(pataisyti inicialai)

Kyjivas, liepos 16 d. (AFP-ELTA). Nušalintas Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fiodorovas pareigas ėjo vos šešis mėnesius, kol jo ambicingos pastangos reformuoti kariuomenę sukėlė nesutaikomus nesutarimus su šalies karine vadovybe.

Jis vis labiau nesutarė su aukščiausia vadovybe, kurią laikė pasenusia, nelanksčia ir biurokratiška.

Jo atleidimas sukėlė retus protestus Kyjive ir kituose miestuose. Dėl kilusio chaoso nebuvo aišku, ar jis, ar jo oponentas vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis įgis pranašumą politinėje kovoje. 

M. Fiodorovas, pagarsėjęs kaip skaitmeninių inovacijų diegėjas, buvo gavęs užduotį modernizuoti kariuomenę, išvargintą daugiau nei ketverių metų kovos su Rusijos invazija. 

Jis padidino atlyginimus, paskelbė dalinės demobilizacijos planus ir įdiegė žaidimo tipo apdovanojimų sistemą daliniams, nužudantiems daugiausiai Rusijos kareivių. Tačiau jo kadenciją temdė konfliktai su tradiciškesnio mąstymo vadovybe. 

Ketvirtadienį Kyjive per spaudos konferenciją M. Fiodorovas stovėjo didelio ekrano su dronų vaizdais fone, vilkėdamas jam būdingus tamsius marškinėlius, ir gynė savo politiką bei užsipuolė armijos vadą O. Syrskį. 

„Visos mūsų siūlytos iniciatyvos buvo blokuojamos, o Syrskis (...) nėra pasirengęs žiūrėti tiesiai į akis ir atvirai kalbėti apie šias problemas“, – sakė jis. 

„Karas visiškai pasikeitė (...) Mes negalime tęsti to, kas veikė anksčiau“, – sakė M. Fiodorovas. 

Vardan vienybės

M. Fiodorovas tvirtino, kad O. Syrskis privertė prezidentą Volodymyrą Zelenskį pasirinkti vieną iš jų. 

Paklaustas apie ginčą, V. Zelenskis pripažino, kad juodu vargiai kalbasi, ir sakė ėmęsis pakeitimo dėl vienybės. 

Niekada kariuomenėje netarnavęs M. Fiodorovas nuo pat pradžių nesutarė su kariuomenės vadovybe ir jos tradiciškai griežtu požiūriu. Jis rengė ilgus instruktažus, rengėsi kasdieniškai ir bendravo su žurnalistais, bandydamas įlieti energijos į Ukrainos karo mašiną, praėjus ketveriems metams nuo Rusijos invazijos pradžios.

Sausio mėnesį paskirtas 35 metų vyras trumpais žilstelėjusiais plaukais buvo jauniausias visų laikų Ukrainos gynybos ministras. Jis perėmė aparatą, susiduriantį su įtempta oro gynyba, finansiniu netikrumu, įstrigusiomis taikos derybomis, verbavimo į kariuomenę problemomis, plačiai paplitusia biurokratija ir nuovargiu nuo karo. 

„Paversime karą duomenų platforma“, – teigė jis po paskyrimo pasakytoje kalboje, kupinoje juokelių.

„Mes paimsime visus duomenis ir pamatysime, kas veikia. Viskas, kas veikia gerai, bus tęsiama“, – sakė M. Fiodorovas. Tokie jo žodžiai Silicio slėnyje neatrodytų ne vietoje. 

Jis įgijo gerbėjų tarp Ukrainos Vakarų partnerių, daugelis jų, įskaitant „Palantir“ generalinį direktorių Alexą Karpą, su juo susisiekė, kai jis buvo atleistas.

Pergudrauti sistemą

Dar prieš tapdamas gynybos ministru, M. Fiodorovas didžiąją karo dalį praleido populiarindamas pažangias technologijas, pavyzdžiui, bepiločius orlaivius, kaip būdą kompensuoti Ukrainos žmogiškųjų išteklių, lėšų ir amunicijos trūkumą. 

