Vašingtonas, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė uždraudžiantis žiniasklaidos priemonėms CNN, MS NOW ir „Politico“ patekti į Baltuosius rūmus ir, nepateikdamas konkrečių pavyzdžių, apkaltino šias žiniasklaidos priemones skelbiant prasimanymus ir melą.

D. Trumpas pridūrė, kad vėliau toks draudimas bus taikomas ir kitoms, anot jo, melagingas naujienas skelbiančioms žiniasklaidos priemonėms, tačiau neatskleidė, kurioms.

„Didžiuodamasis skelbiu, kad nuo šiol uždraudžiu melagingas naujienas skelbiančioms CNN, MS NOW (...) ir „Politico“ (...) patekti į Baltuosius rūmus, nes jos nuolat „pranešinėja“ MELAGINGAS NAUJIENAS!“ – savo socialinėje platformoje „Truth Social“ paskelbė D. Trumpas.

D. Trumpas nepaaiškino, kas paskatino jį imtis tokio žingsnio, tačiau pabrėžė, kad „žiniasklaidos priemonėms neturėtų būti leidžiama nuolat rašyti ar skelbti prasimanymų ir melo“, kai jos nušviečia JAV prezidento, administracijos ar Jungtinių Valstijų veiklą.

JAV prezidentai itin retai visiškai uždraudžia žiniasklaidos priemonėms patekti į Baltuosius rūmus, nors per pirmąją kadenciją D. Trumpas buvo uždraudęs ten patekti vienam CNN žurnalistui, o Richardas Nixonas dėl „The Washington Post“ publikacijų apie Votergeito skandalą šiam laikraščiui taikė apribojimus.

Tačiau antrosios D. Trumpo kadencijos metu jo administracija sugriežtino žurnalistams taikomus apribojimus, be kita ko, ji pati sprendžia, kurie žurnalistai gali patekti į ribotos erdvės vietas, tokias kaip Ovalusis kabinetas ar prezidento lėktuvas „Air Force One“, ir iš ten rengti reportažus kitų žiniasklaidos priemonių vardu.

Praėjusiais metais D. Trumpas uždraudė naujienų agentūros „The Associated Press“ žurnalistams dalyvauti kai kuriuose renginiuose, nes ši agentūra nusprendė ir toliau vartoti pavadinimą Meksikos įlanka, o ne D. Trumpo nurodymu JAV pradėtą vartoti pavadinimą Amerikos įlanka.

Sofija, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Bulgarija atšaukė savo ambasadorių Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) dėl įtariamų jo sąsajų su korupcijos schema, susijusia su sankcionuoto parlamentaro milijonus kainavusiais privačių lėktuvų skrydžiais.

 Šis žingsnis žengtas pareikalavus ministrui pirmininkui Rumenui Radevui, žadančiam kovoti su korupcija. „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse Bulgarija yra tarp prasčiausiai vertinamų ES šalių. 

R. Radevo vyriausybė pradėjo tyrimą dėl opozicijos parlamentaro Delyano Pejevskio, kritikų kaltinamo tuo, kad daro neskaidrią įtaką žiniasklaidai, teismams ir saugumo tarnyboms. Vidaus reikalų ministras Ivanas Demerdžijevas penktadienį sakė, kad tyrimo metu nustatyta, jog netikra bendrovė buvo pasitelkta apmokėti daugiau kaip 5 mln. JAV dolerių vertės privačių lėktuvų skrydžius, kuriais naudojosi D. Pejevskis. 

JAE ambasadoriaus Ivano Jordanovo tėvui priklausanti bendrovė gavo lėšų iš keturių įmonių, laimėjusių valstybės sutartis dėl kelio atitvarų tiekimo ir įrengimo, per spaudos konferenciją sakė I. Demerdžijevas. Sutarčių vertė viršijo 400 mln. eurų, o vėliau ji buvo padidinta daugiau kaip 150 mln. eurų. 

JAV ir Jungtinė Karalystė D. Pejevskiui taiko sankcijas dėl korupcijos. Jis parlamente žurnalistams sakė, kad šie kaltinimai yra melagingi, ir tikino, kad už jo skrydžius sumokėjo jis pats ir jo šeima. 

