Varšuva, lapkričio 5 d. (AFP-ELTA). Lenkija, viena svarbiausių kaimyninės Ukrainos rėmėjų kare su Rusija, ketvirtadienį pranešė sulaikiusi šešis asmenis, įtariamus šnipinėjimu Maskvai ir Rusijos karinei pramonei skirtų komponentų tiekimu.

Tarp sulaikytųjų – penki 25–52 metų Lenkijos piliečiai ir 37 metų Rusijos pilietis, socialiniame tinkle „X“ pranešė Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas.

Keturiems įtariamiesiems, įskaitant Rusijos pilietį, pareikšti kaltinimai šnipinėjimu ir skirtas trijų mėnesių kardomasis suėmimas, pranešė Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW).

„Manoma, kad ši grupė nelegaliai tiekė Rusijai didelius kiekius karinės paskirties komponentų, visų pirma naudojamų šaudmenų ir ginkluotės sistemų gamyboje“, – nurodė agentūra.

Šešiems įtariamiesiems taip pat pareikšti kaltinimai pažeidus taisykles, reguliuojančias tarptautinę prekybą strateginės svarbos prekėmis ir technologijomis, susijusiomis su nacionaline gynyba ir tarptautiniu saugumu,.

Pasak T. Siemoniako, nuo 2024 m. sausio 1 d. ABW vykdomuose tyrimuose dėl šnipinėjimo ir diversijų kaltinimai pareikšti beveik 100 asmenų.

Lenkija nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ne kartą kaltino Maskvą vykdant diversijas.

Lenkijos teritorija yra pagrindinis Vakarų karinės ir humanitarinės paramos Ukrainai tranzito maršrutas.

Antradienį ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad Lenkija užkirto kelią galimai provokacijai naktį prie sienos su Rusijos Kaliningrado eksklavu.

Vilnius, lapkričio 5 d. (ELTA). Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, jog Lietuvos partnerystė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) išlieka, nepaisant to, kokia partija šioje šalyje atstovaus vykdomajai valdžiai.

„Tikrai stebėjome rinkimus, tikrai Lietuva, kaip jūs puikiai žinote, turi, mano vertinimu, gerus santykius su strategine partnere JAV. (…) Mes dirbame valstybė su valstybe, ne valstybė su partija. Ir nesvarbu, ką mes turėsime administracijoje, mes dirbsime su žmonių pasitikėjimą turinčia administracija. (…) Neteiksime preferencijų kažkokiai partijai, o dirbsime valstybė su valstybe, ne valstybė su kažkokia dominuojančia partija“, – Vyriausybės valandoje Seime ketvirtadienį kalbėjo M. Sinkevičius. 

Taip ministras pirmininkas komentavo vidurio kadencijos rinkimų, kuriuos triuškinamai pralaimėjo prezidento Donaldo Trumpo lyderiaujama Respublikonų partija, rezultatus.

Anot M. Sinkevičiaus, Lietuva ir toliau sieks vizitų bei susitikimų su Jungtinių Valstijų administracijos atstovais. 

„Aišku, kad kad mūsų partnerystė išlieka. Jeigu bus tokios aplinkybės ir galimybė susitikti ir išvykti prasmingo vizito į JAV – aš pasinaudosiu tokia galimybe. (…) Kiek tai nuo manęs priklauso ir nuo bendro šalių suinteresuotumo, mes siekėme ir sieksime galimo susitikimo, jeigu jis būtų prasmingas mūsų valstybei“, – tęsė jis. 

ELTA primena, kad lapkričio 3 d. JAV vyko kadencijos vidurio rinkimai, kuriuose buvo renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 Senato narių. 

Antradienį demokratai perėmė JAV Kongreso kontrolę – iškovojo daugumą tiek Senate, tiek Atstovų Rūmuose.

Briuselis, lapkričio 5 d. (ELTA). Europos Komisija (EK) mažina savo 2027 metų teisėkūros užmojus ir daugiausia dėmesio ketina skirti konkurencingumui, reguliavimo mažinimui ir ekonominiam saugumui. Įsibėgėjant antrajai EK pirmininkės Ursulos von der Leyen kadencijos pusei, Komisija siekia sutelkti dėmesį į svarbiausius darbus, rašo „Politico“.

