Berlynas, birželio 16 d. (Ukrinform-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad egzistuoja galimybė, jog derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos gali prasidėti jau šią vasarą. Jis tokią pastabą išsakė duodamas interviu RTL, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Manau, kad egzistuoja galimybė pradėti derybas šią vasarą“, – teigė J. Wadephulas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras neatmetė galimybės, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti atviresnis dialogui nei anksčiau.

„Dabar jis gali būti tokiame etape, kuriame rimtai tai svarsto“, – nurodė jis.

J. Wadephulas pažymėjo, kad dabartinė padėtis mūšio lauke nesuteikia nė vienai pusei lemiamo karinio pranašumo. Jis taip pat paminėjo pastarąjį artimo V. Putino sąjungininko Baltarusijos autoritaro Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą, kuriame jis užsiminė, kad nei Rusija, nei Ukraina negali pasiekti karinės pergalės.

Tai buvo „įdomus labai artimo Putino sąjungininko pareiškimas“, – pridūrė jis.

Tuo pačiu jis pabrėžė, kad Ukraina karo metu išliko pasiruošusi deryboms, o dabar Rusija turi nuspręsti, ar nori derėtis, ar toliau kovoti. Pasak J. Wadephulo, Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė kartu su kitais Europos partneriais jau pasiuntė aiškų signalą Maskvai.

„Mes taip pat esame pasiruošę deryboms“, – sakė jis.

Ministras nurodė, kad V. Putinas turėtų pripažinti, jog „tikrai nėra prasmės tęsti karą“; tuo metu Vakarų sankcijos toliau spaudžia Rusijos ekonomiką, o parama Ukrainai nesilpnės.

„Jis turėtų prieiti prie išvados, kad dabar yra tinkamas metas derėtis“, – pažymėjo jis.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad reikia dėti pastangas suorganizuoti susitikimą dėl taikos derybų su Rusija iki žiemos ir kad Ukraina yra pasiruošusi svarstyti neutralią tokių derybų vietą.

Vilnius, birželio 16 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 16 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Antradienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pranešė prisiimsiantis atsakomybę vadovauti Vyriausybei. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda Seime perskaitė septintąjį metinį pranešimą. 

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius apsisprendė imtis atsakomybės ir vadovauti Vyriausybei. Politikas teigė, kad šį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į Lietuvos gyventojų lūkesčius. Jo teigimu, kol kas naujai formuojamo ministrų kabineto sudėtis nėra aiški. Kartu jis tikino nenorįs drastiškų pokyčių Vyriausybėje. Prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime akcentavo, kad ši pozicija yra ne apie reitingus ir palankumą, o apie progą priimti Lietuvos ateitį lemsiančius sprendimus. Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė laikantis kumščius, kad socdemų lyderis būtų geresnis premjeras nei nueinanti Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė. Pakeisti ją, kaip svarstė socialdemokratas, lėmė ir siekis turėti tvirtesnę lyderystę.

Prezidentas perskaitė septintąjį metinį pranešimą. G. Nausėdos kalba parlamento salėje truko apie penkiasdešimt minučių. Savo pranešime šalies vadovas tradiciškai apžvelgė svarbiausius pastarojo meto Lietuvos ir pasaulio įvykius – geopolitinę situaciją, užsienio politiką, švietimo, ekonomikos bei socialinės politikos, sveikatos, kultūros temas. Taip pat G. Nausėda sukritikavo korupcijos bylose figūruojančius politikus.