R. Radevas tapo ministru pirmininku, kai balandį vykusius parlamento rinkimus laimėjo jo partija „Pažangioji Bulgarija“, žadėjusi kovoti su korupcija.

Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA). Vokietijos įsipareigojimas iki 2027-ųjų pabaigos Lietuvoje išvystyti pilno operacinio pajėgumo brigadą yra „iškaltas akmenyje“, sako šalies ambasadorius Cornelius Zimmermannas. 

„Mūsų įsipareigojimas ne vėliau kaip iki 2027 m. pabaigos Lietuvoje perkelti visą operacinio pajėgumo brigadą yra iškaltas akmenyje“, – LRT televizijai sakė C. Zimmermannnas.

Anksčiau Vokietijos žiniasklaida skelbė apie trūkstamą savanorių skaičių brigadai Lietuvoje.

Vėliau pranešta, jog Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketina nurodyti karius į Vokietijos šarvuotąją brigadą Lietuvoje perkelti privalomai, kad būtų užpildytos laisvos vietos šiame dalinyje.

Anot ambasadoriaus, pilnas Vokietijos brigados užpildymas yra šalies nacionalinių interesų klausimas.

„Įsivaizduokite save jį vietoje – anksčiau niekada negyvenote užsienyje, jūsų žmona arba partneris turi darbą, jūsų vaikai lanko mokyklą. Manau, tai rimtas žingsnis, turime suteikti jiems šiek tiek laiko. Tačiau būkite tikri – spragas užpildysime, nes tai nacionalinio intereso klausimas“, – tikino C. Zimmermannas.

„Ypač ieškome specialistų – informacinių technologijų ir kitų sričių, o juos rasti nėra taip paprasta“, – tikino ambasadorius.

Vokietijos gynybos ministerijos duomenimis, šiuo metu savanoriai yra užpildę beveik 80 proc. pozicijų Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje. 

Trūkstant darbuotojų, taip pat žadama apsvarstyti trumpesnės trukmės komandiruotes, rotacijos modelius bei trumpalaikius tarnybinius vizitus.

Ministerija pranešė apie pastebimą savanorių paraiškų skaičiaus augimą nuo balandžio pabaigos – tarnauti brigadoje savanoriškai pasisiūlė daugiau nei 2,5 tūkst. karių.

ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Brazilija, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Brazilijos policija penktadienį pranešė sulaikiusi įtariamą serijinį žudiką, siejamą su mažiausiai 16 nuo gegužės įvykdytų žmogžudysčių.

Vyras, kuris buvo sulaikytas persirengęs moterimi ir su kūdikiu ant rankų, teigia nužudęs daugiau nei keturis kartus tiek žmonių.

Įtariamasis buvo sulaikytas sekmadienį po 30 valandų trukusių policijos paieškų miškingoje Paraibos valstijos teritorijoje Brazilijos šiaurės rytuose.

Jis vilkėjo suknelę ir buvo užsidėjęs ilgų juodų plaukų peruką – policijos teigimu, taip vyras mėgino išvengti sulaikymo. Pareigūnai pranešė, kad jis ant rankų laikė kūdikį.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad vaikas su įtariamuoju nebuvo susijęs giminystės ryšiais. Policija nepateikė informacijos apie kūdikio būklę ir nepaaiškino, iš kur vyras jį gavo.

„Nors įtariamasis teigė dalyvavęs įvykdant 80 žmogžudysčių, civilinė policija patvirtino jo ryšį su 16 regione įvykdytų nužudymų, dėl 11 iš jų jis prisipažino per apklausą“, – naujienų agentūrai AFP nurodė policija.

Visos 16 žmogžudysčių įvykdytos nuo gegužės. Aukų tapatybės ir nusikaltimų aplinkybės neskelbiamos.

Prieš kelias savaites įtariamasis buvo susidūręs su saugumo pajėgomis, tačiau sulaikymo sugebėjo išvengti. Pareigūnai jį laiko itin žiaurios nusikalstamos grupuotės nariu.

Naujienų agentūros AFP gautame jo apklausos vaizdo įraše vyras teigė veikęs vienas ir neigė turintis ryšių su organizuotu nusikalstamumu.

Jis tvirtino, kad visos jo aukos buvo susijusios su nusikalstamu pasauliu, o dėl grasinimų jam ir jo šeimai jis esą ėmėsi vykdyti teisingumą savo rankomis.

