Maskva, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Du aukščiausi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnai penktadienį pranešė pirmą kartą po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą apsilankę Maskvoje. 

Laikinai einantis ESBO vadovo pareigas Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas ir ESBO generalinis sekretorius Feridunas Hadi Sinirlioglu susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ketvirtadienį ir penktadienį. 

„Be dialogo nėra pasitikėjimo“, – Vienoje žurnalistams sakė I. Cassisas apie keturias valandas trukusius pokalbius su S. Lavrovu. 

Pasak jo, tikslas buvo „parodyti norą susisiekti, pasirengimą kalbėtis ir išklausyti". Tas noras buvo parodytas ir tai gali būti atspirties taškas, pridūrė jis. 

I. Cassisas ir F. H. Sinirlioglu pirmadienį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. 

Trečiadienį ir ketvirtadienį Ukraina, Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos Abu Dabyje surengė trišales derybas, Vašingtonui tarpininkaujant pastangoms užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą. 

I. Cassisas teigė, kad ESBO galėtų pasinaudoti savo patirtimi ir pasiųsti „stebėjimo ir patikros misiją“, jei būtų susitarta dėl paliaubų. 

ESBO pareiškime sakoma, kad per derybas su S. Lavrovu I. Cassisas ir F. H. Sinirlioglu „pabrėžė būtinybę nutraukti karą Ukrainoje“. „Jie pabrėžė, kad karas pareikalavo daug aukų ir žmonės toliau žūva“, – priduriama pranešime. 

Vienoje įsikūrusi ESBO, atsiradusi šaltojo karo metu, mėgina grįžti į diplomatinę areną, kai po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį buvo Kremlius nustumtą į šalį. ESBO stebėjimo misija Rytų Ukrainoje 2014 m. skubiai išvyko, kai Rusija ten pradėjo puolimą. 

Trys ukrainiečiai, dirbę pagal oficialų ESBO mandatą, buvo suimti 2022 m. balandžio mėnesį ir vėliau nuteisti už šnipinėjimą. Jie vis dar laikomi Rusijoje arba Rusijos okupuotoje teritorijoje. ESBO, jų suėmimą pavadinusi savavališku, jau seniai mėgina derėtis dėl jų paleidimo. 

„Esama pažangos ir tikiuosi, kad ateinančiomis savaitėmis pamatysime rezultatus. Artimiausiomis dienomis tai labai atidžiai stebėsiu“, – sakė F. H. Sinirlioglu.

Vilnius, vasario 6 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė užuojautą per mečetės bombardavimą Pakistane žuvusių žmonių artimiesiems, taip pat visiems per sprogimą nukentėjusiems asmenims.

„Esu sugniuždytas žinios apie mirtiną sprogimą šiitų mečetėje Islamabade, Pakistane. Mano mintys su aukomis, jų šeimomis ir visais nukentėjusiaisiais. Mes solidarizuojamės prieš terorizmą visomis formomis“, – penktadienį socialinio tinklo „X“ paskyroje teigė ministras. 

Kaip skelbta, savižudžiui sprogdintojui per penktadienio pamaldas užpuolus šiitų mečetę Pakistano sostinėje, žuvo mažiausiai 31 žmogus, o dar daugiau kaip 150 buvo sužeista, pranešė policija.

Šiitai musulmonai sudaro apie 20 proc. Pakistano gyventojų, kurių iš viso yra beveik 250 mln. Pakistano Talibano ir „Islamo valstybės“ grupuotės praeityje taikėsi į šiitus musulmonus, tačiau atsakomybės už naujausią išpuolį neprisiėmė jokia grupuotė. 

(patikslintas įstatymo pavadinimas 1 pastraipoje, papildyta 12 pastraipa) 

Vilnius, vasario 6 d. (ELTA). Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas teigia, kad dėl iš pareigų atleisto viceministro Edmundo Mačiežos susitikimų su lobistinėmis organizacijomis kreipsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Anot jo, viceministras galėjo būti papirktas arba kitaip paveiktas interesų grupių, kurioms Miškų įstatymo pakeitimai būtų nenaudingi.

