Maskva. Gruodžio 2 d. (dpa-ELTA). Po atakų prieš rusų tanklaivius ir laivus, plaukiančius į Rusijos kontroliuojamus uostus, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino Ukrainai griežta reakcija.

„Išplėsime savo atakas prieš uostų įrenginius ir laivus, plaukiančius į Ukrainos uostus“, – Maskvoje žurnalistams pareiškė V. Putinas. Kaip kraštutinę priemonę jis pagrasino atkirsti Ukrainą nuo jūros.

V. Putinas atakas neutraliuose vandenyse pavadino piratavimu ir dėl jų tiesiogiai apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

„Jei tai tęsis, svarstysime apie atsakomąsias priemones prieš laivus ir šalis, kurios padeda Ukrainai vykdyti šias piratavimo akcijas“, – pabrėžė V. Putinas.

Praėjusiomis dienomis Juodojoje jūroje jūriniais dronais buvo atakuoti du vadinamojo Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviai. Antradienį netoli Turkijos krantų surengta dar viena ataka prieš laivą, kuris, kaip spėjama, prieš tai buvo įplaukęs į vieną Rusijos kontroliuojamų Ukrainos uostų. Ukrainos užsienio reikalų ministerija bent jau dėl pastarojo incidento atmetė bet kokią atsakomybę ir apkaltino Rusiją inscenizacija.

Vilnius, gruodžio 2 d. (ELTA). Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia, jog kartu su rajono meru Robertu Duchnevičiumi kreipėsi į visus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narius, prašydami nepritarti planuojamiems Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimams. Anot sostinės mero, siūlomas pakeitimas vilniečiams kainuotų 11 mln. eurų per metus.

„Šįkart planas branginti gyventojams atliekų tvarkymą, nes kažkam norisi mažinti kaštus verslui“, – socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį rašė V. Benkunskas.

„Įsivaizduokime. Vidutinis namų ūkis, dviejų kambarių butas. Jeigu Seimas priims dabar stumiamą įstatymą, skaičiuojame, kad atliekų tvarkymas 55 kv. m. daugiabučio gyventojui papildomai pabrangs mažiausiai 35 proc. Sumoje vilniečių kišenės patuštėtų mažiausiai 11 mln. eurų per metus“, – teigė Vilniaus miesto meras.

Anot jo, daugelį metų aplinkos ministro įsakymu buvo apibrėžta, kas turi mokėti už kiekvieno plastikinio maišelio, pakelio ar suglamžyto popieriaus lapo tvarkymą gyventojams tas atliekas surūšiavus į atitinkamą plastikui, stiklui ar popieriui skirtą konteinerį.

„Tai yra gamintojų atsakomybė, kadangi jie patirdami šiuos atliekų tvarkymo kaštus yra atleidžiami nuo taršos mokesčio. Tokią jų prievolę yra patvirtinę ir Lietuvos teismai, o pati finansavimo sistema nesikeičia nuo 2013 metų. Nuo sausio 1 d. šis principas turėjo įsigalioti ir kaip įstatymas Seime. Taigi, niekas ant žemės būtų nepasikeitę, tiesiog pats principas būtų įsigaliojęs aukščiausiu lygiu“, – aiškino V. Benkunskas.

„Bet staiga, skubos tvarka, per savaitę-kitą atsiranda iniciatyva Seime apversti šį principą. Tai, ką daug metų darė verslas, dabar norima užkrauti ant visų Lietuvos gyventojų pečių. Nuo sausio 1 d. norima užmesti mažiausiai 11 mln. eurų vien Vilniaus gyventojams – visi mokėsime bent 35 proc. daugiau. Negriaukite nusistovėjusios tvarkos ir prisiminkite, kad visi turime dirbti žmonėms, o ne siauriems privatiems interesams“, – į Seimo narius kreipėsi sostinės vadovas.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus parlamento Aplinkos apsaugos komitetas svarstys trečiadienio posėdyje.

