(atnaujintas pavadinimas, papildyta nuo šeštos pastraipos)

Vilnius, kovo 23 d. (ELTA). Valstybinė miškų urėdija (VMU) sako, kad įtarimai dėl galimo vadovo Valdo Kaubrės ir jam pavaldžios darbuotojos Izoldos Baltutės romano bei nepotizmo yra nepagrįsti – dėl to žada imtis teisinių priemonių. 

„Prieš įmonę buvo vykdoma nuosekli neteisėtų veiksmų seka. VMU, reaguodama į pasirodžiusią informaciją, imasi visų teisinių priemonių ir veiksmų, kad prieš įmonę vykdomi neteisėti veiksmai būtų ištirti. Įvertinus visas aplinkybes, bus kreipiamasi į teisėsaugos institucijas“, – rašoma VMU atsakyme. 

Viešumoje pasirodžius informacijai, esą dėl I. Baltutės nepotizmo ir keliamų konfliktų VMU yra palikęs ne vienas darbuotojas, įstaiga patikino, kad visi sprendimai dėl darbuotojų priimami laikantis galiojančių teisės ir darbo etikos standartų.

„Jokie turimi duomenys nepatvirtina viešai skleidžiamų teiginių apie galimą protekcionizmą ar netinkamą elgesį“, – pranešime teigia VMU.  

„Pažymėtina, kad viešai minimi teiginiai apie esą didelę darbuotojų kaitą Žmonių ir kultūros skyriuje neatitinka tikrovės. 2025 m. VMU Žmonių ir kultūros skyriaus darbuotojų kaita siekė 6 proc. Tais pačiais metais bendra VMU darbuotojų kaita buvo 12 proc., o centrinės administracijos – 8 proc“, – rašo VMU. 

Į situaciją pirmadienio pavakarę sureagavo ir Aplinkos ministerija. 

„Atsižvelgdami į viešojoje erdvėje pasirodžiusią publikaciją, nusiuntėme Valstybės miškų urėdijos vadovui V. Kaubrei klausimus dėl galimo jo nepotizmo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi“, – atsakyme Eltai teigė Aplinkos ministerija.  

ELTA primena, kad naujienų portalas Lrt.lt praėjusią savaitę skelbė, kad VMU vadovą V. Kaubrę bei jam pavaldžią darbuotoją I. Baltutę sieja romantiniai santykiai. Portalo šaltinių teigimu, įstaigoje tai yra vieša paslaptis. 

I. Baltutė kaltinama ir tuo, esą naudodamasi santykiais priverčia iš urėdijos išeiti jai neįtikusius darbuotojus. 

Socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pasidalinta vaizdo įrašu, kuriame neva užfiksuotas urėdijos vadovas ir jam pavaldi VMU Žmonių kultūros skyriaus vadovė I. Baltutė. Portalo šaltinių teigimu, vaizdo įrašas darytas pernai gruodį, o veiksmas užfiksuotas sostinės Titnago gatvėje. Taip pat, anot šaltinių, šioje vietoje asmenys susitikdavo ne kartą.

Socialiniame tinkle pasidalinta ir laiškais, kuriuose teigiama, kad V. Kaubrę ir I. Baltutę sieja romantiniai ryšiai.

Privačių interesų deklaracijoje VMU vadovas yra nurodęs, kad yra vedęs. I. Baltutė taip pat yra nurodžiusi, kad yra ištekėjusi.

V. Kaubrė VMU vadovo pareigas eina nuo 2020 m.

Vilnius, kovo 23 d. (ELTA). Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia, kad šiemet vasaros aviacijos sezono metu Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose keliautojams bendrai bus siūloma 100 krypčių į 54 šalis. 

„Lengvai prieinamos kelionės oru yra labai svarbios šiltojo sezono ar atostogų maršrutus planuojantiems žmonėms. Mūsų partnerės – oro linijų bendrovės – puikiai žino mėgstamas keliautojų kryptis, nes kruopščiai analizuoja duomenis ir siekia užtikrinti geriausią patirtį savo keleiviams“, – pranešime teigia LTOU generalinis direktorius Simonas Bartkus.

„Dažni tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir svarbių Europos aviacijos centrų pagerina keleivių galimybes sustyguoti tolimiausius maršrutus – į Ameriką, Aziją ar Afriką“, – tęsia jis.

S. Bartkus nurodo, kad šį aviacijos vasaros sezoną bus užtikrintas didesnis skrydžių į Kopenhagą, Frankfurtą, Helsinkį, Varšuva dažnis. Iš Lietuvos į Kopenhagą kasdien bus vykdomi vidutiniškai 7 skrydžiai, Frankfurtą – 3, Helsinkį – 4, o Varšuvą – 5. 

Vilniaus oro uoste startuos dvi naujos kryptys – oro linijų bendrovė „Wizz Air“ nuo gegužės keturis kartus per savaitę vykdys tiesioginius reguliarius skrydžius į Gdanską Lenkijoje, o nuo birželio du kartus per savaitę skraidins į Podgoricą Juodkalnijoje.

Taip pat „Wizz Air“ atnaujins dvi kryptis – iš Vilniaus į Tiraną Albanijoje skraidins tris kartus per savaitę bei į Reikjaviką Islandijoje skrydžius vykdys du kartus per savaitę.

