Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Seimo pirmininkui Juozui Olekui prakalbus, kad su desovietizacija susiję darbai jau atlikti, konservatorė Paulė Kuzmickienė tikina, kad Lietuvoje vis dar apstu sovietinio palikimo. Todėl pasak jos, tokie parlamento vadovo pareiškimai tėra atsakomybės nusimetimas.

„Tai jau girdėjome: nebelikęs Seimo pirmininkas Skvernelis, nebelikęs premjeras Paluckas niekada, ir prezidentas Nausėda neraudojo dėl dekomunizavimo. Bet kad tremties dalią, okupacijos žiaurumą patyręs Juozas Olekas paskelbs: „pakaks tos istorijos“, – to nesitikėjau“, – feisbuke rašė parlamentarė.

„Valstybės atminties klausimuose „darbas atliktas“ reiškia tik viena: atsakomybė numesta, o istorijos žaizdos paliktos pūliuoti. Dar gatvės vadinamos kolaborantų vardais, nesutvarkyti sovietų karių kapinių klausimai, tebegyvi ginčai dėl okupacinės simbolikos – o jis jau ragina uždaryti komisiją ir „perleisti savivaldai“, – dėstė konservatorė.

Įraše parlamentarė  taip pat piktinosi, kad tokia J. Oleko pozicija nedera su 2027 metais Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje (ES) kryptimis, tokiomis kaip siekti Europos istorinės atminties puoselėjimo ir kovoti su istorijos klastojimu. 

J. Olekas trečiadienį pareiškė  pritariantis grupės socialdemokratų iniciatyvai naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, tokiu būdu sprendimo galią suteikiant savivaldai.

ELTA primena, kad grupė socialdemokratų birželio pradžioje registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas tuomet tikino, jog komisija savo darbą atliko neefektyviai, todėl sprendimo galią, pasak jo, reikėtų suteikti savivaldai.

Reaguodamas į tokį siūlymą, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jis „neraudotų“, jei būtų panaikinta desovietizacijos komisija. Paramą socialdemokratų siūlymui išreiškė ir kitos valdančiosios koalicijos partijos, tuometinis premjeras Gintautas Paluckas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Po tokių reakcijų, desovietizacijos komisija pranešė atsistatydinanti.

Pagal galiojusią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarstė desovietizacijos komisija ir teikė rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priimdavo centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būdavo įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.

Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).

(Papildymai visame tekste)

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl braziliškų karinių lėktuvų įsigijimo.

Kaip pranešė STT, atsižvelgiant į krašto apsaugos įsigijimų svarbą, ikiteisminis tyrimas pradėtas, siekiant pašalinti iškeltas abejones ir atsakyti į klausimus dėl pirkimų procedūrų skaidrumo. 

„Atliekant ikiteisminį tyrimą bus vertinamos orlaivių įsigijimo viešųjų pirkimų procedūrų aplinkybės“, – nurodo STT.

Įtarimai šiuo metu niekam nėra pareikšti.

Tarnyba pabrėžia, kad neketina vertinti valstybės pasirinktos krašto apsaugos politikos ir politinių sprendimų – ar skiriamas finansavimas, įsigijimai yra teisingi ir pagrįsti ekonominiais, finansiniais, socialiniais ir kitokiais faktoriais.

Anot STT, braziliškų orlaivių įsigijimo aplinkybes nutarta tirti gavus Seimo narių pranešimą dėl galimai neskaidrių karinių lėktuvų įsigijimo bei įvertinus tai, kad pagal įstatyme numatytus patikrinimo terminus nėra galimybės surinkti visą vertinimui būtiną informaciją.

Kaip jau buvo skelbta, birželio 18 d. posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) bei Gynybos resursų agentūros siūlymui plėsti Lietuvos kariuomenės oro pajėgas – planuojama jungtis prie grupės šalių ir derėtis dėl trijų „C-390 Millennium“ orlaivių įsigijimo iš Brazilijos bendrovės „Embraer Defense & Security“. 

Visgi, šio sprendimo kritikai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ir jo pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas – kreipėsi į STT, prašydami ištirti, ar įsigyjant braziliškus „Embraer C-390 Millenium“ transportinius lėktuvus nebuvo pažeisti pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Politikai abejoja šio įsigijimo pagrįstumu ir KAM argumentais.

