Vašingtonas, rugsėjo 20 d. (dpa-ELTA). Per JAV smūgį iš oro laivui, kuriuo Karibų jūroje, kaip įtariama, plaukė narkotikų kontrabandininkai, žuvo keturi žmonės, šeštadienį pranešė JAV kariuomenė.

JAV Pietų vadavietės teigimu, per smūgį laivui žuvo keturi „narkoteroristai“. Pasak Jungtinių Valstijų, laivas Karibų jūroje „plaukė žinomais narkotikų kontrabandos maršrutais“.

Prezidento Donaldo Trumpo administracijos nurodymu JAV kariuomenė, siekdama suardyti tarptautinius narkotikų kontrabandos tinklus, ne kartą smogė laivams Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

Kritikai kelia klausimą, ar tokios mirtinos operacijos tarptautiniuose vandenyse yra leidžiamos pagal tarptautinę teisę. Oficialiais duomenimis, per jas jau žuvo daugiau kaip 220 žmonių.

Vilnius, rugsėjo 20 d. (ELTA). Seimas svarstys Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias išplėsti aplinkybes, kada tėvai negalėtų prisiteisti išlaikymo iš savo pilnamečių vaikų. 

Jas parlamentui pateikęs Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius siekia apsaugoti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, kurie patys šiurkščiai pažeidė pareigas iki pilnametystės išlaikyti savo atžalas.

Pagal projektą, tėvai prarastų teisę sulaukę senatvės gauti išlaikymą iš savo vaikų, jeigu jie: vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams ir sistemingai nevykdė pareigos materialiai juos išlaikyti; naudojo smurtą prieš vaiką arba kitą šeimos narį, kuris tiesiogiai susijęs su vaiko gerove, įskaitant fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą; pažeidė vaiko interesus, dėl ko buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ar kitas oficialus apsaugos priemonių sprendimas. 

Taip pat siūloma numatyti ir tokius atvejus, kai tėvai apleido vaiką ir juo nesirūpino dėl savo kaltės, piktnaudžiavo alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, jiems buvo laikinai ar neterminuotai apribota tėvų valdžia. Išimtimi siūloma laikyti tokius atvejus, kai nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai dėjo pastangas pakeisti savo elgesį ir vaikai buvo grąžinti į šeimą.

„Nagrinėdamas piktybiškai alimentų nemokančių tėvų temą, pastebėjau CK nuostatą, pagal kurią tėvai gali nesirūpinti vaikais, nemokėti išlaikymo ir kitus blogus dalykus daryti, bet teoriškai jie turi galimybę senatvėje prisiteisti iš savo vaikų išlaikymą. Man atrodo, kad tai yra visiškai neteisinga, ir, manau, mes bent iš dalies atstatytume teisingumą, nustatydami, kad savo vaikais nesirūpinę asmenys, senatvėje, deja, neturėtų galimybės iš jų reikalauti to, ko patys nedarė visą gyvenimą“, – pristatydamas Seimui CK pataisas praėjusį antradienį sakė D. Razmislevičius. 

Tačiau Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotojas Vitalijus Šeršniovas nebuvo toks kategoriškas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad esame katalikiška šalis. 

„Negi sunku būtų atleisti tėvams, kurie labai netinkamai elgėsi? Jeigu tave įžeidė, jeigu tau padarė kažkas kažką blogo, tai nereiškia, kad ir tu tokio pat lygmens turi būti. (...) Bet esu susidūręs su žmonių pasakojimais, kai tėvai, pavyzdžiui, naktį mažamečius vaikus į lauką žiemą siųsdavo. Yra daug tokių atvejų, kurie nėra oficialiai įtvirtinti, bet tokie gyvenimai vyksta...“, – sakė už iniciatyvą balsavęs V. Šeršniovas.

Skeptiškai projektą įvertinęs Seimo narys liberalas Vitalijus Gailius pastebėjo, kad vadovaujantis galiojančiomis normomis, teismai ir dabar spręsdavo šią problemą.

