(papildyta paskutinė pastraipa)

Vilnius, vasario 24 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pasirašė susitarimą, kuriuo numatyta Lietuvoje pradėti kariaujančiai šaliai skirtos gynybos sistemų įrangos gamybą, antradienį pranešė Prezidentūra.

Apie tai paskelbta minint ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

„Šis susitarimas – ne tik pramoninis ar technologinis projektas, bet ir mūsų politinės valios bei strateginės partnerystės įrodymas. Stiprindami bendrą gynybos pajėgumų gamybą, mes stipriname ir Ukrainos gebėjimą atremti agresiją, ir visos Europos saugumą“, – pranešime sakė Lietuvos prezidentas.

Susitarime akcentuota, jog dauguma Lietuvoje pagamintų gynybos sistemų ir pajėgumų pirmiausia bus skirta Ukrainos pajėgoms bei Lietuvos kariuomenės poreikiams, 

Taip pat pažymima, jog bendra gamyba padės Ukrainai atremti Rusijos agresiją.

Lietuva įsipareigojo sudaryti palankias sąlygas ir skatinti Ukrainos gynybos ir saugumo įmonių steigimą šalyje, įskaitant bendras įmones, partnerystes, bendros gamybos susitarimus ir kitas investicijų formas.

Susitarime akcentuojama, jog bendradarbiavimas iš dalies gali būti finansuojamas Ukrainos subjektų finansiniais įnašais, tačiau daugiausia bus įgyvendinamas naudojant Lietuvos biudžeto ir europinės gynybos paskolų priemonės (SAFE) lėšas.

Pagal SAFE programą Lietuva iš viso turėtų gauti 6,4 mlrd. eurų vertės lengvatinių paskolų, jomis planuojama finansuoti 50 investicijų projektų oro gynybos, antidroninių sistemų, amunicijos ir kitose srityse.

Susitarime taip pat pabrėžta, jog Lietuva toliau rems bendrus su Ukraina gynybos pramonės projektus, įgyvendindama ilgalaikį įsipareigojimą kasmet skirti 0,25 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) paramą – šiemet tai sudarys 223 mln. eurų.

(naujos 5-13 pastraipos)

Vilnius, vasario 24 d. (ELTA). Minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas lankosi Kyjive, kur su ES lyderiais aptarė paramą nelygioje ukrainiečių kovoje su agresore.

Jis antradienį susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelesnkiu, gynybos ministru Mychailo Federovu, energetikos ministru Denysu Šmyhaliu ir Europos šalių lyderiais.

„Vis kartu aptarėme, kaip Europa turėtų padėti Ukrainai jos nelygioje kovoje su agresore Rusija“, – ministerijos išplatintame vaizdo įraše teigė Kyjive teigė R. Kaunas.

„Karas Ukrainoje prasidėjo 2014 metais, nuo tos datos Ukrainai didvyriškai ginasi, ginasi tike pati kaip valstybė ir gina mus, europiečius, nuo Rusijos imperialistinių ambicijų“, – tikino ministras.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, siekiant užtikrinti kritinės infrastruktūros apsaugą Lietuva Ukrainai perduoda 30 RBS raketų – jos yra kritiškai reikalinga ginkluotė, prisidedanti prie oro gynybos stiprinimo.

R. Kaunas Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) susitikime taip pat akcentavo būtinybę padėti Ukrainai atremti Rusijos bandymus išnaudoti žiemos sąlygas, atakuojant civilių energetikos infrastruktūrą.

Lietuva šalčiausiu sausio–vasario laikotarpiu Ukrainai perdavė 90 generatorių, kurių vertė viršija 2 mln. eurų.

„Reaguodama į naujausias rusijos atakas, Lietuva šiuo metu taip pat ruošiasi perduoti dyzelinius generatorius, transformatorius, elektros variklius bei kitą energetikos įrangą, būtiną elektros tiekimui atkurti ir pažeistai infrastruktūrai atstatyti“, – pranešime sakė ministras.

Anot jo, nepaisant vadinamųjų „energetinių paliaubų“ retorikos, agresorė tęsia sistemingas atakas prieš Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą – elektros tinklus, pastotes ir su branduolinėmis elektrinėmis susijusius objektus.

Remdama Ukrainos oro gynybą Lietuva taip pat skirs įnašą į prioritetinio Ukrainos poreikių sąrašo iniciatyvą (PURL), pagal kurią šaliai teikiama JAV pagaminta ginkluotė.