Jie taip pat nerimauja, kad galutinis tokio pirkimo naudos gavėjas yra Brazilija, kuri kartu su Rusija priklauso BRICS šalių blokui.

Papildysime.

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl braziliškų karinių lėktuvų įsigijimo.

Kaip pranešė STT, atsižvelgiant į krašto apsaugos įsigijimų svarbą, ikiteisminis tyrimas pradėtas, siekiant pašalinti iškeltas abejones ir atsakyti į klausimus dėl pirkimų procedūrų skaidrumo. 

„Atliekant ikiteisminį tyrimą bus vertinamos orlaivių įsigijimo viešųjų pirkimų procedūrų aplinkybės“, – nurodo STT.

(papildytas visas tekstas)

Londonas, rugsėjo 17 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė (JK) pamalonino Donaldą Trumpą iškilmingomis sutiktuvėmis su patrankų šūviais ir raiteliais, kai trečiadienį prasidėjo precedento neturintis antrasis JAV prezidento valstybinis vizitas, rengiamas taikant griežtas saugumo priemones.

Sosto įpėdinis princas Williamas ir jo žmona princesė Catherine šiltai pasitiko D. Trumpą ir pirmąją ponią Melanią Trump, kai sraigtasparnis „Marine One“ nusileido šalia Vindzoro pilies apie 12.15 val. vietos (14.15 val. Lietuvos) laiku. Prasidėjus JK žavesio kampanijai, Williamas ir Catherine trumpą atstumą palydėjo D. Trumpą ir jo sutuoktinę susitikti su karaliumi Karoliu III ir karaliene Camilla.

Kai prezidentas spaudė ranką karaliui, pilies rytinėje pievelėje iš šešių Pirmojo pasaulinio karo laikų pabūklų vienu metu buvo paleistas 41 šūvis, o panašus reginys buvo stebimas ir Londono Taueryje, sostinės centre. Ceremonijoje dalyvavo apie 120 žirgų ir 1 tūkst. 300 britų kariuomenės narių – pasak JK pareigūnų, tai buvo didžiausias karinis iškilmingas sutikimas valstybinio vizito JK proga, kiek mena istorija.

Trumpai ir karališkosios šeimos nariai tada dalyvavo karietų procesijoje Vinzdoro valdose link beveik 1 tūkst. metų senumo pilies.

„Šildo man širdį“

JK deda visas pastangas, kad pamalonintų nenuspėjamą D. Trumpą ypatingu pompastikos ir iškilmingumo demonstravimu, bandydama išlaikyti jo palankumą daugybės tarptautinių krizių akivaizdoje. Tačiau 79-erių respublikonas laikomas atokiau nuo britų, kurių apklausos rodo, kad D. Trumpas išlieka nepopuliarus, o visas vizitas rengiamas už uždarų durų.

„Gana liūdna, kad visuomenė negali pamatyti prezidento“, – naujienų agentūrai AFP sakė 40-metė Charlene Bryan, kuri atvyko iš Londono, tikėdamasi pamatyti D. Trumpą.

Žinant, kad D. Trumpas yra apsėstas britų karališkąja šeima ir mėgsta pompastiką, karinis sutikimas buvo dar didesnis, nei tada, kai karalienė Elžbieta II priėmė D. Trumpą per jo ankstesnį valstybinį vizitą 2019 m. 

Jis yra pirmasis JAV prezidentas, gavęs progą atvykti su dviem valstybiniais vizitais. Jo viešnagės proga taip pat bus surengtas pirmas bendras JAV ir JK naikintuvų skrydis. Abu Trumpai padės vainiką ant karalienės Elžbietos II, mirusios 2022 m., kapą, o prezidentas ir Karolis III trečiadienį dienos įvykius užbaigs valstybiniu banketu, kurio metu jie turėtų sakyti kalbas.

Visa tai yra skirta sužavėti JAV lyderį, kuris šiais metais socialiniuose tinkluose, kalbėdamas apie save, pareiškė „Tegyvuoja karalius!“, o Baltieji rūmai paskelbė netikrą žurnalo viršelį, kuriame jis dėvi karūną.

Kyla klausimas, ar JK pavyks palenkti D. Trumpą, kurio nenuspėjamumas įvairiais klausimais – nuo muitų iki Ukrainos ir Gazos Ruožo – pasaulyje sukėlė sąmyšį. Britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris tikėsis, kad D. Trumpas ketvirtadienį išvyks apimtas šilto karališkosios minkštosios galios švytėjimo, tačiau garantijų nėra.