Visuomenininkas Andrius Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas įvertinti, kokiomis lėšomis Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius savo lėšomis padengė teisines išlaidas „čekiukų“ byloje. Anot A. Tapino, socdemų vedlys iki šiol nepateikė įrodymų, kad patirtas teisines išlaidas padengė savo asmeninėmis lėšomis. Visuomenininkas mano, jog kyla abejonių, ar Jonavos meras, atsižvelgiant į jo darbo užmokestį, deklaruotas pinigines lėšas, galėjo padengti advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ advokato Arūno Petrausko jam suteiktas teisines paslaugas, ginant politiką „čekiukų“ byloje. A. Tapino skaičiavimais, bylą nagrinėjus ne vienerius metus, teisinės išlaidos joje galėjo siekti 40-50 tūkstančių eurų, o M. Sinkevičius 2023 m. deklaracijoje nurodė turintis tik 16,8 tūkst. eurų piniginių lėšų. Pats M. Sinkevičius teigė, kad advokato paslaugos kainavo apie 10 tūkst. eurų. Politikas nurodė šias išlaidas dengęs pats, taip pat apmokėti sąskaitas padėjo ir jo tėvas, parlamentaras Rimantas Sinkevičius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kuriuo konstatuota, jog iš partijos narių automobilius nuomodamasi „Nemuno aušra“ šiurkščiai pažeidė įstatymą, buvo pagrįstas. Į teismą dėl komisijos sprendimo su skundais kreipėsi minėta partija, jos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir „aušrietė“ Daiva Petkevičienė. Šių pareiškėjų skundai buvo tenkinti iš dalies – teismas nutarė, kad VRK neturėjo teisės įpareigoti R. Žemaitaitį ir D. Petkevičienę grąžinti jiems partijos pervestas lėšas. Visgi, teismo vertinimu, likusi VRK sprendimo dalis, kuria konstatuotas šiukštus įstatymo pažeidimas dėl automobilių nuomos, buvo pagrįsta. VRK kovą nusprendė, kad partija „Nemuno aušra“, 2024 m. iš savo lyderio R. Žemaitaičio bei partijos narės D. Petkevičienės nuomodamasi automobilius ir jiems už nuomą sumokėjusi iš partijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi. Šie pažeidimai buvo pripažinti šiurkščiais, dėl to komisija nutarė partijai „Nemuno aušra“ neskirti daugiau nei 240 tūkst. eurų siekiančios pusmečio dotacijos.

Panevėžio apylinkės teismas pratęsė suėmimo terminą Viliui Solkanui, vienam iš įtariamųjų paramediko Manto Sadausko nužudymu. Teismas tenkino prokuroro prašymą ir 3 mėnesiams pratęsė suėmimą įtariamajam. Jis bus suimtas iki rugsėjo 21 d. Teismas padarė išvadą, kad įtariamajam paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones nebūtų galima pasiekti kardomųjų priemonių tikslų, todėl šiuo metu reikalinga pratęsti įtariamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo terminą. Trečiadienio rytą teismas spręs dėl kardomosios priemonės pratęsimo kitai įtariamajai, paramediko buvusiai sutuoktinei Justinai Sadauskienei. Jai pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo. Paramediko M. Sadausko kūnas rastas balandžio 21 d. Panevėžio rajone esančios sodybos teritorijoje. Kaip įtariama, nužudyto asmens kūnas buvo susuktas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ginklas.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Lietuvos profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai sutarė, kad 2027 m. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) turėtų kilti 7,19 proc.,  o neapmokestinamų pajamų dydis – 4 proc., visgi Vyriausybė pastarajam siūlymui nepritaria. Ji siūlo kitų metų MMA didinti smarkiau, 8 proc. arba 92 eurais – iki 1245 eurų „prieš mokesčius“. Finansų ministerija jau anksčiau yra sakiusi, jog vietos NPD didinimui erdvės kitų metų valstybės biudžete yra nedaug, bendro NPD kėlimas pajamas galėtų mažinti 40 mln. eurų. Nepaisant to, tokiam sprendimui anksčiau palaikymą išreiškė ir prezidentas G. Nausėda. Nors darbdaviai ir profsąjungos ragina kelti NPD, premjerė Inga Ruginienė sako, kad šalis privalo atsakingai įvertinti bet kokius mokesčių pakeitimus. Šiemet MMA siekia 1153 eurus „ant popieriaus“ – išaugo 11,1 proc., lyginant su 2025 m., o tam valstybės biudžete skirta 37,3 mln. eurų.

