Kyjivas, rugpjūčio 12 d. (Ukrinform-ELTA). Patvirtintais šios dienos duomenimis, Rusijos nelaisvėje mirė 375 Ukrainos piliečiai – būtent tiek kūnų buvo grąžinta į Ukrainą.

Apie tai naujienų agentūroje „Ukrinform“ surengtoje spaudos konferencijoje „Kova su Rusijos dezinformacija: Rusijos psichologinių operacijų, nukreiptų prieš kalinius, mainus ir dingusius asmenis, demaskavimas“ paskelbė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.

„Turime atskirą sąrašą, kuriame šiuo metu yra 375 pavardės. Tai Ukrainos karo belaisviai ir civiliai įkaitai, kurių karo belaisvių arba Rusijos Federacijos sulaikytų civilių statusas buvo patvirtintas. Šis patvirtinimas taip pat buvo atliktas pasinaudojant Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto tarptautiniu patikrinimo mechanizmu. Visi jie grįžo namo ant savo skydų, o tai reiškia, kad Rusijos Federacija perdavė 375 mirtinai nukankintų Ukrainos piliečių kūnus“, – sakė D. Lubinecas.

Jis pabrėžė, kad Rusija sukūrė sistemą, kurioje kankinimai, pažeminimai ir neteisėti nuosprendžiai tapo karo priemonėmis.

„Šią sistemą vadiname „Maskvos konvencijomis“. Tai nėra teisinis terminas, o Rusijos elgesio su ukrainiečiais apibūdinimas: pagal šias „konvencijas“ vietoje apsaugos naudojami kankinimai, vietoje medicininės pagalbos – kančios, vietoje teisingumo – fiktyvūs teismai, o vietoje grįžimo namo – metai nelaisvėje arba mirtis“, – sakė komisaras.

Jis pridūrė, kad Rusijoje esantys Ukrainos karo belaisviai patiria praktiškai visas kankinimo formas, išvardytas Stambulo protokole.

„Ukrainos saugumo tarnybos, Gynybos ministerijos Centrinės žvalgybos valdybos ir Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos pastangomis, bendradarbiaujant su mūsų institucija, užfiksavome 695 kankinimo būdus, taikytus Ukrainos karo belaisviams ir civiliams įkaitams, taip pat 860 atvejų, kai sulaikymo sąlygos buvo netinkamos. Devyniasdešimt penki procentai Ukrainos karo belaisvių Rusijos kalėjimuose patyrė kankinimus, įskaitant sistemingus“, – sakė D. Lubinecas.

Pasak jo, šie metodai apima mušimą, elektrošoką, seksualinį smurtą, psichologinį smurtą, pjudymą šunimis ir egzekucijų inscenizavimą.

Kalbėdamas apie Rusijos surengtus fiktyvius ukrainiečių kalinių teismo procesus, D. Lubinecas teigė, kad iki 2026 m. gegužės buvo patvirtinta, jog baudžiamojon atsakomybėn yra patraukti mažiausiai 2 442 Ukrainos piliečiai, iš kurių 1 717 jau buvo nuteisti.

Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukraina pradėjo ikiteisminius tyrimus 635 baudžiamosiose bylose dėl netinkamo elgesio su Ukrainos karo belaisviais.

„Pasak Ukrainos generalinės prokuratūros, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 10 d. buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai 635 baudžiamosiose bylose dėl netinkamo elgesio su Ukrainos karo belaisviais. Tai taip pat patvirtina Žmogaus teisių kontrolieriaus tarnybos gauti pranešimai iš Ukrainos karo belaisvių šeimų“, – sakė D. Lubinecas.

Pasak jo, pranešimuose pateikiami kaltinimai dėl kankinimų, fizinio ir psichologinio smurto, netinkamos medicininės priežiūros, nepakankamo ir prastos kokybės maisto, taip pat siaubingų sulaikymo sąlygų.

Komisaras teigė, kad tokiuose pranešimuose nurodomos įvairiuose Rusijos regionuose esančios vietos, kuriose laikomi ukrainiečiai.

