Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA). Iš Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkės pareigų patraukta olimpietė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė teigia kol kas liekanti Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP). Vis dėlto parlamentarė sako, kad galutinį sprendimą dėl savo ateities priims po pokalbio su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi bei švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.

„Vakar buvome susitikę su pirmininku Juozu Oleku ir tikrai pasikalbėjau apie savo, mūsų likimą. Kol kas sprendimas yra – lieku LSDP. Bet dar tas klausimas yra pakibęs“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Pasak jos, Seimo pirmininkas J. Olekas ketina inicijuoti susitikimą su premjeru bei švietimo, mokslo ir sporto ministre.

„Tikrai laukiu šio pokalbio. Susėsime, pasikalbėsime ir tada tikriausiai padarysiu tam tikrus sprendimus“, – teigė parlamentarė.

L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė tikino, kad per susitikimą J. Olekas konkrečių pažadų jai nepateikė, tačiau ragino tęsti darbus sporto srityje.

„Nieko nežadėjo. Sakė, kad galime dirbti toliau, daryti gražius darbus sportui. Tikrai turiu nemažai ką pasižymėjusi. Seimo pirmininkas norėjo pamatyti, kokie tie esminiai dalykai, kas svarbu. Sako, gal mes galėsime visi sutarti ir dirbti tuos darbus“, – pasakojo ji.

Sako besijaučianti apgauta

Vis dėlto politikė neslėpė nusivylimo premjeru M. Sinkevičiumi. Pasak jos, anksčiau premjeras prašė likti komisijos pirmininkės pareigose iki rudens, tačiau vėliau ji iš šios pozicijos buvo patraukta.

„Man ir buvo pagrindinis klausimas, kadangi vis tiek M. Sinkevičius negražiai pasielgė. Pats žmogus paprašė manęs pasilikti iki rudens ir tiesiog pasikalbėti galbūt jau šiuo metu apie mano ir mūsų likimą. Bet atsitiko, kaip atsitiko – patraukė iš pirmininkės pozicijos ir, sakykime, jaučiuosi apgauta“, – kalbėjo parlamentarė.

„Tikrai tokio pasitikėjimo dabar nėra. Dabar tiesiog toks nusivylimas ir atrodo, kad ir pasikalbėsime, kažką galbūt pažadės, pasakys, bet, man atrodo, vieną kartą tu apgautas – tiesiog nepasitiki“, – pridūrė ji.

Nepaisant to, L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė teigė norinti suteikti dar vieną galimybę pokalbiui su premjeru.

„Man tiesiog pačiai galbūt norisi dar kartą, paskutinį kartą pasikalbėti, nors tikrai galvojau iki vakar, kad to nedarysiu. Bet dar vienas šansas – tiesiog noriu nuoširdžiai, eilinį kartą nuoširdžiai pasikalbėti ir kažką išgirsti tokio, dėl ko galbūt abejoju“, – sakė ji.

Paklausta apie premjero elgesį, parlamentarė svarstė, kad jo sprendimams galėjo turėti įtakos ir aplinkiniai.

„Man atrodo, tai yra žmogiška. Galbūt žmonės yra jauni, gali ir klysti, gal kartais kažkaip nesugeba priimti tokio tvirto savo sprendimo, savo nuomonės pareikšti ir galbūt kartais pasiduoda kitų žmonių įtakai. Ko gero, taip atsitinka“, – teigė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

ELTA primena, kad Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko poste L. Asadauskaitę-Zadneprovskienę pakeitė socdemas Algimantas Radvila.

M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad pokyčius lėmė priekaištai dėl komisijos darbo tempo ir stringančių su sportu susijusių teisės aktų.  

Anot jo, pastabų dėl komisijos darbo buvo sulaukta iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM).

Varšuva, rugsėjo 10 d. (PAP-ELTA). Lenkijoje tyrimų centro CBOS atlikta apklausa parodė, kad konservatorius prezidentas Karolis Nawrockis išlaikė pirmąją vietą pasitikėjimo indekse (juo pasitiki 51 proc. lenkų), tačiau labai padidėjo ir premjero Donaldo Tusko administracijos populiarumas.

