Berlynas, rugsėjo 14 d. (dpa-ELTA). Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketina nurodyti privalomai perkelti karius į Vokietijos šarvuotąją brigadą Lietuvoje, kad būtų užpildytos laisvos vietos šiame dalinyje, pirmadienį pranešė Berlyno Gynybos ministerija.

Pranešime nurodoma, kad tai palies kelis šimtus karinio personalo narių. Ministerijos duomenimis, šiuo metu savanoriai yra užpildę beveik 80 proc. pozicijų Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje.

Tačiau pažymima, kad, panašiai kaip ir civilinėje ekonomikoje, labiausiai trūksta logistikos ir IT specialistų.

Reaguodama į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija yra įsipareigojusi Lietuvoje nuolat dislokuoti kovinėms misijoms paruoštą ir savarankiškai veikti galintį dalinį.

Planuojama, kad 4,8 tūkst. karių ir 200 civilinių darbuotojų brigada pradės veikti jau kitais metais. Nuolatinės bazės statomos Rūdninkuose, į pietus nuo Vilniaus, ir Rukloje, į šiaurės vakarus nuo sostinės.

„Savanoriškumas tebėra pagrindinis principas, kuriuo vadovaujamės“, – paaiškino ministerija. Trūkstant darbuotojų, taip pat žadama apsvarstyti trumpesnės trukmės komandiruotes, rotacijos modelius bei trumpalaikius tarnybinius vizitus.

Ministerija pranešė apie pastebimą savanorių paraiškų skaičiaus augimą nuo balandžio pabaigos – tarnauti brigadoje savanoriškai pasisiūlė daugiau nei 2,5 tūkst. karių.

Vokietija ir Lietuva sąlygas, kuriomis šioje NATO priklausančioje Baltijos šalyje ne vėliau nei 2027 m. būtų dislokuota kovinėms misijoms paruošta brigada, suderino 2024 m. pasirašytame tarpvyriausybiniame susitarime.

Varšuva, rugsėjo 14 d. (PAP-ELTA). Įvairių Lenkijos tarnybų specialistams teko užmigdyti ir pašalinti nuo bėgių atklydusį briedį, sekmadienio vakarą sutrikdžiusį traukinių eismą sostinėje Varšuvoje.

Eismo sutrikimai prasidėjo netrukus po 19 val., kai briedis buvo pastebėtas geležinkelio tunelyje, jungiančiame Varšuvos Vakarų ir Varšuvos Centrinę stotis. Galiausiai gyvūnas atsigulė šalia vienos iš centrinių platformų, todėl geležinkelio tarnybos visiškai sustabdė eismą prie 3-iosios ir 4-osios platformų, siekdamos apsaugoti tiek patį gyvūną, tiek atvykstančius traukinius. 

Nacionalinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pranešė, kad policija, ugniagesiai ir laukinės gamtos specialistai gyvūną saugiai užmigdė ir pašalino nuo bėgių. 

Gelbėjimo tarnybos problemai saugiai išspręsti skyrė daugiau nei valandą. 

Socialiniame tinkle X bendrovė PKP PLK parašė, kad specialistai ieškojo būdų, kaip užtikrinti, jog briedis grįžtų į savo natūralią buveinę „saugiai, bet ne traukiniu“. 

Užmigdytas gyvūnas buvo išneštas iš stoties ant specialaus brezento ir nuvežtas į netoliese esantį mišką. 

Dėl šio incidento Varšuvos geležinkelių mazge susidarė dideli vėlavimai – kai kurie priemiestiniai ir tolimojo susisiekimo traukiniai vėlavo daugiau nei pusantros valandos. 

Infrastruktūros atstovai patvirtino, kad iki sekmadienio 22 val. eismas pamažu buvo atkurtas.

Varšuva, rugsėjo 14 d. (ELTA). Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad konflikto atveju NATO galėtų „gana greitai“ nugalėti Rusiją, teigdamas, kad, kalbant apie oro pajėgas, Aljansas Maskvos atžvilgiu turi „triuškinantį pranašumą“, praneša naujienų portalas „TVP World“.

R. Sikorskis šiuos komentarus išsakė penktadienį Kyjive vykusioje konferencijoje „Jaltos Europos strategija“.

„Jei Rusija mus užpultų ir mes nusimestume pirštines, manau, kad Rusiją nugalėtume gana greitai“, – sakė jis, pridurdamas, kad NATO turi „maždaug 2,5 tūkst. orlaivių“, o tai suteikia pranašumą ore prieš Rusiją.

Jo komentarai pasigirdo tuo metu, kai Europoje vis labiau nerimaujama dėl galimo Rusijos veiksmų prieš NATO nares eskalavimo ir pranešimų apie su Maskva siejamą hibridinę veiklą.

Sekmadienį Rusijos dronai smogė taikiniams vakarų Ukrainoje, netoli Lenkijos sienos, tarp jų – keleivinio traukinio Kyjivas–Varšuva lokomotyvui. Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad traukinio keleiviai buvo evakuoti ir niekas nenukentėjo.

„Triuškinamas“ pranašumas

Lenkijos užsienio reikalų ministras pridūrė, kad Europa pranašumą prieš Rusiją išlaikytų net ir be Jungtinių Valstijų pagalbos.

