Vašingtonas, rugpjūčio 7 d. (AFP-ELTA). JAV Senatas penktadienį priėmė platų sankcijų paketą, nukreiptą prieš Rusijos pajamas iš energetikos sektoriaus. Už balsavo 86 senatoriai, 11 buvo prieš.

Dabar teisės aktas keliaus į Atstovų Rūmus, tačiau dėl Kongreso vasaros atostogų balsavimas ten įvyks ne anksčiau kaip rugsėjo pradžioje.

Paketas numato sankcijas Rusijos pareigūnams, oligarchams, finansų įstaigoms ir vadinamajam „šešėliniam laivynui“, naudojamam apeiti Maskvos naftos eksporto ribojimus. Jis taip pat leistų prezidentui Donaldui Trumpui nustatyti iki 500 proc. tarifus rusiškam importui, įskaitant dujas ir naftą. 

Ypač svarbu tai, kad sankcijos leistų D. Trumpui įvesti iki 100 proc. tarifus prekėms iš didžiųjų Rusijos naftos ir dujų pirkėjų, įskaitant tokias šalis kaip Kinija ir Indija.

Įstatymo rėmėjai teigia, kad energetikos pajamų mažinimas yra būtinas siekiant susilpninti Rusijos prezidento Vladimiro Putino galimybes finansuoti karą Ukrainoje, kuris tęsiasi jau penktus metus.

Įstatymo projektas buvo pavadintas velionio senatoriaus Lindsey Grahamo vardu. Jis daugiau nei metus telkė paramą šiam projektui. L. Grahamas liepos 11 dieną mirė.

Diuseldorfas, rugpjūčio 7 d. (dpa-AFP-ELTA). Virš karinės bazės vakarų Vokietijoje buvo pastebėti du dronai, penktadienį pranešė šalies ginkluotosios pajėgos; tai įvyko praėjus kelioms dienoms po rimto incidento Leipcigo oro uoste.

Ketvirtadienio vakarą, apie 22 val. vietos laiku, Mecherniko bazės, esančius į vakarus nuo Bonos, saugumo kontrolės centras pranešė, kad virš teritorijos pastebėti du skrendantys dronai, patvirtino Bundesvero operatyvinio štabo atstovė spaudai.

Karinė policija ėmėsi tirti šį incidentą, pridūrė atstovė. Vėliau byla perduota Oiskircheno policijai, kuri kol kas nekomentavo šio incidento.

Dronų incidentas Leipcigo oro uoste

Antradienio vakarą Leipcigo-Halės oro uoste netoli Ukrainos krovininio lėktuvo buvo aptiktas dronas, kuriame buvo sprogmenų ir detonatorius. Jį nutupdė oro uosto darbuotojas. 

Kadangi kilimo ir tūpimo takas buvo uždarytas, atvykstantis krovininis lėktuvas buvo priverstas nutraukti tūpimą ir susidūrė su nenustatytu mažesniu skraidančiu objektu, galbūt antruoju dronu. Tyrimą perėmė Federalinė prokuratūra.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas kalbėjo apie hibridinės atakos scenarijų, kurį įvykdė labai profesionalūs nusikaltėliai. Jis neatmetė galimybės, kad už šio įvykio stovi, kaip jis pats pavadino, „užsienio jėgos“.

Rusijos ambasados pareiškimas

Rusijos ambasada Berlyne penktadienį pareiškė, kad incidentas su dronu Leipcigo-Halės oro uoste yra „sufabrikuota provokacija“, kuria siekta apkaltinti Maskvą.

Ambasada savo interneto svetainėje nurodė, kad „akivaizdu“, jog šis incidentas „tarnauja tik Kyjivo ir Europos politinio elito militaristinio sparno interesams“.

Vašingtonas, rugpjūčio 7 d. (AFP-dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasmerkė apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo nurodoma stabdyti Baltųjų rūmų pokylių salės statybą, ir pažadėjo apskųsti šį sprendimą Aukščiausiajam Teismui.

„Mes nedelsdami kreipsimės į Jungtinių Valstijų Aukščiausiąjį Teismą“, – rašė D. Trumpas savo įraše „Truth Social“ tinkle, pavadindamas šį sprendimą „siaubingu, politiškai motyvuotu ir neteisėtu“, prieštaraujančiu nacionalinio saugumo interesams.

Apeliacinis teismas penktadienį nusprendė, kad D. Trumpas negali statyti savo prieštaringai vertinamos pokylių salės neturėdamas Kongreso leidimo.

Teismas nusprendė, kad D. Trumpas privalo gauti Kongreso pritarimą, todėl statybos turi būti sustabdytos iki atskiro pranešimo. D. Trumpo administracija dabar turi 14 dienų, per kurias gali apskųsti šį sprendimą JAV Aukščiausiajam Teismui.

