(naujos 7–8 pastraipos)

Vilnius, birželio 3 d. (ELTA). Antradienį į Palangoje vykusį susitikimą su šalyje viešinčiu kadenciją baigiančiu Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda vyko oro pajėgų „Spartanu“.

Nueinantis Lenkijos vadovas A. Duda kartu su pirmąja ponia Agata Duda Lietuvoje vieši nuo pirmadienio, kai sostinėje vyko Vilniaus viršūnių susitikimas. Antradienį G. Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene pajūryje susitiko su svečiais iš Lenkijos, po dvišalio prezidentų susitikimo Palangos gintaro muziejuje surengta ir spaudos konferencija. Akimirkomis iš susitikimų Prezidentūra dalijosi ir oficialioje G. Nausėdos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Viename pasidalintų vaizdo įrašų matyti, jog G. Nausėda kartu su D. Nausėdiene į pajūrį išvyko kariuomenės oro pajėgų „Spartanu“, netrukus Palangos oro uoste sveikinosi su Lenkijos kolegomis.

ELTA pasiteiravo Prezidentūros, ar tokios kelionės „Spartanu“ į susitikimus ne užsienyje, bet kituose Lietuvos miestuose, yra įprasta praktika.

„Prezidento kelionės „Spartanu“ yra įprastos, kai to reikalauja prezidento darbotvarkė. Šiuo atveju prezidento darbotvarkė buvo suderinta su Lenkijos prezidento vizito Lietuvoje darbotvarke. Lenkijos prezidentas iš Vilniaus į Palangą taip pat skrido lėktuvu“, – atsakyme raštu Eltai nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Tiesa, į klausimą, kiek lėšų pareikalavo toks skrydis „Spartanu“ į Palangą, Prezidentūra neatsakė.

Visgi, į portalo lrytas.lt užklausą atsakydama Krašto apsaugos ministerija (KAM) patikino, kad šis skrydis kariuomenei atsiėjo 1,7 tūkst. eurų.

„KAM suteikė leidimą naudotis orlaiviu VIP skrydžiui, Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos skyrė vieną įgulą. Lietuvos kariuomenei tai kainavo 1,7 tūkst. eurų“, – portalui teigė ministerija. 

Kaip ELTA skelbė jau anksčiau, antradienį vykęs dvišalis G. Nausėdos ir nuo 2015 m. Lenkijai vadovavusio A. Dudos susitikimas – veikiausiai vienas paskutinių, mat sekmadienį kaimyninė valstybė išsirinko naują prezidentą.

Savaitgalį vykusius Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo nacionalistas istorikas Karolis Nawrockis. Nacionalinė rinkimų komisija pranešė, kad šis 42 metų JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjas antrajame rinkimų ture surinko 50,89 proc. balsų.

Redingas, birželio 3 d. (dpa-ELTA). Kanadoje liepsnojančių didelių miškų gaisrų dūmai per Atlantą pasiekė Europą. Ateinančiomis dienomis į žemyną atslinks daugiau dūmų debesų, Redinge pranešė ES Žemės stebėjimų programa „Copernicus“. Galimi to padariniai yra rūškanai atrodančios dienos bei raudonai oranžinės spalvos saulėlydžiai. Tuo tarpu didesnio poveikio oro kokybei neturėtų būti, nes dūmai daugiausiai keliauja aukštesniais oro sluoksniais.

Pateiktais duomenimis, pirmasis dūmų debesis Viduržemio jūros regioną kirto gegužės 18 ir 19 dienomis, antrasis – daug didesnis – Europos šiaurės vakarus pasiekė paskutinę gegužės savaitę. „Copernicus“ remiasi savo atmosferos stebėjimo tarnybos CAMS duomenimis. Kanados Saskačevano, Manitobos ir Ontarijo provincijose praėjusiomis savaitėmis dėl miškų gaisrų į aplinką buvo išmesti dideli teršalų kiekiai.

Anot nacionalinės Kanados miškų gaisrų ataskaitos, vienu metu šalyje buvo suskaičiuota gerokai daugiau nei 100 gaisro židinių. Neįprasta sausra, taip pat vėjas sudarė palankias sąlygas miškų gaisrams kilti ir plisti. Atsargumo sumetimais buvo evakuota tūkstančiai žmonių.