R. Kaunas pažymėjo, kad Ukrainą netrukus pasieks naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš JAV per Klaipėdos SGD terminalą.

Daugiau nei 30 Ukrainą remiančių valstybių vienijančios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime ministras pabrėžė tvirtą Lietuvos įsipareigojimą ir toliau teikti visapusišką paramą, remti Ukrainos siekį tapti ES nare.

„Ir toliau aktyviai sieksime, kad parama Ukrainai būtų stiprinama NATO, Europos Sąjungoje ir kituose tarptautiniuose formatuose“, – susitikime sakė krašto apsaugos ministras.

Jo teigimu, Ukrainos narystės ES siekis bus vienas iš Lietuvos strateginių prioritetų 2027 m. pirmininkaujant ES Tarybai.

Minint Rusijos pradėto karo metines Kyjive lankosi aukščiausi ES pareigūnai, tarp jų – Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.

Plataus masto invaziją Rusija pradėjo 2022 m. vasario 24 d., tuomet apie 3:40 val. ryto vietos laiku pirmoji Rusijos tankų kolona įvažiavo į Ukrainos Luhansko sritį, daugelyje šalies miestų ukrainiečiai pabudo nuo pirmųjų priešo raketų smūgių.

Ketvirtosioms karo metinėms skirtus renginius temdė Vengrijos ir Slovakijos atsisakymas patvirtinti 20-ąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą Rusijai ir 90 mlrd. eurų finansinės pagalbos planą Ukrainai.

Paskolos paketas, į kurį įeina 60 mlrd. eurų finansinė parama Ukrainos kariuomenei ir kuriam ES lyderiai uždegė žalią šviesą dar gruodį, turėjo būti oficialiai patvirtintas pirmadienį.

Tačiau jį vetavo Vengrija su Slovakija. Budapeštas savo sprendimą motyvavo nutrauktu rusiškos naftos tiekimu per Ukrainos teritoriją einančiu naftotiekiu „Družba“.

Vilnius, vasario 24 d. (ELTA). Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) lyderių paskelbtame pareiškime – tvirtas įsipareigojimas toliau remti Ukrainą, šiemet jai skiriant beveik 12,5 mlrd. eurų karinei paramai ir beveik 1 mln. eurų – šalies energetikos infrastruktūros apsaugai.

Taip pat ketinama užtikrinti daugiametį finansavimą ir stiprinti bendrą gynybos pramonės bendradarbiavimą, įskaitant bendrą gamybą pasitelkiant Europos finansinius instrumentus, antradienį pranešė Prezidentūra.

Pareiškime NB8 valstybės taip pat įsipareigoja skirti ne mažiau kaip 918 mln. eurų Ukrainos energetikos tiekimui užtikrinti, infrastruktūros apsaugai bei atstatymui šią žiemą ir likusią metų dalį.

Nuo karo pradžios šios valstybės suteikė Ukrainai daugiau nei 42 mlrd. eurų karinės, finansinės ir humanitarinės paramos.

„Parama išlieka strateginė, ilgalaikė bei nepajudinama ir yra viena ženkliausių tarp Ukrainos partnerių“, – teigiama pranešime.

NB8 šalys pareiškime akcentuoja, kad patikimos ir teisiškai įpareigojančios saugumo Ukrainai garantijos yra būtinos siekiant atgrasyti nuo tolesnės agresijos ir užtikrinti ilgalaikį stabilumą Europoje.

Taip pat vienareikšmiškai pasmerkta Rusijos agresija, šalis raginama nedelsiant nutraukti neteisėtą invaziją bei sutikti su ugnies nutraukimu.

„Teisinga ir ilgalaikė taika turi būti grindžiama tarptautine teise – ji negali legitimizuoti sienų keitimo jėga ar palikti Ukrainos pažeidžiamos būsimoms grėsmėms“, – teigia NB8 šalių lyderiai.

Šalių vadovai taip pat prisiėmė atsakomybę toliau remti Ukrainos atsigavimą, ilgalaikę rekonstrukciją ir modernizaciją bei prisidėti prie 2027 m. Ukrainos atstatymo konferencijos.

Lyderiai pažymėjo, jog aktyviai sieks Rusijos atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant tarptautinio kompensavimo mechanizmo sukūrimą ir Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą steigimą.

