Kyjivas, rugpjūčio 28 d. (AFP-ELTA). Nušalintas Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas, kurio atleidimas praėjusį mėnesį sukėlė retus karo metu protestus, penktadienį pareiškė sutikęs dirbti Italijos gynybos ministro patarėju. 

Technologijas išmanantis 35 metų M. Fedorovas buvo prezidento Volodymyro Zelenskio atleistas iš gynybos ministro pareigų liepą, pasirodžius pranešimams apie jo nesutarimus su šalies karine vadovybe. 

Jo atleidimas paskatino tūkstančius žmonių protestuoti visoje Ukrainoje, daugelis ragino grąžinti M. Fedorovą į pareigas. 

Penktadienį, praėjus šešioms savaitėms po atleidimo, M. Fedorovas pareiškė sutikęs tapti Italijos gynybos ministro Guido Crosetto „patarėju gynybos inovacijoms“. 

„Šiose pareigose padėsiu Italijai kurti šiuolaikinio karo technologijas, tobulinti jos gynybos sektorių ir prisitaikyti prie naujų pasaulio saugumo iššūkių“, – sakė M. Fedorovas. 

G. Crosetto pasiūlė M. Fedorovui darbą liepą, pranešė Italijos laikraštis „La Repubblica“. 

M. Fedorovas toliau gyvens ir dirbs Kyjive, pranešė jo spaudos tarnyba. 

M. Fedorovas ilgai buvo V. Zelenskio sąjungininkas, dirbo su prezidentu nuo pat jo atėjimo į valdžią 2019 metais. Po atleidimo jų santykiai apkarto. Anksčiau šį mėnesį M. Fedorovas paragino surengti Ukrainoje rinkimus, atidėtus Rusijai įsiveržus 2022 metais. V. Zelenskis atmetė šį pasiūlymą kaip rizikingą ir skaldantį.

Teheranas, rugpjūčio 28 d. (dpa-ELTA). Kilus būgštavimams dėl atsargų trūkumo, Teherano degalinėse nusidriekė ilgos eilės.

Motoristai Irano sostinėje vidury nakties laukė prie degalinių, penktadienį pasakojo gyventojai. Pranešama, kad kai kuriais atvejais eilės buvo daugiau nei kilometro ilgio.

Šią savaitę vykusiame ministrų kabineto posėdyje prezidentas Masoudas Pezeshkianas pripažino problemas, kilusias dėl karo, kurį vasario pabaigoje pradėjo JAV ir Izraelis.

M. Pezeshkianas paragino pačią Irano vyriausybę santūriai naudoti savo automobilių parką, informavo naujienų agentūra ILNA. Jis sakė, kad bendradarbiauti turi ir visuomenė.

Pirmadienį Teherane buvo parduota daugiau benzino, nei per bet kurį kitą laikotarpį šiais metais, skelbė portalas „Khabaronline“, remdamasis valdžios institucijomis.

Kai kurios degalinės turėjo laikinai stabdyti veiklą, nes baigėsi degalai, teigė „National Petroleum Company“ regioninis vadovas Fereydounas Yasemi. Jis dėl rekordinės paklausos kaltino socialiniuose tinkluose pasklidusius gandus apie benzino stygių.

Irano energetikos objektai buvo vieni iš taikinių per smarkiausias JAV ir Izraelio atakas kovą ir balandžio pradžioje.

Benziną Irane smarkiai subsidijuoja valstybė. Automobilių savininkai gali pasinaudoti elektroninėmis mokėjimo kortelėmis ir per mėnesį įsipilti iki 60 litrų degalų už mažesnę kainą.

Viršijus šį kiekį, benzinas gerokai pabrangsta. Kai kuriose degalinėse atsargos neseniai buvo normuojamos.

Gandai apie galimą kainų augimą sklido ne kartą. Degalų kainų kilimas prieš septynerius metus sukėlė nacionalinio masto protestus.

Oslas, rugpjūčio 28 d. (AFP-ELTA). Iš Oslo universiteto ligoninės į karališkuosius rūmus pajudėjo motorizuota procesija, gabenanti anksčiau penktadienį mirusio Norvegijos karaliaus Haraldo karstą. 

Ligoninės darbuotojai ir visuomenės nariai išsirikiavo gatvėje prie ligoninės, stebėdami, kaip procesija, kurioje dalyvavo ir karališkoji šeima, pajudėjo per Oslo centrą.

