Vilnius, kovo 19 d. (ELTA). Žiniasklaidai skelbiant apie JAV sprendimą atšaukti sankcijas porai Baltarusijos bankų, taip pat – valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas sako, kad amerikiečių sprendimai yra šalies nacionalinės politikos klausimas, o Lietuvos pozicija dėl sankcijų nesikeičia.

„JAV sprendimai yra jų nacionalinės politikos klausimas. Lietuvos pozicija dėl sankcijų Baltarusijai nesikeičia – laikomės principingo požiūrio ir pasisakome už griežtą sankcijų režimą“, – Eltai ketvirtadienį teigė Ignas Dobrovolskas.

Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ pranešė, kad JAV atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms – Baltarusijos kalio bendrovei ir „Belaruskalij“.

Apie tai agentūrai pranešė su Baltarusijos prezidentu susitikęs specialusis JAV pasiuntinys Johnas Coale‘as.

Po susitikimo taip pat paskelbta apie 15-20 politinių Baltarusijos kalinių paleidimą.

Kaip pranešė Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuras, į Vilnių atvyks 15 politinių kalinių.

Prieš vykdamas į Baltarusiją, JAV specialusis pasiuntinys taip pat lankėsi Vilniuje, susitiko su premjere Inga Ruginiene – po susitikimo Vyriausybės vadovė teigė, kad Lietuvai jis turės teigiamą poveikį.

Ji taip pat vėliau sakė, kad šiuo metu diskusijos dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito per Lietuvą atnaujinimo su amerikiečiais nevyksta jokiuose lygmenyse, todėl ragino šios temos neeskaluoti.

Tiesa, ketvirtadienį taip pat paaiškėjo, kad su Lietuvoje viešinčiu J. Cole'u susitiko ne tik premjerė, bet ir Seimo nariai Ignas Vėgėlė, Rimas Jonas Jankūnas ir europarlamentaras Petras Gražulis, apie tai pirmasis pranešė naujienų portalas Lrt.lt. 

Patys politikai vėliau patvirtino apie susitikimą, tačiau plačiau jį komentuoti atsisakė.

ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms bus tęsiamos toliau.

Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES). 

Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.

Vilnius, kovo 19 d. (ELTA). Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus atšaukti sankcijas dviems Baltarusijos bankams, Finansų ministerijai bei šios šalies kalio įmonei ir „Belaruskalij“, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas pabrėžia, kad kiekviena valstybė turi savo užsienio politiką ir tikslus. Socialdemokrato teigimu, kol kas negalima vertinti šio sprendimo, nežinant tikslių jo siekių. 

„Mes girdime tą žinią ir turbūt žinome, kad kiekviena valstybė turi savo užsienio politiką, savo tam tikrus tikslus, todėl mes šiandien turbūt negalime įvertinti Jungtinių Amerikos Valstijų pozicijos, nežinodami tiksliai, kokių tikslų siekiama ir kokiu tikslu tai buvo padaryta“, – Eltai teigė jis. 

„Kiekvienos valstybės yra suvereni užsienio politika. Tuo labiau, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra didelė valstybė ir, žinoma, turi teisę turėti savo matymą, savo užsienio politikos kryptį ir savo interesus. Matysime, aišku, tikriausiai bus patikslinta ta pozicija“, – sakė R. Motuzas.

Jis pažymi, kad Lietuva sankcijų Minsko režimui klausimu toliau laikysis tvirtos pozicijos.

„Aš manau, kad Lietuva ir toliau laikysis savo pozicijos, nes Lietuva aktyviai dalyvavo patvirtinant sankcijas, pritariant sankcijų paketui europinėse institucijose ir tos sankcijos neseniai buvo patvirtintos ir pratęstos Baltarusijai. Lygiai taip pat ir mes savo Seime priemonių ribojimą šiuo metu, pavasario sesijoje svarstysime“, – aiškino URK pirmininkas

„Dėl to mes ir toliau laikysimės tokios pat pozicijos, nes mes ir kitos Europos Sąjungos valstybės turbūt laikome, kad šiame etape Baltarusijoje kol kas niekas nepasikeitė“, – pridūrė jis.