Ankara, rugpjūčio 12 d. (AFP-ELTA). Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad trečiadienį šiaurės vakarinėje šalies dalyje per pratybas sudužo naikintuvas „F-16“, tačiau pilotas sėkmingai katapultavosi.

„Vykdydamas mokomąjį skrydį Jalovoje mūsų karinių oro pajėgų naikintuvas „F-16“ pateko į avariją, o mūsų pilotas katapultavosi ir liko gyvas“, – teigiama pranešime, kuriame taip pat žadama atlikti išsamų tyrimą.

Jalova yra įsikūrusi į pietryčius nuo Stambulo, Marmuro jūros pakrantėje.

Naujienų agentūros IHA transliuotoje vaizdo stebėjimo kamerų medžiagoje matyti, kaip lėktuvas didžiuliu greičiu skrieja pažeme, kol galiausiai dingsta už medžių, o jam sudužus į dangų pakylą tirštas juodų dūmų debesis.

Privačiojo televizijos kanalo NTV duomenimis, lėktuvas sudužo netoli karinės oro bazės, o į nelaimės vietą buvo išsiųsta keletas gelbėtojų komandų. Kanalo teigimu, pilotas buvo nugabentas į ligoninę.

Prieš šešis mėnesius, vykdydamas budėjimo misiją netoli Bulgarijos sienos, netrukus po pakilimo sudužo dar vienas Turkijos naikintuvas „F-16“ – anuomet orlaivio pilotas žuvo.

Lapkričio mėnesį Turkija sustabdė savo krovinių lėktuvų „C-130“ skrydžius, kai vienas iš jų grįždamas iš Azerbaidžano sudužo Sakartvele, o visi 20 lėktuve buvusių žmonių žuvo.

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Dėl situacijos rūšiuojant mišrias komunalines atliekas Vilniaus Pramonės gatvėje, Naujojoje Vilnioje, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

„AAD kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sprendimai pavesti VAATC (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui – ELTA) vykdyti mišrių komunalinių atliekų tvarkymą atitinka teisės aktų reikalavimus“, – pranešė departamentas.

Taip pat prašoma įvertinti sprendimus pavesti įmonėms „Ekonovus“, „Ecoservice“ ir „Ekobazė“ rūšiuoti mišrias komunalines atliekas.

Aplinkosaugininkai teigia Vilniaus savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui (ESOC) pateikę rekomendacijas, kaip užtikrinti tinkamą mišrių komunalinių atliekų tvarkymą ir mažinti galimą jų poveikį aplinkai.

Šią savaitę departamento pareigūnai, reaguodami į gautus skundus, pakartotinai apsilankė bendrovės „Šatruva“ teritorijoje Naujojoje Vilnioje ir nustatė, kad įmonė „Ekonovus“ atliekas teritorijoje laiko pagal liepos 23 d. ESOC atnaujintą atliekų tvarkymo schemą.

Tačiau, kaip teigiama, inspekcinio vizito metu buvo nustatyta, kad šalia zonos, kurioje laikomos po mišrių atliekų rūšiavimo likusios atliekos, netinkamos deginti, įrengtas paviršinių nuotekų šulinys. 

„Jo paviršius buvo užterštas žemėmis ir atliekomis, šulinyje matėsi tik viena nuotekoms subėgti skirta anga, tačiau atidarius šulinį nustatyta, kad ir ta anga buvo užsikišusi žemėmis ir atliekomis“, – nurodoma pranešime.

Nustatyta, kad visoje teritorijoje įrengtas tik vienas šulinys, į kurį gali subėgti nuotekos nuo teritorijos, todėl užsikišus ir šiam šuliniui bei esant didesniam nuotekų kiekiui, galimai jos nutekėtų į aplinkines teritorijas.

Aplinkosaugininkai užfiksavo ir kitų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimų, dėl to pradėtas neplaninis „Šatruva“ patikrinimas. 

