20 procentų žmonių bent kartą gyvenime skundžiasi galvos svaigimu, žinoma, kalbame ne apie tuos atvejus, kai padauginama alkoholio ar pasisupus karuselėje. Galvos svaigimą gali sukelti aibė skirtingų priežasčių, pradedant nuo streso, neišsimiegojimo, mažakraujystės, padidėjusio kraujospūdžio, širdies ritmo sutrikimo iki subtilių priežasčių, tokių kaip pusiausvyros nervo uždegimas, vidinės ausies kristalų iškritimas arba senatvinis vestibulinės funkcijos nusilpimas.

Internete paskaičius apie įvairias ligas, galima save įbauginti tokiomis baisiomis diagnozėmis kaip smegenų auglys ar insultas (itin reti atvejai), tačiau svaigimas gali būti ne tik ligos simptomas, bet ir priežastimi prastos savijautos, vedančios prie depresijos, jėgų nebuvimo, darbingumo sumažėjimo.

Neaiškios kilmės svaigimas

Į šeimos gydytoją besikreipiantys dėl galvos svaigimo, nukreipiami pas specialistus, jiems skiriami įvairūs tyrimai - kraujo, kaklo kraujagyslių, galvos srities, tačiau atsakymai būna geri. Kai kurie pacientai praeina gydymo kursą pas reabilitologą, kineziterapeutą, kiti išbando alternatyvius gydymo būdus (akupunktūrą ar dėles), vartoja „kraujotaką“ gerinančius receptinius ir nereceptinius preparatus, kreipiasi pas specialistus Kaune, Vilniuje, tačiau verdiktas ir vėl tas pats - „jums nieko nėra“. O galva vis tiek svaigsta.

Neaiškios kilmės svaigimas šiandieniniame technologijų pasaulyje sudaro 10 proc. visų atvejų. Kas dešimtas žmogus (ir jo gydytojas) taip ir neišsiaiškina galvos svaigimo priežasties. Tai gali būti vienkartinis trumpalaikis svaigulys. Tačiau ką daryti, jei galva svaigsta kasdien kelerius metus iš eilės?

„Jei jums būdingi 3 pagrindiniai toliau aprašomi kriterijai, arba jaučiate, kad jums gali būti „kažkas panašaus“ – šviesa tunelio gale yra“, - sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja otorinolaringologė, surdologė ir otoneurologė Marija Lebedeva.

Pagrindiniai neaiškaus galvos svaigimo požymiai:

1. Svaigulį, svaigimą, nestabilumą, bangavimą, „nešiojimą“ jaučiate kasdien arba beveik kasdien nemažiau kaip 3 mėnesius. Simptomai silpnėja ir stiprėja, bet išlieka visos dienos eigoje. Ryte būna geriau, blogėja į vakarą.

2. Simptomų niekas neprovokuoja, tačiau svaigulys jaučiamas sėdint, stovint ar einant, blogesnė savijauta aplinkoje esant judantiems dirgikliams (važiuojant automobiliu, autobusu, traukiniu),  būnant šalia judančių objektų arba į juos žiūrint, esant parduotuvėje ar žiūrint į margą aplinką.

3. Gyvenime buvo stiprių galvos svaigimo priežasčių (vestibuliniam neuronitui, gerybiniam poziciniam svaigimui, dideliam stresui, kitiems vestibuliniams susirgimams, neurologinėms ligoms), dažniau būdinga jautresniems, dirgliems žmonėms, linkusiems į nerimą, panikos atakas, depresiją.

Šie kriterijai būdingi taip vadinamam funkciniam (ne psichiatriniam ir ne organiniam)

sutrikimui koduotu pavadinimu PPPD (persistuojantis posturalinis percepcinis svaigimas). Tai yra sudėtingas ir iki galo neišaiškinto mechanizmo galvos smegenų erdvės suvokimo funkcijos susilpnėjimas, kuriam būdingi ankščiau išvardyti simptomai. Tai lyg būtų „išsiderinusi“ nervų sistemos veikla, kurios diagnostikai šiai dienai nėra tam skirto testo ar tyrimo, gydytojas remiasi vien tik žmogaus pasakojimu ir atmeta kitas priežastis (jei tokį gydytoją pasiseka rasti).

Paslaptingo PPPD sutrikimo diagnozavimas ir gydymas

Šis sutrikimas klaidžioja tarp kitų ligų ir sutrikimų neatpažintas daug metų ir tik neseniai otoneurologų kongresas vieningai sutarė dėl šios ligos diagnostikos ir gydymo. Ankščiau toks sutrikimas (PPPD) vadintas subjektyviu svaigimu, fobiniu vertigo, judėjimo erdvėje diskomfortu, vizualiniu vertigo – visi šie pavadinimai vyresnės kartos gydytojams yra žinomi, o pacientai paprastai būdavo nurašomi psichiatrams.

„Diagnozuoti PPPD padeda kruopštus nusiskundimų surinkimas, kitų ligų atmetimas, ištiriant vestibulinę žmogaus funkciją, koordinaciją, pusiausvyrą. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, trukmės, kitų ligų. Sėkmingai taikoma vestibulinė kineziterapija, elgesio terapija, gali būti paskiriami vaistai“, - sako RKL gydytoja otoneurologė Marija Lebedeva.

Gydymo rezultatai, gydytojos M. Lebedevos teigimu, yra geri, gyvenimo kokybė ir komfortas pagerėja nepalyginamai. Medikė ragina žmones, kurie jau susipažino su PPPD  ligos simptomais, pasidalinti jais su artimaisiais ir pažįstamais – galbūt padėsite jiems pagaliau rasti tinkamą pagalbą.

neurologo konsultacijos Respublikinės Klaipėdos ligoninės H. Manto 49 konsultacinėje poliklinikoje.