Ž. Pavilionis: tai yra dvišalis JAV ir Baltarusijos takelis

URK nario, konservatoriaus Žygimanto Pavilionio teigimu, Lietuvai toks JAV sprendimas įtakos neturės, nes Vilnius šias ribojamąsias priemones taiko kartu su Europos Sąjunga (ES). Pasak politiko, JAV sprendimas naikinti sankcijas yra dvišalis sprendimas.

„Tai yra dvišalis takelis, kaip amerikiečiai sako. Mes priėmėme ES sprendimą dėl sankcijų Baltarusijai ir mes tai tęsime“, – Eltai teigė jis.

Paklaustas, ar, jo žiniomis, amerikiečiai spaudė Lietuvą, kad būtų peržiūrimos sankcijos Baltarusijai, politikas tai paneigė. 

„Tikrai ne. Man tą patvirtino ir toliau tvirtina. Tai yra dvišalis amerikiečių takelis. Tai yra jų derybos su Baltarusija ir viskas, ir taškas. Be jokių interpretacijų“, – sakė jis.

Tuo metu kalbėdamas apie Aliaksandro Lukašenkos dvigubą žaidimą su amerikiečiais ir Rusija, Ž. Pavilionis tikino, jog Minsko režimo lyderis gali imituoti atsiplėšimą nuo Vladimiro Putino, tačiau galiausiai, pasak jo, vis tiek išjuoks Vašingtoną.

„Jis parduos bet ką ir už bet ką, bet juo niekas netiki. Juo pasitikėti negalima“, – kalbėjo parlamentaras.

Konservatorius buvo kalbintas iškart po jo apsilankymo JAV ambasadoje Vilniuje. Paklaustas, ką jam sakė amerikiečiai, politikas teigė, jog prošvaisčių šiame dvišaliame JAV ir Baltarusijos takelyje neįžvelgiama.

„Aš negaliu atskleisti, kas man ir ką konkrečiai sakė, bet dauguma amerikiečių, su kuriais kalbėjome, sutiko, kad šis kelias neveda į niekur“, – teigė jis.

Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ pranešė, kad JAV atšaukia sankcijas dviem Baltarusijos bankams – „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms – Baltarusijos kalio bendrovei ir „Belaruskalij“.

Apie tai agentūrai pranešė su Baltarusijos prezidentu susitikęs specialusis JAV pasiuntinys Johnas Coale‘as.

Po susitikimo taip pat paskelbta apie 15–20 politinių Baltarusijos kalinių paleidimą.

Kaip pranešė Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuras, į Vilnių atvyks 15 politinių kalinių.

Prieš vykdamas į Baltarusiją, JAV specialusis pasiuntinys taip pat lankėsi Vilniuje, susitiko su premjere Inga Ruginiene – po susitikimo Vyriausybės vadovė teigė, kad Lietuvai jis turės teigiamą poveikį.

Ji taip pat vėliau sakė, kad šiuo metu diskusijos dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito per Lietuvą atnaujinimo su amerikiečiais nevyksta jokiuose lygmenyse, todėl ragino šios temos neeskaluoti.

Tiesa, ketvirtadienį taip pat paaiškėjo, kad su Lietuvoje viešinčiu J. Cole'u susitiko ne tik premjerė, bet ir Seimo nariai Ignas Vėgėlė, Rimas Jonas Jankūnas ir europarlamentaras Petras Gražulis, apie tai pirmasis pranešė naujienų portalas Lrt.lt. 

Patys politikai vėliau patvirtino apie susitikimą, tačiau plačiau jį komentuoti atsisakė.

ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms bus tęsiamos toliau.

Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES). 

Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.

Vilnius, kovo 19 d. (ELTA). Viešojoje erdvėje Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkui Audriui Valotkai pareiškus, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad jį skirianti Kultūros ministerija turėtų įvertinti tokius teiginius. 

„Negalima tokio pavyzdžio rodyti. Jie patys turėtų kontroliuoti, kad taip nebūtų“, – Eltai teigė K. Vilkauskas.

„Skirianti institucija turėtų įvertinti tuos pasisakymus. Klausimų kilo jau anksčiau. Matyt, atitinkamai, turėtų tai vertinti“, – pridūrė jis. 

