Vilnius, gegužės 12 d. (ELTA). Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui užsiminus, kad politinėms jėgoms gali tekti parengti bendrą sutarimą dėl priemonių, siekiant išspręsti demografinę krizę, tokią idėją socdemų vedamos koalicijos partneriai vertina nevienodai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga tikina, kad bendro susitarimo reikia, nes demografijos klausimas yra opi problema. Tuo metu „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis svarsto, kad įvairių iniciatyvų galima imtis ir be papildomų susitarimų.

„Manau, kad tikrai reikia. Aš ne kartą esu minėjęs, kad demografijos problema yra tikrai ne mažesnės svarbos negu gynybos klausimas. Jeigu mes tokiais greičiais trauksimės, o aišku, kad panašiai ir bus. Reikia jau dabar pagalvoti, ką darysime, kai reikės pasirūpinti vyresniais žmonėmis, kai jaunų žmonių, kurie mokės mokesčius bus ženkliai mažiau“, – Eltai teigė A. Veryga.

„Tikrai reikėtų bendro sutarimo, matymo. Čia būtų gera mintis“, – akcentavo jis. 

Politiko teigimu, nors ir ne visais klausimais, bet skirtingų pažiūrų partijos galėtų rasti bendrų sąlyčio taškų demografijos tema. 

„Manau, kad rastų. Ne dėl visko, ko gero, sutarsime. Ir dabar matote, kad ne dėl visko sutariame. Bet nelabai rasite žmonių, kurie bandytų neigti, kad bus bėda su pensijomis, mokesčiais, darželiais, sveikatos priežiūra“, – tikino jis. 

R. Žemaitaitis: įgyvendinti galima ir be susitarimų

Tuo metu „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis sako, kad „aušriečiai“ prie šios iniciatyvos prisidėtų, tačiau turėtų savų sąlygų, kas turėtų atsidurti susitarime.

„Faktas, kad mes prisidėtume. Viena iš sąlygų būtų Lietuvoje drausti abortus, išskyrus, jeigu buvo kriminalinis išžaginimas arba prievartavimo atvejis (...) Pagalbinis apvaisinimas turėtų būti tik susituokusioms poroms arba poroms, skirtingų lyčių, kurios yra registravusios savo partnerystę“, – Eltai teigė R. Žemaitaitis.

Vis tik, politikas svarstė, kad sprendimus dėl demografijos galima priimti ir be papildomų susitarimų. 

„Galėtų rasti, tik klausimas, kiek gali turėti įtakos toks sprendimas. Tų susitarimų mes turime ir švietime, ir kitur, labai daug susitarimų yra prisirašyta. Labai paprastas dalykas, ar paskui jų laikysimės, įgyvendinsime? Manau, kad ir be susitarimų būtų galima šitą dalyką daryti“, – dėstė R. Žemaitaitis. 

„Sprendimai yra daromi čia ir dabar. Jau ir dabar galėjome (juos padaryti – ELTA). (...) Čia nereikia susitarimo, paimkime sprendimą (uždrausti abortus – ELTA) ir turėsime situaciją“, – pabrėžė jis. 

Kaip skelbta, interviu Eltai M. Sinkevičius užsiminė, kad politinėms partijoms gali tekti parengti bendrą sutarimą dėl priemonių, siekiant išspręsti demografinę krizę. Pasak jo, šis klausimas yra egzistencinė valstybės tema. 

„Mūsų kolegos sako, reikia atnaujinti tą partinį susitarimą dėl saugumo ir gynybos. Gerai, galime, čia yra įprastai konservatorių iniciatyva, kad susitarkime. Tačiau susitarkime, ką mes darome su egzistencine valstybine, politine situacija dėl demografijos“, – interviu Eltai teigė M. Sinkevičius.