Vilnius, gruodžio 2 d. (ELTA). Matant augantį nepasitenkinimą ir pyktį tarp nepriklausomų vežėjų, kurie negali susigrąžinti savo vilkikų iš Baltarusijos, asociacija „Linava“ gruodžio 10 dieną Vilniuje planuoja rengti protestą, teigia organizacijos prezidentas Erlandas Mikėnas.

„Vežėjai bruzda, pagrinde tie, kurie nepriklauso jokioms asociacijoms. Matėme, kad jie planavo blokuoti kelią M1 ties Marijampole. Todėl mes, bandydami nukreipti jų dėmesį, kad atsisakytų tokių planų, rengsime taikią akciją Gedimino prospekte“, – Eltai sakė E. Mikėnas.

„Esame pateikę paraišką gruodžio 10 dienai. Trečiadienį tarsimės Vyriausybėje, tad žiūrėsime, ar gausime tą datą“, – teigė jis.

Anot „Linavos“ prezidento, asociacijos pagrindinis tikslas yra, jog vežėjai neblokuotų gatvių ir taip netrukdytų savo kolegų darbo, nesukeltų nepatogumų visuomenei.

„Iškėlėme klausimą nepriklausomiems vežėjams – ką jūs blokuosite ties Marijampole? Turbūt tuos pačius savo kolegas, kurie važiuoja į Vakarų Europą, arba sudarysime nepatogumus visuomenei, kurios nuomonė apie vežėjus – ir taip prasta“, – pripažino E. Mikėnas.

Anot jo, nuo vilkikų krizės pradžios vežėjų įmonių skaičiuojami nuostoliai jau siekia beveik 100 mln. eurų ir auga kasdien.

„Protestuoti nori tie, kurie negali susigrąžinti savo transporto priemonių. Pradėjome skaičiuoti nuostolius ir skaičiai yra siaubingi – artėjame prie 100 mln. eurų ir tas skaičius kasdien didėja. Taip pat kasdien yra negaunamos pajamos – kiekvienas stovintis ir nedirbantis vilkikas įprastai turėtų generuoti apie 10 tūkst. eurų įplaukų per dieną“, – tikino „Linavos“ vadovas.

ELTA primena, kad dėl pastaruosius mėnesius į Lietuvą atskriejančių kontrabandinių balionų šauktas ne vienas Nacionalinio saugumo komiteto (NSK) posėdis, Baltarusijos hibridinės atakos klausimas aptarinėjamas įvairiais formatais šalies ir tarptautiniu lygiu.

Reaguojant į vis pasikartojančius incidentus, Lietuvos Vyriausybė spalio pabaigoje nusprendė mėnesiui uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. 

Vėliau Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje. Skelbta, jog dėl to pasienyje įstrigę vežėjai transporto priemones turi laikyti specialiose aikštelėse, už tai buvo apmokestinti.

Siekiant užstrigusius vilkikus sugrąžinti į Lietuvą, minėti du pasienio punktai buvo atidaryti anksčiau nei planuota, argumentuojant, kad situacija pagerėjo, kontrabandinių balionų srautai sumažėjo. 

Tiesa, užstrigę vilkikai iki šiol dar išvykti iš Baltarusijos teritorijos. „Linavos“ duomenimis, Baltarusijoje užstrigusių lietuviškų vilkikų yra apie 1,2 tūkst., tačiau premjerė Inga Ruginienė savo ruožtu teigė, jog iš tikrųjų hibridinę ataką vykdančios valstybės teritorijoje yra apie 280 vilkikų.

