Vilnius, rugsėjo 2 d. (ELTA). Seimo pirmininkas Juozas Olekas trečiadienį lankysis Švenčionių ir Molėtų rajonuose, kur susitiks su verslo, švietimo, sveikatos priežiūros, savivaldybių atstovais bei šio krašto gyventojais. 

„Per vieną dieną susitiksime su labai skirtingais žmonėmis – nuo tarptautinėse rinkose dirbančių gamintojų iki mokytojų, medikų ir savivaldos žmonių. Kiekvienas jų savo kasdieniame darbe susiduria su valstybės priimamais sprendimais ir labai konkrečiai gali papasakoti, kas veikia, o kur dar stringame“, – pranešime cituojamas J. Olekas. 

Seimo pirmininkas apsilankys Pabradėje veikiančioje medicinos priemonių gamybos bendrovėje „Intersurgical“, vaistažolių perdirbimo įmonėje „Švenčionių vaistažolės“. Taip pat J. Olekas susitiks su Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos bendruomene bei rajono savivaldybės administracijos nariais. 

Vizitą Seimo pirmininkas tęs Molėtų rajone. Ten jis lankysis technologijų centre „Teltonika“, lietuviško kapitalo įmonėje „Hoda“ bei Molėtų rajono sveikatos centre. 

Vizitą J. Olekas baigs susitikimu su Molėtų krašto gyventojais bibliotekoje.

Vilnius, rugsėjo 2 d. (ELTA). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) trečiadienį bus pristatomi planuojami ilgalaikės priežiūros paslaugų pokyčiai ir integruotos socialinės bei sveikatos priežiūros sistemos kryptys. 

„Bus pristatoma, kaip planuojama integruoti socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugas, kad žmogui reikalinga pagalba būtų lengviau prieinama ir labiau atitiktų jo individualius poreikius“, – teigiama SADM pranešime.

Kaip Eltai nurodė socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės atstovas spaudai Ignas Dobrovolskas, rengiamu įstatymo projektu siekiama diegti „vieno langelio“ principą socialines ir sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. 

„Visuomenei senstant daugėja žmonių, kuriems kasdien reikia socialinės ir sveikatos priežiūros pagalbos, tačiau šiandien žmogui ją gauti dažnai reiškia vaikščioti po kelias skirtingas institucijas. Rengiamu Ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projektu siekiame šią sistemą iš esmės pakeisti – socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas integruoti ir teikti „vieno langelio“ principu“, – teigė I. Dobrovolskas.

„Tikslas labai paprastas – mažiau biurokratijos žmogui, daugiau susikalbėjimo tarp institucijų ir pagalba, organizuojama ne pagal institucijų ribas, o pagal konkretaus žmogaus poreikius“, – priduriama atsakyme.

ELTA primena, kad rugpjūtį opoziciniai konservatoriai pristatė savąjį priemonių planą, kuriuo siūloma pertvarkyti ilgalaikės slaugos ir priežiūros sistemą Lietuvoje.

(Papildyta M. Sinkevičiaus komentaru, atnaujinta pirma pastraipa)

Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir Vyriausybės vadovas Mindaugas Sinkevičius išreiškė palaikymą palaikymą Vokietijai, apkaltinusiai Rusiją dėl drono incidento Leipcigo oro uoste. 

Ministro teigimu, tai – dar vienas neapgalvotas Kremliaus bandymas išbandyti Europos ryžtą. 

„Mes ir toliau esame vieningi su savo sąjungininkais ir partneriais, didindami spaudimą Rusijai ir teikdami tvirtą paramą Ukrainai“, – antradienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė K. Budrys. 

„Leipcigo incidentas – tai dar vienas neapgalvotas Rusijos bandymas išbandyti mūsų ryžtą, vykdant priešiškus veiksmus visoje Europoje. Negalime vertinti šių incidentų atskirai. Jie yra platesnės kampanijos, kuria siekiama pakenkti mūsų saugumui ir vienybei, dalis“, – pabrėžė Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas. 

Jo teigimu, Lietuva palaiko Vokietijos valdžios institucijų atsakomuosius veiksmams, kurių ji ėmėsi reaguodama į šį išpuolį.

„Piktavališki veiksmai turi pasekmių“, – teigė užsienio reikalų ministras. 