D. Tusko reitingas šoktelėjo labiausiai – visuomenės pasitikėjimas vyriausybės vadovu padidėjo 7 proc. iki 39 procentų. Tuo pačiu metu nepasitikėjimas D. Tusku sumažėjo 7 proc. iki 46 procentų. Padidėjo ir visuomenės pasitikėjimas pagrindiniais valdančiosios koalicijos nariais. 

Ministro pirmininko pavaduotojas ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pagal populiarumą užėmė antrąją vietą – pasitikėjimas juo išaugo 3 proc. iki 44 proc., o nepasitikėjimas nukrito 5 proc. iki 27 procentų. 

Pasitikėjimas vicepremjeru ir užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu išaugo iki 43 proc., o nepasitikėjimas sumažėjo 7 proc. iki 29 procentų. 

Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis pakilo į ketvirtąją vietą – jo pasitikėjimo reitingas pagerėjo 6 proc. iki 40 proc., o nepasitikėjimo lygis nukrito 8 proc. iki 40 procentų. 

Teisingumo ministro ir generalinio prokuroro Waldemaro Zureko pasitikėjimo reitingas pakilo 4 proc. iki 30 proc., o nepasitikėjimas juo sumažėjo 6 proc. iki 22 procentų. 

Kita vertus, visuomenės nuomonė apie opozicijos politikus rugpjūtį pablogėjo. Socialiai konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) bei kraštutinių dešiniųjų Konfederacijos aljanso vadovų nepalankus vertinimas pastebimai išaugo. 

Labiausiai nepasitikima ultranacionalistinės Lenkijos Karūnos konfederacijos lyderiu Grzegorzu Braunu – jo neigiamas vertinimas padidėjo 9 proc. iki 60 proc. 

Jam iš paskos sekė PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis – juo nepasitiki 59 proc. lenkų (5 proc. daugiau). 

K. Nawrockis, nors ir pirmauja pagal populiarumą, jo palaikymas šiek tiek sumažėjo – 4 proc. iki 51 proc., o nepasitikėjimas padidėjo 3 proc. iki 36 procentų. 

Apklausa buvo atlikta rugpjūčio 20–30 d., apklausus reprezentatyvią 935 suaugusių Lenkijos gyventojų imtį.

Londonas, rugsėjo 10 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentui Donaldui Trumpui iškilo klausimų dėl Jungtinės Karalystės pasirinkto laiko priimti sprendimą uždrausti prekybą su neteisėtomis Izraelio gyvenvietėmis Vakarų Krante.

Tačiau D. Trumpas parodė neįprastai mažai noro plačiau komentuoti Didžiosios Britanijos ir kitų šalių įvestas sankcijas, teigdamas, kad pirmiausia nori pasikalbėti su Izraeliu, kad „sužinotų, ką jie apie tai mano“.

Priėmus šį sprendimą, apie kurį antradienį paskelbė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Edas Milibandas, ne tik kilo diplomatinis konfliktas su Benjamino Netanyahu vyriausybe, bet ir pasigirdo kritika šalies viduje.

Klausimas apie prekybos embargą D. Trumpui buvo užduotas, kai vyko į respublikonų suvažiavimą Teksase.

„Na, ką tik apie tai sužinojau ir ketinu pasikalbėti su Izraeliu. Pasikalbėsiu su jais ir išsiaiškinsiu, ką jie apie tai mano“, – atsakė prezidentas.

„Aš puikiai suprantu, kas vyksta, bet noriu sužinoti, kodėl tai įvyko taip staiga?“, – paaiškino jis.

Tačiau pranešama, kad D. Trumpas pirmadienį telefonu kalbėdamasis su britų ministru pirmininku Andy‘is Burnhamas sankcijoms neprieštaravo.

