Vilnius, lapkričio 12 d. (ELTA). Kultūros bendruomenei toliau nerimaujant, kad Kultūros ministerijoje gali būti „Nemuno aušros“ atstovų, naujoji ministrė Vaida Aleknavičienė toliau tikina, kad nei viceministrų, nei su šia partija susijusių asmenų jos komandoje nebus. Vis dėlto politikė nesiryžta vertinti, ar ši politinė jėga yra didžiausia problema valstybei, pabrėždama, kad šiuo klausimu norėtų išlikti neutrali.

„Aš norėčiau gal likti neutrali, nes tai yra susieta su mano darbo pozicija. Tai, žinote, jeigu aš pasakysiu, kad norėčiau, kad jų („Nemuno aušros“ – ELTA) nebūtų, sakys, „matote, kaip labai norėjo tos ministerijos“, – LRT televizijai trečiadienį sakė V. Aleknavičienė.

„Aš dirbdama ministerijoje ir savo politinėje komandoje tikrai į pokalbį nesu pakvietusi nė vieno žmogaus būtent iš šios („Nemuno aušros“ – ELTA) partijos. Visos pozicijos, dėl kurių aš kalbuosi su žmonėmis ir mes deriname, kas galėtų dirbti mano politinėje komandoje, ten tikrai nėra nė vieno žmogaus iš „Nemuno aušros“, – dėstė politikė.

Kaip skelbta, nors antradienį Seime prisiekė naujoji kultūros ministrė V. Aleknavičienė, protestuojantys kultūros bendruomenės atstovai teigia neketinantys nutraukti akcijų. Anot jų, Kultūros asamblėja virsta platesniu pilietiniu judėjimu, o bendruomenės iškelti reikalavimai dar nėra pilnai įgyvendinti – lieka neaišku, ar Kultūros ministerijoje nebus „aušriečių“ atstovų.

V. Aleknavičienė taip pat nesiryžo vertinti kultūros bendruomenės pasipriešinimo „Nemuno aušrai“, tačiau, kaip pabrėžė politikė, ji gerbia bendruomenės atvirumą ir gebėjimą susitelkti.

„Aš palaikau tą poziciją, kad kultūra moka išreikšti savo poziciją, kad jie gali tai padaryti ir kad jie parodė, kokie stiprūs jie yra. Vertinti, ar gerai, ar ne kilti prieš politikus – turbūt aš to negalėčiau net daryti, nes pati esu politikė, bet aš tikrai labai vertinu jų tą atvirumą ir gebėjimą susitelkti, kai jie mano, kad to reikia“, – LRT televizijai teigė socialdemokratė. 

Kultūros ministrė patikino bandysianti nuraminti protestuojančią bendruomenę. Pasak V. Aleknavičienės, dabar jos pagrindinis tikslas – siekti dialogo su kultūros atstovais. 

„Dabar mano pats pirmas prioritetas ir pirma veikla ir yra būtent susitikimai su kultūros bendruomenėmis, kalbėjimasis, bendro dialogo radimas. Garsiai kalbu apie tai, kad mes turėtume organizuoti turbūt ir forumą, kur visų kultūros sričių atstovai galėtų išreikšti savo mintis, nes žinome, kad šią dieną vis dėlto mes kalbame visai apie kitus dalykus“, – pabrėžė ji. 

ELTA primena, kad socialdemokratams po koalicinės sutarties pasirašymo priklausiusi Kultūros ministerija, vykdant mainus, buvo perleista „Nemuno aušrai“. Tiesa, į ministerijos vadovo postą paskirtas viešos kritikos sulaukęs „aušriečių“ atstovas Ignotas Adomavičius ministru išbuvo tik kiek ilgiau nei savaitę.

Ministerijų mainai bei paskirtas „aušrietis“ sukėlė pasipiktinimą kultūros bendruomenėje – organizuotas protestas prie Prezidentūros, įspėjamasis streikas, platinta peticija.

Vėliau, socialdemokratų taryba apsisprendė susigrąžinti Kultūros ministeriją savo atsakomybėn, tačiau naujo ministro paieškos užtruko daugiau nei mėnesį. 

