Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA). Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienį dalyvauja neformaliame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime Airijoje.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), jame ministrai daugiausia dėmesio skirs ES karinės paramos Ukrainai didinimo bei šios šalies gynybos pramonės integravimo į ES struktūras klausimams. 

Taip pat bus aptarta ES karinės misijos Ukrainai remti (angl. EUMAM Ukraine) plėtra, efektyviau prisidedant prie pagalbos teikimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

 Darbotvarkėje taip pat numatyta aptarti saugumo situaciją ES kaimynystėje, kritinės infrastruktūros apsaugą, jūrinio saugumo užtikrinimo tarptautines iniciatyvas.

 Neformalus ES gynybos ministrų susitikimas yra ES Tarybos darbotvarkės dalis, kurią šiuo metu formuoja Tarybai pirmininkaujanti Airija. 

Nuo kitų metų pirmininkavimą perims Lietuva, šešis mėnesius koordinuosianti Tarybos darbo grupių veiklą ir jos politinę darbotvarkę.

Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA). Prasidedant naujiems mokslo metams, tiek moksleivių, tiek pedagogų laukia svarbios naujovės. Tarp jų – nauja mobiliųjų telefonų naudojimosi tvarka mokyklose, duris atveriančios sporto klasės bei nauja emocinių kompetencijų stiprinimo programa mokytojams.

Nuo rugsėjo 1-osios visos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose, atsižvelgdamos į savo mokyklų tarybų siūlymus ir patvirtintas nacionalines rekomendacijas, privalės nustatyti mokinių asmeninių telefonų bei kitų įrenginių naudojimosi tvarką. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pirmaisiais mokslo metų mėnesiais šias tvarkas ruošiasi peržiūrėti. Kaip anksčiau teigė šios ministerijos vadovė Raminta Popovienė, jeigu paaiškės, kad šio teisinio reguliavimo nepakanka, gali tekti griežtinti reglamentavimą.  

Lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose

Pokyčiai pasieks ir tautinių mažumų švietimo įstaigose besimokančius pradinukus, mat bus didinamas lietuvių kalbos pamokų skaičius. 

Iki šiol tautinių mažumų pradinėse klasėse valstybinės kalbos pamokos vykdavo 5 valandas per savaitę. Nuo naujųjų mokslo metų šis skaičius didinamas iki 7 valandų. 

Tuo metu užsienio kalbų mokymuisi įvedamos lankstesnės sąlygos – nuo rugsėjo Europos Sąjungos (ES) kalbų galės mokyti gimtakalbiai specialistai, kalbą mokantys ne žemesniu, kaip C1 lygiu, įgydami pedagogo kvalifikaciją per dvejus metus. 

Tikslinamos programos

Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nuo rugsėjo 1d. tikslina matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, biologijos, fizikos, geografijos bei informatikos programas. Atsižvelgus į šių mokomųjų dalykų tarybų rekomendacijas, patikslinta temų apimtis ir mokymosi seka, patikslinta terminija bei atsisakyta perteklinių temų.

Taip pat plečiamas ir užduočių bei priemonių prieinamumas moksleiviams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Kaip praneša ministerija, 2026 m. rugsėjį mokyklos galės rinktis specialiąsias mokymo priemones iš Lietuvos įtraukties švietime centro patvirtinto katalogo. Šių priemonių įsigijimui ministerija skyrė 3 mln. eurų. 

20 naujų sporto klasių

Atsižvelgiant į jaunųjų sportininkų poreikius, nuo rudens keturiose šalies savivaldybėse duris atveria 20 sporto klasių. 13 iš jų – sostinėje, 4 – Kauno rajone, 2 – Kėdainiuose ir 1 Panevėžyje. 

Sportininkų klasės steigiamos siekiant sudaryti sąlygas pagal sporto klubų ar federacijų programas sportuojantiems mokiniams lengviau suderinti pamokų ir treniruočių tvarkaraščius ir jau mokykloje planuoti dvikryptę karjerą.

