Vilnius, rugsėjo 5 d. (ELTA). Alytaus rajono savivaldybės merei Rasai Vitkauskienei „čekiukų“ byloje pareikšti ne tik kaltinimai: prokuroras iš rajono vadovės sieks išieškoti daugiau nei 18 tūkst. eurų. Tokio dydžio civilinis ieškinys merei yra pareikštas byloje.

Galimybe pareikšti ieškinį byloje Alytaus rajono savivaldybės administracija nepasinaudojo.

„Savivaldybė turi galimybę prisijungti prie proceso ir teikti civilinį ieškinį byloje, nes mes nurodom, kam ir kokia suma yra išeikvota. Tačiau ji (savivaldybė – ELTA) parašė dviprasmišką atsakymą, kad vėliau gal imsis išieškojimo. Tokia situacija manęs, kaip prokuroro, netenkina“, – Eltai sakė merės byloje valstybinį kaltinimą palaikantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius.

Jis citavo savivaldybės pateiktą atsakymą, kai byla dar buvo ruošiama teismui.

„Šioje proceso stadijoje Alytaus rajono savivaldybės administracija civilinio ieškinio Rasai Vitkauskienei dėl galimai padarytos žalos civilinio ieškinio nereikš. Tuo pačiu pažymi, kad įstatymas neužkerta kelio Alytaus rajono savivaldybės administracijai pareikšti ieškinį kitose baudžiamojo proceso stadijose arba civiline tvarka“, – savivaldybės atsakymą paminėjo prokuroras.

Jis su tokiu savivaldybės vertinimu nesutinka.

Pasak prokuroro, įstatymas labai aiškiai apibrėžia, kad baudžiamojoje byloje galima pateikti civilinį ieškinį – iki įrodymų tyrimo pradžios. Vėliau ieškinio baudžiamojoje byloje reikšti nėra galimybės.

„Jeigu matau, kad savivaldybė negina savo interesų, juos imuosi gintis pats. Man, kaip prokurorui, palaikančiam valstybinį kaltinimą, tokia situacija negalima. Aš naudojuosi savo teise. Nusikaltimu padaryta žala turi būti atlyginta“, – kalbėjo D. Valkavičius.

Savivaldybė šioje byloje neturi jokio statuso.

Savo valią ir poziciją Alytaus rajono savivaldybė pateikė ir Eltai.

„Alytaus rajono savivaldybės administracija nereiškė ieškinių nei vienam tarybos nariui ar buvusiam merui „čekiukų“ bylose. Pažymime, kad baudžiamasis tyrimas ir procesas yra teisėsaugos institucijų darbas ir tik įrodžius kaltę, galima reikalauti žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio pareiškimą teikia prokurorai, vykdydami viešojo intereso gynimo funkciją, nes būtent prokuroro darbas įrodyti, kad kaltinamasis padarė neteisėtą veiką, o tuo pačiu ir žalą“, – rašoma Alytaus rajono savivaldybės atsakyme Eltai.

Pirmasis teismo posėdis Alytaus apylinkės teisme įvyko birželį, tačiau nagrinėjimas iš esmės neįvyko. Posėdyje jame buvo suderintos kitų posėdžių datos. Bylos nagrinėjimo teismas imsis rugsėjo pabaigoje.

Kaltinimai pareikšti merei, tėvui ir buhalterei

Teismui perduotoje byloje buvusi Alytaus rajono savivaldybės tarybos narė, dabartinė minėtos savivaldybės merė R. Vitkauskienė yra kaltinama piktnaudžiavimu, sukčiavimu, dokumentų suklastojimu, disponavimu jais, padėjimu apgaulingai tvarkyti ir organizuoti finansinę apskaitą.

Šioje byloje dar du asmenys, galimai veikę kartu su R. Vitkauskiene, jie kaltinami apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir jos organizavimu. Teismų informacinė sistema LITEKO II skelbia, kad kiti kaltinamieji yra Vitas Sakalauskas ir Jolita Geronaitienė. V. Sakalauskas yra merės tėvas.

Kaip pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra, baudžiamosios bylos duomenimis, 2019–2023 m. R. Vitkauskienė, eidama Alytaus rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, įtariama, suklastojo tarybos nario išlaidų avanso apyskaitas, jose pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai patirtas degalų įsigijimo išlaidas, kaip susijusias su tarybos narės veikla.

