Bratislava, birželio 23 d. (AFP-ELTA). Slovakijoje raginama pasirašyti peticiją ir atšaukti amerikiečio reperio Kanye Westo, kuris dar žinomas pseudonimu Ye, pasirodymą jų šalyje.

Tokių žingsnių imtasi po to, kai gegužės 8 d. 48-erių metų atlikėjas išleido antisemitinę dainą pavadinimu „Heil Hitler“. Ši data sutapo su 80-osiomis nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metinėmis.

Nors K. Westas praeityje yra laimėjęs 24 „Grammy“ apdovanojimus, tačiau pastaraisiais metais jo elgesys tapo nenuspėjamas, o retorika vis labiau antisemitinė ir kupina neapykantos.

„Hiphopo vizionierius, kultūros ikona ir kontraversiškas genijus Ye 2025 m. liepos 20 d. surengs išskirtinį pasirodymą „Rubicon“ festivalyje Bratislavoje. Tai bus jo vienintelis gyvo garso pasirodymas Europoje 2025 metais ir pirmasis šou Slovakijos istorijoje,“ – teigiama renginio organizatorių internetinėje svetainėje.

Tačiau JAV reperio planuojamas dalyvavimas festivalyje sukėlė nepasitenkinimą Slovakijoje. Daugiau nei 3 000 žmonių jau pasirašė peticiją prašydami atšaukti reperio pasirodymą.

Joje teigiama, kad K. Westas, aršus JAV prezidento Donaldo Trumpo rėmėjas, nuolat ir atvirai skleidžia simbolius ir ideologiją susijusią su baisiausiu šiuolaikinio pasaulio istorijos periodu.

„Kanye Westo koncertas mūsų mieste ir šalyje yra įžeidimas istorinei atminčiai, karo laikų smurto šlovinimas ir visų karo aukų pažeminimas“, – sakoma peticijoje.

Dainos „Heil Hitler“ vaizdo įraše vaizduojami juodaodžiai vyrai su gyvūnų kailiais ir kaukėmis, nuolat kartojantys šį nacistinį pasisveikinimą. Savo kūrinyje Ye repuoja apie tai, kad yra nesuprastas ir apie savo kovą dėl vaikų globos su buvusia žmona Kim Kardashian. Dainos pabaigoje skamba ištrauka iš nacistinės Vokietijos vadovo Adolfo Hitlerio kalbos.

Naujienų agentūra „Deutsche Welle“ praneša, kad amerikiečių reperio daina buvo uždrausta Vokietijoje. Šioje šalyje draudžiama demonstruoti ar platinti nacistinius simbolius, o nacistinis pasisveikinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Vokietijoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, Kanadoje ir Izraelyje, holokausto neigimas yra neteisėtas. Tačiau Jungtinėse Valstijose pirmoji konstitucijos pataisa apsaugo žodžio laisvę, bet tai sudaro galimybes ir daugeliui neapykantos kalbos formų. JAV nedraudžiamas nacistinis pasisveikinimas ir galima demonstruoti svastiką.

Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Prezidento vyriausiajam patarėjui Frederikui Jansonui prakalbus apie pataisą, pagal kurią išskirtinės sveikatos priežiūros sąlygos galiotų visiems kadenciją baigusiems šalies prezidentams, tik ne Gitanui Nausėdai, parlamentarai tikina, jog tai – teisėkūrinė parodija. 

ELTA primena, kad kritikos dėl Seimui pateikto siūlymo gerinti sveikatos paslaugų kokybę kadenciją baigusiems šalies vadovams sulaukusi Prezidentūra praėjusią savaitę užsiminė apie planuojamas korekcijas. Kaip Eltai teigė F. Jansonas, svarstoma pasiūlyti pataisą, kad šis, viešojoje erdvėje surezonavęs įstatymas galiotų visiems kadenciją baigusiems prezidentams, išskyrus dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą.

„Jei Gitano Nausėdos išsibraukimas iš šio įstatymo padės jį priimti – valio. Mums svarbiausia rezultatas“, – sakė prezidento patarėjas.

Tačiau opozicijoje dirbanti Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir šiai prezidento iniciatyvai negaili kritikos. 

„Tie visi išvedžiojimai, kad bus teikiamas įstatymas, kuris apskritai vos keliems žmonėms galiotų, ir iš jo dar išbrauktų kažką – čia yra parodija. Teisėkūrine prasme, tai yra, be jokios abejonės, parodija. Nieko bendro neturi su kokybiška teisėkūra“, – Eltai sakė buvusi Seimo pirmininkė.

