Kyjivas, kovo 11 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad vakar iš Vokietijos atvyko raketos „PAC-3 Patriot“, dėl kurių pristatymo buvo susitarta per paskutinį Ramšteino formato susitikimą, praneša „Ukrinform“.

„Iš tiesų, paskutinio Ramšteino susitikimo metu su partneriais buvo susitarta, kad gausime maždaug tiek raketų, kiek jūs minėjote (35 raketos – „Ukrinform“), skirtų „Patriot“ sistemoms, konkrečiai PAC-3“, – prieš susitikimą su Vokietijos Bundestago pirmininke Julia Klockner sakė V. Zelenskis.

„Tiesą sakant, jos buvo ne iš vienos šalies, o iš kelių. Iš viso skaičius atitinka jūsų minėtą skaičių. Tai yra vienas iš oro gynybos paketų, dėl kurių mes periodiškai susitariame su savo partneriais. Norėtume daugiau, bet kol kas turime tiek. Vokietijos dalis atvyko vakar, ir mes už tai esame dėkingi“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Kaip skelbta anksčiau, kovo 10 d. Vokietijos leidinys „Der Spiegel“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Vokietija kartu su Europos partneriais organizavo apie 35 modernių „Patriot PAC-3“ raketų pristatymą Ukrainai. Pasak pranešimų, iniciatyvai vadovavo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Vilnius, kovo 11 d. (ELTA). Trečiadienio pavakarę, minint 36-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines, Vilniaus centre įvyko nevienareikšmiškai vertinamos tautininkų Patriotinės eitynės, į kurias susirinko bene 100 žmonių.

Renginio dalyviai Katedros aikštėje rinkosi nešini Lietuvos trispalvės, Vyčio ir Ukrainos vėliavomis, taip pat juodomis vėliavomis su įvairiais simboliais, tarp kurių ir kaukolė.

Eitynės vyko ilgamečiu maršrutu per Gedimino prospektą, žygiuojant atkarpa: Katedros aikštė – Lukiškių aikštė. Eisenos priešakyje keletas vyrų žygiavo laikydami didelį plakatą su Lietuvos ir Ukrainos herbais, taip pat jame abiem kalbomis užrašyta „Už mūsų ir jūsų laisvę“.

Eitynes, kaip ir kasmet, lydėjo skambios skanduotės. Susirinkusieji skandavo Lietuvos vardą, taip pat skambėjo tokios frazės kaip „Šlovė Ukrainai, šlovė didvyriams“, „Lietuva liks balta“ bei nacionalistinis šūkis „Lietuva lietuviams“.

Prie Vinco Kudirkos aikštės eitynes palydėjo ir provokacija, kurią surengė jaunuolis, per garsiakalbį, ant kurio buvo užmautas medžiaginis maišas, leidęs Juliuso Fučiko kūrinį „Entrance of the Gladiators“.

Kiek anksčiau Vilniuje, Kovo 11-osios proga, tūkstančiai žmonių ėjo Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros „Nepriklausomybės atkūrimo kelio“ eitynėse.

Eitynėse žygiavo ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa bei trijų Baltijos šalių kariuomenių orkestrų paradas. 

Pagrindiniu „Nepriklausomybės atkūrimo kelio“ akcentu tapo ilgos eisenos dalyvių – trečiadienį prisiekusių šaulių, tautinių bendrijų bei gyventojų – nešamos Lietuvos ir Ukrainos vėliavų juostos. 

ELTA primena, kad lygiai prieš 36 metus, 1990 m. kovo 11 d., Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.

Šiuo dokumentu Lietuvos Aukščiausioji Taryba, reikšdama tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Vilnius, kovo 11 d. (ELTA). Trečiadienį naujuoju Laisvės partijos pirmininku išrinktas Vytautas Mitalas planuoja kitais metais vyksiančių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų metu kandidatuoti į Vilniaus miesto merus.

