Vilnius, kovo 17 d. (ELTA). „Commerzbank“ sprendimas įkurti savo Baltijos regiono centrą Vilniuje yra stiprus pasitikėjimo Lietuvos ekonomika ir saugumu signalas, antradienį vykusio Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų 30 veiklos metų minėjimo renginio metu kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda. 

„Džiaugiuosi galėdamas pažymėti, kad mūsų partnerystė sparčiai vystosi. „Commerzbank“ sprendimas įkurti savo Baltijos regiono centrą būtent Vilniuje yra stiprus pasitikėjimo mūsų ekonomika ir saugumu signalas. Tai dvi tos pačios monetos pusės, ką patvirtina ir istorinė partnerystė su „Rheinmetall“, kuri taip pat padės Lietuvai augti kaip saugumo užtikrintojai. Kartu kuriame priemones, kurios leis apsaugoti mūsų taiką ateinančioms kartoms“, – teigė Prezidentas. 

Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, jog niekas geriau neatskleidžia valstybių tarpusavio ryšio gilumo nei Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvos teritorijoje. Pasak G. Nausėdos, šis istorinis žingsnis yra aiškus signalas, kad išpuolis prieš vieną NATO sąjungininką bus laikomas išpuoliu prieš visus. Kartu tai esą atspindi tokį pasitikėjimo lygį tarp Berlyno ir Vilniaus, kuris yra tvirtas kaip plienas.

„Mūsų draugams vokiečiams: Jūsų buvimas čia yra solidarumo aktas. Jis primena mums, kad nesame vieni gindami laisvę, stabilumą ir europietišką gyvenimo būdą. Ir šioje sąjungoje – pasitikėjimo ir bendrų vertybių vienybėje – išdidžiai stovi Vokietijos ir Baltijos prekybos rūmai. Jie nuolat palaiko ritmą, skatina mus judėti pirmyn ir leidžia įsivaizduoti dar didesnę, dar labiau klestinčią ateitį“, – akcentavo prezidentas. 

Antradienį buvo paminėtas Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvoje 30-mečio jubiliejus. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai nuo 1996-ųjų metų padeda Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonėms įžengti į Vokietijos rinką – teikia individualias konsultacijas, siūlo įvairias paslaugas bei tinklaveikos galimybes. 

Vilnius, kovo 17 d. (ELTA). Valstybės valdomos energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ EBITDA per metus išaugo 5 proc. ir siekė 76,7 mln. eurų, o koreguoto grynojo pelno rodiklis išliko stabilus ir siekė 42 mln. eurų, rodo antradienį patvirtinta integruota grupės 2025 m. ataskaita. 

Skelbiama, jog praėjusiais metais „EPSO-G“ grupės investicijos į infrastruktūrą sudarė 211,1 mln. eurų ir buvo kone 11 proc. mažesnės nei 2024 m. Tuo metu grupės bendrovės „Litgrid“ investicijos siekė beveik 188 mln. eurų, o „Amber Grid“ – beveik 22 mln. eurų. 

Skelbiama, jog grupės įmonė „EPSO-G Invest“ į gynybos pramonę praėjusiais metais investavo 73,1 mln. eurų, apmokėdama „Rheinmetall Defence Lietuva“ akcijų emisijos dalį. Ši suma buvo suformuota iš „EPSO-G“ ir „Valstybės investicinis kapitalas“ įnašų į „EPSO-G Invest“ nuosavą kapitalą.

Koreguotas grupės pastarųjų 12 mėnesių ROE 2025 m. siekė 10,6 proc. ir buvo kone 2 proc. mažesnis nei 2024 m.

Tarp svarbiausių praėjusių metų grupės projektų ir įvykių išsikiriama pernai vasarį įvykdyta Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais, spalį užbaigtas „Amber Grid“ ir EEX „GET Baltic“ pardavimo sandoris bei lapkritį oficialiai pradėti 155 mm artilerijos šaudmenų gamyklos Baisogaloje statybos darbai. 

„EPSO-G“ įmonių grupę sudaro valdymo įmonė „EPSO-G“ ir šešios tiesiogiai patronuojamos įmonės „Amber Grid“, „Baltpool“, „Energy cells“, „EPSO-G Invest“, „Litgrid“ ir „Tetas“.

100 proc. „EPSO-G“ akcijų priklauso Energetikos ministerijai.

Vilnius, kovo 17 d. (ELTA). Trišalė taryba antradienį pradėjo diskusijas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) – aptarė nuo 2017-ųjų metų šalyje naudojamą formulę.

Posėdyje Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė pristatė formulės keitimo siūlymus. Darbdaviai siūlo į formulę neįtraukti ateinančių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo.

Anot A. Maldutytės, remiantis Lietuvos banko (LB) pristatytu MMA apskaičiavimą pagal sutartą formulę 2024-iesiems metams, vertinamas praėjusių metų vidutinis darbo užmokestis (VDU) be priedų, priemokų ir premijų, pridedama ne tik einamųjų, 2023-iųjų, metų prognozė, bet ir ateinančių, 2024-ųjų, metų VDU prognozė, o tai yra klaidinga.