Savo karjerą jis pradėjo skaitmeninės rinkodaros srityje, o pirmosios jo pareigos vyriausybėje buvo susijusios su internetinių paslaugų piliečiams kūrimu ir vadovavimu, įskaitant dabar jau visur naudojamą šalies valstybinių paslaugų programėlę „Diia“. 

Rusijai įsiveržus, jis susisiekė su JAV technologijų milžinės vadovu Elonu Musku ir paprašė garantuoti „Starlink“ palydovinį ryšį Ukrainos kariams. 

M. Fiodorovas pabrėžė dronų svarbą ir dabar tai atrodo akivaizdu, nes jie dominuoja kare, tačiau tuomet jis buvo retas ir ankstyvas jų šalininkas. 

Kita jo išskirtinė iniciatyva buvo žudymo už taškus schema – duomenimis grįsta sistema, sukurta apdovanoti veiksmingiausius kariuomenės padalinius, tačiau kai kurie sistemos dalyviai atmetė ją kaip pigų triuką. 

Jis taip pat ėmėsi kai kurių reformų viešųjų pirkimų ir oro gynybos pajėgumų srityse, tačiau sunkiai dorojosi su nuolatinėmis mobilizacijos problemomis Ukrainoje. 

2026 m. birželio mėnesį Kyjivo sociologijos instituto atlikta apklausa parodė, kad M. Fiodorovas yra vienas iš viešųjų asmenų, kuriais labiausiai pasitikima.  

„Fiodorovas vis labiau buvo laikomas nauja politikos žvaigžde ir sėkmingiausiu reformatoriumi dabartinėje vyriausybėje“, –sakė politikos analitikas Volodymyras Fesenka.

 „Tai galbūt nepatiko Zelenskiui“, – pridūrė jis. 

Netrukus po M. Fiodorovo paskyrimo sausio mėnesį jo patarėjas ir pagrindinis rėmėjas Serhijus Sternenka buvo įsitikinęs, kad jam pavyks įtikinti kariškius priimti jo naujovišką požiūrį. 

„Daug kas priklauso nuo karinės vadovybės, bet Mychailo turi viziją, kaip pergudrauti sistemą“, – tada sakė jis. 

Kol kas atrodo, kad sistema jį įveikė, nors dar reikia pamatyti, kas galiausiai bus teisus. 

Diuseldorfas, liepos 16 d. (dpa-ELTA). Briūgeno savivaldybėje buvo sugauta Vokietijos policijai nemažai rūpesčių sukėlusi bėglė kengūra, tačiau pakeliui į laukinių gyvūnų parką ji nugaišo, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Remiantis policijos pranešimais, gyvūnas – sprendžiant iš jo dydžio, valabė – pirmą kartą buvo pastebėtas viename iš pagrindinių kelių. Savivaldybės atstovas spaudai teigė, kad jis keletą kartų kirto kelią, todėl, siekiant užtikrinti eismo saugumą, jį teko sugauti.

Kengūra galiausiai buvo sugauta tinklu aptvertoje biokuro gamyklos teritorijoje, paaiškino atstovas spaudai. Buvo siekiama šį sterblinį žvėrį nuvežti į netoliese esantį laukinės gamtos parką, kad juo ten tinkamai pasirūpintų.

Vėliau, vežant gyvūną, buvo pastebėta, kad kengūra sunkiai alsuoja. Po to ji per kelias sekundes nugaišo, pridūrė savivaldybės atstovas spaudai.

Kol kas nežinoma, kas buvo šio gyvūno šeimininkas. Savininko paieška vyksta toliau. Savivaldybės atstovas pridūrė, kad jokios informacijos nėra, nes kengūra mikroschemos neturėjo.

Briuselis, liepos 16 d. (AFP-ELTA). Nacionalinės statistikos duomenimis, per birželio karščio bangą devyniose Europos šalyse užregistruota mažiausiai 12 tūkst. papildomų mirčių, o naujienų agentūros AFP atlikta analizė rodo, kad, paskelbus daugiau duomenų, šis skaičius dar gali išaugti.

Šiuo laikotarpiu keliose Europos šalyse buvo sumušti visų laikų temperatūros rekordai, o Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje – birželio mėnesio rekordai.

Nors mirtingumo statistiniai duomenys kol kas yra preliminarūs, jie jau dabar leidžia numanyti, kiek aukų pareikalaus šios rekordiškai didelės karščio bangos, kurios tampa vis dažnesnės.

