Vilnius, liepos 15 d. (ELTA). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja gyventojus dėl Marijampolėje, Vasaros g. 16, UAB „Ecoservice“ kilusio gaisro, kurio dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Pasak NVSC, dega angaras ir priestatas. 

„Jei esate lauke ir matote dūmus, užuodžiate specifinį kvapą, pasitraukite, kad vėjas neneštų dūmų į jus. Arčiau gaisro gyvenantiems gyventojams patariama vengti būti lauke, likus namuose – neatidarinėti orlaidžių, langų ir durų. Jei namuose yra mechaninės vėdinimo sistemos, rekuperacija ar kondicionierius, rekomenduojame sistemas išjungti. Nepalikite lauke gyvūnų. Pasijutus prastai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus. 
Važiuojant pro gaisro vietą, rekomenduojama sandariai uždaryti automobilių langus“, – teigiama NVSC pranešime spaudai. 

NVSC primena teršalų ūmaus poveikio simptomus: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.

Maskva, liepos 15 d. (AFP-ELTA). Rusijos Čeliabinsko mieste kilus ginčui dėl eilės degalinėje, vienas vairuotojas iš guminėmis kulkomis užtaisyto pistoleto ėmė šaudyti į kitą vairuotoją, pranešė Rusijos naujienų portalas „74.ru“.

Sužeistasis buvo išvežtas į ligoninę. Liudininkų teigimu, incidentas įvyko liepos 11 d. tinklo „Gazprom“ degalinėje. Vienas Čeliabinsko gyventojas bandė užlįsti be eilės, jam buvo liepta palaukti, o jis į tai atsakė šūviais.

„Vyrui buvo pasakyta, kad jis, kaip ir visi kiti, turi laukti savo eilės, kad įsipiltų degalų, bet jis nusprendė, kad to daryti nenori, – pasakojo vienas įvykio liudytojas. – O kas būtų buvę, jei visi būtų sureagavę taip pat? Mūsų automobilyje buvo vaikai – kur galėjo nulėkti kulka? Nukentėjusysis buvo sužeistas į pilvą, ten buvo gana daug kraujo.“

Po incidento šaulys pabėgo. Policija pranešė jį suradusi ir sulaikiusi – tai 26 metų to paties miesto gyventojas. Policija vis dar ieško guminėmis kulkomis užtaisyto ginklo, kurį jis naudojo.

Prokurorai iškėlė baudžiamąją bylą dėl fizinio smurto pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 116 straipsnį – už šį nusikaltimą gresia iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Kol kas įtariamasis negali būti sulaikytas iki teismo, nes jis jau atlieka administracinę bausmę už alkoholio vartojimą viešoje vietoje.

Dėl degalų krizės, kurią sukėlė Ukrainos dronų smūgiai į Rusijos naftos objektus, prie Rusijos degalinių susiformavo milžiniškos eilės. Eilėse dažnai kyla ginčai ir muštynės, o kartais net naudojami ginklai.

Kyjivas, liepos 15 d. (Ukrinform-ELTA). Volodymyras Zelenskis neatmeta galimybės, kad po Rusijos parlamento rinkimų prezidentas Vladimiras Putinas paskelbs visuotinę mobilizaciją.

„Ar po Rusijos parlamento rinkimų gali kilti eskalacija? Rinkimų rezultatai jokiu būdu neturės įtakos šiai eskalacijai, nes rezultatas jau bus žinomas prieš balsavimą“, – po Ukrainos ir Pietryčių Europos susitikimo aukščiausiuoju lygius sakė V. Zelenskis. 

Pasak jo, balsavimo proceso pabaiga gali tapti atskaitos tašku Rusijos prezidentui imtis eskalacijos.

„Jis negalės didinti verbavimo per sutartis, nes už tai reikia mokėti dideles pinigų sumas. Todėl jis gali pereiti prie mobilizacijos, kai tokių sutarčių nereikėtų. (...) Turime tam ruoštis“, – sakė Ukrainos prezidentas. 

Pasak V. Zelenskio, V. Putinas turi ir kitų eskalacijos galimybių. Jis gali griebtis bet ko, ką pateiks kaip pranašumą mūšio lauke arba kokią nors pergalę.

