Vilnius, gegužės 29 d. (ELTA). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia šiemet gavusi 29 pranešimus dėl nesaugios paukštienos ir jos pusgaminių – 11 atvejų užfiksuoti pačių įmonių savikontrolės metu, likę 18 – po patikrinimų.

Anot VMVT, nesaugios paukštienos ir jos pusgaminių dažniau aptinkama tarp įvežtinių produktų – lenkiškos paukštienos nustatyta 16 atvejų, o lietuviškos – 12, šiemet nustatytas ir 1 atvejis braziliškos kilmės paukštienoje. 

Palyginus, per 2025 metų tą patį laikotarpį 14 atvejų nustatyta lenkiškoje ir 4 lietuviškoje paukštienoje.

„Tiekėjų pasirinkimas yra pačių ūkio subjektų prievolė, todėl verslas privalo vertinti savo partnerius per „padidinamąjį stiklą“, reguliariai juos audituoti ir reikalauti įrodymų, kad įsigyjama iš jų produkcija saugi, kad į rinką nepatektų užkrėstos žaliavos, – pranešime pabrėžia VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.

Anot jos, jei įmonė savikontrolės metu pati nustato problemą, ją sustabdo ir praneša VMVT, baudos nėra skiriamos.

VMVT teigimu, nėra fiksuojama ir atvejų, kai į mėsą yra „leidžiamas vanduo“ tam, kad ji neva taptų „sunkesnė“ parduodant, natūraliai 100 g svorio mėsoje gali būti nuo 45 iki 75 g vandens. 

„Tačiau jokio pridėtinio vandens negali būti. Jei tokie pažeidimai būtų nustatyti, tai jau traktuojama kaip klastojimas ir už tai atsakingiems subjektams grėstų tūkstantinės baudos. Vartotojai, įtarę tokius atvejus, turėtų nedelsdami pranešti tarnybai“, – teigia A. Mikalauskienė.

VMVT sukūrė įrankį, skirtą padėti vartotojams identifikuoti bei vertinti pardavimo vietas, naudodamiesi Skubių pranešimų apie saugų maistą ir pašarus sistemos (RASFF) švieslente vartotojai gali realiu laiku matyti, kuriose įmonėse ir kaip dažnai pasikartoja pažeidimai. 

Anot tarnybos, taip pat galima pasitikrinti, kurie produkcijos tiekėjai rinkai pateikė nesaugius produktus, ir rinktis tuos maisto subjektus, kurie nesaugių produktų švieslentėje minimi retai.

Kopenhaga, gegužės 29 d. (AFP-ELTA). Buvusi Danijos karalienė Margrethe buvo išrašyta iš ligoninės, kurioje atsidūrė po to, kai pargriuvo, penktadienį pranešė karališkieji rūmai.

Karališkieji rūmai savo pranešime nurodė, kad apie vidurdienį ji „buvo išleista iš ligoninės ir grįžo namo į Fredensborgo rūmus“.

Pranešime taip pat teigiama, kad buvusioji monarchė, prieš dvejus metus atsisakiusi sosto, „jaučiasi gerai“.

86-metė Margrethe į ligoninę buvo paguldyta pirmadienį, o tyrimai parodė, kad po kritimo „klubų srityje susikaupė didelis kiekis kraujo“.

Buvusioji karalienė didžiąją savo gyvenimo dalį buvo užkietėjusi rūkorė, o atsisakiusi sosto tebėra populiari tarp danų, mat savo valdymo laikotarpiu subtiliai stengėsi modernizuoti monarchiją.

Tačiau pastaraisiais metais ji patiria daugybę sveikatos problemų, o šį mėnesį kelias dienas praleido ligoninėje, kur jai buvo atlikta angioplastikos procedūra.

Ji ilgą laiką tvirtino, kad niekada neatsisakys sosto, tačiau po 2023 m. atliktos didelės nugaros operacijos savo nuomonę pakeitė.