Pareigūnai teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad politikė, galimai klastodama tarybos nario išlaidų avanso apyskaitas ir jas teikdama savivaldybės buhalterijai, apgaulės būdu savo naudai įgijo 18 390 eurų, priklausiusių Alytaus rajono savivaldybės administracijai. 

Tyrimo metu nustatyta, kad R. Vitkauskienė, grįsdama patirtas išlaidas, teikė degalinių kvitus, apmokėtus kitų fizinių asmenų vardu išduotomis mokėjimo kortelėmis bei juridinio asmens kuro kortelėmis apmokėtus kvitus, kurie buvo įtraukti į vienos uždarosios akcinės bendrovės apskaitą ir nurašyti į jos veiklos sąnaudas.

„Nustatyta, kad R. Vitkauskienė, siekdama nuslėpti, jog savivaldybės administracijai teikė apmokėti degalinių kvitus už įsigytus degalus, apmokėtus bendrovės kortele, padėjo dviem jos darbuotojams atgaline data suklastoti 17 vnt. kasos pajamų orderių. Dėl šių veiksmų politikė kaltinama padėjimu apgaulingai tvarkyti ir organizuoti apskaitą“, – rašoma pranešime.

R. Vitkauskienė taip pat kaltinama tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama sau turtinės naudos ir taip sumenkino tarybos nario autoritetą, visuomenės pasitikėjimą ja, kaip valstybės politike bei pakirto pasitikėjimą Alytaus rajono savivaldybe.

STT įtarimų sulaukusi Alytaus rajono merė skelbė, kad sustabdė savo narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“.

Šiemet liepos pabaigoje vykusiame partijos suvažiavime ji buvo patvirtinta kandidate į rajono merus kitų metų pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose.

Kyjivas, rugsėjo 5 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynyba neutralizavo 128 dronus iš 167, kuriais Rusija nuo penktadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos. 

Nuo penktadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 167 dronus, įskaitant „Shahed“,  „Gerbera“ bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius. Taip pat buvo paleistos „Iskander-M/KN-23“ raketos.

Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 128 dronai.

23 vietose registruoti oro puolimo priemonių smūgiai, dar vienoje – numuštų oro taikinių nuolaužos.

Dalis priešo kovinių priemonių tikslą pasiekė; atitinkama informacija tikslinama.

Per rusų smūgį Kamjanskės miestui Dnipropetrovsko srityje žuvo keturi žmonės ir penki buvo sužeisti.

Solna, rugsėjo 5 d. (dpa-ELTA). Europoje nuo sezono pradžios užregistruota daugiau kaip tūkstantis užsikrėtimo Vakarų Nilo virusu atvejų. Iki praėjusio ketvirtadienio 15 Europos šalių registruoti iš viso 1 086 atvejai, kai žmonės užsikrėtė vietoje, t. y. – ne kelionėse.

Pastarosiomis savaitėmis viruso plitimas sparčiai pagreitėjo: rugpjūčio pradžioje septyniose Europos šalyse buvo užregistruoti tik 241 atvejai, o dabar jau paveikta 15 šalių, pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Daugiausia atvejų priskaičiuota Italijoje (516), Graikijoje (284, iš jų 11 – nežinomos kilmės) ir Ispanijoje (88). Vokietijoje žinoma apie du atvejus. Taip pat atvejų, be kita ko, užregistruota Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje.

Iš viso Europoje paveiktos 144 teritorijos. 62 jų yra Italijoje. Tačiau institucija pabrėžė, kad tai nėra išsamus užkrato plitimo paveikslas.

Vakarų Nilo virusą platina uodai. Dauguma infekcijų praeina be simptomų arba sukelia tik lengvus negalavimus. Sunkios ligos formos pasireiškia daugiausia vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis.

Vilnius, rugsėjo 5 d. (ELTA). Baltijos šalims ir Europai pastaruoju metu susiduriant su hibridinėmis priešiškų valstybių operacijomis, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad Lietuva aiškiai įvardija agresorių ir geba į situaciją reaguoti objektyviai. Tuo metu atsargos pulkininko Gintaro Bagdono nuomone, valstybės gynyba prasideda ne nuo ginkluotės, o nuo piliečių pasirengimo. 

