Vilnius, spalio 28 d. (ELTA). Norint vaiko priežiūros atostogų pakeitimus įgyvendinti nuo kitų metų liepos, papildomai reikėtų 62 mln. eurų, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Pasak jos, šiuo metu numatyta, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2028 m., tačiau girdima lūkesčių juos įgyvendinti anksčiau.

„Mes lyg ir buvome numatę, kad nuo 2028 metų jos įsigalios, bet jau girdžiu, kad yra didelis lūkestis, jog tai būtų nuo liepos 1-osios. Viskas priklausys nuo to, ar Finansų ministerija skirs papildomus 62 mln. eurų“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Ministrės teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), rengiant kitų metų biudžetą, jau buvo priversta gerokai sumažinti planuotas išlaidas, todėl naujoms iniciatyvoms įgyvendinti reikėtų papildomo finansavimo.

„Kalbant apie taupymą, turbūt mūsų ministerija bene labiausiai buvo priversta taupyti. Mes sutaupėme, parodėme taupymą ir gerokai apkarpėme visas eilutes. Dabar, jeigu atsiras viena ar kita papildoma iniciatyva, ją bus įmanoma įgyvendinti tik skyrus papildomų lėšų“, – aiškino ji.

I. Ruginienė taip pat teigė besitikinti, kad svarstant biudžetą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) pavyks ištaisyti kai kuriuos ministerijos finansavimo trūkumus.

Vis dėlto ministrė pabrėžė, kad diskusijos dėl kitų metų biudžeto dar nesibaigė, todėl iki galutinio jo priėmimo numatytos sumos gali keistis.

„Biudžeto formavimas dar nesibaigė ir apie galutinį biudžeto variantą galėsime kalbėti tada, kai Seime vyks galutinis balsavimas. (…) Iki pat gruodžio mėnesio keisis skaičiai, aplinkybės ir biudžeto eilutės“, – sakė I. Ruginienė.

Pasak jos, šiuo metu ministerijos bendromis pastangomis siekia apginti Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte numatytą finansavimą.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.

Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.

(atnaujinta pirma pastraipa ir pavadinimas)

Madridas, spalio 28 d. (AP-ELTA). Per dviejų greitųjų traukinių susidūrimą centrinėje Ispanijos dalyje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki mažiausiai 30, pranešė Kastilijos-La Mančos regiono valdžia. 

Ispanijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja ADIF pranešė, kad avarija įvyko trečiadienio rytą Toledo provincijoje. Sustabdytas traukinių eismas tarp Madrido, Siudad Realio ir Andalūzijos.

Netoliese esančio Urdos miestelio meras Manuelis Galánsas Ispanijos visuomeniniam transliuotojui TVE sakė, kad per avariją buvo sužeista keleivių. Pasak jo, civilinės saugos tarnybos paprašė savivaldybės parengti sporto salę, kurioje būtų galima suteikti pagalbą keleiviams.

TVE pranešė, kad susidūrė du ta pačia kryptimi važiavę greitieji traukiniai. Vienas jų rėžėsi į kito galą, nuo bėgių šlaitu žemyn nuriedėjo du vagonai. Vienas traukinys priklauso valstybinei geležinkelių bendrovei „Renfe“, kitas – privačiai bendrovei „Iryo“. Susidūrimo priežastis kol kas neaiški.

Sausį Pietų Ispanijoje traukinys nuriedėjo nuo bėgių ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu traukiniu. Per avariją žuvo 45 žmonės.

Vilnius, spalio 28 d. (ELTA). Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė mano, kad kalėjimuose, Probacijos tarnyboje pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų algos turėtų būti didesnės.

„Kalbant apie bausmių vykdymo sistemą, Probacijos tarnybą, mūsų vertinimu, dirbantys tose įstaigose ir institucijose pagal darbo sutartis, tarkime, psichologai, socialiniai darbuotojai, vertinant ir ypatingos rizikos sąlygas, įtemptą darbo pobūdį, norėtųsi, kad ir jiems tas atlyginimas būtų adekvatesnis“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Tamašunienė.

Jos teigimu, taip pat didesnių algų nusipelnė ir teismų personalo darbuotojai, tai yra teisėjų padėjėjai, sekretoriai. Tiesa, pasak R. Tamašunienės, šių darbuotojų atlyginimų kėlimo planas jau yra numatytas.

„Tie darbo užmokesčiai labai lėtai kyla. Matome eilutę, kad bus skiriamas finansavimas, bet tikėjomės didesnės finansinės projekcijos šiais metais. Bet žinia yra gera ta, kad numatytas yra trijų metų augimas ir pagal valstybės galimybes tas augimas turėtų būti įgyvendintas“, – apie teismų personalo darbuotojų algas kalbėjo R. Tamašunienė.

