Roma, gruodžio 22 d. (AFP-ELTA). Popiežius Leonas XIV pirmadienį perspėjo dėl kovos už valdžią Vatikano administracijoje ir paragino būti nuolankiems. Jis atkartojo pirmtako popiežiaus Pranciškaus retoriką, bet nuosaikiau. 

Leonas kalbėjo Romos kurijos – Katalikų bažnyčios valdymo organo – vadovams, rengdamasis pirmosioms savo, kaip popiežiaus, Kalėdoms. 

„Po daugelio metų tarnybos Kurijoje su nusivylimu stebime, jog kai kuri dinamika, susijusi su valdžia, troškimu įsigalėti ar siekti asmeninių interesų, keičiasi lėtai“, – sakė popiežius. 

Gegužės mėnesį kardinolų konklavos popiežiumi išrinktas Leonas prieš tai dirbo Vatikano departamente, atsakingame už naujų vyskupų atranką. 

„Tuomet savęs klausiame: ar įmanoma būti draugais Romos kurijoje? Palaikyti nuoširdžius broliškos draugystės santykius?“ – tęsė popiežius. 

Pasak Leono, tikroje draugystėje „niekas nėra išnaudojamas ar nustumiamas į šalį, siūlomas nuoširdus palaikymas, gerbiama kiekvieno žmogaus vertė ir kompetencija, užkertant kelią apmaudui ir nepasitenkinimui“. 

Savo kalboje popiežius taip pat užsiminė apie skaldančias jėgas, kurios, jo teigimu, tebėra iššūkis Bažnyčiai. 

Pranciškus per 12 popiežiavimo metų dažnai per Kalėdas siuntė žinutes Romos kurijai, ragindamas liautis žaidus galios žaidimus, ir kartais užsitraukdavo aukšto rango dvasininkų pasipiktinimą. Ypač kandžioje 2014 m. gruodžio mėnesio žinutėje velionis argentinietis popiežius apkaltino Vatikano biurokratiją sergant „dvasine Alzheimerio liga“ ir palygino ją su nedarniai grojančiu orkestru.

Leonas  pasirinko nuolaidesnį toną. 

Atskirame pranešime Vatikano administracijos darbuotojams Leonas sakė, kad Kalėdų pamoka yra „paprastumas ir nuolankumas“. „Dirbkime kartu, kad užtikrintume, jog tai vis labiau taptų Bažnyčios stiliumi visame jos pasireiškime“, – ragino jis.

Vilnius, gruodžio 22 d. (ELTA). Baltijos šalyse NATO oro policijos funkcijas vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Institucijos duomenimis, praėjusį pirmadienį ir penktadienį NATO naikintuvai skrido atpažinti Rusijos orlaivių IL-20 ir TU-154, kurie skrido skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Kaliningrado sritį ir į Rusijos Federacijos žemyninę dalį.

IL-20 naikintuvai skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio ir be skrydžio plano. Tuo metu TU-154 orlaivis  skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė.

ELTA primena, kad NATO oro policijos misija Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos, Italijos kariai.
 

Vilnius, gruodžio 22 d. (ELTA). Pastarąją savaitę Lietuvoje augus sergamumui gripu, nuo šios ligos mirė du žmonės, dar vienas asmuo mirė nuo koronaviruso, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Centro duomenimis, bendras sergamumo gripu, COVID-19 ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę išaugo iki 1310 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo 1246,1 atv. 100 tūkst. gyventojų. 

Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldytas 231 asmuo, kurių 67 proc. sudaro vaikai, dėl COVID-19 ligos – 42 žmonės. Per savaitę gripas pražudė du Kauno ir Klaipėdos apskrities gyventojus. Jie priklausė 60–69 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų, nebuvo skiepyti. 

Be to, taip pat fiksuotas vienas mirties atvejis nuo COVID-19 ligos. Centro žiniomis, nuo šios ligos mirė Kauno apskrities gyventojas, kuris priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepytas.

Šiuo metu epideminis sergamumo lygis pasiektas 7 savivaldybėse, didžiausias sergamumas  užfiksuotas Vilniaus ir Alytaus savivaldybėse.