Pareiškime taip pat pažymėta parama Ukrainai jos negrįžtamame kelyje į visavertę integraciją į Europos Sąjungą (ES) ir NATO, pabrėžiant, kad stipri, nepriklausoma ir demokratinė Ukraina yra būtina euroatlantinio saugumo dalis.

Vilnius, vasario 24 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pasirašė susitarimą, kuriuo numatyta Lietuvoje pradėti kariaujančiai šaliai skirtos gynybos sistemų įrangos gamybą, antradienį pranešė Prezidentūra.

Apie tai paskelbta minint ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

„Šis susitarimas – ne tik pramoninis ar technologinis projektas, bet ir mūsų politinės valios bei strateginės partnerystės įrodymas. Stiprindami bendrą gynybos pajėgumų gamybą, mes stipriname ir Ukrainos gebėjimą atremti agresiją, ir visos Europos saugumą“, – pranešime sakė Lietuvos prezidentas.

Susitarime akcentuota, jog dauguma Lietuvoje pagamintų gynybos sistemų ir pajėgumų pirmiausia bus skirta Ukrainos pajėgoms bei Lietuvos kariuomenės poreikiams, 

Taip pat pažymima, jog bendra gamyba padės Ukrainai atremti Rusijos agresiją.

Lietuva įsipareigojo sudaryti palankias sąlygas ir skatinti Ukrainos gynybos ir saugumo įmonių steigimą šalyje, įskaitant bendras įmones, partnerystes, bendros gamybos susitarimus ir kitas investicijų formas.

Susitarime akcentuojama, jog bendradarbiavimas iš dalies gali būti finansuojamas Ukrainos subjektų finansiniais įnašais, tačiau daugiausia bus įgyvendinamas naudojant Lietuvos biudžeto ir europinės gynybos paskolų priemonės (SAFE) lėšas.

Pagal SAFE programą Lietuva iš viso turėtų gauti 6,4 mlrd. eurų vertės lengvatinių paskolų, jomis planuojama finansuoti 50 investicijų projektų oro gynybos, antidroninių sistemų, amunicijos ir kitose srityse.

Susitarime taip pat pabrėžta, jog Lietuva toliau rems bendrus su Ukraina gynybos pramonės projektus, remdamasi ilgalaikiu įsipareigojimu kasmet skirti 0,25 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) paramą.

Vilnius, vasario 24 d. (ELTA). Minint ketvirtąsias Rusijos sukelto karo Ukrainoje metines, Vilniuje ir Kaune antradienį įvyko paramos akcijos „Radarom“ koncertai – šiuo metu surinkta daugiau nei 3,4 mln. eurų.

Nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ akcijos metu surinktos lėšos bus skirtos oro ir sausumos robotų būriams – robotizuotoms gynybos, logistikos ir medicininės evakuacijos sistemoms.

Lukiškių aikštėje įvyko finalinis solidarumo su Ukraina akcijos koncertas „Laisvė šviečia. Radarom“, ant scenos pasirodę žinomi šalies atlikėjai taip pat ragino remti Ukrainą ir aukoti.

„Radarom“ akciją antradienį užbaigs finalinis paramos renginys per LRT.

Kaip teigė vienas šios paramos akcijos organizatorių, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, šie robotai – viena moderniausių šiuolaikinių technologijų, leisianti karo lauke pakeisti karius, pristatyti amuniciją, maistą ir atsargas, išgabenti sužeistuosius.

„Šiandieną – ir skausminga, ir žiauri diena, bet tuo pat metu – ir didi diena, kuri parodė, kad maži gali stovėti prieš didelius, nes maži gali būti didūs, o dideli – menki ir niekšingi. Tai diena, kuri pirmiausia liudija apie vienybę“, – Lukiškių aikštėje koncerto metu sakė E. Jakilaitis.

Kitas akcijos organizatorius, visuomenininkas Andrius Tapinas akcentavo, kad šios metinės nėra šventė, tai yra „mirties, purvo ir gėdos dėl žmonijos“ diena, kad tokie karai pasaulyje vis dar vyksta, kad Ukrainos gynėjai toliau turi mirti apkasuose, o šalies gyventojai – šalti po Rusijos atakų per energetikos infrastruktūrą.

„Radarom“ akcija yra be galo svarbi, be jokių abejonių, atsilaikyti padeda šie robotai, kuriuos mes pirksime Ukrainos gynėjams. (…) „Radarom“ šįvakar baigsis, bet parama Ukrainai nesibaigia – yra galybė fondų Lietuvoje“ , – ant scenos kalbėjo A. Tapinas.

„Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas scenoje pasirodė su Ukrainoje kovojančiu kariu, Charkivo gynėju Olegu, kuris dėkojo visiems, remiantiems jo šalį kovoje su priešu.

„Olegas kartu su savo vyrais visiškai naikino rusų bandymą įsiveržti į Charkivą 2022 m. vasario 27 d. Visa įranga, ką jie turėjo, išskyrus ginklus, buvo iš Lietuvos. Tad mes – gyvi įrodymai, kad kovojame, esame ir būsime“, – ant scenos kalbėjo „Blue/Yellow“ vadovas.

Minint 12-ąsias prieš Ukrainą pradėtos agresijos bei Krymo aneksijos metines, Lukiškių aikštėje taip pat įžiebta 12 simbolinių laužų.

Paramos akcija surengta ir Kaune – be „Radarom“ koncerto, Laisvės alėjoje daugiau nei pusšimtis kauniečių dalyvavo Ukrainos palaikymo akcijoje „Uždek žvakutę žuvusiems Ukrainos laisvės gynėjams“. 

Akcijos metu iš mėlynai geltonų žvakučių sudėta simbolinė Ukrainos vėliava, taip pagerbiant visus žuvusius Ukrainos laisvės gynėjus bei išreikšiant solidarumą su kovojančia ukrainiečių tauta.

Vilniuje taip pat vyko solidarumo su Ukraina pilietinės visuomenės eitynės „Mūsų vėliavos – laisvės vėliavos!“

Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d.

Teheranas, vasario 24 d. (AFP-ELTA). Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi antradienį prieš vėliau šią savaitę numatytas derybas su JAV pareiškė, kad branduolinis susitarimas yra „pasiekiamas“.

„Turime istorinę galimybę sudaryti precedento neturintį susitarimą, kuris spręstų abiem pusėms svarbius klausimus ir įgyvendintų abipusius interesus“, – tinkle „X“ paskelbtame įraše teigė A. Araghchi ir pridūrė, kad susitarimas yra „pasiekiamas, bet tik tuo atveju, jei diplomatijai bus teikiama pirmenybė“.

JAV ir Irano atstovai neseniai atnaujino derybas dėl ginčytinos Irano branduolinės programos. Tačiau apčiuopiamos pažangos kol kas nėra. JAV vyriausybės šaltinių duomenimis, ketvirtadienį Ženevoje turėtų įvykti dar vienas pokalbių ratas. Derybos vyksta stiprėjant susirūpinimui, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas inicijuos karinį smūgį, nukreiptą prieš vadovybę Teherane.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis pareikalavo, kad Iranas visiškai atsisakytų savo branduolinės programos ir nutrauktų visą urano sodrinimo procesą. Teheranas yra pasirengęs tik sumažinti dabartinį 60 proc. sodrinimo lygį, jog dar kartą patvirtintų, kad jo branduolinė programa yra skirta taikiems tikslams ir kad šalis nekuria branduolinių ginklų, nors to baiminasi Vakarai.

Mainais į tai Iranas reikalauja Vakarų sankcijų panaikinimo. Jei abiem pusėms nepavyks pasiekti kompromiso, egzistuoja karinės eskalacijos rizika.

Bratislava, vasario 24 d. (AFP-ELTA). Slovakijos ekonomikos ministerija antradienį pareiškė, kad ketvirtadienį turėtų būti atnaujintas rusiškos naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“, kuris eina per Ukrainos teritoriją.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pirmadienį pranešė, kad jo šalis nutrauks avarinį elektros tiekimą Ukrainai, kol kaimyninė šalis iš naujo atidarys vamzdyną „Družba“, kuriuo į Slovakiją ir Vengriją teka rusiška nafta.

„Naujausia paskelbta tiekimo atnaujinimo data buvo atidėta iki vasario 26 d.“, – pareiškime teigė ministerija ir kartu pridūrė, kad Ukraina nepaaiškino, kodėl buvo atidėtas tiekimo, nutrūkusio nuo tada, kai Ukraina nurodė, jog minėtas naftotiekis sausio 27 d. buvo pažeistas per Rusijos smūgius, atnaujinimas.

Europos Sąjungos (ES) narės Slovakija ir Vengrija, kurios, nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, vis dar yra priklausomos nuo rusiškų energetikos išteklių, sukritikavo nutrūkusį naftos tiekimą.