„Copernicus“ duomenimis, dideli miškų gaisrai jau nuo balandžio liepsnoja ir Rusijos pietryčiuose, pirmiausiai – Buriatijos Respublikoje bei Užbaikalės krašte į rytus nuo Baikalo ežero. CAMS gegužės vidurio duomenys rodė, kad dideli dūmų debesys iš Užbaikalės slenka Kinijos ir Šiaurės Japonijos kryptimi.

Vilnius, birželio 3 d. (ELTA). Seime balsuojant dėl konservatorių siūlymo suteikti Laisvės gynėjo statusą karo Ukrainoje dalyviams, plenarinių posėdžių salėje kilo ginčas tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Lauryno Kasčiūno ir „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo. Pastarasis tikina sulaukęs tiesioginių grasinimų iš L. Kasčiūno, todėl ketina kreiptis į Seimo etikos sargus. 

„Ką tik Laurynas Kasčiūnas man pagrasino tiesiogiai, šaukdamas: tu prisišnekėsi, mes, Valiau, su vyrais pas tave ateisime. Ar jis nori išpildyti savo žodžius? Kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išsiaiškintų“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo V. Ąžuolas. 

Savo ruožtu į tokį pareiškimą reaguodamas L. Kasčiūnas „valstietį“ išvadino „skystalu“.

„Atsimenu, gyvenau Lazdynuose ir kai kažkas neduodavo kažkam kamuolio, atbėgdavo vaikas ir šaukdavo: mama, mama, man košės neduoda. Tai, Valiau, tu būk rimtas žmogus, kaip vaikas atrodai. Skystalas“, – rėžė konservatorius.

V. Ąžuolo ginti stojo ir jo frakcijos kolega Dainius Gaižauskas. Parlamentaras tikino, kad L. Kasčiūno pareiškimus turėtų išnagrinėti žvalgybos institucijos.

„Girdėjau ir aš, Laurynai. Jeigu tavęs negirdi prie mikrofono, tai nereiškia, kad negirdime mes. Tavo tie išsišokimai ir pareiškimai turi būti įvertinti ne tik čia, teisėsaugoje, bet ir Valstybės saugumo departamente (VSD). (...) Aš ką tik girdėjau, kaip tu pagrasinai Valiui Ąžuolui, tarp eilučių supratau, kad susidorosi. Nepamiršk, kad esi stebimas ne tik mūsų kolegų“, – kalbėjo „valstietis“.

ELTA primena, kad L. Kasčiūnas įstatymo pataisomis siūlo laisvės gynėjais pripažinti lietuvius, kurie nuo 2022 m. vasario 24 d. iki karo Ukrainoje pabaigos yra sudarę sutartis su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis.

Visgi, po pateikimo šis įstatymo projektas grąžintas tobulinti. 

(Papildymai visame tekste)

Vilnius, birželio 3 d. (ELTA). Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje, kurioje Erika Švenčionienė teisiama dėl pasisakymų apie Medininkų tragediją, atmetė kaltinamosios gynėjos prašymą skirti naują lingvistinę ekspertizę.

„Prašymas atmestas“, – Eltai patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis.

Ši nutartis yra neskundžiama.

Kaip teigiama minimoje teismo nutartyje, kaltinamosios nesutikimas su lingvistinės ekspertizės išvada nėra pagrindas skirti naują ekspertizę.

„Kaltinamosios ar jos gynėjos nesutikimas su išvadomis savaime nėra pagrindas naujo tyrimo atlikimui“, – teigia teismas.

„Šiuo atveju, teismui nebuvo pateikta jokių naujų duomenų, kurie sudarytų pagrindą atlikti papildomą aptariamo teksto tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamosios bei jos gynėjos prašymas skirti byloje lingvistinę ekspertizę netenkinamas“, – nutartyje dėsto teismas.

Praėjusio teismo posėdžio metu apklausus E. Švenčionienės įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ tyrusią kalbos ekspertę Gintarę Herasimenkienę, kaltinamosios advokatė Svetlana Naidenko kreipėsi į teismą su prašymu skirti naują lingvistinę ekspertizę.

G. Herasimenkienė tvirtino, kad E. Švenčionienė savo paskelbtais teiginiais apie Medininkų tragediją neigė SSRS būrio OMON atsakomybę, žudant žmones, ir menkino Lietuvos specialiąsias tarnybas.