Atrodė, kad D. Trumpas juto meilę, kai antradienį kartu su pirmąja ponia Melania sraigtasparniu atvyko į JAV ambasadoriaus oficialią rezidenciją Londone. „Daug kas čia šildo man širdį“, – teigė prezidentas, kurio motina yra kilusi iš Škotijos ir kuris šalyje valdo du golfo kurortus.

Jis apibūdino 76-erių karalių Karolį III, kuris šiuo metu yra gydomas nuo vėžio, kaip savo „draugą“.

Epsteino šešėlis

Respublikonas taip pat gali džiaugtis galimybe pabėgti nuo neramumų namuose Jungtinėse Valstijose, kur dešiniųjų pažiūrų aktyvisto Charlie Kirko nužudymas sukėlė didelį sujudimą. Tačiau šmėžuoja miręs seksualinis nusikaltėlis Jeffrey Epsteinas, kuris galvos skausmą kelia tiek D. Trumpui, tiek K. Starmeriui ir kuris užtraukė nemažą gėdą karališkajai šeimai.

Policija sulaikė keturis žmones, kurie antradienio vakarą ant Vindzoro pilies sienos rodė D. Trumpo ir J. Epsteino nuotraukas. Trečiadienį Londone planuojamuose protestuose turėtų dalyvauti tūkstančiai žmonių.

Ketvirtadienį, antrąją vizito dieną, K. Starmeris priims D. Trumpą savo užmiesčio rezidencijoje.

Juos paskatins britų farmacijos grupės CSK pranešimas, kad ji per ateinančius penkerius metus JAV investuos 30 mlrd. dolerių (apie 25 mlrd. eurų), tačiau derybos gali tapti keblios keliais frontais. K. Starmeris namuose susiduria su politinėmis problemomis, kurios kilo po to, kai jis atleido JK ambasadorių Vašingtone Peterį Mandelsoną dėl skandalo, susijusio su šio diplomato ryšiais su J. Epsteinu.

(papildytas visas tekstas)

Briuselis, rugsėjo 17 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pasiūlė apriboti prekybos ryšius su Izraeliu ir įvesti sankcijas ministrams – tai būtų griežčiausi bloko veiksmai dėl karo Gazos Ruože, tačiau šias priemones bus sunku priimti, nes į tai nenoriai žvelgia pagrindinės šalys narės.

Vis dėlto Europos Komisija (EK) pranešė, kad pati imsis neatidėliotinų veiksmų ir įšaldys maždaug 20 mln. eurų vertės dvišalę paramą Izraeliui. EK tokį žingsnį žengė tuo metu, kai 27 šalis nares turinti Bendrija patiria vis didesnį spaudimą imtis veiksmų prieš Izraelį dėl jo niokojančio puolimo Gazos Ruože, kuris vyksta jau beveik dvejus metus.

„Gazos Ruože kasdien vykstantys siaubingi įvykiai turi liautis“, – pareiškė Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

„Reikia nedelsiant nutraukti ugnį, užtikrinti nevaržomą humanitarinės pagalbos pristatymą ir išlaisvinti visus „Hamas“ laikomus įkaitus“, – sakė ji.

Pagal naujuosius pasiūlymus Briuselis siekia suspenduoti kai kurias bendradarbiavimo susitarimo su Izraeliu, leidžiančio taikyti mažesnius muitus iš šios šalies atvykstančioms prekėms, dalis. Pareigūnai teigia, kad tai paveiktų daugaiu nei trečdalį Izraelio eksporto į ES, kurio vertė siekia apie 6 mlrd. eurų, įskaitant svarbią žemės ūkio produkciją, tokią kaip datulės ir riešutai.

EK taip pat paragino įšaldyti turtą ir uždrausti išduoti vizas kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Izraelio vyriausybės ministrams Itamarui Ben Gvirui ir Bezaleliui Smotrichui, kurių „ekstremistinė“ retorika kaltinama smurto kurstymu.

Šios priemonės, apie kurias U. von der Leyen iš pradžių užsiminė praėjusią savaitę pasakytoje svarbioje kalboje, yra griežčiausias EK pirmininkės bandymas paspausti Izraelį.

