Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Trečiadienio rytą uostamiestyje moters vairuojamas automobilis partrenkė ir sužalojo pėsčiųjų perėja ėjusią nepilnametę.

Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, eismo nelaimė įvyko apie 7.57 val. Naikupės gatvėje.

Pirminiais duomenimis, 1967 metais gimusios moters vairuojamas automobilis „Opel“ nepraleido ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią nepilnametę, gimusią 2010 metais.
Mergina dėl patirtų sužalojimų perduota medikams.

Policija surinko medžiagą tyrimui dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo ketvirtadienio pradeda ūkininkams mokėti kompensacijas dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų patirtus nuostolius. Iki spalio pabaigos iš viso numatyta išmokėti 19,576 mln. eurų paramos, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, kompensacijos bus mokamos supaprastinta, siekiant kuo greičiau suteikti finansinę pagalbą ūkininkams ir sumažinti administracinę naštą.

„Didėjančios kuro ir trąšų kainos daro tiesioginę įtaką ūkių sąnaudoms, todėl svarbu laiku suteikti ūkininkams finansinę pagalbą. Šią paramą siekiame išmokėti kuo paprasčiau – ūkininkams nereikės pildyti net prašymo. Nuo spalio 29 dienos jiems tereikės pasitikrinti, ar kompensacijos lėšos pasiekė jų banko sąskaitas“, – pranešime cituojamas K. Mažeika.

Spalio 29–30 dienomis iš viso numatyta išmokėti 19,576 mln. eurų. Pusė šios sumos – 9,788 mln. eurų – skiriama iš Europos Sąjungos krizių rezervo, o likusi dalis – iš valstybės biudžeto.

Pagal Europos Komisijos reikalavimus visa Lietuvai numatyta parama turi būti išmokėta iki 2027 metų vasario 28 dienos, tačiau jos mokėjimas pradedamas jau šią savaitę.

Anot ministerijos, parama skiriama žemės ūkio valdų valdytojams, kurie 2026 metais deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, yra registruoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre kaip valdos valdytojai ar valdos partneriai, taip pat nėra bankrutuojantys ar likviduojami.

Skiriant paramą už pienines karves, gyvuliai turėjo registruotų pieninių karvių Ūkinių gyvūnų registre 2026 metų rugsėjo 1 dienos.

Kompensacijos bus pervedamos tiems pareiškėjams, kurių deklaruoti plotai ir laikomi gyvuliai atitinka nustatytus reikalavimus, o banko sąskaitų duomenys yra žinomi NMA.

Vašingtonas, spalio 29 d. (ELTA). JAV Demokratų partijos senatorius Richardas Blumenthalis perspėjo laivybos bendroves, gabenančias rusišką dyzeliną į Jungtines Valstijas, kad joms gresia teisinė atsakomybė.

Kaip praneša naujienų portalas „Unian“, apie tai jis parašė socialiniame tinkle „X“.

Senatorius pareiškė, kad rusiško kuro importas yra neteisėtas, ir paragino tanklaivius pakeisti kursą, kol dar ne vėlu.

„Griežtai perspėju laivybos bendroves, kurių tanklaiviai gabena į mūsų uostus neteisėtą rusišką dyzeliną: pakeiskite kursą, kol dar ne vėlu“, – rašė R. Blumenthalis.

Senatorius taip pat paviešino laišką Graikijos bendrovės „Eastern Mediterranean Maritime Limited“ (EASTMED) generaliniam direktoriui Athanasiosui Martinosui.

Laiške nurodoma, kad spalio 22 d. iš Rusijos uosto išplaukė su Maltos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Agioi Fanendes“, gabenantis 40 tonų rusiško dyzelino,. R. Blumenthalis reikalauja, kad laivo savininkas nurodytų kuro pardavėją, pirkėją, frachtuotoją, draudiką, terminalo operatorių ir už kuro paskirstymą atsakingą asmenį.

Pasak senatoriaus, 2022 m. JAV priimtas Rusijos naftos importo nutraukimo įstatymas draudžia iškrauti rusišką kurą Jungtinėse Valstijose. Kalbėdamas apie rusiško dyzelino eksporto sandoriams taikomą JAV iždo departamento išduotą bendrąją licenciją Nr. 135, jis pabrėžė, kad ši licencija negali panaikinti minėto draudimo.

