„Bet kokios technikos, ar tai būtų pjūklas, ar orkaitė, neperkame pirmos pasitaikiusios, pirmiausia išsinagrinėjame jų aprašymus, išsigryniname savo poreikius jų atžvilgiu. Taip pat derėtų elgtis ir su vejapjovėmis. Tinkamai parinkta ji žolės pjovimą padarys paprastesnį, o netinkama – tik apsunkins. Todėl renkantis vejapjovę svarbu išsiaiškinti savo poreikius ir būti pasiruošus užduoti tinkamus klausimus pardavėjams“, – sako „Husqvarna“ vejapjovių ekspertas Simas Bairašauskas.

Klausimas apie nupjautos žolės surinkimą yra bene svarbiausias renkantis vejapjovę, nes atsakius į jį stipriai susiaurėja pasirinkimo laukas. Jei žolę norima rinkti, reikalinga ją surenkanti vejapjovė, kitu atveju tinkamiausia mulčiuojanti, metanti per šoną arba robotas vejapjovė. Neapsisprendusiems reikėtų rintis vejapjovę, kuri turi galimybę ir mulčiuoti, ir surinkti žolę.

Mulčiavimas, pasak S. Bairašausko, yra apipintas mitais, kad mulčiuojant vejoje ims veistis samanos, atsiras pelėsis, veja bus nemalonu vaikščioti, nes nupjauta žolė lips prie kojų. Tokios nuomonės kyla dėl neteisingo mulčiavimo suvokimo.

„Mulčiuojant veja turi būti pjaunama du kartus per savaitę. Mulčiuojančios vejapjovės pjovimo agregatas yra specialios formos, kur nupjauta žolė persmulkinama ir tampa labai smulki, tad krenta giliau, arčiau šaknų ir taip tampa šaknų mulčiu. Toks mulčiavimas neskatina nei pelėsio, nei samanų. Kai veja pjaunama kartą per savaitę su žolę išmetančia vejapjove, tai turime ne mulčiavimą, o tiesiog pjovimą nesurenkant žolės“, – aiškina vejos technikos ekspertas.

S. Bairašauskas sako, kad prieš ateinant pirkti vejapjovės būtina atlikti namų darbus ir išsinagrinėti savo sklypą. Reikia žinoti, koks yra pjaunamos vejos plotas, forma, sklypo reljefas, kiek auga augalų, kokie yra papildomi statiniai ir objektai, kuriuos pjaunant teks apvažinėti. Šie dalykai gali lemti vejapjovės pasirinkimą.

„Vienas iš svarbiausių yra sklypo dydis. Kuo mažesnis sklypas, tuo didesnė tikimybė, kad jame bus sunkiau laviruoti su vejapjove, ypač jei jame dar yra ir įvairių augalų, kitų objektų. Pirma taisyklė – itin mažam sklypui neverta pirkti labai plačios vejapjovės. Kitas aspektas – galbūt nebūtina, kad ji būtų savaeigė, nes pjaunant daugiau sukinėjamasi ir pavara dažnai būna atleista. Jei kalbame apie didesnes sodybas, kur žolės plotai yra dideli, keliasdešimt arų ir daugiau, protingas sprendimas būtų svarstyti vejos traktoriuko įsigijimą. Na, o bene universaliausias sprendimas – robotai vejapjovės, kurie gali prižiūrėti tiek labai didelius, tiek mažus sklypus ar tuos, kuriuose yra daug kliūčių“, – pasakoja „Husqvarna Lietuva“ pardavimų atstovas.

Jei sklypas yra su šlaitu, svarbiausia – jo statumas. Stačiausiems šlaitams skirtos vejapjovės ant oro pagalvės. Dažniausiai jos naudojamos vandens telkinių krantų pjovimui, kur šlaitas nėra ilgas, bet pakankamai status. Jei šlaito statumas siekia 10-20 laipsnių, geriausias pasirinkimas yra visais ratais varoma vejapjovė, stabiliau dirbsianti ant statesnio šlaito. Šlaitus iki 10 laipsnių galima pjauti su bet kokia vejapjove. „Benzininėmis vejapjovėmis veją ant šlaitų reikia pjauti vertikalia, o ne horizontalia kryptimi, nevažinėti skersai šlaito, nes variklis negauna tinkamo tepimo ir trumpėja jo tarnavimo laikas. Tai negalioja akumuliatorinėms vejapjovėms“, – aiškina pašnekovas.