Kaip matyti iš leidinio gautos EK metinės darbo programos ir jos priedų, didėjant geopolitinei rizikai ir ekonominiam neapibrėžtumui Europos Sąjunga (ES) siekia stiprinti bendrąją rinką, mažinti biurokratiją, modernizuoti pramonę ir didinti savo gynybos pajėgumus.

Galutinę programos ir jos priedų versiją Komisija paskelbė trečiadienį.

„ES turi išsaugoti gebėjimą eiti savo keliu. Europos ekonomikos nepriklausomumas yra mūsų prioritetas“, – teigiama EK dokumente.

Tačiau stringant jau pateiktoms iniciatyvoms, pavyzdžiui, Pramonės spartinimo aktui, Briuselis daugiausia dėmesio skiria tam, kad būtų galutinai priimti jau rengiami teisės aktai.

Be to, Komisija atsisako pasiūlymų, kurie neturi galimybių būti priimti, ir ketina panaikinti nemažai pasenusių teisės aktų, įskaitant reglamentą dėl sviesto atsargų pardavimo seniai nebeegzistuojančiai Sovietų Sąjungai.

Toliau pateikiamos svarbiausios darbo programoje numatytos iniciatyvos.

EK atsisakys nuo 2021 metų stringančios energijos apmokestinimo reformos, tačiau 2027 metais ketina pristatyti naujas energetikos ir klimato politikos priemones. Tarp jų – teisės aktų supaprastinimas, šilumos siurblių naudojimo skatinimas, strateginių žaliavų kaupimas ir pagalba dėl didelių energijos kainų nukentėjusiai pramonei.

EK atšauks direktyvos projektą, kuriuo siekta kovoti su nepagrįstais įmonių teiginiais apie jų veiklos ar produktų ekologiškumą. Iniciatyva įstrigo dėl nesutarimų, susijusių su įmonėms tenkančia administracine našta.

EK atsisakys pasiūlymo suteikti trečiosioms šalims prieigą prie finansų sektoriaus duomenų ir seniai įstrigusio Europos indėlių draudimo sistemos projekto. Tuo metu 2027 metų pradžioje ketinama pristatyti bankų sektoriaus reguliavimo supaprastinimo ir konkurencingumo didinimo priemones.

2027 metų viduryje EK ketina pristatyti naują skaitmeninės transformacijos priemonių paketą, kuriame daug dėmesio bus skiriama reguliavimo supaprastinimui ir autorių teisėms. Taip pat numatoma toliau vertinti duomenų saugojimo taisykles ir peržiūrėti politinės reklamos skaidrumo reikalavimus.

Be to, EK ketina supaprastinti transporto sektoriaus reguliavimą, peržiūrėti sunkiasvorių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio normas ir panaikinti pasenusį reglamentą dėl krizių kelių krovinių vežimo rinkoje. Be to, Komisija žada prisidėti prie laivybos laisvės ir saugumo užtikrinimo Hormuzo ir Bab al Mandabo sąsiauriuose.

Komisija taip pat sieks šalinti kliūtis prekybai ES bendrojoje rinkoje ir mažinti teritorinius tiekimo apribojimus, dėl kurių ES šalyse skiriasi būtiniausių vartojimo prekių kainos. Taip pat planuojama riboti perteklinius nacionalinius reikalavimus ir spartinti leidimų išdavimą strategiškai svarbiems projektams.

Briuselis atsisakys daugybės įstrigusių teisėkūros pasiūlymų, įskaitant iniciatyvas dėl oro uostų laiko tarpsnių paskirstymo ir bendros Europos bankų indėlių draudimo sistemos sukūrimo. Daugelis šių pasiūlymų svarstomi jau ne vienus metus.

