Kyjivas, lapkričio 6 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijai trūksta oro gynybos sistemų kariniams objektams, įskaitant aerodromus, apsaugoti, televizijos laidoje pareiškė Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas.

Pasak jo, lapkričio 5 d. dronais smogta paleidimo vietoms netoli Hvardijskės aerodromo Kryme ir kelioms oro gynybos sistemoms „Pancir“. Tai rodo, kad Rusijos oro gynybos pajėgumai pamažu senka. Todėl Rusijos oro erdvė lieka vis mažiau apsaugota, patikimą oro gynybą rusai užtikrina daugiausia tik aplink savo diktatoriaus rezidencijas.

„Tokio pobūdžio informacija vis pasirodo Rusijos informacinėje erdvėje: kai kurie objektai, net kariniai aerodromai, vadinamojoje Rusijos Federacijos teritorijoje apskritai neturi oro gynybos. Kai kur yra viena sistema „Pancir“, kitur – dvi. Žinoma, tai nė iš tolo neprilygsta Valdajui, kur tokių sistemų yra dešimtys. Taigi jų trūksta“, – sakė atstovas.

Jis taip pat pareiškė, kad šis trūkumas tik didės. Kiekviena sunaikinta sistema „Pancir“ palieka dar vieną spragą priešo oro gynyboje.

„Kiekviena tokia spraga reiškia, kad sunaikinus oro gynybos sistemą kitu taikiniu tampa objektas, kurį ji saugojo“, – paaiškino D. Pletenčukas.

Jis sakė, kad Rusijos oro gynybos sistemos ir toliau bus naikinamos, nes tai svarbu vykdant kitas kovines užduotis.

Vilnius, lapkričio 6 d. (ELTA). Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) pranešus apie planuojamą nacionalinį mokytojų streiką, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė kalbėjosi su profsąjungos vadovu Andriumi Navicku, ketina tęsti diskusijas dėl pedagogų algų. 

„Ministrė šiandien telefonu kalbėjo su LŠDPS vadovu A. Navicku, kitą savaitę planuojamas susitikimas, diskusijos dėl atlyginimų bus tęsiamos“, – Eltai atsiųstame atsakyme penktadienio vakarą nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). 

Kaip skelbta, nepasiekus bendro sutarimo dėl pedagogų darbo užmokesčio, LŠDPS penktadienį pranešė apie lapkričio 16 d. planuojamą nacionalinį mokytojų streiką. 

A. Navicko vadovaujamos profsąjungos netenkina ŠMSM siūlomas 7,56 proc. atlyginimų augimas kitąmet. 

Nuo kitų metų sausio pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis didinamas nuo 1 798 eurų iki 1 843 eurų (2,5 proc.), pareiginės algos koeficientai didinami 4,5 proc., o 0,43 proc. skiriama pareiginės algos koeficientų didinimui dėl veiklos sudėtingumo, priemokoms ar kitoms išmokoms.

LŠDPS reikalauja 10 proc. didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientą. 

R. Popovienė teigė nesuprantanti, kokiu pagrindu ketinama pradėti streiką. Ji tvirtino, kad profesinės sąjungos poreikiai bus išklausyti, tačiau ministerija nepažada, kad suplanuotos lėšos, skirtos atlyginimų augimui nuo kitų metų, didės. 

ŠMSM nurodo, kad kitas mokytojų profesines sąjungas siūlomas padidėjimas tenkina, tačiau su LŠDPS ministerija turi atskirą sutartį, derybos dėl jos koregavimo dar vyksta.

„Vos tik Finansų ministerijai įvertinus valstybės finansines galimybes, susitikimas su LŠDPS, skirtas aptarti darbo užmokesčio didinimą, buvo suorganizuotas iš karto. Atsižvelgiant į numatomas lėšas, buvo parengtas ir visoms profsąjungoms išsiųstas derinti Biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimas. LŠDPS atskiru raštu buvo informuota, kad ribotos valstybės finansinės galimybės leidžia 2027 m. lėšas darbo užmokesčiui didinti ne daugiau kaip 7,56 procento. Skirti daugiau lėšų šiam tikslui nėra finansinių galimybių, todėl LŠDPS reikalavimas didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc. negali būti įgyvendinamas“, – Eltai nurodė ministerija. 

2027 m. biudžeto projekte numatoma, kad mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių darbo užmokesčiui didinti kitąmet planuojama skirti 245,1 mln. eurų arba 7,56 proc. 

