Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) profesinės sąjungos nepritaria įstaigos vadovybės siūlymui keisti darbuotojų atlyginimų skaičiavimo sistemą – esą dėl to darbo užmokestis gali augti lėčiau. Ligoninės vadovybė įspėja, kad nekeičiant tvarkos iki kitų metų pabaigos įstaigos deficitas gali papildomai išaugti 11–15 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis inicijavo neeilinį dalininkų susirinkimą.

„Mūsų nepritarimas nereiškia ligoninės finansinių problemų neigimo ar nenoro prisidėti prie jų sprendimo“, – Eltai teigė KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis.

Pasak jo, spalio 13 dieną trys ligoninės profesinės sąjungos, sudarančios Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę, bendrai nusprendė nepritarti siūlomam atlyginimų apskaičiavimo keitimo modeliui. Profesinės sąjungos pripažįsta sudėtingą ligoninės finansinę padėtį, tačiau teigia neturinčios pakankamai duomenų įvertinti, ar darbo sutarčių keitimas yra būtinas ir proporcingas sprendimas.

„Didžiausia mūsų įžvelgiama rizika yra susijusi ne su tiesioginiu dabartinio darbo užmokesčio „įšaldymu“, o su ilgalaikėmis darbuotojų atlyginimų augimo perspektyvomis“, – nurodė D. Burdulis.

Pagal ligoninės vadovybės siūlymą, darbo sutartyse nustatyti pagrindinio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientai būtų mažinami, o susidaręs skirtumas kompensuojamas fiksuota kintamąja dalimi. Profesinių sąjungų vertinimu, nors 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis turėtų išlikti toks pats, vėliau jo augimas galėtų sulėtėti, nes būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.

„Vien tai, kad 2027 metais darbuotojui būtų mokamas tokio pat dydžio pagrindinis darbo užmokestis kaip 2026 metais, savaime nereiškia, kad jo finansiniai interesai nenukentėtų“, – teigė D. Burdulis.

Jo teigimu, profesinės sąjungos reikalauja aiškių ilgalaikių atlyginimų augimo garantijų ir užtikrinimo, kad fiksuota kintamoji dalis nebūtų vienašališkai mažinama. Spalio 16 dieną jos oficialiai kreipėsi į ligoninės vadovybę, prašydamos pateikti išsamius finansinius duomenis, atskirų padalinių veiklos rezultatus, informaciją apie investicijas ir kitas išlaidas bei alternatyvas skolai mažinti.

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSSO) KUL padalinio pirmininkė Gitana Tautkevičienė taip pat teigė, kad siūlomi pakeitimai nepakankamai išdiskutuoti, o jų finansinės pasekmės ligoninei nėra aiškios.

„Įstaiga nepateikė jokios alternatyvos, nėra žinoma detali finansinė ataskaita“, – Eltai nurodė ji.

Pasak G. Tautkevičienės, lyginant su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didėjimu, siūloma tvarka gali lemti lėtesnį atlyginimų augimą.

KUL darbuotojų profesinės sąjungos atliktos apklausos duomenimis, siūlomam modeliui nepritaria 76,9 proc. respondentų. Dar 8,8 proc. galėtų pritarti tik suteikus papildomų garantijų arba pakeitus sąlygas, o 12 proc. teigė neturintys pakankamai informacijos apsispręsti. Modeliui pritaria 2,4 proc. apklaustųjų.

Darbuotojai taip pat siūlo įvertinti kitas išlaidų mažinimo galimybes, įskaitant administracines ir valdymo išlaidas.

Darbuotoja abejoja vadovybės atsakomybe

Sekmadienį savo „Facebook“ paskyroje KUL darbuotoja Živilė Ruseckaitė išreiškė susirūpinimą dėl siūlomų pokyčių. Ji klausė, kokią asmeninę atsakomybę už ligoninės finansinę padėtį prisiima vadovybė ir kodėl finansinių bei vadybinių sprendimų pasekmės turėtų tekti darbuotojams.

„Mes, slaugytojai, atsakingai atliekame savo darbą. Dirbame paromis, naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Mūsų darbas susijęs su tiesiogine atsakomybe už pacientų sveikatą ir gyvybę“, – rašė ji.