Tiesa, šios klasės gali veikti tik tose mokyklose, kurios turi aukšto meistriškumo pratyboms pritaikytą sporto infrastruktūrą arba sudaro sąlygas sportuoti kitoje tam skirtoje sporto bazėje. Mokiniai į šias klases priimami tik su sporto organizacijos rekomendacija.

Didesnis dėmesys emocinės aplinkos gerinimui 

Įgyvendinant mokytojų pritraukimo ir išlaikymo darbo vietose planą, nuo spalio 1-osios pradeda veikti pirmoji Lietuvoje psichologinės ir pirminės teisinės pagalbos mobilioji linija, skirta pedagogams. 

Kaip anksčiau teigė R. Popovienė, mokytojai galės gauti emocinę pagalbą streso, nerimo, profesinio perdegimo, smurto ir patyčių, tarpasmeninių ir profesinių santykių klausimais. Tuo metu pirminę teisinę pagalbą teiks teisininkai darbo santykių ir darbo teisės, skundų, mokytojų teisių apsaugos, vidaus procedūrų, apmokėjimų už darbą, konfliktų, mokinių drausminimo ir atsakomybių, vaiko teisių, asmens duomenų apsaugos klausimais.

Be kita ko, švietimo įstaigų vadovams bus vedami specialūs mokymai smurto, patyčių prevencijos temomis. Taip pat startuos emocinių kompetencijų stiprinimo programa. 

ŠMSM teigimu, naujaisiais mokslo metais švietimo įstaigų patalpose bus kabinami vienlapiai, informuojantys apie smurtą, patyčias ir pagalbą teikiančias įstaigas bei jų kontaktus.

Sieks pritraukti ir išlaikyti pedagogus darbo vietose 

Be to, birželį R. Popovienė pristatė ŠMSM parengtą 2026–2028 m. priemonių planą, skirtą pedagogams pritraukti ir išlaikyti darbo vietose. Ministerijos planuose – lankstesnės įsidarbinimo ir karjeros sąlygos mokyklose, psichologinės ir teisinės pagalbos linijos įsteigimas. 

Šiuo planu numatyta ateinančiais metais plėsti prioritetinių pedagogikos studijų sąrašą – ispanų, anglų kalbos ar socialinės pedagogikos besimokantys studentai ir mokytojai galės pretenduoti į valstybės skiriamas stipendijas. 

Pedagogams siūlomos lankstesnės įsidarbinimo bei kvalifikacijos išlaikymo sąlygos – magistro laipsnį įgiję žmonės savo kvalifikacijos lygiu nuo šiol galėtų būti prilyginami vyresniajam mokytojui. Daktaro laipsnį ar aukštesnius turintys būtų prilyginti mokytojo metodininko kvalifikacijai.  

Be to, magistro laipsnį įgiję žmonės savo kvalifikacijos lygiu nuo šiol galėtų būti prilyginami vyresniajam mokytojui. Daktaro laipsnį ar aukštesnius turintys būtų prilyginti mokytojo metodininko kvalifikacijai. 

Ministerija skaičiuoja, kad penkerių metų laikotarpiu mokytojų trūkumas Lietuvoje gali išaugti iki 6 tūkst. R. Popovienės teigimu, daugiausiai trūksta matematikos, užsienio kalbų, lietuvių kalbos, chemijos, fizikos pedagogų. 

Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA). Aplinkosaugininkai rugsėjo 1-ąją pradeda akcijos „Saugom lašišą“ reidus, kurių metu tikrins, kaip laikomasi lašišų ir šlakių žvejybos reikalavimų. Reidai truks iki lapkričio 20 dienos, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

Anot AAD, žuvitakių priežiūra bus vykdoma visoje Lietuvoje, siekiant užtikrinti sąlygas lašišoms ir šlakiams migruoti bei neršti.