„Gyvenimas yra visoks, o tarp išvardintų sąlygų nėra sąlygos, kad tėvas pabėgo auštant. Todėl būsiu prieš“, – teigė V. Gailius. 

D. Razmislevičiaus inicijuotos CK pataisos sulaukė Seimo palaikymo pateikimo stadijoje (už–61, prieš–1, susilaikė 27). Gruodžio 15 d. šį klausimą vėl planuojama svarstyti Seimo salėje. Prieš tai jį turės apsvarstyti parlamento Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai.

Šiuo metu galiojančiame CK nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus bei jais rūpintis. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. 

Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Civiliniame kodekse taip pat išskirta aplinkybė, kada tėvai neturi teisės į išlaikymą – jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų nuolatinai dėl pačių tėvų kaltės.

Berlynas, rugsėjo 20 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo sekmadienį gali laukti dar viena skaudi rinkimų diena, dviejų žemių rinkėjams balsuojant praėjus dviem savaitėms po triuškinamos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pergalės Saksonijoje-Anhalte.

Rinkimai Berlyno mieste-žemėje ir šiaurės rytinėje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje yra paskutiniai iš penkerių šiemet Vokietijoje vykstančių žemių rinkimų. Jie jau atskleidė didelį visuomenės nepasitenkinimą F. Merzo koalicine vyriausybe ir įplieskė rimtas diskusijas dėl kanclerio politinės ateities.

Balsavimo apylinkės abiejose žemėse atidaromos 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, o pirmosios balsavusiųjų apklausos bus paskelbtos iškart po jų uždarymo 18 val.

F. Merzo Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) nesėkmė anksčiau šį mėnesį Saksonijoje-Anhalte, kur AfD surinko beveik 44 proc., o CDU – tik apie 17 proc. balsų, konservatorių gretose dar labiau pakurstė kalbas apie retai Vokietijoje pasitaikantį kanclerio pakeitimą.

Merzas trauktis neketina

Dar vienas skaudus smūgis CDU gali laukti šiaurės rytinėje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje, kur partija mėgina išvengti prasčiausio rezultato per visą savo istoriją Vokietijos žemių rinkimuose. Naujausiose apklausose jos parama vos viršijo 5 proc. ribą, būtiną norint patekti į parlamentą.

Nepatekimas į Meklenburgo-Pomeranijos parlamentą, nors šioje žemėje CDU tradiciškai nepasižymėjo itin gerais rezultatais, partijai būtų itin skaudus scenarijus ir galėtų dar labiau padidinti spaudimą į kampą įspraustam kancleriui.

F. Merzas stengėsi užkirsti kelią spėlionėms dėl savo ateities ir po rinkimų Saksonijoje-Anhalte pabrėžė „varianto pasiduoti“ neturintis.

Vis dėlto, suvokdamas rinkimų svarbą, jis atšaukė kitą savaitę planuotą kelionę į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją Niujorke ir taip atlaisvino laiko galimam sudėtingam padėties po rinkimų įvertinimui. Pastarosiomis savaitėmis jis taip pat buvo pastebimai mažiau aktyvus rinkimų kampanijoje.

Kanclerio ligšioliniai darbo rezultatai nesuteikia daug pagrindo girtis: praėjus daugiau kaip metams nuo F. Merzo darbo pradžios didžiausia Europos ekonomika tebėra vangi, o kancleriui sunkiai sekasi įgyvendinti prieštaringai vertinamas reformas, be kita ko, pensijų sistemos.

Socialdemokratų palaikymas auga

Kaip ir Saksonija-Anhaltas, Meklenburgas-Pomeranija yra retai apgyvendinta rytinė Vokietijos žemė, kuriai sunkiai sekėsi įveikti 1990 m. Vokietijos susivienijimo padarinius, o tai sudarė palankias sąlygas populistinės kraštutinės dešinės partijos AfD iškilimui.