Specialistai primena, kad veiksmingiausia apsaugos nuo gripo ir COVID-19 priemonė – skiepai. Pasiskiepyti nuo abiejų šių virusų galima vieno vizito pas gydytoją metu.

Taip pat, siekiant išvengti infekcijų bei apsaugoti kitus, rekomenduojama laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai plauti rankas. Pajutus į gripo panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), raginama nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Vilnius, gruodžio 22 d. (ELTA). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl galimo interesų konflikto Šiaulių savivaldybėje. Etikos sargai aiškinsis, ar miesto meras Artūras Visockas, pasirašęs potvarkį dėl finansinės paramos skyrimo sesers sutuoktinio įmonei, tinkamai laikėsi viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimų, pranešė VTEK.

Tyrimas buvo pradėtas sulauktus pranešimo, kad šių metų lapkričio 26 dieną mero potvarkiu skirta 3 tūkst. eurų finansinė parama bendrovei „Etikko“ įrangos ir įrankių įsigijimo išlaidoms padengti. Šios įmonės akcininkas ir vadovas yra A. Visocko sesers sutuoktinis.

Komisija vertins, ar pasirašydamas šį sprendimą meras nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su privačiais interesais, ir nedalyvauti tvarkant reikalus su juridiniais asmenimis, kuriuose artimi asmenys turi akcijų ar gauna pajamų. 

Berlynas, gruodžio 21 d. (AFP-ELTA). Nors Vokietijos kalėdinėse mugėse po jas neseniai sukrėtusių mirtinų išpuolių buvo iš tiesų sugriežtintas saugumas, internete plinta vaizdo įrašai, kuriuose jos melagingai vaizduojamos aptvertos spygliuota viela, saugomomis šarvuočių. Socialinius tinklus užplūdo dezinformacija apie kalėdines muges: viename melagingame vaizdo įraše vaizduojamas maldai per neva jos atidarymą kviečiantis islamo dvasininkas, plinta suklastoti vaizdai su tokiose mugėse neva besibūriuojančiomis musulmonų vyrų miniomis, rašo naujienų agentūra AFP.

AFP faktų tikrinimo skyrius išanalizavo internete plintančius melagingus teiginius, kuriais siekiama sustiprinti kraštutinių dešiniųjų naratyvus apie imigraciją ir visuomenės „islamizaciją“.

Pastaruoju metu plintančiuose nuotraukose ir vaizdo įrašuose vaizduojami Hamburgo ir Štutgarto kalėdinėse mugėse esą gausiai besiburiuojantys „musulmonai“ arba „islamistai imigrantai“.

Tačiau AFP atliktas tyrimas parodė, kad šie kadrai buvo iš kitų renginių: iš vėliau uždraustos aktyvistų grupės „Muslim Interaktiv“ 2024 m. spalio mėn. mitingo ir sirų šventės po prezidento Basharo al Assado nuvertimo praėjusių metų pabaigoje.

Kelete dirbtinio intelekto sukurtų nuotraukų taip pat vaizduojamos kalėdinės mugės su perteklinėmis saugumo priemonėmis – pvz., metro aukščio spygliuotomis tvoromis ar aplink mugių teritoriją išrikiuotomis karinio tipo transporto priemonėmis.

Išpuoliai ir jų išnaudojimas politiniais tikslais

Vokietijos kalėdinių mugių tradicija siekia šimtmečius, jos rengiamos beveik kiekviename mieste ir miestelyje. Mugėse prekybininkai savo kioskeliuose pardavinėja kalėdines dovanos ir papuošimus, saldumynus, dešreles ir karštą vyną.

Tačiau jaukią šeimyninę šių mugių atmosferą temdo neseniai jose vykdyti išpuoliai.

Praėjusiais metais automobiliui įsirėžus į kalėdinės Magdeburgo mugės lankytojus žuvo šeši žmonės, daugiau nei 300 buvo sužeisti.

Šiuo metu vyksta teismo procesas, kuriame dėl šio išpuolio pateikti kaltinimai psichiatrui iš Saudo Arabijos. Vyras tikėjo sąmokslo teorijomis, laikėsi griežtų antiislamiškų pažiūrų ir nuolat piktinosi Vokietijos valdžios institucijoms.