Teisėjų tarybos pirmininkė Danguolė Bublienė anksčiau yra sakiusi, kad būtina keisti teismų finansavimo modelį ir numatyti, kad teisėjų padėjėjų atlyginimai turėtų siekti 50 proc. teisėjų algų.

Kalbėdama apie Teisingumo ministerijos valdomas sritis, R. Tamašunienė pažymėjo, kad didesnio finansavimo reikia ir kalėjimų infrastruktūrai.

„Kalėjimų infrastruktūra tikrai yra labai bloga, dedamos visos pastangos ieškant sprendimo. Kreipėmės į norvegų fondus, pavyko pradėti derybas. Investicijos ateis į šitą sistemą“, – dėstė ministrė.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.

Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė kritiką Vyriausybei, mat ši kol kas nepristatė konkretaus plano, kaip ateityje bus mažinamas valstybės biudžeto deficitas, kuris kitąmet greičiausiai pažeis Europos Sąjungos (ES) Mastrichto kriterijus.

Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.

Kitų metų biudžeto projekte gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Taip pat planuojama didinti pensijas, minimalią mėnesinę algą, socialines išmokas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.

Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.

Seime pirmasis biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.

Teheranas, spalio 28 d. (AFP-ELTA). Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį perspėjo, kad bet koks Izraelio inicijuotas išpuolis Persijos įlankos regione turėtų „pražūtingų padarinių“ pasaulio rinkoms.

„Pražūtingi padariniai tarptautinėms rinkoms, kuriuos sukeltų bet kokia Izraelio inicijuota karinė avantiūra Persijos įlankos regione, ir toliau kelia didelį susirūpinimą tiek dujų tiekėjams, tiek vartotojams“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Araghchi.

Pastarosiomis dienomis JAV ir Izraelis užsiminė apie galimybę atnaujinti smūgius Iranui per Artimuosiuose Rytuose vykstantį karą, kuris prasidėjo vasarį JAV ir Izraeliui užpuolus Islamo Respubliką.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, po įtemptų rinkimų siekiantis suformuoti naują vyriausybę, trečiadienį pareiškė, kad galėtų kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pasistengti pašalinti Irano keliamą „egzistencinę grėsmę“.

Niujorkas, spalio 28 d. (AP-ELTA). Į mažą tiranozaurą panašaus dinozauro fosilija tapo viena brangiausių pasaulyje.

Retas Nanotyrannus skeletas antradienį Niujorke vykusiame aukcione parduotas nežinomam pirkėjui už 47,3 mln. JAV dolerių, pranešė aukcionų namai „Sotheby’s“. Neseniai patvirtinta, kad šis dinozauras buvo tolimas tiranozauro (Tyrannosaurus rex) giminaitis, o ne jaunas tos pačios rūšies atstovas. Aukcionų namai tikėjosi už skeletą gauti nuo 6 iki 9 mln. dolerių.

Už skeletą, pramintą Džodi, sumokėta suma yra antra didžiausia per visą dinozaurų fosilijų pardavimo istoriją. Šią vasarą „Sotheby’s“ aukcione už rekordinę 50,1 mln. dolerių sumą buvo parduotas tiranozauro skeletas, pavadintas Gasu.

„Sotheby’s“ teigimu, naujasis Džodi savininkas kol kas nusprendė neatskleisti savo tapatybės. Per maždaug 12 minučių trukusį aukcioną jis pasiūlė didesnę kainą nei penki kiti internetu ir telefonu dalyvavę pirkėjai.

Nanotiranozauro ilgis maždaug perpus mažesnis už suaugusio tiranozauro. Abu šie dinozaurai gyveno kreidos periode, maždaug prieš 67 mln. metų. Nanotiranozauras turėjo santykinai ilgesnes priekines galūnes, didesnius nagus ir plonesnius, į ašmenis panašius dantis nei garsusis jo giminaitis.

Džodi yra vienas iš vos trijų žinomų šios rūšies skeletų. Jo aukštis siekia 2,9 metro, ilgis – beveik 6 metrus. Nuo šio mėnesio pradžios skeletas buvo eksponuojamas „Sotheby’s“ būstinėje Manhatane. Manoma, kad išliko beveik 70 proc. skeleto.

Dinozauras pavadintas Montanos valstijos rančos savininkės Jodi Pierson, 2019 m. aptikusios jo liekanas savo žemėje, vardu.

