(papildyta nuo antros pastraipos)

Oslas, rugpjūčio 29 d. (AFP-ELTA). Naujasis Norvegijos karalius Hokonas VIII šeštadienį pirmą kartą nuo įžengimo į sostą kreipėsi į norvegus, pagerbdamas ankstesnę dieną mirusį savo 89 metų tėvą.

Per televiziją transliuotoje kalboje Hokonas sakė apie velionį karalių, kad svarbiausia yra tai, jog Haraldas V visada buvo ištikimas savo vertybėms ir įsipareigojimams.

Naujasis regentas teigė, kad matyti tūkstančius norvegų, nuo penktadienio su gėlėmis, pagerbimo ženklais ir žvakėmis susirinkusių prie Oslo karališkųjų rūmų, yra stipri ir sukrečianti patirtis. 

„Mes gedime, tačiau tuo pačiu metu guodžia ir stiprina tai, kad tiek daug žmonių gedi kartu su mumis“, – sakė 53 metų karalius.

Akivaizdžiai sujaudintas, jis taip pat pabrėžė, kad jo tėvas ir motina karalienė Sonja šeštadienį būtų šventę 58-ąsias vestuvių metines. 

„Su santuokos metinėmis, brangioji mama“, – sakė jis, tramdydamas ašaras. 

Šeštadienį vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, daugybė norvegų plūdo prie rūmų ir nešė gėles. Penktadienį pagarbą velioniui karaliui pareiškė daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

Velionis karalius sulaukė didžiulio palaikymo, nepaisant daugybės skandalų, persekiojusių jo šeimą paskutiniame 35 metų valdymo etape. 

Hokonas: dabar atėjo mano eilė

Hokonas padėkojo tėvui už tai, kad buvo „geras tėtis“ jam ir jo seseriai Marthai Louise‘ai, ir pripažino, kad dabar jam pačiam teks didelė užduotis. 

„Jis nuolat primindavo mums šeimoje, kad kiekvienas turime elgtis savaip. Rasti savo būdą. Būti savimi“, – sakė Hokonas. 

„Dabar atėjo mano eilė“, – pareiškė jis. 

Užuojautas pareiškė Europos monarchijos ir pasaulio lyderiai, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą, gyrusį karalių Haraldą V kaip „stiprų, orų ir labai gerbiamą žmogų“.

Anksčiau šeštadienį karalius Hokonas rūmuose surengė audienciją Norvegijos bažnyčios, parlamento ir Aukščiausiojo Teismo vadovams. 

Jis taip pat priėmė ministrą pirmininką Joną Gahrą Store apžiūrėti velionio karaliaus karstą, penktadienio vakarą atgabentą į rūmus iš Oslo universitetinės ligoninės. 

Anksčiau šeštadienį J. G. Store buvo pastebėtas gedinčiųjų minioje, besišnekučiuojantis ir spaudžiantis rankas žmonėms. 

Paskelbtas nacionalinis gedulo laikotarpis, bet velionio karaliaus laidotuvių data dar nepaskirta. 

Karalius Hokonas antradienį prisieks parlamente.

Šeštadienį miestų rotušėse visoje Norvegijoje buvo išdėliotos užuojautos knygos, kad visuomenė galėtų parašyti asmenines žinutes. 

Oslo merė Anne Lindboe, penktadienį dėl karaliaus mirties atšaukusi savo vestuves, pirmoji parašė žinutę Oslo rotušėje. Ji sakė žurnalistams, parašiusi: „Mielas karaliau Haraldai, tau nereikėjo karūnos, kad būtum karaliumi. Labai ačiū už viską, ką padarei mūsų miestui. Mes niekada tavęs nepamiršime“. 

Karalius Hokonas ir jo žmona karalienė Mette Marit nebus karūnuoti – Norvegija šią ceremoniją panaikino 1908 metais. Tačiau naujasis karalius, kaip ir jo tėvas bei senelis, galėtų pasirinkti, kad jo valdymas būtų palaimintas Trondheimo katedroje, kurioje 1814–1906 m. buvo karūnuojami Norvegijos monarchai.

