Tel Avivas, birželio 30 d. (dpa-ELTA). Izraelio pajėgos nukovė aukšto rango palestiniečių „Islamo džihado“ narį, kaltinamą vadovavimu teroristinei kuopelei, dalyvavusiai 2023 m. spalio 7 d. išpuoliuose, antradienį pranešė Izraelio kariuomenė. 

Pranešta, kad ši kuopelė dalyvavo per šiuos išpuolius pagrobiant žmones. 

Remiantis Izraelio kariuomenės ir vidaus žvalgybos agentūros „Shin Bet“ pranešimu, vyras buvo nužudytas sekmadienį. Jis atliko įvairius vaidmenis organizacijoje, laikė įkaitus Gazos Ruožo pietuose. 

Romas Braslavskis, dvejus metus įkaitu laikytas Izraelio vokietis, nelaisvės metu šį teroristą apibūdino kaip kankintoją. Socialiniame tinkle X paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip R. Braslavskis, išgirdęs žinią, pravirko. 

Jis įvardijo palestinietį kaip Abu Yusufą. „Tai tas vyras, sveriantis daugiau nei 100 kilogramų, užšokęs man ant sprando, kai buvau išsekęs. Tai jo veidas. Tai jo ranka“, – sakė R. Braslavskis ir pridūrė, jog „tai žmogus, vadovaudamasis savo paties įsakymais ir plikomis rankomis mane kankinęs ir kelis kartus vos nenužudęs.“

Tuo metu „Islamo džihado“ paskelbtame vaizdo įraše buvo matyti išblyškęs ir nusilpęs R. Braslavskis.

Karas Gazos Ruože prasidėjo po „Hamas“ ir kitų palestiniečių grupuočių įsiveržimo į Izraelį, per šias atakas teroristai nužudė 1200 žmonių ir apie 250 paėmė įkaitais.

Izraelio kariuomenė paskelbia, kai nužudo palestiniečių teroristinių organizacijų vadeivas ir įtariamuosius spalio 7 d. išpuoliais.

Berlynas, birželio 30 d. (dpa-ELTA). Rusijos ir Baltarusijos dailiojo čiuožimo atstovai nuo kito sezono vėl galės dalyvauti tarptautinėse varžybose su neutralia vėliava, kadangi Tarptautinė dailiojo čiuožimo sąjunga (ISU) panaikino draudimą, įvestą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Rusijai ir Baltarusijai atstovaujantys sportininkai galės varžytis be valstybės atributikos, t. y. be nacionalinių vėliavų, aprangos ir himnų“, – sakoma antradienį paskelbtame ISU pareiškime.

Sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos, kuri palaiko Maskvos karą Ukrainoje, buvo uždrausta dalyvauti tarptautinėse varžybose po 2022 m. vasario 24 d. pradėtos plataus masto invazijos.

Remiantis pakeitimu, Rusijos ir Baltarusijos čiuožėjai bus vėl įleidžiami į varžybas, išskyrus atvejus, kai „jie šiuo metu atlieka aktyvią tarnybą Rusijos ar Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose arba nacionalinio saugumo agentūroje“ arba jei „aktyviai dalyvavo karinėse operacijose kare prieš Ukrainą arba aktyviai ir viešai rėmė tą karą“ nuo 2022 m. vasario.

ISU teigė, kad priimdama sprendimą ji „atsižvelgė į pokyčius visame olimpiniame judėjime ir skirtingus kitų tarptautinių federacijų požiūrius“.

Kitos federacijos jau panaikino draudimus Rusijos ir Baltarusijos sportininkams.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) leidžia sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos varžytis kaip atskiriems neutraliems sportininkams.

Rusijos ir Baltarusijos sportininkai gali gauti neutralaus sportininko statusą, jei praeina griežtą patikrinimo procesą, kuris parodo, ar jie nėra susiję su kariuomene ar kitomis saugumo tarnybomis ir viešai neremia karo Ukrainoje. Komandoms dalyvauti neleidžiama.

ISU pabrėžė, kad „ir toliau smerkia visus ginkluotus konfliktus visame pasaulyje“ ir „toliau teikia finansinę paramą Ukrainos čiuožėjams per įvairias iniciatyvas“.