R. Fico sakė, kad elektros tiekimo nutraukimas bus atšauktas, „kai tik bus atkurtas naftos tranzitas į Slovakiją“.

„Priešingu atveju mes imsimės tolesnių atsakomųjų veiksmų“, – patikino jis ir pridūrė, kad jo šalis taip pat persvarstys „savo ankstesnes konstruktyvias pozicijas dėl Ukrainos narystės ES“.

Slovakijos žiniasklaida pranešė, kad antradienį, minint ketvirtąsias Maskvos visapusiškos invazijos metines, tūkstančiai žmonių susirinko Bratislavoje, norėdami pademonstruoti paramą Ukrainai. Mitingo organizatoriai taip pat pasmerkė avarinio elektros tiekimo Ukrainai nutraukimą.

Žygiuodama pro Rusijos ambasadą, susirinkusių žmonių minia šaukė „Gėda“ ir „Gana Fico“.

Vis dėlto Ukrainos elektros tinklų operatorius „Ukrenergo“ pareiškė, kad Bratislavos sprendimas „nepaveiks padėties bendroje Ukrainos elektros sistemoje“.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas taip pat blokuoja 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai ir naujas sankcijas Rusijai, kol Kyjivas iš naujo atidarys naftotiekį „Družba“.

ES 2022 m. uždraudė didžiąją dalį naftos importo iš Rusijos, tačiau vamzdynui „Družba“ buvo padaryta išimtis, siekiant duoti prieigos prie jūros neturinčioms Vidurio Europos šalims laiko rasti alternatyvių naftos šaltinių.

Paryžius, vasario 24 d. (AFP-ELTA). Antradienį atsistatydino pasaulinio garso Prancūzijos Luvro muziejaus vadovė, pranešė Prancūzijos prezidento biuras. Ji įteikė prezidentui atsistatydinimo laišką po daugybės pastarojo meto skandalų ir įžūlios brangakmenių vagystės. 

Laurence des Cars įteikė prezidentui Emmanueliui Macronui atsistatydinimo laišką, jis buvo priimtas, pranešė Eliziejaus rūmai, gyrę jos "atsakingą poelgį tokiu metu, kai didžiausiam pasaulio muziejui reikia ramybės ir naujo stipraus postūmio įgyvendinti svarbius saugumo projektus“.

Po spalio mėnesį įvykusio muziejaus apiplėšimo, kai vidury dienos buvo pavogtos 100 mln. dolerių vertės Prancūzijos karališkosios brangenybės, L. des Cars patyrė vis didesnį spaudimą. Šiuo metu vyksta tyrimas. 

Iš pradžių L. des Cars siūlėsi atsistatydinti netrukus po spalio 19 d. įsilaužimo, bet E. Macronas, 2021 m. paskyręs ją į šias pareigas, nesutiko. 

Antradienį E. Macronas padėkojo L. des Cars už jos „veiksmus ir atsidavimą“, taip pat už „neginčijamą mokslinę kompetenciją“. 

Praėjusią savaitę tyrimui vadovaujantys parlamento nariai pateikė preliminarų savo darbo vertinimą po 70 klausymų, atkreipdami dėmesį į „sisteminius trūkumus“, lėmusius įsilaužimą. Visos išvados turėtų būti paskelbtos gegužę. 

Prancūzijos kultūros ministerija užsakė savo vidaus auditą, o senatoriai taip pat rengia klausymus dėl apiplėšimo, sukrėtusio prancūzus ir daugelį žmonių užsienyje. 

Sulaikyti keturi įtariamieji, įskaitant du įtariamus vagis, tačiau aštuoni pavogti Prancūzijos karaliams priklausę dirbiniai, kurių vertė siekia maždaug 102 mln. dolerių, taip ir nerasti. 

Luvro muziejus ne tik nukentėjo per apiplėšimą, bet ir buvo įsivėlęs į bilietų sukčiavimo skandalą  Be to, sprogus vamzdžiui vanduo užliejo pastato sparną, kuriame saugoma „Mona Liza“ ir kiti neįkainojami paveikslai.

Kyjivas, vasario 24 d. (AFP-ELTA). Daugiau kaip 30 Ukrainą remiančios Norinčiųjų koalicijos lyderių antradienį, minint ketvirtąsias Maskvos invazijos metines, paragino Rusiją sutikti su „besąlygiškomis paliaubomis“.

