Apie tai platformoje „Telegram“ sekmadienį vakare paskelbė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenko.

„Deja, žuvusiųjų per Rusijos ataką skaičius išaugo iki 15. Gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė moters kūną“, – teigiama pranešime.

Anksčiau Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba pranešė apie 14 žuvusiųjų.

Sužeisti dar 56 žmonės, tarp jų – septyni vaikai.

Paieškos ir gelbėjimo operacijos tebevyksta apgriautuose gyvenamuosiuose pastatuose Ukrainos sostinės Podilskio ir Darnyckio rajonuose.

Kaip pranešė „Ukrinform“, liepos 6 d. naktį Rusija surengė didelio masto raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą ir aplinkinius regionus. Sostinėje nukentėjo daugiau nei 20 vietovių, labiausiai – Podilskio ir Darnyckio rajonai.

Liepos 7-oji Kyjive paskelbta gedulo diena žuvusiesiems dėl Rusijos atakos pagerbti.

Kaip rašė ELTA per ankstesnę Rusijos masinę ataką liepos 2 d. Ukrainos sostinėje žuvo 30 žmonių.

Tel Avivas, liepos 6 d. (AFP-ELTA). Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį primygtinai paragino Jungtines Valstijas neparduoti Turkijai savo naikintuvų F-35 ar jų komponentų. Jo teigimu, tai „sutrikdytų jėgų pusiausvyrą“ regione.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėliau pirmadienį išvyksta į Ankarą dalyvauti NATO viršūnių susitikime. Turkai jo vizitą gali traktuoti kaip progą užsitikrinti galimybę įsigyti dešimtis reaktyvinių variklių ir galbūt būti grąžintiems į naikintuvų F-35 programą.

Tačiau Izraelio ministras pirmininkas įspėjo, kad Vašingtonui būtų klaida suteikti pažangias karines technologijos Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, kuris, pasak B. Netanyahu, „atvirai ragina sunaikinti Izraelį“.

„Nemanau, kad jiems turėtų būti suteikti naikintuvai F-35 ar varikliai jų naikintuvams, nes tai sutrikdytų jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose, kurią galiausiai užtikrina Izraelio oro pranašumas, o taip pat, manau, ir Amerikos pozicijos Artimuosiuose Rytuose“, – JAV televizijos „Fox News“ rytinėje laidoje „Fox & Friends“ sakė B. Netanyahu.

Praėjusį mėnesį paklaustas apie Turkijos siekį įsigyti reaktyvinius variklius F110 ir atgauti teisę dalyvauti F-35 programoje, D. Trumpas žadėjo, kad R. T. Erdoganas bus „labai laimingas“.

Analitikai teigia, kad Turkija nori įsigyti naujus variklius tam, kad juos galėtų naudoti savo flagmaniniame „nematomo profilio“ (angl. „stealth“) naikintuvo KAAN projekte. Ankara siekia prisijungti prie išskirtinio penktosios kartos kovinių lėktuvų gaminančių šalių klubo, kuriam priklauso visų pirma JAV, Kinija ir Rusija.

Tačiau 2017 m. Turkija įsigijo rusišką raketinės gynybos sistemą S-400, o šis Ankaros žingsnis įsiutino Vašingtoną, kuris 2019 m. pašalino Turkiją iš F-35 programos.

B. Netanyahu taip pat pakartojo, kad jis tebėra artimas D. Trumpo sąjungininkas, nepaisant pastarųjų savaičių nesutarimų dėl karo su Iranu.

„Mes esame patys geriausi sąjungininkai. Mano santykiai su prezidentu yra geri“, – tikino Izraelio lyderis.

ELTA primena, kad pastarosiomis savaitėmis JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kritikavo B. Netanyahu, nes Izraelio karas su „Hezbollah“ Libane kėlė grėsmę taikos deryboms su Iranu.

JAV prezidentas taip pat yra viešai keiksnojęs Izraelį, smerkdamas jį ir Iraną už praėjusių metų 12-os dienų karo pabaigą užtikrinusių paliaubų pažeidimus.