Vilnius, balandžio 19 d. (ELTA). Laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius teigia, kad prieš diskutuojant apie galimą koalicijos ateitį socialdemokratai turėtų patys sau atsakyti į klausimą, kas jie tokie yra ir su kokioms politinėmis jėgomis jiems pakeliui. Visgi demokratų lyderis pripažįsta, kad jam apmaudu, jog, pasak jo, neveiksni koalicija daro žalą valstybei.

„Mano labai nuoširdus patarimas kolegoms socialdemokratams – atsakyti į klausimą, kas vis dėlto jie yra – kas yra dabartiniai socialdemokratai. Ar tai ta pati centro partija, kuri vengia kultūrinių karų ir ieško visuomenėje sutarimo? Ar tai ta pati partija, kuri saugo laisvą žodį, teismų nepriklausomumą? Ar tai ta pati partija, kuri gali drąsiai sakyti, kad jie yra proeuropietiški, ar visgi jiems yra pakeliui su Viktoro Orbano geriausiu draugu Lietuvoje?“ – laidoje „ELTA savaitė“ teigė V. Sinkevičius.

„Jie turi atsakyti į šiuos fundamentalius klausimus ir gal tuomet jiems taps aiškiau, kokia yra jų kryptis“, – pridūrė jis.

Vis tik V. Sinkevičius pabrėžia manąs, kad dabartinė valdančioji koalicija daro žalą Lietuvai.

„Aš tikrai nenoriu būti kažkur tarpe tarp Mindaugo Sinkevičiaus ir Remigijaus Žemaitaičio, kurie vienas kitą kaltina, kad daro žalą valstybei, daro žalą vienas kito partijai. Šiuo atveju tai yra jiems abiems (siūlymas – ELTA) išsiaiškinti ir nuspręsti, kuris tą žalą daro didesnę. Man labai gaila, kad ta neveiksni koalicija daro žalą valstybei ir mūsų valstybės vardui artėjant pirmininkavimui (ES – ELTA)“, – akcentavo jis.

Nemato jokių galimybių dirbti kartu su „Nemuno aušra“

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiui Mindaugui Sinkevičiui užsimenant, kad šiuo metu įvairios koalicinės dėlionės yra įmanomos, V. Sinkevičius pabrėžia nematantis jokio scenarijaus, kuriame demokratai valdančiojoje daugumoje dirbtų kartu su „Nemuno aušra“.

„Ne, tokio scenarijaus nėra. Vienas dalykas yra buvimas koalicijoje, bet antra tai yra savo principų išdavystė“, – sakė politikas. 

„Aš priminsiu, kad ir pirmą kartą (…) demokratų nebeliko koalicijoje, nes mes kėlėme klausimą dėl „Nemuno aušros“, kad tolimesnis sklandus darbas yra neįmanomas, kur jų prioritetai yra visiškai neaiškūs, kur jų veikla, balsavimas yra nuolat nenuspėjimas ir klausimas, kur jie matys galimybę populistiškai užšokti ir ieškoti galimybių sukelti dar vieną kažkokį kultūrinį karą. Mes dėl viso to įspėjome (…) socialdemokratus, bet tuomet jie, kaip patys pasakė, pasirinko kiekybę, ne kokybę“, – akcentavo jis.

Tikina su LSDP lyderiu apie galimybę dirbti koalicijoje nekalbėjęs

Paklaustas, ar praėjusią savaitę vykusio jo susitikimo su M. Sinkevičiumi metu buvo neoficialiai kalbėtasi apie galimybes jo partijai prisijungti prie valdančiosios koalicijos, demokratų lyderis pabrėžia, kad tokių diskusijų nebuvo.

„Ne, tikrai nebuvo. Nes, kaip sakiau, tai vis dėlto yra socialdemokratų sprendimas ir aš nematau reikalo kažko dirbtinai spausti. (…) Mes tikrai nesimėtysime, jeigu nori socialdemokratai keisti koaliciją, jie tai gali padaryti ir šiandieną – mesti tą LRT pataisų įstatymą ir, atvirkščiai, parodyti, kad jie yra politinė jėga, kuriai rūpi žodžio laisvė“, – sakė V. Sinkevičius.

