Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Panerių Holokausto memoriale atsiradus plakatams su užrašais, nukreiptiems prieš Izraelį, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog tai – nežmoniška ir nelegalu. Pasak šalies diplomatijos vadovo, protestuoti norintys asmenys verčiau rinktųsi prie jo vadovaujamos ministerijos, o ne niekintų 70 tūkst. Holokaustų aukų atminimo vietą.

„Viskam yra savas laikas ir vieta. Panerių memorialas – tai 70 tūkst. Holokausto aukų atminimo vieta. Šios vietos išniekinimas yra nežmoniškas ir antiįstatymiškas. Verčiau organizuokite savo protestus prie Užsienio reikalų ministerijos“, – trečiadienio vakarą „X“ paskyroje rašė ministras.

Kiek anksčiau kritiką dėl tokių aktyvistų veiksmų išsakė ir Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein. Pasak jos, Holokausto aukų atminimo vietos išniekinimas yra moralinė gėda.

„Antiizraelietiškų ženklų kabinimas prie Panerių Holokausto memorialo – toje pačioje vietoje, kur buvo nužudyti dešimtys tūkstančių žydų – yra moralinė gėda. Izraelis yra žydų tautos tėvynė. Užgrobti atminties ir gedulo vietą dėl politinės provokacijos yra nepriimtina! Tikiuosi, kad valdžia griežtai reaguos į šį išniekinimą“, – „X“ įraše teigė ambasadorė.

H. Wittenberg Silverstein įkeltose nuotraukose matyti prie paminklo padėti plakatai su užrašais „Sankcijas Izraeliui“, „Never again for anyone, #FreePalestine“. Nuo atminimo vainikų nuimtos juostos.

ELTA primena, kad antradienį Lietuvoje viešint Izraelio diplomatijos vadovui Gideonui Saarui, Vilniuje, šalia Užsienio reikalų ministerijos (URM), kelios dešimtys aktyvistų susirinko į protestą, kuriuo siekta išreikšti nepasitenkinimą Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimu.

Pastaruoju metu Izraelis patiria didžiulį tarptautinį spaudimą nutraukti suintensyvintą karinę kampaniją Gazos Ruože ir į šią apsiaustą teritoriją įleisti skubią humanitarinę pagalbą. 

Apie tai gegužės pabaigoje kalbėjo ir URM vadovas K. Budrys. Tuomet ministras teigė, jog situacija yra itin sudėtinga, tad būtina atidaryti sienų kirtimo punktus. 

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę situaciją Gazos ruože pavadino humanitarine katastrofa, kuri, anot jo, negali toliau tęstis. Todėl, kaip akcentavo šalies vadovas, Europa privalo dėti visas pastangas, kad užkirstų kelią tolesnėms civilių žūtims.

Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Per gaisrą Gargžduose ketvirtadienio paryčiais žuvo žmogus.

4 val. 25 min. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Klaipėdos rajone, Gargžduose, Dvarelio take, atvira liepsna dega gyvenamasis namas, viduje gali būti žmonių.

Į įvykio vietą buvo išsiųstos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Informacija apie įvykį perduota Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai, Klaipėdos apskrities vyriausiam policijos komisariatui.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas Giedrius Vaičiulis Eltai sakė, kad atvykus ugniagesiams pastatas iš tikrųjų degė atvira liepsna, 4 val. 44 val. buvo rastas žmogaus kūnas. Pirminiais duomenimis, žuvo vyras.

„Dar vienas žmogus buvo palikęs pastatą iki mūsų pajėgų atvykimo“, – Eltai sakė G. Vaičiulis.

Tai antras per parą gaisre žuvęs žmogus. 

Trečiadienį Vilniuje kilus gaisrui, nelaimės vietoje rastas stipriai apdegęs žmogaus kūnas.

Pranešimas apie gaisrą daugiabučiame name, bute, Pelesos gatvėje, buvo gautas 18 val. 39 min. 

18 val. 56 min. viduje buvo rastas stipriai apdegęs žmogus.

Dėl kilusio gaisro evakuoti namų gyventojų neprireikė. 

Pirminiais duomenimis, šiemet per gaisrus Lietuvoje žuvo 41 žmogus, arti 100 patyrė įvairių traumų.

Nuo metų pradžios šalyje užgesinta 5,7 tūkst. gaisrų.

Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Ketvirtadienį Seime vyksiančios konferencijos dalyviai aptars Lietuvos šaulių sąjungos (LŠA) vaidmenį šalies kariuomenėje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) ir LŠS surengtame renginyje taip pat bus diskutuojama apie šaulių indėlį į gynybą ir krizių valdymą.

Konferencijos dalyvius sveikins Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.

Renginyje planuojama apžvelgti šaulių dalyvavimą Nepriklausomybės kovose bei Šaulių sąjungos vietą gynybos planuose XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Pranešimus apie tai skaitys Seimo Laikinosios Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos draugų grupės narys, prof. Valdas Rakutis, LŠS atstovaujantis dr. Audrius Skaistys, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesorius Jonas Vaičenonis.

Kaip informuojama pranešime žiniasklaidai, LŠS vado pavaduotojas plk. ltn. Gediminas Latvys pristatys, kokius pajėgumus kuria ir plėtoja šiandien Šaulių sąjunga. Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas (NKVC) Vilmantas Vitkauskas paanalizuos šaulių indėlį krizių valdymo sistemoje, o Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos vadas plk. Danas Mockūnas kalbės apie Šaulių sąjungos pajėgumų integravimą į Ginkluotąsias pajėgas ir bendrą šaulių karinį rengimą su Lietuvos kariuomene.

Konferenciją užbaigs LŠS vado plk. ltn. Lino Idzelio moderuojama diskusija „Ar rengiamės ateities karui. Koks LŠS vaidmuo?“.

106-erius metus skaičiuojanti LŠS yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija. Jos tikslas yra stiprinti valstybės gynybinę galią, ugdyti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtoti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikti  pagalbą policijai ir civilinei saugai.

Šauliai veikia pagal Seimo priimtą atskirą organizacijos įstatymą ir statutą. Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi beveik 17 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.

Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį po beveik metų pertraukos grįžta prie LGBTQ asmenų niekinimu kaltinamo europarlamentaro Petro Gražulio bylos nagrinėjimo.

„Teismo posėdyje planuojama pradėti baigiamąsias kalbas“, – Eltai sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė.

Baigiamųjų kalbų metu pasisako prokuroras, kuris įvardija, kokią bausmę siūlo skirti kaltinamajam, pats kaltinamasis, jo gynėjas, kiti proceso dalyviai. 

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo sustojęs, nes kaltinamasis P. Gražulis praėjusių metų liepą buvo išrinktas Europos Parlamentu nariu ir įgijo teisinę neliečiamybę. 

Po generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimosi gegužės 6 d. EP panaikino P. Gražulio teisinę neliečiamybę. EP nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog teisėsaugos procesas gali būti traktuojamas kaip politinis persekiojimas.

P. Gražulio teisinė neliečiamybė dėl kaltinimų šioje byloje buvo panaikinta ir anksčiau, tai yra 2023 m. lapkritį, tik tuomet šį sprendimą priėmė Seimas, kadangi politikas buvo išrinktas į parlamentą.

ELTA primena, kad baudžiamoji byla, kurioje P. Gražuliui pareikšti kaltinimai dėl LGBTQ asmenų niekinimo, teismui perduota 2023 m. gruodį.

P. Gražulis yra kaltinamas tuo, kad, būdamas Seimo nariu, 2022 m. gegužės 26 d. Seimo patalpose, pasibaigus Seimo posėdžiui dėl civilinės sąjungos įregistravimo, filmuojant ir į eterį transliuojant televizijų kameroms galimai viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę – LGBTQ bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos.

Bylos duomenimis, kaltinamasis vartojo tokias frazes, kaip „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra pederastas“, „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Ir su ožkom, ir lavonais, su vaikais, su vyrais“, „Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas, Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“.

Anot prokuratūros, politikas tokiu būdu įžeidinėjo, niekino LGBTQ bendruomenės narius ir esą padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalyje. 

Minimame BK straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Gegužę P. Gražulis davė parodymus teismui, jis kaltės nepripažino. P. Gražulis tvirtino ne niekinęs LGBTQ žmonių, o tik citavęs Šventąjį Raštą.

Vašingtonas, liepos 3 d. (AFP-ELTA). JAV žvalgybos vertinimai rodo, kad dėl smūgių į Irano branduolinius objektus šalies branduolinė programa buvo pristabdyta iki dvejų metų, trečiadienį pareiškė Pentagonas.