„Būtų kur kas geriau, kad valdantieji, šiuo atveju – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) – nedarytų tokių pakeitimų, kurie praktikoje tiesiog neveiks, didins korupcijos rizikas ir panašiai. Tai čia konkrečiai kas galėjo paskatinti tokį pakeitimą daryti“, – aiškino ji. 

Panašios pozicijos laikėsi ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narė Agnė Širinskienė. Pasak jos, tokią sąlygą įgyvendinti teisiškai įmanoma, tačiau, kaip pažymi demokratė „Vardan Lietuvos“, tai bet kuriuo atveju skamba kaip ironija. 

„Aš tai manyčiau, kad čia tiesiog buvo patarėjo ironija. (…) Bendrai, norint padaryti, kad būtų netaikoma kadenciją einančiam prezidentui, tai tą konstrukcijose tikrai galima padaryti, bet jau tiesiog nurodant arba kadencijų datas, arba taikymą tik tiems, kurie ateityje bus išrinkti“, – Eltai sakė politikė.

„Norint – taip, bet man tas pavardės išbraukimas labiau tikrai kaip ironija skamba“, – akcentavo A. Širinskienė. 

Kaip ELTA skelbė anksčiau, mėnesio pradžioje prezidentas G. Nausėda registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų sąlygas buvusiems šalies vadovams. Siūloma nustatyti, kad buvusiems Lietuvos vadovams sveikatos apsaugos ministras paskirtų gydymo įstaigą, kurioje būtų teikiamos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos. Tokiu atveju ligoninėje būtų užtikrinama buvusio prezidento duomenų apsauga, sudaromos sąlygos vykdyti veiklą, taip pat būtų nustatoma tvarka dėl Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) pareigūnų darbo.

Be to, priėmus pakeitimus, numatoma, kad esant poreikiui šalies vadovui asmeninė pagalba, sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos būtų teikiamos namuose.

Kaip nurodė Prezidentūra, siūlymą tobulinti šiuo metu galiojančią tvarką paskatino praktikoje kylančios problemos. Be to, pažymima, kad kadenciją baigusiam šalies vadovui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos turi atitikti prezidento orumą ir išskirtinį teisinį statusą. 

Vis dėlto, pastaroji Prezidentūros iniciatyva sulaukė aštrios kritikos Seime – tiek valdančiųjų, tiek parlamento opozicijos atstovai teigė, jog šalies vadovo siūlymas kuria elitizmo regimybę. Pasak parlamentarų, šiuo metu sveikatos apsaugos sistemoje ir taip yra apstu rimtesnių problemų, kurias reikia spręsti, tad G. Nausėdos iniciatyva yra pateikta visai netinkamu laiku.

Apie iniciatyvą pasisakė ir buvęs prezidentas Valdas Adamkus, patikinęs, jog nesiskundžia dabartine tvarka ir gaunamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Savo ruožtu prezidento patarėjas Frederikas Jansonas nurodė, jog svarstoma pasiūlyti pataisą, kad šis viešojoje erdvėje surezonavęs įstatymas galiotų visiems kadenciją baigusiems prezidentams, išskyrus dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą.

Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Palaikymą piketavusiems žemdirbiams išreiškęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas praėjusį ketvirtadienį ant protesto scenos juokavo, kad jam dėl šios pozicijos Vyriausybėje „gali būti nesaldu“. Tačiau politikas teigia, kad jis jokių priekaištų iš kolegų nesulaukė ir, jei dienotvarkė leis, vėl pasirodys šią savaitę planuojamoje ūkininkų protesto akcijoje.

„Jokių priekaištų dėl mano išreikštos pozicijos kol kas nebuvo. Taip ir yra, kaip premjeras ir sako – visi galime turėti savo poziciją ir požiūrį dėl vienos ar kitos situacijos. Kiekvienas ministras savo sektoriui atstovauja ir tai turbūt yra normalu“, – anksčiau Eltai sakė I. Hofmanas.

„Jeigu rasiu laiko, tikrai nueisiu į ūkininkų renginį trečiadienį ar ketvirtadienį“, – pirmadienį naujienų agentūrai patvirtino žemės ūkio ministras.

Sostinės savivaldybė išdavė leidimą ūkininkų piketui

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas pirmadienį Eltai patvirtino, kad Lietuvos grūdų ir augintojų asociacijai (LGAA) išduotas leidimas trečiadienį ir ketvirtadienį rinktis Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.

Gedimino prospekte nuo A. Goštauto g. iki Gynėjų g. ir Gynėjų gatvės dalyje nuo Gedimino pr. iki A. Tumėno g. galės stovėti 300 ūkio technikos vienetų, o proteste dalyvauti – 500 žmonių.