2024 m. sausį Margrethe sostą perdavė savo vyriausiajam sūnui Frederikui, kuris tapo karaliumi, o jo žmona Marija – karaliene.

Kaip teigiama pranešime, Margrethe „turi ir toliau niekur neskubėti“, tačiau kol kas nė vienas iš numatytų jos susitikimų atšauktas nebuvo.

Paryžius, gegužės 29 d. (AFP-ELTA). Reaguodama į virtinę Rusijos smūgių Ukrainos civiliams gyventojams ir drono smūgį daugiabučiui Rumunijoje, Prancūzija penktadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių.

Anksti penktadienį dronas rėžėsi į daugiabutį Rumunijoje, kuri yra NATO narė. Incidentą, kurio metu buvo sužeisti du žmonės, pasmerkė tiek Aljansas, tiek Europos Sąjunga (ES).

Tai buvo pirmas kartas, kai dronas rėžėsi į gyvenamąjį namą už Ukrainos ribų nuo 2022 m. prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos.

„Ši nauja, neatsakinga eskalacija, įvykdyta akivaizdžiai pažeidžiant tarptautinę teisę, dar kartą parodo, kad Rusijos agresijos karas kelia grėsmę Europos ir viso NATO saugumui“, – teigiama Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Anksčiau penktadienį šalies užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot pabrėžė, kad Maskva pasirinko taikiniu „Europos Sąjungos ir NATO šalį“.

„Noriu pasmerkti šį neatsakingą Rusijos poelgį“, – radijo stočiai „France Inter“ sakė J. N. Barrot.

Prancūzija taip pat pasmerkė ankstesnius Maskvos raginimus sostinėje Kyjive esantiems civiliams ir užsieniečiams palikti miestą.

Ministerija Rusijos ambasadoriui pranešė, kad „Prancūzija liks Kyjive“, ir griežtai pasmerkė Rusijos nepagarbą tarptautinei ir humanitarinei teisei.

Maskva, gegužės 29 d. (ELTA). Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas įspėja Europos šalis dėl tolesnių dronų incidentų. Vyksta karas, ES piliečiai nebegalės ramiai miegoti, pareiškė buvęs prezidentas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

Anot jo, dar turi būti išsiaiškinta, kam priklauso Rumunijoje nukritęs dronas. Tačiau Europos valstybės esą neturėtų piktintis, nes jos tiesiogiai dalyvauja kare prieš Rusiją.

Tokių incidentų bus ir toliau, ypač ten, kur gaminami dronai Ukrainai, tęsė D. Medvedevas.

Be to, Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie greitą reakciją į vyriausybės Bukarešte sprendimą uždaryti Rusijos konsulatą Konstancos mieste.

Rusų dronas naktį į penktadienį pataikė į gyvenamąjį namą Rumunijoje, kuri yra ES ir NATO narė. Rumunijos gynybos ministerijos duomenimis, per incidentą Galacio mieste buvo sužeisti du žmonės.

(patikslinta 4 pastraipa)

Vilnius, gegužės 29 d. (ELTA). Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad su biurokratinėmis kliūtimis susidūręs Vilniaus „Teltonika High-Tech Hill“ puslaidininkių gamyklų parko projektas prie elektros tinklų turėtų būti prijungtas dar anksčiau nei planuota – iki šių metų pabaigos.

„Kaip žinia, anksčiau planavome, kad elektros pajungimas, visi darbai bus padaryti, kad būtų galima 2027 m. rugpjūčio mėnesį (prijungti prie tinklų – ELTA), čia jau pagal pagerintą planą, adaptuotą. Bet šiai dienai matome, kad nepaisant ekstremalios žiemos, kuri irgi trukdė darbus, ir visų kitų sričių, darbai bus padaryti žymiai anksčiau nei planuota“, – žurnalistams penktadienį Kuprioniškių transformatorių pastotės statybvietėje sakė Ž. Vaičiūnas.