„Niekada nesikėsinau į jokį šeimos žmogų, motiną ar dirbantį žmogų“, – sakė jis, neigdamas esąs psichopatas.

Vyras teigė pirmąją žmogžudystę įvykdęs būdamas 13 metų.

Po ankstesnio mėginimo sulaikyti įtariamąjį policija konfiskavo neperšaunamų liemenių, automato buožę ir daugiau kaip 100 šovinių. Per apklausą vyras pripažino, kad šie daiktai priklausė jam.

Odesa, rugsėjo 18 d. (Ukrinform-ELTA). Pirminiais moksliniais vertinimais, dėl karo veiksmų nykstančiai Juodosios jūros banginių šeimos gyvūnų populiacijai atsikurti prireiks nuo 30 iki 50 metų. 

Tuzlų nacionalinio gamtos parko darbuotojo Ivano Rusijevo teigimu, dėl karo Juodosios jūros delfinams gresia visiškas išnykimas.

Pasak jo, delfinai į Tarptautinę raudonąją knygą buvo įtraukti dar XX a. devintajame dešimtmetyje. Sovietmečiu šie gyvūnai buvo žudomi dėl riebalų, mėsos ir kaulų miltų.

„Per kelis dešimtmečius išnyko 6 mln. delfinų. Tuomet šiuos gyvūnus ištiko dar viena nelaimė – atsirado mnemiopsių, į medūzas panašių organizmų, mintančių ančiuvių ikrais. Sumažėjo ančiuvių populiacija, o jie yra pagrindinis delfinų maisto šaltinis. Rusai taip pat gaudė šiuos gyvūnus ir nesėkmingai bandė juos mokyti kariniams tikslams, dėl to jie žuvo“, – sakė ekologas. 

Jis pridūrė, kad kasmet nuo žvejybos tinklų žūsta nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. gyvūnų. „Mūsų vertinimu, vien šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje kasmet būdavo 3 tūkst. kilometrų žvejybos tinklų, o vienam delfinui tekdavo 10 kilometrų tinklų“, – sakė I. Rusijevas. 

Mokslininkas pabrėžė, kad prieš karą trijų delfinų rūšių populiacija Juodojoje jūroje siekė apie 500 tūkst. šių žinduolių. Didžiausias gyvūnų skaičius šioje jūroje siekė 2 milijonus. 

„Jei delfinų populiacija ir toliau mažės, jie atsidurs sudėtingoje padėtyje. Mūsų parkas jau parengė dokumentus dėl didelio jūrinio rezervato įkūrimo nacionaliniame parke iki pat Gyvačių salos, kad būtų užtikrintas saugus šių gyvūnų dauginimasis“, – sakė I. Rusijevas. 

Pasak jo, saugios zonos delfinų populiacijai atsikurti įkūrimą jau patvirtino Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija, tačiau tam dar turi pritarti regiono karinė administracija. 

Jis pabrėžė, kad šie vandenys ypač svarbūs nuo kovo iki spalio, kai po žiemojimo gyvūnai atplaukia iš Krymo, Sakartvelo ir Turkijos. 

„Čia jie dauginasi ir maitinasi, todėl labai svarbu sukurti jiems tinkamas sąlygas. Lytinę brandą jie pasiekia 6–10 metų. Pora kas dvejus trejus metus atsiveda po vieną jauniklį, o tėvai dar trejus metus jį augina. Todėl populiacijoms atsikurti prireiks labai daug laiko. Mūsų vertinimu, prieškariniam šių delfinų skaičiui atkurti prireiks 30–50 metų“, – pabrėžė I. Rusijevas. 

Jo teigimu, per pastaruosius ketverius su puse metų dėl karo žuvo daugiau kaip 100 tūkst. Juodosios jūros banginių šeimos gyvūnų. Vien per pastaruosius du mėnesius nacionalinio parko pakrantėje rasti 79 nugaišę gyvūnai. 

Gyvūnų žūties priežastys tiriamos Odesoje. Valstybinio žemės ūkio universiteto mokslininkai, padedami teisėsaugos institucijų, atliko delfino, tikriausiai žuvusio 2026 m. dėl karo veiksmų poveikio, skrodimą.