Islamabadas, birželio 30 d. (AFP-ELTA). Antradienį rytiniame Pakistano Lahoro mieste įgriuvus mokymo centro stogui žuvo mažiausiai 14 vaikų ir penki buvo sužeisti, pranešė greitosios medicinos pagalbos tarnyba ir policija. 

Dėl nelaimės buvo sulaikyti du žmonės, socialiniame tinkle X pranešė provincijos policija ir pridūrė, kad mokymo centre, vietovėje į pietus nuo antrojo pagal dydį Pakistano miesto, vyksta gelbėjimo darbai. 

Provincijos sveikatos apsaugos ministras patvirtino vietos transliuotojams žuvusiųjų skaičių. Medikai pranešė, kad sužeisti vaikai gydomi ligoninėje. 

Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas paskelbė pareiškimą, kuriame sielvartavo dėl prarastų gyvybių.

Stogų ir pastatų griūtys yra dažnas reiškinys Pakistane, daugiausia dėl prastų saugos standartų ir statybinių medžiagų šioje Pietų Azijos šalyje, turinčioje daugiau nei 240 mln. gyventojų. Praėjusių metų liepą 27 žmonės žuvo ir 10 buvo sužeisti, kai sugriuvo penkių aukštų pastatas skurdžiame pietinio Karačio miesto rajone.

Budapeštas/ Stokholmas, birželio 30 d. (AFP-dpa-ELTA). Vengrijoje antradienį buvo užfiksuotas naujas temperatūros rekordas – 42 laipsniai pagal Celsijų, pranešė šalies meteorologijos tarnyba. Ankstesnis rekordas – 41,9 laipsniai karščio – buvo užfiksuotas 2007 m. 

Rekordinis karštis užfiksuotas šiaurės Vengrijoje, netoli sienos su Slovakija esančiame Sėčenio mieste, „Facebook“ tinkle paskelbtame vaizdo įraše teigė nacionalinė orų tarnyba „HungaroMet“.

„Generalinė repeticija“

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius antradienį pareiškė, kad naujausia karščio banga Europoje yra tik „generalinė repeticija“, o ateityje bus dar blogiau.

„Ateinančios vasaros bus dar sunkesnės“, – prognozavo Hansas Kluge. Jis perspėjo, kad Europa šyla daugiau nei dvigubai spartesniu tempu nei pasaulinis vidurkis, ir teigė, kad karščio bangos nebėra vienkartiniai reiškiniai, o pasikartojančios krizės, kurios tampa vis dažnesnės, stipresnės ir trunka ilgiau.

„Kiekviena vasara, kuriai nesugebame pasiruošti, yra vasara, už kurią mokame žmonių gyvybėmis“, – sakė H. Kluge.

Jis pažymėjo, kad kai kuriuose Prancūzijos miestuose greitosios medicinos pagalbos iškvietimų skaičius išaugo iki 50 proc., o Londone greitosios pagalbos tarnyba užfiksavo didžiausią per vieną dieną iškvietimų dėl gyvybei pavojingų būklių skaičių.

Ispanijos mirtingumo stebėsenos sistema jau apskaičiavo, kad vos per kelias dienas dėl karščio mirė daugiau kaip 300 žmonių. Italija pranešė apie penkis mirties atvejus per 24 valandas.

Pasigedo veiksmų plano

Tačiau H. Kluge taip pat pažymėjo, kad „prevencija veikia“, ir nurodė sėkmingus pavyzdžius. Barselona išplėtė atsivėsinimo punktų tinklą, įtraukdama į jį bibliotekas, visuomeninius centrus, parkus ir vaistines.

Paryžiuje buvo aktyvuota vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų asmenų būklės patikros programa ir apribota vieša prekyba alkoholiu.

Italija kai kuriuose regionuose įvedė apribojimus dirbti lauke karščiausiomis dienos valandomis ir nustatė prastovų kompensavimo tvarką, kad darbuotojai neprarastų pajamų.

H. Kluge paragino dėti daugiau pastangų. „Daugiau nei pusė Europos šalių vis dar neturi išsamaus veiksmų plano, kaip mažinti karščio poveikį sveikatai. Tai turi pasikeisti“, – sakė jis.