„Net ir be JAV jis yra triuškinamas, o aš pastaruoju metu nepatikrinau, kiek turime naikintuvų „F-35“, sparnuotųjų raketų JASSM ir kitų ilgojo nuotolio pajėgumų“, – pridūrė jis.

R. Sikorskis kalbėjo toliau, teigdamas, kad Europa per kelias savaites galėtų paralyžiuoti pusę Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.

„Bet jei ukrainiečiai per šešis mėnesius sunaikino pusę Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų, mes galėtume tai padaryti per šešias savaites, sunaikindami kitą pusę“, – sakė jis.

Įtampa regione

Komentuodama R. Sikorskio pareiškimus, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova juos pavadino „smegenų rusofobija“.

Europa yra paskelbusi aukščiausią parengties lygį, nes žvalgybos vertinimuose įspėjama, kad Rusija gali išbandyti NATO, imdamasi tokiu veiksmų, kaip sabotažas, kibernetinės atakos, dronų antskrydžiai ir ribotos apimties kariniai veiksmai. Ataskaitose nurodoma, kad ypač didelį susirūpinimą keliančios teritorijos yra Baltijos valstybės ir Lenkija.

Rugpjūčio pabaigoje CŽV direktorius Johnas Ratcliffe‘as surengė netikėtą vizitą į Maskvą. Žiniasklaidos pranešimuose, kuriuose cituojami su šia kelione susipažinę šaltiniai, teigiama, kad jis iškėlė galimybę, jog Rusija imsis veiksmų prieš kurią nors NATO narę. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį vizitą apibūdino kaip „iš dalies įprastą“ ir teigė, kad J. Ratcliffe‘as buvo išsiųstas ne tam, kad perduotų kokią nors konkrečią žinutę.

Helsinkis, rugsėjo 14 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungai reikia ledlaužių, kad galėtų sustiprinti savo pozicijas Arktyje, pirmadienį pareiškė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas. 

Pasak jos, dėl visuotinio atšilimo šis regionas tampa vis patrauklesnis pasaulio galiūnėms. 

Atsižvelgiant į „esamą padėtį, taip pat į klimato kaitą ir atsiveriančius jūrų kelius, mums reikia ledlaužių arba laivų, galinčių plaukioti šiomis itin sudėtingomis sąlygomis“, sakė K. Kallas per spaudos konferenciją, vykusią ES ir Arkties regiono viršūnių susitikime Rovaniemyje, Šiaurės Suomijoje. Ji buvo paklausta apie ES lėšų skyrimą Suomijoje pagamintiems ledlaužiams įsigyti. 

Iš karto nebuvo aišku, ar K. Kallas siūlo bendrą įsigijimo programą, ar ragina valstybes nares stiprinti savo pačių pajėgumus. 

ES diplomatijos vadovė pridūrė, kad Suomija turi galimybių statyti šiuos ledlaužius, bet yra viešųjų pirkimų taisyklės, o tai reiškia, kad sandorį laimi tas, kas pateikia geresnį pasiūlymą. 

ES vadovės Ursulos von der Leyen siūlymu, ES galėtų dalį lėšų, skirtų sparčiai didinamoms gynybos išlaidoms, nukreipti Europos ledlaužių pajėgumams, tradiciškai laikomiems civiliniais, bei kitai Arkties saugumui svarbiai įrangai įsigyti. 

Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo tam pritaria. „Šie ledlaužių pajėgumai yra vieni iš tų, kurių mums tikrai reikia“, – sakė jis.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat pareiškė remiantis šią iniciatyvą. „Žinome, kad mums tikrai reikia ledlaužių, ir tai nėra vien Suomijos, Norvegijos ar Švedijos problema. Tai aktualu visai Europos Sąjungai, visam Europos žemynui“, – sakė F. Merzas. 

Ekspertų teigimu, dėl klimato kaitos Arkties regionas šyla beveik keturis kartus sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje, o tai sukelia rimtų padarinių tiek aplinkai, tiek vietos gyventojų pragyvenimo šaltiniams. Tirpstant jūros ledui, tokios šalys kaip Rusija, Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos intensyvina veiklą šiame regione, konkuruodamos dėl gamtos išteklių ir naujų jūrų kelių. 

Spalio mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė planus įsigyti 11 ledlaužių iš Suomijos savo Pakrančių apsaugai, šiuo metu turinčiai tik tris pasenusius tokio tipo laivus. 

Pasak Suomijos ledlaužių laivyną valdančios valstybinės bendrovės „Arctia“, 60 proc. pasaulio ledlaužių yra pagaminti Suomijoje, 80 proc. – suprojektuoti Suomijos įmonių.

Vašingtonas, rugsėjo 14 d. (AFP-ELTA). JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pirmadienį turėtų panaikinti anglies dvideginio išmetimo ribojimus iškastiniu kuru kūrenamoms jėgainėms, kurios sukelia beveik ketvirtadalį šalies klimato taršos.

Šiais pakeitimais bus ne tik atšauktos buvusio prezidento Joe Bideno administracijos 2024 m. įvestos taisyklės, įpareigojusios anglimis ir dujomis kūrenamas elektrines beveik iki nulio sumažinti anglies dvideginio emisijas, bet ir žengiama dar toliau, siūlant užkirsti kelią bet kokioms būsimoms panašaus pobūdžio priežiūros priemonėms.