Prezidentas G. Nausėda skaitydamas metinį pranešimą Seime teigė, jog siekdama išlaikyti ekonomikos augimą Lietuva privalo investuoti ir į modernius, ir į tradicinius jos sektorius, o prie šio augimo turi prisidėti ir investicijos į energetiką, taip siekiant, kad šis sektorius ir toliau išliktų šalies politinės nepriklausomybės garantu. Kalbėdamas apie energetikos sektoriaus indėlį ekonomikos augimui, G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuva jau nuo 2028 m. ketina visiškai apsirūpinti elektrą iš atsinaujinančių šaltinių. Šalies ekonomikos augimui skatinti skirti G. Nausėdos siūlymai šiuo metu svarstomi Seime – pavyzdžiui, galimybė valstybei gyventojų indėlius įveiklinti per nacionalinį plėtros banką ILTE, laikinai sumažinti elektros kainas energijai imliai pramonei. Lietuvos vadovas Seime taip pat kalbėjo demografines problemas – teigė, jog mažas gimstamumas yra viena didžiausių ilgalaikių Lietuvos problemų, kurios neišspręs migracijos didinimas. Anot G. Nausėdos, migracijos politika valstybėje turi būti griežtinama, o valdžia turi toliau imtis papildomų priemonių šeimoms remti. Kalbėdamas apie priemones gimstamumui skatinti, G. Nausėda ragino stiprinti šeimų finansinę padėtį. Jo teigimu, Lietuvai reikalingos tikslinės mokesčių lengvatos šeimoms, efektyvesnė būsto politika bei didesnis dėmesys regionams. Prezidentas priminė inicijavęs papildomą NPD šeimoms su vaikais, kuris turėtų įsigalioti kitais metais. Prezidentas taip pat siūlo svarstyti terminuotą nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą susilaukus antro ar trečio vaiko bei mokestines paskatas darbdaviams, įdarbinantiems du ir daugiau vaikų auginančius asmenis.

Atidaryta atnaujinta pagrindinė senojo Vilniaus oro uosto (VNO) išvykimo terminalo erdvė „VNO Plaza“. Pasak Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinio direktoriaus Simono Bartkaus, nuo šiol oro uosto išvykimo erdvė bus pasirengusi aptarnauti 8 mln. keleivių. Pasak jo, atnaujinta beveik 10 tūkst. kvadratinių metrų senojo išvykimo terminalo erdvė – apie 3 tūkst. kvadratinių metrų sudarys komercinis plotas, o čia veikiantys verslai LTOU galėtų generuoti daugiau nei 10 mln. eurų pajamų. LTOU vadovo manymu, šios lėšos padės įgyvendinti projektus ateityje, įskaitant ir iki 2028 m. planuojamą pabaigti naujojo VNO atvykimo terminalo projektą. VNO senojo išvykimo terminalo atnaujinimo darbai buvo pradėti praėjusių metų vasario pradžioje, atidarius naująjį išvykimo terminalą. Kaip skelbia LTOU, „VNO Plaza“ yra pagrindinė senojo išvykimo terminalo konversijos dalis, o visos rekonstrukcijos projekto vertė siekia 15 mln. eurų. 

Seimas nusprendė nepriklausomus elektros tiekėjus įpareigoti nuo liepos nutraukti fiksuotos kainos sutartis su pažeidžiamais vartotojais tais atvejais, kai visuomeninė elektra yra pigesnė. Apie planuojamą sutarties nutraukimą gyventojai turės būti informuojami ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, o šie galės nesutikti su perėjimu į visuomeninio tiekimo tarifą ir išlaikyti esamą sutartį. Energetikos ministerijos duomenimis, dabar statistinis pažeidžiamas vartotojas, lyginant su visuomeniniu elektros energijos tarifu, permoka nuo 3 iki 9 eurų per mėnesį, o atskirais atvejais ir daugiau. Visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ elektros kainos taikomos dviejų grupių vartotojams – ir pažeidžiamiems, ir suvartojantiems mažiausiai energijos. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 418 tūkst. pažeidžiamų vartotojų, o iš jų nuo birželio tik 176 tūkst. yra pasinaudoję galimybe pereiti į visuomeninį tiekimą ir už elektrą mokėti mažiau – iš viso apie 40 proc. visų tokių vartotojų. Tuo metu likę apie 242 tūkst. vartotojų ir toliau elektrą perka pagal su nepriklausomais tiekėjais sudarytas sutartis ir už ją permoka.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas ir Jungtinės Valstijos pradės naują derybų ratą iš karto po to, kai penktadienį Šveicarijoje bus pasirašytas preliminarus susitarimas. Šios derybos, kuriomis siekiama galutinai užbaigti vasario pabaigoje JAV ir Izraelio pradėtą karą, turėtų būti baigtos per 60 dienų, sakė A. Araghchi. Pranešama, kad pagrindų susitarimu, kurį sekmadienį sudarė Teheranas ir Vašingtonas, šiuo tikslu 60 dienų pratęsiamos kare paskelbtos paliaubos. Daugelis stebėtojų laiko pagrindų susitarimą tarpiniu žingsniu diplomatiniame procese, kuriame vis dar lieka didelių neišspręstų klausimų.