AFP išanalizavo Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Ispanijos ir Šveicarijos duomenis apie padidėjusį mirtingumą birželio 22–28 d. laikotarpiu.

Šiuo laikotarpiu, kai keliose šalyse karščio banga pasiekė aukščiausią tašką, šiose šalyse buvo užregistruota apie 10 tūkst. papildomų mirčių.

Remiantis Didžiosios Britanijos Meteorologijos tarnybos paskelbtais skaičiavimais, dar 2,2 tūkst. su karščio banga susijusių mirčių birželio 18–28 d. buvo užfiksuota Anglijoje ir Velse.

Preliminarūs Europos mirtingumo stebėjimo sistemos („EuroMOMO“) duomenys taip pat rodo, kad paskutinę birželio savaitę smarkiai išaugo papildomų mirčių skaičius, pasiekęs 14 260. Šios savaitės duomenys buvo parengti remiantis 24 šalių oficialia statistika, apimančia apie 400 milijonų gyventojų.

Į „EuroMOMO“ duomenis nėra įtrauktos kai kurios Rytų Europos šalys.

„Vasara dar nesibaigė“, – įspėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius Hansas Henri P. Kluge.

„Tai nėra stichinė nelaimė ir ji kasmet kartojasi, nes pernelyg daug vyriausybių vis dar traktuoja karštį kaip meteorologinį reiškinį, o ne kaip sveikatos krizę“, – pridūrė jis.

„Priemonių, leidžiančių išvengti daugumos šių mirčių, yra. Rekomendacijos paskelbtos. Įrodymų taip pat yra“, – teigė jis.

„Ką vyriausybės darys toliau – tai jų pasirinkimas, o šis vasaros laikotarpis parodo, kas čia yra svarbiausia“, – pasakė H. P. Kluge.

Dramatiškas

Šie duomenys rodo, kad šią savaitę užfiksuotas didžiausias papildomų mirčių skaičius, palyginti su visomis birželio savaitėmis nuo tada, kai „EuroMOMO“ 2020 m. pradėjo rinkti šiuos Europos duomenis.

Vienintelė kita vasaros savaitė per tą septynerių metų laikotarpį, kurią buvo užfiksuotas didesnis papildomų mirčių skaičius, buvo 2022 m. liepos savaitė, kai daugelyje Europos šalių vis dar siautė COVID-19.

„Kiek mums žinoma, nėra jokių kitų priežasčių, dėl kurių mirtingumas būtų padidėjęs, išskyrus karštį – ir tai yra gana dramatiška“, – sakė Danijos instituto „Statens Serum Institut“ epidemiologas ir „EuroMOMO“ koordinatorius Lasse Vestergaardas.

Tačiau jis paragino atsargiai vertinti naujausius duomenis – anot „EuroMOMO“, turi praeiti keturios savaitės, kad prognozės taptų pakankamai patikimos.

Pasibaigus birželio karščio bangai, pradiniai nacionalinių institucijų paskelbti duomenys dažnai buvo patikslinami, skaičius padidinant.

Kyjivas, liepos 16 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė Jevhenijų Khmarą laikinuoju Ukrainos gynybos ministru ir, kai tik bus užbaigtos reikiamos teisinės procedūros, paprašys Aukščiausiosios Rados patvirtinti jo kandidatūrą.

Apie tai valstybės vadovas pranešė platformoje „Telegram“.

„Ką tik kalbėjausi su Jevhenijumi Chmara apie mūsų ilgojo nuotolio operacijas prieš Rusiją ir saugumo padalinių bei Ukrainos gynybos pajėgų aprūpinimą būtinomis priemonėmis. Labai svarbu, kad būtų suformuota strateginė vizija, kuria remiantis Ukraina galėtų tęsti aktyvius veiksmus, siekdama apginti mūsų nepriklausomybę ir priversti Rusiją grįžti prie diplomatinių derybų. Jevhenijus Chmara įgijo didelę ir daugeliu atžvilgių beprecedentę patirtį technologinių kovinių operacijų srityje. Būtent į tai turėtume sutelkti savo gynybos pastangas šio karo metu“, – teigė V. Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad Ukraina toliau įgyvendins programas, skirtas plėsti ir stiprinti gynybos pajėgas, įskaitant tiesioginį kovinių brigadų finansavimą, tolygų personalo paskirstymą, maksimalų nepilotuojamųjų antžeminių transporto priemonių ir visų tipų dronų tiekimą, taip pat operatyvų susitarimų su tarptautiniais partneriais įgyvendinimą.

