Kyjivas, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija pradėjo naują mobilizaciją.

„Jie [rusai] taip pat planuoja pasitelkti daugiau užsieniečių“, – vakariniame vaizdo kreipimesi, remdamasis Ukrainos saugumo tarnybų žvalgybos duomenimis, sakė V. Zelenskis.

Kelis mėnesius buvo spėliojama apie naują mobilizaciją Rusijoje, siekiant kompensuoti pastaruoju metu fronte Ukrainoje patirtus didelius nuostolius. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki šiol kategoriškai atmetė tokias prielaidas.

V. Zelenskis sakė, kad taip pat gauta naujos informacijos apie Šiaurės Korėjos karių buvimą Rusijoje.

„Šiuo metu Rusijos teritorijoje yra daugiau kaip 8 tūkst. Šiaurės Korėjos karių“, – sakė V. Zelenskis. 

„Be to, rengiami dar 10 tūkst. karių kontingento dislokavimo planai – šie kariai atrenkami mokymams ir vėliau bus perkelti į Rusiją“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Rusija už tai atsilygina technologijomis, pridūrė V. Zelenskis. Jis sakė, kad už šią pagalbą Šiaurės Korėjos teritorijoje, padedant Rusijai, pradėta gaminti „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus.

„Taip plinta blogis, taip grėsmė gyvybei vienoje pasaulio dalyje išplinta į kitas pasaulio dalis“, – pareiškė V. Zelenskis.

Vilnius, rugsėjo 28 d. (ELTA). Premjeras Mindaugas Sinkevičius ragina Europos Sąjungą (ES) plėsti bendras gynybos iniciatyvas ir kitoje daugiametėje finansinėje programoje numatyti papildomą finansavimą Rytų flango valstybių saugumui.

Kaip pirmadienį pranešė Vyriausybė, darbo vizitu Briuselyje viešintis M. Sinkevičius šiuos klausimus aptarė susitikime su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen.

„Mes esame atsakingi už ES ir NATO išorės sienos apsaugą ir vis dažniau juntame Rusijos sukelto karo Europoje padarinius. Esu įsitikinęs, kad oro gynybos stiprinimas dabar yra neatidėliotinas prioritetas“, – Vyriausybės pranešime cituojamas M. Sinkevičius.

„Sveikiname visas ligšiolines ES iniciatyvas ir siūlome toliau konsoliduoti bendrijos pastangas vadovaujantis esminiu principu – saugus ES Rytų flango pasienis ir oro erdvė yra mūsų bendras reikalas“, – teigė jis.

Vyriausybės pranešime nurodoma, kad Lietuva siekia, jog Rytų flango valstybių saugumo ir gynybos poreikiams būtų numatytas tvarus finansavimas, įskaitant ir 2028–2034 m. ES daugiametę finansinę programą.

Pasak Vyriausybės, susitikime taip pat aptartas Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį. Tarp numatomų šalies prioritetų – ES saugumo ir gynybos stiprinimas, Bendrijos konkurencingumo didinimas, ES plėtra bei parama Ukrainai.

Kalbėdamas apie būsimą ES biudžetą, M. Sinkevičius akcentavo Sanglaudos ir bendros žemės ūkio politikos, strateginės infrastruktūros bei karinio mobilumo finansavimą. Tarp strateginių projektų, kuriems Lietuva siekia ES finansavimo, premjeras išskyrė „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“.

Premjeras pasisakė už ES paramos Ukrainai didinimą ir spaudimo Rusijai išlaikymą, jis išreiškė siekį, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu būtų pasiekta pažanga Bendrijos plėtros procesuose, ypatingą dėmesį skiriant Ukrainos ir Moldovos deryboms dėl narystės ES.

M. Sinkevičius taip pat pakvietė U. von der Leyen Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu Vilniuje kartu surengti aukšto lygio Europos saugumo ir atsparumo forumą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama Rytų flango valstybių saugumo poreikiams.

Paryžius, rugsėjo 28 d. (AFP-ELTA). Popiežius Leonas XIV pirmadienio vakarą išvyko į Romą po istorinio keturių dienų vizito Prancūzijoje, sukėlusio didžiulį entuziazmą, pranešė popiežiaus lėktuve buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Amerikietį popiežių į oro uostą rytiniame Meco mieste palydėjo prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis atsisveikino su popiežiumi, užbaigusiu kelionę, per kurią jis taip pat lankėsi Paryžiuje ir Lurde.