„Kreipsimės taip pat į VTEK. Pasižiūrėsime, ar yra sudeklaruoti visi susitikimai, nes sutikimų buvo ir jų buvo nemažai ir jie buvo daryti ministerijoje. Tiesiog pasižiūrėsime, ar viskas buvo oficialiai deklaruota“, – penktadienį LRT radijui teigė K. Žuromskas. 

Ministro teigimu, į komisiją bus kreipiamasi ir dėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Audriaus Radvilavičiaus, kuris, anot K. Žuromsko, anksčiau galėjo būti susijęs su lobistine veikla, nusišalinimo nuo Miško įstatymo pakeitimo klausimo.

„Žinau, kad pas viceministrą buvo lobistinės organizacijos iš vakaro (prieš komiteto posėdį – ELTA). Mes taip pat esame parašę VTEK užklausimą, ir tą patį VTEK užklausimą dėl Audriaus Radvilavičiaus. Ar iš tikrųjų neturėtų gerbiamas Seimo narys, (...) pasižiūrėdamas į tą praeitį, (...) būtent nuo Miškų įstatymo nusišalinti?“ – kėlė klausimą jis.

Savo ruožtu A. Radvilavičius tikino, kad K. Žuromsko pasisakymai apie tai, kad jis yra suinteresuotas stabdyti Miškų įstatymo pataisas, yra netiesa.

„Kaltinimai, mesti man, kad tai yra kažkokie suokalbiai (…) ar esu suinteresuotas Miškų įstatymo pakeitimo svarstymų stabdymu, tai yra absoliuti, visiška netiesa. Aš visą laiką pasisakiau, kad mano pozicija dėl miškų yra grindžiama teisėkūros principais, ekspertinėmis išvadomis bei viešojo intereso apsauga ir visą laiką buvo ir bus aiškiai išsakoma“, – LRT radijui sakė jis. 

„Atsakydamas į (Miško darbų rangovų – ELTA) asociaciją, kuriai aš vadovavau iki įžengdamas į Seimą, tai yra gamybinė grandis, kuri atstovauja būtent tik gamybinius procesus, nedaro jokios įtakos įstatymų kūrybai. (...) Dėl Miškų rūmų, taip aš buvau vienas iš valdybos narys ir, beje, dar vienas iš steigėjų (...). Taip, ta organizacija yra tokia, kokia yra, ji dirba, turi savo tikslus“, – teigė parlamentaras.

K. Žuromsko manymu, viceministras E. Mačieža, trečiadienį Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigęs, kad klausimai, susiję su jo kuruojama miškų politikos sritimi, sprendžiami jam „už nugaros“, galėjo būti papirktas arba kitaip paveiktas. Tiesa, jis neįvardijo, kas konkrečiai galėjo papirkti viceministrą ir nepateikė tą patvirtinančių įrodymų.

„Mano esminis klausimas (...), ar turėjot ant Edmundo (...) kažkokią papkę, ar tiesiog buvo jam sumokėta pinigais? (...) Žmogus šiaip taip nedaro, tai čia turėjo arba kažkas ant jo būti, arba tikrai gautas geras pasiūlymas“, – aiškino ministras.

Tuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys teigė, kad tokia viceministro veikla būtų netoleruotina, taip pat neigė keliamas abejones, kad ir jis pats galėjo būti suinteresuotas Miškų įstatymo stabdymu.

„Tokie ministro teiginiai man kelia didžiulę nuostabą. Tai yra kažkoks nonsensas ir tokius dalykus kalbėti neturint kažkokių įrodymų ar net prielaidų tikrai peržengia ministro kompetencijų ribas“, – ministrui atsakė A. Radvilavičius.