Nuo birželio 25 d. 9 val. iki birželio 26 d. 21 val. minėtose Vilniaus vietose bus draudžiamas transporto priemonių, išskyrus gyventojų ir aptarnaujantįjį transportą, eismas.

Ūkininkai, kaip ir praėjusį ketvirtadienį, į sostinę rinksis protestuoti prieš planuojamus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimus.

I. Hofmanas: dėl mokesčių ūkininkams esu nuoseklus nuo pat pradžių

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovas I. Hofmanas tikina, kad jo atsiskyrimas nuo Vyriausybės mokesčių pertvarkos klausimais – toks pat, koks buvo projektą dar tvirtinant Ministrų kabinete. Jis teigia, kad jo vadovaujama ministerija buvo pateikusi savo siūlymus, kurie nebuvo priimti, o dabar jis tiesiog laikosi požiūrio, kurį turėjo mokesčių pertvarkai dar tik įsivažiuojant.

„Aš esu nuoseklus nuo pat pradžių. ŽŪM buvo pateikusi savo pasiūlymą mokesčių pertvarkai, o jis nebuvo priimtas. Dabar iš esmės aš atkartoju tą patį savo požiūrį, kurį išreiškiau ir Vyriausybės posėdyje, kai buvo nuspręsta mokesčių pakeitimų projektą pateikti Seimui. Jau tada žinojau, kad yra negerai ir to pačio dabar laikausi“, – sakė I. Hofmanas.

„Kiek mes čia galime padaryti. Galutinį sprendimą dabar priimti turės Seimą, todėl ūkininkus išgirsti ir į juos atsižvelgti turi būtent parlamentarai. Kai kurie iš jų registravo atitinkamus pasiūlymus, o ministerija ir Vyriausybė šiame procese nebedalyvauja – viskas Seimo rankose. Viliuosi, kad jis išgirdo priekaištus ir priims individualiai veiklai palankesnį GPM įstatymą“, – aiškino ministras.

Protestuose prieš mokesčių pakeitimus nedalyvauja Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, kuri mano, jog šie protestai yra turtingiausių ūkininkų bandymas išvengti mokėti teisingus mokesčius.

I. Hofmano manymu, tokia pozicija – nelogiška. Anot jo, dabar planuojami pokyčiai bus skaudžiausi vidutiniams žemdirbiams, kadangi didesni ūkiai turi daugiau galimybių.

„Didieji ūkiai jie jau veikia kaip bendrovės arba koncernai – turi juridinio asmens statusą, o jeigu neturi, jie gali sau leisti labai greitai jį pasikeisti“, – aiškino ŽŪM vadovas.

„Kalba eina būtent apie tai, kad dabar priėmimo stadijoje esantis GPM įstatymo projektas labiausiai smogs vidutiniams ūkiams. Ūkininkai moka „Sodra“ mokestį nuo apmokestinamų pajamų, vėliau įsijugnia to mokesčio lubos, kurios apsaugo būtent didžiuosius ūkius. Protestuojantys žemdirbiai siūlo, kad tas progresyvumas išliktų ir mokesčiai būtų sąžiningi visiems ūkiams“, – teigia I. Hofmanas.

ELTA primena, kad kitą savaitę Seimas planuoja paskutinį kartą balsuoti dėl daugiausia diskusijų sukėlusių GPM ir NT mokesčio pakeitimų.

Po svarstymo pritarta gyventojų pajamas nuo 2026-ųjų apmokestinti progresyviau, trimis tarifais – 20, 35 ir 32 proc.

Tačiau Seime gimė iniciatyvų taikymi pajamų mokesčio lengvatas žemdirbiams – siūlyta jų iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (kitąmet – apie 27,6 tūkst. eurų) pajamas apmokestinti 5 proc., nuo 12 iki 36 VDU (apie 83 tūkst. eurų) – 15 proc., didesnėms nei 36 VDU taikyti 20 proc., tačiau šią iniciatyvą Seimas atmetė.

Dabar užregistruotas ir siūlymas, kad ūkininkų pajamos būtų apmokestintos dviem tarifais – 15 ir 20 proc., priklausomai nuo to, ar per metus gavo mažiau, ar daugiau nei 36 VDU sudarančias pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų per metus).

Mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2026-ųjų.

