(papildysime)

Viena, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Austrija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus, apkaltinusi juos vykdžius su diplomatiniu statusu nesuderinamą veiklą, penktadienį pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija.

„Remdamasi Austrijos saugumo institucijų išvadomis, Užsienio reikalų ministerija ėmėsi priemonių prieš keturis Vienoje dirbančius Rusijos diplomatus“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus apsisprendė dalyvauti kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose – politikas sieks perrinkimo. 

Apie tai penktadienį jis pranešė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. 

„Apsisprendžiau artėjančiuose savivaldos rinkimuose kandidatuoti į Klaipėdos miesto merus. Per šią kadenciją Klaipėdoje pradėta daug darbų, dalis ilgai stovėjusių klausimų pajudėjo, dalis sprendimų jau tapo matomi mieste, o dalis dar yra įgyvendinami. Pradėtus darbus reikia ne palikti pusiaukelėje, o užbaigti“, – skelbė jis. 

A. Vaitkus teigia toliau sieksiantis spręsti miesto infrastruktūros klausimus, daugiau dėmesio skirti tam, „kas tiesiogiai lemia gyvenimo kokybę, ekonomines galimybes, švietimą, kultūrą, miesto gyvybingumą ir Klaipėdos gebėjimą išlaikyti žmones“.

„Nesu linkęs žadėti to, ko negalima padaryti. Todėl ir toliau apie darbus noriu kalbėti konkrečiai: kas jau padaryta, kas vyksta, ką reikia užbaigti ir kokio rezultato galime tikėtis. Sprendimą kandidatuoti dar vienai kadencijai priėmiau todėl, kad matau pradėtų darbų tęsinį ir jaučiu atsakomybę už jų rezultatą“, – teigė A. Vaitkus.

A. Vaitkus 2023 m. vykusiuose rinkimuose laimėjo antrajame ture. Į šį postą politikas buvo išrinktas su komitetu „Ištikimi Klaipėdai“. 

ELTA primena, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.

Briuselis, spalio 23 d. (ELTA). Atsižvelgdami į Rusijos mirtinus išpuolius prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje, europarlamentarai ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą (ES) apsvarstyti galimybę vykdyti jūrų operaciją, teigiama Europos Parlamento (EP) pranešime spaudai.

EP nariai įsitikinę, kad Rusija yra atsakinga už išpuolius prieš prekybinius laivus ir karo prieš Ukrainą perkėlimą į vakarinę Juodosios jūros dalį. Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai griežtai smerkia šalia Bulgarijos ir Rumunijos krantų įvykdytus mirtinus išpuolius, o taip pat pasikartojančius Rumunijos oro erdvės pažeidimus. Jie atkreipia dėmesį, kad tai atitinka Rusijos naudojamą įtampos didinimą.

Sveikindami žaibiškas Rumunijos ir Bulgarijos gelbėjimų ir pasienio tarnybų pastangas padėti nukentėjusiems laivams, EP nariai nuogąstauja dėl netinkamos Bulgarijos vyriausybės reakcijos į Rusijos keliamą grėsmę.

Apgailestaudami dėl silpno Bulgarijos diplomatinio atsako Rusijai, europarlamentarai ragina Bulgarijos premjerą Rumeną Radevą užtikrinti, kad konkretūs Bulgarijos veiksmai derėtų su prašymu sąjungininkams parodyti solidarumą. EP nariai ragina Bulgariją nustoti vilkinti savo prisijungimą prie NATO kovos su dronais iniciatyvos.

Europarlamentarai kartu ragina ES ir jos valstybes apsvarstyti karinės jūrų operacijos Juodojoje jūroje vykdymo galimybę.

Jie atkreipia dėmesį, kad laivybos laisvė ir jūrų saugumas yra NATO Rytų fronto, Juodosios jūros ir Dunojaus deltos apsaugos dalis. EP nariai ragina NATO apsvarstyti Juodosios jūros iniciatyvą, remiantis jau vykstančiomis diskusijomis dėl „Juodosios jūros sargybinio“. Šioms iniciatyvoms svarbus ir tinkamas Bulgarijos, Rumunijos ir Turkijos bendradarbiavimas, priduria jie.