Kaip praneša JAV naujienų svetainė „Axios“, JAV pareigūnai savo kolegoms iš Jungtinės Karalystės pareiškė, kad taip pat yra susirūpinę dėl B. Netanyahu veiksmų Vakarų Krante, tačiau Jungtinės Karalystės ir kitų šalių taikomoms poveikio priemonėms nepritaria.

Pažymėtina, kad antradienį paklaustas apie priemones, kurių ėmėsi Jungtinė Karalystė, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šio žingsnio nekritikavo.

Jis JK paskelbtas sankcijas komentuoti atsisakė, tik pažymėjo, kad JAV „akivaizdžiai“ neseks šiuo pavyzdžiu ir nenori, kad Vakarų Krante vyktų „kas nors, kas galėtų destabilizuoti padėtį“.

„Na, jie mus apie tai informavo. Mes neturime apie ką paskelbti. Akivaizdu, kad tai yra jų sprendimai“, – sakė M. Rubio.

„O mes su prezidentu jau esame sakę – nenorime, kad Vakarų Krante šiuo metu vyktų kas nors, kas galėtų destabilizuoti padėtį, ypač kai regione vyksta tiek daug įvykių“, – pareiškė jis.

„Akivaizdu, kad mes nesielgsime taip, kaip elgėsi Jungtinė Karalystė. Mes matėme jų pranešimą... bet šiuo metu neturiu ką apie tai pasakyti“, – pridūrė M. Rubio.

Santūrios M. Rubio pastabos smarkiai skyrėsi nuo JAV ambasadoriaus Izraelyje Mike'o Huckabee pareiškimų, kuriuose jis Jungtinės Karalystės sprendimą pavadino „neprotingu poelgiu“, prilygstančiu „diskriminacijai žydų tautos atžvilgiu“.

Baltieji rūmai nuo M. Huckabee pastabų atsiribojo.

Rijadas, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). Aštuonios musulmoniškos šalys, įskaitant Saudo Arabiją ir Turkiją, trečiadienį bendrame pareiškime pasveikino „Jungtinės Karalystės vyriausybės sprendimą uždrausti prekių importą iš neteisėtų Izraelio gyvenviečių okupuotose palestiniečių teritorijose“. 

Šalys, tarp kurių buvo ir Egiptas, Indonezija, Jordanija, Kataras, Pakistanas bei Jungtiniai Arabų Emyratai, taip pat gyrė kitas Vakarų valstybes už ketinimus apriboti prekybą su Izraelio gyvenvietėmis.

Antradienį iš viso dvylika šalių, tarp kurių be Didžiosios Britanijos buvo ir kelios ES valstybės bei Kanada, paskelbė, kad sankcionuos prekybą produktais iš Izraelio gyvenviečių Vakarų Krante. Bendrame šių šalių užsienio reikalų ministerijų pareiškime teigiama, kad jos pasiryžusios „nustatyti nacionalinius apribojimus prekybai prekėmis iš gyvenviečių, kurios pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos, ir/arba remti atitinkamus Europos ribojimus“.

Ši iniciatyva nukreipta prieš didėjantį Izraelio naujakurių smurtą prieš palestiniečius Vakarų Krante, taip pat prieš naujakurių gyvenviečių plėtrą okupuotose palestiniečių teritorijose. Minėtą pareiškimą paskelbė Prancūzija, Didžioji Britanija, Kanada, Danija, Ispanija, Suomija, Airija, Islandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija ir Švedija.

Izraelis su nepasitenkinimu reagavo į Londono pareiškimą ir nedelsdamas paskelbė apie atsakomąsias priemones prieš Jungtinę Karalystę.

Vėliau britų premjeras Andy‘is Burnhamas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kanados vyriausybės vadovas Mark Carney‘is kitame bendrame pareiškime pabrėžė, kad gyvenvietės kelia „tiesioginę grėsmę“ dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui. Šis numato Palestinos valstybę, taikiai gyvuojančią greta Izraelio.