„Apsisukite, kol dar ne vėlu. Jei atgabensite dyzeliną, pažeisite visiškai aiškų 2022 m. priimtą įstatymą, draudžiantį rusiško kuro importą. Joks prezidentas negali vienašališkai panaikinti įstatymo“, – į laivybos bendroves kreipėsi senatorius.

Kaip anksčiau pranešė „Unian“, JAV Kongrese siekiama užblokuoti prezidento Donaldo Trumpo susitarimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl dyzelino tiekimo. Skelbta, kad Atstovų Rūmams pateiktas abiejų partijų remiamas įstatymo projektas, kuriuo siekiama sustabdyti JAV prezidento ir Kremliaus susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo į JAV ir pasaulio rinkas. Dokumente numatyta panaikinti sankcijų išimtis, uždrausti investicijas į Rusijos energetikos sektorių ir įvesti jam naujus apribojimus.

„Unian“ taip pat anksčiau rašė, kad susitarimu dėl dyzelino tiekimo D. Trumpas padeda gelbėti Rusijos ekonomiką. Razumkovo centro energetikos programų direktoriaus Volodymyro Omelčenkos nuomone, susitarimai dėl rusiško dyzelino tiekimo į JAV gali būti naudojami kaip priedanga daryti spaudimą Ukrainai, siekiant priversti ją liautis atakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdybos pirmininku išrinktas Mindaugas Keizeris, vadovaujantis energetikos grupei „EPSO-G“, pranešė bendrovė.

„Litgrid“, kurios pagrindinį akcijų paketą valdo „EPSO-G“, valdyboje jis dirba nuo 2022 metų. 

M. Keizeris Vilniaus universitete yra baigęs verslo administravimo ir vadybos studijas, apsigynęs tarptautinio verslo magistro laipsnį, taip pat baigė profesionalių valdybos narių rengimo programą „Baltic Institute of Corporate Governance“.

Iki šiol valdybos pirmininku dirbęs Tomas Varneckas penktadienį palieka „EPSO-G“ grupę ir „Litgrid“ valdybą.

„Litgrid“ valdyboje šiuo metu taip pat dirba Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vyresnysis patarėjas Gediminas Karalius ir du nepriklausomi valdybos nariai – elektros perdavimo sistemos operatorės Vokietijoje „TenneT“ vadovas Timas Meyerjürgensas ir Belgijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Elia“ strategijos, transformacijos ir tvarumo vadovas Pierre-Henri D’haene.

Londonas, spalio 29 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės jūrų laivybos agentūra UKMTO ketvirtadienį pranešė apie Hormuzo sąsiauryje degantį laivą. Gaisro priežastis ir informacija apie galimus nukentėjusiuosius nepateikta.

Agentūra nurodė, kad pranešimą gavo iš kito laivo kapitono. Degantis laivas pastebėtas už devynių jūrmylių (17 km) į šiaurę nuo Omano Chasabo miesto, esančio prie Hormuzo sąsiaurio.

Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir gamtinių dujų transportavimo maršrutų. Nuo vasarį prasidėjusio karo Artimuosiuose Rytuose Iranas siekia kontroliuoti šį vandens kelią ir puola laivus, kuriuos kaltina plaukiant per sąsiaurį be leidimo.

Atsakydamos į tai Jungtinės Valstijos paskelbė Irano uostų blokadą.

Taibėjus, spalio 29 d. (AFP-ELTA). Pakistanas laikinai uždraudė Taivano krovininiams ir keleiviniams lėktuvams skristi per savo oro erdvę, ketvirtadienį pranešė Taivanas, įtardamas, kad už šio precedento neturinčio sprendimo slypi Kinija.

„Esame įsitikinę, kad už to slypi Kinija“, – sakė Taivano užsienio reikalų viceministras Chen Ming-chi, patvirtinęs, kad Pakistanas buvo uždaręs savo oro erdvę Taivano oro linijoms, o vėliau vėl ją atvėrė.