Rezoliucijoje ES valstybės raginamos kartu su NATO padėti Bulgarijai ir Rumunijai iš anksto aptikti ir sekti priešiškus dronus, kurie kelią grėsmę Juodosios jūros laivybai. ES taip pat turi nedelsiant įgyvendinti Juodosios jūros saugumo centro iniciatyvą, kuri padėtų apsaugoti svarbią jūrų infrastruktūrą, teigia europarlamentarai. Jie ragina ES ir jos valstybes sustiprinti povandeninių telekomunikacijos, elektros ir duomenų kabelių apsaugą.

EP rezoliucijai dėl Rusijos smūgių ES, visų pirma nukreiptų prieš laivybą Juodojoje jūroje, pritarė 432 EP nariai, 52 nepritarė, o 88 susilaikė.

ELTA primena, kad spalio mėnesį prie Bulgarijos krantų buvo atakuoti keturi laivai. Įtariama, kad tai naujausi Rusijos 2022 m. pradėtos invazijos į Ukrainą padariniai, rodantys, kad karas artėja prie ES ir NATO priklausančios Bulgarijos.

Anksčiau šį mėnesį Rumunija pranešė tirianti galimą drono ataką prieš tanklaivį prie savo Juodosios jūros pakrantės. O spalio 15 d. pranešė, kad po gaisro kilusio su San Marino vėliava plaukiojančiame laive, dingo aštuoni žmonės.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Marijampolės apskrityje, Plungės rajone, Kaune, Mažeikiuose ir Mažeikių rajone sukčiai apgaule iš žmonių išviliojo apie 130 tūkst. eurų, informavo policija.

Policijos departamentas pranešė, kad ketvirtadienį į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (AVPK) kreipėsi vyras (gim. 1974 m.), kuris pareiškė, kad spalio 14 d. apie 15.20 val. į mobilųjį telefoną gavo SMS žinutę apie neva nesumokėtą baudą – aktyvavus nuorodą bei suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, nepažįstami asmenys nuo jo banko sąskaitos pasisavino 11 129 eurus. 

Į policiją taip pat kreipėsi moteris (gim. 1939 m.), kuri pranešė, kad ketvirtadienį apie 11 val. Kaune esančioje Povilo Plechavičiaus gatvėje, jai būnant namuose, paskambino nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė butų tarnybos darbuotoju ir teigė, jog ji už mokesčius atsiskaitė netikrais pinigais, todėl į jos namus atvyks asmuo bei nufotografuos turimus pinigus. Tą pačią dieną, 11.07 val., į jos butą atvyko nepažįstamas vyras, kuris pagrobė ant stalo sudėtus 13,5 tūkst. eurų. 

Tuo metu į Klaipėdos policiją kreipėsi vyras (gim. 1969 m.), kuris pareiškė, kad 2024 m. pabaigoje internete užpildžius skelbimą apie investicines paslaugas, su juo telefonu ir per „Telegram“ programėlę susisiekė nepažįstami rusakalbiai asmenys, įtikinę jį investuoti į internetinę investavimo platformą. 

Taip apgaulės būdu iš vyro buvo išviliota 100 tūkst. eurų.

Anot Klaipėdos AVPK, ketvirtadienį pradėtas tyrimas pagal vyro (gim. 1978 m.) pareiškimą, kuriame nurodoma, kad spalio 19 d. galimai prisijungė prie fiktyvios interneto svetainės, suvedė reikalaujamus duomenis, o po to pastebėjo, jog iš pareiškėjo banko sąskaitos apgaulės būdu buvo
pasisavinta 2,9 tūkst. eurų. 

