Vilnius, liepos 23 d. (ELTA). Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti, buvo pareikšti trims buvusiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams.

Kaip pranešė prokuratūra, įtarimai „čekiukų“ byloje panaikinti Larisai Dmitrijevai, Dariui Radkevičiui bei šiuo metu tarybos nario pareigas tebeeinančiai Editai Tamošiūnaitei.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, jog, įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, tarybos narių pateiktą informaciją apie tarybos nariams su jų veikla susijusioms kanceliarijos, telefono, interneto ryšio bei transporto išlaidoms skirtų lėšų panaudojimą, daroma išvada, kad nėra galimybės teigti, jog buvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Konstatuota, kad nors ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo pradėtas pagrįstai, atlikus procesinius veiksmus, patikrinus aplinkybes, nebuvo gauta duomenų, pagrindžiančių, kad buvo padarytos Baudžiamajame kodekse numatytos dokumentų klastojimo, turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nusikalstamos veikos“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.

Prokuratūra primena, kad pirmosios instancijos teismai tenkino viešąjį interesą ginančio Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinius dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir Vilniaus miesto savivaldybės naudai priteisė iš L. Dmitrijevos 4311 eurų, iš D. Radkevičiaus – 2794 eurus, bei iš E. Tamošiūnaitės – 8086 eurus.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

(nuo 7 pastraipos papildyta kontekstu)

Vilnius, liepos 23 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) praneša, kad gavusi Generalinės prokuratūros pavedimą priimti procesinį sprendimą dėl politinės partijos „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių, pradėjo ikiteisminį tyrimą, siekiant nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika.

„2025 m. liepos 7 d. viešojoje erdvėje pasirodė žurnalistinis tyrimas, kuriame teigiama, kad 2024 m., Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, politinę partiją „Nemuno aušra“ sistemingai rėmė, nemokamai teikdamos konkrečias paslaugas, su šios partijos nariais susijusios verslo įmonės“, – pranešime rašo STT.

Pasak institucijos, po viešai paskelbtos informacijos Generalinėje prokuratūroje taip pat buvo gautas Europos parlamento nario Dainiaus Žalimo pareiškimas. Generalinė prokuratūra pavedė STT patikslinti nurodytas aplinkybes ir priimti procesinį sprendimą. 

STT, įvertinusi viešai paskelbtą ir papildomai surinktą informaciją, konstatavo, kad siekiant nustatyti faktines aplinkybes ir išsamiai bei objektyviai įvertinti, ar šiuo atveju buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne, būtina pradėti ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimai neteisėto politinių organizacijų, analitinių centrų ar politinių kampanijų finansavimo. Įtarimai niekam nėra pareikšti.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.

ELTA primena, kad liepos pradžioje kanalas „Redakcija“ paviešino žurnalistinį tyrimą apie valdančiojoje daugumoje dirbančią „Nemuno aušrą“. Skelbta, kad pernai vykusių Seimo rinkimų metu šią politinę jėgą finansavo Rusijos oligarchų patikėtinis Alvydas Brusokas. Taip pat politinės jėgos biudžetą pildė partiečio Roberto Puchovičiaus artimieji.

Nurodoma, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų A. Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.

Tyrimo duomenimis, „Nemuno aušros“ rėmėjų gretose yra ir parlamentaro, partijos štabo vadovo R. Puchovičiaus artimieji. „Redakcijos“ teigimu, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su politiku, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavo ir Seimo rinkimuose. Svarstoma, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų.

Pats R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų.

Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis, VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.

Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu kodekso pažeidimu.

(papildyta poteme)

Vilnius, liepos 23 d. (ELTA). Geriausiai egzaminus išlaikiusių abiturientų konkursinių balų pakėlimas yra vienintelis būdas, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją stojimo į aukštąsias mokyklas procese, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.  

„Iš visų alternatyvų tas siūlymas, kuris yra šiandien pristatytas, yra tas vienintelis variantas, kuris tikrai užtikrintų sąžiningą konkurenciją, stojant į aukštąsias mokyklas, siekiant valstybės finansuojamos vietos“, – trečiadienį po Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio kalbėjo ministrė. 

R. Popovienė pažymi neabejojanti ankstesnio sprendimo prie egzaminų pridėti po 10 taškų teisingumu, tačiau pripažįsta, jog ateityje bus reikalingos platesnės diskusijos dėl švietimo sistemos tobulinimo.