Taivane įsikūrusių oro linijų „China Airlines“ ir „EVA Air“ lėktuvai, skraidantys tarp Azijos ir Europos, paprastai kerta Pakistano oro erdvę. Tačiau praėjusį savaitgalį šios oro linijos pradėjo keisti skrydžių į Europą maršrutus, nukreipdamos lėktuvus piečiau virš Persijos įlankos arba šiauriau virš Rusijos, rodo naujienų agentūros AFP atlikta skrydžių stebėjimo duomenų analizė.

„China Airlines“ ir „EVA Air“ gavo Pakistano valdžios pranešimą, kad draudimas bus panaikintas, tačiau tik laikinai (...) iki žiemos pabaigos“, – sakė Chen Ming-chi.

„Smerkiame Pakistaną, o jei už šio sprendimo slypi Kinija, manau, kad naudotis savo įtaka globaliųjų Pietų šalims siekiant tokių tikslų yra labai bloga praktika“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai kelia pavojų keleivių saugumui ir trikdo pasaulines tiekimo grandines.

Kinija laiko Taivaną savo teritorija ir prieštarauja savarankiškai valdomos salos dalyvavimui tarptautinėse organizacijose bei ryšiams su kitomis šalimis.

Pasak Chen Ming-chi, tai pirmas kartas, kai kuri nors šalis uždarė savo oro erdvę Taivano komerciniams skrydžiams.

Balandį Seišeliai, Mauricijus ir Madagaskaras atšaukė leidimus Taivano prezidento Lai Ching-te lėktuvui skristi per jų oro erdvę į Esvatinį – vienintelę diplomatinę Taivano sąjungininkę Afrikoje. Dėl to prezidentas buvo priverstas atidėti kelionę. Tuomet Taivanas pareiškė, kad leidimai buvo atšaukti dėl stipraus Kinijos spaudimo.

„Kinija suprato, kad tai gali būti veiksmingas būdas apriboti mūsų galimybes naudotis kitų šalių oro erdve ir taip dar labiau izoliuoti Taivaną“, – sakė Chen Ming-chi.

Taivanas nepalaiko oficialių diplomatinių santykių su Pakistanu, o Islamabado ir Pekino ryšiai yra labai stiprūs ir strateginiai. Pakistanas ir Kinija savo partnerystę dažnai vadina "draugyste bet kokiomis aplinkybėmis, aukštesne už Himalajus, gilesne už vandenynus, saldesne už medų ir tvirtesne už plieną“.

Kinija yra didžiausia Pakistano prekybos partnerė ir viena svarbiausių investuotojų. Ypač daug investuojama pagal Kinijos ir Pakistano Ekonominio koridoriaus (CPEC) projektą – Pekinas skyrė dešimtis milijardų dolerių dideliems transporto, energetikos ir infrastruktūros projektams finansuoti.

Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Krašto apsaugos ministerijai (KAM) susiduriant su sunkumais panaudojant visus jai šiemet skirtus valstybės biudžeto asignavimus, ministras Robertas Kaunas sako, kad jokia dalis gynybai skirtų lėšų negali būti perduota vidaus saugumui ar kitoms sritims.

„Aš girdžiu tuos norus 1,5 proc. panaudoti dvigubos paskirties arba vidinio saugumo užtikrinimui. Suprantu pareigūnų, gaisrininkų, policininkų ir pasieniečių reikalavimus ir juos girdžiu, bet mes juos tenkintume kariuomenės sąskaita, kuri lygiai taip pat nebuvo adekvačiai finansuojama daugybę metų, o karas yra šalia mūsų“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo R. Kaunas.

Anot jo, Lietuvos kariuomenė daugybę metų buvo ignoruojama, o dabartinis finansavimas turi būti skirtas jos galios atkūrimui.

„Pas mus įskrenda dronai, mes tikrai turime oro gynybos skylių, kurias turime tvarkyti ir kamšyti. Tą darome. Turime atkurti tą kariuomenės galią, kurią daugybę metų mes ignoravome ir neturėjome. Šiandien mes tiesiog negalime atiduoti KAM sąskaita to 1,5 proc. Deja, tai nėra realu ir dabar nėra įmanoma”, – tikino ministras.