„Pareigūnai stebės galimas neteisėtos žvejybos vietas, pasitelks dronus ir termovizorius. Bus tikrinama, ar nenaudojami draudžiami žvejybos būdai ir įrankiai, ar nežvejojama draudžiamose vietose ir neleistinu laikotarpiu“, – pranešime cituojama Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Aplinkosaugininkai primena, kad nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. visos sugautos lašišos ir šlakiai privalo būti paleisti atgal į vandens telkinį. Paimti šias žuvis žvejai galės pasibaigus nerštui – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.

AAD duomenimis, pernai aplinkosaugininkai surengė 207 reidus, kurių metu patikrino 1 847 žvejus mėgėjus ir 14 žvejų verslininkų. 

Iš viso buvo nustatyti 129 pažeidimai, o bendra aplinkai padaryta žala siekė 47,5 tūkst. eurų.

Už draudžiamų žvejybos įrankių ar būdų naudojimą gresia 600–1,5 tūkst. eurų bauda ir įrankių konfiskavimas, o neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį taikomas 970 eurų žalos atlyginimo įkainis.

Kai kuriais atvejais taip pat gali būti konfiskuotas automobilis, naudotas draudžiamų žvejybos įrankių ir neteisėtai sugautų žuvų gabenimui. 

Vilnius, rugpjūčio 31 d. (ELTA). Paaiškėjus, kad dabar Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narės pareigas einanti Laura Matjošaitytė prieš Seimo rinkimus galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“, parlamento pirmininkas Juozas Olekas sako, kad ši informacija kelia susirūpinimą.

Kaip praneša visuomeninis transliuotojas, Seimo vadovas parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavedė surinkti papildomą informaciją.

„Kelia tokį susirūpinimą, kaip žmogus, kuri paskirtas į tokias atsakingas pareigas, ne visai taip elgiasi, kaip reikėtų, atrodo, elgtis. Bet reikia žinoti, iš tikrųjų, konkrečius faktus“, – LRT televizijai pirmadienį sakė J. Olekas.

Portalas „Delfi“ paskelbė, kad prieš 2024 m. Seimo rinkimus teisininkė, buvusi VRK pirmininkė L. Matjošaitytė konsultavo Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą „Nemuno aušrą“ su nario mokesčiu susijusiais klausimais bei padėjo partijai parengti atsakymą VRK.

Portalo žiniomis, netrukus po to ji pati tapo VRK nare, tačiau apie teiktas paslaugas šiai politinei jėgai viešai nenurodė ir nuo susijusių klausimų svarstymo nenusišalino.

Paklausta, ar už suteiktas paslaugas partija jai atsiskaitė, L. Matjošaitytė tą atskleisti atsisakė, teigdama, kad ši informacija atitinka advokato profesinės paslapties statusą.

VRK savo ruožtu informavo, kad „Nemuno aušros“ pateiktuose finansiniuose dokumentuose nerado išlaidų už L. Matjošaitytės suteiktas teisines paslaugas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pirmadienį taip pat gavo skundą dėl galimų L. Matjošaitytės konsultacijų „Nemuno aušrai“. Komisija, susipažinusi su pranešime nurodyta informacija ir prireikus surinkusi papildomus šią informaciją pagrindžiančius duomenis, spręs, ar yra pagrindai tyrimui pradėti. 

Teisingumo ministerija reaguodama į paskelbtą informaciją teigė, kad ją turėtų įvertinti VTEK.alinti atskleisti šios informacijos, nes ji esą patenka po advokato profesinės paslapties apsauga.

ELTA primena, kad prieš kelias savaites posėdžiavusi VRK konstatavo, kad 2024 m. Seimo ir prezidento rinkimų politinės kampanijos metu priimant pinigus iš neteisėtų finansavimo šaltinių „Nemuno aušra“ bei jos lyderis R. Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė įstatymą. 