VTEK atstovė Virginija Aleksejūnė Eltai patvirtino, kad komisija penktadienį gavo Aplinkos ministerijos paklausimą dėl E. Mačiežos ir A. Radvilavičiaus. Anot jos, prašymas yra nukreiptas nagrinėti.

Kaip skelbė portalas „Delfi“, trečiadienį vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje už miškų politiką atsakingas aplinkos viceministras E. Mačieža teigė, jog jaučiasi „izoliuotas“ nuo ministerijos sprendimų, kurių dalis yra priimami jam „už nugaros“.

Vėliau ministerijos vadovas K. Žuromskas paskelbė, kad viceministro pasisakymai neatitinka realybės, ir konstatavo, jog jo komandos narys prarado pasitikėjimą ir bus atleistas iš pareigų.

Tą pačią dieną K. Žuromskas LRT radijui teigė, kad viceministras buvo įtrauktas į visus susitikimus, taip pat tikino, kad, jo manymu, E. Mačieža siekė stabdyti Miškų įstatymo pakeitimų projektą, ministro teigimu, įstatymo pataisų stabdymu galėjo būti suinteresuotas ir A. Radvilavičius. 

Pasak K. Žuromsko, E. Mačiežos pasisakymas Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo surežisuotas, susitarus su A. Radvilavičiumi.

Aplinkos ministerija pagal koalicinę sutartį priklauso „Nemuno aušrai“.

Vilnius, vasario 6 d. (ELTA). Vilniaus rajono savivaldybė teigia nesutinkanti su verslininko Antano Boso reikalavimu atlyginti daugiau nei 476 tūkst. žalą. Verslininkas siekia prisiteisti jo sklype Vilniaus rajone, Aukštuolės kaime atliktų namo statybos ir jų nugriovimo darbų kaštus, argumentuodamas tuo, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

„Vilniaus rajono savivaldybė su pareikšto reikalavimo dydžiu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu bei tinkamai neįrodytu. Savivaldybė akcentuoja, kad A. Bosui reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo teisme, būtent jam tenka įrodinėjimo našta pagrįsti savo patirtų nuostolių dydį bei ryšį su savivaldybės veiksmais, išduotu statybą leidžiančiu dokumentu“, – pranešime skelbia savivaldybė.

Verslininko namą su kitais statiniais 2024 m. įpareigojo nugriauti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), jis taip pat įpareigojo savivaldybę padengti 90 proc. pastatų statybos bei griovimo išlaidų.

„Savivaldybė yra pasirengusi įvykdyti 2024 metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą sprendimą dėl išlaidų kompensavimo, tačiau šiuo metu reikalaujamas kompensacijos dydis yra nepagrįstas, o ginčas dėl teisingo ir pagrįsto kompensacijos dydžio yra sprendžiamas teisme“, – teigia meras Robert Duchnevič.

Savivaldybės vertinimu, galima ir kitų procese dalyvavusių asmenų bei institucijų atsakomybė, todėl bus imamasi veiksmų tam, kad ji būtų sąžiningai paskirstyta visoms atsakingoms šalims, dalyvavusioms statybų leidimo išdavimo procese.

„Imsimės priemonių, kad savivaldybei, t. y. mokesčių mokėtojams, tenkanti finansinė našta būtų kaip įmanoma labiau sumažinta“, – nurodo meras.

Anot Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Vansavičiaus, atliekant bendrojo plano korekcijas pastebėti tam tikri veiksmai, susiję su aptariamu sklypu.

„Šiuo metu vyksta bendrojo plano koregavimo procedūros. Paslaugos teikėjui pristatant parengtas plano korekcijas, buvo pastebėti neplanuoti sprendiniai, susiję su aptariamu sklypu. Šie pakeitimai nebuvo pakankamai aiškiai pagrįsti ir galėjo būti palankūs vienai iš suinteresuotų pusių šioje situacijoje, todėl jiems nebuvo pritarta“, – pranešime teigė jis.