„Mes sutrikdėme jų programą mažiausiai vieneriems-dvejiems metams – tai rodo (Gynybos) departamento žvalgybos vertinimai“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Seanas Parnellis ir vėliau pridūrė: „Mes manome, kad greičiausiai bus arčiau dvejų metų.“

Praėjusį mėnesį Amerikos bombonešiai B-2 didžiulėmis bunkerius griaunančiomis bombomis GBU-57 smogė į du Irano branduolinius objektus, o valdomų raketų povandeninis laivas kruizinėmis raketomis „Tomahawk“ smogė į trečią objektą.

Birželio 13 d. Izraelis inicijavo precedento neturinčią oro kampaniją, nukreiptą prieš Irano branduolinius objektus, mokslininkus ir aukšto rango kariuomenės pareigūnus, tuo siekdamas padaryti galą šalies branduolinei programai, kuri, kaip tikina Teheranas, yra skirta civiliniams tikslams, tačiau Vašingtonas ir kitos galingosios valstybės teigia, kad ja siekiama įgyti branduolinių ginklų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas keletą savaičių siekė eiti diplomatiniu keliu, kad būtų pakeistas branduolinis susitarimas su Teheranu, kurį jis sužlugdė per savo pirmąją kadenciją 2018 m., tačiau galiausiai jis nusprendė imtis karinių veiksmų.

Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Po žinios apie karinės žvalgybos vadovo Elegijaus Paulavičiaus nušalinimą, paaiškėjo, jog krašto apsaugos sistemoje vyksta dar vienas patikrinimas dėl Karo medicinos tarnybos vadovo Valdo Meškausko, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Tiesa, pastarasis kariškis nuo pareigų, atliekant tyrimą, nėra nušalintas. Tam, pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM), nėra pagrindo, mat V. Meškauskas tyrimui netrukdo.

„Pažymime, kad atliekamo tarnybinio patikrinimo dėl V. Meškausko veikos metu negauta duomenų, kad jis gali trukdyti tyrimui, todėl pagrindo krašto apsaugos generaliniam inspektoriui kreiptis į vadovą, turintį teisę skirti karį į pareigas, sprendimui dėl karininko nušalinimo nuo pareigų, nebuvo“, – teigiama KAM komentare portalui.

„Pagal nurodytą reglamentavimą, įstatyme nėra imperatyvios nuostatos, įpareigojančios vadovą nušalinti karį nuo pareigų, tačiau yra įtvirtinta vadovo diskrecija, jam turint duomenų, kad karys gali pakenkti tarnybos interesams, nušalinti karį nuo pareigų“, – nurodė ministerija.

„Delfi“ duomenimis, patikrinimas V. Meškausko atžvilgiu gali būti susijęs su automobilio naudojimu asmeniniams tikslams. Tiesa, su pačiu karininku portalui susisiekti nepavyko – jis šiuo metu atostogauja.

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba užtikrina medicininę paramą Lietuvos kariuomenei operacijų Lietuvoje ir už šalies ribų metu, rūpinasi karių sveikatos priežiūra, aprūpina juos medicininėmis priemonėmis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę paaiškėjo, jog Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius E. Paulavičius buvo nušalintas nuo pareigų ir perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad pastarasis sprendimas priimtas dėl gautų skundų apie darbuotojų teisių pažeidimus. Politikės teigimu, situacija departamente pablogėjo E. Paulavičiui sužinojus, kad jis nebus skiriamas antrai kadencijai. Pulkininko kadencija baigiasi šių metų rugpjūtį.

Anot ministrės, apie perkėlimą į rezervą E. Paulavičius informuotas trečiadienį ryte, tą pačią dieną Generalinis inspektorius pradėjo aplinkybių patikrinimą dėl gautų skundų.

Krašto apsaugos ministrė taip pat nurodė, jog nušalinamam E. Paulavičiui buvo pasiūlytos ir kitos, aukštesnės, pareigos, tačiau buvęs AOTD vadovas jų atsisakė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) susitiko tiek su D. Šakaliene, tiek su E. Paulavičiumi. Komiteto pirmininko Giedrimo Jeglinsko teigimu, pateiktos pusių versijos „stipriai skyrėsi“, todėl NSGK paprašė ministerijos pateikti dokumentus, susijusius su E. Paulavičiaus nušalinimu. Vis dėlto, Seimo nariai teigė, jog ministrės sprendime dėl AOTD direktoriaus esama procedūrinių ir teisinių pažeidimų.