Kelis mėnesius apklausose pirmavusi prieš imigraciją nusistačiusi partija tikisi išlaikyti persvarą prieš sustiprėjusius centro kairės socialdemokratus (SPD), kuriems vadovauja dabartinė žemės premjerė Manuela Schwesig.

Atsiribojusi nuo nacionalinės SPD, kuri yra jaunesnioji nepopuliarios F. Merzo federalinės koalicijos partnerė, M. Schwesig, ketvirtadienį paskelbtos vienos apklausos duomenimis, sugebėjo vienu procentiniu punktu aplenkti AfD.

CDU kovoja dėl valdžios išlaikymo Berlyne

Berlyne F. Merzo partija savo ruožtu gali prarasti miesto mero postą Kairiųjų partijai, kuri yra buvusią Rytų Vokietiją valdžiusios socialistinės partijos įpėdinė.

CDU priklausantis dabartinis Berlyno meras Kai Wegneris buvo priverstas atsisakyti siekio būti perrinktas po užsitęsusio skandalo dėl sausį žaisto teniso mačo tuo metu, kai didelėje miesto dalyje per šalčius buvo nutrūkęs elektros tiekimas.

Jį pagrindinio CDU kandidato pozicijoje pakeitęs Berlyno finansų senatorius Stefanas Eversas, nepaisant to, kad į rinkimų kovą įsitraukė gana vėlai, išlaikyti partiją konkurencingą. Apklausose CDU renka apie 20 proc. balsų, nedaug atsilikdama nuo Kairiųjų ir nežymiai lenkdama AfD.

Kaip ir Meklenburge-Pomeranijoje, Berlyne po sekmadienio balsavimo gali prireikti trijų partijų koalicijos. Jei daugiausia balsų surinktų Kairieji arba CDU, laimėjusi politinė jėga vyriausybę galėtų mėginti formuoti kartu su SPD ir Žaliaisiais.

Bendradarbiauti su AfD visos pagrindinės partijos atsisako, laikydamosi jau seniai taikomos vadinamosios „ugniasienės“ politikos.

Vilnius,  rugsėjo 20 d. (ELTA). Radviliškio rajone daugiabučio kieme esančiame šiltnamyje rastas 61 kanapių krūmas.

Policijos teigimu, šiltnamis su kanapėmis rastas šeštadienį apie 16.05 val. Radviliškio rajone esančiame Šniūraičių kaime.

Įtariamasis – 1989 m. gimęs vyras – buvo neblaivus (2,02 prom.). Jis uždarytas į areštinę.

Dėl neteisėto kanapių auginimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vilnius, rugsėjo 20 d. (ELTA). „Mediaskopo“ duomenimis, dronų incidentai Lietuvoje sulaukė 2077 paminėjimų užsienio žiniasklaidoje – naujienos apie tai užfiksuotos 92 šalyse. Daugiausia publikacijų paskelbta JAV, Kanadoje ir Bulgarijoje.

JAV žiniasklaidoje užfiksuoti 709, Kanadoje – 261, Bulgarijoje – 244, Rusijoje – 124, Ukrainoje – 88, Jungtinėje Karalystėje – 76, Australijoje – 73, Indijoje – 67, Lietuvoje – 65, Turkijoje – 52 naujienų paminėjimai.

Rusijoje – keli naratyvai

„Mediaskopo“ analizės vadovės Austėjos Baškienės teigimu, Rusijos žiniasklaidoje išryškėjo keli pagrindiniai naratyvai.

Vienas ryškiausių – incidento menkinimas ir ironizavimas, akcentuojant, kad iš pradžių dronu palaikytas objektas vėliau buvo įvardytas kaip paukščių pulkas. Pasak A. Baškienės, tokia interpretacija naudojama kuriant įspūdį, kad Lietuva ir NATO į galimas grėsmes reaguoja perdėtai ar net paniškai.

Tai atsispindi ir Rusijos žiniasklaidos publikacijų antraštėse, kuriose incidentas pateikiamas pašaipiai ir siejamas su platesniu tariamos Europos „dronų baimės“ naratyvu.

