Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Savo sveikatą kaip labai gerą arba gerą vertina 48 proc. Lietuvos gyventojų, o daugiau nei pusė (52 proc.) nurodo sergantys lėtine liga arba turintys ilgalaikių sveikatos sutrikimų, rodo Valstybės duomenų agentūros 2025 m. atliktas gyventojų sveikatos statistinis tyrimas.

Sveikatos vertinimas smarkiai skiriasi pagal amžių. Labai gera arba gera savo sveikatą įvardijo 88 proc. 15–24 metų gyventojų, tačiau tarp 75 metų ir vyresnių tokių buvo tik 7 proc. Šioje vyriausioje amžiaus grupėje 44 proc. savo sveikatą vertino kaip blogą arba labai blogą.

Savo sveikatą palankiau vertino vyrai: labai gerai arba gerai ją vertino 56 proc. vyrų ir 42 proc. moterų. Blogai arba labai blogai savo sveikatą vertino atitinkamai 11 ir 18 proc. vyrų bei moterų.

Ilgalaikių sveikatos problemų turėjo 52 proc. gyventojų. Čia moterų taip pat buvo daugiau nei vyrų – atitinkamai 57 ir 44 proc., o tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų ilgalaikių sveikatos problemų turėjo aštuoni iš dešimties.

Tyrimas taip pat fiksuoja ryškų depresijos simptomų paplitimo padidėjimą. Per dvi savaites iki apklausos juos jautė 27 proc. gyventojų – 2019 m. tokių buvo 18 proc., o 2014 m. – 12 proc. Depresijos simptomus nurodė jautusios 31 proc. moterų ir 20 proc. vyrų. Didžiausia dalis buvo tarp 75 metų ir vyresnių moterų – 49 proc.

Kita ryškėjanti problema, anot tyrimo – antsvoris ir nutukimas. 2025 m. 61 proc. 18 metų ir vyresnių gyventojų turėjo antsvorio arba buvo nutukę, kai 2019 m. tokių buvo 57 proc. Nutukusiųjų dalis per šį laiką padidėjo nuo 19 iki 22 proc., o normalaus kūno masės indekso gyventojų dalis sumažėjo nuo 41 iki 38 proc.

Kartu tyrimas rodo ir kai kuriuos sveikatos elgsenos pokyčius. Kasdien rūkančių gyventojų dalis nuo 2014 m. sumažėjo nuo 20 iki 16 proc., o visiškai nerūkančiųjų dalis 2025 m. siekė 81 proc. Tačiau elektroninių cigarečių vartojimas padidėjo: 2025 m. jas kasdien arba kartais rūkė 6 proc. gyventojų, palyginti su 4 proc. 2019 m. Tarp 15–24 metų jaunuolių šis rodiklis siekė 15 proc., tarp 25–34 metų – 16 proc.

Duomenys rodo, jog mažėjo ir dažnas alkoholio vartojimas. Bent kartą per savaitę alkoholinius gėrimus vartojo 10 proc. gyventojų – 2019 m. tokių buvo 13 proc., o 2014 m. – 14 proc. Tuo metu 35 proc. apklaustųjų teigė per metus iki apklausos apskritai nevartoję alkoholio.

Gyventojų mitybos įpročiai, vertinant pagal vaisių ir daržovių vartojimą, tuo metu negerėjo. Bent kartą per dieną vaisius valgė 37 proc. gyventojų, nors 2019 m. tokių buvo 47 proc., o daržoves – 45 proc., palyginti su 54 proc. 2019 m. Fiziškai aktyvūs, sportuojantys ar aktyviai laisvalaikį leidžiantys bent 30 minučių per dieną buvo 11 proc. gyventojų. Didžiausias aktyvumas nustatytas tarp 15–24 metų gyventojų (26 proc.), mažiausias – tarp 65 metų ir vyresnių (4 proc.).