Paveldo apsaugos aktyvistai padavė JAV vyriausybę į teismą, bandydami sustabdyti D. Trumpo ambicingąjį projektą.

Šokių salė kelia daug ginčų dėl savo kainos, viešųjų pirkimų procesų ir poveikio istoriniam Baltųjų rūmų kompleksui, taigi dėl jos vyksta ilgas teisinis karas. 

Londonas, rugpjūčio 7 d. (dpa-ELTA). „Deep Purple“ roko legenda Glennas Hughesas kol kas stabdo savo koncertinę veiklą. 74-erių atlikėjas tinkle „Facebook“ rašė apie „sunkų sprendimą“, kurį priėmė patartas gydytojų.

Praėjusiais metais jis susidūrė su sveikatos problemomis. 

„Daugybės MRT ir KT tyrimų bei echokardiogramos rezultatai paskatino mano gydytojų komandą nuspręsti, kad būtina dar viena atviros širdies operacija, – teigė jis. – Iš tikrųjų neturiu kito pasirinkimo, nes mano sveikata yra svarbiausia. Esu dėkingas už gyvenimą, kurį paženklino muzikos dovana... Ačiū, kad lydite mane šiuo keliu“.

G. Hughesas aštuntajame dešimtmetyje pradžioje buvo anglų roko grupės „Trapeze“ narys. Su ja jis išleido kelis albumus. Po to jis tapo „Deep Purple“ bosistu ir dainininku (1973–1976). Šiuo laikotarpiu G. Hughesas savo išskirtiniu balsu  kartu su Jono Lordo vargonais padėjo suformuoti „Deep Purple“ skambesį.

Britas taip pat įrašė albumą su „Black Sabbath“, paskolino savo balsą „The KLF“ techno-roko hitui „America: What Time Is Love?“ bei buvo kitų grupių įkūrėjas ir narys. Iki šiol jis yra vadinamas „Roko balsu“ (angl. „The Voice Of Rock“).

Vilnius, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Internetinės prekybos bendrovė „About You“ išsiuntė klientams pranešimus apie saugumo incidentą, kurio metu galėjo nutekėti jų asmens duomenys. Pasak bendrovės, incidentas įvyko jos išorinio logistikos partnerio sistemose.

„Neįgalioti asmenys buvo laikinai gavę prieigą prie mūsų išorinio logistikos partnerio sistemų, kurios naudojamos užsakymams apdoroti ir pristatyti. (…) Remiantis dabartine informacija, deja, neatmetame tikimybės, kad tarp peržiūrėtų ar nukopijuotų duomenų galėjo patekti ir jūsų asmens duomenys“, – daliai savo klientų pranešė „About You“.

Tiesa, pasak internetinės prekybos platformos, jos pačios sistemos paveiktos nebuvo, tad klientų „About You“ paskyros ir jose saugomi duomenys – saugūs.

„Galite ir toliau saugiai pirkti internetu per mūsų programėlę bei svetainę ir gauti užsakymus kaip įprasta“, – patikino bendrovė.

Pasak ekspertų, tobulėjant dirbtinio intelekto (DI) sprendimams, kibernetinės atakos tampa vis dinamiškesnės ir sudėtingesnės – jomis taikomasi tiek į įmones, tiek institucijas.

Todėl Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) rugpjūčio pradžioje paragino šalies organizacijas iš naujo įvertinti savo saugumo procesus ir stiprinti jų apsaugą.

Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra nuo balandžio vidurio tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius siekia apie 0,5 mln.

Skelbta, kad duomenys galėjo nutekėjo per Migracijos departamento darbuotojų paskyras, pirmi vagystės atvejai fiksuoti dar sausio mėnesį, o viešai apie incidentą pranešta gegužės pabaigoje.

(Papildymai visame tekste)

Vašingtonas, rugpjūčio 7 d. (AFP-ELTA). Apeliacinis teismas penktadienį sudavė smūgį JAV prezidento Donaldo Trumpo taip norimos Baltųjų rūmų pokylių salės projektui, palikdamas galioti teisėjo sprendimą, kad statybos turi būti sustabdytos, kadangi joms nepritarė Kongresas.

Apeliacinis teismas, laikinai leidęs tęsti statybas, kol nagrinėjo bylą, paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, tačiau savo sprendimo vykdymą atidėjo dviem savaitėms, suteikdamas D. Trumpui laiko kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą.

JAV Kolumbijos apygardos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija balsų santykiu 2-1  nusprendė palikti galioti apygardos teismo nutartį stabdyti antžeminius statybos darbus, kartu leidžiant tęsti darbus po žeme, kur planuojama įrengti karinį bunkerį.

