Vašingtonas, kovo 18 d. (AFP-ELTA). JAV žvalgyba trečiadienį padarė išvadą, kad Iranas nesistengė atkurti branduolinio sodrinimo pajėgumų, kurie buvo sunaikinti 2025 m. birželį per JAV ir Izraelio surengtą ataką, tokiu būdu paprieštaraudamas prezidento Donaldo Trumpo pateiktiems argumentams šiam karui pateisinti.

D. Trumpo bendražygė ir nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard šią išvadą pateikė rašytiniame liudijime, kuris buvo duotas atliekant metinį grėsmių vertinimą, tačiau kalbėdama su senatoriais jos nepakartojo.

„Operacijos „Midnight Hammer“ (Vidurnakčio kūjis) metu Irano branduolinio sodrinimo programa buvo visiškai sunaikinta. Nuo to laiko jokių pastangų atkurti sodrinimo pajėgumus nebuvo“, – duodama parodymus Senato žvalgybos komitetui teigė T. Gabbard.

Demokratų partijai atstovaujančio senatoriaus paklausta, kodėl šios išvados nepakartojo prieš kameras, T. Gabbard atsakė, kad per posėdį neturėjo pakankamai laiko perskaityti visą liudijimą, tačiau išvados nepaneigė.

D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad vasario 28 d. ataką prieš Iraną kartu su Izraeliu pradėti nurodė dėl „neišvengiamos grėsmės“.

Po 2025 m. birželio mėnesį įvykdyto bombardavimo D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos visiškai sunaikino Irano branduolines bazes, tačiau po paskutinio savo karo, nepaisant priešingos daugelio stebėtojų nuomonės ir tuo metu vykusių derybų dėl branduolinio susitarimo teigė, kad Teheranas būtų vos po keleto savaičių turėjęs nuosavą branduolinę bombą.

T. Gabbard vyresnioji padėjėja, kuri, pati būdama Kongreso narė, vadovavo pasipriešinimui prieš karą su Iranu, antradienį atsistatydino, pareikšdama, kad jokios „neišvengiamos grėsmės“ nėra ir kad D. Trumpą suklaidino Izraelis bei žiniasklaida.

Savo kalboje senatoriams T. Gabbard pažymėjo, kad per keletą savaičių vykdytus antpuolius, kurių metu, be kita ko, buvo likviduotas ilgametis aukščiausiasis Irano vadovas ajatola Ali Khamenei, Iranas patyrė sunkius smūgius, tačiau islamo respublika vis dar nežlugo.

JAV žvalgybos bendruomenės nuomone, „Irano režimas išlieka nepakitęs, tačiau yra smarkiai susilpnėjęs dėl išpuolių prieš jo vadovybę ir karinius pajėgumus“, – sakė T. Gabbard.

„Jei priešiškas režimas išsilaikys, jis greičiausiai imsis ilgus metus truksiančios veiklos, siekdamas atkurti savo karines, raketų ir nepilotuojamųjų orlaivių pajėgas“, – tvirtino T. Gabbard.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, kovo 18 d. (ELTA). Nuo trečiadienio finansų ministro patarėjo pareigas pradeda eiti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politikos mokslų daktaras Liutauras Gudžinskas, praneša Finansų ministerija.

Jau buvo skelbta, kad L. Gudžinskas sulaukė finansų ministro K. Vaitiekūno kvietimo tapti jo patarėju. Tuo metu jis patvirtino, kad kalbasi su ministru, tačiau sprendimas nėra priimtas.

Buvęs LSDP vicepirmininkas L. Gudžinskas sprendimą trauktis iš partijos priėmė 2024 m. lapkritį. 

Politikas tikino šį žingsnį žengiantis dėl socialdemokratų sprendimo sudaryti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“.

Vilnius, kovo 18 d. (ELTA). Ikiteisminį tyrimą dėl Alytuje peiliu užpulto ir sužaloto vietinio futbolo klubo „Dainava“ žaidėjo, Nigerijos piliečio Chinonso Jeremiah Obi kontroliuojantis prokuroras sako, kad yra pirminių duomenų, kad užpuolimas gali būti susijęs su rasine neapykanta, tačiau šie duomenys tik pirminiai ir artimiausiu metu paaiškės, ar jais tyrėjai gali remtis.