„Aš manau, kad reikės prie to sėsti ir tartis. Tų iniciatyvų bus: prezidentas siūlys priemones, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlys, ir partijos pasiūlys. Tų priemonių tiek ir tiek yra: ir išmokos, ir vaiko priežiūros pinigai, ir lubos keliamos. Tačiau situacija tai radikaliai, esmingai nesikeičia. O čia yra fundamentali, valstybės egzistencinė tema“, – paklaustas, ar šiuo klausimu reikėtų politinių partijų susitarimo, atsakė jis. 

Idėją dėl šio susitarimo teigiamai įvertino ir opozicinių partijų lyderiai.

Kaip skelbta, balandžio pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą, užtikrinant vienodas galimybes susilaukti vaikų vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms, įveikė pirmąjį balsavimą Seime. 

Siekiant gerinti šalies demografinę situaciją ir padidinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų, taip pat siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, kartu gyvenantiems ne mažiau nei vienerius metus, ir vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta. 

Kovą Vyriausybė 2027–2028 m. paskelbė Šeimos metais – aštuonios ministerijos siūlo šeimos politikos priemones, skirtas demografijos krizei spręsti. 

Pernai lapkritį premjerė Inga Ruginienė pristatė planus keisti vaiko priežiūros atostogų pavadinimą, Vyriausybė paskelbė viešą konkursą.

Londonas, gegužės 12 d. (ELTA). Miatta Fahnbulleh tapo pirmąja ministre, atsistatydinusia iš Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Keiro Starmerio vyriausybės, ir paragino premjerą trauktis, rašo „The Guardian“.

Bendruomenių ministrė atsistatydino tuo metu, kai vienas iš artimiausių K. Starmerio padėjėjų atsisakė pasakyti, ar jis ves Leiboristų partiją į kitus rinkimus, nes jis susilaukia vis daugiau raginimų palikti postą.

Artimas K. Starmerio sąjungininkas, jo vyriausiasis sekretorius Darrenas Jonesas antradienį pareiškė, kad ministras pirmininkas „girdi kolegas“, kurie prašo jo nustatyti pasitraukimo tvarkaraštį, tačiau pats priims sprendimus dėl tolesnių veiksmų. Jis įspėjo premjero varžovus, kad tai yra „varginantis“ darbas.

„Visi, kurie mano, kad gali tiesiog pradėti ministro pirmininko darbą ir išspręsti visas mūsų problemas tarsi antrasis Mesijas, tikriausiai nėra pakankamai gerai apgalvoję, kaip tai sunku“, – sakė jis.

M. Fahnbulleh, kuri yra artima energetikos sekretoriui Edui Milibandui, nurodė, kad ragina „ministrą pirmininką pasielgti teisingai šalies ir partijos atžvilgiu ir nustatyti sklandaus perėjimo tvarkaraštį“.

Pekamui atstovaujanti parlamentarė pažymėjo, kad vietos valdžios rinkimuose buvo girdima žinia, jog ministras pirmininkas „prarado visuomenės pasitikėjimą“.

Praėjusią savaitę Anglijoje, Velse ir Škotijoje vykusiems rinkimams pasibaigus skaudžiais rezultatais, daugiau kaip 70 Leiboristų partijos parlamentarų viešai paragino K. Starmerį trauktis.

Pirmadienį sakydamas kalbą, K. Starmeris savo ruožtu pabrėžė, kad neatsistatydins ir įrodys, jog juo abejojantys žmonės klysta, ir kad stos į kovą dėl vadovo posto.  

Vilnius, gegužės 12 d. (ELTA). Naujienų portalo „15 min“ žurnalistiniam tyrimui atskleidus, kad premjerės Ingos Ruginienės visuomeninio patarėjo Vigilijaus Juknos valdomos įmonės organizuojami ūkininkų mokymai už Europos Sąjungos (ES) lėšas vyksta tuščiose auditorijose, Vyriausybės vadovės patarėjas Ignas Dobrovolskas tikina, jog V. Juknos bus prašoma pateikti atitinkamus paaiškinimus. 