Pasak tyrimo, gyventojams vis dažniau sunku laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl ilgų eilių per metus iki apklausos kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų atidėjo 24 proc. gyventojų. 2019 m. tokių buvo 20 proc., o 2014 m. – 11 proc. Per metus į šeimos gydytoją kreipėsi 80 proc. gyventojų, o į gydytoją specialistą ar chirurgą – 48 proc., pastarasis rodiklis buvo 13 procentinių punktų didesnis nei 2019 m.

Per dvi savaites iki apklausos receptinius vaistus vartojo 55 proc. gyventojų – 12 procentinių punktų daugiau nei 2019 m. Nereceptinius vaistus, vitaminus ar vaistažolių preparatus vartojo 69 proc. apklaustųjų, 2019 m. tokių buvo 58 proc.

Pasak Valstybės duomenų agentūros, gyventojų sveikatos statistinis tyrimas atliktas 2025 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. 

Jame dalyvavo daugiau kaip 5,2 tūkst. 15 metų ir vyresnių gyventojų. Tyrimas pagal bendrą metodiką atliekamas visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Klaipėdoje trečiadienio rytą vyras ginklu šaudė į paukščius, pranešė policija.

Anot Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apie 7.50 val. Budelkiemio gatvėje, viešoje vietoje, pirminiais duomenimis, vyras (gim. 1966 m.), kaip įtariama, iš pneumatinio ginklo šaudė į paukščius. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Lietuvai neturėtų grėsti naftos produktų tiekimo krizė, nes Klaipėdoje veikiantis valstybinės operatorės „KN Energies“ terminalas gali užtikrinti šaliai reikalingą jų kiekį, sako buvęs energetikos ministras ir anksčiau „Litgrid“ vadovavęs Rokas Masiulis.

„Labai norėčiau, kad žmonės nebūtų gąsdinami. Visi dabar kalba, kad „Orlen“ brangiai nupirks naftą ir pas mus pakils kainos. Reikia žinoti, kad Klaipėdoje yra „KN Energies“ terminalas, kuris gali Lietuvai atvežti tiek naftos produktų, kiek jai reikia“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė R. Masiulis.

Anot jo, tiekėjai, susidarius pakankamam kainų skirtumui, galėtų nukreipti produktus į Lietuvą per Klaipėdos terminalą. Tokiu atveju kainos Lietuvoje, jo vertinimu, būtų artimos kitų regiono šalių kainoms.

„Bus keli pridėtiniai procentai prie kainos ir gausime skandinaviškas kainas, arba iš kitur atsivešime. Tiesa, Lietuvoje kainos bet kuriuo atveju atitiks pasaulinį vidurkį. Nebus taip, kad mes būsime kažkokia sala, todėl nereikia panikuoti“, – teigė jis.

Mano, kad rinka pati susitvarkys su kylančiais sunkumais

R. Masiulis taip pat ragino situaciją dėl kylančių naftos kainų palikti spręsti rinkai. Jo teigimu, naftos tiekimo grandinės yra lanksčios, o rinkos dalyviai gali greitai ieškoti alternatyvių tiekimo kelių.

„Palikčiau rinkai viską susitvarkyti. „Orlen“ yra tikrai patyręs koncernas ir prisiminkime, kad jam vadovauja buvęs Mažeikių gamyklos vadovas, kuris ir Lietuvą gerai žino, ir daug gero čia yra padaręs. Jis tikrai išmano tiekimą ir kitus dalykus“, – sakė buvęs energetikos ministras.

Jo teigimu, pasaulinį naftos pasiūlos sumažėjimą dėl konflikto Hormuzo sąsiauryje ir atakų sustabdyto Saudo Arabijos naftotiekio turėtų kompensuoti atsigaunanti gavyba kitose pasaulio dalyse.