Vilnius, birželio 30 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 30 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderį Mindaugą Sinkevičių paskyrė ministru pirmininku po to, kai Seimas ryte pritarė jo kandidatūrai. Taip pat parlamentarai apsisprendė ir pritarė Vytauto Valentinavičiaus kandidatūrai į žvalgybos kontrolierius.

Tarp svarbiausių dienos įvykių – bankrutavusio banko „Snoras“ byla. Buvęs jo akcininkas ir vadovas, pirmos instancijos teismo nuteistas Vladimiras Antonovas antradienį Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje pripažino kaltę dėl visų nusikaltimų ir teigė dėl jų besigailintis. 

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderį Mindaugą Sinkevičių paskyrė premjeru. Po šio sprendimo M. Sinkevičius ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti Seimui svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai. Tiesa, LSDP lyderio kandidatūrai į premjero postą antradienį pritarė ir parlamentas.

Prokuratūra paskelbė, kad iš būsimų šauktinių Šiaulių regione galimai buvo imami kyšiai, kad jaunuoliai galėtų išvengti karo tarnybos – už kyšius privalomosios tarnybos galėjo išvengti daugiau nei 200 šauktinių sąrašuose buvusių asmenų, o kyšių sumos siekė iki 600 eurų. Šiaulių regiono šauktinių sąrašai apima Šiaulių miesto ir rajono, Kelmės, Radviliškio, Akmenės, Telšių, Mažeikių, Joniškio bei Pakruojo rajonų savivaldybes. Ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas šių metų pradžioje, Lietuvos kariuomenės Šiaulių regioninės karo komendantūros Karo prievolės ir komplektavimo centro kariams pastebėjus galimai korupcinio pobūdžio veikas siekiant išvengti privalomosios pradinės karo tarnybos, įtarimai pareikšti dviem kariams ir dar penkiems civiliams asmenims.

Šių metų lapkričio 8 d. vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje vyks pirmalaikiai Seimo nario rinkimai. Pirmalaikių Seimo nario rinkimų vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje prireikė gegužės 28 d. mirus ten išrinktam parlamentarui liberalui Jevgenijui Šuklinui. Birželio pradžioje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino jo Seimo nario mandatą. Žinomas sportininkas, kanojininkas J. Šuklinas į Seimą buvo išrinktas 2024 m. su Liberalų sąjūdžiu, priklausė šios partijos frakcijai. 

Seimas antradienį apsisprendė ir pritarė Vytauto Valentinavičiaus kandidatūrai į žvalgybos kontrolierius. V. Valentinavičius yra viešosios politikos ekspertas, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas. Kaip prioritetines veiklos kryptis jis išskiria sisteminės ir rizika grįstos žvalgybos priežiūros, asmens duomenų ir privatumo apsaugos vertinimo, prevencinės kontrolieriaus funkcijos stiprinimą, aiškesnį teisinį reguliavimą bei visuomenės pasitikėjimo didinimą.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Prieš beveik penkiolika metų bankrutavusio banko „Snoras“ buvęs akcininkas ir vadovas, pirmos instancijos teismo nuteistas Vladimiras Antonovas Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje teigė pripažįstantis kaltę dėl visų nusikaltimų ir dėl jų besigailintis. Baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismas pradėjo pirmadienį, o antradienio posėdyje ankstesniu paties V. Antonovo prašymu verslininkas davė parodymus. Jis taip pat buvo prašęs sutrumpinto įrodymų tyrimo, kad byla būtų išnagrinėta greičiau. V. Antonovas antradienį patvirtino pripažįstantis kaltę dėl visų nusikaltimų, dėl kurių yra nuteistas pirmos instancijos teismo – didelės vertės, daugiau nei 0,5 mlrd. eurų, banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo ir kitų. Jis kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku ir vadovu Raimondu Baranausku 2024 m. rudenį žemesnės instancijos teismo nuteisti kalėti daugiau nei 10 metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių. Generalinės prokuratūros teigimu, iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. eurų valstybės naudai. Kaip anksčiau sakė teismo atstovė Venta Valčackienė, V. Antonovas bus laikomas suimtas iki tol, kol įsiteisės apkaltinamasis nuosprendis „Snoro“ baudžiamojoje byloje. Pernai buvęs „Snoro“ vadovas buvo sulaikytas Prancūzijoje, Badeno mieste. Per antradienio posėdį V. Antonovas taip pat buvo klausiamas, kas pastaruosius 15 metų jam trukdė bendradarbiauti su teisėsauga. Nuteistasis savo sprendimą slapstytis motyvavo tuo, kad bijojo ir savyje nerado jėgų prisiduoti pareigūnams, taip pat tikino nejautęs palaikymo iš artimųjų, o pasitaręs su žmona esą suprato negalintis palikti šeimos.