„Aš pati noriu patikinti, kad šiuo sprendimu tikiu, nes jis buvo orientuotas į mokinių teisinius lūkesčius, į jų galimybę studijuoti aukštosiose mokyklose (…) ir apskritai rinktis tą kelią, kokį jie norėtų“, – aiškino ministrė. 

„Ta sistema yra labai paini, taip neturi būti. Ieškosime pačių geriausių variantų, pasitelkiant ir švietimo ekspertus, profesorius, remsimės moksliniais tyrimais – turėtume rasti tuos pačius geriausius sprendimus visi kartu“, – pridūrė ji.

Be to, pasak R. Popovienės, ateityje, siekiant užkirsti kelią panašioms situacijoms, neišvengiamai reikės mažinti ir egzaminų išlaikymo kartelę.

„Kitais metais kartelę mes galėsime koreguoti, nes tai reikia padaryti iki gruodžio 1 d. Mes pradėjome šioje Vyriausybėje dirbti gruodžio 12 d. ir tos kartelės tikrai negalėjau pagal visus teisinius aspektus koreguoti“, – kalbėjo ŠMSM vadovė.

Opozicija kritikuoja ŠMSM: ministerija laviruoja tarp įstatymo raidės 

Tuo metu Seimo opozicijos atstovai kritikuoja ministerijos poziciją ir tikina, jog atitinkamų veiksmų, siekiant tobulinti brandos egzaminų sistemą, turėjo būti imtasi žymiai anksčiau, o ne pasibaigus patikrinimų sesijai. 

„Yra rimtas teisinis klausimas, ir man gaila, kad ministerija pastoviai laviruoja tarp įstatymo raidės. Aš visgi skaitau Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 4 dalį, 1 sakinį, kuris gana aiškiai apibrėžia, kad bet kokie pokyčiai turi būti prieš pusę metų vėliausiai padaryti ir apie juos pranešta“, – kalbėjo liberalas Simonas Kairys.

„Ministrė tik atėjusi galėjo priimti visu sprendimus, nes apie ką ji kalba, tai tie visi reglamentai ir tvarkos yra reguliuojami Vyriausybės nutarimais ir ministro įsakymais“, – pridūrė jis. 

Be to, pasak liberalo, naujausias siūlymas pakelti konkursinius stojančiųjų balus tik kuria problemos sprendimo iliuziją, o tikrojo sąžiningumo dėl egzaminų indeksavimo nukentėjusiems moksleiviams negarantuoja. 

„Šitas pakeitimas kuria iliuziją, nes, viena vertus, ministerija su +10 balų vaikus išgelbėjo, ir jie turi galimybę stoti, bet tada ministerija patvarkys visus reikalingus kriterijus, koreguos balus, dar pridės (…) ir vis tiek tie moksleiviai liks niekur neįstoję. Bus tokia iliuzija, kad lyg jų problema išspręsta, bet tuo pačiu durys visos užvertos“, – kalbėjo jis. 

Panašios pozicijos laikosi ir konservatorė, buvusi ŠMSM vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak jos, sprendimas, priimtas siekiant didesnio sąžiningumo geriausiai egzaminus išlaikiusiems abiturientams, nebus teisingas anksčiau patikrinimus laikiusiems moksleiviams. 

„Galbūt ir pajaus (sąžiningumą – ELTA), bet pajaus kitų sąskaita. Mes galime kalbėti ir apie tuos, kurie egzaminus išlaikė prieš dvejus ar trejus metus, tai irgi čia tos teisybės nėra“, – kalbėjo parlamentarė. 

„Praeityje taškai, balai buvo pridedami tuo atveju, jeigu būdavo nekorektiškos užduotys ar kažkokios klaidos, kurių, deja, irgi pasitaikydavo, bet tai nebūdavo visiems. Kai tai tapo masiniu reiškiniu, tada natūralu, kad sistema yra visiškai išsikraipiusi“, – akcentavo ji. 

Kaip skelbta anksčiau, siekiant atkurti teisingumą aukščiausius valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus pasiekusiems abiturientams, ŠMSM siūlo taikyti korekcijas, skaičiuojant dvyliktokų konkursinius balus stojant į valstybės finansuojamas studijų programas – daliai jų bus pridedami papildomi balai.