Į šias pareigas nuspręsta deleguoti socialdemokratę V. Aleknavičienę.

Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė trečiadienį tikino, kad savo duotą pažadą dėl kultūros ministro ji išlaikė, paskirdama į šias pareigas bendrapartietę.

Vatikanas, lapkričio 12 d. (ELTA). Popiežius Leonas XIV trečiadienį per visuotinę audienciją šv. Petro aikštėje Vatikane priėmė supermanekenę Naomi Campbell. Pasak britų leidinio „Daily Mail“, gražuolė pontifikui įteikė „pikantišką“ dovaną.

55-erių modelis Katalikų bažnyčios vadovui padovanojo knygą pavadinimu „La Via Delle Spezie“ („Prieskonių kelias“), kurioje kalbama apie prieskonių vaidmenį mitybos istorijoje. Kodėl britė pasirinko būtent šią knygą, nežinoma.

N. Campbell vilkėjo juodą sijoną su švarku ir baltus marškinius ir avėjo aukštakulnius.

Popiežius šią savaitę priims ir daugiau pramogų pasaulio garsenybių. Savaitgalį jis Apaštališkuosiuose rūmuose turėtų susitikti su maždaug 30 Holivudo žvaigždžių, tarp jų –  su Cate Blanchett, Monica Bellucci, Chrisu Pine‘u, Viggo Mortensenu, Alison Brie ir Dave‘u Franco. Pontifikas siekia „gilinti dialogą su kino pasauliu ir išsiaiškinti, kokias galimybes meninis kūrybiškumas siūlo Bažnyčios misijai ir žmogiškųjų vertybių skatinimui“, – nurodoma Vatikano pranešime.

Vilnius, lapkričio 12 d. (ELTA). Trečiadienio vakarą Alytuje mirė automobilio partrenkta moteris. 

Kaip skelbia Policijos departamentas, trečiadienį, apie 16.20 val. Alytuje, Naujojoje gatvėje, automobilis „Mercedes Benz Sprinter“, vairuojamas piliečio (gim. 2000 m.), partrenkė ir sužalojo į gatvę išėjusią moterį (gim. 1974 m.).

Ji nuo patirtų sužalojimų mirė greitosios pagalbos automobilyje.

Berlynas, lapkričio 12 d. (DPA-ELTA). Antradienį viena partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderių sukritikavo partijos kolegas už tai, kad šie sutiko vykti į Rusiją, Vokietijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijai susiduriant su įtarimais dėl galimo šnipinėjimo ir draugiškų santykių su Kremliumi.

Keletas AfD politikų paskelbė planus šią savaitę dalyvauti simpoziume Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje. Jų planai sukėlė didelę kritikos bangą Vokietijoje, kurios santykiai su Maskva jau kurį laiką yra itin priešiški.

„Nevyniojant į vatą, neturiu supratimo, ką jie ten iš tikrųjų turėtų veikti“, – žurnalistams antradienį sakė viena AfD pirmininkių Alice Weidel.

Praėjusią savaitę aukšto rango kitų Vokietijos politinių partijų įstatymų leidėjai, įskaitant konservatorių Vokietijos žvalgybos priežiūros komiteto pirmininką, apkaltino AfD politikus šnipinėjimu Rusijos naudai, pateikiant daugybę smulkių parlamentinių užklausimų valstybės saugumui jautriais klausimais.

Artėjanti kelionė į Sočį buvo ne kartą linksniuota per debatus parlamente dėl šių kaltinimų praėjusią savaitę, kartu minint ir kitus artimus ryšius su Rusija, kuriuos palaiko kai kurie AfD politikai.

Išvykos į Sočį darbotvarkėje, be kita ko, buvo ir susitikimas su buvusiu Rusijos prezidentu ir aršiu invazijos į Ukrainą šalininku Dmitrijumi Medvedevu, bet vėliau AfD lyderiai su juo susitikti uždraudė.

Partiją AfD pagrindine politine jėga Vokietijoje siekianti paversti A. Weidel gynė liberalesnę partijos poziciją Rusijos atžvilgiu, tačiau pažymėjo, kad iš vizito Sočyje būtų labai mažai naudos.