Šis sprendimas neturi nieko bendro su tuo, ar siūloma pokylių salė yra pageidautina, ar ne, politiniu požiūriu. Šis nutarimas net nebūtinai reiškia, kad atsakovai galiausiai negalės pastatyti šios salės“, – rašė teisėjų dauguma.

„Tai reiškia, kad atsakovai negali to daryti paspartinto bylinėjimosi apygardos teisme metu, negavę Kongreso pritarimo, kaip to reikalauja Konstitucija ir įstatymai.“

D. Trumpas, kuris ne kartą skundėsi, kad Baltuosiuose rūmuose trūksta erdvės dideliems renginiams, pavyzdžiui, valstybinėms vakarienėms, vienašališkai nurodė pastatyti milžinišką pokylių salę.

Projekto darbai prasidėjo praėjusiais metais, kai buvo netikėtai nugriautas visas istorinis Baltųjų rūmų Rytinis sparnas.

Tai tik vienas iš D. Trumpo asmeniškai kuruojamų projektų, kuriais jis siekia palikti savo pėdsaką Vašingtone iki savo kadencijos pabaigos 2029 m. – kartu su Linkolno memorialo veidrodinio tvenkinio ir kitų viešųjų erdvių renovacija, taip pat milžiniškos arkos statyba.

Palma, rugpjūčio 8 d. (dpa-ELTA). Viduržemio jūra vis labiau šyla: matavimo plūduras prie Maljorkos krantų užfiksavo naują rekordinę vandens temperatūrą – 33,02 laipsnio, pranešė Ispanijos nacionalinė meteorologijos tarnyba „Aemet“. 

Dar prieš oficialų Ispanijos uostų administracijos, valdančios plūdurą prie Sa Dragoneros salos, patvirtinimą, valstybinė televizija RTVE paskelbė, kad tai aukščiausia kada nors Ispanijos vandenyse išmatuota temperatūra.

Vakarinėje Viduržemio jūros dalyje vandens temperatūra šiuo metu yra keturiais laipsniais aukštesnė už ilgametį vidurkį. Mokslininkų teigimu, žmogaus sukelta klimato kaita yra pagrindinė aukštų temperatūrų priežastis.

Vis aukštesnės vandens temperatūros ne tik kelia grėsmę jautrioms jūrų ekosistemoms, bet ir didina smarkių audrų su liūtimis pavojų rudenį.

Itin įkaitusi Viduržemio jūra išgarina milžiniškus vandens kiekius ir į arti paviršiaus esančius oro sluoksnius išskiria didžiulius terminės energijos srautus. Kai rudenį pirmasis šaltas oras iš šiaurės susiduria su šiuo šiltu ir drėgnu oru, jis greitai kyla į viršų ir gali sukelti smarkias audras.

Tiek poilsiautojams, tiek vietos gyventojams aukšta jūros temperatūra jau dabar reiškia, kad pakrantėje neatvėsta ir naktį, oro drėgmė didelė, o maudynės jūroje toli gražu neatgaivina. Ekspertai prognozuoja artimiausiais metais toliau kilsiančias temperatūras šioje Viduržemio jūros saloje.

Ir Ligūrijos jūra prie Italijos krantų pasiekė istorinį temperatūros rekordą. Rugpjūčio 3 d. prie Porto Venerės kurorto, esančio La Specijos provincijoje, buvo išmatuota lygiai 31 laipsnio Celsijaus temperatūra – maždaug keturiais laipsniais daugiau nei klimatinis vidurkis. 

Daugelyje Europos dalių šiuo metu tvyro didžiuliai karščiai.

Vilnius, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Penktadienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestam Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovui įteikta griežto protesto nota. Kaip rašo institucija, nota įteikta dėl Rusijos karinių pajėgų tęsiamų civilių Ukrainos gyventojų žudynių ir toliau naikinamos civilinės infrastruktūros.

Anot ministerijos, naktį iš rugpjūčio 4 d. į 5 d. Rusijos surengtas stambaus masto Ukrainos sostinės Kyjivo ir jo apylinkių apšaudymas nusinešė mažiausiai 17 civilių gyventojų gyvybių, dar kelios dešimtys žmonių sužeista. Teigiama, jog Rusijos raketos ir dronai smogė gyvenamiesiems namams, sandėliams, logistikos kompleksams, gamybos įmonėms ir prekybos objektams.

