Lietuvos oro uostai antrąjį 2021 m. ketvirtį aptarnavo 332 tūkst. keleivių, kai pirmąjį ketvirtį šis skaičius siekė 148 tūkst. Didžiausia dalis buvo Vilniaus oro uoste – čia aptarnauta 275 tūkst. keliaujančiųjų. Kauno oro uoste keliavo 47 tūkst., o Palangos – 10 tūkst. žmonių.

Šiuo laikotarpiu fiksuota ir gerokai išaugusi skrydžių pasiūla. Skaičiuojama, kad trijuose šalies vartuose vyko 71 proc. daugiau skrydžių nei pirmąjį metų ketvirtį – 7,1 tūkst., palyginti su 4,1 tūkst.

Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, prie sparčiai atsigaunančios skrydžių paklausos, atnaujinamų maršrutų skaičiaus reikšmingai prisideda paprastėjančios keliavimo sąlygos: nuo liepos 1 d visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojęs Skaitmeninis COVID-19 sertifikatas, aiškesnės ir vis paprastėjančios kelionių sąlygos daugelyje šalių.

Taip pat didelį postūmį veiklos apimčių atsigavimui turėjo Lietuvos oro uostų pasirinkta skrydžių atstatymo strategija, kuri yra orientuota ne vien į pasiūlos, bet ir į paklausos atstatymą, ypač atostogų keliautojus, kurie jau nuo pavasario pradžios buvo sparčiausiai atsistatantis keliautojų segmentas.

Primenama, kad jau šią liepą iš ir į Lietuvos oro uostus bus vykdoma apie 80 tiesioginių skrydžių krypčių, palyginimui – rekordiniais keleivinei aviacijai 2019 metais buvo vykdoma daugiau nei 90 krypčių.

Palyginti su 2020 m. pirmuoju pusmečiu, šiemet atitinkamu laikotarpiu keleivių skaičius mažėjo 58 proc. iki 479,2 tūkst. Šiuo laikotarpiu vykusių skrydžių skaičius buvo ketvirtadaliu mažesnis ir siekė beveik 11,3 tūkst., kai prieš metus šis rodiklis viršijo 15,3 tūkst.

Mažiausias pokytis fiksuotas krovinių, gabenamų oro transportu, skaičiuje. Palyginti su 2020 m. pirmuoju pusmečiu, jų kiekis sumenko 3,88 proc. ir siekė daugiau nei 9,7 tūkst. tonų.

„Vertinant pusmečių skaičius reikia prisiminti, kad 2020 metų sausio ir vasario mėnesiai dar buvo įprasti arba iki-pandeminių aviacijos srautų mėnesiai, o tai lėmė geresnius lyginamuosius rezultatus. Šių metų pradžia buvo kiek sudėtingesnė, tačiau vėliau prasidėjęs staigus skrydžių pasiūlos ir paklausos atsigavimas nenustoja augti ir dabar, o tai leidžia pagrįstai tikėtis vis gerėjančių rodiklių“, – teigia A. Stikliūnas.

Aviacijos eksperto teigimu, nors prognozuoti antrojo metų pusmečio rezultatus dėl dinamiškai besikeičiančių aplinkybių yra sudėtinga, tačiau ženklų pozityvioms tendencijoms netrūksta.

„Nors praėję metai parodė, kad prognozuoti reikia atsargiai, į antrąjį 2021 metų pusmetį žvelgiame pozityviai. Akivaizdu tai, kad kelionių procesas šalyse pastebimai paprastėja, ypač pagal pilną vakcinacijos schemą paskiepytiems asmenims. Todėl, jei išliks panašios paklausos atsigavimo tendencijos ir Europos rudeniop nesukaustys dar viena pandemijos banga, atsigavimas bendrai aviacijoje ir Lietuvoje turėtų išlikti spartus. Neabejojame, kad vis palankesnės sąlygos kelionėms, vienodinamos tvarkos šalyse ir žmonių noras keliauti bus veiksniai, lemiantys tolimesnį atsigavimą“, – sako Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.

Lietuvos oro uostų atstovas primena, kad visas esamas ir artimiausiu metu planuojamas skrydžių kryptis iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, taip pat reikalavimus keliautojams galima rasti specialiame polapyje www.vilnius-airport.lt/kryptys.

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių. 

Tadas Vasiliauskas

Lietuvos oro uostai

Atstovas žiniasklaidai

+370 697 63 898

[email protected]