Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad Seimo sprendimas nepaskirti jo siūlyto kandidato Haroldo Šinkūno į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus jį nustebino. Anot G. Nausėdos, tai buvo valdančiųjų kerštas jam. 

„Mes kartais painiojame asmeninius santykius ir vienų ar kitų frakcijų sprendimus Seime. Iš tikrųjų, mane smarkiai nustebino, neslėpsiu šito, vieno iš kompetentingiausių Lietuvos teisininkų nepatvirtinimas KT teisėju. Kitaip kaip keršto šito tikrai negaliu vertinti – juo labiau, kad balsavimas buvo slaptas, kai kas dar ir pasislėpė po anonimiškumo skraiste“, – žurnalistams Briuselyje teigė prezidentas. 

Kaip anksčiau skelbė Prezidentūra – balsavęs prieš H. Šinkūno skyrimą Seimas bandė atsiteisti dėl anksčiau G. Nausėdos vetuotų, „čekutininkams“ palankių Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų. 

Visgi, politiniuose kuluaruose kalbama, kad prezidento teiktą kandidatą valdantieji atmetė dėl G. Nausėdos išsakytos kritikos sprendimui į KT teisėjus siūlyti partijos narį Julių Sabatauską. Šalies vadovas tai vadino politizavimu.

Savo ruožtu prezidentas sako pykčio ant socialdemokratų nelaiko ir žada artimiausiu metu susitikti su socialdemokratų lyderiu M. Sinkevičiumi. 

„Sprendimas buvo padarytas, aš tikrai dėl to nedarau tragedijos, kad čia jau įvyko kažkokia pasaulio pabaiga. Ketinu artimiausiu metu susitikti su partijos pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi, bet ne dėl to, kad išlieti savo nuoskaudas, o tiesiog pasikalbėti apie dabartinę politinę padėtį, Vyriausybės reikalus, ministrų paskyrimus, koalicijos ateitį ir manau, kad tokios diskusijos turėtų būti reguliarios, beje jos jau yra įvykusios praeityje“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas. 

ELTA primena, kad antradienį Seimas slaptu balsavimu paskyrė Julių Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas H. Šinkūnas nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo.

Prezidentas neatmeta, kad dar kartą teiks H. Šinkūno kandidatūrą Seimui.

Vašingtonas, spalio 23 d. (ELTA).  JAV trečiadienį paskelbė naujas sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, signalizuodamos apie naują posūkį prezidento administracijos taktikoje karui Ukrainoje užbaigti. Nors Donaldas Trumpas jų svarbą vadina „milžiniška“, ekspertai neturi vieningos nuomonės, ar šios sankcijos privers Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną derėtis, tačiau sutaria, kad jų veiksmingumas priklausys nuo to, kiek griežtai JAV jas taikys, rašo „The Guardian“.

„Bloomberg“ duomenimis, sankcijų taikinyje atsidūrusios „Rosneft“ ir „Lukoil“ yra dvi didžiausios naftos bendrovės Rusijoje, kurių pardavimai užsienyje sudaro beveik pusę Rusijos žaliavinės naftos eksporto, o mokesčiai iš energetikos pramonės, pasak „The Guardian“, sudaro apie ketvirtadalį Rusijos biudžeto.

Amerikos paskelbtos sankcijos apima viso „Rosneft“ ir „Lukoil“ turto JAV įšaldymą ir draudimą visoms JAV bendrovėms vykdyti bet kokią veiklą su šiomis dviem Rusijos naftos milžinėmis. Priemonių paketas taip pat apima sankcijas dešimtims jų dukterinių įmonių.

Britų dienraštis atkreipia dėmesį, kad JAV taip pat grasina taikyti antrines sankcijas užsienio finansų įstaigoms, kurios su jomis bendradarbiauja: tai galėtų būti bankai, palengvinantys Rusijos naftos pardavimą Kinijoje, Indijoje ir Turkijoje.

Ar šios sankcijos bus veiksmingos?

Pasak D. Trumpo pirmosios kadencijos metu Iždo departamente dirbusio Marshall Billingslea, būtent grasinimas imtis veiksmų prieš bankus, bendradarbiaujančius su abiem bendrovėmis, laikytinas viena iš svarbiausių trečiadienį paskelbtų ekonominio spaudimo priemonių. Jo teigimu, tai apsunkintų Rusijos žaliavinę naftą importuojančių bendrovių veiklą.