Ž. Ruseckaitės teigimu, sumažinus atlyginimus dalis kvalifikuotų slaugytojų gali pasirinkti kitas gydymo įstaigas, o likusiems darbuotojams tektų didesnis krūvis, didėtų perdegimo ir klaidų rizika. Ji taip pat priminė ankstesnius viešus pranešimus apie atlyginimų didėjimą ir slaugytojų koeficientų suvienodinimą.

„Jeigu dabar atlyginimai bus mažinami, kyla klausimas ne tik dėl finansų, bet ir dėl pasitikėjimo vadovybe“, – rašė darbuotoja.

Vadovybė įspėja dėl deficito ir atlyginimų vėlavimo

KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis Eltai teigė, kad darbo užmokesčiui šiuo metu tenka 80,4 proc. visų ligoninės pajamų, nors finansiškai tvariu laikomas 72–73 proc. rodiklis.

Vadovybės vertinimu, nekeičiant dabartinio darbo apmokėjimo modelio ir įgyvendinant numatomus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties reikalavimus, iki 2027 metų pabaigos finansinis deficitas papildomai išaugtų 11–15 mln. eurų.

A. Šimaičio teigimu, įgyvendinus siūlomą modelį darbo užmokesčiui tenkanti pajamų dalis sumažėtų iki maždaug 74 proc., o metinis finansinis rezultatas priartėtų prie subalansuoto biudžeto.

Vadovybė tvirtina, kad fiksuota kintamoji darbo užmokesčio dalis būtų nustatoma neterminuotai ir be raštiško darbuotojo sutikimo negalėtų būti keičiama. Nuo 2028 metų atlyginimai ir toliau didėtų, tačiau jų augimas būtų skaičiuojamas nuo pastoviosios dalies, o ne nuo viso pagrindinio darbo užmokesčio.

Ligoninės vadovybė taip pat perspėjo profsąjungą, kad dėl sudėtingos finansinės padėties nuo 2027 metų vasario gali pradėti vėluoti atlyginimų mokėjimas.

KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko D. Burdulio teigimu, profesinės sąjungos šį perspėjimą vertina rimtai, tačiau neturi pakankamai duomenų nepriklausomai įvertinti tokios rizikos pagrįstumą. Jis pabrėžė, kad prognozuojamą deficitą būtina atskirti nuo faktinio pinigų trūkumo, dėl kurio galėtų vėluoti darbo užmokestis.

SAM inicijavo neeilinį dalininkų susirinkimą

Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis Eltai teigė, kad ministerijai žinoma sudėtinga KUL finansinė padėtis. Anot jo, ministerija inicijavo neeilinį ligoninės dalininkų susirinkimą, kuriame ketinama išsamiai aptarti situaciją ir ieškoti sprendimų.

„Esu girdėjęs, kalbėjęs su direktoriumi. Direktorius informavo žodžiu. Ketvirtadienį esame inicijavę dalininkų susitikimą, kuriame išsamiai aptarsime klausimus ir ieškosime sprendimų, nes situacija tikrai yra labai sudėtinga“, – sakė ministras.

L. Kukuraičio teigimu, ligoninės darbuotojų atlyginimai, palyginti su kitomis ligoninėmis, yra vieni didesnių, todėl darbo užmokestis sudaro didelę finansinę naštą įstaigos biudžetui.

„Norint suvaldyti tokį didelį spaudimą biudžetui, reikia ieškoti sprendimų. Sprendimai yra direktoriaus atsakomybė. Mes norėsime išgirsti jo pristatymą dalininkų susirinkime, kuriame bus svarstoma dėl šių veiksmų“, – teigė L. Kukuraitis.

KUL 2026 metų pirmąjį pusmetį patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba ketverius metus iš eilės, o tiekėjų skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kelia iššūkių užtikrinant paslaugų teikimą. 

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, ligoninės pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys auga, tačiau sąnaudos didėja dar sparčiau.

Ligoninėje 2025-aisiais metais dirbo 3020 darbuotojų, metinės įstaigos pajamos siekė beveik 162 mln. eurų. 

Ši įstaiga uostamiestyje veikia nuo 2023-ųjų. 