„Mielas suvažiavime, noriu pasakyti, kad aš esu apsisprendęs siekti Vilniaus mero posto“, – į visuotiniame Laisvės partijos suvažiavime susirinkusius žmones kreipėsi V. Mitalas.

Šiuo metu Vilniaus miesto mero pareigas nuo 2023 m. eina Valdas Benkunskas.

V. Mitalas dabar dirba Vilniaus vicemeru.

Kaip skelbta, Laisvės partija trečiadienį išsirinko naują pirmininką, kuriuo tapo Vilniaus miesto vicemeras V. Mitalas.

Apie sprendimą siekti Laisvės partijos vadovo posto V. Mitalas pranešė praėjusį mėnesį. Jis teigė, kad žvelgiant į dabartinę politinę situaciją, šios partijos idėja yra kaip niekad aktuali ir reikalinga visuomenei.

Seime Laisvės partija šiuo metu neturi savo atstovų. Politinė jėga per 2024 m. vykusius parlamento rinkimus neperkopė 5 proc. balsų kartelės daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o trys į antrąjį turą vienmandatėse rinkimų apygardose patekę „laisviečiai“ vėliau pralaimėjo konservatoriams.

ELTA primena, kad Laisvės partija buvo įkurta 2019 m. vasarą. Naujo liberalaus politinio judėjimo iniciatoriai buvo Aušrinė Armonaitė ir tuometis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, dėl nesutarimų su vadovybe pasitraukę iš Liberalų sąjūdžio.

2020 m. vykusiuose Seimo rinkimuose Laisvės partija laimėjo 11 mandatų.

Po Seimo rinkimų centro dešinės valdančiąją koaliciją suformavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

2024 m. Laisvės partija į Seimą nebuvo išrinkta.

Per Seimo rinkimus patyrusi pralaimėjimą Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje, A. Armonaitė pranešė atsistatydinanti iš partijos pirmininkės pareigų. Vėliau į šias pareigas buvo išrinktas Tomas Vytautas Raskevičius.

Vilnius, kovo 11 d. (ELTA). Į visuotinį suvažiavimą trečiadienį susirinkusi Laisvės partija išsirinko naują pirmininką – juo tapo Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas. 

Suvažiavimo metu taip pat buvo pristatytas atnaujintas partijos vizualinis identitetas, aptartas pasiruošimas kitąmet vyksiantiems savivaldos rinkimams. 

Anksčiau partijai vadovavęs Tomas Vytautas Raskevičius vasario pabaigoje pranešė, jog nebesieks perrinkimo. Kartu jis pranešė remsiąs anksčiau jo pavaduotoju dirbusio V. Mitalo kandidatūrą. 

Apie sprendimą siekti Laisvės partijos vadovo posto V. Mitalas pranešė praėjusį mėnesį. Jis teigė, kad žvelgiant į dabartinę politinę situaciją, šios partijos idėja yra kaip niekad aktuali ir reikalinga visuomenei. 

Seime Laisvės partija šiuo metu neturi savo atstovų. Politinė jėga per 2024 metais vykusius parlamento rinkimus neperkopė 5 proc. balsų kartelės daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o trys į antrąjį turą vienmandatėse rinkimų apygardose patekę „laisviečiai“ vėliau pralaimėjo konservatoriams.

Laisvės partija neretai siejama su keliais vadinamaisiais vertybiniais klausimais, pirmiausia – tos pačios lyties partnerystės įteisinimu ir nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimu.

V. Mitalas anksčiau pripažino, kad būtina tobulinti partijos komunikaciją, įrodyti oponentams ir visuomenei, jog ji nėra tik „dviejų klausimų“ politinė jėga.

ELTA primena, kad Laisvės partija buvo įkurta 2019 metų vasarą. Naujo liberalaus politinio judėjimo iniciatoriai buvo Aušrinė Armonaitė ir tuometis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, dėl nesutarimų su vadovybe pasitraukę iš Liberalų sąjūdžio.