Rugpjūtis visame pasaulyje buvo karščiausias kada nors užfiksuotas mėnuo, o Jungtinėse Valstijose ką tik praėjo karščiausia vasara. Pagrindinis visuotinio atšilimo variklis yra iškastinio kuro deginimas, o prie žmogaus sukelto klimato šiltėjimo prisideda ir istoriškai intensyvus meteorologinis reiškinys „El Nino“.

Kaip pranešė „Bloomberg News“ ir „The New York Times“, oficialūs duomenys rodo, kad institucijos dviejų susijusių teisės aktų peržiūrą baigė penktadienį, o apie jų įsigaliojimą Hiustone vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) energetikos ministrų susitikime paskelbs Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) administratorius Lee Zeldinas.

Pirmoji paketo dalis – techninis 2024 m. J. Bideno laikų standartų, priimtų pagal Švaraus oro įstatymą siekiant kontroliuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą iš esamų anglies ir naujų dujų elektrinių, panaikinimas. Šios taisyklės reikalavo ilgainiui iki 90 proc. sumažinti anglies dvideginio taršą.

Teisės akto projekte EPA teigė, kad šie standartai yra neįgyvendinami, o jų terminai – per trumpi.

Antroji paketo dalis – siūloma taisyklė, kuri, kaip tikimasi, taps platesniu teisiniu argumentu, kad EPA apskritai neturi įgaliojimų reguliuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų energetikos sektoriuje.

Šis žingsnis remiasi vyriausybės vasario mėnesio sprendimu panaikinti 2009 m. priimtą išvadą dėl pavojaus (angl. Endangerment Finding) – mokslinę išvadą, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir gerovei.

Gamtos išteklių apsaugos tarybos (NRDC) teisės ekspertė Meredith Hankins agentūrai AFP teigė, kad šie du žingsniai grindžiami vieni kitiems prieštaraujančiais teisiniais argumentais.

Ji pažymėjo, kad techniniame dokumente, kuriuo atšaukiamos minėtosios taisyklės – bent jau projekto etape – buvo teigiama, jog EPA turi įgaliojimus prižiūrėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tačiau nustatyta, kad J. Bideno vyriausybė tai darė netinkamai.

„Turėsime įvertinti galutinį taisyklės tekstą, – sakė M. Hankins. – Tačiau manau, kad prieštaravimai yra akivaizdūs. Todėl tikrai laukiu, kada galėsime susitikti teisme.“

D. Trumpas žmogaus sukeltą klimato kaitą dažnai vadina „apgaule“ ir, atšaukdamas šioje srityje priimtas politines priemones, dar kartą privertė JAV pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo ir panaikino automobilių išmetamųjų dujų standartus.

„Mūsų vyriausybė ignoruoja mus supančią realybę, kurią žmonės kasdien jaučia dėl klimato kaitos poveikio. Ji tiesiog sukiša galvas į smėlį ir sako: „Mums nerūpi, tai ne mūsų problema, tegu kita karta pati su tuo tvarkosi“, – kalbėjo M. Hankins.

Vilnius, rugsėjo 14 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius rugsėjo 14 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Pirmadienį Vilniuje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as. Jis susitiko su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. 

Be to, įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis Druskininkų merui Ričardui Malinauskui, jis netenka pareigų. Kartu su juo nuteistas Druskininkų tarybos narys Aivaras Kadziauskas, taip pat įvairių grandžių teisėjai.

Užsienio aktualijose – Lenkijos pajūryje rastas Rusijos dronas, komentarai apie savaitgalį Rusijos atakuotą traukinį netoli Ukrainos sienos su Lenkija ir Škotijos, Šiaurės Airijos bei Velso pagrindinių partijų lyderių bendras pareiškimas apie siekį atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės ir tautų ateitį Europos Sąjungoje.

LIETUVOS ĮVYKIAI

Praėjus beveik parai po Varėnos rajone pastebėto skrendančio objekto, vis dar nėra aišku, ar tai buvo dronas. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sakė, kad institucijos vertina, ar incidentas nebuvo provokacija arba Lietuvos reagavimo sistemų išbandymas. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad nėra patenkintas institucijų apie šį atvejį pateikta informacija. Tikslesnėms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti jis paprašė sudaryti ekspertų darbo grupę. Lietuvos kariuomenė sekmadienį fiksavo du skrendančių objektų incidentus. Vienas objektas pastebėtas paryčiais Varėnos rajone, o antrasis – per pietus Vilniaus regione. Kaip vėliau patvirtino kariuomenė, antrasis objektas nebuvo dronas – tai buvo paukščių būrys.