„Esamomis aplinkybėms manau, kad tikrasis veiksmingumas vykdant tolimųjų nuotolių operacijas, iš tiesų tvirtas saugumo darbo pagrindas, užtikrinantis vidaus padėties kontrolę visose Gynybos pajėgų sudedamosiose dalyse, bei tikra patirtis vadovaujant SSU Specialiųjų operacijų centro „Alfa“ kariams turėtų būti pranašumai einant Ukrainos gynybos ministro pareigas. Pavedu Jevhenijui Chmarai laikinai eiti ministro pareigas, tęsti gynybos sektoriaus reformas ir užtikrinti, kad Ukraina pasiektų visus aptartus rezultatus. Kai bus užbaigtos reikiamos teisinės procedūros, paprašysiu Parlamento narių pritarti Jevhenijaus Chmaros kandidatūrai į Ukrainos gynybos ministro pareigas“, – pareiškė V. Zelenskis.

Kaip pranešama, liepos 14 d. Aukščiausioji Rada patvirtino ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko atsistatydinimą. Kartu su ja automatiškai atsistatydino visa vyriausybė.

Liepos 16 d. Verchovna Rada patvirtino prezidento pasiūlymą į ministro pirmininko pareigas paskirti Serhijų Koreckį, taip pat naujojo ministro pirmininko pasiūlymą dėl naujojo ministrų kabineto sudėties, išskyrus gynybos ministrą ir užsienio reikalų ministrą, kurių kandidatūros Aukščiausiajai Radai teikiamos pagal prezidento kvotą.

Daugelyje Ukrainos miestų, įskaitant Kyjivą, buvo surengti protestai prieš Mychailo Fiodorovo atsistatydinimą iš gynybos ministro pareigų.

Damaskas, liepos 16 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Sirija pranešė sužlugdžiusi bandymą kontrabanda pervežti ginklus Libano grupuotei „Hezbollah“. Raketų siunta buvo konfiskuota prie Irako sienos.

„Specializuoti padaliniai sužlugdė bandymą per Sirijos ir Irako sieną įvežti sudėtingų ginklų ir raketų siuntą“, – šaltinį Vidaus reikalų ministerijoje citavo Sirijos valstybinė naujienų agentūra „Sana“. 

„Pirminiai tyrimai parodė, kad siunta buvo skirta pervežti per Siriją teroristinei grupuotei „Hezbollah“, – pridūrė šaltinis. 

Irano remiama grupuotė atmetė kaltinimus kaip „išgalvotus pasakojimus be jokio faktinio pagrindo, siekiant pakenkti „Hezbollah“. 

Sirijos valdžia yra priešiška šiai grupuotei, buvusiai nuversto prezidento Basharo Al Assado sąjungininkei iki jo nuvertimo 2024 metais. 

Sirija ir anksčiau paskelbė apie kelis kitus „Hezbollah“ skirtų ginklų konfiskavimus, bet dabar pirmą kartą pranešė, kad tai įvyko prie Irako sienos.

Pasak Sirijos muitinės, siunta buvo sulaikyta Al Tanfo pasienio poste naftos tanklaivyje buvusiame sunkvežimyje. Tanklaivis plaukė į Banijaso miestą, jo uostą Irakas pastaraisiais mėnesiais naudojo eksportuodamas ribotą kiekį naftos, kai dėl karo Artimuosiuose Rytuose sutriko pagrindinis maršrutas Hormuzo sąsiauriu. 

Vidaus reikalų ministerija teigė, kad siuntoje buvo ilgojo nuotolio ir prieštankinių raketų, taip pat dronų. 

