2024 m. balandžio 11 d. pranešimas žiniasklaidai

Po metų trukusio įtempto darbo Seimas šiandien pasiekė istorinį sprendimą „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Šis Seimo nutarimas atveria duris naujam mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau – MTI) etapui, reiškiantį ne tik modernizaciją, bet ir pertvarkos principų bei ilgalaikio kurso nustatymą, kuriuos pasaulinės krizės ir konfliktų akivaizdoje naudos Lietuva didindama savo konkurencingumą, atsparumą ir saugumą.

Tai ne tik politinė deklaracija – tai ambicingas žingsnis link realių MTI politikos permainų, teigia šio dokumento pagrindinis iniciatorius Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. MTI politikos formavimas bus grindžiamas ne tik vidaus, bet ir pasaulinėmis tendencijomis, kurios privers politikus, mokslo ir verslo bendruomenes iš esmės keisti požiūrį į mokslą, technologijas ir inovacijas, pabrėžiant inovacijų efektyvumo ir socialinės raidos sąveiką.

Šia politika siekiama ekonominio klestėjimo ir socialinės gerovės, suteikiant galimybę ambicingiau siekti strateginių šalies plėtros tikslų ir geriau pozicionuoti šalį tarptautinėje mokslo ir technologijų bendruomenėje. „Tačiau tai ne tik ekonominis žingsnis – tai akivaizdus ženklas, kad Lietuva pasiryžusi tapti žinojimo visuomene, kurioje inovacijos ir kūrybingumas skatina ekonomiką ir gerovę. Aprašas ne tik nusako ateities MTI kryptis, bet ir pateikia konkretų veiksmų planą. Tai reiškia, kad Lietuva įsipareigoja transformuoti savo švietimo sistemą pagrįstais veiksmais, skatindama žinojimo visuomenės augimą. Tai iššūkis, kurį privalome įveikti, norint tapti žinoma, kaip aukštų technologijų, kūrybiškumu ir inovacijų skatinimu ir plėtra pasižyminčia šalimi, – pažymi R. Lopata. – Tai yra pagrįstas atsakas į globalius pokyčius ir siekis prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių technologijų bei darbo rinkos sąlygų, kartu įvertinant ir apibrėžiant MTI perspektyvas Lietuvos vystymuisi, įskaitant jos regioninę plėtrą.“

Šiame Seimo nutarime taip pat akcentuojama socialinių ir humanitarinių mokslų sąveika, skatinanti bendradarbiavimą ir jungiant kolektyvinę patirtį, kultūrą, mokslą ir kūrybines raiškas. Taip siekiant praplėsti politikų, mokslo, verslo ir visuomenės suvokimą apie naujas bendradarbiavimo formas, inovacijų efektyvumą ir socialinės raidos sąveiką, kurios veda prie aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimo.

Šio dokumento priėmimas yra pagrįstas nauju požiūriu apie MTI sričių valdymą ir veiklos suderinamumą su ilgalaikės politikos priemonėmis, siekiant įgyvendinti Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“ tikslus bei veiksmingai plėtoti šalies MTI potencialą Europos ir pasauliniu lygiu.

„Todėl šis Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašas ne tik verčia naują puslapį MTI politikoje, bet ir siekia įtvirtinti realius pokyčius visuomenės ir valstybės gyvenime. Tai yra Lietuvos MTI ilgalaikė vizija, kuri žiūri į ateitį su tikėjimu, kad žinios ir inovacijos yra varomoji ekonominės ir socialinės raidos jėga“, – sako Seimo Ateities komiteto pirmininkas.