2020 m. vykusiuose Seimo rinkimuose Laisvės partija laimėjo 11 mandatų. 

Po Seimo rinkimų centro dešinės valdančiąją koaliciją suformavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

2024 metais Laisvės partija į Seimą nebuvo išrinkta.

Per Seimo rinkimus patyrusi pralaimėjimą Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje, A. Armonaitė pranešė atsistatydinanti iš partijos pirmininkės pareigų. Vėliau į šias pareigas buvo išrinktas T. V. Raskevičius.

(papildymai visame tekste)

Budapeštas, kovo 11 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentūra trečiadienį pareiškė nekvietusi Vengrijos pareigūnų delegacijos, kuri anksčiau paskelbė atvykstanti į Ukrainą pokalbiui dėl apgadinto naftotiekio „Družba“. 

Kyjivo ir Budapešto ginčas dėl naftotiekio, kuriuo transportuojama rusiška nafta, trečiadienį dar paaštrėjo Vengrijai pranešus, kad išsiuntė delegaciją į Ukrainą, kuri vėliau paneigė, jog ši žmonių grupė turi kokį nors oficialų statusą.

„Tai privati kelionė. Mes jų nekvietėme“, – susitikime su žurnalistais, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakė jo kanceliarijos pirmasis pavaduotojas Serhijus Kyslycia.

Vengrijos energetikos ministras Gaboras Czepekas anksčiau sakė, kad minėta delegacija sieks surengti pokalbius dėl naftotiekio „Družba“ atidarymo. Ministro teigimu, delegacija, kurioje yra ir Slovakijos atstovų, turėjo „pradėti rimtą dialogą“ šiuo klausimu.

„Misijos tikslas – tvirtai ginti Vengrijos interesus derybų stalo ir užtikrinti, kad naftotiekis „Družba“  būtų kuo greičiau atidarytas“, – sakė G. Czepekas.

Pasak ministro, delegacijai buvo „pavesta atlikti faktų nustatymo misiją dėl naftotiekio“ jo būklei įvertinti ir „sukurti sąlygas, būtinas jo veiklai atnaujinti“.

Kyjivas teigė žinantis, kad grupė vengrų kirto sieną, bet pabrėžė neturintis planų su jais derėtis.

Anksčiau trečiadienį Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Georgijus Tychijus žurnalistams sakė, kad „grupė neturi jokio oficialaus statuso ir nėra numatyta jokių oficialių susitikimų, todėl ją vadinti delegacija yra akivaizdžiai neteisinga“.

Kaip anksčiau rašė ELTA, Vengrija ir kaimyninė Slovakija kaltina Kyjivą tyčia delsiant atnaujinti naftotiekio „Družba“, kuriuo rusiška nafta transportuojama į šias dvi išėjimo į jūrą neturinčias valstybes, veiklą. Ukraina teigia, kad naftotiekis buvo apgadintas per rusų bombardavimus sausio mėnesį.

V. Zelenskis praėjusią savaitę sakė, kad dujotiekio veiklos atnaujinimas gali užtrukti nuo keturių iki šešių savaičių.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ragina Europos Sąjungą (ES) sustabdyti sankcijas Rusijos naftai ir dujoms, esą siekiant suvaldyti karo Artimuosiuose Rytuose sukeltą kainų kilimą.

Nacionalistinių pažiūrų politikas sustiprino politines atakas prieš Ukrainą artėjant Vengrijos parlamento rinkimams, kurie vyks balandžio 12 d.

Dvišaliai santykiai pasiekė naujas žemumas, kai Vengrija praėjusią savaitę areštavo septynis Ukrainos valstybinio banko darbuotojus ir konfiskavo iš Austrijos vežamus 80 mln. JAV dolerių grynaisiais ir devynis aukso luitus.