Tuo metu „airBaltic“ nuo gegužės pradžios iš Vilniaus pradės skrydžius į Ciurichą Šveicarijoje.

Be to, iš Vilniaus oro uosto dažnesnius skrydžius į Varšuvą užtikrins „LOT Polish Airlines“, į Kopenhagą – SAS, o į Miuncheną, Prahą ir Paryžių – „airBaltic“. „Finnair“ yra numačiusi dažnesnius skrydžius į Helsinkį, „Norwegian“ – į Oslą, o „Lufthansa“ – į Frankfurtą.

„Ryanair“ vasaros sezonu taip pat dažnina skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Frankfurtą, Berlyną, Atėnus, Trevizą, Milaną, Romą ir Londono Stanstedo oro uostą. „Wizz Air“ dažniau skraidins į Barseloną, Dortmundą, Budapeštą, Malagą, Bilundą ar Larnaką, taip pat tęs aviacijos žiemos sezonu pradėtus skrydžius į Krokuvą, Nicą, Taliną ir Turku. 

Tuo metu iš Kauno oro uosto penkis kartus per savaitę bus vykdomi „airBaltic“ skrydžiai į Latvijos sostinę Rygą. Taip pat „Wizz Air“ oro linijos toliau iš Kauno skraidins į Londono Lutono oro uostą. 

„Ryanair“ tęs skrydžius tarp Kauno ir Lutono oro uosto bei dažniau skraidys į Londono Stanstedo oro uostą. Be to, bendrovė keliautojus iš Kauno skraidins į Airijos ir Jungtinės Karalystės miestus.

Iš Kauno oro uosto bus galima skirsti ir į Graikijos Rodo salą bei Kiprą, Italijos miestus Barį, Pizą, Peskarą, Riminį, Milaną ir Neapolį, taip pat į Ispanijoje esančius Madridą, Malagą ir Maljorką, Alikantę.

Palangos oro uoste šį vasaros aviacijos sezoną oro linijos „Norwegian“ pradės vykdyti tiesioginius skrydžius į Norvegijos miestus Bergeną ir Oslą.

„Džiaugiamės, kad auga ne tik Vilniaus ir Kauno, bet ir Palangos oro uostas, kuris vis labiau įsitvirtina kaip svarbus aviacijos centras Vakarų Lietuvai. Užtikriname patikimą susisiekimą su Europos šalimis ir atveriame daugiau galimybių pasiekti kitus pasaulio regionus“, – pranešime teigia susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.

Taip pat iš Palangos „airBaltic“ skraidys į Rygą ir Amsterdamą, „Ryanair“ – į Londono Stanstedo oro uostą, SAS – į Kopenhagą, į oro uostą sugrįš ir „Wizz Air“ su skrydžiais į Oslą. Prasidėjus aviacijos vasaros sezonui, bus tęsiami pernai pradėti užsakomieji skrydžiai į Turkija ir Egiptą. 

Naujas vasaros aviacijos sezonas šalies oro uostuose prasidės kovo pabaigoje.

Vilnius, kovo 23 d. (ELTA). Žiniasklaidai skelbiant, kad Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka priėmė sprendimą išleisti beveik penkis mėnesius Baltarusijoje laikomus lietuviškus vilkikus, dalį Lietuvos vežėjų vienijančios asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas tvirtina, kad šis nurodymas jau įsigaliojo, tačiau, jo manymu, dėl didelių mokesčių ne visas transporto priemones pavyks susigrąžinti. 

„Jau be jokių problemų įsigaliojo, visos tarnybos turi nurodymą ir galima išleisti“, – Eltai pirmadienį tikino E. Mikėnas.

Anot asociacijos vadovo, kitose Europos valstybėse stovėjimo aikštelių mokestis įprastai siekia iki 15 eurų, o Baltarusijoje – 12–13 eurų. Tuo metu specialiose aikštelėse, kur laikomi sulaikyti vežėjų vilkikai su puspriekabėmis, kaina siekia 47 eurus. 

„Kainos yra nustatytos, su kainomis vežėjai susipažįsta, tačiau ne visi jomis patenkinti. Tie žmonės, delegacija, iniciatyvinės grupės atstovai, kurie buvo (Baltarusijoje – ELTA) vis tik galėtų pakomentuoti daugiau, bet, kiek man žinoma, buvo žadėta kaina, kuri padengtų realias išlaidas. (...) Šiai dienai vilkikas su puspriekabe (stovėjimo aikštelėje kainuoja – ELTA) apie 47 eurus, kai kurių vežėjų nuomone, yra gana didelė kaina“, – komentavo jis. 

„Patį faktą, kad transporto priemonės paleidžiamos ir, kiek žinau, jau yra nuvykusių ir bando aiškintis, kaip ten susimokėti ir kada galėtų paimti transporto priemones, vertiname teigiamai. Dėl kainų, aišku, sprendžia vežėjai. Mano nuomone, ne visas transporto priemones vertės pasiimti už tokią kainą, o kaip bus iš tikrųjų, pamatysime“, – pridūrė E. Mikėnas.

Vis tik E. Mikėnas pažymėjo, kad daliai vežėjų, apribojusių savo veiklą, gali kilti iššūkių norint susimokėti už stovėjimą aikštelėse, nes maždaug 47 eurus per dieną teko mokėti apie keturis mėnesius, t. y. 120 dienų.

