2022-06-23

Išsamesnius pranešimus skaitykite žemiau.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (529 balsai už, 45 prieš, 14 susilaikė) Europos Parlamentas (EP) ragina ES valstybių ir vyriausybių vadovus „nedelsiant suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai, ir suteikti tokį patį statusą Sakartvelui, kai šalies vyriausybė išspręs Komisijos nuomonėje nurodytus prioritetinius klausimus“.

Suteikdama šalies kandidatės statusą Europos Sąjunga parodys lyderystę, ryžtą ir įžvalgą šiuo metu vykstant žiauriai Rusijos agresijai prieš Ukrainą, pažymi europarlamentarai. Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad stojimo į ES procesas yra sudėtingas ir nuopelnais pagrįstas procesas, neturintis skubos tvarkos bei priklausantis nuo veiksmingo reformų įgyvendinimo. Parlamentas ragina Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą nedviprasmiškai pademonstruoti politinį ryžtą įgyvendinti savo gyventojų europinius užmojus ir gerokai padidinti pažangą vykdant esmines reformas.

Ukrainiečiai, moldavai ir kartvelai nusipelno gyventi laisvose, demokratinėse ir klestinčiose šalyse, kurios didžiuotųsi būdamos Europos šeimos narėmis, akcentuoja EP nariai ir ragina Europos Vadovų Tarybą žengti pirmą svarbų žingsnį siekiant įgyvendinti teisėtus šių trijų valstybių piliečių siekius.

ES plėtrai nėra alternatyvos, nes tai yra geostrateginė investicija į stabilią, stiprią ir vieningą ES, kuri atitinka pačios Sąjungos politinius, ekonominius ir saugumo interesus, teigiama rezoliucijoje. Europarlamentarai ragina suteikti naują postūmį plėtros procesui, taip pat ir atgaivinant ES plėtrą į Vakarų Balkanus.

Remiantis ES sutarties 49 straipsniu kiekviena Europos valstybė, gerbianti 2-ajame straipsnyje nurodytas vertybes ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare. Pasikonsultavusi su Europos Komisija ir gavusi Europos Parlamento pritarimą sprendimą dėl valstybės priėmimo į Sąjungą vieningai priima ES Taryba.

Birželio 17 d. Europos Komisija pateikė nuomonę dėl trijų narystės paraiškų ir rekomendavo Tarybai patvirtinti Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo perspektyvas tapti ES valstybėmis narėmis.

Naujame reglamente, dėl kurio jau susitarė ES ministrai, nustatoma, kad iki 2022 m. lapkričio 1 d. dujų saugyklos privalo būti užpildytos ne mažiau kaip 80 proc. Valstybės ir saugyklų operatoriai turėtų stengtis pasiekti 85 proc. užpildymo. Kitiems metams nustatomas 90 proc. tikslas siekiant europiečius apsaugoti nuo galimų tiekimo problemų. Dokumente pabrėžiamas poreikis ES šalims įvairinti dujų tiekimo šaltinius ir gerinti efektyvaus energijos vartojimo priemones.

Pagal šį reglamentą dujų saugyklos bus priskirtos ypatingos svarbos infrastruktūrai. Siekiant išvengti grėsmių iš išorės, visiems saugyklų operatoriams bus taikoma nauja privaloma sertifikavimo procedūra. Nesertifikuoti operatoriai negalės būti ES dujų saugyklų savininkais ar jų kontroliuoti.

Iki 2022 m. rugpjūčio mėn. Europos Komisija taip pat parengs gaires, kaip ES šalys gali kartu pirkti dujas. Šia galimybe savo noru gali pasinaudoti dvi ar daugiau ES valstybių.

„Ypatingais laikais reikia veikti ypač greitai ir veiksmingai. Pasiekėme abiejų šių dalykų. Jau nuo 2010 m. Parlamentas ragina ES šalis bendrai pirkti dujas. Mums pavyko į naująjį teisės aktą įtraukti bendro gamtinių dujų pirkimo sistemą. Tikiuosi, kad valstybės narės, remiamos Europos Komisijos, maksimaliai išnaudos šią galimybę suvienyti savo pirkimo pajėgumus perkant dujas pasaulinėje energetikos rinkoje. Per pandemiją supratome, kad būdami vieningi esame stipresni. Tad ir toliau mokykimės iš šios patirties“, – po balsavimo sakė EP derybų grupei vadovaujantis Jerzy Buzek (Europos liaudies partija, Lenkija).

„Priėmėme iššūkį ir užtikrinome, kad ES piliečiai ateinančią žiemą turėtų pakankamai dujų bei būtų apsaugoti nuo tų, kurie energijos tiekimą bando naudoti kaip ginklą. Su grėsmę mūsų tiekimo saugumui keliančiais operatoriais kovosime vykdydami sertifikavimą. Jis užtikrins, kad kritinė saugyklų infrastruktūra nepatektų į pavojų keliančių operatorių rankas“, – sakė EP pranešėjas, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pirmininkas Cristian Buşoi (Europos liaudies partija, Rumunija).

Teisės aktas priimtas 490 narių balsavus už, 47 – prieš ir 55 nariams susilaikius. Dabar jį oficialiai turi patvirtinti Taryba. Jis įsigalios po to, kai bus paskelbtas ES Oficialiajame leidinyje.

Siekdami išlaikyti palankesnes sąlygas keliauti ES, jei antrąjį šių metų pusmetį padidėtų COVID-19 infekcijų skaičius arba suintensyvėtų naujos viruso atmainos, EP nariai pritarė metams pratęsti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo galiojimą (453 balsų už, 119 prieš, 19 susilaikė). Dabartinio pažymėjimo galiojimas baigiasi šių metų birželio 30 d.

Su ES Taryba pasiektame susitarime ES valstybės įsipareigojo vengti neproporcingo pažymėjimą turinčių asmenų judėjimo ribojimo. Pažymėjimų naudojimas turėtų būti tik griežtai būtinas ir proporcingas epidemiologinei padėčiai ir susijusiai visuomenės sveikatai kylančiai rizikai, pažymima ES taisyklėse. Savo ruožtu, 2022 m. pabaigoje Europos Komisija turės pateikti pažymėjimo naudojimo įvertinimą ir esant poreikiui galės siūlyti jį panaikinti.

EP pranešėjas Juan Fernando López Aguilar (Socialistai ir demokratai, Ispanija) pažymėjo: „Dėl nenuspėjamos viruso raidos Parlamentas metams pratęsė ES skaitmeninio COVID pažymėjimo galiojimą. Tikimės, kad tai paskutinis pratęsimas. Įpareigojome Komisiją iki 2022 m. gruodžio 31 d. įvertinti, ar remiantis epidemiologine padėtimi jį būtų galima panaikinti.“

 Dovaidas Pabiržis

EP ryšių su žiniasklaida administratorius

+ 370 685 51121 [email protected]

Rasa Seibutytė

EP ryšių su žiniasklaida administratorė

+ 370 5 2120766