Prancūzijos Eviano kurorte vykstančiame G7 viršūnių susitikime antradienį didelis dėmesys buvo skiriamas Ukrainos temai. Konferencijos dalyviai susitarė toliau daryti spaudimą Rusijai, kad būtų pradėtos naujos derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos, taip pat toliau didinti paramą Kyjivui. G7 lyderių susitikime dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Su juo susitikęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pabrėžė, kad Rusija turėtų sudaryti susitarimą su Ukraina dėl karo nutraukimo. D. Trumpas Eviane taip pat sakė, kad JAV netrukus galės atnaujinti sankcijas rusiškai naftai. „Netrukus galėsime tai padaryti, nes nafta jau teka“ per Hormuzo sąsiaurį, sakė jis. Vykstant Irano karui, Vašingtonas įvedė ir vėliau pratęsė sankcijų išimtį jūroje jau esantiems rusiškos naftos kroviniams, tuo sukeldamas Europos sąjungininkų susirūpinimą. Eviane apie naujas sankcijas Rusijai paskelbė Didžioji Britanija bei Kanada. Naujos sankcijos, be kita ko, nukreiptos prieš Rusijos šešėlinį laivyną ir ginklų pramonę.

Ženeva, birželio 16 d. (dpa-ELTA). JAV ir Irano pagrindų susitarimas bus pasirašomas prabangiame viešbutyje prie Keturių Kantonų ežero Šveicarijoje. Užsienio reikalų ministerija Berne agentūrai „dpa“ patvirtino, kad ceremonija numatyta viešbutyje ant Bürgenstocko kalno. Čia 2024 m. jau vyko Ukrainos konferencija. Kad susitarimas bus pasirašytas čia, pirma pranešė šveicarų žiniasklaida. Tarpininkas Pakistanas iki šiol kaip susitarimo pasirašymo vietą minėjo Ženevą.

JAV ir Iranas sekmadienį pasiekė susitarimą dėl karo užbaigimo. JAV duomenimis, jis jau pasirašytas elektroniniu būdu. Irano duomenimis, iš karto po penktadienį numatytos sutarties pasirašymo ceremonijos prasidės naujas derybų ratas. Šios derybos turi būti užbaigtos per 60 dienų.

Daugelis stebėtojų pagrindų susitarimą laiko tarpiniu žingsniu diplomatiniame procese, kuriame vis dar lieka didelių neišspręstų klausimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį nurodė, kad viceprezidentas J. D. Vance‘as vyks į Šveicariją ir dalyvaus oficialioje susitarimo pasirašymo ceremonijoje.

Vilnius, birželio 16 d. (ELTA). Nors darbdaviai ir profsąjungos ragino kitais metais kelti ne tik minimalią algą, bet ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), premjerė Inga Ruginienė sako, kad šalis privalo atsakingai įvertinti bet kokius mokesčių pakeitimus.

Partneriai Trišalėje taryboje sutarė, kad kitų metų minimali mėnesio alga (MMA) turėtų kilti 7,19 proc., o dvejus metus nedidintas NPD augti 4 proc.

Tačiau Vyriausybė siūlymui nepritaria, siūlo kitų metų MMA didinti 92 eurais – iki 1245 eurų „prieš mokesčius“.