„Protingai atrodytų, kad nustatant MMA 2024-ųjų metų sausio 1-ai dienai, neturėtų būti imamas 2024-ųjų metų vidutinio atlyginimo augimas“, – posėdyje teigė ji.

Anksčiau ji Eltai teigė, jog pridedant dar ir ateinančių metų augimą, VDU augimas yra iššaukiamas priverstinai, o ne pagal rinkos situaciją. 

Be to, nuo 2017 m. įtvirtinta, jog MMA ir VDU santykis turi siekti nuo 45 iki 50 proc. ir atitikti ketvirtadalio didžiausią VDU ir MMA santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidurkį, nustatomą pagal paskutinių trijų metų duomenis. 

Pasak A. Maldutytės, siūloma palikti tą patį intervalą, tačiau nuo šiol vertinti bendrą ES vidurkį, atsižvelgiant į per pastaruosius penkerius metus sparčiai augančią MMA. 

Tuo metu profesinių sąjungų atstovai nesutiko su siūlymais, argumentuodami, jog tai prisidėtų prie mažesnio MMA augimo.

„Darbdavių organizacijos pateikti pasiūlymai keisti MMA nustatymo formulę iš pirmo žvilgsnio gal ir gali atrodyti kaip techninis metodikos patikslinimas, tačiau ekonominė šių pakeitimų esmė yra aiški – siūloma formulė sistemingai mažintų MMA augimo tempą ir silpnintų  jos ryšį su realia darbo užmokesčio dinamika, kam turbūt profesinės sąjungos nenorėtų pritarti. Tai turbūt pakankamai kardinaliai keistų ir pačios valstybės kursą“, – posėdyje teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Dalia Jakutavičė.

Savo ruožtu A. Maldutytė pažymėjo, kad tikslas yra ne mažinti MMA, o įvertinti formulės atitikimą dabartinei ekonominei situacijai, darbo našumo dinamikai ir verslo konkurencingumui.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) atstovas Titas Budreika teigė, jog ministerija sutinka su Lietuvos darbdavių konfederacijos iškelto klausimo problematika, todėl siūlo jo nagrinėjimui suburti darbo grupę.

„Iš esmės, mes sutinkame su problematika, kurią iškėlė darbdavių konfederacija. (…) Tam tikri iššūkiai ekonomikai su atlyginimų augimu atsiranda“, – posėdyje teigė jis.

„Šiai dienai siūlytume tokį variantą, nors idėjai tikrai pritariame, bet galbūt galėtume sukurti kažkokį darbo formatą, darbo grupę, iš ministerijų visų pirma – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, EIM, gal ir Finansų ministerijos, jei yra poreikis, kuriame galėtume išdiskutuoti bendrą pasiūlymą ir atnešti į Trišalę tarybą svarstymui“, – pridūrė EIM atstovas.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministrė Aušra Putk sakė, jog profesinėms sąjungoms ir darbdaviams sutarus peržiūrėti formulę, šį siūlymą institucija palaikytų, tačiau būtų svarstomi pokyčiai nustatant MMA jau 2028-iesiems metams.

„Pati diskusija labai reikalinga, apie formulę kalbėti reikia. (...) Pats laikas dabar netinkamas kalbėti apie 2027 metų MMA nustatymą, nes yra šiek tiek per vėlu pačiam procesui. Turbūt galėtume kalbėti dėl formulės keitimo, jei būtų sutarimas tarp profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų dėl formulės keitimo, galvojimo, kad reikia ją peržiūrėti, tikrai palaikytume, bet turbūt jau kalbant apie 2028-uosius metus”, – posėdyje sakė ji.

MMA šiemet siekia 1153 eurus „ant popieriaus“ – augo 11,1 proc., tam biudžete numatyta 37,3 mln. eurų.

Vilnius, kovo 17 d. (ELTA). Seimas svarstys siūlymą atmintinų dienų sąrašą papildyti 3 naujomis dienomis – Ekologijos, šv. Huberto ir Socialinio draudimo.

Tai numatantiems nutarimų projektams antradienį parlamentarai pritarė po pateikimo. Dokumentus svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, o plenarinėje salėje jie vėl atsiras birželio 2 d. 

Rugsėjo 23-ąją minėti Ekologijos dieną pasiūlė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Bronis Ropė. Jo nuomone, tokios dienos atsiradimas stiprintų visuomenės ekologinį švietimą.

„Tai būtų ne tik simbolinis, bet ir edukacinis žingsnis. Jis skatintų visuomenės diskusiją apie biologinę įvairovę, klimato kaitos iššūkius, atliekų tvarkymą, tvarų žemės ūkį, švietimą ekologiniais klausimais“, – sako B. Ropė. 

Šiuo metu rugsėjo 23-oji yra Lietuvos žydų genocido atminimo diena, Tarptautinė gestų kalbų diena.

Nuo 2021 metų rugsėjo 23-oji Europos Sąjungoje (ES) yra oficialiai paskelbta Ekologijos diena.

Siūlo pagerbti medžiotojus 

Seimo narė socialdemokratė Ilona Gelažnikienė siūlo lapkričio 3 d. minėti medžiotojų globėjo – šventojo Huberto dieną. 