Kaip skelbė portalas „Delfi“, A. Boso sklypas yra Vilniaus rajono Aukštuolės kaimo Vakaro gatvėje, po teismo sprendimo čia nugriautas namas, klėtis ir pirtis.

Gaza, vasario 6 d. (dpa-ELTA). Izraelio kariuomenė penktadienį paragino Gazos Ruožo gyventojus palikti teritoriją, kurioje numatyta surengti puolimą.

Tai pirmas kartas, kai buvo duotas toks įspėjimas nuo 2025 m. spalio 10 d. įsigaliojusių paliaubų, pradžios.

Karo Gazoje metu izraeliečiai ragindavo ištisas Gazos Ruožo gyvenvietes bėgti nuo artėjančių antpuolių. Naujasis įspėjimas dar kartą parodo, kokios nestabilios yra Gazoje paskelbtos paliaubos.

Šį kartą Izraelio kariuomenė paragino vieno pastato ir aplinkinės teritorijos gyventojus pasitraukti mažiausiai 100 metrų nuo pastato. Buvo nurodyta, kad jame yra įrengta „Hamas“ teroristų infrastruktūra“.

Pasak liudininkų ir kariuomenės, šis, dabar jau įvykęs išpuolis buvo atsakas į grupuotės „Hamas“ padarytą paliaubų pažeidimą.

Kariuomenė pranešė, kad ketvirtadienį ginkluoti vyrai šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje apšaudė Izraelio karius. Apie nukentėjusiuosius kuriame nors iš šių incidentų kol kas nepranešama.

Nepaisant šiuo metu galiojančių paliaubų, Gazos Ruože nuolat vyksta išpuoliai, kurių metu kartais žūva žmonės, o abi pusės kaltina viena kitą susitarimo pažeidimu.

Anot palestiniečių pranešimų, trečiadienį per izraeliečių apšaudymą žuvo daugiau nei 20 žmonių. Palestiniečiai pirmiau patys apšaudė Izraelio pajėgas ir sunkiai sužeidė vieną kareivį.

Izraelio žiniasklaida pranešė, kad armija ruošiasi vėl pradėti karą su „Hamas“, jei ši organizacija ir toliau atsisakys nusiginkluoti.

Tai, kaip ir nuolatinis karo pabaigimas, yra numatyta Jungtinių Valstijų iniciatyva parengtame taikos plane.

Berlynas, vasario 6 d. (dpa-ELTA). Rytų Vokietijoje valant sniegą tarp kaimynų įsiplieskė karštas ginčas, pasibaigęs kraujo praliejimu.

Policijos ketvirtadienį išplatintame pranešime apie šį incidentą nurodoma, kad vienas Rico-Noiendorfo miesto, esančio į pietryčius nuo Berlyno, gyventojas valė sniegą tam skirtu traktoriumi, kai tariamai partrenkė moterį.

„Dėl to pirma prasidėjo apsižodžiavimas“, – paaiškino policija. Tačiau situacija paaštrėjo ir žodžius pakeitė smūgiai.

Tuomet vyriškis griebė sodo darbams skirtą mačetę ir kirto moteriai per ranką. Žaizdą teko siūti ligoninėje.

Kriminalinės policijos tyrėjai šiuo metu stengiasi išsiaiškinti, kaip būtent ginčas peraugo į smurtinį konfliktą.

Kyjivas, vasario 6 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie artėjančius pokyčius Ukrainos oro pajėgų dalinių vadovybėje keliuose regionuose. 

Per vakaro vaizdo kreipimąsi V. Zelenskis sakė, kad Ginkluotųjų pajėgų oro pajėgose bus personalo pokyčių – kol kas kai kuriuose regionuose, daliniuose, atsakinguose už apsaugą nuo Rusijos dronų „Shahed“.