Vilnius, lapkričio 5 d. (ELTA). Lietuva vis dar nėra išsiuntusi Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) siūlymų paketo, kuriuo siekiama užtikrinti ilgalaikį amerikiečių karių buvimą šalyje. Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, dokumentas jau parengtas, tačiau tarp atsakingų institucijų vis dar derinamos paskutinės detalės.

„Darbas yra atliktas, jis dabar derinamas, paskutinės detalės, techninės detalės. Vakar kaip tik turėjau galimybę pasikalbėti ir su ponu Matthew Whitakeriu (JAV ambasadoriumi prie NATO – ELTA) apie tokias galimas iniciatyvas. Techninės diskusijos vyksta, sprendimų tikrai dar nėra, bet patarimas buvo – kalbėkime ir ieškokime geriausio sprendimo“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė R. Kaunas.

Paklaustas, kodėl per mėnesį Lietuvai vis dar nepavyko išsiųsti šio paketo JAV, krašto apsaugos ministras tikino, kad procesas nevėluoja, mat siūlomas priemones būtina suderinti tarp skirtingų institucijų.

„Mes šnekame apie tai, kad tą paketą turime susiderinti tarp visų institucijų. Tai nėra tiktai Krašto apsaugos ministerijos klausimas, tai yra ir socialiniai klausimai, tas pats, ką mes turime su Vokietijos brigada“, – aiškino jis.

„Tas darbas yra atliktas, mes tikrai niekur nevėluojame, tą irgi noriu pabrėžti. Svarbiausia, kad visi siūlymai būtų konstruktyvūs ir pataikantys į dešimtuką, ką mes ir labai norėtume padaryti“, – akcentavo ministras.

Vis dėlto, kada siūlymų paketas galėtų būti galutinai suderintas ir perduotas JAV, R. Kaunas neįvardijo. Pasak jo, šiuo metu tęsiami darbai, dėl kurių buvo sutarta ankstesnio vizito Vašingtone metu.

„Neskubėkime, aš neseniai grįžau iš Vašingtono. Dabar po grįžimo mes atliekame darbus, kuriuos sutarėme, kad padarysime. Tą padarysime ir toliau žiūrėsime, kaip tinkamiausiai reaguoti“, – sakė jis.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį į JAV vykusius rinkimus ir galimus pokyčius sprendimų priėmimo procese.

„Galų gale, JAV vyko ir rinkimai, keičiasi sprendimų priėmėjai įstatymų lygmenyje. Taigi ramiai dirbame savo darbą ir svarbiausia viską atlikti tinkamai“, – pabrėžė jis.

Paklaustas, ar svarstant amerikiečių karių buvimo Lietuvoje klausimą galėtų būti keliamas ir baltarusiškų trąšų tranzito klausimas, R. Kaunas teigė tokių siūlymų iš JAV partnerių nesulaukęs.

„Aš tokio klausimo ar pasiūlymo, ar pageidavimo iš partnerių nesu girdėjęs ir gavęs dėl trąšų, turiu galvoje sąsają su JAV kariais. Vakar susitikimo su ambasadoriumi prie NATO metu irgi šitas klausimas nebuvo keltas“, – nurodė ministras.

ELTA primena, kad ketvirtadienį R. Kaunas pranešė, jog Lietuva yra pasirengusi priimti papildomas JAV pajėgas ir užtikrinti jų dislokavimui reikalingą infrastruktūrą. Apie tai ministras kalbėjo Berlyno saugumo konferencijoje susitikęs su JAV ambasadoriumi prie NATO M. Whitakeriu.

Spalio pabaigoje į Lietuvą atvyko daugiau kaip 200 JAV karių. Kaip anksčiau skelbė prezidentas Gitanas Nausėda, artimiausiu metu šalyje dislokuotų amerikiečių karių skaičius turėtų išaugti iki maždaug tūkstančio ar daugiau.

JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų. Amerikiečių kariai dislokuojami Pabradėje, kur dalyvauja bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene ir NATO sąjungininkais.

Vilnius, lapkričio 5 d. (ELTA). Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje vyras kaltinamas prekyba žmonėmis, išnaudojimu priverstiniam darbui, sukčiavimu ir kitomis nusikalstamomis veikomis.

