Rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena. Šiemet, minint šią istorinę 80-ečio datą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė Tuskulėnų aukų pagerbimo popietę, kuri vyko Tuskulėnų koplyčioje – kolumbariume.

Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro patarėjas Arūnas Šileris, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, istorikas, buvęs Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, Tuskulėnų aukų artimieji ir kiti garbūs svečiai.

Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras ir titulinis Sinos vyskupas Arūnas Poniškaitis pakvietė sukalbėti maldą už Tuskulėnų aukas ir už visus žuvusius ar nužudytus laisvės kovotojus.Tuskulėnų aukų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Garbės sargybos kariai žuvusiųjų atminimą pagerbė gėlėmis.

Tuskulėnų rimties parkas mena skaudžius istorijos įvykius, kai sovietų okupacijos metais šioje teritorijoje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai. Prieš 80 metų, šią dieną – rugsėjo 28-ąją – NKGB vidaus kalėjime Vilniuje budeliai pradėjo vykdyti mirties bausmes, per kurias nuo 1944 iki 1947 nužudė 767 asmenis. Juos priglaudė bendros duobės Tuskulėnuose. Dauguma žmonių nužudyti už savo politinius įsitikinimus ir tikėjimą laisvės idėja. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Tuskulėnų paslaptys buvo atskleistos – masinės kapavietės buvo aptiktos ir ištirtos. Dabar tai – atminties vieta, įamžinanti ir pagerbianti Tuskulėnų aukas, kovojusias vardan laisvos tėvynės.

„Šiandien, minėdami jų atminimo dieną, susirinkome pagerbti aukas ir pasimokyti iš jų to, ką tragiškomis akimirkomis jie išsaugojo giliai savyje – negęstančios meilės tėvynei, tikėjimo, pagarbos žmogaus gyvybei, neįveikiamos ištikimybės savo įsitikinimams ir vertybėms“, –sakė LGGRTC vadovas dr. A. Bubnys.

Aukų atminimas liudija skausmingą Lietuvos laisvės kovos istoriją ir ragina mus visus jos nepamiršti – šios ir kitos mintys buvo išsakytos svečių pasisakymuose. Pasak renginio organizatorių iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro:Lietuva atmena ir vertina. Atmena kovotojus ir nepamiršta jų. Tai priesakas mums visiems, kaip reikia branginti laisvę, gyvybę ir tiesą. Istorinė tiesa teišlieka mūsų visų pagarba žmogiškumui. Tad pasisemkime besąlyginio ir tikro jausmo tėvynei iš tų, kurie jai atidavė gyvenimą ir pasidalinkime su tais, kurie tokio jausmo dar ieško.

Tuskulėnų aukų atminimui buvo pristatyta unikali ir jautri vokalinio meno tinklo muzikinė kompozicija „ritUAlas“ ir „Solenga“, sujungianti du kūrinius į vieną harmoningą patirtį, simbolizuojančią vienybę, tautos dvasinę tvirtybę ir neblėstančią viltį.

Šiame pasirodyme susipynė turtingos ir dvasingos lietuvių ir ukrainiečių liaudies dainų tradicijos su nežemiškomis „Solengos“ harmonijomis – amerikiečių kompozitoriaus Roberto Morano specialiai šiam ansambliui sukurtu kūriniu. Pavadinimas „Solenga“ – žodžių „sol“ (saulė) ir „angelas“ (angelas) junginys – atspindi šviesos ir palydėjimo, atsisveikinimo temas. Integruota kompozicija „ritUAlas ir Solenga“ sukuria jautrią ir gilią harmoniją. Lietuviškas ir ukrainietiškas muzikinis paveldas sklandžiai susilieja su „Solengos“ paveikia ir jautria muzikine kelione, kuri kuria tiltą tarp praeities ir dabarties, liudijantį neblėstančią mūsų tautos dvasios stiprybę ir vienybę. Šis vientisas pasirodymas yra paminklas Tuskulėnų aukoms atminti ir duoklė neišblėstančiai bendro žmogiškumo dvasiai.

Atlikėjai:Ilona Pliavgo, Ieva Marmienė, Viktorija Šedbaraitė, Kristina Jurė, Roberta Daugėlaitė, Vaidas Bartušas, Alfredas Miniotas.

Nuotraukos Dariaus Jančiausko.

Pranešimą spaudai parengė LGGRTC.