Kaip informavo ministerija, abiturientams, kurie egzaminuose surinko po 95 ir daugiau taškų, papildomų taškų vertinimo komitetai nepridėjo – t. y, visi šie dvyliktokai gavo šimtukus. Siūloma, kad šiems moksleiviams, stojant į aukštąsias mokyklas ir vertinant konkretaus egzaminų reikšmę, konkursinio balo sandaroje būtų pridedami 10 balų.

Tuo metu abiturientai, egzaminuose surinkę nuo 86 iki 94 taškų, taip pat buvo įvertinti 100 balų – tačiau jiems buvo pridėtas nevienodas papildomas taškų skaičius. Todėl, ministerijos teigimu, visų jų egzaminų įvertinimai bus diferencijuojami taikant formulę, prie jų gauto rezultato pridedant nepridėtus papildomus taškus.

Vis tik, planuojamos korekcijos nepalies abiturientų, kurie VBE išlaikė ir surinko iki 85 taškų. Be to, pakeitimai nebus taikomi lietuvių kalbos ir literatūros bei gimtosios kalbos egzaminų rezultatams perskaičiuoti.

ELTA primena, kad paaiškėjus daugumos abiturientų laikytų egzaminų rezultatams, ŠMSM pranešė prie visų patikrinimų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėjusi po 10 taškų. Pasak ministrės R. Popovienės, tokio sprendimo imtasi siekiant sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir kompensuoti skirtumą tarp seniau galiojusios 16 ir šiuo metu nustatytos 35 taškų egzamino išlaikymo kartelės.  

Tiesa, toks sprendimas sulaukė kritikos ne tik iš moksleivių, tėvų bendruomenės, bet ir iš Seimo opozicijos, Prezidentūros. Akcentuota, jog pridėjus po 10 taškų žymiai daugiau nei įprasta moksleivių gavo aukščiausią 100 balų įvertinimą. Taip, pasak sprendimo kritikų, mažinamas abiturientų konkurencingumas stojant į aukščiausias mokyklas – nuskriausti liko šimtukus ir be pagalbos galėję gauti mokiniai.

Susiklosčius tokiai situacijai, prasidėjo diskusijos dėl abiturientų galimybės kreiptis į teismą dėl pastarojo ŠMSM sprendimo.

Situaciją pavesta įvertinti ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui – prokurorai spręs, ar ministerijai pakeitus egzaminų rezultatus, yra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.

Vilnius, liepos 23 d. (ELTA). Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad šiandien diskutuoti apie rusiškų mokyklų uždarymą nėra galimybių dėl Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintų nuostatų.

„Manau, šiandien diskutuoti apie tai tikrai negalime, nes Konstitucija labai aiškiai mus įpareigoja ir pasako. Kaip ir teisės aktai, kaip Švietimo įstatymas, kad tautinių mažumų atstovams mes turime užtikrinti galimybes mokytis pagal jų tautinių mažumų ugdymo programas“, – trečiadienį žurnalistams teigė R. Popovienė.

Vis dėlto, ministrė pabrėžė, kad šiuo metu ieškoma galimybių, kaip padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose.

„Valstybinės kalbos mokymas yra privalomas, moksleiviams studijuojant ir toliau integracija yra būtina. Tą mes ir darome. (...) Ieškome galimybių didinti lietuvių kalbos pamokas pradinėse klasėse tautinių mažumų mokyklose“, – sakė ji.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Rusų kalbos atsisakymas reikalauja kompleksiškų priemonių

Tuo metu kalbėdama apie rusų kalbos atsisakymą bendrojo ugdymo mokyklose, R. Popovienė pažymėjo, kad noras mokiniams suteikti daugiau pasirinkimo reikalauja kompleksiškų priemonių.

„Aš tikrai suprantu, kad geopolitiniame kontekste tas klausimas yra labai aktualus ir labai daug mokinių nori rinktis kitas kalbas – ispanų, anglų, kitas pasirenkamąsias. Mes tikrai atliepiame jų lūkesčius. Net esame pasirašę su Ispanijos ambasada memorandumą, kad užtikrinti pedagogų rengimą“, – komentavo ministrė.

„Bet tai yra kompleksinis klausimas. Mes tikrai girdime visuomenės nuomonę (...). Žiūrime, kaip sprendžiami klausimai mūsų kaimyninėse valstybėse Latvijoje ir Estijoje. Tikrai diskutuosime, bet turime kompleksiškai šitą sprendimą įgyvendinti, nes tai liečia ne tik pasirinkimą, bet ir pedagogus, specialistus. Jeigu bus didesnis pasirinkimas kitų kalbų, mes turime užtikrinti ir specialistus“, – tęsė ji.

