Briuselis, spalio 26 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjunga (ES) pasisiūlė glaudžiai bendradarbiauti su pergalę Serbijos parlamento rinkimuose laimėjusiu „Studentų sąrašu“ ir pažadėjo remti reformas, kuriomis siekiama stiprinti teisinę valstybę, žiniasklaidos laisvę ir demokratines institucijas bei kovoti su korupcija.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa sekmadienio vėlų vakarą pasveikino „Studentų sąrašą“ su pergale ir pareiškė esantys pasirengę padėti Serbijai siekti narystės ES.

Už ES plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Marta Kos pažymėjo, kad po beveik dvejus metus trukusių protestų už demokratiją, teisinę valstybę ir kovą su korupcija rinkimuose užfiksuotas istoriškai didelis rinkėjų aktyvumas. Pasak jos, dabar šaliai gali prasidėti naujas etapas, o „durys į ES yra atviros“.

Serbija ES šalis kandidatė yra nuo 2012 m., o nuo 2014 m. vyksta oficialios derybos dėl stojimo į šalių bloką. Tačiau dėl ankstesnės Serbijos vadovybės politikos – iš dalies dėl susirūpinimo demokratijos standartais ir teisinės valstybės principų laikymusi, – taip pat dėl ilgamečio Serbijos lyderio Aleksandaro Vučičiaus glaudžių ryšių su Maskva šis procesas iš esmės yra sustojęs.

Pasipiktinimą taip pat sukėlė tai, ką kritikai pavadino valstybinėmis nuteisto karo nusikaltėlio Ratko Mladičiaus laidotuvėmis. U. von der Leyen ir A. Costa apkaltino Serbijos vyriausybės atstovus vengiant pripažinti tamsų naujausios Europos istorijos puslapį.

R. Mladičius būdamas 84 metų rugpjūčio 27 d. mirė Hagos kalėjime, kur atliko laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui. Tarp jam inkriminuotų nusikaltimų buvo ir 1995 m. Bosnijos serbų pajėgoms užėmus rytinėje Bosnijoje esantį Srebrenicos anklavą įvykdytų daugiau kaip 8 tūkst. žmonių, daugiausia vyrų ir berniukų, žudynių planavimas.

Vilnius, spalio 26 d. (ELTA).  Laikinasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Donatas Škarnulis teigia, kad teisėsaugai stiprinant kovą su kontrabandinių cigarečių iš Baltarusijos gabenimu, ėmė daugėti Latvijoje suklastotų ir į šalį patenkančių tabako gaminių.

„Bendras krypčių pasikeitimas matyti, kad mažėja tabako kontrabandos dalis iš Baltarusijos pusės. Žiūrint į kelerių metų laikotarpį, tai dabar ima viršų būtent latviškos (cigaretės – ELTA), Latvijoje klastoti tabako gaminiai. Ir (tokie gaminiai – ELTA) netgi didesnė dalis negu iš Baltarusijos ateina“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Škarnulis.

Laikinasis pasieniečių vadas pasakojo, kad teisėsauga su cigarečių kontrabanda balionais iš Baltarusijos kovoja efektyviai.

„Pernai iš viso apie 200 asmenų patraukta baudžiamojon atsakomybėn vien tik su balionais susijusiuose atvejuose. Šiemet taip pat turime dešimtis (patrauktų atsakomybėn asmenų – ELTA), tai yra nuolatinis mūsų darbas ir jis tikrai duoda efektą“, – dėstė D. Škarnulis.

Pareigūnų aktyvumas, kovojant su balionais, pasak VSAT laikinojo vado, atsispindi ir nelegalios tabako rinkos tendencijose.

„Vien šiemet tris kartus mažiau yra siuntų su balionais. Lyginant su praėjusiais metais, apie du kartus mažiau šitaip atgabentų tabako gaminių“, – aiškino pašnekovas.