Norvegijos karalius Haraldas V mirė penktadienį, eidamas 90-uosius metus. Vyriausias valdęs monarchas Europoje nuo rugpjūčio 17 d. buvo gydomas Oslo ligoninėje dėl hemolizinės anemijos. Jam mirus, prie karališkųjų rūmų Osle vėliava buvo nuleista iki pusės stiebo.

1991 m. Norvegijos sostą užėmęs Haraldas pastaraisiais metais turėjo įvairių sveikatos problemų. Jam buvo implantuotas širdies stimuliatorius, jam teko sumažinti oficialių pareigų apimtį. Tačiau jis visada atmesdavo galimybę atsisakyti sosto, pabrėždamas, kad Norvegijos parlamente prisiekė visam gyvenimui.

Haraldui mirus, Norvegijos karaliumi tapo jo sūnus princas Haakonas. Jis pasirinko Hokono VIII vardą ir sakė išlaikysiąs tą patį šūkį, kurį pasirinko jo tėvas, senelis ir prosenelis: „Viskas Norvegijai“. 53-ejų naujasis karalius prisieks parlamente rugsėjo 1 dieną.

Vyriausybė paskelbė nacionalinį gedulo laikotarpį iki Haraldo laidotuvių, jų data dar nepaskelbta.

Ramala / Tel Avivas, rugpjūčio 28 d. (dpa-ELTA). Izraelio gynybos pajėgos pranešė, kad per oro smūgį Dženino mieste Vakarų Krante nukovė vieną aukšto rango „Hamas“ narį ir dar du teroristus. 

Penktadienio vakarą kariuomenė ir vidaus saugumo tarnyba „Shin Bet“ pranešė, kad „Hamas“ narys dalyvavo finansuojant ir vykdant išpuolius prieš Izraelio civilius. Taip pat teigiama, kad jis buvo atsakingas už islamistų teroristinės organizacijos veiklą Dženino pabėgėlių stovykloje. 

Pranešta, kad nužudytųjų automobilyje buvo rasti ginklai. Izraelio kariuomenė iš pradžių nepateikė jokios informacijos apie dviejų „Hamas“ nario bendrininkų tapatybes. 

Praėjusiais metais Izraelio kariuomenė surengė didelio masto puolimą prieš ginkluotus palestiniečius mieste bei dviejose kitose pabėgėlių stovyklose Vakarų Krante. Žuvo daug žmonių, dešimtys tūkstančių buvo išvaryti iš namų, padaryta didžiulė žala.

Pasak Izraelio kariuomenės, per šią operaciją buvo išardytas Dženino teroristų tinklas.

Padėtis okupuotame Vakarų Krante dar labiau pablogėjo po žudynių Izraelyje, „Hamas“ surengtų 2023 m. spalio 7 d. ir išprovokavusių karą Gazos Ruože. Pasak palestiniečių sveikatos apsaugos ministerijos, nuo to laiko Vakarų Krante per Izraelio karines operacijas, ginkluotus susirėmimus ir palestiniečių išpuolius žuvo daugiau nei 1100 palestiniečių. Taip pat smarkiai sustiprėjo radikalių Izraelio naujakurių smurtas prieš palestiniečius.

Kyjivas, rugpjūčio 28 d. (ELTA). Inicijuodamos koncentruotą iš oro paleidžiamų raketų bangą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo dvi Rusijos vadavietes okupuotame Donecke, o tai, regis, buvo bandymas surengti „galvos nukirsdinimo“ smūgį prieš didelio Rusijos junginio vadą ir aukšto rango pareigūnus, rašo „Kyiv Post“.

Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad Donecke atakuotos pagrindinės ir atsarginės Rusijos vadavietės, tačiau nenurodė, kokie ginklai buvo naudojami. Nuolaužų vaizdai sufleruoja apie Prancūzijos gamybos sparnuotąsias raketas SCALP, o vienas Ukrainos gynybos leidinys teigė, kad antras taikinys galėjo būti atakuotas pasitelkiant naujai sukurtą JAV gamybos precizišką ginklą JDAM-LR.

Pranešimai apie JDAM-LR naudojimą ir teiginiai, kad žuvo Rusijos 51-osios jungtinės ginkluotės armijos vadas, nebuvo patvirtinti.