Pasak jos, prieš aštuonerius metus 80 proc. moksleivių pasirinkdavo rusų kalbą. Dabar šis skaičius sumažėjo perpus – iki 40 proc.

Apie diskusijas dėl rusų kalbos atsisakymo trečiadienį LRT radijuje užsiminė ir Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

ELTA primena, kad rusų kalbos mokymo tvarką Lietuvos mokyklose nuspręsta peržiūrėti po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invazija į Ukrainą.

Vilnius, liepos 23 d. (ELTA). Sostinės policija nustatė tris įtariamuosius, birželį sukėlusius mušytynes prieš krepšinio varžybas Vilniuje.

Kaip teigiama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime spaudai, dėl muštynių, užfiksuotų birželio 14 d., pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Birželio 14 d. socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip prie „Twinsbet“ arenos, Vilniuje, trys asmenys viešoje vietoje pargriauna ir sumuša vyrą. 

Anot policijos, atlikus pirminius procesinius veiksmus, nustatyti visi trys incidento dalyviai – krepšinio sirgaliai. Visiems jiems pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Vašingtonas, liepos 23 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Donaldas Trumpas antradienį apkaltino savo pirmtaką Baracką Obamą išdavyste ir paragino jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn remdamasis ataskaita, kurioje teigiama, kad demokrato administracijos pareigūnai manipuliavo informacija apie Rusijos kišimąsi į 2016 metų rinkimus.

Nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard nusiuntė Teisingumo departamentui rekomendaciją pradėti baudžiamąjį persekiojimą, susijusį su penktadienį paskelbta ataskaita, kurioje teigiama, kad B. Obamos pareigūnai dalyvavo „išdavikiškame sąmoksle“.

T. Gabbard teigė, kad B. Obama ir jo komanda sufabrikavo žvalgybinę informaciją apie Rusijos kišimąsi į rinkimus, siekdami „padėti pagrindą iš esmės ne vienus metus trukusiam perversmui prieš prezidentą D. Trumpą“.

Jos kaltinimai buvo plačiai kritikuojami, nes jie prieštarauja keturių atskirų baudžiamųjų, kontržvalgybinių ir stebėjimo tarnybų tyrimų, atliktų 2019-2023 m., išvadoms. Visose jose teigiama, kad Rusija iš tiesų kišosi į 2016 m. rinkimus D. Trumpo naudai.

Respublikonų lyderis buvo paklaustas, į ką departamentas turėtų nukreipti dėmesį dėl T. Gabbard ataskaitos per spaudos renginį Ovaliajame kabinete su atvykusiu vizito Filipinų prezidentu Ferdinandu Marcosu.

„Remiantis tuo, ką perskaičiau – o aš perskaičiau maždaug tą patį, ką ir jūs – tai būtų prezidentas Obama. Jis tai pradėjo“, – sakė D. Trumpas, kuris pirmadienį buvo kritikuojamas už tai, kad pasidalijo dirbtinio intelekto sukurtu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas suimtas B. Obama.

D. Trumpas taip pat išskyrė tuometinį B. Obamos viceprezidentą Joe Bideną, buvusį FTB direktorių Jamesą Comey, buvusį nacionalinės žvalgybos direktorių Jamesą Clapperį ir buvusį CŽA direktorių Johną Brennaną ir pavadino juos sąmokslo dalyviais.

Tačiau jis teigė, kad „gaujos lyderis“ yra B. Obama, apkaltindamas jį „išdavyste“.

D. Trumpas nuo tada, kai prasidėjo įvairūs tyrimai dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. rinkimus ir į jo paties rinkimų kampaniją, visą laiką tvirtino, kad visa tai buvo „melas“.

Naujausias D. Trumpo pastabas jo oponentai atmetė kaip mėginimą nukreipti dėmesį nuo kylančios krizės, susijusios su administracijos negebėjimu paviešinti dokumentų, susijusių su Jeffry Epsteino byla.

Jie sulaukė pikto B. Obamos biuro atsako, kuriame teigiama, kad tai yra „juokingas ir silpnas bandymas nukreipti dėmesį“.

„Niekas praėjusią savaitę paskelbtame dokumente nepaneigia visuotinai pripažintos išvados, kad Rusija stengėsi paveikti 2016 m. prezidento rinkimus, bet nesugebėjo sėkmingai manipuliuoti jokiais balsais“, – sakė B. Obamos atstovas Patrickas Rodenbushas.