Karalius Haraldas buvo plačiai laikomas atviros ir tolerantiškos Norvegijos įsikūnijimu ir giriamas už tai, kad vadovavo moderniai ir kukliai monarchijai. 

Purtė skandalai

Haraldas nuo rugpjūčio 17 d. gulėjo Oslo ligoninėje. Jis sirgo hemolizine anemija – liga, kurią sukelia neįprastai greitas raudonųjų kraujo kūnelių irimas, dėl kurio jaučiamas nuovargis ir dusulys. Paskutiniais gyvenimo metais dėl sveikatos problemų jis buvo priverstas sumažinti oficialių pareigų krūvį.

Praėję metai Norvegijos karališkajai šeimai buvo neramūs. 

Karalienė Sonja, irgi 89 metų, gegužę buvo trumpam paguldyta į ligoninę dėl širdies problemų. 

Naujojo karaliaus Hokono žmona Mette Marit yra tiriama dėl ryšių su velioniu JAV seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu. 

Birželį Mette Marit sūnus iš ankstesnių santykių iki santuokos su Hokonu Marius Borgas Hoiby buvo nuteistas ketverius metu kalėti už du išžaginimus, nuosprendis apskųstas. 

53 metų Mette Marit pati sirgo sunkia plaučių liga, liepą jai buvo atlikta plaučių transplantacija.

Mogadišas, rugpūčio 29 d. (AFP-ELTA). Turkijos karinis jūrų laivynas kartu su Somalio ginkluotosiomis pajėgomis išlaisvino Somalio vandenyse užgrobtą laivą ir po kelias dienas trukusio mūšio nukovė 14 piratų, šeštadienį pranešė Mogadišo vyriausybė. 

„Per dešimt dienų trukusią operaciją buvo sunaikinti keturi piratų naudoti laivai ir nukauta 14 piratų“, – sakoma Somalio vyriausybės pranešime. 

„Nuolatinis karinis spaudimas galiausiai privertė likusius piratus palikti laivą“, – priduriama pranešime. 

„Vėliau pajėgos užėmė laivą „Latuf“, dabar jis saugiai tęsia kelionę“, – pranešė vyriausybė.

„Marine Traffic“ svetainėje nurodoma, kad laivas, plaukiojantis su Kamerūno vėliava, liepos pabaigoje išplaukė iš Turkijos ir plaukė į Tanzanijos uostą Dar es Salamą. Remiantis tarptautinės žiniasklaidos pranešimais, jis vežė Turkijos ginklus. Somalio federalinės valdžios institucijos šios informacijos nepatvirtino. 

Bendra Turkijos ir Somalio operacija buvo vykdoma pagal abiejų šalių bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą. 

Piratai siautėja prie Somalio krantų nuo 2000-ųjų. Jų išpuolių ypač padaugėjo 2011 m., tačiau dislokavus tarptautinį karinį jūrų laivyną ir įvedus naujas komercinės laivybos apsaugos priemones jie buvo pažaboti. 

Vis dėlto nuo balandžio mėnesio išpuolių padaugėjo, buvo užgrobti mažiausiai penki krovininiai laivai, pastarąjį kartą – rugpjūčio 20 d. prie Jemeno krantų.

Kyjivas, rugpūčio 29 d. (Ukrinform-ELTA). Nuo šeštadienio ryto Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 199 Rusijos paleistus kovinius dronus, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos.

Šeštadienį nuo 6.30 val. iki 18 val. užpuolikai iš Rusijos paleido į Ukrainą 224 kovinius dronus, dauguma buvo reaktyviniai ir nukreipti į Kyjivą. 

Pirminiais duomenimis, oro gynybos sistemos per dieną numušė arba sutrikdė 199 priešo bepiločius orlaivius. 18.20 val. Ukrainos oro erdvėje buvo aptinkama dar apie dešimt Rusijos karinių kovinių dronų. 

Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką, vykdytą visą dieną, Kyjive buvo sužeisti aštuoni žmonės, žuvo dvejų metų mergaitė. Vaikas nuo skeveldrų patyrė mirtinas žaizdas, kai priešo drono nuolaužos nukrito parke.