Pasak socialdemokrato, VKI vadovas turėtų atsakingiau rinktis, ką kalba viešai. 

„VKI globėjas, prižiūrėtojas turėtų atsakingiau kalbėti. Tie žodžiai gali būti vartojami buitinėje kalboje, bet oficialiai jie turi neigiamą atspalvį“, – sakė K. Vilkauskas.

„Gerbiamam A. Valotkai reikėtų atsakingiau elgtis“, – pridūrė jis. 

Kaip skelbta, A. Valotka naujienų portalui Lrt.lt teigė, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini.

„Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. (...) Tai yra geras, normalus žodis. Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija. <...> Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“, – pasakojo jis.

„Reikia žiūrėti, koks yra kontekstas, bet čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos. Žodis „čigonas“ yra lietuvių kalbos faktas, tai mūsų kalbos savastis. Tarp kitko, ir tautosakoje, ir poezijoje čigonų yra“, – akcentavo A. Valotka. 

Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako pirmadienį susitiksianti su A. Valotka aptarti šio pasisakymo. Be to, jo paprašyta parašyti pasiaiškinimą.

Ir Kultūros ministerija, ir V. Aleknavičienė nepritaria tokiai A. Valotkos pozicijai.

ELTA primena, kad A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų viešojoje erdvėje yra sulaukęs ne vieną kartą. Pernai gegužę šešiolika žmogaus teisių organizacijų kreipėsi į tuometį kultūros ministrą Šarūną Birutį, ragindamos neskirti A. Valotkos VKI vadovu. 

Organizacijų teigimu, A. Valotka skleidė ksenofobines nuotaikas tautinių mažumų ir migrantų bendruomenių atžvilgiu bei formavo stigmatizuojančius naratyvus.

Rugpjūtį Š. Birutis skyrė papeikimą VKI viršininkui A. Valotkai. Jam tarnybinė nuobauda paskirta už „Youtube“ platformoje „Alfa TV“ kanalo transliuotoje laidoje „Alfa taškas“ išsakytus pasisakymus, raginant Lietuvoje atsisakyti lenkiškų mokyklų.

2023 m. spalį VKI viršininkui buvo skirta pastaba dėl pasisakymo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Visgi pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.

Kiek anksčiau A. Valotka sulaukė kritikos ir dėl teiginių LRT radijo laidoje. Tuomet jis sakė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. Šiuos užrašus inspekcijos viršininkas prilygino rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.

Vilnius, kovo 19 d. (ELTA). Viešojoje erdvėje Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkui Audriui Valotkai pareiškus, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako pirmadienį susitiksianti su juo aptarti šio pasisakymo. 

„Mano asmeninė pozicija yra lygiai tokia pat, kaip ir ministerijos. Šiuo atveju tikrai nepritariu ir, manau, kad neturėtų taip kalbėti žmogus, dirbantis valstybinėje įstaigoje“, – Eltai teigė V. Aleknavičienė

„Visų pirma paprašėme pateikti pasiaiškinimą, pažiūrėsime, ką jis čia parašys, gal jau rytoj pateiks jį. Pokalbio metu diskutuosime, kodėl jis taip diskutuoja viešumoje“, – akcentavo ji. 

Vis tik, ministrė sako neskubanti daryti išvadų dėl galimybės rašyti A. Valotkai papeikimą.

V. Aleknavičienė sako su VKI vadovu susitiksianti pirmadienį. 

A. Valotka naujienų portalui Lrt.lt teigė, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini.

„Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. (...) Tai yra geras, normalus žodis. Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija. <...> Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“, – pasakojo jis.

„Reikia žiūrėti, koks yra kontekstas, bet čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos. Žodis „čigonas“ yra lietuvių kalbos faktas, tai mūsų kalbos savastis. Tarp kitko, ir tautosakoje, ir poezijoje čigonų yra“, – akcentavo A. Valotka. 

ELTA primena, kad A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų viešojoje erdvėje yra sulaukęs ne vieną kartą. Pernai gegužę šešiolika žmogaus teisių organizacijų kreipėsi į tuometį kultūros ministrą Šarūną Birutį, ragindamos neskirti A. Valotkos VKI vadovu. 