Šis išpuolis priminė 2016 m. tunisiečio džihadistinį išpuolį Berlyno Kalėdų mugėje, nusinešusį 13 žmonių gyvybių.

Gruodžio viduryje Vokietijos valdžios institucijos pranešė areštavusios penkis vyrus – egiptietį, sirą ir tris marokiečius, – įtariamus dalyvavus islamistų sąmoksle, planuojant automobiliu taranuoti kalėdinės mugės Bavarijoje lankytojus.

Kraštutinė dešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) tokius išpuolius ir sąmokslus išnaudoja ragindama vykdyti užsieniečių „remigraciją“, ypač į šalis, kuriose gyventojų daugumą sudaro musulmonai.

Tikslas – sėti nepasitikėjimą

Šį mėnesį socialiniuose tinkluose plačiai pasklido vaizdo įrašas, kuriame baltai apsirengęs vyras esą kvietė musulmoniškai maldai lankytojus nenurodytoje Vokietijos kalėdinėje mugėje.

„Ši kalėdinė mugė visiškai kapituliavo!“ – vaizdo įrašą komentavo platformos „Instagram“ naudotojas.

Šis vaizdo įrašas taip pat išplito platformoje „Facebook“ keliomis kalbomis, įskaitant anglų, graikų, rusų ir slovakų.

Tačiau AFP atliktas tyrimas parodė, kad šis vaizdo įrašas buvo iš tiesų padarytas 2023 m. lapkričio mėn., o jame matyti su šv. Kalėdomis nieko bendra neturintis turgus Bavarijos mieste Karlštate.

Šis „Andreasmarkt“ turgus kasmet pasirenka vis naują temą, o 2023 m. jis buvo atidarytas su kvietimu maldai po to, kai buvo pakviestos dalyvauti dvi vietos musulmonų bendruomenės, organizatoriai paaiškino naujienų agentūrai AFP.

Jie sakė, kad atskira kalėdinė mugė turėjo būti atidaryta mieste gruodžio pradžioje, todėl vaizdo įraše matoma Kalėdų eglutė.

Kalėdinės mugės yra lengvas taikinys dezinformacijai dėl jų emocinių asociacijų, sakė Vokietijos stebėjimo, analizės ir strategijos centro atstovė Lea Fruehwirth.

„Kalėdų simbolika reiškia džiaugsmą, šiltą bendruomeniškumo ir saugumo jausmą“, – sakė L. Fruehwirth, ne pelno siekiančioje ekstremizmo stebėjimo agentūroje tirianti dezinformaciją.

Pasak jos, naratyvai, kuriuose „musulmonai kaltinami noru grubiai sunaikinti šį idealizuotą vaizdinį, gali sukelti stiprių emocijų“.

Ji pridūrė, kad tokių įrašų socialiniuose tinkluose autoriai greičiausiai siekia „sėti nepasitikėjimą ir gilinti visuomenės susiskaldymą, kaip ir, pavyzdžiui, Rusijos dezinformacijos kampanijų atveju“.

Kopenhaga, gruodžio 22 d. (AFP-ELTA). Danija pirmadienį pareiškė, kad iškvies JAV ambasadorių po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskyrė specialųjį pasiuntinį Grenlandijai, o šis iš karto pažadėjo paversti Danijos autonominę teritoriją „JAV dalimi“.

Nuo grįžimo į Baltuosius rūmus 2025 m. sausio mėnesį D. Trumpas ne kartą sakė, kad JAV dėl saugumo priežasčių reikia išteklių turtingos Arkties salos, ir atsisakė atmesti galimybę panaudoti jėgą, kad ją gautų.

Sekmadienį D. Trumpas paskyrė Luizianos gubernatorių Jeffą Landry specialiuoju pasiuntiniu Grenlandijoje.

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas pirmadienį pareiškė, kad yra „labai supykęs“ dėl šio žingsnio, ir įspėjo Vašingtoną gerbti Danijos suverenitetą.

Savo platformoje „Truth Social“ D. Trumpas parašė, kad J. Landry „supranta, kokia svarbi yra Grenlandija mūsų nacionaliniam saugumui, ir tvirtai gins mūsų šalies interesus, siekdamas užtikrinti mūsų sąjungininkų ir, tiesą sakant, viso pasaulio saugumą bei išlikimą“.