Sureagavo ir premjeras

Tuo metu Lietuvos solidarumą išreiškęs M. Sinkevičius pabrėžė, kad intensyvėjančiomis Kremliaus atakomis Europos destabilizuoti nepavyks.

„Rusijos hibridinė veikla Europoje ir prieš Europą intensyvėja, tačiau jos pastangos destabilizuoti ir įbauginti mus nebus sėkmingos. Bet koks išpuolis prieš vieną iš mūsų sulauks tvirto ir vieningo atsako“, – socialiniame tinkle „X“ antradienį rašė premjeras. 

Kaip skelbta, antradienį Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje Vokietijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas ir užsienio reikalų ministras Johanas Wadephulas pranešė, kad tarnybų turimi duomenys rodo, jog su incidentu Leipcigo oro uoste, kai čia buvo rastas dronas su sprogmenimis, yra susijusi Rusija.

Pasak A. Dobrindto, nusikaltimo priemonės, tokios kaip dronų konfigūracija ir sprogmenys, yra žinomos iš kitų Rusijos vykdomų atakų. Pats išpuolio vykdymas, anot jo, priskirtinas vadinamiesiems žemo lygio („low-level“) agentams. 

Tuo metu J. Wadephul sakė, kad Rusijos generalinis konsulatas Bonoje ir Rusijos namai Berlyne bus uždaryti, o spaudimas Rusijos šešėlinei laivynui – padidintas. 

Visapusišką palaikymą Vokietijai antradienį išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen bei kiti Europos valstybių vadovai. 

ELTA primena, kad rugpjūčio 4 d. vakarą Leipcigo/Halės oro uosto saugumo zonoje tarp Ukrainos krovininių lėktuvų buvo rastas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi.

Kiek vėliau antras neatpažintas skraidantis objektas susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu, kuris negalėjo nusileisti dėl uždaryto kilimo ir tūpimo tako ir buvo priverstas nutraukti nusileidimą. Dar vėliau Vokietijos tyrėjai aptiko ir trečią droną.

(Papildyta A. Costos komentaru, patikslintos pareigos) 

Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA) Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen skelbia, jog Europos Sąjunga (ES) reiškia solidarumą Vokietijai, antradienį paskelbusiai apie Rusijos sąsajas su rugpjūčio pradžioje įvykusiu drono incidentu Leipcigo oro uoste. Šiuos Kremliaus veiksmus pasmerkė ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa. 

„Esame vieningi savo pasiryžime pasipriešinti Rusijos agresijai. Atgrasysime bet ką, kas siekia pakenkti mūsų laisvei ir saugumui“, – socialiniame tinkle „X“ antradienį rašė EK vadovė. 

„Nepaisant šių vis intensyvėjančių ir rimtų veiksmų, išlaikysime ES vienybę. Vokietijos vyriausybė ėmėsi ryžtingų priemonių. Ir žinia aiški: hibridiniai išpuoliai neliks be aiškaus atsako“, – akcentavo U. von der Leyen. 

EK pirmininkė pabrėžė, kad Rusijos bandymai sėti nepasitikėjimą Europoje nepavyks – parama Ukrainai bus teikiama „tiek, kiek reikės“. 

Įraše EK vadovė taip pat užsiminė apie ES ruošiamas papildomas sankcijas Rusijai. Be to, šį incidentą ji pranešė trečiadienį planuojanti aptarti su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.

Kremliaus veiksmus pasmerkė ES Vadovų Tarybos pirmininkas

Rusijos išpuolį prieš Vokietiją pasmerkė ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas A. Costa. Jo teigimu, Kremlius privalo nutraukti karą prieš Ukrainą užuot jį eskalduodamas. 

„Mes griežčiausiai smerkiame Rusijos bandymą surengti dronų ataką Leipcigo oro uoste. Rusija privalo nutraukti agresijos karą prieš Ukrainą, o ne jį eskaluoti“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Costa. 

Jo teigimu, Europa stiprins bendradarbiavimą su sąjungininkėmis ir didins spaudimą Rusijai tol, kol ji ryšis „pakeisti kursą“.

„ES išlieka stipri ir vieninga, o Rusija nepasieks savo. Mūsų parama Ukrainai yra tvirta. Bendradarbiausime su Vokietija ir kitomis valstybėmis narėmis, kad sustiprintume spaudimą Rusijai, kol ji parodys norą pakeisti kursą“, – akcentavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. 

