Vilnius, rugsėjo 2 d. (ELTA). Naujajai Seimo valdančiajai koalicijai svarstant atidėti kuro akcizų didinimą, kuris numatytas kitų metų pradžioje, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius mano, kad toks sprendimas keltų rizikų tinkamam Valstybės gynybos fondo finansavimui.

„Didžioji dalis mokestinių pakeitimų susiję su Gynybos fondu. (…) Gynybos fondo apimčių mažinimas būtų labai rizikingas sprendimas. Iš esmės, įvairūs dalykai gali būti diskutuojami, vieni šaltiniai keičiami kitais. Tačiau kol nėra sutarta dėl kitų šaltinių, atšaukinėti tai, kas yra jau priimta ir, kas stiprina Lietuvos saugumą, tai nebūtų teisinga”, – antradienį „Žinių radijui“ teigė V. Augustinavičius.

Pasak prezidento patarėjo, koalicijoje būtina toliau diskutuoti apie tai, kokio tikslo būtų siekiama sprendimu nukelti degalų akcizo didinimą.

„Jeigu yra tikslas, kad žmonėms liktų daugiau pinigų, lėšų, tai tų kelių, kaip tai įgyvendinti, yra gerokai daugiau negu vienas šitas kelias atsukinėjant vienus ar kitus sprendimus, nes, jeigu pradėsim atsukinėti po kiekvieną sprendimą, tai galime žengti atgal, o ne į priekį”, – pridūrė jis.

Pasak V. Augustinavičiaus, svarbus gyventojų pajamų didinimo klausimas bus sprendžiamas kartu su kitų metų šalies biudžetu. 

„(Formuojant biudžetą – ELTA) bus sprendžiama dėl pensijų, dėl vaiko pinigų, dėl kitų išmokų”, – tikino jis. 

„Aš manau, kad su kitų metų biudžetu gali būti įvairios diskusijos, bet pirmiausia pamatykime patį biudžeto projektą”, – akcentavo vyriausiasis prezidento patarėjas.

Anksčiau premjerė I. Ruginienė yra sakiusi, kad sustabdžius kuro akcizo didinimą galėtų būti sušvelninti infliaciniai procesai, o biudžeto praradimai galėtų būti kompensuoti didesniais tarifais apmokestinant tabaką ar alkoholį.

Pagal pernai Seime priimtą Valstybės gynybos fondo paketą, akcizas visam kurui nuo metų pradžios taip pat pakeltas 6 centais už litrą – įvesta vadinamoji „saugumo dedamoji“.

Šiemet įvedus CO2 dedamąją degalams, bendras akcizų augimas benzinui siekė 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc. 

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA) skaičiavimais, nuo kitų metų padidinus dyzelino akcizą, 2025-2026 m. bendras jo didėjimas siektų 47,5 proc.

Venecija, rugsėjo 2 d. (ELTA). Amerikiečių aktorė Kim Novak, kurią visų pirma išgarsino Alfredo Hitchcocko psichologinis trileris „Svaigulys“ („Vertigo“), Venecijos kino festivalyje atsiėmė „Auksinį liūtą“ už viso gyvenimo nuopelnus. 

92-ejų buvusiai kino žvaigždei pirmadienį Kino rūmuose apdovanojimą įteikė garsus režisierius Guillermo del Toro. Publika plojo atsistojusi.

Venecijoje įvyko šveicarų kino kūrėjo Alexandre Philippe dokumentinio filmo „Kim Novak svaigulys“ („Kim Novak’s Vertigo“) pasaulinė premjera. Juosta, sukurta bendradarbiaujant su K. Novak, festivalyje rodoma nekonkursinėje programoje. 

1958 m. kino filme „Svaigulys“ K. Novak vaidino kartu su Jamesu Stewartu ir sukūrė dvigubą vaidmenį – į savižudybę linkusios blondinės Madeleine Elster bei rudaplaukės pardavėjos Judy Barton. 

Kiti žinomi aktorės vaidmenys buvo dosnios prostitutės vaidmuo režisierius Billy‘io Wilderio komedijoje „Pabučiuok mane, kvailiuk“ („Kiss Me, Stupid“, 1964) ar raganos filme „Varpelis, knyga  ir žvakė“ („Bell, Book and Candle“, 1960).

