lt
lt en ru
Išvalyti filtrą
Šiandien
Rytoj
Atvaizdavimas
Naujienų filtras
Sukurti pranešimą
Visi pranešimai
Politika
Diplomatija
Organizacijos
Parlamentas
Prezidentas
Rinkimai
Saugumas
Seimas
Valdymas
Vyriausybė
Savivalda
Socialiniai klausimai
ELTA tyrimai
Verslas
Aplinka
Ekonomika
Energetika
Finansai
Įmonės
Nekilnojamasis turtas
Susisiekimas
Verslas praneša
Žemės ūkis
Finansinis raštingumas
Švietimas
Bendrasis ugdymas
Aukštasis mokslas
Neformalusis ugdymas
Švietimo politika
Valdymas
Teisėtvarka
Institucijos
Nelaimės
Nusikaltimai
Teisingumas
Tvarkdara
Kultūra
Menas
Mokslas
Pramogos
Įstaigos
Žiniasklaida
Įvairybės
Veidai
Sportas
Sveikata
Tvari Lietuva
Švietimas
Ekonomika
Visuomenė
Aplinka
Regionai
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Šiauliai
Panevėžys
Alytus
Marijampolė
Utena
Telšiai
Tauragė
ELTA - 100 žiniasklaidos veidų ir metų
Pulsas. Europos ritmas
ELTA apklausos
Komentaras
Projektai
Kita
Kalendorius
Politika
Verslas
Finansinis raštingumas
Švietimas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Tvari Lietuva
Regionai
ELTA - 100 žiniasklaidos veidų ir metų
Pulsas. Europos ritmas
ELTA apklausos
Komentaras
Projektai
Kita
Atsisiųsti

Klaipėdos universiteto mokslininkų tyrimai: Baltijos jūros karščio bangos darosi vis ilgesnės ir intensyvesnės

KU
Klaipedosuniversitetas
juroskarsciobangos
Vasarą dažnai galime išgirsti apie karščio bangų varginamus pietų ir vidurio Europos gyventojus. Karščio bangų pasitaiko ir Lietuvoje. Vien šią vasarą kaitrų metu oro temperatūra dažnai viršijo 30 laipsnių. Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkė-okeanografė dr. Toma Dabulevičienė sako, kad vienas iš klimato kaitos padarinių yra vis dažniau pasitaikančios karščio bangos ne tik sausumoje, bet ir vandens telkiniuose. Tarp jų ir Baltijos jūroje. O tokie reiškiniai sukelia daug neigiamų pasekmių
„Jūros karščio bangos yra santykinai retos, tačiau ekstremalios vandens temperatūros anomalijos, kai vandens temperatūra bent penkias dienas iš eilės yra ženkliai aukštesnė už ilgametes klimatines normas. Vandens temperatūra yra vienas iš pagrindinių organizmų pasiskirstymą, funkcionavimą ir elgesį lemiančių veiksnių, tai taip pat yra svarbus aspektas poilsiaujantiems. Jūros karščio bangos gali turėti itin neigiamų pasekmių tiek ekosistemoms (biologinės produkcijos pokyčiai, dumblių žydėjimas, padidėjęs rūšių mirtingumas ir kt.), tiek socialinėms ir ekonominėms (žmonių sveikata, žuvininkystė ir kt.) veikloms. Dažnėjančios ir intensyvėjančios jūros karščio bangos turės poveikį ir dabar itin dažnai minimai mėlynajai ekonomikai“, – jūros karščio bangų neigiamus padarinius vardija dr. T. Dabulevičienė.
Anot okeanografės, vis dar trūksta pakankamai žinių ir informacijos apie jūros karščio bangas ir jų sukeltas pasekmes. Dėl to KU mokslininkai analizuoja ilgamečių priekrantės stočių matavimų duomenis, pasitelkia naujausius tyrimų metodus – pavyzdžiui, palydovines vandens paviršiaus temperatūros nuotraukas, kurios leidžia stebėti ir erdvinius vandens temperatūros pokyčius.
