Šį rudenį Lietuvos inteligentijos atstovai dalyvavo „Šimtmečių girių” pilietinėje akcijoje, skirtoje Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimui. Siekiant pagerbti Lietuvos laisvės kovotoją buvo pasodinta giraitė, kuriai neatsitiktinai buvo nuspręsta suteikti Gediminaičių stulpų formą. Į renginį atvyko mokslininkai, pedagogai, menininkai, teisininkai, visuomenininkai, taip pat pramogų pasaulio, verslo, Šaulių sąjungos, skautų ir kitų organizacijų atstovai. Girios sodinimo šventėje skambėjo lietuviškos dainos, sraigtasparnis skraidino įspūdingo dydžio Lietuvos istorinę vėliavą, šauliai ant laužo paruošė vaišes.

Prie prasmingos iniciatyvos prisidėjo žinomi menininkai bei kultūros atstovai

Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimui skirtame renginyje dalyvavo žinomi meno ir kultūros atstovai. Tapytoja Skaistė Semenikė džiaugėsi prasmingai praleistu laiku ir pagerbtu Generolo Vėtros atminimu.

„Pirmą kartą gyvenime sodinau medelį, dainavau lietuvių liaudies dainas ir šildžiausi prie laužo! Šaunus renginys!”,- atviravo žinoma menininkė S. Semenikė.

Girios sodinimo šventėje dalyvavęs garsus fotografas Jonas Staselis taip pat neslėpė džiugesio, galėjęs sudalyvauti paminėjime. Menininkas akcentavo miško ir žmogaus ryšio prasmę.

„Miškas yra gausa, užuovėja, tikėjimas. Tai ramybės ir tvirtybės simbolis. Labai džiaugiuosi, jog šis paminėjimas vyko kuriant amžiną, bet tuo pačiu ir laikiną - suteikdamas mums visiems galimybę sugrįžti prie prasmių ir atsakomybės”, - apmąstymais dalinosi J. Staselis.

Prie pilietinės „Šimtmečių girios” iniciatyvos taip pat prisidėjo ir tapytoja Mykolė Ganusauskaitė, dalyvius laisvės kovų ir pasaulio aukso fondo dainoms šildė dainininkė Agnė Sabulytė ir grupė „Ugniavijas”.

Projektui „Šimtmečių girios” neliko abejingi ir garsūs sportininkai

Ne tik menininkai įsitraukė į „Šimtmečių girių” iniciatyvą, jai neliko abejingi ir garsūs sportininkai.

„Aš pasodinau ąžuolą ir auginu sūnų Ąžuolą. Ačiū už gražią iniciatyvą sodinti ąžuolus ir būti vieningiems. Vardan tos Lietuvos”, - kitame Lietuvos krašte „Generolo Vėtros” girios sodinimą palaikė olimpietis Ramūnas Vyšniauskas.

Pasaulio kikbokso čempionas Sergejus Maslobojevas, kalbėdamas apie „Šimtmečių girių” iniciatyvą, akcentavo bendruomeniškumo svarbą.

„Tam, kad ne tik vadintumeisi žmogumi, o juo ir būtum, turi skleisti gėrį ir padėti artimam. Aš esu įsitikinęs, kad kartu mes galime žymiai daugiau”,- teigė čempionas S. Maslobojevas.

Kiti garsūs Lietuvos sportininkai ir anksčiau palaikė idėją, kad Jonas Noreika-Generolas Vėtra nusipelno atminimo išsaugojimo. Pavyzdžiui, stipriausias pasaulio galiūnas Žydrūnas Savickas socialiniuose tinkluose paskelbė savo nuotrauką, kurioje vilki Generolo Vėtros marškinėlius, o garsus futbolininkas Edgaras Jankauskas dalyvavo lentos, skirtos Jono Noreikos atminimui, sugrąžinimo akcijoje, prie Vrublevskių bibliotekos.

VU Komunikacijos fakulteto profesorius: šis sodinimas įprasmina itin svarbią komunikacijos esmę

„Generolo Vėtros” girios sodinimo šventėje dalyvavo ir Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos katedros vedėjas Andrius Vaišnys su šeima.