Pareiškime, kurį po virtualaus grupės susitikimo išplatino Berlynas, jie paragino Maskvą „prasmingai“ dalyvauti taikos derybose ir „sutikti su visiškomis, besąlygiškomis paliaubomis“.

„Lyderiai atkreipė dėmesį į niūrią kainą, kurią Rusija sumokėjo už minimalius laimėjimus mūšio lauke, vien praėjusiais metais patirdama beveik pusę milijono gyvosios jėgos nuostolių“, – priduriama pareiškime.

Virtualiame susitikime su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, be kita ko, dalyvavo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

Lyderiai pareiškė „visapusišką ir nuolatinę paramą, Ukrainai kovojant už savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir siekiant apginti Europos laisvę“, pažymima pareiškime. Jie „pasmerkė nepaliaujamą pasibaisėtiną Rusijos puolimą prieš Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą bei skaudžius humanitarinius padarinius žvarbiais žiemos mėnesiais“.

Vilnius, vasario 24 d. (ELTA). Per ketvirtąsias Rusijos pradėto karo Ukrainoje metines Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pareiškime – raginimai užtikrinti tvirtas saugumo garantijas užpultai šaliai ir siekti sąžiningos taikos, didinti sankcijų spaudimą Rusijai ir jos sąjungininkams bei įsipareigojimai toliau išlaikyti paramą Ukrainai.

„Šiandien sukanka ketveri metai nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Gindamiesi nuo Rusijos puolimo, Ukrainos žmonės kasdien gina ne tik savo šalį. Jie gina ir Lietuvos bei visos Europos saugumą, taip pat mums visiems svarbias demokratines vertybes – laisvę, teisę, žmogaus orumą“, – pareiškime teigia URM.

„Už tai jiems sakome: дякую – ačiū! Savo veiksmais toliau nuosekliai remsime Ukrainą – jos laisvę, nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir teisę pačiai spręsti savo ateitį“, – nurodo ministerija.

Pareiškime teigiama, kad Lietuva palaiko JAV, Ukrainos ir Europos pastangas nutraukti karą ir pasiekti teisingą, ilgalaikę taiką.

„Mes palaikome paliaubas kaip pirmą būtiną žingsnį taikos link, bet pabrėžiame: Ukrainai būtinos tvirtos saugumo garantijos, kurias remia JAV ir Europa. Narystė ES ir NATO – patikimiausia tokia garantija. Ukraina turi būti stipri – tiek mūšio lauke, tiek derybose. Ji neturi būti spaudžiama sutikti su neteisingais, tarptautinei teisei prieštaraujančiais sprendimais“, – nurodo URM.

Anot ministerijos, tarptautinė bendruomenė turi išlikti vieninga ir toliau padėti Ukrainai per politinę ir diplomatinę paramą, karinę pagalbą, įskaitant oro gynybą, finansinę ir humanitarinę pagalbą, investicijas į Ukrainos gynybos pramonę ir energetikos atstatymą.

URM taip pat ragina didinti sankcijų spaudimą Rusijai ir jos talkininkams, akcentuoja, kad Lietuva ir toliau konkrečiais veiksmais padės Ukrainai. 

„Apmaudu, kad dėl kai kurių ES šalių nekonstruktyvios laikysenos nepavyko laiku priimti 20-ojo sankcijų paketo. Dėsime visas pastangas, kad iškilusios kliūtys būtų kuo greičiau įveiktos“, – teigiama pareiškime.

Lietuva yra įsipareigojusi Ukrainos gynybos ir saugumo reikmėms skirti ne mažesnę nei 0,25 proc. šalies BVP paramą, papildomai planuojama investuoti į Ukrainos atstatymą, ypač energetikos, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse.

Anot URM, Lietuva taip pat sieks dar labiau suvaržyti Rusijos galimybes tęsti karą – griežtinti sankcijas ir stiprinti Rusijos ir Baltarusijos tarptautinę izoliaciją. 

Taip pat siekiama Rusijos ir Baltarusijos valdžią patraukti atsakomybėn už karo nusikaltimus ir kuo greičiau pradėti Specialiojo tribunolo veiklą, o įšaldytą Rusijos turtą panaudoti Ukrainos reikmėms, namo gražinti pagrobtus Ukrainos vaikus, paleisti karo belaisvius ir neteisėtai sulaikytus civilius.

Plataus masto invaziją į Ukrainą Rusija pradėjo 2022 m. vasario 24 d.