Dublinas, gruodžio 2 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laukia Maskvoje vykstančių Rusijos ir JAV pokalbių dėl karo Ukrainoje užbaigimo rezultatų ir, pasak jo paties, yra pasirengęs viskam. Jei bus šansas greitam, globaliam sprendimui, toliau bus deramasi aukščiausiu lygiu, sakė jis antradienio popietę lankydamasis Airijoje. V. Zelenskis teigė esąs pasirengęs susitikti ir su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Tačiau Ukrainos vadovas neatmetė ir to, kad proveržis nebus pasiektas. Jei derybos toliau liks dialogo lygyje, tai tolesnių derybų lygmuo esą nebus toks aukštas. V. Zelenskis dar kartą pareikalavo rezultatų. „Deja, ukrainiečiai žūsta“, – teigė jis.

JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas antradienį Maskvoje susitinka su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Deramasi bus nedalyvaujant ukrainiečiams ar kitoms Europos šalims. V. Zelenskis patvirtino, kad pirmadienį kalbėjosi su S. Witkoffu. „Norėčiau palaukti šio vakaro“, – sakė jis, paklaustas apie pokalbio vertinimą.

V. Zelenskis pakartojo reikalavimą, be kita ko, dėl saugumo garantijų ilgam laikotarpiui.

„Turime užbaigti karą taip, kad Rusija negalėtų per metus grįžti su trečiąja per dešimt metų invazija, – kalbėjo jis. – Jie nepasiekė savo tikslo užimti mūsų valstybę“. Kiti kritiniai diskutuojamo taikos plano punktai yra teritoriniai klausimai bei kaip elgtis su ES įšaldytais Rusijos milijardais. 

Vašingtonas, gruodžio 2 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos „dar tik pradėjo“ atakuoti įtariamus narkotikų kontrabandos laivus, antradienį tvirtino gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas, nepaisant augančio pasipiktinimo dėl smūgių, kurie, pasak kritikų, prilygsta neteisėtoms egzekucijoms.

P. Hegsethas ir prezidento Donaldo Trumpo administracija sulaukė ypač didelės kritikos dėl incidento, kai JAV pajėgos surengė pakartotinį smūgį į jau nukentėjusį laivą, ir per jį, kaip pranešama, žuvo du žmonės, likę gyvi per ankstesnį smūgį.

Tiek Baltieji rūmai, tiek Pentagonas stengėsi atriboti P. Hegsethą nuo sprendimo, kuris, kai kurių įstatymų leidėjų nuomone, gali būti karo nusikaltimas, ir kaltę suvertė admirolui, kuris tiesiogiai vadovavo operacijai.

„Mes dar tik pradėjome smūgiuoti narkotikų kontrabandos laivams ir siųsti narkoteroristus į jūros dugną, nes jie nuodija amerikiečius“, – sakė P. Hegsethas per kabineto posėdį.

„Turėjome šiokią tokią pauzę, nes šiuo metu sunku rasti laivų, kuriems būtų galima smogti – o tai ir yra esmė, ar ne? Atgrasymas turi būti svarbus“, – pridūrė jis.

Anksčiau antradienį Pentagono spaudos sekretorė Kingsley Wilson tvirtino, kad smūgiai buvo teisėti. Operacijos „yra teisėtos pagal JAV ir tarptautinę teisę, o visi veiksmai atitinka ginkluoto konflikto teisę“, – sakė ji spaudos konferencijoje.

P. Hegsethas remia pakartotinius smūgius

K. Wilson taip pat pakartojo Baltųjų rūmų teiginį, kad admirolas Frankas Bradley, kuris dabar vadovauja JAV specialiųjų operacijų vadavietei, priėmė „sprendimą pakartotinai smogti narkoteroristų laivui“, sakydama, kad vyresnysis karinio jūrų laivyno pareigūnas „veikė pagal aiškius ir seniai patvirtintus įgaliojimus, siekdamas užtikrinti, kad laivas būtų sunaikintas“.

„Bet kokiems pakartotiniams smūgiams, tokiems kaip tie, kuriems davė komandą admirolas Bradley, sekretorius 100 procentų pritaria“, – pridūrė ji.

