Nemokami būreliai vaikams jau nuo darželio, IT raštingumo mokymas nuo 3 metų, įdomesnės ir šiuolaikiškos pamokos, didesni atlyginimai mokytojams bei dėstytojams, daugiau pinigų moksliniams tyrimams. Šie ir kiti įsipareigojimai ypač svarbūs Laisvės partijai, kuri rugsėjo 1-ąją pasirašė nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 m.

Partija ragina visus politikus įsipareigoti jo sąžiningai laikytis, kad naujasis susitarimas po kelių metų nevirstų dar vienu gražių, tačiau neįgyvendintų deklaracijų rinkiniu.

„Dauguma Lietuvos žmonių nori gyventi visavertėje, vienas kitą gerbiančioje visuomenėje, kad šalies ekonomika būtų stipri, o mūsų piliečiai – gabūs, kūrybingi ir pasitikėtų savo jėgomis. Norint tai pasiekti, būtina skirti daugiau dėmesio švietimui. Turime lūkestį, kad pasirašius šį susitarimą tai ir įvyks“, – sako Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Norime pasiųsti aiškų signalą švietimo bendruomenei ir visiems Lietuvos žmonėms, kokios bus ateities mokyklos ir universitetai“.

Anot A. Armonaitės, dauguma nacionaliniame susitarime išvardintų darbų buvo įtraukti ir į partijos rinkimų programą, todėl jų įgyvendinimas Laisvės partijai taps vienu iš prioritetų.

„Svarbius darbus reikia pradėti nedelsiant – nuo kitų metų. Pavyzdžiui, vien Vilniuje šiuo metu trūksta 8 naujų mokyklų ir valstybė turėtų finansiškai prisidėti prie jų statybos“, – kalba partijos pirmininkė.

Laisvės partija pasiekė, kad į nacionalinį susitarimą būtų įtrauktas svarbus įsipareigojimas gerinti vaikų mokymo kokybę, į ugdymo programas kuo plačiau integruojant informacinių technologijų raštingumo didinimą. „Informacinių technologijų vaikai turi būti mokomi nuo pirmųjų metų. Tai taip pat svarbu, kaip gimtoji ar anglų kalba“, – sako Laisvės partijos atstovas, Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas. 

Kaip dar vieną reikšmingą susitarimo aspektą partija akcentuoja įsipareigojimą išplėsti neformaliojo vaikų ugdymo krepšelį ir sudaryti galimybę valstybei finansuoti 3 metų ir vyresnių vaikų būrelius.

Augantis švietimo įstaigų finansavimas leis kelti mokymosi universitetuose ir profesinėse mokyklose lygį. Šalyje lygiaverčiais pagrindais galės veikti valstybinės ir privačios mokyklos.

Laisvės partijai itin svarbu, kad nacionaliniame susitarime įtvirtinti konkretūs valstybės įsipareigojimai investuojant į švietimą. Tai – aiškus kelias siekiant, kad Lietuvoje investicijos moksliniams tyrimams ir eksperimentams pasiektų 3 proc. nuo BVP iki 2030 metų. Visa tai užtikrins aukštą vertę kuriančio verslo augimą ir didesnes pajamas kiekvienam Lietuvos gyventojui. 

Susitarime numatomas priemonių paketas, kaip kelti mokytojų kvalifikaciją ir darbo sąlygas. Įsipareigojama, kad jau 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc., o dėstytojų ir mokslo darbuotojų alga – 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.