Vilnius, spalio 8 d. (ELTA). Savivaldybėms nuogąstaujant dėl mažėjančio finansavimo Kelių plėtros ir priežiūros programai (KPPP), ministrė pirmininkė Inga Ruginienė teigia suprantanti regionų poreikius ir tikina, jog Vyriausybė ieško galimybių valstybės biudžete gausiau finansuoti kelius.

„Ieškome galimybių, į kelius tikrai turės būti investuota – suprantame regionų poreikį“, – trečiadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Anot jos, finansavimas keliams yra ne tik esminis savivaldybių prioritetas, bet turėtų būti ir Vyriausybės prioritetas, kadangi kelių infrastruktūra glaudžiai susijusi su saugumu.

„Tai šiek tiek siejasi ir su krašto apsauga bei gynybiniais poreikiais, nes suprantame, kad yra tam tikrų strateginių kelių – dėl mobilizacijos, evakuacijos. Vyriausybės dėmesys šiose vietose turės būti didesnis“, – aiškino premjerė.

Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius antradienį teigė, kad nors koalicijoje ieškoma būdų kitąmet didinti kelių finansavimą – KPPP bei Valstybinio kelių fondo lėšas – visgi gali būti, kad jis išliks panašiame lygyje. 

Tai, politiko teigimu, susiję su nauja lėšų paskirstymo proporcija valstybiniams ir savivaldybių keliams.

Apie tai, kad kitais metais kelių finansavimui lėšų gali būti numatyta mažiau nei anksčiau, praėjusią savaitę kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) bei „Lietuvos kelių“ atstovai. 

Seimas pavasarį pritarė nuo 2026-ųjų steigti Valstybinį kelių fondą, kurį kitąmet turėtų sudaryti apie 200 mln. eurų, o dar po metų ši suma galėtų augti iki 400 mln. eurų.

Į fondą kasmet po 60 mln. eurų ketinama surinkti iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, po 30 mln. eurų – iš baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, kelių mokesčių nesumokėjimą bei pajamų, gautų už konfiskuotas transporto priemones.

23 mln. eurų kasmet būtų surinkta iš mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones, o likusios lėšos – iš valstybės biudžeto, taip pat – iš elektroninės kelių rinkliavos, vadinamojo e-tollingo.

Pernai gruodį parlamento priimtame 2025 m. valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso buvo skirta 804 mln. eurų, iš kurių 583,2 mln. eurų skirti KPPP. Dar 59,1 mln. eurų kariniam mobilumui skiriama iš Gynybos fondo, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.

Anksčiau premjerė I. Ruginienė yra teigusi, kad Vyriausybė Seimui valstybės biudžeto projektą pateiks laiku – iki spalio 17 d.

Biudžeto projektas po pateikimo Seime svarstomas dviem stadijomis.

(papildymai visame tekste, dar papildysime)

Vilnius, spalio 8 d. (ELTA). Premjerė Inga Ruginienė sako, kad, siekiant spręsti situaciją kultūros bendruomenėje, ji neketina imtis dar vienų ministerijų mainų. Vyriausybės vadovė su „Nemuno aušros“ atstovais dėl naujojo kandidato į kultūros ministrus žada kalbėtis kitą savaitę.

„Mano pagrindinė misija išlaikyti stabilumą Vyriausybėje. Tai nepradėsiu žaidimų su ministerijų mainais, nes man atrodo šiandien kritiškai svarbu susikoncentruoti ties tais tikslais, kuriuos esame išsikėlę Vyriausybės programoje. Tą aktyviai ministerijos šiandien dirba ir kiekvieną savaitę pateikia savo rezultatus. Tai nepradėsime šitų žaidimų“, – po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Politikė kartojo, kad „Nemuno aušra“ jai dar nėra pateikusi potencialaus kandidato į Kultūros ministerijos vadovo postą. Kada tokia pavardė turėtų atsirasti, konkretaus termino taip pat nėra, nurodė ji.

Pasak socialdemokratės, su „aušriečiais“ dėl galimo naujo kandidato ketinama kalbėtis kitą savaitę. Vis tik, pabrėžė I. Ruginienė, naujojo kandidato pavardė nebus teikiama tvirtinti automatiškai.