Teheranas, spalio 22 d. (dpa-ELTA). Irano revoliucinė gvardija pranešė apie gaisrus keliuose naftos tanklaiviuose Hormuzo sąsiaurio regione. 

Keturi tanklaiviai buvo užpulti perkraunant naftą į kitus laivus, o dar trys laivai naktį užplaukė ant minų, sakoma pranešime. 

Šios informacijos nepriklausomai patikrinti nėra galimybės. Revoliucinė gvardija dar kartą pareiškė, kad plaukti sąsiauriu yra neteisėta, ir pagrasino Jungtinėms Valstijoms išplėsti atakas.

Irano ginkluotosios pajėgos praėjusiomis savaitėmis suintensyvino atakas prieš laivybą Hormuzo sąsiauryje. Jau kelis mėnesius JAV karinis jūrų laivynas palei Omano pakrantę lydi civilinius laivus, kad sudarytų galimybes atnaujinti naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų prekybą.

Praplaukę šiuo maršrutu tanklaiviai paprastai perkrauna savo krovinį į laukiančius kitus laivus.

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Seimo pirmininko pavaduotoja, „valstiečių“ atstovė Aušrinė Norkienė sako, kad papildomų pajamų valstybės biudžetui ieškoti būtina, tam politinė jėga siūlo didinti alkoholio ir tabako akcizus.

„Mes nieko naujo nepasiūlėme. Sudarydami koalicinę sutartį, mes sutarėme dėl kelių dalykų – dėl to, kad reikėtų didinti tabako, alkoholio ir elektroninių cigarečių akcizą. Kai ministras pateikia biudžetą, kuris yra deficitinis, manau, normalu ieškoti pajamų šaltinių“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo A. Norkienė.

„Mes priminėme, kad tuos šaltinius esame nurodę ir kad norint surinkti lėšų į biudžetą, reikia sprendinių. Mes tą ir pasiūlėme“, – pridūrė ji.

Be to, parlamentarė pažymėjo, kad didesni akcizai ne tik padėtų papildyti biudžetą, bet ir mažintų alkoholio ir tabako įperkamumą, taip prisidedant ir prie mažesnio jų vartojimo.

„Maisto įperkamumas dabar yra labai sumažėjęs, nes kainos labai išaugo. Deja, alkoholį, cigaretes mes sėkmingai įperkame ir įperkamumo procentas vis dar auga“, – teigė „valstiečių“ atstovė.

Kaip skelbta, antradienį finansų ministras Taurimas Valys parlamentui pateikė 2027 m. valstybės biudžeto projektą.

Seimo posėdžių salėje valstybės biudžetas svarstomas du kartus, jį taip pat svarsto Seimo komitetai, iš kurių Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) yra pagrindinis – beveik visi parlamento komitetai savo siūlymus pateikti turi iki lapkričio 10 d.

Pirmasis 2027 m. biudžeto svarstymas numatomas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.

Projektas numato, kad kitąmet biudžeto deficitas viršys nustatytus limitus ir sudarys 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 48,2 proc. BVP.

Europinis Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir 60 proc. valstybės skolos lygį.

San Chosė, Kalifornija, spalio 22 d. (dpa-ELTA). JAV Naujosios Meksikos valstijos teisėjas trečiadienį paskelbė, kad bendrovė „Meta“ privalo sumokėti 25 mlrd. JAV dolerių baudą dėl prieš kelerius metus kilusio „Cambridge Analytica“ skandalo, susijusio su asmens duomenų privatumu.

Prisiekusiųjų teismas anksčiau nustatė, kad „Facebook“ klaidino naudotojus dėl privatumo ir saviraiškos laisvės platformoje. Teisėjas apskaičiavo, kad bauda turėtų siekti beveik 219,5 mlrd. dolerių, tačiau tame pačiame sprendime ją sumažino iki 25 mlrd. 

Reaguodama į sprendimą „Meta“ pareiškė esanti įsitikinusi, kad apeliacine tvarka pasieks pergalę. Prieš kelias savaites paskelbus prisiekusiųjų teismo sprendimą, bendrovė teigė, kad nesutinka su juo ir kad toliau ginsis nuo pateiktų kaltinimų.