Dar 1965 m. K. Novak praktiškai atsuko nugarą Holivudui, nes nenorėjo paklusti studijos bosų nurodinėjimams. Vietoj to ji pasišventė tapybai.

K. Novak niekada neplanavo būti aktore ir tarsi „netyčia“ tapo ekrano legenda, sakė festivalio vadovas Alberto Barbera. Ji yra viena „mėgstamiausių ištisos Holivudo filmų eros ikonų – nuo jos daug žadančio debiuto šeštojo dešimtmečio viduryje iki ankstyvo ir savanoriško pasitraukimo (...)“, – kalbėjo A. Barbera.

Vilnius, rugsėjo 2 d. (ELTA). Naktį į pirmadienį Klaipėdoje buvo gauti keturi pranešimai apie įsibrovimus į uostamiesčio vaistines. Pareigūnai įtaria, kad tai galėjo padaryti nepilnamečiai.

Kaip skelbia Klaipėdos apskrities policija, nuo 2.31 val. iki 4.57 val. buvo gauti pranešimai dėl galimų įsibrovimų į dvi Taikos prospekte ir į dvi Vingio gatvėje esančias vaistines.

Pareigūnai dar tikslina padarytą žalą ir kas buvo pavogta.

Nustatyti trys galimai nusikalstamą veiką įvykdę nepilnamečiai asmenys.

Dėl trijų atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai, dėl vieno atvejo Klaipėdoje, Vingio gatvėje, aplinkybės tikslinamos.

Vilnius, rugsėjo 2 d. (ELTA). Laikinajam žemės ūkio ministrui Ignui Hofmanui nesuprantant, kodėl nuspręsta ieškoti jam pamainos, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad ministerijos personalui reikėjo griežtesnės rankos. Visgi, politikas tikisi, kad I. Hofmanas liks dirbti į ministrus kandidatuojančio Andriaus Palionio komandoje. 

„Buvo toks partijos sprendimas, valdyba (nusprendė – ELTA). Noriu, kad Ignas ir toliau liktų prie Andriaus (Palionio – ELTA) dirbti. Ministerijoje reikia griežtesnės rankos, kas liečia personalą“, – žurnalistams prieš susitikimą su premjere Inga Ruginiene teigė R. Žemaitaitis. 

„Tas chaosas, kuris toliau vyksta ministerijoje, tie visi nuotoliniai darbai ir tetos, ponios ir ciocės darbo metu plaukus garbanojasi, masažus atlieka, pedikiūrus, manikiūrus. Man tai nėra priimtina. Arba jos čiuožia lauk su savo nėriniuotomis tašelėmis, ar pradeda dirbti vardan valstybės“, – akcentavo jis. 

Tuo metu kalbėdamas apie A. Palionio kandidatūrą, „aušriečių“ lyderis sakė kol kas neišgirdęs neigiamų indikacijų iš Prezidentūros.

„Neigiamos pozicijos negavau, bent jau informacijos neturiu. Manau, kad ten viskas yra gerai“, – sakė R. Žemaitaitis. 

Pagal naująją koalicinę sutartį, galimybę deleguoti savo kandidatą į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) išlaikė „Nemuno aušra“. Iki šiol ministerijai vadovavo I. Hofmanas.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kandidatu į žemės ūkio ministrus Andriumi Palioniu. Kandidatas į žemės ūkio ministrus tikina sulaukęs kvietimo kandidatuoti į šias pareigas iš paskirtosios premjerės Ingos Ruginienės. Anot jos, toks pasiūlymas buvo suderintas su „Nemuno aušra“.

Kyjivas, rugsėjo 2 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynyba neutralizavo 120 rusų dronų iš 150, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.

Nuo pirmadienio 19.00 val. rusai atakavo Ukrainą „Shahed“ tipo dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais.

Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Antradienio 8.00  val. duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos oro gynyba numušė arba neutralizavo 120 priešo dronų šiauriniuose, rytiniuose ir centriniuose Ukrainos regionuose.

Registruota 30 dronų smūgių devyniose vietose. Bepiločių nuolaužos nukrito penkiose vietose.

Bila Cerkvos mieste Kyjivo srityje Rusijos donų ataka pražudė žmogų, taip pat yra sužeistųjų.