„Mūsų tikslas aiškus – kad žmonių pajamos augtų kartu išlaikant ekonomikos stabilumą ir darbo vietų konkurencingumą. Diskusijose buvo keliami ir siūlymai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tačiau šiandien turime atsakingai vertinti bet kokius mokesčių pakeitimus“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį rašė I. Ruginienė.

„Žmonių pajamų augimas išlieka vienu svarbiausių mūsų prioritetų. Turime užtikrinti tvarius sprendimus, kurie žmonėms duotų realią naudą“, – teigė premjerė.

Finansų viceministras skaičiavo, kad įgyvendinus darbdavių ir profsąjungų siūlymą biudžeto pajamos kitais metais sumažėtų 40 mln. eurų.

Pasak jo, kitais metais jau įsigalioja Seimo priimtas prezidento siūlymas taikyti papildomą NPD tėvams, auginantiems vaikus, kuris siekia 87 eurus už vaiką arba 1044 eurus per metus.

Šiemet NPD siekia 747 eurus ir yra taikomas tiems darbuotojams, kurie uždirba iki vieno MMA.

Šiemet MMA padidinta ir siekia 1153 eurus (ant popieriaus) per mėnesį, minimalios algos dydį rudenį patvirtina Vyriausybė, jis priimamas su valstybės biudžetu.

Evianas, Prancūzija, birželio 16 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė (JK) liepos 22 d. Briuselyje surengs aukščiausiojo lygio susitikimą – tai pastangų pagerinti santykius praėjus dešimtmečiui po referendumo dėl „Brexit“ dalis, antradienį pranešė lyderiai.

Aukščiausi ES pareigūnai Antonio Costa ir Ursula von der Leyen paskelbė šią datą po susitikimo su britų ministru pirmininku Keiru Starmeriu Prancūzijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G7) susibūrimo paraštėse.

„Glaudus ES ir JK bendradarbiavimas yra būtinas mūsų bendram Europos saugumui, atsparumui ir klestėjimui“, – pranešime teigė A. Costa.

„Glaudžiai bendradarbiaujame, kad mūsų artėjantis antrasis aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje liepos 22 d. būtų sėkmingas“, – pridūrė jis.

K. Starmeris patvirtino informaciją apie susitikimą su dviem aukščiausiais ES pareigūnais ir nurodė, kad jo vyriausybė „tesi duotą pažadą atnaujinti mūsų santykius“. 

K. Starmeris nuo atėjimo į valdžią 2024 m. siekia praeityje palikti nesantaiką, kurią sukėlė 2016 m. JK vykęs balsavimas dėl išstojimo iš bloko.

Abi pusės tikisi susitikime pristatyti kelis susitarimus, visų pirma dėl maisto ir gyvūnų saugos standartų, jaunimo judumo schemos ir taršos leidimų sistemų susiejimo. Tačiau diskusijos dėl kai kurių klausimų buvo sudėtingos.

Viršūnių susitikimas rengiamas tuo metu, kai K. Starmerio laukia neaiški ateitis, nes britų premjerui gali tekti kovoti dėl vadovo posto, jei artimiausiomis dienomis į parlamentą bus išrinktas pagrindinis varžovas Andy Burnhamas.

Vilnius, birželio 16 d. (ELTA). Darbdaviams ir profesinėms sąjungoms radus sutarimą dėl kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, taip pat – dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimo, Vyriausybė pastarajam siūlymui nepritaria ir skaičiuoja, kad tai biudžetui papildomai kainuotų 40 mln. eurų.

Finansų viceministro teigimu, nuo kitų metų jau įsigalioja Seimo priimtas prezidento siūlymas taikyti papildomą NPD tėvams, auginantiems vaikus, kuris siekia 87 eurus už vaiką arba 1044 eurus per metus.

„NPD nebuvo planuojama didinti, (…) ir noriu tiesiog priminti, kad nuo kitų metų atsiranda papildomas neapmokestinamųjų dydis tėvams su vaikais, kuris net didesnis nei jūsų siūlomos, ta nuostata kainuos beveik 90 mln. eurų, (…) tai jeigu vertinti poveikį jūsų siūlymo, jis dar mažintų pajamas gal 40 mln. eurų“, – antradienį Trišalės Tarybos posėdyje kalbėjo Darius Sadeckas.