Anot jo, dėl tolesnių pagalbos vežėjams priemonių bus sprendžiama į šalį sugrąžinus kuo daugiau transporto priemonių.

„Dar yra didelė problema, kadangi vežėjai keturis mėnesius nedirbo arba dirbo nepilnu pajėgumu, kadangi neturėjo su kuo dirbti, ne visi galės surinkti tokias sumas. Juk už keturis mėnesius, labai grubiai sakant, apie 6 tūkst. eurų padauginus iš skaičiaus, kuris ten yra (...) uždarytas, susidaro solidžios sumos ir ne visi vežėjai galės taip greitai surinkti tas lėšas“, – aiškino „Linavos“ vadovas.

„Pirma užduotis yra, kad vežėjai susigrąžintų vilkikus ir kuo daugiau jų grįžtų. Po to sėsime, galvosime, kuo mes galime padėti vežėjams“, – tęsė jis.

Kovo pradžioje „Linava“ skelbė, kad oficialiai kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl Baltarusijoje sulaikytų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) vežėjų transporto priemonių bei su tuo susijusios turtinės žalos, kuri, kaip tada nurodė asociacija, gali siekti apie 22 mln. eurų. 

Kreipimesi ji teigė paraginusi EK oficialiai įvertinti susidariusią situaciją ir galimą ES ekonominių interesų pažeidimą, imtis veiksmų, siekiant užtikrinti neteisėtai sulaikytų transporto priemonių grąžinimą. Taip pat prašyta įvertinti galimus ES lygmens teisinius bei finansinius mechanizmus, sudarančius prielaidas reikalauti patirtos žalos atlyginimo, informuoti valstybes nares ir vežėjus apie padidėjusią riziką vykdant kelių transporto veiklą Baltarusijos teritorijoje.

Praėjusią savaitę asociacija pranešė, kad EK patvirtino, jog Minsko valdžios veiksmai yra nepriimtini ir nepagrįsti bei pažymėjo, kad šis klausimas jau sprendžiamas aukščiausiu ES lygiu ir yra perkeltas į tarptautinę darbotvarkę.

E. Mikėno teigimu, vis tik kol kas informacijos dėl galimų kompensacijų nėra gauta.

„Mes gavome atsakymą iš Europos Komisijos. Ji pakomentavo, kad su Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybėmis dirba šiuo klausimu, kadangi yra nukentėję ir Lenkijos vežėjai su lietuviškomis puspriekabėmis, ir kad šis klausimas yra svarstomas nuo gruodžio mėnesio, tačiau kažkokių konkrečių pasiūlymų neišgirdau“, – teigė jis. 

Vilkikų gali tekti palaukti, tačiau Baltarusija ieško būdų paspartinti procesą

Pasak E. Mikėno, įprastai eilėje pasienyje transporto priemonėms tenka laukti virš keturių parų, todėl sunku nuspėti, kada į šalį grįš pirmieji vilkikai. 

„Iš tikrųjų, tokios informacijos neturime ir jos negali būti. Kamenyj Log–Medininkai – tame pasienio punkte stovi 343 transporto priemonių eilė, o Benekainiai–Šalčininkai stovi 224 transporto priemonės. Pagal pralaidumą 60–80 transporto priemonių per parą, tai čia laukimas yra virš keturių parų“, – aiškino asociacijos prezidentas.

Vis tik, anot jo, Baltarusija ieško būdų pagreitinti procesą.

„Girdime ir tokią informaciją iš vežėjų, kad lyg Baltarusija žada tas paleistas transporto priemones statyti į atskirą eilę, kad būtų greičiau“, – aiškino E. Mikėnas.

„Baltarusijos muitinė antroje dienos pusėje informavo, kad perspėjo savo kolegas Lietuvos pusėje, Lietuvos muitinę, kad padidintų pralaidumą tam, kad praleistų tuos išleidžiamus vilkikus“, – teigė jis.

Kaip skelbė ELTA, A. Lukašenka, išnagrinėjęs Lietuvos ir Lenkijos vežėjų kreipimąsi, priėmė sprendimą dėl galimybės leisti krovininėms transporto priemonėms su Lietuvos valstybiniais numeriais išvykti iš Baltarusijos, pirmadienį pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BELTA.

Kovo 17 d. Baltarusijos vyriausybės atstovai, vadovaujami ministro pirmininko Aleksandro Turčino, A. Lukašenkos pavedimu susitiko su Lietuvos ir Lenkijos vežėjų, kurių vilkikai buvo sulaikyti Baltarusijos teritorijoje, atstovais.

Lietuviškų vežėjų bendrovių vilkikai nuo praėjusių metų lapkričio lieka užstrigę specialiose Baltarusijos stovėjimo aikštelėse.

Ši krizė pasienyje kilo po to, kai Baltarusija kelis mėnesius atakavo Lietuvos oro erdvę kontrabandiniais oro balionais, o dėl to Vyriausybės sprendimu pernai spalio pabaigoje buvo uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai.

Vėliau Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje. Skelbta, jog dėl to pasienyje įstrigę vežėjai transporto priemones turi laikyti specialiose aikštelėse.

Siekiant užstrigusius vilkikus sugrąžinti į Lietuvą, minėti du pasienio punktai buvo atidaryti anksčiau nei planuota, argumentuojant, kad situacija pagerėjo ir kontrabandinių balionų srautai sumažėjo, tačiau visi užstrigę vilkikai iki šiol dar negali išvykti iš Baltarusijos teritorijos.