„Pirminių duomenų yra, bet šitas klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o kvalifikuojančių požymių yra 13, bus išspręstas – arba patvirtintas, arba paneigtas – artimiausiu metu, atlikus reikalingus proceso veiksmus“, – Eltai trečiadienį sakė tyrimą kontroliuojantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Vytautas Gataveckas, paklaustas, ar įvykdytas nusikaltimas gali būti susijęs su rasine neapykanta.

Pirminiais duomenimis, 2007 m. gimęs jaunuolis sportininkui sudavė ne mažiau kaip tris kartus peiliu į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu pasikėsino jį nužudyti.

Alytaus gyventojas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje. 

Baudžiamasis kodeksas už tokią nusikalstamą veiką numato laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Tuo metu 129 straipsnio 2 dalis numato 13 požymių, vienas jų – nužudymas siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų.

Už tai baudžiama daug griežčiau – laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Jaunuolis suėmimui neprieštaravo

Sportininko sužalojimu įtariamas jaunuolis yra moksleivis. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų Varėnoje ikiteisminio tyrimo teisėjai, trečiadienį nagrinėjusiai prokuratūros prašymą dėl kardomosios priemonės, vaikinas neišreiškė prieštaravimo, kad būtų suimtas. Dažniausiai įtariamieji prieštarauja tokiai kardomajai priemonei, prašo paskirti švelnesnes, o teismui paskyrus rašo skundus aukštesnės instancijos teismui.

Prokuratūra skelbia, kad anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas įtariamasis savo kaltę pripažįsta.

Kol kas žinoma, kad įtariamasis įvykio metu buvo blaivus, ar buvo vartojęs kokias nors svaiginančias medžiagas, parodys ekspertizė.

„Paimti mėginiai, sužinosim po atlikto tyrimo“, – Eltai sakė prokuroras V. Gataveckas.

Pasak prokuroro, įtariamasis antradienį buvo apklaustas du kartus.

„Jis prisipažįsta, kiek objektyvus ir nuoširdus yra prisipažinimas, matysim. Parodymai yra šiek tiek nenuoseklūs – vieną kartą sako vienaip, kitą kartą – kitaip“, – teigė prokuroras.

Jau dabar neabejojama, įtariamojo būklę vertins specialistai.

„Nužudymo bylose ir pasikėsinimo nužudyti bylose mes kreipiamės į teismo psichiatrijos specialistą, su klausimu, ar reikia atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu reikia, kokią – ambulatorinę ar stacionarinę“, – pasakojo prokuroras. Specialistai vertina bylos medžiagą, medicininius dokumentus, patį įtariamąjį.

Nutartį dėl ekspertizės paskyrimo priima teismas.

ELTA primena, kad antradienį Alytuje vietinio futbolo klubo „Dainava“ žaidėjas, Nigerijos pilietis C. J. Obi buvo užpultas ir sunkiai sužalotas peiliu.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pareigūnai pranešimą apie smurto atvejį gavo 10.50 val. Teigta, jog aplinkiniai pranešė, kad Naujojoje gatvėje, šalia daugiabučio 2005 m. gimusį vyrą sužalojo kitas vyras, gimęs 2007 metais.

Portalas alytausnaujienos.lt rašo, kad futbolininkas ėjo iš Vidzgirio, kur gyvena, į treniruočių bazę Dainavos mikrorajone. Pakeliui, kieme tarp penkiaaukščio ir devynaukščio, užpultas futbolininkas iš pradžių operuotas Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje, o po to pervežtas į Kauno klinikas, kur toliau buvo gydyta sužeista plaštaka. 

Kaip paaiškėjo, tarp padėjusių išgelbėti užsienietį sportininką ir sulaikyti užpuoliką, buvo alytiškis Aldas P. Jo teigimu, smurtautoją, kuris savo aukai dar mėgino durti į kaklą, galvą, sustabdyti pavyko koja užspaudus ranką ir atėmus peilį. Apginti užsienietį padėjo dar vienas praeivis, o po to į vietą atskubėjo čia iškviesti policininkai, tarp kurių buvo ir pats naujojo Alytaus miesto bei rajono policijos komisariato viršininkas Virginijus Jaruševičius.

Po sėkmingai atliktos operacijos ir medikų įvertintos stabilios būklės trečiadienį žaidėjas buvo išleistas iš gydymo įstaigos Kaune. Jį, sugrįžusį į treniruočių bazę Vilties g., pasitiko komandos draugai, o toliau prižiūrės vietos medikai.