Kaip anksčiau skelbė VSAT, praėjusios savaitės duomenimis, šiemet Lietuvoje perimtas 181 oro balionais iš Baltarusijos atgabentas cigarečių krovinys. Pernai tokių atvejų buvo 635, o 2024 metais – 226.

Vilnius, spalio 26 d. (ELTA). Specializuotas prekybos tinklas „Candy POP“ pranešė karo tarnybą atliekantiems darbuotojams išsaugosiantis darbo vietas ir mokėsiantis papildomas išmokas, kurios sieks iki 2,3 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.

Bendrovės duomenimis, išmokos, priklausomai nuo tarnybos trukmės, bus mokamos iki devynių mėnesių.

Darbuotojams, atliekantiems kitų formų trumpalaikę savanorišką karo tarnybą arba priklausantiems Lietuvos šaulių sąjungai, bendrovė taip pat suteiks tris papildomas apmokamų atostogų dienas per metus.

Prie asociacijos „Visuotinė gynyba“ organizacijų chartijos ir darbdavių iniciatyvos prisijungusi įmonė taip pat planuoja organizuoti darbuotojams praktinius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms mokymus bei teikti informaciją apie savanoriškos karo tarnybos galimybes.

Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovo Tomo Godliausko teigimu, darbdavių suteikiamos garantijos gali padėti sumažinti dėl karo tarnybos kylančius finansinius neapibrėžtumus.

„Išsaugota darbo vieta ir papildomos išmokos mažina nerimą dėl pajamų bei šeimos įsipareigojimų. Prie iniciatyvos jungiantis smulkiajam ir vidutiniam verslui, tokių garantijų sulaukia vis daugiau žmonių“, – pranešime cituojamas T. Godliauskas.

Pasak pranešimo, 2026 m. rugpjūtį atlikto reprezentatyvaus „Norstat“ tyrimo duomenimis, visuotinio šaukimo įgyvendinimui iki 2030 m. pritartų 66,2 proc. 18–24 metų ir 70,7 proc. 25–29 metų Lietuvos gyventojų.

Brazilija, spalio 26 d. (AFP-ELTA). Kairiųjų pažiūrų lyderiai iš įvairių Amerikos žemyno šalių sekmadienį pasveikino Brazilijos prezidentą Luizą Inacio Lulą da Silvą, kuris po įtemptos kovos sugebėjo atsitiesti ir laimėti rinkimus, užsitikrindamas dar vieną kadenciją.

L. I. Lula da Silvos pergalę pripažino ir dešiniųjų pažiūrų lyderiai, nors jo varžovas Flavio Bolsonaro pralaimėjimą pripažinti atsisako.

L. I. Lula da Silva surinko 51,8 proc. balsų, o F. Bolsonaro – 48,2 proc.

Meksikos kairiųjų pažiūrų prezidentė Claudia Sheinbaum platformoje „X“ pasidžiaugė L. I. Lula da Silvos pergale.

„Tegyvuoja demokratija, Brazilijos žmonės laimėjo“, – rašė ji.

Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis pasveikino L. I. Lulą da Silvą su „istorine pergale, užtikrinančia taikos, suvereniteto ir socialinio teisingumo kelio tęstinumą“.

Buvusi Argentinos prezidentė Cristina Kirchner, šiuo metu dėl korupcijos atliekanti namų arešto bausmę, platformoje „X“ pareiškė, kad L. I. Lula da Silva „sugebėjo pažadinti savo tautiečių jausmus ir ryžtą, kurių reikėjo pergalei pasiekti“.

Urugvajaus prezidentas Yamandu Orsi platformoje „X“ pranešė kalbėjęsis su L. I. Lula da Silva ir „pasveikinęs jį su pergale bei demokratijos švente, kurią įkūnija rinkimų procesas“.

Vadina „demokratijos diena“

L. I. Lula da Silvos pergalė reiškia, kad Brazilija atsilaikė prieš konservatyviųjų jėgų bangą, kuri, remiama JAV prezidento Donaldo Trumpo, pastūmėjo į dešinę daugelį regiono šalių, įskaitant Argentiną, Čilę, Kolumbiją ir Peru.