Izraelio naujakurių smurtas prieš palestiniečius pastaruoju metu smarkiai išaugo. Izraelis yra okupavęs Vakarų Krantą nuo 1967 m. Šešių dienų karo. Ten gyvena apie 3 mln.  palestiniečių ir daugiau nei 500 tūkst. Izraelio naujakurių. Pagal tarptautinę teisę jų gyvenvietės yra neteisėtos.

Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA). Seimui ketvirtadienį susirinkus į pirmąjį eilinės rudens sesijos posėdį, parlamento vadovas Juozas Olekas sakė, kad priešaky laukia darbingas laikotarpis. Jo metu esą reikės parodyti, kad politinė branda matuojama ne garsiais pareiškimais, o darbais. 

„Prieš mūsų akis darbinga, atsakinga ir savo turiniu labai svarbi sesija. Sesija, kurios metu turėsime parodyti, kad politinė branda matuojama ne garsiais pareiškimais, o gebėjimu dirbti, susitarti ir priimti sprendimus, kurie reikalingi Lietuvos žmonėms“, – sveikindamas Seimo narius kalbėjo J. Olekas. 

Pirmuoju rudens sesijos prioritetu parlamento vadovas įvardijo šalies saugumą ir gynybą. 

„Gyvename laikais kai saugumo klausimai nebėra teorija ar modeliai – šie klausimai yra mūsų kasdienybės, mūsų politinės atsakomybės ir mūsų istorinės pareigos dalis. Saugumas yra valstybės gebėjimas pasirengti anksčiau negu pavojus ima belstis į duris“, – teigė jis.

„Dėl to visokeriopai remdami Ukrainą, kuri šiandien kovoja už savo ir už mūsų saugų dangų, mes privalome atlikti savo namų darbus – turime stiprinti teisinę bazę, kuri atsilieptų savarankiškos ir kolektyviškos gynybos poreikius, didinti kariuomenės pajėgumus, stiprinti valstybės atsparumą ir pasirengimą“, – pabrėžė J. Olekas.

Šiam tikslui, anot Seimo vadovo, būtinas konstruktyvus dialogas parlamentui svarstant dėl Konstitucijos pataisų, Nacionalinės saugumo strategijos bei kitų krašto apsaugai svarbių klausimų. 

„Valstybės saugumas – tai bendras mūsų visų reikalas ir mūsų atsakomybė ateities kartoms“, – kalbėjo jis. 

Dar vienas Seimo rudens sesijos prioritetas – parama šeimoms. 

„Jeigu norime stiprios valstybės, privalome sudaryti sąlygas kurti šeimas čia, Lietuvoje. Tam neužtenka pavienių priemonių ar trumpalaikių sprendimų – reikia nuoseklios, visą žmogaus gyvenimo kelią lydinčios politikos nuo galimybės įsigyti būstą, paramos susilaukiant vaikų ir juos auginant saugioje aplinkoje be atskirties ir be smurto iki prieinamo ir kokybiško išsilavinimo“, – teigė J. Olekas. 

Jo teigimu, tai, kad šį rudenį dėmesį demografijos, šeimų stiprinimo ir šalies augimo klausimams skiria Seimas, frakcijos, Vyriausybė ir prezidentūra rodo, jog valstybės ateitis „nėra vienos politinės jėgos darbotvarkė“.

„Šeima, vaikai, namai ir pasitikėjimas ateitimi yra valstybės gyvenimo pagrindas“,– akcentavo parlamento vadovas. 

Tolesnis Lietuvos augimas, pasak J. Oleko, taip pat laikomas vienu svarbiausių prioritetų. Jo teigimu, atitinkamas dėmesys turi būti skiriamas regionams, jų infrastruktūrai, investicijoms, kultūrai, viešųjų paslaugų ir darbo vietų plėtrai. 

„Tai vietos, kur slypi milžiniškas valstybės potencialas, todėl teisėkūroje turime skirti deramą dėmesį regionų infrastruktūrai, investicinei aplinkai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir darbo vietų kūrimui“, – sakė parlamento vadovas. 