L. Matjošaitytė siekė nuslėpti savo metaduomenis iš „aušriečių“ VRK teikto dokumento. Prieš 2024 metų Seimo rinkimus „Nemuno aušrą“ galimai konsultavusi teisininkė siekė, kad komisijai siunčiame partijos dokumente nebūtų jos metaduomenų, pranešė portalas „Delfi“. Portalo žiniomis, 2024 m. rugsėjį ji „Nemuno aušros“ vicepirmininkui Robertui Puchovičiui atsiuntė parengtą partijos atsakymo VRK projektą. Kartu L. Matjošaitytė paprašė prieš siunčiant dokumentą komisijai tekstą perkelti į kitą „Word“ dokumentą, kad neliktų jos metaduomenų. Laiškas R. Puchovičiui buvo išsiųstas 2024 m. rugsėjo 3 d. Visgi pastarasis, paklaustas apie šį L. Matjošaitytės laišką, tvirtino jo nepamenąs. Savo ruožtu VRK ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje spręs, ar pradėti tyrimą dėl L. Matjošaitytės „Nemuno aušrai“ teiktų paslaugų. Anot komisijos pirmininkės Linos Petronienės, VRK negali tirti savo narės pažeidimų, bet gali tirti partiją ir jos finansavimo teisėtumą. VRK, anot L. Petronienės, kelis kartus kreipėsi į partiją dėl L. Matjošaitytės teiktų konsultacijų.

Muftijus Aleksandras Beganskas sako, kad penktadienį prie Kauno mečetės baikerių surengta akcija buvo tiesiogiai nukreipta prieš musulmonus. Anot jo, prie mečetės susirinkę baikeriai rėkė, grasino ten susirinkusiems, tačiau ten budėję policijos pareigūnai tai esą ignoravo. Kauno policija nurodė, kad kol kas ypatingų saugumo priemonių priemonių mečetės aplinkai neskiria. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nesutarimai dėl migracijos, religijos ar kitų visuomenei jautrių klausimų negali būti reiškiami žeminant žmones ar trukdant jiems atlikti religines apeigas. Premjeras Mindaugas Sinkevičius paragino visas puses susilaikyti nuo tolesnio konflikto eskalavimo „gerbiant musulmonų bendruomenės teisę netrukdomai atlikti religines apeigas ir atliepiant miesto gyventojų reiškiamus nuogąstavimus ir interesus vardan taikaus sambūvio“. Tuo metu vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas tikina, kad penktadienį įvykęs incidentas rodo augančią visuomenės įtampą, tad situaciją turėtų tirti Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Kultūros ministerijos darbuotojai kreipėsi į ministrą Luką Alsį dėl kanclerio Evaldo Raistenskio darbo ir komunikacijos. Kultūros ministerijos padalinių vadovai nurodė esą chaotiškai atliekamą darbą ir netinkamą komunikaciją darbuotojų atžvilgiu, pranešė „Delfi“. Portalo žiniomis, pirmadienį ministerijos darbuotojai įteikė L. Alsiui raštą, kuriame išdėstė su kanclerio veikla susijusias problemas ir paprašė kuo greičiau spręsti susidariusią situaciją. Ministerijos darbuotojai teigė, kad E. Raistenskis nepakankamai susipažįsta su institucijos dokumentais, priima nepagrįstus sprendimus, neatsižvelgia į darbuotojų argumentus, o bendraudamas esą vartoja žeminančią leksiką.

Vilniuje lankėsi JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as. Jis susitiko su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Susitikime aptartos JAV administracijos pastangos išlaisvinti Baltarusijoje kalinčius politinius kalinius, saugumo situacija regione bei Minsko režimo veiksmai prieš Lietuvą ir kaimynines valstybes. Anot Užsienio reikalų ministerijos, K. Budrys padėkojo JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir jo administracijai už pastangas siekiant Baltarusijos politinių kalinių paleidimo.

Buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus atsiėmė savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą Nalšios šiaurinėje apygardoje. Tai Eltai pirmadienį patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisija (VRK). E. Vaitkus išsikėlė pats, todėl tam, kad tęstų kandidatavimą, jam reikėjo surinkti ne mažiau kaip 1 tūkst. rinkėjų parašų. VRK duomenimis, E. Vaitkus elektroniniu būdu surinko 25 parašus. Kol kas komisija neturi duomenų, kiek parašų jis surinko popieriniuose lapuose. Šią informaciją E. Vaitkus turi pateikti iki rugsėjo 18 d. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad infliacijos rizikos išlieka padidėjusios, o nerimą kelia užsitęsęs kainų augimo laikotarpis. Praėjusią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinę palūkanų normą padidino nuo 2,25 iki 2,5 proc. Pasak G. Šimkaus, sprendimą lėmė energijos kainų šokas ir jo kuriamas infliacijos spaudimas – rugpjūtį energijos kainų infliacija euro zonoje siekė 14 proc. LB vadovas pažymi, kad grynoji infliacija prognozių laikotarpio pabaigoje, 2028 m., vis dar turėtų viršyti ECB 2 proc. tikslą ir siekti 2,3 proc. Tuo metu Lietuvos ekonomika, anot jo, išlieka atspari – nedarbas siekia 6,4 proc., auga gamyba, investicijos į gynybą ir infrastruktūrą bei vartotojų pasitikėjimas.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai organizacijos prezidentu penkerių metų kadencijai išrinko Vitą Vasiliauską. Jis pareigas pradės eiti spalio 1 d. Pastaruosius trejus su puse metų jis vadovavo Tarptautinio valiutos fondo Šiaurės Baltijos šalių biurui, o 2011–2021 m. buvo Lietuvos banko vadovas ir ECB valdančiosios tarybos narys. V. Vasiliauskas pakeis kadenciją baigiančią Eivilę Čipkutę. LBA šiuo metu vienija 13 Lietuvoje veikiančių bankų ir finansų sektoriaus įmonių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė neatmeta galimybės diskutuoti apie visišką vaiko priežiūros išmokų lubų panaikinimą, nors Vyriausybės rengiamame Šeimos priemonių pakete šiuo metu siūloma jas didinti nuo dviejų iki keturių vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Taip pat siūloma 18 mėn. vaiko priežiūros laikotarpiu mokėti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką „į rankas“, o pasirinkus 24 mėn. laikotarpį – pirmais metais 77 proc., antrais – 58 proc. Išmokas būtų galima panaudoti lanksčiau iki kol vaikui sueis treji metai. Visas devynių priemonių šeimos politikos paketas vertinamas beveik 770 mln. eurų, o nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka galėtų įsigalioti nuo 2028 metų.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė sako, kad artimiausiu metu energijos išteklių pigimo prognozės nerodo, todėl gyventojai ir verslas šią žiemą turėtų ruoštis didesnėms išlaidoms. Jos teigimu, dujos šiuo metu yra beveik dvigubai brangesnės nei prieš metus, ateities sandoriai rodo daugiau nei 70 eurų už megavatvalandę (MWh) kainą, o elektra šaltuoju sezonu gali kainuoti apie 100–120 eurų už MWh. Šilumos kainas taip pat didins nuo metų pradžios brangstantis biokuras. Vis dėlto A. Bagočiutė tikina, kad dėl dujų trūkumo nerimauti nereikėtų – Inčukalnio saugykla užpildyta daugiau nei 45 proc., Lietuva turi SGD terminalą ir jungtį su Lenkija. LEA taip pat planuoja savo degalų kainų žemėlapyje ateityje skelbti ir elektromobilių įkrovimo kainas, tačiau tam reikėtų įpareigoti paslaugų teikėjus agentūrai teikti atitinkamus duomenis.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas teigia, kad visateisė Lietuvos narystė Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) atvertų daugiau galimybių šalies mokslui ir verslui. Pirmadienį VU prasidėjo pirmą kartą Lietuvoje rengiama CERN LHCb eksperimento konferencija „LHCb Week Vilnius“, subūrusi šimtus mokslininkų ir tyrėjų. Prezidentas Gitanas Nausėda renginyje taip pat akcentavo Lietuvos siekį tapti visateise CERN nare. Lietuva organizacijos asocijuotąja nare yra nuo 2018 metų.

Sveikatos apsaugos ministras ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis sako, kad partija nepalaikys Finansų ministerijos siūlymo dalį loterijų mokesčio pajamų nukreipti nevyriausybinėms organizacijoms (NVO). Ministerija siūlo dabar taikomą 18 proc. tarifą išskaidyti – 10 proc. skirti valstybės biudžetui, o 8 proc. – NVO ir kitiems paramos gavėjams, bendros mokestinės naštos loterijų organizatoriams nedidinant. Skaičiuojama, kad dėl to biudžetas kasmet netektų apie 11,9 mln. eurų. L. Kukuraičio teigimu, demokratai vietoje to siūlys didinti loterijų verslo apmokestinimą, o NVO finansuoti iš kitų šaltinių.

Dėl prekybos tinklo „Mere“ veiklą vykdžiusių bendrovių darbo ginčų komisijoms pateikti 77 darbuotojų prašymai, o dviejuose ginčuose jau patvirtintos pirmosios taikos sutartys, pranešė Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Rugsėjo 11 d. duomenimis, 55 prašymai susiję su bendrove „Valientė“, 19 – su „Litproduktai“, dar 3 – su „Next Logistic“, taip pat gauti 26 skundai dėl šių bendrovių veiklos. VDI primena, kad įmonių lėšų įšaldymas dėl tarptautinių sankcijų nepanaikina darbuotojų teisės reikalauti darbo užmokesčio, išeitinių ir kitų išmokų. „Mere“ parduotuvės Lietuvoje uždarytos liepą, o rugpjūtį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba įšaldė „Valientės“, „Litproduktų“ ir „Next Logistic“ lėšas.

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už korupciją nuteistam Druskininkų merui R. Malinauskui. Po teismo verdikto nuosprendis šioje byloje įsiteisėjo – politikas turės sumokėti 60 tūkst. eurų baudą. Be to, iš jo bus išieškota 30 tūkst. eurų. Kadangi nuosprendis R. Malinauskui nepakeistas, ilgametis Druskininkų meras negalės toliau eiti pareigų, o Vyriausioji rinkimų komisija panaikins mero įgaliojimus pagal Rinkimų kodekso reikalavimus. Kadangi iki eilinių savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimų šiuo metu yra likę mažiau kaip metai, rinkimai šioje savivaldybėje nebebūtų rengiami, o iki kitų metų pavasario mero pareigas eitų savivaldybės tarybos paskirtas laikinasis meras. Byloje baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas ir mero buvęs patarėjas ir dabartinis Druskininkų tarybos narys Aivaras Kadziauskas, įvairių teismų grandžių teisėjai, kurie sprendė Vijūnėlės dvaru susijusius klausimus. R. Malinauskas kaltės nepripažįsta. Po Apeliacinio teismo nuosprendžio jis pareiškė, kad negerbia tokio teismo sprendimo ir pabrėžė, kad esą nėra jo kaltės įrodymų.