Už kiekvieną pažeidimą buvo numatyta iki 5 tūkst. JAV dolerių bauda. Prisiekusieji nustatė milijonus pažeidimų, todėl, teisėjo skaičiavimais, bendra suma siekė milijardus dolerių.

Skandalas pakirto visuomenės pasitikėjimą

2018 m. „Cambridge Analytica“ skandalas smarkiai pakirto visuomenės pasitikėjimą socialiniu tinklu „Facebook“. Duomenys, surinkti per iš pažiūros nekaltą apklausą, kurią atliko duomenų tyrėjas, buvo panaudoti naudotojų profiliams kurti ir perduoti politinių konsultacijų bendrovei „Cambridge Analytica“.

Tuometinio kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo rinkimų komanda taip pat naudojosi šiais duomenimis prieš 2016 m. JAV prezidento rinkimus. Iš viso šis skandalas palietė apie 87 mln. naudotojų paskyrų.

Vėliau „Meta“, be kita ko, sumokėjo JAV vyriausybei apie 6 mlrd. JAV dolerių, siekdama sureguliuoti su šia byla susijusius tyrimus.

Po skandalo Naujosios Meksikos valstija 2021 m. padavė bendrovę į teismą dėl saviraiškos laisvės platformoje. Šie kaltinimai buvo susiję su platesnio „Facebook“ veiklos tyrimo metu atskleistomis aplinkybėmis.

Be kitų teiginių, informatoriaus pranešime buvo nurodyta, kad kai kurioms žinomų asmenų paskyroms slapta buvo taikomos išimtys iš platformoje skelbiamam turiniui nustatytų taisyklių.

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad svarstoma galimybė peržiūrėti valstybės prisiimtų ir finansines galimybes ribojančių įsipareigojimų indeksavimą bei taip ateityje sutaupyti biudžeto lėšų.

„Yra daug, ko gero, erdvės (...) pagalvoti apie tam tikrų indeksavimų prizmę, kiek mes galime sumažinti esamų, buvusių įsipareigojimų procentus. (...) Didžiąja dalimi biudžetas yra toks, nes daugybę įsipareigojimų mes turėjome prisiimti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministras.

Anot jo, įsipareigojimų peržiūra galėtų būti viena iš galimybių sutaupyti valstybės lėšų, tačiau kol kas nėra nuspręsta, ar tokie pakeitimai būtų įgyvendinami jau nuo kitų metų.

„Manau, kad (indeksavimas – ELTA) viena iš opcijų yra sutaupymo. Mes tikrai negalime pasakyti, kad mes jau nuo kitų metų paleisime, bet tikrai viena iš opcijų yra būtent tai“, – teigė T. Valys.

Ministras pripažino, kad kai kurie valstybės prisiimti įsipareigojimai kelia nerimą ir smarkiai riboja galimybes planuoti finansus, tačiau konkrečių sričių neįvardijo.

„Aš nekalbu apie viską, bet kai kurios sritys mus neramina“, – sakė jis.

T. Valio teigimu, pirmiausia reikėtų patvirtinti 2027 metų valstybės biudžetą, o vėliau svarstyti galimus sprendimus dėl ateinančių metų.

„Dabar nenoriu kažko per daug dramatizuoti ar gąsdinti. (...) Palaukime truputį. Pradžiai pasitvirtinsime šitą biudžetą, o tada jau svarstysime apie ateinančius metus“, – kalbėjo finansų ministras.

Kaip skelbė ELTA, antradienį Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.

Dabar prasidės projekto nagrinėjimas Seimo komitetuose, jis į posėdžių salę grįš dviem svarstymams – pirmasis numatomas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.

Finansų ministras anksčiau sakė, kad Lietuva nėra vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, planuojanti viršyti 3 proc. BVP deficito ribą. 

Pasak jo, kitąmet šią ribą gali viršyti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų siekti 3,6 proc. BVP.

Kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP, taip pat didinti pensijas, viešojo sektoriaus atlyginimus, minimalią algą, socialines išmokas.

Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.

