(papildytas visas tekstas)

Kyjivas, birželio 4 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvirame laiške Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui pasiūlė surengti tiesioginį susitikimą su Kremliaus šeimininku ir kartu pareiškė, kad jis taip pat yra pasirengęs „visiškoms paliauboms“.

Šis laiškas yra vienas iš nedaugelio kartų, kai V. Zelenskis tiesiogiai kreipėsi į V. Putiną nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m.

Rusijos ir Ukrainos derybos jau kelis mėnesius yra įstrigusios, o vadovaujant JAV vykę pokalbiai tebėra iš esmės įšaldyti dėl Irano karo.

Ankstesniuose abiejų šalių derybų raunduose Stambule, Abu Dabyje ir Ženevoje nepavyko pasiekti proveržio dėl pagrindinio teritorijų klausimo.

„Ukraina siūlo užbaigti šį karą tiesioginiu mūsų bendradarbiavimu. Siūlau surengti susitikimą“, – laiške, kuris buvo paskelbtas Ukrainos prezidento kanceliarijos tinklalapyje, sakė V. Zelenskis.

„Ukraina yra pasirengusi visiškoms paliauboms derybų metu“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis taip pat pasiūlė iškeisti visus karo belaisvius ir pažymėjo, kad tai galėtų būti „geras karo pabaigos prologas“.

Ukrainos lyderis ne kartą ragino surengti susitikimą su V. Putinu ir sakė, kad tik tiesioginės derybos leis pasiekti susitarimą dėl teritorijų.

Tuo metu Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad V. Zelenskis bet kada gali susitikti su V. Putinu Maskvoje.

„Zelenskis bet kada gali atvykti į Maskvą“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad V. Putinui dar nebuvo parodytas V. Zelenskio laiškas.

(papildysime)

Kyjivas, birželio 4 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį retame atvirame laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiūlė surengti tiesioginį susitikimą su Kremliaus šeimininku ir kartu pareiškė, kad jis taip pat yra pasirengęs „visiškoms paliauboms“.

„Ukraina siūlo užbaigti šį karą tiesioginiu mūsų bendradarbiavimu. Siūlau surengti susitikimą“, – laiške sakė V. Zelenskis.

„Ukraina yra pasirengusi visiškoms paliauboms derybų metu“, – pridūrė jis.

Vilnius, birželio 4 d. (ELTA). Prieš pusantrų metų kalbėjęs, jog pradinis tarnybą pradedančio pareigūnų atlyginimas galėtų siekti 1,5 tūkst. eurų, policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas tikina, jog dabar tokia suma nebeatrodo konkurencinga.

„Prieš pusantrų metų pradėdamas savo kadenciją, užsiminiau, kad pradedančio policijos pareigūno, kuris ateina į tarnybą, mano manymu, pirmasis atlyginimas turėtų sudaryti bent 1,5 tūkst. eurų į rankas. Šiandien mes galime pasiūlyti 1 tūkst. eurų. Dar galbūt per naktines valandas, per šventines dienas pareigūnas dar gali užsidirbti papildomai kelis šimtus eurų“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė A. Paulauskas.

„Tai šiandien, jau praėjus pusantrų metų, pradedu abejoti pats savo žodžiais, nes matome, kokia infliacija yra šiuo metu, ir jau 1,5 tūkst. eurų startinis atlyginimas nebeatrodo toks didelis ir viliojantis. Matome, kad laikmetis labai mus varo į priekį, ir šitoje vietoje užvilkintas finansavimas kiekvienais metais kaip sniego gniūžtė auga. Praeitais metais prašėme papildomų 88 mln. eurų, šiais metais tai yra beveik 170 mln. eurų. Ta skola auga, nes pas mus atsiveria tam tikros sisteminės problemos“, – pažymėjo jis.

Kaip skelbta gegužės pabaigoje A. Paulauskas teigė, jog policija prašys iš valstybės biudžeto pareigūnams papildomai skirti 168 mln. eurų.

