Tokia nuomonė susidaro po šių metų lapkričio 24 dienos LR Vyriausybės posėdžio, kurio metu pritarta Aplinkos ministerijos siūlymui nuo 2023 metų automobilių registracijos mokestį pakeisti automobilių taršos mokesčiu. Aplinkos ministerijos paskaičiavimais, per šešerius metus nuo šio mokesčio įvedimo, planuojama surinkti 1,19 mlrd. eurų, kurie bus paskirstyti savivaldybių infrastruktūros gerinimui.

             Tačiau, kaip sako Lietuvos regionų partijos pirmininkas, LR Seimo narys Jonas Pinskus,  pažvelgus, kam konkrečiai bus skirti surinkti milijardai, darosi liūdna, nes regionai, mažesni miestai, greičiausiai vėl liks autsaiderių vaidmenyje. Kodėl? Todėl, kad didžiausia surinktų mokesčių suma bus skirta ekologiniams autobusams, kiek mažiau – dviračių takams, o likusi dalis – kitoms, konkrečiai neįvardijamoms aplinkos neteršiančioms, darnaus judumo priemonėms. Vadinasi, surinktų mokesčių dalis atiteks didžiausiems Lietuvos miestams – Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, o likusiems teks tenkintis tuo, kiek liks. Regionų infrastruktūra, kuriai dažnai skiriama per mažai dėmesio, ir toliau nebus pakankamai gerinama – šalies regionų gyventojų sąskaita bus kuriama dar didesnė ir kokybiškesnė didmiesčių gerovė.

            Anot Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojo, LR Seimo nario Andriaus Palionio, toks Vyriausybės sprendimas, kuris, žinoma, dar bus svarstomas Seime, vargu ar sumažins taršą ir apsaugos nuo didesnių mokesčių regionų gyventojus.

          „Mes siūlytume kitokį sprendimą – šį mokestį nustatyti vadovaujantis suvartoto kuro kiekiu, o ne pagal CO2 išmetimo gramų kiekį kilometrui.  Pavyzdžiui, didmiestyje gyvenantis asmuo, važiuojantis dyzeliniu kuru varomu automobiliu, ir kurio automobilio CO2 išmetimai neviršija 100 g kilometrui, terš gamtą ne tik važiuodamas, bet ir užstrigęs spūstyse, o pagal Vyriausybės siūlomus įstatymų pakeitimus, nustatyto mokesčio mokėti neturės, nes tokie automobiliai nebus apmokestinami, nepriklausomai nuo to, kiek bus naudojami. O štai nedidelių miestų gyventojai, ypatingai pensinio amžiaus, turintys senesnius automobilius ir neturintys galimybių įsigyti naujų (hibridinių ar elektromobilių), ir kartą per mėnesį važiuodami apsipirkti ar pas gydytojus, privalės mokėti daugiau, jei jų automobilių CO2 išmetimai viršys 130 g kilometrui. Ar tai socialiai teisinga? Vargu“...