(Papildymai visame tekste)

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Tęsiantis deryboms dėl naujų koalicijos rėmų, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) derybinė grupė išplatino laišką partiečiams, kuriame tvirtina, kad „Nemuno aušros“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai brėžia vieni kitiems raudonąsias linija dėl bendro darbo. Laiške, kurį matė ir ELTA, nurodoma, kad dėl dabartinių valdančiosios daugumos partnerių nesutarimų nutarta į diskusijas įtraukti ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS).

„Deja, abu koalicijos partneriai išsakė daug priekaištų vieni kitiems ir brėžė „raudonas linijas“ galimam jų tarpusavio bendradarbiavimui, jei būtų stengiamasi išlaikyti esamą koaliciją. Mes laikėmės nuostatos, kad reikia išsaugoti dabartinę koaliciją, tačiau partnerių užbrėžtos ribos rodo, kad susitarti darosi vis sunkiau – ypač tada, kai kalba pakrypsta apie postus ir pareigas. Nors nemaža dalis koalicijos partnerių narių, regis, norėtų tęsti bendrą darbą, lyderių ambicijos tam trukdo“, – rašoma LSDP derybinės grupės laiške partiečiams, su kuriuo susipažino ir ELTA.

„Abi partijos pareiškė, kad nesant sutarimo, vietoje vienos iš jų sutiktų prie derybų stalo matyti LVŽS. Dėl šios priežasties mūsų derybinė grupė nusprendė pradėti pokalbius ir su Aurelijaus Verygos vadovaujama LVŽS. Tai nereiškia, kad trenkiame durimis ar jau priėmėme galutinį sprendimą dėl šios koalicijos ateities“, – nurodoma kreipimesi.

Socdemų derybinės grupės susitikimas su LVŽS atstovais numatytas trečiadienį. 

LSDP derybinės grupės laiške partijos nariams tvirtinama, kad per susitikimus su „Nemuno aušros“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ be tarpusavio bendradarbiavimo buvo aptariami ir kiti klausimai, tai yra socdemės Ingos Ruginienės kandidatūra į premjeres, Vyriausybės programos tęstinumas.

„Abi partijos palankiai įvertino mūsų pasiūlytą kandidatę į premjeres – Ingą Ruginienę“, – nurodo LSDP derybinė grupė.

Laiške socdemams taip pat nurodoma, kad su „aušriečiais“ ir demokratais aptarti Vyriausybės ir Seimo priimti sprendimai, aptarta būtinybė užtikrinti Vyriausybės programos tęstinumą. Kartu partija kreipimesi informuota, jog buvo apvžvelgti ir svarbiausi darbai ateityje.

„Apžvelgėme artimiausius Vyriausybės ir Seimo darbo planus: patvirtinti valstybės biudžetą, numatant prioritetą gynybai ir saugumui, mažinti socialinę nelygybę, stiprinti paramą šeimoms, atsisakyti papildomų priemokų už sveikatos paslaugas privačiose įstaigose, sutvarkyti švietimo sistemą, gerinti gyvenimo kokybę, didinti atlyginimus ir pensijas“, – teigiama LSDP derybinės grupės laiške socdemams. 

Derybinė grupė nurodė nutarusi informuoti  apie derybų situaciją socdemų frakciją ir tęsti konsultacijas, atsižvelgdama į LSDP frakcijos Seime nuomonę.

ELTA primena, kad antradienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis socialdemokratams pareiškė, kad Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ dalyvavimas koalicijoje būtų didelė problema jo vadovaujamai partijai. Dar prieš susitikimą su socialdemokratais S. Skvernelis palankiai atsiliepė apie LSDP planus koalicinę dėlionę aptarti ir su „valstiečiais“.

Tiesa, pernai formuojant koaliciją S. Skvernelio vedama jėga su „valstiečiais“ dirbti atsisakė. Dabar, pažymi Seimo pirmininkas, po pokyčių LVŽS vadovybėje, pasikeitė ir „Vardan Lietuvos“ požiūris.

Pirmadienio rytą Lietuvos socialdemokratų partijos būstinėje sostinės Barboros Radvilaitės gatvėje susitiko valdančiųjų socdemų ir „Nemuno aušros“ derybinių grupių nariai. 

Laikinai socialdemokratams vadovaujantis Mindaugas Sinkevičius kol kas neatskleidžia, ar koalicijoje bus pokyčių. Visgi, pasak jo, susitikime „aušriečiai“ tikino, jog yra pasirengę tęsti darbą.

Liepos pabaigoje buvusiam premjerui Gintautui Paluckui pranešus apie atsistatydinimą, LSDP naująja kandidate į ministres pirmininkes pasiūlė iki šiol Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) vadovavusią Ingą Ruginienę.