2020 m. dvipartinėje Senato žvalgybos komiteto – kuriam vadovavo tuometinis laikinasis pirmininkas Marco Rubio, dabar D. Trumpo valstybės sekretorius – ataskaitoje buvo nustatyta, kad D. Trumpo kampanija siekė „maksimizuoti poveikį“ nutekintų demokratų dokumentų, kuriuos pavogė Rusijos karinė žvalgyba.

Joje teigiama, kad vagystės tikslas buvo padėti D. Trumpui ir pakenkti demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton per 2016 m. rinkimus.

„Rusijos žvalgybos tarnybų išpuolis prieš 2016 m. JAV rinkimų proceso sąžiningumą ir D. Trumpo bei jo bendražygių dalyvavimas šioje Rusijos veikloje ir jos įgalinimas yra viena rimčiausių šių dienų kontržvalgybinių grėsmių Amerikos nacionaliniam saugumui“, – sakoma ataskaitoje.

Vašingtonas, liepos 23 d. (ELTA). JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija užsipuolė Europą dėl žodžio laisvės, teigdama, kad jos socialinės žiniasklaidos ir kitų interneto platformų reguliavimas prilygsta „orveliškai“ cenzūrai, pranešė „Politico“.

Antradienį socialiniame tinkle paskelbtame pranešime Valstybės departamentas nieko nekonkretizuodamas tvirtino, kad tūkstančiai žmonių nuteisiami už tai, jog kritikuoja savo pačių vyriausybes, ir pakartojo viceprezidento J. D. Vance‘o pirmiau šiais metais išsakytas remarkas.

„Ši orveliška žinutė Jungtinių Valstijų neapkvailins, – teigiama pranešime. – Cenzūra nėra laisvė.“

Valstybės departamentas šį teiginį rodosi susiejo su Skaitmeninių paslaugų aktu (DSA) – ES technologijų ir socialinės žiniasklaidos taisyklių sąvadu, pareikšdamas: „Vienintelis dalykas, ką DSA saugo, yra Europos lyderiai, o juos jis saugo nuo jų pačių liaudies“.

Valstybės departamentas į papildomus klausimus kol kas neatsakė.

Kelioms Amerikos socialinės žiniasklaidos milžinėms, įskaitant „Meta“ ir „X“, pagal 2022 m. įsigaliojusį DSA buvo iškeltos bylos.

Tuo tarpu JAV valdžios institucijos vis atidžiau tikrina į šalį atvykti norinčių užsieniečių, įskaitant studentus, įrašus socialiniuose tinkluose, o Valstybės departamentas nurodė konsulatų pareigūnams atkreipti dėmesį į „bet kokias priešiškumo JAV piliečiams, kultūrai, vyriausybei, institucijoms ar pagrindiniams principams apraiškas“.

Atrodo, kad šis Valstybės departamento įrašas pratęsia D. Trumpo administracijos pirmiau pareikštą kritiką dėl ES turinio priežiūros taisyklių. Kovo mėnesį JAV Federalinės ryšių komisijos pirmininkas Brendanas Carras savo kalboje, kurią pasakė konferencijoje „Mobile World Congress“, įspėjo, kad minėtosios taisyklės kelia grėsmę žodžio laisvei.

Vasarį J. D. Vance‘as Miuncheno saugumo konferencijoje užsipuolė Europos šalių vyriausybes, kritikuodamas tai, kad Europa neva „nebesivadovauja kai kuriomis svarbiausiomis savo vertybėmis“.

Gegužę valstybės sekretorius Marco Rubio paskelbė apie naują vizų išdavimo ribojimo politiką, nukreiptą prieš oficialius užsienio ir ypač Lotynų Amerikos bei Europos šalių asmenis, dalyvavusius cenzūruojant amerikiečių internete skelbiamus įrašus.

Tirana, liepos 23 d. (AFP-ELTA). Keičiantis klimatui Albanijos ūkininkai imasi auginti egzotinius vaisius Europos rinkai – pasifloras, gvajavas, drakono vaisius, raguotuosius melionus.

Nedidelis ilgamečio agronomo Iraklio Škozos ūkis centrinėje Albanijos dalyje – tarsi rojaus sodas po saule prie Adrijos jūros. Oro temperatūrai kasmet vis kylant, 75-erių metų vyras teigė sumanęs paįvairinti savo veiklą dar 2019 m., nors jo bendraamžiai jau seniai būtų išėję į pensiją.

