(Papildyta nuo 6 pastraipos)

Vilnius, rugsėjo 12 d. (ELTA). Policija informuoja, kad Panevėžyje buvo įsilaužta į elektroninę mokymų platformą TAMO ir 83-iems adresatams (mokytojams) buvo išsiųsti pranešimai bei grasinanti žinutė susprogdinti mokyklą.

Kaip pranešė Policijos departamentas, pranešimas apie nusikalstamą veiką buvo gautas penktadienio vakarą, apie 18.24 val.

Planas „Skydas“ įvestas nebuvo. 

Patikrinus mokyklos patalpas, įtartinų daiktų nerasta. 

Aplinkybės tikslinamos.

ELTA primena, kad tai ne pirmas incidentas Lietuvoje šią savaitę, susijęs su ugdymo įstaigomis.

Valstybinės institucijos gavo pranešimus, kuriuose grasinta susprogdinti šešias sostinės mokyklas. 

Policija susisiekė su mokymo įstaigomis, į jas išvyko patruliai – reali grėsmė nebuvo nustatyta. Visose mokyklose mokymo procesas buvo tęsiamas, išskyrus vieną gimnaziją, kuri savo sprendimu evakavo moksleivius. Anot teisėsaugos, institucijas pasiekusiuose elektroniniuose laiškuose, kuriais grasinta susprogdinti mokyklas, minima religinė tema. 

Policijos teigimu, panašius grasinimus gavo ir kitos Baltijos šalys. Tai ne pirmas kartas, kai šalies institucijos sulaukia laiškų apie galimai padėtus sprogmenis. 

Šimtų pranešimų apie galimus sprogmenis ugdymo įstaigose sulaukta birželio 1 d., prasidėjus brandos egzaminų sesijai.

Vilnius, rugsėjo 12 d. (ELTA). Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, fondas „Nepatogūs“ ir Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ iš politikų reikalauja įsipareigoti užtikrinti valstybės garantuojamą pagalbą žmonėms su sunkia ir kompleksine negalia.

Negalios organizacijų atstovai šią savaitę vykusioje diskusijoje „Ne tada, kai tėvai nebegalės. Dabar“ teigė, kad žmonių su sunkia ir kompleksine negalia teisė gyventi bendruomenėje turi tapti valstybės garantija, o ne priklausyti nuo tėvų galimybių ar pavienių organizacijų iniciatyvų.

Pasak fondo „Nepatogūs“ įkūrėjos Henrikos Varnienės, dešimtmečius šeimos gyvena su klausimu, kas pasirūpins jų vaikais, kai jos pačios to daryti nebegalės.

„Valstybės sprendimas negali atsirasti tik tada, kai šeimą jau ištinka krizė. Dar šią Seimo sesiją turi prasidėti procesas, kuris aiškiai atsakytų, kokią pagalbą valstybė garantuoja, kas privalo ją užtikrinti ir iki kada bus sukurta visoje Lietuvoje veikianti sistema“, – pranešime teigė H. Varnienė.

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovės Linos Sasnauskienės teigimu, autistiškam žmogui gali būti reikalinga nuolatinė individuali pagalba ir pritaikyta aplinka, tačiau, pasak jos, tai nėra priežastis rinktis institucinę globą.

„Autistiškam žmogui gali reikėti ramios ir nuspėjamos aplinkos, jo sensorinius bei komunikacijos poreikius suprantančių darbuotojų ir labai intensyvios individualios pagalbos visą parą. Tačiau didelis pagalbos poreikis nereiškia, kad vienintelė žmogaus gyvenimo perspektyva yra institucija, juo labiau medicinos ligoninė. Sukūrus tinkamas sąlygas, gyvenimas bendruomenėje yra realus“, – nurodė L. Sasnauskienė.

Savo ruožtu Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Ramunė Lebedytė-Undzėnienė pabrėžė, kad intelekto negalią turinčio žmogaus ateitį ir reikalingą pagalbą būtina planuoti iš anksto, užtikrinant tęstinę pagalbą ir galimybę išlikti savo bendruomenėje.

Organizacijos nurodė, kad po susitikimo visoms parlamentinėms politinėms jėgoms išsiųstas diskusijos protokolas ir pateiktas pasirašyti politinio susitarimo dokumentas. Jame siūloma įsipareigoti užtikrinti valstybės garantuojamą pagalbą, aiškiai apibrėžti valstybės ir savivaldybių atsakomybę bei sukurti visoje Lietuvoje veikiančią paslaugų ir finansavimo sistemą. 