Organizacijų teigimu, A. Valotka skleidė ksenofobines nuotaikas tautinių mažumų ir migrantų bendruomenių atžvilgiu bei formavo stigmatizuojančius naratyvus.

Rugpjūtį Š. Birutis skyrė papeikimą VKI viršininkui A. Valotkai. Jam tarnybinė nuobauda paskirta už „Youtube“ platformoje „Alfa TV“ kanalo transliuotoje laidoje „Alfa taškas“ išsakytus pasisakymus, raginant Lietuvoje atsisakyti lenkiškų mokyklų.

2023 m. spalį VKI viršininkui buvo skirta pastaba dėl pasisakymo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Visgi pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.

Kiek anksčiau A. Valotka sulaukė kritikos ir dėl teiginių LRT radijo laidoje. Tuomet jis sakė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. Šiuos užrašus inspekcijos viršininkas prilygino rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.

Beirutas, kovo 19 d. (dpa-ELTA). Izraelio atakos prieš Libaną, tenykščiais duomenimis, jau pražudė daugiau kaip tūkstantį žmonių. Pasak Libano sveikatos ministerijos, per atakas žuvo 1 001 žmogus ir 2 584 buvo sužeisti. Duomenys apima laikotarpį nuo Irano karo pradžios ir su tuo susijusia nauja eskalacija Libane.

Masinėmis atakomis Libane Izraelis nori smarkiai susilpninti Irano sąjungininkę „Hezbollah“ grupuotę. Iranas ir „Hezbollah“ vis leidžia raketas į Izraelio miestus ir kaimus.

Pietų Libane tuo tarpu tęsiasi sausumos mūšiai. Smarkūs sprogimai girdisi regione aplink Chiamą, agentūrai „dpa“ teigė Libano saugumo šaltiniai. Izraelio daliniai esą lėtai juda į priekį ir sistemingai naikina namus netoli sienos su Izraeliu.

Izraelio kariniais duomenimis, operacija skirta apsaugoti gyventojus Izraelio šiaurėje. Tenykštes upių perėjas „Hezbollah“ naudoja atakoms prieš Izraelį.

Briuselis, kovo 19 d. (dpa-ELTA). Aštrėjant padėčiai Artimuosiuose Rytuose, Italija ir Danija ragina ES rengtis migracijos krizei.

„Negalime rizikuoti, kad pasikartotų pabėgėlių ir migracijos krizė, kokią ES patyrė 2015–2016 metais“, – laiške rašė Danijos ministrė pirmininke Mettė Frederiksen ir Italijos premjerė Georgia Meloni.

Laiškas skirtas Europos Komisijai bei ES šalių lyderiams.

M. Frederiksen ir G. Meloni ragina Europos Komisiją išnagrinėti mechanizmą, kuris didelių migracijos srautų atveju galėtų būti pasitelktas kaip „avarinis stabdys“.  Kalbėdama Danijos televizijai, M. Frederiksen kaip galimos priemonės pavyzdį paminėjo taisyklę dėl prieglobsčio prašytojų apgręžimo prie sienos.

2015–2016  metais ypač iš Sirijos milijonai žmonių plūdo į Europą. Tarptautinės organizacijos ir Europos Komisija neseniai teigė, jog šiuo  metu didesnio pabėgėlių judėjimo iš Artimųjų Rytų Europos link nestebima. Tačiau regione esą jau yra milijonai pabėgėlių, kurių humanitarinė situacija aštrėja.

Kad būtų užkirstas kelias masiniam žmonių bėgimui iš Artimųjų Rytų Europos kryptimi, anot abiejų premjerių, visų pirma būtina teikti pagalbą vietoje.

„Galėsime geriau ir efektyviau padėti daugiau žmonių, jei teiksime paramą tiesiai jų kilmės šalyse“, – teigiama laiške.

Danijos vyriausybės vadovė šiuo metu yra rinkimų kampanijos įkarštyje prieš kitą antradienį (kovo 24 d.) vyksiančius parlamento rinkimus. Danijos partijos jau seniai stengiasi pranokti viena kitą reikalavimais dėl vis griežtesnės migracijos politikos.