Pasak jos, tokia atmintina diena leistų plačiau pristatyti visuomenei medžioklės tradicijas, jų istorinę raidą bei medžiotojų veiklą. 

Šiuo metu medžiotojų organizacijos šią dieną mini savo iniciatyva, renkasi į šv. Mišias, organizuoja edukacijas ir kitus visuomenei skirtus renginius.

„Medžioklė yra viena seniausių žmonijos veiklų. Šiuolaikinėje visuomenėje jos paskirtis yra pakitusi – medžiotojai dalyvauja laukinių gyvūnų populiacijų reguliavime, prisideda prie laukinių gyvūnų daromos žalos žemės ūkio pasėliams ir miško želdiniams mažinimo, dalyvauja užkrečiamųjų gyvūnų ligų (pvz., afrikinio kiaulių maro) plitimo prevencijoje“, – dokumento aiškinamajame rašte sako I. Gelažnikienė. 

Šventasis Hubertas krikščioniškoje tradicijoje laikomas medžiotojų globėju. 

Minint socialinio draudimo 100-metį – šiai sričiai skirta diena 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė parlamentarė Jūratė Zailskienė pasiūlė Seimui įteisinti Socialinio draudimo dieną, kuri būtų minima kovo 23 d. 

Jos teigimu, tai būtų puikus būdas įvertinti šios srities darbuotojų indėlį į visuomenės gerovę ir socialinį stabilumą. Kovo 23-osios įrašymas į įstatymą, jos nuomone, prisidėtų prie Lietuvos socialinės politikos istorijos įprasminimo. 

„1926 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos prezidentas A. Stulginskis paskelbė įstatymą, kuriuo įsteigta Vyriausioji socialinio draudimo valdyba. Ši data laikoma Lietuvos socialinio draudimo sistemos pradžia“, – pažymi J. Zailskienė. 

2026 m. sukanka 100 metų nuo šio reikšmingo įvykio. Pasak ministrės, tai – išskirtinė proga įtvirtinti Socialinio draudimo dieną Atmintinų dienų įstatyme.

Šiuo metu ši diena minima neoficialiai, tačiau nėra teisiškai įtvirtinta.

ELTA primena, kad atmintinų dienų sąraše yra 120 dienų. 

Kaip numato įstatymas, atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu.

Vilnius, kovo 17 d. (ELTA). Antradienį Altenos mieste, įsikūrusiame svarbiame  Šiaurės Vakarų Vokietijos pramoniniame ir inovacijų regione, atidarytas Lietuvos garbės konsulatas, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). 

„Garbės konsulato atidarymas – svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos ir Vokietijos, ypač Šiaurės Reino-Vestfalijos, Žemutinės Saksonijos ir Brėmeno federalinių žemių, ekonomikos ir kultūros santykius bei visuomeninius ryšius“, – teigiama ministerijos pranešime. 

Skelbiama, jog Garbės konsulatas įsikūrė istoriniame XIII a. pastate, simboliškai sujungiančiame regiono istorinį paveldą su šiuolaikiniu tarptautiniu bendradarbiavimu.

Garbės konsulato atidarymo renginio metu Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Giedrius Puodžiūnas padėkojo buvusiam Lietuvos garbės konsului Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje profesoriui dr. Jürgenui Gramkei už ilgametį darbą ir reikšmingą indėlį stiprinant Lietuvos ir regiono ryšius, o naujajam garbės konsului dr. Andreasui Hollsteinui palinkėjo toliau aktyviai plėtoti Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą.

Vašingtonas, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad JAV pajėgoms „nebereikia“ karinės pagalbos kare su Iranu, daugumai sąjungininkų atsisakius padėti atverti Hormūzo sąsiaurį naftos transportui.

Pastarosiomis dienomis JAV prezidentas nuolat skundėsi, kad didžiosios pasaulio valstybės atsisako siųsti karo laivus, kad šie lydėtų tanklaivius siauru vandens keliu į Persijos įlanką ir iš jos, kuris yra itin svarbus naftos transportavimui.

Karui tęsiantis jau trečią savaitę, D. Trumpas ne kartą pabrėžė, kad JAV ir Izraelio oro smūgiai smarkiai nusilpnino Irano vadovybę, karinius objektus ir ginklų gamybos pajėgumus.

„Dauguma mūsų NATO „sąjungininkų“ pranešė Jungtinėms Valstijoms, kad nenori prisidėti prie mūsų karinės operacijos prieš teroristinį Irano režimą Artimuosiuose Rytuose“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

„Kadangi mūsų karinėms pajėgoms taip gerai sekėsi, mums „nebereikia“ ir mes nebepageidaujame NATO šalių pagalbos – jos mums NIEKADA NEREIKĖJO! Tas pats pasakytina ir apie Japoniją, Australiją ar Pietų Korėją“, – aiškino D. Trumpas. „MUMS NEREIKIA NIEKIENO PAGALBOS!“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie sąjungininkus, kurie atmetė jo prašymą suteikti pagalbą, 79-erių respublikonas sakė, kad jo „jų veiksmai nenustebino, nes visada maniau, kad su NATO, kuriai kasmet išleidžiame šimtus milijardų dolerių, kad apsaugotume tas pačias šalis, vyksta žaidimas į vienus vartus“.