„Nebus taip, kad pateikus pavardę tas žmogus automatiškai taps ministru. Ačiū, vieną kartą pabandėme, antrą kartą šito proceso nenoriu. Tai jeigu yra tikrai rimtas kandidatas, tai tikrai norėčiau jį išbandyti ir tai kitą savaitę diskutuosime su pačia „Nemuno aušra“. Ir jeigu kandidatas parodys, kad jis tikrai gali dirbti, kad jis gali kultūros bendruomenę pritraukti ir dirbti už, bet ne prieš – tuomet nematau jokių problemų, kad tas žmogus negalėtų tapti ministru“, – pažymėjo ji.

Vilnius, spalio 8 d. (ELTA). Premjerė Inga Ruginienė sako, kad daugeliui ministerijų pavyko sumažinti savo išlaidas. Pasak jos, kelios ministerijos vis dar susiduria su iššūkiais, tačiau aktyviai dirbama šiuo klausimu. 

„Kelios ministerijos susiduria su sunkumais, bet dirba efektyviai su Finansų ministerija ir, manau, tą tikslą pasieks. Bet didžioji dalis ministerijų tą tikslą pasiekė ir labai džiaugiuosi, kad išpildė mūsų norą, kad šitie nukirpimai bus ne iš atlyginimų, bet iš tam tikrų eilučių, kurių galbūt šiai dienai galime atsisakyti“, – trečiadienį Prezidentūroje žurnalistams komentavo I. Ruginienė.

Ministrė pirmininkė akcentavo, jog sutaupytos lėšos bus skiriamos Vyriausybės tikslams įgyvendinti.

„Mūsų tikslas dabar yra darbo užmokestis, išlaikyti geriausius specialistus viešajame sektoriuje ir jų socialines garantijas. Tikslas yra daryti sprendimus, kad gyventojams būtų oresnės sąlygos gyventi. Dėl to atsirado elektros kainų reguliavimas ir tos pačios pensijos senjorams, minimali alga ir, be abejo, saugumas ir gynyba. Tai visos sutaupytos lėšos keliaus tų tikslų įgyvendinimui“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Pagal Vyriausybės patvirtintą 2026-2028 metų biudžeto projekto rengimo planą, visoms ministerijoms, išskyrus Krašto apsaugos, iškeltas tikslas nuo kitų metų po 5 proc. susimažinti išlaidas, taip prisidedant prie didesnio gynybos finansavimo.

Ministerijos įpareigotos peržiūrėti išlaidas administracinėms reikmėms, informacinėms technologijoms, kitoms viešųjų pirkimų būdu planuojamoms pirkti prekėms ir paslaugoms.

(papildysime)

Vilnius, spalio 8 d. (ELTA). Premjerė Inga Ruginienė sako, kad siekiant spręsti situaciją kultūros bendruomenėje ji neketina imtis dar vienų ministerijų mainų.

„Mano pagrindinė misija išlaikyti stabilumą Vyriausybėje. Tai nepradėsiu žaidimų su ministerijų mainais, nes man atrodo šiandien kritiškai svarbu susikoncentruoti ties tais tikslais, kuriuos esame išsikėlę Vyriausybės programoje. Tą aktyviai ministerijos šiandien dirba ir kiekvieną savaitę pateikia savo rezultatus. Tai nepradėsime šitų žaidimų“, – po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Paryžius, spalio 8 d. (dpa-ELTA). Atsistatydinęs Prancūzijos premjeras Sébastienas Lecornu po pirmųjų pokalbių su partijomis tikisi, kad vyriausybės krizė bus išspręsta be naujų rinkimų.

Yra bendras noras iki metų pabaigos priimti biudžetą, sakė jis trečiadienį Paryžiuje. Tai esą tolina perspektyvą paleisti parlamentą.

Dabar S. Lecornu dėl krizės sprendimo tarsis su socialistais. Jis ketina susitikti su kairiosios stovyklos partijomis, „jog pažiūrėtų, kokių nuolaidų jos reikalauja iš kitų politinių grupių, kad užtikrintų šį stabilumą, ir kokių nuolaidų jos pasirengusios daryti pačios, nes aš supratau, kad ir jos norėtų, kad Prancūzija dar šiais metais priimtų biudžetą“.

Prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį atsistatydinusiam premjerui pavedė iki trečiadienio vakaro su partijomis tartis dėl išeities iš krizės. S. Lecornu teigė esąs įsitikinęs, kad jam tai pavyks.

„Akivaizdu, kad šis sunkus laikas, ši krizė yra ir atsakomybės laikas. Per jį tikiuosi rasti virtinę sprendimų, kuriuos šįvakar galėsiu pristatyti valstybės vadovui“, – sakė S. Lecornu.

S. Lecornu atsistatydino praėjus vos 14 valandų po to, kai paskelbė savo naujosios vyriausybės sudėtį ir popiet turėjo surengti pirmąjį kabineto posėdį. 

27 dienas trukusi premjero S. Lecornu kadencija buvo trumpiausia iš visų vyriausybės vadovų, kada nors dirbusių šiuolaikinėje Prancūzijoje.

Vilnius, spalio 8 d. (ELTA). Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ pranešė Kaune įrengusi vieną lėto ir dvi greito elektromobilių įkrovimo stoteles.

„Nors elektromobilių skaičius Lietuvos keliuose neauga taip stipriai, mes ir toliau ieškome būdų, kaip skatinti vairuotojus rinktis žaliąjį transportą“, – pranešime teigia „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis.

Naujos elektromobilių stotelės įrengtos Pramonės prospekte ir netoli išvažiavimo iš miesto, šalia automagistralinio kelio Kaunas–Vilnius. Jose, anot bendrovės, vienu metu galima įkrauti 6 automobilius.

Bendrovės teigimu, greito (120 kW) įkrovimo stotelėse vairuotojai, priklausomai nuo elektromobilių specifikacijos, transporto priemones galės įkrauti trumpiau nei per pusvalandį. 

Iš viso „Enefit“ Lietuvoje yra įrengusi daugiau nei 290 elektromobilių įkrovimo stotelių.

Vilnius, spalio 8 d. (ELTA). Ketvirtadienį automagistralėje Vilnius–Panevėžys, ties Bukiškių viaduku, pradedami remonto darbai. Jų metu šiame automagistralės ruože bus įvesti laikini eismo ribojimai.

Kaip pranešė valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“, eismo ribojimai įsigalios nuo ketvirtadienio ir truks iki pat rugsėjo galo.

Pasak jos, spalio 9–10 dienomis nuo 20.00 iki 24.00 val. eismas bus ribojamas lėtėjimo ir pirmoje eismo juostoje, o nuo 24.00 iki 4.00 val. – antroje eismo juostoje.

Spalio 13–14 d. prasidės dangos asfaltavimo darbai, todėl nuo 20.00 iki 1.00 val. eismas bus ribojimas lėtėjimo ir pirmoje eismo juostose, o nuo 1.00 iki 6.00 val. eismas ribojamas antroje eismo juostoje.

Spalio 14-ąją planuojama pradėti planinius deformacinių pjūvių ardymo ir naujų pjūvių įrengimo darbus, darbų metu spalio 14–22 m. eismas bus apribotas lėtėjimo ir puse pirmos eismo juostos.

Spalio 22–30 d. ribojimai kelsis į kitą važiuojamąją dalį, bus apribota antroji ir pusė pirmos eismo juostos.

Darbų metu bus pakeisti susidėvėję viaduko deformaciniai pjūviai ir viršutinis asfalto sluoksnis. 

Vykdant deformacinių pjūvių ardymo ir įrengimo darbus, eismas Panevėžio kryptimi vyks dviem susiaurintomis eismo juostomis. 

Bendrovė pažymi, kad darbų grafikas gali keistis dėl oro sąlygų ar kitų nenumatytų aplinkybių vykdant rangos darbus. 

Paryžius, spalio 8 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen trečiadienį pareiškė, kad blokuos visus bet kokios naujos vyriausybės veiksmus, taip dar pagilindama šalyje susidariusią politinę aklavietę.

„Aš balsuosiu prieš viską“, – sakė kraštutinių dešiniųjų triskart kandidatė į prezidentus.

Ji pakartojo raginimą prezidentui Emmanueliui Macronui „rimtai apsvarstyti“ galimybę paleisti parlamentą ir paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimus arba „netgi pačiam atsistatydinti“.

