2023 m. lapkričio 13 d. pranešimas žiniasklaidai

Gyventojų išvykimas ir  amžėjimas yra didžiulis iššūkis daugeliui Lietuvos gyvenamųjų vietovių – kaimams, nuo didesnių centrų nutolusiems miesteliams  ir miestams. Kad  tai atsvertume, reikia pokyčių trijose esminėse srityse: subalansuoto ir darnaus visų šalies teritorijų vystymo, gamtinės aplinkos puoselėjimo ir gero susisiekimo šalies viduje bei su pasauliu – pažymima Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“. Lapkričio 10 d. vykusiame posėdyje Seimo Ateities komitetas nagrinėjo penktąją Vizijos pažangos kryptį – gyvenamoji aplinka.

Lietuvos teritorinės, agrarinės, gamtinės, urbanistinės plėtros dėmuo aptariamas net keliuose valstybės strateginiuose dokumentuose. Nėra visiškai aišku, koks jų tarpusavio santykis, pažymėjo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. „Pagal Strateginio valdymo įstatymą, Valstybės pažangos strategija arba ateities vizija „Lietuva 2050“ turi derėti su Nacionalinio saugumo strategija, Nacionalinio saugumo strategija turi derėti su „Lietuva 2050“. O Seimo tvirtinama Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija, pasak įstatymo, turi derėti su anksčiau įvardintomis strategijomis, bet nenurodyta, kad anksčiau įvardintos strategijos turi derėti su minėta koncepcija. Taigi, klausimas, kokia šių dokumentų hierarchija ir ar tarp jų yra suderinamumas?“ – klausia komiteto pirmininkas.

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus vedėjas dr. Alvidas Lukošaitis pažymėjo, kad galimas dvilypis požiūris – kalbėti apie regionų skirtumus arba apie savitumus. „Skirtumus visi žino, jie aprašyti, išanalizuoti, sudėlioti. Apie savitumus, požiūrį į regionus kaip į unikalią galimybę, siekiant proveržių regioniniu lygmeniu, mes turėtume kalbėti rimčiau, konceptualiau ir galvodami apie perspektyvą“, – teigia A. Lukošaitis.

Ateities komiteto narys Kęstutis Vilkauskas pažymėjo, kad šalia vizijos „Lietuva 2050“ ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano savivaldybės turi savo bendruosius planus ir trimečius veiklos planus. „Sujungę ir suderinę nacionalinius strateginius dokumentus su savivaldybių planais, gautume optimalų rezultatą“, –  sakė Seimo narys.

Ateities komiteto narys Kasparas Adomaitis išsakė požiūrį, kad valstybės ateities vizijoje trūksta urbanistinės plėtros dėmens ir kad joje reikėtų kalbėti apie vieno stambaus urbanistinio centro vystymą. „Sostinės ekonominis centras yra kiekvienos valstybės pažangos variklis. Žmonės, kurie gyvena dideliame mieste, savaime sukuria daugiau ekonominės vertės“, – pabrėžė K. Adomaitis. Seimo nario teigimu, kuo bus didesnis ir ekonomiškai pajėgesnis Vilnius, tuo bus gyvybingesni regionai – Vilniaus augimas suaktyvins ir kitų miestų  bei regionų augimą.

Kalbant apie regionų vystymą, ypač svarbus jų pasiekiamumas, akcentavo Seimo Ateities komiteto narys Valdemaras Valkiūnas. Pasak jo, svarbi ne tik kelių kokybė, bet ir per kokį laiką įveikiami atstumai tarp regionų ir didesnių centrų.

Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Rimkus pažymėjo, kad žvelgiant iš ateities perspektyvos, kertinis Lietuvos konkurencinis pranašumas yra gamta, kuri gali paskatinti žmones likti Lietuvoje, skatinti sugrįžti išvykusius, taip pat  pritraukti į Lietuvą aukštos kvalifikacijos kitų šalių piliečių. Daugeliui jaunų išsilavinusių žmonių šiandien svarbu turėti galimybę gyventi tvariai, su mažu ekologinės taršos pėdsaku, ir tokių žmonių skaičius tik augs. Todėl turime ne tik išlaikyti esamą aplinkosaugos lygį, bet ir plėsti saugomas teritorijas –  pažymėjo profesorius. Pratęsdamas šią mintį, Vilniaus universiteto docentas dr. Ričardas Skorupskas pažymėjo, kad šiuo metu yra saugoma apie 17 proc. Lietuvos teritorijos, o pagal Europos Sąjungos reguliavimą, ateityje saugomų teritorijų vidurkis turėtų pasiekti 30 proc., iš kurių 10 proc. turėtų būti griežtos apsaugos.

Posėdyje taip pat pasisakė Ateities komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Asta Kubilienė, Viktoras Pranckietis, Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais dr. Darius Žeruolis, Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta Rokickienė, Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vyresnysis patarėjas Andrius Valickas, Vilniaus miesto savivaldybės Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Budreika.

Kitame posėdyje, kuris vyks lapkričio 17 d., Ateities komitetas apibendrins diskusijas dėl Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ turinio ir svarstys jos visumą bei dokumento konstrukciją.

Su Lietuva 2050 projekto tekstu galima susipažinti čia.