Tyrimą atlikę komisijos atstovai nustatė, kad „Nemuno aušra“ 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją finansavo juridinių asmenų aukomis bei per trečiuosius asmenis. Tai laikytina šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu. 

Be to, įstatymą partija pažeidė priimdama ir panaudodama per trečiuosius asmenis sumokėtus nario mokesčius (4,3 tūkst. eurų), kurių dalis buvo juridinio asmens lėšos.

VRK taip pat nustatė, kad „Nemuno aušra“ finansavo 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją per trečiąjį asmenį – partijos pirmininko pavaduotoją ir rinkimų štabo vadovą Robertą Puchovičių.

Esą jis tarpininkavo pervedant įmonių „Tvari statyba“ ir „Lajota“ lėšas, kurių bendra suma siekia 24,2 tūkst. eurų, „Nemuno aušros“ Seimo rinkimų politinei kampanijai finansuoti. 

Biškekas, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Kirgizijoje kalbėjo apie būtinybę užbaigti karą Ukrainoje. 

Indija remia visas taikos pastangas, sakė N. Modis per pokalbį, vykusį Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo kuluaruose Kirgizijos sostinėje Biškeke. Esą būtina pasukti keliu nuo begalinio karo iki karo pabaigos. V. Putinas atsakė, kad Rusija jau yra šiame kelyje.

Rusija daugiau kaip puspenktų metų kariauja prieš Ukrainą.

N. Modis jau praeityje reikalavo užbaigti karą.

Indija ir Kinija laikomos patikimomis Rusijos prekybos partnerėmis. JAV ir ES tuo tarpu dėl V. Putino karo prieš Ukrainai įvedė šaliai sankcijas.

Kyjivas, rugpjūčio 31 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais Steve’u Witkoffu bei Jaredu Kushneriu ir pokalbio metu aptarė tolesnį derybininkų komandų bendradarbiavimą bei būdus rasti sprendimus, padėsiančius pasiekti taiką.

Apie tai V. Zelenskis paskelbė platformoje „Telegram“.

„Telefonu kalbėjomės su prezidento Trumpo atstovais Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu. Pokalbis buvo išsamus ir konstruktyvus“, – sakė jis.

Valstybės vadovas pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti nuolatinį dialogą tarp JAV ir Ukrainos derybininkų delegacijų.

„O dabar svarstome, kada galėtų būti surengtas vizitas Ukrainoje. Ši kelionė būtų labai naudinga ieškant taikos sprendimų“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Pokalbio metu Ukrainos prezidentas taip pat informavo JAV atstovus apie padėtį mūšio lauke, „kur Rusijos laimėjimai yra nereikšmingi ir pasiekiami patiriant milžiniškus nuostolius, taip pat apie antskrydžius“.

„Steve‘as ir Jaredas yra puikiai susipažinę su visomis smulkmenomis. Mūsų komandos palaikys ryšį, kad suderintų darbotvarkę ir nustatytų patogiausią tolesnio bendravimo grafiką. Dėkoju prezidentui Trumpui, Steve‘ui ir Jaredui, taip pat visiems Jungtinių Valstijų gyventojams, kurie stengiasi, kad bendromis jėgomis pasiektume taiką“, – baigdamas teigė jis.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Kyjivas tikisi, kad Rusijoje ne kartą besilankę JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovai S. Witkoffas ir J. Kushneris atvyks ir į Ukrainą.

V. Zelensky su S. Witkoffu ir J. Kushneriu buvo susitikęs liepą. Susitikimo metu šalys aptarė, kaip sustiprinti diplomatines pastangas siekiant taikos.

Oslas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Karstas su mirusio Norvegijos karaliaus Haraldo V palaikais pirmadienį buvo perkeltas į karališkųjų rūmų koplyčią. Karstą lydėjo jo vaikai – naujasis karalius Hokonas XVIII ir princesė Märtha Louise su savo penkiais vaikais bei naujosios karalienės Mettės Marit sūnumi Mariusu Borgu Hoiby.