Telšių policija pranešė, jog spalio 20 d. 8.33 val. gautas vyro (gim. 1973 m.) pareiškimas, kad socialinio tinklo skelbimų portale radęs skelbimą apie parduodamas kūrenimo granules, į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą pervedė 1 050 eurų, tačiau granulių negavo, pinigai jam negrąžinti, o pardavėjas ryšio priemonėmis nepasiekiamas. 

Taip pat, anot Telšių AVPK, ketvirtadienį Mažeikiuose, Aušros gatvėje, vyras (gim. 1980 m.), jungdamasis prie internetinio portalo, aktyvavo nuorodą, suvedė prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis ir juos patvirtino PIN kodais. Po šių veiksmų iš jo banko sąskaitos per du kartus neteisėtai nuskaičiuota 1,5 tūkst. eurų. 

Teisėsauga pradėjo ikiteisminius tyrimus.

Geteborgas, spalio 23 d. (dpa-ELTA). Kinijos kapitalo kontroliuojama Švedijos automobilių gamintoja „Volvo Cars“ po itin prasto ketvirčio paskelbė naują taupymo programą, pagal kurią bus panaikinta dar keli tūkstančiai darbo vietų. Bendrovės vadovas Hakanas Samuelssonas visame pasaulyje panaikins apie 2,5 tūkst. darbo vietų, kad maždaug 5 mlrd. Švedijos kronų (450 mln. eurų) sumažintų kasmetines išlaidas, penktadienį Geteborge pranešė įmonė.

Didžioji dalis darbo vietų – apie 2 tūkst. – bus panaikinta Švedijoje. Bendrovė ketina nutraukti sutartis su konsultantais ir pasinaudoti natūralia darbuotojų kaita, taip pat siūlyti darbuotojams išeitines kompensacijas.

Trečiąjį ketvirtį automobilių gamintoja patyrė didelių nuostolių, be kita ko, dėl krizės Kinijoje.

Per tris mėnesius iki rugsėjo pabaigos „Volvo“ pristatė apie 141,3 tūkst. automobilių – 11 proc. mažiau nei prieš metus. Apyvarta sumažėjo beveik ketvirtadaliu, iki 66,9 mlrd. kronų.

Nuostolis prieš palūkanas ir mokesčius siekė 5,6 mlrd. kronų, nors prieš metus bendrovė buvo uždirbusi 6,4 mlrd. kronų operacinio pelno. Grynasis nuostolis sudarė 5,7 mlrd. kronų. Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus „Volvo“ dar fiksavo 4,5 mlrd. kronų pelną.

Kad Švedijos automobilių gamintojos padėtis prastėja, buvo matyti jau anksčiau. Spalio pradžioje H. Samuelssonas atšaukė bendrovės metines prognozes.

„Trečiasis ketvirtis labai nuvylė“, – dabar laiške akcininkams rašė jis. Pasak vadovo, prasti rezultatai užfiksuoti ne tik Kinijoje, bet ir JAV. 

H. Samuelssono teigimu, tradicinių aukščiausios klasės automobilių markių rinka Kinijoje patiria didelį nuosmukį. „Volvo“ apyvarta šioje šalyje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo beveik perpus.

H. Samuelssonas darbo vietų mažinimo programą jau buvo įgyvendinęs praėjusiais metais. Prieš metus bendrovėje dar dirbo apie 43 tūkst. žmonių, o per pirmuosius devynis 2026 m. mėnesius vidutinis darbuotojų skaičius siekė apie 39,3 tūkst.

„Volvo Cars“ kontroliuoja Kinijos automobilių koncernas „Geely“. Švedijos sunkvežimių gamintoja „Volvo AB“ jau kelis dešimtmečius veikia atskirai nuo lengvųjų automobilių gamintojos.

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Dvylikai asmenų pareikšti įtarimai dėl galimo daugiau nei 1,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų ir Lietuvos biudžeto lėšų iššvaistymo bei pasikėsinimo neteisėtai įgyti dar per 0,5 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Skelbiama, kad lėšos susijusios su darbuotojų mokymo ir perdirbamų, skaidrių, didelio barjeriškumo plėvelių prototipų gamybos projektais. 