„Ši diena žymi kritinį lūžio tašką siekiant patraukti Izraelį atsakomybėn“, – nurodė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Harrisas.

Tačiau tam nepritaria pagrindinės šalys narės, ypač U. von der Leyen gimtoji Vokietija ir Italija, o tai reiškia, kad bus sunku gauti pakankamai ES šalių paramos, jog būtų uždegta žalia šviesa. Dėl tokio nepritarimo jau buvo pristabdytas švelnesnis pasiūlymas nutraukti finansavimą Izraelio technologijų startuoliams, o tai papiktino veiksmų reikalaujančias ES šalis.

Tačiau U. von der Leyen Komisija gali ir pati nuspręsti įšaldyti dvišalę paramą. Šis žingsnis neapims lėšų, skiriamų pilietinės visuomenės grupėms ir Izraelio Holokausto memorialui „Jad Vašem“.

„Neveiks“

Izraelis jau yra paraginęs Briuselį neįgyvendinti šių pasiūlymų. Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras laiške, skirtame U. von der Leyen, rašė, kad „spaudimas sankcijomis neveiks“. ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas primygtinai tvirtino, kad „tikslas nėra nubausti Izraelį“, o pabandyti pagerinti humanitarinę padėtį Gazos Ruože.

Iniciatyvos imtis veiksmų imtasi tuo metu, kai Izraelis susilaukia naujo tarptautinio pasmerkimo dėl didelio sausumos puolimo Gazos mieste. Kariuomenė antradienį prieš aušrą pradėjo smarkiai bombarduoti šį miestą ir pasiuntė savo karius giliau į jo teritoriją.

Tuo tarpu Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai apkaltino Izraelį vykdant genocidą Gazos Ruože ir pareiškė, kad šį nusikaltimą pakurstė ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir kiti aukšto rango pareigūnai.

Karas prasidėjo po to, kai 2023 m. spalio 7 d. islamistinės palestiniečių grupuotės „Hamas“ smogikai užpuolė Izraelio pasienio bendruomenes. Dėl to žuvo 1 219 žmonių, daugiausia civiliai, rodo oficialiais duomenimis paremti naujienų agentūros AFP skaičiavimai. 

Per atsakomąją Izraelio kampaniją Gazos Ruože žuvo mažiausiai 64 964 žmonės, taip pat daugiausia civiliai, skaičiuoja šios teritorijos sveikatos apsaugos ministerija, kurios duomenis JT laiko patikimais.

Izraelio kariuomenė teigia, kad Gazos mieste yra 2-3 tūkst. „Hamas“ smogikų ir kad išsikėlė apie 40 proc. gyventojų.

Charkivas, rugsėjo 17 d. (ELTA). Rusijos pajėgoms iš artilerijos apšaudžius Slatinės kaimą Ukrainos Charkivo srityje, žuvo vyras. Tai tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Olegas Synehubovas.

„73 metų gyventojas buvo garaže savo kieme, kai rusų pajėgos atakavo vietovę“, – nurodoma įraše.

Varšuva, rugsėjo 17 d. (PAP-ELTA). Lenkijos Liublino vaivadijoje, Stanislavkos kaimo pakraštyje beveik už 40 kilometrų nuo Lenkijos ir Ukrainos sienos, buvo aptiktos 18-ojo Rusijos drono nuolaužos. 

Tai – fragmentai vienuoliktojo drono, rasto toje pačioje vaivadijoje, kiti septyni anksčiau buvo aptikti keturiose ​​Lenkijos vaivadijose: Lodzės, Varmijos Mozūrų, Mazovijos ir Šventojo Kryžiaus, šalies rytuose, viduryje ir šiaurės rytuose esančiuose regionuose. 

Policijos teigimu, drono fragmentus aptiko gyventojas ir susisiekė su valdžios institucijomis. 

Nuolaužos rastos praėjus savaitei, kai dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę didelio masto Rusijos oro antskrydžio prieš Ukrainą metu. Lenkija ir NATO sąjungininkės pakėlė į orą naikintuvus, keli tiesioginę grėsmę kėlę dronai buvo numušti. 