Kyjivas, spalio 22 d. (Ukrinform-ELTA). Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 22 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 571 tūkst. 820 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 2 250 priešo kareivių.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 439 (+3) priešo tankus, 25 594 (+8) šarvuotas kovos mašinas, 51 447 (+44) artilerijos sistemas, 2 229 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 719 (+3) oro gynybos sistemų, 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 997 (+7) antžemines robotizuotas sistemas, 575 124 (+ 1 750) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 138 sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 165 641 (+363) automobilį ir degalų cisterną, 4 846 (+2) specialiosios įrangos vienetus.

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Sostinėje iš buto pavogtas moters kompiuteris, iš jos sąskaitos pasisavinti pinigai, pranešė policija.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, trečiadienį gautas moters (gim. 1957 m.) pranešimas, kad nuo spalio 11 d. 12 val. iki spalio 17 d. 15 val. Vilniuje, Blindžių gatvėje, iš jos buto, buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S20“ ir planšetinis kompiuteris „Samsung Galaxy Tab A8“ bei iš jos banko sąskaitos pasisavinta 6 099,5 eurų. 

Bendras patirtas nuostolis įvertintas apie 6,2 tūkst. eurų. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, sukčiavimo,netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimo ar neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos.

Strasbūras, spalio 22 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pristatė pasiūlymus dėl radikalios Europos Sąjungos (ES) reformos. 

„Man Europos Sąjunga nebėra suverenių valstybių grupė“, –  spaudos konferencijoje Europos Parlamente Strasbūre anglų kalba sakė partijos pirmininkė Alice Weidel. Ji kritikavo tai, kad ne tiesiogiai renkama Europos Komisija yra vienintelė institucija, galinti siūlyti visoje ES galiojančius teisės aktus.

Tai esą „smarkiai sutrikdo abipusės kontrolės sistemą ir demokratinių sprendimų priėmimo procesą“. 

„Todėl sakome, kad turime pertvarkyti Europos Sąjungą ir grąžinti kompetencijas nacionaliniams parlamentams bei vyriausybėms“, – teigė A. Weidel.

Panašiai praėjusią savaitę kalbėjo ir Prancūzijos dešiniųjų nacionalistų lyderė Marine Le Pen, kuri, apklausų duomenimis, turi galimybių laimėti Prancūzijos prezidento rinkimus. Ji Briuselyje pabrėžė, kad „tautų Europa“ pirmiausia reiškia, jog Europos Komisija, kuri šiandien nuolat peržengia savo įgaliojimų ribas, vėl turi atlikti valstybėms tarnaujančio „sekretoriato“ vaidmenį.

Kaip dar vieną pagrindinį AfD Europos politikos punktą A. Weidel  įvardijo galimybę pasitraukti iš visos ES mastu sudarytų susitarimų. Pavyzdžiui, jei Šengeno erdvė neveiktų, Vokietija esą turėtų iš jos pasitraukti ir saugoti savo sienas.

A. Weidel taip pat kritikavo Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomą valstybės obligacijų supirkimą.

„Esame Europai palanki partija. Esame pasirengę bendradarbiauti ir veikti konstruktyviai“, – pabrėžė AfD grupės Europos Parlamente pirmininkas René Austas.

Naujame strateginiame dokumente partijos europarlamentarai, be kita ko, siūlo atsisakyti tiesioginių Europos Parlamento rinkimų. Vietoj jų europarlamentarus deleguotų nacionaliniai parlamentai.

„Europos Vadovų Taryba taptų pagrindine sprendimų priėmimo institucija, o valstybių ir vyriausybių vadovai tiesiogiai svarstytų klausimus ir priimtų sprendimus“, – teigiama dokumente.

Jei ES pertvarka vyks ne pagal AfD siūlymus, politikai nori surengti referendumą dėl Vokietijos narystės ES.

Dokumente taip pat kalbama apie „esminį“ euro sistemos pertvarkymą dėl „struktūrinės ydingos raidos“. Be kita ko, Europos Centrinis Bankas esą turėtų „griežtai apsiriboti savo pradiniu įgaliojimu – kainų stabilumo užtikrinimu“, o Vokietijos balsas ECB valdančiojoje taryboje turėtų turėti didesnį svorį.