JAV ir Izraelio karas su Iranu išplito po visus Artimuosius Rytus, o Iranas ėmė pulti kaimyninių naftą gaminančių šalių energetikos objektus.

Teheranas taip pat ėmė puldinėti tanklaivius, plaukiančius per Hormūzo sąsiaurį, taip praktiškai uždarydamas šį gyvybiškai svarbų vandens kelią, kuriuo keliauja penktadalis pasaulio žaliavinės naftos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pabrėžė, kad, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, susijusią su oro smūgiais ir kitais kariniais pavojais, jo šalis nedalyvaus operacijose, kuriomis būtų siekiama atverti Hormūzo sąsiaurį, tačiau, kai situacija „aprims“, ji galėtų kartu su kitomis šalimis prisijungti prie laivų „palydos sistemos“.

Vašingtono pagalbos prašymą atmetė ir Didžioji Britanija. Tačiau pirmadienį D. Trumpas leido suprasti, kad Paryžius ir Londonas padės Jungtinėms Valstijoms vykdyti šią operaciją ir pareiškė, kad į jo raginimą teigiamai atsakė dar keletas šalių, tačiau jų neįvardijo.

Naujasis Delis, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Indijoje sulaikyti šeši ukrainiečiai ir vienas JAV pilietis, kurie esą kaimyniniame Mianmare dalyvavo apmokant ginkluotas grupuotes. Radijo stotis AIR antradienį pranešė ir Užsienio reikalų ministerija Kyjive patvirtino, kad septyni vyrai pirmadienį buvo atvesdinti pas teisėją, kuris leido juos suimti 11 dienų.

Nuo tada, kai  kariuomenė 2021 m. perėmė valdžią, Mianmaras skendi pilietiniame kare. Prodemokratiški sukilėliai ir etninės mažumos daugelyje šalies dalių kovoja prieš vyriausybinius dalinius. Naujasis Delis baiminasi, kad neramumai gali per sieną persimesti į Indiją.

Su Mianmaru besiribojančios Indijos Mizoramo valstijos institucijos nurodė, kad pernai „tūkstančiai“ samdinių kirto sieną į Mianmarą, kad čia kovotų. Dėl to Indija šiuo metu pasienyje stato tvorą.

Vilnius, kovo 17 d. (ELTA). Investicijų į nekilnojamąjį turtą įmonių grupės „INVL Baltic Real Estate“ konsoliduotas grynasis pelnas per metus išaugo daugiau nei 0,9 mln. eurų ir siekė 3,67 mln. eurų, rodo audituoti 2025 m. grupės rezultatai. 

„2025 metų „INVL Baltic Real Estate“ įmonių grupės audituotas konsoliduotas grynasis pelnas siekia 3,67 mln. eurų, o pajamos – 4,1 mln. eurų (2024 metų konsoliduotas grynasis pelnas buvo 2,74  mln. eurų, pajamos – 4 mln. eurų)“, – teigiama pranešime. 

„Pačios „INVL Baltic Real Estate“ 2025 m. audituotas grynasis pelnas siekia 3,67 mln. eurų, o 2024 metų siekė 2,74 mln. eurų“, – nurodo grupė. 

Nurodoma, jog pagrindinė pelno priežastis yra išaugusi valdomo turto vertė. 

„Pagrindinė pelno augimo priežastis – išaugusi valdomo turto vertė. Pernai pasiekėme svarbių strateginių rezultatų: gavome statybos leidimą Palangos ir Vilniaus gatvių komplekso projektui bei pasiruošėme buvusio „Pramogų banko“ kapitaliniam remontui, kurį pradėjome jau šiemet. Šie projektai taps pagrindu tolesniam vertės kūrimui investuotojams“, – pranešime cituojamas „INVL Baltic Real Estate“ valdančios bendrovės „INVL Asset Management“ nekilnojamojo turto fondo valdytojas Vytautas Bakšinskas. 

Skaičiuojama, jog „INVL Baltic Real Estate“ valdomo nekilnojamojo turto vertė per metus padidėjo 12,2 proc. ir 2025 metų pabaigoje sudarė 47,8 mln. eurų. Bendrovės konsoliduoto nuosavo kapitalo vertė 2025-ųjų pabaigoje pasiekė 28,1 mln. eurų. Nuosavas kapitalas vienai akcijai siekė 3,55 euro, lyginant su 3,17 euro rodikliu 2024 m. pabaigoje. 

Skelbiama, jog bendrovės konsoliduotos pajamos per 2025 metus pasiekė 4,1 mln. eurų ir buvo 2,8 proc. didesnės nei prieš metus. Iš jų konsoliduotos nuomos pajamos iš nuosavų objektų sudarė 2,6 mln. eurų ir, lyginant su 2024 metais, padidėjo 4,3 proc. 

Tuo metu „INVL Baltic Real Estate“ konsoliduotos grynosios nuomos pajamos iš nuosavų objektų per metus smuktelėjo 5,2 proc. iki 2,6 mln. eurų.