J. Landry tiesiogiai atsakė D. Trumpui platformoje „X“: „Man didelė garbė tarnauti jums šioje savanoriškoje pareigybėje, kad Grenlandija taptų JAV dalimi“.

Danijos užsienio reikalų ministras televizijai TV2 sakė, kad šis paskyrimas ir pareiškimai yra „visiškai nepriimtini“, pridurdamas, kad jo ministerija artimiausiu metu iškvies JAV ambasadorių „pateikti paaiškinimą“.

„Kol turime Danijos karalystę, kurią sudaro Danija, Farerų salos ir Grenlandija, negalime taikstytis su tais, kurie kėsinasi į mūsų suverenitetą“, – sakė jis.

Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas ir Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame priminė, kad „valstybių sienos ir suverenitetas yra įtvirtinti tarptautinėje teisėje“.

„Negalima aneksuoti kitos šalies. Net ir remiantis tarptautinio saugumo argumentu“, – sakė jie, pridurdami: „Tikimės pagarbos mūsų bendram teritoriniam vientisumui“.

„Facebook“ įraše, skirtame Grenlandijos gyventojams, J. F. Nielsenas sakė, kad specialiojo pasiuntinio paskyrimas „nieko nekeičia mums čia, namuose“.

„Mes patys nuspręsime savo ateitį. Grenlandija yra mūsų šalis“, – rašė jis, pridurdamas: „Grenlandija priklauso grenlandiečiams.“

Europos Komisija pirmadienį pareiškė tvirtą paramą Danijai. „Danijos Karalystės teritorinio vientisumo, jos suvereniteto ir sienų neliečiamybės išsaugojimas yra labai svarbus dalykas Europos Sąjungai“, – žurnalistams sakė bloko diplomatinės tarnybos atstovas Anouaras El Anounis.

Briuselis, gruodžio 22 d. (Ukrinform-ELTA). Pirmadienį, gruodžio 22 d. Europos Sąjungos Taryba pratęsė ekonomines ribojamąsias priemones Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą dar šešiems mėnesiams, iki 2026 m. liepos 31 d. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai pranešė ES Tarybos spaudos tarnyba.

„Atsižvelgdama į besitęsiančius Rusijos Federacijos veiksmus, destabilizuojančius padėtį Ukrainoje, Taryba šiandien atnaujino ES ribojamąsias priemones dar 6 mėnesiams, iki 2026 m. liepos 31 d.“, – rašoma paskelbtame pranešime.

Pažymima, kad šios ekonominės sankcijos pirmą kartą buvo įvestos 2014 m., o nuo 2022 m. vasario buvo gerokai išplėstos, reaguojant į nepagrįstą ir neteisėtą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Jas šiuo metu sudaro platus sektorinių priemonių spektras, įskaitant ribojimus tokiose srityse, kaip prekyba, finansai, energetika, technologijos, dvejopo naudojimo prekės, pramonė, transportas ir prabangos prekės. 

Jos taip pat apima draudimą importuoti arba gabenti jūra žalią naftą ir tam tikrus naftos produktus iš Rusijos į ES, keleto Rusijos bankų pašalinimą iš SWIFT sistemos ir kelių Kremliaus remiamų dezinformaciją skleidžiančių žiniasklaidos priemonių transliacijų ir leidimų sustabdymą bloke. Be to, konkrečios priemonės leidžia ES kovoti su bandymais apeiti sankcijas.

„Kol neteisėti Rusijos Federacijos veiksmai toliau pažeidžia pagrindines tarptautinės teisės taisykles, įskaitant, visų pirma, draudimą naudoti jėgą, tikslinga palikti galioti visas ES įvestas priemones ir, prireikus, imtis papildomų priemonių“, – teigiama pranešime.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, ES, reaguodama į veiksmus, kenkiančius arba keliančius grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, 2014 m. kovo 17 d., prasidėjus Rusijos Federacijos agresijai prieš Ukrainą, įvedė ribojamąsias priemones.