Apkaltino Rusiją dėl dronų išpuolio Leipcige. 

Kaip skelbta, antradienį Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje Vokietijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas ir užsienio reikalų ministras Johanas Wadephulas pranešė, kad tarnybų turimi duomenys rodo, jog su incidentu Leipcigo oro uoste, kai čia buvo rastas dronas su sprogmenimis, susijusi Rusija.

Pasak A. Dobrindto, nusikaltimo priemonės, tokios kaip dronų konfigūracija ir sprogmenys, yra žinomos iš kitų Rusijos vykdomų atakų. Pats išpuolio vykdymas, anot jo, priskirtinas vadinamiesiems žemo lygio („low-level“) agentams. 

Tuo metu J. Wadephul sakė, kad Rusijos generalinis konsulatas Bonoje ir Rusijos namai Berlyne bus uždaryti, o spaudimas Rusijos šešėlinei laivynui – padidintas. 

Palaikymą Vokietijai antradienį išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, griežtos priemonės, kurių imasi strateginė Lietuvos partnerė, rodo, kad hibridiniai veiksmai prieš bet kurią ES valstybę sulauks aiškaus atsako.

ELTA primena, kad rugpjūčio 4 d. vakarą Leipcigo/Halės oro uosto saugumo zonoje tarp Ukrainos krovininių lėktuvų buvo rastas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi.

Kiek vėliau antras neatpažintas skraidantis objektas susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu, kuris negalėjo nusileisti dėl uždaryto kilimo ir tūpimo tako ir buvo priverstas nutraukti nusileidimą. Dar vėliau Vokietijos tyrėjai aptiko ir trečią droną.

Federalinė prokuratūra kalbėjo „rimtą išpuolį prieš Vokietijos transporto ir logistikos infrastruktūrą“.

(Papildymai visame tekste)

Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA). Užsienio šalių lyderiai reiškia paramą Vokietijai, šiai apkaltinus Rusiją dėl drono incidento Leipcigo oro uoste. Jų teigimu, Europa išlieka vieninga ir nesileis įbauginama Rusijos provokacijų. 

Į incidentą sureagavęs Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas tikino – Europa nesileis įbauginama ir toliau visapusiškai rems Ukrainą ir kovos su agresoriumi.

„Lenkija, Baltijos šalys, Rumunija, o dabar ir Vokietija. Rusija didina įtampą visame regione. Mes nesileisime būti įbauginami, o mūsų atsakas bus tolesnė parama Ukrainai ir visapusiškas NATO valstybių koordinavimas kovojant su agresoriumi“, – antradienį socialiniame tinkle „X“ rašė D. Tuskas.

„Rusija šio karo nelaimės“, – pabrėžė Lenkijos ministras pirmininkas. 

Latvijos prezidentas: Rusijos hibridinis karas prieš Europą vyksta visu pajėgumu

Palaikymą Vokietijai išreiškė ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius. Jo teigimu, hibridinį karą prieš Europos šalis Kremlius vykdo visu pajėgumu.

„Latvija visiškai solidarizuojasi su mūsų drauge ir sąjungininke Vokietija po to, kai bandymas surengti dronų ataką Leipcigo oro uoste buvo priskirtas Rusijai“, – antradienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė Latvijos prezidentas. 

„Rusijos hibridinis karas prieš Europą vyksta visu pajėgumu. Mes remiame Vokietijos taikomas priemones ir esame pasirengę koordinuoti tolesnius atsakomuosius veiksmus“, – pabrėžė E. Rinkevičius. 

Suomijos prezidentas: įbauginimas nepasiteisins

Panašios pozicijos laikėsi ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. Jo teigimu, Europa pažįsta Rusijos modus operandi, tad Kremliaus bandymai ją įbauginti nepasiteisins. 

„Mes žinome Rusijos veikimo būdą. Rusija bando mus įbauginti, susilpninti mūsų ryžtą ir pasiryžimą remti Ukrainą jos gynybinėje kovoje. Įbauginimas nepasiteisins“, – socialiniame tinkle „X“ antradienį skelbė Suomijos prezidentas. 

„Mes esame vieningi ir atremiame visus bandymus pulti mūsų laisvę ir saugumą“, – pabrėžė A. Stubbas. 