A. Weidel teigimu, nuo kelionės pavyko atkalbėti vieną AfD narį – Rainerį Rothfussą. Kitas – Steffenas Kotre  – savo planų keisti neketinąs.

Ji pažadėjo peržiūrėti AfD partijos narių kelionių į užsienį patvirtinimo tvarką ir sakė, kad gairės bus taikomos griežtai, o už jų nesilaikymą bus skiriamos baudos, įskaitant pašalinimą iš partijos.

„Procesas turi būti aiškiai struktūrizuotas, nes toliau tai negali tęstis“, – kalbėjo A. Weidel.

„Yra daug nepasitenkinimo – ir būtent todėl, kad šios kelionės neturi jokios prasmės“, – pridūrė ji.

Kaip praėjusią savaitę rašė ELTA, nuo spalio mėnesio AfD sulaukia kaltinimų, kad naudojasi parlamentinėmis užklausomis rinkti slaptą informaciją apie kritinę infrastruktūrą, saugumo ir karinius reikalus, ypač rytinėje Tiuringijos žemėje. 

Įstatymų leidėjas Marcas Henrichmannas iš kanclerio Friedricho Merzo partijos CDU praėjusį trečiadienį teigė, kad užklausos apėmė ginklų tiekimą Ukrainai, elektrines, dronų gamybą ir kariuomenės bazes.

AfD politikai šiuos kaltinimus atmetė kaip piktavališkus ir vertus pasipiktinimo, bet užklausimų būtinybės nepagrindė.

Kitų politinių partijų įstatymų leidėjai taip pat atkreipė dėmesį į Rusijai palankią AfD poziciją ir nepritarimą Vokietijos teikiamai karinei pagalbai Ukrainai. 

Centro kairiųjų Socialdemokratų partijos (SPD) narė Sonja Eichwede apkaltino AfD, kad ši parlamente veikia kaip „Rusijos interesų marionetė“.

Atėnai, lapkričio 12 d. (dpa-ELTA). Trečiadienį Kiprą sukrėtė du stiprūs žemės drebėjimai.

Žemės drebėjimo epicentras buvo už maždaug 25 kilometrų į šiaurės rytus nuo turistų pamėgto Pafoso kurorto. Kipro žiniasklaida pranešė, kad stiprūs požeminiai smūgiai buvo juntami visoje saloje ir netgi toli nuo jos esančiose Turkijos, Izraelio ir Libano pakrantėse.

Kipro geologijos tarnyba pranešė, kad pirmasis ryte įvykęs žemės drebėjimas buvo 5,3 balo stiprumo. Žmonės išbėgo į gatves, atsargumo sumetimais buvo evakuotos mokyklos. Po to sekė daugybė mažų, vos juntamų virpesių.

Antrasis gyventojus išgąsdinęs stiprus žemės drebėjimas įvyko popietę, jo stiprumas taip pat viršijo 5 balus pagal Richterio skalę.

Ekspertai kažką prognozuoti stengėsi atsargiai. Kol kas didelių nuostolių nepadaryta, televizijos kanalui „Alpha TV“ sakė civilinės gynybos atstovas Panayiotisas Liassidesas.

Seismologai duodami interviu Kipro žiniasklaidai pabrėžė, kad turi praeiti 48 valandos, kol paaiškės, ar ryte įvykęs stiprus žemės drebėjimas buvo pagrindinis.

Nairobis, lapkričio 12 d. (ELTA). Daugiau kaip 200 Kenijos piliečių, vyriausybės Nairobyje duomenimis, kovoja Rusijos pusėje Ukrainoje. Verbavimo tinklai ir toliau veikia tiek Kenijoje, tiek Rusijoje, pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

„Verbavimo priemonės Rusijoje, anot pranešimų, buvo išplėstos ir apima Afrikos piliečius, įskaitant keniečius“, – teigiama toliau.

Ukraina praėjusią savaitę pareiškė, kad daugiau kaip 1 tūkst. 400 piliečių iš trijų dešimčių Afrikos šalių kovoja Rusijos ginkluotųjų pajėgų pusėje. Užverbuotiesiems, ministerijos duomenimis, už vizą, kelionę ir pastogę žadama iki 18 tūkst. dolerių.