„Stiprūs regionai reiškia stipresnę Lietuvą. Jie reiškia daugiau galimybių žmonėms likti, dirbti, kurti šeimas ir savo ateitį sieti su gimtuoju kraštu. Valstybė negali augti tik keliuose didžiuosiuose miestuose – šį augimą turi pajusti visa Lietuva“, – pabrėžė J. Olekas. 

Kaip skelbė ELTA, prasidėjusioje Seimo rudens sesijos darbų programoje – daugiau kaip 550 teisės aktų projektų.

Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 127, prezidentas Gitanas Nausėda – 10, Seimo nariai (frakcijos) – daugiau kaip 330 teisės aktų projektų. 

Rudens sesijos metu, nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d., planuojama surengti 46 posėdžius. Iš jų 3 bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms. 

(papildymai visame tekste)

Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA). Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje komikas Artūras Orlauskas yra kaltinamas televizijos ir radijo laidų vedėjo Algirdo Ramanausko šmeižimu.

Į teismo posėdį ketvirtadienį atvyko visi proceso dalyviai.

Prokuroras Renaldas Budrys teisme pagarsino kaltinamąjį aktą. Jis nurodė, kad A. Orlauskui kaltinimai šmeižimu pateikti dėl 2024 m. lapkritį internetinėje laidoje „OpTV“ paskelbtos informacijos apie A. Ramanauską.

Kaip nurodė R. Budrys, minėtoje laidoje A. Orlauskas pasakojo apie tai, kodėl esą A. Ramanauskas buvo atleistas iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT). Pasak prokuroro, kaltinamasis paskleidė apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydamas, kad A. Ramanauskas esą iš LRT buvo atleistas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.

„A. Orlauskas tyčia paskleidė informaciją apie A. Ramanauską, nurodydamas, kad A. Ramanauskas turi priklausomybių, kad A. Ramanausko priklausomybės dažnėjo, ko rezultate buvo trikdomas kolegų darbas, nes atvažiuoja pilietis „ne formoje“. (...) Tokiu būdu A. Orlauskas paskleidė apie A. Ramanauską tikrovės neatitinkančią informaciją“, – dėstė R. Budrys.

Kaip nurodė prokuroras, A. Orlauskas „OpTV“ laidoje kalbėjo apie tai, kad A. Ramanauskas esą vėluodavo į LRT laidos „Dviračio žinios“ filmavimus, neišmokdavo tekstų, numatytų pagal scenarijus, ir dėl to esą visai kūrybinei komandai tekdavo dirbti viršvalandžius. Tokiu būdu, pasak R. Budrio, A. Orlauskas apšmeižė A. Ramanauską.

Kaltinamasis A. Orlauskas teisme teigė nepripažįstantis savo kaltės. Jis sakė parodymus duosiantis po to, kai teisme bus apklausti kiti proceso dalyviai.

A. Ramanauskas tvirtina alkoholį vartojantis saikingai

Nukentėjusiuoju byloje pripažintas A. Ramanauskas teisme teigė, kad sužinojęs A. Orlausko paskleistus teiginius laidoje „OpTV“ minėtą laidą pažiūrėjo ir nusprendęs, jog komiko pareiškimai yra šmeižikiški, kreipėsi į teisėsaugą.

A. Ramanauskas tvirtino neprisimenantis atvejų, kai jis būtų neišmokęs tekstų TV laidoms.

„Jeigu aš ir nemokėjau teksto filmavimo metu, tai nebuvo sisteminis reiškinys. Bet aš tokių dalykų neatsimenu“, – dėstė nukentėjusysis.

Jis, paklaustas apie priklausomybes, teigė su tokiomis problemomis niekada nesusidūręs. 

„Neturėjau ir neturiu jokių priklausomybių“, – sakė A. Ramanauskas.

Vyras neslėpė, kad A. Orlausko paskleisti teiginiai apie jį labai nustebino.

„Mes gražiai bendraudavome, tai man yra labai keista. Mes su Artūru esame pažįstami nuo 1996 metų. (...) Nenorėčiau spekuliuoti, kodėl jis taip padarė. Man tai yra šokiruojantis dalykas, kodėl taip reikėjo meluoti ir šmeižti“, – tvirtino A. Ramanauskas.