Irako ministras pirmininkas Ali Al Zaidi įsakė sudaryti tyrimo komisiją ir pažadėjo, kad Irako valdžia koordinuos veiksmus su Sirija šiuo klausimu. Irako vyriausybės saugumo spaudos skyrius pranešė, kad Irako valdžia „patrauks atsakomybėn asmenis, atsakingus už bet kokį aplaidumą, kad garantuotų bendros sienos saugumą ir užkirstų kelią bet kokiems bandymams pakenkti nacionaliniam saugumui“. 

Islamistų koalicijai 2024 m. atėjus į valdžią Sirijoje, valdžios institucijos teigė išardžiusios kelias su „Hezbollah“ susijusias kuopeles, rengusias išpuolius Sirijoje, tačiau „Hezbollah“ šiuos kaltinimus neigia. 

Grupuotę susilpnino karas su Izraeliu, jos pradėtas kovo mėnesį paremiant  Iraną. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siūlė Sirijai įsikišti Libane prieš „Hezbollah“, bet Sirijos prezidentas Ahmedas Al Sharaa pareiškė neketinantis imtis karo veiksmų, nepaisant D. Trumpo siūlymų.

Vilnius, liepos 16 d. (ELTA). Šalies vadovas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi ketvirtadienį lankėsi Klaipėdoje, kurioje susipažino su uostamiesčio suskystintųjų dujų (SDG) terminalo veikla bei gyvai stebėjo Lietuvos kariuomenės surengtą operaciją Baltijos jūroje.

„Lietuvos ir Latvijos vadovai susipažino su terminalo veikla, jo reikšme užtikrinant SGD tiekimą ir energetinį saugumą regiono valstybėms bei aptarė tolesnį Baltijos šalių bendradarbiavimą stiprinant strateginės infrastruktūros apsaugą“, – teigiama prezidentūros išplatintame pranešime. 

Vizito metu G. Nausėda uostamiestyje esantį SGD terminalą vadino ryškiu regioninės, transatlantinės partnerystės bei energetinio solidarumo pavyzdžiu. 

„Latvijos sprendimas naudotis Klaipėdos SGD terminalu iki 2044 m. patvirtina šio objekto strateginę reikšmę viso Baltijos regiono energetiniam saugumui. Taip pat vis daugiau dujų importuojama iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – 2025 m. pasiektas 70 proc.  JAV SGD importo rodiklis. Tai rodo, kad veikdami kartu galime kurti patikimą ir atsparią energetikos sistemą“, – teigė prezidentas. 

Taip pat šalies vadovas akcentavo, jog besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą bei pasikartojantys incidentai Baltijos jūroje darsyk patvirtina, jog kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimas – būtinybė. 

„Prezidentas pažymėjo, kad ilgalaikės Lietuvos pastangos šioje srityje duoda rezultatų Europos Sąjungos (ES) lygmeniu – atnaujintas ES energetikos tinklų reglamentavimas sudaro galimybes finansuoti tarpvalstybinių energetikos jungčių avarinį remontą ir įsigyti reikalingus rezervus“, – nurodo prezidentūra. 

Pranešama, jog šiuo metu kritinės infrastruktūros apsaugai stiprinti numatyta skirti 1,3 mlrd. eurų iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės „Connecting Europe Facility“ biudžeto.

Be to, Klaipėdos SDG terminale lankęsis G. Nausėda akcentavo pažangą vystant Lenkijos ir Baltijos šalių energetikos operatorių vykdomą sinchronizavimo infrastruktūros apsaugos projektą. 

„Daugiau kaip 113 mln. eurų Europos Sąjungos finansavimą gavęs projektas sustiprins Baltijos šalių kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą – nuo kovos su bepiločiais orlaiviais priemonių iki povandeninių kabelių stebėsenos, elektroninės apsaugos sistemų ir strateginės įrangos rezervų“, – teigiama prezidentūros pranešime. 

Prezidento teigimu, būtina spartinti ir kitus regionui strategiškai svarbius energetikos projektus, tokius kaip „Harmony Link“, būsimą Baltijos šalių ir Vokietijos elektros jungtį bei stiprinti bendradarbiavimą švariosios energetikos srityje.

Stebėjo jungtinę Lietuvos kariuomenės operaciją

Prezidentūra praneša, jog Lietuvos ir Latvijos valstybių vadovai vizito Klaipėdoje metu turėjo galimybę gyvai stebėti jungtinę Lietuvos kariuomenės operaciją. 

