Kyjivas, spalio 2 d. (Ukrinform-ELTA). Iš laikinai okupuotos Chersono srities dalies į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją grąžinti dar keturi vaikai, feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Jis patikslino, jog grąžinti du berniukai ir dvi mergaitės nuo 6 iki 16 metų.

Pasak O. Prokudino, svarbiausia, kad dabar vaikai yra saugūs. Šiuo metu jie apsistoję „Hope and Recovery“ centruose, jiems teikiama psichologinė pagalba, tvarkomi dokumentai, suteikiamas saugus prieglobstis ir visa kita, ko reikia atsigauti.

Vaikai grąžinti įgyvendinant prezidento iniciatyvą „Bring Kids Back UA“, padedant labdaros organizacijai „Save Ukraine“.

Nuo metų pradžios iš laikinai okupuotos Chersono srities dalies jau grąžinti 208 vaikai.

„Dėkoju visiems, padedantiems susigrąžinti mūsų vaikus. Dirbsime tol, kol kiekvienas okupuotoje teritorijoje esantis Chersono srities vaikas grįš namo“, – sakė O. Prokudinas.

Šių metų rugpjūtį ir rugsėjį 41 Ukrainos pilietis, įskaitant keturis vaikus ir penkis paauglius, grįžo namo iš laikinai okupuotų teritorijų per Mokranų–Domanovės pasienio kontrolės punktą Voluinės srityje.

Briuselis, spalio 2 d. (dpa-ELTA). Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė palengvėjimą dėl Didžiojo septyneto (G7) susitarimo nedelsiant panaudoti naftos atsargas.

„Palankiai vertiname G7 šalių sprendimą netaikyti jokių eksporto draudimų sąjungininkėms ir tolesnį partnerių solidarumą“, – penktadienį platformoje „X“ parašė U. von der Leyen.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjo pabaigoje paskelbė, kad svarsto galimybę uždrausti dyzelino eksportą. Toks draudimas būtų paveikęs ir Europos šalis.

„Remiame TEA koordinuojamą degalų atsargų panaudojimą“, – tęsė U. von der Leyen, omenyje turėdama Tarptautinę energetikos agentūrą.

„Mūsų piliečiams reikia įperkamos energijos ir jie jos nusipelno“, – pridūrė ji. 

„Kaip G7, glaudžiai koordinuosime veiksmus, kad pasiektume šį tikslą“, – pažymėjo EK vadovė.

G7 sudaro Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, JAV, Japonija, Italija ir Kanada. Grupei šiuo metu pirmininkauja Prancūzija.

Vilnius, spalio 2 d. (ELTA). Šalies vadovai penktadienio vakarą pareiškė užuojautą dėl žinomo gamtininko, rašytojo, fotografo, aplinkosaugininko ir ilgamečio gamtos puoselėtojo Selemono Paltanavičiaus mirties.

„Netekome žmogaus, kuris visą gyvenimą mokė mus matyti, suprasti ir saugoti gamtą. Selemonas Paltanavičius buvo ne tik iškilus gamtininkas, rašytojas ir fotografas, bet ir įkvepiantis mokytojas. Jis mokėjo išgirsti ir parodyti kitiems tai, ko kasdienybėje dažnai nepastebime – paukščio balsą, miško ošimą, mažą vabzdį. Savo darbais jis daugybei žmonių, ypač vaikams, atvėrė nepaprastai turtingą Lietuvos gamtos pasaulį“, – savo užuojautoje sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak prezidento, S. Paltanavičiaus išėjimas yra skaudi netektis ne tik gamtininkų bendruomenei, bet ir visiems, kuriems brangi Lietuvos gamta. Jo knygos, publikacijos ir fotografijos išliks svarbia Lietuvos gamtos pažinimo dalimi, tačiau jo palikimas yra kur kas didesnis už nuveiktus darbus ar pelnytus apdovanojimus.

„Tikiu, kad Selemono Paltanavičiaus pasėtas pagarbos Lietuvos gamtai sėklas toliau brandins ateities kartos. Jo palikimas gyvens žmonėse, kuriuos jis įkvėpė pažinti, saugoti ir mylėti pasaulį aplink save“, – teigė prezidentas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad gamtininkas savo darbais, knygomis ir pasakojimais ne vieną dešimtmetį ugdęs meilę gamtai bei atsakomybę už jos išsaugojimą, paliko ryškų pėdsaką Lietuvos visuomenės gyvenime. 