Donecko gyventojai pranešė trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio rytą matę ar girdėję nuo šešių iki 13 stiprių sprogimų. Remiantis pasakojimais, smūgiai įvyko nepaskelbus oro pavojaus signalų, kelių minučių skirtumu.

Rusijos paskirtas okupuotos Donecko srities vadovas Denisas Pušilinas pareiškė, kad Ukrainos lėktuvai „keliomis“ raketomis SCALP/„Storm Shadow“ atakavo pramoninę miesto dalį. Jis tvirtino, kad buvo sužeisti aštuoni civiliai, tarp jų – dvi mergaitės. „Kyiv Post“ negalėjo nepriklausomai patikrinti šio teiginio.

Pirmasis taikinys buvo nebaigtas statyti daugiabutis netoli „Donetsk City“ prekybos centro. 

Ukrainos karinės informacijos kanalas „Exilenova“ pranešė, kad automobilių stovėjimo garažas buvo paverstas pagrindine Rusijos 51-osios jungtinės ginkluotės armijos – vieno iš pagrindinių junginių, dalyvavusių Maskvos puolime Donecko srityje – būstine.

„Storm Shadow“ ir SCALP EG yra anglų ir prancūzų iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų, kurias gamina  įmonė MBDA, versijos. Ukraina naudoja šias raketas, sukurtas prasiskverbti į apsaugotus didelės vertės taikinius, prieš Rusijos vadavietes, amunicijos sandėlius ir kitus karinius objektus nuo tiekimo pradžios 2023 m. 

Kai kurios Ukrainos žinių platformos pranešė, kad generolas leitenantas Sergejus Milčakovas, kuris atviruose šaltiniuose įvardijamas kaip 51-osios jungtinės ginkluotės armijos vadas, toje vietoje rengė susitikimą ir žuvo kartu su keliais pavaduotojais.

Šių pranešimų nepatvirtino joks oficialus Ukrainos ar Rusijos šaltinis.

Vilnius, rugpjūčio 28 d. (ELTA). Pasieniečiai iš traukinio, vykstančio iš Latvijos, išlaipino dar vieną neteisėtą migrantą. Į Vilnių važiavęs jaunas Sudano pilietis pateikė suklastotą, įtariama, Belgijos piliečio tapatybės kortelę.

Trečiadienio vakarą, siekdami užkardyti neteisėtą antrinę migraciją per Lietuvą, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos pareigūnai kartu su kolegomis iš Migracijos skyriaus patikrino į Lietuvą atvykstantį tarptautinį traukinį Ryga–Vilnius. Tikrinama buvo traukiniui važiuojant maršruto atkarpoje Joniškis–Šiauliai.

Neteisėtos antrinės migracijos per Lietuvą prevenciją ir kontrolę vykdantys pasieniečiai tikrino traukinio keleivių dokumentus. Ilgiau užtruko prie užsieniečio, kuris pateikė Belgijos piliečio asmens tapatybės kortelę, išduotą Sudane, valstybėje Afrikos šiaurės rytuose, gimusiam 34-erių vyrui.

VSAT pareigūnams kilo abejonių dėl tapatybės kortelės autentiškumo. Atlikus išsamesnį patikrinimą nustatyta, kad pateiktas dokumentas, pagamintas ne pagal vertybinių popierių gamybos reikalavimus, vertintinas kaip visiška klastotė.

Atlikdami tyrimą pasieniečiai nustatė, kad traukiniu iš Rygos važiavęs užsienietis Lietuvoje jau buvo sulaikytas ir anksčiau, šiemet birželį. 

Tuomet policijos pareigūnai sustabdė Latvijos piliečio vairuojamą automobilį, kuriuo buvo vežami neteisėti migrantai, tarp kurių buvo ir tas pats vyras iš Sudano. Tąsyk jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų jis neturėjo. Sudano pilietis buvo perduotas Latvijos, kurioje tapo prieglobsčio prašytoju, pasieniečiams. Apgyvendintas šalia Latvijos sostinės esančiame Muceniekų tokių asmenų apgyvendinimo centro, gavęs suklastotą belgišką dokumentą, iš ten savavališkai pasišalino ir sėdo į Rygos traukinį.

VSAT pareigūnai neteisėtą migrantą išlaipino iš traukinio, sulaikė ir pristatė į areštinę.