Papildysime.

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Tęsiantis deryboms dėl naujų koalicijos rėmų, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) derybinė grupė išplatino laišką partiečiams, kuriame tvirtina, kad „Nemuno aušros“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai brėžia vieni kitiems raudonąsias linija dėl bendro darbo. Laiške, kurį matė ir ELTA, nurodoma, kad dėl dabartinių valdančiosios daugumos partnerių nesutarimų nutarta į diskusijas įtraukti ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS).

„Deja, abu koalicijos partneriai išsakė daug priekaištų vieni kitiems ir brėžė „raudonas linijas“ galimam jų tarpusavio bendradarbiavimui, jei būtų stengiamasi išlaikyti esamą koaliciją. Mes laikėmės nuostatos, kad reikia išsaugoti dabartinę koaliciją, tačiau partnerių užbrėžtos ribos rodo, kad susitarti darosi vis sunkiau – ypač tada, kai kalba pakrypsta apie postus ir pareigas. Nors nemaža dalis koalicijos partnerių narių, regis, norėtų tęsti bendrą darbą, lyderių ambicijos tam trukdo“, – rašoma LSDP derybinės grupės laiške partiečiams, su kuriuo susipažino ir ELTA.

„Abi partijos pareiškė, kad nesant sutarimo, vietoje vienos iš jų sutiktų prie derybų stalo matyti LVŽS. Dėl šios priežasties mūsų derybinė grupė nusprendė pradėti pokalbius ir su Aurelijaus Verygos vadovaujama LVŽS. Tai nereiškia, kad trenkiame durimis ar jau priėmėme galutinį sprendimą dėl šios koalicijos ateities“, – nurodoma kreipimesi.

(Papildymai visame tekste)

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) antradienį apklaustas laikinasis susisiekimo ministras, socdemas Eugenijus Sabutis teigia, kad plačiau tyrimo jo atžvilgiu komentuoti negali. Tiesa, politiko manymu, specialiojo liudytojo statusas jame netrukdo eiti ministro pareigų.

„Visiems žinoma, kad specialus liudytojas tai nėra įtariamasis. Tai šiai dienai nematau jokių problemų eiti savo pareigas“, – žurnalistams po beveik penkias valandas trukusios apklausos sakė E. Sabutis. 

Ministras buvo apklaustas „čekiukų“ byloje, tiriant Jonavos savivaldybės tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimą. 

E. Sabutis, paklaustas, kodėl apklausa užtruko tiek laiko, tvirtino, kad teko atsakyti į daug klausimų, pati apklausa buvo išsami.

„Esu pasirašytinai supažindintas, kad absoliučiai jokių detalių apie tyrimą, apie jo turinį neturiu teisės atskleisti. Deja, neturiu teisės tokios“, – aiškino E. Sabutis.  

Socialdemokratas pabrėžė esantis tikras savo nekaltumu. 

E. Sabutis nenorėjo detalizuoti ir aplinkybių, kada ir kokiu būdu sužinojo, jog figūruoja „čekiukų“ byloje. Jis tik patvirtino, jog apie būsimą apklausą STT sužinojo Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo posėdžio metu. 

Socdemas taip pat patvirtino, kad informacija apie specialiojo liudytojo statuso suteikimą jam buvo vienas iš veiksnių, dėl kurių jis nutarė nekandidatuoti į premjero poziciją.  

„Viena iš versijų šita yra, bet gavęs žinutę, supratau, kad dalyvauti toliau negaliu“, – teigė E. Sabutis.  

Teisėsaugos dėmesio centre – 2019-2020 m. laikotarpis

E. Sabutis praėjusią savaitę patvirtino, kad jam suteiktas specialiojo liudytojo statusas, tačiau pažymėjo, jog šio statuso suteikimas neprilygsta nei kaltinimų pareiškimui, nei nuosprendžiui. 

„Noriu patvirtinti viešai paskelbtą informaciją, kad man buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas, susiję su mano, kaip Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario veiklos išlaidų apmokėjimu 2019-2020 metais”, – skelbė politikas.

„Specialiojo liudytojo statusas nėra nei kaltinimas, nei nuosprendis. Neabejoju Lietuvos teisėsaugos institucijomis, esu pasiruošęs atsakyti į visus man užduotus klausimus. Esu įsitikinęs, kad jokių įstatymų nepažeidžiau“, – penktadienį feisbuko paskyroje rašė ministras.  

Asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir ją galimai padarė būtent šis asmuo, tačiau tokių duomenų nepakanka įtariamojo statusui suteikti.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

Papildysime.

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) antradienį apklaustas laikinasis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigia, kad plačiau tyrimo jo atžvilgiu komentuoti negalinti. Tiesa, politiko manymu, specialiojo liudytojo statusas jame netrukdo eiti ministro pareigų.

„Šiai dienai nematau problemų eiti savo pareigas“, – žurnalistams po beveik penkias valandas trukusios apklausos sakė E. Sabutis. 

Kyjivas, rugpjūčio 12 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė vyriausybei palengvinti jaunų šaukiamojo amžiaus vyrų išvykimą iš šalies. „Šiuo metu prie sienos galioja ribojimas nuo 18 metų. Aš siūlau jį pakelti iki 22 metų“, – jaunimo forume Kyjive sakė V. Zelenskis, kurį cituoja ukrainiečių žiniasklaida. Tai esą padės jauniems ukrainiečiams išlaikyti ryšį su savo gimtąja šalimi. Galutinį žodį dėl amžiaus ribojimo pakeitimų turi tarti parlamentas.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį šaukiamojo amžiaus vyrai – nuo 18 iki 60 metų – gali išvykti iš šalies tik su nedidelėmis išimtimis. Prasidėjus karui, iš Ukrainos pabėgo ir daug nepilnamečių, kurie, bijodami išvykimo ribojimų, po 18-ojp gimtadienio į į gimtinę nebegrįžo.

Parlamente jau diskutuojama apie išvykimo palengvinimą 18–24 metų amžiaus vyrams. Šiuo metu į kariuomenę šaukiami tik vyresni nei 25 metų amžiaus ukrainiečiai.

Varšuva, rugpjūčio 12 d. (AFP-ELTA). Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad iš šalies bus išsiųsti 63 ukrainiečiai ir baltarusiai, sukėlę neramumus per repo koncertą.

Šeštadienį Varšuvoje vykusiame baltarusių reperio Makso Koržo pasirodyme šie asmenys buvo atsakingi dėl „neramumų, agresyvaus elgesio ir tam tikrų provokacijų“, žurnalistams sakė D. Tuskas.

57 ukrainiečiai ir šeši baltarusiai „turės palikti šalį savo noru arba prievarta“, sakė D. Tuskas, pridurdamas, kad visi turi gerbti įstatymus, nesvarbu, kokia jų pilietybė.

Lenkija „negali leisti, kad būtų kurstomos antiukrainietiškos nuotaikos“, – pridūrė D. Tuskas, kurio šalis nuo 2022 m. Rusijos invazijos pradžios yra tvirta Ukrainos rėmėja. – Lenkijos ir Ukrainos konfliktas tikrai būtų dovana (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui.“

Internete dalijamasi filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip per repo koncertą šeštadienį nacionaliniame stadione žiūrovai šturmuoja areną. Vietos žiniasklaida pranešė, kad ten buvo 70 000 žmonių.

Policijos pranešime sakoma, kad „pareigūnai sulaikė 109 asmenis už daugybę pažeidimų ir nusikaltimų, tokių kaip narkotikų laikymas, apsaugos darbuotojų užpuolimas, pirotechnikos priemonių laikymas ir nešiojimasis, taip pat įsibrovimas į masinio renginio teritoriją“.

Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti, kaip vienas koncerto lankytojas mojavo Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) – partizanų grupuotės, bendradarbiavusios su nacistine Vokietija – vėliava. Šis simbolis uždraustas pagal Lenkijos įstatymus.

„Matėme, kad ten buvo demonstruojamos įvairios vėliavos ir simboliai, – nepriklausomam naujienų kanalui TVN24 sakė policijos atstovas spaudai Robertas Szumiata. – Surinkome visus šiuos įrodymus ir nusiuntėme prokuratūrai.“

(papildyta POLITIKA skiltis)

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos rugpjūčio 13 d. įvykius Lietuvoje.

Vašingtonas, rugpjūčio 12 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar labiau sugriežtino toną Centrinio banko vadovo Jerome‘o Powello atžvilgiu ir pagrasino jam teisiniais žingsniais. D. Trumpas antradienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė svarstąs apie „didelį ieškinį“ J. Powellui.

Tai jis argumentavo pernelyg didelėmis Centrinio banko pastato Vašingtone renovacijos išlaidomis. J. Powellas, „prižiūrėdamas statybas, atliko siaubingą ir labai nekompetentingą darbą“, rašė jis .

Prezidentas tvirtina, kad renovacijos išlaidos išaugo iki 3 mlrd. dolerių (beveik 2,6 mlrd. eurų), nors rekonstrukcija „iš tikrųjų turėjo kainuoti tik 50 mln. dolerių“. 