„Įraše neigiama OMON atsakomybė, žudant ir sužalojant žmones per Medininkų žudynes. (...) Įraše tiesiogiai nepasisakoma apie aukas, bet yra menkinamos Lietuvos specialiosios tarnybos, nurodant, kad „žudikai buvo iš savų tarpo“, – sakė G. Herasimenkienė. 

E. Švenčionienei baudžiamoji byla iškelta dėl pernai vasarą „Facebook“ publikuoto įrašo apie Medininkų žudynes.

„Medininkų tragedija, tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle rašė E. Švenčionienė.

Kaip nurodė lingvistė, šiame įraše siekiama sukelti abejonę oficialia informacija apie Medininkų įvykius. 

„Norima sukelti abejonę oficialiai žinoma informacija. (...) Tai yra įprasta propagandos naratyvui“, – pažymėjo G. Herasimenkienė.

E. Švenčionienės advokatė S. Naidenko tvirtino, kad ekspertė savo darbą atliko netinkamai. 

Pati kaltinamoji pažymėjo, jog savo įraše tiesiog suabejojusi pačių Medininkų įvykių eiga, tačiau nesiekusi nieko menkinti.

E. Švenčionienė teisiama keliose bylose              

ELTA primena, kad pernai rudenį prokuratūra Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, joje E. Švenčionienė kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, šiurkščiu menkinimu SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, minint 33-ąsias Medininkų žudynių metines, E. Švenčionienė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą, šiurkščiai menkinantį įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir Lietuvos teisės aktais pripažintą 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą, jos metu SSRS įvykdytą labai sunkų nusikaltimą prieš Lietuvos gyventojus, ir taip įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeisto kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą bei jų artimuosius.

1991 m. liepos 31-osios paryčiais SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkai Medininkų pasienio poste nužudė septynis savo pareigas vykdžiusius Lietuvos Respublikos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus, o vieną muitinės pareigūną sunkiai sužeidė.

Kaltinamoji anksčiau yra sakiusi, jog kaltę neigia. E. Švenčionienė tvirtino mananti, kad byla turi būti nutraukta. 

ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja kitą baudžiamąją bylą, kurioje teisiama E. Švenčionienė. Dėl galimo veikimo prieš Lietuvą ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams nagrinėjamoje byloje kaltinimai pareikšti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui.

Vilnius, birželio 3 d. (ELTA). Ukrainoje be žinios dingo kariaujantis lietuvis, skelbia LRT.

Pasak visuomeninio transliuotojo, tokia informacija sklinda socialiniuose tinkluose, tačiau Užsienio reikalų ministerija (URM) ir kiti oficialūs šaltiniai situacijos nekomentuoja. 

Nuo karo Ukrainoje pradžios skaičiuojama, kad Ukrainoje yra žuvę trys lietuviai. 

2022 m. balandį Mariupolyje rusų nužudytas režisierius Mantas Kvedaravičius.

Pernai vasarį žuvo Tadas Tumas, slapyvardžiu Milžinas. Jis kartu su ukrainiečiu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas. 

Šių metų kovą Ukrainos Užsieniečių legione, mūšiuose prie Kupjansko, žuvo 20 m. savanoris Tomas Valantėlis.

Varšuva/ Tel Avivas, birželio 3 d. (AFP-ELTA). Lenkijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė išsiuntusi protesto laišką naujienų svetainei „The Times of Israel“ po to, kai joje būsimasis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis buvo pavadintas „Holokausto revizionistu“.

Istorikas nacionalistas K. Nawrockis sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose nedidele balsų persvara laimėjo prieš savo varžovą, proeuropietišką Varšuvos merą, Rafalą Trzaskowskį.

Pirmadienį „The Times of Israel“ paskelbė straipsnį, kurio antraštėje K. Nawrockis vadinamas „konservatyviu Holokausto revizionistu“ ir teigiama, kad jis „Holokausto revizionizmą pavertė savo kampanijos dalimi“.

Lenkijos ambasada Izraelyje svetainei adresuotame laiške paprašė jos „susilaikyti nuo tokių terminų vartojimo“, Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis.

„Gerbiame redakcijos teisę daryti vertinimus, tačiau šis konkretus vertinimas, ypač Lenkijoje, kelia labai pavojingų asociacijų“, – sakė P. Wronskis.