Seimas po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui tiems tėvams, kurie augina du ar daugiau vaikų, daliai jų atlyginimo laikinai taikyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Lengvata būtų taikoma ne didesnei nei vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio atlyginimo daliai. Už šį GPM įstatymo projektą pateikimo stadijoje balsavo 73 parlamentarai, 3 buvo prieš ir 6 – susilaikė. Seimas bendru sutarimu nusprendė prezidento siūlymą svarstyti rudenį ir prašyti Vyriausybės išvados jam. Priėmus projektą, bent vieną vaiką auginę ar auginantys nuolatiniai šalies gyventojai už kiekvieną atžalą, kuri būtų gimusi laikotarpiu nuo šių metų sausio iki 2033 m., galėtų būti atleisti nuo mokesčio, kuris taikomas iki 12 VDU dydžio metinių pajamų sumai (šiemet VDU siekia virš 2312 eurų). Lengvata būtų taikoma ne ilgiau kaip penkerius metus, gyventojas pats galėtų rinktis, kada ją taikyti laikotarpiu nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2040 m. gruodžio 31 dienos. Ji būtų pritaikoma deklaruojant per metus gautas pajamas – susigrąžinant sumokėtą sumą arba susimažinant mokėtiną GPM. Šiomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis, anot Prezidentūros, siekiama skatinti gimstamumą. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. netekimų biudžete nebūtų patirta, o 2030–2040 m. kumuliatyviai GPM netekimai sudarytų preliminariai 0,3 proc. BVP.

Energetikos ministro pareigas naujoje Vyriausybėje ketinant užimti demokratui Lukui Savickui, Prezidentūra teigia, kad šioje srityje ypač svarbus projektų tęstinumas, todėl esminių pokyčių nesitikima. Pagrindiniai kandidatui į ministrus keliami tikslai – iki 2028 m. visiškai užsitikrinti vietinę elektros generaciją, plėtoti transatlantinius energetikos ryšius su strategine partnere JAV, toliau įgyvendinti strateginius projektus, tarp jų – jungties „Harmony Link“ statyba, jūrinio kabelio su Vokietija darbai. Prezidento patarėjo Ramūno Dilbos teigimu, iš naujojo energetikos ministro tikimasi ir dėmesio pažeidžiamiems elektros vartotojams bei esamo ministro Žygimanto Vaičiūno jau įgyvendintos visuomeninio tiekimo reformos tęsimo. Pats L. Savickas tikino su prezidentu aptaręs tolimesnius Lietuvos energetinės nepriklausomybės etapus – tiek vietinės generacijos pajėgumų plėtrą, tiek bendrą šalies energetikos transformaciją, kurią reikia paversti ekonominiu pranašumu. Politikas teigė numatantis mažinti biurokratinę naštą verslui, didinti skaidrumą vartotojams, geopolitinių sukrėtimų akivaizdoje mažinti šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro, siekti pakankamo europinio finansavimo energetikos sričiai. Paklaustas apie patirtį energetikos srityje, L. Savickas sakė esantis įsitikinęs, kad jo turimos kompetencijos yra pakankamos – kandidatas į ministrus pažymėjo daugiau nei dešimtmetį jau dirbantis ekonomikos srityje, į kurią įeina ir energetikos klausimai, buvusioje Vyriausybėje taip pat priminė dirbęs giminingoje ekonomikos ir inovacijų srityje.