Anot jo, įvertintus kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse policijai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skiriamą finansavimą matyti, kad Lietuvoje ši institucija finansuojama prasčiausiai Bendrijoje.

(papildytas visas tekstas)

Sankt Peterburgas, birželio 4 d. (AFP-ELTA). Praėjus dienai po to, kai Ukrainos bepiločiai orlaiviai Sankt Peterburge, kur vyksta svarbus ekonomikos forumas, smogė į naftos terminalą ir karinio jūrų laivyno bazę, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis turi sustiprinti savo oro gynybą.

V. Putinas tokį komentarą išsakė šiame mieste vykusiame susitikime su užsienio žurnalistais, kalbėdamas Sankt Peterburgo Tarptautinio ekonomikos forumo paraštėse.

„Rusija turi oro gynybos sistemą. Taip, mes turime ją patobulinti. Taip, mes turime ją sustiprinti. Ir mes tai padarysime“, – sakė Rusijos lyderis.

V. Putinas pridūrė, kad Rusija svarsto galimybę išplėsti savo hipergarsinės raketos „Orešnik“ naudojimą prieš Ukrainos miestus, ir kartu nurodė, jog šis ginklas dar nebuvo panaudotas „tikrąja to žodžio prasme“.

V. Putinas ne kartą teigė, kad ši raketa, kurios greitis 10 kartų viršija garso greitį, gali nešti branduolines galvutes. Rusija paleido šią raketą į Ukrainą bent tris kartus.

Paklaustas, ar Rusijos puolimas Ukrainoje tapo „strategine katastrofa“, V. Putinas patikino, kad Rusija „žengia į priekį visoje kontaktinėje linijoje“.

„Esame visiškai pasiruošę ir norime pasiekti susitarimą su Ukraina taikiomis priemonėmis“, – pridūrė jis.

Rusijos puolimo tempas nuo 2025 m. pabaigos lėtėja, o Ukraina gegužę jau antrą mėnesį iš eilės susigrąžino daugiau teritorijos, nei prarado Rusijos pajėgoms, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.

Vilnius, birželio 4 d. (ELTA). Sinoptikams penktadienį dalyje Lietuvos pranašaujant stiprias liūtys, kelininkai įspėja vairuotojus apie galimus eismo sąlygų pokyčius. 

„Kaip praneša sinoptikai ir indikuoja „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj įvairiuose šalies regionuose prognozuojamas smarkus lietus. Dėl intensyvių kritulių kai kuriose vietose gali susidaryti laikinos vandens sankaupos, išplovos ar kitos kliūtys, galinčios turėti įtakos eismo sąlygoms. „Kelių priežiūra“ specialistai nuolat stebi situaciją visame valstybinės reikšmės kelių tinkle ir yra pasirengę operatyviai reaguoti į galimas liūčių pasekmes“, – teigiama bendrovės socialinio tinklo „Facebook“ įraše. 

„Padaliniuose iš anksto pasirengta galimam kliūčių šalinimui, o esant poreikiui bus nedelsiant imamasi veiksmų eismo saugumui užtikrinti. Po intensyvių kritulių papildomai bus tikrinama kelių būklė, vertinamos galimos išplovos, užlietos vietos, pralaidų būklė bei kiti infrastruktūros pažeidimai“, – pažymi kelininkai. 

Tuo metu vairuotojams primenama, kad intensyviai lyjant ir ant kelio susidarius vandens sankaupoms gali pasireikšti akvaplanavimas – laikinas padangų sukibimo su danga praradimas. Todėl rekomenduojama rinktis saugų greitį, vengti staigaus stabdymo ir išlaikyti didesnį atstumą iki kitų transporto priemonių.

Berlynas, birželio 4 d. (AFP-ELTA). Vokietijos prokurorai ketvirtadienį pareikalavo iki gyvos galvos įkalinti vyrą, prisipažinusį, kad  2024 m. automobiliu rėžėsi į minią Kalėdų mugėje rytiniame Magdeburgo mieste, per išpuolį žuvo šeši žmonės.