„Mums liūdna, kad jis išvyksta, bet džiaugiamės, kad viskas praėjo gerai“, – sakė E. Macronas.

Kyjivas, rugsėjo 28 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos per dieną beveik 30 kartų puolė Dniprą ir šešis Dnipropetrovsko srities rajonus. Žuvo šeši žmonės, dar 28 buvo sužeisti.

Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Oleksandras Hanža.

Rusijos pajėgos smogė verslo centrui Dnipre, žuvo trys žmonės, dar 21 buvo sužeistas. Trys moterys paguldytos į ligoninę, jų būklė vidutinio sunkumo. Kiti sužeistieji bus gydomi ambulatoriškai.

Synelnykų rajone Rusijos kariuomenė smogė rajono centrui ir Dubovykyvkos bendruomenei. Buvo apgadintas logistikos įmonės padalinys.

Pasak O. Hanžos, žuvo trys žmonės. 15-metis berniukas ir 41 metų vyras paguldyti į ligoninę, jų būklė sunki. Be to, ligoninėje gydomas vidutinio sunkumo būklės 31 metų vyras.

Nikopolio rajone buvo puolamos Nikopolio, Pokrovsko ir Červonohryhorivkos bendruomenės. Apgadinta parduotuvė, gyvenamasis namas, kultūros įstaiga ir gimnazija. 41 metų vyras ir 53 metų moteris buvo sužeisti, jiems bus teikiamas ambulatorinis gydymas.

Kryvyj Riho rajono Zelenodolsko bendruomenėje buvo sužeistas 67 metų vyras. Jis gydomas ligoninėje, jo būklė sunki.

Kamianskės rajone Rusijos pajėgos smogė Krynyčnos bendruomenei ir apgadino sandėlius. Medikai į ligoninę išvežė 49 metų vyrą.

(papildyta nuo trečios pastraipos)

Kyjivas, rugsėjo 28 d. (AFP-Ukrinform-ELTA). Rusijos reaktyvinis dronas pirmadienį smogė netoli Lenkijos sienos esančiam Ukrainos kaimui ir apgadino pasienio kontrolės punktą, pranešė Ukrainos Voluinės srities pareigūnas.

„Deja, smūgis įvyko netoli sienos su Lenkija, Starovoitovės kaime (...) Sprogimo banga apgadino pasienio kontrolės punkto pastatą prie įvažiavimo į terminalą“, – „Telegram“ kanale parašė laikinai einantis Voluinės srities gubernatoriaus pareigas Romanas Romaniukas.

Pranešimų apie sužeistuosius ar žuvusiuosius negauta, pridūrė jis, tačiau nepateikė informacijos, koks tai buvo pasienio kontrolės punktas ir kokio masto žala padaryta.

Starovoitovės kaimas yra maždaug už dviejų kilometrų nuo Lenkijos sienos, netoli Ukrainos Jahodyno pasienio kontrolės punkto.

Su padėtimi susipažinusio šaltinio teigimu, Rusijos kovinis dronas smogė vos už kelių šimtų metrų nuo Ukrainos ir Lenkijos sienos, prie Jahodyno pasienio kontrolės punkto, Kovelio rajone. 

Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas taip pat paskelbė apie šį smūgį įraše socialiniame tinkle X.

„Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista. Mūsų oro gynybos sistemos ir orlaiviai buvo pasirengę reaguoti“, – sakė jis.

Rusija iš karto komentarų nepateikė.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija surengė ne vieną puolimą netoli Ukrainos sienos su Lenkija ir sulaukė Varšuvos bei jos sąjungininkių Europoje pasmerkimo.

Rugsėjo 13-osios naktį per Rusijos puolimą Voluinėje buvo apgadinta degalinė prie Jahodyno pasienio punkto ir lokomotyvas Jahodyno stotyje netoli Lenkijos sienos.

Šio mėnesio pradžioje Kremlius, paklaustas apie drono smūgį netoli Lenkijos sienos, sakė, kad ir toliau smogs taikiniams visoje Ukrainoje.

Kyjivas, rugsėjo 28 d. (Ukrinform-ELTA). Pirmadienį per visą dieną Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 86 iš 124 Rusijos dronų, pagrindinis atakos taikinys buvo Kyjivo sritis.

Apie tai feisbuke paskelbė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.