Tiesa, R. Kaunas pabrėžė, kad KAM ir Vidaus reikalų ministerija (VRM) neturėtų būti priešinamos šioje situacijoje. 

Jis teigia, jog jo ir vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno vadovaujamos institucijos gerai bendradarbiauja ir ieško būdų daryti pirkimus, kurie būtų naudingi tiek krašto apsaugai, tiek vidiniam saugumui.

„Čia kviesčiau politikus nesupriešinti dviejų organizacijų, kurios puikiai bendradarbiauja. Mes ieškome galimybių kaip galbūt įsigyti bendrą ginkluotę, kurią galėtume dalintis. Amuniciją, ekipuotę, liemenes, šalmus – visur, kur yra galimybė kažkaip bendradarbiauti – mes tai darome ir toliau darysime“, – akcentavo krašto apsaugos ministras.

„Tiesa, atiminėti iš kariuomenės pinigus kitiems, kuriems jų lygiai taip pat reikia, šiandien būtų per didelis pavojus“, – pridūrė R. Kaunas.

ELTA primena, jog šiemet gynybai skirta 4,79 mlrd. eurų – 5,38 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kitų metų biudžeto projekte, kuris šiuo metu svarstomas Seime, numatyti KAM asignavimai sudaro 5 proc. BVP – tai yra virš 4,8 mlrd. eurų, kurias sudarys ir Valstybės gynybos fondo lėšos.

Numatoma, kad šį fondą kitąmet sudarys 896,4 mln. eurų, dar 60 mln. eurų lėšų – likutis iš šių metų, tad iš viso Gynybos fondo lėšos sudarys 956,4 mln. eurų.

Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Visuotinio šaukimo įvedimas iki 2030 metų yra įmanomas, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Vis tik, pasak jo, ketvirtadienį vyksiančiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje bus išsakytos tam tikros su galimu sprendimu susijusios rizikos. 

„Tai yra įmanoma. Yra tam tikros rizikos, kurias įvardinsime ir sprendimų priėmėjai priims sprendimą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Kaunas. 

„Kariuomenė atliko namų darbus, jiems buvo pavesta atlikti skaičiavimus, projekcijas, turime trajektorijas. Visgi susiduriame su ta situacija, kad demografija pas mus ne gerėja, o prastėja – gimstamumas mažėja, jaunų piliečių, kurie turėtų atlikti tarnybą, irgi mažėja. Natūraliai mes judame prie to visuotinio šaukimo. Gal net nesikeliant tokio konkretaus tikslo ateitų data, kada mes visus jaunuolius kviestume, nes jų yra tiek, kiek jų yra“, – akcentavo jis. 

Tiesa, ministras tikino, kad jis pats yra visuotinio šaukimo idėjos šalininkas. 

„Visuotinio šaukimo šalininkas bendrąja prasme aš esu, nes tai kuria papildomus efektus. Tai ne tik ginkluota gynyba, kad kariuomenė suteikia žinias jauniems Lietuvos piliečiams, kaip reikėtų gintis, elgtis. (...) Nebūtinai paskui visi tie jaunuoliai turi eiti ginklu ginti, nes yra ir kita dedamoji, kas atsitinka po visuotinio šaukimo – supratimas, kaip elgtis krizių atveju. Atsiranda ramumas visoje visuomenėje, nes visi žino, kaip elgtis, ką daryti, kaip reaguoti ir kaip padėti tai pačiai kariuomenei“, – sakė R. Kaunas. 

Antradienį Seimo konservatoriai pasiūlė nuo 2030 metų sausio 1-osios Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę, atsisakant dabartinės atsitiktinės karo prievolininkų atrankos tvarkos.

Įstatymų pataisas inicijavusio Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno Lauryno Kasčiūno teigimu, iki 2030 metų būtų pakankamai laiko pasirengti pokyčiams, išspręsti instruktorių bei infrastruktūros trūkumo problemas.