Kyjivas, rugsėjo 18 d. (ELTA). Kyjivas ir Maskva yra nusivylę JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo požiūriu į taikos derybas ir apskritai jų eiga, tačiau Donaldas Trumpas kol kas nėra pasirengęs nušalinti savo ilgamečio bendražygio nuo derybų proceso – apie tai, remdamasis su derybų eiga susipažinusiais šaltiniais, rašo „The Kyiv Independent“.

Rugsėjo pradžioje S. Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris lankėsi Rusijoje ir Ukrainoje, mėgindami atnaujinti faktiškai įstrigusias derybas. Tačiau, kaip pažymi leidinys, po šių kelionių apčiuopiamos pažangos pasiekti nepavyko. Tuo pat metu atsirado kelios iniciatyvos, kuriomis siekiama pašalinti S. Witkoffą iš derybų proceso.

Derybose dalyvavę Ukrainos pareigūnai teigia, kad Vašingtonas pateikia mažai naujų idėjų ir nerodo pasirengimo didinti spaudimą Maskvai. Vienas Ukrainos atstovas emocingai apibūdino Kyjivo požiūrį į amerikiečių raginimus kuo greičiau užbaigti karą.

„Jie mums nuolat sako: „Turite užbaigti šį karą.“ Tarsi mes, po velnių, nenorėtume jo užbaigti“, – žurnalistui sakė jis.

Kaip rašo straipsnio autorius, nepasitenkinimas S. Witkoffu Kyjive kilo dar jam tik pradėjus dirbti. Ukrainos pareigūnams kilo abejonių dėl to, kaip jis supranta karą ir vertina diplomatiją. Papildomų klausimų kėlė ir jo požiūris į Vladimirą Putiną. S. Witkoffas su Rusijos prezidentu susitiko mažiausiai septynis kartus, o šio mėnesio pradžioje pareiškė, kad baigęs karjerą susitikimus Kremliuje prisimins kaip vienus geriausių ir įsimintiniausių savo gyvenimo momentų.

Dar vienu įtampos šaltiniu tapo istorija dėl vadinamosios formulės „3+2“. Per 2025 m. balandį vykusį susitikimą V. Putinas popieriaus lape užrašė šią žymą, susijusią su aptartomis teritorinėmis nuolaidomis. S. Witkoffas šį lapą išsivežė į Vašingtoną. Vėliau jis viešai kalbėjo apie galimą susitarimą dėl „penkių teritorijų“ – okupuotų Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių dalių bei Krymo.

Leidinio „The Kyiv Independent“ duomenimis, neteisingas V. Putino pozicijos interpretavimas galėjo būti viena iš priežasčių, dėl kurių per pernykštį D. Trumpo ir V. Putino viršūnių susitikimą Aliaskoje kilo problemų. Esą JAV ir Europos pareigūnams buvo pranešta, kad Rusija pasirengusi teritorinėms nuolaidoms, kurių Maskva iš tikrųjų nė neplanavo daryti. Vienas susitikime dalyvavęs buvęs JAV pareigūnas jį pavadino „visiška nesėkme“. Pasak leidinio, po to Maskvoje imta manyti, kad S. Witkoffas, nepaisant jo simpatijų Kremliui, nėra pakankamai kompetentingas, kad galėtų atlikti diplomatinio tarpininko vaidmenį.

Šių problemų fone pasirodė svarstymų, kad svarbesnis vaidmuo derybose gali tekti Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriui Johnui Ratcliffe'ui, kuris rugpjūčio pabaigoje lankėsi Maskvoje. „The Financial Times“ rašė, kad D. Trumpas svarstė galimybę išplėsti jo diplomatinį vaidmenį, tačiau Baltieji rūmai šią informaciją pavadino „visiškai melaginga“.

Taigi, kaip pažymi „The Kyiv Independent“, derybų kanalas iš esmės nesikeičia. Kyjivas tikisi, kad Vašingtonas darys didesnį spaudimą Maskvai, o Kremliuje vis dažniau abejojama, ar S. Witkoffas tiksliai perteikia Rusijos poziciją D. Trumpui. Tuo metu JAV prezidentui artimi žmonės teigia, kad jis neskuba nušalinti savo ilgamečio draugo nuo derybų proceso.

Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA). Politinis sprendimas dėl galimos mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (MMR) plėtros Lietuvoje galėtų būti priimtas 2028 m. pirmąjį pusmetį, o pirmo reaktoriaus komercinė eksploatacija galėtų būti pradėta apie 2038 metus, skelbia Energetikos ministerija.

Rugsėjo 14–18 d. Vienoje vykusios 70-osios Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Generalinės konferencijos metu energetikos viceministras Gabriel Gorbačevski susitiko su JAV Energetikos departamento ir MMR vystančių JAV bendrovių atstovais. 

Susitikimuose daugiausia dėmesio skirta tolesniam Lietuvos ir JAV bendradarbiavimui branduolinės energetikos srityje ir galimiems MMR projektų įgyvendinimo modeliams Lietuvoje.

Viceministras susitiko su JAV Energetikos departamento Branduolinės energetikos biuro pirmuoju sekretoriaus padėjėjo pavaduotoju Mike'u Goffu bei bendrovių „NuScale“, „X-energy“, „TerraPower“ ir „Holtec“ atstovais. 

„Siekiame pereiti prie detalesnių diskusijų su technologijų vystytojais, kurios leistų išsamiau įvertinti galimus bendradarbiavimo ir MMR projektų įgyvendinimo modelius Lietuvoje“, – pranešime sako energetikos viceministras Gabriel Gorbačevski.

Anot ministerijos, susitikimuose aptarta, kokios informacijos Lietuvai reikėtų tolesniems vertinimams – siekiama išsamiau įvertinti galimus MMR projektų įgyvendinimo modelius, finansavimo galimybes, licencijavimo procesus, įgyvendinimo terminus ir galimą rizikų pasidalijimą.

Technologijų vystytojų pateikta informacija kartu su kitais šiuo metu atliekamais vertinimais bus naudojama rengiant pagrindimą sprendimui dėl galimos mažųjų modulinių reaktorių plėtros Lietuvoje. 

Priėmus teigiamą politinį sprendimą Lietuvos Respublikos Seime, būtų pereita prie tolesnio MMR projekto vystymo.

Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas branduolinės energetikos srityje plėtojamas pagal Lietuvos ir JAV tarpvyriausybinį susitarimą.

Viena, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) duomenimis, Rusijos Kursko atominės elektrinės aušinimo bokštą kliudė dronas. 

Pranešta, kad TATENA buvo informuota, jog ketvirtadienį incidento metu atominė elektrinė veikė. Tačiau gaisras nekilo ir elektrinė toliau veikė. 

TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi dar kartą pabrėžė, kad bet kokios atakos prieš branduolinius objektus gali kelti grėsmę branduolinei saugai ir todėl yra nepriimtinos. 

R. Grossi paragino laikytis karinio santūrumo, „kad būtų išvengta branduolinės avarijos rizikos“, sakoma jo pranešime socialiniame tinkle X. 

Pasak Rusijos žiniasklaidos, 2025 m. rugpjūtį Rusijos oro gynyba numušė ukrainiečių kovinį droną netoli Kursko atominės elektrinės, esančios netoli Ukrainos sienos.

Rusijos Kursko sritis ribojasi su Ukraina, jau daugiau kaip puspenktų metų atremiančia Rusijos agresiją.

Pasienio teritorija ne kartą tapo Ukrainos atakų taikiniu. 2024 m. Kyjivo pajėgos netikėtai įsiveržė į šią sritį ir kelis mėnesius kontroliavo dalį jos teritorijos.

Los Andželas, rugsėjo 18 d. (ELTA). Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas penktadienį pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo valstijos pareigūnams pavedė įvertinti galimybę pažangiausiems dirbtinio intelekto (DI) modeliams nustatyti privalomą „avarinio išjungimo“ mechanizmą.

G. Newsomas, daugelio laikomas galimu Demokratų partijos kandidatu į prezidentus 2028 m. rinkimuose, teigė šio žingsnio ėmęsis todėl, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo klausimu nieko nedaro.

Respublikonų lyderis šią savaitę nuogąstavimus dėl DI pavadino apgaule ir ragina DI srityje veikiančias JAV bendroves toliau plėtoti šią technologiją, kad neprarastų pranašumo prieš Kiniją.

Kalifornijoje yra įsikūręs Silicio slėnis ir šio sektoriaus priešakyje esančios DI bendrovės.

„Visiškas federalinės vyriausybės nesugebėjimas sukurti kokios nors prasmingos DI priežiūros ar atskaitomybės sistemos turėtų kelti nerimą kiekvienam amerikiečiui, ypač kai patys DI bendrovių vadovai maldauja priežiūros“, – pareiškime sakė G. Newsomas.

„Nelauksime – paspartinsime darbą, kad būtų užtikrinta veiksminga ir atsakinga DI priežiūra, kol dar nevėlu“, – pridūrė jis.

Įsakas pasirašytas praėjus kelioms dienoms po grėsmingų šios srities atstovų perspėjimų apie technologijos žmonijai keliamą pavojų.

Naujausią nerimo bangą sukėlė buvęs DI tyrėjas Jacobas Coxonas, kuris teigė dirbęs bendrovėje „Anthropic“, iš kurios pastaruoju metu išėjo. Pasak jo, šią technologiją kuriantys žmonės „nuoširdžiai tiki, kad iki dešimtmečio pabaigos ji gali pražudyti mus visus“.

Netrukus bendrovės „Anthropic“ generalinis direktorius Dario Amodei paskelbė esė, kurioje paragino elgtis atsargiai.

„Turime sulėtinti DI modelių pajėgumų tobulinimo tempą“, – rašė jis.

Šiai idėjai pritarė ir bendrovės „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas bei technologijų verslininkas Elonas Muskas, taip pat bendrovės „Google DeepMind“ vadovas Demisas Hassabis, kuris pats yra raginęs įsteigti JAV vadovaujamą pasaulinę šios technologijos priežiūros instituciją.

G. Newsomo įsaku toks „avarinio išjungimo“ mechanizmas nėra įvedamas. Valstijos institucijoms nurodyta iki lapkričio 16 d. pateikti išvadas, ar jį būtų įmanoma įdiegti.

Sąvoka „avarinio išjungimo“ mechanizmas reiškia galimybę sustabdyti DI sistemą, kai nustatoma, kad ji veikia netinkamai arba tampa nebekontroliuojama.

Įsake valstijos pareigūnų taip pat prašoma apsvarstyti galimybę įpareigoti DI bendroves į savo laboratorijas įsileisti nepriklausomus auditorius.

Pareigūnams taip pat pavesta apsvarstyti reikalavimą bendrovėms pranešti apie incidentus, kai prarandama DI sistemų kontrolė, panašius į tuos, apie kuriuos neseniai paskelbė didieji kūrėjai.

Tarp jų – liepą įvykęs incidentas DI platformoje „Hugging Face“, kai bendrovės „OpenAI“ modelių pagrindu sukurti autonominiai agentai vidinio vertinimo metu ištrūko iš bandymų aplinkos.

Šis ir kiti panašūs incidentai sukėlė nuogąstavimų, kad naujausios DI programos tapo jas kuriančių bendrovių nebekontroliuojamos.

Kopenhaga, rugsėjo 18 d. (ELTA). Reaguodama į neseniai Baltijos jūroje įvykusį incidentą su Rusijos sraigtasparniu, Danija nusprendė paspartinti karinės paramos Ukrainai teikimą.

Apie tai, remdamasi šios Skandinavijos šalies vyriausybės paskelbta informacija, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Danijos pareigūnų teigimu, naujo paramos Ukrainai paketo vertė siekia 1,8 mlrd. Danijos kronų (276 mln. JAV dolerių), o lėšos bus skirtos oro gynybos reikmėms.

„Jei rusai mano, kad privers mus drebėti (...), tuomet mūsų atsakas – sustiprinti paramą Ukrainai greičiau, nei planavome“, – po susitikimo su parlamentarais žurnalistams sakė gynybos ministras Jeppe Bruusas.

„Reuters“ pažymi, kad Danija nuo pat Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios buvo viena tvirčiausių Ukrainos rėmėjų ir pirmauja pagal vienam gyventojui tenkančios finansinės paramos dydį.

„Jei kas nors mano, kad gali daryti mums spaudimą, kad atsisakytume paramos Ukrainai, jis klysta“, – pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.