Jeruzalė, rugpūčio 29 d. (AFP-ELTA). Izraelio kariuomenė pranešė šeštadienį smogusi „Hamas“ vadui Gazos Ruožo ligoninės komplekse. Palestiniečių teritorijos sveikatos apsaugos pareigūnai teigė, kad per Izraelio smūgius kitur žuvo trys žmonės. 

Kraujas toliau liejasi karo nuniokotame Gazos Ruože, nepaisant JAV remiamų paliaubų, įsigaliojusių 2025 m. spalį. Izraelis toliau taikosi į ginkluotus palestiniečius.

Kariuomenė pranešė sudavusi smūgį į „Hamas“ vadą, kuris „slėpėsi Al Aksos Kankinių ligoninės komplekse“ centriniame Deir al Balaho mieste, tačiau negalėjo iš karto patvirtinti, ar jis žuvo. 

Kariškiai teigė, kad vadas – jo vardo ir pavardės jie nepaminėjo – rengė atakas prieš Izraelio karius ir civilius, į jį smogta pastate, esančiame greta ligoninės. Ligoninė pranešė, kad per Izraelio smūgį prie sandėlio, esančio netoli medicinos įstaigos gimdymo skyriaus, buvo sužeisti trys žmonės. 

Kariuomenė teigė, kad imtasi veiksmų „sumažinti riziką civiliams gyventojams“, ir pridūrė prieš dvi dienas perspėjusi Gazos Ruožo medicinos institucijas, kad „medicinos įstaigos liautųsi būti naudojamos teroristiniais tikslais“. 

Anksčiau tą pačią dieną Al Aksos ligoninė pranešė apie vieną žmogų, žuvusį nuo Izraelio ugnies rytinėje miesto dalyje. Izraelio kariuomenė teigė tikrinanti pranešimus. 

Gazos mieste „Hamas“ valdoma civilinės gynybos agentūra pranešė, kad per Izraelio smūgį netoli žiedinės sankryžos Tel al Havos rajone žuvo du žmonės ir keli buvo sužeisti. Izraelio kariuomenė teigė toje vietovėje smogusi „kariniam operatyvininkui“. 

Izraelis toliau puola Gazos Ruožą, jo pajėgos dar labiau pasistūmėjo į priekį, nepaisant spalio mėnesį paskelbtų paliaubų. Izraelis tvirtina, kad siekia pašalinti „Hamas“ keliamas grėsmes. Ši palestiniečių grupuotė, Europos Sąjungos, JAV ir Izraelio laikoma teroristine, vadovavo precedento neturinčiam 2023 m. spalio 7 d. išpuoliui prieš Izraelį.

Nuo paliaubų įsigaliojimo per Izraelio operacijas Gazos Ruože, „Hamas“ pavaldžios sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, žuvo mažiausiai 1313 žmonių. Izraelio kariuomenė per tą patį laikotarpį pranešė apie penkių karių žūtis ir vieno civilio rangovo mirtį.

Vilnius, rugpjūčio 30 d. (ELTA). „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prašymu Ekstremalios situacijos operacijų vadovo sprendimu atveriamas valstybės rezervas – generatoriai, kad daugiau žmonių būtų galima užtikrinti būtiniausius poreikius ten, kur tinklo tvarkymo darbai dar vyksta. 

Kaip rašoma ESO pranešime spaudai, elektros tiekimas jau atstatytas apie 90 proc. klientų, tačiau dėl itin sudėtingų pažeidimų vis dar yra likę apie 30 tūkst. paveiktų klientų. ESO šiuo metu iš šalies savivaldybių renka informaciją, koks yra papildomas generatorių poreikis šalia jau perduotų 300 labiausiai nukentėjusiose vietovėse. 

„Šiuo metu esame paskutiniame elektros tiekimo atkūrimo etape – didžiajai daliai klientų tiekimą jau esame atstatę, tačiau liko apie 30 tūkst. klientų, kuriems elektros tiekimo atkūrimas užtrunka dėl itin sudėtingų tinklo pažeidimų. Ieškome visų galimų sprendimų, kurie padėtų žmonėms šį laikotarpį išgyventi lengviau, ir mūsų prašymu ekstremalios situacijos operacijų vadovo sprendimu buvo leista pasitelkti valstybės generatorių rezervą. Dabar kartu su savivaldybėmis tikslinamės konkretų poreikį, kad generatoriai būtų kuo greičiau pristatyti ten, kur jų labiausiai reikia“, – pranešime cituojamas ESO vadovas Renaldas Radvila.  