TV ir radijo laidų vedėjas, atsakinėdamas į prokuroro klausimus, sakė, kad jis alkoholį vartoja saikingai.

„Labai saikingas (santykis su alkoholiu – ELTA). Aš kartais vartoju alkoholį. Bet darbas ir alkoholis man yra tabu“, – akcentavo A. Ramanauskas. 

Maskva, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). Rusija ketvirtadienį pranešė sulaikiusi Jungtinės Karalystės (JK) ambasadoje Maskvoje dirbusį apsaugos darbuotoją rusą. Maskvos teigimu, jį esą užverbavo Kyjivas ir pavedė surengti „svetimos vėliavos“ operaciją prieš Jungtinės Karalystės ambasadorių.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė, esą šį asmenį užverbavo su Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) bendradarbiaujantis ukrainiečių tinklaraštininkas. Jam neva buvo pavesta stebėti įvykius ir žmones Jungtinės Karalystės ambasadoje bei rinkti informaciją apie jos apsaugos sistemą.

„(Ukraina – ELTA) vėliau planavo panaudoti šią gautą informaciją rengdama ir vykdydama diversinius ir teroristinius išpuolius prieš Jungtinės Karalystės diplomatinės atstovybės vadovą bei kitus diplomatus, o paskui dėl jų apkaltinti Rusijos pusę“, – savo pareiškime aiškino FSB.

Kyjivas ir Londonas į šiuos kaltinimus kol kas nereagavo.

Jungtinė Karalystė yra viena artimiausių Ukrainos sąjungininkių ir rėmėjų, skyrusi jai milijardus dolerių karinės ir finansinės paramos.

Rusijos ir Jungtinės Karalystės santykiai buvo šalti dar gerokai prieš Maskvai 2022 m. pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą. Santykius temdė ne vienas su šnipinėjimu ir pasikėsinimais nužudyti susijęs skandalas.

Tarp jų – buvusio Rusijos šnipo Aleksandro Litvinenkos nunuodijimas Londone 2006 m. ir mėginimas 2018 m. Solsberyje nunuodyti dvigubą agentą Sergejų Skripalį. Per pastarąjį incidentą žuvo viena Jungtinės Karalystės gyventoja.

Kaip rašė ELTA, trečiadienį Jungtinės Karalystės prokurorai pranešė pateikę kaltinimus 31-erių britui, kuris, kaip įtariama, užmezgė ryšį su Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU atstovu.

Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA). Vertinant Valstybės kontrolės audito informaciją apie išaugusią neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų dalį, tikslas 2030 metais turėti pilno pajėgumo diviziją gali būti nepasiektas, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas. 

„Iš to, ką mes matome, vis drąsiau galima pasakyti vieną labai paprastą dalyką – 2030 metais turėti pilno operacinio pajėgumo Lietuvos diviziją gali būti tikslas nepasiektas“, – žurnalistams Seime teigė L. Kasčiūnas.

„Įsigijimų tempai ir ginkluotės atvykimo grafikas. Jis yra toks, kad gali būti, kad mums reikės pripažinti, kad tas planas jau nepavyks netgi 2026 metų pabaigoje. (Reikia – ELTA) susėsti kartu, pažiūrėti, ką šioje vietoje galime padaryti, kad planas pavyktų“, – paklaustas, kodėl taip mano, atsakė jis. 

Politikas sako, kad konservatoriai palaikytų valdančiųjų planus supaprastinti gynybos įsigijimus. Vis tik, pasak jo, to gali neužtekti. 

„Bet mums reikia labai aiškiai susėsti visiems ir išsiaiškinti, ką reikia padaryti, kad būtų ne tik procedūros, bet ir pajėgumai būtų sukurti“, – dėstė jis. 

Anot L. Kasčiūno, kitąmet Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai, būtų galima kelti klausimus dėl skolinimosi gynybos poreikiams išlygos pratęsimo.