Nuo to laiko ES Taryba pratęsia šias sankcijas kas šešis mėnesius. Jos numato kelionių ribojimus, turto įšaldymą ir draudimą suteikti į sankcijų sąrašą įtrauktiems asmenims ir subjektams prieigą prie lėšų ar kitokių ekonominių išteklių.

Ribojamosios priemonės, kurias ES pritaikė reaguodama į krizę Ukrainoje, taip pat apima ekonomines sankcijas, nukreiptas prieš konkrečius Rusijos ekonomikos sektorius, bei ribojamąsias priemones, kuriomis reaguojama į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio okupaciją.

Vilnius, gruodžio 22 d. (ELTA). Nuo sausio keičiasi dalies „Sodros“ išmokų minimalios ir maksimalios ribos – tai įprasti pokyčiai, kurie vyksta keičiantis ketvirčiui ar metams. Kaip skelbia institucija, 2026 m. dėl to didėja nedarbo išmokos ir perskaičiuojami ligos, vaiko priežiūros, motinystės, tėvystės išmokų dydžiai.

Teigiama, kad šiuos pasikeitimus lemia auganti minimali mėnesio alga (MMA) ir kintantis vidutinis darbo užmokestis (VDU), nuo kurių priklauso dalies išmokų apskaičiavimas.

Dėl minimalios MMA 2026 m. didės nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji. Pastoviosios dalies dydis sudaro 23,27 proc. to mėnesio, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

MMA kitąmet sieks kiek daugiau nei 1,15 tūkst. eurų, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis bus 263,2 euro. Palyginti, 2025 m. pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro. Didesnių nedarbo išmokų už sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravę bedarbiai sulauks vasarį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2026 m. vasarį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 263,2 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 m. liepos pradžios iki 2025 m. gruodžio pabaigos.

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir vasarį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos buvo 1 tūkst. eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 656,2 euro dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 578,6 euro dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 501 euro išmoką.

Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2026 m. pirmąjį ketvirtį, bus šiek tiek daugiau nei 1,4 tūkst. eurų.

Taip pat keisis ir didžiausios bei mažiausios ligos išmokos. Nuo sausio minimali mėnesio ligos išmoka viršys 281 eurą ir, palyginti su dabartiniu ketvirčiu, padidės beveik 5 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka nuo šiol negalės būti mažesnė nei 13,45 euro. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo sausio bus beveik 3 tūkst. eurų – šis dydis palyginti su dabartiniu ketvirčiu išaugs beveik 51 euru. Dienos maksimali išmoka padidės iki 143,46 euro.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidės nuo 3,13 tūkst. eurų iki 3,18 tūkst. eurų, o dienos – nuo 149,15 euro iki 152,43 euro.

2026 m. bazinė socialinė išmoka savo ruožtu didės nuo 70 iki 74 eurų.

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra siejama su būtent šiuo rodikliu – išmoka lygi 8 bazinių socialinių išmokų dydžiams. Todėl asmenims, kurie teisę į motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgis iki sausio 31 d., minimali išmoka sieks 560 eurų. Jei teisė atsiras vasarį arba kovą, minimali išmoka bus didesnė – 592 eurai.

Kai vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis 2026 metų pirmąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3,77 tūkst. eurų arba 63 eurais daugiau nei šių metų pabaigoje.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka didės beveik 49 eurais iki beveik 2,9 tūkst. eurų per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2,17 tūkst. eurų, o antraisiais 1,45 tūkst. eurų.

„Sodra“ primena, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gaus dvi vaiko priežiūros išmokas. Viena, už lapkritį, juos pasiekė gruodžio 15 d., o išmoka už gruodį bus išmokėta gruodžio 29 d.

Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2026 m. kitą vaiko priežiūros išmoką – už sausį – šeimos gaus vasarį.

Roma, gruodžio 22 d. (AFP-ELTA). Italijos konkurencijos priežiūros tarnyba (AGCM) pirmadienį pranešė skyrusi JAV technologijų milžinei „Apple“ 98 mln. eurų (115 mln. JAV dolerių) baudą už, pasak jos, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi mobiliųjų programėlių rinkoje.

AGCM pareiškime nurodė, kad „Apple“ pažeidė privatumo taisykles, taikomas trečiųjų šalių kūrėjams, rinkoje, kurioje „ji užima itin dominuojančią padėtį per savo parduotuvę „App Store“.