Įmonė įpareigota Pramonės g. 141A, Vilniuje esančias Atliekoms naudoti ar šalinti skirtų įrenginių išdėstymo teritorijoje plane pažymėtas vietas, kurios yra suskilinėjusios ir ištrupėjusios, taip pat – vietas, kurios iš viso nepadengtos kieta danga, padengti vandeniui nelaidžia kieta danga, taip pat įrengti taip, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų.

Taip pat įmonė įpareigota įrengti tokią paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, kurioje būtų įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą.

(Patikslinta antra pastraipa)

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė paraginti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį Aleksandrą Nemunaitį papildyti privačių interesų deklaraciją, kurioje nėra nurodytos jo, kaip savivaldybės tarybos nario, pareigos. 

„Įvertinusi Aleksandro Nemunaičio aktualios privačių interesų deklaracijos duomenis ir nustačiusi, jog šioje deklaracijoje nėra duomenų apie einamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario pareigas, komisija nusprendė išsiųsti raginimą A. Nemunaičiui papildyti deklaraciją nurodytaisiais duomenimis“, – teigiama VTEK atsakyme į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario Vyginto Gasparavičiaus užklausimą.

Komisija taip pat pažymėjo, kad klausimą, ar yra pagrindas pradėti tyrimą, spręs įvertinusi gautą informaciją.

„Klausimas, ar yra pagrindas pradėti tyrimą, bus sprendžiamas įstatymo ir VTEK įstatymo nustatyta tvarka, įvertinus gautą informaciją ir duomenis apie pareigos deklaruoti privačius interesus vykdymą“, – nurodė VTEK. 

A. Nemunaitis trečiadienį paskelbė sieksiantis tapti Vilniaus miesto meru. 

Politikas šiuo metu eina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario pareigas.

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius rugpjūčio 12 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Trečiadienį Kauno teismui buvo perduota Kaune veikusio ir milijonus nelegalių cigarečių pagaminusio nelegalaus cigarečių fabriko byla, o valstybės valdoma „Ignitis grupė“ tuo metu paskelbė savo pirmojo pusmečio veiklos ir finansinius rezultatus. Vyriausybės nariams nerandant bendros kalbos dėl „Sodros“ biudžeto perviršio naudojamo, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, jog jis galėtų būti naudojamas ir dėl to pensijos kitąmet galėtų būti indeksuojamos daugiau nei 10 proc.