Briuselis, rugsėjo 2 d. (AFP-ELTA). ES karinės išlaidos 2025 m. bus rekordinės ir sieks 381 mlrd. eurų, nes šalys skirs daugiau lėšų atremti Rusijos keliamoms grėsmėms, antradienį pranešė bloko gynybos agentūra.

Šis 10 proc. padidėjimas susijęs su tuo, kad Europos NATO narės, spaudžiant JAV prezidentui Donaldui Trumpui, įsipareigojo masiškai didinti išlaidas. 

„Europa skiria rekordines sumas gynybai, kad mūsų žmonės būtų saugūs, ir mes čia nesustosime“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

Europos gynybos agentūra (EDA) teigė, kad iš šiemet išleidžiamų pinigų beveik 130 mlrd. eurų buvo skirta investicijoms, pavyzdžiui, naujai ginkluotei.

Europos šalys smarkiai padidino išlaidas po to, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą.

150 mlrd. eurų iš ES paskolų schemos, skirtos padėti šalims padidinti išlaidas gynybai, buvo visiškai rezervuota, praėjusią savaitę pranešė Europos Komisija, o lėšų prašė 19 iš 27 valstybių narių.

Pagal SAFE planą valstybės narės gali gauti pigesnių paskolų, remiamų ES centrinio biudžeto.

Daug Vakarų šalių kariškių ir žvalgybos tarnybų įspėja, kad Maskva gali būti pasirengusi užpulti NATO šalį per 3-5 metus po karo Ukrainoje pabaigos.

Tačiau šiais metais į valdžią sugrįžęs D. Trumpas, kuris ilgą laiką smarkiai kritikavo Europą dėl nepakankamų išlaidų gynybai, suteikė žemyno šalims naują postūmį.

Per liepos mėnesį vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą JAV lyderis iš NATO sąjungininkių išsireikalavo, kad jos su saugumu susijusioms išlaidoms skirtų penkis procentus savo BVP.

Šis skaičius skaidomas į 3,5 proc. pagrindinėms gynybos išlaidoms ir 1,5 proc. laisviau pasirenkamoms sritims, pavyzdžiui, infrastruktūrai ir kibernetiniam saugumui.

„Norint pasiekti naująjį NATO tikslą – 3,5 proc. nuo BVP – reikės įdėti dar daugiau pastangų, per metus išleidžiant iš viso daugiau kaip 630 mlrd. eurų“, – sakė EDA vadovas Andre Denkas.

Kyjivas, rugsėjo 2 d. (Ukrinform-ELTA). Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų rugsėjo 2 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 083 790 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 800 priešo kareivių.

Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 156 (+1) priešo tankus, 23 233 (+47) šarvuotas kovos mašinas, 32 301 (+53) artilerijos sistemą, 1 477 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 213 (+0) oro gynybos sistemų, 422 (+0) karo lėktuvus, 341 (+0) sraigtasparnį, 55 446 (+170) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 664 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 60 488 (+69) automobilius ir degalų cisternas, 3 952 (+0) specialiosios įrangos vienetus.

Ženeva, rugsėjo 2 d. (dpa-ELTA). Šveicarijos maisto produktų gamintoja „Nestlé“ pirmadienį pranešė skubiai iš pareigų atleidusi savo generalinį direktorių Laurentą Freixe‘ą, nes atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jis palaikė „neatskleistus romantiškus santykius“ su pavaldine.

Direktorių valdyba nusprendė, kad L. Freixe‘as savo elgesiu pažeidė bendrovės „Nestlé“ elgesio kodeksą ir vidaus gaires, teigiama bendrovės pareiškime.

„Tai buvo būtinas sprendimas“, – sakė bendrovės „Nestlé“ pirmininkas Paulas Bulcke, padėkodamas bendrovėje „Nestlé“ bemaž 40 metų dirbusiam L. Freixe‘ui už ilgametę tarnybą.

Vietoje L. Freixe‘o valdyba į bendrovės vadovo pareigas paskyrė bendrovės „Nespresso“ generalinį direktorių Philippą Navratilį, pabrėždama, kad bendrovės strateginė kryptis išlieka nepakitusi, tačiau bus siekiama spartesnio augimo ir efektyvumo.