Maskva, kovo 17 d. (dpa-ELTA). Rusijos nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu pripažįsta, kad Ukrainos atakos Rusijos gilumoje tampa vis didesne problema. Kovinių priemonių, pirmiausiai dronų, tobulėjimas ir jų panaudojimo metodai pasiekė tokį lygį, kad joks Rusijos regionas negali jaustis saugus, Jekaterinburge prie Uralo sakė buvęs gynybos ministras, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. Dar neseniai Uralas esą buvo nepasiekiamas atakoms iš Ukrainos teritorijos, tačiau šiandien jis jau yra tiesioginės grėsmės zonoje.

Ukrainos atakų iš oro skaičius prieš infrastruktūros objektus Rusijoje 2025 m. išaugo beveik keturis kartus. S. Šoigu įspėjo, jog grėsmės lygio nuvertinimas arba delsimas šalinti esamas silpnąsias vietas gali turėti tragiškų pasekmių. Tai esą gali paveikti socialinį ir ekonominį stabilumą ir apsunkinti logistinį ginkluotųjų pajėgų aprūpinimą.  S. Šoigu taip pat sakė, kad 2025 m. teroristinių išpuolių skaičius Rusijoje, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 40 proc.

Rusija prieš daugiau kaip ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Kyjivas vis dažniau rengia dronų atakas prieš naftos ir dujų pramonės objektus Rusijos gilumoje. Taip Ukraina nori sutrikdyti rusų pajėgų finansavimą, taip pat degalų tiekimą.

Vilnius, kovo 17 d. (ELTA) Gavus Lietuvos kariuomenės atliktos inžinerinės žvalgybos Šilutės rajone rezultatus, sprogdinti ledo šiuo metu neplanuojama, praneša Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). 

„Vyriausybės kanceliarijos NKVC gavo Lietuvos kariuomenės atliktos inžinerinės žvalgybos Šilutės rajone rezultatus, kurie įvertinti kartu su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) hidrologais“, – teigiama pranešime. 

„Įvertinus situaciją žvalgytose vietovėse Rusnės apylinkėse (Atmatos ir Skirvytės upėse bei Kuršių mariose), sprendžiama, kad ledo (ar ledo sangrūdų) sprogdinimai šiuo metu nėra reikalingi ir nėra tikslingi. Specialistų vertinimu, upių atkarpose, kuriose buvo atlikta žvalgyba, ledas yra ištirpęs, o ledo sangrūdų, kurių sprogdinimas realiai pakeistų situaciją, nenustatyta. Dėl to sprogdinimai šiuo metu nepridėtų efekto valdant potvynio riziką“, – akcentuoja NKVC. 

Tiesa, pažymima, jog tarnybų pagalba pamario žmonėms bus ir toliau tęsiama. 

„Institucijos ir tarnybos dirba padidintu budrumo lygiu, palaikomas nuolatinis ryšys su Šilutės rajono savivaldybe ir vietos tarnybomis, kad pagalba gyventojus pasiektų laiku, o sprendimai būtų priimami operatyviai, jei situacija keistųsi“, – rašoma NKVC pranešime. 

ELTA primena, kad dėl kylančio vandens lygio šešiose Šilutės rajono savivaldybėje esančiose seniūnijose paskelbta ekstremali situacija

Pirmadienį Šilutės rajone buvo apsemtos maždaug 43 sodybos, apie 4 tūkst. hektarų pievų.

Oslas, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Skandinavijos oro linijos SAS antradienį pranešė, kad, dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugus kuro kainoms, šią savaitę atšaukė apie šimtą skrydžių.

Dauguma atšauktų skrydžių turėjo vykti vidaus maršrutais Norvegijoje su numatytais „alternatyviais persėdimais“ ir tik keletas iš jų buvo skrydžiai į Švediją ir Daniją.

„Atsižvelgdami į dabartinę padėtį Artimuosiuose Rytuose, įskaitant staigų ir smarkų pasaulinių kuro kainų kilimą, imamės priemonių, kad sustiprintume savo atsparumą“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime teigė SAS.

„Viena iš tokių priemonių – atšaukti ribotą skaičių artimiausių skrydžių“, – teigiama pranešime.

Nuo to laiko, kai vasario pabaigoje JAV ir Izraelis užpuolė Iraną, o pastarasis į tai atsakė smūgiais naftos gavybos objektams keliose Persijos įlankos valstybėse, vieno barelio naftos „Brent“, kuri yra energijos rinkų etalonas, kaina pakilo iki maždaug 100 JAV dolerių.

Hormūzo sąsiauris, kuriuo paprastai gabenamas penktadalį pasaulinės angliavandenilių paklausos tenkinantis naftos kiekis, yra faktiškai uždarytas.

Atsižvelgdamos į išaugusias reaktyvinių degalų kainas, keletas oro linijų, tarp jų „Air France-KLM“, „Cathay Pacific“, „Air India“, „Qantas“ ir SAS, padidino bilietų kainas, o daugelis aviakompanijų saugumo sumetimais nutraukė skrydžius į Artimųjų Rytų šalis.