Dalį vežėjų vienijanti asociacija „Linava“ kovo pradžioje dėl vis dar neišspręstos situacijos pateikė raštą EK ir nurodė, kad jos nariai dėl kilusios krizės patyrė iki 22 mln. eurų nuostolių. EK vėliau patvirtino, kad Lietuvos vežėjų turtas Baltarusijoje yra sulaikytas nepagrįstai.

Vilnius, kovo 23 d. (ELTA). Alytaus apylinkės teismas buvusį sutelktinio finansavimo platformos „Contribee“ vadovą Gediminą Ratkevičių pripažino kaltu labai didelės vertės turto vagyste bei aplaidžiu finansinės apskaitos tvarkymu, skyrė jam sumažintą 10 tūkst. eurų baudą.

Teismo duomenimis, būdamas „Contribee“ direktoriumi G. Ratkevičius laikotarpiu nuo 2023-ųjų balandžio 20 d. iki lapkričio 26 d. neteisėtai atliko 11 išmokėjimų, kuriais iš viso pervedė 130 tūkst. eurų platforma besinaudojusios nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ lėšų į asmenines banko sąskaitas.

Be to, anot teismo, G. Ratkevičiui vadovaujant „Contribee“ bendrovės finansinėje apskaitoje registruota atsiskaitymo su tiekėjais operacijų už beveik 38,2 tūkst. eurų, kurios buvo nepagrįstos apskaitos dokumentais.

„Tokiu būdu jis aplaidžiai organizavo bendrovės finansinę apskaitą ir neišsaugojo finansinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (daugiau nei trejų metų laikotarpiu – ELTA)“, – nusprendė teismas.

Anot jo, G. Ratkevičiaus atsakomybę lengvina tai, kad jis, nors savo noru dėl nusikaltimų padarymo neprisipažino, teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi.

Teismo teigimu, atsakomybę taip pat lengvina tai, kad jis atlygino padarytą turtinę žalą.

Buvęs „Contribee“ vadovas pripažintas padaręs nusikalstamas veikas atitinkamai pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. ir 223 str. 1 d. – dėl labai didelės vertės turto pagrobimo bei aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo.

Subendrinus už šias veikas paskirtas bausmes G. Ratkevičiui skirta 15 tūkst. eurų bauda (300 MGL dydžių) – visgi byla buvo nagrinėjama vykdant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl bauda sumažinta trečdaliu iki 200 MGL dydžio, 10 tūkst. eurų.

Tai nėra galutinis teismo sprendimas – nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

Kaip skelbė ELTA, paaiškėjus, kad su įmone, kuriai tuo metu vadovavo, sudarė paskolos sutartį asmeninėms reikmėms, G. Ratkevičius buvo atleistas iš „Contribee“ direktoriaus pareigų.

Kaip skelbė platforma besinaudojusi „Blue/Yellow“, tam tikros sumos trūkumas sąskaitoje buvo pastebėtas 2024 m. pradžioje, tačiau, pasikreipus į „Contribee“, lėšos buvo sugrąžintos, tad organizacija nuostolių nepatyrė.

Su „Contribee“ susijusį ikiteisminį tyrimą generalinė prokuratūra pradėjo 2024 m. kovo mėnesį, tų metų balandį kaip liudytojas buvo apklaustas ir „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.

Po skandalo iš platformos pasitraukė įvairūs turinio kūrėjai – žurnalistikos platformos „Redakcija“ ir „NARA“, tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, turinį apie kriminalus kuriantis žurnalistas Dailius Dargis, Andriaus Tapino vadovaujama „Laisvės TV“ ir tinklalaidė „Pralaužk vieną šaltą“.

Lietuvos kūrėjai į „Contribee“ vis labiau ėmė pereiti 2022 metais, kai Rusijai pradėjus karą Ukrainoje lietuviškos platformos konkurentė amerikiečių „Patreon“ neleido Ukrainos kariams pervesti paramos.

2024 m. gruodį 100 proc. „Contribee“ įmonės akcijų įsigijo Kauno įmonių valdymo ir investavimo bendrovė „Masiva group“ – Registrų centro duomenimis, bendrovę netiesiogiai valdo „Masiva group“ savininkas Mindaugas Šilkūnas.

Bogota, kovo 23 d. (AFP-ELTA). Kolumbijos kariuomenė pirmadienį pranešė, kad, šalies pietuose sudužus transporto lėktuvui, žuvo apie 80 karių.

Karinis šaltinis AFP sakė, kad, kaip manoma, du būriai – 80 žmonių – buvo lėktuve „Hercules“, kuris sudužo kildamas iš Puerto Legisamo, esančio netoli pietinės sienos su Peru.

(papildysime)

Vilnius, kovo 23 d. (ELTA). Galima daryti prielaidą, jog Varėnos rajone, šalia Lavyso kaimo, šiąnakt nukritęs bei valstybės sieną kirtęs objektas yra dronas, sako Lietuvos kariuomenės atstovas Gintautas Ciunis.

„Kas tai yra per objektas, paaiškės po tyrimo (…), bet kas, aišku, akivaizdu, mes irgi galime pasakyti, jau yra surastas vidaus degimo variklis. Vidaus degimo varikliai naudojami kai kuriuose dronuose (…). Galima daryti tokią prielaidą, nenuklystant į šoną, jog tai galėjo būti dronas“, – pirmadienį incidento vietoje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Ciunis. 