„Trūkstamas naftos kiekis pasaulyje dabar nėra toks didelis. (...) Už kelių dienų Saudo Arabija turėtų pusę savo naftotiekio pajėgumo įjungti ir tik likusius pajėgumus per 8 savaites. (...) Pusė jų pajėgumo sudaro maždaug 3,5 mln. barelių, o pasaulyje toks maždaug trūkumas ir yra“, – teigė R. Masiulis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į augančią naftos gavybą Amerikoje. Pasak R. Masiulio, didėja Argentinos, Gajanos, Brazilijos ir kitų Lotynų Amerikos valstybių gavyba, todėl pasaulinė rinka nėra izoliuota nuo alternatyvių tiekimo šaltinių.

Akcizo mažinimas – trumpalaikė ir itin skaudi priemonė

Tuo metu galimybę mažinti akcizus, siekiant amortizuoti kylančių degalų kainų poveikį, R. Masiulis vertina skeptiškai. Jo teigimu, toks sprendimas trumpam sumažintų problemą, tačiau kartu mažintų valstybės biudžeto pajamas.

„Akcizo mažinimas biudžeto pajamas mažina ir problemą išsprendžia trumpam laikui. Tai skausmingas kelias, kuris nelabai sprendžia klausimą iš esmės“, – sakė jis.

Konfliktas Artimuosiuose Rytuose daro didžiulį spaudimą didžiausiai pasaulyje naftos eksportuotojai Saudo Arabijai. Iranui užblokavus Hormuzo sąsiaurį, o Jemeno husių sukilėliams keliant vis didesnę grėsmę Bab al Mandebo sąsiauriui, po dronų atakų karalystei taip pat teko uždaryti svarbų naftotiekį.

Tolesnis Saudo Arabijos eksporto mažėjimas naftos kainas gali išauginti dar labiau.

Rytų–Vakarų naftotiekis, kuriuo galima transportuoti didelius naftos kiekius iš Persijos įlankos į Raudonąją jūrą aplenkiant Hormuzo sąsiaurį, po atakų prieš jį Rijado ir Medinos regionuose buvo uždarytas atsargumo sumetimais.

Nuo metų pradžios „Brent“ nafta pabrango beveik 80 proc., tačiau jos kaina tebėra mažesnė už balandžio pabaigoje pasiektą aukščiausią lygį, kai barelis kainavo kiek daugiau nei 126 JAV dolerius. Tiesa, barelio kaina jau kelias dienas paeiliui laikosi virš 100 JAV dolerių.

Madridas, rugsėjo 17 d. (AFP-ELTA). Gelbėtojai Ispanijoje ketvirtadienį ieškojo moters, potvynio srovės nuneštos netoli Barselonos. Smarkios liūtys užklupo  šalies rytinę Viduržemio jūros pakrantę, vanduo užtvindė gatves ir sutrikdė susisiekimą. 

Stichija smogė klimato kaitos paveiktai šaliai ką tik išgyvenus karščiausią per istoriją vasarą ir neįprastai šiltą rugsėjo pradžią. 

Nacionalinė meteorologijos tarnyba AEMET trečiadienį paskelbė įspėjimus dėl smarkių liūčių rytiniuose regionuose, o Barselonoje trumpam įvedė aukščiausio lygio – raudonąjį – pavojų dėl staigių potvynių grėsmės. 

Katalonijos civilinės saugos prevencijos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Joanas Ramonas Cabello regioniniam transliuotojui „3Cat“ sakė, kad Olivelos kaime, maždaug už 40 km į vakarus nuo Barselonos, srovė nunešė prie upelio buvusią moterį.

„Ji buvo automobilyje ir, regis, mėgino iš jo išlipti“, – sakė J. R. Cabello. Jis patvirtino, kad moters ieško regiono policija. 

Pareigūnai ragino Katalonijos ir Valensijos regionų gyventojus vengti nebūtinų kelionių ir būti itin atsargiems. Ministras pirmininkas Pedro Sánchezas socialiniame tinkle X įspėjo, kad padėtis daug kur yra labai sudėtinga.

Institucijos telefonu išsiuntė įspėjimus gyventojams kai kur Katalonijoje ir Valensijoje bei pietrytinėje Almerijos provincijoje. 