Pekinas, birželio 23 d. (AFP-ELTA). Kinijos sostinės Pekino institucijos įspėjo gyventojus dėl iki šiol karščiausios metų dienos – prognozuojama, kad termometrų stulpeliai kops iki 38 laipsnių padalos. Miesto valdžia paragino 22 mln. gyventojų mažinti veiklą lauke ir pakankamai gerti, kad išvengtų šilumos smūgio.

Kiniją praėjusią vasarą vis alino ekstremalūs orai. Šalies šiaurėje tvyrojo karščio bangos, o pietuose smarkiai lijo ir kilo potvyniai.  Per juos žuvo dešimtys žmonių, tūkstančiai buvo evakuoti.

Kinija yra daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios, anot ekspertų, skatina klimato šilimą, išmetanti šalis. Dėl to dažnėja ekstremalių orų. 

Teheranas / Doha / Bagdadas, birželio 23 d. (AFP-ELTA). Irano revoliucinė gvardija pareiškė, kad pirmadienį šešios raketos smogė į JAV karinę bazę Katare, tai buvęs atsakas į amerikiečių aviacijos smūgius, suduotus svarbiems Irano branduoliniams objektams. 

„Šešios raketos pataikė į amerikiečių bazę Al Udeide Katare“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA, citavusi Revoliucinės gvardijos, Irano kariuomenės ideologinio sparno, pareiškimą.

Kataras pranešė sėkmingai atrėmęs Irano raketų ataką, nukreiptą į JAV Al Udeido oro pajėgų bazę šalyje, didžiausią JAV karinį objektą Artimuosiuose Rytuose, taip pat pranešė, kad žuvusiųjų ar sužeistųjų nėra, bazė buvusi iš anksto evakuota prieš ataką.

Vėliau pirmadienį Kataras pareiškė, kad saugumo padėtis yra stabili. „Vidaus reikalų ministerija patvirtina (...) kad saugumo padėtis šalyje yra stabili ir nėra pagrindo nerimauti“, – sakoma vyriausybės pranešime. 

Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA pranešė, kad Iranas paleido raketas ir į JAV bazę Irake, nors Nacionalinė saugumo taryba savo pareiškime apie Iraką neužsiminė. 

Irako saugumo ir kariniai šaltiniai naujienų agentūrai AFP sakė, kad „kol kas“ Iranas nepuolė Irake esančių JAV bazių.

Irako užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, jog ne kartą buvo įspėjusi apie „pavojų, kad į konfliktą gali būti įtrauktos naujos šalys ir jis gali privesti prie platesnės konfrontacijos ir didesnės įtampos regione“. 

Pirmadienio vakarą Irano televizija rodė Teherano centre susirinkusius iraniečius švęsti dėl raketų atakos į JAV bazę Katare. Vaizduose buvo matyti demonstrantai, mojantys Islamo respublikos vėliavomis ir skanduojantys „Mirtis Amerikai“, kiti švęsdami spaudė automobilių garso signalus.

Vašingtonas, birželio 23 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Iranas paleido balistines raketas į JAV karinę bazę Katare, tačiau amerikiečių aukų nėra, žala objektui nepadaryta, pranešė JAV gynybos pareigūnas. 

„Galiu patvirtinti, kad Al Udeido oro pajėgų bazė šiandien buvo puolama trumpojo ir vidutinio nuotolio balistinėmis raketomis, paleistomis iš Irano. Šiuo metu pranešimų apie JAV aukas nėra“, – sakė pareigūnas.

 „Šiuo metu mes nežinome, kad įrenginiai būtų pažeisti“, – pridūrė gynybos pareigūnas. 

Iranas surengė ataką po Vašingtono pajėgų smūgių į tris Teherano branduolinius objektus savaitgalį bombomis ir raketomis.

Didžiulėje Al Udeido bazėje, kurioje yra tūkstančiai amerikiečių kariškių, įsikūrusios JAV centrinės vadovybės bei oro ir specialiųjų operacijų pajėgų būstinės.

Rijadas / Abu Dabis, birželio 23 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Saudo Arabija pasmerkė Iraną dėl „nepateisinamos“ atakos prieš JAV karinę bazę Katare ir pasiūlė panaudoti „visus savo pajėgumus“ paremti Dohą, nors praeityje santykiai tarp abiejų šalių buvo įtempti.

Rijadas pareiškė, kad „griežčiausiai smerkia ir nepritaria Irano ​​agresijai prieš brolišką Kataro valstybę“. „Tai nepriimtina ir nepateisinama jokiomis aplinkybėmis. Karalystė patvirtina savo solidarumą ir visapusišką paramą (...) Katarui bei siūlo visus savo pajėgumus paremti brolišką Kataro valstybę“, kad ir kokių priemonių ji imtųsi, sakoma Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Pirmadienį Iranas paleido raketas į amerikiečių karo bazes Katare ir Irake, kai JAV prisidėjo prie sąjungininko Izraelio kampanijos prieš Islamo respubliką ir sudavė smūgius į tris Irano branduolinius objektus. 