ELTA primena, kad mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi. 2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų įsiveržė į Švietimo ir mokslo ministeriją bei pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą.

2023 m. LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.

Taipėjus, lapkričio 6 d. (AFP-ELTA). Taivanas penktadienį pranešė nusprendęs uždaryti savo atstovybę Papua Naujojoje Gvinėjoje ir atšaukti jos darbuotojus. Tokį sprendimą jis aiškino Kinijos spaudimu šiai valstybei Ramiojo vandenyno pietuose.

„Ateityje atitinkamus išteklius skirsime draugiškoms valstybėms ir kitiems regionams, turintiems bendradarbiavimo potencialo ir su kuriais verta palaikyti ryšius. Taip sieksime dar labiau stiprinti praktinį bendradarbiavimą ir plėsti Taivano tarptautinę erdvę“, – sakoma Taivano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Pranešimas paskelbtas po kelis mėnesius trukusio ginčo, kilusio Papua Naujajai Gvinėjai liepą nusprendus uždaryti Taivano atstovybę sostinėje Port Morsbyje. Taipėjus su tokiu sprendimu nesutiko.

Kinija, laikanti Taivaną savo teritorija ir prieštaraujanti savarankiškai valdomos salos dalyvavimui tarptautinėse organizacijose bei ryšiams su kitomis valstybėmis, palankiai įvertino Papua Naujosios Gvinėjos sprendimą.

Papua Naujoji Gvinėja, kaip ir daugelis kitų valstybių, palaiko oficialius diplomatinius santykius su Kinija, tačiau buvo leidusi Taivanui turėti atstovybę Port Morsbyje.

Taivano užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad sala pati ėmėsi iniciatyvos uždaryti atstovybę, atšaukti darbuotojus ir peržiūrėti bei koreguoti dvišalio bendradarbiavimo santykius.

Vilnius, lapkričio 6 d. (ELTA). Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ grynasis pelnas per devynis šių metų mėnesius siekė 20 mln. eurų. Tai daugiau nei 13 kartų viršijo praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatą, kai pelnas siekė 1,5 mln. eurų.

Bendrovės pajamos per devynis mėnesius augo 30 proc. ir siekė 64,2 mln. eurų. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) padidėjo beveik 2,5 karto – iki 36,6 mln. eurų, rašoma „Amber Grid“ pranešime.

„Didžiausią įtaką finansiniams rezultatams turėjo išaugęs perduotų gamtinių dujų kiekis ir didesnės 2026 m. nustatytos reguliuojamos perdavimo kainos. Taip pat reikšmingai sumažėjo balansavimo ir technologinėms reikmėms naudojamų dujų poreikis“, – pranešime cituojamas „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Pridedama, jog koreguota EBITDA, neįtraukiant laikinų reguliacinių skirtumų ir vienkartinių veiksnių, augo 8 proc. iki 24,6 mln. eurų, o koreguotas grynasis pelnas padidėjo 4 proc. iki 9,7 mln. eurų.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos vartotojams perduota daugiau nei 12,9 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 17 proc. daugiau nei pernai.

Iš Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo į sistemą perduota daugiau nei 25,4 TWh dujų, arba 18 proc. daugiau nei prieš metus.

Vilnius, lapkričio 6 d. (ELTA). Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per pirmuosius devynis šių metų mėnesius uždirbo 35,8 mln. eurų grynojo pelno, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai patyrė 35,2 mln. eurų nuostolį, pranešė bendrovė.

Neaudituotais duomenimis, sausį–rugsėjį „Litgrid“ pajamos siekė 374,3 mln. eurų – 23 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sudarė 52,2 mln. eurų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu šis rodiklis buvo neigiamas ir siekė 26,4 mln. eurų nuostolį. Anot „Litgrid“, EBITDA augimą daugiausia lėmė teigiamas papildomų paslaugų rezultatas.

Tuo metu koreguotas EBITDA padidėjo 16 proc. – nuo 39,2 mln. iki 45,4 mln. eurų, o koreguotas grynasis pelnas išaugo 52 proc. – iki 30,2 mln. eurų.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius „Litgrid“ investicijos siekė 106,2 mln. eurų.

Bendrovė taip pat pranešė, kad rugpjūtį ir rugsėjį prie elektros perdavimo tinklo prijungė aštuonis naujus energijos kaupiklių parkus, kurių bendra įrengtoji galia siekia 392 megavatų (MW).