(papildysime)

Budapeštas, kovo 11 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentūra trečiadienį pareiškė nekvietusi Vengrijos pareigūnų delegacijos, kuri anksčiau paskelbė atvykstanti į Ukrainą pokalbiui dėl apgadinto naftotiekio „Družba“. Juo Rusijos nafta tiekiama į Europą.

„Tai privati kelionė. Mes jų nekvietėme“, – susitikime su žurnalistai, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakė jo kanceliarijos pirmasis pavaduotojas Serhijus Kyslycia.

Vašingtonas, kovo 11 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį JAV įspėjo Iraną, kad Hormūzo sąsiaurio civiliniai uostai yra laikomi teisėtais taikiniais. Vašingtono teigimu, režimas Teherane juos naudoja karinėms operacijoms.

„Irano režimas naudoja Hormūzo sąsiaurio civilinius uostus karinėms operacijoms, kurios kelia grėsmę tarptautinei laivybai. Civiliniai uostai, naudojami kariniams tikslams, praranda saugomą statusą ir pagal tarptautinę teisę tampa teisėtais kariniais taikiniais“, – teigiama JAV kariuomenės pareiškime.

„(Raginame – ELTA) Irano civilius nedelsiant vengti visų uostų objektų, kuriuose veikia Irano karinės jūrų pajėgos. Irano uostų darbininkai, administracinis personalas ir komercinių laivų įgulos turėtų vengti Irano karinių laivų ir karinės įrangos“, – priduria JAV kariuomenė.

Antradienį JAV pranešė surengusios smūgius, per kuriuos sunaikinta 16 minininkų, kurie galėjo būti panaudoti Persijos įlankos naftos ir dujų eksportui gyvybiškai svarbaus sąsiaurio blokavimui.

ELTA primena, kad karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo po to, kai JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo antskrydžius Irane ir nužudė Islamo Respublikos aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei. Iranas į tai atsakė bepiločių orlaivių ir raketų atakomis prieš Izraelį ir JAV interesus regione.

Trečiadienį Irano karinė vadovybė pareiškė, kad kiekvienas laivas ir kiekvienas JAV, Izraeliui ir jų partneriams skirtas naftos krovinys pasaulinei prekybai svarbiame Hormūzo sąsiauryje bus laikomas teisėtu atakų taikiniu.

Vilnius, kovo 11 d. (ELTA). Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) ir jos narėms trečiadienį nutarus pradėti savanorišką kolektyvinį 400 mln. barelių naftos atsargų išleidimą į rinką, prie šių veiksmų prisidės Lietuva, Latvija bei Estija, išleisdamos dalį rezervinių kuro atsargų, pranešė Energetikos ministerija.

„Lietuva, Latvija ir Estija neatidėliotinai kitu žingsniu priiminės nacionalinius sprendimus dėl naftos produktų atsargų išleidimo į rinką (nustatant kiekius, laikotarpius ir kitus reikalingus parametrus) siekiant kiek įmanoma didesnio teigiamo poveikio tiek rinkai, tiek vartotojams ir efektyvios dabartinės kurų kainų kilimo situacijos suvaldymo. Tikimasi, kad koordinuotas rezervinių kuro atsargų išleidimas sumažins kuro kainų augimą – tai yra svarbiausias trumpalaikis tikslas, kuriam turi būti neatidėliotinai panaudojamos visos tinkamos priemonės“, – pranešime cituojamas bendras Baltijos šalių energetikos ministrų pareiškimas.

Ministerijos teigimu, kolektyviniu atsargų išleidimu į rinką ir aktyviais veiksmais visais lygmenimis siekiama stabilizuoti pasaulines naftos rinkas neapibrėžtumo laikotarpiu ir sumažinti tiekimo saugumo rizikas regione.

„Staiga pakilusios kuro kainos daro neigiamą poveikį gyventojams, verslui ir ekonomikai visoje Europoje, įskaitant ir Baltijos valstybes. Taip pat, atsižvelgiant į didelę Baltijos šalių tarpusavio priklausomybę kuro kainų srityje, svarbu, kad bet kokios intervencijos į rinką būtų tinkamai koordinuojamos“, – rašoma ministerijos pranešime.