Naujoji Seimo valdančioji koalicija grįš prie jūrinio vėjo parko klausimo, sakė kandidatas į ministrus pirmininkus Mindaugas Sinkevičius. Jis teigė manantis, kad bent vienas iš jūrinio vėjo parkų projektų bus tęsiamas ir į tai bus žiūrima pozityviai, jei projekto vertę pagrįs ekonominiai vertinimai. Anot kandidato į premjerus, valstybinės energetikos grupės „Ignitis grupė“, kuri vysto pirmojo jūros vėjo parko projektą, delistingavimas tuo metu nebebus svarstomas. Šį klausimą itin aktyviai kėlė Seimo valdančiojoje daugumoje anksčiau buvusi „Nemuno aušros“ frakcija. Kandidatas į energetikos ministrus L. Savickas savo ruožtu teigė, kad jūrinio vėjo parkai galėtų reikšmingai prisidėti didinant vietinę šalies elektros generaciją, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia Lietuvai reikėtų svarstyti tik apie vieną tokį projektą. Tikslų savo vertinimą dėl šalies planuojamų jūros vėjo projektų ateities kandidatas į ministrus teigė galintis pateikti tokiu atveju, jei taps ministru ir išsamiai susipažins su informacija. Valstybinė vystytoja „Ignitis grupė“ šiuo metu atlieka pirmojo jūrinio vėjo parko projekto analizę ir ruošia išvadas, o antrojo vėjo parko projekto konkursas pernai paskelbtas neįvykusiu. Pernai Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad pirmojo 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje vystymo rizikos yra susijusios su išaugusia projekto kaina ir mažesne planuojama grąža, neefektyviu lėšų naudojimu, vėluoti galinčiais statybų terminais ir neatitikimais įstatyme nustatytam projekto finansavimo modeliui. Auditoriai projektą vystančiai „Ignitis grupės“ įmonei rekomendavo įvertinti projekto rizikas, o rinkos reguliuotojui – keisti jūrinio vėjo aukcionų sąlygas.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Iranas griežtai atmetė tarptautines išminavimo operacijas Hormuzo sąsiauryje, kurias pasiūlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Toks tarptautinių pajėgų dislokavimas, Teherano teigimu, pažeistų galiojantį pagrindų susitarimą su JAV. Susitarimas numato, kad atsakomybė už išminavimą tenka tik Iranui, tvirtino Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi. Jis taip pat apkaltino Paryžių dar labiau bloginant jau ir taip įtemptą padėtį šiame strategiškai svarbiame Persijos įlankos sąsiauryje, kuriuo taikos metu būdavo gabenama apie 20 proc. pasaulinių naftos ir suskystintų gamtinių dujų atsargų. E. Macronas aptarė Hormuzo sąsiaurio atvėrimo svarbą per Omano sultono Haithamo bin Tariko vizitą Paryžiuje.

Ukraina sulaukė pirmosios 3,9 mlrd. eurų dydžio karinės paramos išmokos iš 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paskolos Kyjivui. Antradienį išmokėta suma skirta bepiločių orlaivių įsigijimui, pranešė Europos Komisija. ES paskola buvo patvirtinta anksčiau šiais metais, pagal ją numatyta skirti 60 mlrd. eurų karinei paramai ir 30 mlrd. – biudžeto paramai 2026 ir 2027 m. Praėjusią savaitę Ukraina gavo pirmąją 3,2 mlrd. eurų dydžio išmoką kaip paramą biudžetui.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas pareiškė, kad jo šalis per ateinančius ketverius metus gynybai išleis rekordinę sumą. Pareigas netrukus paliksiantis Keiras Starmeris, pristatydamas ilgai lauktą 10-ies metų Gynybos investicijų planą paskelbė, kad bendras gynybos biudžetas per ateinančius ketverius metus padidės 15 mlrd. svarų ir pasieks beveik 300 mlrd. svarų (350 mlrd. eurų) sumą. Plane, be kita ko, numatyta per ateinančius ketverius metus daugiau kaip 5 mlrd. svarų skirti bepiločiams orlaiviams ir autonominėms sistemoms, anksčiau pranešime spaudai teigė Gynybos ministerija. Planas pristatytas po mėnesius trukusių ginčų K. Starmerio leiboristų vyriausybėje dėl išteklių, kurių reikia Jungtinės Karalystės ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti kylant įvairioms grėsmėms, taip pat ir iš Rusijos.