Prokurorai reikalauja griežčiausios bausmės Saudo Arabijoje gimusiam Talebui Jawadui Al Abdulmohsenui ir teismui sakė, kad išpuolis, per kurį taip pat buvo sužeista daugiau nei 300 žmonių, yra „žmogui nesuvokiamas“. Prokuroras Matthias Boettcheris teismui sakė, kad jis buvo ilgai planuotas ir sukėlė neapsakomas kančias aukoms ir jų šeimoms. 

Per kelis mėnesius trukusį teismo procesą T. J. Abdulmohsenas, psichiatras ir aktyvistas prieš islamą, prisipažino planavęs išpuolį, tačiau neigė tyčia partrenkęs žmones. Jo parodymai teisme kartais buvo nenuoseklūs ir kupini keistų sąmokslo teorijų bei nuorodų į kraštutinių dešiniųjų idėjas. 

„Aš vairavau automobilį“, – lapkričio mėnesį teismo proceso pradžioje sakė T. J. Abdulmohsenas, prisipažindamas, kad 2024 m. gruodžio 20 d. išsinuomotu juodu BMW automobiliu įvažiavo į sausakimšą šventinį turgų. 

Visa kita T. J. Abdulmohseno įžanginė kalba buvo kupina nerišlių pasisakymų apie politikus, smurtą prieš moteris Saudo Arabijoje, samprotavimų apie religiją, teiginių, kad Magdeburgo policija nuslėpė tiesą.

Atsakovas teigė nesupratęs, kad partrenkė žmones. Šį teiginį kitas prokuroras Marco Reinlas pavadino visiškai neįtikinamu. Vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kaip jis dideliu greičiu zigzagais vairuoja galingą visureigį, „braudamasis per minią“, sakė M. Reinlas. 

T. J. Abdulmohsenui buvo pateikti šeši kaltinimai dėl žmogžudystės ir 338 dėl pasikėsinimo nužudyti. Gynybos ir nukentėjusiųjų atstovų baigiamosios kalbos turėtų būti pasakytos artimiausiomis dienomis. Nuosprendžio data dar nepaskirta. 

Išpuolis sukrėtė Vokietiją ir išprovokavo karštas diskusijas visoje šalyje apie saugumą Kalėdų mugėse ir imigraciją.

(papildysime)

Sankt Peterburgas, birželio 4 d. (AFP-ELTA). Praėjus dienai po to, kai Ukrainos bepiločiai orlaiviai Sankt Peterburge smogė į naftos kompleksą ir karinio jūrų laivyno bazę, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis turi sustiprinti savo oro gynybą.

„Rusija turi oro gynybos sistemą. Taip, mes turime ją patobulinti. Taip, mes turime ją sustiprinti. Ir mes tai padarysime“, – Sankt Peterburge vykusiame susitikime su užsienio žurnalistais sakė V. Putinas.

(papildytas visas tekstas)

Bukareštas, birželio 4 d. (AFP-dpa-ELTA). Siekdamas išspręsti politinę krizę, Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas ketvirtadienį iškėlė Europos Parlamento nario Eugeno Tomaco kandidatūrą į ministro pirmininko postą.

Tokį sprendimą jis priėmė praėjus mėnesiui po to, kai per parlamente vykusį balsavimą dėl nepasitikėjimo buvo nuversta proeuropietiško reformisto Ilie Bolojano vyriausybė.

„Kadangi partijos negali susitarti tarpusavyje, vienintelis galimas sprendimas yra ministras pirmininkas, kuris yra nepriklausomas nuo parlamente esančių partijų ir kuris gali sėkmingai nukreipti Rumuniją (…) ta kryptimi, kurios nori Rumunijos žmonės – tai reiškia provakarietišką poziciją, tai reiškia finansinio stabilumo išlaikymą“, – sakė N. Danas.

