„Kaip ir buvo prognozuota, didžiausią savo jėgą audra parodė šalies pajūrio regione. Kone 70 proc. registruotų žalų yra fiksuotos Palangoje, Klaipėdoje, Kretingoje, Karklėje, Melnragėje ir kitose pajūrio vietovėse, kur vėjo gūsiai vietomis viršydavo 30 m/s. Likusioje šalies dalyje vėjo šėlsmas nebuvo toks intensyvus, o toli nuo pajūrio ruožo esantys šalies regionai audros greičiausiai iš viso nepajuto“, − sako Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas.

Pasak eksperto, skirtingai nuo anksčiau šių metų liepos pabaigoje, lapkričio pradžioje ir gruodžio viduryje siautusių audrų, šįkart nebuvo fiksuota didelių žalų, kurios viršytų 10 tūkst. eurų sumą.

„Paprastai tokios stambios žalos nutinka, kai vėjas suniokoja ar nukelia pastatų stogus, pažeidžia jų dangas, krituliai patenka į pastatų vidų ir pakenkia ten esančiam turtui. Daug žalos padaro ir medžiai, užgriūnantys ant šalia esančių pastatų ir transporto priemonių“, − pastebi M. Norkus.

Jis pabrėžia, kad praėjusį savaitgalį audrą gyventojai pasitiko gerai informuoti – apie artėjantį stiprų vėją pranešė už civilę saugą atsakingos institucijos, žiniasklaidos priemonės, meteorologai, draudikai. Tai paskatino gyventojus pasirūpinti savo turtu, atidėti nebūtinas keliones ir audros metu nebūti lauke.  

„Remiantis istoriniais žalų fiksavimo duomenimis, gamtos stichijos Lietuvoje daugiausiai žalų sukelia vasaros mėnesiais, tačiau sausio mėnuo taip pat priskiriamas prie „audros“ mėnesių. Šį mėnesį rizika sulaukti gamtos stichijų šėlsmo yra didesnė už vidutinę statistinio mėnesio riziką“, − komentuoja draudimo ekspertas. 

Draudikai vis dar sulaukia žalos kreipinių dėl gruodžio mėnesio viduryje Lietuvoje siautusios audros padarinių − ši audra buvo įsimintina tuo, kad smarkūs vėjo gūsiai vertė ir niokojo ne vieno miesto Kalėdines egles.

„Mūsų bendrovės duomenimis, gyventojai pateikė kone 1100 žalos kreipinių dėl šios audros nuostolių kompensavimo. Bendra padarytų nuostolių suma nesustoja augti ir artėja prie 720 tūkst. eurų sumos, o vidutinė vieno kreipinio suma siekia apie 665 eurų“, − sako M. Norkus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pažymi, kad praėjusieji metai išsiskyrė ypač dažnais ir stipriais vėjais, kurie siautė visoje šalyje, pridarydami žalos namams, elektros tinklams ir viešajai infrastruktūrai.

Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, gamtos jėgų sukeliamų žalų gyventojų turtui dažnis ir bendra išmokų suma kasmet didėja. Per trejus pastaruosius metus gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius išaugo 75 proc., ir sudarė daugiau nei 12 tūkst. atvejų per metus.

Tuo metu bendra žalų išmokų suma tuo pačiu trijų metų laikotarpiu išaugo beveik 140 proc., o išmokėta suma patirtiems nuostoliams padengti jau viršija 10 mln. eurų per metus.

Patyrusiems žalą gyventojams patariama pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Siekiant operatyvaus žalos atlyginimo, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.

Registruoti įvykius „Lietuvos draudimo“ klientai gali naudodamiesi mobiliąja programėle ir savitarnos svetainėje www.savasld.lt.