Dažnai ta pati vejapjovė naudojama keliose vietose, kur veja skirtinga – vienur pjaunama rečiau, kitur dažniau, skirtingas ir vejos pjovimo aukštis. Sudėtingesniems sklypam prižiūrėti skirtos vejapjovės su centriniu pjovimo aukščio reguliavimu, kai vienu rankenėlės paspaudimu vejapjovė pritaikoma dirbti kitomis sąlygomis.

Ekspertas sako, kad vejapjovę reikėtų rinktis atsižvelgiant į tai, kas ja naudosis dažniausiai – vyras, o gal žmona ar vyresnio amžiaus šeimos nariai.

Jo teigimu, nors varikliai šiais laikais yra labai geri, tačiau užvesti paprastą benzininę vejapjovę labai paprasta ne visiems. Daugiausia iššūkių kelia vejapjovės, užvedamos traukiant virvelę – čia reikia ir jėgos, ir staigių judesių. Paprastesni variantai yra užvedimas paspaudžiant rankenėlę, šiuolaikiškiausias variantas yra vienu mygtuko paspaudimu užvedamos akumuliatorinės vejapjovės.

Paprastai manoma, kad universalus pasirinkimas yra savaeigės vejapjovės, tačiau pašnekovas sako, kad jos yra ir šiek tiek sunkesnės. Be to, vienos savaeigės vejapjovės turi skirtingus greičius, kitų greičio reguliuoti negalima, tad jei žmogus sunkiau vaikšto, tokia vejapjovė jam gali būti per greita.   

„Esame turėję atvejų, kai vyresnio amžiaus žmonės įsigyja savaeiges vejapjoves ir vėliau jų atsisako, nes per sunku jas valdyti. Sprendimas būtų nebūtinai savaeigė, bet būtinai kuo lengvesnė vejapjovė, nes su tokia žmogus gali dirbti savo, o ne vejapjovės tempu“, – pataria pašnekovas.  

Jei žmogui svarbiausia, kad vejos priežiūra „nesuėstų“ laisvo laiko, optimali išeitis yra robotas vejapjovė. Jis ne tik išvaduoja nuo vejos pjovimo, bet ir dirba bet kokiomis oro sąlygomis, veikia tyliai, baido kurmius, naikina šliužus, samanas, o veja tampa it kilimas, nes būna pjaunama dažnai.

Laiko sąnaudoms įtakos gali turėti ir vejapjovės variklio galia. Labai silpnas benzininės vejapjovės variklis gali trukdyti pjauti veją normaliu žmogaus ėjimo tempu. Besirenkantiems akumuliatorines vejapjoves patariama atkreipti dėmesį į akumuliatorių talpą, ją derėtų rinktis pagal sklypo dydį: jei vejos plotas yra 3-4 arai, užtenka vidutinės talpos, bet didėjant sklypui, turi didėti ir akumuliatoriaus talpa. Yra vejapjovių su dviem akumuliatoriais, kurias galima komplektuoti su greito įkrovimo krovikliais, tada laikas taupomas dar labiau – vienas akumuliatorius dirba, kitas tuo metu įkraunamas.

„Laiko taupymo prasme ne mažiau svarbus ir pjovimo plotis, kuris yra skirtingas. Kuo didesnis sklypas, tuo platesnės vejapjovės reikėtų. Palyginkite patys – jei nupjauti 110 cm pločio juostai su 56 cm pločio vejapjove pakaks nuvažiuoti du kartus, tai su siauresne, 40 cm pločio, reikės trijų“, – atkreipia dėmesį S. Bairašauskas.