„Šią skaudžią netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, kolegoms ir visai gamtos mylėtojų bendruomenei. Tegul šviesus Selemono Paltanavičiaus atminimas išlieka jį pažinojusiųjų širdyse“, – sakoma ministro pirmininko užuojautoje.

Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas pažymi, kad S. Paltanavičiaus ekspedicijos buvo ypatingos tuo, kad jis keliavo ne vien tam, kad pasiektų tikslą. 

„Jis mokėjo sustoti, pamatyti ir kitiems parodyti, kas slypi gamtoje, kraštovaizdyje ir žmonių pasakojimuose. Jo knygos, radijo laidos ir pasakojimai paliko Lietuvai didžiulį turtą: meilę gamtai ir supratimą, kad ją turime saugoti. Šis palikimas liks gyvas žmonėse, kuriuos jis įkvėpė“, – sako Seimo pirmininkas J. Olekas.

Pasak Seimo vadovo, S. Paltanavičius dešimtmečius savo darbais padėjo pažinti Lietuvos gamtą ir jos įvairovę. Jo pasakojimai apie ekspedicijas jungė gamtos stebėjimus, kraštovaizdį, istoriją ir žmones. Šią patirtį jis perteikė savo knygose, straipsniuose, fotografijose ir radijo laidose, sudomindamas gamta įvairaus amžiaus skaitytojus bei klausytojus.

J. Olekas reiškia nuoširdžią užuojautą S. Paltanavičiaus šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kuriems jo kūryba padėjo atrasti artimesnį ryšį su gamta.

Savo ilgamečio darbuotojo gedi ir Aplinkos ministerija.

„Netekome žmogaus, kurio gyvenimas buvo neatsiejamas nuo Lietuvos gamtos ir pastangų ją saugoti. Selemonas Paltanavičius savo darbais Aplinkos ministerijoje, knygomis, fotografijomis ir pasakojimais gamtą priartino prie daugybės žmonių, o ypač prie vaikų. Jo indėlis į Lietuvos aplinkosaugą ir visuomenės supratimą apie gamtą išliks ilgam“, – užuojautą reiškia aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

S. Paltanavičius buvo prozininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. Jis parašė daugiau nei šimtą knygų, parengė per 5 000 publikacijų ir tūkstantį radijo laidų, prisidėjo prie daugiau nei 200 televizijos laidų rengimo.

2008 m. jam skirta Aplinkos ministerijos įsteigta Česlovo Kudabos premija, 2013 m. – Aplinkos ministerijos „Žmogus ir aplinka“ premija, 2015-aisiais jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, 2016 m. – Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros premija, o 2020 m. – Prano Mašioto premija. 2025 m. S. Paltanavičius tapo Prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos laureatu už šviečiamąją veiklą ir ilgametes pastangas ugdyti atsakingą, gamtą mylintį žmogų.

Už nuopelnus Lietuvai S. Paltanavičius 2015 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, o 2022 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Gamtininkas nuo 1998 iki 2019 m. dirbo Aplinkos ministerijos Komunikacijos ir Gamtos įvairovės skyriuose.

Briuselis, spalio 2 d. (AFP-ELTA). Šviesiai žalias kilimas dengia istorinius viduramžių Belgijos miesto Gento kanalus, jų pakrantėse turistai ir studentai mėgaujasi neįprastai šiltu rudeniu.

Vandens paviršių dengiantys plūdenų sąžalynai smarkiai išplito dėl lietaus trūkumo ir rekordinės šilumos.

Belgiją, kaip ir didumą Europos, pastaraisiais mėnesiais alino neįprastos karščio bangos, 2026 m. vasara paskelbta karščiausia šalies istorijoje.

„Čia, Gente, dar niekada nematėme nieko panašaus“, – sakė kanalais turistus plukdančio laivo kapitonas Davide Siddi ir pridūrė, kad taip yra jau bemaž mėnesį.

Kritulių trūkumas ir neįprastai šilti orai – rugsėjį temperatūra dažnai viršijo 20 laipsnių Celsijaus – sudarė idealias sąlygas plūdenoms vešėti.

„Paprastai šie augalai aptinkami stovinčiame vandenyje, bet dabar plinta visur“, – sakė Flandrijos vandens kelių tarnybos vadovas Geertas Weymeisas.

„Pirmą kartą čia regime juos išplitusius tokiu didžiuliu mastu“, – pridūrė jis.

G. Weymeiso teigimu, šis reiškinys daugiausia paveikė Lysą – upę, atitekančią iš Šiaurės Prancūzijos ir įsiliejančią į Šeldę, srovenančią per šimtamečius Gento kanalus.