„Šiandien paviešintos tyrimo dėl V. Juknos veiklos, nesusijusios su jo darbu Vyriausybėje, detalės yra naujos, nors šia tema žiniasklaida domėjosi ir anksčiau – pats dėl šios temos esu gavęs užklausą dar sausio mėnesį“, – Eltai nurodė premjerės patarėjas. 

„Po paskelbto tyrimo p. Juknos bus paprašyta pateikti paaiškinimus. Į tyrime keliamus klausimus pirmiausia turi atsakyti pats p. Jukna, jo paaiškinimų taip pat lauks premjerės komanda. Jei yra indikacijų dėl galimų teisės pažeidimų, jas taip pat turi įvertinti kompetentingos teisėsaugos institucijos. Išsamesni vertinimai galės būti pateikti gavus p. Juknos paaiškinimus“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbta, naujienų portalas „15min“ antradienį paskelbė žurnalistinį tyrimą, kurio metu išsiaiškinta, jog premjerės Ingos Ruginienės visuomeninio patarėjo Vigilijaus Juknos įmonė „Mokslinės paslaugos“ bei jo vadovaujama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademija formaliai organizuoja ūkininkų mokymus, finansuojamus Europos Sąjungos (ES) lėšomis, kuriuose niekas nedalyvauja. 

Naujienų portalas nurodo, jog Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) profesiniams ūkininkų mokymams jau skyrė daugiau nei 200 tūkst. iš 300 tūkst. suplanuotos ES paramos, nors, pagal projektų taisykles, auditorijoje nepasirodžius bent dvylikai dalyvių, jis turėtų būti atšaukiamas.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį žurnalistams sakė situaciją vertinantis blogai, o prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog jei paaiškėtų, kad pateikta informacija yra teisingai, tai esą nepuoštų Vyriausybės kanceliarijos. Be to, pastarasis ragino I. Ruginienę iš arčiau susipažinti su tyrimo informacija. 

ELTA primena, kad V. Jukna dirbo ir buvusio premjero Gintauto Palucko komandoje. Tuomet jis ėjo patarėjo žemės ūkio klausimais pareigas. Prieš tai jis ėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos vyriausiojo mokslo darbuotojo bei Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro vadovo pareigas. 2020–2024 m. V. Jukna buvo Seimo Kaimo reikalų komiteto narys.

(atnaujintas pavadinimas, atnaujinimai ir patikslinimai visame tekste)

Vilnius, gegužės 12 d. (ELTA). Iniciatyvą panaikinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadas svarstantis parlamentas nusprendė atidėti šį klausimą iki kito posėdžio. 

Seimas pritarė konservatorių Mindaugo Lingės, Arvydo Anušausko ir Mato Maldekio siūlymui panaikinus komisijos išvadas, išslaptinti šiuo metu jose įslaptintą informaciją. 

Už tokį siūlymą balsavo 55 parlamentarai, 33 pasisakė prieš, o dar 17 susilaikė. 

Tiesa, netrukus konservatorius M. Lingė pristatė siūlymą išsaugoti vadinamosios pranešėjo komisijos surinktą medžiagą saugoti neribotą laiką. 

„Šis pasiūlymas buvo įregistruotas galbūt labiau prevenciniu (būdu – ELTA), mažai tikintis to pirminio balavimo, kur Seimas apsisprendė išslaptinti surinktą medžiagą, bet bet kuriuo atveju šis pasiūlymas neprieštarauja bendrai teisės dokumento logikai ir tikrai yra vertingas (…). Pasiūlymas yra paprastas – kad bent jau būtų saugoma neribotą laiką ir tie, kas turi teisę susipažinti, galėtų susipažinti“, – aiškino M. Lingė. 

„Aktualu išlaikyti nuostatą, kad medžiaga galėtų būti saugoma, o ne naikinama“, – teigė parlamentaras. 

NSGK svarstymo metu tokį siūlymą buvo atmetęs. 