Dėl šio įvykio atšauktos „Dainavos“ rungtynės su „Tauro“ komanda Tauragėje. Kaip skelbia varžovai, susitikimas nukeltas alytiškių prašymu ir gavus Lietuvos futbolo federacijos (LFF) leidimą.

Vilnius, kovo 17 d. (ELTA). Marijampolės apylinkės teismas buvusią Šakių rajono savivaldybės administracijos socialinio darbo organizatorę R. D. pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, pranešė prokuratūra.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, R. D. skyrė 6 tūkst. eurų baudą, pritaikė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmė teisę būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas trejiems metams.

Teismas taip pat iš dalies tenkino penkių nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius ir iš R. D. priteisė bendrai 2,4 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Baudžiamosios bylos duomenimis, R. D., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, neteisėtai rinko informaciją apie asmenų privatų gyvenimą. Nustatyta, kad nuteistoji tyčia, neturėdama teisėto pagrindo ir nesant tarnybinio poreikio, siekdama sužinoti viešai neskelbtus nukentėjusiųjų privataus gyvenimo faktus, neteisėtai jungėsi prie informacinių sistemų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo identifikuoti 1980 asmenys, kurių privačius asmens duomenis tikrino bei rinko minėta darbuotoja ir 7021 kartas, kai neteisėtai buvo prisijungta prie informacinių registrų.

Anot teisėsaugos, dėl tokių moters veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, Šakių rajono savivaldybės administracija ir fiziniai asmenys, nes buvo pažeisti teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, sumenkintas autoritetas bei prestižas.

Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, kovo 18 d. (ELTA). Vilniaus Žemynos gatvėje esančiame „Artea“ banko skyriuje įvyko užpuolimas – į pastatą užėjęs asmuo panaudojo ašarines dujas ir, pirminiais duomenimis, pavogė segtuvą su dokumentais, trečiadienį pranešė sostinės policija. Pranešama, kad pareigūnai taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl apiplėšimo.

„Buvo gautas pranešimas, kad asmuo užėjo į banką, pripurškė dujų, pasiėmė ten buvusį, pirminiais duomenimis, kažkokį dokumento segtuvą ir pasišalino“, – Eltai teigė policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

„Šiuo metu jo ieško gausios policijos pajėgos, yra uždarytos aplinkinės gatvės ir bandoma jį sulaikyt“, – pridūrė jis.

Incidentas įvyko apie 17 val.

Kiek vėliau Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja Eltai teigė, kad pareigūnai jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl plėšimo.

„Šiuo metu jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnai intensyviai dirba. Kol kas asmuo nėra sulaikytas. Pareigūnai tęsia aktyvius veiksmus“, – Eltai sakė ji.

„Artea“ atstovas: sužeistu darbuotoju rūpinasi medikai

Tuo metu „Artea“ banko komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis teigia, kad sužeistu darbuotoju rūpinasi medikai.

„Esame sukrėsti šio įvykio. Dabar svarbiausias mūsų rūpestis – darbuotojų fizinis ir psichologinis saugumas. Sužeistu darbuotoju rūpinasi medikai ir mes taip pat esame šalia.  Kitiems darbuotojams esame pasirengę suteikti psichologinę pagalbą", – „Artea“ pranešime cituojamas S. Jarmalis.

"Tokiems atvejams turime saugumo procedūras. Klientų lėšos ir duomenys yra saugūs“, – priduria jis.

Priduriama, kad atsakingi banko specialistai taip pat išvyko į įvykio vietą, kur bendradarbiauja su incidentą tiriančiais teisėsaugos pareigūnais.

Pažymima, jog artimiausiomis dienomis „Artea“ banko skyrius Žemynos gatvėje nedirbs, o kituose banko skyriuose sustiprintas budrumas. 

Kabulas, kovo 18 d. (AFP-ELTA). Praėjus dviem dienoms po Pakistano smūgio reabilitacijos klinikai Kabule, per kurį žuvo ir buvo sužeista šimtai žmonių, Afganistano Talibano vyriausybė pagrasino kerštu – ir kartu užsiminė, kad yra pasirengusi derėtis.

„Mes keršysime“, – trečiadienį per masines žuvusiųjų laidotuves sakė vidaus reikalų ministras Sirajuddinas Haqqani. Reabilitacijos klinika Afganistano sostinėje buvo atakuota pirmadienio vakarą. Radikalaus islamo Talibano vadovaujama Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad žuvo 408 žmonės, o dar 265 buvo sužeisti. Klinikoje buvo gydomi narkomanai iš visos šalies.