Taip pat organizacijos planuoja inicijuoti tolesnius susitikimus su politikais, stebėti prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.

Lietuvos negalios organizacijų forumo atlikto ekonominio vertinimo duomenimis, 2019 m. negalios kaštai šeimai Lietuvoje vidutiniškai siekė daugiau nei 3 tūkst. eurų per mėnesį. Į šią sumą, anot organizacijų, įtrauktos ne tik tiesioginės išlaidos, bet ir prarastos pajamos, darbo galimybės bei iki 14 valandų per parą šeimoje teikiama nemokama slauga ir pagalba.

Kaip skelbė ELTA, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo metu rengia ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projektą. Vienas iš planuojamų pokyčių – šias paslaugas gyventojams teikti vieningu „vieno langelio“ principu.

Kyjivas, rugsėjo 12 d. (Ukrinform-ELTA). Pastarąją parą Rusija kare prieš Ukrainą neteko apie 1,5 tūkst. kareivių.

Naujausius duomenis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sekmadienį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą, iki šių metų rugsėjo 12 d. žuvo arba buvo sužalota iš viso apie 1 505 380 Rusijos kareivių.

Per šį laikotarpį Ukrainos pajėgos taip pat sunaikino iš viso 12 342 Rusijos tankus (+1 per parą), 25 322 šarvuotąsias kovos mašinas (+10), 49 601 artilerijos sistemą (+85), 2 115 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (+6), 1 633 oro gynybos sistemas (+11), 442 karo lėktuvus (+1), 356 sraigtasparnius (+0), 2 586  antžemines robotų sistemas (+13), 512 175 dronus (+2 045), 5 103 sparnuotąsias raketas (+0), 35 karo laivus ir katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 147 849 transporto priemones ir kuro cisternas (+638), 4 676 specialiosios technikos vienetus (+10).

Generalinis štabas nuolat atnaujina duomenis apie priešo nuostolius.

Vilnius, rugsėjo 12 d. (ELTA). Policija informuoja, kad Panevėžyje buvo įsilaužta į elektroninę mokymų platformą TAMO ir 83-iems adresatams (mokytojams) buvo išsiųsti pranešimai bei grasinanti žinutė susprogdinti mokyklą.

Kaip pranešė Policijos departamentas, pranešimas apie nusikalstamą veiką buvo gautas penktadienio vakarą, apie 18.24 val.

Planas „Skydas“ įvestas nebuvo. 

Patikrinus mokyklos patalpas, įtartinų daiktų nerasta. 

Aplinkybės tikslinamos.

Vilnius, rugsėjo 12 d. (ELTA). Nežinomi nusikaltėliai bandė ištuštinti Telšių rajone esančio miestelio kultūros centro sąskaitą.

Kaip skelbia Telšių apskrities policija, buvo nustatyta, kad rugpjūčio 13 d. galimai neteisėtai buvo prisijungta prie Telšių rajono administracijos vieno iš miestelių kultūros centro banko paskyros.

Buvo inicijuoti 4 netikri pavedimai bei buvo pasikėsinta apgaule užvaldyti pinigus. 

Policija taip pat praneša, kad nurodytų prisijungimų metu įstaigai turtinė žala nebuvo padaryta, lėšos nebuvo pervestos, išgrynintos ar kitaip panaudotos. Įtariamasis nenustatytas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Maskva, rugsėjo 12 d. (ELTA). Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pagrasino, kad „Lietuva išnyks iš pasaulio žemėlapio“, jeigu jos teritorijoje bus dislokuota bet kokia ginkluotė, įskaitant branduolinę, o NATO neva negins Lietuvos.

Apie tai praneša naujienų portalas „RBC Ukraine“ remdamasis socialinės platformos „Telegram“ kanalu „Clash Report“.

Pasak buvusio Rusijos prezidento, Maskva gali laikyti branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje pretekstu kariniam atsakui.

„Kaip suprantu, jie pareiškė, kad būtų neblogai pakeisti Konstituciją –  kurioje įtvirtinta, kad šioje „didelėje“ Baltijos valstybėje nebus branduolinio ginklo – ir sudaryti prielaidas bet kokių ginklų, įskaitant ir branduolinių, dislokavimui“, – sakė D. Medvedevas.