„Tai gali tęstis dar kelias savaites, jei temperatūra smarkiai nenukris“, – sakė G. Weymeisas.

Plūdenos užstoja saulės šviesą vandenyje esančiai augalijai ir gyvūnijai, tačiau žmonėms šie augalai nekenksmingi.

Turistai ir toliau gali saugiai plaukioti laivais pro miesto centre esančias bažnyčias ir istorinius pastatus.

Žirnių žalumo danga mėlyno dangaus fone sukuria įspūdingą reginį, praeiviai sustoja ir fotografuoja. Tačiau kartu jaučiamas ir susirūpinimas dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos poveikio aplinkai.

„Į tai gražu žiūrėti, bet tai kelia ir nerimą“, – nufotografavęs vaizdą sakė Ramzi Salhi.

Ši problema kelia sunkumų laivų savininkams, tokiems kaip D. Siddi. Plūdenos gali užkimšti kanalais plaukiojančių turistinių laivų variklius ir sukelti jų perkaitimą.

„Per pastarąjį mėnesį jau sugedo keli laivai“, – sakė jis.

Teheranas, spalio 2 d. (AFP-ELTA). Penktadienį buvo atakuotas iš Persijos įlankos per Hormuzo sąsiaurį plaukęs tanklaivis, kilo gaisras, tačiau žmonės nenukentėjo, pranešė Jungtinės Karalystės jūrų agentūra.

Į laivą šiame strateginiame vandens kelyje smogė „nežinomas sviedinys“, dėl to „laive kilo nedidelis gaisras ir elektros energijos tiekimo sutrikimai“.

Tačiau agentūra pažymėjo, kad „gaisras buvo užgesintas, o laivas tęsia kelionę“, be to, „apie aukas ar poveikį aplinkai nepranešta“.

Agentūra nurodė, kad incidentą tiria institucijos.

Hormuzo sąsiauris, per kurį iki JAV ir Izraelio smūgių Iranui vasario pabaigoje buvo gabenama penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų, tebėra konflikto centre.

Teheranas blokuoja komercinių laivų eismą, apšaudydamas laivus, kuriuos kaltina neteisėtu plaukimu. 

Vašingtonas į tai atsakė įvesdamas atsakomąją Irano uostų blokadą, siekdamas neleisti Teheranui eksportuoti savo naftos.

Kyjivas, spalio 2 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos sostinėje Kyjive Rusijos dronas vėl smogė į Pietinį tiltą, platformoje „Telegram“ pranešė šio miesto meras Vitalijus Klyčko.

„Dar vienas smūgis į Pietinį tiltą. Primenu, kad po kelių priešo atakų tiltas šiuo metu yra uždarytas kelių eismui ir metro“, – rašė V. Klyčko.

Jis nurodė, kad į įvykio vietą vyksta gelbėjimo tarnybos.

Kaip jau skelbta, dėl rusų atakų laikinai apribotas viešojo transporto eismas kai kuriais Kyjivo tiltais.

Ankstesnę dieną rusai smogė į Pietinio tilto važiuojamąją dalį. Metro ir antžeminio viešojo transporto paslaugos buvo sustabdytos. Naktį Rusijos pajėgos vėl atakavo Pietinį tiltą.

Madridas, spalio 2 d. (AFP-ELTA). Ispanijos parlamentas penktadienį atmetė vyriausybės įstatymų projektus, kuriais siekta numalšinti visoje šalyje vykstančius protestus dėl būsto krizės, kilusius po 87 metų moters iškeldinimo.

Parlamentarų sprendimas atmesti abi priemones sudavė smūgį ministro pirmininko Pedro Sanchezo centro kairės vyriausybei prieš 2027 m. numatytus visuotinius rinkimus.

„Gėda!“ – šaukė šimtai protestuotojų prie parlamento, kai įstatymų projektai buvo atmesti. Šeštadienį visoje Ispanijoje numatyti nauji protestai.

Protestai Ispanijoje vyksta jau savaitę, Madrido centre net įkurta palapinių stovykla. Protestuotojai piktinasi vis sunkiau įkandamu būstu tiek nuomininkams, tiek pirkėjams ir reikalauja skubių veiksmų.

Ilgai besikaupęs nepasitenkinimas prasiveržė po 87 metų Maricarmen Abascal iškeldinimo iš buto Madride, kuriame ji gyveno apie septynis dešimtmečius. Moteris buvo iškeldinta rugsėjo 23 d., bet jos namą valdanti investicinė bendrovė šią savaitę galiausiai atšaukė sprendimą dėl kilusio nepasitenkinimo. 

