2024 m. gegužės 3 d. pranešimas žiniasklaidai

„Parlamentai turi daug aktyviau įsitraukti į pasaulio ateities klausimų svarstymą, kadangi jie yra atsakingi už kertinius ateitį lemiančius sprendimus“, – sakė Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, pradėdamas 2024 m. gegužės 3 d. Ateities komiteto posėdį, skirtą Lietuvos pozicijai 2024 m. rugsėjo 22–23 d. Niujorke įvyksiančiam Ateities viršūnių susitikime. „Ateities kartų teisės į geresnį pasaulį, neslegiamą šiandieninių problemų naštos, gali ir turi tapti vienu pagrindinių šiandieninę globalią politiką integruojančių principų“, – konstatavo komiteto pirmininkas.

Posėdyje dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžė, kad svarbiausias Lietuvos siekis Ateities viršūnių susitikime yra apginti taikos ir saugumo principą pasaulio tvarkoje, kuris pastaraisiais metais sulaukė nuožmios autoritarinių režimų atakos. Lietuva dalyvauja rengiant bendrą Europos Sąjungos poziciją šiame tarptautiniame forume, siekiančiame išjudinti vėluojantį darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą ir paskatinti Jungtinių Tautų reformą.

„Lietuvos siekiai tarptautinės politikos srityje išsidėsto trijose prioritetinėse kryptyse – naujo globalaus galios balanso paieška, branduolinės ginkluotės kontrolė ir globalių finansų institucijų reforma“, – viceministrui antrino Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.

„Didžiausias iššūkis Ateities viršūnių susitikimui – kad jame numatytų priimti dokumentų projektai pradėti rengti dar iki Rusijos agresijos prieš Ukrainą“, – pastebėjo teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė. Išlaikyti juose suformuluotas nuostatas dėl taikos ir saugumo, įtvirtinti atsakomybės už karo nusikaltimus principą, suaktyvinti jau esamus Jungtinių Tautų konfliktų sprendimo instrumentus yra gyvybinė būtinybė.

„Svarbu ne tik tai, kas bus nuspręsta Jungtinėse Tautose, bet ir tai, ką pasaulio šalys darys įgyvendindamos nutarimus“, – teigė Velso (Jungtinė Karalystė) Ateities kartų komisaras Derekas Volkeris (Derek Walker). Velsas jau 2015 m. priėmė Ateities kartų gerovės įstatymą, kuris įtvirtino visų vyriausybės šakų prievolę įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, kurie užtikrintų, kad šiandien dar negimusios kartos paveldėtų tvarų ir teisingą pasaulį. Pagal šį įstatymą Velsas įsteigė nepriklausomą ateities kartų komisaro institutą, kuris stebi ir vertina Vyriausybės vykdomos politikos poveikį ateičiai, teikia nepriklausomus patarimus, telkia ir išreiškia suinteresuotų visuomenės grupių požiūrius. Velso pavyzdžiu siūloma ir Jungtinių Tautų lygmenyje sukurti ateities kartų įgaliotinio institutą.

Lietuvos globalių ambicijų atspirties taškas yra valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“, kurią Seimas patvirtino 2023 m. gruodžio 23 d., teigė Ministrės Pirmininkės patarėjas strateginių reformų klausimais Darius Žeruolis. Vizijoje iškelta ambicija Lietuvai tapti įtakinga pasaulinės politikos veikėja, tad šiai ambicijai įgyvendinti pagrindus reikia dėti jau dabar.

Viena svarbiausių galių, kuri mūsų šalyje dar nėra tinkamai pasitelkta sprendžiant darnaus vystymosi iššūkius, yra nevyriausybinės organizacijos, pastebėjo Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje pirmininkė Guoda Burokienė. Visos visuomenės įtraukimas, įgyvendinant į tvarią ateitį nukreiptus nacionalinius ir globalius tikslus, yra būtinoji sėkmės sąlyga.

Ateities komitetas nusprendė pasiūlyti Seimui priimti rezoliuciją dėl Lietuvos pozicijos Ateities viršūnių susitikime. Jos projektas bus svarstomas artimiausiuose komiteto posėdžiuose.

Posėdyje dar dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi Aplinkos ministerijos kanclerė Laura Maziliauskaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų grupės vadovė Aurelija Janušauskė, kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Žilinskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vadovas Ričardas Ališauskas.