 ESO šeštadienį toliau tęsia elektros tiekimo tinklo atstatymą po rekordinės praėjusio savaitgalio audros. Tiekimas visiškai atkurtas Klaipėdos, Šiaulių regionuose, kituose regionuose taip pat pašalinta didžioji dalis sutrikimų, tačiau vis dar likę apie 30 tūkst. paveiktų klientų. Jiems tiekimas vis dar neatstatytas dėl itin sudėtingų ir didelių tinklo pažeidimų. 

 Daliai šių klientų užtikrintas laikinas elektros tiekimas generatoriais, kol bus visiškai užbaigti tinklo remonto darbai. Jų skirtingose šalies vietose šiuo metu yra daugiau nei 300. ESO komanda nuolat ieško papildomų galimybių laikinam elektros tiekimui užtikrinti.

Po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros iš viso užfiksuota daugiau kaip 9  tūkst. tinklo pažeidimų, vietomis elektros linijos visiškai suniokotos ir naujai reikia tiesti ištisus tinklo ruožus. 

Piko metu be elektros tiekimo buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų. Šiuo metu elektros tiekimas atstatytas jau beveik 90 proc. klientų. Šiuo metu likę sudėtingiausi ir pavieniai sutrikimai Anykščių, Molėtų, Utenos ir Zarasų. Ukmergės savivaldybėse. Visus juos planuojama pašalinti iki rugsėjo 3 dienos. 

Šeštadienio popietę tiekimas visiškai atstatytas Šiaulių miesto ir rajono, Mažeikių raj., Akmenės raj., Druskininkų, Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šalčininkų raj., Klaipėdos miesto ir rajono, Neringos, Kretingos raj., Palangos miesto, Rietavo raj., Skuodo raj., Telšių raj., Gargždų raj. savivaldybėse. 

Daugiau nei tūkstantis darbuotojų šiuo metu dar dirba, kad elektra kuo greičiau atsirastų šiuose regionuose: Utenos (14 tūkst. klientų), Kauno (5,7 tūkst. klientų), Panevėžio (6,7 tūkst. klientų), Alytaus (2,4 tūkst. klientų), Šiaulių (590 klientų), Vilniaus (400 klientų), Klaipėdos (96 klientai). 

Privatiems ir verslo klientams, kuriems elektros tiekimas dėl audros padarinių atkurtas vėliau nei per 72 valandas, priklausys kompensacija. Ji bus pritaikyta įprasta tvarka – klientams dėl jos kreiptis nereikės. Taip pat ESO papildomai supaprastinta tvarka atlygins gyventojams tiesioginius audros nuostolius. 

 ESO duomenimis, apie 86 proc. elektros tiekimo sutrikimų užfiksuota būtent miškingose vietovėse, kur virstantys medžiai ir lūžtančios šakos pažeidžia elektros linijas bei atramas. 

Vienas efektyviausių būdų mažinti šią riziką – oro linijas keisti požeminiais kabeliais. 

ESO valdo apie 135 tūkst. kilometrų elektros tinklo, iš jų apie 39 proc. jau sudaro kabelinės linijos. Bendrovė prioritetą kabeliavimui teikia labiausiai pažeidžiamose vietose, pirmiausia miškingose teritorijose. 

Vien per praėjusius metus miškingose teritorijose ESO sukabeliavo 368 kilometrus oro linijų. Iki 2028 metų planuojama kabelinėmis pakeisti apie 2 tūkst. kilometrų oro linijų, o 2026 metais miškingose teritorijose numatyta pakloti apie 700 kilometrų kabelių. 

Ankara, rugpūčio 29 d. (AFP-ELTA). Turkija iškvietė Ukrainos ambasadorių dėl šią savaitę Juodojoje jūroje įvykdytų išpuolių prieš vieną turkų laivą ir kitą, atplaukusi nuvilkti pirmojo, šeštadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija. Laivai buvo užpulti trečiadienį ir ketvirtadienį, pranešė ministerija. 