Didžiulė klaida

Prieš pat abu balsavimus P. Sanchezas paragino parlamentarus „akimirkai pamiršti politinius išskaičiavimus“ ir paremti priemones parlamente, kuriame jo koalicija neturi daugumos.

Įstatymų projektuose buvo numatyta automatiškai pratęsti pasibaigusias nuomos sutartis ir pažeidžiamus nuomininkus ginančios priemonės. Taip pat taikytasi į investicines bendroves, pigiai perkančias nekilnojamąjį turtą ir siekiančias iš jo gauti didesnę grąžą.

Vyriausybės projektų priėmimu suabejota ketvirtadienį, kai Katalonijos separatistų partija „Junts“ paskelbė nepritarianti abiem priemonėms. P. Sanchezo vyriausybei priimant įstatymus reikalingi septyni „Junts“ parlamentarų balsai.

Projektams nepritarė ir opozicinė konservatorių Liaudies partijai bei kraštutinių dešiniųjų „Vox“, tad penktadienį jie buvo atmesti. Pirmąjį projektą atmetė 178 parlamentarai, 172 jį palaikė. Antrajam nepritarė 184 parlamentarai, jį palaikė 166.

Už socialines teises atsakingas ministras Pablo Bustinduy, išeidamas iš parlamento posėdžių salės, pareiškė, kad trys prieš šias priemones balsavusios partijos „padarė didžiulę klaidą ir už tai sumokės per rinkimus“.

Vyriausybė dėl teisės aktų derėjosi su verslui palankia „Junts“, tačiau Katalonijos partija ketvirtadienį pareiškė norinti, kad projektai būtų parengti iš naujo. „Junts“ teigė, kad pasiūlymuose nepagrįstai sutapatinami smulkūs būsto savininkai, kuriems nuomos pajamos yra svarbios, ir pelno siekiančios nekilnojamojo turto bendrovės, o priemonės gali turėti neigiamų ir negrįžtamų padarinių.

Daugelį protestų suorganizavusi Ispanijos nuomininkų sąjunga paragino surengti visuotinį streiką ir palikti Puerta del Sol aikštėje Madrido centre įkurtą palapinių stovyklą, kol bus įvykdyti jos reikalavimai.

Penktadienio nesėkmė didina spaudimą P. Sanchezo mažumos vyriausybei ir gali sustiprinti opozicijos raginimus surengti pirmalaikius rinkimus. Kraštutinių dešiniųjų partijos „Vox“ lyderis Santiago Abascalis penktadienį pareiškė, kad „kuo greičiau bus surengti rinkimai, tuo geriau“. P. Sanchezas ne kartą atmetė galimybę skelbti pirmalaikius rinkimus.

Būsto įperkamumas jau daugelį metų yra viena pagrindinių socialinių problemų Ispanijoje, tačiau protestai sustiprėjo po M. Abascal iškeldinimo.

Naujausios visuomenės apklausos rodo, kad opozicinė Liaudies partija lenkia socialistus.

Vilnius, spalio 2 d. (ELTA). Rokiškyje penktadienį įvyko Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių išlydėtuvių į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Kosove (KFOR) ceremonija.

Į artimiausią pusmetį truksiančią misiją išlydėti KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės pagrindu suformuoto pėstininkų būrio kariai bei kariai iš kitų Lietuvos kariuomenės vienetų. 

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, Kosove Lietuvos kariai bus integruoti į Vokietijos kontingentą ir vykdys įvairias užduotis, prisidėdami prie saugumo ir stabilumo užtikrinimo regione. KFOR – viena ilgiausiai trunkančių NATO operacijų. Šiuo metu joje tarnauja apie 4 600 karių iš 31 sąjungininkų ir partnerių šalies.

„Šiandien pusei metų išlydime trečiąją Lietuvos karių rotaciją į NATO operaciją KFOR Kosove, Vokietijos kontingento sudėtyje. Mūsų partnerystė su Vokietija šiandien stipresnė nei bet kada: kol vokiečių kariai stiprina Lietuvos gynybą čia, mūsų kariai kartu su jais prisideda prie saugumo Balkanuose. Sąjungininkų gynyba remiasi abipuse atsakomybe, pasitikėjimu ir pasirengimu veikti kartu ten, kur to reikia“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras Gabrielis Gorbačevski.

KFOR kontingento būrio vadui kpt. S. Afanasjevui Krašto apsaugos viceministras įteikė Lietuvos Respublikos vėliavą. KASP vadas būriui patikėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų žygio vėliavą, o visiems išvykstantiems kariams tradiciškai įteikti suvenyrai atminčiai.