Pirminiais duomenimis, vyras iš Sudano buvo atskridęs į Baltarusiją, iš kurios, neteisėtai kirtęs sieną, atsidūrė Latvijoje, o iš ten buvo gabenamas į Lietuvą, planuodamas traukti toliau į Vakarus, pasiekti Prancūziją ar Belgiją.

Dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo tokiu dokumentu VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras.

Už šią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Kaip skelbia VSAT, priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Įtariamasis bus perduotas migracijos pareigūnams, o šie sudanietį grąžins į Latvijos prieglobsčio prašytojų centrą.

Vadinamu latviškuoju keliu vykusius ir sulaikytus neteisėtus migrantus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai įprastai grąžina kolegoms latviams.

Lyginant su ankstesne situacija, šiemet gerokai padidėjo antrinės migracijos iš Latvijos srautai: 2025 m. – 1 288, o šiemet vien per 7 mėn. – 1 836. 

Šis reiškinys susijęs su neteisėtais migrantais, kurie iš Baltarusijos nelegaliai patenka į Latviją ir vėliau per Lietuvą bei Lenkiją mėgina pasiekti Vakarų Europą, bene dažniausiai – Vokietiją.

Kopenhaga, rugpjūčio 28 d. (dpa-ELTA). Naujasis Norvegijos karalius Hokonas VIII kitą antradienį, po savo tėvo Haraldo mirties, prisieks ištikimybę Konstitucijai. 

Datą penktadienį transliuotojui NRK paskelbė Norvegijos parlamento pirmininkas Masudas Gharahhani. Priesaika naujajam monarchui yra privaloma ir vyks parlamente, vadinamame Stortingu, netoli Karališkųjų rūmų Osle. 

Hokonas pakeis savo tėvą Haraldą V. 89 metų monarchas penktadienio rytą ramiai mirė Oslo ligoninėje.

Naujasis karalius prisieks antradienį 13 val. ir taip pat pasakys trumpą kalbą. Norvegijos visuomenė galės stebėti renginį tiesiogiai per televiziją. 

Pasak parlamento, kalboje bus pabrėžta, kad monarcho galią riboja ir reglamentuoja Konstitucija.

Norvegija neberengia tradicinės karūnavimo ceremonijos. Haraldo tėvas Olavas V 1958 m. įvedė naują palaiminimo ceremoniją. Haraldas ir jo žmona karalienė Sonja jos laikėsi 1991 metais. 

Panaši ceremonija numatoma ir šį kartą. Po palaiminimo tradiciškai leidžiamasi į kelionę po Norvegiją. 

Remiantis nepatvirtintu žiniasklaidos pranešimu, šeštadienį Hokonas turėtų pasakyti savo pirmąją, kaip karaliaus, kalbą. 

Kol kas karališkieji rūmai tik pareiškė, kad Hokono kalba, kurią jis pasakys pirmosiomis savo valdymo dienomis, bus tiesiogiai transliuojama Norvegijos žmonėms.

Vilnius, rugpjūčio 28 d. (ELTA). Teismas penktadienį mėnesiui leido suimti Afganistano pilietę, kuri be kelionės dokumentų iš Vilniaus bandė išskristi į Austriją.

Trečiadienio vakarą Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnai, patruliavę išvykimo terminale prie įlaipinimo vartų, atkreipė dėmesį į vieną keleivę. Skrydžio į Vieną laukusi jauna moteris, pasieniečiams paprašius, pateikė Vokietijos piliečio asmens tapatybės kortelę, jos galiojimo laikas buvo pasibaigęs daugiau nei prieš dvejus metus. Užsienietė taip pat pateikė telefone turėtą įlaipinimo kortelę.

Kilus įtarimui, kad pateiktas dokumentas nepriklauso jo pateikėjai, moteris buvo pristatyta į pasienio užkardos tarnybines patalpas.

Kaip skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), keleiviai, skrendantys ES vidaus reisais, įprastai netikrinami, bet pasieniečiai tai atlieka pasirinktinai, vykdydami asmenų profiliavimą pagal rizikos faktorius.

Pareigūnams atlikus asmens ir daiktų apžiūrą, papildomų dokumentų nerasta. Pokalbio ir daiktų tikrinimo metu užsienietė prisipažino, kad vokiškas dokumentas jai nepriklauso. Ji prisistatė 24-erių Afganistano piliete ir telefone pateikė šią pilietybę patvirtinantį dokumentą.