Jos metu, kaip nurodoma, Karinių jūrų, Karinių oro bei Specialiųjų pajėgų kariai jėga įsilaipino į teisėtų reikalavimų nesilaikiusį laivą, perėmė jo kontrolę ir pademonstravo sužeistojo medicininę evakuaciją sraigtasparniu. 

Kaip praneša prezidentūra, G. Nausėda akcentavo, jog gebėjimas vykdyti panašaus pobūdžio operacijas tampa vis svarbesnis siekiant užtikrinti Baltijos regiono saugumą. 

„Pastarųjų metų incidentai Baltijos jūroje parodė, kad kritinės infrastruktūros apsauga reikalauja ne tik glaudaus sąjungininkų bendradarbiavimo, operatyvaus keitimosi informacija, bet ir realių operacinių pajėgumų. Turime būti pasirengę greitai ir ryžtingai reaguoti į bet kokias grėsmes“, – vizito Klaipėdoje metu kalbėjo prezidentas. 

Anot jo, šios pratybos stiprina Lietuvos institucijų pasirengimą reaguoti į galimas grėsmes jūroje, stiprina ryšį su sąjungininkais bei prisideda prie Baltijos regiono ir kritinės infrastruktūros saugumo.

Madridas / Paryžius, liepos 16 d. (dpa-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis išgyvena didžiausius nuo Antrojo pasaulinio karo miškų gaisrus. Su dideliais miškų gaisrais kovoja Prancūzijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės priešgaisrinės tarnybos. 

Susitikęs su ugniagesių komanda, gesinančia gaisrą garsiajame Fontenblo miške į pietus nuo Paryžiaus, E. Macronas teigė, kad ši vasara bus sunki, rekordai buvo sumušti dar prieš gaisrų sezono įkarštį. 

Prokurorai pradėjo tyrimą dėl įmonės ir dviejų jos darbuotojų, kurie naudojosi elektriniu pjūklu atlikdami remonto darbus netoliese esančiame greitkelyje. Tyrėjai mano, kad kibirkštys nuo pjūklo padegė augmeniją. 

Taip pat buvo suimtas savanoris ugniagesys, prisipažinęs įžiebęs gaisrą naudodamas žiebtuvėlį ir benziną, o kitas vyras, kaip pranešta, netyčia prisidėjo prie gaisro protrūkio, išmetęs cigaretės nuorūką. 

Tuo metu Ispanijos valdžios pareigūnai pranešė, kad gaisras Aragone jau sunaikino apie 4500 hektarų miškų, krūmynų ir žemės ūkio paskirties žemės. Regioninė vyriausybė šalies šiaurės rytuose pranešė, kad gaisras netoli Oréso kaimo vis dar nekontroliuojamas. 

Gyventojai buvo evakuoti iš kelių gretimų kaimų, žiniasklaida pranešė, kad nukentėjo apie 500 žmonių. Pareigūnai mano, kad liepsnoms suvaldyti prireiks kelių dienų. 

Dėl miško gaisro Škotijos Aukštumų nacionaliniame parke taip pat teko evakuoti namus, stovyklavietes ir kitus objektus. Didžiosios Britanijos naujienų agentūra PA pranešė, kad gaisras kilo trečiadienio rytą ir degė visą naktį, apėmęs 3,5 km viržynų Kerngormso nacionaliniame parke. Iki ketvirtadienio popietės gaisras buvo lokalizuotas, pranešė PA.

Londonas, liepos 16 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Jungtinės Karalystės teismas atsisakė paleisti įtariamo Rusijos šešėlinio laivyno laivo, kurį praėjusį mėnesį sulaikė britų pajėgos, kapitoną – Indijos pilietį, kaltinamą sankcijų prieš Maskvą pažeidimu – į laisvę už užstatą.

38-erių Ajay‘jus Pantas stojo prieš Londono teismą, kur jam buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad „2026 m. birželio mėnesį tiesiogiai arba netiesiogiai laivu tiekė arba pristatė draudžiamą naftą (arba) naftos produktus iš Rusijos į trečiąją šalį“.