„Jie, kvailiukai, nesupranta, kad jeigu neduok dieve kas nors panašaus įvyks ir mums reikės reaguoti į jų veiksmus, įskaitant ir Lietuvoje, tai jų niekas neužstos. Net jeigu ten bus išdegęs laukas, jokios kitos šalys už juos nekariaus“, – aiškino Rusijos politikas.

Anot jo, NATO 5-asis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos principo nebūtų įgyvendintas.

„Visi tai pripažįsta. Nes jeigu jis būtų įgyvendintas, būtų globali katastrofa, pasaulinė. Jie ne kvailiai, bet Lietuva išnyks iš pasaulio žemėlapio“, – pareiškė D. Medvedevas.

„RBC Ukraine“ primena, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūrio į NATO Europos valstybės svarsto įvairius variantus dėl branduolinės gynybos.

Pavyzdžiui, 2026 m. birželio pabaigoje Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas pasirašė branduolinės energetikos įstatymo pataisas. Šis žingsnis galutinai leido įvežti, pervežti ir laikyti branduolinius ginklus šalies teritorijoje, siekiant integruotis į NATO gynybos sistemą.

Tuo metu Prancūzija ir Lenkija pradėjo konkrečias derybas dėl „branduolinio skėčio“, t. y. saugumo garantijos, kad Prancūzija gintų Lenkiją branduoline ginkluote. Šalys surengė pirmąjį specialiosios koordinacinės grupės posėdį.

Be to, Vokietija oficialiai sutiko dalyvauti Prancūzijos strateginių branduolinių pajėgų pratybose. Iki šiol šalys veikė atskirai, tačiau dabar bendra strategija turėtų sustiprinti stabilumą ES.

Tuo metu Lietuvos Seimas rudens sesijoje ketina apsispręsti dėl siūlymo išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.

Vilnius, rugsėjo 12 d. (ELTA). Seimo pirmininkas Juozas Olekas siūlo 5 metams – nuo 65 iki 70 metų – pratęsti galimybę teisėjams užimti šias  pareigas.

Siekiant  išlaikyti darbe didelę profesinę patirtį turinčius teisėjus, jis įregistravo tai numatančias Teismų įstatymo pataisas. 

Jei Seimas pritartų, teisėjo įgaliojimai baigtųsi, kai teisėjui sukaktų 70 metų arba pasibaigtų terminuoto paskyrimo laikas. Beje, 70 metų amžiaus riba būtų taikoma ir iki naujo įstatymo įsigaliojimo paskirtiems teisėjams, jeigu jų įgaliojimai dar nebūtų pasibaigę. Tačiau įstatymas neatkurtų iki jo įsigaliojimo jau pasibaigusių teisėjo įgaliojimų.

J. Oleko teigimu, siūlomos įstatymo pataisos padėtų ne tik išsaugoti teisėjų skaičių, bet ir planuoti nuoseklią kartų kaitą, jos atitiktų ir sidabrinės ekonomikos kryptį. 

„Profesinė branda, sukaupta teisinė patirtis, gebėjimas valdyti sudėtingas bylas ir perduoti žinias jaunesniems kolegoms yra ilgai kaupiamas viešasis išteklius. Todėl galimybė, esant tinkamai sveikatos būklei ir profesiniam tinkamumui, dirbti iki 70 metų atitinka aktyvaus senėjimo, kartų bendradarbiavimo ir ilgesnio profesinio dalyvavimo principus. (...) Vyresni teisėjai galėtų užbaigti ilgai nagrinėjamas bylas, dalytis specializuotomis žiniomis ir prisidėti prie jaunesnių teisėjų profesinio tobulėjimo. Kartu būtų išlaikomas naujų teisėjų pritraukimo poreikis“, – dokumento aiškinamajame rašte sako J. Olekas. 

Anot jo, galiojanti 65 metų amžiaus riba lemia, kad teismų sistema netenka didelę profesinę patirtį sukaupusių teisėjų, kurie galėtų toliau eiti pareigas. 

„Teisėjų rengimas, atranka ir profesinės patirties sukaupimas trunka daug metų, o santykinai ankstyvas įgaliojimų pasibaigimas gali didinti teisėjų trūkumo, darbo krūvio ir bylų nagrinėjimo trukmės problemas, – aiškina J. Olekas. 

Jis siūlo ne individualaus ir atrankinio teisėjo įgaliojimų pratęsimo procedūrą, o visiems teisėjams vienodai taikomą, iš anksto įstatyme nustatytą 70  metų amžiaus ribą. 