„Komitetas apsvarstė minėta nutarimą ir, kaip minėjau, pačiam dokumento projektui buvo pritarta, o kolegų pasiūlytai pataisai nebuvo pritarta, atsižvelgiant į VSD išsakytus argumentus“, – kalbėjo R. Sinkevičius. 

Vis dėlto, pasiūlymui pritarė 55 parlamentarai, 30 pasisakė prieš, o 15 susilaikė. 

Atsižvelgiant į tokius balsavimo rezultatus, R. Sinkevičius paprašė grąžinti projektą svarstyti komitetui. 

„Kadangi priimtos pataisos šiek tiek keičia sprendimo esmę, prašau nutarimo projektą leisti grąžinti iš naujo NSGK pakartotiniam svarstymui“, – sakė NSGK vadovas. 

Šiai iniciatyvai Seimas po pateikimo pritarė gruodį. 

NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius kartu su nariais Pauliumi Visocku ir Tomu Martinaičiu parengė siūlymą naikinti vadinamosios VSD pranešėjo komisijos išvadas. 

Pats R. Sinkevičius tuomet tikino, kad šia iniciatyva siekiama įgyvendinti KT nutarimą. 

ELTA primena, kad KT yra konstatavęs, jog Seimo sprendimas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ištirti VSD pranešėjo informaciją ir vėliau patvirtintos šios tyrimo išvados prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Nurodyta, kad formuodamas komisiją ir jai skirtas užduotis bei patvirtindamas jos išvadas, parlamentas pažeidė iš Konstitucijos kylančius atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus.

2024 metų birželį Seimas pritarė VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms.

Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog tuometis VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas metė šešėlį ir ant Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. 

Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. 

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo Tomo Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

KT pripažinus, kad komisijos sudarymą numatantis Seimo nutarimas prieštarauja Konstitucijai, antikonstituciniu pripažintas ir jos išvadas patvirtinantis parlamento nutarimas.

Niujorkas, gegužės 12 d. (AFP-ELTA). JAV skaidrumo gynimo grupė Niujorke atidarė laikiną parodą, kurioje eksponuojamas tik vienas tekstas – visų JAV teisingumo departamento paskelbtų bylų, susijusių su finansininku ir nuteistu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu, atspaudas – maždaug 3,5 mln. puslapių. 

Biblioteka, pavadinta „Donaldo J. Trumpo ir Jeffrey Epsteino memorialinė skaitykla“, įrišo visus pagal Epsteino bylų skaidrumo įstatymą paskelbtus dokumentus į 3437 tomus, visi sunumeruoti ir sudėti į lentynas.

„Tiesą sunku paneigti, kai ji atspausdinta ir įrišta jums pamatyti“, – rašoma ekspoziciją surengusios Vašingtone įsikūrusios ne pelno siekiančios organizacijos „Primary Facts Institute“ svetainėje. 

Norintieji pamatyti bylas Tribekos bibliotekoje gali tai padaryti užsiregistravę internetu. 

Tačiau dėl Teisingumo departamento padarytų klaidų, kai nebuvo redaguotos kai kurių į dokumentus įtrauktų aukų pavardės, plačiajai visuomenei neleidžiama susipažinti su bylomis. Parodoje siūlomos išimtys kai kuriems specialistams, pavyzdžiui, žurnalistams ir teisininkams. 

Parodoje taip pat pateikiama informacija apie ilgalaikius prezidento Donaldo Trumpo ir J. Epsteino santykius. J. Epsteinas mirė federalinėje areštinėje 2019 m., laukdamas teismo dėl kaltinimų prekyba žmonėmis su tikslu seksualiai juos išnaudoti, įskaitant nepilnamečius.

Jiedu daug dešimtmečių buvo draugai, bet, kaip pranešama, 2004 m. susipyko dėl nekilnojamojo turto sandorio. Pranešta, kad tada D. Trumpas pasmerkė buvusį sąjungininką. Jis ne kartą neigė padaręs ką nors bloga, nors minimas vadinamosiose Epsteino bylose.