Užsienietė patvirtino, kad lėktuvo bilietą į Vieną įsigijo kito asmens vardu, naudodamasi negaliojančia vokiška asmens tapatybės kortele. Ji taip pat neslėpdama papasakojo apie visą nelegalią kelionę iš Afganistano, kuri driekėsi net per keturias šalis. Iš tėvynės moteris pėsčiomis nukeliavo iki Irano, iš ten laivu pasiekė Turkiją, iš jos skrido į Graikiją, o tada antradienį naktiniu reisu atvyko į Vilnių.

Vilniuje afganistanietė atsidūrė areštinėje.

Dėl svetimo dokumento neteisėto laikymo ir panaudojimo VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras.

Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Varšuva, rugpjūčio 28 d. (AFP-ELTA). Lenkijos liberali vyriausybė penktadienį pasmerkė pakartotinių veto, šalies prezidento nacionalisto Karolio Nawrockio naudojamų prieš siūlomas reformas, kainą valstybės finansams. 

K. Nawrockis pradėjo eiti pareigas praėjusiais metais, tačiau santykiai su proeuropietiška ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybe įtempti. 

Lenkijos prezidentas valstybės vadovo pareigas eina penkerius metus ir tradiciškai atlieka reprezentacinį vaidmenį. Nuo 1989 m., kai po pusės amžiaus komunistų valdymo Lenkija sugrįžo prie demokratijos, prezidentai daugiau ar mažiau laikėsi šio principo. 

Tačiau Konstitucija suteikia valstybės vadovui teisę vetuoti parlamento įstatymų projektus, o tai gali tapti problema, kai didžiausia parlamento partija neturi reikiamų dviejų trečdalių vietų, reikalingų panaikinti veto. 

Per pastaruosius 13 mėnesių K. Nawrockis vetavo 45 parlamento priimtus įstatymų projektus, todėl žiniasklaida ir įstatymų leidėjai jį praminė „Veto žmogumi“. Daugelis vetuotų įstatymų buvo susiję su ekonomika, finansais ir mokesčiais. 

„Dėl prezidento Nawrockio veto valstybės biudžetas patyrė mažiausiai 8 mlrd. zlotų (2,1 mlrd. JAV dolerių) nuostolį“, – penktadienį pareiškė finansų ministras Andrzejus Domanskis, pristatydamas 2027 m. biudžeto įstatymo projektą. 

Jis apkaltino K. Nawrockį itin neatsakingais veiksmais. Prezidento atstovas spaudai vyriausybės kritiką pavadino nevykusiu manipuliavimu. 

Kredito reitingų agentūra „Fitch“ praėjusią savaitę patvirtino Lenkijos skolai suteiktą A reitingą, o tai reiškia mažą įsipareigojimų nevykdymo riziką. Tačiau ji perspėjo, kad „apskritai nebendradarbiaujantys ir kartais priešiški vyriausybės ir prezidento santykiai, įskaitant rekordinį veto skaičių, riboja Lenkijos gebėjimą veiksmingai įgyvendinti ekonominę politiką ir reformas“. 

Vyriausybės pasiūlymai 2027 m. grindžiami maždaug 6,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitu, 3 proc. augimu, 2,8 proc. infliacija ir 6 proc. nedarbo lygiu iki metų pabaigos. 

Lenkija, Europos Sąjungos ir NATO narė, ribojasi su Rusija ir Ukraina bei planuoja skirti gynybai 4,51 proc. BVP arba beveik 200 mlrd. zlotų.

Vilnius, rugpjūčio 28 d. (ELTA). Per vieną dieną Vilniaus oro uoste ir Pasvalio rajone pasieniečiai sulaikė tris neteisėtus migrantus, mėginusius pasiekti Vokietiją.

Vienas Pakistano ir du Alžyro piliečiai bus grąžinti ten, iš kur neleistinai paspruko, – į Latvijos prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centrą, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Ketvirtadienio vakarą sostinės oro uoste patruliuojantys VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai, turėdami iš tarnybos žvalgų gautos išankstinės informacijos, Šengeno išvykimo terminale prie įlaipinimo vartų patikrino du įtarimą sukėlusius jaunus vyrus. Pasieniečiams jie parodė savo telefonuose esančias skaitmenines įlaipinimo korteles. Į Berlyną susirengę užsieniečiai jokių asmens dokumentų sakė neturį. Pasieniečiai juos atvesdino į pasienio kontrolės punkto tarnybines patalpas.