Peru dešiniųjų pažiūrų prezidentė Keiko Fujimori pasidžiaugė Brazilijoje įvykusia „demokratijos diena“ ir pasveikino L. I. Lulą da Silvą su pergale.

„Dar kartą patvirtinu mūsų pasiryžimą stiprinti strateginę partnerystę, integraciją, bendradarbiavimą ir tvarų Amazonijos regiono, kuriuo dalijamės, vystymąsi abiejų mūsų tautų labui“, – platformoje „X“ rašė ji.

Tuo metu ištikimas F. Bolsonaro sąjungininkas Čilės prezidentas Jose Antonio Kastas platformoje „X“ pareiškė, kad „Čilės ir Brazilijos laukia puiki bendra ateitis“.

Ekvadoro konservatyvių pažiūrų prezidentas Danielis Noboa paragino bendradarbiauti su kairiųjų lyderiu per ketvirtąją jo kadenciją.

„Mūsų regionas turi bendrų priešų, susiduria su bendrais iššūkiais ir gali daug laimėti, kai dirbame kartu“, – platformoje „X“ teigė D. Noboa.

Sandersas pasidžiaugė „neįtikėtina“ pergale

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasveikino L. I. Lulos da Silvos pergalę kaip „demokratijos ir daugiašališkumo“ laimėjimą.

„Europos partnerystė su Brazilija klesti“, – platformoje „X“ rašė ji.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, šiuo metu pirmininkaujantis geopolitiniam ir ekonominiam BRICS blokui, kuriam priklauso ir Brazilija, taip pat perdavė savo „nuoširdžius sveikinimus“ L. I. Lulai da Silvai.

„Tikiuosi glaudžiai su juo bendradarbiauti, kad dar labiau sustiprintume ir išplėstume įvairiapusę Indijos ir Brazilijos strateginę partnerystę“, – pridūrė jis.

Kairiųjų pažiūrų JAV senatorius Bernie Sandersas sveikino L. I. Lulą da Silvą su „neįtikėtina“ pergale.

„Lula gynė Brazilijos darbuotojus ir demokratiją – ir ateinančius ketverius metus toliau tai darys“, – platformoje „X“ džiaugėsi jis.

Vilnius, spalio 26 d. (ELTA). Kyjive įkurtas terapinis sodas, kurio kūrime dalyvavo Lietuvos urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros studija „PUPA / Life Over Space“, pelnė Europos Komisijos (EK) skiriamą „New European Bauhaus“ apdovanojimą už indėlį į bendruomenių stiprinimą ir nuo karo nukentėjusių žmonių atsigavimą. 

Sodo, skirto karo paveiktų žmonių fiziniam ir emociniam atsigavimui, globėja yra Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, dalyvavusi ir jo atidaryme 2025 m. spalį.

Apdovanojimas įteiktas spalio 15 d. Briuselyje. Šeštą kartą EK surengtuose apdovanojimuose iš daugiau nei 700 paraiškų buvo atrinkta 13 nugalėtojų. Šis įvertinimas atkreipia dėmesį į projektus, kurie tvarumą, estetiką ir socialinę įtrauktį paverčia konkrečiais, žmonių gyvenimą keičiančiais sprendimais.  

„Šis projektas parodo, kad miesto erdvės yra kur kas daugiau nei estetiška aplinka. Kraštovaizdžio architektūra gali tapti svarbia žmogaus fizinės ir emocinės sveikatos, socialinės integracijos ir visuomenės atsparumo dalimi“, – pranešime spaudai cituojamas projekto kūrėjas, PUPA vadovas Tadas Jonauskis.