„Per visą rugsėjo 28-osios dieną (nuo 6.30 val. iki 18.30 val.) priešas puolė Ukrainą 124 koviniais bepiločiais orlaiviais (86 iš jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“, „Banderole“ / Dan-T ir kitų tipų dronais. Pagrindinis puolimo taikinys buvo Kyjivo sritis“, – sakoma pranešime.

Pirminiais duomenimis, per tą laiką oro gynybos pajėgos numušė arba neutralizavo 86 bepiločius orlaivius (49 iš jų buvo reaktyviniai). Priešo smūgių būta 27 vietose, numuštų dronų nuolaužų rasta keturiose vietose. 18.30 val. duomenimis, oro erdvėje dar buvo stebimi keli smogiamieji dronai.

Kyjive Valstybinės ekstremaliųjų situacijų tarnybos darbuotojai suvaldė dėl Rusijos smūgio Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos pastate kilusį gaisrą.

Talinas, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). Estijos teismas pirmadienį nuteisė Kremlių remiantį aktyvistą septyneriems metams kalėjimo už veiklą prieš šios Baltijos šalies, besiribojančios su Rusija, nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Talino teismo pranešime sakoma, kad Olegas Bessedinas taip pat pripažintas kaltu dėl pakartotinių tarptautinių sankcijų pažeidimų.

Nuosprendis priimtas teismui ir kaltinamajam sudarius susitarimą dėl kaltės pripažinimo. Aktyvistas buvo suimtas 2025 m. lapkritį. Sprendimas dar nėra galutinis ir gali būti apskųstas.

Prokuratūros teigimu, 52 metų vyras nuo 2022 m. gegužės dalyvavo prieš Estiją nukreiptose dezinformacijos kampanijose, vykdytose Rusijos naudai ir jos interesais.

Jis buvo kaltinamas palaikęs ryšius su įvairiomis Rusijos institucijomis ir asmenimis, įsitraukusiais į įtakos operacijas.

O. Bessedino veikla apėmė Rusijos karą prieš Ukrainą pateisinančių pasakojimų, taip pat melagingų teiginių ir baimės kurstymo skleidimą, ypač per „YouTube“ kanalą.

Teismas nurodė, kad tikslas buvo suskaldyti Estijos visuomenę, pakirsti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir susilpninti paramą NATO bei Europos Sąjungai.

Vyras taip pat buvo kaltinamas platinęs sankcionuotas Rusijos televizijos programas ir kitą turinį per savo Estijoje kontroliuotus televizijos ir socialinių tinklų kanalus, taip pat suteikęs šią medžiagą kitiems kanalams.

Maskva, rugsėjo 28 d. (AFP-ELTA). Pagal pirmadienį paskelbtą įsaką Rusijos valdžia perėmė Vokietijos didmeninės prekybos ir maisto mažmeninės prekybos įmonės „Metro“ turtą ir perdavė jį laikinajam valdymui. Tai naujausias atvejis virtinėje verslo perėmimų, susijusių su Ukrainą remiančiomis šalimis.

Prezidento Vladimiro Putino pasirašytame įsake nurodyta, kad „Metro Cash and Carry“ veikla Rusijoje perduota bendrovės „UK Torg RUS“ „laikinajam valdymui“.

Šio mėnesio pradžioje Maskva perėmė Šveicarijos maisto milžinės „Nestlé“, taip pat Prancūzijos mažmeninės prekybos įmonės „Auchan“ ir buvusio „Leroy Merlin“ statybos bei namų apyvokos prekių tinklo verslą ir turtą.

Naujausioje metinėje ataskaitoje bendrovė nurodė, kad jos pardavimai Rusijoje 2024–2025 finansiniais metais siekė 2,6 mlrd. eurų.

Naujausioje ketvirčio ataskaitoje sakoma, kad „Metro“ įmonių grupės Rusijoje pinigai ir pinigų ekvivalentai birželio 30 d. sudarė 152 mln. eurų.

Kremliui užpuolus Ukrainą, dauguma Vakarų bendrovių greitai pardavė savo veiklą ir turimą turtą Rusijoje arba bent jau juos atskyrė, nes sankcijos apsunkino prekybą daugeliu prekių. Kitos įmonės liko Rusijoje ir tvirtino, kad rūpinasi savo darbuotojų ar piliečių gerove, bet dažnu atveju smarkiai apribojo savo veiklą.

Nuo tada Rusija trukdo įmonėms pasitraukti, reikalauja prezidento leidimo sandoriams arba tiesiog konfiskuoja turtą.