„Šiuo atveju, kalbėti tuščiai apie tai, ko nėra, būtų labai keista. Aš galiu apie daug ką galvoti, bet jeigu nėra galimybių, tai tikrai tuomet yra keista ir tai yra tiesiog kažkoks laiko gaišimas“, – pabrėžė jis.

Kaip skelbta, pastaruoju metu tęsiasi diskusijos dėl tolesnio „aušriečių“ darbo valdančiojoje daugumoje. Jos ir vėl atsinaujino daliai frakcijos narių Seimo salėje nepalaikius Kapčiamiesčio poligono steigimo. Pats partijos pirmininkas R. Žemaitaitis teigė pokyčių koalicijoje nebijantis. 

Tiesa, po ketvirtadienį vykusio LSDP tarybos posėdžio šios partijos lyderis M. Sinkevičius teigė, kad valdančiosios koalicijos sudėties klausimas bus sprendžiamas po gegužės mėnesį vyksiančio socdemų suvažiavimo, pasikeitus partijos vadovybei.

ELTA primena, kad nauja valdančioji koalicija sudaryta vasarą, po to, kai pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie tuometį premjerą Gintautą Palucką bei jo verslo ryšius, liepos pabaigoje jis nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų.

Naują socialdemokratės Ingos Ruginienės vadovaujamą ministrų kabinetą suformavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.

Vilnius, balandžio 19 d. (ELTA). Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu prokuroras Donatas Skrebiškis paskirtas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru antrajai penkerių metų kadencijai. 

Jis buvo vienintelis pretendentas užimti šį postą, daugiau prokurorų nepanoro dalyvauti šioje atrankoje.

Atranka įvyko kovą, per šią atranką visi komisijos nariai pasiūlė atrankoje dalyvaujantį pretendentą balsavimui dėl pripažinimo tinkamu kandidatu, už jo kandidatūrą atiduoti šeši balsai.

„Donatas Skrebiškis –  motyvuotas, aukštos profesinės kvalifikacijos prokuroras, nuolatos keliantis profesinę kvalifikaciją mokymuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse, turintis vadovavimo patirties, gebantis efektyviai organizuoti darbą, atsakingas ir dalykiškas, dalyvaujantis darbo grupių ir komisijų veikloje, aktyvus švietėjiškoje veikloje, puikiai išmanantis viešosios bei vidinės komunikacijos ypatumus, todėl gali tinkamai save realizuoti tęsdamas tarnybą Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigose“, – rašoma išvadoje.

Prokuratūros sistemoje D. Skrebiškis dirba beveik 27 metus. Per šį laiką jis sukaupė reikšmingą vadovavimo ir prokuroro darbo patirtį, organizavo sudėtingus ikiteisminius tyrimus, prisidėjo formuojant teismų praktiką ir palaikė valstybinį kaltinimą rezonansinėse bylose.

Pastaruoju metu šis prokuroras palaikė valstybinį kaltinimą už vaikų tvirkinimą kalėti nuteisto buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus byloje. Prokuroras siekia, kad ekspolitikas kalėtų ne 7, o 10 metų. Nuteistasis ir jo advokatas siekė prokurorą nušalinti ir apklausti jį kaip liudytoją, esą jis padėjo nukentėjusiems parašyti pareiškimus teisėsaugai. Tačiau teismai pareikšto nušalinimo netenkino.

2014 m. gruodį Panevėžio apygardos teismas dviem panevėžiečiams – Juliui Jakubaičiui ir Deividui Antanaičiui už nepilnametės išžaginimą, itin žiaurų jos nužudymą, sudeginant mašinos bagažinėje, skyrė valstybės kaltinimą šioje byloje palaikiusio Panevėžio apygardos prokuroro D. Skrebiškio prašytą bausmę –laisvės atėmimą iki gyvos galvos. 