Terapinis sodas – tai Kyjivo VDNG ekspozicijų centre esanti viešoji erdvė-parkas, skirtas Ukrainos kariams, veteranams, jų šeimoms ir kitiems nuo karo nukentėjusiems žmonėms. Sode vyksta individualios ir grupinės terapijos, sodininkystės, meno bei užimtumo terapijos užsiėmimai. Jame taip pat įrengtos poilsiui ir vaikų žaidimams skirtos erdvės. 

Projektas parengtas bendradarbiaujant su psichologais, psichoterapeutais, reabilitacijos specialistais ir būsimais sodo naudotojais.

Terapinis sodas Kyjive sukurtas bendradarbiaujant Lietuvos urbanistikos studijai PUPA ir Ukrainos urbanistikos biurui „Big City Lab“. 

Projektą užsakė Veteranų reikalų ministerija ir VDNH.

Naujasis europinis bauhauzas (New European Bauhaus) – tai 2020 m. EK pradėta iniciatyva, siekianti, kad Europos miestai, pastatai ir viešosios erdvės būtų ne tik tvaresni, bet ir gražesni, įtraukesni bei geriau atlieptų žmonių poreikius. Ji skatina architektų, dizainerių, mokslininkų, bendruomenių ir kitų sričių specialistų bendradarbiavimą, ieškant sprendimų, kurie gerintų kasdienio gyvenimo kokybę. Iniciatyvos apdovanojimais įvertinami projektai, kurie šias idėjas paverčia realiais pokyčiais žmonių aplinkoje. 

Naujajam europiniam bauhauzui Lietuvoje atstovauja ir kuruoja Aplinkos ir Kultūros ministerijos.

Vilnius, spalio 26 d. (ELTA). Siekiama, kad išplėtus Šiauliuose esančią Karinių oro pajėgų (KOP) aviacijos bazę, joje būtų galima priimti 500–750 NATO karių, skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM).

„Pagal turimus skaičiavimus, 200 NATO karių rotacinės misijos metinis ekonominis poveikis Lietuvai siekia apie 24,6 mln. eurų. Plėtojant KOP aviacijos bazės Šiauliuose infrastruktūrą, siekiama sudaryti sąlygas joje rotacijos principu priimti 500–750 NATO karių. Skaičiuojama, kad 500 karių misijos ekonominis poveikis galėtų siekti apie 65,5 mln. eurų per metus“, – teigiama KAM pranešime spaudai. 

KAM skaičiavimais, vieno Lietuvoje dislokuoto NATO kario išlaidos siekia apie 2–2,3 tūkst. eurų per mėnesį. Didžiausia jų dalis tenka apgyvendinimui ir maitinimui – daugiau nei pusė visų išlaidų, o likusi dalis skiriama transportui, degalams, laisvalaikiui ir kitoms paslaugoms. 

„Oro gynyba šiandien yra vienas svarbiausių mūsų saugumo prioritetų. Tačiau pajėgumus lemia ne vien turima ginkluotė ar orlaiviai – svarbu ir tai, ar turime tinkamą infrastruktūrą, ar galime priimti sąjungininkus ir užtikrinti sąlygas jiems veikti. Investicijos į šią infrastruktūrą stiprina Lietuvos gynybą ir kartu kuria apčiuopiamą naudą mūsų ekonomikai“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Be to, KAM teigimu, sąjungininkų buvimas didina ir paslaugų bei specialistų poreikį. KOP aviacijos bazės priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingos apgyvendinimo, maitinimo, transporto ir kitos paslaugos. Preliminariais vertinimais, 5–10 bazėje esančių NATO karių gali tekti viena ar dvi papildomos darbo vietos, susijusios su pajėgų aptarnavimu.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

Vilnius, spalio 26 d. (ELTA). „Arena Vilnius“ praneša stiprinanti saugumo patikrą prie įėjimų. 