„Net jei Indijos, Kinijos ir Turkijos naftos perdirbėjai norėtų toliau pirkti, jų bankai gali pasakyti „ne“, – pažymi jis.

Užsienio reikalų tarybos (CFR) narys Thomas Grahamas galimą sankcijų poveikį vertino skeptiškiau, atkreipdamas dėmesį į Rusijos ilgametę patirtį jas apeidinėjant.

„Jei Baltieji rūmai mano, kad tai lems radikalius pokyčius Kremliaus elgesyje ar Putino politikoje, jie apgaudinėja save... Kremlius labai gerai sugeba apeiti tokias sankcijas“, – sakė jis. 

Kiti ekspertai, pasak „The Guardian“, spėja, kad dėl JAV sankcijų gali smarkiai sumažėti Rusijos naftos eksportas į pagrindine jos pirkėja pastaruoju metu buvusią Indiją, 

Energetikos analitikas Thomas O'Donnellas atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas spaudžia Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi nutraukti importą, o naujosios priemonės, pasak jo, gali šį procesą paspartinti, nes Indijos naftos perdirbimo gamykloms bus suteikta galimybė nutraukti sutartis, kurios buvo sudarytos keleriems metams į priekį.

„Galiausiai, naujųjų priemonių poveikis priklausys nuo to, kaip aktyviai JAV įgyvendins savo grasinimus finansinėms institucijoms, kurios bendradarbiauja su (šiomis dviem Rusijos naftos milžinėmis)“, – ekspertų įžvalgas apibendrina britų dienraštis, pridurdamas, kad drastiškai pakilus naftos kainoms sankcijų poveikį gali pradėti riboti D. Trumpo rinkėjams duotas pažadas nedidinti pragyvenimo išlaidų Amerikoje.

Kodėl sankcijos įvestos būtent dabar?

Britų dienraštis pažymi, kad nauji ekonominiai apribojimai „Rosneft“ ir „Lukoil“ bendrovėms yra pirmosios sankcijos, kurias JAV įvedė Rusijai nuo D. Trumpo grįžimo į prezidento postą sausio mėnesį.

Šią savaitę JAV prezidentas, kurio vieša laikysena karo Ukrainoje atžvilgiu daug kartų keitėsi, staiga atšaukė planus dalyvauti planuotame antrajame susitikime su Vladimiru Putinu Budapešte, nes, pasak žiniasklaidos pranešimų, jo administracija buvo nusivylusi Rusijos pusės nustatytomis susitikimo sąlygomis. 

„Kiekvieną kartą, kai kalbuosi su Vladimiru, mūsų pokalbiai vyksta gerai, bet jie niekur neveda“, – savo nusivylimo neslėpė JAV prezidentas.

„Atsižvelgdamas į prezidento Putino nenorą nutraukti šį beprasmį karą, Iždo departamentas įveda sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, kurios finansuoja Kremliaus karo mašiną“, – teigiama JAV Iždo departamento sekretoriaus Scotto Bessento pareiškime.

„Prezidentas Putinas nesėdo prie derybų stalo sąžiningai ir atvirai, kaip mes tikėjomės“, – sakė S. Bessentas.

„The Guardian“ nurodo, kad D. Trumpą žengti šį žingsnį, kuriam ilgai priešinosi nepaisydamas Kongreso spaudimo, privertė būtent Kremliaus nenoras keisti savo poziciją dėl karo Ukrainoje, o kartu ir nuoseklios europiečių pastangos įkalbėti JAV prezidento administraciją imtis panašių sankcijų.

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Varėnos rajone melioracijos griovyje trečiadienį rastas žmogaus kūnas, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

PAGD duomenimis, 13.13 val. gautas pranešimas, kad Jakėnų seniūnijoje, Puodžių kaime, reikalinga pagalba iš melioracijos griovio ištraukti žmogaus kūną. 

Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, rankinio inventoriaus pagalba kūnas ištrauktas į krantą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) pranešus apie naujas sankcijas rusų naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad toks Vašingtono sprendimas yra stiprus smūgis Rusijai.