„Šiandien liūdna diena“, – kalbėjo ministras. Pakistanas esą pajus savo „nusikaltimų padarinius“. Kartu vyriausybė esą kliaujasi derybomis.

„Nenorime karo, tačiau padėtis taip susiklostė. Taigi mėginsime problemas išspręsti diplomatijos keliu“, – sakė S. Haqqani.

Norvegijos pabėgėlių taryba (NRC) trečiadienį patvirtino, kad „yra šimtai žuvusiųjų ir sužeistųjų“. Nevyriausybinė organizacija nusiuntė darbuotojus į atakos vietą, agentūrai AFP sakė NRC atstovas Jacopo Caridis.

„Pagal tai, ką matėme, ir po pokalbių su gelbėjimo operacijoje dalyvavusiais asmenimis, galime pasakyti, kad buvo šimtai žuvusiųjų ir sužeistųjų“, – teigė jis.

Pakistano vyriausybė paneigė tyčia smogusi klinikai. Kariuomenė esą atakavo „karinę ir teroristinę infrastruktūrą“ Kabule. Tai esą buvo amunicijos sandėliai ir kiti taikiniai, „susiję su priešiška veikla prieš Pakistaną“.

Kai kurie žuvusieji trečiadienį lyjant lietui buvo palaidoti masinėje kapavietėje ant kalvos Kabule. Raudonojo Pusmėnulio savanoriai nešė paprastus medinius karstus. Buvo sutelktos gausios saugumo pajėgos. Tačiau, anot agentūros AFP žurnalistų, aukų artimųjų ceremonijoje nebuvo matyti.

Per ceremoniją palaidota tik dalis jau identifikuotų aukų, nes kai kurie identifikuoti kūnai buvo išvežti į gimtąsias vietas. Kitų aukų identifikavimas dar tęsiamas.

Pakistano informacijos ministras Attaullahas Tararas tuo tarpu paskelbė apie „laikiną pertrauką“ atakuojant Afganistaną. Ji prasidės ketvirtadienį pasibaigus pasninko mėnesiui ramadanui  ir truks iki pirmadienio. Saudo Arabija, Kataras ir Turkija paprašė paliaubų, pridūrė jis tinkle „X“. Tačiau jei būtų peržengta siena, surengta dronų ataka ar teroristinis  incidentas Pakistane, atakos prieš Afganistaną esą „nedelsiant“ būtų atnaujintos ir suintensyvintos.

Konfliktas tarp Pakistano ir Afganistano paaštrėjo vasario pabaigoje. Islamabadas apkaltino Kabulą suteikus prieglobstį ginkluotoms ekstremistinėms grupuotėms, kurios vis rengia išpuolius Pakistane. Kabulas tai neigia.

Kyjivas, kovo 18 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Madride kalbėdamas su žurnalistais pasakė, kad, nepaisant konflikto Artimuosiuose Rytuose, Ukraina ir toliau gauna visus jai pažadėtus pagalbos paketus.

„Niekas nenutraukė [ginklų] tiekimo Ukrainai. Ir mes turime visus pagalbos paketus. Taip, žinoma, kaip jau sakiau, nerimaujame, kad jie gali būti sumažinti. Bet kol kas jie yra čia“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Jis taip pat pabrėžė, kad Europai būtina stiprinti savo saugumą.

„Būtina didinti [ginklų] finansavimą ir gamybos pajėgumus Ukrainoje arba bendradarbiaujant su kitomis Europos šalimis. Be to, šiuo metu čia yra įšaldyta 90 mlrd. eurų. Taigi alternatyva yra leisti panaudoti šias lėšas ir Ukrainoje gaminti daugiau [ginklų]. Tai svarbu ne tik mums“, – pabrėžė jis.

Be to, jis pakartojo, kad Europai būtina rasti alternatyvų sistemoms „Patriot“.

„Žinau, kad šia kryptimi jau žengta keletas žingsnelių, ir tikiuosi, kad jie bus sėkmingi“, – pridūrė V. Zelenskis.

Kaip pranešta, per tą pačią spaudos konferenciją Volodymyras Zelenskis sakė, kad susitarė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu dėl naujos priešlėktuvinės gynybos sistemos „SAMP/T“, galinčios atremti balistines raketas, įsigijimo.