Kenijos ambasada Maskvoje pranešė, kad keli piliečiai buvo sužeisti. Per reidą rugsėjį Nairobyje buvo išlaisvinta daugiau kaip 20 keniečių, kurie buvo rengiami dalyvauti kare. Išgelbėtieji esą buvo klaidinami dėl darbo. Jie manė, kad yra verbuojami nekovinei veiklai, pavyzdžiui, dronų surinkimui ar dažymo darbams.

Otava, lapkričio 12 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paragino G7 šalis partneres labiau remti Ukrainą, investuoti į jos ginklų pramonę ir nepakeliamu Rusijai padaryti tolesnį karą. Tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

A. Sybiha pabrėžė, kad Rusija ir toliau atmeta taiką ir stiprina terorą. Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar turi iliuzijų, kad gali laimėti, nors iš tikrųjų neteko daugiau kaip milijono karių ir nepasiekė strateginių tikslų.

„Labai svarbu stiprinti paramą Ukrainai ir didinti spaudimą Rusijai. Turime padaryti, kad tolesnio karo kaina V. Putinui ir jo režimui būtų nepakeliama ir pavojinga. Pakankamas spaudimas privers Rusiją nutraukti karą“, – G7 užsienio reikalų ministrų susitikime Kanadoje kalbėjo A. Sybiha.

Jis ragino G7 valstybes didinti investicijas į Ukrainos raketų ir dronų, oro gynybos sistemų ir amunicijos gamybą.

Ministras atskirai pažymėjo, kad jūrinis saugumas ir energetinis saugumas yra prioritetas.

„Ukrainos stabilumas jūroje yra dalis bendro stabilumo nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno“, – sakė A. Sybiha.

Helsinkis, lapkričio 12 d. (AFP-ELTA). Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas trečiadienį pareiškė, kad Kinija stipriai finansuoja Rusijos karo veiksmus, o tai didina saugumo grėsmę Europoje ir kelia iššūkį NATO.

Kalbėdamas su naujienų agentūra AFP, A. Hakkanenas sakė, kad Rusijos bendradarbiavimas su Kinija pasiekė tokį lygį, kad „Kinija šiuo metu stipriai finansuoja Rusijos karo iždą“.

„Rusija negalėtų ilgai kariauti naudodama tik savo išteklius. Indija, žinoma, teikia finansavimą kitais būdais, bet Kinija tai daro gana sąmoningai“, – po Helsinkyje vykusio susitikimo su kolegomis iš Šiaurės šalių sakė ministras.

„Ji tiekia karinius komponentus, bendradarbiauja gynybos pramonės srityje, organizuoja bendras karines pratybas ir įvairias kitokias didelio masto veiklas Arkties, Indijos ir Ramiojo vandenyno bei Europos regionuose“, – pridūrė jis, pavadindamas tai dideliu, bet įveikiamu iššūkiu Vakarų kariniam aljansui NATO.

Šiaurės šalys stiprina gynybos bendradarbiavimą, siekdamos atremti būsimas grėsmes ir paremti NATO pajėgumus šiaurėje, pasakė A. Hakkanenas.

„Šiandien jau aptarėme galimybes naudoti 250 Šiaurės šalių karinių oro pajėgų naikintuvų kaip vieningą jėgą“, – sakė jis.

Suomija, Švedija, Islandija, Norvegija ir Danija planuoja trigubai padidinti šaudmenų gamybą ir sukurti karinius mobilumo koridorius Šiaurės regione, pridūrė jis.

Su Rusija 1 340 kilometrų sieną turinti Suomija po Rusijos invazijos į Ukrainą 2023 m. įstojo į NATO ir nutraukė dešimtmečius trukusią karinio neutraliteto politiką.

Paryžius, lapkričio 12 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja balsavo už tai, kad būtų atidėtas pensinio amžiaus padidinimas iki 64 metų. Parlamentarai trečiadienį 255 balsais už ir 146 prieš nusprendė iki 2028 m. rugpjūčio atidėti jau 2023 m. įsigaliojusią reformą. Ji buvo laikoma iki šiol svarbiausia prezidento Emmanuelio Macrono reforma.