„Esame demokratiją remianti organizacija, kurios tikslas – šviesti visuomenę, pasitelkiant tokio tipo muziejus ir kitas realias patirtis, kad žmonės žinotų apie korupciją Jungtinėse Valstijose ir pavojus demokratijai“, – sakė Davidas Garrettas, vienas iš projekto kūrėjų. 

Jis teigė manantis, kad „reikia tikro visuomenės pasipiktinimo“ D. Trumpo administracijos požiūriu į dokumentų paviešinimą, daugelis kaltina teisingumo pareigūnus slepiant D. Trumpo ir J. Epsteino ryšius. D. Garrettas pridūrė, kad šia paroda siekiama „padėti sukelti visuomenės pasipiktinimą, kad būtų prisiimta tikra atsakomybė“.

Paroda visuomenei atvira iki gegužės 21 dienos.

Maskva, gegužės 12 d. (ELTA). Maskvos teismas už akių skyrė televizijos kanalo „Dožd“ vyriausiajam redaktoriui Tichonui Dziadkai aštuonerių metų kalėjimo bausmę už tai, kad neva skleidė „melagingą informaciją“ apie Rusijos kariuomenę, remdamasis teismo spaudos tarnybos paskelbta informacija pranešė platformoje „Telegram“ veikiantis Rusijos naujienų kanalas „Ostorožno Novosti“.

Anot naujienų portalo „Meduza“, T. Dziadkai taip pat buvo skirta 250 tūkst. rublių bauda bei uždrausta ketverius metus prižiūrėti socialinių tinklų paskyras. Prokurorai prašė jam skirti aštuonerių metų laisvės atėmimo ir 5,9 mln. rublių baudą.

2025 m. spalį teismas už akių priėmė nutartį dėl T. Dziadkos suėmimo, be to, jis buvo įtrauktas į Rusijos teroristų ir ekstremistų sąrašą. Prokurorai teigė, kad televizijos kanalo „Dožd“ vyriausiasis redaktorius savo platformos „Telegram“ kanale paskelbė du įrašus, kuriuose buvo pateikta „melaginga informacija apie smurtinius Rusijos kariuomenės veiksmus“ Ukrainoje, įskaitant teiginius apie civilių žudymą Bučoje ir Irpine juos „sušaudant“ bei Ukrainos miestų naikinimą.

Nepriklausomas Rusijos naujienų kanalas „Mediazona“ paaiškino, kad minėtuose įrašuose buvo pateiktos nuorodos į reportažą iš Bučos ir leidinio „The New York Times“ tyrimą, susijusį su civilių žudynėmis Kyjivo regione.

2026 m. vasarį Maskvos teismas aštuonerių metų kalėjimo bausmę už akių skyrė ir nepriklausomo Rusijos televizijos kanalo „Dožd“ naujienų skyriaus vadovei Jekaterinai Kotrikadzei, taip pat kaltindamas ją skleidus „melagingą informaciją“ apie kariuomenę. Toji baudžiamoji byla buvo iškelta dėl įrašų, kuriuos ji 2022 m. pavasarį paskelbė savo platformos „Telegram“ kanale, įskaitant pasakojimus apie civilių žudynes Bučoje ir trijų mėnesių mergaitės bei jos motinos žūtį per raketos smūgį Odesoje.

Vilnius, gegužės 12 d. (ELTA). Valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“ paskelbė viešąjį pirkimą šešioms dinaminėms sunkiasvorio transporto priemonių svėrimo sistemoms įrengti pagrindiniuose šalies magistraliniuose keliuose.

Planuojama, kad sutartis su tiekėju bus pasirašyta iki šių metų trečiojo ketvirčio pabaigos, o per metus svarstyklės turėtų būti įdiegtos ir pradėti veikti. Iš viso tokių svarstyklių per artimiausius trejus metus ketinama įsigyti 18.