Maskva ž, kovo 19 d. (dpa-ELTA). Dėl savo lojalumo vyriausybei žinomas Rusijos tinklaraštininkas pažėrė kritikos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo karui Ukrainoje ir, anot žiniasklaidos, buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Apie tai ketvirtadienį pranešė Sankt Peterburgo laikraštis „Fontanka“, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

Ilja Remeslo ilgą laiką garsėjo kaip V. Putino priešininkų kritikas, o vėliau pats juo tapo. Antradienio vakarą tinklaraštininkas savo „Telegram“ kanale, kurį seka 90 tūkst. vartotojų, paskelbė kritišką manifestą.

Įraše pavadinimu „Penkios priežastys, kodėl nustojau remti Vladimirą Putiną“, I. Remeslo apkaltino prezidentą kariaujant „žlungantį“ karą Ukrainoje. Jis milijonams žmonių kainavo gyvybę ir sugriovė ekonomiką.

„Vladimiras Putinas nėra teisėtas prezidentas. Vladimiras Putinas turi atsistatydinti  ir stoti prieš teismą kaip karo nusikaltėlis ir vagis“, – rašė tinklaraštininkas. 

Pasak leidinio „Fontanka“, I. Remeslo buvo pristatytas į psichiatrijos ligoninę Nr. 3. Dėl kokių priežasčių tai padaryta, nenurodoma. Tačiau klinikos informacijos skyrius esą patvirtino, kad pacientas vardu Ilja Remelenko gali priimti siuntinius. Agentūra „Reuters“ to kol kas negalėjo patvirtinti.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo laikais režimo kritikų uždarymas į psichiatrijos ligonines ilgiems metams buvo įprasta praktika. 

Vašingtonas, kovo 19 d. (ELTA). JAV naikintuvas „F-35“, kurį, kaip manoma, apšaudė Irano pajėgos, atliko avarinį nusileidimą JAV karinėje bazėje Artimuosiuose Rytuose, naujienų agentūrai CNN pranešė du su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.

JAV Centrinės vadavietės atstovas spaudai kapitonas Timas Hawkinsas paaiškino, kad penktosios kartos radarų nepastebimas naikintuvas „vykdė kovinę misiją virš Irano“, kai buvo priverstas atlikti avarinį nusileidimą. T. Hawkinsas pridūrė, kad lėktuvas sėkmingai nusileido, šiuo metu vyksta incidento tyrimas.

„Lėktuvas sėkmingai nusileido, piloto būklė stabili, – pridūrė T. Hawkinsas. – Incidentas tiriamas.“

Tai būtų pirmas kartas, kai Iranas per vasario pabaigoje prasidėjusį karą pataikė į JAV lėktuvą. Konflikto metu tiek JAV, tiek Izraelis naudoja naikintuvus „F-35“ – vieno tokio lėktuvo kaina prasideda nuo 100 milijonų dolerių.

Šis avarinis karinio orlaivio nusileidimas įvyko tuo metu, kai aukšti JAV pareigūnai toliau tvirtina, kad kampanija prieš Iraną yra itin sėkminga. Gynybos ministras Pete‘as Hegsethas ketvirtadienį ryte pareiškė, kad JAV „triuškinamai laimi“ ir kad Irano oro gynybos sistemos buvo „sulygintos su žeme“.

Vilnius, kovo 19 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 19 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Ketvirtadienį paskelbta, kad Lietuvoje viešėjęs JAV pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as susitiko ne tik su prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Inga Ruginiene, bet ir Seimo nariais Ignu Vėgėle, Rimu Jonu Jankūnu bei europarlamentaru Petru Gražuliu. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iki kito posėdžio atidėjo klausimą dėl galimų „Nemuno aušros“ pažeidimų apmokant automobilių nuomą. 

