ELTA

Automatinis atsinaujinimas

Jeigu norite ieškoti pagal kelis žodžius/žodžių junginius, atskirkite juos kabliataškiu (pvz. Europos Parlamentas; rinkimai)

Paieškos rezultatuose pateikiama dviejų paskutinių savaičių informacija, norėdami ieškoti ilgesnio periodo naujienų naudokite detalią paiešką.

Atitinka visas paieškos frazes

Atitinka bent vieną

Visuose laukuose

Tik pavadinimai

Lietuva Užsienis

Politika

Verslas

Švietimas

Teisėtvarka

Kultūra

Sportas

Sveikata

Regionai

Kita

Išvalyti filtrą

Detali paieška

Suskleisti paiešką

Išvalyti filtrą

Šiandien

Rytoj

Naujienų filtras

Automatinis atsinaujinimas

Sukurti pranešimą

Visi pranešimai

Politika

Diplomatija

Organizacijos

Parlamentas

Prezidentas

Rinkimai

Saugumas

Seimas

Valdymas

Vyriausybė

Savivalda

Socialiniai klausimai

ELTA tyrimai

Verslas

Aplinka

Ekonomika

Energetika

Finansai

Įmonės

Nekilnojamasis turtas

Susisiekimas

Verslas praneša

Žemės ūkis

Švietimas

Bendrasis ugdymas

Aukštasis mokslas

Neformalusis ugdymas

Švietimo politika

Valdymas

Teisėtvarka

Institucijos

Nelaimės

Nusikaltimai

Teisingumas

Tvarkdara

Kultūra

Menas

Mokslas

Pramogos

Įstaigos

Žiniasklaida

Įvairybės

Veidai

Sportas

Sveikata

Regionai

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Panevėžys

Alytus

Marijampolė

Utena

Telšiai

Tauragė

Kita

Kalendorius

Politika

Verslas

Švietimas

Teisėtvarka

Kultūra

Sportas

Sveikata

Regionai

Kita

(Ne)masinis lietuvių apsipirkimas Lenkijoje – ar daug išleidžiame?

Publikuota: 2022-02-23 08:22

Atnaujinta: 2022-02-23 08:22

Komentaras žiniasklaidai

Vilnius, 2022 m. vasario 23 d.

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, gyventojai stengiasi ieškoti priemonių, kurios galėtų padėti atlaikyti kainų augimą.

Mūsų kaimynės Lenkijos veiksmai, kuomet nuo vasario pradžios buvo panaikintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams, inicijavo daug diskusijų dėl tokios priemonės efektyvumo ir netgi sukėlė savotišką spaudimą panašias išimtis PVM tarifui pradėti taikyti ir Lietuvoje.

Be to, mažesnių kainų sindromo pavilioti į Lenkiją patraukė ir dalis tautiečių, skubančių sutaupyti ieškodami pigesnių maisto produktų ir degalų pasienio regionuose veikiančiose parduotuvėse, prekybos centruose ir degalinėse.

Tendencija, kai gyventojai vyksta ieškoti pigesnių prekių į kaimynines šalis, nėra jokia naujovė. Pavyzdžiui, trečdalis belgų vyksta apsipirkti į Prancūziją ar Vokietiją. Tuo tarpu suomiai, ieškantys ne tik pigesnių maisto produktų, bet ir gėrimų, yra gana dažni svečiai Estijoje.

Lietuviams Lenkija ir anksčiau yra buvusi pigesnių prekių stotele, o dabar ji vėl tapo patraukli mažesnių kainų medžiotojams, kai priėmė sprendimą panaikinti PVM maisto produktams. Visgi viešojoje erdvėje dėmesys apsipirkimui Lenkijoje kol kas yra daug didesnis nei tikrasis lietuvių pasiryžimas vykti į kaimyninę šalį apsipirkti.

Per pirmąsias dvi vasario savaites „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis atsiskaitę klientai Lenkijoje išleido kiek daugiau nei 4 mln. eurų, ir tai yra maždaug trečdaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš mėnesį.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, vidutinė vieno atsiskaitymo suma taip pat šiek tiek ūgtelėjo ir šiuo metu siekia beveik 40 eurų. Daugiausia pinigų yra išleidžiama maisto ir būtinųjų prekių kategorijose, taip pat degalams bei rūbams. Nemaža dalis mokėjimų yra atliekami ir grožio prekėms įsigyti.

Ir visgi – nors statistika rodo, kad išlaidų Lenkijoje apimtys auga, tautiečių atsiskaitymai šioje šalyje sudaro kiek mažiau nei 2 proc. nuo bendros „Swedbank“ atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis sumos.

Tai aiškus ženklas, kad vykimas apsipirkti pas kaimynus lenkus Lietuvoje masinio populiarumo kol kas nesulaukė. Pastebima, kad didžioji dalis atsiskaitymų – maždaug trečdalis – yra atliekami šeštadieniais, todėl tikėtina, kad būtent šią dieną į Lenkijos pasienio parduotuves plūsteli „savaitgalio“ pirkėjai iš Lietuvos.

Nepaisant to, kad Lenkijoje galima rasti pigesnių maisto produktų, reiktų nepamiršti, kad kelionė ten taip pat apima alternatyviuosius kaštus. Pavyzdžiui, jeigu į prekybos vietos reikia nuvykti 100 ar daugiau kilometrų, tektų paskaičiuoti ne tik nemažas kelionės kuro išlaidas, bet ir laiką, kuris būtų praleistas automobilyje.

Galiausiai, yra rizika prisipirkti tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi ribotą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų.

Daugiau informacijos:

Greta Ilekytė

„Swedbank“ Lietuvoje ekonomistė

mob. tel. +370 620 15270

el. paštas: [email protected]

(ELTA)

Dėmesio! Už šią informaciją ELTA neatsako. Už tai atsako ją publikavęs klientas.

Dalintis