Vašingtonas, kovo 18 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino sąjungininkams palikti juos vienus užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis trečiadienį rašė, kad šalims, kurios naudojasi šiuo sąsiauriu laivybai, galėtų leisti pačioms rasti sprendimą. Taip jis reagavo į daugelio šalių atsisakymą karinėmis priemonėmis paremti JAV šioje laivybos teritorijoje.

Pastarosiomis dienomis JAV prezidentas nuolat skundėsi, kad didžiosios pasaulio valstybės atsisako siųsti karo laivus, kad šie lydėtų tanklaivius siauru vandens keliu į Persijos įlanką ir iš jos, kuris yra itin svarbus naftos transportavimui.

„Klausiu savęs, kas būtų, jei mes „pribaigtume“ Irano teroristinės valstybės likučius, o šalis, kurios juo (Hormūzo sąsiauriu)  naudojasi – mes juo nesinaudojame – paliktume atsakingas už šį vadinamąjį „sąsiaurį“?, – retoriškai klausė D. Trumpas. – Tai greitai priverstų pasitempti kai kuriuos mūsų „sąjungininkus“, kurie reaguoja vangiai!“

JAV prezidentas antradienį pareiškė, kad partneriai, nesuteikę pagalbos, padarė „labai kvailą klaidą“ ir atitinkamų šalių poziciją pavadino „labai šokiruojančia“. Kartu jis tinkle „Truth Social“ rašė, kad JAV nė nereikia sąjungininkų paramos.

Nuo karo pradžios vasario 28 d. Hormūzo sąsiauris, kuriuo vyksta penktadalis pasaulinio naftos ir gamtinių dujų transporto, faktiškai yra blokuojamas Irano. Be to, Iranas atakavo naftos infrastruktūrą keliose Persijos įlankos šalyse bei tanklaivius. Dėl to smarkiai išaugo dujų ir naftos kainos.

Tai veikia ir JAV, nes energijos kainos priklauso nuo pasaulinės rinkos. F. Trumpas savo šalyje pirmiausiai sulaukia spaudimo dėl išaugusių degalų kainų.

Vilnius, kovo 18 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 18 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Trečiadienį ministrė pirmininkė Inga Ruginienė Vyriausybėje susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijoje Johnu Cole'u, su kuriuo aptarė saugumo situaciją regione. Be to, posėdžiavęs Ministrų kabinetas pritarė Kapčiamiesčio ir Tauragės poligonų įstatymų projektams. Tuo metu teismas tenkino prokuratūros prašymą ir leido 3 mėnesių laikotarpiui suimti Alytuje „Dainavos“ futbolo klubo žaidėją peiliu sužalojusį vyrą.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė Vyriausybėje susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijoje Johnu Cole'u. I. Ruginienė padėkojo J. Coale‘ui už aktyvias pastangas siekiant politinių kalinių Baltarusijoje išlaisvinimo. Su specialiuoju pasiuntiniu premjerė aptarė saugumo situaciją regione. Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad Lietuvos pozicija išlieka nuosekli – Baltarusijos režimas privalo nutraukti represijas, šalyje neturi likti nė vieno politinio kalinio. I. Ruginienė taip pat teigė, kad Lietuva itin vertina Lietuvos ir JAV strateginę partnerystę bei tvirtus šalių kaip sąjungininkių santykius.

Vyriausybė pritarė Kapčiamiesčio ir Tauragės poligonų įstatymų projektams. Tiesa, Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įkūrimą ministrų kabinetas Seimui siūlo svarstyti skubos tvarka. Vyriausybė taip pat pritarė siūlymui išplėsti Tauragės karinį poligoną. Jis bus plečiamas į Jurbarko savivaldybės teritoriją, dvigubai padidinant plotą. Vyriausybės pritarimo sulaukusius įstatymo projektus dar turės priimti Seimas. 

Daugiau nei 80 proc. šalies mokyklų jau yra pasirengusios savo mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Jos teigimu, šiuo metu Seime svarstomi projektai, kuriais siūloma įstatymu apriboti vaikų ir paauglių galimybę mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ne ugdymo tikslais, įpareigotų mokyklas vėl keisti jau numatytas tvarkas ir padidintų biurokratinių procesų švietimo įstaigose mastą. Todėl R. Popovienė ragina pritarti Vyriausybės parengtam projektui, kuris įpareigotų visas šalies ugdymo įstaigas iki rugsėjo parengti mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas. Šiuo metu dėl to, ar leisti naudotis telefonais mokyklose, sprendžia pačios ugdymo įstaigos, nusistatydamos tai savo vidaus tvarkose. Švietimo įstatyme mobiliųjų telefonų ir kitų informacinių technologijų įrenginių naudojimas mokyklose nereglamentuojamas. 