„Sotheby’s“ padėkojo profesionalių fosilijų ieškotojų komandai, kurios pastangos aptikti ir iškasti šį skeletą buvo parodytos 2020 m. televizijos kanalo „Discovery“ dokumentiniame seriale „Dinozaurų medžiotojai“.

Vis dėlto kai kurie mokslininkai nepritaria tokiems pardavimams privatiems asmenims. Jų nuomone, Džodi ir kitos svarbios fosilijos turėtų būti saugomos ir eksponuojamos muziejuose ar kitose institucijose, kad mokslininkai galėtų jas tyrinėti, o visuomenė – apžiūrėti.

Mokslininkai dešimtmečius nesutarė, ar nanotiranozauras buvo kitos dinozaurų rūšies, ar tik jaunas tiranozauras. Tačiau pernai paskelbtame tyrime padaryta išvada, kad jis priklausė atskirai dinozaurų rūšiai.

Vilnius, spalio 28 d. (ELTA). Ukrainos Dnipro srityje atidarytas Lietuvos lėšomis atstatytas reabilitacijos centras, kuriame bus teikiama pagalba nugaros smegenų traumas patyrusiems civiliams ir kariams.

Po rekonstrukcijos centre įrengtos 34 stacionarinio gydymo vietos, iš jų 15 – specialiai pritaikytose dvivietėse ir vienvietėse palatose. Daugiau nei 1,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto centre dirbs 40 darbuotojų, teikiančių stacionarines ir ambulatorines paslaugas, įskaitant kineziterapiją, ergoterapiją, psichologinę bei logopedinę pagalbą.  

Centras taip pat teiks profesinės reabilitacijos ir adaptacijos paslaugas. Bendradarbiaujant su medicinos universitetu, jame bus rengiami ir jauni medicinos specialistai.

„Įgyvendindama  „Sužeistų ir nuo karo nukentėjusių asmenų reabilitacijos ir reintegracijos Ukrainoje programą“, Lietuva prisideda prie itin svarbaus tikslo – padėti veteranams bei civiliams, patyrusiems sunkius fizinius sužalojimus ir psichologines traumas, atsigauti ir vėl įsitraukti į aktyvų visuomeninį gyvenimą“, – pranešime cituojamas Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Jis pažymėjo, kad Lietuva su Ukraina bendradarbiauja ne tik stiprindama reabilitacijos infrastruktūra, bet ir užtikrindama saugų ugdymą, atkurdama būtiniausias viešąsias paslaugas, statydama slėptuves bei stiprindama institucinį atsparumą.

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško savo ruožtu pabrėžė, kad reabilitacija yra nacionalinis prioritetas. Pasak jo, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius stacionarinę reabilitaciją gavo beveik 171 tūkst. pacientų, o ambulatorines paslaugas – apie 170 tūkst.

„Šis centras stiprina Ukrainos reabilitacijos tinklą ir plečia galimybes gauti specializuotą pagalbą pacientams iš visos šalies. Lietuvos investicijos į infrastruktūrą ir specialistų rengimą bus naudingos žmonėms dar daugelį metų“, – sakė V. Liaško.  

2,5 mln. eurų vertės centro rekonstrukciją finansavo Lietuva, o projektą įgyvendino Lietuvos tarptautinių partnerysčių centras LIPC | CPVA. Pasaulio sveikatos organizacija, remiama Europos Komisijos, centrui suteikė įrangą ir baldus.  

Maskva, spalio 28 d. (ELTA). Didžiausias Rusijos knygynų tinklas „Čitai-Gorod–Bukvojed“ pastaraisiais metais išleido apie 100 mln. rublių knygoms, kurios pažeidžia Rusijos įstatymus, pašalinti iš prekybos ir jas sunaikinti, duodamas interviu Rusijos verslo naujienų portalui RBC sakė tinklo vadovas Aleksandras Bryčkinas.

„Dažniausiai problema ta, kad negalime grąžinti prekių tiekėjui, todėl turime jas nurašyti į nuostolius. Negalime tiesiog išmesti šių knygų į šiukšliadėžę. Tai toksiškos atliekos. Todėl jas reikia sunaikinti, ir už tai taip pat mokame patys. Be to, niekas mums nekompensuoja išlaidų, patiriamų išimant knygas iš lentynų, grąžinant jas į sandėlį, organizuojant jų transportavimą ir vėlesnį apdorojimą sandėlyje. Visa tai reikalauja milžiniško darbo ir gana didelių išlaidų“, – sakė A. Bryčkinas.

A. Bryčkinas paaiškino, kaip vyksta knygų naikinimas.

„Procesas atrodo taip: paslaugų teikėjas pramoniniu smulkintuvu sunaikina knygas, o visas procesas filmuojamas“, – pasakojo jis.