Birželio 14 d. Lamanšo sąsiauryje Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos sulaikė į sankcijų sąrašus įtrauktą naftos tanklaivį „Smyrtos“, kurio kapitonas buvo Indijos pilietis A. Pantas. Tai buvo pirmoji tokia Jungtinės Karalystės vadovaujama operacija.

Tanklaivis, kaip teigiama, priklauso Rusijos tanklaivių vaiduoklių laivynui, kurio nuosavybės ir draudimo aplinkybės yra neaiškios, ir kurį Maskva naudoja siekdama apeiti naftos sankcijas, įvestas po 2022 m. pradėtos invazijos į Ukrainą.

A. Panto, kuris dalyvavo posėdyje vaizdo ryšio priemonėmis, prašymas paleisti jį už užstatą buvo atmestas nuogąstaujant, kad jis gali pasislėpti arba kad Rusija gali padėti jam pabėgti.

Prisiekusiųjų teismo, kuris gali įvykti gruodžio 15 d., jis lauks areštinėje. Už šį nusikaltimą gresia maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Posėdyje vaizdo ryšio priemonėmis dalyvavo ir jo sutuoktinė.

Prokurorų teigimu, A. Pantas buvo „laivo kapitonas“ ir „žinojo apie krovinį“ – maždaug 98 tūkst. tonų naftos.

Laivas, kuris plaukė po Kamerūno vėliava, tačiau Britanijos vyriausybė buvo apibūdintas kaip „nepriklausantis nė vienai valstybei“, birželio 5 d. buvo Rusijoje.

Teismui buvo nurodyta, kad jis priklauso Honkonge įsikūrusiai įmonei.

A. Panto advokatas Jamesas Diamondas ankstesnio teismo posėdžio metu teigė, kad jo klientas anksčiau nebuvo teistas ir, būdamas laivo savininko darbuotojas, „tiesiog vykdė nurodymus“.

Britų vyriausybė yra pritaikiusi sankcijas šimtams laivų, įtariamų priklausant „šešėliniam laivynui“, šiems laivams yra uždrausta įplaukti į Jungtinės Karalystės uostus ir naudotis jų paslaugomis.

Kovo mėnesį Londonas paskelbė, kad Jungtinės Karalystės pajėgos galės užlipti į įtariamus šešėlinio laivyno laivus, plaukiančius per jos vandenis, ir juos konfiskuoti.

Šis pranešimas pasirodė po to, kai Vašingtonas sušvelnino apribojimus Rusijos naftai, siekdamas sumažinti kainas, kurios smarkiai šoktelėjo dėl JAV ir Izraelio pradėto karo su Iranu.

Sankcijas pažeidžiančių laivų, kurie, kaip manoma, priklauso šešėliniam laivynui, pastaruoju metu yra konfiskavusios ir Prancūzija, Belgija, Suomija bei kitos Europos šalys.

Kyjivas, liepos 16 d. (AFP-ELTA). Ukraina ketvirtadienį paneigė Rusijos kaltinimus Zaporižios atominės elektrinės vyriausiojo inžinieriaus nužudymu. Maskva okupuoja šią didžiausią Europoje atominę elektrinę nuo 2022 m., kai įsiveržė į Ukrainą. 

Kyjivas „atmeta nepagrįstus Rusijos Federacijos kaltinimus dėl Ukrainos tariamo dalyvavimo nužudant žmogų per drono smūgį netoli laikinai okupuotos Zaporižios atominės elektrinės“, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija. 

Jungtinių Tautų atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas pasmerkė vyriausiojo inžinieriaus nužudymą per drono smūgį, už kurį niekas neprisiėmė atsakomybės. Rusija dėl šios mirties apkaltino Ukrainą, tačiau Kyjivas kaltinimus atmetė ir teigė, kad Maskva nepateikė įrodymų. 

Rusijos branduolinės energetikos milžinės „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas trečiadienį pareiškė, kad Aleksandras Jakovlevas žuvo, kai „Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms priklausantis dronas“ pataikė į tarnybinį automobilį netoli elektrinės. 

TATENA vadovas Rafaelis Grossi „smerkia praneštą incidentą, kuris, jo teigimu, yra nepriimtinas išpuolis prieš elektrinę ir jos vadovybę bei keliantis rimtą grėsmę branduolinei saugai“, trečiadienio vakarą socialiniame tinkle X paskelbė priežiūros institucija. 