Užsienio aktualijose – JAV prezidento pareiškimas apie „visišką“ Hormuzo sąsiaurio kontrolę, turistų pamėgtoje Indonezijoje užsidegęs keltas ir Lenkijos reakcija į „Starlink“ sprendimą jos neįtraukti į likusiai Europos daliai taikomą tarptinklinio ryšio zoną.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Politikai sureagavo į galimos kunigų pedofilijos istoriją. Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad tokia situacija yra netoleruotina. Jis situaciją ketina aptarti su generaline prokurore Nida Grunskiene ir Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu. Be to, parlamento vadovas akcentavo, kad būtina įvertinti, ar dabartinis teisinis reguliavimas leidžia tinkamai užkardyti tokius atvejus. Taip pat, jo nuomone, ypatingą dėmesį būtina skirti tam, kad panašūs nusikaltimai nebūtų toleruojami ar slepiami. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sakė, kad dalis visuomenės galėjo žinoti apie vykdomus nusikaltimus, tačiau tylėjo. Ji mano, kad šiuo atveju verta grįžti prie diskusijų apie seksualinių nusikaltėlių registrą. Kartu ministrė tvirtino, kad po tokio skandalo pasitikėjimas dvasininkais tikrai susvyruos. Lietuvos jaunimo centro (LJC) bendruomenė viešai kreipėsi į Lietuvos vyskupus, ragindama nedelsiant sudaryti nepriklausomą tyrimo komisiją dėl seksualinio išnaudojimo ir piktnaudžiavimo Bažnyčioje. Kreipimasis inicijuotas reaguojant į prokuratūros teismui perduotas baudžiamąsias bylas, kuriose dviem kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius mano, jog valstybės biudžete oro gynybai turėtų būti skiriama daugiau lėšų. Anot jo, reikia koncentruotis ir koncentruojamasi yra į įvairias kinetines ilgojo bei trumpojo nuotolio priemones. Vyriausybės vadovas tikisi, kad integruotą oro gynybos detekcijos sistemą Lietuvai pavyks turėti anksčiau nei 2030 metais. Be to, anot M. Sinkevičiaus, Lietuva ir kitąmet išlaikys ne mažesnį nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos biudžetą.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba gavo skundą dėl galimai pažeistos akademinės etikos konservatorei Gintarei Skaistei rengiant daktaro disertaciją Mykolo Romerio universitete (MRU). Nurodoma, kad skundas buvo gautas rugpjūčio 10 d. Jame keliami klausimai dėl galimų teksto originalumo, skaičiavimų neatitikimų ir rezultatų pateikimo trūkumų. Tolesniam nagrinėjimui skundas buvo perduotas nagrinėti MRU. Pati politikė situacijos kol kas nekomentavo. Jos atstovaujamos partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad skundas turi būti išnagrinėtas pagal nustatytas procedūras. Kartu parlamentaras neatmetė, kad jis galėjo būti pateiktas ir dėl politinių motyvų.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“  pirmojo pusmečio koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 306,6 mln. eurų. Šis rezultatas yra 1,9 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais (300,8 mln. eurų). Tokį augimą, pasak įmonės, lėmė geresni tinklų bei sprendimų klientams verslo segmentų rezultatai. Koreguotas grynasis pelnas siekė 115,8 mln. eurų. Toks rodiklis yra 20,8 proc. mažesnis nei praeitais metais (146,2 mln. eurų). Grynasis pelnas buvo 113,2 mln. eurų – jis paaugo 1,6 proc. nuo to paties laikotarpio pernai. „Ignitis grupė“ už šių metų pirmąjį pusmetį siūlo išmokėti 0,704 euro dividendą už akciją, toks rodiklis yra 3,1 proc. didesnis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai (0,682 euro). Iš viso tai būtų 51 mln. eurų, kurių 38,2 mln. eurų būtų skirti valstybei. Sprendimą dėl dividendų turės priimti visuotinis akcininkų susirinkimas, įvyksiantis 2026 m. rugsėjo 9 d. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sakė, kad Seimo rudens sesijoje siūlys nustatyti minimalius socialinio būsto kokybės reikalavimus. Apie planuojamus pakeitimus ji pranešė po antradienį „Laisvės TV“ paskelbto vaizdo įrašo „Skaidrinam 2.0: Socialiniai būstai“. Jame teigiama, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ galimai neskaidriai vykdė viešuosius pirkimus, o socialinių būstų tvarkymo darbus patikėjo įmonei „Glaskek LT“, kuri esą už tai atsilygindavo dovanomis „Vilniaus miesto būstui“, tačiau darbų tinkamai neatlikdavo. Teigiama, jog socialiniai būstai buvo įrengiami netvarkingai, su pelėsiu, prastos būklės grindimis, langais ir durimis. I. Ruginienė teigė, jog Lietuvoje negali būti taip, kad socialiniu būstu gali būti vadinama bet kas. Jos teigimu, visoje Lietuvoje turėtų galioti vienodas minimalus socialinio būsto kokybės standartas, kurio privalėtų laikytis savivaldybės. Pasak I. Ruginienės, jos siūlymas jau sulaukė pasipriešinimo, tačiau tai neturėtų tapti priežastimi atsisakyti planuojamų pokyčių. Rekvizitai.lt duomenimis, „Vilniaus miesto būsto“ grynasis pelnas 2025 metais siekė 507 tūkst. eurų. 2024 metais įmonė dirbo nuostolingai, patirtas 91 tūkst. eurų nuostolis.