Kitas ryškus naratyvas – bandymas atsiriboti nuo Rusijos atsakomybės ir nukreipti dėmesį į alternatyvias drono kilmės versijas. Rusiškoje žiniasklaidoje akcentuotos galimos sąsajos su Baltarusija, kontrabanda ar Ukraina, taip silpninant galimą incidento ryšį su Rusijos karine veikla.

A. Baškienės teigimu, abejonė dėl Rusijos atsakomybės stiprinama ir leksinėmis priemonėmis. Vienoje publikacijoje, kalbant apie prezidento Gitano Nausėdos teiginį dėl galimai nuo kurso nukrypusio rusiško drono, pavartotas žodis „якобы“ („tariamai“), kuriuo iš anksto suabejojama teiginiu apie rusišką drono kilmę.

„Oficialioje Rusijos komunikacijoje formuojamas priešingas naratyvas, kuriame pati Rusija vaizduojama ne kaip grėsmės šaltinis, o kaip Vakarų ir Ukrainos provokacijų taikinys“, – pastebėjo A. Baškienė.

Anot jos, taip pat pastebėtas incidento siejimas su Ukraina ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pasitelkiant ironiją ir pašaipą.

Skelbtas tikėtinas oro pavojus

Kaip skelbta, antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau buvo informuota, kad dronas sunaikintas, tikėtinas oro pavojus buvo atšauktas. 

Droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai, jam sunaikinti buvo pasitelkta raketinė ginkluotė.

Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone. 

Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos. 

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad numuštas dronas turėjo sprogmenį. Jis buvo neutralizuotas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, jog antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskridęs, o vėliau numuštas objektas buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris buvo skirtas pulti Ukrainą, tačiau buvo nukrypęs nuo kurso.

Vilnius,  rugsėjo 20 d. (ELTA). Vilniuje šeštadienio vakarą galimai neblaivus vairuotojas sužalojo jį sustabdžiusį policijos pareigūną.

Policijos teigimu, 19.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Konstitucijos pr., važiuoja automobilis „Peugeot 307“, kurio vairuotojas galimai neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų. 

Policija apie 19.35 val. Vilniuje, Laisvės pr., sustabdė automobilį „Peugeot“, kurį vairavo 1980 m. gimęs vyras. Vairuotojas, sodinamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, aktyviais veiksmais pasipriešino ir sužalojo 2002 m. gimusį Vilniaus apskrities policijos pareigūną. 

Po šio incidento pareigūnas buvo paguldytas į ligoninę, o įtariamasis – uždarytas į areštinę. 

Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kyjivas, rugsėjo 20 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos dronu smogė vienuolynui Chersono srities Červonyj Majako kaime. Per ataką žuvo 71-erių kunigas, dar keturi dvasininkai buvo sužeisti, platformoje „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Vakar apie 15 val. Rusijos pajėgos dronu atakavo vienuolyną Červonyj Majake. Per priešo FPV drono smūgį žuvo 71-erių kunigas“, – teigė O. Prokudinas, kurį cituoja „Ukrinform“.

Dar keturi 51, 53, 51 ir 31 metų kunigai buvo sužeisti. Pirminiais duomenimis jie nukentėjo dėl smūgio sukelto sprogimo.

Kaip anksčiau skelbta, per Rusijos drono smūgį Chersono srities Tekstylnės kaimui rugsėjo 18 d. žuvo du vyrai.

Vilnius,  rugsėjo 20 d. (ELTA). Policija praneša, kad incidentas įvyko apie 21 val. 35 min. Vilniuje, Pelesos g., parduotuvėje. Skelbiama, kad pirkėjas sulaikė moterį, kuri bandė pavogti butelius su alkoholiu. Tuo metu į parduotuvę įėjo asmuo, kuris grasindamas liepė paleisti moterį bei peiliu galimai sužalojo pirkėją. 

Užpuolikai pagrobė nenustatytą kiekį alkoholinių gėrimų ir pasišalino. Materialinis nuostolis nustatinėjamas. 