Ph. Navratilas bendrovėje „Nestlé“ dirba jau 24 metus. Karjerą bendrovėje jis pradėjo 2001 m., atėjęs dirbti į vidaus audito skyrių, o prieš metus tapo bendrovės „Nespresso“ generaliniu direktoriumi.

Nuo sausio pradžios Ph. Navratilas yra vykdomosios valdybos narys. L. Freixe‘as bendrovės „Nestlé“ generalinio direktoriaus pareigas eiti pradėjo tik 2024 m. rugsėjį, jose pakeisdamas iš Vokietijos kilusį vadovą ir buvusį bendrovės „Fresenius“ generalinį direktorių Marką Schneiderį.

Vilnius, rugsėjo 2 d. (ELTA). Panevėžio miesto savivaldybėje antradienį darbą pradeda naujasis administracijos vadovas Giedrius Šileika, pranešė vietos savivaldybė.

Pastaruosius penkerius metus G. Šileika vadovavo „Panevėžio keleivinis transportui“, anksčiau – „KALBA.LT“ Panevėžio filialui, dirbo finansų, komercijos ir pardavimų vadovu įmonėse „Swedbank“, „Omnitel“ ir „Bitė Lietuva“.

Administracijoje jam talkins direktoriaus pavaduotojos Gintautė Atkočienė ir Daiva Svirelienė. 

G. Atkočienė kuruos Komunikacijos, Kultūros ir meno, Miesto infrastruktūros, Miesto plėtros, Statybos, Turto valdymo ir Viešosios tvarkos skyrių veiklą. 

D. Svirelienė koordinuos Socialinių reikalų, Švietimo, Sporto, Civilinės metrikacijos ir E. plėtros skyrių darbą.

Vilnius, rugsėjo 2 d. (ELTA). „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad laikinojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno likimas ministerijoje priklausys nuo jo pozicijos dėl „Ignitis grupės“ akcijų delistingavimo.

„Mes matome, kad yra aiškus konglomeratas užvaldyti Lietuvos energetinį sektorių. Jeigu Vaičiūnas viešai išeis ir prisipažins, ir pasakys: taip, aš esu už tai, kad „Ignitis“ būtų delistinguotas kaip Estijoje (...). Jeigu Vaičiūnas norės tą dalyką daryti ir į kameras viešai jums pasakys – tada bus svarstoma apie galimybę teikti jį į ministrus“, – antradienį žurnalistams komentavo R. Žemaitaitis.

„Jeigu ne, matyt, šansai labai maži“, – pabrėžė „aušrietis“.

Kaip skelbta anksčiau, savaitės pradžioje pasirašytoje koalicinėje sutartyje numatyta, jog Energetikos ministerija atitenka R. Žemaitaičio vedamai „Nemuno aušrai“. Tiesa, ši politinė jėga vis dar nėra apsisprendusi, ar į šios ministerijos vadovo postą teikti naują kandidatą, ar ministro pareigose palikti demokratų į praėjusią Vyriausybę deleguotą Ž. Vaičiūną.

Kiek anksčiau prezidentas yra užsiminęs, jog Ž. Vaičiūnas galėtų likti ministro poste net ir tuo atveju, jei jį į praėjusią Vyriausybę delegavusių demokratų neliktų tarp valdančiųjų. 

Siūlymus delistinguoti „Ignitis grupės“ akcijas į savo rinkiminę programą buvo įtraukusi į naująją valdančiąją koaliciją pakviesta „Nemuno aušra“.

Apie koalicijoje vykstančius pokalbius dėl galimybių delistinguoti grupės akcijas šią savaitę kalbėjo ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.

„Ignitis grupės“ akcijų viešas siūlymas Baltijos šalių akcijų biržoje „Nasdaq“ pradėtas 2020-ųjų spalį. Įmonę ir toliau valdo valstybė – 74,99 proc. akcijų priklauso Finansų ministerijai.

Tuo metu likusius daugiau nei 25 proc. akcijų valdo instituciniai investuotojai (15,06 proc.), iš kurių daugiausia Baltijos šalyse, ir mažmeniniai investuotojai (9,95 proc.), iš kurių didžioji dalis – Lietuvoje.

ELTA primena, kad antradienį Seimas pritarė I. Ruginienės kandidatūrai į premjeres. Paskirtoji Vyriausybės vadovė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teiks parlamentui svarstyti Vyriausybės programą.