„Šioje šalyje reikia stabilumo“, – sprendimą, kurio buvo tikimasi, komentavo transporto ministras Jeanas Pierre Farandou. Vyriausybės vadovas Sebastianas Lecornu padarė socialistams šią nuolaidą, kad būtų užbaigta mėnesius trukusi vyriausybės krizė. Jis yra priklausomas nuo socialistų balsų, kad parlamente būtų priimtas 2026 m. biudžetas.

Už reformos stabdymą iki 2028 m. sausio dabar balsavo socialistai, žalieji ir dešinioji populistinės partija „Nacionalinis sambūris“ (RN). Centro dešinioji valdančiųjų stovykla daugiausiai susilaikė. Kairieji populistai iš partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ ((LFI) balsavo prieš, nes sustabdyti pensijų reformą, anot jų, nepakanka. LFI reikalauja atšaukti pensijų reformą ir kaltina socialistus išdavus buvusį rinkimų aljansą ir parsidavus vyriausybei.

Prezidentinės partijos „Renesansas“ frakcijos vadovas Gabrielis Attalas pabrėžė, kad jo partija „ne lengva širdimi, tačiau aiškiu protu“ parėmė sprendimą. Jis pasisakė už tai, kad būtų atsisakyta pensinio amžiaus nustatymo ir apsiribota tik įmokų mokėjimo laikotarpiu.

Debatai dėl pensijų gali tapti pagrindine prezidento rinkimų kampanijos tema. E. Macronas po dviejų kadencijų kandidatuoti dar kartą negali. Todėl apie savo, kaip valdančiosios stovyklos atstovo, kandidatavimą 2027 m. vyksiančiuose rinkimuose svarsto G. Attalas.

Dėl pensijų reformos sustabdymo dabar dar debatuos Senatas. Antrieji parlamento rūmai šį žingsnį gali atšaukti. Tokiu atveju būtų sudarytas tarpininkavimo komitetas.

(papildymai visame tekste)

Kyjivas, lapkričio 12 d. (AFP-ELTA). Ukrainos energetikos ir teisingumo ministrai trečiadienį pateikė atsistatydinimo pareiškimus, apie tokį savo sprendimą paskelbę netrukus po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad jiedu turėtų atsistatydinti dėl įtariamų ryšių su šalies energetikos sektoriuje kilusiu plataus masto korupcijos skandalu.

Tyrėjai pirmiau teigė, kad vienas iš pagrindinių V. Zelenskio bendražygių organizavo 100 milijonų JAV dolerių vertės kyšininkavimo schemą, siekdamas pasisavinti lėšas, o tai, dėl Rusijos atakų šalyje dažnai sutrinkant elektros tiekimui, sukėlė visuomenės pasipiktinimą.

Ukraina jau seniai kenčia nuo korupcijos, o kovos su kyšininkavimu stiprinimas laikomas pagrindine sąlyga siekiant įstoti į Europos Sąjungą.

V. Zelenskis sakė, kad jo teisingumo ministras Germanas Galuščenka, kuris, kaip teigia tyrėjai, buvo įtrauktas į šią schemą ir gavo iš jos „asmeninės naudos“, taip pat energetikos ministrė Svitlana Grynčuk turėtų pateikti atsistatydinimo pareiškimus.

Nėra žinoma, kad kuris nors iš jų būtų apkaltintas šioje byloje, o S. Grynčuk nebuvo minima ir tarp asmenų, kurie pasipelnė iš šios schemos.

„Teisingumo ministras ir energetikos ministrė negali likti savo pareigose“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.

Netrukus po to jie abu pateikė savo atsistatydinimo pareiškimus, pranešė Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.

„Vidaus priešai“

Šios savaitės pradžioje paviešinti kaltinimai yra susiję su kyšiais už sutartis, sudarytas su bendrove „Energoatom“ – valstybine branduolinės energetikos įmone ir svarbiausia elektros energijos tiekėja šalyje.

S. Grynčuk praėjusią vasarą pakeitė G. Galuščenko energetikos ministro poste.

Abiejų jų atsistatydinimą dar turi oficialiai patvirtinti Ukrainos parlamentas.