D. Trumpas smarkiai išaugusius renovacijos kaštus vis naudoja kaip argumentą, siekdamas forsuoti J. Powello atleidimą. Tačiau kliūtys tam didelės. Kad FED vadovas galėtų būti atleistas, būtina „svarbi priežastis“. Teisiniu požiūriu nėra visiškai aišku, ar JAV prezidentas apskritai gali atleisti Centrinio banko vadovą.

Vis dėlto D. Trumpui svarbiausia yra palūkanų normų sumažinimas – FED jau daug mėnesių laiko palūkanas stabilias aukštame lygyje.

Ekonomistų teigimu, palūkanų sumažinimas gali padidinti infliaciją. J. Powellas iki šiol priešinosi reikalavimams mažinti palūkanas, taip atsidurdamas D. Trumpo akiratyje. Dėl palūkanų iš tikrųjų sprendžia ne tik J. Powellas, bet visa Centrinio banko taryba.

San Chosė, Kalifornija, rugpjūčio 12 d. (dpa-ELTA). Technologijų milijardierius Elonas Muskas apkaltino „Apple“ diskriminuojant jo programėles ir grasina paduoti į teismą telefonus „iPhone“ gaminančią bendrovę.

„Ei, @Apple App Store, kodėl atsisakote įtraukti „X“ arba „Grok“ į savo „Būtina turėti“ sekciją, kai „X“ yra naujienų programėlė #1 pasaulyje, o „Grok“ – #5 tarp visų programėlių?“ – rašė E. Muskas savo platformoje „X“.

Jis taip pat teigė, kad „Apple“ elgesys garantuoja, kad jokia kita dirbtinio intelekto (DI) bendrovė, išskyrus „ChatGPT“ kūrėją „OpenAI“, negali pasiekti aukščiausios vietos atsisiuntimų sąrašuose „Apple“ platformoje. „Grok“ yra DI pokalbių robotas, kurį sukūrė E. Musko įkurta bendrovė „xAI“.

Dėl šios priežasties E. Muskas teigė, kad „xAI“ imsis teisinių veiksmų prieš „Apple“, teigdamas, kad „Apple“ akivaizdžiai pažeidžia konkurencijos taisykles.

Tuo tarpu „X“ naudotojai atkreipė dėmesį, kad DI programėlės „DeepSeek“ ir „Perplexity“ iš tiesų pasiekė aukščiausias pozicijas „Apple App Store“, ir tai įvyko po susitarimo su „OpenAI“.

„Apple“ kol kas neatsakė.

Tai jau nebūtų pirmas kartas, kai E. Muskas bando ieškinių keliu priversti kitas bendroves elgtis su jo įmonėmis palankiau.

Po „X“ pirmtako „Twitter“ įsigijimo ir turinio taisyklių sušvelninimo daug reklamos pirkėjų paliko platformą, bijodami, kad jų skelbimai gali būti rodomi šalia ekstremistinių įrašų.

Vėliau „X“ padavė į teismą kelias bendroves ir pramonės grupę, kaltindamas jas susitarimu pakenkti platformai. Šiose bylose sprendimų kol kas nėra.

Jeruzalė, rugpjūčio 12 d. (AFP-ELTA). Aukštas Izraelio opozicijos politikas Jairas Lapidas parėmė raginimus sekmadienį surengti visuotinį streiką, kuris skirtas solidarizuotis su islamistų Gazos Ruože laikomais įkaitais. Antradienį tinkle „X“ paskelbtame kreipimesi jis rašė: „Streikuokite iš solidarumo. Streikuokite, nes to prašė šeimos – ir tokio pagrindo pakanka. Streikuokite, nes niekas neturi emocijų, abipusės atsakomybės ir žydiškų vertybių monopolio“.

Sekmadienis Izraelyje yra pirmoji savaitės darbo diena. Pradžioje praėjusį sekmadienį žmones streikuoti paragino Gazos Ruože laikomų Izraelio įkaitų tėvai. Pirmadienį raginimą parėmė Įkaitų šeimų forumas. Prisijungti prie kvietimo streikuoti forumas paragino ir įtakingiausios Izraelio profesinių sąjungų konfederacijos „Histadrut“ valdybą. „Histadrut“ to kol kas nepadarė, tačiau paskelbė apie savo paramą „darbuotojų raginimams solidarizuotis“.

Apie streiko iniciatyvą paskelbta po to, kai Izraelio saugumo kabinetas nusprendė išplėsti karinę operaciją Gazos Ruože. Artimieji baiminasi, kad 22, anot Izraelio kariuomenės, dar gyvi įkaitai per planuojamą puolimą Gazos mieste gali  žūti.

Rugpjūčio pradžioje palestiniečių organizacijos „Hamas“ ir „Islamo džihadas“ paskelbė dviejų pastebimai išbadėjusių įkaitų vaizdo įrašus.