„Griežtai smerkiame šį Rusijos įvykdytą išpuolį, per kurį, be kita ko, sugriautas ir lietuviško kapitalo įmonės „Novus“ maisto sandėlis, ir pabrėžia, kad išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinius objektus, tarptautinių ginkluotų konfliktų metu draudžia Ženevos konvencijos, kurių sunkūs pažeidimai laikomi karo nusikaltimais“, – rašoma URM pranešime.

Pasak institucijos, notoje taip pat pažymima, kad Ukrainos civiliai ypač kenčia pafrontės srityse, kur nuolat fiksuojami vadinamojo „dronų safario“ atvejai prieš vietos gyventojus.

Rašoma, jog vienas tokių įvykių fiksuotas Chersone, kai dronas sužeidė prekiautoją daržovėmis. Šiame kontekste URM primena, kad tarptautinė teisė nenumato senaties termino atsakomybei už karo ir kitus tarptautinius nusikaltimus.

Anot ministerijos, Lietuva pakartotinai reikalauja, kad Rusijos Federacija nedelsdama nutrauktų agresiją prieš Ukrainą, išvestų okupacines pajėgas iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir atlygintų Ukrainai padarytus nuostolius.

Vašingtonas, rugpjūčio 7 d. (AFP-ELTA). Apeliacinis teismas penktadienį paliko galioti JAV teisėjo nutartį stabdyti prezidento Donaldo Trumpo taip norimos Baltųjų rūmų pokylių salės statybas, tačiau atidėjo nutarties įsigaliojimą dviem savaitėms, siekiant sudaryti galimybę pateikti skundą Aukščiausiajam Teismui.

JAV Kolumbijos apygardos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija balsų santykiu 2-1 nusprendė palikti galioti ankstesnę teisėjo nutartį, kurioje buvo reikalaujama sustabdyti didžiąją dalį antžeminių statybos darbų Baltuosiuose rūmuose, tačiau jos vykdymas buvo atidėtas iki tol, kol apeliacinis teismas priims sprendimą.

Vilnius, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) atstovams penktadienį pavykus susitikti su Žlabių vaikais, šeimos atstovė advokato padėjėja Dalia Jasevičienė teigia, jog specialistai atėjo nepasiruošę procedūrai.

„4 psichologai atėjo pas 3 vyresnius vaikus. Vieno vaiko apklausa truko ilgiau nei valandą – tai ne nuomonės išklausymas. Specialistai atėjo neturėdami pasiruošimo šiai procedūrai“, – Eltai teigė D. Jasevičienė.

Anot jos, šeimai atrodo, kad institucijos bando kelti įvairias kliūtis bendradarbiavimui ir kaip pavyzdį įvardija tai, kad buvo nušalintas vienas iš šeimai jau pažįstamų psichologų. Dėl šių ir kitų specialistų veiksmų šeima ketina teikti skundus.

„Vaikai bendravo su tarnybos paskirtais darbuotojais, tačiau šeimai pristatytas ir jau anksčiau su šeima bendravęs psichologas buvo staiga nušalintas. Šeimai tai atrodo kaip dar vienas būdas kelti kliūtis bendradarbiavimui, o po to šeimą tuo kaltinti. Tarnybos veiksmai šiuo klausimu neabejotinai bus skundžiami dėl sąmoningų kliūčių darymo“, – tikino advokato padėjėja.

Kaip skelbta anksčiau, penktadienį įvyko VVTAĮT atstovų susitikimas su Žlabių šeimos vaikais. Vaiko teisių gynėjų psichologai pasikalbėjo su visais šeimos vaikais, išklausė bei užfiksavo jų nuomones.

Anksčiau susitikimą su minėtos šeimos vaikais bandyta surengti bent du kartus, tačiau nesėkmingai.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje viešojoje erdvėje pasirodė istorija apie atvejį Kauno klinikose, kai mirė Patau sindromą turintis kūdikis, o to nežinodama VVTAĮT nusprendė iš šeimos paimti 6 vaikus, įskaitant ir mirusį vaikelį. 

Tokia situacija susiklostė todėl, kad Kauno klinikos informavo vaiko teisių gynėjus apie sudėtingą kūdikio būklę, bet apie vaiko mirtį pranešė po kelių dienų. 

Vaiko teisių apsaugos gynėjai nurodė, jog informacija apie sunkią kūdikio būklę nebuvo vienintelė priežastis, kodėl nuspręsta iš Ukmergės rajone gyvenančios Žlabių šeimos paimti kitus vaikus. Teigiama, kad tai lėmė visa aplinkybių, suponuojančių poreikį užtikrinti vaikų saugumą, visuma.

Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas Eltai teigė, kad minėta šeima atsisako medicininių paslaugų, yra nusiteikusi prieš skiepus. 

Siekiant nustatyti tikslias kūdikio mirties aplinkybes, Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, kaip įtariama, piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis.