Vašingtonas, kovo 10 d. (ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paragino respublikonus Atstovų Rūmuose trečią kartą priimti svarbų jų siūlomą rinkimų įstatymo projektą, šį kartą su naujomis pataisomis. Jis teigia, kad tai turėtų būti svarbiausias Respublikonų partijos prioritetas prieš vidurio kadencijos rinkimus, praneša „Politico“.

„Tai užtikrins pergalę vidurio kadencijos rinkimuose. Jei to nesuprantate, tai didelė bėda, mano nuomone“, – pareiškė D. Trumpas.

Prezidento kalba truko beveik valandą, o pabaigoje jis skyrė 13 minučių aiškiai pabrėždamas, kad tikisi, jog Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas ir kiti aukščiausi Respublikonų partijos lyderiai įvykdys jo reikalavimus.

Atstovų Rūmai jau priėmė dvi JAV rinkėjų registracijos apsaugos įstatymo (angl. „Safeguard American Voter Eligibility Act“ arba „SAVE America Act“) versijas. Įstatymas nustato griežtus reikalavimus dėl pilietybės ir asmens tapatybės dokumentų su nuotrauka pateikimo balsuojant.

Tačiau D. Trumpas dar paprašė susirinkusių Kongreso narių įtraukti nuostatas, ribojančias balsavimą paštu ir nukreiptas prieš translyčių asmenų teises –  net jeigu dėl to jie turėtų atsisakyti likusios teisėkūros darbotvarkės iki lapkritį įvyksiančių rinkimų.

„Siekime aukso. Iš tiesų tai svarbus nacionalinio išlikimo klausimas. Nebegalime leisti, kad šie rinkimai ir toliau taip vyktų“, – sakė D. Trumpas.

Už anksčiau priimtą „SAVE America“ įstatymo versiją dar turi balsuoti Senatas, aukštesnieji Kongreso rūmai.

Senato daugumos lyderis Johnas Thune‘as pasiryžęs surengti balsavimą, bet demokratai neabejotinai jį blokuos pasinaudodami 60 balsų obstrukcijos riba. (Įstatymo projekto svarstymą galima sustabdyti, nebent 60 iš 100 Senato narių balsuoja už tolesnį svarstymą. Respublikonai Senate turi 53 vietas– ELTA).

Dalis konservatorių, kuriuos remia D. Trumpas, siekia apeiti šią kliūtį pasinaudodami taip vadinamu „kalbėjimo filibusteriu“ (angl. talking filibuster), kuris priverstų demokratus pasisakyti Senate. J. Thuen‘as ir kiti respublikonai senatoriai nusiteikę skeptiškai ir mano, kad tai nesuveiks. Tačiau D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nesėkmė būtų nepriimtina.

Kaip anksčiau rašė ELTA, populiarumą apklausose praradęs D. Trumpas baiminasi, kad lapkritį vyksiančiuose vidurio kadencijos rinkimuose jo vadovaujama Respublikonų partija praras Kongreso kontrolę ir dėl to likusi jo kadencijos dalis nebus tokia veiksminga, be to, atsivers kelias pradėti trečiąjį jo apkaltos procesą.

Vilnius, kovo 10 d. (ELTA). Su „Nemuno aušros“ atstovais Raimondu Šukiu ir Daiva Žebeliene susitikusiam šalies vadovui teigiant, jog pastarieji politikai palaikys planuojamo Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą, partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikina, kad sprendimas bus priimtas tik po to, kai parlamentarai gaus progą susipažinti su galutiniu projektu. 

„R. Šukys aiškiai įvardino klausimus, kuriuos frakcija kelia. Yra septyni klausimai, į kuriuos turi atsakyti ministerija. Iki šios dienos mes atsakymų neturime. Įstatymas šiandien yra užregistruotas derinti su socialiniais partneriais. Kai gausime galutinį projektą Seime – o, tikimės, kad kovo pabaigoje, kovo trečią savaitę jis turėtų būti įregistruotas Seime, – tada matysime sprendimą“, – antradienį Seime sakė R. Žemaitaitis. 