„Kur tai galėtų įvykti ar kurią šalį jis galėtų spausti, negaliu pasakyti. Tiesiog nežinau. Turime ruoštis bet kokiems iššūkiams“, – sakė V. Zelenskis. 

Jo manymu, Ukrainos operacijos Rusijoje gali pastūmėti Maskvą derybų link. 

„Pasidalinau su Europos Sąjungos vadovybe ir Jungtinių Valstijų prezidentu tuo, ko, mūsų manymu, reikia, kad būtų paspartintas Putino pastūmėjimo prie derybų stalo procesas“, – sakė V.  Zelenskis. 

Ukrainos prezidentas birželio 25 d. patvirtino 40-ies dienų Ukrainos saugumo tarnybos įtakos operaciją, skirtą paspausti Rusiją siekti karo pabaigos.

Kyjivas, liepos 15 d. (ELTA). Ukrainos smūgiai laivams Azovo jūroje Rusijai sukėlė tokias pačias eksporto logistikos problemas, kokias Persijos įlankos šalims sukėlė Irano smūgiai tanklaiviams Hormuzo sąsiauryje, cituodamas transliuotojo CNN paskelbtą informaciją praneša naujienų portalas „Unian“.

CNN pažymi, kad pastarosiomis dienomis palydovinės nuotraukos ir laivų sekimo paslaugos užfiksavo dideles laivų eiles prie Rostovo prie Dono ir kitose Azovo jūros prieigose. Tai įvyko po to, kai dėl serijos ukrainiečių smūgių teko uždaryti Dono-Azovo kanalą ir Kerčės sąsiaurį.

Ukrainos nepilotuojamųjų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis pareiškė, kad per devynias dienas Ukrainos kariuomenė Azovo jūroje pamušė 116 Rusijos laivų.

CNN primena, kad anksčiau Azovo jūros ukrainiečių smūgiai iš esmės nepasiekdavo ir Rusijai ji tarnavo kaip svarbi bazė vykdyti karinius veiksmus bei gabenti krovinius. Tačiau dėl Ukrainos dronų technologijų plėtrų padėtis iš esmės pasikeitė.

Amerikos Karo tyrimų institutas mano, kad naujoji kampanija yra platesnės Ukrainos strategijos dalis. Analitikų vertinimu, „šie smūgiai yra naujas etapas Ukrainai dedant pastangas izoliuoti okupuotą Krymą nuo Rusijos logistikos tinklo ir sutrikdyti Rusijos jūrinius maršrutus, ypač skirtus naftos produktams ir grūdams gabenti“.

Ekspertai įspėja, kad tokios kampanijos pasekmės gali smarkiai peržengti karinės srities ribas. Pagrindinis Juodosios jūros regiono žemės ūkio rinkų analitikas Andrejus Sizovas paaiškino, kad Juodosios jūros vaidmuo pasaulinėje grūdų prekyboje yra ypač svarbus.

„Juodoji jūra kviečių rinkai yra tas pats, kas Persijos įlanka – žaliavinės naftos rinkai“, – pabrėžė jis.

Pasak eksperto, jei dabartinė situacija išliks tokia pati, „Rusijos ekonominiai nuostoliai gali išaugti iki milijardų dolerių“.

Transliuotojo CNN duomenimis, per Azovo jūrą gabenama maždaug ketvirtadalis Rusijos kviečių eksporto. Nors Maskva tvirtina, kad gali nukreipti tiekimą per kitus Juodosios jūros uostus, analitikai abejoja, ar pačiame grūdų eksporto sezono įkarštyje to pakaks.

Apibendrindamas CNN teigia, kad dabartinė kampanija tapo Ukrainos strategijos izoliuoti okupuotą Krymą tęsiniu. Po smūgių pusiasalio energetikos infrastruktūrai Ukraina ėmė atkakliau pulti tiltus, geležinkelio linijas, automagistrales ir laivus, užtikrinančius Rusijos logistiką, taip palaipsniui apsunkindama Azovo jūros, kaip vieno iš pagrindinių Rusijos transporto koridorių, naudojimą.

Kyjivas, liepos 15 d. (Ukrinform-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina tikisi iki šių metų pabaigos gauti licencijas gaminti raketas oro gynybos sistemoms „Patriot“. 