„Dinaminių svarstyklių įrengimas keliuose leis realiuoju laiku identifikuoti perkrautas transporto priemones, mažinti kelių dangos nusidėvėjimą ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp vežėjų. Tokiu būdu bus efektyviai saugomi Lietuvos keliai, o tai yra ilgalaikė investicija į saugesnę ir ekonomiškai tvaresnę transporto infrastruktūrą“,  – pranešime cituojamas „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas. 

Savo ruožtu susisiekimo ministras Juras Taminskas pažymėjo, kad šie pokyčiai yra aiškus signalas vežėjams dėl griežtėjančios kontrolės keliuose.

„Diegsime modernias dinamines svarstykles pagrindiniuose keliuose. Jos veiks panašiai kaip greičio matuokliai – automatiškai fiksuos pažeidimus ir leis nedelsiant taikyti atsakomybę. Tad siunčiame aiškią žinią – piktnaudžiavimui keliuose vietos nebėra, o už pažeidimus teks atsakyti iškart“, – akcentavo J. Taminskas.

Pasak bendrovės, pirmosios šešios sistemos bus įrengtos magistraliniuose keliuose A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A2 Vilnius–Panevėžys, A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga.

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi tokio tipo svėrimo vietos, dar viena atnaujinama įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą.

Pagal galiojančius reikalavimus, sunkiasvorių transporto priemonių bendroji masė ribojama iki 40 tonų, tačiau šių ribojimų neretai nesilaikoma.

Ministerijos duomenimis, 2024 metais apie 25 proc. krovininių transporto priemonių pažeidė leistinas bendrosios masės ar ašių apkrovas. 

Tel Avivas, gegužės 12 d. (AFP-ELTA). „Hamas“ ir jos sąjungininkai per 2023 m. spalio 7 d. įvykdytą išpuolį prieš Izraelį bei pagrobtų ir į Gazą išvežtų įkaitų atžvilgiu vykdė „sistemingą ir plačiai paplitusį“ seksualinį smurtą, teigiama antradienį nepriklausomos Izraelio tyrimo komisijos paskelbtoje ataskaitoje.

Siekiant nustatyti visą per išpuolį ir paskiau Gazos Ruože kilusiame kare įkaitų atžvilgiu įvykdyto seksualinio smurto mastą, Pilietinės spalio 7 d. „Hamas“ nusikaltimų prieš moteris ir vaikus tyrimų komisijos paskelbtoje 300 puslapių ataskaitoje remiamasi kitų institucijų, įskaitant Jungtines Tautas, ligi šiol atliktais tyrimais.

„Po dvejus metus trukusio nepriklausomo tyrimo Pilietinė komisija padarė išvadą, kad seksualinis ir lytinis smurtas buvo sistemingas, plačiai paplitęs ir neatsiejamas nuo spalio 7 d. išpuolių bei jų pasekmių“, – savo ataskaitoje rašė ši institucija, kurią 2023 m. lapkritį įkūrė vienas Izraelio teisės ekspertas.

„Įvairiose vietovėse ir įvairiais antpuolio etapais, įskaitant pagrobimą, pervežimą ir nelaisvę, „Hamas“ ir jos bendrininkai aukų atžvilgiu nuolat taikė seksualinio išnaudojimo ir kankinimo taktiką“, – teigiama ataskaitoje.

„Šiems nusikaltimams buvo būdingas ypatingas žiaurumas ir didžiulės žmonių kančios, kurios dažnai buvo sukeliamos siekiant sustiprinti baimę ir pažeminimą“, – rašo tyrėjai.

Jie teigė naudoję medžiagą, surinktą iš įvairių vietų, įskaitant gyvenamuosius rajonus, muzikos festivalio „Nova“ teritoriją ir apylinkes, kelius bei slėptuves, karines bazes ir patalpas, kuriose buvo atpažįstami aukų kūnai.