„Gali būti taip, kad vienas ar kitas Seimo narys gali ir palaikyti, jei negaus atsakymų arba gaus (…). Dėka konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Sauliaus Skvernelio frakcijos balsais poligonui tikrai bus pritarta“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbta, su Seimo valdyba pirmadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad susitikime dalyvavę „aušriečiai“ R. Šukys ir D. Žebelienė tikino palaikysiantys planuojamo poligono įstatymo projektą Seime. 

Prezidento manymu, poligono įstatymo projektas Seime sulauks tiek valdančiųjų, tiek opozicijos partijų palaikymo, nes yra svarbus valstybės saugumui. 

Tuo metu R. Žemaitaitis praėjusią savaitę pakartojo šiuo metu nematantis galimybių steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną. 

Praėjusį mėnesį ne sykį abejones dėl planuojamo poligono išreiškęs „Nemuno aušros“ pirmininkas teigė nemanantis, jog jo vadovaujama Seimo frakcija palaikys tai numatantį įstatymo projektą. 

Premjerė Inga Ruginienė tokių koalicijos partnerio teiginių nesiėmė komentuoti bei ragino palaukti balsavimo parlamente. Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Mindaugas Sinkevičius sakė, jog jei Seimo „Nemuno aušros“ frakcija projektui nepritartų, tai gali tapti raudona linija, lemsiančia tolimesnio bendro darbo galimybes. Vėliau jis teigė, jog šis klausimas bus aptartas koalicinėje taryboje. 

Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą ministerija planuoja pateikti Seimo pavasario sesijoje.

Vilnius, kovo 10 d. (ELTA). Žiniasklaidai paskelbus, kad „aušrietis“ Seimo narys Aidas Gedvilas parlamente palaikė siūlymus, palankius degalinių tinklui „Jozita“, su kuriuo politiko šeimos verslas anksčiau buvo sudaręs milijoninės vertės sandorį, partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad tokiais tyrimais siekiama „įkąsti“ jo vadovaujamai politinei jėgai.

„Aš matau „spiečių“, kurie nori bet kokia kaina „Nemuno aušrai“ įkąsti – neįkando man, tai tada eina per mano Seimo narius. (…) Kažkam parūpo dešimties-penkiolikos metų istorija? (…) Yra verslo žmonės, iki politikos darė verslą, ką uždirbo, tą turi, duok Dieve, kad kuo daugiau tokių verslininkų būtų šičia“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Žemaitaitis.

Perklaustas apie tai, ar jam atrodo normali situacija, kad finansinių ryšių su konkrečiu verslu anksčiau turėjęs Seimo narys vėliau parlamente siekia palaikyti įmonei palankias įstatymo pataisas, R. Žemaitaitis vietoje atsakymo pradėjo kelti klausimus dėl viešųjų pirkimų LRT.

„Jeigu jums nepatinka mano atsakymas, čia jau jūsų problemos, aš į jį atsakiau taip, kaip norėjau atsakyti“, – žurnalistams teigė „aušriečių“ pirmininkas.

Pasak jo, A. Gedvilas visus ryšius pagal galiojančius teisės aktus tinkamai deklaravo Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK).

„Ar jis turi verslo ryšių su ta įmone? (…) O jums neatrodo, kad čia yra senatis? (…) Baikime vieną kartą cirkus išsidirbinėti“, – sakė R. Žemaitaitis.

Kaip skelbė ELTA, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas parodė, kad A. Gedvilo ir jo tuometės sutuoktinės Jolantos Gedvilienės valdoma bendrovė „Aidma“ dvi degalines Šiaulių krašte prieš kiek daugiau nei dešimtmetį už 645 tūkst. eurų pardavė Gedvilų sūnaus tuomet valdytai bendrovei „Soltekana“, kuri 2016 m. abi jas pardavė degalinių tinklui „Jozita“.

Registrų centro duomenimis, pirmojo sandorio vertė siekė daugiau nei 1,7 mln. eurų, anot A. Gedvilo sūnaus – 1,45 mln. eurų atskaičius PVM.

Taigi, anot tyrimo, degalinės per kiek daugiau nei metus parduotos du kartus, tačiau antrojo sandorio vertė buvo 800 tūkst. eurų didesnė nei tuo metu, kai degalinės parduotos A. Gedvilo sūnui.  