Ministerija nurodo, kad pastarosiomis dienomis Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Latvijos klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis, Latvijos ekonomikos ministras Viktoras Valainis bei Estijos energetikos ir aplinkos ministras Andresas Suttas aptarė TEA kolektyvinius veiksmus ir sutarė, kad Baltijos valstybės prie jų prisidės, laikydamosi nacionalinių procedūrų ir koordinuotai išleisdamos dalį rezervinių kuro atsargų. 

Ministerija nurodo, kad Baltijos valstybės remia TEA Valdybos rekomendaciją, jog naftos produktų atsargų išleidimas turi būti įgyvendinamas kartu su platesnėmis tarptautinėmis pastangomis atkurti saugų tranzitą per Hormūzo sąsiaurį.

I. Ruginienė: Lietuva reaguoja į augančias kuro kainas pasaulinėse rinkose

Apie tai, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys palaiko TEA sprendimą bei prisidės prie bendrų veiksmų, trečiadienio pavakarę pranešė ir premjerė Inga Ruginienė.

„Lietuva kartu su partneriais reaguoja į augančias kuro kainas pasaulinėse rinkose. Šių pokyčių poveikį jaučiame ir Lietuvoje, todėl ieškome sprendimų, kurie padėtų suvaldyti kainų spaudimą gyventojams ir verslui“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė I. Ruginienė.

Anot premjerės, Baltijos šalys siekia kiek įmanoma sumažinti kainų spaudimą gyventojams ir verslui.

„Todėl veikiame koordinuotai su regiono partneriais ir tarptautinėmis institucijomis, kad būtų panaudotos visos priemonės rinkai stabilizuoti“, – rašė premjerė.

Kaip skelbta, reaguodamos į situaciją naftos rinkose dėl karo su Iranu, 32 Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) narės planuoja atverti rekordinius 400 milijonų barelių žalios naftos rezervus. Sprendimas buvo priimtas po neeilinio TEA narių vyriausybių susitikimo.

Didžiausių ekonomikų grupės (Didžiojo septyneto) šalys taip pat pareiškė esančios iš esmės pasirengusios atverti nepaprastosioms situacijoms skirtus naftos rezervus, atsižvelgdamos į karo Irane ekonominį poveikį.

Nuo karo pradžios naftos smarkiai išaugo. JAV ir Izraelio karas su Iranu faktiškai uždarė Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus naftos ir dujų transportavimo maršrutas.

TEA atveriami rezervai gerokai viršija 182 mln. barelių naftos, kuriuos jos šalys narės pateikė rinkai 2022 m., kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

ELTA primena, kad Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose pastarąją savaitę išaugo gamtinių dujų, naftos ir degalų kainos – dujų kaina šoktelėjo beveik 36 proc., o naftos – 17,4 proc.

Tuo metu benzinas šalies degalinėse pabrango 10 centrų, o dyzelinas – 34 centais.

Atėnai, kovo 11 d. (AFP-ELTA). Karui Artimuosiuose Rytuose sėjant nerimą dėl kainų šuolio, Graikija priėmė sprendimą tris mėnesius riboti benzino ir įvairių maisto produktų pelno maržas, trečiadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas.

Susitikime su šalies prezidentu premjeras Kyriakos Mitsotakis sakė, kad vyriausybė atidžiai stebi tolesnius konflikto padarinius ir įspėjo mažmenininkus dėl bandymų pasipelnyti iš krizės.

Graikijos vyriausybės ministrų teigimu, šios priemonės bus taikomos iki birželio 30 d.

Degalinės turės apriboti savo pelno maržas iki 12 centų už litrą, tačiau Graikijos salose bus leidžiama taikyti aukštesnes kainas.