Teisėsauga nustatė, kad pažeidžiami asmenys buvo apgyvendinti palapinėse miške, jie rinko uogas, o už jas gauti pinigai buvo pasisavinami, todėl juos išnaudojęs asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Kaip pranešė prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, joje vyras kaltinamas prekyba žmonėmis, išnaudojimu priverstiniam darbui, sukčiavimu ir kitomis nusikalstamomis veikomis.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė. Tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Baudžiamosios bylos duomenimis, byloje nukentėjusiaisiais pripažinti penki asmenys. Keturi iš jų, kaip įtariama, buvo išnaudojami priverstiniam darbui. 

Kaltinamasis, pasinaudodamas šių asmenų sunkia socialine ir materialine padėtimi, sveikatos problemomis, gyvenamosios vietos neturėjimu ir priklausomumu nuo jo, gabeno juos į miškus rinkti uogų. Trys asmenys buvo verčiami jas rinkti, o vienai iš jų buvo nurodyta surinktas uogas pardavinėti.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, surinktą derlių kaltinamasis pasiimdavo, o už jį gautus pinigus, kaip įtariama, pasisavindavo. Manoma, kad nukentėjusieji buvo apgyvendinti palapinėse ir neturėjo galimybės savarankiškai išvykti iš miško. Viena iš šių nukentėjusiųjų buvo verčiama elgetauti Kauno mieste.

Kaltinamasis kontroliavo, kiek pinigų ji turi surinkti ir kada baigti elgetauti, o gautas pajamas galimai pasisavindavo.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad kaltinamasis neteisėtai įgijo ir naudojo kelių asmenų elektroninės atpažinties bei bankininkystės duomenis. 

Įtariama, kad jais pasinaudodamas nukentėjusiųjų vardu jungėsi prie informacinių sistemų, naudojosi jų mokėjimo kortelėmis ir atliko finansines operacijas. 

Be to, pagaminęs netikrus dokumentus, galimai apgaule įgijo nukentėjusiesiems priklausančias socialines išmokas.

Vyras kaltinamas pavėluotu ar netinkamu darbo užmokesčiu ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimu, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, sukčiavimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, neteisėtu disponavimu įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimu, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimu ar neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu, dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu. 

Už šias nusikalstamas veikas numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 12 metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Madridas, lapkričio 5 d. (AFP-ELTA). Ispanijos Baskų krašte esantis restoranas „Asador Etxebarri“ išrinktas geriausiu pasaulyje. Restoranas, kuris specializuojasi gaminti maistą ant medžio anglių, geriausiu planetoje pripažintas trečiadienio vakarą per ceremoniją Peru sostinėje Limoje. Jis užėmė pirmąją vietą 50 geriausių pasaulio restoranų sąraše („World's 50 Best Restaurants“).

Antroje vietoje liko Bankoko restoranas „Gaggan“, trečioje – Kopenhagoje esantis „Alchemist“.

Per ceremoniją „Asador Etxebarri“ restorano šefas Bittoras Arginzonizas padėkojo visiems, kurie įkvėpė jo virtuvę.

„Mūsų motinos, močiutės ir daugybė puikių virėjų savo atsidavimu ir aistra paliko mums neišmatuojamą kultūrinį ir gastronominį paveldą“, – sakė jis.

„Asador Etxebarri“ įsikūręs nedideliame Akspe kaime tarp Bilbao ir San Sebastiano. Tarp firminių restorano patiekalų yra naminė čioriso dešra, ant grotelių keptas jautienos pjausnys ir stikliniai unguriai.

Nuo 2002 m. sąrašą sudaro maždaug 1 000 komisijos narių, tarp kurių yra virėjų, gastronomijos žurnalistų ir restoranų savininkų.

Vašingtonas, lapkričio 5 d. (AFP-ELTA). Respublikonams vis dar bandant atsigauti po skaudaus pralaimėjimo JAV kadencijos vidurio rinkimuose, prezidentas Donaldas Trumpas nutarė parodyti naująją Baltųjų rūmų pokylių salę.