Karjerą prokuratūroje D. Skrebiškis pradėjo 1999 m. Utenos rajono apylinkės prokuratūroje. 2002 m. jis buvo perkeltas į Panevėžio apygardos prokuratūros Prokurorinės veiklos kontrolės skyrių ir paskirtas į prokuroro pareigas. Po metų D. Skrebiškis pradėjo dirbti prokuroru Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmajame (labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriuje. Vėliau tapo šio skyriaus vadovu.

2021 m. balandį jis tapo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru – jis užėmė šalies generaline prokurore paskirtos N. Grunskienės vietą. 

Vilnius, balandžio 19 d. (ELTA). Laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius tikina neabejotinai svarstysiantis galimybę dalyvauti rudenį vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose, jei politinės jėgos skyriai išreikš pasitikėjimą ir iškels jo kandidatūrą.

„Man teko atsakomybė šiuo labai sudėtingu laikotarpiu surasti balansą to mūsų laivo. Jeigu partijos skyriai matys mano lyderystę kaip reikalingą partijai ir jeigu kels mano kandidatūrą, be jokios abejonės, kad aš tai svarstyčiau“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė V. Sinkevičius.

Visgi politikas tikina kol kas nenorįs, kad būtų daromas koks nors spaudimas partijos skyriams, kokią kandidatūrą kelti.

„Šiandieną šis procesas nėra prasidėjęs, aš nenoriu, kad būtų kažkoks spaudimas partijos skyriams, jie patys turi nuspręsti, matydami, kas iš tiesų bendruomenei yra geriausia, koks lyderis yra tinkamiausias. Nes laukia sudėtingas laikas – ne tik dabartiniai įvykiai, nuo kurių mums reikia atsispirti, bet, galų gale, ir 2027 metų savivaldos rinkimai, kur mes tikrai neslepiame savo ambicijų, ir, galų gale, 2028 metų Seimo rinkimai“, – akcentavo jis.

Plataus masto kyšininkavimo korupcijos byloje figūruojantis buvęs partijos lyderis Saulius Skvernelis pranešė stabdantis narystę partijoje ir pasitraukė ir iš Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ po tai, kai generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininką dėl politiko teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Kreipimesi į Seimą nurodyta, kad S. Skvernelis per savo buvusią patarėją Agnę Silickienę galimai priėmė didelės sumos – 51 tūkst. eurų – kyšį.

Rašte taip pat teigiama, kad pinigus A. Silickienei perduodavo dabar jau nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktorius Jurijus Kornijenko, kuris ir dar keli asmenys figūruoja stambaus masto korupcijos byloje.

S. Skvernelio teisinė neliečiamybė ketvirtadienį vykusio posėdžio metu panaikinta supaprastinta tvarka. 

Luanda, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Popiežius Leonas XIV Angoloje aukojo mišias 100 tūkst. žmonių. Savo pamoksle šioje Pietvakarių Afrikos šalyje jis sekmadienį ragino gyventojus kurti šalį, „kurioje neliktų neapykantos ir smurto“ bei „korupcijos rykštės“.  Esą reikalinga „nauja teisingumo  ir dalijimosi kultūra“. 

Prieš mišias po atviru dangumi Kilamboje šalia sostinės Luandos Katalikų bažnyčios vadovas pro žmonių minią važiavo papamobiliu. Daugelis žmonių miegojo lauke, kad galėtų sudalyvauti pamaldose. Daug susirinkusiųjų dėvėjo marškinėlius su iš JAV kilusio pontifiko portretu ir laikė rankose geltonai baltas Vatikano vėliavas.

Angola vis dar junta 27  metus trukusio ir 2022  m. pasibaigusio pilietinio karo padarinius. Šalis yra viena didžiausių naftos gamintojų Afrikoje ir turi daug kitų gamtinių išteklių, įskaitant deimantų. Nepaisant to, trečdalis Angolos gyventojų iš 36,6 mln., Pasaulio banko duomenimis, gyvena skurde.