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tvirtino, kad Vyriausybė kitąmet sparčiau indeksuos pensijas. Jo teigimu, panaudojant „Sodros“ biudžeto perviršį, pensijos galėtų augti ir daugiau nei 10 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė anksčiau teigė, kad šiuo metu įprastas pensijų indeksavimas numato 8,5 proc. augimą. Tiesa, Vyriausybės narė tikisi, jog bus panaudotas „Sodros“ perviršis ir pensijos kitąmet didės mažiausiai 10 proc. Ministrė taip pat pažymėjo, kad dabar apie „Sodros“ rezervo panaudojimą nėra kalbama, esą tai riboja griežtos taisyklės, o rezerve sukauptos lėšos yra tvari valstybės „finansinė pagalvė“. Finansų ministras Taurimas Valys anksčiau viešai suabejojo galimybe pensijas indeksuoti naudojant „Sodros“ perviršį, o vėliau teigė, jog tai turėtų būti svarstoma tik kriziniais atvejais.

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nagrinėti už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus nuteisto, buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus skundą. Ši byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Kasaciniu skundu K. Bartoševičius LAT prašo panaikinti apkaltinamuosius teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti arba grąžinti ją nagrinėti iš naujo pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui. Apeliaciniam teismui nusprendus, kad buvęs parlamentaras buvo pagrįstai nuteistas dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus, K. Bartoševičius nuo gegužės Kauno kalėjime atlieka jam paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Vyras pripažintas kaltu dėl mažamečio seksualinio prievartavimo, nepilnamečio seksualinio prievartavimo, dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo ir dėl nesunkaus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo. Naujienų portalas „Delfi“ anksčiau skelbė, kad galimi seksualinio pobūdžio nusikaltimai buvo įvykdyti prieš choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl Kaune veikusio nelegalaus cigarečių fabriko – 11 asmenų kaltinami dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis bei svetimų prekių ženklų naudojimu. Asmenys įtariami nelegaliame cigarečių fabrike pagaminę milijoninus kiekius falsifikuotų cigarečių. Bylos duomenimis, nuo 2024 m. kovo iki 2025 m. birželio nusikalstamo susivienijimo nariai pagamino, įgijo, laikė, gabeno ir realizavo arba turėjo tikslą realizuoti daugiau kaip 146 mln. falsifikuotų cigarečių. Įtariama, kad dalis pagamintos produkcijos buvo realizuota Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo pasiskirstyta vaidmenimis – vieni asmenys organizavo ir koordinavo gamybos procesą, rūpinosi gamybai naudojamos įrangos priežiūra, kiti gamino ir pakavo cigaretes, vykdė pagamintos produkcijos apskaitą, rūpinosi jos laikymu, gabenimu ir realizavimu. Nusikalstamo susivienijimo nariai, siekdami išvengti teisėsaugos institucijų dėmesio ir galimo sulaikymo, ėmėsi konspiracijos priemonių. Falsifikuotas cigaretes gaminę asmenys buvo apgyvendinti tam pritaikytose patalpose, jiems buvo ribojama galimybė naudotis asmeniniais telefonais, o bendravimui buvo naudojamos šifruoto ryšio priemonės. Apie demaskuotą nelegalų cigarečių fabriką teisėsaugos pareigūnai pranešė lygiai prieš metus – pernai rugpjūtį. Kaip skelbė ELTA, teisėsaugos pareigūnai Kaune, miesto pramoniniame rajone, demaskavo falsifikuotų cigarečių fabriką, jame dirbo ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos piliečiai. Buvo klastojamos ir gaminamos žinomų prekių ženklų cigaretės – „Marlboro“, „Camel“, Winston“. Cigarečių gamybai ir pakavimui buvo naudojama britų ir kinų pramoninė įranga.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „visiškai kontroliuoja“ Hormuzo sąsiaurį. Ginčas dėl tranzito teisių sąsiauryje, kuris yra vienas iš svarbiausių tarptautinių naftos, dujų ir trąšų transportavimo maršrutų, laikomas viena iš pagrindinių karinio konflikto tarp Vašingtono ir Teherano eskalacijos pastaruoju metu priežasčių. Prieš JAV ir Izraeliui vasario 28 d. pradedant atakas prieš Iraną, laivybos eismas per Hormuzo sąsiaurį vyko beveik netrukdomai. Prasidėjus karui, Iranas, vykdydamas išpuolius prieš laivus ir jiems grasindamas, praktiškai sustabdė laivybos eismą. Dėl to pašoko naftos ir dujų kainos, o tai sukėlė infliacijos šuolį visame pasaulyje. Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų (UKMTO) biuras teigė, kad komercinė laivyba sąsiauryje tebėra sumažėjusi.