Jis pabrėžė, kad trumpojo nuotolio oro gynyba, atremianti atakuojančius dronus, turi veikti kur kas veiksmingiau ir „neleisti atsirasti dabar susidariusioms problemoms“. 

V. Zelenskis sakė, kad kai kur gynybos linijos yra geriau išvystytos, o kitose dar reikia nuveikti daugiau. 

„Svarbu, kad Ukrainos gynybos ministras spręstų šią problemą, Oro pajėgų vadas gavo papildomų nurodymų, reikia, kad Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgose pakaktų karių ir patirties, kuri turi būti didinama“, – sakė jis. 

Anksčiau V. Zelenskis oro pajėgų darbą kai kuriuose Ukrainos regionuose pavadino nepatenkinamu.

Meksikas, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Meksika artimiausiomis dienomis išsiųs Kubai humanitarinės pagalbos siuntą, tuo pačiu tęsdama derybas su Vašingtonu dėl galimybės apeiti JAV naftos blokadą, penktadienį pareiškė prezidentė Claudia Sheinbaum.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo nutraukti naftos tiekimą komunistinei Kubai ir pagrasino įvesti muitus bet kuriai kitai šaliai, kuri nuspręs padėti Havanai.

Skurstanti sala, kurią šiuo metu yra apėmusi sunki energetikos krizė, ilgą laiką apsirūpindavo labai pigia nafta iš Venesuelos, kurios lyderis praėjusį mėnesį buvo nuverstas per JAV kariuomenės reidą.

Mažėjančius Venesuelai tiekiamos naftos kiekius kompensuoti pasišovusi Meksika patiria spaudimą iš Vašingtono taip pat nutraukti savo pagalbą.

Kairiųjų pažiūrų C. Sheinbaum penktadienį žurnalistams sakė, kad jos vyriausybė ruošia pagalbos siuntą, kurią sudarys „daugiausia maistas ir kitos prekės, kurių jie (Kuba) paprašė“, ir kuri bus išsiųsta ne vėliau kaip pirmadienį.

Ji pridūrė, kad „diplomatinės pastangos“ atnaujinti naftos tiekimą tęsiasi, kartu pakartodama, kad „akivaizdu, jog mes nenorime, kad Meksikai būtų įvesta sankcijų“.

2025 m. Meksika pardavė Kubai naftos ir naftos produktų už 496 mln. JAV dolerių, o tai sudaro mažiau nei 1 proc. valstybinės naftos bendrovės „Pemex“ produkcijos, trečiadienį pranešė bendrovė.

„Pemex“ teigia, kad nafta buvo siunčiama tik humanitariniais tikslais.

Dėl JAV taikomos spaudimo taktikos kyla grėsmė, kad Kuba gali atsidurti visiškoje tamsoje, nes dėl kuro trūkumo jos jėgainėms sunkiai sekasi aprūpinti šalį elektros energija.

Ketvirtadienį JAV valstybės departamentas paskelbė, kad per Kubos katalikų bažnyčią skirs šiai šaliai 6 milijonus dolerių tiesioginės pagalbos.

Prieš tai tokiu pat būdu jau buvo suteikta 3 milijonų dolerių pagalbos.

Kyjivas, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Penktadienio rytą Rusijos dronas smogė į į gyvūnų prieglaudą Pietų Ukrainoje ir pražudė mažiausiai 10 išgelbėtų šunų bei sužeidė daugelį kitų, pranešė darbuotojai. 

Naujienų agentūros AFP žurnalistas įvykio vietoje matė verkiančius savanorius, apsikabinusius ar šlavusius griuvėsius. Vienas savanoris karučiu vežė negyvą šunį. 

„Tai siaubinga. Šunys buvo sudraskyti skeveldrų, jų kūnų dalys prilipo prie tvoros. Man labai sunku apie tai kalbėti“, – sakė 18 metų savanorė Alina Fober. 

„Man labai gaila šunų. Aš juos visus pažinojau, jiems padėjau. Jie buvo labai geri, gražūs šunys“, – pridūrė ji. 