„Turtas sutelktas labai nedaugelio žmonių rankose, – agentūrai AFP sakė tėvas Pedro Chingandum, į popiežiaus aukojamas mišias atvykęs iš rytinės Mošiko provincijos. – Mums reikia tikros demokratijos ir turto bei teisingumo perskirstymo“.

Angola po Alžyro ir Kamerūno yra trečioji 11 dienų popiežiaus kelionės po Afriką stotelė. Paskutinioji ir ketvirtoji jį priimsianti šalis bus Ekvatoriaus Gvinėja.

Sofija, balandžio 19 d. (dpa-ELTA). Remiantis sekmadienio vakarą paskelbtais balsavusiųjų apklausų rezultatais, šalies parlamento rinkimuose aiškiai pirmauja prorusiškojo buvusio Bulgarijos prezidento Rumeno Radevo koalicija.

Šie neeiliniai rinkimai, paskelbti po to, kai, prasidėjus masiniams protestams prieš biudžeto įstatymą, gruodį žlugo buvusioji vyriausybė, tapo jau aštuntais parlamento rinkimais per penkerius metus.

Trijų skirtingų apklausų duomenimis, rinkimuose su beveik 39 proc. balsų pirmauja centro kairės aljansas „Progresyvioji Bulgarija“, kuriam vadovauja R. Radevas, sausio mėnesį atsistatydinęs, kad galėtų dalyvauti rinkimuose.

Nors toks rezultatas reikštų įtikinamą pergalę prieš centro dešiniąsias partiją GERB-SDS, kuri užima antrąją vietą su maždaug 16 proc. balsų, absoliučiai daugumai užsitikrinti to nepakaktų, o tai reiškia, kad sudėtingoje šalies politinėje situacijoje vėl gali būti sunku suformuoti vyriausybę.

Prognozuojama, kad trečiąją vietą užims aljansas „Mes tęsiame pokyčius – Demokratinė Bulgarija“ (PP-DB), surinkęs apie 14 proc. balsų.

Rinkimų kampanijos metu tvyrojo susirūpinimas dėl infliacijos ir korupcijos, kurias R. Radevas pažadėjo išnaikinti.

Buvęs naikintuvo pilotas R. Radevas laikomas euroskeptiku, siekiančiu išlaikyti praktinius ryšius su Rusija ir prieštaraujančiu, kad Ukrainai būtų teikiama parama.

Teheranas, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Iranas dar nėra nusprendęs, ar dalyvaus naujame derybų su Jungtinėmis Valstijomis raunde, o valstybinė naujienų agentūra IRNA pareiškė, kad „nėra aiškios perspektyvos, kad derybos bus vaisingos“, sekmadienį pranešė vietos žiniasklaida.

Naujienų agentūros „Fars“ ir „Tasnim“, remdamosi anoniminiais šaltinių atskleista informacija, pranešė, kad Teheranas dar nėra nusprendęs, ar dalyvaus derybose, ir kad „negalima teigti, jog bendra atmosfera yra labai teigiamą“. Vienas agentūros „Fars“ cituotas šaltinis teigė, kad viena iš derybų sąlygų būtų JAV blokados Irano uostams panaikinimas.

Valstybinė Irano naujienų agentūra IRNA atkreipė dėmesį į Vašingtono „maksimalizmą bei nepagrįstus ir nerealius reikalavimus, dažnai keičiamą poziciją, nuolatinius prieštaravimus ir toliau tęsiamą vadinamąją jūrų blokadą“, pridurdama, kad „šiomis aplinkybėmis nėra aiškios perspektyvos, kad derybos būtų vaisingos“.

Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paskelbė, kad Jungtinių Valstijų delegacija vėl vyksta derybų į Pakistano sostinę Islamabadą, kurį turėtų pasiekti pirmadienį vakare.

Po to Baltieji rūmai pranešė, kad JAV delegacijai ir šį kartą vadovaus viceprezidentas J. D. Vance‘as.

Kyjivas, balandžio 19 d. (Ukrinform-ELTA). Ukraina kreipėsi į Turkiją dėl galimybės surengti aukšto lygio susitikimą tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino, kuriame galbūt dalyvautų ir Recepas Tayyipas Erdoganas bei Donaldas Trumpas.