Kremlius patvirtino vedantis derybas dėl benzino importo. Rusijos vyriausybė taip siekia stabilizuoti vidaus rinką po virtinės Ukrainos dronų atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas ir energetikos infrastruktūrą. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį patvirtino, kad derybos vyksta aktyviai, tačiau atsisakė įvardyti konkrečias jose dalyvaujančias šalis. Degalų trūkumą Rusijoje šį savaitgalį pripažino ir prezidentas Vladimiras Putinas. Antros pagal dydį žalios naftos eksportuotojos ir trečios pagal dydį rafinuotų naftos produktų eksportuotojos pasaulyje Rusijos benzino gamyba, pasak pranešimų, dėl Ukrainos atakų susitraukė ketvirtadaliu.

Vašingtonas, birželio 30 d. (AFP-ELTA). JAV Aukščiausiasis Teismas antradienį atmetė istorinį prezidento Donaldo Trumpo bandymą apriboti pilietybę pagal gimimo teisę. 

Teismas ilgai lauktu sprendimu paskutinę savo kadencijos dieną 6 balsais prieš 3 nusprendė išlaikyti teisę į Amerikos pilietybę beveik visiems, gimusiems JAV teritorijoje. 

D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą apriboti pilietybę pagal gimimo teisę pirmąją savo prezidentavimo dieną praėjusių metų sausį.

Prezidento įsaku buvo siekiama atimti pilietybę iš nelegalių ir laikinų migrantų vaikų. Tačiau JAV teismas iš pradžių įsaką blokavo, teigdamas, kad tai prieštarauja 14-ajai JAV Konstitucijos pataisai, todėl bylą nagrinėjo Aukščiausiasis Teismas.

Nepaisant to, kad Aukščiausiajame Teisme daugumą sudaro konservatyvūs teisėjai, antradienį jie priėmė D. Trumpui nepalankų sprendimą.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, birželio 30 d. (ELTA). Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Linas Kukuraitis sako, kad su šalies vadovu turėjo dalykišką ir konstruktyvų pokalbį. Politikas teigia vertinantis prezidento rūpestį ir išreikštą lūkestį, kad sveikatos priežiūros sistema stiprėtų.

„Tikrai turėjome labai dalykišką, konstruktyvų susitikimą su jo ekscelencija prezidentu. (…) Vertinu prezidento rūpestį, susidomėjimą ir išreikštą lūkestį, kad sveikatos priežiūros sistema stiprėtų. Norisi prie to prisidėti, pirmiausia – per visuomenės sveikatos stiprinimą. Tikrai mes turime didžiausią išvengiamo mirtingumo lygį Europoje ir čia turime padaryti proveržį, ypač kalbant apie tas pagrindines ligas, dėl kurių žmonės miršta Lietuvoje“, – antradienį Prezidentūroje teigė L. Kukuraitis.

„Bet taip pat ir stiprinant vaikų fizinę ir psichinę sveikatą. Čia yra numatyta tam tikrų žingsnių, kaip galėtume padaryti proveržį. Taip pat kita sritis, kur visą laiką jaučiame įtampą, tai yra vyresnio amžiaus žmonių, asmenų su negalia priežiūra, kur iki šiol dvi sistemos – slaugos ir globos – veikia atskirai. Būtent šitų dviejų sistemų sujungimas ir kokybiškų paslaugų teikimas tiek namuose, tiek dienos stacionaruose, tiek stacionaruose turėtų būti per šiuos keletą metų realizuotas“, – kalbėjo jis. 

Anot politiko, iššūkiai laukia ir dėl pasirengimo sveikatos priežiūros sistemai veikti ekstremalios situacijos atveju.

„Padarytas didžiulis įdirbis dabartinės ministrės, tai tą reikėtų tęsti, kad sveikatos sistema reaguotų greitai ir kokybiškai“, – pabrėžė L. Kukuraitis.