Tačiau dar rugpjūtį A. Weidel patvirtino, kad jos partija, jei ateitų į valdžią, siektų pasitraukti iš euro zonos. Žurnalistų paklausta, ar partija dabar laikosi pozicijos likti ES ir euro zonoje, ji atsakė, kad partijoje „atvirai diskutuojama ir ginčijamasi, koks būtų geriausias sprendimas Europos Sąjungai ir koks turėtų būti Vokietijos vaidmuo joje“.

„Aišku viena: mes pasisakome už Europos Sąjungą, už tėvynių Europą, kurioje Europos valstybės būtų lygiavertės“, – pabrėžė A. Weidel.

Europos Parlamente AfD priklauso frakcijai „Europos suverenios tautos“ (ESN). Ji yra mažiausia iš šiuo metu veikiančių frakcijų – turi 27 iš 719 europarlamentarų.

Vilnius, spalio 22 d. Užsienio reikalų ministerija (URM) parengė notą dėl dviejų Irane galimai sulaikytų lietuvių, sako ministerijos kanclerė Aistė Stakėnienė. Šiuo metu, anot jos, galimo sulaikymo priežastys nėra žinomos.

„URM jau yra notą surašiusi, taip pat turime garbės konsulą, kuris irgi bando visais oficialiais kanalais gauti patvirtinimą (dėl sulaikymo – ELTA)“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Stakėnienė. 

„Patvirtinsiu, kad URM turi informacijos, kad dvi Lietuvos pilietės galėjo būti sulaikytos Irane, bet mes siekiame gauti oficialią informaciją, kad tai būtų patvirtinta oficialiais kanalais, kad būtent sulaikymas yra įvykdytas“, – pabrėžė ji. 

Kol kas, anot jos, nėra žinoma, dėl ko dvi moterys galėtų būti sulaikytos. Tiesa, kanclerės teigimu, bus bandoma suteikti visą reikalingą pagalbą, kad šalies pilietės būtų sugrąžintos atgal į Lietuvą. 

„Galimo sulaikymo priežastys mums kol kas nėra žinomos, o principas, kad valstybė siekia padėti visiems savo piliečiams, galioja visais atvejais, tai visais atvejais ir bandysime suteikti savo konsulinę pagalbą suteikti tokią, kokią valstybė gali šioje situacijoje“, – teigė kanclerė.

„Iranas yra ypač sunki valstybė – ji yra patenkanti į tą mūsų juodąjį sąrašą, kur ne tik rekomenduojame nevykti, bet ir rekomenduojame kuo skubiau išvykti“, – akcentavo ji. 

Kaip skelbta, antradienį pranešta apie dvi galimai Irane be žinios dingusias lietuves. 

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad ieškomos moterys – Daiva Zakažauskaitė (gim. 1992 m.) ir Erika Šlimaitė (gim. 1983 m.). Jos spalio 7 dieną iš Lietuvos skrido į Turkiją, o iš jos – į Iraną. 

Moterų artimieji su jomis negali susisiekti nuo spalio 11 dienos, jų telefonai išjungti, jos neprisijungia prie savo socialinių tinklų, kitais būdais susisiekti taip pat nepavyksta. 

(papildymai visame tekste)

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Kėdainių ir Kaišiadorių rajonuose trečiadienį kontrabandiniai balionai atsitrenkė į elektros laidus ir sprogo, pranešė ugniagesiai.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, 6.04 val. pranešta, kad Kėdainių rajone, Dotnuvos seniūnijoje, Padotnuvio kaime, Draugystės gatvėje, kažkas dega, galimai gatvėje sprogo lempa. 

Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad kontrabandinis balionas buvo atsitrenkęs į elektros laidus ir sprogęs. Baliono skiautės degė šalikelėje. 

Gaisras užgesintas.

Kitas pranešimas apie kontrabandinį oro balioną gautas 23.04 val. Ugniagesiai informuoti, kad Kaišiadorių rajone, Šaknių kaime, Vėjo gatvėje, išgirsta apie sprogimą, laukuose kažkas dega.

Atvykus ugniagesiams, oro balionas su kontrabandinėmis cigaretėmis buvo atsitrenkęs į elektros laidus ir užsidegęs. 

Gaisras buvo užgesintas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba fiksuoja atvejus, kai tokiais meteorologiniais oro balionais iš Baltarusijos yra gabenamos kontrabandinės cigaretės.