„Tai yra daug stipriau, negu retorika. Taip, retorika pastaruoju metu iš JAV administracijos buvo gerokai griežtesnė Putino atžvilgiu. Tačiau šis sprendimas, mano nuomone, yra game changer‘is (liet. keičiantis situaciją veiksnys – ELTA). Jau matome pasekmes, jau matome kai kurių valstybių, tokių kaip Indija, prisitaikymą prie JAV sprendimo. Matome ir akcijų rinkų reakcijas, jos dar tik pradinės. Neabejoju, kad netrukus prasidės isterinės reakcijos iš Kremliaus – to tikrai būtų galima laukti“, – ketvirtadienį, prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybos posėdžiui, žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

„Bet anksčiau ar vėliau jie turi suprasti vieną paprastą tiesą – kad tai yra labai stiprus smūgis Rusijos ekonomikai, pridėkime dar 19-ąjį sankcijų paketą, dėl kurio šįryt taip pat buvo susitarta“, – dėstė jis.

Pasak G. Nausėdos, Rusijos ekonominė padėtis jau yra prasta, todėl naujos sankcijos suduos dar vieną papildomą smūgį.

„Aš manau, kad jiems tikrai reikės rimtai susimąstyti, kokia perspektyva jų laukia. Galima, žinoma, ignoruoti realybę, bet net ir tokie veikėjai kaip Putinas ilgą laiką ignoruoti realybės negalės, kai tai pradės liesti kiekvieną Rusijos žmogų ir liesti labai skaudžiai“, – pridūrė šalies vadovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“.

Sankcijos aprėpia viso bendrovių turto JAV įšaldymą ir draudimą visoms JAV bendrovėms vykdyti bet kokią veiklą su šiomis dviem Rusijos naftos milžinėmis.

Europos Sąjunga (ES) taip pat įvedė 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriuo siekiama apriboti Maskvos pajamas iš naftos ir dujų.

Bendrija metais – iki 2027 m. pradžios – paankstino ir suskystintų gamtinių dujų importo iš Rusijos draudimą.

Be to, blokas į juodąjį sąrašą įtraukė dar daugiau nei 100 tanklaivių iš vadinamojo Maskvos „šešėlinio laivyno“, kurį sudaro senstantys laivai, ir įvesta kontrolė šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų kelionėms.

Briuselis, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris ketvirtadienį įspėjo, kad blokuos planus dėl naujos 140 mlrd. eurų paskolos Ukrainai iš įšaldyto Rusijos turto, jei jo šalis negaus tinkamų garantijų iš ES partnerių.

Briuselyje susirinkę ES vadovai siekia preliminariai pritarti „reparacijų paskolai“, kuria siekiama išlaikyti Kyjivo finansų gyvybingumą, tebesitęsiant karui su Rusija.

ES vykdomoji valdžia pasiūlė sudėtingą schemą, pagal kurią Ukraina grąžintų pinigus tik tada, kai Rusija atlygins padarytą žalą.

Belgija, kurioje esančioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“ laikoma didžioji dalis pinigų, pareikalavo garantijų, kad visa likusi ES dalysis bet kokia atsakomybe, jei Rusija kreipsis į teismą.

B. De Weveris nustatė tris savo vyriausybės raudonas linijas prieš pritariant paskolai: rizikos pasidalijimas, garantijos ir pažadai, kad kitos šalys ims naudoti jose įšaldytą Rusijos turtą.

„Noriu visapusiško rizikos pasidalijimo, nes rizika yra didelė. Mes patirsime milžiniškų pretenzijų“, – sakė B. De Weveris žurnalistams, atvykęs į aukščiausiojo lygio susitikimą. – Norime garantijų, kad, jei pinigus reikės grąžinti, prisidės visos valstybės narės.“

„Jei šie trys reikalavimai, kurie, manau, yra visiškai pagrįsti, bus įvykdyti, tada galėsime eiti į priekį, –  pridūrė jis. – Jei ne, padarysiu viską, kas mano galioje, Europos lygmeniu, taip pat nacionaliniu lygmeniu, politiškai ir teisiškai, kad sustabdyčiau šį sprendimą.“

Pareigūnai tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus gautas preliminarus leidimas Europos Komisijai parengti oficialų teisinį pasiūlymą dėl paskolos.