Įsakydamas ministrams atsistatydinti, V. Zelenskis sakė, kad, kol ukrainiečiai kasdien susiduria su elektros tiekimo pertraukomis dėl Rusijos atakų, „visiškai nepriimtina, jog energetikos sektoriuje vis dar egzistuoja tam tikros (korupcijos) schemos“.

Rusija kasnakt dronais ir raketomis atakuoja Ukrainos energetikos tinklą – Kyjivo teigimu, tai ciniški išpuoliai, kuriais siekiama milijonus ukrainiečių visą žiemą palikti tamsoje ir šaltyje.

Tyrėjų teigimu, sukčiavimo planą sugalvojo buvęs V. Zelenskio verslo partneris Timūras Mindičas.

T. Mindičas yra vienas iš kino kompanijos „Kvartal 95“ savininkų. Šią kompaniją įkūrė pats V. Zelenskis, kai dar prieš įžengdamas į politiką buvo žinomu komiku.

Valstybės sienos tarnyba pranešė, kad netrukus prieš tai, kai pirmadienį buvo paskelbti kaltinimai, jis pabėgo iš šalies.

V. Zelenskis nekomentavo T. Mindičo vaidmens šioje schemoje, tačiau ministrė pirmininkė J. Svyrydenko pareiškė jam ir dar vienam šioje byloje kaltinamam verslininkui Oleksandrui Cukermanui pritaikysianti asmenines sankcijas.

„Kvartal 95“, kuri sukūrė V. Zelenskio televizijos serialą „Tautos tarnas“, teigė, kad tyrimas su studijos darbu nėra susijęs.

Šis skandalas yra didelis išbandymas V. Zelenskiui, kuris po Rusijos invazijos susiduria su kaltinimais dėl valdžios centralizavimo ir kritikų tildymo.

Šiais metais Ukrainos visuomenėje ir Briuselyje kilo daug triukšmo dėl bandymų panaikinti dviejų kovos su korupcija institucijų, kurios tiria ir nagrinėja šią bylą, nepriklausomumą.

Lima, lapkričio 12 d. (AFP-ELTA). Per autobuso avariją Peru trečiadienį žuvo mažiausiai 37 žmonės, o dar 24 asmenys buvo sužeisti. Nelaimė įvyko, kai autobusas Panamerikos greitkelyje susidūrė su furgonu ir nulėkė į tarpeklį.

Nelaimė įvyko pietiniame Arekipos regione. Autobusas su 60 keleivių vyko į tos paties pavadinimo regiono sostinę. Anot žiniasklaidos, jis posūkyje susidūrė su furgonu ir nusirito 200 m žemyn.

Peru dažnai įvyksta sunkių autokatastrofų. Tarp jų priežasčių yra viršytas greitis, prasta daugelio kelių būklė, kelio ženklų stoka bei nepakankama policijos kontrolė.

Karlsrūhė, lapkričio 12 d. (dpa-ELTA). Vokietijos prokurorai trečiadienį pranešė, kad areštavo įtariamą „Hamas“ narį, kuris, kaip manoma, įsigijo ginklų išpuoliams prieš Izraelio ar žydų institucijas vykdyti.

Įtariamasis buvo suimtas, kai į Vokietiją atvyko iš Čekijos, pranešė federalinė Karsrūhės prokuratūra.

Praėjusį mėnesį Vokietijos prokurorai Berlyne areštavo tris įtariamus „Hamas“ narius, kurie šiuo metu yra iki teismo suimti.

Visi trys įtariamieji, tarp kurių yra natūralizuotas Libano kilmės vyras ir natūralizuotas iš Sirijos kilęs vyriškis, yra kaltinami tuo, kad mažiausiai nuo 2025 m. vasaros įsigijo šaunamųjų ginklų ir šaudmenų.

2023 m. spalio 7 d. Palestinos kovotojų grupuotė „Hamas“ surengė beprecedentį išpuolį prieš Izraelį, kurio metu žuvo 1,2 tūkst. žmonių, o daugiau nei 250 buvo paimti įkaitais. Šis išpuolis tapo karo Gazoje priežastimi.