Gedulo procesija truko apie dešimt minučių ir vyko pagal tą pačią ceremoniją, kaip ir 1991 m., mirus Haraldo tėvui Olafui V. Naujoji karalienė Mette-Marit ir Haraldo našlė, 89 metų karalienė Sonja, ėjo paskui karstą susikibusios už rankų.

29-erių M. V. Hoiby, kuriam taikomas namų areštas, sėkmingai pateikė prašymą dalyvauti ceremonijoje. Prokuratūros duomenimis, jis taip pat galės dalyvauti rugsėjo 9 d. vyksiančiose karaliaus laidotuvėse. Birželį M. V. Hoiby dėl dviejų išprievartavimų ir daugelį kitų nusikaltimų buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Jam iki apeliacinio teismo sprendimo skirtas namų areštas.

Penktadienio vakarą Haraldo palaikai buvo pervežti iš Oslo universitetinės ligoninės į rūmus, kur karstas buvo pašarvotas Raudonojoje salėje. Rūmų koplyčioje velionis karalius bus pašarvotas iki laidotuvių, kurios vyks rugsėjo 9 d. Remiantis rūmų informacija, piliečiai nuo antradienio iki rugsėjo 8 d. galės atsisveikinti su monarchu.

Norvegijos karalius Haraldas V mirė penktadienį, eidamas 90-uosius metus. Vyriausias valdęs monarchas Europoje nuo rugpjūčio 17 d. buvo gydomas Oslo ligoninėje dėl hemolizinės anemijos. Jam mirus, prie karališkųjų rūmų Osle vėliava buvo nuleista iki pusės stiebo.

1991 m. Norvegijos sostą užėmęs Haraldas pastaraisiais metais turėjo įvairių sveikatos problemų. Jam buvo implantuotas širdies stimuliatorius, jam teko sumažinti oficialių pareigų apimtį. Tačiau jis visada atmesdavo galimybę atsisakyti sosto, pabrėždamas, kad Norvegijos parlamente prisiekė visam gyvenimui.

Haraldui mirus, Norvegijos karaliumi tapo jo sūnus princas Haakonas. Jis pasirinko Hokono VIII vardą ir sakė išlaikysiąs tą patį šūkį, kurį pasirinko jo tėvas, senelis ir prosenelis: „Viskas Norvegijai“. 53-ejų naujasis karalius prisieks parlamente rugsėjo 1 dieną.

Varšuva, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Lenkijos prokurorai pirmadienį pranešė pradėję terorizmo akto, susijusio su gaisru dronų gamykloje, tyrimą.

Prokuratūros pranešime nurodoma, kad gaisras bendrovės „WB Electronics“ gamykloje, esančioje vidurio Lenkijos Skarzisko-Kamiennos mieste, buvo sukeltas tyčia.

Valdžios institucijos neatskleidė, kas įtariamas padegimu, tačiau viena iš pagrindinių kaimyninės Ukrainos sąjungininkių Lenkija nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jau keletą kartų apkaltino Rusiją bandymais vykdyti diversijas.

Pirmadienį ryte ugniagesiams prireikė dviejų valandų gaisrui užgesinti, o prie policijos atliekamo tyrimo prisijungė šalies žvalgybos tarnyba ABW.

Prokuratūros pranešime teigiama, kad buvo pradėtas tyrimas „dėl dalyvavimo užsienio žvalgybos tarnybos veikloje, nukreiptoje prieš Lenkijos Respubliką, ir dėl teroristinio nusikaltimo, kurį sudarė tyčia sukeltas gaisras bendrovės „WB Electronics“ gamyklos patalpose, panaudojant įrenginį, kuriame buvo degiųjų medžiagų“.

Keletas Rytų Europos šalių pareiškė, kad tapo šnipinėjimo ir diversijų taikiniu – jų teigimu, tokie išpuoliai yra „hibridinio karo“, dėl kurio jos kaltina Rusiją, dalis.