„Ataskaitoje remiamasi išsamia faktine medžiaga, įskaitant autentiškus išgyvenusiųjų ir liudytojų parodymus, interviu, nuotraukas, vaizdo įrašus, oficialius dokumentus ir kitą pirminę medžiagą iš išpuolių vietų“, – teigiama ataskaitoje.

Komisija teigė, kad sistemingai peržiūrėjo daugiau nei 10 tūkst. nuotraukų ir vaizdo įrašų fragmentų, susijusių su išpuoliu, o vaizdinės medžiagos analizė truko daugiau nei 1,8 tūkst. valandų.

Komisija nurodė, kad surengė iš viso daugiau nei 430 oficialių ir neoficialių pokalbių, apklausų bei susitikimų su išgyvenusiaisiais, liudytojais, grįžusiais įkaitais, ekspertais ir šeimų nariais.

„Seksualinio pobūdžio kankinimai Gazos Ruože truko ilgą laiką. Kai kuriais atvejais seksualinis ir lyties pagrindu vykdytas įkaitų išnaudojimas tęsdavosi mėnesių mėnesius“, – teigė ji.

„Mūsų išvada yra vienareikšmė: seksualinis ir lytinis smurtas buvo viena iš pagrindinių spalio 7 d. išpuolio ir įkaitų nelaisvės dalis“, – teigiama komisijos ataskaitoje.

„Pilietinės komisijos išvados rodo, kad pagal tarptautinę teisę šie nusikaltimai laikomi karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ir genocido veiksmais“, – pareiškė tyrėjai.

„Hamas“ šiuos kaltinimus neigia nuo pat 2023 m.

Didžiulė trauma

Komisija teigė, kad daugelis šių nusikaltimų aukų neišgyveno ir negalėjo duoti parodymų.

„Kitos ir toliau kenčia didžiulę traumą“, – teigiama pranešime, pažymint, kad organizacijos veikla „skirta užtikrinti, jog aukų patirtos kančios nebūtų neigiamos, ištrintos ar pamirštos“.

Oficialiais duomenimis grindžiamu naujienų agentūros AFP skaičiavimu, per netikėtą „Hamas“ išpuolį Izraelyje žuvo 1 221 žmogus, daugelis iš žuvusiųjų buvo civiliai.

Per atsakomąją Izraelio karinę operaciją Gazos Ruožas, kuriame gyvena 2,2 milijono žmonių, buvo visiškai nuniokotas ir, kaip teigia „Hamas“ kontroliuojama šio teritorijos sveikatos apsaugos ministerija, kurios duomenis JT laiko patikimais, žuvo daugiau nei 72 tūkst. žmonių.

Be to, spalio 7 d. išpuolio metu smogikai paėmė 251 įkaitą, iš kurių 44 jau buvo negyvi.

Iš 207 gyvais paimtų įkaitų 41 mirė arba buvo nužudytas nelaisvėje.

Paskutiniai likę įkaitai buvo paleisti 2025 m. spalį pagal tą mėnesį Jungtinėms Valstijoms nuolat spaudžiant įsigaliojusios trapios paliaubų sutarties sąlygas.

Vilnius, gegužės 12 d. (ELTA). Lietuvos kariuomenės logistinius pajėgumus papildė nauji sunkvežimiai ir kurovežiai. Bendra jų vertė siekia apie 6 mln. eurų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pasak institucijos, kariuomenei perduoti „Mercedes-Benz Arocs“ sunkvežimiai yra skirti konteineriams ir platformoms gabenti. Šių transporto priemonių įsigijimo sutarties vertė siekia apie 3,7 mln. eurų.

Tuo metu kariuomenę papildę „Renault K“ kurovežiai, kurių sutarties vertė siekia apie 2,3 mln. eurų, bus naudojami naikintuvų eskadrilės aprūpinimui kuru.

Vilnius,  gegužės 12 d. (ELTA). Teisėsauga toliau tiria kovą Vilniuje įvykusį incidentą, po kurio policija sulaikė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) docentą Konstantiną Andrijauską. Dėl šio įvykio atliekami du ikiteisminiai tyrimai, kurių viename politologui pareikšti įtarimai, o kitame jis yra nukentėjusysis.