Iš pradžių jis parsivežė sėklų iš Afrikos ir Amerikos ir pasėjo jas dviejų hektarų sklype. Paaiškėjo, kad visi augalai puikiai prisitaikė prie šilto vietos klimato.

Pajūryje esančiame Divjakės regione driekiasi daugybė hektarų dirbamos žemės. Kadaise šiame regione buvo sukaupiami didžiausi Albanijos grūdų aruodai. Šiandien čia ūkininkai augina daržoves ir arbūzus vietos rinkai ir eksportui. 

Šiltėjanti planeta

Bėgant laikui ūkiai susidūrė su sunkumais dėl vis kylančios oro temperatūros ir augantis darbuotojų trūkumas – per dešimtmetį nedidelėje 2,7 mln. populiaciją turinčioje Balkanų šalyje gyventojų sumažėjo 400 tūkst.

„Egzotiniams vaisiams reikia mažiau vandens ir priežiūros, todėl gamybos sąnaudos yra mažesnės“, – sako I. Škoza.

Albanijai būdingas Viduržemio jūros klimatas, išsiskiriantis karštomis, sausomis vasaromis ir švelniomis žiemomis, pasikeitė dėl visuotinio atšilimo procesų.

2022 m. atliktas tyrimas nustatė prognozę, kad iki šimtmečio pabaigos vidutinė temperatūra Vakarų Balkanuose pakils nuo 3,5 iki 8,8 laipsnio Celsijaus, jei ir toliau bus išmetamas vidutinis arba didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

„Tikėtina, kad karščio bangos pakenks pasėlių derliui, ypač Albanijoje, kur vasaromis vidutinė temperatūra yra aukščiausia“, – teigia Leibnico pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalių žemės ūkio plėtros instituto mokslininkai Danielis Mülleris ir Maxas Hofmannas.

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės indėlis į Albanijos bendrąjį vidaus produktą (BVP) 2020 m. sudarė 19 proc.

Tačiau klimato kaita nebūtinai bus pražūtinga, pasak I. Škozos, jei žmonės prisitaikys ir pasinaudos jos teikiamais pranašumais. Jis tvirtina, kad Albanijos ūkininkams reikėtų išnaudoti palankaus klimato galimybes ir auginti daug egzotinių vaisių.

„Šie vaisiai labai paklausūs Europos rinkoje, bet jie atkeliauja iš toli – Lotynų Amerikos, Pietryčių Azijos, Naujosios Zelandijos, Australijos“, – pastebi ūkininkas.

Atgabenti egzotinius vaisius į Europą kainuoja ne tik finansiškai. Pasak agronomo Altino Hilos, iš Albanijos vaisiai atvežami būtų ir pigesni, ir šviežesni.

Divjakėje jau keletą metų dirbantis gamybos vadybininkas iš Šiaurės Makedonijos Vasilas Nikolovskis atkreipė dėmesį, kad Europos rinkose parduodamos papajos skinamos dar žalios, vėliau atvežamos į žemyną, kur dirbtinai nokinamos. 

„Čia jos gali sunokti ant medžių“, – tvirtino jis.

„Albanija yra pajėgi patenkinti Europos rinkos poreikius. Eksportuodama egzotinius vaisius šalis galėtų pasiekti 100-200 mln. eurų apyvartą per metus“, – pridūrė vadybininkas.

Gausus derlius

I. Škoza jau tiekia Europos rinkoms drakono vaisius, pasifloras ir iš Lotynų Amerikos kilusias vadinamąsias melionines kriaušes (ežines kiauliauoges). Kartu su kitais Divjakės regiono ūkininkais jis neseniai išsiuntė 30 tonų afrikietiškų raguotųjų melionų pirkėjams Kroatijoje.

„Ir šių metų derlius, atrodo, bus gausus“, – sakė jis, pažvelgęs į pumpurus ant drakono vaisių žiedų.

Už 55 kilometrų į vakarus, netoli ketvirto pagal dydį Albanijos Elbasanio miesto, ūkininkas Lulzimas Bullaris pradėjo auginti kivius.

„Aukšta temperatūra nesiskundžiame, pastaruosius dvejus metus auginti kivius buvo palaima“, – stovėdamas 40 hektarų sodų sklype jis sakė AFP.