„Gyvename permainingais laikais, todėl saugumas pagrindinei ir didžiausiai sostinės renginių vietai yra ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis darbas. Bendradarbiaudama su atsakingomis tarnybomis arena jau yra parengusi veiksmų planus oro pavojaus, įskaitant ir galimą dronų grėsmę, atvejams ir juos nuolat atnaujina, kad šie atitiktų naujausius, dažnai besikeičiančius reikalavimus“, – skelbiama pranešime spaudai. 

Todėl „Arena Vilnius“ ragina lankytojus į renginius atvykti anksčiau. Teigiama, kad iki renginių pradžios arenoje lankytojų lauks pramogos, užkandžiai ir gėrimai. 

Su planais supažindinami ne tik arenos darbuotojai, bet ir renginių organizatoriai, atlikėjai bei visos tarnybos dirbančios arenoje renginių metu. 

„Žiūrovai prie durų pastebės tik vieną pokytį, tačiau raginame ir juos prisidėti, kad patikra vyktų sklandžiau: atsinešti kuo mažiau daiktų, rinktis mažesnes rankines ir iš anksto pasiruošti bilietą. Tokios smulkmenos sutaupo daug laiko visiems, o vakaras prasideda greičiau ir galima ramiai mėgautis renginiu“, – pranešime cituojama „Arena Vilnius“ renginių vadovė Guoda Domeikienė.

Vilnius, spalio 26 d. (ELTA). Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad iki 2026 m. gruodžio 31 d. darbdaviai privalo parengti darbo apmokėjimo sistemas, o jau turimas – peržiūrėti ir prireikus atnaujinti, ruošiantis įgyvendinti skaidraus atlygio direktyvos reikalavimus.

VDI pabrėžia, kad svarbu objektyviai įvertinti ir sugrupuoti pareigybes, nustatyti aiškius atlygio kriterijus bei į sistemos rengimą įtraukti darbuotojų atstovus.

„Darbo apmokėjimo sistemos pagrindas – vienodas darbo užmokestis už tokį patį ar vienodos vertės darbą. Darbuotojams turi būti suprantama, kaip nustatomas jų atlygis, kokiomis aplinkybėmis jis gali didėti ir už ką skiriamas papildomas apmokėjimas“, – VDI pranešime cituojamas kancleris Šarūnas Orlavičius.

Pasak VDI, darbo apmokėjimo sistema turi būti kuriama konsultuojantis su darbuotojų atstovais. Joje turi būti aiškiai apibrėžti pareigybių lygiai ar grupės, atlygio intervalai ir darbo užmokesčio nustatymo kriterijai, pavyzdžiui, kompetencijos, patirtis, darbo rezultatai, atsakomybė bei funkcijų sudėtingumas.

Papildomo ar kintamojo atlygio skyrimo sąlygos taip pat turi būti objektyvios ir pamatuojamos.

Pareigybės grupuojamos pagal darbo vertę

Grupuojant pareigybes būtina atsižvelgti į Darbo kodekse įtvirtintus kriterijus: įgūdžius, kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas.

VDI teigimu, vertinant įgūdžius svarbūs ir socialiniai bei emociniai gebėjimai, tokie kaip bendravimas, bendradarbiavimas ir konfliktų sprendimas.

„Pareigybių vertinimas turi būti neutralus lyties požiūriu ir negrindžiamas tradiciniais stereotipais. Darbas, kurį daugiausia dirba moterys arba vyrai, neturi būti vertinamas nevienodai, kai jo vertė yra tokia pati“, – pabrėžia Š. Orlavičius.

Pareigybės gali būti grupuojamos palyginamuoju būdu, lyginant jų sudėtingumą, atsakomybę ir reikalavimus, arba analitiniu ekspertiniu būdu, vertinant jas pagal nustatytus kriterijus ir metodikas.

Pasirinktas būdas turi užtikrinti, kad būtų įvertinti visi Darbo kodekse numatyti kriterijai.

Parengtą pareigybių grupių struktūrą reikia aptarti su darbuotojų atstovais, o po konsultacijų patvirtinti pareigybių lygius ir nustatyti atlygio dydžius arba intervalus.