 „Turime pažadą, kad iki metų pabaigos pavyks užbaigti visus darbus ir jau patiekti klientui elektros energiją“, – teigė ministras.

„Teltonika High-Tech Hill“ parko prijungimo prie perdavimo tinklo rangos darbus už 12,8 mln. eurų atlieka statybų bendrovė „Kauno tiltai“.

Iš viso bus prijungta 58 megavatų (MW) galios „Teltonikos“ gamyklų darbui reikalingų elektros įrenginių.

Energetikos ministras dėkojo darbus sklandžiai vykdantiems partneriams ir pažymėjo, kad Liepkalnio gamyklų parkas yra pavyzdinis šalies projektas.

Užbaigta trečdalis darbų, projektas spartinamas aštuoniais mėnesiais

Už projektą atsakingos šalies elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovo Andriaus Šemeškevičiaus teigimu, įrengiant projektui reikalingą Kuprioniškų pastotę jau įgyvendinta maždaug trečdalis visų darbų. 

„Daug iššūkių tokiuose projektuose yra, biurokratija suvalgo daug laiko, bet radome daug būdų kartu dirbdami, kaip galima pagreitinti biurokratinius procesus – rangos sutartis greitai pasirašyta ir dinaminė pirkimo sistema, tie sprendimai, kad nereikia ardyti gerbūvio, ir rangovo lankstumas, visa tai davė didžiulį efektą“, – žurnalistams sakė A. Šemeškevičius.

„Litgrid“ vadovo teigimu, visa tai leido strateginį projektą paspartinti aštuoniais mėnesiais.

Liepkalnyje jau atlikta didelė dalis kabelių linijų įrengimo darbų – iš 7,5 kilometrų įrengta apie 6,7 kilometrų naujos dvigrandės 110 kilovoltų (kV) elektros kabelių linijos (40 km iš 45 km aliuminio kabelio), iš jų daugiau kaip 2 km bus įrengta uždaru būdu, taip siekiant mažesnio poveikio miesto infrastruktūrai. 

Taip pat bus demontuotos senos ir įrengtos naujos atramos, nuo kurių kabelių linijomis Vilnius-Kuprioniškės ir Vilnia-Kuprioniškės bus prijungta naujoji transformatorių pastotė, jos įrengimo darbai taip pat artėja į pabaigą. Bus pastatyta ir nauja 110 kV skirstykla su penkiais jungtuvais, įrengti du nauji 63 MVA galios transformatoriai.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atliekamų darbų vertė siekia 8,24 mln. eurų (su PVM), tinklų operatorius projektui įrengs 110/10 kV galios transformatorius, 10 kV skirstyklą ir kitą skirstomojo tinklo infrastruktūrą.

„Iš ESO dalies esame pasiruošę – sekančią savaitę rangovas jau pradeda derinimo darbus, galės pajungti klientui visą tą galią, kuri yra pagal galimybę“, – žurnalistams sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.

Anot jo, „Teltonikos“ projekto vystymas yra svarbus augant šalies atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumams ir tinklo stabilumui.

„Vakar buvau Ukmergėje susitikime, tai Ukmergės atsinaujinančių generacija atitinka „Teltonikos“ vartojimo poreikius – tiek, kiek Ukmergėje bus sugeneruojama atsinaujinančių nominaliais skaičiais, tiek turėtų vartoti vien šis objektas“, – aiškino R. Radvila.

Visas „High-Tech Hill“ parkas Liepkalnyje turėtų veikti 2029-aisiais

Tuo metu gamyklų projektą vystančios „Teltonikos“ grupės įkūrėjas Arvydas Paukštys teigė, kad jį nustebino greitesnis nei planuota darbų tempas, ir kartu pažymėjo, kad „High-Tech Hill“ parko statybos vyksta taip pat sparčiai. 

Anot verslininko, „Teltonika High-Tech Hill“ parko gamyklas planuojama pilnai įveiklinti iki 2029 m.