Jo teigimu, Suomija ir toliau palaikys ryšius su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir kitais sąjuningais. 

Estijos diplomatijos vadovas: Rusija kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai

Tuo metu Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna tikino, kad incidentas Leipcige rodo, jog Maskvos provokacijos Europoje tampa vis pavojingesnės. Anot jo, Vokietijos reakcija yra „būtent tokia, kokios reikia“. 

„Rusija kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai. Leipcigo incidentas – dar vienas akivaizdus pavyzdys, rodantis, kad Maskvos veiksmai Europos teritorijoje tampa vis drąsesni ir pavojingesni. Kremlius nori įbauginti Europą ir susilpninti mūsų paramą Ukrainai. Jam tai nepavyks“, – socialiniame tinkle „X“ teigė M. Tsahka. 

„Vokietijos reakcija yra būtent tokia, kokios reikia. Atskleisti Rusijos veiksmus, ryžtingai jiems priešintis ir didinti spaudimą Maskvai“, – akcentavo Estijos užsienio reikalų ministras. 

M. Tsahkos teigimu, į Rusijos keliamą pavojų Europa turi atsakyti savo vienybe ir tvirta parama Ukrainai.

„Estija visiškai remia Vokietiją. Rusijos keliamas pavojus rūpi mums visiems. Europa turi į jį atsakyti kartu, parodydama stiprybę, vienybę ir tvirtą paramą Ukrainai“, – skelbė Estijos diplomatijos vadovas. 

Apkaltino Rusiją dėl dronų incidento Leipcige

Kaip skelbta, antradienį Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje Vokietijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas ir užsienio reikalų ministras Johanas Wadephulas pranešė, kad tarnybų turimi duomenys rodo, jog su incidentu Leipcigo oro uoste, kai čia buvo rastas dronas su sprogmenimis, yra susijusi Rusija.

Pasak A. Dobrindto, nusikaltimo priemonės, tokios kaip dronų konfigūracija ir sprogmenys, yra žinomos iš kitų Rusijos vykdomų atakų. Pats išpuolio vykdymas, anot jo, priskirtinas vadinamiesiems žemo lygio („low-level“) agentams. 

Tuo metu J. Wadephul sakė, kad Rusijos generalinis konsulatas Bonoje ir Rusijos namai Berlyne bus uždaryti, o spaudimas Rusijos šešėlinei laivynui – padidintas. 

Visapusišką palaikymą Vokietijai antradienį išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. 

ELTA primena, kad rugpjūčio 4 d. vakarą Leipcigo/Halės oro uosto saugumo zonoje tarp Ukrainos krovininių lėktuvų buvo rastas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi.

Kiek vėliau antras neatpažintas skraidantis objektas susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu, kuris negalėjo nusileisti dėl uždaryto kilimo ir tūpimo tako ir buvo priverstas nutraukti nusileidimą. Dar vėliau Vokietijos tyrėjai aptiko ir trečią droną.

Kyjivas, rugsėjo 1 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo šalių partnerių atstovus, kad jie atostogauja, kai jo šalis kovoja dėl išlikimo. 

„Pastarąsias dvi savaites Europa ir visas pasaulis, kuris mums padeda, atostogavo“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams. Rusija esą šį laiką išnaudojo atakoms prieš Ukrainos infrastruktūrą, taip pat siekdama sutrikdyti naujų mokslo metų pradžią.

Anot V. Zelenskio, Vakarų partneriai vykdo „diplomatiją pagal grafiką“. Jų požiūris yra toks: „Jei atostogos – tai atostogos“, – kalbėjo Ukrainos vadovas. Tai esą palieka labai nemalonų poskonį.

Pastarosiomis savaitėmis V. Zelenskis ne kartą kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, prašydamas paramos.

Ką konkrečiai turėjo omenyje, V. Zelenskis neįvardijo. 

Prieš savaitę, Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną, į Kyjivą buvo atvykę ES Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, Didžiosios Britanijos premjeras Andy‘is Burnhamas ir kiti valstybių bei vyriausybių vadovai. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pokalbiuose dėl tolesnės pagalbos dalyvavo vaizdo ryšiu. 

Ypač Ukrainos sostinė Kyjivas jau keletą savaičių patiria intensyvias Rusijos atakas dronais ir balistinėmis raketomis. Kyjivas vis spaudžia Vakarų partneres pristatyti daugiau trūkstamos amunicijos oro gynybos sistemoms.