Seimo Sveikatos reikalų komitetas nukėlė Sveikatos draudimo įstatymo pataisų svarstymą. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į antradienį gautą ministerijos kreipimąsi bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadas. Kaip skelbta, praėjusią savaitę Seimas nutarė skubos tvarka apsispręsti dėl sveikatos draudimo įstatymo pataisų, numatančių, kad sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų būtų sudaromos su valstybės ir savivaldybių viešosioms bei biudžetinėms įstaigoms, kurios jau turi sutartį su Valstybine ligonių kasa, taip pat su privačiomis įstaigomis, kurių sutartys su Valstybine ligonių kasa galioja iki šių metų pabaigos. Tiesa, pernai gruodį įstatymo pakeitimo projektą įvertinusi STT įspėjo, kad tokio pobūdžio pataisos kuria neproporcingas sąlygas privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms. 

Seimo valdyba nusprendė išleisti Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narius Dainorą Bradauską ir Karolį Neimantą į Konservatyvios politinių veiksmų konferencijos (CPAC) renginį Budapešte. Tokiam sprendimui prieštaravo opozicijos atstovės Seimo valdyboje – liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Socialdemokratė Rasa Budbergytė balsavimo metu susilaikė. D. Bradauskas ir K. Neimantas Budapešte dalyvaus CPAC renginyje. Anksčiau skelbta, jog jo esmė – kritika Europos Sąjungai (ES), paramai Ukrainai, globalizmui bei migracijos politikai.

Teismas tenkino prokuratūros prašymą ir leido 3 mėnesių laikotarpiui suimti Alytuje „Dainavos“ futbolo klubo žaidėją peiliu sužalojusį vyrą. Pasikėsinimu nužudyti įtariamas vyras savo kaltę pripažįsta. Įtariamasis sulaikytas po to, kai antradienį Alytuje užpuolė ir peiliu sunkiai sužalojo vietinio futbolo klubo „Dainava“ žaidėją, Nigerijos pilietį Chinonsą Jeremiah Obi. Jis buvo buvo gydomas Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje. Futbolininko būklė yra stabili, trečiadienį jis išleistas tęsti gydymą namuose. Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras sako, kad yra pirminių duomenų, jog užpuolimas gali būti susijęs su rasine neapykanta, tačiau šie duomenys tik pirminiai ir artimiausiu metu paaiškės, ar jais tyrėjai gali remtis.

Šiaulių apylinkės teismas trečiadienį kaltais dėl žiauraus elgesio su šunimi Gausu pripažino vyrą ir moterį bei nuosprendžiu paskyrė jiems bausmes. Kęstučiui Butkui paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Ilona Ščerbinskienė taip pat pripažinta kalta, jai paskirta 60 parų arešto bausmė, tačiau ji atidėta metams. Moteris įpareigota per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šis teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Abiem nuteistiesiems kol kas yra taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) siūloma pripažinti, kad „Nemuno aušra“, nuomodamasi automobilį iš partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio bei jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės, šiurkščiai pažeidė įstatymą. Sprendimo projektą parengę komisijos tyrėjai siūlo konstatuoti, kad partija pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo tvarką, kai R. Žemaitaičiui ir D. Petkevičienei pervedė beveik 50 tūkst. eurų už jų automobilių nuomą. Nurodoma, jog tokiu būdu valstybės biudžeto asignavimai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi. Dėl šio siūlymo komisijos nariai turėtų apsispręsti ketvirtadienį vyksiančiame VRK posėdyje. Jeigu VRK konstatuotų šiurkštų pažeidimą, partija gali netekti jai skiriamos valstybės dotacijos. Be to, R. Žemaitaitis ir D. Petkevičienė turėtų grąžinti už automobilių nuomą gautas lėšas į „Nemuno Aušros“ sąskaitą. Tiesa, „Nemuno Aušra“ trečiadienį paprašė atidėti klausimo svarstymą trims savaitėms. Dėl to bus apsispręsta ketvirtadienį vyksiančio posėdžio metu. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Vokietijos automobilių pramonės tiekėjos „Aumovio“ (buvusios „Continental“) savininkai priėmė sprendimą trauktis iš Lietuvos. Pirmasis apie tai paskelbė portalas „Verslo žinios“. Bendrovė valdo gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Teigiama, kad automobilių pramonės tiekėja įgyvendina taupymo programą ir planuoja uždaryti dar daugiau padalinių. Pati bendrovė tikino, jog paklausa jų produktams Europoje smunka, o gamykla Kaune privesta dirbti mažesniu pajėgumu nei planuota. Todėl, kaip teigė bendrovė, laipsniškas veiklos stabdymas tapo neišvengiamas, nors buvo apsvarstytos visos įmanomos alternatyvos. Planuojama, kad uždarymas Lietuvoje bus baigtas iki 2028 m. pabaigos, o išlaidos sudarys apie 50 mln. eurų. Pasak agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo Elijaus Čivilio, bendrovės sprendimą pasitraukti iš Lietuvos paskatino struktūriniai pokyčiai Europos automobilių pramonėje. Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas savo ruožtu teigė, jog šis pasitraukimas signalizuoja apie silpnėjantį Lietuvos konkurencingumą ir investicinę aplinką, kurią reikia stiprinti. Premjerė Inga Ruginienė tikino, jog „Aumovio“ sprendimas niekaip nesusijęs su Lietuva ar jos sprendimais. 