„Mes, aišku, drąsiai pradėjome statybas, matydami, kad darbai vyksta sparčiai. Dabar kabelis (projekto darbai – ELTA) praktiškai paskutinėje fazėje ir mes tikimės jau šiais metais gauti elektrą. Tai yra 8 mėnesių greitesnis tempas nei buvo pažadėta. Tai itin džiugu ir mes jau planuojame tolimesnę savo plėtrą, įrangos užsakymus ir toliau didinti gamybos apimtis, žinodami, kad elektra jau greitai bus įvesta pilna apimtimi“, – kalbėjo A. Paukštys.

Pasak jo, pavasarį pastatytos ir įveiklintos „Teltonikos“ gamyklos kol kas veikė mažiau nei puse savo planuotų pajėgumų, o užbaigus Kuprioniškų transformatorių pastotės pajungimą gamyklos visu pajėgumu galės veikti kitais metais.

„Savo gamyklas, kurios jau buvo paleistos ir startavo pavasarį, mes pasistatėme prieš metus, bet neturėjome tiek elektros, todėl susimontavome tik 40 proc. įrangos pajėgumų. Tiesa, dabar galime drąsiai sakyti, kad 2027 m. visos gamyklos bus paleistos jau pilna apimtimi”, – tikino A. Paukštys.

Technologijų parke iš viso turėtų būti pastatyta 12 objektų, dar 4 jų – per ateinančius dvejus metus, kitus 4 – iki 2028 metų.

Kaip skelbė ELTA, „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas Arvydas Paukštys 2024-ųjų pabaigoje skelbė, jog planuoja stabdyti 3,5 mlrd. eurų vertės Liepkalnio „Teltonika High-Tech Hill“ Taivano puslaidininkių gamyklų parko statybas, argumentuodamas biurokratinėmis kliūtimis, visgi tuomet kilus viešoms diskusijoms ir sureagavus valstybės institucijoms skelbta, kad projektą užbaigti pavyks.

Vilnius, gegužės 29 d. (ELTA). Oficialaus vizito pirmadienį į Lietuvą atvyks Ukrainos premjerė Julia Svyrydenko, ji Vilniuje susitiks su ministre pirmininke Inga Ruginiene, prezidentu Gitanu Nausėda ir Seimo pirmininku Juozu Oleku.

„Pirmadienį į Lietuvą atvyksta Ukrainos premjerė Yulia Svyrydenko ir jos vadovaujama Vyriausybės delegacija. Vizito metu numatytas jos ir Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės tete-a-tete susitikimas bei bendras Lietuvos ir Ukrainos Vyriausybių posėdis“, – Eltai teigė premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas.

„Susitikimuose daug dėmesio bus skiriama dvišaliam bendradarbiavimui, paramai Ukrainai, Europos saugumo klausimams bei Ukrainos patirtims ir pamokoms, aktualioms stiprinant valstybių atsparumą ir pasirengimą krizėms“, – nurodė jis.

Oficialūs susitikimai vėliau pirmadienį numatyti prezidento ir Seimo pirmininko darbotvarkėse.

Ukrainos Aukščiausioji Rada ministre pirmininke J. Svyrydenko patvirtino pernai liepą.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, gegužės 29 d. (ELTA). Teisėsauga buvusiam kandidatui į prezidentus Eduardui Vaitkui pareiškė įtarimus dėl valstybės simbolių išniekinimo.

Dokumente, su kuriuo susipažino ELTA, nurodoma, kad įtarimai E. Vaitkui pareikšti penktadienį.

Šiame rašte teigiama, kad E. Vaitkus praėjusių metų gruodžio 30 d. socialiniame tinkle „Facebook“ publikavo paveikslėlį, kuriame buvo vaizduojama modifikuota Lietuvos herbo – Vyčio – kompozicija. Šioje kompozicijoje, kaip nurodoma teisėsaugos dokumente, integruoti simboliai, primenantys nacistinės Vokietijos simboliką.