Lietuvos apeliacinis teismas Druskininkų mero R. Malinausko byloje buvusį minėto teismo teisėją Viktorą Kažį nuteisė dėl korupcijos. Teismas pripažino jį kaltu dėl pažado priimti kyšį ir jam paskyrė 12,5 tūkst. eurų baudą. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas sugriežtino nuosprendį ir buvusiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui Henrichui Jaglinskiui. Jis anksčiau buvo pripažintas kaltu tik dėl prekybos poveikiu ir papirkimo. Nauju nuosprendžiu eksteisėjas pripažintas kaltu ir dėl neteisėto praturtėjimo, iš H. Jaglinskio bus konfiskuota 50,34 tūkst. eurų. Byloje taip pat lieka nuteisti dar trys teisėjai: buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas ir buvęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys. E. Laužikas lieka pripažintas dėl kyšininkavimo, jam skirta 7,5 tūkst. eurų bauda ir dar 5 tūkst. eurų bus konfiskuoti. K. Gurinui už kyšininkavimą lieka anksčiau paskirta 17,5 tūkst. eurų bauda ir  7 tūkst. eurų konfiskavimas. R. Rainiui lieka galioti 16,5 tūkst. eurų bauda, dar 6 tūkst. eurų bus konfiskuoti. 

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl praėjusią savaitę prie Kauno mečetės įvykusio incidento. Anot teisėsaugos, tyrimas pradėtas dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę bei trukdymo atlikti religines apeigas ar religines iškilmes. Kaip skelbė naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, penktadienį Kauno mečetėje ir prie mečetės vykusias musulmonų bendruomenės pamaldas sutrikdė būrys baikerių, kurie skandavo žodį „Lietuva“, triukšmavo, garsiai leido muziką, atsinešė kiaulės galvą. Po susibūrimo policija pradėjo administracinę teiseną dėl susirinkimų ir kitų renginių taisyklių pažeidimo. Anot teisėsaugos, baikeriai neturėjo Kauno miesto savivaldybės išduoto leidimo rinktis prie mečetės.

Prokuratūra prašo teismo pratęsti suėmimą paramediko Manto Sadausko nužudymu įtariamai jo buvusiai sutuoktinei Justinai Sadauskienei. Suėmimo terminą prašoma pratęsti ir kitam įtariamajam šioje byloje – Viliui Solkanui. Šių asmenų suėmimo terminas baigiasi rugsėjo 21 d. Teismas dėl kardomųjų priemonių minėtiems įtariamiesiems spręs šią savaitę. J. Sadauskienei pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo, V. Solkanas įtariamas tyčiniu nužudymu, neteisėtu laisvės atėmimu ir neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Paramediko M. Sadausko kūnas rastas balandžio 21 d. Panevėžio rajone esančios sodybos teritorijoje. Kaip įtariama, nužudytasis buvo susuktas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ginklas.

Paaiškėjo, kada teismas imasis seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo kunigo Tado Švedavičiaus baudžiamosios bylos. Pirmasis posėdis numatytas rugsėjo 24 d. Bylą nagrinės teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė. Ji yra nagrinėjusi ne vieną rezonansinę su seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus susijusią bylą.  Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Povilanskas Eltą informavo, kad posėdis bus neviešas, kaip ir kitose su seksualiniais nusikaltimais susijusios bylose. Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs T. Švedavičius kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą. Byloje yra 11 nukentėjusiųjų, jų amžius nusikaltimų padarymo metu siekė nuo 12 iki 18 metų. Šiuo metu visi minėti asmenys yra pilnamečiai. 

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Lenkijos Baltijos jūros pakrantėje netoli paplūdimio rastas, kaip įtariama, Rusijos dronas. Apie tai pirmadienį pranešė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. Lenkijos kariuomenės vyriausiosios vadovybės atstovas spaudai televizijai TVN24 vėliau sakė, kad tai greičiausiai yra „Gerbera“ tipo dronas. Kadangi oro gynyba nuo liepos 30 d. neužfiksavo jokių oro erdvės pažeidimų, dronas galėjo būti išplautas į krantą iš tarptautinių vandenų, pridūrė jis. Specialistai aiškinosi, ar drone yra sprogmenų. Rusija per oro atakas prieš Ukrainą dažnai naudoja neginkluotus dronus kaip jaukus, kad atitrauktų oro gynybos dėmesį. Bepilotis orlaivis rastas netoli pajūrio kurorto Rusinovo šiaurės vakarų Lenkijoje.

NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad rusų smūgis Varšuvos link vykusiam traukiniui netoli Ukrainos ir Lenkijos sienos rodo, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną yra apėmusi neviltis. M. Rutte tikino, kad tokie smūgiai tik sustiprins NATO vienybę ir paramą Ukrainai. Sekmadienį NATO narė Lenkija pranešė, kad Rusija smogė lokomotyvui Ukrainos teritorijoje – maždaug už dviejų kilometrų nuo abiejų šalių sienos. Ukraina pareiškė, kad Rusija vos nepataikė į diplomatinį traukinį, kuriuo važiavo aukšti Vakarų pareigūnai. Paklaustas apie šią ataką, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Maskva ir toliau atakuos taikinius „visoje Ukrainoje“, tačiau smūgio traukiniui tiesiogiai nekomentavo.