„Aš manau, kad nereaguojama ramiai – reaguojama objektyviai. Labai aiškiai įvardijamas ir agresorius, labai aiškiai įvardijama, kad visi teroristiniai aktai – tiek Lenkijoje, tiek Baltijos valstybėse, tiek Vokietijoje – iš esmės yra tas pats braižas, tas pats užsakovas. Natūralu, kad visos NATO valstybės pradeda suprasti tą patį, ir atsakas tampa vieningas“, – Eltai sakė R. Kaunas. 

„Mes sustiprinome kritinės infrastruktūros apsaugą, kariuomenė yra parengusi aiškius reakcijos planus „kas būtų, jeigu būtų?“. Be abejo, tai nėra vieša informacija, nes tada sužinos ir kita pusė“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras. 

ELTA primena, kad Krašto apsaugos ministerijai (KAM) nusprendus iki kitų metų pratęsti sustiprintą kritinės infrastruktūros apsaugą nuo galimų dronų, sabotažo ir kitų hibridinių grėsmių – energetikos objektuose diegiamos fizinės ir elektroninės apsaugos priemonės, kaupiamas avarinis įrangos rezervas, o atskiruose strateginiuose objektuose jau veikia bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemos.

Ministro teigimu, kiekviena valstybė savaip stiprina savo pasirengimą galimoms grėsmėms, tačiau jis pabrėžia, kad pagrindinis ginklas bandant atgrasyti Rusiją yra NATO vienybė. 

„Jeigu mes, kaip kiekviena valstybė, atskirai bandytume atgrasyti Rusiją, tai mes greičiausiai pralaimėtume. Bet kaip NATO vieningai reaguodami (...) siunčiame labai aiškius ir nedviprasmiškus signalus Rusijai ir kiekvienas pasakymas, kiekvienas veiksmas yra paremtas dar ir papildomais planais, kurie nėra vieši“, – pabrėžė jis. 

Bagdonas: valstybės gynyba prasideda ne nuo ginklų, bet nuo žmonių

Savo ruožtu, kalbėdamas apie Lietuvos laikyseną galimų karo grėsmių akivaizdoje, atsargos pulkininkas G. Bagdonas teigė, jog nederėtų visos atsakomybės užkrauti kariuomenei. Anot jo, kritiškai svarbus ir pačių gyventojų pasiruošimas. 

„Kariuomenė daro tai, ką gali – visą laiką treniruojasi, mokosi, tai tas pasirengimas vyksta. Bet valstybės gynyba prasideda ne nuo ginklų, bet nuo žmonių“, – Eltai sakė G. Bagdonas.

„Tai neturi būti vien KAM, kariuomenės reikalas – tai turi būti ir visuomenės. Mes gyvename prie išprotėjusio kaimyno, kuris, vienaip ar kitaip, sukels problemų“, – pridūrė atsargos pulkininkas. 

Anot pulkininko, esant ekstremaliai situacijai „pirmąsias bent jau 72 valandas ne valstybė turi padėti žmogui, o žmogus turi galvoti, kaip išgyventi“.

„Nes jeigu karys, kariuomenė gins Lietuvą ir visi resursai bus nukreipti į mūšio lauką, o didžioji dalis visuomenės blaškysis chaose, panikoje bus – labai sunku“, – sakė G. Bagdonas. 

„Daug svarbiau – kaip įgalinti visuomenę pasipriešinimui, pagalbai valstybei ne vien ginklu – reikia žinoti, kad kažkas virs valgyti, teiks medicininę pagalbą, padės informaciniame fronte, statys įtvirtinimus, blokuos priešą“, – pabrėžė atsargos pulkininkas. 

Be kita ko, atsargos pulkininkas akcentavo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą bei aiškių taisyklių būtinumą šalies ministerijoms, ką kiekviena jų esant kritinei situacijai, privalėtų daryti.

„Ir neabejoju, kad jos (taisyklės – ELTA) yra, bet ar jos žino tą savo vietą ir įsitraukia – aš turiu abejonių“, – teigė G. Bagdonas. 

„Ir kur dar, manyčiau, reikėtų daug dėmesio teikti, tai tarpinstituciniam bendradarbiavimui. Priešas ar Maskvoje sėdintys planuotojai negerbs mūsų institucinių atsakomybių (...). Kai grėsmė ateina, jie nesirenka. Pas mus, žiūriu, kartais nuskamba ir viešojoje erdvėje tokie nepilnai suderinti veiksmai, sakykime“, – kalbėjo atsargos pulkininkas. 