Dokumente rašoma, jog E. Vaitkus savo veiksmais pasityčiojo iš Lietuvos valstybės simbolio – Lietuvos herbo – pasikėsindamas į valstybės autoritetą.

E. Vaitkus minėtą dieną „Facebook“ publikavo Lietuvos herbo – Vyčio – paveikslėlį, kuriame galima pamatyti, kad ant raitelio skydo yra vaizduojama svastika.

„Ar 2026 metais Lietuvos „geroji“ socdemų-Žemaitaičio valdžia skelbs SANKCIJAS Amerikai už prokremlišką politiką? Ar jas skelbtų „blogoji“ ankstesnė Šimonytės-liberalų vyriausybė?“, – prie minėto paveikslėlio „Facebook“ rašė E. Vaitkus.

Pats E. Vaitkus pranešė teisėsaugai pareiškęs, jog nesuprato, kuo yra įtariamas. Buvusio kandidato į prezidentus manymu, su juo siekiama politiškai susidoroti.

„Policijoje pareiškiau, kad nesuprantu kokiu pagrindu esu kaltinamas, nes „Facebook“ publikuota buvo tai, kas Lietuvos teisėsaugos (policijos ir prokuratūros) buvo raštu pripažinta LEISTINA, todėl laikau tai POLITINIU SUSIDOROJIMU.

Kiek tai susiję su mano skundais dėl Neteisėto Ukrainos vėliavų iškėlimo prie Kauno policijos komendantūros pastatų --  nežinau.  Kiek tai susiję su mano skundu VRM ministrui dėl Neteisėtos Lietuvos policijos Generalinio komisaro ir Kauno apskrities VPK viršininko veikos viršijant savo įgaliojimus – nežinau. TAČIAU žinau, kad pasakyti GANA galime tik visi kartu“, – „Facebook“ rašo E. Vaitkus.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Prezidentas atėmė apdovanojimą

Praėjusių metų gegužę prezidentas Gitanas Nausėda prokremliškais pareiškimais garsėjantį E. Vaitkų išbraukė iš Gedimino ordino kavalierių sąrašo. Priimti tokį sprendimą šalies vadovui rekomendavo Valstybės apdovanojimų taryba.

Klausimas dėl E. Vaitkaus turimo Gedimino ordino kilo po to, kai Baltarusijos sostinėje surengtoje spaudos konferencijoje politikas pareiškė, kad Lietuva neturi teisėtai išrinkto prezidento. Tokias buvusio kandidato į prezidentus kalbas Lietuvos politikai pavadino antivalstybinėmis.

Dėl šio sprendimo E. Vaitkus kreipėsi į teismus.

E. Vaitkus 2024 m. vykusiuose prezidento rinkimuose užėmė penktąją vietą ir sulaukė 7,31 proc. rinkėjų palaikymo. 

Kyjivas, gegužės 29 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo paramą Rumunijai, kurioje į gyvenamąjį namą rėžėsi rusiškas dronas, ir paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai.

Ukraina yra pasirengusi suteikti Rumunijai bet kokią reikalingą paramą, penktadienį socialiniame tinkle „X“ parašė jis.

V. Zelenskis pasidalijo Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen įrašu, kuriame ji taip pat paskelbė, kad po šio incidento dar labiau sustiprins spaudimą Rusijai.

„Tikimės, kad naujosios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai bus tikrai griežtos ir privers Rusiją suvokti, kad jos smūgiai reiškia didelius nuostolius pačiai Rusijai“, – rašė V. Zelenskis.

Jis taip pat paminėjo, jo paties žodžiais tariant, „dar vieną cinišką išpuolį prieš civilinę infrastruktūrą“ pietinėje Ukrainos Odesos srityje, kuri taip pat ribojasi su Rumunija.