Lenkijos vyriausybė pasmerkė sprendimą neįtraukti šalies į sąrašą valstybių, kurioms taikomos naujosios Elono Musko palydovinio interneto paslaugos „Starlink“ tarptinklinio ryšio Europoje taisyklės. Dėl šio sprendimo Lenkijos abonentai kaskart naudodamiesi paslauga už šalies ribų turės pateikti pasą ir užsisakyti brangesnius aukščiausios klasės planus. Kodėl Lenkija nebuvo įtraukta į Europos tarptinklinio ryšio zoną pagal nuo rugpjūčio 17 d. įsigaliosiančias atnaujintas taisykles, „Starlink“ nepaaiškino. Šalies skaitmeninių reikalų ministras Krzysztofas Gawkowskis griežtai sukritikavo „Starlink“ sprendimą „vertinti lenkus prasčiau nei kitus europiečius“ ir pranešė kreipęsis į bendrovę, reikalaudamas atkurti vienodas sąlygas Lenkijos piliečiams. Varšuva, kuri yra viena aktyviausių Ukrainos sąjungininkių nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios prieš puspenktų metų, išleido milijonus „Starlink“ terminalams ir paslaugų prenumeratoms Ukrainos pajėgoms aprūpinti.

Prie Indonezijos krantų degė keltas, kuriuo, kaip manoma, plaukė apie 170 žmonių. Vėliau šalies pareigūnai pranešė, kad beveik visi kelto keleiviai buvo išgelbėti, išskyrus devyniolikmetę Indonezijos pilietę. Tikslios jos mirties aplinkybės kol kas neaiškios. Keltas „Putri Yasmin“ anksti ryte išplaukė iš nedidelio Balio uostamiesčio Padang Bai į Lembarą kaimyninėje saloje, o plaukiant Lomboko sąsiauriu jame staiga kilo gaisras. Australijos transliuotojas ABC pranešė, kad tarp kelte buvusių žmonių buvo du australai. Kol kas nežinoma, ar be jų kelte buvo daugiau užsienio turistų. Šios Indonezijos salos dėl gražių paplūdimių, ryžių terasų, ugnikalnių ir puikių vietų banglenčių sportui yra itin populiarios tarp keliautojų iš viso pasaulio.

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Vievio sovietinių karių kapinėse šią savaitę sėkmingai baigti archeologiniai tyrimai, jų metu archeologai rado 81 Antrojo pasaulinio karo aukos palaikus, skelbia Elektrėnų miesto savivaldybė.

Pasak mero Gedimino Ratkevičiaus, šiuo metu jie ruošiami perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros specialistams išsamesniems antropologiniams tyrimams atlikti.

„Nuoširdžiai dėkoju Vievio gyventojams už supratingumą, kantrybę ir rimtį šių svarbių bei jautrių darbų metu“, – pranešime cituojamas G. Ratkevičius.

Teigiama, kad po minėtų tyrimų palaikai turėtų būti perlaidoti Vievio miesto stačiatikių kapinėse (Vilniaus g. 90, Vievis).

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė paraginti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį Aleksandrą Nemunaitį papildyti privačių interesų deklaraciją, kurioje nėra nurodytos jo, kaip savivaldybės tarybos nario, pareigos. 

„Įvertinusi Aleksandro Nemunaičio aktualios privačių interesų deklaracijos duomenis ir nustačiusi, jog šioje deklaracijoje nėra duomenų apie einamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario pareigas, komisija nusprendė išsiųsti raginimą A. Nemunaičiui papildyti deklaraciją nurodytaisiais duomenimis“, – teigiama VTEK atsakyme į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pirmininko Vyginto Gasparavičiaus užklausimą.

Komisija taip pat pažymėjo, kad klausimą, ar yra pagrindas pradėti tyrimą, spręs įvertinusi gautą informaciją.