„Per susitikimą Turkija perspėjo apie būtinybę užtikrinti žmonių, turto, laivybos ir aplinkos saugumą Juodojoje jūroje“, – sakoma ministerijos pranešime. 

Jame sakoma, kad trečiadienį buvo užpultas prie Rusijos krantų Juodojoje jūroje buvęs Turkijos konteinervežis „Lider Bordo Mavi“. Kitą dieną, pasak ministerijos, taikinys buvo laivas „Lider Kocatepe“, atsiųstas nutempti krovininį laivą. 

Ministerija nepasakė, ar per atakas būta aukų. 

Pasak Turkijos žiniasklaidos, konteinervežis buvo nutemptas į Turkijos Samsuno uostą. 

Ankara jau kelias savaites ragina Ukrainą ir Rusiją nutraukti atakas prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje. Abi kariaujančios šalys siekia pakenkti kitos šalies pajamų iš eksporto šaltiniams per karą, Rusijos pradėtą 2022 m., kai ji surengė plataus masto invaziją į Ukrainą.

Juodojoje jūroje apstu Turkijos komercinių laivų, plaukiojančių su įvairių šalių vėliavomis, keli iš jų buvo užpulti dronų, kuriuos, kaip įtariama, paleido Ukraina. Turkija, NATO narė, palaikanti ryšius su Kyjivu ir Maskva, neprisidėjo prie Vakarų sankcijų, taikomų Rusijai. 

Rugpjūčio 8 d. Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas paragino paskelbti atakų Juodojoje jūroje moratoriumą. 

„Konfliktas išplito visoje Juodojoje jūroje“, – tuo metu sakė jis. Ministro teigimu, puolami visi komerciniai laivai be išimties.

Vilnius, rugpjūčio 29 d. (ELTA). Pastaraisiais metais daug investuojama į sostinės populiarinimą užsienio rinkose. Nors „Go Vilnius“ aiškina, kad pastangos atsiperka, reklaminės kampanijos sulaukė ir kritikos, o turizmo asociacijos vadovė kalba apie būtinybę miesto įvaizdį stiprinti ir kitaip, tarkime, gerinti oro susisiekimą.

Anot „Go Vilnius“ atstovės, turizmas sostinėje skatinamas rinkodaros kampanijomis strateginėse rinkose, tarptautinių renginių bei konferencijų pritraukimu, susisiekimo plėtra, investicijomis į miesto patirtį ir tikslingu matomumu užsienio žiniasklaidoje.

Kaip skelbia Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“, pernai užsienio turistų skaičius Vilniuje augo 2 proc. Lyginant su 2024-aisiais, nakvynių skaičius padidėjo 39,4 proc., o viešnagės trukmė pailgėjo nuo 1,85 iki 2,41 paros. Skaičiuojama, kad turizmo generuojama nauda sostinei išaugo iki 833 mln. eurų. 

2025 metais daugiausia užsienio svečių sulaukta iš Lenkijos, Vokietijos bei Latvijos. „Go Vilnius“ komunikacijos vadovė Eglės Girdzijauskaitė nurodė, kad sparčiai augo turistų iš Ispanijos, Suomijos ir Italijos skaičius, o atvykstančiųjų iš Izraelio – beveik padvigubėjo.

Aiškina, kad nevienareikšmiai vertinta reklama pasiteisino

Anot „Go Vilnius“ atstovės, turizmas sostinėje skatinamas rinkodaros kampanijomis strateginėse rinkose, tarptautinių renginių bei konferencijų pritraukimu, susisiekimo plėtra, investicijomis į miesto patirtį ir tikslingu matomumu užsienio žiniasklaidoje. 

Aiškinama, kad į Vilnių užsienio turistus bandoma pritraukti renginiais. Vienas labiausiai reklamuojamų – Šaltibarščių festivalis, kuriuo, kaip nurodo „Go Vilnius“, siekiama kurti kūrybiško, linksmo ir tradicijas puoselėjančio miesto įvaizdį. 

„Pastarasis festivalis pritraukė 176,65 tūkst. lankytojų, iš kurių net 33,8 tūkst. buvo svečiai iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, JAV, Nyderlandų ir kitų šalių – beveik dvigubai daugiau užsienio svečių nei prieš metus“, – sakė E. Girdzijauskaitė.