„The Times of Israel“ savo straipsnyje pasmerkė K. Nawrockio kritiką istorikams, tyrinėjantiems atvejus, kai lenkai dalyvavo nusikaltimuose prieš žydus Antrojo pasaulinio karo metais.

Istorijos mokslų daktaro laipsnį turintis K. Nawrockis 2017-2021 m. buvo Antrojo pasaulinio karo muziejaus Gdanske direktorius. O nuo 2021 m. jis vadovauja Nacionalinės atminties institutui (IPN), tiriančiam nacių ir komunistų nusikaltimus.

Roma, birželio 3 d. (ANSA-ELTA). Pietų Italijoje esančio Apulijos regiono meras antradienį įvedė draudimą vaikščioti po istorinį miesto centrą vilkint maudymosi kostiumėlį ar apnuoginus krūtinę.

Tai ne pirmas kartas, kai Galipolio savivaldybė griebiasi šio potvarkio dėl viešosios rimties vasaros sezono metu. Šiemet jis įvestas anksčiau dėl gausybės įstaigas pasiekusių pranešimų su vaizdo įrašais ir nuotraukomis, kuriose užfiksuoti po istorinį centrą vaikštinėjantys turistai dėvi bikinius.

Galipolio miesto meras Stefano Minerva nurodė, kad „vis dažniau pastebimas žmonių elgesys, prieštaraujantis auklėjimo ir moralės principams, pavyzdžiui, vaikščiojimas miesto gatvėse apsirengus maudymosi kostiumėlį ar apnuoginus krūtinę“.

Jis pasirašė potvarkį, kuriuo istoriniame centre, išskyrus maudymosi vietas, ir Corso Roma gatvėje uždraudė vaikščioti su maudymosi kostiumėliu ar nuoga krūtine. Be to, į savivaldybės įstaigas bus neįleidžiami asmenys, dėvintys šortus ir aptemptus marškinėlius be rankovių.

Mero potvarkis galios iki 2025 m. rugsėjo 30 d.

Nesilaikantiems taisyklių gresia baudos nuo 25 iki 125 eurų.

Čikaga, birželio 3 d. (AFP-ELTA). „Facebook“ savininkė bendrovė „Meta“ antradienį paskelbė apie 20 metų branduolinės energijos tiekimo sutartį su JAV bendrove „Constellation Energy“, pagal ją „Meta“ gaus elektrą iš Ilinojaus valstijoje esančios atominės elektrinės.

Ši investicija yra naujausias didžiųjų technologijų sektoriaus žingsnis siekiant patenkinti didėjantį elektros energijos poreikį dirbtinio intelekto (DI) darbui: „Microsoft“, „Google“ ir „Amazon“ taip pat gręžiasi į branduolinę energiją kaip energijos šaltinį.

Pagal šį susitarimą neįvardyto dydžio „Meta“ investicijos pakeis valstijos vyriausybės subsidijas, kuriomis nuo 2027 m. bus išlaikoma „Clinton Clean Energy Center“ veikla, taip suteikiant šiam objektui svarbų finansinį išgyvenimo šaltinį.

Projektas, kuris suvartos visą elektrinės pagamintą energiją, užtikrins 1 121 megavato galios branduolinės energijos tiekimą „Meta“ regioninėms operacijoms ir 30 megavatų galia papildys elektros energijos tinklą, teigė bendrovė.

„Žvelgdami į savo ateities energijos poreikius, susijusius su DI plėtra, pripažįstame didžiulę branduolinės energijos vertę užtikrinant patikimą ir tvirtą elektros tiekimą“, – sakoma „Meta“ pranešime.

Šis žingsnis žengtas technologijų bendrovėms stengiantis užsitikrinti stabilius švarios energijos šaltinius, kad galėtų maitinti daug energijos naudojančius DI duomenų centrus.

Branduolinė energija vėl sulaukia susidomėjimo, nes vyriausybės ir privačios bendrovės ieško patikimos, anglies dioksido neišskiriančios energijos, kad galėtų įgyvendinti klimato tikslus ir patenkinti didėjantį elektros energijos poreikį duomenų centrams ir DI veiklai.

Tarptautinės energetikos agentūros TATENA duomenimis, prognozuojama, kad iki 2030 m. duomenų centrų suvartojamos elektros energijos kiekis išaugs daugiau nei dvigubai, todėl, esant vis platesniam DI naudojimui, kyla didelių iššūkių užtikrinant reikiamą energijos kiekį.