„2028 metais baigiasi ES išlyga dėl skolinimosi gynybos poreikiams, tai yra lengvatinis skolinimasis, jis mums leidžia pasiskolinti pigiau. Labai noriu paklausti, ar dabar yra kokia nors iniciatyva Vyriausybėje, pavyzdžiui, finansų ministro, kad jis važiuotų į ES ir keltų klausimą, ar šią išlygą būtų galima pratęsti? Tą reikia daryti 2026 metais, o ne 2028 metais“, – sakė politikas.

„Gal mes ir pirmininkavimą savo galime išnaudoti šiam reikalui? Negirdžiu, kad pirmininkavimas skambėtų šita tema“, – pabrėžė jis.

Pernai Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą 2026–2030 m. krašto apsaugai kasmet skirti 5–6 proc. BVP. Toks finansavimo lygis numatytas siekiant iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją, sustiprinti oro gynybos pajėgumus bei sudaryti sąlygas priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje.

ELTA primena, kad Valstybės kontrolės auditas parodė, jog neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis išaugo nuo 24 proc. 2023 m. iki 59 proc. pernai.

Auditorių vertinimu, tai lėmė pasikeitę poreikiai, neparengti operaciniai reikalavimai, laiku nepateikti tiekėjų pasiūlymai arba perkančiosioms organizacijoms nepriimtinos kainos.

Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad sprendimų priėmimas vykdant dalį įsigijimų užtrunka – 42 proc. vertintų pirkimų derinimas su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų, nors rekomenduojama maksimali viso tarptautinio pirkimo trukmė turėtų neviršyti 180–240 kalendorinių dienų.

Krašto apsaugos ministerija pranešė rudenį Vyriausybei teiksianti projektus, kurie padės efektyvinti gynybos įsigijimų procesus.

Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA). Rugpjūtį Lietuvos vartotojams perduota beveik trečdaliu daugiau gamtinių dujų nei pernai, pranešė dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“. Anot jos, didesnį poreikį, palyginti su praėjusiais metais, lėmė aktyvesnis pramonės sektorius.

Skelbiama, kad vidaus rinkoje rugpjūtį suvartota 954 gigavatvalandžių (GWh) gamtinių dujų – 32 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai vartojimas siekė 722 GWh.

Tuo metu tarptautiniai dujų srautai, jos duomenimis, buvo mažesni dėl Latvijoje vykdytų sistemos priežiūros darbų, kurie būtini ruošiantis artėjančiam šildymo sezonui ir užtikrinant patikimą dujų tiekimą žiemą.

Dėl Latvijoje vykdytų sistemos priežiūros darbų Kiemėnų sujungimo taško pralaidumas rugpjūtį buvo apribotas – iš Lietuvos į Latviją perduota tik 31 GWh gamtinių dujų, kai pernai rugpjūtį – 1,9 TWh.

Tuo metu per Santakos jungtį į Lenkiją rugpjūtį perduota 127 GWh gamtinių dujų – apie 40 kartų daugiau nei pernai rugpjūtį, kai buvo perduota tik 3 GWh. Iš Latvijos ir Lenkijos į Lietuvą paskutinį vasaros mėnesį gamtinių dujų perduota nebuvo.

„Sistemos priežiūros darbai yra būtina pasirengimo artėjančiam žiemos sezonui dalis – jie atliekami tam, kad dujų perdavimo sistema būtų patikima ir pasirengusi didesniam dujų poreikiui. Nors dėl darbų laikinai buvo apriboti tarptautiniai dujų srautai, Lietuvos dujų sistema išlieka lanksti – dujos į šalį gali būti tiekiamos skirtingais keliais, o išvystyta infrastruktūra leidžia greitai reaguoti į rinkos poreikius ir užtikrinti patikimą tiekimą vartotojams“, – pranešime cituojamas „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Rugpjūtį 95 proc. dujų kiekio buvo įleista per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Iš jo į sistemą pateko apie 1,06 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 59 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį, kai šis kiekis siekė 2,57 TWh. Mažesnį iš terminalo įleistų dujų kiekį taip pat lėmė apribotas dujų transportavimas per Kiemėnų jungtį.