Finansų ministerija skelbs naują Muitinės departamento vadovo konkursą, nepaisant to, kad anksčiau atranką į šį postą laimėjo šiuo metu institucijos direktoriaus pavaduotojo pareigas einanti Žaneta Rudaitienė. Ministerija konkursą nutraukė, jos atstovų teigimu, gavusi vieno iš pretendentų „argumentuotą“ skundą dėl galimai pažeistų procedūrų. Kaip žurnalistams sakė ministras Kristupas Vaitiekūnas, po vadovo atrankos užfiksuota, jog netinkamai buvo sudaryta jai skirta komisija. Naujo Muitinės vadovo atrankos konkursas paskelbtas po to, kai iš pareigų atleistas neblaivus prie vairo sulaikytas buvęs vadovas Darius Žvironas.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Izraelio pajėgos nukovė Irano žvalgybos ministrą Esmailą Khatibą, pranešė šalies gynybos ministras. Po kelių valandų jo žūtį patvirtino Irano valstybinė televizija. Tai jau trečias Izraelio nužudytas Irano aukšto rango pareigūnas per dvi dienas. Antradienį Izraelis nukovė Irano saugumo vadovą Ali Larijani ir Islamo revoliucinės gvardijos savanorių pajėgų „Basij“ vadą Gholamrezą Soleimani. Pastarųjų žūtis Iranas patvirtino antradienį vakare. Pranešime apie naktį įvykdytą E. Khatibos nužudymą Israelis Katzas pridūrė, kad šalies kariuomenei suteikti įgaliojimai likviduoti bet kurį aukšto rango Irano pareigūną be papildomo patvirtinimo. Iranas trečiadienį pažadėjo „ryžtingą atpildą“ už šalies saugumo vadovo mirtį ir paleido raketų salvę į Izraelį.

Izraelis keletą kartų smogė Libano sostinės Beiruto centrui. Libano valdžios institucijos pranešė, kad per smūgius žuvo mažiausiai 12 žmonių, tarp jų – „Hezbollah“ televizijos kanalo „Al Manar“ direktorius. Ryte Izraelis taip pat pareiškė smogsiantis perėjoms per upę Pietų Libane. Į karą Artimuosiuose Rytuose Libanas įtrauktas nuo kovo 2 d., kai siekdama atkeršyti už Irano aukščiausiojo lyderio nužudymą karinė grupuotė „Hezbollah“ paleido raketų į Izraelį, o šis atsakė intensyviais smūgiais į daugelį šalies regionų ir pradėjo sausumos operacijas pietuose. Libano valdžios institucijos antradienį pranešė, kad nuo kovo 2 d. Izraelio smūgiai nusinešė mažiausiai 912 žmonių gyvybes, daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti namus.