Kyjivas, rugsėjo 17 d. (Ukrinform-ELTA). Rugsėjo 12–16 d. vykusių bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad-2025“ aktyviosios fazės metu tiesiogiai prie Ukrainos sienos nebuvo užfiksuota jokios grėsmingos veiklos ar neįprastų incidentų, pranešė Ukrainos sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka ir pridūrė, kad po pratybų Rusijos kariniai daliniai mažina savo buvimą Baltarusijoje.

„Laimei, pratybų aktyviosios fazės metu Ukrainos sienos kryptimi nebuvo pastebėta jokios veiklos ar provokacijų. Mokymų vietos buvo giliai Baltarusijos teritorijoje“, – sakė jis. 

Pasak A. Demčenkos, Ukraina buvo pasirengusi įvairiems scenarijams, įskaitant galimas informacines ar karines provokacijas. Tačiau jokių veiksmų, tiesiogiai keliančių grėsmę Ukrainai, nebuvo aptikta. 

Pratyboms pasibaigus, Rusijos daliniai Baltarusijoje rengiasi grįžti į Rusiją, sakė atstovas.

„Tikimės, kad jie tikrai pasitrauks Rusijos link ir nesukurs papildomų grėsmių Ukrainai“, – pridūrė jis. 

Jo teigimu, pratybų mastas šiemet buvo gerokai kuklesnis nei 2023 m., kai per mokymus Baltarusijoje buvo sutelkta iki 12 tūkst. Rusijos kareivių.

Nepaisant to, Ukrainos žvalgybos ir pasienio tarnyba ir toliau atidžiai stebi padėtį Baltarusijoje, ypač Rusijos karių judėjimą, nes šis sienos ruožas išlieka potencialiai pavojingas. 

„Šis sektorius išliks rizikingas tol, kol Baltarusija rems teroristinę valstybę“, – pabrėžė A. Demčenka.

Briuselis, rugsėjo 17 d. (dpa-ELTA). Pogimdymine depresija sergančios moterys Europos Sąjungoje (ES) galės būti gydomos nauju medikamentu. Europos Komisija davė leidimą prekiauti zuranolonu, pranešė institucija. Tačiau numatyta griežtų ribojimų: vaistas nerekomenduojamas žindymo metu, taip pat neturėtų būti vartojamas nėštumo metu.

Pogimdyminė depresija pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, baime, išsekimu ir sunkumais kasdienybėje. Liga gali būti sudėtinga ir ilgalaikė ir turėti neigiamą poveikį tiek motinai, tiek vaikui.

Europos Komisijos duomenimis, iki šiol nebuvo jokio patvirtinto gydymo šiam specifiniam susirgimui. Vienas zuranolono pranašumų, anot Komisijos, yra tai, kad jis jau po dviejų savaičių gydymo gali sumažinti depresijos simptomus.

Leidimas išduotas remiantis teigiamu Europos vaistų agentūros (EMA) moksliniu vertinimu. Šis vaistas yra receptinis ir gali turėti šalutinį poveikį.

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Naudotų automobilių rinka šių metų rugpjūtį smuko 11,3 proc. „Autotyrimų“ duomenimis, pastarąjį mėnesį šalyje pirmą kartą buvo įregistruotas 13 951 naudotas lengvasis automobilis, kai prieš metus buvo įregistruoti 15 722 automobiliai.

Rugpjūtį šalyje daugiausiai buvo įregistruota BMW (1 801 vnt.) markės automobilių. Antroje vietoje buvo  „Volkswagen“ (1 614), trečioje – „Audi“ (1 041). Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,3 metų. 

Pastarąjį mėnesį Lietuvoje taip pat buvo atliktos 18 606 naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijos – 0,5 proc. daugiau nei 2024 metų rugpjūtį (18 516). Savininkus dažniausiai keitė „Volkswagen“ (2 918 vnt.), BMW (2 284) ir „Toyota“ (2 030) markių automobiliai. Vidutinis savininką pakeitusių naudotų automobilių amžius siekė 14 metų.

„Autotyrimų“ duomenimis, per šių metų aštuonis mėnesius Lietuvoje pirmą kartą įregistruotas 111 481 naudotas lengvasis automobilis, tai yra 0,9 proc.  mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai (112 444). Vidutinis jų amžius siekė 10,5 metų. 

Per visą šį laikotarpį šalyje buvo atlikta 145 350 naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijų – 3,8 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2024 m. (139 974). Vidutinis savininkus keitusių automobilių amžius šiemet buvo 14,1 metų.