Kaip skelbta, pirmadienį pranešta apie galimai valstybės sieną kirtusį bei nukritusį droną. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) išplatintame kariuomenės pranešime nurodoma, jog jis nukrito Varėnos rajone, prie Lavyso ežero. 

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pranešė antradienį dėl šio įvykio Vyriausybėje šauksianti Nacionalinės komisijos posėdį (NSK). 

ELTA primena, kad pernai liepos pabaigoje policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį. Nukritęs dronas su pritaisytu sprogstamuoju užtaisu buvo rastas Jonavos rajone esančiame poligone. 

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d – tuomet šalies oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. 

Roma, kovo 23 d. (AFP-dpa-ELTA). Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pirmadienį pripažino pralaimėjimą referendume dėl teisingumo reformos, tačiau, nepaisant didelio smūgio jos kraštutinių dešiniųjų lyderystei, ji tvirtino nesitrauksianti.

Suskaičiavus beveik visus sekmadienį ir pirmadienį vykusio balsavimo biuletenius, „ne“ balsavo beveik 54 proc. atėjusių į referendumą, o „taip“ – kiek daugiau nei 46 proc., rodo oficialūs duomenys.

Kampanijos metu G. Meloni tvirtino, kad referendumas dėl teisėjų ir prokurorų vaidmens bei priežiūros, nėra susijęs su jos vadovavimu vyriausybei. Tai ji pakartojo ir pirmadienį, sakydama, kad „italai nusprendė“, tačiau pridūrė, kad „tai nekeičia mūsų įsipareigojimo tęsti darbą“.

Rinkėjų aktyvumas, kaip referendumui, buvo palyginti didelis ir siekė beveik 59 proc.

„Pranešimas apie iškeldinimą“

Teisingumo sistemos reformoje buvo siūloma pagal daugumos Europos šalių praktiką atskirti teisėjų ir prokurorų karjeros kelius, t. y. neleisti jiems pereiti iš vienos profesijos į kitą.

Be to, pagal ją būtų įsteigtos naujos abiejų grupių savivaldos institucijos, kurių narius skirtų parlamentas. Kritikai teigia, kad tai atveria kelią politikams daryti didesnę įtaką nepriklausomiems teisėjams, kurių sprendimus G. Meloni dažnai viešai užsipuola.

Jie taip pat teigia, kad reforma nesprendžia realių problemų, su kuriomis susiduria neefektyvi Italijos teisingumo sistema – nuo metų metus trunkančių teismo procesų ir didžiulių neišnagrinėtų bylų kiekių iki perpildytų kalėjimų.

Politikos analitikai sako, kad reforma yra sudėtinga ir daugeliui italų sunkiai suprantama, o su ja susijusi retorika reiškia, kad balsavimas galiausiai tapo referendumu dėl pačios Italijos vadovės.

„Meloni neabejotinai susilpnėjo“, – AFP sakė Romos Luiso universiteto politikos profesorius Lorenzo Castellani.

Buvęs ministras pirmininkas Giuseppe Conte, Penkių žvaigždučių judėjimo lyderis, kuris vykdė kampaniją prieš referendumą, sakė, kad atėjo laikas naujai vyriausybei. „Po ketverių metų ši vyriausybė gavo pranešimą apie iškeldinimą“, – sakė jis spaudos konferencijoje.

Vis dėlto nuomonių apklausos rodo, kad G. Meloni ir jos partija „Italijos broliai“ populiarumu gerokai lenkia visas kitas šalies partijas.

(dar papildyta nuo dešimtos pastraipos)

Vilnius, kovo 23 d. (ELTA). Varėnos rajone, šalia Lavyso kaimo naktį, pirminiais duomenimis, nukrito dronas, pirmadienį pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).

„Lietuvos kariuomenės informacija: pirminiais duomenimis objektas (galimai dronas) šiąnakt kirto Lietuvos sieną ir nukrito Varėnos rajone, prie Lavyso ežero“, – teigia NKVC.

Šiuo metu įvykio vietoje aktyvuotas planas „Skydas“.

„Patvirtiname, kad įvykio vietoje matomos nuolaužos, dirba policija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), taip pat į vietą stebėjimui vyksta Karinių oro pajėgų sraigtasparnis“, – nurodo NKVC.

Žiūrų kaime, už maždaug trijų kilometrų nuo incidento vietos, sodybą turintis Vytautas Lebednykas LRT Radijui pirmadienį pasakojo, kad naktį jį prižadino garsas, panašus į skleidžiamą drono „Shahed“. 

„3.05 val. prižadino dronas, pro sodybą praskrido labai žemai (…). Po maždaug penkiolikos sekundžių – didžiulis sprogimas. Toks, kad net langai sudrebėjo. Išėjau į lauką pasižiūrėti: nieko, tyla“, – LRT Radijui teigė vyras. 

„Ryte nuvažiavau pažiūrėti į vieną, į kitą pusę, kur čia galėtų būti. Atvažiavau už trijų kilometrų prie Lavyso kaimo, ant ežero ir žiūriu jau stovi policija ir gelbėjimo tarnyba“, – kalbėjo jis. 

Tiesa, vyras pasakojo spėjęs telefonu užfiksuoti sprogimą, bet tik ryte apie incidentą pranešęs tarnyboms. 