Kyjivas, rugsėjo 28 d. (Ukrinform-ELTA). Buvusio Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretoriaus Volodymyro Horbulino padėjėja žuvo per Rusijos smūgį į Ukrainos mokslų akademijos pastatą.

Šią informaciją patvirtino akademijos spaudos tarnyba.

„Žuvo moteris, ji buvo V. Horbulino padėjėja. Pats V. Horbulinas gyvas. Taip pat praradome ryšį su kitu kolega, kurio kabinetas buvo kliudytas per smūgį. Ten dar gesinamas gaisras“, – pranešė spaudos tarnyba.

Ji nepatvirtino pranešimų, kad žuvo du Ukrainos mokslų akademijos akademikai.

Anot „Suspilne“, buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius V. Horbulinas buvo darbe, kai Rusijos pajėgos smogė mokslų akademijos pastatui, jis buvo nesunkiai sužeistas.

Vilnius, rugsėjo 28 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius rugsėjo 28 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

„Čekiukų“ byloje nuteistas Prienų rajono meras socialdemokratas Alvydas Vaicekauskas

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nutarė nepradėto ikiteisminio tyrimo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narės Lauros Matjošaitytės teiktų konsultacijų „Nemuno aušrai“. 

Užsienio aktualijose – Jungtinės Karalystės kovos su terorizmu policijos tiriamas incidentas Fairfordo karinėje bazėje, istorinis „SpaceX“ raketos „Starship“ bandomasis skrydis į Žemės orbitą ir ES ministrų diskusijos dėl bendro reagavimo į hibridines atakas mechanizmo.

LIETUVOS ĮVYKIAI

Raudondvario dvare anksčiau direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės sutuoktinis Egidijus Popovas. Apie tai pranešė LRT Tyrimų skyrius. E. Popovas Raudondvario dvare dirbo nuo 2015 metų balandžio iki 2017 metų sausio pabaigos. Šiuo laikotarpiu jis buvo įstaigos ilgametės direktorės Snieguolės Navickienės pavaduotojas kultūrai. Pati S. Navickienė negalėjo paaiškinti, kodėl E. Popovas buvo pasirinktas šioms pareigoms, tik pažymėjo, kad darbuotojai buvo priimami įprasta tvarka, o kandidatai dalyvaudavo pokalbiuose. Savo ruožtu LRT kalbinta ministrė R. Popovienė tvirtino neturėjusi įtakos sutuoktinio įdarbinimui minėtoje įstaigoje. LRT Tyrimų skyrius anksčiau skelbė, kad Raudondvario dvare dirba nemažai su Kauno rajono socialdemokratais susijusių asmenų. Tarp jų – ir premjero Mindaugo Sinkevičiaus sutuoktinė Aistė Sinkevičienė bei buvusios Raudondvario dvaro vadovės S. Navickienės sūnus.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad, nepaisant išaugusių degalų kainų, galimybių kompensuoti gyventojų išlaidas degalams nėra daug. Anot jo, nustatyti valstybės biudžeto išlaidų limitai jau viršyti. Klausimą dėl pagalbos gyventojams švelninant degalų kainų poveikį trečiadienį planuojama aptarti koalicinėje taryboje. Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius siūlo laikinai 10 centų už litrą mažinti degalų akcizą, teigdamas, kad tai biudžetui kainuotų apie 17 mln. eurų per mėnesį, o dėl išaugusių kuro kainų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas esą padidėjo apie 16,2 mln. eurų. „Valstiečių“ atstovė Aušrinė Norkienė taip pat ragina svarstyti pagalbą verslui ir ūkininkams bei įvertinti kitų šalių patirtį.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad Lietuva europinės vėžės „Rail Baltica“ ruožą Kaunas–Panevėžys ir toliau sieks užbaigti iki 2030-ųjų. Tai jis patvirtino „Verslo žinioms“, Baltijos šalių premjerams praėjusią savaitę paskelbus, kad pirmojo europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ etapo įgyvendinimas nukeliamas iki 2034 metų. Anot susisiekimo ministro, Latvijos iššūkiai įgyvendinant projektą Lietuvos suplanuotų darbų eigos nekeičia, o užbaigus Kauno–Panevėžio ruožą europine vėže bus galima pasiekti Vakarų Europą. Tuo metu „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Matiss Paegle pažymi, kad nors Baltijos šalių deklaracijoje pripažįstamas projekto vėlavimas, oficialus ES reglamente nustatytas 2030 metų terminas kol kas nepakeistas.