Be to, sakė jis, artėja ir Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

Pasak L. Kukuraičio, jei jis būtų paskirtas ministru, taip pat siektų stiprinti viešąjį sektorių, paslaugų prieinamumą regionuose, mažinti pacientų eiles, kuo esą užsiėmė ir laikinoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Jaučiasi ateinantis į sritį, kurią pažįsta

L. Kukuraičio teigimu, su šalies vadovu buvo kalbėta apie kandidato patirties socialinės apsaugos srityje sąsajas su sveikatos sistema.

„Aš pats socialinės apsaugos sistemoje ateinu iš paslaugų teikėjų, pats ją kūriau ir vysčiau socialines paslaugas. Sveikatos apsaugos priežiūra didžiąja dalimi remiasi būtent paslaugų logika, jų teikimu, tai principai yra labai panašūs“, – tvirtino jis.

„Dėl to jaučiuosi, kad ateinu į tą sritį, kurią pažįstu, nekalbant apie tai, kad sveikatos ir socialinės apsaugos sritis neretai pasaulyje vystoma kaip vienas politinis darinys“, – pabrėžė jis.

Sveikatos priežiūros įstaigų politiką turėtų formuoti politikai

Po susitikimo komentavęs prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, jog šalies vadovas dar nori pasilikti laiko apsispręsti dėl kandidato. Kaip vieną iš priežasčių patarėjas įvardijo šalies vadovo norą įvertinti, ar tikrai kandidatas bus pasirengęs pilnai atlaikyti spaudimą, kylantį iš Valstybinės ligonių kasos (VLK).

Pasak jo, VLK visada pasisako už optimizaciją ir už tai, kad paslaugos būtų teikiamos tik ekonomiškumo pagrindais. Tuo metu pačiam prezidentui, patarėjo teigimu, svarbiausia yra paslaugų prieinamumas regionuose.

Savo ruožtu L. Kukuraitis teigė, kad spaudimo kol kas nepatiria, tačiau susitikus su VLK vadovybe būtų aiškiai iškomunikuoti politiniai prioritetai.

„Pirmiausia, aš nepatiriu jokio spaudimo kol kas. Bet susitikus su VLK vadovybe, aiškiai iškomunikavus politinius prioritetus, aš manau, kad tik įgyvendinimo klausimas, kaip jie bus įgyvendinti“, – sakė jis.

„Kol neprasidėjęs procesas, labai sunku kalbėti apie rizikas“, – pridūrė kandidatas.

Paklaustas, ką papasakojo prezidentui šiuo klausimu, L. Kukuraitis pabrėžė, jog sveikatos priežiūros įstaigų politiką turėtų formuoti būtent politikai, o ne Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios įstaigos.

„VLK, kuri valdo privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas kontraktuodama su sveikatos priežiūros įstaigomis, turi iššūkį, kaip suvaldyti tinkamai pinigus su paslaugų kiekiu. Tai yra didelis vadybinis iššūkis“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

„Bet yra labai svarbu, kad sveikatos priežiūros įstaigų politiką formuotų politikai, vadinasi, ne institucijos, kurios pavaldžios ministerijai, bet pati ministerija. Man atrodo, jeigu yra labai aiškios gairės, kas turi būti padaryta, kad regionuose paslaugų būtų pakankamai ir jos būtų prieinamos, VLK turi surasti sprendinius, kaip tą įgyvendinti“, – tvirtino jis.

Kaip skelbta anksčiau, prezidentas LNK televizijai sakė turintis klausimų, ar į sveikatos apsaugos ministrus demokratų siūlomam L. Kukuraičiui tikrai pavyks suvaldyti situaciją sudėtingoje sistemoje. 

ELTA primena, kad prezidentas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo Mindaugą Sinkevičių paskyrė premjeru. Šiai kandidatūrai antradienį pritarė Seimas. 

Po šio Seimo sprendimo M. Sinkevičius ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti Seimui svarstyti Vyriausybės programą.

Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.

Valdančiąją koaliciją sudariusios Seimo socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos pasidalino ministerijų kuravimą.