Barselonoje dėl užtvindytų gatvių buvo uždarytos kai kurios metro stotys, pakeisti autobusų maršrutai. Taip pat sutriko regioninių traukinių eismas, o Barselonos „El Prat“ oro uoste – antrame pagal užimtumą Ispanijoje – buvo atidėti arba atšaukti skrydžiai. 

Katalonijos pagalbos tarnybos pranešė sulaukusios daugiau nei 850 skambučių, susijusių su liūtimis, sukėlusiomis daugiau kaip 500 incidentų. 

Atšauktos futbolo rungtynės

Kaimyniniame Valensijos regione, skaudžiai nukentėjusiame per potvynius  2024 m., pasiglemžusius daugiau nei 230 gyvybių, meteorologijos tarnyba „Avamet“ išmatavo, kad keliose savivaldybėse vos per pusvalandį iškrito daugiau nei 70 milimetrų kritulių. 

„Retai kada matome tokį didelį kritulių kiekį per 30 minučių, koks šiandien iškrito Valensijoje ir aplinkinėse vietovėse“, – sakoma socialiniame tinkle X paskelbtame „Avamet“ įraše. 

Pagalbos tarnybos pranešė apie 478 incidentus Valensijos provincijoje, jie daugiausia susiję su žala turtui, vandens pratekėjimu ir eismo sutrikimais. 

Regiono centre Valensijoje buvo sustabdytas visų metro linijų eismas, dėl potvynio kelioms valandoms buvo uždarytas miesto oro uostas. Operatorės „Aena“ duomenimis, dėl to 12 skrydžių teko nukreipti kitur. 

Taip pat Valensijoje buvo atidėtos aukščiausiosios lygos futbolo rungtynės tarp „Levante“ ir Bilbao „Athletic“ komandų, nes aikštė buvo užlieta vandeniu, jo pateko ir į žaidėjų tunelį. 

Piečiau, Almerijoje ir pietrytiniame Mursijos regione, daugiau nei 20 savivaldybių ketvirtadienį prevenciškai sustabdė pamokas. 

Mokslininkai teigia, kad žmogaus veiklos sukelta klimato kaita Viduržemio jūros regione stiprina audras, rudenį dažnai siaučiančias rytinėje Ispanijos dalyje. Vasarą jūra sukaupia daug šilumos, todėl padidėja garavimas ir iškrenta daugiau kritulių.

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Seimo seniūnų sueiga nusprendė į kitos savaitės ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę neįtraukti siūlymo atleisti iš pareigų „Nemuno aušrą“ konsultavusią Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narę Laurą Matjošaitytę.

Už tokį siūlymą balsavo 9 opozicijos ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai. Tuo metu 11 valdančiųjų ir „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis šiuo klausimu susilaikė. 

„Ketvirtadienį gal seniūnų sueiga galėtų įtraukti jau, kad nusimatytume tą procedūrinį VRK narės atleidimo klausimo svarstymą ir tada jau būtų pagrindas informuoti pačią komisijos narę ir žinotų, kad yra protingas terminas, kada gali ta procedūra būti realizuojama“, – teigė siūlymą iškėlęs konservatorius Mindaugas Lingė. 

Tiesa, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sutiko, kad savaitė „yra protingas terminas“ informuoti L. Matjošaitytę, tačiau tikino, kad iš pradžių reikia įsitikinti, ar VRK narę pasieks jo išsiųstas raštas.

„Turime intenciją įtraukti kitą savaitę. (Ar – ELTA) pavyks – pasižiūrėsime kaip ten suvaikščios mūsų raštai“, – kalbėjo J. Olekas.

Savo ruožtu Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė anksčiau Eltai teigė, kad nereikėtų skubėti priimti tokių sprendimų, neturint papildomos informacijos.

„Manyčiau, kad (trūksta – ELTA) pokalbio su VRK nare, nes dabar turime tik tai, ką matome viešojoje erdvėje, jos pačios pakomentavimus arba citatas ir politikų nuomonę – norėtųsi žinoti šiek tiek daugiau“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė politikė. 