Pagal siūlomą modelį privalomai tarnauti būtų šaukiami visi nustatytus kriterijus atitinkantys vaikinai, o merginos tarnybą galėtų rinktis savanoriškai. Įstatymų pataisas pasirašė 22 parlamento TS-LKD frakcijos nariai.

Ketvirtadienį vyksiančiame VGT posėdyje bus aptariamos visuotinio šaukimo perspektyvos. 

(Papildyta poteme)

Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, jog kitų metų biudžete gynybai numatyti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) įtakos Nacionalinės divizijos vystymui neturės, tačiau gali lemti kai kurios ginkluotės pasirinkimus. 

„Mes (šiemet – ELTA) jau praktiškai 7 proc. skiriame tiesioginei gynybai ir dvigubos paskirties sprendiniams“, – „Žinių radijui“ teigė R. Kaunas. 

„2027 m. nebus kažkokie išskirtiniai – 5 proc. yra skiriama gynybos poreikiams“, – kalbėjo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas. 

Ministras neatmetė, jog šios lėšos metų eigoje galėtų augti.  

„Dabar mes šnekame apie biudžeto dėliones – metų eigoje, labai tikėtina, gali atsirasti ir papildomų finansavimo šaltinių“, – kalbėjo R. Kaunas.

KAM vadovo teigimu, nacionalinė divizija bus išvystyta iki 2030-ųjų, tačiau įsigyjant ginkluotę gali tekti ieškoti pigesnių alternatyvų. 

„5 procentų klube mes liekame ir tai yra svarbiausia žinutė. (…) Mes visą laiką galime norėti pačių moderniausių, pačių geriausių – mersedeso lygio sprendimų, bet mūsų galbūt finansinės galimybės yra truputėlį mažesnės, todėl norint turėti ginkluotę galbūt mums ne visada reikia to mersedeso lygio, bet svarbu įsigyti tinkamą ginkluotę, kuri padėtų ir užtikrintų mūsų gynybą“, – kalbėjo R. Kaunas.

Valstybės kontrolierė: gynybos planų įgyvendinimui reikėtų 5,44 proc. BVP

Pagal Seimui pateiktą 2027 metų valstybės biudžeto projektą kitąmet gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Šiemet krašto apsaugai skirta 5,38 proc. BVP.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigė, kad užsibrėžtiems gynybos pajėgumų vystymo planams įgyvendinti reikėtų skirti 5,44 proc. BVP. Anot jos, kitų metų biudžete gynybai numatytas mažesnis finansavimas kelia klausimų, ar šalis sugebės laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad didesnio nei 5 proc. BVP finansavimo gynybos tikslams įgyvendinti reikės ir po 2030 metų. 

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pripažino, kad numatyti 5 proc. BVP gynybai nėra pakankami. Vis dėlto, šalies vadovo teigimu, siekiant didesnio finansavimo būtina atsižvelgti į valstybės biudžeto deficitą ir kitus finansinius įsipareigojimus.

Siekdama iki 2030 m. išvystyti nacionalinę diviziją, Lietuva nuosekliai stiprina ne tik kovinius pajėgumus, bet ir jų pagrindą sudarančią logistikos, transporto ir aprūpinimo sistemą. Pasak G. Nausėdos, šios divizijos sukūrimas išlieka svarbiausiu Lietuvos gynybos prioritetu.

Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Vilniaus apskrityje sukčiai apgaule iš žmonių išviliojo apie 11 tūkst. eurų.

Policija pranešė, kad trečiadienį gautas moters (gim. 1975 m.) pranešimas apie prieš daugiau nei 5 mėnesius įvykdytą nusikaltimą. Nukentėjusioji teigė, kad gegužės 16 d. apie 18.53 val. Vilniuje, paspaudus gautą aktyvią nuorodą dėl neva paskirtos administracinės baudos ir, suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš jos banko sąskaitos apgaule pasisavinta 7 347 eurai.

Į policiją taip pat kreipėsi vyras (gim. 1959 m.). Jis pranešė, kad trečiadienį apie 12 val. pastebėjo, jog spalio 21 d. apie 21.50 val. Vilniaus rajone, iš jo banko sąskaitos pasisavinta 4 000 eurų.

Teisėsauga pradėjo ikiteisminius tyrimus.