Beveik visi L. Bullario auginami kiviai iškeliauja į Šveicariją ir Nyderlandus.

Neseniai ūkininkas išskyrė 15 hektarų plotą ir figmedžiams iš Šiaurės Afrikos auginti. Šie medžiai yra itin atsparūs švelniam žiemos klimatui.

„Sėkmė šypsosi drąsiems, o norint ją pagauti, būtina bėgti“, – sakė albanas.

Vilnius, liepos 23 d. (ELTA). Kondicionieriais prekiaujanti bendrovė „Vilpra“, kuri priklauso Seimo nario Igno Vėgėlės šeimai, teigia, jog Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas išrašyti įmonei 30 tūkst. eurų baudą dėl sankcijų pažeidimo – nepagrįstas.

Pranešime žiniasklaidai „Vilpra“ rašo, kad muitinė atliko kompleksinį bendrovės trejų metų veiklos patikrinimą, kuriuo metu vyko abipusis bendradarbiavimas, o Vilniaus teritorinė muitinė neužfiksavo jokių pažeidimų. Vėliau, anot bendrovės, muitinės pozicija nepagrįstai pasikeitė.

„Praėjus kiek mažiau nei pusmečiui, Vilniaus TM, neatlikusi jokio papildomo patikrinimo bei neatsiradus papildomiems įrodymams, inicijavo dar vieną pranešimo surašymą, kuriame teigiama, kad bendrovė jau galimai pažeidė tarptautines sankcijas dėl eksporto deklaracijų – dėl eksporto, kuris, beje, vyko Latvijos Respublikos jurisdikcijoje“, – rašo „Vilpra“ pranešime.

Pasak „Vilpros“, Latvijos muitinė pagal savo jurisdikciją vertino šias eksporto deklaracijas ir patvirtino Vilniaus teritorinei muitinei, kad nemato jokių rizikų dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo. 

„Tuo metu Lietuvos muitinė surašė pažeidimų protokolą, nurodydama, kad buvo pažeistos tarptautinės sankcijos dėl Latvijoje įvykdytų eksporto procedūrų“, – teigia Vėgėlių šeimai priklausanti bendrovė.

Įmonė tikina, jog ji neeksportavo, netransportavo (neužsakė vežėjų paslaugų), nevykdė muitinės procedūrų ir neužsakė bei neatliko jokių kitų su prekių eksportu susijusių procedūrų.

„Prekės buvo perduotos sandėlyje Lietuvoje, EXW sąlygomis. Bendrovė niekaip neprisidėjo prie prekių gabenimo organizavimo, bet muitinė kaltina „Vilprą“, o ne prekių pirkėją, deklarantą ar vežėją, kurie organizavo prekių gabenimą. Tai tik dar kartą patvirtina Vilniaus teritorinės muitinės siekį nepagrįstai ir tendencingai apkaltinti bendrovę“, – apibendrinta pranešime.

„Vilpra“ Vilniaus teritorinės muitinės išrašytą baudą yra apskundusi Regionų administraciniame teisme. Jo atstovės Sigitos Gamulėnienės teigimu, muitinė turi pateikti atsiliepimą ir visą su ginču susijusią medžiagą.

ELTA primena, kad artėjant prezidento rinkimams žiniasklaida paskelbė, kad kandidato į prezidentus I. Vėgėlės šeimos valdoma šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ galimai apeidinėjo Rusijai įvestas sankcijas. Tai atskleidė „Laisvės TV“, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir Baltarusijos tyrėjų kolektyvo „Biuro“ tyrimas.

„Siena“, „Laisvės TV“ ir Latvijos tiriamosios žurnalistikos centro „Re:Baltica“ duomenimis, „Vilpra“ eksportavo kondicionierius į Kirgiziją 2022 ir 2023 m. sandūroje, o išgabentų prekių vertė, įmonės teigimu, siekė daugiau nei milijoną eurų. Visgi, nutekintuose dokumentuose buvo matyti, jog I. Vėgėlės šeimos verslas buvo įsipareigojęs Kirgizijos įmonėms parduoti kondicionierių už 2 mln. JAV dolerių.

Įmonė kategoriškai neigė bet kokį savo dalyvavimą galimo sankcijų apėjimo mechanizme.

I. Vėgėlė Eltai kalbėjo, kad minėtas tyrimas yra viešųjų ryšių akcija, kuria bandoma paveikti artėjančius prezidento rinkimus.