Pagrindinių Škotijos, Šiaurės Airijos ir Velso partijų lyderiai Velse pasirašė bendrą susitarimą, kuriame pareiškė turintys teisę apsispręsti dėl nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės. Visos trys partijos – Škotijos nacionalinė partija (SNP), Velso „Plaid Cymru“ ir už Airijos susivienijimą pasisakanti Šiaurės Airijos „Sinn Féin“ – siekia atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės, bet laikosi skirtingų nuomonių, kaip ir kada tai galėtų įvykti. Bendrame pareiškime partijų lyderiai pabrėžė, kad jų tautų ateitis – Europos Sąjungoje.

Vilnius, rugsėjo 14 d. (ELTA). Prie Kauno mečetės penktadienį įvykęs incidentas rodo augančią visuomenės įtampą, tad situaciją turėtų tirti Valstybės saugumo departamentas (VSD), sako vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. 

„Šiandien susiduriame su nauja realybe. Per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius smarkiai išaugo, formuojasi naujos bendruomenės. Valstybė privalo žinoti, kas į ją atvyksta ir ar neatsiranda grėsmių visuomenės bei nacionaliniam saugumui. Tai, ką penktadienį matėme prie Kauno mečetės, yra visuomenėje augančios įtampos dėl migracijos pasekmė“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Katelynas.

„Kita problema – kituose miestuose vykstančios pamaldos neoficialiose vietose, kai visuomenei neaišku, kas jas organizuoja, kas ten vyksta ir ar laikomasi Lietuvos įstatymų. Jeigu yra radikalizacijos, organizuoto nusikalstamumo, neteisėtos veiklos ar kitų grėsmių požymių, valstybės institucijos privalo veikti. Tokie nuogąstavimai nėra laužti iš piršto – juos pagrindžia valstybių, susiduriančių su nevaldomos migracijos pasekmėmis, patirtis. Todėl šiandien kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą, kad būtų įvertinta situacija ir galimos rizikos“, – akcentavo jis. 

Anot M. Katelyno, žmonės gali protestuoti, tačiau toks nuomonės reiškimas neturėtų peržengti įstatymo ribų. 

„Konkrečius įvykius prie Kauno mečetės tiria teisėsauga, todėl vertinimų iš anksto nedalinsiu. Žmonės turi teisę protestuoti, rinktis į taikius susirinkimus ir laisvai reikšti savo nuomonę. Tačiau protestai negali peržengti įstatymų nustatytų ribų“, – dėstė jis.

Pasak ministro, pastarieji įvykiai rodo augančią visuomenės įtampą dėl migracijos.

„Pastarųjų dienų įvykiai rodo augančią įtampą visuomenėje dėl migracijos. Žmonės pokyčius mato savo akimis – mūsų gatvės šiandien kitokios nei prieš dešimt ar dvidešimt metų. Negalime apsimesti, kad šie pokyčiai nevyksta, o žmonių nerimo ir susirūpinimo – ignoruoti. Problema nėra Lietuvos totoriai, kurie šimtmečius yra mūsų visuomenės dalis ir prisidėjo prie mūsų valstybės istorijos“, – rašė M. Katelynas.

Politiko teigimu, atvykusieji į Lietuvą privalo laikytis valstybės įstatymų ir visuomenės taisyklių.

„Lietuva gerbia skirtingas kultūras ir religijas, tačiau pagarba negali reikšti taisyklių nebuvimo. Mūsų valstybėje galioja Konstitucija ir įstatymai, kurių privalo laikytis visi. Valstybė turi žinoti, kas vyksta jos teritorijoje, kur vyksta religiniai susibūrimai, kas juos organizuoja ir ar laikomasi nustatytos tvarkos. Atvykstantieji turi gerbti Lietuvos valstybę, jos įstatymus ir mūsų visuomenės taisykles“, – rašė ministras.

Kaip skelbta, penktadienį Kauno mečetėje ir prie jos vykusias musulmonų bendruomenės pamaldas sutrikdė būrys baikerių. Jie skandavo šūkius, triukšmavo, garsiai leido muzikinius roko kūrinius, atsinešė kiaulės galvą. 

Baikeriai nedetalizavo, kokią konkrečią žinutę nori pranešti.

Po įvykusio susibūrimo policija pradėjo administracinę teiseną dėl susirinkimų ir kitų renginių pažeidimo bei aplinkybių patikslinimą. Pasak policijos, baikeriai neturėjo savivaldybės išduoto leidimo rinktis prie mečetės.

Vėliau Kauno apskrities policija pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl šio incidento.

Komentuodamas šį įvykį muftijus Aleksandras Beganskas LRT radijui sakė, kad surengta akcija buvo tiesiogiai nukreipta prieš musulmonus. Jis taip pat prašė valdžios atstovų užtikrinti musulmonų saugumą. 