„Turime politinį susitarimą (su JAV prezidentu Donaldu Trumpu – red.) ir tikimės, kad iki 2026 m. pabaigos turėsime technines galimybes, kad Ukrainos komanda galėtų gaminti amerikietiškas raketas, naudodama mūsų pačių pajėgumus“, – po Ukrainos ir Pietryčių Europos susitikimo aukščiausiuoju lygiu sakė V. Zelenskis. 

Jis pridūrė, kad Ukraina yra sudariusi atskirus susitarimus su Europos Sąjungos šalimis, konkrečiai su Prancūzija ir Italija, dėl licencijų gaminti sistemas SAMP/T. 

V. Zelenskis taip pat priminė, kad Ukraina yra užsitikrinusi susitarimus dėl licencijų gaminti raketas SCALP ir „Aster-30“ bei tikisi jas gauti iki 2026 m. pabaigos. 

Ukraina taip pat laukia naujos kartos sistemos SAMP/T NG, galėsiančios perimti balistines raketas, pristatymo.

 „Atskirai tariamės dėl licencijų – ir gavome teigiamą Prancūzijos sprendimą – dėl valdomųjų bombų AASM „Hammer“, – sakė V. Zelenskis.

Prieš susitikimą su V. Zelenskiu NATO viršūnių susitikimo Ankaroje metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo administracija ruošiasi perduoti Ukrainai licencijavimo teises gaminti raketas perėmėjas oro gynybos sistemoms „Patriot“.

Briuselis, liepos 15 d. (AFP-ELTA). ES šalys trečiadienį susitarė dar savaitę išlaikyti viršutinę Rusijos naftos kainų ribą, kad laimėtų laiko pasiekti platesnio masto susitarimą dėl naujų sankcijų Maskvai, pranešė diplomatai.

Šis paskutinės akimirkos kompromisas buvo pasiektas likus kelioms valandoms iki sueinant terminui, po kurio kainos riba būtų šoktelėjusi nuo dabartinio 44 dolerių lygio.

Briuselis visais būdais stengėsi išvengti tokio scenarijaus, nes, nepaisant kainų šuolio dėl karo Artimuosiuose Rytuose, siekia apriboti Maskvos pajamas iš naftos.

ES norėjo naujajame sankcijų pakete pakeisti taisykles dėl naftos kainos ribos, kad dabartinis lygis liktų galioti dar keletą mėnesių.

Tačiau naujasis sankcijų paketas – jau 21-asis, kurį ES nori taikyti Rusijai nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. – vos praėjusį mėnesį buvo pateiktas svarstyti susidūrė su nemažais sunkumais.

Įvairios šalys reiškė prieštaravimus dėl skirtingų jo nuostatų ir siekė jas sušvelninti.

Nepaisant keletą dienų trukusių derybų, ambasadoriai nesugebėjo pasiekti susitarimo.

Bulgarija pareiškė, kad jai pavyko neleisti į sankcijų sąrašą įtraukti Rusijos stačiatikių patriarcho Kirilo.

Diplomatai teigė, kad Vokietija prieštaravo draudimui importuoti iš Rusijos Aliaskos menkę – žuvį, kuri plačiai naudojama vaikų maistui.

Taip pat buvo daromas spaudimas sušvelninti planą įvesti visapusišką vizų draudimą visiems rusams, dalyvavusiems kare Ukrainoje.

ES diplomatai teigė, kad galutinio susitarimo sąlygas siekiama suderinti iki liepos 23 d.

Vilnius, liepos 15 d. (ELTA). XXI-osios Vyriausybės premjeras Mindaugas Sinkevičius susitiko su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi.

Kaip skelbiama Vyriausybės pranešime spaudai, susitikime pažymėti puikūs dvišaliai Lietuvos ir Latvijos santykiai, glaudus bendradarbiavimas visuose formatuose – Europos Sąjungoje, NATO, Šiaurės-Baltijos šalių aštuonete, Baltijos Ministrų Taryboje.

„Lietuvą ir Latviją sieja bendra atsakomybė už regiono saugumą ir gerovę, sutampantis grėsmių ir iššūkių vertinimas bei supratimas, kad kartu esame stipresni. Mano Vyriausybė mato strateginę Baltijos valstybių partnerystę kaip itin svarbią ir neabejoju, kad ji tik stiprės“, – cituojamas premjeras M. Sinkevičius.