URM siūlo riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisę įsigyti NT šalia svarbių objektų. Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo apriboti leidimą gyventi Lietuvoje turinčių Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei su jais susijusių įmonių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų, įskaitant karinius poligonus. Ministerijos teigimu, tokie ribojimai mažintų riziką NT panaudoti žvalgybinei, stebėjimo ar kitai priešiškai veiklai. Taip pat siūloma riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei juridinių asmenų, remiančių agresiją prieš Ukrainą ar represijas, viešąją veiklą švietimo, mokslo, kultūros, meno ir pramogų srityse. Registrų centro duomenimis, 2022–2024 metais Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo 2,8 tūkst., Baltarusijos – 1,8 tūkst. NT objektų, o 10 kilometrų atstumu nuo svarbios infrastruktūros – atitinkamai 1,8 tūkst. ir 1,15 tūkst. objektų.

Išankstinė metinė infliacija rugsėjį siekė 6,1 proc. Išankstiniais duomenimis, mėnesio infliacija sudarė 0,9 proc., o vidutinė metinė – 4,5 proc. Per metus labiausiai brango dyzelinas (52,1 proc.), medienos kuras (40,9 proc.), šilumos energija (39,7 proc.) ir benzinas (38,5 proc.), o labiausiai pigo švieži kaulavaisiai ir sėklavaisiai (22,5 proc.) bei bulvės (10,9 proc.)

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė siūlo Lietuvos Kalėjimų tarnybos (LKT) vadovui Mindaugui Kairiui skirti papeikimą. Nuobaudą įstaigos vadovui siūloma skirti, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad M. Kairys, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nepaisydamas ministrės įsakymo juos atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą ir kitus teisės aktus. Sprendimą dėl siūlymo skirti M. Kairiui skirti papeikimą turės priimti Vyriausybė. Dar šių metų liepą R. Tamašunienė teigė sulaukusi pranešimų iš profesinių sąjungų, kad reforma kalėjimuose, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, esą vykdoma priverstiniu būdu. Tada ministrė teigė raginusi LKT vadovą M. Kairį savo sprendimus atšaukti, tačiau jis esą to nepadarė. 

STT nutarė nepradėto ikiteisminio tyrimo dėl VRK narės L. Matjošaitytės teiktų konsultacijų „Nemuno aušrai“. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad galimo paslaugų partijai teikimo metu L. Matjošaitytė nebuvo VRK nare, o vėlesniuose jos, kaip komisijos narės, veiksmuose nenustatyta neteisėtos pavojingos veikos, sukėlusios didelę žalą ar kitų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių. Visgi STT atkreipė dėmesį, kad pernelyg politizuota VRK sudėtis kelia riziką jos sprendimų nešališkumui ir nepriklausomumui. Anot tarnybos, partijų deleguoti ar su jomis susiję komisijos nariai gali dalyvauti sprendžiant toms pačioms partijoms reikšmingus klausimus, todėl nėra pakankamai užtikrinama, kad politiškai jautrių sprendimų nelemtų politiniai interesai. Klausimų dėl L. Matjošaitytės veiklos kilo naujienų portalui „Delfi“ paskelbus, kad ji galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“ ir padėti partijai parengti atsakymą VRK. Pati L. Matjošaitytė teigia už konsultacijas negavusi atlygio. Tyrimus dėl L. Matjošaitytės veiksmų atlieka VRK, Lietuvos advokatūra ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Alytaus apylinkės teismas nuosprendžiu kaltu „čekiukų“ byloje pripažino Prienų merą socialdemokratą Alvydą Vaicekauską – jam skirta bauda ir draudimas eiti pareigas. Kaltu dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, savivaldybės turto pasisavinimo pripažintam savivaldybės vadovui skirta 7,5 tūkst. eurų bauda. Tokio dydžio baudos prašė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius. Teismas taip pat taikė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų skiriamas, renkamas pareigas atėmimą trejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.  Paskelbtas teismo nuosprendis nėra galutinis, jis dar gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui. Per Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad A. Vaicekauskas, kaip įtariama, klastodamas tarybos nario išlaidų ataskaitas ir jas pateikdamas savivaldybės buhalterijai, apgaule savo naudai įgijo apie 1 113 eurų, priklausiusių Prienų rajono savivaldybės administracijai. Jis taip pat kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir teise gauti išmokas jo, kaip tarybos nario, veiklos išlaidoms padengti, siekiant sau turtinės naudos. Minėta žala jau yra atlyginta.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Jungtinės Karalystės (JK) policija apklausė penkis vyrus, įtariamus prisidėjus prie teroristinio plano Faifordo oro pajėgų bazėje, kuria naudojasi Jungtinės Valstijos. Pareigūnai juos sulaikė sekmadienio rytą gavę informacijos, kad trys dideli balti furgonai buvo pastebėti važiuojantys Karališkųjų oro pajėgų (RAF) karinio aerodromo vakarų Anglijoje link. Didžiosios Britanijos kovos su terorizmu pareigūnai kol kas viešai neatskleidė, kas, jų vertinimu, už šio incidento stovi, tačiau su tyrimu susipažinęs šaltinis teigė, kad labiausiai tikėtinu laikomas su Iranu susijęs motyvas. Taip pat tiriamos galimos Rusijos diversijos ir islamistų sąmokslo versijos. Irano ambasada Londone pirmadienį pareiškė „kategoriškai atmetanti ir griežtai smerkianti“ spėliones, esą Teheranas susijęs su incidentu. Įraše platformoje „X“ ambasada sukritikavo „pastarojo meto nepagrįstas ir piktavališkas kai kurių Britanijos asmenų ir žiniasklaidos priemonių paskelbtas spekuliacijas, kuriomis mėginama susieti Iraną“ su incidentu. JK kovos su terorizmu policija vėliau pranešė, kad visi penki netoli bazės sulaikyti 23–25 metų vyrai yra Londone gyvenantys Jungtinės Karalystės piliečiai.