„Klausimas, ar yra pagrindas pradėti tyrimą, bus sprendžiamas įstatymo ir VTEK įstatymo nustatyta tvarka, įvertinus gautą informaciją ir duomenis apie pareigos deklaruoti privačius interesus vykdymą“, – nurodė VTEK. 

A. Nemunaitis trečiadienį paskelbė sieksiantis tapti Vilniaus miesto meru. 

Politikas šiuo metu eina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario pareigas.

Kyjivas, rugpjūčio 12 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, dujotiekiai „Nord Stream“ galėtų būti laikomi teisėtu taikiniu tiek karinės strategijos, tiek moralės požiūriu, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė buvęs Bundesvero brigados generolas ir Potsdamo universiteto šiuolaikinės istorijos dėstytojas Klausas Wittmannas.

„Galiu netgi teigti, kad karinės strategijos ir moralės požiūriu tai buvo teisėtas taikinys“, – komentuodamas, ar „Nord Stream“ galėtų būti laikomas teisėtu taikiniu, jeigu pasitvirtintų vokiečių tyrėjų teorija, kad Ukraina dalyvavo jį sprogdinant, pasakė K. Wittmannas.

Tuo pačiu metu jis pabrėžė, kad teisinio bylos vertinimo neteikia ir teismų nepriklausomybės nekvestionuoja.

„Nesu teisininkas ir, žinoma, nenoriu abejoti teismų nepriklausomumu. Tačiau jei pažvelgtumėte į aplinkybes, aš buvau vienas iš tų, kurie ryžtingai priešinosi dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui“, – sakė atsargos generolas.

Pasak jo, nepaisant Ukrainos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių įspėjimų, sprendimas nutiesti dujotiekį „Nord Stream 2“ buvo priimtas po to, kai Rusija jau buvo okupavusi Krymą.

„Sprendimas dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ buvo priimtas tuo metu, kai Krymas jau seniai buvo okupuotas. Nepaisant to, žmonės ir toliau tikėjo, kad Rusija gali būti patikima pigių dujų tiekėja, ir vadino šį projektą grynai ekonominiu. Tuo pačiu metu jie užmerkė akis į tai, ką mums ne kartą sakė Baltijos valstybės, Lenkija ir, žinoma, ukrainiečiai: Rusijos akimis žvelgiant tai buvo geopolitinis projektas“, – sakė K. Wittmannas.

Jis taip pat priminė Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko poziciją.

„Čia norėčiau pacituoti Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską, kuris sakė, kad problema yra ta, kad „Nord Stream 2“ buvo nutiestas, o ne ta, kad jis buvo sunaikintas“, – sakė K. Wittmannas.

Tuo pačiu metu jis pripažino, kad svetimo turto sunaikinimas yra rimtas nusikaltimas, tačiau paragino šį atvejį vertinti ir platesniame politiniame Rusijos karo kontekste.

„Žinoma, kito asmens nuosavybės sunaikinimas yra rimtas dalykas. Tačiau turime į tai pažvelgti ir iš politinės bei psichologinės perspektyvos bei paklausti, ar Vokietijos interesais yra pirmąjį nuosprendį dėl „karo nusikaltimo“ Ukrainos kare paskelbti būtent ukrainiečiui – ir dar būtent Vokietijoje?“ – sakė K. Wittmannas.

Jis pažymėjo, kad nežino, kiek veiksmų laisvės šioje byloje turi Vokietijos Federalinė generalinė prokuratūra, taip pat „ar ji privalo prašyti ekstradicijos“.

„Tačiau, atsižvelgiant į Rusijos karo nusikaltimų mastą ir žiaurumą, nemanau, kad būtų priimtina, jog Vokietijos teisingumo sistema daugiausia dėmesio skirtų „Ukrainos karo nusikaltimui“, – sakė K. Wittmannas.