Pareigybės vertinimas atskiriamas nuo individualaus atlygio

VDI atkreipia dėmesį, kad vertinant pareigybę atsižvelgiama į jai keliamus reikalavimus, funkcijas, atsakomybę ir darbo sudėtingumą, o ne į konkretaus darbuotojo savybes.

„Pareigybės vertinimas padeda nustatyti jos vietą bendroje organizacijos struktūroje. Konkretaus darbuotojo patirtis, kompetencijos, iniciatyvumas ir darbo rezultatai vertinami nustatant jo individualų darbo užmokestį“, – teigia Š. Orlavičius.

Anot VDI, atlygio skirtumai turi būti pagrįsti objektyviomis priežastimis, o atlygio nustatymo, keitimo ir papildomo apmokėjimo kriterijai – aiškiai apibrėžti.

Darbdaviams taip pat rekomenduojama susipažinti su VDI parengtomis darbo apmokėjimo sistemų kūrimo rekomendacijomis, atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus ir skaidraus darbo užmokesčio mokymų įrašu.

Kyjivas, spalio 26 d. (Ukrinform-ELTA). Respublikonų ir demokratų parama Ukrainai Jungtinėse Valstijose šiuo metu yra stipresnė nei bet kada per pastaruosius pusantrų metų.

Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė duodamas interviu laidai „TSN. Tyžden“.

„Abiejų partijų parama [Ukrainai – red.] dabar yra stipresnė nei per pastaruosius pusantrų metų. Nes visi suprato – tiek iš to, kas vyksta, tiek iš mano pokalbių su jais, viešų ir privačių, – kad tai neteisinga. Su Ukraina buvo elgiamasi neteisingai ir tokie veiksmai neturi nieko bendra su finansais ar politika, o yra susiję tik su žmonių gyvybėmis ir Ukrainos gebėjimu gintis. Visi šie klausimai – nuo žvalgybos duomenų iki sistemos „Starlink“ – susiję su mūsų gebėjimu apsiginti. Visi tai pajuto. Ir mes turime tvirtą tiek demokratų, tiek respublikonų paramą. Esu jiems už tai dėkingas“, – sakė prezidentas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, JAV Atstovų Rūmų respublikonai grasina blokuoti 350 mlrd. JAV dolerių papildomų Pentagono gynybos išlaidų paketą, jei D. Trumpo administracija nesugriežtins savo politikos Rusijos atžvilgiu.

Vilnius, spalio 26 d. (ELTA). Nuo kitų metų pradžios Lietuva perims pirmininkavimą Baltijos Asamblėjai, jos naujuoju prezidentu išrinktas parlamentaras Giedrius Drukteinis. 

„Perimame pirmininkavimą Baltijos Asamblėjai su pasitikėjimu, užmojais ir tvirtu tikėjimu tuo, ką mūsų trys šalys gali pasiekti kartu. Mūsų pirmininkavimą lydės paprastas, bet galingas šūkis – „Bendras tikslas – šviesesnė ateitis“. Tai ne tik žodžiai. Tai įsipareigojimas veikti ir pažadas kartoms, paveldėsiančioms Baltijos regioną, kurį kuriame šiandien. Lietuva, Latvija ir Estija – trys tautos, turinčios skirtingą istoriją, tapatybę ir patirtį. Tačiau mus vienija kažkas didingesnio nei geografija“, – pranešime spaudai cituojamas G. Drukteinis.

Pasak jo, pagrindinis Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjoje prioritetas 2027 metais bus investicijos į bendrą saugumą ir atsparumą. 

Tarp esminių siekių bus ir investicijos į stipresnį ir vieningesnį Baltijos valstybių balsą, investicijos į žinias, inovacijas ir ateities kartas.

Praėjusią savaitę Taline vyko 45-ojoje Baltijos Asamblėjos sesija.

Šiemet 35-ąsias įkūrimo metines mininti Baltijos Asamblėja vienija Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentus.