Venecija, rugsėjo 12 d. (dpa-ELTA). Danų režisierė May el-Toukhy už savo filmą „Nežinoma moteris“ laimėjo Venecijos kino festivalio pagrindinį apdovanojimą – „Auksinį liūtą“, šeštadienį paskelbė žiuri.

Filmo pagrindinė aktorė Mathilde Arcel taip pat laimėjo geriausios aktorės apdovanojimą.

Antrasis pagal svarbą festivalio apdovanojimas – didysis žiuri prizas – atiteko Lee Chang-Dong filmui „Possible Love“. Yuvalo Abrahamo ir Rachel Szor dokumentinis filmas „NAZA“ apie Izraelio oro smūgius Gazos ruože pelnė žiuri specialųjį prizą.

May El-Toukhy yra tik aštuntoji moteris festivalio istorijoje, laimėjusi „Auksinį liūtą“. Iš 21 šių metų konkursinio filmo tik du buvo sukurti moterų, o žiuri pirmininkė Maggie Gyllenhaal tai apibūdino kaip struktūrinę problemą.

Venecija, rugsėjo 12 d. (AFP-ELTA). Danų filmas apie moterį, bandančią paslėpti gėdingą paslaptį iš Antrojo pasaulinio karo laikų, šeštadienį pelnė Venecijos kino festivalio „Auksinį liūtą“.

Tylus, bet galingas May el-Toukhy filmas „Kvinde Ukendt“ („Nežinoma moteris“) – vienas iš vos dviejų moterų režisierių filmų pagrindinėje konkurso programoje – pasakoja apie „nematomą ir bebalsę“ moterį, gyvenančią vyrų dominuojamoje šeimoje ir visuomenėje po karo.

Venecija, rugsėjo 12 d. (AFP-ELTA). JAV aktorius Johnas Malkovichius šeštadienį Venecijos kino festivalyje pelnė geriausio aktoriaus apdovanojimą už ciniško CŽV pareigūno vaidmenį juodojo humoro komedijoje „Laukinis arklys Devyni“.

„Man didelė garbė būti išrinktam šiam apdovanojimui, kuris buvo suteiktas tokiai daugybei nuostabių aktorių“, – sakė 72-metis filmo „Pavojingi ryšiai“ žvaigždė. Jis ceremonijoje nedalyvavo, tačiau atsiuntė įrašytą kalbą.

Venecija, rugsėjo 12 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Venecijos kino festivalyje Danijos aktorė Mathilde Arcel pelnė geriausios aktorės apdovanojimą už tarnaitės, saugančios tamsią Antrojo pasaulinio karo paslaptį, vaidmenį May el-Toukhy filme „Woman Unknown“.

„Tai mano pirmas pagrindinis vaidmuo filme, pirmas kartas kino festivalyje ir pirmas kartas, kai laimiu kino apdovanojimą“, – sakė M. Arcel, pridurdama „Jei tai sapnas, tikrai nenoriu pabusti.“

San Franciskas, rugsėjo 12 d. (AFP-ELTA). Įmonės „Anthropic“ generalinis direktorius Dario Amodei šeštadienį paragino dirbtinio intelekto (DI) bendroves sulėtinti šios galingos technologijos plėtrą, atsižvelgiant į didėjantį susirūpinimą dėl „superintelektualių“ kompiuterinių sistemų keliamų pavojų.

Jo komentarai pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai DI tyrėjas Jacobas Coxonas, palikęs „OpenAI“ ir prisijungęs prie „Anthropic“, nusprendė apskritai palikti šią sritį, apkaltindamas abi JAV įmones „lošimu mūsų gyvybėmis“ lenktynėse kuriant modelius, gebančius savarankiškai tobulėti.

„Turime sulėtinti tempą, kuriuo tobuliname DI modelių galimybes. Pažanga vis tiek atrodys sparti, todėl turime išmintingai pasinaudoti laiku, kurį laimėsime“, – rašė D. Amodei asmeninėje svetainėje.

„DI kelia riziką, o kadangi tai tokia galinga technologija, ši rizika yra rimta.“

„Jei šios technologijos nekursime, žmonija neteks naudos arba DI tiesiog atsidurs autoritarinių jėgų rankose, o per greitas jo kūrimas yra neatsargus. Mes ieškojome vidurio kelio“, – sakė D. Amodei, kuris įkūrė įmonę „Anthropic“ 2021 m. kartu su savo seserimi Daniela.

„Tačiau per pastaruosius kelis mėnesius įsitikinau, kad norint visapusiškai spręsti šias rizikas, reikia dar daugiau atsargumo.“

D. Amodei pareiškimas atkartoja kitą „Anthropic“ raginimą, išsakytą birželio pradžioje, sulėtinti arba sustabdyti plėtrą.

Vėliau, liepos pabaigoje, „Anthropic“ konkurentės „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas teigė, kad kūrėjams gali tekti savanoriškai pristabdyti savo sparčią pažangą, kad visuomenė turėtų galimybę neatsilikti.

Maždaug tuo pačiu metu daugiau nei tūkstantis pažangiausių dirbtinio intelekto įmonių, įskaitant „Amodei“, darbuotojų pasirašė peticiją, kurioje JAV vyriausybė raginama padėti „sąmoningai reguliuoti automatizuoto dirbtinio intelekto plėtros tempą“.

„OpenAI“ atskleidė, kad bandymų metu dirbtinio intelekto modeliai ištrūko iš jiems skirtos aplinkos, prisijungė prie interneto ir įsiskverbė į „Hugging Face“ – svetainę, kurią kūrėjai naudoja kodui saugoti ir dalytis.

Šios savaitės pradžioje 27-erių J. Coxonas ėmė skambinti pavojaus varpais – pastaruosius trejus metus jis praleido dirbdamas su dirbtinio intelekto modelių išankstiniu mokymu – pirmiausia įmonėje „OpenAI“, o šiemet – jos konkurentėje „Anthropic“, kurios požiūrį jis laikė atsargesniu.

Išankstinis mokymas – tai etapas, kurio metu dirbtinio intelekto modeliai įsisavina milžiniškus duomenų kiekius.

„Nė viena iš šių įmonių nesielgia atsakingai. Jos tiesiog lenktyniauja link savaime tobulėjančio superintelekto ir lošia mūsų gyvybėmis“, – antradienį sakė J. Coxonas.

„Dirbantys su DI žmonės nuoširdžiai tiki, kad iki šio dešimtmečio pabaigos jis gali mus visus nužudyti“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.

Superintelekto sąvoka reiškia teorinį tašką, kai DI galimybės pranoks žmogaus intelektą.

Naujasis Delis, rugsėjo 12 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas G20 viršūnių susitikime Majamyje yra „neįmanomas“ – šeštadienį Naujajame Delyje agentūrai AFP pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atmesdamas Ukrainos vadovo pasiūlymą.

„Tai neįmanoma“, – sakė D. Peskovas, pakartodamas Maskvos reikalavimą, kad susitikimas gali įvykti tik Rusijos sostinėje. AFP paklaustas, ar Kremlius svarsto alternatyvią vietą, D. Peskovas atsakė: „Esame pasirengę susitikti su juo Maskvoje.“

Berlynas, rugsėjo 12 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį visoje Vokietijoje dešimtys tūkstančių protestuotojų dalyvavo demonstracijose prieš kraštutinės dešinės partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) po to, kai praėjusią savaitę ši partija pasiekė triuškinančią pergalę žemės rinkimuose.

Partija „Alternatyva Vokietijai“ surinko daugiausia balsų rytinėje Saksonijos-Anhalto žemėje ir dabar siekia suformuoti pirmąją kraštutinės dešinės žemės vyriausybę Vokietijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Organizatorių teigimu, apie 150 tūkst. demonstrantų išėjo į gatves maždaug 20 miestų visoje šalyje, įskaitant Berlyną, Hamburgą ir Miuncheną. Protestus surengė organizacija „Pruef“, pasisakanti už AfD uždraudimą.

Demonstrantai mojavo plakatais su šūkiais „Uždrauskite AfD dabar“ ir „Demokratijai nereikia alternatyvų“.

„Įvairių pilietinės visuomenės sluoksnių atstovai išeina į gatves, siekdami užkirsti kelią konstitucijos priešams – Saksonijos-Anhalto žemės AfD – patekti į valdžią“, – sakė judėjimo „Campact“, taip pat dalyvavusio demonstracijose, vadovas Christophas Bautzas.

AfD populiarumo augimas išgąsdino daugelį manančiųjų, kad Vokietija turi ypatingą pareigą atpirkti savo nacių praeitį, todėl vis garsiau skamba raginimai pagrindinėms partijoms siekti uždrausti šią partiją.

Tačiau kliūtys Vokietijoje oficialiai uždrausti partiją yra didelės, o centro dešinės partijos CDU kancleris Friedrichas Merzas išlieka skeptiškas dėl tokio požiūrio.

Berlyne keliose demonstracijose dalyvavo keletas tūkstančių protestuotojų, pranešė policija.

Sostinėje AfD surengė kontrdemonstraciją, kurioje dalyvavo Kristin Brinker, partijos pagrindinė kandidatė kitą savaitgalį vyksiančiuose Berlyno regioniniuose rinkimuose.

„Campact“ teigimu, Hamburge susirinko apie 25 tūkst. demonstrantų, o Miunchene – 12 tūkst.

Imigracijai priešiška, Rusijai palanki partija praėjusį sekmadienį vykusiuose Saksonijos-Anhalto rinkimuose surinko beveik 44 proc. balsų, o CDU – 17 proc.

AfD trūko trijų vietų iki absoliučios daugumos, todėl ji pradėjo derybas su kitomis frakcijomis ir parlamento nariais, siekdama suformuoti žemės vyriausybę.

Naujasis Delis, rugsėjo 12 d. (dpa-ELTA). Rusija yra pasirengusi derėtis su Kyjivu, tačiau tuo pačiu metu nesiruošia skelbti ugnies nutraukimo kare su Ukraina, teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, šeštadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „TASS“.

Rusijos vyriausybei netrūksta geros valios, sakė S. Lavrovas Naujajame Delyje vykstančiame BRICS šalių viršūnių susitikime, kurio dalyvės save laiko atsvara Vakarams.

„Mes tebesame pasirengę deryboms, tačiau karinė operacija derybų metu nebus sustabdyta“, – sakė ilgametis Rusijos užsienio reikalų ministras.

Jis pakartojo Maskvos pasiūlymą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui surengti derybas.

„Jei jis nori susitikti, tegul atvyksta. Tai jau yra milžiniškas geros valios gestas iš mūsų pusės“, – sakė S. Lavrovas, dar kartą pakviesdamas jį atvykti į Maskvą deryboms.

V. Zelenskis kategoriškai atmetė šį pasiūlymą, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jam pateikė prieš kelis mėnesius.

Jungtinės Amerikos Valstijos stengiasi vėl užmegzti derybas tarp Maskvos ir Kyjivo. Spėliojama, kad galimas trišalis viršūnių susitikimas tarp V. Putino, V. Zelensko ir JAV prezidento Donaldo Trumpo.

BRICS pavadinimas kilęs iš pirmų penkių šios šalių grupės narių – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos. Jos narės taip pat yra Saudo Arabija, Iranas, Egiptas, Etiopija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Indonezija.

Sofija, rugsėjo 12 d. (dpa-ELTA). Bulgarijos vidaus reikalų ministerija šeštadienį pranešė, kad neatmeta diversijos kaip gaisro amunicijos sandėlyje šalies centrinėje dalyje priežasties.

Tai buvo antrasis sprogimas per šiek tiek daugiau nei mėnesį objektuose, priklausančiuose Bulgarijos gynybos rangovui „EMKO“, kuris tiekia amuniciją Ukrainai.

Per incidentą, įvykusį šeštadienio paryčiais Gorni Varpišto objekte, niekas nenukentėjo.

„Neatmetame išorinio įsikišimo galimybės, tačiau jei nesilaikoma saugojimo sąlygų (...), viena priežastis nebūtinai paneigia kitą“, – įvykio vietoje sakė vidaus reikalų ministras Ivanas Demerdžijevas. Rusijos jis aiškiai neįvardijo.

Vidaus reikalų ministras paskelbė, kad dabar bus tikrinamos saugos priemonės visuose Bulgarijos amunicijos sandėliuose.

Europos Sąjungos valstybėse narėse, remiančiose Ukrainą kare su Rusija, yra įvykę keletas incidentų gynybos įmonėms priklausančiuose objektuose.

Rugpjūčio 13 d. gaisras sukėlė sprogimą šaudmenų gamykloje netoli Italijos sostinės Romos. Tiksli incidento priežastis iš karto nebuvo aiški.

Taip pat rugpjūčio mėnesį pranešta, kad Taline esantis Estijos gynybos įmonei „Milrem Robotics“ priklausantis pastatas buvo smarkiai apgadintas per gaisrą.

Rumunijoje, kuri ribojasi su Ukraina, žvalgybos tarnyba SRI rugsėjo 8 d. pareiškė, kad sutrukdė Rusijos koordinuotą diversijos operaciją.

Įtariama, kad sprogimai „EMKO“ objektuose Bulgarijoje gali būti dalis platesnio masto įtariamų ar patvirtintų diversijos veiksmų, nukreiptų prieš Ukrainos karines tiekimo grandines NATO teritorijoje.

Dublinas, rugsėjo 12 d. (ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė, kodėl jo žmona Melania Trump nevyko kartu su juo į Airiją, praneša „The Independent“.

JAV prezidentas sukėlė juoko bangą, kai, kalbėdamas JAV ambasadoriaus rezidencijoje, paaiškino pirmosios ponios nebuvimo priežastį.

D. Trumpas pasakojo, kad Melania jam sakė, jog septynių valandų skrydis yra per ilgas, pridurdama „Tikriausiai aš nesu tokia draugiška.“

D. Trumpas pridūrė, kad ji siunčia linkėjimus.

Prezidentas atvyko dviejų dienų vizito į Airiją, kurioje, be kita ko, ketina aplankyti savo golfo aikštynus Klero grafystėje, kur vyksta „Irish Open“ turnyras.