Policija anksčiau pranešė, kad minint Kovo 11-ąją, Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vilniuje vyras suplėšė plakatą, kuris buvo pakabintas ant Mikalojaus Čiurlionio gatvėje esančio tilto. Plakatas buvo su užrašu „Lietuva lietuviams“. Anot teisėsaugos, minėtas vyras taip pat įsivėlė į konfliktą su plakato savininku ir galimai jam trenkė. Vėliau buvo patvirtina, kad plakatą suplėšė VU TSPMI docentas K. Andrijauskas, jį policija buvo sulaikiusi.

Po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas K. Andrijausko atžvilgiu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, politologui buvo pareikšti įtarimai, skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šiame tyrime vienas asmuo (gim. 1986 m.) pripažintas nukentėjusiuoju. 

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Gaudentas Balčiūnas Eltai sakė, kad tyrimas artėja prie baigiamosios stadijos. 

„Manau, kad taip, tyrimas eina į baigiamąją stadiją. Šiai dienai reikia tik sulaukti specialistų išvadų“, – teigė prokuroras.

Jis tiksliau neįvardijo, kokių konkrečiai išvadų laukiama, bet užsiminė, kad jos susijusios su asmens sveikatos būkle. 

Po incidento dėl suplėšyto plakato į teisėsaugą kreipėsi ir pats K. Andrijauskas. Po jo kreipimosi pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas – dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir dėl neteisėto laisvės atėmimo. 

Šį tyrimą kuruojantis Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Mantas Januškevičius Eltai sakė, kad K. Andrijauskas buvo apklaustas ir tyrime pripažintas nukentėjusiuoju. 

„Jis yra pripažintas nukentėjusiuoju“, – sakė prokuroras.

Anot jo, atliekant tyrimą, kol kas įtarimai niekam nėra pareikšti.

Politologas pripažino suplėšęs plakatą, tačiau neigia smurtavęs

Asociacijos „Šeima Tauta Valstybė“ vadovas Raimondas Šimaitis socialiniuose tinkluose skelbė, kad kovo 11-ąją K. Andrijauskas Vilniuje nuplėšė patriotišką tentą su Vincu Kudirka nuo Čiurlionio tilto prie Vingio parko, kur grupė žmonių, laikančių Lietuvos vėliavas, šventė Kovo 11-osios šventę, o juos pačius apšaukė ekstremistais ir puolė stumdyti ten buvusius nepilnamečius, kurie bandė neleisti atlikti neteisėtų veiksmų. 

Be to, pasak R. Šimaičio, sulaikomas VU TSPMI docentas sumušė vieną asmenį, pastarasis dėl patirtų sužalojimų buvo išvežtas į greitosios pagalbos ligoninę. R. Šimaitis taip pat paviešino medicininius duomenis apie nukentėjusiajam suteiktą medikų pagalbą. 

Tuo metu K. Andrijauskas socialinio tinkle „Facebook“ paskelbė, kad jis nuo viaduko nuplėšė plakatą su užrašu „Lietuva lietuviams“, bet neigė smurtavęs prieš žmones. Politologas taip pat neigė vartojęs necenzūrinius žodžius.

„Taip – kovo 11 dienos popietę nutraukiau ant netoli mano namų, esančio Čiurlionio g., viaduko buvusį plakatą su užrašu „Lietuva lietuviams“. Šiame etape žinotina tai, kad laikau šį lozungą radikaliu ir ekstremistiniu, kadangi jame matau neapykantos kalbą ir tautinės nesantaikos kurstymą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė K. Andrijauskas.

Internete taip pat paskelbtas įrašas, kuriame matyti ant žemės gulintis ir antrankiais surakintas K. Andrijauskas. Paskui jį surakintą antrankiais nusiveda pareigūnai.