Jeigu norite ieškoti pagal kelis žodžius/žodžių junginius, atskirkite juos kabliataškiu (pvz. Europos Parlamentas; rinkimai)
Paieškos rezultatuose pateikiama dviejų paskutinių savaičių informacija, norėdami ieškoti ilgesnio periodo naujienų naudokite detalią paiešką.
Atitinka visas paieškos frazes
Atitinka bent vieną
Visuose laukuose
Tik pavadinimai
Politika
Verslas
Švietimas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Regionai
Kita
Orai
Numatoma Lietuvoje
Lietuvos istorija mena
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Astrologija
TV programa
Išvalyti filtrą
Detali paieška
Suskleisti paiešką
Išvalyti filtrą
Šiandien
Rytoj
Naujienų filtras
Sukurti pranešimą
Visi pranešimai
Politika
Diplomatija
Organizacijos
Parlamentas
Prezidentas
Rinkimai
Saugumas
Seimas
Valdymas
Vyriausybė
Savivalda
Socialiniai klausimai
ELTA tyrimai
Verslas
Aplinka
Ekonomika
Energetika
Finansai
Įmonės
Nekilnojamasis turtas
Susisiekimas
Verslas praneša
Žemės ūkis
Švietimas
Bendrasis ugdymas
Aukštasis mokslas
Neformalusis ugdymas
Švietimo politika
Valdymas
Teisėtvarka
Institucijos
Nelaimės
Nusikaltimai
Teisingumas
Tvarkdara
Kultūra
Menas
Mokslas
Pramogos
Įstaigos
Žiniasklaida
Įvairybės
Veidai
Sportas
Sveikata
Regionai
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Šiauliai
Panevėžys
Alytus
Marijampolė
Utena
Telšiai
Tauragė
Kita
Kalendorius
Politika
Verslas
Švietimas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Regionai
Kita
„Swedbank“: internetu kas savaitę apsiperka beveik 50 proc. šalies gyventojų
Publikuota: 2021-09-0708:22
Atnaujinta: 2021-09-0708:22
Pranešimas žiniasklaidai
Vilnius, 2021 m. rugsėjo 7 d.
E. prekybos apimtys toliau išlaiko spartų augimą, tačiau tai ne vienintelis stebimas vartotojų elgsenos pokytis. Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, per pastaruosius kelerius metus susiformavo reguliarių interneto pirkėjų grupė, gyventojai kur kas dažniau internetu perka maisto produktus ir prioritetą teikia naujam prekių pristatymo būdui.
„Mūsų duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį banko klientai lietuviškose e. parduotuvėse išleido ne mažiau 754 mln. eurų. Palyginus su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, ši suma išaugo 55 proc. Per pastaruosius kelerius metus fiksavome ne tik išaugusį apsipirkimų mastą, bet ir jų dažnumą“, – sako Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.
Pasak jo, pasikeitė ir kiti šalies gyventojų apsipirkimo įpročiai, į kuriuos tampa vis svarbiau atsižvelgti interneto prekybininkams ir kitiems paslaugų internetu teikėjams.
Kas septintam apsipirkimas internetu – kasdienis įprotis
Kaip rodo apklausos rezultatai, internetu kas savaitę ir dažniau apsiperka beveik 50 proc. šalies gyventojų. Kas septintam (15 proc.) tai yra tapę praktiškai kasdieniu įpročiu, tai yra, internetu apsiperkama po kelis kartus per savaitę ar kiekvieną dieną.
„Per pastaruosius trejus metus reguliariai internete apsiperkančių šalies gyventojų skaičius padidėjo beveik 2 kartus − 2018 m. jų dalis sudarė 26 proc. Tų, kuriems apsipirkimas yra kasdienis įprotis, skaičius palyginamuoju laikotarpiu išaugo 3 kartus“, − komentuoja D. Trumpickas.
Remiantis apklausa, didžioji dalis šalies gyventojų jau yra pabandę įsigyti prekių internetu − tokių respondentų dalis 18-56 m. amžiaus grupėje sudaro daugiau kaip 90 proc. Reguliariai internetu dažniausiai apsiperka 26-45 m. amžiaus respondentai bei didžiųjų miestų gyventojai.
„Kitą interneto prekybos lūžį galima sieti su augančia reguliarių interneto pirkėjų dalimi, kurie turi kur kas aukštesnius lūkesčius dėl prekių pasirinkimo, intuityvaus apsipirkimo proceso, patogių atsiskaitymo ir prekių pristatymo būdų“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.
Maistą ir gėrimus internetu perka trečdalis
Apklausos duomenimis, elektronikos prekės, kompiuteriai ir buitinė technika toliau išlieka populiariausia prekių kategorija internete – šiuos daiktus tokiu būdu įsigyja 66 proc. internetu apsiperkančių šalies gyventojų.
Pasak D. Trumpicko, per pastaruosius trejus metus po keliolika proc. punktų padaugėjo šalies gyventojų, kurie nurodė internetu įsigyjantys grožio, kosmetikos ir sveikatos prekes (nuo 53 proc. iki 63 proc.), drabužius, avalynę ar kitus aksesuarus (nuo 52 proc. iki 62 proc.) ir prekes namams, įvairius įrankius (nuo 44 proc. iki 55 proc.).
Tuo metu didžiausias pokytis pastebimas maisto prekių ir gėrimų kategorijoje – šiuo metu šias prekes internetu perka 33 proc. šalies gyventojų, kai prieš trejus metus jų dalis siekė 17 proc.
„Visiškai natūralu, jog pastarųjų metų pandemijos situacija neigiamą poveikį padarė bilietų į renginius prekybai internetu – juos perkančių internetu skaičius per pastaruosius keletą metų sumažėjo nuo 60 proc. iki 37 proc. Lėktuvų bilietų, viešbučių nakvynių ir kelionių pirkėjų internetu palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 54 proc. iki 37 proc.“, − pandemijos poveikį nurodo „Swedbank“ ekspertas.
Įsigalėjo paštomatai
D. Trumpickas pažymi, kad prieš kelerius metus vyraujantis internetu įsigytų prekių pristatymo būdas buvo kurjerio paslauga į namus ar darbovietę.
„Prieš trejus metus šį pristatymo būdą nurodė 51 proc. internetu apsiperkančių respondentų, o šiuo metu jį renkasi 44 proc. visų internetu apsiperkančių respondentų. Šiandien populiariausias prekių pristatymo pasirinkimas − paštomatai. Šio pristatymo būdo populiarumas išaugo nuo 34 proc. iki 78 proc.“, − komentuoja D. Trumpickas.
Trečioje vietoje pagal populiarumą išlieka prekių atsiėmimas iš prekybos vietos, kurį renkasi 27 proc. interneto pirkėjų, rodo apklausos duomenys.
Pasak „Swedbank“ atstovo, šalies gyventojai ir toliau kaip pagrindinį interneto prekybos privalumą įvardija sutaupomą laiką, prie kurio prisideda ir patogus pristatymas, todėl per pastaruosius kelerius metus smarkiai išplėstas paštomatų tinklas visoje šalyje tapo dažnu pasirinkimu.
Be to, 34 proc. internetu apsiperkančių gyventojų nurodo, kad jiems svarbu sumažinti sveikatai kylančias rizikas, tai yra, išvengti nebūtino tiesioginio kontakto su kitais žmonėmis, kas taip pat padidino nekontaktinio prekių pristatymo būdo populiarumą.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1 009 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 m.