Apie tai pasibaigus 5-ajam Antalijos diplomatijos forumui duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

„Mes paprašėme Turkijos apsvarstyti galimybę surengti prezidento Zelenskio ir Putino lygio susitikimą, kuriame galėtų dalyvauti prezidentai Erdoganas ir Trumpas. Esame pasirengę tokiam susitikimui. Vienintelė problema yra ta, kad Putinas šiuo metu slapstosi. Ukrainos prezidentas tokiam susitikimui yra pasirengęs. Norime užbaigti šį karą“, – sakė A. Sybiha.

Pasak ministro, Ukraina turi konkrečių pasiūlymų dėl taikaus būdo išspręsti konfliktą ir tikisi Turkijos paramos.

„Tikimės, kad Turkija atliks vaidmenį, kuris padės paspartinti taikos procesą“, – sakė jis.

A. Sybiha taip pat pabrėžė Turkijos diplomatijos pasiekimus ir jos gebėjimą pateikti rezultatus.

„Dirbau čia ambasadoriumi. Žinau, kaip veikia Turkijos diplomatija – tiek oficialiai, tiek užkulisiuose. Ji yra labai veiksminga. Į šį potencialą reikėtų atsižvelgti ir jį išnaudoti, nes Turkija taip pat suinteresuota, kad Rusijos agresija baigtųsi“, – pridūrė jis.

Kaip pranešta, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Antalijos diplomatijos forumo atidarymo metu pareiškė, kad Turkija yra pasirengusi remti pastangas tęsti tiesiogines derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, įskaitant valstybių vadovų lygio susitikimus.

Vašingtonas, balandžio 19 d. (dpa-ELTA). JAV Luizianos valstijos vietos policija sekmadienį pranešė, kad sekmadienį ryte Šrivporto mieste per šaudynes žuvo aštuoni vaikai.

Policijos atstovas spaudai Chrisas Bordelonas, remdamasis preliminariais duomenimis, pasakė, kad aukų amžius buvo nuo vienerių iki 14 metų.

„Tai labai didelė nusikaltimo vieta, kurioje yra daugybė žuvusių vaikų“, – pridūrė jis.

Šiek tiek po 6 val. (11:00 val. Grinvičo laiku) kilo šeiminis konfliktas, kurio metu suaugęs vyras pradėjo šaudyti, paaiškino Ch. Bordelonas.

Manoma, kad nusikaltėlis veikė vienas. Dar du žmonės buvo sužeisti.

Po to, kai įtariamasis iš įvykio vietos pabėgo, prasidėjo gaudynės, kurių metu policijos pareigūnai jį nušovė.

Šrivportas šiaurės vakarų Luizianoje yra netoli sienos su Teksasu. Tai yra trečias pagal gyventojų skaičių valstijos miestas po Naujojo Orleano ir Baton Ružo.

Paryžius, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį, valdžios institucijoms evakavus daugiau nei tūkstantį gyventojų, sprogmenų neutralizavimo ekspertai netoli Paryžiaus po žeme įvykdė kontroliuojamą Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmens sprogimą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Beveik 800 policininkų aptvėrė teritoriją Kolombės priemiestyje šiaurės vakarinėje miesto dalyje, kur balandžio 10 d. ir buvo rastas sprogstamasis įrenginys.

Ekspertai bombą susprogdino dviejų metrų gylio duobėje, o sprogimą naujienų agentūros AFP žurnalistas išgirdo apie 15:20 val. (13:20 val. Grinvičo laiku).

Tai, kad tokia operacija buvo įvykdyta, patvirtino ir oficialūs asmenys.

Kontroliuojamą sprogimą atlikti buvo nurodyta po to, kai specialistams nepavyko iš pirmo karto išimti detonatoriaus iš sprogmens, kurio ilgis, neskaitant uodegos, siekė daugiau nei vieną metrą.

Operacijos vaizdo įraše buvo matyti storomis medinėmis lentomis ir betoninėmis sienomis sutvirtintos smėlio duobės dugne gulintys surūdiję metalo fragmentai.