Ukraina jau daugiau kaip puspenktų metų priešinasi Rusijos agresijai.

Vašingtonas, rugsėjo 1 d. (AFP-ELTA). JAV karinės pajėgos, reaguodamos į bandymus surengti išpuolius prieš komercinius laivus ir JAV pajėgas, antradienį sudavė smūgių Irano revoliucinei gvardijai, pranešė JAV kariuomenė.

Smūgiai, prasidėję 12:00 val. (19:00 val. Lietuvos laiku), buvo suduoti po „neseniai įvykusių (Revoliucinės gvardijos) bandymų Hormuzo sąsiauryje užpulti komercinius laivus ir regione dislokuotus JAV karius“, – platformoje „X“ pranešė JAV Centrinė vadavietė.

Nuo karo pradžios praėjus pusei metų, priešai tebėra aklavietėje: Iranas toliau laiko strateginį Hormuzo sąsiaurį uždarytą, o Jungtinės Valstijos toliau vykdo Irano uostų blokadą.

Sekmadienį Jungtinės Valstijos sudavė Iranui pirmuosius smūgius, apie kuriuos buvo pranešta per keletą savaičių, nusitaikydamos į Iranui priklausančią salą Hormuzo sąsiauryje.

Teheranas netruko atsakyti surengdamas išpuolį prieš JAV karinius objektus Artimuosiuose Rytuose.

Vašingtonas pranešė, kad jo pajėgos, siekdamos neleisti Teheranui užminuoti svarbųjį laivybos maršrutą, surengė antskrydį, kurio taikiniu buvo Irano raketų paleidimo įrenginiai Larako saloje.

Atsakydamas į tai Iranas apšaudė raketomis ir dronais Jordaniją ir Jungtinius Arabų Emyratus, teigdamas, kad taikėsi į ten dislokuotas JAV pajėgas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuomet pažadėjo „jiems stipriai smogti“, televizijos kanalo „Fox News“ žurnalistui pareikšdamas, kad „atsakas bus“.

Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys reiškia palaikymą Vokietijai, apkaltinusiai Rusiją dėl drono incidento Leipcigo oro uoste. Ministro teigimu, tai – dar vienas neapgalvotas Kremliaus bandymas išbandyti Europos ryžtą. 

„Mes ir toliau esame vieningi su savo sąjungininkais ir partneriais, didindami spaudimą Rusijai ir teikdami tvirtą paramą Ukrainai“, – antradienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė K. Budrys. 

„Leipcigo incidentas – tai dar vienas neapgalvotas Rusijos bandymas išbandyti mūsų ryžtą, vykdant priešiškus veiksmus visoje Europoje. Negalime vertinti šių incidentų atskirai. Jie yra platesnės kampanijos, kuria siekiama pakenkti mūsų saugumui ir vienybei, dalis“, – pabrėžė Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas. 

Jo teigimu, Lietuva palaiko Vokietijos valdžios institucijų atsakomuosius veiksmams, kurių ji ėmėsi reaguodama į šį išpuolį.

„Piktavališki veiksmai turi pasekmių“, – teigė užsienio reikalų ministras. 

Kaip skelbta, antradienį Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje Vokietijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas ir užsienio reikalų ministras Johanas Wadephulas pranešė, kad tarnybų turimi duomenys rodo, jog su incidentu Leipcigo oro uoste, kai čia buvo rastas dronas su sprogmenimis, yra susijusi Rusija.

Pasak A. Dobrindto, nusikaltimo priemonės, tokios kaip dronų konfigūracija ir sprogmenys, yra žinomos iš kitų Rusijos vykdomų atakų. Pats išpuolio vykdymas, anot jo, priskirtinas vadinamiesiems žemo lygio („low-level“) agentams. 

Tuo metu J. Wadephul sakė, kad Rusijos generalinis konsulatas Bonoje ir Rusijos namai Berlyne bus uždaryti, o spaudimas Rusijos šešėlinei laivynui – padidintas. 

Visapusišką palaikymą Vokietijai antradienį išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen bei kiti Europos valstybių vadovai. 

ELTA primena, kad rugpjūčio 4 d. vakarą Leipcigo/Halės oro uosto saugumo zonoje tarp Ukrainos krovininių lėktuvų buvo rastas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi.