„Ji bus ne tik viena didžiausių, bet, manau, ir pati gražiausia pokylių salė visame pasaulyje“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, stovėdamas dar tik statomo pastato karkaso viduje.

Taip prasidėjo viena keisčiausių D. Trumpo spaudos konferencijų.

Užuot pateikęs oficialų pareiškimą po kadencijos vidurio rinkimų, kaip tai darydavo ankstesni prezidentai, 80 metų D. Trumpas paskelbė atvykęs pasirašyti ant paskutinės plieninės sijos, kuri bus montuojama į jo 400 mln. JAV dolerių vertės pasididžiavimo objekto stogą.

Po to jis 16 minučių kalbėjo apie viską – nuo marmuro ir virtuvės išplanavimo iki dronų.

„Dabar įsivaizduokite, kad visos lubos nukabintos sietynais, – svajingai atsiduso buvęs nekilnojamojo turto magnatas, už jo kabant didžiulei JAV vėliavai. – Įsivaizduokite marmurines grindis.“

Milijardieriaus prezidento monologe nebuvo nė užsiminta apie skaudų smūgį, kurį jam sudavė dėl karo su Iranu ir pragyvenimo išlaidų pykstantys JAV rinkėjai.

„Creme de la creme“

Žurnalistams laukiant progos paklausti, kaip D. Trumpas ketina dirbti demokratams perėmus Kongreso kontrolę, prezidentas toliau pasakojo, kaip klasikinės pokylių salės kolonos savo dydžiu pranoks JAV Aukščiausiojo Teismo pastato kolonas.

„Jos dabar kalamos iš nuostabaus kalkakmenio ir bus korintinio stiliaus – korintinis stilius laikomas „creme de la creme“ (pačiu geriausiu – red. past.) architektūriniu sprendimu“, – sakė D. Trumpas.

Tada jis vėl ėmė kalbėti apie marmurines grindis. „Marmuro raštas toks, kokio žmonės ieškojo jau 50 metų. Karjero savininkas nenorėjo jo parduoti, bet aš jam patikau“, – gyrėsi jis.

Ir čia dar nebuvo pabaiga. D. Trumpas taip pat norėjo pakalbėti apie pastato stogą, kuris, pasak jo, galės išlaikyti iki 100 dronų arba kelis sraigtasparnius. Jis dar paminėjo, kad rugsėjį Baltuosiuose rūmuose apsilankęs Kinijos prezidentas Xi Jinpingas žavėjosi šiuo statiniu.

Ar visa tai buvo ženklas, kam D. Trumpas iš tikrųjų ketina skirti laiką per likusius dvejus prezidentavimo metus?

Panašu, kad taip ir yra – juolab kad tokios kalbos priminė pirmadienį, rinkimų išvakarėse, surengtą D. Trumpo spaudos konferenciją, skirtą atnaujinto Linkolno memorialo atspindžių baseino atidarymui. Kritikai šį renginį vadino visiškai atitrūkusiu nuo realybės.

„Šventės diena“

Vėliau kalbėti eilė atėjo JAV vidaus reikalų sekretoriui Dougui Burgumui.

„Šiandien, žinoma, yra šventės ir dėkingumo diena“, – sakė D. Burgumas praėjus vos dienai po to, kai demokratai iš respublikonų perėmė tiek Atstovų Rūmų, tiek Senato kontrolę.

Tikrovė galiausiai įsiveržė į statybvietėje vykusią spaudos konferenciją, kai D. Trumpas ėmė atsakinėti į žurnalistų klausimus. Tačiau tie, kurie tikėjosi jam būdingo įniršio protrūkio, turėjo nusivilti.

Prezidentas rinkimų rezultatus vertino stebėtinai ramiai. Jo nesutrikdė net anksčiau išsakyti viceprezidento J. D. Vance'o žodžiai, kad karas su Iranu buvo „priežastis, dėl kurios pralaimėjome“. Tai atrodė kaip galimas nesutarimas su prezidentu, tuo labiau, kad J. D. Vance'as laikomas tikėtinu kandidatu 2028 m. prezidento rinkimuose.