Vilnius, kovo 17 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 17 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Antradienį posėdžiavusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė pradėti tyrimą ir išsiaiškinti, ar į Milaną su vyru bei į Vatikaną su visa šeima vykusi premjerė Inga Ruginienė nesupainiojo viešų ir privačių interesų. To paties posėdžio metu komisija nutarė išplėsti vasario pradžioje pradėtą tyrimą dėl „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio automobilio nuomos jo vadovaujamai partijai. Tarp svarbiausių dienos akcentų – ir energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno pasirašytas įsakymas, kuriuo didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką buvo įpareigota nedelsiant patiekti 80 tūkst. tonų kuro rezervo.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Etikos sargai pradėjo tyrimą dėl premjerės Ingos Ruginienės vizitų į Italiją bei Vatikaną. Siekiama išsiaiškinti, ar pasirašydama potvarkius, susijusius su jos artimaisiais, ministrė pirmininkė nesupainiojo viešų ir privačių interesų. Komisija buvo gavusi du su ministrės pirmininkės kelionėmis į užsienį susijusius skundus – vieną dėl išvykos į Milaną, kur I. Ruginienė vyko kartu su vyru, o kitą – dėl vizito Vatikane su visa šeima. Savo ruožtu Vyriausybės vadovė, kaip nurodė jos patarėjas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą pradėti tyrimą vertina kaip įprastą procesą. 

Seimas pritarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto kandidatūrai į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Už Seimo pirmininko Juozo Oleko teikiamą kandidatūrą slaptame balsavime balsavo 100, susilaikė 2, o pasisakiusių prieš nebuvo. Anksčiau Seimo pirmininko siūlymu į KT teisėjus buvo paskirtas socialdemokratas Julius Sabatauskas, bet sausį buvo konstatuota, jog šio politiko paskyrimas KT teisėjus prieštarauja Konstitucijai. 

VTEK nusprendė išplėsti atliekamą tyrimą dėl „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio automobilio nuomos jo vadovaujamai partijai. Institucija tyrimą dėl „aušriečių“ lyderio automobilio nuomos pradėjo vasario pradžioje. Tąkart komisija teigė, jog vertins, ar R. Žemaitaitis, sudarydamas šiuos sandorius ir jų nedeklaruodamas privačių interesų deklaracijoje, nepažeidė įstatymo, įpareigojančio vengti interesų konflikto bei deklaruoti sandorius, kurių vertė viršija 3 tūkst. eurų.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie vokiečių karių, norinčių tarnauti Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje, trūkumą, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog didelių problemų, siekiant dislokuoti brigadą šalyje nebus. Pasak šalies vadovo, tiek Vokietijos kancleris, tiek gynybos ministras jį patikino, jog pažadas Lietuvoje iki 2027 m. pabaigos dislokuoti brigadą bus įgyvendintas. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje po Vokietijos brigados vėliava tarnybą atlieka 1,7 tūkst. karių. Iki metų pabaigos, planuojama, jų bus daugiau nei 2 tūkst. 

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog jei nebus susitarta dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo, tai reikš, jog valdančioji koalicija neteko savo prasmės. Šalies vadovas pabrėžė suprantantis, jog koalicijos partnerių nuomonės gali nesutapti. Vis dėlto, pasak G. Nausėdos, saugumo ir kariuomenės infrastruktūros klausimai išlieka esminiai. Savo ruožtu „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kalbėjo, jog dalis jo vadovaujamos Seimo frakcijos atstovų šio projekto nepalaikys.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) Šilutės rajone aktyvavo antrąją pasirengimo potvyniui fazę. Ji numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tikslinę gyventojų evakuaciją iš atskirų ruožų, gelbėjimo darbų vykdymą bei intensyvų išteklių mobilizavimą. Sprendimas aktyvuoti antrąją potvynio valdymo fazę priimtas atsižvelgiant į Žalgirių kaimo užliejimą ir staigų vandens lygio šuolį Rusnėje bei Uostadvaryje. Siekiant suvaldyti esamą situaciją, numatyta, jog antradienį Lietuvos kariuomenė Šilutės rajone atliks vandens telkinių inžinerinę žvalgybą ir kartu su „Meteo LT“ hidrologais vertins galimų inžinerinių priemonių panaudojimą.

Seimas po svarstymo pritarė konservatorių pirmininko Lauryno Kasčiūno siūlymui plėsti privalomą pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą bei dėstyti jį ne tik devintokams, bet visiems 5–12 klasių moksleiviams. Už siūlymą laipsniškai plėsti kursą, pradedant jį dėstyti dešimtokams, tuomet 5–8 klasėms, vėliau įtraukiant ir dvyliktokus, balsavo 104 parlamentarai. Privalomo kurso užsiėmimuose devintokai dalyvauja nuo 2024 metų rugsėjo. Šiais mokslo metais kurse turėtų sudalyvauti beveik 31 tūkst. devintokų.

VTEK nusprendė, kad Šiaulių meras Artūras Visockas, pasirašydamas potvarkį dėl finansinės paramos skyrimo jo sesers sutuoktiniui priklausančiai įmonei „Etikko“, veikė remdamasis privačiais interesais. Atsižvelgiant į tai, komisija nusprendė pradėti mero administracinio nusižengimo teiseną ir įgalioti komisijos tyrimų skyriaus darbuotojus surašyti merui administracinio nusižengimo protokolą. Numatoma, jog nuobauda gali siekti nuo 600 iki 1,6 tūkst. eurų.