K. Wilson kalbėjo draugiškai nusiteikusiai auditorijai, nes dešimtys žurnalistų, kurie anksčiau šiais metais atsisakė pasirašyti naują ribojančią Pentagono žiniasklaidos politiką, negalėjo dalyvauti renginyje.

D. Trumpo administracija tvirtina, kad ji faktiškai kariauja su įtariamais „narkoteroristais“, ir rugsėjo pradžioje smogė laivams, kurie, jos teigimu, gabeno narkotikus – per šią kampaniją iki šiol žuvo daugiau nei 80 žmonių.

Pakartotinis smūgis, kurio metu žuvo išgyvenusieji, įvyko rugsėjo 2 d. ir, atrodo, prieštarauja paties Pentagono Karo teisės vadovo nuostatoms, kuriose teigiama, kad „įsakymas šaudyti į nelaimės ištiktus žmones yra akivaizdžiai neteisėtas“.

Demokratų senatoriai griežtai pasmerkė rugsėjo 2-osios smūgius. Jacky Rosen ir Chrisas Van Hollenas teigė, kad šis incidentas gali būti karo nusikaltimas, o Chrisas Murphy apkaltino P. Hegsethą „atsakomybės permetimu“.

Londonas, gruodžio 2 d. (AFP-ELTA). Aukcione Londone antradienio vakarą parduotas vienas gražiausių Rusijos imperatoriaus šeimos juvelyro Carlo Fabergé kūrinių: už vadinamąjį „Žiemos kiaušinį“ sumokėta rekordinė pinigų suma – 22,9 mln. svarų (26 mln. eurų). Tai „naujas pasaulio rekordas už Fabergé kūrinį“, – pareiškė „Chtistie‘s“ aukcionų namai.

C. Fabergé 14 cm dydžio kiaušinį 1913 m. Rusijos caro Nikolajaus II užsakymu pagamino jo motinai. Jis padarytas iš trapaus kalnų krištolo, nusagstytas maždaug 4 500 deimantų ir primena snaigėmis padengtą ledo kristalą. Kiaušinis savo viduje slepia paslaptį: išimamą miniatiūrinę gėlių puokštę. Baltos plukės padarytos iš balto kvarco ir yra su auksinių vielyčių stiebeliais, jos įkištos į platinos krepšelį.

„Žiemos kiaušinis“ jau ne kartą keitė šeimininką. Sovietmečiu, kažkada 1929–1933 metais, Rusijos vyriausybė meno kūrinį pardavė Londono juvelyrui Wartskiui, kad gautų užsienio valiutos. Jis priklausė įvairioms Didžiosios Britanijos kolekcijoms. 1975–1994 metais kiaušinis buvo laikomas dingusiu, o po to jau kartą parduotas „Christie‘s“ aukcione. 2002 m. jis parduotas dar kartą – tada Niujorke už kiaušinį sumokėta rekordinė 9,6 mln. dolerių kaina.

Dabar Londone paklota 22,9 mln. svarų suma pranoko kitų Fabergé kiaušinių kainos rekordus.

Per 31 metus C. Fabergé sukūrė 50 imperatoriškųjų velykinių kiaušinių tuo metu Rusiją valdžiusiai Romanovų šeimai. Jie yra itin reti ir vertingi, sakė „Christie's“ atstovė Margo Oganesian.

Šie kiaušiniai buvo užsakyti kaip Velykų dovanos, tradiciją XIX a. devintąjį dešimtmetį pradėjo ​​caras Aleksandras III. Jo įpėdinis Nikolajus II kasmet užsakydavo po du Velykų kiaušinius – motinai ir žmonai. Šiai brangiai tradicijai galiausiai galą padarė 1917 m. Rusijos revoliucija. Išliko tik 43 imperatoriškieji Velykų kiaušiniai, septyni yra dingę.