Antradienį opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iniciatyva buvo surinkti reikalingi parašai, prašant į Seimo darbotvarkę įtraukti siūlymą atleisti L. Matjošaitytę iš pareigų VRK. Šį dokumentą pasirašė parlamentarai iš konservatorių, liberalų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijų.

VRK pirmadienį pranešė pagal metaduomenis nustačiusi, kad „Nemuno aušros“ atsakymą komisijai su nario mokesčiu susijusiais klausimais užpernai rengė L. Matjošaitytė. Komisija ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje spręs, ar pradėti tyrimą dėl šių konsultacijų. 

Skundus dėl L. Matjošaitytės yra gavusios VRK, Advokatų taryba, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Pastaroji praėjusią savaitę nusprendė surinkti papildomą informaciją ir tik tada spręsti, ar pradėti tyrimą. 

Klausimų kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog L. Matjošaitytė prieš 2024 metų Seimo rinkimus galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“ bei padėti partijai parengti atsakymą VRK.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad su L. Matjošaityte partija konsultavosi įvairiais klausimais, bet už tai nebuvo mokama. Pati VRK narė teigė, kad už šias konsultacijas ji negavo „nė vieno euro“. 

VRK savo ruožtu informavo, kad „Nemuno aušros“ pateiktuose finansiniuose dokumentuose nerado išlaidų už L. Matjošaitytės suteiktas teisines paslaugas.

„Delfi“ taip pat skelbė, kad 2024 metų rugsėjį, likus daugiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, L. Matjošaitytė „Nemuno aušros“ vicepirmininkui Robertui Puchovičiui atsiuntė savo parengtą partijos atsakymo VRK projektą. Laiške ji paprašė R. Puchovičiaus perkelti jos rengtą atsakymą į jo paties sukurtą „Word“ dokumentą tam, kad neliktų jos metaduomenų.

Pats R. Puchovičius „Delfi“ teigė neatsimenantis tokio laiško. 

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Uostamiestyje trečiadienio rytą daugiabučio laiptinėje rastas moters lavonas, pranešė policija.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 6.33 val. Klaipėdoje, Taikos prospekte, daugiabučio laiptinėje, rastas mirusios moters (gim. 1950 m.) kūnas be akivaizdžių smurto žymių. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Pakruojo rajone trečiadienį automobilis įvažiavo į upelį, pranešė ugniagesiai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 16.26 val. pranešta, kad Pakruojo rajone, Klovainių seniūnijoje, Bešonių kaime, į Ežerėlės upelį įvažiavo automobilis „Audi Q7“, vairuotojas iš transporto priemonės išlipo pats. 

Vairuotojui medikai suteikė pirmąją pagalbą vietoje. Ugniagesiai padėjo užkabinti lyną, kad evakuatorius galėtų ištraukti automobilį iš upelio, surinko plastikines automobilio detales.

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Vilniaus apygardos teismui rugpjūtį atmetus buvusio teisėjo ir buvusio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno ieškinį prezidentui, teisininkas parašė skundą ir trečiadienį jį pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Apygarda buvo pirmoji instancija, dabar Lietuvos apeliacinis teismas nagrinės. Buvau nustebęs dėl teismo sprendimo, nes jis pasakė, kad, visgi, prezidentas teisus, reikia politinio atšalimo. Teismas kaip pagrindinę teoriją iškėlė, kad pats dalyvavimas rinkimuose sudarė prielaidą prezidentui priimti tokį sprendimą ir neskirti manęs teisėju, nes reikėjo politinio „atšalimo“, – Eltai sakė E. Misiūnas. 

„Ministru aš buvau 1043 dienas, viceministru 385 dienas, o rinkimuose kaip kandidatas dalyvavau daugiau nei 50 dienų. Buvo pandemija, nebuvo ypatingos veiklos, nei aš dalyvavau debatuose kaip Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Praktiškai be argumentų teismas pasakė, kad pats dalyvavimo rinkimuose faktas reikalauja „atšalimo“, – pridūrė jis.