Didžiausia kada nors sukonstruota raketa – bendrovės „SpaceX“ megaraketa „Starship“ – pirmą kartą pasiekė Žemės orbitą. Daugiau kaip 120 metrų aukščio milžiniška raketa į iš viso 14-ąjį bandomąjį skrydį pakilo netrukus po 8.48 val. vietos (15.48 val. Lietuvos) laiku. Pranešama, kad didžiausios ir galingiausios kada nors sukonstruotos raketos „Starship“ viršutinė pakopa atsiskyrė nuo raketos nešėjos ir toliau skriejo orbita didesniu kaip 26,3 tūkst. km/val. greičiu 277 km aukštyje. Šis sėkmingas bandymas pasiekti Žemės orbitą – svarbus žingsnis toliau tobulinant šią milžinišką nešančiąją raketą, kuri yra skirta būsimoms misijoms į Mėnulį ir Marsą. Per maždaug 10 valandų truksiantį bandomąjį skrydį Žemės orbitą pasiekusi eksperimentinės raketos viršutinė pakopa joje paleis 26 naujos kartos „Starlink“ palydovus. Pagal planą, šešis kartus apskriejęs Žemę, erdvėlaivis savo kelionę turėtų baigti Ramiajame vandenyne.

Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai pradėjo diskusijas, ar blokui reikalingas savas į NATO panašus reagavimo į skubias situacijas mechanizmas, kuris padėtų geriau koordinuoti veiksmus prieš Rusijos hibridines atakas. Europos šalių vyriausybės teigia, kad Rusijos pajėgoms susiduriant su sunkumais fronte, Maskva intensyvina diversijų ir kišimosi kampaniją prieš Ukrainos rėmėjus, jau penktus metus tęsiantis Kremliaus 2022 m. vasarį pradėtai plataus masto invazijai. Po didelio atgarsio sulaukusių incidentų, pavyzdžiui, Vokietijos oro uoste aptikto ginkluoto drono, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau šį mėnesį pasiūlė sukurti naują „ekstremaliųjų situacijų saugumo protokolą“, kuris padėtų reaguoti į didėjančią grėsmę. U. von der Leyen teigimu, šis į NATO sutarties 4-ąjį straipsnį panašus mechanizmas sudarytų sąlygas bet kuriai ES šaliai krizės atveju sušaukti skubias konsultacijas ir padėtų sutarti, kaip reaguoti į vadinamojoje „pilkojoje zonoje“ vykstančius incidentus, nesiekiančius atviros agresijos lygio. ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas po susitikimo pirmadienį pabrėžė, kad tai buvo pradinės diskusijos, kurios bus tęsiamos.