Kiek vėliau antras neatpažintas skraidantis objektas susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu, kuris negalėjo nusileisti dėl uždaryto kilimo ir tūpimo tako ir buvo priverstas nutraukti nusileidimą. Dar vėliau Vokietijos tyrėjai aptiko ir trečią droną.

Maskva, rugsėjo 1 d. (dpa-ELTA). Vokietijai paskelbus apie baudžiamąsias priemones Maskvai po nepavykusio drono išpuolio Leipcigo/Halės oro uoste, Rusija pareiškė atitinkamai reaguosianti. Atsakas bus toks pat, kaip ir ankstesnių vienašališkų bei neteisėtų sankcijų atveju, agentūrai „dpa“ pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė  Marija Zacharova.

Prieš tai Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas ir užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas (CDU) apkaltino Rusiją dėl drono incidento Leipcigo/Halės oro uoste ir paskelbė apie baudžiamąsias priemones.

Pasak J. Wadephulo, bus uždarytas Rusijos konsulatas Bonoje. Be to, bus nutraukta sutartis su Rusų namais Berlyne. Atsižvelgiant į jau anksčiau kilusias diskusijas dėl Rusų namų uždarymo, Maskvoje buvo svarstoma, kad tokiu atveju savo veiklą turėtų nutraukti Goethe institutas.

M. Zacharova pareiškė, kad Maskva kaltina Vokietiją dėl dalyvavimo teroristiniuose išpuoliuose prieš Rusijos piliečius. Vokietija yra didžiausia Ukrainos rėmėja. 

„Berlynas remia terorizmą“, – sakė M. Zacharova, turėdama omenyje Vokietijos ginklų tiekimą Ukrainai ir milijardinę paramą.

Rusija neigė savo dalyvavimą incidente Leipcige ir tvirtino, kad tai provokacija, „tarnaujanti išskirtinai Kyjivo ir Europos politinio elito militaristinio sparno tikslams“. Ukrainai ir vyriausybėms Europoje reikia argumentų, kad galėtų toliau skirti „neribotas finansines lėšas korumpuotam režimui“, sakoma ankstesniame Rusijos ambasados Berlyne pranešime.

Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA). Vokietijai apkaltinus Rusiją dėl drono incidento Leipcigo oro uoste, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas tikina – Europa nesileis įbauginama ir toliau visapusiškai rems Ukrainą ir kovos su agresoriumi.

„Lenkija, Baltijos šalys, Rumunija, o dabar ir Vokietija. Rusija didina įtampą visame regione. Mes nesileisime būti įbauginami, o mūsų atsakas bus tolesnė parama Ukrainai ir visapusiškas NATO valstybių koordinavimas kovojant su agresoriumi“, – antradienį socialiniame tinkle „X“ rašė D. Tuskas.

„Rusija šio karo nelaimės“, – pabrėžė Lenkijos ministras pirmininkas. 

Kaip skelbta, antradienį Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje Vokietijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas ir užsienio reikalų ministras Johanas Wadephulas pranešė, kad tarnybų turimi duomenys rodo, jog su incidentu Leipcigo oro uoste, kai čia buvo rastas dronas su sprogmenimis, yra susijusi Rusija.

Pasak A. Dobrindto, nusikaltimo priemonės, tokios kaip dronų konfigūracija ir sprogmenys, yra žinomos iš kitų Rusijos vykdomų atakų. Pats išpuolio vykdymas, anot jo, priskirtinas vadinamiesiems žemo lygio („low-level“) agentams. 

Tuo metu J. Wadephul sakė, kad Rusijos generalinis konsulatas Bonoje ir Rusijos namai Berlyne bus uždaryti, o spaudimas Rusijos šešėlinei laivynui – padidintas. 

Visapusišką palaikymą Vokietijai antradienį išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. 

ELTA primena, kad rugpjūčio 4 d. vakarą Leipcigo/Halės oro uosto saugumo zonoje tarp Ukrainos krovininių lėktuvų buvo rastas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi.

Kiek vėliau antras neatpažintas skraidantis objektas susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu, kuris negalėjo nusileisti dėl uždaryto kilimo ir tūpimo tako ir buvo priverstas nutraukti nusileidimą. Dar vėliau Vokietijos tyrėjai aptiko ir trečią droną.