Pasak FNTT, tyrimo duomenimis, 2019 metais Klaipėdoje registruota bendrovė pradėjo vykdyti darbuotojų mokymo projektą pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo priemonė „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“. Įgyvendinus projektą, turėjo būti apmokyta 180 įmonės darbuotojų, keliama jų kvalifikacija, profesinių specifinių žinių ir gebėjimų lygis. Projekto vykdymo trukmė – dveji metai.

Pranešama, kad projektui pasibaigus į Europos socialinio fondo agentūrą (ESFA) kreipėsi vienas iš bendrovės darbuotojų, kuris pranešė, kad minėti mokymai iš tiesų nevyko, buvo tik renkami parašai iš darbuotojų, kurie neva dalyvavo mokymuose. Įtariama, kad ESFA buvo teikiami galimai suklastoti dokumentai, tokie kaip mokymo dalyvių sąrašai, tuo pagrindu teikti mokėjimo prašymai. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad teikiant suklastotus dokumentus galėjo būti padaryta beveik 270 tūkst. Eurų žala ES biudžetui.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad bendrovė pradėjo vykdyti naują projektą, finansuojamą ES struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto paramos lėšomis, kurio įgyvendinimas pradėtas 2024 m. birželį, o pabaiga numatyta šių metų gruodį. Projekto tikslas – kartu su partneriais sukurti visiškai perdirbamų, skaidrių, ilgalaikio didelio barjeriškumo deguoniui mono-APET plėvelių gaminių prototipus. Numatyta projekto vertė siekė per 1,5 mln. eurų, kurių didžioji dalis – daugiau nei 1,07 mln. eurų – jau buvo išmokėta projekto vykdytojams.

Anot FNTT, įtariama, kad projekto veiklos nebuvo vykdomos arba buvo vykdomos ne pagal patvirtintas projekto sąlygas. Tyrimo metu taip pat nustatytas jau gautų paramos lėšų judėjimas tarp su įmone susijusių juridinių ir fizinių asmenų. Tyrimas atliekamas įtariant kreditinį sukčiavimą ir dokumentų klastojimą.

Siekdami surinkti kuo daugiau reikšmingų duomenų, per 100 FNTT pareigūnų atliko 25 kratas Klaipėdos, Kauno ir Marijampolės, Vilniaus apskrityse. Apklausti 64 liudytojai, o 12 asmenų pareikšti įtarimai, dviems įtariamiesiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams.

Tyrimo metu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė įtariamųjų turtui, kurio vertė siekia 15 mln. eurų.

Už kreditinį sukčiavimą, kai padaryta labai didelė žala, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už dokumentų klastojimą, kai dėl to padaryta labai didelė žala, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja Europos prokuratūros Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, tyrimą atlieka FNTT pareigūnai.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Vilniuje ir Šiauliuose ketvirtadienį automobiliai partrenkė du dviračiais važiavusius nepilnamečius, pranešė policija.

Anot policijos, ketvirtadienį apie 18.55 val. sostinėje, Gineitiškių gatvėje, automobilis „Ford Fiesta“, vairuojamas moters (gim. 2003 m.), sukdamas į kairę, partrenkė ir sužalojo šaligatviu elektriniu dviračiu „Riding’ Times GT73 Pro“ važiavusį nepilnametį (gim. 2009 m.). 

Suteikus medicininę pagalbą ligoninėje, jis gydomas ambulatoriškai.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 16.30 val. Šiauliuose, Dvaro gatvėje, blaivios moters (gim. 1975 m.) vairuojamas automobilis „Volvo XC40“ susidūrė su šešiolikmečio vairuojamu elektriniu dviračiu. 

Eismo įvykio metu sužalotas dviratininkas.

Dėl įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Uostamiestyje ketvirtadienį rasti apgadinti devyni automobiliai, pranešė policija.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 9.29 val. gautas pareiškimas, kad Šilutės plente, automobilių stovėjimo aikštelėje, yra išdaužtas automobilio „Audi 80“ langas ir pavogta magnetola, apgadinti dar aštuoni automobiliai. 