Roma, rugsėjo 14 d. (dpa-ELTA). Popiežius Leonas XIV vadovauja 1,4 mlrd. pasaulio katalikų, tačiau randa laiko ir savo giminaičiams Jungtinėse Amerikos Valstijose.

JAV gimusio popiežiaus vyresnysis brolis Johnas Prevostas pirmadienį Italijos televizijai papasakojo, kad Leonas (tikrasis vardas – Robertas Francisas Prevostas) neseniai padėjo jam sutvarkyti mokesčių deklaraciją. 

Laidoje jis teigė dažnai skambinantis broliui, kai prireikia pagalbos, nes šis pasižymi plačiomis žiniomis įvairiose srityse. Pasak brolio, pontifikas neseniai padėjo jam susitvarkyti ir su nauju kompiuteriu. 

Leono šeima kilusi iš Čikagos, jis yra jauniausias iš trijų brolių. Pirmadienį popiežiui sukako 71-eri. 

Kalbėdamas laidoje apie bendrą vaikystę, metais vyresnis brolis Johnas sakė, kad jie visi buvo visiškai paprasti vaikai, kartais pasiginčydavę, tačiau labai artimi. Jie gatvėje žaisdavo beisbolą ir futbolą, pridūrė J. Prevostas. 

Vis dėlto Leonas dar būdamas penkerių jau atmintinai mokėjo šv. Mišių liturgiją – tai kėlė aplinkinių nuostabą, pasakojo brolis. Vienas kaimynas netgi išpranašavęs, kad berniukas tapsiąs pirmuoju JAV gimusiu popiežiumi, teigė J. Prevostas. 

Šiuo metu Leonas yra JAV, Peru (ten daugelį metų tarnavo kunigu) bei Vatikano pilietis.

(Policija patikslino žuvusiojo gimimo metus)

Vilnius, rugsėjo 14 d. (ELTA). Panevėžio rajone pirmadienį eismo įvykio metu žuvo automobilio vairuotojas bei sužeistas kartu važiavęs keleivis, praneša policija. 

Automobilis kelio vingyje nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į reklaminį stendą. 

Įvykis vyko apie 17 val. 10 min. Panevėžio r., Pažagienių k. ribose, Ramygalos g.

Automobilį „Opel Vivaro“ vairavo 1979 m. gimęs vyras. 

Vašingtonas, rugsėjo 14 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį griežtai sukritikavo, jo žodžiais tariant, „liguistą sąmokslą“ prieš dirbtinį intelektą (DI) ir atmetė raginimus griežtinti šios technologijos priežiūrą, vis labiau nerimaujant, kad ji kelia grėsmę žmonijai.

D. Trumpas pabrėžė, kad, norint įveikti savo strateginę varžovę Kiniją, Jungtinėms Valstijoms būtina išlaikyti lyderystę DI srityje ir užsipuolė technologijų bendrovės „Anthropic“ vadovą, raginusį lėtinti šios technologijos plėtrą.

„Vienintelė kontrolės priemonė ar „rėmai“, kurių reikia dirbtiniam intelektui, yra STIPRUS IR IŠMANUS (aukšto IQ!) PREZIDENTAS, o JAV tokį turi ir su kaupu!“ – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

Pastarąją savaitę D. Trumpas ne kartą mojo ranka į technologijų sektoriaus vadovų įspėjimus dėl DI keliamų pavojų, teigdamas, kad JAV įvestos priežiūros priemonės būtų naudingos Pekinui.

„Prieš DI ir duomenų centrus vykdomas LIGUISTAS sąmokslas, ir vienintelė, kuri tuo džiaugiasi, yra Kinija, – savo įraše pridūrė D. Trumpas.

„KAS LAIMĖS LENKTYNES DĖL DI, LAIMĖS VISKĄ! Mes lenkiame Kiniją ir visus kitus, ir toliau pirmausime. Sąmokslo teorijų kūrėjai, išdavikai, išgamos ir informacijos nutekintojai – SAUGOKITĖS!“, – rašė jis.

D. Trumpas taip pat užsipuolė bendrovės „Anthropic“ generalinį direktorių Dario Amodei‘jų, kuris šeštadienį paragino įmones sulėtinti DI plėtrą, o jo pozicijai pritarė ir bendrovės „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas bei Elonas Muskas.

„Trumpo administracija sustabdė DI „žmones“ nuo blogų ar potencialiai blogų „dalykų“, pavyzdžiui, Dario („Anthropic“!), kuris dabar apsimeta „tobulu angelėliu“, – rašė JAV prezidentas.

Savaitgalį lankydamasis Airijoje, D. Trumpas sulaukė ne vieno klausimo apie DI keliamą grėsmę, tačiau raginimus imtis teisinės priežiūros atmetė.

Sekmadienį prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ kalbėdamasis su žurnalistais, D. Trumpas teigė praėjusią savaitę tiesiogiai išgirdęs technologijų pramonės atstovų nuomonę šiuo klausimu.

Jam buvo užduotas ir klausimas apie tai, ar nenuvertina jų išsakyto susirūpinimo.

„Ne, nenuvertiname, bet žinote – gero iš to bus kur kas daugiau nei blogo“, – atsakė D. Trumpas.