„Neišvengiamai bus tokių dienų kai didžiuositės tuo ką darote, bet bus ir tokių dienų, kai norėsis, kad laikas eitų greičiau. Tuomet prisiminkite dėl ko išvykote: ne dėl nuotraukų, ne dėl paskatinimų, ne dėl skambių žodžių. Išvykstate dėl to, kad esate Lietuvos kariuomenės kariai, turite užduotį ir privalote ją atlikti. Atlikti ją profesionaliai, susitelkus ir garbingai“, – savo kalboje linkėjo KASP vadas Plk. Ramūnas Jurskis.

Patys kariai į misiją išvyksta nusiteikę ryžtingai ir su pasididžiavimu dėl nueito pasirengimo kelio.

„Geros emocijos, daug buvo ruoštasi šitai misijai ir šiandiena vainikuoja tą pasiruošimo etapą. KASP tarnauju nuo 2018-ųjų ir jau jaučiausi tikrai užaugęs, pribrendęs tam iššūkiui. Norisi įgyti naujų įspūdžių, kuriais su pasididžiavimu galėsiu pasidalinti su savo vaikais, artimaisiais, savo bendruomene“, – kalbėjo išvykstantis karys savanoris.

KFOR misija prasidėjo 1999 m. birželio 12 d. Nuo tada joje jau tarnavo apie 600 Lietuvos karių. Lietuvos karių dalyvavimas misijoje, integruojantis į Vokietijos kontingentą, yra vienas iš Lietuvos indėlių į NATO bendrų pastangų užtikrinti stabilumą regione bei tarptautinį saugumą.

KASP karių dalyvavimas tarptautinėse operacijose tapo galimas 2004 m. kovo 17 d., Lietuvos Vyriausybei priėmus nutarimą, kuriuo leista į tarptautines operacijas siųsti ir karius savanorius. 

Nuo tada tarptautinėse operacijose Kosove, Irake, Afganistane, Ukrainoje ir Malyje jau dalyvavo apie 1500 KASP profesinės karo tarnybos karių ir karių savanorių.

Tel Avivas, spalio 2 d. (AFP-ELTA). Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu penktadienį perspėjo, kad žydų valstybė privers bet kokią jėgą, stovinčią už „Flydubai“ incidento, „labai brangiai sumokėti“, tačiau nepateikė įrodymų, jog už tai atsakinga kokia nors šalis.

„Laikui bėgant vaizdas tampa aiškesnis: užpuolikas buvo paveiktas islamistinės radikalizacijos. Jis atvyko sudaužyti lėktuvo su visais jame buvusiais keleiviais“, – pareiškime sakė B. Netanyahu.

„Tiriame, ar jis buvo atsiųstas, o tas, kas jį atsiuntė, labai brangiai sumokės“, – nurodė B. Netanyahu, kalbėdamas apie antrąjį pilotą užpuoliką.

B. Netanyahu neįvardijo jokios šalies kaip galimos kaltininkės, tačiau jau daugelį metų greitai pirštu beda į Iraną, kurį Izraelis ir Jungtinės Valstijos vasarį užpuolė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris balandį su Iranu sudarė dabar jau žlugusias paliaubas, ketvirtadienį, atsakydamas į klausimą, pareiškė „girdintis“, kad Iranas yra susijęs ir kad šiai šaliai „bus labai smarkiai smogta“, jei tai pasitvirtins.

Izraelis ir Jungtinės Valstijos susiejo Irano šiitų dvasininkų valdomą valstybę su daugybe išpuolių visame pasaulyje nuo Islamo Respublikos įkūrimo 1979 m.

Tačiau jos ryšiai su lėktuvų užgrobimais yra menkai žinomi – tai buvo labiau būdinga „Al Qaeda“ per 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolius ir Palestinos išlaisvinimo liaudies frontui septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose.

B. Netanyahu anksčiau sakė, kad pilotas buvo iš Omano, ir neatmetė galimybės, jog jis galėjo turėti psichikos sveikatos problemų.

Izraelio pareigūnai ir liudininkai teigia, kad trečiadienį Tel Avivo kryptimi skridusio lėktuvo antrasis pilotas padūrė Indijos pilotą, kuris leido keleiviams patekti į pilotų kabiną ir įveikti užpuoliką. Lėktuvas avariniu būdu nusileido Saudo Arabijoje; incidento metu niekas nežuvo.