„TATENA ragina nedelsiant nutraukti visus atakas prieš branduolinius objektus ir šalia jų bei prieš jų darbuotojus“, – pridūrė ji. 

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova paragino agentūrą pasmerkti tariamą „žmogžudystę“. 

„Rosatom“ paskyroje „Telegram“ kanale paskelbtame įraše A. Lichačiovas teigė, kad A. Jakovlevas „visą savo gyvenimą skyrė branduolinei energetikai ir mirė savo kovos poste“. Jis teigė, kad per ataką žuvo ir vairuotojas.

Elektrinės ir „Rosatom“ paskyrose „Telegram“ kanale A. Jakovlevas anksčiau niekada nebuvo minimas. Paprastai viešai kalba Maskvos paskirtas elektrinės direktorius Jurijus Černičiukas, buvęs elektrinės vyriausiasis inžinierius. 

„Nepateiktas joks nepriklausomas Rusijos versijos patvirtinimas ar įrodymai apie Ukrainos dalyvavimą, o Rusijos okupacinių struktūrų pateikta informacija negali būti laikoma patikima“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime. 

Zaporižios atominės elektrinės saugumas nuolat kelia susirūpinimą per visą ilgai trunkantį karą. Abi šalys kaltina viena kitą smūgiais į objektą, esantį Enerhodare ant Dnipro upės kranto. Šia upe eina fronto linija regione. 

Kinšasa, liepos 16 d. (AFP-ELTA). Pasaulio sveikatos organizacija ketvirtadienį įspėjo, kad Ebolos virusas Kongo Demokratinėje Respublikoje plinta sparčiau nei bet kurio pirmiau buvusio šio mirtino viruso protrūkio metu.

Nuo to laiko, kai prieš du mėnesius buvo paskelbtas protrūkis, Kongo Demokratinėje Respublikoje patvirtinta daugiau nei 2 tūkst. susirgimo atvejų, įskaitant 796 mirties atvejus, todėl šis protrūkis „šiuo metu yra trečias pagal dydį užregistruotas Ebolos protrūkis“, žurnalistams sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Palyginimui jis atkreipė dėmesį, kad per didelio masto Ebolos protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje 2018–2020 m. „patvirtintų atvejų skaičius 2 tūkst. pasiekė tik po daugiau nei 10 mėnesių“, ir įspėjo, kad virusas plinta greičiau nei bet kada anksčiau.

„Per pastarąjį mėnesį jis plito greičiau nei bet kurio buvusio protrūkio metu“, – perspėjo jis.

Apie naująjį, 17-ąjį Ebolos protrūkį KDR buvo paskelbta gegužės 15 d., po to, kai naudingųjų iškasenų turtingoje ir nuo ginkluotų grupuočių smurto kenčiančioje Iturio provincijoje buvo užregistruota keletas mirties atvejų.

Ebolos viruso, kuris plinta per artimą kontaktą ir užkrėstus kūno skysčius, atvejų iki šiol užfiksuota penkiose KDR provincijose, taip pat kaimyninėje Ugandoje.

Dabartinį protrūkį sukėlė retas Bandibadžio tipo Ebolos virusas, nuo kurio patvirtintos vakcinos ar būdų jį gydyti nėra.

Nors kovai su epidemija imamasi vis naujų priemonių, PSO vadovas įspėjo, kad „daugiau nei 80 procentų naujų atvejų nustatoma už žinomų kontaktų sąrašų ribų, o tai rodo, kad vis dar nepavyksta nustatyti visų užkrato grandinių“. 

„Apie du trečdaliai mirčių įvyksta bendruomenėse tarp žmonių, kurie niekada nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigą“, – sakė jis.

Tedrosas Ghebreyesusas teigė, kad vienas iš didžiausią susirūpinimą keliančių dalykų yra „sudėtingos aplinkybės, kuriomis vyksta protrūkis“, nes šiuo metu provincijoje vyksta aktyvus ginkluotas konfliktas.

Jis atkreipė dėmesį, kad trečiadienį Iturio sostinėje Bunijoje „buvo užpultas“ gydymo centras.