Pasak A. Bryčkino, knyga išimama iš prekybos, kai tinklas gauna Rusijos knygų sąjungos pranešimą, kad „dėl konkrečios knygos kyla įtarimų“. Tuomet tinklas sustabdo jos pardavimą, „kol bus išsiaiškinta padėtis“.

„Žinoma, tokioje situacijoje visiško aiškumo būti negali. Nes net jei Rusijos knygų sąjunga knygoje nieko neaptinka, nėra jokios garantijos, kad tuo pat metu kurioje nors kitoje organizacijoje neatliekamas kitas ekspertinis vertinimas“, – pridūrė A. Bryčkinas.

A. Bryčkino teigimu, Rusijos skaitytojai didesnio susidomėjimo iš prekybos pašalintomis Liudmilos Ulickajos ir Boriso Akunino knygomis nerodo.

„Keletas Boriso Akunino knygų vis dar guli sandėlyje, jų dar nesunaikinome. Grąžinti jų tiekėjui neįmanoma. Tam tikra prasme tai galima laikyti specialiuoju ribotos prieigos fondu“, – sakė A. Bryčkinas.

Pastaraisiais metais Rusijoje valdžios institucijų ar provyriausybinių organizacijų reikalavimu knygos reguliariai šalinamos iš prekybos. Pavyzdžiui, 2026 m. spalį Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija „Roskomnadzor“ uždraudė rašytojos Olgos Pticevos romanus „Dvesti tretij den zimy“ („203-ioji žiemos diena“) ir „Vesna vody“ („Vandens pavasaris“). Žiniasklaidos pranešimais, draudimas galėjo būti susijęs su jose įžvelgtais „netradicinių seksualinių santykių propagavimo“ požymiais.

Seulas, spalio 28 d. (AP-ELTA). Pietų Korėja trečiadienį skyrė „Alphabet“ priklausančiai „Google“ ir bendrovei „Apple“ iš viso 63,7 mlrd. vonų (47,6 mln. JAV dolerių) baudų už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi programėlių parduotuvių rinkoje. Bendrovės kaltinamos vertusios vietos kūrėjus naudotis jų mokėjimo sistemomis ir nepagrįstai vilkinusios programėlių patikras.

Pietų Korėjos žiniasklaidos ir ryšių komisija (šalies žiniasklaidos ir telekomunikacijų reguliavimo institucija) kelerius metus tyrė, ar JAV technologijų milžinės nepažeidė 2021 m. priimto įstatymo, draudžiančio programėlių parduotuvių valdytojams versti kūrėjus naudotis konkrečiomis mokėjimo sistemomis.

Komisija skyrė „Google“ 42,9 mlrd. vonų (32 mln. JAV dolerių), o „Apple“ – 20,8 mlrd. vonų (15,5 mln. JAV dolerių) baudas ir įpareigojo abi bendroves leisti Pietų Korėjos programėlių kūrėjams savo programėlėse naudoti nuorodas į išorines mokėjimo sistemas bei patobulinti programėlių tikrinimo procedūras.

„Google“ ir „Apple“ į naujienų agentūros AP prašymus pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

Komisijos teigimu, „Google“ ir „Apple“ nesąžiningai vertė programėlių kūrėjus naudotis jų pačių programėlėse integruotomis mokėjimo sistemomis, kartu drausdamos atlikti mokėjimus per išorines interneto svetaines.

Nors bendrovės formaliai leido programėlėse naudoti trečiųjų šalių mokėjimo sistemas, jos taikė kūrėjams 26 proc. komisinį mokestį ir nesuteikė kai kurių funkcijų, prieinamų naudojantis jų pačių sistemomis. Taip kūrėjai faktiškai buvo verčiami naudotis tik bendrovių programėlėse integruotomis mokėjimo sistemomis, nurodė komisija.

Komisija taip pat nustatė atvejų, kai bendrovės vilkino programėlių patikras, aiškiai nepaaiškindamos kūrėjams vėlavimo priežasčių ir nenurodydamos, kada patikros bus atnaujintos. Be to, ji apkaltino „Apple“ nuo 2015 m. iki 2023 m. sausio Pietų Korėjos kūrėjams taikius didesnius komisinius mokesčius nei kitų šalių kūrėjams.

Pietų Korėja jau daugelį metų atidžiai tikrina jos rinkoje veikiančių užsienio technologijų bendrovių verslo praktiką. 2021 m. ji tapo pirmąja šalimi, pradėjusia taikyti įstatymą, kuriuo draudžiama tokiems programėlių parduotuvių valdytojams kaip „Google“ ir „Apple“ reikalauti naudotis jų pačių programėlėse integruotomis mokėjimo sistemomis.