Kataras pranešė sėkmingai atrėmęs Irano raketų ataką, nukreiptą į JAV Al Udeido oro pajėgų bazę, didžiausią JAV karinį objektą Artimuosiuose Rytuose, taip pat pranešė, kad žuvusiųjų ar sužeistųjų nėra, Katare įkurta bazė buvo iš anksto evakuota prieš ataką.

Griežčiausiais žodžiais Irano ataką prieš Al Udeido bazę Katare pirmadienį pasmerkė Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE).

JAE „griežčiausiai smerkia Irano revoliucinės gvardijos nusitaikymą į Al Udeido aviacijos bazę broliškoje Kataro valstybėje, laiko tai akivaizdžiu Kataro suvereniteto ir oro erdvės pažeidimu“, sakoma Abu Dabio užsienio reikalų ministerijos pareiškime, išplatintame oficialios naujienų agentūra WAM.

Doha / Teheranas / Menama, birželio 23 d. (AFP-ELTA). Kataras pirmadienį pareiškė, kad „pasilieka teisę atsakyti“ po Irano atakos prieš JAV karinę bazę Al Udeide šioje Persijos įlankos valstybėje, didžiausią Amerikos karinį objektą regione. 

„Patvirtiname, kad Kataro valstybė pasilieka teisę tiesiogiai atsakyti proporcingai šios akivaizdžios agresijos pobūdžiui ir mastui“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovo Majedo Al Ansari pareiškime ir priduriama, kad JAV bazė buvo evakuota, prieš ataką ėmusis atsargumo priemonių. 

Irano nacionalinio saugumo taryba patvirtino, kad pirmadienį puolė didelę JAV karinę bazę Katare, keršydama už amerikiečių smūgius į branduolinius objektus šalyje, ir pridūrė, kad jos atsakas „nekelia jokios grėsmės“ kaimynėms Persijos įlankoje.

„Reaguodamos į JAV agresyvius ir įžūlius veiksmus prieš Irano branduolinius objektus ir įrenginius, prieš kelias valandas galingos Irano Islamo Respublikos ginkluotosios pajėgos smogė JAV aviacijos bazei Al Udeide, Katare“, – sakoma tarybos pareiškime ir priduriama, kad panaudotų raketų „buvo tiek pat, kiek bombų, kurias JAV panaudojo puolant Irano branduolinius objektus“. 

„Šis veiksmas nekelia jokios grėsmės mūsų draugiškai ir broliškai šaliai Katarui“, – priduriama jame. 

Iranui užpuolus JAV karinę bazę Katare, kaimyninis Bahreinas pirmadienį laikinai sustabdė oro eismą.

„Susisiekimo ir telekomunikacijų ministerija paskelbė apie laikiną oro navigacijos sustabdymą Bahreino Karalystės padangėje kaip atsargumo priemonę, atsižvelgiant į naujausią įvykių raidą regione“, – sakoma Bahreino naujienų agentūros pranešime.

Savo oro erdvę pirmadienį uždarė ir Kuveitas.

Teheranas / Doha, birželio 23 d. (AFP-ELTA). Iranas pirmadienio vakarą paleido raketas į JAV karines bazes Katare ir Irake, pranešė oficiali žiniasklaida. Irano valstybinė televizija tai pavadino „galingu“ atsaku į pastarojo meto amerikiečių smūgius į šalies svarbius branduolinius objektus. 

„Prasidėjo Irano raketų operacija prieš amerikiečių bazes, esančias Katare ir Irake, ji vadinasi „Pergalės palaiminimu“, – pranešė oficiali naujienų agentūra IRNA. 

Kataras, kuriame yra didžiausia JAV bazė regione, pranešė pirmadienį sėkmingai atrėmęs Irano raketų ataką, nukreiptą į JAV Al Udeido oro pajėgų bazę, didžiausią JAV karinį objektą Artimuosiuose Rytuose. 

„Gynybos ministerija paskelbė, kad Kataro oro gynybos pajėgos sėkmingai perėmė raketų ataką, nukreiptą į Al Udeido aviacijos bazę“, – sakoma ministerijos pranešime ir priduriama, kad „žuvusių ar sužeistųjų nėra“. 

Kataras pasmerkė Irano įvykdytą didžiausios regione JAV bazės užpuolimą, pavadinęs jį „akivaizdžiu šalies suvereniteto pažeidimu“. 

„Kataro valstybė griežtai smerkia Irano revoliucinės gvardijos korpuso ataką prieš Al Udeido aviacijos bazę,  laikome tai akivaizdžiu Kataro valstybės suvereniteto ir oro erdvės, taip pat tarptautinės teisės pažeidimu“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovo Majedo Al Ansari pranešime.

(papildyta nuo trečios pastraipos ir dar kartą nuo aštuntos pastraipos)

Doha, birželio 23 d. (AFP-ELTA). Pirmadienio vakarą visoje Dohoje buvo girdėti sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Jie pasigirdo netrukus, kai Kataras uždarė oro erdvę, remdamasis įvykiais regione po JAV smūgių Iranui. 

Sprogimai buvo girdimi Dohos centre ir Lusailo mieste, esančiame į šiaurę nuo Kataro sostinės, naktiniame danguje buvo matyti lekiantys sviediniai. 

CNN pranešė, kad Iranas paleido raketas į JAV karines bazes Katare ir Irake.

Pasak dviejų informuotų pareigūnų, JAV seka daugybę raketų, paleistų iš Irano į JAV karinius objektus Katare ir Irake. 

Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ir jungtinio štabo viršininkas Danas Caine'as yra Situacijų kambaryje. 

Vienas aukšto rango pareigūnas anksčiau sakė, kad Baltųjų rūmų ir Gynybos departamento pareigūnai stebi galimas atakų grėsmes Al Udeido oro pajėgų bazei Katare. 

Šioje bazėje praėjusį mėnesį lankėsi JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jis buvo pirmasis nuo 2003 m. joje apsilankęs vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Tai –didžiausias JAV karinis objektas Artimuosiuose Rytuose. 

Dujų turtingame Katare, esančiame už 190 kilometrų į pietus nuo Irano kitapus įlankos, įsikūrusi Al Udeido JAV karinė bazė yra didžiausia regione, joje yra Pentagono centrinės vadovybės regioninė būstinė. 

„Kompetentingos institucijos praneša apie laikiną oro eismo sustabdymą šalies oro erdvėje, kaip dalį atsargumo priemonių, kurių imamasi atsižvelgiant į įvykius regione“, – anksčiau pranešė Kataro užsienio reikalų ministerija. Ji pridūrė, kad valdžios institucijos stebi padėtį „derindamos su regioniniais ir tarptautiniais partneriais“. 

JAV ambasada Katare patarė ten esantiems amerikiečiams neiti laukan, kitos Vakarų ambasados pa​​kartojo perspėjimą. „Dėl didelio atsargumo rekomenduojame Amerikos piliečiams likti vietoje iki kito pranešimo“, – buvo sakoma JAV ambasados tinklalapyje. 

Irano ginkluotosios pajėgos pirmadienį pagrasino sukelti „rimtų, nenuspėjamų padarinių“ JAV, kai šios prisidėjo prie sąjungininko Izraelio kampanijos prieš Islamo respubliką ir sudavė stiprius smūgius į tris Irano branduolinius objektus. 

Praėjusią savaitę dešimčių JAV karinių lėktuvų nebebuvo Al Udeide, rodo palydovinės nuotraukos. Beveik 40 karinių orlaivių, įskaitant transporto lėktuvus, tokius kaip „Hercules C-130“, ir žvalgybinius lėktuvus, birželio 5 d. buvo matomi šioje bazėje Katare, tačiau birželio 19 d. buvo matyti tik trys lėktuvai.

Bahreine, artimame Kataro kaimyne, įsikūręs JAV Penktasis laivynas. Pranešta, kad Amerikos ambasada šalyje laikinai pervedė dalį savo darbuotojų dirbti nuotoliu. Bahreino valdžia, remdamasi „regioninėmis aplinkybėmis“, daugumai vyriausybės darbuotojų irgi liepė dirbti namuose iki kito pranešimo. 

Sekmadienį JAV valstybės departamentas patarė amerikiečiams visame pasaulyje „būti itin atsargiems“ dėl Izraelio ir Irano karo. 

Teheranas, birželio 23 d. (AFP-ELTA). Iranas, pažadėjęs duoti atsaką į JAV aviacijos smūgius į jo branduolinius objektus, turi dvi pagrindines galimybes: atakuoti amerikiečių pajėgas regione ir uždaryti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį. 

Irano aukščiausiojo vadovo patarėjas sekmadienį įspėjo, kad bet kuri JAV bazė regione, dalyvaujanti atakose, yra „teisėtas taikinys“. 