Sekmadienį ryte 450 metrų spinduliu aplink radinio vietą gyvenantiems žmonėms buvo nurodyta persikelti į vietinius priėmimo centrus. Valdžios institucijos tikisi, kad į savo namus sugrįžti jie galės dar tą pačią dieną. Kai kurie vietiniai keliai buvo uždaryti, juose buvo uždraustas privataus ir viešojo transporto eismas.

Vietos pareigūnas Alexandre‘as Brugere‘as ketvirtadienį pasakė, kad ši operacija buvo „rizikinga“ ir reikalavo „aukšto lygio pasirengimo“.

Nesprogusių Antrojo pasaulinio karo sprogmenų vis dar randama visoje Europoje, ypač Vokietijoje, kur, praėjus 80 metų po karo pabaigos, statybvietėse nuolat aptinkama bombų.

2025 m. radus 500 kilogramų sveriančią karo laikų bombą, buvo sustabdytas eismas Paryžiaus stotyje „Gare du Nord“, kuri yra judriausia geležinkelio stotis Prancūzijoje.

Kyjivas, balandžio 19 d. (dpa-ELTA). Po to, kai buvo pastebėta, kaip Kyjive du policijos pareigūnai pabėgo iš įvykio vietos, kai ginkluotas vyras atidengė ugnį ir nušovė mažiausiai šešis žmones, Ukrainos policijos patrulių vadovas Jevhenas Žukovas pateikė atsistatydinimo pareiškimą.

„Būdamas karinės patirties turinčius pareigūnu, nusprendžiau pateikti prašymą atleisti mane iš einamų pareigų. Manau, kad tai teisingas sprendimas“, – sekmadienį per spaudos konferenciją Kyjive sakė policijos generolas.

Aukšto rango pareigūnas atsistatydinti nusprendė po to, kai šeštadienį Ukrainos sostinėje nežinomas šaulys nužudė mažiausiai šešis žmones ir sužeidė dar mažiausiai dešimtį kitų.

Prekybos centre su įkaitais užsibarikadavusį užpuoliką likvidavo kovos su terorizmu pajėgos.

Internete išplitusiame vaizdo įraše matyti, kaip, pasigirdus šūviams, du pareigūnai bėga iš įvykio vietos.

Valdžios institucijos šį šaudymo incidentą įvertino kaip teroristinį išpuolį, šiuo metu vyksta jo tyrimas, kurio metu, be kita ko, mėginama išsiaiškinti ir 58-erių metų šaulio motyvus.

Liudytojo nufilmuotame vaizdo įraše iš pradžių matyti du pareigūnai, stovintys šalia jauno berniuko. Išgirdę pirmuosius šūvius, pareigūnai iš įvykio vietos pabėga, palikdami berniuką vieną.

Netrukus po to pabėga ir berniukas, tačiau vaizdo įraše matyti, kaip kitas vyras bėgdamas kulkos pakirstas pargriūna.

Y. Žukovas šį incidentą pavadino „labai gėdingu“ ir teigė, kad pareigūnai elgėsi „neprofesionaliai ir negarbingai“.

Sekmadienį Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko paskelbė, kad bus pradėtas drausminis tyrimas dėl Kyjimo policijos elgesio šio incidento metu.

„Tarnauti ir saugoti – tai ne tik šūkis“, – platformoje „Telegram“ rašė I. Klymenko. Jis pridūrė, kad tai turi eiti koja kojon su profesionalumu, ypač kritinėse situacijose, kai kyla pavojus žmonių gyvybei.

Kol kas neaišku, ar užpuolimas buvo susijęs su politiniais motyvais, ar tiesiogiai su Rusijos invazija į Ukrainą. Šaulys gimė Maskvoje, tačiau jau seniai turi Ukrainos pilietybę.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad nusikaltėlis šaudė iš pusiau automatinio šautuvo, kuriam turėjo leidimą.