Tuo metu praėjusio penktadienio popietę ministrė užsiminė apie galimą spaudimą skirti E. Paulavičių AOTD direktoriumi antrai kadencijai.

„Nepriklausomai nuo tyrimo rezultatų ir spaudimo, antrai kadencijai direktorius skiriamas nebus“, – penktadienį surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje pareiškė D. Šakalienė, atsisakiusi atsakyti į susirinkusių žurnalistų klausimus.

Portalas LRT, remdamasis šaltinių informacija, pranešė jog naujuoju AOTD vadovu ketinama skirti buvusį Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vadovą Mindaugą Mažoną.

AOTD yra viena iš dviejų šalies žvalgybos tarnybų, atsakinga už Lietuvos nacionalinio saugumo gynybos srityje užtikrinimą, jo stiprinimą.

AOTD direktorių skiria krašto apsaugos ministras.
 

Kyjivas, liepos 3 d. (Ukrinform-ELTA). 2025 m. birželio mėnesį Rusija į taikius Ukrainos miestus ir bendruomenes paleido daugiau kaip 330 raketų, įskaitant beveik 80 balistinių raketų, taip pat daugiau nei 5 000 puolamųjų bepiločių orlaivių ir 5 000 sklendžiančių bombų, platformoje „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Jis pažymėjo, kad toks didžiulis teroro mastas liudija, jog Rusija akivaizdžiai atmeta JAV vadovaujamas pastangas siekti taikos ir raginimą nutraukti žudynes kaip pirmąjį žingsnį taikaus sprendimo link. A. Sybiha pabrėžė, kad vienintelis būdas priversti Rusiją užbaigti karą yra didinti spaudimą Maskvai ir stiprinti Ukrainą.

„Toks didelis bepiločių orlaivių, bombų ir raketų, ypač balistinių, kiekis įrodo, kad reikia skubiai toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą. Mums reikia daugiau perėmimo įrenginių ir sistemų. Mes taip pat esame pasirengę jas įsigyti arba nuomotis“, – nurodė ministras.

A. Sybiha kartu paragino didinti investicijas į Ukrainos gynybos produkciją, įskaitant bepiločius orlaivius perėmėjus ir oro gynybą. „Ukraina aktyviai stengiasi kurti nuosavus pajėgumus, tačiau mums reikia paramos dabar, atsižvelgiant į Rusijos teroro mastą“, – rašė jis.

Ukrainos diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį, kad nepaliaujami Rusijos smūgiai pirmiausia yra nukreipti į civilius gyventojus, įskaitant moteris ir vaikus, taip pat ir į mokyklas, ligonines ir gyvenamuosius rajonus. Ministras sakė, kad, remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, per pastarąjį pusmetį civilių aukų skaičius Ukrainoje išaugo 37 proc.

„Dabar ne metas silpniems sprendimams. Dabar atėjo metas pademonstruoti jėgą ir pasiųsti tinkamus signalus Maskvai“, – pareiškė A. Sybiha.

Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos liepos 3 d. įvykius Lietuvoje.

Tel Avivas, liepos 3 d. (dpa-ELTA). Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį pareiškė, kad pokario Gazos Ruože „nebebus „Hamas“.

Tokia jo pastaba nuskambėjo tuo metu, kai minima palestiniečių smogikų grupuotė, kaip pranešama, svarsto naują tarpininkų pasiūlymą dėl paliaubų šioje teritorijoje. „Aš jums sakau – nebebus „Hamas“. Nebebus „Hamastano“. Mes prie to negrįšime. Viskas baigta“, – sakydamas kalbą Pietų Izraelio Aškelono mieste tvirtino B. Netanyahu, nurodė jo biuras.

„Mes išlaisvinsime visus mūsų įkaitus“, – sakė B. Netanyahu ir kartu pridūrė: „Mes likviduosime „Hamas“ iki pat jos pamatų.“

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskelbė, kad Izraelis sutiko su būtinomis 60 dienų paliaubų kare, kuris tęsiasi jau 21 mėnesį, sąlygomis. Šiuo laikotarpiu Jungtinės Valstijos bendradarbiaus su visomis šalimis, kad užbaigtų karą. D. Trumpas paragino „Hamas“ sutikti su šiuo susitarimu.

„Hamas“ trečiadienį savo ruožtu pareiškė, kad išnagrinės tarpininkų pasiūlymą. „Į šį klausimą žiūrime labai atsakingai“, – savo „Telegram“ kanale teigė grupuotė.

Užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras pažymėjo, kad didžioji Izraelio vyriausybės dalis palaiko Gazos susitarimą, numatantį įkaitų paleidimą. „Jei atsiras galimybė, mes neturime jos praleisti!“ – socialiniame tinkle „X“ parašė G. Saaras.

B. Netanyahu kitą savaitę Vašingtone susitiks su D. Trumpu.

Vašingtonas, liepos 3 d. (AFP-ELTA). JAV pareigūnai trečiadienį ėmėsi menkinti Baltųjų rūmų pranešimą, kad Vašingtonas stabdo kai kurių ginklų tiekimą Ukrainai, sakydami, jog prezidentas Donaldas Trumpas vis dar turi „tvirtų“ karinės pagalbos Kyjivui galimybių.

Ukraina stengiasi atlaikyti vienas iš didžiausių per visą karą Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių atakų, todėl šaudmenų, ypač skirtų oro gynybai, tiekimo nutraukimas būtų didelis smūgis Kyjivui.

„Gynybos departamentas ir toliau teikia prezidentui tvirtas karinės pagalbos Ukrainai galimybes, atitinkančias jo tikslą užbaigti šį tragišką karą“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Seanas Parnellis.

„Departamentas kruopščiai nagrinėja ir pritaiko savo požiūrį siekdamas šio tikslo, kartu taip pat išsaugodamas JAV karinę parengtį ir gynybos prioritetus“, – teigė jis.

Tuo metu Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce žurnalistams pareiškė, kad „tai nėra pagalbos Ukrainai ar ginklų tiekimo nutraukimas. Tai vienas įvykis, viena situacija, ir mes aptarsime, kas dar iškils ateityje“.

„Prezidentas taip pat nurodė, kad išlieka įsipareigojęs dėl „Patriot“ raketų“, – pažymėjo T. Bruce, omenyje turėdama oro gynybos sistemą, kuri atliko svarbų vaidmenį ginantis nuo Rusijos atakų.

Valdant buvusiam prezidentui Joe Bidenui, Vašingtonas įsipareigojo perduoti Rusijos užpultai Ukrainai daugiau kaip 65 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą. 

Tačiau D. Trumpas, kuris jau ilgą laiką skeptiškai vertina pagalbą Ukrainai, nepasekė šiuo pavyzdžiu ir nepaskelbė apie jokią naują karinę pagalbą Kyjivui nuo tada, kai šių metų sausį pradėjo eiti pareigas.

Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Ketvirtadienį Palangoje prasideda XII Pasaulio lietuvių žaidynės – renginys, vienijantis lietuvių sportininkus-mėgėjus iš viso pasaulio.

Palangoje vyksiančios žaidynės truks keturias dienas – iki sekmadienį minimos Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos. Pasak renginio organizatorių, žaidynėse susitiks apie 3 tūkst. pasaulio lietuvių. Jie savo jėgas išmėgins 19-oje individualių bei 6-iose komandinėse rungtyse. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, šiais metais žaidynėse ketina dalyvauti rekordiškai daug lietuvių sportininkų iš Kanados. Skaičiuojama, jog jų bus daugiau nei 50.

„Nuo 2009 m., kai IX žaidynėse Vilniuje dalyvavo daugiau negu 100 sportininkų, paskui 2013 metų ir vėlesnėse žaidynėse jų mažėjo ir dalyvaudavo vos po kelis, šiemet Palangoje varžysis daugiau negu 50 Kanados lietuvių“, – rašoma ministerijos pranešime.

Žaidynių pradžia bus pažymėta bažnyčioje laikomomis mišiomis bei eisena. Jos metu žaidynių dalyviai, lydimi orkestro, žygiuos nuo Vytauto gatvės iki Palangos stadiono. Čia juos pasveikins šalies prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Iki sekmadienio truksiančias žaidynes vainikuos tradicinis Tautiškos giesmės giedojimas, sujungiantis lietuvius iš viso pasaulio. 

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės rengiamos nuo 1978 m. Sprendimą rengti žaidynes 1976 m. lapkričio 20 d. priėmė Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos suvažiavimas. Žaidynių tikslas – aktyvinti viso pasaulio lietuvių sportinę veiklą ir palaikyti lietuvybę. 

Pirmosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, skirtos 60-osioms valstybės atkūrimo ir 40-osioms pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados metinėms paminėti, 1978 m. vasarą buvo surengtos Toronte, Kanadoje.