„Toks reguliavimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo  (KT) jurisprudenciją dėl teisėjų nepriklausomumo ir neleistinumo po vieną spręsti, kurių teisėjų įgaliojimus pratęsti pasibaigus bendrai nustatytam terminui“, – sako parlamento vadovas. 

Kaip rodo kitų Europos valstybių patirtis, 70 metų teisėjų amžiaus riba nėra išskirtinė. 

Europos Tarybos 2018 m. ataskaitoje, parengtoje pagal 2016 m. duomenis, 70 metų teisėjų išėjimo į pensiją riba buvo nurodyta, be kita ko, Čekijoje, Danijoje, Kroatijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Slovėnijoje, o Ispanijoje –72 metų riba. 

Anot dokumento aiškinamojo rašto, Vokietijos federaliniams teisėjams bendra riba laipsniškai didinama iki 67 metų, o Estijoje teisėjai gali eiti pareigas iki 67 metų, o įstatymo nustatytais atvejais šis laikas gali būti pratęstas.

Siūloma, kad Teismų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1d.

Vilnius, rugsėjo 12 d. (ELTA). Naktį į šeštadienį Kaišiadoryse apvirto automobilis, ugniagesiai vadavo po avarijos išlipti negalėjusią moterį.

Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, 3.50 val. buvo gautas pranešimas, kad V. Kudirkos gatvėje ant šono nuvirto automobilis „Toyota“, iš jo negali išlipti sąmoninga moteris. 

Atvykę ugniagesiai pamatė, kad automobilis atsitrenkęs į stulpą ir apvirtęs ant šono. 

Transporto priemonės viduje buvo neprispausta vairuotoja, bet negalėjo išlipti.

Ugniagesiai išpjovė priekinį automobilio stiklą ir nupjovė užsifiksavusį saugos diržą.

Moteriai buvo uždėtas kaklo įtvaras, ji paguldyta ant imobilizavimo lentos ir 4.02 val. perduota medikams. 

Ugniagesiai taip pat atjungė „Toyota Yaris Verso“ akumuliatorių,  o patį automobilį atvertė  ant ratų ir patraukė į šalikelę. 

Ant važiuojamosios kelio dalies 1 m² plote buvo išsilieję tepalo. 

Gelbėtojai naftos produktus surinko, nušlavė pabirusias duženas ir nuplovė kelio dangą.

Maskva, rugsėjo 12 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad bet koks karių iš kitų Europos valstybių dislokavimas Ukrainoje reikštų „karą prieš Rusiją“ ir aiškino, kad jo šalis neva nekelia grėsmės Vakarams.

„Šiuo metu jie teigia svarstantys, karių siuntimą į Ukrainos teritoriją. Tai reikštų karą prieš Rusiją“, – V. Putinas sakė Rusijos žiniasklaidai kalbėdamas apie Europos lyderius.

„Mes negrasiname ir neketiname grasinti Europos šalims. Kodėl turėtume? Niekas net nesusimąsto, kad neturime jokios priežasties įsivelti į konfliktą su Europa“, – sakė jis.

Anot V. Putino, Europos lyderiai gąsdina savo žmones „įsivaizduojama Rusijos keliama grėsme“.

„Tokios grėsmės nėra ir niekada nebuvo“, – tikino Rusijos vadovas.

Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą. Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad karių iš Vakarų valstybių buvimas Ukrainos teritorijoje būtų ta „raudonoji linija“, kurios negalima peržengti.

Karių siuntimą į Ukrainą Europos lyderiai svarsto jau kelerius metus, tačiau tai niekada nebuvo įgyvendinta.

Rusija savo puolimą prieš Ukrainą bando pateisinti teigdama, kad NATO plėtra prie jos sienų kelia grėsmę. Prie šio gynybinio Vakarų aljanso siekia prisijungti ir Ukraina.

Vilnius, rugsėjo 12 d. (ELTA). Pastarąją parą Lietuvos pasienyje su Baltarusija buvo apgręžtas 21 neteisėtas migrantas, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Neteisėtų migrantų antplūdį patirianti Latvijos pasienio tarnyba penktadienį į savo šalį neįleido 56 užsieniečių, o Lenkijos pareigūnai pranešė ketvirtadienį nefiksavę tokių asmenų.

Pernai pareigūnai neleistinose vietose neleido į Lietuvą iš Baltarusijos įsibrauti daugiau nei 1,65 tūkst. asmenų, šiemet – 1 463.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista daugiau nei 26 tūkst. neteisėtų migrantų.

Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.