Jis teigia, kad pozityvios veiklos faktas negali būti priežastis negatyviai sankcijai.

„Kuo dalyvavimas rinkimuose 56 dienas yra pavojingesnė, imlesnė politiškai veikla nei 1500 dienų ministro ar viceministro pareigose?“ – stebėjosi E. Misiūnas.

Jis mano, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir politiškai angažuotas.

Šioje byloje E. Misiūnas prašo pripažinti, kad prezidentas Gitanas Nausėda nepagrįstai jo nepaskyrė teisėju bei įpareigoti valstybės vadovą tai padaryti, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. 

Turtinę žalą sudaro negautas atlyginimas už teisėjo darbą per penkerius metus, o neturtinę žalą ieškovas įvertino 10 tūkst. eurų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2025 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą byloje Misiūnas prieš Lietuvą, kuriuo nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą. EŽTT nurodė Lietuvai sumokėti E. Misiūnui 10 tūkst. eurų už neturtinę žalą. 

EŽTT konstatavo, kad, teismams atsisakius priimti E. Misiūno ieškinį, iš jo buvo atimta teisė į veiksmingą prezidento diskrecijos įgyvendinimo peržiūrą. Remdamasis minėtu EŽTT sprendimu, pareiškėjas E. Misiūnas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. 

Atsižvelgdamas į tai, kad Konvencijos dalies pažeidimas konstatuotas civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, LAT nutarė, kad nurodytas pažeidimas gali būti pašalintas tik atnaujinus nurodytos civilinės bylos procesą ir iš naujo išsprendus pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimą, pranešė teismas.

ELTA primena, kad E. Misiūnas 2015 m. buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teisėju, tačiau jau 2016 m. gruodį jis sutiko tapti vidaus reikalų ministru Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Vėliau, 2019–2020 m., jis dirbo krašto apsaugos viceministru.

2020 m. E. Misiūnas dalyvavo Seimo rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jis nebuvo išrinktas į parlamentą.

Tais pačiais metais E. Misiūnas pateikė prašymą Nacionalinei teismų administracijai iš naujo skirti jį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Prezidentas G. Nausėda jo prašymo netenkino.

Tuo metu prezidentūra šį sprendimą motyvavo tuo, kad asmeniui, kuris nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo politinėje veikloje ir nori grįžti į teisėjo pareigas, turėtų galioti tam tikras politinio „atšalimo“ laikotarpis. Dėl šio sprendimo E. Misiūnas kreipėsi į kelis teismus, tačiau jie atsisakė priimti jo skundus.

Praėjus keliems metams, šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno grąžinimo į teisėjo pareigas, tačiau jis teisėju ir vėl buvo nepaskirtas.

Dėl šių sprendimų E. Misiūnas tuomet kreipėsi į EŽTT.

Dabar teisininkas dirba advokatu.

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Druskininkų savivaldybėje trečiadienį užsiliepsnojus ūkiniam pastatui, sudegė jame buvusi įranga, keturratis, dviračiai, informavo ugniagesiai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 18.38 val. gautas pranešimas, kad Druskininkų savivaldybėje, Leipalingio seniūnijoje, Guobinių kaime, Guobų gatvėje, kilo gaisras ūkiniame pastate.

Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, medinis ūkinis pastatas degė atvira liepsna. 

Gaisro metu sudegė pastatas ir viduje buvę grūdų traiškytuvas, grūdų malūnas, žoliapjovė, keturratis, keturi dviračiai, juostinis pjūklas, gręžimo staklės, priekaba su bulvėmis (3 tonos), grikiai (10 tonų), malkos, šiaudai, javai (10 tonų). 

Taip pat sudegė šalia buvęs traktorius „Valtra“, apdegė trys traktoriai „MTZ“. 