Vilnius, spalio 2 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius spalio 2 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Penktadienį Lietuvą apskriejo žinia apie žymaus gamtininko Selemono Paltanavičiaus mirtį. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė gilią užuojautą dėl gamtininko, rašytojo, fotografo ir laidų vedėjo mirties. Šalies vadovas sako, kad netekome žmogaus, kuris visą gyvenimą mokė mus matyti, suprasti ir saugoti gamtą, savo darbais jis daugybei žmonių, ypač vaikams, atvėrė nepaprastai turtingą Lietuvos gamtos pasaulį.

Užsienio aktualijose – Didžiojo septyneto šalių sutikimas atverti strateginius dyzelino ir naftos rezervus, Ukrainos užsienio reikalų ministro pareiškimas apie žinomus Rusijos planus atakuoti ES šalis ir į Artimuosius Rytus siunčiamas trečias JAV lėktuvnešis.

LIETUVOS ĮVYKIAI

Būdamas 70 metų amžiaus, mirė gamtininkas, fotografas, prozininkas ir radijo laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius. Tai LRT radijui patvirtino velionio dukra. S. Paltanavičius gimė 1956 m. Užbaliuose, Marijampolės rajone. 1979 m. jis baigė Vilniaus universitetą. Vėliau dirbo Žuvinto valstybinio rezervato vyresniuoju moksliniu darbuotoju. Nuo 1984 m. S. Paltanavičius dirbo Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėju, o nuo 2011 m. Komunikacijos skyriaus vyriausiuoju specialistu. Nuo 1989 m. ėjo Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus pareigas. S. Paltanavičius yra paskelbęs apie 4,5 tūkst. mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių, yra parašęs knygų apie gamtą, gavęs įvairių apdovanojimų. Nuo 2001 m. vedė radijo laidas („Pro sekmadienio langą“, „Gamta – visų namai“). 2015–2021 m. dalyvavo LRT projekte Nacionalinė ekspedicija. Išleido plokšteles: Žuvinto balsai (1990), Viena diena kaime (1992).

Nepasirodžius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos nariams ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovams, neįvyko Vilniaus rajono tarybos posėdis. Savivaldybės meras Robertas Duchnevičius nurodė žinojęs, kad dalis tarybos narių posėdyje negalės dalyvauti, tačiau socialdemokratas nežinojo, kodėl jame nedalyvavo LLRA-KŠS frakcija. Jis svarstė, kad dalis narių posėdyje nepasirodė dėl darbotvarkėje numatyto klausimo, kuriuo norima Nemenčinės mieste esančią Kardinolo Henriko Romano Gulbinowicziaus gatvę pervadinti Gabrieliaus Jano Mincevičiaus gatve. Šiuo klausimu pastaruoju metu taryboje kyla nesutarimai. Savo ruožtu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos pirmininkas Danielius Ilkevičius pasiūlė atlikti tyrimą siekiant išsiaiškinti, kodėl posėdyje nedalyvavo LLRA-KŠS frakcijos nariai. 

Kilus pasipiktinimui dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojams surengtos šventės, premjeras Mindaugas Sinkevičius ragina įstaigas leisti lėšas atsakingai. Pasak ministro pirmininko, šiuo metu nėra tinkamas laikas išlaidauti. Jo teigimu, išlaidauti bus galima tuomet, kai valstybės biudžetas nebus deficitinis. Praėjusią savaitę naujienų portalas lrytas.lt bei Lietuvos ryto TV skelbė apie KAM darbuotojams skirtą renginį, kuris kainavo beveik 48 tūkst. eurų. Dėl to viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama ištirti, ar atsisakydamas konsultuoti mažametį pacientą rusų kalba psichiatras Linas Slušnys neparė nusikalstamos veikos. Ministrė prašo įvertinti, ar Vilniaus Santaros klinikose dirbančio vaikų psichiatro atžvilgiu neturėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 144 straipsnį – dėl palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Taip pat prašoma ištirti, ar tokiu elgesiu gydytojas nepažeidė BK 169 straipsnio, numatančio diskriminavimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės. L. Slušnys kritikos sulaukė po to, kai paskelbė gavęs vaiko teisių gynėjų skundą, kai atsisakė rusiškai bendrauti su į kliniką atvežtu mažamečiu. Jis teigė siūlęs mažametį atlydėjusiems Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams vertėjauti, tačiau šie esą atsisakė tai daryti. 