Demokratams priskirtos Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos. Jungtinė „valstiečių“ frakcija išlaikys vadovavimą Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms. Socialdemokratai deleguos ministrus į likusias ministerijas.

(papildyta „Foto“ skiltis)

Vilnius, birželio 30 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos birželio 30 d. įvykius Lietuvoje.

Vilnius, birželio 30 d. (ELTA). Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios leis išsaugoti socialines garantijas ir išmokas tiems asmenims su negalia, kuriems darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus pagal ankstesnę, iki 2024 metų galiojusią tvarką.

Pasak Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkės, socialdemokratės Indrės Kižienės, žmonės su negalia, kurių darbingumas buvo vertintas pagal senąją tvarką, ir toliau gaus tokio pat dydžio išmokas. Taip pat numatyta išmokėti šalpos negalios pensijos nepriemoką, taip kompensuojant praradimus, patirtus dėl pasikeitusios tvarkos.

„Žmonės su negalia neturi atsidurti blogesnėje padėtyje vien dėl to, kad jų negalia buvo įvertinta anksčiau. Jei pagal naująją tvarką negalia pripažįstama ilgalaike, to paties turi tikėtis ir tie, kurie senatvės pensijos amžių pasiekė galiojant senajai sistemai. Šiuo sprendimu siekiame aiškumo, stabilumo ir socialinio teisingumo“, – sako įstatymo pataisų iniciatorė I. Kižienė.

Seimas nustatė aiškią taisyklę: jeigu žmogui iki 2023 metų pabaigos darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus, sulaukus šio amžiaus, jis automatiškai bus laikomas lygiu neterminuotam dalyvumo lygiui. Priėmus įstatymų pakeitimus, I. Kižienės teigimu, žmonėms nebereikės papildomai kreiptis į institucijas dėl savo statuso patvirtinimo, įstatymas užtikrins, kad anksčiau suteiktos garantijos bus išsaugotos.

Antradienį Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas vienbalsiai palaikė 97 Seimo nariai. Už Šalpos pensijų įstatymo pakeitimus balsavo 95 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 2 susilaikė. 

Kaip pastebi ELTA, pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusį teisinį reglamentavimą darbingumo lygis buvo nustatomas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, o neterminuotai galėjo būti nustatytas tik išimtiniais atvejais, t. y., dėl profesinės ligos arba nelaimingo atsitikimo darbe. 

2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui, suaugusiems, įskaitant ir senatvės pensijos amžiaus asmenis, dalyvumo lygis gali būti nustatomas neterminuotai.

Kyjivas, birželio 30 d. (Ukrinform-ELTA). Ukraina niekada nesutiks su jokiais mėginimais įteisinti Rusijos laikiną Krymo okupaciją ar suabejoti jos suverenitetu pusiasalyje, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų viceministras Jevgenijus Perebijinis, atidarydamas penktąjį tarptautinį vadinamosios Krymo platformos ekspertų forumą.

„Krymas neabejotinai bus Ukrainos. Krymas neabejotinai bus deokupuotas. Žinoma, mūsų prioritetas yra diplomatinės pastangos, tačiau kadangi Rusija šiuo metu nėra joms pasirengusi, mūsų saugumo ir gynybos pajėgos daro viską, kas įmanoma – ir neįmanoma – kad Ukrainos žemėje būtų atkurta taika ir Krymas būtų grąžintas Ukrainai“, – sakė jis. 

J. Perebijinis pabrėžė, kad Ukraina niekada nesutiks su jokiais mėginimais įteisinti Krymo okupaciją ar abejoti jos suverenitetu pusiasalyje. 

Pasak užsienio reikalų viceministro, Kyjivas įsitikinęs, kad ilgalaikė ir teisinga taika neįmanoma neatkūrus Ukrainos teritorinio vientisumo pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas. 

Jis pridūrė, kad kova pirmiausia vyksta dėl žmonių, kai kurie iš jų gyvena okupacijos sąlygomis daugiau nei 12 metų ir kasdien susiduria su represijomis bei persekiojimu. 

Prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad Ukraina tęsia kasdienes pastangas atgauti Krymą ir neleis Rusijai „normalizuoti“ pusiasalio okupacijos.