Žala tikslinama. Įvykio aplinkybės aiškinamos. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Jeruzalė, spalio 23 d. (AP-AFP-ELTA). Izraelio kariuomenė pranešė, kad jos kariai penktadienio rytą nušovė du vyrus, surengusius išpuolį netoli Hebrono miesto okupuotame Vakarų Krante. Per išpuolį buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės, kai kurių būklė kritinė.

Kariuomenė aplinkiniuose palestiniečių miestuose įrengė kelio užtvaras ir apribojo eismą.

Greitosios pagalbos tarnybų duomenimis, buvo sužeisti penki žmonės, kai kurių būklė kritinė. Nukentėjusieji buvo vežami į Izraelio ligonines. Tarnybų pranešime nurodoma, kad gelbėtojams atvykus į išpuolio vietą netoli Jehudos sankryžos vis dar aidėjo šūviai.

Gelbėtojų teigimu, dviem maždaug 20–29 metų vyrams buvo peršautos kojos, o vienas žmogus buvo be sąmonės ir sunkiai sužeistas,

Izraelio ministras paragino panaikinti Palestinos savivaldą

Po šio išpuolio Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras penktadienį paragino panaikinti Palestinos savivaldą (PA).

„Turime veikti, kol dar ne per vėlu. Palestinos savivalda turi būti panaikinta ir demilitarizuota, o jos teroristinė infrastruktūra – visiškai sunaikinta“, – pareiškime teigė I. Ben-Gviras.

Kol kas nėra jokių duomenų, kad Palestinos savivalda būtų su šiuo incidentu kaip nors susijusi.

Dėl šio išpuolio Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nurodė savo partijai atšaukti politinius renginius.

Šis mirtinas išpuolis įvyko artėjant antradienį vyksiantiems Izraelio parlamento rinkimams, per kuriuos rinkėjai spręs, ar suteikti B. Netanyahu dar vieną ministro pirmininko kadenciją, ar pradėti naują šalies politikos etapą. Rinkimai vyks praėjus trejiems metams po „Hamas“ vadovaujamų išpuolių prieš Izraelį, sukėlusių karą Gazos Ruože.

Paryžius, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Iki šiol niekada viešai neeksponuotas prancūzų impresionisto Claude Monet paveikslas  aukcione Paryžiuje parduotas už rekordinę 50 mln. eurų sumą. Tai didžiausia kada nors Prancūzijoje aukcione už meno kūrinį sumokėta kaina, pranešė aukcionų namai „Sotheby's“. Vėlyvajam dailininko kūrybos laikotarpiui priskiriamas paveikslas „Iris“ prieš aukcioną buvo vertinamas 22–30 mln. eurų.

Pasak „Sotheby's“, meno kolekcininkė Jeanne Schlumberger 1,60 metro aukščio ir 1,80 metro pločio paveikslą per vieną galerijos savininkę įsigijo tiesiogiai iš C. Monet, kuris kūrinį nutapė Živerni. Nuo tada paveikslas buvo saugomas šeimos rezidencijoje Paryžiuje ir buvo žinomas tik iš nespalvotos fotografijos.

Pranešama, kad likus kelioms valandoms iki aukciono pradžios iš parduodamų kūrinių sąrašo buvo išbraukti trys Paulo Cézanne'o paveikslai. Pasak „Sotheby's“, jie turėtų būti grąžinti į dailininko gimtąjį Eks an Provanso miestą, kur galbūt bus eksponuojami Granet muziejuje.

Tuo pat metu, kai vyko „Sotheby's“ aukcionas, meno kūrinių pardavimą surengė ir aukcionų namai „Christie's“. Tarp 26 aukcione parduotų kūrinių buvo ir du C. Monet paveikslai, už kuriuos sumokėta atitinkamai 12,7 mln. ir 3,1 mln. eurų.