Vakarų padedama, Ukraina jau daugiau nei ketverius metus gina savo teritoriją nuo Rusijos. Nuo karo pradžios Rumunijoje netoli sienos su Ukraina keletą kartų yra nukritę rusiškų dronų nuolaužų.

Papildysime.

Vilnius, gegužės 29 d. (ELTA). Teisėsauga buvusiam kandidatui į prezidentus Eduardui Vaitkui pareiškė įtarimus dėl valstybės simbolių išniekinimo.

Dokumente, su kuriuo susipažino ELTA, nurodoma, kad įtarimai E. Vaitkui pareikšti penktadienį.

Šiame rašte teigiama, kad E. Vaitkus praėjusių metų gruodžio 30 d. socialiniame tinkle „Facebook“ publikavo paveikslėlį, kuriame buvo vaizduojama modifikuota Lietuvos herbo – Vyčio – kompozicija. Šioje kompozicijoje, kaip nurodoma teisėsaugos dokumente, integruoti simboliai, primenantys nacistinės Vokietijos simboliką.

E. Vaitkus minėtą dieną „Facebook“ publikavo Lietuvos herbo – Vyčio – paveikslėlį, kuriame galima pamatyti, kad ant raitelio skydo yra vaizduojama svastika.

Vilnius, gegužės 29 d. (ELTA). Viena didžiausių pieno produktų gamybos bendrovių Baltijos šalyse „Vilvi Group“ penktadienį Bauskės mieste Latvijoje atidarė daugiau nei 60 mln. eurų vertės sūrių gamyklą, pranešė bendrovė.

Statybos truko dvejus metus, gamybinis kompleksas iškilo „Vilvi Group“ priklausančios įmonės „Baltic Dairy Board“ teritorijoje.

Komercinė sūrių gamyba čia prasidėjo dar sausį, o pirmoji produkcijos partija išgabenta užsakovams į Italiją.

„Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius pažymėjo, kad ši Bauskėje įsikūrusi sūrinė itin sklandžiai integruojasi į visą įmonių grupės gamybinę sistemą ir leidžia tvariai panaudoti kiekvieną pieno lašą.

Pasak jo, po sūrio gamybos likusios išrūgos keliauja į grupei priklausančią džiovyklą Tauragėje, kurioje gaminami sausi pieno produktai, o riebalai toliau perdirbami „Marijampolės pieno konservų“ gamykloje, kur iš jų gaminamas sviestas.

„Sukūrėme tvarią ir visiškai integruotą gamybos grandinę tarp padalinių Lietuvoje bei Latvijoje. Tai leidžia mums veikti maksimaliai efektyviai ir užtikrinti aukščiausią produkcijos kokybę“, – pranešime teigė G. Bertašius.

Naujoji gamykla yra visiškai automatizuota, pagrindinę įrangą jai tiekė bendrovės „TetraPak“, „SealedAir“, „GEA“ bei kiti partneriai. 

Komplekso statyboms panaudotos šiuolaikinius standartus atitinkančios medžiagos, o ant pastatų stogų veikia 1000 kilovatų (kW) galios saulės elektrinė – viena galingiausių Bauskės regione.

Gamykloje sukurta daugiau nei 100 naujų darbo vietų, o dauguma darbuotojų yra Bauskės gyventojai. 

„Vilvi Group“ investicijos yra tvirtas įrodymas, kad dėl savo palankios geografinės padėties ir ekonominio potencialo Bauskės regionas yra itin patrauklus stambiajam verslui“, – pranešime sakė Bauskės savivaldybės meras Aivars Mačeks.

Skaičiuojama, kad ėmusi veikti visu pajėgumu gamykla kasmet pagamins 18 tūkst. tonų sūrio ir sugeneruos „Vilvi Group“ apie 100-120 mln. eurų pajamų.

Gamyklos statyboms naudotos „Vilvi Group“ lėšos, „Citadele“ banko paskola ir Latvijos vyriausybės parama.