Pokalbyje akcentuota būtinybė toliau stiprinti NATO rytinio flango saugumą ir atsparumą tiek konvencinėms, tiek hibridinėms grėsmėms. Lietuva ir Latvija, būdamos vienos lyderių visame Aljanse pagal išlaidas gynybai, šioje srityje rodo sektiną lyderystės pavyzdį.

Susitikime išskirta partnerystė vystant gynybos pramonės pajėgumus, ypatingai dronų ir antidroninių priemonių srityje, tolesnės paramos Ukrainai svarba. Regiono susisiekimui, kariniam mobilumui ir ekonomikai itin svarbūs „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektai taip pat išlieka tarp abiejų šalių prioritetų.

Latvijos prezidentas pasveikino šią savaitę prisiekusį ministrą pirmininką M. Sinkevičių ir jo vadovaujamą ministrų kabinetą bei palinkėjo sėkmės darbuose.

Paryžius, liepos 15 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas pareiškė paramą Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatei į prezidentus Marine Le Pen, nusprendusiai balotiruotis nepaisant teistumo už sukčiavimą.

„Ji yra paskutinė Prancūzijos viltis“, – platformoje „X“, kurioje turi 240 milijonų sekėjų, rašė jis, taip pat pasidalindamas jos nuotrauka.

E. Muskas jau pirma buvo išreiškęs paramą M. Le Pen, tačiau atrodo, kad tai pirmas kartas, kai jis tai daro jai oficialiai grįžus į kovą dėl centristo prezidento Emmanuelio Macrono posto per kitų metų rinkimus.

Be to, jis yra parėmęs Vokietijos kraštutinės dešinės partiją „AfD“ bei Rumunijos kraštutinių dešiniųjų kandidatą Caliną Georgescu.

Atrodo, kad Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas paragino E. Muską persvarstyti savo paramą.

„Kaip sako prancūzai – savo nuomonės nekeičia tik kvailiai“, – rašė jis.

M. Le Pen vadovaujama, prieš imigraciją nusistačiusi partija „Nacionalinis susivienijimas“ (RN) yra pasiruošusi pasinaudoti, jos nuomone, geriausia iki šiol turėta galimybe po 10 E. Macrono valdymo metų užimti šalies vadovo postą.

Šį mėnesį M. Le Pen pradėjo savo ketvirtąją prezidento rinkimų kampaniją, nors vos prieš keletą valandų apeliacinis teismas buvo palikęs galioti jai paskirtą nuosprendį už Europos Parlamento lėšų pasisavinimą.

Apeliacinės instancijos teismas uždraudė jai 15 mėnesių eiti oficialias pareigas – šis terminas jau yra pasibaigęs – ir skyrė vienerius metus nešioti elektroninę apykoję, tačiau ji nusprendė laimėti laiko, apskųsdama nuosprendį Prancūzijos aukščiausiajam teismui.

(papildyta nuo trečios pastraipos)

Vašingtonas, liepos 15 d. (AFP-ELTA). JAV kariuomenė trečiadienį pranešė baigusi naujausią smūgių į taikinius Irane bangą ir teigė, kad smūgiai dar labiau pablogino Irano galimybes pulti komercinius laivus Hormuzo sąsiauryje. 

JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) socialiniame tinkle X pranešė, kad „per 90 minučių trukusią smūgių bangą paleido tiksliąją amuniciją į pakrančių gynybos sistemas ir sparnuotųjų raketų saugyklas bei paleidimo vietas Didžiojo Tunbo saloje“.

Trečiadienį Jungtinės Valstijos surengė smūgių į Iraną bangą, prieš tai atnaujinusios jūrų blokadą. Praėjus beveik mėnesiui, kai buvo pasirašytas supratimo memorandumas siekiant užbaigti vasarį prasidėjusį karą, abi šalys atnaujino kovą, puldamos taikinius visame regione. 

Irano revoliucinė gvardija pranešė, kad Bahreine taikėsi į JAV Penktąjį laivyną. Kariškiai pranešė atrėmę atakas prieš civilius taikinius, o Jordanijos ginkluotosios pajėgos teigė numušusios tris iš Islamo Respublikos paleistas raketas. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino kitą savaitę išplėsti smūgius, smogti į elektrines ir tiltus, jei Teheranas negrįš prie derybų stalo. 