Ten vienas vyrų prisistatė esąs 20-metis Alžyro pilietis ir papasakojo į Latviją neteisėtai patekęs iš Baltarusijos. 

Atlikę asmens ir daiktų apžiūrą, VSAT pareigūnai rado Latvijos užsieniečio registracijos pažymėjimą, išduotą Alžyro piliečiui. Tuomet migrantas prisipažino pasišalinęs iš Muceniekų prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centro, esančio šalia Rygos. Taksi automobiliu atvažiavęs iki Vilniaus oro uosto. Jo tikslas – Prancūzija.

Jo tautiečio, 21-erių Alžyro piliečio, istorija – labai panaši. Neteisėtai kirtęs Baltarusijos ir Latvijos sieną, buvo sulaikytas, pasiprašė prieglobsčio, pabėgo iš to paties Muceniekų apgyvendinimo centro ir traukiniu atvažiavo į Vilnių, tikėdamasis nuskristi į Berlyną, o iš ten – į Prancūziją.

Abu alžyriečius pasieniečiai perdavė savo kolegoms VSAT Užsieniečių registravimo centre.

Vos po kelių valandų nelegalios migracijos kontrolę atliekantys VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos pareigūnai magistraliniame kelyje Ryga–Pasvalys–Panevėžys ties Talačkonių kaimu Pasvalio rajone sustabdė patikrinti iš Talino į Berlyną važiuojantį maršrutinį autobusą MAN. Keleivių dokumentus tikrinusių pasieniečių dėmesio sulaukė jaunas vyras, neturėjęs jokių asmens dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvoje.

VSAT pareigūnams pasiteiravus, gal turįs prieglobsčio prašytojo dokumentą, keleivis pateikė 20-mečiui Pakistano piliečiui šiemet gegužės 28 d. išduotą Latvijos prieglobsčio prašytojo asmens tapatybės pažymėjimą. 

Vyras prisipažino balandžio 28 d. iš Baltarusijos įsibrovęs į Latviją, traukęs į Lietuvą, tačiau netrukus buvęs ten sulaikytas. Gegužės 28 d. VSAT pareigūnai jį perdavė latvių pasieniečiams. Tačiau vyro būta atkaklaus: nepasisekus pirmąkart, jis dar kartą mėgino neteisėtai nukeliauti į Vokietiją.

Pakistanietis tvirtino iš Rygos vykęs į Berlyną.

Estijoje registruoto autobuso vairuotojas pasieniečiams paaiškino, kad šis keleivis į autobusą įlipęs Rygos autobusų stotyje, važiavęs į Vokietiją, tačiau įlaipinimo metu šio Pakistano piliečio jis nepastebėjęs.

Į Berlyną toliau važiuoti pakistaniečiui nepavyko – jis taip pat atsidūrė Pabradėje esančiame VSAT Užsieniečių registracijos centre.

Kaip skelbia VSAT, vadinamu latviškuoju keliu vykusius ir sulaikytus neteisėtus migrantus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai įprastai grąžina kolegoms latviams.

Pastaruoju metu Latvija patiria didelį neteisėtos migracijos iš Baltarusijos spaudimą. Latvijos siena su šia šalimi yra 4 kartus trumpesnė nei Lietuvos (atitinkamai 173 km ir 679 km). 

Į Latviją šiemet brovėsi, buvo sulaikyti ir grąžinti į Baltarusiją arba latvių pasieniečių atgrasyti dar Baltarusijos pusėje 10 181 migrantas. Tai daugiau kaip 8 kartus daugiau nei buvo mėginimų iš Baltarusijos patekti į Lietuvą, kurios pasieniečiai užkirto kelią į šalį patekti 1 268 atėjūnams.

Lyginant su ankstesne situacija, šiemet gerokai padidėjo ir vadinamosios antrinės migracijos iš Latvijos srautai: 2025 m. – 1 288, o šiemet vien per 7 mėn. – 1 836. 

Šis reiškinys susijęs su neteisėtais migrantais, kurie iš Baltarusijos nelegaliai pateko į Latviją ir vėliau per Lietuvą bei Lenkiją bandė pasiekti Vakarų Europą, bene dažniausiai – Vokietiją.