„Niekas nepaskambino. Girdėjo gal trisdešimt žmonių. Nežinau, neįprastas dalykas“, – teigė jis. 

Tuo metu įvykio vietoje dirbanti LRT žurnalistė pasakojo šiek tiek toliau nuo ežero kranto matanti įvairaus dydžio nuolaužas.

Į įvykio vietą vakare nuvykusiam Eltos žurnalistui situaciją sutiko pakomentuoti vietos gyventoja Marytė. 

„Buvo labai stiprus garsas, lyg griaustinio. Labai baisus“, – Eltai pasakojo gyventoja, pridurdama, jog apie galimai nukritusį droną sužinojo iš žiniasklaidos pranešimų. 

„Neramu, nesmagu tokie dalykai“, – sakė moteris. 

Pirmasis apie incidentą pranešė portalas lrt.lt 

Anot portalo, užfiksuotame vaizdo įraše girdėti skrendančio objekto garsas, naktiniame danguje jo kameros nefiksuoja, vėliau po keliolikos sekundžių nuaidi sprogimas, horizonte nušvinta ugnies liepsnos ir pasipila degančios objekto nuolaužos.

Ženeva, kovo 23 d. (AFP-ELTA). Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) pirmadienį pareikalavo nutraukti „karą prieš esminę infrastruktūrą“ Artimuosiuose Rytuose ir įspėjo apie galimas „negrįžtamas pasekmes“, įskaitant žalą branduoliniams objektams.

„Tai, ką pastarosiomis dienomis matėme Artimuosiuose Rytuose, gali pasiekti tašką, iš kurio nebebus kelio atgal“, – pareiškime perspėjo TRKK pirmininkė Mirjana Špoljarič.

„Didžiausią nerimą kelia galima žala branduoliniams objektams, tyčinė ar atsitiktinė“, – sakė ji.

Energetikos infrastruktūra ne kartą nukentėjo nuo karo pradžios vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis pradėjo atakas prieš Iraną. Teheranas atsakė smūgiais į taikinius Izraelyje ir Persijos įlankos valstybėse.

Savaitgalį Iranas smogė pietiniam Izraelio Dimonos miestui, kuriame yra branduolinis objektas; pasak Teherano, tai buvo atsakas į ankstesnę ataką prieš jo branduolinį objektą Natanze.

„Žala šiems objektams gali sukelti negrįžtamų pasekmių, todėl pagal karo taisykles jiems taikoma sustiprinta apsauga“, – sakė M. Špoljarič.

Ji įspėjo, kad „karas prieš esminę infrastruktūrą yra karas prieš civilius gyventojus“. O „sąmoningos atakos prieš kritinės svarbos paslaugas ir civilinę infrastruktūrą gali prilygti karo nusikaltimams.“

Jos komentarai pasirodė tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai atsisakė grasinimo „sunaikinti“ Irano energetikos infrastruktūrą, jei šis neatidarys strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio.

Reaguodamas į pirminį D. Trumpo grasinimą Iranas pažadėjo Persijos įlankoje dislokuoti jūrines minas ir atakuoti elektrines visame regione.

Pirmadienį D. Trumpas pareiškė, kad po „labai gerų“ derybų su neįvardytais Irano pareigūnais savo ultimatumą atideda, o Irano žiniasklaida citavo Teherano užsienio reikalų ministeriją, kuri neigė bet kokias derybas ir darė prielaidą, kad D. Trumpas taip siekia sumažinti energijos kainas.

„Atakos prieš esminę infrastruktūrą jau padarė žalos milijonams civilių gyventojų tiek arti, tiek toli nuo fronto linijos, – sakoma M. Špoljarič pareiškime. – Tokia tendencija, kartu su eskalacine retorika, kuria nepaisoma tarptautinės humanitarinės teisės nustatytų ribų, normalizuoja karybos stilių, kuris atima mūsų bendrą žmogiškumą.“

Vilnius, kovo 23 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 23 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Pirmadienį pranešta apie galimai valstybės sieną kirtusį bei nukritusį droną. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) išplatintame kariuomenės pranešime teigiama, jog jis nukrito Varėnos rajone, prie Lavyso ežero. Įvykio vietoje dirba tarnybos, aktyvuotas planas „Skydas“. Tarp svarbiausių dienos akcentų – Baltarusijos sprendimas paleisti pasienyje nuo pernai lapkričio sulaikytus lietuviškus vilkikus. 

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Šiąnakt Varėnos rajone, prie Lavyso ežero, galimai nukrito valstybės sieną kirtęs dronas. Šią kariuomenės informaciją perdavė NKVC. Įvykio vietoje matomos nuolaužos, dirba tarnybos. Incidento vietoje taip pat aktyvuotas planas „Skydas“. Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pranešė antradienį dėl šio įvykio Vyriausybėje šauksianti Nacionalinės komisijos posėdį (NSK). 