„Kitą savaitę jiems bus tikrai bloga“, – sakė jis „Fox News“. 

Nepaisant atsinaujinusių karo veiksmų,  tarpininkaujamos abiejų šalių derybos oficialiai nesibaigė. 

Tačiau D. Trumpui atnaujinus Irano uostų blokadą, bet atsisakius planuoto 20 proc. mokesčio Hormuzo sąsiauriu plaukiantiems laivams, Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi pareiškė, kad atnaujinta blokada sužlugdė Islamabado memorandumą. Jis turėjo omenyje praėjusį mėnesį pasiektą laikinąjį susitarimą nutraukti karo veiksmus ir tęsti derybas dėl taikos.

Budapeštas, liepos 15 d. (AFP-ELTA). Buvęs Vengrijos užsienio reikalų ministras ir buvusio nacionalistinių pažiūrų lyderio Viktoro Orbano sąjungininkas Peteris Szijjarto, trečiadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą iš parlamento nario pareigų, kad galėtų dirbti Kinijos elektromobilių milžinėje BYD, tokiu savo sprendimu užsidirbdamas kaltinimų dėl interesų konflikto.

BYD – pasaulyje pirmaujanti elektromobilių gamintoja – pastaraisiais metais šią Vidurio Europos šalį pavertė savo veiklos centru. Pranešama, kad iš V. Orbano vyriausybės ji yra gavusi apie 450 mln. JAV dolerių finansinę paramą.

Nuo 2014 m. iki gegužės, kai V. Orbanas triuškinamai pralaimėjęs rinkimus atsistatydino, eidamas užsienio reikalų ministro pareigas P. Szijjarto aktyviai dalyvavo vyriausybės pastangose užmegzti ryšius su Kinija, ypač su bendrove BYD.

Nuo 2002 m. parlamentaro pareigas ėjęs P. Szijjarto socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad palieka parlamentą, gavęs „itin prestižinį pasiūlymą“ iš BYD – „vienos iš pasaulyje pirmaujančių įmonių“.

„Nuo šiandien toliau dirbsiu kaip vadovas, atsakingas už išorinius įmonių grupės santykius ir naujų verslo sričių plėtrą“, – rašė 47-erių politikas.

Ministras pirmininkas Peteris Magyaras, kuris balandžio mėnesį Vengrijoje vykusiuose rinkimuose privertė 16 metų šalį valdžiusį V. Orbaną atsistatydinti, teigė, kad P. Szijjarto „jau seniai atstovauja užsienio interesams“ ir „anksčiau užsiiminėjo lobizmu, siekdamas parūpinti didžiules Vengrijos valstybės subsidijas“ bendrovei BYD.

„Vienintelis skirtumas, palyginti su anksčiau, yra tas, kad nuo šiol Peteris Szijjarto už tą patį „darbą“ gaus atlyginimą ne iš Vengrijos žmonių, o iš savo tikrojo darbdavio“, – tinkle „Facebook“ rašė proeuropietiškasis konservatorius.

Savo pirmąją elektromobilių gamyklą Europoje, esančią pietų Vengrijos Šegedo mieste, BYD pradėjo statyti 2024 m., o praėjusiais metais paskelbė, kad savo regioninį verslo ir mokslinių tyrimų centrą iš Nyderlandų perkels į Budapeštą.

Praėjusiais metais P. Szijjarto teigė, kad vyriausybė skiria bendrovei BYD 20 milijardų forintų (55 mln. eurų) mokesčių mokėtojų pinigų, kad ši atidarytų savo centrą Budapešte.

Automobilių gamintojo gamykla Šegede, kuri gamybos oficialiai dar nepradėjo, taip pat gavo valstybės subsidijas, kurių suma nebuvo atskleista. Tyrimų portalas „Atlatszo“ apskaičiavo, kad bendra finansavimo suma siekia maždaug nuo 120 iki 130 milijardų forintų (maždaug 334–362 mln. eurų).

Eidamas užsienio reikalų ministro pareigas, P. Szijjarto garsėjo nedraugišku požiūriu į Europos diplomatus ir dažnais vizitais į Rusiją.