Konservatyviai Liaudies judėjimo partijai (PMP), kuriai nėra atstovaujama Rumunijos parlamente, priklausantis E. Tomacas taip pat yra neapmokamas N. Dano patarėjas. Jei parlamentas pritars jo kandidatūrai, jis vadovaus vyriausybei, kurią daugiausia sudarys technokratai. E. Tomacas teigė, kad siūlys įstatymų leidėjams „ne politinę, o techninę“ vyriausybę.

Opozicijoje esanti Socialdemokratų partija (PSD), kuri yra didžiausia jėga parlamente, jau pareiškė paramą E. Tomacui dar prieš jo kandidatūros iškėlimą. Tačiau kraštutinės dešinės opozicinio Aljanso už rumunų vienybę (AUR), kuris yra antra pagal dydį parlamentinė grupė, lyderis George‘as Simionas pareiškė, kad jo partija jokiomis aplinkybėmis nebalsuos už E. Tomaco kandidatūrą.

Gegužės 5 d. PSD ir AUR suvienijo jėgas, kad nuverstų I. Bolojano vyriausybę, dirbusią nuo 2025 m. birželio. PSD, kuri iki balandžio 23 d. valdė šalį kartu su I. Bolojanu, apkaltino jį tuo, kad jis nepakankamai derino savo reformų darbotvarkę su koalicijos partneriais.

Paskelbdamas apie naują kandidatūrą, N. Danas pabrėžė E. Tomaco ryžtą vesti dialogą su partijomis.

Haga, birželio 4 d. (AFP-ELTA). Nyderlandų policija ketvirtadienį pranešė, kad suėmė keturis vyrus, vykdydama tyrimą dėl kelių moterų apsvaiginimo narkotikais ir seksualinio priekabiavimo. 

„Informacija rodo, kad kelios moterys Nyderlanduose galėjo būti apsvaigintos narkotikais joms artimų asmenų“, – sakoma policijos pranešime. 

„Vėliau su aukomis buvo atliekami seksualiniai veiksmai, kol jos buvo filmuojamos“, – pridūrė valdžios institucijos. 

Policija tikrina įrodymus, kad nustatytų, kiek aukų patyrė išnaudojimą, sakoma pranešime. Įtariamieji priklausė privačioms socialinės žiniasklaidos grupėms, kuriose buvo dalijamasi „patarimais“, kaip geriausiai apsvaiginti potencialias aukas. 

Policija teigė, kad gali būti suimta daugiau asmenų. Suimtų vyrų namuose ji konfiskavo kompiuterius, telefonus ir duomenų saugojimo įrenginius. 

„Žinia, kad jūsų partneris ar pažįstamas galėjo jus apsvaiginti narkotikais ir galbūt net išprievartauti arba mėginti tai padaryti, gali visiškai apversti jūsų gyvenimą aukštyn kojomis“, – sakė Milou van der Kolk iš Roterdamo policijos seksualinių nusikaltimų skyriaus. 

Nyderlandų žiniasklaida šiuos įvykius palygino su Gisele‘s Pelicot byla Prancūzijoje. G. Pelicot vyras 2024 m. buvo nuteistas 20 metų kalėti už tai, kad pasamdė žmones seksualiai ją išnaudoti, kai ji buvo be sąmonės jų namuose, apsvaiginta narkotikais. Dešimtys ją išžaginusių vyrų taip pat įkalinti.

Vilnius, birželio 4 d. (ELTA). Per ketvirtadienio vakarą Vilniuje įvykusią avariją nukentėjo du žmonės, praneša naujienų portalas „Delfi“. 

Skelbiama, jog pranešimo apie incidentą tarnybos sulaukė 19.07 val. Nurodyta, jog sostinės Laisvės pr. ir Viršuliškių g. sankryžoje, prie buvusio prekybos centro „Mada“, susidūrė du automobiliai. 

Per avariją, kaip praneša portalas, viena mašina apvirto ant stogo. Įvykio metu nukentėjo du žmonės – jie išgabenti į ligoninę.