Po kultūros ministrės susitikimo su Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininku nutarta sudaryti Kultūros ministerijos komisiją galimam jo nusižengimui tirti. Anot ministrės Vaidos Aleknavičienės, bus tiriama, ar Audrius Valotka, teigdamas, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, pasielgė etiškai, ar neperžengė etikos normų. Kartu ji pabrėžė, kad valstybinės institucijos vadovas turėtų atsargiai reikšti poziciją, nes yra vienas iš visuomenės požiūrio formuotojų. Savo ruožtu VKI vadovas tikino vykstant tyrimui nekomentuosiantis kalbos etikos ir etiketo klausimų. Tiesa, A. Valotka pažymi, jog Lietuvoje žmonės neturėtų būti spaudžiami nevartoti tam tikrų žodžių, mat kalba esą priklauso jos kūrėjams. Dėl viršininko pasisakymų į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) praėjusią savaitę kreipėsi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Danielius Ilkevičius. Komisija žada antradienį apsispręsti, ar dėl to pradėti tyrimą. 

Dauguma Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyrių partijos pirmininko rinkimuose kelia laikinai jai vadovaujančio Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūrą. Jo kandidatūrą yra iškėlę 52 skyriai. Be to, 3 skyriai iškėlė Roberto Duchnevičiaus, po vieną skyrių – Orintos Leiputės, Juozo Oleko, Vytauto Grubliausko, Kęstučio Vilkausko, Nerijaus Cesiulio ir Tado Prajaros kandidatūras. LSDP pirmininko rinkimai vyks gegužę. Tiesa, R. Duchnevičius informavo, kad rinkimuose nedalyvaus bei palaikys M. Sinkevičiaus kandidatūrą. Tuo metu pats M. Sinkevičius kol kas nepranešė, ar sieks tapti LSDP vadovu.

Kartu su savivaldos rinkimais siūloma surengti referendumą dėl šeimos sampratos Konstitucijoje. Tą siūlo 64 valdančiosioms ir opozicinėms frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai. Anot iniciatorių, patariamuoju referendumu siekiama atsiklausti tautos nuomonės dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Piliečių planuojama paklausti, ar jie sutinka, kad aukščiausiame šalies įstatyme būtų įtvirtinta nuostata, kad šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės. Tokia iniciatyva parlamentarai siekia sustabdyti, jų vertinimu, vykstantį ydingą Konstitucijos perrašymą teismų sprendimais ir grąžinti sprendimo teisę tautai bei Seimui, kaip tautą atstovaujančiai institucijai.

Valstybinė miškų urėdija (VMU) sako, kad įtarimai dėl galimo vadovo Valdo Kaubrės ir jam pavaldžios darbuotojos Izoldos Baltutės romano bei nepotizmo – nepagrįsti. Ūrėdijos teigimu, prieš įmonę buvo vykdoma nuosekli neteisėtų veiksmų seka. Be to, VMU, pranešė, kad reaguojant į pasirodžiusią informaciją, imamasi visų teisinių priemonių ir veiksmų, kad prieš įmonę vykdomi neteisėti veiksmai būtų ištirti, o įvertinus visas aplinkybes, bus kreipiamasi į teisėsaugos institucijas. Naujienų portalas Lrt.lt praėjusią savaitę skelbė, kad VMU vadovą V. Kaubrę bei jam pavaldžią darbuotoją I. Baltutę sieja romantiniai santykiai. Portalo šaltinių teigimu, įstaigoje tai yra vieša paslaptis. I. Baltutė kaltinama ir tuo, esą naudodamasi santykiais priverčia iš urėdijos išeiti jai neįtikusius darbuotojus. 

Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti vadinamąją Vijūnėlės dvaro bylą, joje dėl korupcijos buvo nuteistas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir įvairių grandžių teismų buvę teisėjai. Byla buvo nagrinėjama pagal 15 apeliacinių skundų. Teisėjas Evaldas Gražys paskelbė, kad procesinis sprendimas šioje byloje bus skelbiamas liepos 9 dieną. Tuomet ir paaiškės, ar Druskininkų meras, tarybos narys Aivaras Kadziauskas, buvę teisėjai ir kiti asmenys pagrįstai yra nuteisti dėl korupcinių nusikaltimų. Kai tik bus paskelbtas Lietuvos apeliacinio teismo verdiktas, jis įsiteisės iškart, tą pačią dieną. Šioje byloje pirmą kartą nuosprendį beveik prieš metus pernai, balandžio 10 dieną, paskelbė Kauno apygardos teismas. Šiuo nuosprendžiu R. Malinauskas buvo nuteistas. Tąkart teismas kaltais pripažino 15 asmenų, o 2 išteisino. Nuosprendis neįsiteisėjo, nes Generalinė prokuratūra, nuteistieji ir jų advokatai parašė skundus. R. Malinauskas, kuriam dabar yra 60 metų, Druskininkų savivaldybei vadovauja nuo 2000-ųjų.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka priėmė sprendimą leisti pasienyje sulaikytoms krovininėms transporto priemonėms su Lietuvos valstybiniais numeriais išvykti iš Baltarusijos. Šios transporto priemonės Baltarusijos teritorijoje yra nuo pernai nuo lapkričio mėnesio. Taip pat skelbiama, kad transporto priemonėms bus leista palikti Baltarusiją iškart, kai iš vežėjų bus gauti mokėjimai už jų saugojimą,šis mokestis keliskart sumažintas – anksčiau pranešta, kad už specialiose aikštelėse laikomus vilkikus mokamas 120 eurų mokestis per parą. Dalį vežėjų vienijančios asociacijos „Linava“ vadovas Erlandas Mikėnas patvirtino, kad vilkikai bus išleidžiami, tačiau teigė, kad dėl riboto pasienio pralaidumo jų grįžimas gali užtrukti. Ši krizė pasienyje kilo po to, kai Baltarusija kelis mėnesius atakavo Lietuvos oro erdvę kontrabandiniais oro balionais, dėl to pernai spalio pabaigoje du pasienio kontrolės punktus, o Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