Seulas, liepos 23 d. (AFP-ELTA). Pietų Korėjoje per pirmuosius penkis šių metų mėnesius užfiksuotas rekordinis gimstamumo augimas, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė statistikos agentūros pareigūnė.

Šalyje vidutinė gyvenimo trukmė yra viena ilgiausių pasaulyje, o gimstamumas – vienas iš mažiausių, o tai yra grėsminga demografinė problema.

Seulas skyrė milijardus dolerių pastangoms skatinti moteris turėti daugiau vaikų ir išlaikyti stabilų šalies gyventojų skaičių.

„Sausio-gegužės mėnesiais naujagimių skaičius siekė 106 048, tai yra 6,9 proc. augimas, didžiausias nuo 1981 m., kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys“, – sakė Kang Hyun-young iš Korėjos statistikos tarnybos.

Šis šuolis įvyko po pirmojo Pietų Korėjoje metinio gimimų skaičiaus augimo per daugiau nei dešimtmetį, nulemto santuokų skaičiaus didėjimo. 2024 m., palyginti su ankstesniais metais, naujagimių skaičius padidėjo 8 300, arba 3,6 proc. iki 238 300.

Ypač smarkiai gimstamumas išaugo balandį, kai augimas, palyginti su praėjusiais metais, siekė 8,7 proc. ir tą mėnesį gimė 20 717 kūdikių.

Naujausi duomenys žymi staigų posūkį nuo 2024 m. pradžios, kai gimimų skaičius sausio-gegužės mėnesiais, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,7 proc.

Gimstamumo rodiklis, arba vidutinis kūdikių, kurių moteris susilaukia per savo gyvenimą, skaičius, gegužės mėnesį buvo 0,75. Kad šalyje išliktų 51 mln. gyventojų, reikia, kad gimstamumo rodiklis būtų 2,1 vaiko.

Esant dabartiniams rodikliams, iki 2100 m. gyventojų skaičius sumažėtų beveik per pusę – iki 26,8 mln. gyventojų, skelbia Sietlo Vašingtono universiteto Sveikatos rodiklių ir vertinimo institutas.

Sąsajos su santuoka

Kang Hyung-young AFP sakė, kad šis gimstamumo augimas susijęs su tuo, jog „padaugėjo trisdešimtmečių moterų, todėl apskritai padaugėjo santuokų“.

„Pietų Korėjoje yra stipri sąsaja tarp santuokos ir gimdymo, todėl per pirmuosius penkis mėnesius gimdymų skaičius padidėjo“, – pridūrė ji.

2024 m. šalyje santuokų skaičius per metus išaugo 14,8 proc., t. y. susituokė daugiau kaip 220 000 porų.

Daugelis valstybinių išmokų auginantiems vaikus, neskiriamos tėvams, kurie nėra teisiškai susituokę.

Analitikai teigia, kad mažą gimstamumą lemia kelios priežastys – didelės vaikų auginimo išlaidos, didelės nekilnojamojo turto kainos, taip pat visuomenėje vyraujanti konkurencija, dėl kurios sunku susirasti gerai apmokamą darbą.

Dar vienas svarbus veiksnys – dviguba našta dirbančioms motinoms, kurioms tenka ir didžioji dalis namų ruošos bei vaikų priežiūros darbų, ir poreikis išsaugoti profesinę karjerą.

Siekdama spręsti gimstamumo problemą, Pietų Korėjos vyriausybė siūlo pinigines subsidijas, vaikų priežiūros paslaugas ir paramą nevaisingumo gydymui.

Su ta pačia problema susiduria ir kaimyninė Japonija, kurios populiacija – antroji pasaulyje pagal gyventojų amžių po Monako, o dėl palyginti griežtų imigracijos taisyklių šalyje vis labiau trūksta darbo jėgos.

Kyjivas, liepos 23 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynyba numušė 27 rusų paleistus dronus „Shahed“, pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos. 

Nuo antradienio 20.00 val. rusai atakavo Ukrainą 71 „Shahed“ dronu ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. 

Pagrindinės puolimo kryptys buvo Dnipropetrovsko, Sumų, Charkivo ir Čerkasų sritys.

Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Trečiadienio 9.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos šiaurėje, rytuose ir centrinėje dalyje sunaikinti 27 rusų dronai „Shahed“. 18 imitacinių dronų buvo išvesta iš rikiuotės elektroninių trikdžių priemonėmis (be neigiamų padarinių).