Ataka įvyko apie 9 val., sakė 41 metų darbuotoja Iryna. „Išgirdome tą siaubingą zvimbimą, o tada sprogimą“, – sakė ji. Vaizdas lauke buvo baisus, pridūrė ji. 

„Visi tuo metu čia buvę šunys negyvi. Aptvarai, medžiai, nuolaužos, dūmai, ugnis. Buvo baisu“, – pasakojo moteris.

Ketverius metus trunkanti Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė ne tik didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo humanitarinę krizę Europoje, bet ir gyvūnų kančias.

Rusijos drono smūgis į ūkį Ukrainos šiaurės rytų Charkivo srityje pernai spalį užmušė 13 tūkst. kiaulių, teigia gelbėtojai. Mėnesiu anksčiau per Rusijos ataką jojimo klube netoli Kyjivo žuvo septyni arkliai. 

Penktadienį užpulta gyvūnų prieglauda, ​​pasivadinusi „Duok savo leteną, mano drauge“, yra Zaporižios mieste, maždaug už 30 kilometrų nuo fronto linijos. Ji daugiau nei dešimtmetį priima išgelbėtus gyvūnus.

Vašingtonas, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Baltieji rūmai penktadienį pranešė, kad prezidento Donaldo Trumpo socialinio tinklo paskyroje paskelbtą rasistinį vaizdo įrašą, kuriame Barackas Obama ir jo žmona Michelle vaizduojami kaip beždžionės, netyčia įkėlė vienas iš darbuotojų ir kad įrašas jau buvo pašalintas.

„Baltųjų rūmų darbuotojas netyčia paskelbė šį įrašą. Jis jau buvo pašalintas“, – naujienų agentūrai AFP pranešė Baltųjų rūmų atstovas. D. Trumpo atstovė spaudai sumenkino „apsimestinį pasipiktinimą“, kilusį dėl šio įrašo.

D. Trumpas ketvirtadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kalbama apie su rinkimais susijusią sąmokslo teoriją, o buvęs prezidentas B. Obama ir jo žmona Michelle jame pavaizduoti kaip beždžionės, dėl to susilaukdamas žinomų demokratų smerkimo.

D. Trumpo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbto vienos minutės trukmės vaizdo įrašo pabaigoje maždaug sekundei parodomi abu Obamos, kurių veidai yra uždėti ant beždžionių kūnų.

Tuo metu fone groja daina „The Lion Sleeps Tonight“. Šiame vaizdo įraše kartojami nepagrįsti teiginiai, kad balsų skaičiavimo įmonė „Dominion Voting Systems“ padėjo suklastoti 2020 m. rinkimų rezultatus ir neva dėl to D. Trumpas juos pralaimėjo.

Penktadienį ryte vaizdo įrašas prezidento platformoje buvo sulaukęs keleto tūkstančių patiktukų.

Kyjivas, vasario 6 d. (Ukrinform-ELTA). Dar viena grupė vaikų nuo 3 mėnesių iki 17 metų buvo grąžinta iš laikinai okupuotos Chersono srities teritorijos, įskaitant du vaikus, mačiusius, kaip kankinama jų motina, ir dar du,  įstrigusius savo namuose, kai rusai susprogdino Kachovkos hidroelektrinę. 

„Dar viena vaikų ir paauglių grupė buvo grąžinta į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją iš laikinai okupuotos Chersono srities dalies. Tai berniukai ir mergaitė nuo 3 mėnesių iki 17 metų“, – „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Tarp išgelbėtųjų yra 17 metų mergaitė ir 9 metų berniukas, išgyvenę pakartotinius Rusijos kariuomenės įsiveržimus į jų namus. Per vieną iš jų vaikai matė, kaip kankinama jų motina. 