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina stiprinti Lietuvos regionų ir savivaldybių savarankiškumą, sutelkiant jiems daugiau galimybių spręsti dėl investicijų ir regioninės plėtros. Taip jis kalbėjo aštuntajame Regionų forume. Šalies vadovas siūlo svarstyti, kad naujuoju Europos Sąjungos (ES) finansiniu laikotarpiu didesnė investicijų dalis būtų planuojama regionų lygiu, taip pat per nacionalinį plėtros banką ILTE skatinti bendrus savivaldybių projektus ir stiprinti regionų plėtros tarybų vaidmenį. G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad valstybės atsparumas prasideda nuo savivaldybių ir vietos bendruomenių gebėjimo veikti, o viena iš priemonių regionams pritraukti reikalingus specialistus galėtų būti municipalinis būstas. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

M. Sinkevičius sako, kad koalicija dėl degalų kainų ir galimų jų poveikio mažinimo priemonių gali tartis kitą ketvirtadienį. Pasak premjero Mindaugo Sinkevičiaus, koalicijos taryboje bus svarstoma, kaip kuro energetinės krizės poveikį amortizuoti dabar ir nuo 2027 metų. Tarp svarstomų priemonių – nuolaidos viešajam transportui, įskaitant traukinius ir tolimojo susisiekimo autobusus, taip pat degalinių kainodaros fiksavimas pagal Vokietijos modelį. M. Sinkevičius teigė, kad dėl akcizų vyksta diskusijos su Europos Komisija (EK), o aiškaus plano dėl anglies dioksido (CO2) dedamosios tikimasi sulaukti iki metų pabaigos.

NMA tyrimas nustatė, kad direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas sistemingai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, todėl buvo atleistas iš pareigų. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teigimu, T. Orlickas pripažintas padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą, neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir trejus metus negalės dirbti valstybės tarnyboje. Tyrimo metu nustatyta, kad atstovaudamas NMA tarptautiniuose projektuose, kuriuose dalyvavo su juo artimais ryšiais susijusi įstaiga, jis nedeklaravo privačių interesų, nenusišalino nuo tarnybinių funkcijų ir sprendimų priėmimo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) tęsia ikiteisminį tyrimą.

Premjeras sako, kad kitąmet pensijas siekiama didinti apie 10 proc., vidutinė senjoro pensija augtų 75–76 eurais. Anot ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, dalis papildomam augimui reikalingų lėšų būtų skiriama iš „Sodros“ biudžeto perviršio – maždaug 6–7 proc. jo sumos. Premjeras teigė apie šį planą informavęs prezidentą, o kitą savaitę jį ketina aptarti koalicinėje taryboje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, bazinis pensijų augimas kitąmet turėtų siekti 8,51 proc., o papildomas indeksavimas galėtų sudaryti dar apie 1,5 proc. Tuo metu prezidentas siūlo įstatymu nustatyti, kad pensijoms indeksuoti būtų skiriama nuo 20 iki 75 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto perviršio.

Lietuvai šį šildymo sezoną gamtinių dujų turėtų užtekti, o pagrindinis jų tiekimo šaltinis bus Klaipėdos SGD terminalas. Dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ vadovo Nemuno Bikniaus teigimu, prireikus dujos bus tiekiamos ir iš Latvijos požeminės saugyklos bei Lenkijos. Spalio–balandžio mėnesiais Lietuva suvartoja apie 12 teravatvalandžių (TWh) dujų, o Inčukalnio saugykloje šiuo metu sukaupta beveik tiek pat – 12 TWh. Tuo metu Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale šiam laikotarpiui užsakyta vieta 20 laivų, kurių atgabenamas dujų kiekis siekia apie 20 TWh ir bus skirtas viso regiono poreikiams. Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius prognozuoja, kad šildymas šį sezoną gali brangti 15–20 proc., o galutinė kaina priklausys nuo kuro kainų ir oro sąlygų.

Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė siūlo plėsti savivaldybių būsto fondą, į jo vystymą labiau įtraukti privatų sektorių ir didmiesčiuose bei kurortuose svarstyti didesnius mokesčius ne pirmam būstui. Pasak jos, būsto prieinamumo problemos skirtingose savivaldybėse skiriasi, todėl ir sprendimai turėtų būti pritaikyti pagal vietos poreikius. Tarp siūlomų priemonių – galimybė savivaldybėms nuomotis būstus iš privačių savininkų ir juos pernuomoti gyventojams, taip pat viešojo ir privataus sektorių partnerystės modeliai. Savivaldybės prie būsto vystymo galėtų prisidėti žeme ar infrastruktūra, o dalis naujai pastatytų būstų būtų skiriama prieinamam būstui. Aplinkos ministerijos duomenimis, savivaldybių būstas sudaro apie 1,5 proc., o socialinis būstas – apie 1 proc. viso šalies būsto fondo.