Tyrimo duomenimis, pačioje praėjusios Seimo kadencijos pradžioje A. Gedvilas taip pat ėmėsi Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisų, siūlydamas praplėsti alternatyviųjų degalų sąvoką ir prailginti terminą, per kurį degalų tiekėjai turėtų pateikti biodegalų kokybę įrodančius dokumentus.

Tuo metu 2024 m. vasarą politikas aršiai priešinosi įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma gerokai padidinti Lietuvos įsipareigojimus kelti šalyje parduodamų biodegalų kiekį, panašiu laiku „Jozitai“ bylinėjantis dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skirtos 300 tūkst. eurų baudos už Alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimą.

Klausiamas, ar tokiuose savo veiksmuose neįžvelgia interesų konflikto, parlamentaras „Sienai“ teigė taip nemanantis, nes sandoris su „Jozita“ buvo seniai, o jis pats esą jokios naudos iš to negavo.

„Jozitos“ vadovas Jonas Jokubauskis žurnalistams patvirtino pažįstantis A. Gedvilą ir žinantis apie degalinių pirkimo sandorį, tačiau tikino nedarantis jokios įtakos parlamentaro politinei veiklai ir ragino milijoninio sandorio tarp „Soltekanos“ ir „Jozitos“ nesureikšminti.

Vilnius, kovo 10 d. (ELTA). Parlamentarei Daliai Asanavičiūtė-Gružauskienei siūlant numatyti galimybę politikams skirti pinigines bausmes už etikos pažeidimus, dažnai Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje (EPK) svarstomas „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad, jei reikėtų, baudas susimokėtų. Kartu jis kalbėjo apie kryptingą puolimą savo atžvilgiu. 

„Kodėl aš turėčiau kreipti dėmesį? Žmogus tas, kuris gyvena kito žmogaus nuomonėmis, komentarais, jis neturi savo gyvenimo. Ir aš džiaugiuosi, kad D. Asanavičiūtė keliasi ne su vyru, mylisi ne su vyru, o mylisi su R. Žemaitaičiu. Nuo ryto iki vakaro jie galvoja, kaip tą pareiškimą ant manęs parašyti. Man jų nuoširdžiai yra labai gaila. Aš nežinau, ar jie neturi ką veikti gyvenime, tie mano kolegos, ar jiems yra tikrai negerai su galvomis“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.

Jis aiškino, kad jeigu, kaip siūloma, būtų įvestos baudos, jis susimokėtų. 

„Aišku, kad susimokėčiau. Dar linksmiau – jūs pakomentuosite, žmonės labiau matys. Jau tas puolimas, kuris vyksta du metai prieš mane, tai, man atrodo, jau bet kokiam durniui turėtų būti aišku ir suprantama, kad tai yra sistemingas, kryptingas puolimas. Aš nežinau, kiek dar Lietuvoje turės įvykių būti arba turėtų suvokti visuomenė, kad tai yra grynai kryptingas puolimas, jeigu į kiekvieną R. Žemaitaičio pasisakymą rašomas skundas“, – komentavo jis.

ELTA primena, kad opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė siūlo numatyti galimybę politikams skirti pinigines bausmes už etikos pažeidimus. Ji įregistravo tai numatančias Statuto pataisas.

Piniginė nuobauda Seimo nariui grėstų už Etikos ir procedūrų komisijos pripažintus daugkartinius Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimus per einamuosius metus.

Beje, etikos sargai dėl nuobaudų patys negalėtų spręsti, o siūlytų tai padaryti Seimui – tokiu atveju parlamentas balsuotų, ar skirti politikui piniginę nuobaudą ar ne. „Sprendimą priimant visam Seimui, būtų apsisaugoma nuo politinio persekiojimo“, – sako D. Asanavičiūtė– Gružauskienė.

Teheranas, kovo 10 d. (dpa-ELTA). Irano užsienio reikalų ministerija pareikalavo, kad paliaubų su JAV ir Izraeliu atveju Teheranui būtų suteiktos saugumo garantijos.

„Jei bus pasiektos paliaubos ar karas baigsis, turi būti garantija, kad agresyvūs veiksmai prieš Iraną nepasikartos“, – laikraštis „Shargh“ citavo Irano užsienio reikalų viceministrą Kazemą Gharibabadi. Priešingu atveju paliaubos esą bus beprasmės.