Anksčiau Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis Eltai teigė, jog partneriai sutarė, kad 2027 m. MMA turėtų kilti 7,19 proc., taip pat 4 proc. didėti neapmokestinamų pajamų dydis.

Sutarta, kad MMA galėtų augti 83 eurais – iki 1235,9 eurų, NPD – 30 eurų iki 777 eurų (ant popieriaus).

Vyriausybė minimalią algą didinti siūlo sparčiau

Visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad Vyriausybei bus siūloma kitas variantas – NPD nekelti išvis, o MMA didinti sparčiau.

Vyriausybė siūlo MMA didinti 8 proc. iki 1 245 eurų ( „ant popieriaus“).

„Siūlysime vis dėlto fiksuoti skirtingas nuomones – Vyriausybės pozicija yra tokia, kad MMA turėtų kilti 8 proc., kas būtų 92 eurai ir kas būtų (iš viso – ELTA) 1 245 eurai, tai siekjant ir 2027 metais prognozuojamu vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, įsivertinant ir Lietuvos banko prognozes“, – kalbėjo viceministrė Aušra Putk.

NPD šalyje nebuvo didintas dvejus metus, jį kelti kitais metais ragino prezidentas Gitanas Nausėda.

Šiemet NPD siekia 747 eurus ir yra taikomas tiems darbuotojams, kurie uždirba iki vieno MMA.

Visgi finansų viceministras Darius Sadeckas laikėsi nuomonės, kad rengiant valstybės biudžetą bus svarstoma galimybė kitais metais didinti NPD, tačiau fiskalinės erdvės tam yra mažai.

Šiemet MMA padidinta ir siekia 1153 eurus (ant popieriaus) per mėnesį, minimalios algos dydį rudenį patvirtina Vyriausybė, jis priimamas su valstybės biudžetu.

Vilnius, birželio 16 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos birželio 17 d. įvykius Lietuvoje.

Londonas, birželio 16 d. (dpa-ELTA). 12-mets britų princas George‘as nuo rugsėjo mokysis elitiniame Itono koledže Vindzore. Tai, anot britų žiniasklaidos, pranešė Kensingtono rūmai. Šiuo metu George‘as kartu su seserimi princese Charlotte (11) ir broliu Louisu (8) dar lanko Lambruko mokyklą į vakarus nuo Londono.

Netoli Vindzoro pilies esančiame Itono koledže mokėsi ir princas Williamas su savo broliu Harry‘iu. Be to, mokykla yra tik už kelių minučių kelio nuo šeimos rezidencijos „Forest Lodge“.

Anot pranešimų, Kate ir Williamui nebuvo lengva apsispręsti, jie aplankė keletą  mokyklų. Šeimai labai svarbu, kad vaikai turėtų kiek įmanoma normalią vaikystę.

Tarp koledžo absolventų yra ne viena garsi pavardė. Čia, pavyzdžiui, mokėsi keli šalies premjerai, įskaitant Davidą Cameroną ir Borisą Johnsoną. Taip pat absolventų sąraše yra aktorių, pavyzdžiui „Oskaro“ laureatas Eddie‘is Redmayne‘as.

Elitinis išsilavinimas, remiantis mokyklos interneto svetaine, čia atsieina 63,3 tūkst. svarų (apie 72,2 tūkst. eurų) per mokslo metus.

Princas George‘as yra antrasis sosto įpėdinių eilėje po savo tėvo princo Williamo.

Vilnius, birželio 16 d. (ELTA). Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą laimėjo nepublikuotos Marijos Dautartaitės pjesės „Urna“ ištrauka, praneša Kultūros ministerija. 

„Birželio 15 d. Varėnos kultūros centre išrinktas 2026 metų D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laimėtojas. Šiemet geriausiu pripažintas eskizas pagal nepublikuotą M. Dautartaitės pjesę „Urna“ (režisierius Kirilas Glušajevas)“, – skelbiama Kultūros ministerijos interneto svetainėje. 

Pranešama, kad pagal pristatytą pjesės eskizą bus kuriamas spektaklis. Jam Kultūros ministerija planuoja skirti virš 20 tūkst. eurų. 