Vis dėlto, G. Bagdono nuomone, tikimybė, jog Rusija ryžtųsi artimiausių metų laikotarpiu pradėti plataus masto karą prieš bet kurią NATO valstybę, yra „praktiškai nulinė“. 

„Todėl, kad tai būtų dovanėlė ukrainiečiams – jie turėtų išimti geriausius savo pajėgumus iš Ukrainos fronto, teritorijos – čia būtų visiška nesąmonė. Vladimiras Putinas dabar yra didelėje dilemoje, ką jam reikėtų daryti“, – teigė atsargos pulkininkas. 

Tačiau Kremlius, anot jo, greičiausiai stengsis likti „pilkojoje“ zonoje ir Aljanso valstybes provokuoti neperžengiant NATO 5-ojo straipsnio aktyvavimo ribos. 

Apkaltino Rusiją surengus dronų išpuolį Leipcigo oro uoste

Kaip skelbta, šią savaitę Europos lyderiai išreiškė solidarumą Vokietijai, kurios valdžia paskelbė, kad už rugpjūčio pradžioje įvykusį dronų incidentą Leipcigo oro uoste yra atsakinga Rusija. 

Incidento metu tarp Ukrainos krovinių lėktuvų buvo aptiktas dronas su sprogmenimis ir detonavimo mechanizmu. Kiek vėliau antras neatpažintas skraidantis objektas susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu, kuris negalėjo nusileisti dėl uždaryto kilimo ir tūpimo tako ir buvo priverstas nutraukti nusileidimą. Dar vėliau Vokietijos tyrėjai aptiko ir trečią droną. 

Savo ruožtu Europos valstybių vadovai savo viešuose pasisakymuose pabrėžė, jog tokiais ir panašiais hibridiniais išpuoliais Kremlius bando įbauginti Europą, todėl ši privalo išlikti vieninga, toliau remti Ukrainą ir būti pasiruošusi galimam atsakui. 

Pekinas, rugsėjo 5 d. (ELTA). Taifūnas Saudel Kinijoje pareikalavo aukų. Dziangsi provincijoje  smarkių liūčių sukelta nuošliauža pražudė mažiausiai vieną žmogų. 11 asmenų laikomi dingusiais, šeštadienį pranešė vietos institucijos, kuriomis remiasi agentūra „Reuters“.

Pateiktais duomenimis, apgadinta dvylika namų. Valstybinis televizijos kanalas CCTV, be to, pranešė, kad nuošliauža Gaopinge Sičuano provincijoje įkalino daugiau nei dešimt žmonių. Nuošliauža nuslinko apie 4.00 val. ryto (vietos laiku).

Taifūnas Saudel pastarosiomis dienomis atnešė smarkias liūtis ir sukėlė potvynius Kinijos pakrančių regionuose, o tada pasuko į šalies gilumą. CCTV duomenimis, palei pakrantę buvo sustabdyti 24 keltų maršrutai.

Keliuose miestuose buvo nutrauktos kontaktinės pamokos, laikinai uždaryti turistiniai objektai. Institucijų duomenimis, apie 250 tūkst. žmonių iš ypač paveiktų teritorijų buvo evakuoti į saugias vietas.

Saudel yra jau septintasis taifūnas, šiemet siautėjęs Kinijoje. Jau praėjusiomis savaitėmis šaliai smogė kelios didelės gamtos stichijos. Per jas žuvo daug žmonių, padaryta didelių nuostolių.

Vilnius, rugsėjo 5 d. (ELTA). Turto bankas iki šių metų pabaigos aukcionuose ketina parduoti įvairiose Lietuvos vietose esančius 235 nekilnojamojo turto (NT) objektus, kurių bendra vertė siekia daugiau nei 10 mln. eurų.

Pasak Turto banko Komercijos departamento direktorės Indrės Kajokienės, šiemet matomas itin aktyvus investuotojų susidomėjimas valstybės NT.

„Sėkmingai įvyko daugiau nei pusė skelbiamų aukcionų, o konkurencija tarp dalyvių galutinę pardavimo kainą vidutiniškai pakelia apie 20 procentų. Tai leidžia prognozuoti, kad iki metų pabaigos aukcionuose parduoto turto vertė maždaug 30 proc. viršys metų pradžioje planuotus 27 mln. eurų“, – pranešime cituojama ji.