„Irano Islamo Respublika nebuvo karo ir agresijos iniciatorius“, – pažymėjo viceministras. Todėl Irano raketų atakos esą vykdomos pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį kaip „teisėta savigyna“.

Praėjusiomis dienomis virtinė šalių ėmėsi tarpininkavimo pastangų. Tarp jų yra Kinija, Rusija, Prancūzija bei „kelios regiono valstybės“, teigė K. Gharibabadi. 

Vilnius, kovo 10 d. (ELTA).  Pieno perdirbimo grupės „Vilvi Group“ konsoliduotos pardavimų pajamos per šių metų sausį ir vasarį augo 11,8 proc. ir sudarė 52,46 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė grupė.

Anot grupės, vien vasarį jos pardavimo pajamos siekė 25,39 mln. eurų ir buvo arba 14,8 proc. didesnės nei prieš metus.

„Vilvi Group“ sudaro „Vilkyškių pieninė“, „Modest“, „Kelmės pieninė“, „Kelmės pienas“, „Pieno logistika“, „Baltic Dairy Board“ ir „Marijampolės pieno konservai“. 

Grupėje dirba apie 1,4 tūkst. darbuotojų.

Vilnius, kovo 10 d. (ELTA). Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad yra derinamas susitikimas su į Lietuvą atvyksiančiu Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiuntiniu Baltarusijoje Johnu Coaleʼu.

„Deriname susitikimą“, – žurnalistams Seime sakė I. Ruginienė. 

Vis tik premjerė kol kas teigė negalinti šimtu procentu užtikrinti, jog J. Coaleʼas kitą savaitę atvyks į Lietuvą. 

„Kol kas, mano preliminariais duomenimis, (jis – ELTA) atvyks, bet nelaikykime to šimtaprocentine garantija, nes praeitą kartą irgi buvo planuotas vizitas, bet jis paskutinę minutę buvo atšauktas“, – pabrėžė ji. 

Kaip skelbta, portalas „Delfi“ pranešė, kad kitą savaitę Lietuvoje lankysis JAV pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coaleʼas, remdamasis šaltiniais pranešė portalas „Delfi“.

Portalo žiniomis, J. Coaleʼas atvyks į Vilnių kovo 18 dieną, prieš vykdamas į Minską.

ELTA primena, kad pernai gruodžio viduryje JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijoje pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.

JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms įsigaliojo 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių laimėtoju neteisėtai pasiskelbė Aliaksandras Lukašenka. 

Tuomet visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalėjo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. 2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES.

Štutgartas, kovo 10 d. (AFP-ELTA). „Volkswagen“ antradienį pranešė, kad praėjusiais metais pelnas po mokesčių sumažėjo apie 44 proc., o neigiamą poveikį veiklos rezultatams darė JAV muitai, arši konkurencija Kinijoje ir brangus sportinių automobilių gamintojo „Porsche“ pertvarkymas.

Vokietijos milžinė paskelbė, kad 2025 m. pelnas po mokesčių siekė 6,9 mlrd. eurų ir buvo mažiausias nuo 2016 m., kai 10 prekių ženklų valdanti įmonių grupė dėl atšaukiamų automobilių ir teisinių problemų, susijusių su dyzelinių variklių išmetamųjų teršalų bandymų rezultatų klastojimu patyrė milijardinius vienkartinius nuostolius.

Dar iki JAV prezidentui Donaldui Trumpui praėjusiais metais įvedant muitus neamerikietiškų automobilių gamintojams, didžiausia automobilių gamintoja Europoje susidūrė su triguba problema: smarkiai sumažėjusiomis pardavimų apimtimis Kinijoje, sustingusia paklausa Europoje ir investicijų į elektromobilius, kurių paklausa tikrai nėra stabili, kaštais.

Įspėdamas, kad įmonių grupės pelno marža „ilgalaikėje perspektyvoje yra nepakankama“, „Volkswagen“ finansų vadovas Arno Antlitzas sakė, kad ateityje gali būti imtasi papildomų išlaidų mažinimo priemonių, siekiant padidinti įmonės konkurencingumą.