Ji akcentavo ir užsienio žiniasklaidos dėmesį šiam festivaliui – buvo paskelbta apie 600 publikacijų, jas rengė „Reuters“, „National Geographic“, BBC ir  kt.

Užsienio svečiams pristatomi ir tradiciniai miesto renginiai – festivalis „Vilniaus dienos“, į kurį, pasak „Go Vilnius“ atstovės, pernai susirinko apie 250 tūkst. žmonių (apie 14 proc. užsieniečiai), Kultūros naktis ir Vilniaus maratonas, kuriame 20 proc. dalyvių buvo iš užsienio.

Nors ir susilaukė kritikos, „Go Vilnius“ teigia, kad reklaminės kampanijos taip pat tampa viena priemonių atvykstamajam turizmui skatinti. 2024 m. sostinės reklama „Expectations vs. Reality“ („Lūkesčiai ir realybė“) sulaukė kritikos dėl to, kad Vilnius vaizduotas ir su sovietiniais elementais, provinciniu nutriušusio miesto gyvenimu, mediniais lauko tualetais, vaikščiojančiais apsvaigusiais žmonėmis ir pan.

Būta nuomonių, esą šia reklama daroma gėda šaliai ir dar labiau gilinami posovietinės erdvės stereotipai. Pasak E. Girdzijauskaitės, reklama buvo skirta Jungtinės Karalystės ir Vokietijos rinkoms, o 48 proc. ją mačiusių respondentų esą suprato idėją, kad reikia keisti pasenusį Vilniaus įvaizdį.

„Go Vilnius“ atstovė aiškino, kad Vilnius svečiams vaizduojamas kaip modernus, kūrybiškas, autentiškas Europos miestas su derančiu istoriniu paveldu, gyva kultūrine ir gastronomine scena, žaliosiomis erdvėmis bei aukšta gyvenimo kokybe. 

„Įvaizdis, susiformavęs prieš kelionę, smarkiai skiriasi nuo to, ką svečiai patiria atvykę: 2024 m. turistų pasitenkinimo tyrime bendras įspūdis apie Vilnių įvertintas 8,4 balo iš 10, miesto įvaizdis ir reputacija – 8, o svetingumas – 8,1 balo. Dar iškalbingesnis rodiklis – noras sugrįžti: du iš trijų Didžiosios Britanijos turistų ir kas antras Vokietijos turistas, pabuvęs Vilniuje, teigia norintis čia sugrįžti“, – nurodė E. Girdzijauskaitė.

Paryškina neigiamą stereotipą

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoja dr. Rūta Latinytė mano, kad „Go Vilnius“ turi savo ryškų komunikacijos toną ir geba pritraukti turistus, tačiau kartais net ir šokiruoja. Prisimindama 2024 metų reklamą „Lūkesčiai ir realybė“ ekspertė mano, kad ji visgi kėlė dviprasmišką įspūdį apie tai, kaip mes norėtume, jog Vilnių matytų užsieniečiai.

„Reklamą aš pati buvau kritikavusi anuomet, kad ji galbūt sukelia ne tiktai dėmesį, bet ir paryškina tą neigiamą stereotipą. Bet taip žvelgiant bendrai, reikia pripažinti, kad tos reklamos yra matomos, o toks reklamos yra tikslas“, – komentavo R. Latinytė.

„Aš sakyčiau, kad šiuo atveju „Pink Soup Fest“, ko gero, yra sėkmingesnė kampanija. Ji yra nuotaikinga, be kažkokių pašalinių minčių“, – mano komunikacijos specialistė.   

Vis dėlto, R. Latinytės nuomone, dėmesys rinkodaros kampanijoms padeda pasiekti išsikeltus tikslus, kadangi darbas yra matomas ir vykdomas nuosekliai.