Toliau augo ir į sistemą įleidžiamo biometano kiekis. Rugpjūtį įleista 55 GWh biometano – beveik dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai apimtys siekė 30 GWh.

„Amber Grid“ yra Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė, priklausanti EPSO-G įmonių grupei. Bendrovė eksploatuoja 2,29 tūkst. km ilgio aukšto slėgio dujotiekių tinklą visoje Lietuvoje, valdo daugiau nei 60 dujų skirstymo ir apskaitos stočių bei dvi dujų kompresorių stotis.

Varšuva, rugsėjo 10 d. (PAP-ELTA). Baltųjų rūmų delegacija šią savaitę atvyksta į Lenkiją įvertinti galimų vietų nuolatinėms JAV karinėms bazėms, trečiadienį pranešė „TVP World“. Lenkijos gynybos viceministrės teigimu, artimiausios 48 valandos bus „lemiamos“ tolesnei Varšuvos ir Vašingtono santykių raidai.

Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka trečiadienį pareiškė, kad JAV gynybos sekretoriui Pete'ui Hegsethui atstovaujančios grupės vadovas jau yra Lenkijoje ir tariasi dėl galimų vietų bazėms, pranešė valstybinė naujienų agentūra PAP.

Viceministrės teigimu, galimoms JAV karinėms bazėms svarstomos vietos vakarų Lenkijoje. 

„Artimiausios 48 valandos yra lemiamos šiems Lenkijos ir JAV santykiams“, – pridūrė M. Sobkowiak-Czarnecka.

Kitas Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Bejda pranešė, kad dar viena delegacija iš Vašingtono Lenkijoje turėtų lankytis nuo ketvirtadienio iki penktadienio.

Paklaustas apie galimybes Lenkijoje įtvirtinti nuolatinį JAV karinį buvimą, P. Bejda teigė, kad derybos „pažengė vienu žingsniu į priekį“ ir kad abi šalys šią savaitę turėtų apsikeisti pasiūlymais dėl galimų vietų. Vizitą jis pavadino „labai rimtų“ derybų pradžia.

P. Bejda teigė, kad Lenkija pasiūlys „daugiau nei dvi“ vietas ir neapsiribos pietvakariuose esančiu Vroclavu bei vakariniu Poznanės miestu. Pasak jo, svarstomi keli variantai – „nebūtinai viena bazė“ – ir bus atsižvelgiama į NATO operacinius planus.

„Taip pat esame pasirengę skirti finansavimą ir parengti tas bazes“, – kalbėjo P. Bejda. 

Jo vertinimu, per daugelį metų tam gali prireikti iki kelių dešimčių milijardų JAV dolerių.

Lenkija gegužę oficialiai pareiškė esanti pasirengusi priimti nuolatinę JAV karinę bazę. Kitą mėnesį, po susitikimo su JAV gynybos sekretoriumi P. Hegsethu, Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad Vašingtonas palankiai įvertino pasiūlymą, tačiau galutinio sprendimo dar nepriėmė.

Kaip skelbta, šiuo metu Lenkijoje dislokuota apie 10 tūkst. JAV karių. Pagal jų skaičių tarp Europos šalių Lenkija nusileidžia tik Vokietijai. Vis dėlto, dauguma amerikiečių karių Lenkijoje dislokuojami rotaciniu būdu, o ne nuolat.

Nors Varšuva ir Vašingtonas jau daugelį metų palaiko glaudžius santykius, šiemet iš Pentagono yra siunčiami prieštaringi signalai dėl JAV karinių pajėgų Europoje, sukėlę abejonių dėl Jungtinių Valstijų, kaip saugumo partnerės, patikimumo, priduria „TVP World“.

ELTA primena, kad trečiadienį Lenkijos gynybos ministras ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Thomas DiNanno pasirašė susitarimą, pagal kurį Lenkijai numatyta 3,44 mlrd. eurų paskola amerikietiškos karinės įrangos įsigijimui.