Jeigu norite ieškoti pagal kelis žodžius/žodžių junginius, atskirkite juos kabliataškiu (pvz. Europos Parlamentas; rinkimai)
Paieškos rezultatuose pateikiama dviejų paskutinių savaičių informacija, norėdami ieškoti ilgesnio periodo naujienų naudokite detalią paiešką.
Atitinka visas paieškos frazes
Atitinka bent vieną
Visuose laukuose
Tik pavadinimai
Politika
Verslas
Švietimas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Regionai
Kita
Orai
Numatoma Lietuvoje
Lietuvos istorija mena
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Astrologija
TV programa
Išvalyti filtrą
Detali paieška
!Atnaujinti detalios paieškos parametrai
Suskleisti paiešką
Išvalyti filtrą
Šiandien
Rytoj
Naujienų filtras
Sukurti pranešimą
Visi pranešimai
Politika
Diplomatija
Organizacijos
Parlamentas
Prezidentas
Rinkimai
Saugumas
Seimas
Valdymas
Vyriausybė
Savivalda
Socialiniai klausimai
ELTA tyrimai
Verslas
Aplinka
Ekonomika
Energetika
Finansai
Įmonės
Nekilnojamasis turtas
Susisiekimas
Verslas praneša
Žemės ūkis
Švietimas
Bendrasis ugdymas
Aukštasis mokslas
Neformalusis ugdymas
Švietimo politika
Valdymas
Teisėtvarka
Institucijos
Nelaimės
Nusikaltimai
Teisingumas
Tvarkdara
Kultūra
Menas
Mokslas
Pramogos
Įstaigos
Žiniasklaida
Įvairybės
Veidai
Sportas
Sveikata
Regionai
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Šiauliai
Panevėžys
Alytus
Marijampolė
Utena
Telšiai
Tauragė
Kita
Kalendorius
Politika
Verslas
Švietimas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Regionai
Kita
Norisi slėpti, kiek laiko praleidžiate telefone? Psichologas atskleidžia, kas išduoda priklausomybę nuo interneto
Publikuota: 2024-10-0114:20
Atnaujinta: 2024-10-0114:20
Psichologas
Internetas
Širdis į kulnus nusirito, kai pamatėte, kad su savimi neturite išmaniojo telefono? Gali būti, kad esate priklausomas. Jei praleidžiate daugiau laiko socialiniuose tinkluose nei bendraudami su realiais žmonėmis, arba nuolat tikrinate žinutes, el. laiškus ar programėles, gali būti metas iš naujo įvertinti, kaip naudojate technologijas. Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas, atsako, kaip atpažinti priklausomybę, o Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, siūlo netradicinį būdą, padėsiantį grįžti prie balanso.
7 valandos ekrane per dieną: ar tai nauja norma?
Kai šiuolaikinis žmogus prie ekranų praleidžia tiek daug laiko kiekvieną dieną, gali būti sunku atskirti, kada naudojimasis technologijomis kenkia. „Digital 2023“ pasaulinė apžvalgos ataskaita nurodo, kad 16–64 metų amžiaus žmonių vidutinis dienos ekrano laikas siekia beveik 7 valandas.
„Populiari metafora apie varlę, kuri nejaučia, kad pamažu kaista vandenyje, puikiai iliustruoja, kaip žmonėms išsivysto priklausomybė nuo išmaniųjų. Dažnai nepastebime, kiek laiko praleidžiame žiūrėdami į ekraną. O jei norime paslėpti, kiek laiko praleidome prie telefono, jaučiame gėdą, tai gali būti ženklas, kad ne veltui“, – sako psichologas.
Anot jo, nors priklausomybė nuo interneto gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo besaikio laiko leidimo socialiniuose tinkluose ir lošimų iki nuolatinio naujienų skaitymo bei informacijos rinkimo – jos simptomai nedaug skiriasi nuo kitų priklausomybių.
„Kaip ir kitos priklausomybės, ji neigiamai veikia žmogaus gyvenimą, o atsitraukimas ar pertrauka nuo jos sukelia abstinencijos pasekmes. Pavyzdžiui, nenaršant telefone kelias valandas, gali kilti pyktis, liūdesys, nerimas, stresas ar nemiga. Be to, net ir nedalyvaudami aktyvioje veikloje internete, dažnai galvojame apie tai, kas vyksta socialiniuose tinkluose ar kitose platformose. Šis nuolatinis dėmesys ekranams gali trukdyti mūsų darbingumui, santykiams su kitais žmonėmis ir apskritai gyvenimo kokybei“, – sako „Jaunimo linijos“ psichologas.
Pasak M. Kriščiūno, pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie socialinių algoritmus, kurie atliepia žmogaus biologinius poreikius, greitai ir patogiai pateikdami turinį. Dėl to natūraliai didėja laikas, praleidžiamas virtualioje erdvėje. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, pabrėžia, kad vieną labiausiai įtraukių algoritmų naudoja soc. tinklas „TikTok“.
„Socialiniai tinklai sąmoningai manipuliuoja vartotojų norais ir baimėmis, siekdami padidinti įsitraukimo rodiklius, kas gali sukelti priklausomybę. Pavyzdžiui, „TikTok“ turinys yra kruopščiai pritaikytas kiekvienam vartotojui. Patiktukai, komentarai, peržiūros laikas ir pasidalijimai prisideda prie rekomendacijų algoritmo, kuris nustato, kiek vaizdo įrašas tinkamas kiekvienam vartotojui, atsižvelgiant į jo pomėgius. Dėl to žmonės praleidžia vis daugiau laiko programėlėje. Šis procesas sukuria nesibaigiantį tendencingo turinio srautą, skatindamas itin priklausomą šios programėlės pobūdį,“ – teigia J. Antropik.
Kuo nuobodesnis telefonas, tuo geriau
J. Antropik siūlo būdus, kaip sumažinti laiko praleidimą prie išmaniojo telefono. Pirmiausia, verta nustatyti aiškias taisykles, kiek laiko per dieną leisite sau praleisti internete.
„Tam galite naudoti laiko stebėjimo programėles, kurios padės matyti, kiek valandų praleidžiate skirtingose svetainėse. Taip pat verta išbandyti pauzes, kai būnate be interneto, pavyzdžiui, vakarienės metu ar prieš miegą, kad galėtumėte skirti daugiau dėmesio šeimai, draugams ar kitoms veikloms. Svarbu sukurti teigiamus įpročius, tokius kaip fiziniai užsiėmimai ar hobiai, kurie padės užpildyti laiką paleidus telefoną iš rankų“, – sako J. Antropik.
Pasak jos, taip pat galima pakeisti programėlių vietas telefono ekrane. Toks minimalus žingsnis apsunkins programėlės radimą ir apsaugos nuo nesąmoningo naršymo.
Be tradicinių patarimų, ji siūlo radikalų sprendimą – kurį laiką naudoti paprastą mygtukinį telefoną.
„Kuo nuobodesnis telefonas, tuo geriau. Laikinas perėjimas prie paprastesnio įrenginio leis jums atsitraukti nuo nuolatinio informacijos srauto, o tai padės susikoncentruoti į kasdienius dalykus ir realybę, padidins produktyvumą“, – priduria ji.
Anot J. Antropik, dar viena priemonė sumažinti priklausomybę – atsisakyti socialinių tinklų programėlių savo išmaniajame telefone. „Bent laikinai ištrynęsocialinių tinklų programėles, galėsite tikrinti savo paskyras tik iš kompiuterio, taip sumažindami nuolatinio„scrollinimo“ pagundą“, – teigia „Tele2“ atstovė.