Jeigu norite ieškoti pagal kelis žodžius/žodžių junginius, atskirkite juos kabliataškiu (pvz. Europos Parlamentas; rinkimai)
Paieškos rezultatuose pateikiama dviejų paskutinių savaičių informacija, norėdami ieškoti ilgesnio periodo naujienų naudokite detalią paiešką.
Atitinka visas paieškos frazes
Atitinka bent vieną
Visame tekste
Tik pavadinime
Politika
Verslas
Finansinis raštingumas
Švietimas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Tvari Lietuva
Regionai
ELTA - 100 žiniasklaidos veidų ir metų
Pulsas. Europos ritmas
ELTA apklausos
Komentaras
Projektai
Kita
Orai
Numatoma Lietuvoje
Lietuvos istorija mena
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Astrologija
TV programa
Išvalyti filtrą
Detali paieška
!Atnaujinti detalios paieškos parametrai
Suskleisti paiešką
Išvalyti filtrą
Šiandien
Rytoj
Naujienų filtras
Sukurti pranešimą
Visi pranešimai
Politika
Diplomatija
Organizacijos
Parlamentas
Prezidentas
Rinkimai
Saugumas
Seimas
Valdymas
Vyriausybė
Savivalda
Socialiniai klausimai
ELTA tyrimai
Verslas
Aplinka
Ekonomika
Energetika
Finansai
Įmonės
Nekilnojamasis turtas
Susisiekimas
Verslas praneša
Žemės ūkis
Finansinis raštingumas
Švietimas
Bendrasis ugdymas
Aukštasis mokslas
Neformalusis ugdymas
Švietimo politika
Valdymas
Teisėtvarka
Institucijos
Nelaimės
Nusikaltimai
Teisingumas
Tvarkdara
Kultūra
Menas
Mokslas
Pramogos
Įstaigos
Žiniasklaida
Įvairybės
Veidai
Sportas
Sveikata
Tvari Lietuva
Švietimas
Ekonomika
Visuomenė
Aplinka
Regionai
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Šiauliai
Panevėžys
Alytus
Marijampolė
Utena
Telšiai
Tauragė
ELTA - 100 žiniasklaidos veidų ir metų
Pulsas. Europos ritmas
ELTA apklausos
Komentaras
Projektai
Kita
Kalendorius
Politika
Verslas
Finansinis raštingumas
Švietimas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Tvari Lietuva
Regionai
ELTA - 100 žiniasklaidos veidų ir metų
Pulsas. Europos ritmas
ELTA apklausos
Komentaras
Projektai
Kita
Po svarstymo pritarta Lietuvos ateities vizijai „Lietuva 2050“
Publikuota: 2023-12-1415:24
Atnaujinta: 2023-12-1415:24
LT2050
Vizija
2023 m. gruodžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektui. „Lietuva 2050“ pakeis šiuo metu galiojančią Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Patvirtinus šį dokumentą, bus pabaigta kurti naujoji strateginio valdymo sistema.
„Dokumentas yra ne detalus planas, bet vizija, kuri išryškina respublikos ir visuomenės raidos kryptis ir siekius. Vizija tam tikra prasme yra svajonė, tačiau tai yra reflektuota svajonė, pagrįsta analize ir susitarimu. Ją su mūsų galia ir politika turėtų susieti strategija, be strategijos galia yra akla, politika be strategijos yra bejėgė, bet strategija be vizijos iš viso neįmanoma“, – Seimo posėdyje sakė Seimo Ateities komiteto pirmininkas, Valstybės pažangos tarybos koordinacinės grupės narys Raimundas Lopata.
Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ pateikiami tikslai ir siekiai yra platesni nei vienos Vyriausybės kadencija ar kurios nors politinės jėgos tikslai – vizija aprėpia esminius ilgalaikės valstybės raidos klausimus.
Remiantis išsamia globalių tendencijų, valstybės esamos situacijos ir svarbiausių ateities iššūkių analize, dokumente pristatomas Lietuvos raidos iki 2050 m. kontekstas.
Dokumente rašoma, kad Lietuva, įgyvendinusi savo ateities viziją 2050-aisiais, bus atspari ir klestinti valstybė, kurios žmonės – pilietiški ir jaučia gyvenantys gerą bei prasmingą gyvenimą. Lietuva bus atpažįstama kaip brandžios demokratijos valstybė, kuriai būdinga stipri demokratinė politinė kultūra, kurs ir eksportuos pasaulinio lygio žinias bei inovacijas, užimdama kertines pozicijas tarptautinėse vertės grandinėse, bus atspari ir įtakinga tarptautinės sistemos veikėja, Lietuvos žmonės bus atsparūs, ateičiai pasirengę ir gebantys veikti kartu.
„Valstybės ateities vizijai įgyvendinti reikalingos penkios esminės valstybės vystymosi kryptys – strateginės ambicijos, glaudžiai susijusios tarpusavyje“, − pabrėžiama vizijoje „Lietuva 2050“. Čia išskiriamos ir detaliau aprašomos demokratinės kultūros ir valdysenos pokyčių, švietimo, sveikatos ir socialinės politikos pokyčių, ekonominės politikos pokyčių, tarptautinės politikos ir saugumo pokyčių ir infrastruktūros ir gyvenimo aplinkos pokyčių kryptys. Kultūra vizijoje įvardijama, kaip valstybės, kaip politinio darinio, išlikimo ir gyvybingumo pagrindinė sąlyga.
Žvelgiant į ateitį ir siekiant stiprinti pasitikėjimą valstybėje, pagrindiniai valstybės valdymo pokyčiai turėtų apimti tris sritis: strategiško, lankstaus ir efektyvaus valdymo, valdymo sistemos atvirumo, skaidrumo ir pagarbos įvairovei bei kultūros vaidmens valstybėje ir bendruomenių saitų stiprinimo.
„Lietuva 2050“ bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą – detalų dešimtmečio veiksmų planą. Vizijos įgyvendinimą koordinuos Vyriausybė, o jį prižiūrės Valstybės pažangos taryba, sudaryta iš valstybės institucijų, ekspertų ir pilietinės visuomenės atstovų. Valstybės pažangos stebėseną koordinuos Vyriausybės kanceliarija, konsultuodamasi su Seimo Ateities komitetu.
Seimo nutarimo projektu taip pat siūloma politinėms partijoms inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos ateities vizijai „Lietuva 2050“ įgyvendinti būtinų viešojo sektoriaus įsipareigojimų ir viešojo finansavimo.
Valstybės ateities vizijos rengimas truko beveik dvejus metus.
Po svarstymo už tai numatantį Seimo nutarimo projektą (Nr. XIVP-2937(2) balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 9, susilaikė 26 parlamentarai. Galutinai apsispręsti dėl Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ Seimas planuoja gruodžio 21 d.