Maisto tiekėjai taip pat turės apriboti savo maržas iki praėjusių metų lygio, kitaip jiems gresia baudos iki penkių milijonų eurų.

Nustatydama pelno lubas, valstybė apriboja maksimalų pelną, kurį tiksliniai sektoriai, tokie kaip degalinių ir prekybos centrų, gali gauti iš mažmeninės prekybos vartotojams.

Šių priemonių tikslas – užkirsti kelią dirbtiniam pelno maržos didėjimui, kylant kainoms visame pasaulyje.

K. Mitsotakis kol kas atmetė galimybę imtis griežtesnių priemonių kitų dviejų Europos Sąjungos šalių – Kroatijos ir Vengrijos – pavyzdžiu, nusprendusių nustatyti degalų kainų lubas.

Trečiadienį naftos kainos dėl karo Artimuosiuose Rytuose vėl pradėjo kilti, konfliktui paralyžiavus Hormūzo sąsiaurį – svarbų naftos ir dujų transportavimo maršrutą. Netoli jo pastaruoju metu buvo smogta dar trims laivams.

(papildymai nuo 7 pastraipos)

Paryžius, kovo 11 d. (dpa-AFP-ELTA). Reaguodamos į situaciją naftos rinkose dėl karo su Iranu, 32 Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) narės planuoja atverti rekordinius 400 milijonų barelių žalios naftos rezervus, trečiadienį pranešė agentūra.

Sprendimas buvo priimtas po neeilinio TEA narių vyriausybių susitikimo.

„Naftos rinkos iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra beprecedenčio masto, todėl labai džiaugiuosi, kad TEA šalys narės reagavo skubiais beprecedentės apimties kolektyviniais veiksmais“, – pareiškime sakė TEA vykdantysis direktorius Fatih Birolas. 

„Naftos rinkos yra globalios, todėl reakcija į didelius sutrikimus taip pat turi būti globali. Energetinis saugumas yra pagrindinis TEA uždavinys, ir džiaugiuosi, kad TEA narės rodo tvirtą solidarumą, kartu imdamosi ryžtingų veiksmų“, – pridūrė jis.

Prieš agentūrai paskelbiant sprendimą, Vokietijos ekonomikos ministrė Katherina Reiche sakė, kad Berlynas, reaguodamas į TAE prašymą, ketina atverti 19,51 milijono barelių naftos rezervus.

Didžiausių ekonomikų grupės (Didžiojo septyneto) šalys taip pat pareiškė esančios iš esmės pasirengusios atverti nepaprastosioms situacijoms skirtus naftos rezervus, atsižvelgdamos į karo Irane ekonominį poveikį.

Didįjį septynetą sudaro Vokietija, JAV, Japonija, Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija.

Nuo karo pradžios naftos smarkiai išaugo.

JAV ir Izraelio karas su Iranu faktiškai uždarė Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus naftos ir dujų transportavimo maršrutas.

TEA atveriami rezervai gerokai viršija 182 mln. barelių naftos, kuriuos jos šalys narės pateikė rinkai 2022 m., kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

32 TEA narės turi daugiau nei 1,2 mlrd. barelių naftos rezervą nepaprastosioms situacijoms viešiems poreikiams. Dar 600 mln. barelių atsargų pramonei saugoma pagal vyriausybių nurodymus.

Sprendimui pritarė ir TEA narės Baltijos šalys.

„Kolektyviniu atsargų išleidimu į rinką ir aktyviais veiksmais visais lygmenimis – TEA, Europos Sąjungos ir regiono – siekiama stabilizuoti pasaulines naftos rinkas neapibrėžtumo laikotarpiu ir sumažinti tiekimo saugumo rizikas šalyse, kurias labiausiai veikia tarptautinių prekybos maršrutų sutrikimai, o įtaka labiausiai jaučiama Rytų Azijos regione“, – teigiama bendrame Baltijos šalių energetikos ministrų pareiškime.