Pirkėjas, kuris galimai buvo sužalotas peiliu, iki tarnybų atvykimo iš parduotuvės pasišalino. 

Sekmadienio naktį apie 4 val. 10 min. Vilniuje, Liudvinavo g., bute, įtariamieji – 2005 m. gimęs vyras ir 2000 metais gimusi moteris – buvo sulaikyti bei uždaryti į areštinę. 

Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Maskva, rugsėjo 20 d. (AFP-ELTA). Rusijos valdžios teigimu, per šimtų dronų ataką prieš Maskvą ir aplinkinę sritį paskutinę šalies parlamento rinkimų dieną žuvo mažiausiai du žmonės ir buvo apgadinta didelė naftos perdirbimo gamykla.

Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas sekmadienį pranešė, kad buvo perimta ir numušta daugiau kaip 1,6 tūkst. dronų, iš kurių 450 skrido Maskvos link.

Jis apkaltino Ukrainą mėginimu sutrikdyti griežtai kontroliuojamus tris dienas trunkančius rinkimus, po kurių prezidentas Vladimiras Putinas turėtų dar labiau įtvirtinti jau 26 metus trunkančią savo valdžią.

„Ši precedento neturinti ataka buvo akivaizdžiai suplanuota siekiant sutrikdyti rinkimus. Priešui nepavyko“, – platformoje „Telegram“ aiškino S. Sobianinas.

Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas socialiniame tinkle pranešė, kad dviejose skirtingose vietose žuvo mažiausiai du žmonės – 44 metų moteris ir pagyvenęs vyras.

Pasak A. Vorobjovo, dronui atsitrenkus į 21 aukšto pastatą kilo gaisras, dėl kurio buvo evakuota 400 žmonių. Dronų kilmės jis nenurodė.

Atakos surengtos Kyjivui pastaraisiais mėnesiais intensyvinant ilgojo nuotolio dronų smūgius Rusijai, ypač jos energetikos infrastruktūrai. Ukraina siekia smogti svarbiam Kremliaus pajamų šaltiniui, iš kurio finansuojamas jau penktus metus trunkantis karas.

„Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje apgadintas vienas objektas“, – pridūrė S. Sobianinas.

Pasak jo, apie nukentėjusiuosius naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje kol kas nepranešta, o įvykio vietoje dirba skubiosios pagalbos tarnybos.

Pastaraisiais mėnesiais ši didelė naftos perdirbimo gamykla atakuota ne kartą.

Naujausias smūgis surengtas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Ukraina ir Rusija susitarė neatakuoti viena kitos energetikos objektų.

Ataka taip pat surengta Rusijoje penktadienį prasidėjus pirmiesiems parlamento rinkimams nuo tada, kai 2022 m. vasarį Maskva pasiuntė karius į Ukrainą ir pradėjo karą, per kurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių.

Dalyvauti rinkimuose leista tik V. Putiną ir Kremliaus karinę kampaniją remiančioms partijoms. Maskva balsavimą taip pat surengė okupuotose Ukrainos teritorijose.

Nors mažai rusų abejoja, kad V. Putino partija „Vieningoji Rusija“ vėl nesunkiai laimės, balsavimas padeda įvertinti visuomenės paramą karui.

Vilnius,  rugsėjo 20 d. (ELTA). Praėjusią parą Lietuvos pasienyje su Baltarusija nebuvo apgręžtas nė vienas neteisėtas migrantas.

Kaip praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), į Latviją šeštadienį buvo neįleisti 26 neteisėti migrantai. 

Savo ruožtu Lenkijos pasieniečiai neteisėtai bandančiųjų kirsti savo valstybės sieną su Baltarusija nefiksavo. 

VSAT duomenimis, pernai mūsų šalies pareigūnai neleistinose vietose neleido į Lietuvą iš Baltarusijos įsibrauti daugiau nei 1,65 tūkst. asmenų, šiemet – 1 550.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista daugiau nei 26 tūkst. neteisėtų migrantų.

Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.