„Šiandien mūsų politinių lyderių problema yra ta, kad jie sėda ant žirgo ne tam, kad kur nors nujotų, o tam, kad surengtų rodeo, – sakė 57 metų M. Le Pen galvijų mugėje centrinėje Prancūzijoje. – Jų idėja: „kiek ilgai galiu išsilaikyti balne, kol žirgas bando mane numesti?“

Prancūzija įstrigo politinėje aklavietėje nuo tada, kai E. Macronas praėjusiais metais surizikavo surengti pirmalaikius rinkimus, tikėdamasis, kad jie sustiprins jo valdžią, bet viskas baigėsi tuo, kad parlamentas nebeturi aiškios daugumos, o kraštutiniai dešinieji gavo daugiau vietų.

Nuo to laiko parlamentas nušalino du ministrus pirmininkus, kilus ginčui dėl kitų metų griežto taupymo biudžeto. 

Trečiasis, Sebastienas Lecornu, atsistatydino pirmadienį po kritikos dėl naujos jo kabineto sudėties. Tačiau E. Macrono prašymu jis liko dirbti iki trečiadienio vakaro, paskutinį kartą bandydamas rasti išeitį iš aklavietės.

Pats E. Macronas, kuris pirmą kartą buvo išrinktas 2017 metais, ne kartą sakė, kad dirbs iki antrosios kadencijos pabaigos.

Vilnius, spalio 8 d. (ELTA). Trečiadienį Utenos apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ledo ritulininko Mindaugo Kiero mirties priežasčiai nustatyti. Atlikus teismo medicinos tyrimą gauta specialisto išvada, kad žinomas ledo ritulininkas šokdamas į vandenį patyrė sunkias galvos ir stuburo traumas ir netrukus nuskendo.

Kaip pranešė prokuratūra, nenustatyta duomenų, kad M. Kieras būtų tapęs nusikalstamos veikos auka, kad nelaimę būtų sąlygoję kitų asmenų veiksmai, o įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas.

Ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti buvo pradėtas, kai rugpjūčio 30 dieną Anykščių rajone, Šventosios upėje, ugniagesiai gelbėtojai rado garsaus sportininko kūną.

Tyrimo metu nustatyta, kad tą dieną M. Kieras su draugais ir šeima plaukė baidarėmis Šventosios upe. Kavarsko seniūnijoje sustojus pailsėti, vyras ėmė šokinėti nuo medinio bokštelio į upę. Po vieno šuolio jis išnėrė tik trumpam, vėl paniro ir srovės buvo nuneštas. Jo kūną gelbėtojai surado daugiau nei po valandą trukusių paieškų.

Ikiteisminį tyrimą atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnai, tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Miečius.

45 metų M. Kieras buvo Lietuvos ledo ritulio rinktinės treneris, anksčiau buvo jos kapitonu.

Nuo 1999 m. sportininkas atstovavo šalies rinktinei ir su ja pasaulio čempionatuose sužaidė 100 rungtynių – daugiausiai per visą šalies ledo ritulio istoriją.

Baigęs ledo ritulininko karjerą 2018 metais M. Kieras tapo treneriu. 

 

Kyjivas, spalio 8 d. (Ukrinform-ELTA). Po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo laikinai okupuoto Krymo Feodosijos mieste jau trečią dieną dega naftos terminalas.

Apie tai remdamasis palydovinių nuotraukų duomenimis pranešė platformos „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“.

„Šiandien 01.40 val. prasidėjo trečioji diena po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo, per kurį naftos bazėje kilo gaisras“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad aitrius gaisro dūmus vėjas neša už dešimčių kilometrų ir nuo jų kenčia gyventojai. Praėjusį vakarą dūmų pėdsakas driekėsi 26 kilometrus į vakarus.

Kartu pastebima, kad Rusijos okupacinė administracija Kryme apie šį incidentą vis dar tyli ir jokio nepaskelbė nepateikė.

Kaip pranešama, spalio 6 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino, kad Feodosijoje buvo sunaikintas naftos ir naftos produktų perkrovimo kompleksas.

Okupacinei Krymo administracijai ir jos kontroliuojamai žiniasklaidai buvo nurodyta iki spalio 8 d. tylėti apie išpuolį prieš naftos terminalą Feodosijoje ir kitus panašius incidentus.