ES ir Ukrainos pareigūnai teigia, kad šios lėšos yra gyvybiškai svarbios Kyjivui kovojant su Rusija ir galėtų finansuoti šalį dar mažiausiai dvejus metus.

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda sako nenorintis daryti apibendrinimų apie pirmąjį Ingos Ruginienės vadovaujamo Ministrų kabineto darbo mėnesį, tačiau pozityviai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžetą.

„Iš vieno mėnesio spręsti apie veiklos stilių būtų gana sudėtinga. Turbūt svarbiausias dalykas, ką padarė Vyriausybė, tai pateikė 2026 m. biudžetą. Mano manymu (...), tai yra adekvatus, geras biudžetas, atliepiantis socialinius lūkesčius. Suprantu, ne visų visuomenės grupių, bet, pvz., senjorų lūkesčius atliepia“, – Briuselyje žurnalistams komentavo G. Nausėda.

Anot šalies vadovo, pateiktas biudžetas tenkina ir jo paties lūkesčius dėl krašto apsaugai numatytų lėšų. Jo teigimu, tai atitinka Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą skirti krašto apsaugai 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (VGT).

„Laukia darbas ateinančiais metais. Pagaliau, laukia darbas iki šito biudžeto priėmimo – apginti šitą biudžetą. Taip kad biudžetas pateiktas, darbai yra daromi. (...) Nepaisant visų perturbacijų su atskirais ministrais, startas yra padarytas, bet gilesnius ir apibendrinančius vertinimus būtų labai naivu daryti būtent dabar, praėjus mėnesiui nuo veiklos pradžios“, – tvirtino prezidentas.

Tuo metu kalbėdamas apie ministrę pirmininkę, Lietuvos vadovas gyrė I. Ruginienės energingumą.

„Premjerė yra energinga, premjerė tikrai linkusi darytis sprendimus, jeigu yra įsitikinusi, kad juos reikia daryti“, – sakė G. Nausėda.

Biudžeto projektas Seimui buvo pateiktas antradienį ir iki gruodžio bus svarstomas parlamento komitetuose, pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).

Iki lapkričio 10 d. kiti Seimo komitetai BFK teiks siūlymus dėl biudžeto projekto, tuomet lapkričio 25 d. parlamento salėje numatytas pirmasis projekto svarstymas.

Valstybės biudžetas parlamente bus svarstomas dviem stadijomis – antrasis svarstymas turėtų įvykti iki gruodžio 9 d., paskutinis balsavimas dėl valstybės biudžeto projekto turėtų įvykti iki gruodžio 23 dienos.

Siūlymus biudžetui gali teikti piliečiai ir kitos suinteresuotos grupės, Seimo nariai, išvadas dėl projekto iki lapkričio 7 d. pateiks Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas.

Po priėmimo Seime valstybės biudžeto projektą per 10 dienų turi pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

ELTA primena, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai finansuoti numatyta 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų.

(papildyta poteme)

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė padarė tokių klaidų, kurios negalėjo neturėti pasekmių, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Dovilė Šakalienė turi labai nemažai gerų savybių ir pajudino dalykus, kurie anksčiau stovėjo, nes buvo daugiau plepama negu dirbama. Tačiau, kai kurios jos klaidos negalėjo neturėti pasekmių“, – žurnalistams Briuselyje teigė G. Nausėda.

„Vakar norėjau įsitikinti, kad premjerė tikrai nemato galimybės dirbti su ministre ir tai buvo tas stimulas, kad sprendimai sekė iš karto po to. Diskusijų ilgų nebuvo, tai buvo 10–15 minučių reikalas“, – akcentavo šalies vadovas. 

Prezidento teigimu, D. Šakalienės daromos klaidos prasidėjo nuo klausimų sukėlusio buvusio Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus Elegijaus Paulavičiaus atleidimo. Be to, pasak jo, pastaruoju metu emocinis fonas Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) buvo peržengęs normalumo ribas.

„Tai prasidėjo jau nuo Paulavičiaus nušalinimo laikų. Visa tai buvo galima padaryti labai civilizuotu būdu. Žmogus, išdirbęs visą kadenciją, dirbęs pakankamai sėkmingai, turėjo teisę oriai pabaigti savo darbą“ – tikino G. Nausėda.