Skelbiama, kad vienas didžiausių šį rudenį planuojamų parduoti NT objektų – Vilniaus Šeškinės mikrorajone esantis administracinis pastatas su žemės sklypu. Bendras pastato plotas siekia apie 1,2 tūkst. kvadratinių metrų, o pradinė objekto kaina siekia 2,25 mln. eurų. 

Taip pat rudenį aukcione ketinama parduoti Kaune netoli senamiesčio esantį apie 2,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatą, kuriame anksčiau veikė „Sodros“ klientų priimamasis. Pradinė šio NT objekto kaina – 1,94 mln. eurų.

Klaipėdoje, prie Herkaus Manto gatvės, apie 1,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto administracinį kompleksą planuojama parduoti už pradinę 1,64 mln. eurų kainą. Tuo metu Palangoje esantis 1,1 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas su poilsio patalpomis, kiemo aikštele ir žemės sklypu aukcione investuotojams bus siūlomas už 1,89 mln. eurų.

Per aštuonis šių metų mėnesius Turto banko aukcionuose iš viso parduoti 374 NT objektai už 19,85 mln. eurų. 

Beirutas, rugsėjo 5 d. (AFP-ELTA). Per Izraelio atakas Pietų Libane, Libano sveikatos  ministerijos duomenimis, penktadienį žuvo trys žmonės, o dar 23 buvo sužeisti. Ministerijos duomenimis, tarp sužeistųjų yra moterų, vaikų ir medicinos darbuotojų.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad surengė ataką Pietų Libane po to, kai Irano remiama „Hezbollah“ grupuotė pradėjo dronų smūgį prieš Izraelio karius.

Pasak Libano naujienų agentūros NNA, Izraelio kariuomenė atakavo taikinius visame Pietų Libane. 

Institucijų duomenimis, nuo kovo pradžios per Izraelio atakas Libane žuvo daugiau kaip 4,3 tūkst. žmonių.

Vilnius, rugsėjo 5 d. (ELTA). Rugpjūčio audrai sutrikdžius elektros tiekimą šimtams tūkstančių gyventojų, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl gero pasirengimo ir bendradarbiavimo išskiria Jonavos, Kauno rajono, Rokiškio, Jurbarko, Vilkaviškio ir Ukmergės savivaldybes.

Pasak ESO komunikacijos partnerės Rasos Juodkienės, bendrovė taip pat siekia aktyviau įtraukti seniūnijas ir savivaldybes į generatorių pristatymą gyventojams.

Atstovės teigimu, Jonavos ir Kauno rajono savivaldybės išsiskyrė tuo, jog buvo sudariusios sutartis dėl ESO generatorių panaudojimo, tačiau kartu turėjo ir nuosavą jų rezervą, kurio, savivaldybių vertinimu, pakaktų kritinėms situacijoms valdyti.

Rokiškyje ir Jurbarke, anot ESO, situacijos valdymu aktyviai rūpinosi savivaldybių vadovai, kurie tiesiogiai bendravo su bendrove ir padėjo nustatyti, kuriems gyventojams ar objektams pagalba reikalinga pirmiausia.

Operatorius teigiamai įvertino ir Vilkaviškio savivaldybės veiksmus – ji bendrovei teikė konkrečius prioritetinių objektų adresus, kartu ieškojo sprendimų ir pasiūlė papildomų savivaldybės resursų. Ukmergės savivaldybė savo ruožtu tiesiogiai perdavė informaciją apie sudėtingiausius atvejus ir padėjo nukreipti generatorius ten, kur jų labiausiai reikėjo.

Anot R. Juodkienės, į pagalbos procesus norima įtraukti ir seniūnijas, nes jos yra arčiausiai gyventojų ir geriausiai žino, kam nutrūkus elektros tiekimui pagalbos reikia skubiausiai.

„Bandome įtraukti į šį bendradarbiavimą ir seniūnus, nes jie yra arčiausiai savo žmonių, geriausiai žino poreikius, sergančius žmones ir panašiai“, – Eltai sakė ESO komunikacijos partnerė.

„Šita audra parodė, kad dalis seniūnų generatorius pristato patys ir turi pajėgas arba jas sukoncentruoja pagalbai gyventojams, o dalį generatorių ir mes patys išvežiojame“, – teigė ji.