(papildytas tekstas)

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Opozicijai kritikuojant, kad Vyriausybės Šeimos pakete trūksta šaltinių suplanuotoms išlaidoms finansuoti, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad tam numatytos „Sodros“ ir valstybės biudžeto lėšos.

„Labai aiškiai suskaičiuota kievienos priemonės kaina, netgi suskaičiuota, kokiai visuomenės daliai ji atneš naudą, (…) šaltiniai irgi labai aiškūs – jeigu kalbėti žmonėms priimtina kalba, (…) dalis priemonių bus iš „Sodros“ biudžeto ir dalis iš valstybės biudžeto, bet bendrąja prasme tai yra valstybės biudžetas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Ruginienė.

„Jei praeitais metais aiškiai sakėme, kad (biudžeto – ELTA) prioritetas yra gynyba, (…) šiais metais sakome, kad be gynybos yra (…) ir visuomenės socialinis saugumas“, – tikino ministrė.

Daliai opozicijos teigiant, kad Šeimos paketo poreikių finansavimas nukeliamas ateities valdžiai, ministrė tai vadino „spekuliacijomis“.

„Nieko mes nepaliekame ateities kartoms, (…) mes sakome, kad susitarimas turėtų būti visų politinių partijų ir toliau tęsti šią priemonę“, – teigė I. Ruginienė.

Ypač daug kritikos sulaukė siūlymas nuo 2029 m. etapais užtikrinti nemokamus pietus visiems penktos-dešimtos klasės mokiniams, tam iš viso numatyta skirti 375,9 mln. eurų.

„Suprantu, kad opozicija pamačiusi priemones vis tiek kažką turi kritikuoti, buvo užsikabinta už tos dalies – (nemokamas – ELTA) mokinių maitinimas nuo 2029 metų. Ateities Vyriausybė – mes tai tikrai to nedarysime, jeigu būsime ateities Vyriausybė – bet kitos galės, jeigu matys poreikį, ir panaikinti (priemonę – ELTA)“, – pažymėjo ministrė.

I. Ruginienės teigimu, ateities Vyriausybės galės tobulinti esamas šeimos politikos priemones, kai jos bus priimtos.

„Mes matome šito paketo tęstinumą, penkis žingsnius į priekį, todėl priemonės yra išdėliotos tam tikrame laike – didžioji priemonių dalis įvyks per mūsų kadenciją“, – sakė ji.

„Galbūt mūsų priemonės nėra pačios tobuliausios, bet galbūt mes padarysime pirmą žingsnį, o ateities Vyriausybės (priemones – ELTA) galės stiprinti ir tobulinti“, – aiškino ministrė.

Ji pažymėjo, kad Vyriausybės paramos šeimai paketą Seime numatoma priimti dar šiemet.

„Mūsų ambicingas tikslas per rudenį priimti įstatymų paketus, (…) mes pasiryžę dirbti, kad sprendimai būtų kuo greičiau priimti“, – pridūrė ji.

Kaip skelbė ELTA, Vyriausybės siūlomame Šeimos priemonių pakete – nemokami pietūs visiems mokiniams nuo penktos iki dešimtos klasės, pirmojo būsto finansavimo programa, didesnės vaiko priežiūros išmokos, parama po emigracijos į šalį nuolat gyventi grįžusioms šeimoms.

Viso demografijos iššūkiams spręsti skirto paketo vertė sudaro beveik 770 mln. eurų, jame iš viso yra devynios priemonės.

Brangiausia priemonė – nemokami pietūs kiekvienam mokiniui, taip pat siūlomos didesnės vaiko priežiūros išmokos, lankstesnė jų tvarka, kuri galėtų įsigalioti nuo 2028-ųjų.

Taip pat numatytas vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelio finansavimas, didesnės išmokos sergančius vaikus prižiūrintiems tėvams, parama pasiruošimui mokyklai.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad šeimos politikos finansavimas bus ne tik kitų metų valstybės biudžeto, bet ir vienas svarbiausių likusios kadencijos prioritetų.