Sutrikdžius eismą siauru Hormūzo sąsiauriu, gyvybiškai svarbiu keliu, kuriuo vežama nafta ir dujos, išaugtų energijos kainos, pasaulį apimtų infliacijos šokas. Vandens kelio uždarymas būtų „labai pavojingas“, pirmadienį sakė vyriausioji Europos Sąjungos diplomatė Kaja Kallas. 

Naujienų agentūra AFP apžvelgia du scenarijus ir galimus jų padarinius.

Hormūzo sąsiauris

Siauras U formos jūrų kelias tarp Irano ir Arabijos pusiasalio yra vartai Persijos įlankos energetikos išteklių pristatymui į pasaulio rinkas, sąsiauriu pervežamas penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų eksporto. 

Remiantis „Deutsche Bank“ tyrimu, 50 kilometrų pločio sąsiaurio uždarymas galėtų padidinti naftos kainą iki 120 JAV dolerių už barelį, dėl to visame pasaulyje padidėtų transporto, maisto ir komunalinių paslaugų kainos. 

Ekspertai sako, kad visos Artimųjų Rytų šalys suinteresuotos išlaikyti Hormūzo sąsiaurį atvirą ir neleisti, kad tiekimas sutriktų. 

Šiuo metu prekybininkai neatrodo pernelyg susirūpinę. Pirmadienį „Brent“ rūšies nafta buvo prekiaujama po 76 JAV dolerius, tai tik nedidelis pakitimas nuo penktadienio, tad akivaizdu, kad naftos rinka nelaiko sąsiaurio uždarymo itin tikėtinu, teigia ekspertai. 

Didelis klausimas, ar Iranas pasirengęs susprogdinti šią ekonominę granatą. Nepaisant grasinimų praeityje, įskaitant 2011 m., kai grėsė sankcijos už naftą, šalis to nesiėmė.

Aukšto rango Europos pareigūno teigimu, iraniečiai neturi galimybių ilgam užblokuoti sąsiaurį, bet jie gali trukdyti laivybai. Tačiau „tai būtų it savižudybė“, sakė pareigūnas. „Poveikis Izraeliui būtų artimas nuliui, didžiulis poveikis būtų jiems patiems, taip pat Jungtinėms Valstijoms, Europai ir Kinijai“, – sakė jis. 

Pasak Tarptautinio strateginių tyrimų instituto, Irano pajėgos turi beveik 200 greitųjų patrulinių katerių, galinčių šaudyti priešlaivinėmis raketomis ar torpedomis, taip pat užminavimo laivų. Tačiau JAV Penktasis laivynas, pagrindinės karinės jūrų pajėgos, yra dislokuotos kitapus įlankos Bahreine, o Iranas tebėra kasdien apšaudomas Izraelio karo lėktuvų ir dronų. 

Paties Irano energetikos eksportas, nepaisant sankcijų, tebėra svarbus pajamų šaltinis devintai pagal dydį pasaulyje naftą išgaunančiai šaliai. 

JAV bazės 

Jungtinių Valstijų karinės bazės yra išsidėsčiusios Persijos įlankos šalyse į vakarus nuo Irano, tad potencialių taikinių netrūksta.

Kuveite po 1990 m. Persijos įlankos karo yra apie 13 500 JAV karių, didžiausia regione yra JAV Al Udeido bazė Katare. JAV Penktasis laivynas, apimantis Persijos įlanką, Raudonąją jūrą bei dalis Indijos vandenyno, yra įsikūręs Bahreine. Maždaug 3500 JAV karių dislokuoti Al Dafros oro pajėgų bazėje Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE). Irake JAV kariai yra dislokuoti įvairiose vietose, įskaitant Al Asado ir Arbilio oro pajėgų bazes, šios pajėgos priklauso kovos su džihadistais koalicijai.

Irano remiamos Irako ginkluotos grupuotės kelia grėsmę Vašingtono interesams ir anksčiau jau buvo į juos nusitaikiusios. Didesnis JAV įsitraukimas į Irano ir Izraelio karą kelia išpuolių „prieš JAV interesus, JAV bazes (...) ir visame regione“ pavojų, sakė Renadas Mansouras, „Chatham House“ vyresnysis mokslo darbuotojas. 

„JAV suduoti smūgiai į Iraną dabar reiškia, kad šis karas vyksta tarp Izraelio, JAV ir Irano, o tai reiškia, kad Iranas gali siekti nusitaikyti į JAV visame regione“, – pridūrė jis. 