Seimas po pateikimo pritarė atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai. Strategija, kurioje atliepiami nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai: gynybos finansavimas, transatlantiniai ryšiai, civilinė gynyba, gynybos pramonė, kritinės infrastruktūros apsauga, žvalgybos institucijų stiprinimas ir karinių pajėgumų vystymas, toliau bus svarstoma Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), Užsienio reikalų komitete. Vyriausybė atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai pritarė vasario pabaigoje.

Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteisto buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus baudžiamąją bylą ir daugiau nei po mėnesio skelbs savo verdiktą. Sprendimas bus skelbiamas balandžio 30 dieną. Prokuroras K. Bartoševičiui laisvės atėmimo bausmę prašo sugriežtinti iki 10 metų. Pirmosios instancijos Panevėžio apygardos teismas buvusiam politikui yra skyręs 7 metus kalėjimo. Prokuroras taip pat siekia, kad K. Bartoševičiui būtų atimta teisė 5 metus dirbti darbą, kuris gali būti susijęs su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis. Tuo metu K. Bartoševičiaus advokatas Olegas Šibkovas prašo teismo išteisinti eksparlamentarą. Pernai Panevėžio apygardos teismas K. Bartoševičių pripažino kaltu dėl mažamečio seksualinio prievartavimo, dėl nepilnamečio seksualinio prievartavimo, dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo ir dėl nesunkaus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymą, kuriuo didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką įpareigota nedelsiant patiekti 80 tūkst. tonų arba 12 dienų kuro rezervą. Ministro teigimu, šios atsargos šalies degalines turėtų pasiekti šios savaitės pabaigoje arba kitos savaitės pradžioje. Visą šalies kuro rezervą sudaro 650 tūkst. tonų atsargų. Premjerė Inga Ruginienė tuo metu pabrėžė, kad rezervo panaudojimo nepakaks, todėl, anot jos, valdžia toliau svarsto nacionalines priemones kuro kainoms suvaldyti. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas darkart pasisakė prieš kainų „lubas“, argumentuodamas, jog tai būtų labai brangi priemonė. Seimo opozicijos narys Lukas Savickas savo ruožtu siūlė peržiūrėti kuro akcizus ir laikinai panaikinti šiemet įsigaliojusį augimą.

Seimas svarstys prezidento siūlymą antrai penkerių metų kadencijai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku skirti Gediminą Šimkų. Į šį postą jį nominavo prezidentas Gitanas Nausėda. Parlamente pristatydamas kandidatą, valstybės vadovo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tikino, kad G. Šimkus turi sukaupęs didelę patirtį finansų sektoriuje, puikias ekonomikos žinias, sugeba paprastai paaiškinti tiek europinius, tiek nacionalinius procesus. Anot jo, per savo pirmąją kadenciją G. Šimkus stiprino centrinio banko veiklą – institucijoje „naikino perteklinę hierarchinę struktūrą“, priėmė gyventojams svarbius sprendimus dėl mažesnio pradinio įnašo, didino finansavimą šalies gynybai iš LB pelno įmokų. Pats G. Šimkus Seimo tribūnoje teigė, kad jo vadovaujamas centrinis bankas siektų toliau kurti atsparią šalies finansų sistemą. LB valdybos pirmininku G. Šimkus tapo 2021-ųjų balandį, anksčiau jis taip pat dirbo centrinio banko valdybos nariu.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Naktį buvo nukautas įtakingas Irano nacionalinio saugumo vadas Ali Larijani ir režimo sukarintų savanorių pajėgų „Basij“ vadas Gholamreza Soleimani, pranešė Izraelio gynybos ministras. Jei žinią apie A. Larijani žūtį patvirtins Teheranas, tai bus didžiausio rezonanso nužudymas nuo tada, kai vasario 28 d. per JAV ir Izraelio smūgių bangą buvo nukautas Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei. Irano valstybinė žiniasklaida nė vienos iš šių mirčių iš karto nepatvirtino. Po ministro pranešimo apie likviduotą Irano nacionalinio saugumo vadą Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad šis įvykis iraniečiams atveria galimybę nuversti šalies valdžią.

Protestuodamas prieš karą su Iranu atsistatydino JAV kovos su terorizmu centro direktorius. Josephas Kentas atsistatydinimo laiške JAV prezidentui Donaldui Trumpui pabrėžė negalintis „ramia sąžine pritarti šiuo metu vykstančiam karui su Iranu“, kuris, jo teigimu, jokios tiesioginės grėsmės JAV nekėlė. Karo priežastis J. Kentas aiškino Izraelio ir jo lobistų Amerikoje spaudimu. Prieš paskyrimą JAV kovos su terorizmo centro vadovu, su dešiniojo sparno ekstremistais siejamas J. Kentas dukart nesėkmingai kandidatavo į Kongresą, tarnavo kariuomenėje, 11 kartų buvo dislokuotas kaip „Žaliųjų berečių“ narys, vėliau dirbo CŽA. Jis tapo pirmuoju JAV prezidento administracijos aukšto rango pareigūnu, atsistatydinusiu dėl karo su Iranu. 