„Manau, kad tai iš esmės tiesa, nes trumpuoju laikotarpiu dėl to šiek tiek pabrango benzinas“, – sakė D. Trumpas.

Prezidentas dar atsakė į kelis klausimus apie bendradarbiavimą su demokratais ir perspėjo juos nemėginti trečią kartą surengti jam apkaltos.

„Mūsų šaliai dabar sekasi geriau nei bet kada jos istorijoje“, – pareiškė jis, tačiau staiga nutraukė sakinį ir parodė į lubas.

„Pažiūrėkite, kaip keliama sija“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

Paryžius, lapkričio 5 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį gauta melagingų pranešimų apie sprogmenis oro bendrovės „Finnair“ lėktuve, skridusiame iš Helsinkio į Romą, ir „Wizz Air“ lėktuve, skridusiame iš Milano į Varšuvą. Pastarasis orlaivis buvo nukreiptas į Vieną, pranešė oro bendrovės.

Iš Helsinkio į Romą skridusį lėktuvą iki Italijos sostinės lydėjo naikintuvas, o nusileidusį orlaivį patikrino išminavimo specialistai, naujienų agentūrai AFP sakė oro uosto atstovas spaudai.

„Wizz Air“ pareiškime nurodė, kad „lėktuvas buvo nukreiptas laikantis nustatytų saugumo protokolų ir procedūrų“.

Ketvirtadienį iš Dublino į Romą skridęs keleivinis lėktuvas taip pat buvo nukreiptas į Prancūziją, kur jį lydėjo kariniai orlaiviai dėl galimo grasinimo jį susprogdinti, pranešė Prancūzijos valdžios institucijos.

Skrydžių stebėjimo svetainės „Flight Radar“ duomenimis, panašu, kad nukreiptas lėktuvas priklausė oro bendrovės „Aer Lingus“ orlaivių parkui.

Tai buvo jau trečia šios savaitės diena, kai grasinimai susprogdinti lėktuvus trikdė oro eismą Europoje. Antradienį tokių grasinimų sulaukė apie dešimt skrydžių.

Dėl šių grasinimų, kurie vėliau pasirodė esantys melagingi, teko uždaryti vieną iš Varšuvos oro uostų, o Italijos karinės oro pajėgos pasiuntė naikintuvus skrydžių saugumui užtikrinti.

Pirmadienį dėl grasinimo susprogdinti iš Londono Lutono oro uosto į Sofiją skridęs „Wizz Air“ lėktuvas buvo nukreiptas į Budapeštą, kur priverstinai nusileido.

Vilnius, lapkričio 5 d. (ELTA). Lenkijos ministrui pirmininkui Donaldui Tuskui paskelbus apie antradienio naktį sėkmingai užkirstą kelią galimai provokacijai prie sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad situacija Lietuvoje – rami. 

„Pas mus situacija yra rami, mes prevenciškai pasitelkiame Lietuvos kariuomenę padėti vidaus reikalų sistemai saugoti mūsų pasienį. Dėl įvairių galimų ir negalimų provokacijų“, – žurnalistams Seime teigė R. Kaunas. 

„Lenkijos pasienyje, panašu, judėjimas buvo didesnis negu pas mus, jie su tuo susitvarkė. Toliau situacija stebima“, – pridūrė jis. 

D. Tuskas daugiau informacijos apie įvykį neatskleidė, tačiau pranešė, kad pasienio ruože buvo pastebėti „asmenys su žibintuvėliais“. Anot jo, Lenkijos pasieniečiai užkirto kelią kokiam nors incidentui.

Lenkijos ministras pirmininkas jau kelis mėnesius perspėja, kad Rusija gali rengti rimtesnę hibridinę ataką prieš kurią nors NATO valstybę. Esą perspėjimai tampa vis konkretesni, nes jis gauna žvalgybinės informacijos iš NATO, Ukrainos ir JAV slaptųjų tarnybų, įskaitant Centrinę žvalgybos agentūrą (CŽA).