Ketvirtadalis savivaldybių nėra pasirašiusios sutarčių su ESO dėl generatorių

Sutartis su ESO dėl mažųjų generatorių panaudojimo šiuo metu yra pasirašiusios 46 iš 60 savivaldybių. R. Juodkienės teigimu, dalis savivaldybių, kurios sutarties nėra pasirašiusios, nenori prisiimti papildomų funkcijų arba neturi tam reikalingų išteklių.

Šiomis sutartimis siekiama, kad savivaldybės bendradarbiautų su ESO, bandydamos suteikti ir išskirstyti mažuosius generatorius, tam prireikus.

„Pagrindinis argumentas yra tas, kad jos nenori prisiimti funkcijos, neturi resursų tiems generatoriams, nors mes sakome, kad tam tikrais atvejais, jei yra galimybė, patys seniūnai nukreiptų ir pervežtų tuos generatorius“, – aiškino ji.

Sutarčių šiuo metu nėra sudariusios Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto, Utenos, Anykščių, Akmenės, Kazlų Rūdos, Prienų, Raseinių, Kelmės, Šilutės, Skuodo, Vilkaviškio ir Plungės rajonų savivaldybės. Tiesa, su pastarąją savivaldybe šiuo metu vyksta derybos dėl susitarimo.

Po rugpjūčio audros ESO taip pat suformavo specialias brigadas, kurios susisiekia su elektros neturinčiais gyventojais, vertina generatorių poreikį, juos pristato ir prijungia, o prireikus atveža kuro.

ELTA primena, kad penktadienį ESO skelbė, kad elektros tiekimas po rugpjūčio 22 d. audros jau atkurtas 99 proc. klientų, tačiau jo vis dar neturėjo apie 2,5 tūkst. vartotojų. Laikinam elektros tiekimui užtikrinti buvo naudojama daugiau kaip 400 generatorių.

Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų.

Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Vašingtonas, rugsėjo 5 d. (dpa-ELTA). JAV nepasiekiant laimėjimų konflikte su Iranu, prezidentas Donaldas Trumpas bando sumenkinti karą su Islamo Respublika.

„Aš tai vadinu kariniu konfliktu, nes mums tai menkniekis. Tai nėra kažkoks didelis dalykas“, – sakė jis penktadienį per spaudos konferenciją Ovaliniame kabinete, prieš pradėdamas girtis savo tariamais laimėjimais.

Žurnalistui paklausus, ar 18 žuvusių JAV karių yra „menkniekis“, D. Trumpas iš pradžių neatsakė. Vietoj to jis pasigyrė, kad JAV „dabar kosmoso srityje smarkiai pirmauja“.

Vėliau prezidentas sugrįžo prie klausimo, sakydamas: „Mes praradome 18 sielų, 18 nuostabių sielų... ir net viena yra per daug.“ Jis taip pat pridūrė, kad „Vietname praradome dešimtis tūkstančių žmonių, o Afganistane – dar daugiau“.

JAV vyriausybė jau kurį laiką stengiasi sumenkinti karo su Iranu reikšmę. Maždaug po dviejų mėnesių JAV vyks svarbūs vidurio kadencijos rinkimai. Dėl energetinės krizės, kurią sukėlė faktiškai ir toliau blokuojamas Hormuzo sąsiauris – šis vandens kelias  prieš konfliktą buvo atviras pasaulinei naftos prekybai, daugelis amerikiečių susiduria su aukštomis kainomis. Tai nekelia pasitenkinimo D. Trumpo ir jo respublikonų politika.

Jau ketvirtadienį viceprezidentas J. D. Vance’as per pirmąją oficialią Baltųjų rūmų spaudos konferenciją per pastarąsias savaites bandė sumenkinti konfliktą su Iranu. 

„Aš to nevadinčiau karu“, – sakė jis žurnalistams ir argumentavo, kad šiuo metu kariniai veiksmai nevyksta. Ankstesniais mėnesiais, o dabar šios savaitės pradžioje JAV pajėgos vis atakavo Irano taikinius. 

JAV vasario pabaigoje kartu su Izraeliu pradėjo karą prieš Iraną.

Vilnius, rugsėjo 5 d. (ELTA). Klaipėdoje socialine darbuotoja apsimetusi moteris iš kitos moters išviliojo 11 tūkst. eurų.

Kaip praneša Policijos departamentas, penktadienį uostamiestyje moteris, gimusi 1939 m. sutiko nepažįstamą moterį, kuri prisistatė socialine darbuotoja ir apgaulės būdu iš senolės išviliojo 11 tūkst. eurų. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.