Briuselis, birželio 3 d. (AFP-ELTA). NATO pakvietė Ukrainą į Aljanso viršūnių susitikimą birželio pabaigoje. Jis galįs patvirtinti, „kad Ukraina bus su mumis Hagoje“, agentūrai AFP antradienį sakė NATO atstovas. NATO viršūnių susitikimo darbotvarkė bus paskelbta „tinkamu laiku“, pridūrė jis.

Pastaruoju metu buvo daug diskutuojama apie Ukrainos dalyvavimą viršūnių susitikime Hagoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvavo abiejuose ankstesniuose viršūnių konferencijose Vilniuje ir Vašingtone. Tačiau Aljanso generalinis sekretorius Markas Ruttė pastaruoju metu aiškiai nesakė, ar V. Zelenskis bus pakviestas į Hagą.

NATO žada Ukrainai, kad ji po karo galės tapti Aljanso nare. Tiesa, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija kritiškai vertina Kyjivo prisijungimą prie Aljanso.

V. Zelenskis sakė, kad M. Ruttė pakvietė Ukrainą į viršūnių susitikimą Hagoje pirmadienį Vilniuje vykusio viršūnio susitikimo kuluaruose. Ar Ukrainos vadovas asmeniškai dalyvaus viršūnių susitikime, nei NATO, nei jis pats neatskleidė.

NATO šalių lyderiai viršūnių susitikime Hagoje dalyvaus birželio 24–25 dienomis. Pagrindinės temos bus Rusijos karas Ukrainoje bei NATO šalių gynybos išlaidų didinimas.

Vilnius, birželio 3 d. (ELTA). Apie tai, kas trečiadienį, birželio 4-ąją, numatoma Lietuvoje, informuoja ELTA.

Kai kuriuos trečiadienio įvykius, renginius ir spaudos konferencijas anonsavo ELTA.

Kyjivas, birželio 3 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) jau trečią kartą smogė Krymo tiltui – jo povandeninės atraminės konstrukcijos jūros dugno lygyje smarkiai pažeistos. SBU apie tai pranešė „Telegrame“.

Šiai operacijai prireikė kelių mėnesių. SBU agentai padėjo sprogmenų ant nelegaliai pastatyto tilto atramų. Birželio 3 dieną, 4.44 val. buvo susprogdintas pirmasis sprogstamasis užtaisas. Civiliai gyventojai nenukentėjo.

Po vandeniu esančios atramų dalys smarkiai apgadintos dugno lygmenyje. Iš viso panaudota 1 100 kg sprogmenų (trotilo ekvivalentu).

„Tiltas faktiškai yra avarinės būklės“, – nurodė SBU. Jos vadas generolas leitenantas Vasylis Maliukas asmeniškai prižiūrėjo operaciją ir koordinavo jos planavimą.

„Dievas mėgsta trejybę, o SBU visada užbaigia tai, ką pradeda, ir niekada nesikartoja. Krymo tiltui smogėme jau du kartus – 2022 ir 2023 metais. Šiandien tęsėme tradiciją – šį kartą po vandeniu. Ukrainos teritorijoje nėra vietos jokiems neteisėtiems Rusijos statiniams. Todėl Krymo tiltas yra visiškai teisėtas taikinys, juolab kad priešas jį naudoja kaip logistikos arteriją savo kariuomenei aprūpinti. Krymas yra Ukraina, ir bet kokios okupacijos apraiškos sulauks ryžtingo mūsų atsako“, – sakė V. Maliukas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, birželio 1 d. SBU surengė unikalią specialiąją operaciją „Voratinklis“, kurios metu vienu metu buvo smogta keturioms Rusijos oro bazėms – Belajos, Diagilevo, Olenijos ir Ivanovo.

Per operaciją buvo apgadintas 41 Rusijos strateginės aviacijos orlaivis, įskaitant bombonešius A-50, Tu-95, Tu-22M3 ir Tu-160.

Prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad operaciją „Voratinklis“ Ukraina vykdė savarankiškai, be užsienio partnerių pagalbos.

SBU operacijos Rusijos teritorijoje koordinavimo centras, kaip pranešama, buvo įsikūręs netoli vieno iš Rusijos federalinės saugumo tarnybos FSB regioninių padalinių.

Vilnius, birželio 3 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos trečiadienio įvykius Lietuvoje.