„Tai galime pasiekti tik toliau griežtai mažindami išlaidas, – sakė jis. – Būtent tam artimiausiais mėnesiais skirsime daugiausiai dėmesio.“

Tuo tarpu metinėje ataskaitoje publikuotame laiške akcininkams įmonių grupės „Volkswagen“ generalinis direktorius Oliveris Blume teigė, kad iki 2030 m. Vokietijoje ketinama atleisti 50 tūkst. darbuotojų.

2024 m. pabaigoje „Volkswagen“, siekdama per metus sutaupyti 15 mlrd. eurų, buvo sudariusi susitarimą su profesinėmis sąjungomis iki 2030 m. panaikinti 35 tūkst. darbo vietų.

Vilnius, kovo 10 d. (ELTA). Parlamentarei Agnei Širinskienei prašant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išsiaiškinti, ar pasirašydama potvarkį dėl delegacijos į Vatikaną sudarymo, premjerė Inga Ruginienė nesupainiojo viešų ir privačių interesų, ji pati tikina, jog dėl vizito vadovavosi galiojančiu protokolu. 

„Kaip reikalauja protokolas, pagal tai ir elgiamės“, – antradienį žurnalistams sakė premjerė. 

„Labai gerai, kad Seimo nariai kreipėsi – atsakingos institucijos ištirs. Jeigu matysime, kad elgiamės ne pagal tam tikras taisykles, keisimės, tvarkysimės ir atitinkamai reaguosime (…). Jeigu mes kalbame apie valstybinį vizitą, visada žiūrime, kokia yra praktika, kokios yra protokolinės detalės, kokios yra taisyklės, kaip elgiasi kitų valstybių vadovai, nes kalbame apie aukščiausią susitikimą su Vatikano valstybės vadovu. Pagal tai modeliuojame ir dėliojame savo veiksmus“, – akcentavo ji. 

ELTA primena, kad savaitgalį I. Ruginienė su oficialiu vizitu lankėsi Italijoje ir Vatikane. Kelionėje ją lydėjo ne tik oficiali delegacija, bet ir šeimos nariai.

Delegacijos narių komandiruotės išlaidas numatyta apmokėti iš Vyriausybės kanceliarijos lėšų. Dėl to viešojoje erdvėje premjerė sulaukė klausimų, o Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į VTEK.

Pati I. Ruginienė prieš kelionę aiškino, kad vykstama valstybinio vizito, o kvietimas šeimai buvo gautas iš popiežiaus. Kartu ji pažymėjo, kad valstybines funkcijas komandiruotės metu vykdys visa šeima.

Klausimų anksčiau buvo sukėlusi ir premjerės komandiruotė į 2026-ųjų Žiemos olimpinių žaidynių atidarymą.

Kaip rašė naujienų portalas „Lrytas“, premjerės delegacija, kurioje buvo ir jos vyras V. Ruginis, Milane viešėjo penkias dienas. Komandiruotės išlaidos, įskaitant I. Ruginienės vyro, buvo apmokėtos iš Vyriausybės kanceliarijos ir kitų institucijų lėšų.

Stambulas, kovo 10 d. (dpa-ELTA). Numušus dvi iš Irano atskriejusias raketas, Turkija stiprina savo oro gynybą. Vykdant atitinkamas NATO priemones, rytinėje Malatijos provincijoje naudojimui ruošiama priešraketinė sistema „Patriot“, Ankaroje pranešė Gynybos ministerija. Taip esą stiprinama oro erdvės gynyba.

Pirmadienį Turkija antrą kartą per savaitę numušė raketą, kuri, Ankaros duomenimis, iš Irano buvo paleista į NATO narės Turkijos teritoriją. Kai kurios nuolaužos, oficialiais duomenimis, nukrito atviroje teritorijoje Gaziantepe netoli sienos su Sirija.

Jau praėjusią savaitę NATO gynybos sistema Turkijos pasienio su Iranu regione numušė balistinę raketą, kurios nuolaužos nukrito Hatajaus provincijoje laisvame plote. Abiem atvejais niekas nenukentėjo. Nėra aišku, koks buvo raketų tikslas. Turkijoje, be kita ko, NATO Indžirliko bazėje šalies pietryčiuose yra dislokuoti amerikiečių kariai.

Per pokalbį telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas paneigė, kad numuštos raketos buvo iranietiškos, pranešė Ankara. Irano vyriausybės pranešime nurodoma, kad incidentas tiriamas.