„Po to mes matėme kitų emocinių reakcijų, kurios rodo, kad emocinis fonas KAM buvo pakilęs į aukštesnį nei normalaus lygį. Suprasdamas, kad premjerei su krašto apsaugos ministre reikia dirbti kiekvieną dieną (...), kiekvienos darbo dienos su ministru, kuriuo tu nepasitiki, kurio tu nekvieti į posėdžius, nuo kurio slepi informaciją – tai yra nenormalu. Aš, kaip valstybės vadovas, negaliu leisti, kad Vyriausybės darbas būtų dezorganizuotas“, – pabrėžė jis.

Kandidatams kels kompetencijos ir skaidrumo reikalavimus

Tuo metu kalbėdamas apie reikalavimus galimiems kandidatams į krašto apsaugos ministrus, prezidentas iš jų tikisi kompetencijos bei visiško skaidrumo. 

„Tikrai neturime laiko ministru paskirti žmogų, kuris pradės mokytis dirbti ir bandys susipažinti su KAM. Tik ne dabar, kai vyksta lemtingos diskusijos dėl gynybos biudžeto, biudžeto apskritai, kur tikrai bus mėginimų tampyti antklodę į šalis ir tampyti nuo gynybos biudžeto – negalime šito leisti. Ministras turi nuo pat pirmos dienos įsitraukti į šitas diskusijas ir šventai ginti gynybos biudžetą, nes tai yra Lietuvos saugumo biudžetas“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Žmogus turi nekelti absoliučiai jokių abejonių dėl savo sąlyčio su verslo įmonėmis. Pinigai yra didžiuliai, interesai yra milžiniški (...) Žmogus turi turėti stuburą atsispirti visoms pagundoms ir dirbti Lietuvai“, – pabrėžė jis. 

Eltos šaltinių duomenimis vienas iš realiausių kandidatų pakeisti D. Šakalienę yra šiuo metu viceministro pareigas KAM einantis Karolis Aleksa.

Trečiadienį prezidentas G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo atleido D. Šakalienę iš krašto apsaugos ministrės pareigų.

Teikimą dėl atleidimo šalies vadovui įteikė premjerė I. Ruginienė. Tokį sprendimą Vyriausybės vadovė priėmė po to, kai tarp jos ir D. Šakalienės kilo trintys dėl gynybos finansavimo klausimų.

Kol kas laikinai vadovauti KAM pavesta vidaus reikalų ministrui Vladislavui Kondratovičiui.

Vilnius, spalio 23 d (ELTA). Žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupei  „ Akola group“ priklausančios agroverslo „Linas Agro“ subgrupės įmonės Baltijos šalyse pernai grynąjį pelną augino 2,7 karto – iki 19,4 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 31,7 mln. eurų ir buvo 58 proc. didesnis nei 2023–2024 finansiniais metais. 

Tuo metu įmonių neaudituotos konsoliduotos pajamos Baltijos šalyse siekė 805 mln. eurų. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, kai pajamos siekė 826 mln. eurų, jos sumažėjo 3 proc.

Trąšų pardavimo apimtys tonomis Baltijos šalyse išaugo arti trečdalio, o augalų apsaugos priemonių ir mikroelementų pardavimų pajamos ūgtelėjo beveik dešimtadaliu. 

Bendrovės teigimu, įmonių finansiniams rezultatams įtakos turėjo kryptį iš nuostolingo į pelningą pakeitęs verslas Latvijoje ir žymiai sumažinti nuostoliai Estijoje.

„Nemažai įtakos išaugusiems rezultatams turėjo „Linas Agro“ bendrovių veikla Latvijoje ir Estijoje: didėjo abiejų bendrovių pardavimo pajamos – 17 proc. Estijoje ir 16 proc. Latvijoje. Be to, Latvijoje mūsų veikla iš nuostolingos tapo pelninga, o Estijoje ankstesniais finansiniais metais buvusį daugiau negu 3,6 mln. eurų nuostolį pavyko sumažinti iki minimalaus“, – pranešime teigė „Linas Agro“ generalinis direktorius Jonas Bakšys.