Londonas, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Lionelis Messi paskelbė, kad skubiai traukiasi iš tarptautinio futbolo arenos.

39-erių Argentinos rinktinės kapitonas atvedė komandą į praėjusį mėnesį Niujorke vykusio Pasaulio čempionato finalą, tačiau čia jo vadovaujama ekipa nesugebėjo pasipriešinti rezultatu 1:0 laimėjusiems ispanams, o šios rungtynės tapo paskutiniu jo tarptautinės karjeros maču.

Būdamas 18 metų amžiaus debiutavęs Argentinos nacionalinėje rinktinėje, L. Messi vėliau už savo šalį sužaidė 207 rungtynes ir pelnė 125 įvarčius, o savo karjeros viršūnę pasiekė 2022 m., kai padėjo savo komandai trečią kartą laimėti Pasaulio čempionatą.

„Po finalo praėjus šiek tiek laiko, gerai viską apgalvojęs, noriu visiems pranešti, kad pasitraukiu iš nacionalinės rinktinės“, – tinkle „Instagram“ paskelbė L. Messi.

„Tai sprendimas, kurį priimant skaudėjo ir tebeskauda giliai širdyje, bet suprantu, kad atėjo laikas. Prisiekiu jums, kad visada dariau viską, ką galėjau – ne tik per pastaruosius kelerius metus, kai laimėjome viską, bet ir iki to laiko“, – rašė jis.

„Aš visada kovojau ir aikštėje dėl šių marškinėlių atidaviau viską, kad žaisdamas futbolą suteikčiau jums džiaugsmo ir kad jūs didžiuotumėtės būdami argentiniečiai. Laikas sparčiai bėga, vieni dalykai baigiasi, o šis man ypač skaudus. Man labai patinka, visada patiko ir visada patiks būti nacionalinės rinktinės dalimi“, – teigė argentinietis.

„Aš atidaviau viską, ką turėjau, man nebeliko nieko, ką galėčiau duoti, be to, atsiranda puikių jaunų žaidėjų, kurie nusipelno čia būti“, – savo įraše pridūrė futbolo legenda.

Stokholmas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Švedija perka iš Prancūzijos keturias fregatas, kurių vertė 4,3 mlrd. eurų. Dalyvaujant Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Švedijos premjerui Ulfui Kristerssonui, pirmadienį Stokholme pasirašytas atitinkamas susitarimas.  Ceremonija vyko prancūzų fregatoje „Amiral Ronarc’h“ – šis laivas priklauso tai pačiai klasei, kaip ir Švedijos užsakyti laivai, kuriuos stato prancūzų įmonė „Naval Group“.

Pirmasis laivas turėtų būti pristatytas 2030 m. E. Macrono vizitas Švedijoje žymi „naują etapą“ gynybos bendradarbiavimo srityje, pabrėžė Eliziejaus rūmai. Prancūzija savo ruožtu gruodžio mėnesį užsisakė du švedų gamintojo „Saab“ žvalgybinius lėktuvus „GlobalEye“ už daugiau nei milijardą eurų.

Abiejų šalių gynybos ministrai Catherine Vautrin ir Palas Jonsonas, be to, pasirašė sutartį dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje.

E. Macronas ir U. Kristerssonas po to fregatoje turėjo susitikti pokalbio akis į akį. Vėliau numatytas prezidento susitikimas su Švedijos karaliumi Karlu XVI Gustavu.

Švedija yra tarp aštuonių šalių, su kuriomis Prancūzija nori glaudžiau bendradarbiauti branduolinio atgrasymo srityje. Pirmasis šių šalių susitikimas įvyko balandžio mėnesį, jam bendrai pirmininkavo Prancūzija ir Švedija. Prancūzija taip pat ketina prisidėti prie NATO pajėgų, kurios bus dislokuotos Suomijoje ir vadovaujamos Švedijos.