Kyjivas, gruodžio 2 d. (Ukrinform-ELTA). Šiuo metu Ukrainos nelaisvėje yra 136 samdiniai  iš 37 šalių, kovoję Rusijos pusėje. Tai Ukrainos vietinių tautų suvažiavime pareiškė Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabo vadovas Bohdanas Ochrymenka. 

Jo teigimu, belaisvių apklausų vaizdo įrašai ir kita medžiaga perduodama Ukrainos partneriams ir ambasadoms.

Pasak B. Ochrymenkos, Ukraina perduoda informaciją ir šalims, kurių piliečius Rusija ypač aktyviai verbuoja karui Ukrainoje. Tai esą duoda teigiamų rezultatų. Pareigūno teigimu, planuojama ateityje visą šią informaciją paviešinti.

Rusijos pusėje Ukrainoje kovoja iš viso per 18 tūkst. užsienio samdinių iš 128 šalių. 3 388 kare jau žuvo.

Kyjivas, gruodžio 2 d. (AFP-ELTA). Diplomatinės pastangos užbaigti  karą Ukrainoje, Kyjivo duomenimis, gali būti pratęstos trečiadienį Briuselyje. Ukrainos delegacija čia gali susitikti su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu, antradienį iš vyriausybės šaltinių Kyjive sužinojo agentūra AFP.

Ukraina to neatmeta ir yra pasirengusi susitikimui, kuris galimai vyktų Belgijos sostinėje, teigiama toliau. Tačiau patvirtinimo tokiam susitikimui dar nėra.

S. Witkoffas ir J. Kushneris antradienį Maskvoje susitinka su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Trečiadienį Briuselyje planuojamas ir NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas. Jame, be kita ko, bus aptariami pastarųjų dienų pokalbiai karui užbaigti. Tiesa, JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio susitikime nedalyvaus. Ministrai susitikime tarsis ir dėl tolesnės paramos Kyjivui.

Vašingtonas, gruodžio 2 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad tikriausiai „kitų metų pradžioje“ paskelbs apie savo pasirinktą kandidatą, pakeisiantį dabartinį Federalinės rezervų sistemos pirmininką Jerome‘ą Powellą.

„Tikriausiai kitų metų pradžioje paskelbsime naujojo Fed‘o pirmininko pavardę“, – sakė D. Trumpas savo kabineto posėdyje, praėjus dviem dienoms po to, kai žurnalistams lėktuve „Air Force One“ pranešė jau apsisprendęs, ką pasirinks.

Magdeburgas, Vokietija, gruodžio 2 d. (dpa-ELTA). Nežinomi nusikaltėliai iš civilinei bendrovei priklausančios transporto priemonės pavogė didelį kiekį Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms skirtų šovinių, antradienį patvirtino šalies gynybos ministerija.

Vokietijos naujienų žurnalas „Der Spiegel“ ir transliuotojas MDR anksčiau pranešė, kad apie 20 tūkst. šovinių buvo pavogta netoli Burgo miesto, į vakarus nuo Berlyno.

Karinės paramos padalinio Bonoje atstovas spaudai sakė, kad šaudmenys buvo pavogti iš transporto įmonės priekabos praėjusią savaitę, vėlų pirmadienio vakarą arba ankstų antradienio rytą.

Vagystė buvo pastebėta tik tada, kai sunkvežimis atvyko į Burgo kareivines, ir apie ją buvo nedelsiant pranešta, pridūrė jis.

Gynybos ministerija patvirtino žurnalui „Der Spiegel“, kad vairuotojas sunkvežimį su kariuomenei skirta amunicija buvo pastatęs nesaugomoje stovėjimo aikštelėje pramoninėje teritorijoje netoli Burgo.

Vietos žiniasklaidos priemonė „Meetingpoint Jerichower Land“, remdamasi Bundesveru, pranešė, kad buvo pavogta apie 10 tūkst. 9 mm kalibro kovinių šovinių ir šiek tiek mažiau nei 9 900 mokomųjų šaudmenų.