2022 m. rugsėjo 26 d. per sprogimus Baltijos jūroje buvo apgadinti trys iš keturių dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“. 2026 m. birželį Vokietijos Federalinė generalinė prokuratūra pareiškė kaltinimus Ukrainos piliečiui, buvusiam Ukrainos kariškiui Serhijui K., be kita ko kaltindama jį bendrininkavus įvykdant karo nusikaltimą ir surengiant išpuolį prieš civilinį objektą. Pasak prokuratūros, grupė veikė vykdydama Ukrainos valstybės institucijų nurodymus, siekdama sustabdyti Rusijos dujų tiekimą ir atimti iš Rusijos pajamas, kurios galėtų būti panaudotos karui finansuoti. Suimtas ukrainietis neigia dalyvavęs šiame išpuolyje.

2026 m. liepos mėnesį Ukrainos generalinė prokuratūra pareiškė, kad atlikus tyrimą nebuvo rasta jokių įrodymų, kad Ukrainos valstybinės institucijos ar pareigūnai būtų susiję su šių sprogimų organizavimu.

Buenos Airės, rugpjūčio 12 d. (AFP-ELTA). Argentinos futbolo superžvaigždė Lionelis Messi, padėjęs savo šaliai triumfuoti 2022 m. pasaulio čempionate, trečiadienį pareiškė po tėvo Jorge Messi mirties rimtai abejojantis, ar dar ilgai žais futbolą.

„Nežinau, ką be tavęs darysiu, nežinau, kaip gyventi toliau. Aš tiesiog žaidžiau futbolą, o dabar rimtai abejoju, ar dar ilgai tai darysiu“, – socialiniame tinkle rašė 39-erių L. Messi, kurio tėvas praėjusią savaitę mirė būdamas 68-erių.

Savo žinutėje L. Messi, kurio sutartis su JAV aukščiausioje futbolo lygoje MLS rungtyniaujančiu klubu „Inter Miami“ galioja iki 2028 m. sezono pabaigos, prisiminė paskutinius tėvo gyvenimo mėnesius, sutapusius su 2026 m. pasaulio čempionatu.

„Vis kartojau tau, kad pateksime į finalą ir tu galėsi atvykti“, – antradienio vakarą, grįžęs į Jungtines Valstijas po sekmadienį vykusių tėvo laidotuvių, rašė L. Messi.

„Patekome į finalą, bet tu negalėjai ten būti. Norėjau laimėti, parvežti tau trofėjų, parodyti naują. Nepavyko, kojos tiesiog nebeatlaikė. Šįkart mėginau peržengti savo fizinių galimybių ribas, bet nepavyko. Niekada nesijaučiau gerai“, – pasakojo L. Messi, pasisakęs pirmą kartą po Naujajame Džersyje vykusiame finale patirto pralaimėjimo Ispanijai rezultatu 0:1.

L. Messi pabrėžė itin svarbų tėvo, kuris buvo ir jo agentas, vaidmenį jo gyvenime ir karjeroje. 

„Buvai tėvas, draugas ir agentas. Kiekvieną akimirką buvai būtent toks, koks turėjai būti, ir niekada nepadarei nė vieno klaidingo žingsnio“, – rašė jis.

Jam neįprastas Jorge Messi nedalyvavimas birželį vykusiame pasaulio čempionate jau buvo atkreipęs žiniasklaidos dėmesį.

Per turnyrą, nesiliaujant gandams apie J. Messi sveikatą, šeima prašė žiniasklaidos parodyti žmogiškumą.

Per grupių etapo rungtynes Alžyrui įmušęs įvartį ir pravirkęs L. Messi pripažino išgyvenantis „su sportu nesusijusią situaciją“.

Sekmadienį aštuonis kartus „Auksinį kamuolį“ laimėjęs L. Messi su tėvu atsisveikino privačioje ceremonijoje Argentinos Pereso mieste, kurioje dalyvavo artimiausi šeimos nariai ir keli Argentinos futbolo rinktinės draugai.

Futbolo superžvaigždės tėvo mirties priežastis nebuvo viešai skelbiama, tačiau vietos žiniasklaida pranešė, kad J. Messi sirgo vėžiu.

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos rugpjūčio 13 d. įvykius Lietuvoje.