Taip pat ketvirtadienį Vyriausybė pristatė planus, kaip ketina mažinti degalų kainas. Be to, Baltarusija paleido dar vieną grupę politinių kalinių, o JAV mainais už tai atšaukė sankcijas šios šalies bendrovei „Belaruskalij“, dviem bankams ir Finansų ministerijai.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Su Lietuvoje viešėjusiu JAV pasiuntiniu Baltarusijai J. Coale'u trečiadienį sostinės viešbutyje buvo susitikę „valstiečių“ frakcijos Seime nariai I. Vėgėlė ir R. J. Jankūnas bei europarlamentaras P. Gražulis. Apie tai pranešė naujienų portalas Lrt.lt. Kaip vėliau Eltai teigė P. Gražulis, susitikimo metu kalbėta apie kalio trąšas, tranzitą, Kapčiamiesčio poligoną. Taip pat esą aptarti ir vilkikų, politinių kalinių klausimai. Tuo metu R. J. Jankūnas apie vykusį susitikimą patvirtino, bet plačiau komentuoti atsisakė. I. Vėgėlė taip pat nepanoro plačiau pasakoti apie vykusį susitikimą. Ir pats su specialiuoju pasiuntiniu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda kritiškai įvertino Seimo narių ir europarlamentaro susitikimą su J.  Coale'u. Pasak šalies vadovo, prieš susitinkant su tokio pobūdžio veikėjais reikėtų gerai išsiaiškinti, kam jie atstovauja, kokias vertybes gina. 

VRK iki kito posėdžio atidėjo klausimą dėl galimų „Nemuno aušros“ pažeidimų apmokant automobilių nuomą. Trečiadienį institucija gavo pačios partijos prašymą šį klausimą atidėti iki balandžio 8 d. „Aušriečiai“ teigė, kad reikia laiko susipažinti su nagrinėjama medžiaga, gauti teisines konsultacijas. VRK siūloma pripažinti, kad „Nemuno aušra“, nuomodamasi automobilį iš partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio bei jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės, šiurkščiai pažeidė įstatymą. Jei toks pažeidimas būtų konstatuotas, partija gali netekti jai skiriamos valstybės dotacijos. Be to, R. Žemaitaitis ir D. Petkevičienė turėtų grąžinti už automobilių nuomą gautas lėšas į „Nemuno Aušros“ sąskaitą. Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, jog jei politinė jėga prieš artėjančius savivaldos rinkimų netektų skiriamos dotacijos, tai būtų didelis smūgis. Pats „aušriečių“ pirmininkas tikino, kad tai partijai nieko nereikštų, esą reikiamą finansavimą užtikrintų politinę jėgą remiantys gyventojai. 

Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektas Seimui turėtų būti pateiktas kitą antradienį, teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Ministras taip pat sakė, jog tikisi, kad parlamentas palaikys idėją siūlymą projektą svarstyti skubos tvarka. Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.

Seime prisiekė paskirtieji Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai Artūras Driukas, Haroldas Šinkūnas bei Artūras Drigotas. A. Driuką į šias pareigas delegavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Danguolė Bublienė, H. Šinkūną – prezidentas G. Nausėda, o A. Drigoto kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Taip pat penktadienį nutrūksta KT pirmininko Gintaro Godos ir teisėjų Janinos Stripeikienės, Daivos Petrylaitės įgaliojimai. G. Nausėda dėl kandidato į KT pirmininkus žada apsispręsti naujajai teisėjų sudėčiai pradėjus darbą. KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į jį teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Seimas patvirtino pavasario sesijos darbų programą. Jos prioritetai – saugumas, ekonomikos augimas, socialinė gerovė ir viešųjų finansų stiprinimas. Ketvirtadienį patvirtintoje sesijos darbų programoje yra įrašyta per 500 teisės aktų projektų, kuriuos teikia prezidentas G. Nausėda, Vyriausybė, Seimo komitetai bei frakcijos. Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d., numatoma surengti 54 posėdžius. 

Parlamentas pritarė siūlymui nuo šių metų gegužės profesinį ugdymą vykdyti tik lietuvių kalba. Šiuo įstatymo projektu siekiama įteisinti formaliojo profesinio mokymo programų mokomąją – lietuvių – kalbą ir numatyti išimtį, kai pagal jas mokosi užsieniečiai mokiniai. Pagal naująją tvarką, profesinėse mokyklose taip pat turėtų būti užtikrinamas privalomas lietuvių kalbos mokymasis užsieniečiams, turėtų būti sudaromos sąlygos taikyti pereinamojo laikotarpio dvikalbį mokymą.

Teismas aktyvius protestų dalyvius Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas, ir Andrejų Lobovą nuteisė dėl neapykantos kurstymo prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos. Minėti asmenys pripažinti kaltais ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo. A. Kandrotui-Celofanui skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, A. Lobovui – 10 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant. Pastarajam taip pat skirta apie 3,7 tūkst. eurų bauda, A. Lobovas įpareigotas atsiprašyti T. V. Raskevičiaus. Politikui iš nuteistųjų priteista 1 tūkst. eurų neturtinė žalos. Byla prieš A. Kandrotą-Celofaną ir A. Lobovą iškelta po to, kai jie 2024 m. rugsėjį teisme tyčiojosi iš T. V. Raskevičiaus, sakydami, jog jo burna yra užimta, nes joje yra „kietas daiktas“, taip pat politiką vadino „pyder...gėjumi“.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Vyriausybė pristatė planus, kaip tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose ketina mažinti degalų kainas. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sakė, kad jau pasitelktą priemonę – 80 tūkst. tonų kuro rezervo išleidimą į rinką – Lietuva išnaudos ilgiausiu leistinu terminu – iki birželio pabaigos, taip siekiant kainas amortizuoti labiau. Ministro teigimu, tai galutinę dyzelino kainą gali sumažinti maždaug dešimčia centų. Vyriausybė taip pat jau kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl naujo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mechanizmo. Kaip sakė K. Vaitiekūnas, jis būtų sąžiningesnis vartotojams, nes valstybė nepasiliktų papildomų PVM lėšų, gautų dėl išaugusių kuro kainų, o jas panaudotų mažinant akcizą kurui. Pasak ministro, šiuos sprendimus su EK derinti reikia dėl Lietuvos įsipareigojimų akcizų politikai dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). Vyriausybė taip pat per dvi savaites ketina parengti naują degalų kainų stebėjimo įrankį, kuris padės gyventojams geriau orientuotis rinkoje. Taip pat planuojama keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos. Anot K. Vaitiekūno, pirkimas galės būti vykdomas ne kiekvieną mėnesį, o tada, kai sezono įtaka lemia, jog biodegalų kainos yra kelis kartus mažesnės – tokia tvarka esą galioja daugelyje Europos valstybių.

Su Vilniuje viešėjusiu Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiuntiniu Baltarusijai Johnu Coale'u susitikusi premjerė I. Ruginienė teigė, kad šiuo metu diskusijos dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito per Lietuvą atnaujinimo su amerikiečiais nevyksta jokiuose lygmenyse. Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad ši tema viešojoje erdvėje neturėtų būti eskaluojama, nes pastarasis klausimas nebuvo politiškai iškilęs nuo pat rudens. Pernai gruodžio viduryje JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijoje J. Coale‘as pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Baltarusija paleido dar vieną grupę politinių kalinių, JAV mainais už tai atšaukė sankcijas Baltarusijos bendrovei „Belaruskalij“, dviem bankams ir Finansų ministerijai, paskelbė Minskas. Baltarusių judėjimas „Rožinės skarelės“ pažymi, kad tarp paleidžiamų 15-20 asmenų, ketvirtadienį atvyksiančių į Lietuvą, turėtų būti televizijos kanalo „Belsat“ žurnalistė Jekaterina Andrejeva, žmogaus teisių gynėja Anastasija Loiko, tinklaraštininkas Eduardas Palčis, taip pat Kirilas Kazejus, Dmitrijus Kubarevas, Aleksandras Kozlianko, Nikolajus Kulešovas, Sergejus Movšukas, Nikita Zolotarevas, Kimas Samusenko, Pavelas Špetnas, Denisas Železko.