Dr. Toma Dabulevičienė jūros karščio bangomis susidomėjo prieš keletą metų, rugpjūčio mėnesį dalyvaudama ekspedicijoje. Tuomet KU moksliniame-tiriamajame laive „Mintis“ buvo atlikti Baltijos jūros vandens temperatūros tyrimai, kurie parodė netikėtus rezultatus – apie 20 metrų gylyje temperatūra siekė 21 laipsnį.
Baltijos jūros karščio bangos  vis ilgesnės ir intensyvesnės
Anot mokslininkės, tokia aukšta priedugnio vandens temperatūra Baltijos jūrai nėra būdinga. Po tokių tyrimų rezultatų, dr. T. Dabulevičienė tyrimus tęsia toliau. Prie jų prisideda ir studentai. Šiuo metu jūros karščio bangų tematika magistro darbą rengia KU Jūros tyrimų instituto studentė Inesa Servaitė.
Moksliniame darbe atlikta 1993-2023 m. šiltojo periodo (gegužės-rugpjūčio mėn.) Baltijos jūros vandens temperatūros analizė. Jos rezultatai rodo, kad Lietuvos Baltijos jūros dalyje beveik kasmet fiksuotos jūros karščio bangos. Taip pat pastebėta, kad karščio bangos pastaraisiais metais trunka kur kas ilgiau nei tiriamo periodo pradžioje.
Pavyzdžiui, tirto dešimtmečio pradžioje metų šiltojo periodo karščio bangų trukmė buvo iki savaitės, o štai 2021 m. pasižymėjo ekstremaliomis karščio bangomis su bendra karščio dienų trukmė buvo net 60 dienų.
Būtent 2021 m. vidutinė liepos mėnesio vandens temperatūra daugiau nei 4 laipsniais viršijo klimatologinį mėnesio vidurkį, o fiksuota maksimali vandens temperatūra siekė net 25,5 laipsnio, kas labiau būdinga tropinėms jūroms, o ne Baltijos jūros vandenims. Jūros karščio bangų poveikis buvo juntamas ne tik paviršiniuose vandenyse, bet ir 20 metrų gylyje, kur temperatūra tuomet siekė apie 21 laipsnį.
Tokia aukšta, ilgai besilaikanti priedugnio temperatūra gali lemti deguonies koncentracijos sumažėjimą vandenyje ir prisidėti prie didėjančių „negyvųjų“ arba, kitaip, hipoksinių zonų (kai deguonies koncentracija ≤ 2 mg/l)) formavimosi. Jau kurį laiką tai yra itin jautri Baltijos jūros problema.
„Pastebima, kad užsitęsę jūros karščio bangų periodai maudytis vilioja vis daugiau pajūrio gyventojų ir turistų. Žvelgiant iš vienos pusės, tai atrodo kaip teigiamas aspektas. Tačiau, verta atkreipti dėmesį, kad padidėjusi vandens temperatūra gali tapti labiau patraukli ne tik žmonėms, tačiau ir tam tikroms žmonėms žalingoms rūšims, kaip, pavyzdžiui, Vibrio bakterijos. Jos klesti mažo druskingumo šiltuose (>18°C) vandenyse“, – sako dr. T. Dabulevičienė.
Daugiau apie jūros karščio bangas galite sužinoti neseniai publikuotame moksliniame straipnsyje (anglų k.): Dabulevičienė, T. & Servaitė, I. Characteristics of Marine Heatwaves in the Southeastern Baltic Sea Based on Long-Term In Situ and Satellite Observations. J. mar. sci. eng. 12, 1109 (2024). DOI: 10.3390/jmse12071109.
(Klaipėdos universitetas)
Dėmesio! Už šią informaciją ELTA neatsako. Už tai atsako ją publikavęs klientas.
Dalintis
Ar tikrai norite parsisiųsti šią nuotrauką?
Liko parsisiųsti 0 vnt.
Pranešimų spaudai publikavimas yra mokama paslauga
Susisiekite su mumis el. paštu pardavimai@elta.lt
Vaizdo įrašų peržiūra ir atsisiuntimas yra mokama paslauga.
Susisiekite su mumis el. paštu pardavimai@elta.lt
Atsiprašome, šiuo metu pranešimas redaguojamas
Redaguoja Jonas Jonaitis
Pavadinimas
Pavadinimas
Raktažodžiai
Prašome palaukti...