Briuselis, balandžio 19 d. (Ukrinform-ELTA). Sąjungininkai Europoje nerimauja, kad nepatyrusi JAV derybų komanda sieks greitai sudaryti didelio dėmesio sulauksiantį pagrindų susitarimą su Iranu, kuris galėtų dar labiau pagilinti, o ne išspręsti esamas šalių tarpusavio problemas, cituodama derybose su Teheranu savu laiku dalyvavusių diplomatų žodžius pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Rūpestis kyla ne dėl to, kad susitarimo nebus. Rūpestis kyla dėl to, kad bus pasiektas prastas pirminis susitarimas, kuris sukels begalę tolesnių problemų“, – sakė vienas diplomatas.

Atsakinėdami į naujienų agentūros „Reuters“ klausimus įvairiomis temomis, nuo derybų stiliaus ir komandos sudėties iki tikslų bei rizikos, Baltieji rūmai šią kritiką atmetė. „Prezidentas D. Trumpas jau ne kartą įrodė, kad sugeba Jungtinių Valstijų ir amerikiečių tautos vardu sudaryti palankias sutartis, ir jis sutiks tik su tokia sutartimi, kurioje pirmoje vietoje bus Amerika“, – teigė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly.

Diplomatai teigia, kad, esant giliam nepasitikėjimui ir labai skirtingiems derybų stiliams, išauga pavojus, kad bus pasiektas paviršutiniškas susitarimas, kurio nei viena iš šalių negalės politiškai apginti. Federica Mogherini, kuri 2013–2015 m. koordinavo derybas tarp Europos ir Irano, pažymėjo, kad „mums tam prireikė 12 metų ir milžiniško techninio darbo. Ar kas nors rimtai mano, kad tai galima padaryti per 21 valandą?“

Pasak vieno diplomato, Amerikoje manoma, kad „amerikiečiai galvoja, jog susitarsite dėl trijų ar keturių punktų penkių puslapių dokumente ir tuo viskas baigsis, tačiau branduolinės energetikos klausimu kiekviena nuostata atveria duris dar keliolikai naujų ginčų.“

Diplomatai taip pat teigia, kad JAV reikalavimas Iranui visiškai atsisakyti urano sodrinimo be platesnių saugumo garantijų būtų nerealus.

Vienas aukštas D. Trumpo administracijos pareigūnas teigė, kad Vašingtono „raudonosios linijos“ apima urano sodrinimo nutraukimą, pagrindinių sodrinimo įrenginių išmontavimą, itin prisodrinto urano atsargų pašalinimą ir platesnio masto įtampos mažinimo plano, įtraukiančio regiono sąjungininkus, priėmimą.

Kaip jau buvo pranešta, prezidentas D. Trumpas penktadienį pareiškė, kad JAV „vienaip ar kitaip“ pasieks, kad Iranas atiduotų savo itin prisodrinto urano atsargas, ir įspėjo, kad jei derybos žlugs, tai gali įvykti „kur kas mažiau draugišku būdu“.

Vašingtonas, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). JAV delegacijai derybose su Iranu Pakistane vadovaus JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as, sekmadienį pranešė Baltųjų rūmų atstovas.

Šis pranešimas pasirodė netrukus po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad J. D. Vance‘as į šią kelionę nevyks.

Anksti ryte D. Trumpas paskelbė, kad siunčia derybininkus į Islamabadą susitikti su Teherano atstovais ir pamėginti susitarti dėl būdų užbaigti šiuo metu Artimuosiuose Rytuose siaučiantį konfliktą, kuriame kol kas galioja netrukus pasibaigsiančios paliaubos.

Tačiau prezidentas pareiškė, kad J. D. Vance‘as, vadovavęs paskutiniajam Islamabade vykusių derybų su Teheranu raundui, kurio metu susitarimo pasiekti nepavyko, į šią kelionę nevyks, teigdamas, kad toks sprendimas priimtas saugumo sumetimais.

„Viskas tik dėl saugumo, – duodamas interviu transliuotojui „ABC News“ sakė D. Trumpas. – J. D. puikiai sekasi.“

Tačiau, uždavus klausimą apie tuos komentarus, Baltieji rūmai greitai pakeitė poziciją.

Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, pageidavęs likti nežinomas, naujienų agentūrai pasakė, kad derybose dalyvaus J. D. Vance‘as, specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris.

Ši trijulė darybose pasirodė ir praėjusį kartą balandžio 11-12 d.

Pirmiau D. Trumpas apkaltino Iraną šeštadienį Hormuzo sąsiauryje įvykdytais išpuoliais „totaliai pažeidus“ dviejų savaičių paliaubas ir pagrasino sunaikinti jo elektrines bei tiltus, jei susitarimas nebus pasiektas.

D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ pareiškė, kad siūlo Iranui „priimtiną susitarimą“, o jei Teheranas atsisakys, „JAV Irane sunaikins kiekvieną elektrinę ir kiekvieną tiltą. DAUGIAU GRAŽIUOJU NEBEBUS!“

„Jie pasiduos greitai, pasiduos lengvai, o jei nepriims SUSITARIMO, man bus garbė padaryti tai, kas turi būti padaryta – tai, ką kiti prezidentai jau 47 metus turėjo padaryti Iranui“, – rašė jis.

Vašingtono atstovas Jungtinėse Tautose Mike‘as Waltzas transliuotojui „ABC News“ sakė, kad, jo nuomone, naujas derybų etapas duos „neįtikėtinai reikšmingų“ rezultatų.

Esant tokiai įtemptai situacijai, Hormuzo sąsiauris sekmadienį tebebuvo uždarytas. Šeštadienį – praėjus vos vienai dienai po to, kai buvo pranešta, kad šis strateginis vandens kelias bus vėl atidarytas – Iranas paskelbė, kad jis vėl uždaromas laivybai.

Jungtinės Karalystės jūrų saugumo agentūra pranešė, kad šeštadienį Irano revoliucinės gvardijos kariai apšaudė tanklaivį, o saugumo žvalgybos bendrovė „Vanguard Tech“ pranešė, kad šios pajėgos grasino „sunaikinti“ iš Persijos įlankos sprunkantį tuščią kruizinį laivą.

Be to, minėtoji Jungtinės Karalystės agentūra teigė gavusi pranešimą apie laivą, į kurį „pataikė nežinomas sviedinys, dėl kurio buvo apgadinti“ krovininiai konteineriai, tačiau gaisro nekilo.

JAV ir Irano paliaubos turėtų baigtis trečiadienį.

Naujasis Delis, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Policijos duomenimis, sekmadienį vienoje pietų Indijos fejerverkų gamykloje kilo gaisras, kurio metu žuvo mažiausiai 20 žmonių, dar šeši asmenys buvo sužeisti.

Vietos policijos viršininkas N. Shreenatha naujienų agentūrai AFP pranešė, kad po incidento licenciją turinčioje gamykloje Tamilo Nadu valstijos Virudhunagaro rajone „patvirtinta 20 žmonių žūtis“.

Jis sakė, kad įvykio vietoje tebedirba gelbėtojai ir pridūrė, kad gaisro priežastis nėra žinoma.

Indijoje neretai įvyksta nelaimingi atsitikimai darbo vietoje, dažniausiai dėl to, kad nepakankamai laikomasi saugos taisyklių, o ir reikalavimai jų laikytis nėra griežti.

Ministras pirmininkas Narendra Modi socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame išreiškė „užuojautą tiems, kurie prarado savo artimuosius“ šiame „labai skaudžiame“ incidente.

Tamilo Nadu vyriausybės vadovas M. K. Stalinas šį pražūtingą nelaimę pavadino „tragedija“ ir platformoje „X“ taip pat pareiškė „didžiulį liūdesį“.

Šią savaitę vienoje centrinės Indijos elektrinėje įvyko sprogimas, nusinešęs daugiau nei 20 žmonių gyvybių.

Praėjusį mėnesį per kitą gaisrą, kilusį fejerverkų gamykloje vakarinėje Indijos dalyje, žuvo 17 žmonių.