Keršydamas už Izraelio smūgį svarbiam Irano dujų telkiniui „South Pars“, Teheranas dronais atakavo gamtinių dujų terminalui Katare ir dviem naftos perdirbimo gamykloms Kuveite, kuriose kilo gaisrai. Dronas taip pat rėžėsi Į Saudo Arabijoje veikiančią naftos perdirbimo gamyklą „Samref“, priklausančią valstybiniam energetikos gigantui „Aramco“ ir JAV bendrovės „ExxonMobil“ dukterinei įmonei. Po šių atakų „Brent“ rūšies naftos kaina ketvirtadienį šoktelėjo iki 118 JAV dolerių už barelį, palyginti su mažiau nei 73 JAV doleriais už barelį karo Irane išvakarėse, o TTF gamtinių dujų kainų ateities sandorių kaina buvo pakilusi 24 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) paliko galioti 2 proc. palūkanų normą. Vasario mėnesį infliacija euro zonoje siekė 1,9 proc. ir atitiko ECB nustatytą tikslų intervalą, tačiau didėja susirūpinimas, kad dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu gali staigiai išaugti kainos. Palikdamas galioti 2025 m. liepos mėn. nustatytą 2 proc. palūkanų normą, ECB pasirinko stebėti ekonominę situaciją ir dėl galimų pokyčių apsispręsti vėliau. Ekspertai prognozuoja palūkanų normos padidinimą vasarą.

2026 m. Pasaulio laimės ataskaitoje Lietuvos pozicija smuktelėjo nuo 16-os pernai iki 28-os, laimingiausi toliau išlieka suomiai. Į pirmąjį dešimtuką pateko ir kitos Šiaurės šalys – Islandija, Danija, Švedija ir Norvegija. Ataskaitoje pažymima, kad Suomijos ir kitų Šiaurės Europos šalių stabilios pozicijos sąrašo viršuje yra susijusios su turto, tolygaus jo paskirstymo, gerovės valstybės, kuri apsaugo žmones nuo recesijų keliamų rizikų, ir sveiko gyvenimo trukmės deriniu. Joje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad intensyvus socialinių tinklų naudojimas prisideda prie reikšmingo jaunų žmonių gerovės blogėjimo, o padariniai ypač kelia nerimą paauglių mergaičių gretose anglakalbėse šalyse ir Vakarų Europoje.

Kairas, kovo 19 d. (dpa-ELTA). Omano užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad Artimuosiuose Rytuose vykstantis karas, kuris tęsiasi jau beveik ketvirtą savaitę, nei Vašingtonui, nei Teheranui „nieko gero neatneš“.

Britų žurnale „The Economist“ paskelbtame straipsnyje Badras al-Busaidis tai pavadino „nemalonia tiesa“ ir teigė, kad tai rodo, jog Jungtinės Valstijos „nebesuvaldo savo užsienio politikos“.

Jis taip pat pavadino Izraelio ir Jungtinių Valstijų karinius veiksmus „neteisėtais“.

B. al-Busaidis iki vasario pabaigos, kai Izraelis ir JAV pradėjo atakas prieš Iraną, tarpininkavo Irano ir Jungtinių Valstijų branduolinėse derybose.

Nepaisant Omano pastangų tarpininkaujant, nuo karo pradžios šalis ne kartą tapo Irano atakų taikiniu.

Tel Avivas, kovo 19 d. (AFP-ELTA). Izraelio žiniasklaida pranešė, kad po to, kai kariuomenė įspėjo apie iš Irano paleistas raketas, ketvirtadienį buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Haifos uostamiestyje šiaurinėje šalies dalyje.

Izraelio visuomeninis transliuotojas „Kan 11“ per televiziją parodė vaizdus, kuriuose matyti, kaip iš naftos perdirbimo gamyklos teritorijos kyla tirštas tamsių dūmų stulpas. Savo įraše platformoje „X“ šis transliuotojas pranešė, kad pagrindo nerimauti dėl galimo pavojingų medžiagų išsiliejimo nėra.

Aplinkos apsaugos ministerijos atstovas spaudai pranešė, kad, „gavus pranešimą apie Haifos regione nukritusius priešraketinės gynybos sistemos nuolaužų fragmentus ir įtariamą incidentą, susijusį su pavojingomis medžiagomis“, į įvykio vietą jau vyksta ministerijos generalinis direktorius ir Haifos rajono avarinės tarnybos.