Reikia gerinti oro susisiekimą

Pasak Lietuvos turizmo rūmų prezidentės Linos Nosevič, sostinės rinkodarai verta skatinti turistus aplankyti ne tik Vilnių, bet ir Trakus, Kauną, kurortus, kitus šalies regionus. Asociacijos prezidentė akcentavo ir Lietuvos laimėjimus, galinčius sustiprinti miesto įvaizdį – „Lonely Planet“ įvertinimą, „Michelin“ žvaigždes, „ITB Health Tourism Award“ apdovanojimą už sveikatinimo paslaugas.

Ekspertė taip pat mato poreikį glaudžiau sieti miesto rinkodarą su skrydžių krypčių plėtra. Esą nors gerėja susisiekimas su Izraeliu, Lenkija ir Skandinavija, jungtims per didžiuosius oro transporto centrus gerinti reikėtų daugiau įsitraukimo iš Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų. 

Asociacijos prezidentė mano, kad sostinė nuosekliai kuria savo šiuolaikišką įvaizdį, tačiau siūlo labiau viešinti tokius laimėjimus, kadangi lietuviai daugiau linkę ieškoti to, kas negerai. Ekspertės nuomone, svarbu ir nesustoti tobulėti bei kurti naujas iniciatyvas. 

„Viena iš galimų krypčių – kiekvienam mėnesiui suteikti išskirtinę temą ir aplink ją sutelkti mieste vykstančias iniciatyvas. Pavyzdžiui, spalį Vilniuje vyks paroda „Stay Healthy Vilnius“, todėl šį mėnesį būtų galima paskelbti Vilniaus sveikatos stiprinimo mėnesiu. Sostinė galėtų rodyti pavyzdį, sutelkdama ir viešindama įvairias aktyvaus gyvenimo, sveikatingumo, prevencijos bei visuomenės sveikatos stiprinimo veiklas ir renginius“, – svarstė Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.

L. Nosevič teigimu, visgi didžiausias sostinės potencialas yra konferencijų, gastronominio, kultūrinio ir sveikatos turizmo srityse. Kaip pažymėjo ji, svarbu siekti ne tik didesnio turistų skaičiaus, bet ir ilgesnės jų viešnagės bei didesnių išlaidų vietos verslui.

„Vilnius turi daug stiprybių: UNESCO senamiestį, žaliąsias erdves, augančią gastronomijos kultūrą, sveikatingumo pasiūlą ir puikius festivalius. Imponuoja „Keliauk Lietuvoje“ pasiūlytas įvaizdis: norime pristatyti Lietuvą kaip ramios prabangos (quiet luxury) kryptį. O sostinė – tai vartai į mūsų šalį“, – dėstė asociacijos prezidentė. 

Parengė Eltos praktikantė Danielė Voloncevičiūtė

Madridas, rugpūčio 29 d. (AFP  -ELTA). Šeštadienį Seutoje, Ispanijos anklave Šiaurės Afrikoje, buvo suimti keturi marokiečiai migrantai, mėtę akmenis į patruliuojančius ispanų kareivius. Vienas iš jų, persekiodamas užpuolikus, parkrito ir susižeidė, sakė policijos atstovas. 

Tai buvo jau antras toks incidentas pastarosiomis dienomis mažytėje Šiaurės Afrikos teritorijoje. Ketvirtadienį buvo suimta 12 marokiečių migrantų, mėčiusių akmenis į Ispanijos kariškių automobilį ir sužeidusių vieną iš keturių jo keleivių.

Pranešta, kad vienuolika iš šių 12 asmenų buvo deportuoti į Maroką. 

Seuta ir toliau yra politinės ir saugumo įtampos šaltinis Ispanijai, kai liepos 30 ir 31 d. dešimtys tūkstančių migrantų kirto teritorijos sieną iš Maroko. Tai sukėlė Madrido partnerių Europos Sąjungoje (ES) nerimą.

Vėliau dauguma šių migrantų išvyko, bet tūkstančiai jų liko Seutoje, klajoja gatvėmis ir miega 80 tūkst. gyventojų turinčios teritorijos paplūdimiuose. 

Ketvirtadienį Seutos gyventojai, protestavę prieš šių migrantų buvimą, susirėmė su policija, tai paskatino Ispanijos vyriausybę paraginti laikytis rimties. 

Madridas ieško būdų, kaip sumažinti Seutoje likusių migrantų skaičių nepažeidžiant ES ir tarptautinių prieglobsčio bei migracijos įstatymų. 

ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris šeštadienį socialiniame tinkle X sakė, kad Ispanija paprašė ES sienų kontrolės agentūros „Frontex“, policijos bendradarbiavimo agentūros Europolo ir ES prieglobsčio agentūros pagalbos. 

Komisaras pažadėjo, kad greitai sprendimas bus priimtas, ir pavadino padėtį Seutoje sudėtinga.

„Prioritetas ir toliau yra garantuoti greitą visų neteisėtai Seutoje esančių asmenų grąžinimą“, – sakė M. Brunneris.

Vilnius, rugpjūčio 29 d. (ELTA). Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, naujoms politinėms organizacijoms įsteigti lieka kiek daugiau nei savaitė, praneša Vyriausioji rinkimų komisija.

Anot VRK, 2027 metų savivaldos rinkimai turėtų vykti kitų metų kovo 7 dieną, todėl asmenys, ketinantys kelti kandidatus šiuose rinkimuose su nauja politine organizacija, turi ją užregistruoti iki rugsėjo 8 dienos.

„Politinės partijos ir politiniai komitetai turi būti įsteigti ne vėliau kaip 180 dienų iki rinkimų dienos“, – pranešime pažymėjo VRK.

Komisija primena, kad nuo 2022 metų politiniai komitetai yra steigiami kaip juridiniai asmenys ir yra registruojami Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje.

Komitetas laikomas įsteigtu tik tada, kai yra įregistruojamas pagal Politinių organizacijų įstatymo  reikalavimus.

ELTA primena, kad savivaldų tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. pavasarį. Juose dalyvaujančių kandidatų politinė kampanija pradedama nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

Varšuva, rugpūčio 29 d. (dpa-PAP-ELTA). Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad Rusija gali aštrinti karą Ukrainoje ir provokuoti NATO. 

Šeštadienį po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Lenkijos premjeras socialiniame tinkle X parašė, kad Rusijai didinant įtampą ateinantys šeši mėnesiai bus lemiami, todėl Lenkija ir NATO turi būti pasirengusios įvairiems scenarijams. 

„Negalime atmesti Rusijos provokacijų prieš vieną iš NATO narių“, – perspėjo D. Tuskas.

Lenkijos premjeras taip pat teigė, kad Rusijos agresiją atremiančiai Ukrainai reikia didesnės paramos oro gynybai, o tai labai svarbu ir Lenkijos saugumui. Jis pridūrė, kad šios pagalbos teikimas yra visos Europos užduotis.

D. Tuskas jau anksčiau buvo perspėjęs apie Rusijos pasirengimą didinti įtampą.

„Prieš daugelį savaičių interviu (...) „The Financial Times“ sakiau, kad yra reali grėsmė, jog Rusija nuspręs rimtai provokuoti ar net surengti riboto masto puolimą prieš [NATO] šalį“, – teigė jis ir pridūrė, kad tuomet daugelis apžvalgininkų jam sakė, kad tik pamišėlis gali daryti tokias prielaidas. 

„Šiandien nėra jokių abejonių (...) kad Rusija labai rimtai ruošiasi didinti įtampą tiek kare Ukrainoje, tiek visame regione, šis ruduo ir žiema Rusijai turėtų būti lemiami“, – sakė D. Tuskas, remdamasis vertinimais, kad Rusija ketina artimiausiu metu mobilizuoti iki 600 tūkst. kareivių. 

Todėl, pasak jo, glaudus NATO narių bendradarbiavimas, ypač Europos, JAV ir Lenkijos, yra nepaprastai svarbus.

JAV centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitas Maskvoje trečiadienį sukėlė spėlionių visame pasaulyje. JAV žiniasklaida pranešė, kad J. Ratcliffe'as perspėjo Rusiją nepulti kurios nors iš NATO narių. Paklaustas apie šiuos pranešimus, Kremlius juos neigė ir dėl įtampos didinimo apkaltino Vakarus.

Lenkija yra viena svarbiausių politinių ir karinių Rusijos užpultos Ukrainos rėmėjų. Šalis junta Maskvos keliamą grėsmę ir smarkiai didina išlaidas gynybai.