JAV prezidentas pareiškė, kad Vašingtono ir Teherano derybose yra „svarbių punktų, dėl kurių sutariama“, ir, jei derybos bus sėkmingos, JAV perims Irano prisodrintą uraną. D. Trumpas teigė, kad derybos – kurių faktą Teheranas neigia – vyko su „aukščiausiu pareigūnu“, tačiau ne su šalies aukščiausiuoju lyderiu Mojtaba Khamenei. Iraną derybose atstovaujančio asmens JAV prezidentas nenurodė. Anksčiau pirmadienį D. Trumpas skelbė po „produktyvių pokalbių“ su Iranu penkioms dienoms atidėsiantis bet kokius karinius smūgius Irano elektrinėms ir energetikos infrastruktūrai, kuriais savaitgalį grasino, taip pat ir ankstesnį ultimatumą per 48 valandas atidaryti Hormūzo sąsiaurį.

Krizė Hormūzo sąsiauryje kelia didžiulę grėsmę pasaulio ekonomikai, pareiškė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas. Fatihas Birolas dabartinę energetikos krizę dėl Irano faktiškai uždaryto Hormūzo sąsiaurio, kuriuo paprastai keliaudavo penktadalis pasaulio naftos ir dujų, lygino su praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio krizėmis ir 2022 m. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmėmis, pridurdamas, kad nuo jos padarinių nebus apsaugota nė viena pasaulio šalis.

Europos Sąjunga (ES) pranešė, kad gegužės 1 d. laikinai įsigalios laisvosios prekybos susitarimas su Pietų Amerikos bloku MERCOSUR, nors dar laukiama ES teismo sprendimo dėl jo teisėtumo. Susitarimu, kurį jau ratifikavo visos Pietų Amerikos prekybos bloko šalys, sukuriama viena didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų. ES ir MERCOSUR sudaro 30 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP) ir turi daugiau kaip 700 mln. vartotojų. Jis yra palankus Europos automobilių, vyno ir sūrio eksportui bei palengvina Pietų Amerikos jautienos, paukštienos, cukraus, ryžių, medaus ir sojų pupelių patekimą į Europą, tačiau Prancūzijos ūkininkai būgštauja, kad jų produkciją nustelbs pigesnės prekės iš Brazilijos ir jos kaimynių.

Londonas, kovo 23 d. (PA Media/dpa-ELTA). Sulaukęs 43 metų, po ilgos kovos su vėžiu mirė srautinių transliacijų svetainės „OnlyFans“ savininkas Leonidas Radvinskis, pirmadienį pranešė bendrovė.

Milijardierius ukrainiečių ir amerikiečių kilmės verslininkas 2018 m. nusipirko bendrovę „Fenix International Limited“, kuriai priklauso suaugusiesiems skirto turinio svetainė, ir nuo to laiko buvo jos direktorius bei pagrindinis akcininkas.

„OnlyFans“ atstovas spaudai teigė: „Su giliu liūdesiu pranešame apie Leo Radvinskio mirtį. Leo ramiai mirė po ilgos kovos su vėžiu. Jo šeima paprašė privatumo šiuo sunkiu metu“.

L. Radvinskis įsigijo „OnlyFans“ praėjus vos dvejiems metams po to, kai svetainę įkūrė britai tėvas ir sūnus Guy ir Timas Stokely.

Už „OnlyFans“ stovinti įmonė, įsikūrusi Jungtinėje Karalystėje, nuo tada, kai L. Radvinskis įsigijo bendrovę, išmokėjo jam didžiulius dividendus. 2024 m. buvo išmokėti rekordinio – 701 mln. dolerių dydžio – dividendai, nes srautinių transliacijų svetainės naudotojų skaičius visame pasaulyje šoktelėjo beveik ketvirtadaliu – iki 377,5 mln.

Bendrovės būstinė yra įsikūrusi ir mokesčius moka JK, tačiau didžiąją dalį pinigų uždirba JAV.

Ukrainoje gimęs ir Čikagoje užaugęs L. Radvinskis, kaip pranešama, derėjosi dėl svetainės kontrolinio akcijų paketo pardavimo, o pastaruoju metu, kaip manoma, vyko derybos su investicine bendrove „Architect Capital“ dėl sandorio, pagal kurį svetainė vertinama maždaug 5,5 mlrd. dolerių, įskaitant skolas.

Naujausios „Companies House“ ataskaitos parodė, kad 2024 m., palyginti su ankstesniais metais, „OnlyFans“ pajamos išaugo 9 proc. iki 1,41 mlrd. dolerių, o pelnas prieš apmokestinimą padidėjo 4 proc. iki 683,6 mln. dolerių.

Per metus iš prenumeratorių svetainė gavo apie 7,2 mlrd. dolerių pajamų, iš kurių 5,8 mlrd. dolerių išmokėjo turinio kūrėjams.

„OnlyFans“ pranešė, kad bendras kūrėjų paskyrų, kuriančių turinį svetainei, skaičius išaugo 13 proc. iki 4,6 mln., nes vis daugiau žmonių naudojasi galimybe užsidirbti pragyvenimui.