Norvegijos prokurorai paprašė sosto įpėdinės Mette-Marit sūnui Mariui Borgui Hoiby skirti septynerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vyras kaltinamas dešimtimis nusikaltimų, įskaitant keturių moterų išžaginimą. M. B. Hoiby pripažino kaltę pagal keletą palyginti nedidelių jam pareikštų kaltinimų, tačiau neigė žaginęs moteris, kurios, prokuratūros teigimu, nusikaltimo metu miegojo arba buvo be sąmonės. Norvegijos monarchijos įvaizdžiui stipriai pakenkęs įsiplieskė 2024 m. rugpjūčio 4 d., policijai suėmus M. B. Hoiby dėl įtarimų išvakarėse užpuolus savo draugę. Atliekant tyrimą buvo atskleista daugybė kitų įtariamų nusikaltimų, nes jo telefone ir kompiuteryje buvo rasta vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriose, policijos vertinimu, buvo užfiksuotos žaginamos moterys.

Vilnius, kovo 18 d. (ELTA). Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą siūloma teikti Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui.

„Labai svarbu pagerbti asmenybes, kurios savo darbais stiprina parlamentarizmą ir puoselėja demokratines vertybes. Seimo apdovanojimo – A. Stulginskio žvaigždės – skyrimas Vokietijos federaliniam kancleriui F. Merzui būtų nuoširdi pagarba ir padėka už šio iškilaus žmogaus didžiules pastangas ir nuopelnus, taip pat tvirtą laikyseną ginant Lietuvos ir visos Europos laisvę“, – teigia A. Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininkas Vytautas Jucius.

„F. Merzo veikla parlamentarizmo, demokratijos stiprinimo ir valstybingumo idėjų puoselėjimo srityse pasižymi ne tik politiniu ryžtu, bet ir giliu istoriniu sąmoningumu. F. Merzo ryžtingi sprendimai užtikrino, kad Lietuva būtų saugesnė, o jos demokratija – tvirtesnė. Seimo apdovanojimo – A. Stulginskio žvaigždės įteikimas Vokietijos kancleriui F. Merzui taptų simboliniu Lietuvos padėkos ženklu už istorinį Vokietijos įsipareigojimą mūsų tėvynės laisvei“, – tęsė jis.

Apdovanojimą, Seimo A. Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos teikimu, pagal specialų įstatymą, iki kiekvienų metų balandžio 15 d. skiria parlamentas savo nutarimu.

Šis apdovanojimas skiriamas už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą. Apdovanojimas gali būti skirtas Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniams bei juridiniams asmenims, taip pat asmenims be pilietybės. 

A. Stulginskio žvaigždę yra gavęs europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis, buvę Seimo pirmininkai Česlovas Juršėnas ir Irena Degutienė, Jungtinių Valstijų senatorius Richardas Durbinas, buvęs prezidentas Valdas Adamkus, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas, disidentė, vienuolė Felicija Nijolė Sadūnaitė – tiesa, po mirties – bei Moldovos mokslų akademijos narys Valeriu Matei.

Vilnius, kovo 18 d. (ELTA). Vilniaus Žemynos gatvėje esančiame „Artea“ banko skyriuje įvyko užpuolimas – į pastatą užėjęs asmuo panaudojo ašarines dujas ir, pirminiais duomenimis, pavogė segtuvą su dokumentais, trečiadienį pranešė sostinės policija.

„Buvo gautas pranešimas, kad asmuo užėjo į banką, pripurškė dujų, pasiėmė ten buvusį, pirminiais duomenimis, kažkokį dokumento segtuvą ir pasišalino“, – Eltai teigė policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

„Šiuo metu jo ieško gausios policijos pajėgos, yra uždarytos aplinkinės gatvės ir bandoma jį sulaikyt“, – pridūrė jis.

Incidentas įvyko apie 17 val.

Ženeva, kovo 18 d. (dpa-ELTA). Kare Artimuosiuose ir Viduriniuosiuose Rytuose, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iki šio žuvo daugiau kaip 2,3 tūkst. civilių. Irane pranešta apie daugiau kaip 1,4 tūkst. žuvusiųjų, Libane – beveik 900, o Izraelyje – 20, spaudos konferencijoje Ženevoje sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Tūkstančiai žmonių šiose trijose šalyse buvo sužeisti.

PSO vadovas pareiškė labai didelį susirūpinimą dėl dešimčių atakų prieš sveikatos įstaigas ir medicinos personalą regione.

„Atakos prieš sveikatos priežiūros objektus pažeidžia tarptautinę teisę“, – akcentavo jis.

Iki šiol PSO Libane  patvirtino 28 tokius smūgius, per kuriuos žuvo 30 žmonių ir 25 buvo sužeisti. Irane atakų būta 20, žuvo 9 žmonės. Izraelyje nuo karo pradžios surengtos dvi atakos prieš sveikatos sistemą.