Po šių prijungimų Lietuvoje veikiančių baterijų energijos kaupimo sistemų galia viršijo 1,3 gigvato (GW), o jų talpa pasiekė 2,5 gigavatvalndės (GWh).

„Litgrid“ duomenimis, iki metų pabaigos prie perdavimo tinklo planuojama prijungti dar iki 20 baterijų projektų. Juos įgyvendinus, bendra energijos kaupimo sistemų galia Lietuvoje viršytų 2 GW, o talpa – 4 GWh.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos perdavimo tinklais šalies poreikiams perduota daugiau nei 6,5 teravatvalandės (TWh) elektros energijos – 2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Litgrid“ taip pat tęsia elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ projektą, Gižų transformatorių pastotės rekonstrukciją ir pasirengimą naujai 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo linijai tarp Lietuvos ir Latvijos.

(papildysime)

Tel Avivas, lapkričio 6 d. (AFP-ELTA). Izraelio opozicijos kandidatas Gadi Eisenkotas penktadienį pareiškė darantis pažangą formuojant vyriausybę, kuri pakeistų ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu, ir kad tikisi gauti įgaliojimus iš prezidento.

„Tyliai ir santūriai padarėme didelę pažangą ir pasiekėme proveržių, o daug kas vis dar vyksta užkulisiuose“, – socialiniame tinkle „X“ parašė G. Eisenkotas.

(papildysime)

Vašingtonas, lapkričio 6 d. (AFP-ELTA). Elektromobilių gamintoja „Tesla“ apie 2027 m. vidurį pradės laipsniškai nutraukti pikapo „Cybertruck“ gamybą savo gamykloje Teksase, penktadienį pareiškė bendrovės generalinis direktorius Elonas Muskas.

Tai rodo, kad veikiausiai artėja šio automobilio modelio, kurio pardavimai gerokai atsiliko nuo E. Musko užsibrėžtų tikslų, gamybos pabaiga.

„Maždaug kitų metų viduryje „Tesla“ pradės laipsniškai nutraukti „Cybertruck“ gamybą Teksaso gamykloje „Gigafactory“, kad galėtų padidinti „Cybercab“ gamybos apimtis“, – platformoje „X“ rašė E. Muskas, turėdamas galvoje persiorientavimą į dviviečių autonominių taksi automobilių, kuriuose nėra vairo ir pedalų, gamybą.

Kairas, lapkričio 6 d. (AP-ELTA). Penktadienį per aviacijos smūgius turgavietei Jemeno pietvakariuose žuvo mažiausiai 20 žmonių, pranešė Irano remiamų husių sukilėlių atstovas.

Jei ši informacija pasitvirtintų, tai būtų viena daugiausia aukų pareikalavusių atakų nuo tada, kai atsinaujino husių ir Saudo Arabijos remiamų Jemeno vyriausybės pajėgų kovos.

Husių sveikatos apsaugos ministerijos atstovas spaudai Aneesas Alsabahis husių kontroliuojamam televizijos kanalui „Al Masirah“ pranešė, kad per aviacijos smūgius turgavietei Taizo provincijos Al Vazijos vietovėje taip pat buvo sužeista 15 žmonių.

Pasak jo, žuvusiųjų skaičius veikiausiai didės. Dėl aviacijos smūgių jis apkaltino Saudo Arabijos vadovaujamą koaliciją.

Taizo vietos valdžios institucijos patvirtino, kad per ataką prieš turgavietę žuvo ir buvo sužeista žmonių, tačiau tikslaus aukų skaičiaus nenurodė.

Vis dėlto jos apkaltino husius dėl incidento. Jų teigimu, jokių aviacijos smūgių šioje vietovėje nebuvo surengta.

Naujienų agentūrai AP iš karto nepavyko nepriklausomai patikrinti teiginių apie tai, kas už šiuos išpuolius atsakingas.

Kyjivas, lapkričio 6 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad nepadidėjo ukrainiečių, išvykstančių iš šalies dėl būgštavimų, jog Ukrainos laukia sunki žiema, skaičius, televizijos eteryje pareiškė tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.

Jis atmetė pranešimus, kad vis daugiau ukrainiečių palieka šalį, nes baiminasi atšiaurios žiemos, ir pateikė šiuos teiginius paneigiančią statistiką.