„Apple“ pareiškė, kad apskųs šį sprendimą, ir gynė savo „stiprią mūsų vartotojų privatumo apsaugą“.

Tačiau Italijos antimonopolinė institucija teigė, kad jos tyrimas nustatė „ribojantį pobūdį“ „privatumo taisyklių, kurias „Apple“ taiko... trečiųjų šalių programėlių, platinamų per „App Store“, kūrėjams“.

„Apple“ programėlių sekimo skaidrumo (ATT) taisyklės „yra nustatytos vienašališkai ir pažeidžia „Apple“ komercinių partnerių interesus“, sakoma AGCM pareiškime.

Prancūzijos antimonopolinės institucijos anksčiau šiais metais skyrė „Apple“ 150 mln. eurų baudą dėl jos programėlių sekimo privatumo funkcijos.

Kitų Europos šalių institucijos taip pat pradėjo panašius tyrimus dėl ATT, kurią „Apple“ reklamuoja kaip privatumo apsaugos priemonę.

Ši funkcija, kurią „Apple“ įdiegė 2021 m., reikalauja, kad programėlės gautų naudotojo sutikimą per iššokantį langą, prieš pradėdamos sekti jo veiklą kitose programėlėse ir svetainėse.

Jei vartotojas nesutinka, programėlė netenka prieigos prie informacijos apie tą naudotoją, leidžiančios rodyti tikslinę reklamą.

Kritikai kaltina „Apple“ tuo, kad ji naudoja šią sistemą savo reklamos paslaugoms reklamuoti, tuo pačiu ribodama konkurentų veiklą.

„Apple“ savo pareiškime teigia, kad jos privatumo taisyklės „yra priimtinos mūsų klientams ir vertinamos privatumo gynėjų bei duomenų apsaugos institucijų visame pasaulyje“.

Vilnius, gruodžio 22 d. (ELTA). Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda Lietuvos ir Lenkijos tarpsisteminių elektros prekybos pralaidumų didinimo koncepcijos įgyvendinimą.

Kaip pirmadienį pranešė bendrovė, tikimasi, kad įgyvendinus koncepcijoje numatytas priemones, elektros prekybos galimybės išaugs, o tai sudarys geresnes sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai Lietuvoje.

„Didesni prekybos pralaidumai visų pirma susiję su galimybėmis Lietuvoje teikti dažnio stabilumą užtikrinsiančias papildomas paslaugas, kurias galės siūlyti prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos kaupikliai. Taip pat bus reikalingas aktyvesnis atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų įsitraukimas atliekant avarinių situacijų valdymą“, – pranešime teigia „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.

Nuo Baltijos šalių sinchronizacijos elektros prekybai su Lenkija skirti pralaidumai vidutiniškai siekia apie 170 megavatų (MW) eksportui ir 150 MW importui. Pagal parengtą koncepciją, iki kitų metų pabaigos elektros eksporto per „LitPol Link“ jungtį pralaidumai galėtų siekti iki 365 MW, o importo – iki 200 MW. Numatoma, kad 2027 m. eksporto pralaidumai jau siektų iki 500 MW, o importo – iki 353 MW. 

Anot bendrovės, iki Baltijos šalių sinchronizacijos eksporto pralaidumai įprastai siekė 350 MW, o importo – 492 MW.

„Litgrid“ kartu su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatore PSE šiuo metu įgyvendina sausumos elektros jungties „Harmony Link“ projektą. Pagal operatorių susitarimą, antroji elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos bus įjungta 2030 metais. Pradėjus veikti „Harmony Link“, elektros prekybos apimtys leis pasiekti iki 1 200 MW abiem kryptimis.

ELTA primena, kad šių metų vasario 9 d. Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais, prieš tai 65 metus veikusios bendroje elektros sistemoje su Rusija ir Baltarusija, vadinamajame BRELL žiede. 

Šiuo metu Baltijos šalys savarankiškai valdo savo elektros sistemos dažnį ir įtampą. Elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022 m., o iš Baltarusijos – nuo 2020-ųjų.

BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, 23 val. 59 min.

Prie kitų Europos valstybių Baltijos šalys prisijungė per „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.