Tiesa, Lenkijos premjeras pabrėžė, kad negalima visiškai užtikrintai patvirtinti, jog šis incidentas buvo mėginimas surengti provokaciją. Jis teigė, kad Rusija toliau intensyviai didins įtampą ir greičiausiai vien šiuo incidentu apsiribota nebus.

Anot R. Kauno, šiuo metu diskutuojama dėl galimo Lietuvos kariuomenės pagalbos Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) pratęsimo, tokiu būdu išlaikant sustiprintą valstybės sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą. 

„Diskutuojama, dabar mes turime sprendimą iki lapkričio vidurio, atsižvelgiant į mūsų saugumo tarnybų, žvalgybos tarnybų pateiktą informaciją priimsime sprendimus artimiausiu metu“, – sakė ministras.

Kaip skelbta, spalį vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pranešė apie priimtą sprendimą pasitelkiant kariuomenę stiprinti Lietuvos pasienio apsaugą ties Kaliningrado sritimi. Sustiprinta apsauga vėliau buvo pratęsta iki lapkričio vidurio. 

Anot jo, tokių priemonių imtasi atsižvelgiant į įvykusį incidentą, kuomet ginkluotų asmenų lydima migrantų grupė bandė neteisėtai kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną. Taip pat prevencinių veiksmų imtasi įvertinus bendrą saugumo situaciją regione bei signalus, kad Rusija gali skelbti mobilizaciją.

Vidaus reikalų ministras šią savaitę teigė, kad kol kas pasienio apsaugai planuojama ir toliau pasitelkti tokį patį skaičių karių – iki 100.

Helsinkis, lapkričio 5 d. (AFP-ELTA). Suomijos teismas ketvirtadienį skyrė laisvės atėmimo bausmes krovininio laivo kapitonui rusui ir vienam iš aukštesnio rango įgulos narių už dviejų Suomiją ir Estiją jungiančių povandeninių kabelių sugadinimą vykdant diversiją.

Helsinkio apylinkės teismas pranešė pripažinęs laivo „Fitburg“ kapitoną ir bocmaną kaltais dėl „sunkaus tyčinio turto sugadinimo“.

Kapitonui, Rusijos piliečiui, skirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o bocmanui, Azerbaidžano piliečiui, – dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaip rašė ELTA, rugpjūtį prieš teismą Suomijoje stojo Rusijos kapitonas ir aukštesnio rango įgulos narys, įtariami dviejų povandeninių Suomiją ir Estiją jungiančių kabelių pažeidimu. 

132 metrų ilgio krovininis laivas „Fitburg“, plaukęs iš Rusijos į Izraelį, buvo sustabdytas Suomijos valdžios institucijų 2025 m. gruodžio 31 d., įtarus, kad laivo inkaras Suomijos įlankoje apgadino du telekomunikacijų kabelius. 

Laivas buvo įregistruotas Karibų jūros salų valstybėje Sent Vinsente ir Grenadinuose. 

Rusijos kapitonui ir laivo bocmanui, Azerbaidžano piliečiui, buvo pateikti kaltinimai dėl sunkinančiomis aplinkybėmis padaryto turto sunaikinimo ir telekomunikacijų sutrikdymo. 

Kaltinamajame akte prokuroras prašė jiems skirti bent dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes.

Suomijos nacionalinė prokuratūra kaltinimus pateikė birželio mėnesį. 

Kaltinamieji buvo įtariami nutraukę du povandeninius telekomunikacijų kabelius ir mėginę sugadinti dar aštuonias povandenines jungtis, mažiausiai 130 kilometrų jūros dugnu tempdama paskui laivą pažeistą inkarą, kol laivas buvo sustabdytas. 

Tai įvyko prie Suomijos teritorinių vandenų, Estijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, tačiau prokuroras teigė, kad incidentas padarė „didelę tiesioginę žalą“ ir kėlė „rimtą pavojų telekomunikacijų, elektros ir dujų tinklams Suomijoje“.