„Kai pasodinome ąžuolus, klausiausi Valdemaro Šimėno pasakojimo apie ten buvusią, prie Didžiokų piliakalnio, partizanų vadavietę ir aplink gyvenusius žmones, kurie patyrė pokario karą, ir kurių nebėra - tik prisiminimas. Klausėsi dukros, kurioms mieste tai būtų tolima istorijos pamoka, bet dabar, gamtoje, artima: nieko tarp rudens gamtos nematyti, bet užtat galima įsivaizduoti tai, kas vyko”, - šventės akimirkų įspūdžiais dalinosi VU profesorius.

Profesorius A. Vaišnys taip pat akcentavo, kaip svarbu, kad yra daugybė žmonių, kurie dėl meilės savo įvairialypei istorijai prisidėjo prie šios girios sodinimo akcijos.

„Iniciatyva „Šimtmečių girios” ir, juolab, sodinimas tą sekmadienį prie Molėtų plento, man turi vieną itin reikšmingą komunikacinį pjūvį: mes, pasirodo, nesame vieniši - kai susirenka daug žmonių, kurie myli savo istoriją, savo praeities herojus, kuriems tai yra buvimo šioje žemėje pamatas. Nes kartais atrodo, kad yra visai kitaip... Taigi akcija svarbi ne bendru kodu, o įasmenintu asmenybių, įvykių, istorijos įprasminimu: paskui, kad ir kur esi, žinai, jog pasodinti ąžuolą ar du, ar daugiau su bendraminčiais - tai pranešti, kad prisimeni”, - pagarbos savo istorijai svarbą pabrėžė A. Vaišnys.

Simbolinė giria "Vėtrai" - tik pradžia

Prie Didžiokų piliakalnio pasodinta „Generolo Vėtros” giria bus sudedamoji „Lietuvos garbės ir galybės parko” dalis. Pasak istoriko Valdemaro Šimėno, kurio žemėje ir buvo pasodinti ąžuoliukai, būsimo parko pakraščiuose planuojama grupėmis susodinti medžius, kurie bus dedikuoti įvairiems Lietuvos istorijos įvykiams bei asmenybėms.

„Generolo Vėtros giria yra tik simbolinė numatomo „Lietuvos garbės ir galybės parko" vizitinė kortelė. Ateityje numatoma 20 hektarų ploto pakraščiuose įrengti parko taką su vardinėmis medžių grupėmis, kurios bus išdėstytos chronologine tvarka. Jose atsispindės lietuvių kovos su kryžiuočiais, Lietuvos karalių, Didžiųjų kunigaikščių, didikų giraitės, giraitės Lietuvos sukilimų vadams, savanoriams, mūšiams, prezidentams, rajono įžymiems žmonėms, kultūros darbuotojams”, - pasakojo žemės, kurioje vyko sodinimas, bendrasavininkas istorijos mokslų daktaras V. Šimėnas.

„Šimtmečių girių” akcijose dalyvauja daugelis

Pilietinės iniciatyvos „Šimtmečių girios” organizatoriai jau kelis metus skatina medžių sodinimų iniciatyvas, įtraukiančias šimtus ir tūkstančius veiklių žmonių, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Ši pilietinė iniciatyva skatina puoselėti vienybę, veiklumą, ekologiją bei realiais darbais kurti gražesnę Lietuvą.

Projektas „Šimtmečių girios” įprasmina pačią lietuvio esmę. Giriose mūsų protėviai kovojo su kryžiuočiais ir kitais atėjūnais, čia prieglobstį rado ir miško broliai. Miškas iki šiol yra mūsų maitintojas, aprūpinantis mus būtiniausiomis gėrybėmis ir ištekliais. Šiuolaikiniam žmogui, pavargusiam nuo nesibaigiančio skubėjimo, giria dažnai tampa vieta, kurioje galima atgauti vidinę ramybę ir harmoniją. Kiekvienas pasodintas medis yra savotiškas palikimas ateities kartoms, lietuvio esmės įprasminimas gamtoje. Pilietinė iniciatyva „Šimtmečių girios” siekia Lietuvoje atgaivinti medžių sodinimo tradiciją, kurios dėka vieningoje ir darnioje šalyje žaliuotų nesibaigiantys miškai.