Vilnius, spalio 28 d. (ELTA). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) prašo 0,2 mln. eurų didinti kitiems metams suplanuotą institucijos biudžetą – pirmininkė teigia, kad trūksta lėšų darbo užmokesčiui, kas svarbu užtikrinant komisijos veiklos nepriklausomumą.

Komisijoje šiuo metu yra numatyti 35 etatai, iš jų penki – komisijos narių, dar 30 etatų – sekretoriato darbuotojų, iš kurių šiuo metu užpildyti tik 22 etatai.

Pasak VTEK pirmininkės Jolantos Bernotaitės, tai susiję su ribotu biudžeto finansavimu darbo užmokesčiui.

„Esame nepriklausoma viešųjų ir privačių interesų derinimo, lobistinės kontrolės veiklos kontrolę ir priežiūrą vykdanti institucija. Vienas iš esminių nepriklausomumo užtikrinimo elementų yra tinkami resursai, tinkamas finansavimas, kas itin svarbu ir nepriklausomumui, ir siekiant profesionalaus ir kokybiško funkcijų įgyvendinimo“, – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje trečiadienį sakė ji.

„Manome, kad pakankamai netolimoje ateityje galime susidurti su problema, kai reikės apsispręsti, kurias iš pagrindinių, esminių funkcijų turime galimybę tęsti vykdymą, o kurių reikės atsisakyti“, – aiškino J. Bernotaitė.

Komisija taip pat stebi tendenciją, kad auga kreipimųsi į VTEK tyrimų padalinį skaičius – lyginant su praėjusiais metais, pranešimų skaičius išaugo 24 proc. Anot pirmininkės, dėl to auga poreikis šį padalinį stiprinti.

J. Bernotaitės teigimu, taip pat trūksta lėšų informacinių technologijų specialistui pasamdyti – VTEK valdo kelias sistemas, tarp jų privačių interesų registrą „Pinreg“, Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinę sistemą „Rikis“ ir sistemą „Skaidris“.

„Iki šiol negalėjome sau leisti priimti – vėlgi, dėl darbo užmokesčio finansavimo stokos – informacinių technologijų specialisto“, – pažymėjo ji.

Tai, anot J. Bernotaitės, apsunkina operatyvų reagavimą į sistemų trikdžius, kas laikinai stabdo galimybes teikti bet kokias deklaracijas, be to, neturint už šių sistemų priežiūrą atsakingo darbuotojo kyla kibernetinio saugumo iššūkių.

VTEK taip pat pasigenda finansavimo specialisto, kuris būtų atsakingas už visuomenės švietimą apie VTEK atliekamus tyrimus, etatai įsteigti, todėl šios funkcijos dabar išdalintos kitiems darbuotojams.

Pirmininkas Jaroslavas Narkevičius posėdyje teigė, kad komitetas nusprendė šiam prašymui pritarti, tačiau pažymėjo, kad toliau biudžetą svarstant parlamente VTEK gali būti prašoma pateikti daugiau informacijos apie VTEK poreikius.

Vyriausybės projekte, kuris dabar svarstomas Seime, VTEK kitų metų biudžetas siekia 1,76 mln. eurų.

Kaip skelbė ELTA, finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.

Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.

Seimo posėdžių salėje pirmasis biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.

Vilnius, spalio 28 d. (ELTA). Trečiadienis yra paskutinė diena, skirta užsiregistruoti politinės kampanijos dalyviais savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Registracijos laiku nebaigę asmenys ir organizacijos vėliau negalės teikti kandidatų iškėlimo dokumentų, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

VRK duomenimis, dalyvauti rinkimuose užsiregistravo 18 partijų, 40 politinių komitetų ir trys savarankiški kandidatai į merus.

Trečiadienį taip pat prasidėjo politinių organizacijų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimas.

Anot VRK, pirmieji pareiškinius dokumentus pateikė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jie kelia kandidatų sąrašus 58 Lietuvos savivaldybėse – visose, išskyrus Šalčininkų rajoną ir Visaginą. 

VRK primena, kad visi pareiškiniai dokumentai rinkimų komisijai turi būti pateikti tik elektroniniu būdu, o juos pateikti gali tik užsiregistravę politinės kampanijos dalyviai. 

Per penkias dienas nuo pareiškinių dokumentų pateikimo bus išduodami rinkėjų parašų rinkimo lapai tiems, kuriems Rinkimų kodekse yra numatyta prievolė rinkti rinkėjų parašus. 

Parašus politinės kampanijos dalyviai galės rinkti iki sausio 15 dienos.

ELTA primena, kad artimiausi savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.