Aštuonerių ir penkerių metų berniukai buvo įstrigę savo namuose, kai rusai susprogdino Kachovkos hidroelektrinę. Vandens lygis name pasiekė beveik du metrus. Šeima liko be elektros, maisto ir vaistų. Motina slėpė sūnus nuo okupantų, kad šie nebūtų priversti mokytis rusiškoje mokykloje ir nebūtų atimti iš šeimos. 

Visi šie vaikai ir paaugliai dabar yra saugūs ir gauna jiems reikalingą paramą, kad pamažu grįžtų į ramų gyvenimą. 

Vaikai išgelbėti vykdant Ukrainos prezidento iniciatyvą „Sugrąžinkime vaikus“ bei „Išsaugokime Ukrainą“ komandos darbo dėka. 

Pranešta, kad iki gruodžio 10 d. Ukrainai pavyko grąžinti iš Rusijos ir okupuotų teritorijų 1902 vaikus.

Paryžius, vasario 6 d. (dpa-ELTA). Penktadienį po pietų du ar trys vyrai Grenoblio mieste rytinėje Prancūzijos dalyje atidarė vieno grožio salono duris ir įmetė į vidų granatą, per incidentą buvo lengvai sužeisti šeši žmonės, tarp jų – penkiametis vaikas, pranešė policija.

Po to vyrai pabėgo, teigė valdžios institucijos.

Aukos nukentėjo nuo sprogimo sukeltos smūginės bangos, tačiau hospitalizuoti jų neprireikė, teigė policijos atstovė.

„Išgirdau didelį sprogimą ir pamačiau tris klykiančias jaunas merginas, su jomis buvo vaikas“, – netoliese esančios parduotuvės savininko pasakojimą citavo transliuotojas „Franceinfo“.

Jokios informacijos apie incidento motyvą ar kitas aplinkybes kol kas nėra.

Roma, vasario 6 d. (dpa-ELTA). Penktadienį vakare, likus kelioms valandoms iki šių metų žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos, užregistruota nauja kibernetinių atakų banga prieš interneto svetaines, susijusias su Milane ir Kortinoje vyksiančiu renginiu.

Italijos dienraštis „La Repubblica“ pranešė apie prorusiškų programišių ataką, tačiau jokio oficialaus pareiškimo kol kas nebuvo.

Ryte apie valandą neveikė Austrijos olimpinio komiteto (ÖOC) interneto svetainė. Apie tai Austrijos spaudos agentūrai pranešė vienas šio komiteto atstovas. Jis sakė, kad incidentas buvo greitai pastebėtas ir imtasi veiksmų.

Kurį laiką neveikė ir dvi Vokietijos olimpinio sporto konfederacijos (DOSB) svetainės. DOSB kol kas nepaaiškino, kokia buvo šio veiklos sutrikimo priežastis.

Prieš keletą dienų Italijos valdžios institucijos pranešė apie kibernetines atakas, kurios, kaip įtariama, yra susijusios su Rusija. Jos buvo nukreiptos prieš žiemos olimpinių žaidynių interneto svetaines, Kortinos viešbučių interneto svetaines ir užsienio reikalų ministerijos institucijas.

„La Repubblica“ citavo vieno saugumo eksperto žodžius, kad tokie išpuoliai vyksta beveik kasdien.

Tyrėjai pareiškė, kad šios kibernetinės atakos yra politiškai simbolinės ir techniniu požiūriu tai nėra nieko naujo. Žaidynių organizatoriai ir saugumo pajėgos yra pasirengę tokiems scenarijams. Savu laiku buvo taikytasi ir į 2024 m. vasaros žaidynes Paryžiuje.

Paryžiuje jokia oficiali komanda Rusijai neatstovavo, jos nėra ir Milane bei Kortinoje. Šalis gali siųsti tik atskirus sportininkus, kurie po griežto patikrinimo proceso gali varžytis kaip neutralūs atletai, be teisės dalyvauti tautų parade atidarymo ceremonijoje.