Vis dėlto, pasak ekspertų, ir ši galimybė sudėtinga Iranui, nes jis rizikuoja izoliuotis nuo galingų Persijos įlankos monarchijų, palaikančių gerus santykius su Vašingtonu. 

„Vargu ar Teheranas smogs Persijos įlankos arabų valstybėms“, – sakė Londono Karaliaus koledžo vyresnysis dėstytojas Andreasas Kriegas. 

„Net jeigu Iranas mano, kad JAE ir Saudo Arabija yra tylieji JAV ir Izraelio ašies įgalintojai, Iranas supranta, kad bet kokia ataka prieš jų teritoriją veikiausiai jas suvienytų prieš Iraną ir atvertų duris didesniam Amerikos kariniam buvimui“, – sakė jis. 

Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) pirmadienį į gyventojų mobiliuosius telefonus išsiuntė perspėjamuosius pranešimus apie artėjančią audrą šalyje.

„NKVC ir LHMT informuojam jad šį (pirmadienio – ELTA) vakarą nuo 21.00 val. pietvakarių Lietuvoje ims stiprėti pavojingi vėjo gūsiai (perkūnijos metu iki 23 m/s). Rytoj daug kur vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s, pajūryje – iki 25 m/s“, – rašome gyventojams atsiųstuose pranešimuose.

„Saugokite save ir savo turtą, venkite būti šalia medžių ir aukštos įtampos laidų“, – priduria tarnybos.

Kaip jau skelbė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT), antradienio naktį daug kur protarpiais palis, vietomis smarkiai, daugelyje rajonų griaudės perkūnija. Vėjas pietinių krypčių, pereinantis į vakarų, 9–14 m/s, vietomis gūsiai 15–20 m/s, per perkūniją kai kur iki 23 m/s.

Antradienį daug kur protarpiais lietus, vietomis perkūnija. Vėjas vakarų, pietvakarių, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s, kai kur 21–23 m/s, pajūryje vietomis iki 25 m/s. 

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) savo ruožtu pareiškė, kad stiprins savo pajėgas dėl prognozuojamos antradienio audros. 

Operatorius taip pat rekomenduoja vengti vaikščioti lauke, jeigu nėra būtina, o automobilius statyti toliau nuo medžių. Gyventojai raginami sandariai uždaryti langus, išnešti iš balkonų ar kiemų daiktus, kuriuos gali nunešti vėjas.

Pabrėžiama, kad pamačius nuo vėjo nutrūkusius elektros laidus, apie tai kuo greičiau pranešti ESO specialistams telefonu 1852. Gyventojai taip pat gali užregistruoti elektros energijos tiekimo sutrikimus  informaciniame žemėlapyje, esančiame ESO svetainėje (eso.lt). Jeigu sutrikimas jau registruotas, pakartotinai to daryti nebereikia.

Kyjivas / Varšuva, birželio 23 d. (PAP-ELTA). Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas kalbėdamas su žurnalistais pareiškė, kad buvo sužlugdyti du pasikėsinimai nužudyti prezidentą Volodymyrą Zelenskį: vienas pernai Kyjive, kitas – Žešuve, Lenkijoje. 

„Užduotis buvo fiziškai pašalinti prezidentą V. Zelenskį Žešuvo oro uoste. Buvo svarstomi keli būdai. Vienas buvo susijęs su dronu, kitas – panaudojant snaiperį“, – sakė jis.

Pasak V. Maliuko, išpuolį turėjo įvykdyti į pensiją išėjęs Lenkijos kareivis, užverbuotas prieš kelis dešimtmečius, pranešė „Interfax-Ukraine“. 

Lenkijos vidaus reikalų ministras Tomaszas Siemoniakas patvirtino, kad pasirengimas pasikėsinti į V. Zelenskio gyvybę buvo sužlugdytas 2024 m. balandį, kai Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) sulaikė Lenkijos pilietį, mėginusį užmegzti ryšį su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

„Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Ukrainos tarnybomis, kad garantuotume prezidento V. Zelenskio saugumą“, – socialiniame tinkle X parašė T. Siemoniakas. Jis pridūrė, kad 2025 m. gegužės 19 d. prokurorai pateikė kaltinimus šioje byloje. 

Pasak Lenkijos vidaus reikalų ministerijos atstovo Jaceko Dobrzynskio, ABW pareigūnai sulaikė įtariamąjį, identifikuotą kaip Pawelas K., 2024 m. balandžio 17 d. Liublino srityje Rytų Lenkijoje. Vyras buvo pareiškęs norą bendradarbiauti su Rusijos GRU ir jam buvo pavesta rinkti informaciją apie Žešuvo-Jasionkos oro uostą.