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Teismas išnagrinėjo kreditinio sukčiavimo bylą, kurioje teisiamas garsus lenktynininkas Benediktas Vanagas. Sprendimas byloje bus skelbiamas lapkritį. Prokuroras prašo B. Vanagą pripažinti kaltu byloje ir skirti jam 50 tūkst. eurų baudą. Kitą teisiamąją – įmonės „Gerdista“ vadovę Godą Mankutę – siūloma nubausti 40 tūkst. eurų bauda, o B. Vanago įkurtai viešajai įstaigai „Nacionalinis automobilių klubas“ siūloma skirti 62,5 tūkst. eurų baudą. Visi teisiamieji byloje kaltės nepripažįsta. Minėti asmenys sulaukė kaltinimų dėl esą apgaule įgytų daugiau nei 150 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų projekte, finansuojamame pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą. Bylos duomenimis, nors projektas buvo pristatytas kaip skirtas mobiliųjų automobilių paslaugoms sukurti, kaltinamieji tariamai naudojo įrangą, įskaitant didelės vertės transporto priemones, asmeniniais tikslais – B. Vanago dalyvavimui automobilių lenktynėse, įskaitant Dakaro ralį.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Didžiojo septyneto (G7) šalys susitarė per artimiausius keturis mėnesius panaudoti 100 mln. barelių dyzelino ir žalios naftos iš savo atsargų, penktadienį pranešė jų lyderiai Šalys susitarė „per TEA koordinuotai panaudoti 100 mln. barelių atsargų – jų panaudojimą pradėti nedelsiant ir tęsti keturis mėnesius“, sakoma Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuro po derybų dėl veiksmų degalų kainoms mažinti koordinavimo paskelbtame pareiškime. Penktadienį, siekdamos suderinti bendrą atsaką į smarkiai kylančias dyzelino kainas, ES šalys sušaukė skubų pasitarimą. Jų susitikimas surengtas praėjus dienai po JAV raginimų sąjungininkėms Europoje nedelsiant panaudoti strategines atsargas krizei suvaldyti. Vašingtonas didino spaudimą Europai, siekdamas jos pagalbos mažinant degalų kainas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį užsiminė apie galimybę uždrausti dyzelino eksportą.

Ukrainos ir jos partnerių žvalgybos tarnybos turi duomenų apie konkrečius Rusijos planus atakuoti Europos Sąjungos (ES) šalis, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jis pabrėžė, kad žvalgybos tarnyboms šie planai yra žinomi ir Europa turi ruoštis galimoms atakoms, o svarbiausias prioritetas turėtų būti užkirsti joms kelią. Ministro teigimu, Rusija operacijomis Europos šalyse siekia kelti didelę grėsmę bei daryti spaudimą ir taip sustabdyti arba sumažinti paramą Ukrainai. A. Sybiha sakė, kad Europa jau kariauja su Rusija, kad ir kaip mėgintų save raminti, o Rusija į padėtį žiūri taip pat. Pasak jo, Rusijos operacijos Europos šalyse jau peržengė hibridinio karo ribas ir dabar apima diversijas bei ardomosios veiklos aktus. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte savo ruožtu teigė, kad Aljanso atsakas į Rusijos hibridines atakas ne visada skelbiamas viešai ir nebūtinai grindžiamas principu „akis už akį“.

Pentagonas siunčia į Artimuosius Rytus trečią lėktuvnešį ir jo kovinę grupę bei daugiau karo laivų, skelbia JAV žiniasklaida. Apie tai, remdamiesi JAV pareigūnais, pranešė laikraštis „Wall Street Journal“ ir naujienų portalas „Axios“. Kaip skelbiama, papildomai siunčiami karo laivai, koviniai lėktuvai, jūrų pėstininkai ir jūreiviai į regioną turėtų atvykti iki lapkričio pabaigos. „Wall Street Journal“ duomenimis, JAV savo pajėgas regione padidins 9–10 tūkst. karių. Šie pranešimai kursto spėliones, kad po svarbių lapkričio pradžioje vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų JAV gali surengti naujas atakas prieš Iraną. Į atitinkamą klausimą interviu žurnalui „Time“ JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai atsakė trumpai: „Gali būti“. JAV jau yra dislokavusios Artimuosiuose Rytuose lėktuvnešius „USS George H.W. Bush“ ir „USS George Washington“.