„Vadovaujantis konkurso nuostatais, spektakliui sukurti Kultūros ministerija skirs 20 275 eurus“, – rašoma pranešime. 

Nurodoma, kad spektaklį sudarys dvi dalys, kuriose menininkai kalbės apie šeimos ir draugų santykį mirusio tėvo laidotuvių akivaizdoje. 

„Dviejų veiksmų spektaklyje „Urna“ bus pasakojama apie šeimą ir draugus, besirenkančius į užsienyje dirbusio bei ten mirusio tėvo laidotuves, atveriant jautrias temas apie gedulo metu pratrūkstančias emocijas, iškylančias senas nuoskaudas bei dramatiškai besirutuliojančius seserų santykius“, – praneša ministerija. 

Kaip skelbiama, režisieriaus Oskaro Koršunovo teatro konkursui pristatytame eskize „Urna“ vaidino aktorės Gintarė Latvėnaitė ir Greta Bendžė. Nurodoma, kad ateityje prie šios trupės prisijungs aktoriai Larisa Kalpokaitė, Aurelijus Pocius, Arūnas Sakalauskas bei Indrė Patkauskaitė.

Šių metų konkurse taip pat dalyvavo kiti Lietuvos scenos meno kūrėjai. Nacionalinio Kauno dramos teatras pristatė režisieriaus Artūro Areimos kuriamos tragikomedijos „Kruvinos vestuvės“ ištrauką. Stalo teatras parengė režisierės Saulės Degutytės objektų sensorinio spektaklio „Bumba Dumba ir Visatos sukūrimas“ eskizą pagal Tomo S. Butkaus knygą.

ELTA primena, jog kasmetinis iškilios teatro pedagogės, režisierės D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno konkursas įsteigtas 2009 m. Konkurso dalyvių atranka į šių metų festivalį paskelbta gegužės 6 d. 

Kaip skelbiama, konkurso laimėtojui kasmet skiriama iki 20 tūkst. 275 eurų spektakliui arba iki 8 690 eurų monospektakliui sukurti.

Vilnius, birželio 16 d. (ELTA). Seimas imasi svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias nustatyti palankesnes sąlygas asmenims su negalia gauti lengvojo automobilio ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.

Tai numatančias Tikslinių kompensacijų įstatymo pataisas antradienį palaikė 96 parlamentarai, prieš nebuvo, susilaikė 2. Projektą svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vertins Vyriausybė, o rudenį jis vėl atsiras Seimo posėdžių darbotvarkėje. 

Įstatymo pakeitimus inicijavusi Seimo narė konservatorė Daiva Ulbinaitė siūlo kompensaciją sieti ne su formaliais kriterijais, o su realiu žmogaus judumo poreikiu.

Jei Seimas pritartų, kompensacija būtų prieinama šeimoms, kurių vaikams dėl ilgalaikio judėjimo funkcijos sutrikimo būtinas pritaikytas automobilis, net jei vaikui nustatytas 3 ar 4 lygio individualios pagalbos poreikis.

Priėmus įstatymo pataisas, kompensaciją taip pat galėtų gauti žmonės su negalia, kurie patys negali vairuoti ir neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau kuriems pritaikytas automobilis yra būtinas.

Šiuo metu kompensaciją gali gauti tik tie, kam nustatytas 1 ar 2 lygio individualios pagalbos poreikis, ir tik jeigu asmuo su negalia turi vairuotojo pažymėjimą. Šeimos, kurios augina neįgaliojo vežimėlyje judančius vaikus, kuriems nustatytas 3 ar 4 lygio pagalbos poreikis, kompensacijos pritaikytam automobiliui gauti negali.

„Siūlau keisti ydingą ir diskriminuojančią išlaidų kompensavimo tvarką. Pritaikytas automobilis nėra privilegija – tai saugumo, orumo, savarankiškumo ir galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime sąlyga“, –  pateikdama projektą sakė D. Ulbinaitė. 

Jos duomenimis, pernai dėl kompensacijos skyrimo kreipėsi 2 tūkst. 314 asmenų ir šeimų, auginančių vaiką su negalia, iš kurių 531 atsisakyta skirti kompensaciją.