„Spalį sieną kirto iš viso 3,06 mln. žmonių, iš kurių 85 proc. buvo Ukrainos piliečiai. Rugsėjį keleivių srautas siekė 3,3 mln., taigi šis skaičius sumažėjo. O per pastarąsias kelias lapkričio dienas taip pat nepastebėjome keleivių srauto padidėjimo“, – sakė A. Demčenka.

Pasak jo, spalį bendras į Ukrainą atvykusių ir iš jos išvykusių žmonių skaičius pasiskirstė po lygiai – 50 proc. į abi puses. Kitaip tariant, nebuvo nei didesnio iš Ukrainos išvykstančių žmonių skaičiaus, nei padidėjusio atvykstančių žmonių srauto. Tokia pat tendencija stebima ir lapkritį.

Darbo dienomis sieną per visą jos ilgį kasdien kerta apie 80 tūkst. žmonių. Savaitgaliais keleivių srautas tradiciškai padidėja ir gali siekti 90–100 tūkst. sienos kirtimo atvejų abiem kryptimis.

„Tačiau apskritai keleivių srautas šiuo metu nedidėja ir nėra aiškaus išvykimų iš Ukrainos arba atvykimų į ją dominavimo“, – teigė A. Demčenka.

Briuselis, lapkričio 6 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES) penktadienį pareiškė, kad siekiant taikos Ukrainoje dar reikės daug nuveikti, o dėl savo saugumo spręs pati Bendrija. Taip ES reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą apie rengiamą susitarimą su Rusija, paliesiantį visą Europą.

Ketvirtadienį D. Trumpas pareiškė, kad bus pasiektas plataus masto susitarimas su Rusija, apimsiantis ne vien Ukrainą, bet galbūt paliesiantis visą Europą. Anksčiau Vašingtonas užsiminė, kad į susitarimą gali būti įtrauktas platesnis Europos saugumo sistemos pertvarkymas.

„Visi norime, kad taikos susitarimas būtų pasiektas kuo greičiau. Visi šia linkme dirbame“, – sakė ES atstovė Paula Pinho.

„Tačiau dar reikia daug nuveikti ir, svarbiausia, turi būti noras iš tos šalies, kuri pirmoji pradėjo karą“, – pridūrė ji.

„Akivaizdu, kad Europos Sąjunga pati sprendžia su jos saugumu susijusias problemas“, – pabrėžė P. Pinho. 

Prieš kitą savaitę Abu Dabyje numatytas JAV tarpininkaujamas derybas NATO atstovė pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkės siekia teisingos ir tvarios karo pabaigos.

Pasak jos, ketvirtadienį Briuselyje vykusiose JAV, Ukrainos, Europos ir NATO pareigūnų derybose buvo tęsiamos vaisingos diskusijos Majamyje ir Osle, siekiant pažangos teisingos ir tvarios karo Ukrainoje pabaigos link.

Šiose derybose JAV prezidento pasiuntinys ir žentas Jaredas Kushneris dalyvavo nuotoliniu būdu ir po jų parašė, kad Jungtinės Valstijos rengia „platesnę Europos saugumo sistemą, kuri galėtų padėti sudaryti sąlygas ilgalaikei taikai“.

J. Kushneris teigė, kad Vašingtono tikslas – parengti praktinius susitarimus, kuriuose būtų atsižvelgta į visų šalių susirūpinimą dėl saugumo.

Jis pabrėžė, kad šie susitarimai turėtų visiškai gerbti kiekvienos valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ir teisę savarankiškai priimti sprendimus. J. Kushneris taip pat sakė, kad NATO ir toliau išliks pagrindine Europos kolektyvinės gynybos atrama.

Sąjungininkės Europoje nerimauja dėl šios Vašingtono iniciatyvos ir jau seniai atmeta Maskvos siekį pertvarkyti Europos saugumo sistemą. Prieš 2022 m. pradėdama karą Ukrainoje Maskva pateikė NATO ultimatumą – reikalavo išvesti Aljanso karius iš Rytų Europos. NATO šį reikalavimą atmetė. Drauge Europa siekia aktyviau dalyvauti JAV vadovaujamose pastangose užbaigti karą.

J. Kushneris sakė, kad per derybas Abu Dabyje Vašingtonas glaudžiai konsultuosis su partneriais Europoje, o jei bus pažanga, sieks pereiti prie platesnio daugiašalio formato, kuriame europiečiai dalyvautų tiesiogiai.