Per Pakistano aviacijos smūgį Kabule esančiai reabilitacijos ligoninei žuvo mažiausiai 250 žmonių, daugiau kaip 400 buvo sužeisti, pranešė Afganistano sveikatos apsaugos pareigūnai. Įstaigoje buvo gydomi priklausomybių turintys asmenys iš visos šalies. Pakistano informacijos ministerija teigė, kad šalies pajėgų smūgiai buvo nukreipti į „karinius objektus ir teroristų paramos infrastruktūrą“, įskaitant techninę įrangą ir šaudmenų sandėlius Kabule bei Nangarhare. Nuo 2025 m. spalio mėnesio tarp Afganistano ir Pakistano vyksta nuolatiniai susirėmimai, o įtampa padidėjo po to, kai vasario 22 d. per Pakistano aviacijos smūgius žuvo mažiausiai keliolika civilių gyventojų.

Rinkoms nematant jokių ženklų, kad krizė Artimuosiuose Rytuose greitai baigsis, daugiau nei 5 proc. šoktelėjo abiejų pagrindinių naftos rūšių kainos. Sąjungininkams atmetus Donaldo Trumpo reikalavimą padėti užtikrinti saugumą svarbiame Hormūzo sąsiauryje, o Iranui toliau tęsiant veiksmus prieš naftą eksportuojančias kaimynines valstybes, „West Texas Intermediate“ ir „Brent“ kainos pakilo virš 100 JAV dolerių už barelį, po to truputį sumažėjo. Jos buvo nukritusios pirmadienį, kai Tarptautinės energetikos agentūros vadovas nurodė, kad šalys narės „jei to prireiktų“, galėtų atverti daugiau strateginių naftos rezervų, nors praėjusią savaitę jau buvo susitarusios dėl rekordinio 400 mln. barelių naftos pateikimo rinkai.

Vilnius, kovo 17 d. (ELTA). Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys antradienį Zagrebe susitiko su Kroatijos užsienio ir Europos reikalų ministru Gordanu Grliću Radmanu. Susitikimo metu ministrai aptarė dvišalius ryšius, paramos Ukrainai, Europos saugumo ir gynybos, Europos Sąjungos (ES) plėtros klausimus bei padėtį Artimuosiuose Rytuose.

K. Budrys susitikimo metu pabrėžė, kad Lietuvą ir Kroatiją sieja draugystė bei puikus bendradarbiavimas ES ir NATO. Ministras taip pat padėkojo Kroatijai už ilgametį ir nuoseklų indėlį į Baltijos regiono bei NATO rytinio flango saugumą, dislokuojant karius NATO priešakinių pajėgų grupėje Lietuvoje.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva mato galimybių toliau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą gynybos technologijų srityje. Šalies diplomatijos vadovas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos ir Kroatijos įmonės jau bendradarbiauja, o sujungusios savo patirtis, galėtų pasiekti dar didesnių rezultatų, kurie prisidėtų prie abiejų šalių ir visos Europos saugumo.

Susitikimo metu Lietuvos ir Kroatijos užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė ir saugumo situaciją  Europoje bei Artimųjų Rytų regione. K. Budrys akcentavo, kad atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją, Europos vienybė ir strateginis susitelkimas yra labai svarbūs.

„Gyvename geopolitinės įtampos ir rimtų saugumo iššūkių laikotarpiu. Mūsų gebėjimas veikti kartu kaip europiečiams yra esminis. Turime išlikti aiškūs dėl savo prioritetų – dėmesys Ukrainai neturi silpnėti“, – pranešime cituojamas K. Budrys. 

Ministras pažymėjo, kad Europos saugumo ateitis šiandien sprendžiama Ukrainoje, todėl būtina užtikrinti ilgalaikę ir tvarią paramą šiai šaliai. Pasak K. Budrio, būtina stiprinti Ukrainos derybines pozicijas, atblokuoti 90 mlrd. eurų paramos ES paskolą bei didinti spaudimą Rusijai, priimant 20-ąjį sankcijų paketą.

„Negali būti jokio grįžimo prie įprasto bendradarbiavimo su Rusija. Sankcijos turi būti išlaikytos ir stiprinamos, turi būti siekiama atsakomybės už karo nusikaltimus, o Rusijos diplomatinė izoliacija – išlaikyta. Pokyčiai galimi tik tada, kai Kremlius realiais veiksmais parodys pasirengimą nutraukti karą prieš Ukrainą“, – pabrėžė K. Budrys. 

Pasak URM, susitikimo metu K. Budrys taip pat akcentavo, kad 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, vienas pagrindinių prioritetų bus ES plėtra, ypatingą dėmesį skiriant Ukrainos narystės pažangai. 

Ministras taip pat akcentavo, kad Lietuva remia Vakarų Balkanų europines aspiracijas, tačiau pabrėžė, kad plėtra turi išlikti grįsta nuopelnais.

ELTA primena, kad antradienį K. Budrys su darbo vizitu lankosi Kroatijoje.