Anot jo, 2024–2025 finansiniais metais sėkmingai vyko prekyba grūdais, taip pat pašarų komponentais, sojos rupiniais, aliejais.

„Praėjusiais finansiniais metais supirkome šiek tiek mažiau grūdų nei anksčiau, rapsų – 20 proc. mažiau, tiesa, jų kokybė ir aliejingumas buvo itin geri. Daugiausia supirktų bei realizuotų kviečių sudarė antros ir trečios klasės grūdai, ekstra kokybės kviečių pasiūla buvo nedidelė, iššūkių kilo dėl kviečių saiko svorio – t. y. smulkesnių grūdų“, – sakė bendrovės vadovas. 

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Ketvirtadienį ryte iš Vilniaus į Antaliją skridęs orlaivis „Airbus A320–232“ dėl techninių kliūčių apsisuko ir grįžo atgal. Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, orlaivis buvo pakeistas kitu ir išskrido iš Vilniaus oro uosto (VNO).

Pirmasis orlaivis iš VNO pakilo apie 5.36 val. Kaip rodo orlaivių stebėjimo interneto svetainės „Flightradar24“ duomenys, lėktuvas suko ratus ties Maišiagala ir 7.21 val. grįžo atgal į sostinės oro uostą. 

„Skrydis X98523 Vilnius–Antalija dėl techninių kliūčių apsisuko ir 07:21 val. nusileido Vilniaus oro uoste“, – Eltai teigė Lietuvos oro uostų atstovė Agnė Šaltenytė. 

„Orlaivis buvo pakeistas kitu, jis iš Vilniaus oro uosto išvyko 08:52 val.“, – pridūrė ji.

Abu užsakomuosius skrydžius vykdo aviakompanija „Avion Express“.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė padarė tokių klaidų, kurios negalėjo neturėti pasekmių, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Dovilė Šakalienė turi labai nemažai gerų savybių ir pajudino dalykus, kurie anksčiau stovėjo, nes buvo daugiau plepama negu dirbama. Tačiau, kai kurios jos klaidos negalėjo neturėti pasekmių“, – žurnalistams Briuselyje teigė G. Nausėda.

„Vakar norėjau įsitikinti, kad premjerė tikrai nemato galimybės dirbti su ministre ir tai buvo tas stimulas, kad sprendimai sekė iš karto po to. Diskusijų ilgų nebuvo, tai buvo 10–15 minučių reikalas“, – akcentavo šalies vadovas. 

Prezidento teigimu, D. Šakalienės daromos klaidos prasidėjo nuo klausimų sukėlusio buvusio Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus Elegijaus Paulavičiaus atleidimo. Be to, pasak jo, pastaruoju metu emocinis fonas Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) buvo peržengęs normalumo ribas.

„Tai prasidėjo jau nuo Paulavičiaus nušalinimo laikų. Visa tai buvo galima padaryti labai civilizuotu būdu. Žmogus, išdirbęs visą kadenciją, dirbęs pakankamai sėkmingai, turėjo teisę oriai pabaigti savo darbą“ – tikino G. Nausėda.

„Po to mes matėme kitų emocinių reakcijų, kurios rodo, kad emocinis fonas KAM buvo pakilęs į aukštesnį nei normalaus lygį. Suprasdamas, kad premjerei su krašto apsaugos ministre reikia dirbti kiekvieną dieną (...), kiekvienos darbo dienos su ministru, kuriuo tu nepasitiki, kurio tu nekvieti į posėdžius, nuo kurio slepi informaciją – tai yra nenormalu. Aš, kaip valstybės vadovas, negaliu leisti, kad Vyriausybės darbas būtų dezorganizuotas“, – pabrėžė jis.

Trečiadienį prezidentas G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo atleido D. Šakalienę iš krašto apsaugos ministrės pareigų.

Teikimą dėl atleidimo šalies vadovui įteikė premjerė I. Ruginienė. Tokį sprendimą Vyriausybės vadovė priėmė po to, kai tarp jos ir D. Šakalienės kilo trintys dėl gynybos finansavimo klausimų.

Kol kas laikinai vadovauti KAM pavesta vidaus reikalų ministrui Vladislavui Kondratovičiui.